[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 19.7.2005 KOM(2005)323 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI Bendrijų finansinių interesų apsauga – kova su sukčiavimu –2004 m. metinė ataskaita . (SEK(2005)973) (SEK(2005)974) TURINYS Įvadas 3 1. Svarbiausi 2004 m. įvykiai 4 1.1. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos reformos pasiūlymas 4 1.2. 10 naujų valstybių narių įstojimas į Europos Sąjungą 4 1.3. Bendradarbiavimo su Šveicarijos konfederacija susitarimas 5 1.4. Cigarečių kontrabanda 6 1.5. Susitarimas su Philip Morris International 6 1.6. Konstitucinė sutartis ir Europos prokuratūros įkūrimo projektas 6 2. Kovos su sukčiavimu rezultatai: Statistinė analizė ir Komisijos bei valstybiųnarių priimtos naujosios priemonės 7 2.1. Valstybių narių pagal sektorinius reglamentus pranešti sukčiavimo atvejai ir kiti pažeidimai 7 2.2. Paviešinti kovos su sukčiavimu rezultatus: visuomenės informavimas 10 2.3. Valstybių narių priimtos priemonės 11 2.4. Komisijos priimtos priemonės 14 3. Bendradarbiavimas žemės ūkio ir muitų srityje 16 3.1. Valstybių narių pasiūlymų analizės rezultatai 16 3.2. 2004 metais Komisijos priimtos priemonės 18 4. Išieškojimas 19 4.1. Tradiciniai nuosavi ištekliai 19 4.2. Tiesioginės išlaidos 20 4.3. Žemės ūkis 23 4.4. Struktūriniai fondai 23 ĮVADAS Bendrijų finansinių interesų apsauga ir kova su sukčiavimu yra Bendrijos ir valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos sritys. Kiekvienais metais Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, rengia ataskaitą, kurioje supažindina su naujomis priemonėmis šiems įsipareigojimams vykdyti pagal EB sutarties 280 straipsnį. Ataskaita skiriama Europos Parlamentui ir Tarybai bei paskelbiama. Siekiant didesnio ataskaitos aiškumo, šiais metais Bendrijų ir nacionalinės priemonės pateikiamos lygiagrečiai pagal temą (o ne suskirsčius į dvi atskiras dalis, kaip anksčiau). Nauja pateikimo forma turėtų padėti susidaryti išsamesnį vaizdą apie sritį, kurioje kompetencija padalinta. Pirmajame ataskaitos punkte apžvelgiami svarbiausi 2004 m . įvykiai , susiję su Bendrijų finansinių interesų apsauga: Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) reformos projekto sudarymas, dešimties naujų valstybių narių įstojimas į Europos Sąjungą, susitarimo dėl bendradarbiavimo su Šveicarijos Konfederacija pasirašymas, kova su cigarečių kontrabanda, susitarimo su cigarečių gamintoju Philip Morris International dėl kovos su sukčiavimu sudarymas ir Sutarties dėl Konstitucijos pasirašymas. Antrajame punkte trumpai išdėstoma valstybių narių pagal sektorinius reglamentus praneštų pažeidimų statistika ir 2004 metais priimtos priemonės bei Komisijos 2004–2005 m. veiksmų plano pusiaukelės rezultatai ir įdėtos pastangos OLAF veiksmingumui padidinti. Viename poskyrių nagrinėjamas visuomenės informavimo kovos su sukčiavimu srityje klausimas. Trečiasis punktas skiriamas Reglamento dėl tarpusavio pagalbos muitinės ir žemės ūkio srityje[1] įgyvendinimui. Atsižvelgiant į daugelio skirtingos paskirties ir lygio institucijų kompetenciją, bendradarbiauti būtina norint veiksmingai apsaugoti Bendrijos finansinius interesus. Šių institucijų tarpusavio parama šiais metais Komisijos ir valstybių narių buvo nurodyta kaip viena svarbiausių klausimyno, tapusio nacionalinių pasiūlymų pagrindu, temų. Paskutiniajame punkte aptariamos priemonės, priimtos siekiant pagerinti nepanaudotų ar neteisėtai išmokėtų sumų išieškojimą . Iš tiesų vienintelis būdas Europos biudžetui sukčiavimo ir kitų pažeidimų padarytai žalai ištaisyti yra organizuota finansinė priežiūra. Ataskaitoje pateikiama tik trumpa dvidešimt penkių valstybių narių priimtų priemonių ir pasiektų rezultatų santrauka bei apžvalga. Kartu Komisija skelbia du darbo dokumentus[2], iš kurių viename pateikia valstybių narių pasiūlymų aprašą, kitame – statistiką, kurioje skaitytojas supažindinamas su papildoma informacija. 1. SVARBIAUSI 2004 M. įVYKIAI 1.1. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos reformos pasiūlymas 2003 m. lapkričio 18 d. kalboje prieš Europos Parlamentą pirmininkas Prodi, analizuodamas bylos „Eurostat“ pasekmes, padarė tam tikras išvadas dėl komunikacijos srautų ir OLAF pagrindinę veiklą reglamentuojančių taisyklių aiškumo. Jau 2003 m. liepos mėnesį Komisijos ir Tarnybos parengtu elgesio kodeksu[3] buvo siekiama pagerinti keitimąsi informacija apie Komisijos vidaus tyrimus. Todėl 2004 m. vasario mėnesį Komisija priėmė pasiūlymą, kuriuo nustatomos aiškios OLAF bei Bendrijos institucijų, įstaigų ir organų keitimosi informacija taisyklės ir OLAF sudaroma galimybė susitelkti ties pagrindiniais veiklos uždaviniais bei pagreitinti tyrimus siekiant didesnio jų veiksmingumo. Pasiūlymų tikslas – aiškiau apibrėžti tyrimų pradėjimo, baigimo ir pratęsimo taisykles bei sustiprinti apsaugos garantijas ir priežiūros komiteto vaidmenį. Šiuo metu vyksta teisėkūros procedūra[4]. 2004 m. spalio 26 d. Komisija paskelbė papildomą OLAF veiklos įvertinimą[5], kuriame visų pirma pateikiama kiekybinė analizė. Kai kurie šios ataskaitos kiekybiniai duomenys pateikiami 2.4.2 punkte. 1.2. 10 naujų valstybių narių įstojimas į Europos Sąjungą Pasirengimo narystei fondai ir visiškai decentralizuotas SAPARD ir ISPA valdymas padėjo stojančiosioms šalims būti pasirengusioms prisiimti visą finansinę atsakomybę už tinkamą Bendrijos lėšų įgyvendinimą. Stojimu metu jau veikė išplėstinė decentralizuoto įgyvendinimo sistema (EDIS). Visos naujosios valstybės narės įsteigė centrines kovos su sukčiavimu tarnybas (AFCOS). AFCOS sudaro struktūrą, kuria siekiama padėti minėtoms valstybėms įprasti prie joms tenkančių užduočių sukčiavimo prevencijos ir baudžiamumo srityje. Pagrindiniai du tikslai – koordinuoti visus su Bendrijų finansinių interesų apsauga susijusius teisinius, administracinius ir kitus įsipareigojimus bei veiklą atitinkamose šalyse ir užtikrinti aktyvų Komisijos (OLAF) ir kitų valstybių narių bendradarbiavimą bei ryšius. Pagal daugiašialę PHARE programą[6] buvo suteikta pagalba komunikacinėms struktūroms, priemonėms ir duomenų bazėms įdiegti bei darbo patirčiai išplėsti. Komisija (OLAF) rengia seminarus, kursus ir stažuotes, siekdama, kad AFCOS laikytųsi profesionalaus metodo. Daugelyje naujųjų valstybių narių AFCOS yra finansų ministerijų departamentas arba tarnyba. Kai kuriose iš jų šios tarnybos priklauso teisingumo ministerijai (Čekijoje ir Kipre) arba vidaus reikalų ministerijai (Lietuvoje); Slovakijoje tarnyba yra vyriausybės kanceliarijos dalis. Daugelyje naujųjų valstybių narių AFCOS patikėta vykdyti ir (arba) koordinuoti kovos su sukčiavimu tyrimus. Slovėnijoje ši tarnyba atsakinga tik už patikrinimo sistemų atitikimo ir veiksmingumo nustatymą. AFCOS įgaliojimai kontroliuoti kitų institucijų taikomus tyrimo metodus – riboti. Tik Lenkijos AFCOS turi tokius įgaliojimus, o Maltoje buvo įsteigtas specialus koordinavimo komitetas kitų įstaigų taikomiems metodams kontroliuoti. Visose valstybėse narėse AFCOS atsakingos už informacijos apie pažeidimus, susijusius su išlaidomis, rinkimą ir šios informacijos perdavimą Komisijai, kaip numatyta Bendrijos teisės aktuose. Išsamesnė informacija apie AFCOS naujosiose valstybėse narėse pateikiama su šia ataskaita skelbiamame darbo dokumente[7]. 1.3. Bendradarbiavimo su Šveicarijos konfederacija susitarimas 2004 m. spalio mėn. pasirašytas Europos bendrijos ir jos valstybių narių bei Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo susitarimas[8] siekiant kovoti su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla, kenkiančia jų finansiniams interesams. Susitarimas, kuriam parengti prireikė ilgų derybų, šiuo metu ratifikuojamas. Šiuo susitarimu šalys įsipareigoja teikti visapusišką tarpusavio paramą teisminėje ir administracinėje srityje visais sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejais, įskaitant muitinės ir netiesioginių mokesčių pažeidimus, padarytus perkant ir parduodant prekes bei paslaugas. Bendradarbiavimas kovojant su pinigų plovimu ir ypač su stambiais sukčiavimo bei kontrabandos atvejais vyks sklandžiau. Patvirtinus šio susitarimo nuostatas, šalių bendradarbiavimą jų finansinių interesų apsaugos srityje reglamentuojančios taisyklės gerokai priartės prie Bendrijos acquis . Administracinis bendradarbiavimas bus grindžiamas Konvencijos dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo („Neapolio II“ konvencija[9]) nuostatomis. Teisminio bendradarbiavimo mechanizmas veiks panašiai kaip Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir jos papildomo protokolo[10] mechanizmas. Teisminiam bendradarbiavimui, taikant prievartos priemones (krata ir konfiskavimas), galios dvigubo apkaltinimo taisyklė, numatyta ir suformuluota tokiomis pačiomis sąvokomis kaip ir Šengeno sutarties įgyvendinimo konvencijoje[11]. Kovos su pinigų plovimu nuostatos parengtos atsižvelgiant ir į Bendrijos acquis šioje srityje[12]. Komisija tikisi, kad ateityje panašius susitarimus bus galima sudaryti ir su kitomis trečiosiomis šalimis. 1.4. Cigarečių kontrabanda Jau keletą metų Bendrija aktyviai kovoja su Europos ir valstybių narių biudžetui didelę žalą darančia cigarečių kontrabanda. 2000 ir 2001 metais Komisija ir dešimt valstybių narių[13] Niujorko teismams pateikė civilinius ieškinius dėl tariamo RJ Reynolds ir kitų cigarečių gamintojų dalyvavimo cigarečių kontrabandoje ir pinigų plovime, reikalaudamos paskirti teismo draudimus siekiant išvengti kontrabandos ateityje. 1.5. Susitarimas su Philip Morris International 2004 m. liepos 9 d. Komisija ir minėtos dešimt valstybių pranešė sudariusios susitarimą su cigarečių gamintoju Philip Morris International (PMI) dėl veiksmingos kovos su cigarečių kontrabanda ir padirbinėjimu sistemos sukūrimo, kuriuo nutraukiami šalių ginčai šioje srityje. Pagal šį susitarimą PMI bendradarbiaus su Komisijos tarnybomis, visų pirma su OLAF, ir su valstybių narių teisminėmis institucijomis, kovodamas su kontrabanda ir padirbinėjimu. Atsižvelgus į tokias aplinkybes, į susitarimą taip įtrauktos finansinės nuostatos, pagal kurias PMI per dvylika metų išmokės maždaug 1,25 mlrd. dolerių sumą. Šalys tikisi, kad šis susitarimas bus panaudotas kaip pavyzdys sudarant panašius susitarimus su kitomis bendrovėmis. 1.6. Konstitucinė sutartis ir Europos prokuratūros įkūrimo projektas Kadangi Bendrijų finansinių interesų pažeidimai ir susijęs organizuotas nusikalstamumas yra tarptautinio pobūdžio, reikia peržengti nacionalines policijos ir teisminių institucijų sienas, kad būtų galima bendradarbiauti visoje Europoje. Nors šiuo tikslu numatytų susitarimų nemažai, pagrindinė kliūtis sėkmingai kovoti su sukčiavimu tebėra Europos baudžiamosios erdvės susiskaidymas. 2001 metais Bendrija priėmė diskusijoms išplėsti skirtą žaliąją knygą[14]. Konvencijoje dėl Europos ateities[15] numatyta į Sutarties projektą įtraukti nuostatą dėl Europos prokuratūros įkūrimo. Pagaliau Sutarties dėl Konstitucijos Europai III-274 straipsnyje numatyta, kad siekdama kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą ir nusprendusi vieningai, Eurojusto pagrindu gali įkurti Europos prokuratūrą. Ši prokuratūra yra atsakinga už šių nusikaltimų kaltininkų ir jų bendrininkų baudžiamąjį persekiojimą ir kaltinimo palaikymą teisme. Europos Vadovų Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą ir pasikonsultavusi su Komisija, gali priimti europinį sprendimą, siekdama išplėsti Prokuratūros įgaliojimus, kad jie apimtų tarpvalstybinio pobūdžio sunkius nusikaltimus. 2005 m. gegužės mėnesį savo pasiūlyme dėl Hagos plano Komisija pranešė[16], kad atsižvelgdama į Europos teisminį bendradarbiavimą ir į Eurojustą, ji tęsia savo pradėtą darbą ir įvertina Konstitucijos suteiktas galimybes dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos sustiprinimo. Dėl kovos su sukčiavimu apskritai: Komisija III-415 straipsnyje paliko dabartinį EB sutarties tekstą. Tačiau panaikinusi dalį teksto[17], Sąjunga įgis naujų baudžiamosios teisės priemonių, būtinų savo finansiniams interesams apsaugoti. 2. KOVOS SU SUKčIAVIMU REZULTATAI: STATISTINė ANALIZė IR KOMISIJOS BEI VALSTYBIų NARIų PRIIMTOS NAUJOSIOS PRIEMONėS 2.1. Valstybių narių pagal sektorinius reglamentus pranešti sukčiavimo atvejai ir kiti pažeidimai Bendrijos teisė valstybes nares įpareigoja pranešti apie finansiniams interesams kenkiančius sukčiavimo atvejus ir kitus pažeidimus visose Bendrijos veiklos srityse[18]. Panašus reikalavimas taikomas pasirengimo narystei fondų lėšas gaunančioms šalims. Su šia ataskaita skelbiamame Komisijos tarnybų dokumente pateikiama išsami statistinių duomenų, gautų remiantis šiais pranešimais, analizė[19]. Šioje lentelėje pateikiamas bendras 2004 metais praneštų pažeidimų skaičius ir atitinkamos kiekvieno sektoriaus sumos. 2.1 lentelė – Pažeidimų skaičius ir sumos IŠ VISO 2004 M. | Sritis | Praneštų pažeidimų skaičius | Bendra suma (tūkstančiais eurų) | Nuosavi ištekliai | 2.735 | 205.692 | EŽŪOGF Garantijų skyrius | 3.401 | 82.064 | Struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas | 3.327 | 694.535 | Iš viso | 9.463 | 982.291 | Apskritai praneštų pažeidimų skaičius 2004 metais išaugo. Tačiau numatomos finansinės pažeidimų pasekmės sumažėjo visuose sektoriuose, išskyrus struktūrinius veiksmus; vidutiniškai 0,19 % – žemės ūkio srityje, 1,5 % – nuosavų išteklių srityje ir 2 % – struktūrinių veiksmų (įskaitant Sanglaudos fondą) srityje. Tačiau sukčiavimą reikia skirti nuo pažeidimo. Sukčiavimas apibrėžiamas kaip tyčinis pažeidimas, kurį tik teisėjas turi teisę tokiu pripažinti[20]. Sukčiavimas yra nusikalstama veika. Žemės ūkio išlaidų srityje sukčiavimu įtariami maždaug 11 % praneštų pažeidimų. Struktūrinių fondų srityje su sukčiavimu susiję apie 20 % pažeidimų. 2.1.1. Tradiciniai nuosavi ištekliai Šioje srityje praneštų atvejų skaičius (2004 m. – 2 735) nuolat auga, priešingai nuo 2002 m. mažėjančiai susijusiai sumai (205,7 mln. eurų), atitinkančiai maždaug 1,5 % visų surinktų nuosavų išteklių (2004 m. – 12 307 mln. eurų[21]). 2004 metais daugiausia pažeidimų susiję su cigaretėmis, televizoriais ir cukrumi. [pic] 2.1.2. Žemės ūkio išlaidos (EŽŪOGF Garantijų skyrius) 2004 metais, palyginti su ankstesniais metais, pranešimų pažeidimų skaičius šiek tiek išaugo (3 401 atvejis). Tačiau jų finansinis poveikis sumažėjo (82 mln. eurų) ir atitinka maždaug 0,19 % visų EŽŪOGF Garantijų skyriaus asignavimų įsipareigojimams (2004 m. – 42 935 mln. eurų, ryški pažanga palyginti su ankstesnių metų duomenimis). [pic] Komisija įvertino sukčiavimo poveikį Bendrijų biudžetui, remdamasi valstybių narių skaičiavimais ir savo pačios analize. Jos apskaičiavimais 11 % nurodytų pažeidimų, t. y. iš viso maždaug 6,8 mln. eurų, gali būti apibūdinti kaip sukčiavimas. Daugiausia įtarimų sukčiavimu susiję su fiktyvaus ploto deklaracijomis ir suklastotais muitinės dokumentais bei pagalbos prašymais. 2.1.3. Struktūriniai veiksmai 2004 metais, palyginti su praėjusiais metais, praneštų pažeidimų skaičius (3 339 atvejų, įskaitant Sanglaudos fondą) ir jų finansinis poveikis išaugo (695,6 mln. eurų). Šiuos pokyčius lėmė didesnis pažeidimų skaičius ERPF srityje. Finansinis šių pažeidimų poveikis atitinka maždaug 2 % struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo asignavimų (2004 m. – 35 665 mln. eurų). [pic] Komisijos apskaičiavimais 20 % nurodytų pažeidimų gali būti apibūdinti kaip sukčiavimas. Daugiausia pažeidimų (maždaug 26 %) padaryta Europos socialinio fondo (ESF) srityje. 2.1.4. Pasirengimo narystei fondai Panaši į struktūrinių fondų pranešimo apie pažeidimus sistema buvo sukurta, sudarius daugiamečius PHARE[22], SAPARD[23], ISPA[24] fondų ir Kiprui bei Maltai[25] skirtų fondų finansavimo susitarimus. 2.1.4 lentelė : Pranešimai apie pažeidimus pasirengimo narystei fondų srityje. Sumos milijonais eurų, atitinkančios visas reikalavimus atitinkančių projektų, susijusių su pažeidimais, išlaidas Metai | PHARE[26] | SAPARD | ISPA | Pažeidimų skaičius | Suma | Pažeidimų skaičius | Suma | Pažeidimų skaičius | Suma | 2002 | 30 | 1073 | 0 | 0 | 0 | 0 | 2003 | 12 | 9 | 26 | 76 | 20 | 391 | 2004 | 81 | 35 | 131 | 81 | 28 | 713 | Iš viso | 123 | 1.118 | 157 | 157 | 48 | 1.105 | Už pranešimą apie pažeidimus atsakingos institucijos turi ir toliau dėti ypatingas pastangas pranešimų kokybei pagerinti. Iš tiesų daugiau kaip 90 % atvejų Komisija negali nustatyti nurodyto pažeidimo pobūdžio, susigrąžintos ir grąžintinos sumų. Štai kodėl pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytos visos susijusių, reikalavimus atitinkančių projektų išlaidos, o ne iš tikrųjų skirtos sumos. Turimų duomenų kol kas nepakanka, kad būtų galima daryti išsamią analizę. 2.2. Paviešinti kovos su sukčiavimu rezultatus: visuomenės informavimas Siekdama didesnio skaidrumo, Komisija nori geriau informuoti apie įvairias sukčiavimo formas ir kitus Bendrijų finansiniams interesams kenkiančius pažeidimus, galimas jų pasekmes ir priimtas prevencijos priemones. 2004 m. lapkričio mėnesį OLAF su kovos su sukčiavimu ryšininkų tinklu surengė praktinį seminarą, į kurį buvo pakviesti nacionalinių institucijų, dalyvaujančių kovoje su sukčiavimu, ryšių su visuomene specialistai. Įvadinėse pastabose komisaras Siim Kallas tvirtino, kad „skaidrumas yra vienas svarbiausių dalykų kovojant su korupcija ir netinkamu biudžeto valdymu bei prevencijos šioje srityje garantija. Ryšiai aktyviai prisideda prie šio skaidrumo principo. Dažnai vien skaidrumo pakanka apsaugoti nuo sukčiavimo.“ Tačiau jis pažymėjo, kad tyrimo atveju turi būti pasverti įvairūs interesai. Šioje ataskaitoje pateikiamų valstybių narių pasiūlymų analizė[27] rodo, kad pastarosios taiko gan skirtingas administracinių ar teisminių tyrimų duomenų, nustatytų įvairiais tyrimo etapais, perdavimo taisykles. Tik nedaugelis valstybių narių pritaria plačiam visuomenės informavimui ir apie administracinių tarnybų, ir apie teisminių tarnybų tyrimus: nuo pat tyrimo pradžios iki tyrimo elementų paviešinimo jam pasibaigus. Daugumoje valstybių narių visuomenei skirta informacija apsiriboja įvairiais administracinių tyrimų etapais. Šios valstybės narės remiasi principu, kad teisę į informaciją turi atsverti būtinybė apsaugoti teisę į gynybą, privatų gyvenimą ir žmogaus orumą. Be to, jos nepritaria tyrimo elementų paviešinimui jam pasibaigus. Tačiau sutinka, kad visuomenei skirtos informacijos apie teismo tyrimus būtų daugiau; paprastai ji platinama tik žiniasklaidai paprašius ar gavus formalų sutikimą. 2.3. Valstybių narių priimtos priemonės Toliau išdėstomos priemonės atrinktos kaip pavyzdinės. Atskirame Komisijos dokumente[28] pateikiamas visų naujų 2004 metais priimtų priemonių, apie kurias pranešė valstybės narės, aprašas. Naujosios valstybės narės iš esmės pranešė tik apie priemones, priimtas ar įsigaliojusias po 2004 m. gegužės 1 d. 2.3.1. Naujos horizontaliosios priemonės Valstybės narės pranešė priėmusios įvairias priemones, kuriomis siekiama sustiprinti Bendrijų finansinių interesų apsaugą: kovos su pinigų plovimu ar korupcija priemones, nacionalinę kovos su sukčiavimu strategiją, muitinės tyrimų srities išplėtimą, tam tikrų pažeidimų sąvokos išplėtimą siekiant į ją įtraukti Europos biudžeto pažeidimus, finansinės kontrolės pagerinimą ar kompiuterinio duomenų apdorojimo procedūras ir kt. 2004 metais Belgija priėmė naują kovos su pinigų plovimu įstatymą. Jame numatyta, kad Finansinių duomenų apdorojimo grupė nuo šiol Finansų ministeriją turi informuoti apie duomenų, susijusių su pinigų ar prekių, gautų padarius su rimtu ir organizuotu sukčiavimu susijusį pažeidimą, plovimu, perdavimą prokuratūrai. Ši nuostata taip pat taikoma sukčiavimui iš Bendrijų biudžeto. Latvijos Vyriausybė priėmė plačią 2004–2008 m. kovos su korupcija programą. Vienu Latvijos įstatymų Korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biurui suteikiama teisė prašyti informacijos apie vykdomą nusikaltimo tyrimą (prokurorui sutikus), politinių organizacijų gautas dovanas ar valstybės tarnautojų skolas ir skolinius įsipareigojimus (Aukščiausiojo Teismo prokurorui arba pirmininkui sutikus). Čekija patvirtino nacionalinį kovos su Bendrijų finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu strateginį planą[29]. Prancūzijoje Nacionalinės teisminės muitinės tarnybos įgaliojimai apima ir visus su Bendrijų finansinių interesų apsauga susijusius pažeidimus[30]. Jos darbuotojai, turintys įgaliojimus vykdyti teismo tyrimus, nuo šiol kompetentingi nagrinėti ir pažeidimus, susijusius su struktūriniais fondais. Iš dalies pakeitus Lenkijos finansinį baudžiamąjį kodeksą, naujai apibrėžta teisinių valstybinių įsipareigojimų sąvoka. Nuo šiol Europos biudžeto arba Bendrijų ar jų naudai valdomo biudžeto įplaukų nesurinkimas gali būti laikomas teisinių valstybinių įsipareigojimų pažeidimu, jei nustatyti kiti pažeidimo požymiai. Slovėnijos baudžiamasis kodeksas iš dalies buvo pakeistas siekiant į mokesčių vengimo sąvoką įtraukti Bendrijų finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą. Slovakijoje į biudžeto vykdymo tvarkos sąvoką įtraukti pažeidimai, padaryti panaudojant Bendrijų lėšas[31]. Suomijoje priimtas teisės aktas dėl nepriklausomo ir turinčio teisę gauti informaciją finansinio kontrolieriaus funkcijos sukūrimo. Jo užduotis – koordinuoti Europos lėšų Suomijoje vidaus ir administracinę kontrolę, parengti ataskaitas apie šių lėšų priežiūrą ir auditą, apie valdymo trūkumus ir pažeidimus. Šios ataskaitos skirtos Europos Sąjungos institucijoms ir kitoms įstaigoms. Be to, Suomijos Vyriausybė įsteigė vidaus kontrolės ir rizikos valdymo tarybą, visų pirma atsakingą už kontrolės vykdymo procedūrų derinimą ir vidaus audito tobulinimą. Portugalijoje nuo šiol, kas aštuoneri metai, privaloma atlikti viešąsias išlaidas (visų pirma iš Europos fondų) valdančių įstaigų išorės auditą[32]. Auditas turi įvertinti įstaigos užduotis ir tikslus bei nustatyti, ar išlaidos atitinka taupumo, naudingumo ir veiksmingumo reikalavimus. Latvijos finansų policija ir Estijos muitinė sudarė susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo. Čekijos teisės sistema, ypač viešojo konkurso laimėtojų atrankos procedūra, buvo patobulinta siekiant apsaugoti nuo sukčiavimo. Kompiuterinis duomenų apdorojimas. Daugelis valstybių narių nurodė patobulinusios kompiuterinį duomenų apdorojimą, o tai turėtų padidinti įvairių institucijų veiklos veiksmingumą ir patikimumą. Prancūzijoje taikant naują kompiuterinę programą, administracinė kontrolė ir vietos apžiūros ir patikrinimų atranka bus automatizuota, prižiūrima ir patikimesnė. Lietuva įdiegė kompiuterinę valdymo sistemą informacijai apie struktūrinių fondų ir papildomų finansinių išteklių planavimą bei panaudojimą rinkti ir saugoti. Jungtinėje Karalystėje Škotijos vykdomoji valdžia įdiegė internetinę visų struktūrinių lėšų prašymų ir skundų pateikimo sistemą. Vengrijoje 2004 metais buvo sukurta suvienodinta kompiuterinio valdymo sistema (EMIR), kurios tikslas – veiksmingai ir tolygiai apdoroti su struktūriniais fondais ir Sanglaudos fondu susijusią informaciją. 2.3.2. Naujosios priemonės nuosavų išteklių srityje Vienu 2004 m. liepos mėn. įstatymu buvo iš dalies pakeista Ispanijos mokesčių teisė. Jame, pavyzdžiui, numatyta panaudoti naujas technologijas ir mechanizmus, kad kova su sukčiavimu būtų veiksmingesnė. Įstatyme taip pat numatyta padidinti mokestinių patikrinimų skaičių ir patobulinti mokestinių įsiskolinimų išieškojimo tvarką. Airija priėmė įstatymą, kuriuo gerokai išplečiami muitinės pareigūnų įgaliojimai dėl daiktų, panaudotų pažeidimui įvykdyti ar gautų jį įvykdžius, konfiskavimo. 2004 m. gruodžio mėn. Airijos valdžios institucijos įsigijo mobilų konteinerių žvalgytuvą, kuris turėtų iš esmės padidinti muitinės tarnybų veiksmingumą kovojant su jūros kontrabanda. Lenkijoje muitinės teisės aktai buvo pritaikyti, kad mokestiniai patikrinimai būtų taikomi ir Bendrijų nuosaviems ištekliams. 2.3.3. Naujosios priemonės žemės ūkio išlaidų srityje Prancūzija ėmė jungti įvairias ŽŪP mokėjimo agentūras į polius, o 2007 metais numatė įkurti bendrąją mokėjimo agentūrą. Italijoje buvo priimtas įstatyminis potvarkis dėl patikrinimų suderinimo ir racionalizavimo. Šiuo įstatymu regioninėms vyriausybėms suteikiami įgaliojimai skirti administracines nuobaudas už sukčiavimą maisto pramonės srityje nesilaikant Europos teisės aktų. Lenkijoje priimtas naujas įstatymas, kuriuo žemės ūkio rinkos agentūros direktoriui suteikiama teisė, priėmus administracinį sprendimą, neteisėtai ar perdaug išmokėtas žemės ūkio išmokas pripažinti muitiniais įsiskolinimais, o tai turėtų padėti jas išieškoti laikantis privalomų administracinių procedūrų. 2.3.4. Naujosios priemonės struktūrinių veiksmų srityje Maltos 2004 m. I įstatymu iš dalies pakeista valstybinių lėšų, įskaitant struktūrinius fondus, gavimo, kontrolės ir išmokėjimo sistema. Naujojo įstatymo nuostatose taip pat nurodytos kovos su sukčiavimu ir kitais pažeidimais procedūros. Nyderlanduose 2004 metais buvo priimta nemažai administracinių priemonių siekiant užtikrinti tinkamą ESF lėšų panaudojimą ir geresnę pažeidimų prevenciją: pavyzdžiui, dėl keitimosi informacija, pagalbos ir (ypač atgaline data pateiktų prašymų) kontrolės. Lenkijoje 2004 m. balandžio 20 d. priimtas įstatymas dėl nacionalinių kiekvieno struktūrinio fondo kontrolės grupių sukūrimo. Portugalijoje buvo patvirtintas naujas struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo audito vadovas; jame apibrėžti metodai, kurių turi laikytis finansų valdymo institutas, kaip už pagrįstumo deklaracijos pateikimą baigiantis bendrai finansuojamos veiklos programoms atsakinga įstaiga. 2.4. Komisijos priimtos priemonės 2.4.1. Veiksmų plano įvertinimas. Patvirtinusi bendrą 2001–2005 m. strateginį metodą[33], Komisija parengė 2004–2005 m. finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu veiksmų planą[34]. 2004 metais Komisija įgyvendino vienuolika iš trisdešimt septynių minėtame plane nurodytų veiksmų. Iš jų reikia išskirti: - Reglamentų Nr. 1073/99 ir Nr. 1074/99[35] dalinio pakeitimo pasiūlymą (žr. 1.1 punktą); - Reglamento dėl tarpusavio administracinės pagalbos siekiant apsaugoti Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitokios neteisėtos veikos, ypač nuo sukčiavimo, susijusio su PVM, ir iš to gautų lešų plovimo[36] (žr. 3.2 punktą) pasiūlymą; - ataskaita apie 2002 metais įsigaliojusios Konvencijos dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos įgyvendinimą valstybėse narėse[37]. Nustatytas tam tikras trūkumų skaičius; Komisija mano, kad yra pagrindo greičiau priimti direktyvos dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos projektą[38]. 2.4.2. OLAF veiklos veiksmingumo didinimas Nuo pat įkūrimo pradžios Tarnyba deda nemažas pastangas parengtinio įvertinimo ir tyrimų trukmei sumažinti. 2000 m. liepos mėn.–2001 m. birželio mėn. laikotarpiu[39] vidutinė duomenų, susijusių su įtarimu padarius pažeidimą, įvertinimo trukmė išaugo iki aštuoniolikos mėnesių, tačiau 2003 m.–2004 m. sutrumpėjo iki penkių mėnesių. Nuo 1999 m. vidutinė tyrimų trukmė nuolat trumpėja; šiandien tyrimai trunka vidutiniškai dvidešimt du mėnesius, palyginti su dvidešimt devyniais mėnesiais prieš penkerius metus. [pic] Baigtų tyrimų ir su jais susijusių tolesnių veiksmų procentinė dalis išaugo (2003 m. liepos mėn.–2004 m. birželio mėn. tokie tyrimai sudarė beveik penkiasdešimt procentų, palyginti su penktadaliu 1999 m.–2000 m. laikotarpiu); ypač išaugo tolesnių teisinių veiksmų procentinė dalis (2003 m.–2004 m. jie sudarė beveik trečdalį, palyginti su dvidešimt dviem procentais 1999 m.–2000 m.)[40]. 2.4.3. Veiklos patirtis – teisėkūrai ir sutarčių valdymui pagerinti. Baltojoje knygoje apie Komisijos reformą[41] pateikiamos priemonės, reikalingos tinkamiau panaudoti įgytą patirtį siekiant pagerinti pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją. Viename Komisijos komunikatų[42] numatyta, kad rengiant teisės aktų projektus, su OLAF turi būti konsultuojamasi kiek įmanoma anksčiau, kad teisės aktų kokybė būtų geresnė. Jame taip pat numatyta, kad Biudžeto generalinis direktoratas, bendradarbiaudamas su Tarnyba, priims nemažai prevencinių priemonių sutarčių valdymo srityje. Sistema veikia nuo 2003 m. 2004 metais nustatyta, kad planuotos dvidešimt devynios teisinės priemonės yra rizikingos, nes sudaro galimybę sukčiauti. Todėl Tarnyba galėjo panaudoti įgytą patirtį rengiant Bendrijos dokumentus, visų pirma žaliąją knygą apie lengvatų sistemų ateitį ir muitinės kodekso modernizavimą, ir siauresnio pobūdžio reglamentus, pavyzdžiui, pasiūlymą dėl grybų kvotų nustatymo ar trečiųjų šalių importuoto česnako kilmės sertifikatą. Tiesioginių išlaidų srityje į naująjį šalių kandidačių dalyvavimo Bendrijos programose susitarimo protokolą bus įtrauktos nuostatos, užtikrinančios veiksmingesnę finansinių interesų apsaugą. 3. BENDRADARBIAVIMAS žEMėS ūKIO IR MUITų SRITYJE Bendradarbiavimo žemės ūkio ir muitų srityje priemone[43] apibrėžiamos sąlygos, kuriomis institucijos pareiškėjos prašymu ar savo iniciatyva valstybių narių muitinės ir žemės ūkio institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija, siekdamos užtikrinti specialią asmenų, vietų, prekių judėjimo ir transporto priemonių priežiūrą, administracinių tyrimų vykdymą, pažymėjimų išdavimą ir kt. Reglamente numatyta įdiegti labai plačią keitimosi informacija sistemą, pagal kurią nacionalinės valdžios institucijos Komisijai perduoda visą naudingą informaciją apie nustatytus pažeidimus ir įtarimus sukčiavimu, taikomus metodus ir priemones bei kt. (17 straipsnis). Reglamente taip pat numatyta, kad valstybės narės ir trečiosios šalys teikia vienos kitoms paramą, o Komisija joms perduoda naudingą informaciją (19–22 straipsniai). Reglamente (23–41 straipsniuose) numatyta įdiegti informacinę muitinės sistemą, kuri leistų greitai išplatinti informaciją ir patobulinti bendradarbiavimo procedūras[44]. Šiais metais ši tema Komisijos ir valstybių narių buvo išrinkta kaip viena svarbiausių klausimyne nagrinėjamų temų. Kitame skyriuje apžvelgiama bendra padėtis šioje srityje. 3.1. Valstybių narių pasiūlymų analizės rezultatai[45] Apskritai reglamentas įgyvendinamas patenkinamai. Analizė rodo, kad valstybių narių ir Komisijos turimų statistinių duomenų kokybė galėtų būti pagerinta ir kad reikėtų išspręsti tam tikras praktines problemas. Pranešimų statistika. Dauguma valstybių narių susidūrė su sunkumais, norėdamos pateikti patikimą ir nuoseklią statistiką apie pranešimus ar ataskaitas. Jos neturi centralizuotos tokių duomenų bazės, be to, yra skirtingai apibrėžusios „pranešimo apie tarpusavio pagalbą“ sąvoką. Šiems duomenims išnagrinėti paprasčiausiai buvo taikomas kokybinis metodas; analizės pritaikyti nebuvo įmanoma. Be to, nėra tinkamų statistinių duomenų apie Komisijos prašytų ar jai nusiųstų pranešimų ir ataskaitų skaičių. Reikėtų patobulinti duomenų bazes, jei norima jas panaudoti rizikos analizei. Tarpusavio pagalbos prašymų nagrinėjimas. Valstybės narės nurodė tam tikras problemas, susijusias, pavyzdžiui, su atsakymo į prašymus terminais, atsakymų kokybe ir tinkamumu (kai kurios trečiosios šalys išvis nepateikia atsakymų) ir su vertimu. Todėl pradėti veiksmai kartais nutraukiami dėl senaties. Siekdamos pagreitinti procedūrą, dauguma valstybių narių nuolat primena apie pagalbos prašymą. Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Valstybės narės pasiūlė sudaryti bendradarbiavimo sutartis su trečiosiomis šalimis siekiant išspręsti dalį nurodytų problemų[46]. Nors Komisija per kiekvieną tarpusavio pagalbos komiteto posėdį (vykstantį du ar triskart per metus) išplatina atnaujintą kontaktinių asmenų sąrašą, būta pranešimų apie tai, kad kartais sunku nustatyti trečiosios šalies ar valstybės narės (kai prašymą teikia trečioji šalis) kompetentingą instituciją. Pranešimų apie sukčiavimo riziką nagrinėjimas. Valstybės narės Komisiją informuoja apie sukčiavimo ar kitų Bendrijai aktualių pažeidimų riziką, o Komisija perduoda šią informaciją atitinkamoms valstybėms narėms[47]. Kai kurios valstybės narės turi dvi ar keletą administracinių institucijų, kompetentingų taikyti muitinės teisės aktus, tačiau šie pranešimai nagrinėjami kaip ir kiti tarpusavio pagalbos prašymai: paprastai pranešimą nagrinėja ir pirmąją analizę pateikia jį gavusi centrinė koordinacinė grupė ar tarnyba[48]. Prireikus koordinacinė grupė / tarnyba rezultatus perduoda Komisijai (OLAF). Teismo leidimo būtinumas. Kai tam tikriems veiksmams, būtiniems nagrinėjant tarpusavio pagalbos prašymą, įgyvendinti reikalingas teisminės institucijos sutikimas, taip gauta informacija perduodama prašančiajai valstybei[49]. Papildomo teismo leidimo gali prireikti šiai informacijai perduoti. Valstybės narės labai skiriasi tyrimo, kuriam vykdyti reikalingas teismo leidimas, pobūdžiu; ypač skiriasi muitinės administracijos tyrimo įgaliojimai. Tačiau paprastai, kai tyrimui atlikti reikalingas leidimas, dar vieno leidimo reikia, kad ataskaita būtų perduota prašančiajai valstybei[50]. Kai kurios valstybės narės taiko reglamente nenumatytas papildomas sąlygas dėl gautų duomenų perdavimo. Ataskaitų, pateiktų atlikus misiją trečiojoje šalyje, nagrinėjimas. Atlikus misiją trečiojoje šalyje, misijos dalyvių parašais patvirtinta ataskaita ir patvirtinamieji dokumentai perduodami atitinkamoms valstybėms narėms, net jei jos nedalyvavo misijoje[51]. Komisija domėjosi, ar perduotos ataskaitos ir dokumentai galėjo būti panaudoti kaip įkalčiai lėšų išieškojimo procese nacionaliniame teisme metu, neatsižvelgiant į tai, ar valstybė narė dalyvavo ar nedalyvavo misijoje. Valstybės narės į šį klausimą atsakė teigiamai. Tačiau jei trečiosios šalys nepasirašo šios ataskaitos (Bendrijos teisė nereikalauja, kad jos pasirašytų), misijoje nedalyvavusioje valstybėje narėje metu gali būti sudėtinga pateikti įkalčių. Tolesnių veiksmų, kurių imtasi pranešus apie pažeidimus, statistika. Pranešti apie administracinius ir teismo sprendimus, priimtus pranešus apie pažeidimo atvejus pagal reglamentą, yra privaloma[52]. Nors kai kurios valstybės narės planuoja įkurti už praneštų pažeidimų stebėseną ir statistinių duomenų rengimą atsakingus departamentus, dauguma jų kol kas netaiko centralizuoto tokios informacijos valdymo, o gauta statistika nėra išsami ir ne visai patikima. Sprendimų dėl organizuoto nusikalstamumo procentinė dalis labai maža. Galimos kelios priežastys: tai, kad organizuotas nusikalstamumas menkai susijęs su pažeidimais muitų ir žemės ūkio srityje; ribotas organizuoto nusikalstamumo apibrėžimas kai kurių valstybių narių teisės sistemoje; tai, kad teisminė institucija perkvalifikuoja nustatytus pažeidimus (pavyzdžiui, į „bendrininkavimą“); arba nepakankamas bylos įkalčių skaičius. 3.2. 2004 metais Komisijos priimtos priemonės Bendradarbiavimo žemės ūkio ir muitų srityje pagerinimas. Biudžeto generaliniam direktoratui pateikus pastabas dėl pranešimų apie tarpusavio pagalbą[53], Komisija pasitarė su valstybėmis narėmis ir patvirtino, kad: – reikia padidinti darbo metodų veiksmingumą taikant šiuolaikiškesnes ir greitesnes keitimosi informacija ir jos stebėsenos priemones; – reikia sudaryti palankesnes sąlygas sąveikai tarp pažeidimo nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo priemonių (tarpusavio pagalbos pažymų derinimas su MIS (muitinės informacinė sistema)[54] ir FIDE (muitinės bylų identifikavimo duomenų bazė)[55] užtikrinti; – reikia geresnės sinergijos tarp įvairių Komisijos tarnybų atitinkamų uždavinių. 2004 metais buvo atlikta galimybių studija siekiant pasiruošti elektroninio pranešimo „Tarpusavio pagalba / Pranešimas apie sukčiavimą“ sukūrimui. Bendradarbiavimas kitose srityse. 2004 m. liepos 20 d. Komisija perdavė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarpusavio administracinės pagalbos[56] pasiūlymą. Reglamente siūlomas išsamesnis kovos su sukčiavimu teisinis pagrindas ir skatinamas bendradarbiavimas bei veiklos koordinavimas Bendrijos lygiu su Komisija ir ypač OLAF. Reglamento pasiūlymas horizontalaus pobūdžio; jis apima visus Bendrijos kovos su sukčiavimu aspektus, kurie kol kas nėra apibrėžti sektorinių teisės aktų: pavyzdžiui, valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą kovojant Bendrijoje su sukčiavimu, susijusiu su PVM[57], struktūriniais fondais ir tiesioginėmis išlaidomis. Pasiūlyme taip pat aptariamas duomenų apie finansinius sandorius, įtariamus iš sukčiavimo Bendrijos lygiu gautų lėšų plovimu, panaudojimas. Daugiausia bendradarbiauti reikėtų nagrinėjant Bendrijai ypač svarbias bylas, t. y. tokias, kuriose nuostoliai dėl nesurinktų mokesčių siekia ne mažiau kaip 500 000 eurų su PVM susijusio sukčiavimo atvejais ir 100 000 eurų kitais atvejais. 4. IšIEšKOJIMAS Komisija prižiūri, kad Bendrijų lėšos, neteisingai išmokėtos per klaidą, dėl sukčiavimo ar kitų pažeidimų, būtų išieškotos, ir surinkti nuosavi ištekliai. Tiesioginių išlaidų srityje už lėšų išieškojimą atsakinga pati Komisija. Decentralizuoto valdymo srityje išieškojimo įgaliojimais Komisija dalijasi su valstybėmis narėmis: Komisija stebi valstybių narių pradėtą išieškojimo procedūrą ir prireikus taiko apmokėjimo procedūrą. 2004 metais Komisija priėmė keletą priemonių, siekdama pagerinti nuosavų išteklių išieškojimą, žemės ūkio ir struktūrinių fondų lėšų panaudojimą bei tiesiogines išlaidas. 4.1. Tradiciniai nuosavi ištekliai Valstybės narės atsakingos už tradicinių nuosavų išteklių išieškojimą. Jos turi vesti „A apskaitą“[58] apmokėtiems ir (arba) garantuotiems muitiniams įsiskolinimams įrašyti bei „B apskaitą“ neišieškotoms ir negarantuotoms (arba garantuotoms, tačiau užginčytoms) skoloms įrašyti. Dauguma į B apskaitą įrašytų įsiskolinimų yra nustatytų sukčiavimo atvejų ar pažeidimų rezultatas. Vienoje ataskaitoje[59] išanalizuota septyniolika išieškojimo atvejų, apie kuriuos parengti OLAF tarpusavio pagalbos pranešimai ir kurių kiekvienas susijęs su keliomis valstybėmis narėmis bei viršijantis 1 mln. eurų finansinį poveikį Bendrijų biudžetui. Atrinkti atvejai susiję su įvairiomis lėšomis ir įvairiais sukčiavimo mechanizmais (neteisingai nurodyta muitinė vertė, suklastotos kainos ir padirbtos kilmės deklaracijos). Komisija nustatė, kad tikrai išieškotų skolų dalis nuolat auga (1994 m. – 2 % nagrinėtų atvejų, 1998 m. – 12 %, 2003 m. – 15 %). Valstybės narės taip pat atsakingos už duomenų apie visus nustatytus sukčiavimo atvejus ir pažeidimus įrašymą į OWNRES bazę, jei jų finansinis poveikis tradiciniams nuosaviems ištekliams viršija 10 000 eurų. Kadangi šie atvejai paprastai turi būti įtraukti ir į „B apskaitą“, Komisija atliko palyginamąją analizę. Rezultatai buvo nepatenkinami. 2004 metais atlikus pakartotinę analzę, nustatyta aiški pažanga. Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2028/2004[60] valstybės narės įpareigojamos neišieškotinais pripažinti 50 000 eurų viršijančius nuosavus išteklius, neišieškotus per penkerius metus nuo datos, kai apmokėjimo prašymas tampa galutinai privalomas. Tai reiškia, kad šie atvejai (įskaitant sunkiai išieškomas skolas, susidariusias dėl sukčiavimo ir pažeidimų) turi būti pateikti Komisijai įvertinti. 4.2. Tiesioginės išlaidos 4.2.1. Naujasis Finansinis reglamentas Naujuoju Finansiniu reglamentu[61] gerokai padidinamas lėšų, susijusių su tiesioginėmis išlaidomis, išieškojimo veiksmingumas. Nuo šiol nuolat taikomas lėšų kompensavimas (73 straipsnis); į Bendrijų reikalavimus skolininkui įskaitoma lygi tikrai ir tiksliai nustatyta suma, kurią pačiam skolininkui turi grąžinti Bendrijos. 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad institucija gali „oficialiai nustatyti sumą, gautiną iš asmenų, išskyrus valstybes, priimdama sprendimą, kuris vykdomas“. Ši nuostata buvo numatyta jau Sutarties 256 straipsnyje, tačiau nė viename įgyvendinimo aktų nebuvo apibrėžtos jos taikymo sąlygos. Be to, naujajame Finansiniame reglamente numatyta, kad iki termino pabaigos negrąžintai gautinai sumai savaime skaičiuojamos palūkanos[62] ir gerokai padidinamos jų normos[63]. 4.2.2. Sutartinės garantijos geresniam sutarčių valdymui Avansiniai mokėjimai ar išankstinis finansavimas, išmokami nereikalaujant kompensacijos, kelia rimtą pavojų Bendrijų finansiniams interesams. Tačiau tokie mokėjimai būtini norint įgyvendinti tam tikrus Bendrijų politikos siekius atitinkančius veiksmus. Naujajame Finansiniame reglamente ir ypač jo įgyvendinimo taisykles nustatančiame reglamente numatytas tam tikras šį pavojų sumažinančių priemonių skaičius. Pavyzdžiui, įgyvendinimo taisyklėse numatytais atvejais susitariančiosios šalys ir lėšų gavėjai turi iš anksto pateikti garantiją, kad gautų išankstinį finansavimą. Komisijos tarnybos, sudarydamos standartines sutartis ar susitarimus (įskaitant susitarimus su šalimis kandidatėmis ir trečiosiomis šalimis dėl išorės pagalbos ar dalyvavimo Bendrijų programose), užtikrina, kad būtų įtrauktos veiksmingo išieškojimo nuostatos. 4.2.3. Išieškojimas pateikiant civilinį ieškinį ir apsaugos priemonės valstybių narių teisės aktuose Praėjusiais metais paskelbtas tyrimas[64] parodė, kad daugumoje valstybių narių Komisija gali pateikti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kad galėtų užtikrinti su tiesioginėmis išlaidomis susijusių Bendrijų skolinių įsipareigojimų išieškojimą. Civilinio ieškinio pateikimas baudžiamojoje byloje laikomas veiksminga priemone siekiant palengvinti Komisijos darbą išieškant su tiesioginėmis išlaidomis susijusias skolas. Ji turi tam tikrų privalumų, tarp jų – trumpesni bylos terminai. Valstybėse narėse, turinčiose bendrosios teisės[65] ( common law ) sistemą, Komisija, nors ir negali pateikti civilinio ieškinio, turi galimybę pateikti prašymą dėl žalos atlyginimo. 2003 m. ataskaitoje taip pat konstatuota, kad paprastai Komisija gali prašyti apsaugos priemonių[66] pradedant baudžiamojo proceso tyrimo etapu. 2004 metais Komisija norėjo nuodugniau išanalizuoti sąlygas, kuriomis ji gali atstovauti Bendrijai teismo procese, susijusiame su tiesioginėmis išlaidomis. Valstybėms narėms pateiktame klausimyne nurodytas konkretus atvejis, kai verslo subjektas įtariamas Komisijai kenkiančiu sukčiavimu. Dvi valstybės narės negalėjo pateikti atsakymo į šią klausimyno dalį[67]. Su kitų valstybių narių atsakymais galima susipažinti Komisijos tarnybų parengtame darbo dokumente. Nors panašumų yra, nacionalinėse teisės sistemose numatytos labai skirtingos sąlygos, kuriomis Komisija gali pateikti civilinį ieškinį. Tai tik pabrėžia, kad ji turi glaudžiai bendradarbiauti su teisminėmis institucijomis. Be to, 2004 m. ataskaita Komisijai leido geriau susipažinti su valstybių narių teisėje nustatytomis apsauginių priemonių prašymo sąlygomis. Civilinio ieškinio pateikimas. Civilinio ieškinio pateikimo prašymas. Daugumoje valstybių narių prašymą turi pateikti Komisija. Švedijoje prašymą pateikia prokuroras. Suomijoje ir Portugalijoje prokuroras gali imtis tokio veiksmo, jeigu mano, kad jis tinkamas. Tokiu atveju Komisijai nereikia pateikti prašymo. Tačiau Suomija pažymėjo, kad jei Komisija prašo žalos atlyginimo, remdamasi prokuratūros pateiktame kaltinamajame akte nenurodytais faktais, ji turi pateikti prašymą, išdėstydama šiuos faktus, ir kartu nurodyti juos nustatyti padėjusius įkalčius. Kai kuriose valstybėse narėse taip pat reikalaujama pateikti visus prašymą pagrindžiančius faktus[68] ir (arba) nurodyti prašomą žalos atlyginimo sumą[69]. Be to, tam tikrose valstybėse narėse[70] reikalaujama, kad prašyme būtų aiškiai nurodytas priežastinis ryšys tarp sukčiavimo atvejo ir Bendrijų biudžetui padarytų nuostolių. Tik dvi valstybės narės[71] minėjo, kad prašymas gali būti pateikiamas, teismo procesui jau prasidėjus. Reikalavimai dėl įkalčių pateikiant civilinį ieškinį. Visos atsakymus pateikusios valstybės narės taiko principą, pagal kurį įkalčiai gali būti paimami iš įvairių šaltinių: atliekant liudininkų apklausą ar panaudojant raštišką ataskaitą. Tačiau teismai taip pat turi taikyti laisvo įkalčių įvertinimo taisyklę. Tai reiškia, kad Komisijos pateiktų su žala susijusių įkalčių, įskaitant patvirtinto eksperto parengtą audito ataskaitą, nebūtinai pakanka, kad būtų galima įrodyti, jog susitariančioji šalis įvykdė pažeidimą. Net jei iš principo įkalčiai gali būti įvairių šaltinių, trys valstybės narės nurodė, kad auditoriaus parengtos ataskaitos priimtinos ne visais atvejais (kartais reikia, kad ataskaitą parengtų patvirtintas ekspertas[72] arba teismo paskirtas ekspertas[73]). Čekijoje ekspertizė priimtina tik tuo atveju, jei į ją įtrauktos specialios sąlygos. Italijoje šalims, taigi ir Komisijai, taikomi skaičiaus apribojimai: liudyti teisme gali būti paskirti ne daugiau kaip du ekspertai. Kitose valstybėse narėse visos auditorių ataskaitos yra priimtinos, tačiau jos įvertinamos tam tikromis specialiomis sąlygomis[74]. Apsaugos priemonės. Visos civilinius ieškinius pateikti leidžiančios valstybės narės taip pat sutinka, kad būtų pateikti apsaugos priemonių prašymai. Apsaugos priemonių prašymo pateikėjas. Paprastai prašymą prokurorui arba teisėjui pateikia nukentėjusioji šalis, taigi ir Komisija[75]. Tik dvi valstybės narės minėjo, kad apsauginių priemonių teismo metu gali prašyti ir Komisija, ir prokuratūra[76]. Apsaugos priemonių prašymas. Informacija, kuri būtinai turi būti nurodyta prašyme, priklauso nuo valstybių narių. Kai kurios iš jų[77] netaiko jokių reikalavimų. Priešingai, prašymas kartais turi būti itin išsamus: pavyzdžiui, jame turi būti nurodytas teisinis prašymo pagrindas, įtrauktas atitinkamų faktų aprašas, turto išsklaidymo įrodymai ir turimų duomenų apie susitariančiosios šalies turtą bei jo vietą aprašas. Slovakija reikalauja, kad prašyme būtų pasiūlytos apsaugos priemonės. Kalbant apie riziką, kad gali dingti tam tikra su turtu susijusi informacija ir todėl neįmanoma išieškoti lėšų, paprastai surinkti įrodymus turi nukentėjusioji šalis, t. y. Komisija[78]. Todėl pastaroji visada turi būti suinteresuota pateikti kuo išsamesnį prašymą. Pagaliau reikia pastebėti, kad apsaugos priemonių atitikmuo egzistuoja kai kuriose bendrosios teisės ( common law ) sistemą turinčiose valstybėse narėse. Tai gali būti teismo nutarimai dėl lėšų įšaldymo[79] ir konfiskavimo[80]. 4.3. Žemės ūkis 2002 metais, remiantis valstybių narių pagal Reglamento (EEB) Nr. 595/91[81] 3 ir 5 straipsnius perduotais duomenimis, bendra įsiskolinimų dėl neišieškotų lėšų už pažeidimus EŽŪOGF Garantijų skyriaus sektoriuje suma buvo įvertinta 2,2 mlrd. eurų. 2002 m. gruodžio mėn. komunikate[82], kurio tikslas – pagerinti išieškojimo sąlygas, Komisija nusprendė iš OLAF ir Žemės ūkio generalinio direktorato darbuotojų sudaryti išieškojimo darbo grupę („Task Force Recouvrement“, TFR). TFR turėtų išsiaiškinti padėtį dėl neišieškotų sumų ir parengti sprendimus dėl finansinės atsakomybės vykstant oficialiai EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo procedūrai. 2003 metais ji pradėjo neišieškotų iki 1999 m. praneštų ir 500 000 eurų viršijančių sumų auditą. Audito, apimančio devynias valstybes nares, metu nustatyta, kad bendra neišieškotų lėšų suma siekė 765 mln. eurų[83]. 2004 m. pabaigoje Žemės ūkio generalinis direktoratas galėjo pradėti sąskaitų apmokėjimo procedūrą: atitinkamoms valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 1663/95 dėl finansinės atsakomybės 8 straipsnį buvo išsiųsti oficialūs laiškai su Komisijos pasiūlymais dėl įgyvendintino finansinio koregavimo. TFR taip pat pradėjo maždaug 3 400 atvejų dėl iki 1999 m. praneštų ir iki šiol neišieškotų mažesnių nei 500 000 eurų sumų auditą (numatomas bendras finansinis poveikis – apie 200 mln. eurų). Į OLAF valdomą ECR duomenų bazę (išorės pranešimų registrą) įtraukti visi valstybių narių pagal Reglamento (EEB) Nr. 595/91 dėl pažeidimų, susijusių su EŽŪOGF Garantijų skyriumi, 3 ir 5 straipsnius perduoti pranešimai. Valstybės narės buvo raginamos patikrinti ir papildyti šiuos duomenis, užpildyti elektroninę savivertinimo formą apie išieškojimo priemonių rezultatus ir pateikti pasiūlymų dėl neišieškotų sumų apmokėjimo. TFR perduotus duomenis patikrins 2005 metais; oficiali apmokėjimo procedūra galės prasidėti tik tuomet, kai baigsis patikrinimai ir prireikus papildomi auditai. TFR darbas sudarė sąlygas geresniam valstybių narių perduotų duomenų apdorojimui. Tai atitinka uždavinį „pagerinti turimų duomenų apie neteisėtai išmokėtas Bendrosios žemės ūkio politikos išmokas kokybę“, kurį Komisija užsibrėžė savo atsakymuose į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2004[84]. 4.4. Struktūriniai fondai Neteisingai dėl pažeidimo ar sukčiavimo išmokėtas struktūrinių fondų lėšas išieško valstybės narės. Šios sumos Komisijai gali būti grąžinamos sumažinus arba panaikinus finansinę paramą, prireikus lėšas paskyrus kitai veiklai, jei susijusi programa dar nesibaigė. Bendrai iš struktūrinių fondų finansuojamos programos yra daugiametės ir paremtos tarpiniu finansavimu. Neteisingai išmokėtos sumos gali būti išieškomos prieš pasibaigiant programai arba jai pasibaigus. 1994–1999 m. planuojamu laikotarpiu galutinio apmokėjimo prašymus reikėjo Komisijai pateikti ne vėliau kaip 2003 m. kovo 31 d. Šiuo laikotarpiu Komisija prisidėjo prie beveik 1 000 programų finansavimo už bendrą maždaug 159 mlrd. eurų sumą[85]. Komisijos įgaliojimus suteikiančios ir valdymo tarnybos (Regioninės politikos, Užimtumo, Žemės ūkio, Žuvininkystės GD), OLAF padedamos, užtikrina administracinę ir finansinę stebėseną šioms programoms baigti. Stebėsena grindžiama visų pirma informacija apie valstybių narių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1681/94[86] praneštus ir į ECR duomenų bazę įregistruotus pažeidimus. Minimu laikotarpiu valstybės narės pranešė apie 1 370 mln. eurų[87], išmokėtų kaip Bendrijos parama, vertės pažeidimų atvejų. Iš šių atvejų 5 028 atvejus Komisija galutinai išnagrinėjo; galutinio apmokėjimo metu buvo išskaičiuota 634,6 mln. eurų suma. Be to, 2 604 atvejais tuo pačiu laikotarpiu valstybės narės Komisiją informavo, kad nacionalinės administracinės ir teisminės procedūros baigtos. Komisijos tarnybos rengia sprendimus dėl neišieškotų sumų įrašymo į biudžetą. 2 694 atvejai, atitinkantys neišieškotų maždaug 647 mln. eurų sumą, dar tiriami. [1] Reglamentas (EB) Nr. 515/97. [2] „Valstybių narių priimtų priemonių aprašas“ ir „Statistinė pažeidimų analizė“. [3] SEK(2003)871. [4] KOM (2004) 103 ir 104: dalinio Reglamentų (EB) Nr. 1073/1999 ir Nr. 1074/1999 pakeitimo pasiūlymai. [5] SEK(2004)1370. [6] PH/2002/1412. [7] SEK(2005)973. [8] KOM(2004)559 galutinis ir 2004/0187 (CNS), dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. [9] 1997 m. gruod˛io 18 d. Tarybos aktas, OL C 24, 1998 1 23, p.1. [10] 2000 m. gegužės 29 d. Konvencija, OL C 197, 2000 7 12, ir 2001 m. spalio 16 d. papildomas protokolas, OL C 326, 2001 11 21. [11] Šengeno sutarties įgyvendinimo konvencija, OL L 239, 2000 9 22. Jeigu ateityje Šengene vykdant teisminius pavedimus dėl kratos ir konfiskavimo, nebus taikomas dvigubas apkaltinimas, naujosios Šengeno taisyklės bus taikomos visa apimtimi bendradarbiavimo susitarimo reglamentuojamiems klausimams, išskyrus tiesioginių mokesčių sritį. [12] Pavyzd˛iui, direktyva 91/308/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais direktyva 2001/97/EB (OL L 344, 2001 12 28). Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos antrasis protokolas (OL C 222, 1997 7 19). [13] Belgija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija ir Suomija. [14] Žalioji knyga dėl Bendrijos finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir Europos prokuroro pareigybės įsteigimo, KOM(2001)715. [15] P. V. Giscard d’Estaing‘o pirmininkaujamas Konventas dėl Europos ateities buvo sušauktas remiantis Lakeno deklaracija dėl Europos Sąjungos ateities, siekiant pradėti svarstymus dėl tolesnės Europos institucijų reformos. [16] KOM(2005)184. [17] Panaikinama 4 punkto paskutinė dalis; joje buvo tvirtinama, kad „kovos su Bendrijos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu ir jo prevencijos priemonės nebus susijusios su nacionalinės baudžiamosios teisės taikymu arba nacionaliniu teisingumo administravimu“. [18] Žr. visų pirma 1991 m. kovo 4 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 595/91 3 straipsnio 1 dalį(OL L 67, 1991 3 14), 1994 m. liepos 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1681/94(OL L 178, 1994 7 12) ir 1994 m. liepos 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1831/94 (OL L 191, 1994 7 27) dalį apie išlaidas ir 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 6 straipsnio 5 dalies pastraipą apie tradicinius nuosavus išteklius (OL L 130, 2000 5 31). [19] SEK(2005)974. [20] Žr. 1995 m. liepos 26 d. Konvencijos dėl Bendrijos finansinių interesų apsaugos, įsigaliojusios 2002 m. spalio 17 d., 1 straipsnyje pateikiamą apibrėžimą. [21] Šią sumą atitinka 2004 m. valstybių narių „A apskaitoje“ nurodyti muitiniai įsiskolinimai, t. y. apmokėti ir (arba) garantuoti įsiskolinimai. Sumos, dėl kurių susidarė muitiniai įsiskolinimai, tačiau kurios nebuvo apmokėtos ar garantuotos (arba buvo garantuotos, tačiau garantijos užginčytos), pateikiamos „B apskaitoje“; jos neįtrauktos į šią sumą. Pranešimuose nurodytos sumos, patvirtintos kaip susijusios su sukčiavimu, paskirstytos tarp A ir B apskaitos. [22] Lenkija–Vengrija: parama ekonomikos restruktūrizavimui, Reglamentas (EB) Nr. 3906/89, OL L 375, 1989 12 23. [23] SAPARD (pasirengimo stojimui priemonė žemės ūkio srityje ), Reglamentas (EB) Nr. 1268/1999,OL L 161, 1999 6 26. [24] ISPA (struktūrinės pasirengimo stojimui politikos instrumentas), Reglamentas (EB) Nr. 1267/1999,OL L 161, 1999 6 26. [25] Reglamentas (EB) Nr. 555/2000, OL L 68, 2000 3 16. [26] Į šiame stulpelyje pateikiamą statistiką įtraukti Kipro ir Maltos pagal Reglamentą Nr. 555/2000 atlikti pranešimai. [27] SEK(2005)973. [28] SEK(2005)973. Valstybių narių buvo prašoma pranešti tik apie priemones, kurios atitinka paprastą Bendrijos teisės įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija ataskaitą teikia kasmet, ir tai, kad 2004 metais kai kuriose valstybėse narėse nebuvo priimta naujų priemonių, negali būti pateikiama kaip bendra atitinkamos valstybės narės finansinių interesų apsaugos padėtis. Kita vertus, tai gali reikšti aktyvesnę veiklą ankstesniu laikotarpiu. [29] 2004 m. gegužės 12 d. rezoliucija 456. [30] 2004 m. kovo 9 d. įstatymas Nr. 204/2004 dėl teisingumo pritaikymo prie nusikalstamumo raidos. [31] Įstatymas Nr. 523/2004. [32] Įstatymas Nr. 48/2004. [33] Komisijos komunikatas apie Bendrijų finansinių interesų apsaugą – Kova su sukčiavimu: dėl bendros strateginės pozicijos, KOM(2000)358 galutinis. [34] Komisijos komunikatas apie Bendrijų finansinių interesų apsaugą – Kova su sukčiavimu – 2004–2005 m. veiksmų planas, KOM(2004)544 galutinis. [35] KOM(2004)103 ir 104 galutiniai. [36] KOM(2004)509 galutinis. [37] KOM(2004)709 galutinis. [38] KOM(2002)577 galutinis. [39] 1999 m. liepos mėn.–2000 m. birželio mėn. laikotarpiu vidutinė įvertinimų trukmė buvo šeši mėnesiai, tačiau šis laikotarpis negali būti laikomas tipišku, nes naujosios procedūros imtos taikyti tik nuo 2000 m. pabaigos. [40] Dėl išsamesnės informacijos apie Tarnybos rezultatus, žr. papildomą OLAF veiklos įvertinimą, SEC(2004)1370. [41] Baltosios knygos apie Komisijos reformą I dalies V3 punktas ir II dalies XXX punktas,KOM(2000) 200 galutinis. [42] 2001 m. lapkričio 7 d. Komisijos komunikatas dėl teisėkūros ir sutarčių valdymo atsparumo sukčiavimui, SEK(2001)2029 galutinis. [43] 1997 m. kovo 22 d. Reglamentas (EB) Nr. 515/97, OL L 82, su papildymais, padarytais 1998 m. kovo 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 696/98, OL L 96. [44] Ši sistema papildyta trečiojo ramsčio priemone – „Neapolio II konvencija“, nustatančia savitarpio pagalbos mechanizmus atliekant Bendrijos ir nacionalinių muitinių taisyklių pažeidimų baudžiamuosius tyrimus. Kai kurie šių tyrimų yra natūrali pagal Reglamentą (EB) Nr. 515/97 pradėtų administracinių tyrimų tąsa. 2004 metais dešimt valstybių narių (Austrija, Belgija, Kipras, Vengrija, Lietuva, Latvija, Portugalija, Suomija, Slovėnija, Slovakija) ratifikavo šią konvenciją. Dar dvi valstybės narės(Čekija ir Estija) ją ratifikavo 2005 m. pradžioje. Rengiant šią ataskaitą, tik trys valstybės narės dar nebuvo pateikusios ratifikavimo priemonės. [45] Su kitais valstybių narių atsakymais galima susipažinti kartu su ataskaita parengtame darbo dokumente (SEK(2005)973); ataskaitoje pateikiama tik labai glausta ap˛valga. [46] Pasiūlyta sudaryti sutartis su šiomis šalimis: Albanija, Armėnija, Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Indonezija, Japonija, Jungtiniais Arabų Emyratais, Kanada, Kinija, Kroatija, Laosu, Malaizija, Panama, Rumunija, Rusija, Serbija ir Juodkalnija, Singapūru, Tailandu, Taivanu, Tunisu, Vietnamu, „Balkanų šalimis“, „Vidurio Rytų šalimis“, „Pietryčių Azijos šalimis“, „Šiaurės Afrikos šalimis“. Įsigaliojo su Indija 2004 m. spalio 20 d. ir su Meksika 2001 m. kovo 26 d. pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai. [47] Reglamento Nr. 515/97 18 straipsnis. [48] Lenkijoje Komisija daugiausia bendradarbiauja su iždo tarptautinių santykių skyriumi, tačiau tam tikrais atvejais turi kreiptis ir į muitinės administraciją. Abi tarnybos yra Finansų ministerijos departamentai. [49] Reglamento Nr. 515/97 3 straipsnis. [50] Išskyrus Lenkiją, Slovakiją ir Prancūziją muitinės tyrimų atveju. [51] Reglamento 20 straipsnis. [52] 49 straipsnis; paprastai pranešama per OWNRES sistemą. [53] 2002 m. teminė ataskaita apie tarpusavio pagalbos pranešimus valstybėse narėse. [54] 1995 m. liepos 26 d. Konvencijoje dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais(OL C 316, 1995 11 27) numatyta „Muitinės informacinės sistemos“ duomenų bazė. Nauja bendra sąsaja turėtų padėti laikyti tam tikrus pranešimuose apie tarpusavio paramą pateikiamus duomenis. [55] Muitinės bylų identifikavimo duomenų bazės (FIDE) sukūrimas numatytas Konvencijos dėl informacijos technologijų panaudojimo muitinės tikslais papildomajame protokole, pasirašytame 2003 m. gegužės 8 d. (OL C 139, 2003 6 13). FIDE tikslas – padėti kompetentingoms tam tikros valstybės narės institucijoms nustatyti kitų valstybių narių kompetentingas institucijas, vykdančias ar vykdžiusias su tais pačiais asmenimis ar įmonėmis susijusius tyrimus. [56] KOM(2004)509 galutinis. [57] Siūlomo reglamento tikslas – papildyti 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1798/2003 (OL L 264, 2003 10 15), kuriame aptariamas tik valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas, o ne valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas. [58] Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, OL L 130, 2000 5 31. [59] Komisijos ataskaita apie tradicinių nuosavų išteklių stebėseną sukčiavimo ir pažeidimų atvejais, KOM(2004)850, 2005 1 7. [60] OL L 352, 2004 11 27. [61] Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, OL L 248, 2002 9 16. [62] Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles, 86 straipsnis, OL L 357, 2002 12 31. [63] Taikoma palūkanų norma, kurią taiko Europos centrinis bankas, padidinus ją septyniais procentais, kai skola yra susidariusi pagal viešojo tiekimo ir paslaugų sutartį, ir trim su puse procentų visais kitais atvejais. Palūkanų norma aiškiai išaugo palyginti su ankstesne norma, lygia 1,5 % padidintai palūkanų normai. [64] COM(2004)573. [65] Airija, Jungtinė Karalystė. [66] Apsaugos priemonės yra tokios, kokias prokuroras ar teisėjas gali paskirti, kad kaltinamasis negalėtų išsklaidyti savo lėšų. Į jas įeina kaltinamojo lėšų įšaldymas ir konfiskavimas. [67] Liuksemburgas, Malta. Be to, reikia pažymėti, kad tam tikrų valstybių narių atsakymai nebuvo pakankamai išsamūs, kad būtų galima nustatyti esminius elementus, kuriuos Komisija turi įtraukti į savo civilinio ieškinio pateikimo prašymą. [68] Čekija, Graikija, Italija, Vokietija, Švedija. [69] Čekija, Graikija, Italija, Latvija, Slovakija. [70] Prancūzija, Vengrija, Lenkija. [71] Nyderlandai, Slovakija. [72] Čekija. [73] Lenkija. Teismo ekspertas arba tam tikroje srityje kompetentingas asmuo. [74] Pavyzdžiui, Švedijoje ataskaita turi būti teismui įteikta asmeniškai. Slovėnijoje teismas gali paskirti finansų ekspertą dokumentui patikrinti. [75] Austrija, Belgija, Čekija, Graikija, Ispanija, Italija, Latvija, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija. [76] Čekija ir Slovakija. Vykstant ikiteisminiam nagrinėjimui, prokuratūra gali pateikti prašymą, net jei nukentėjusysis to nereikalauja, kai reikia apginti pastarojo interesus, ypač jei yra tikimybė, kad jis prašymo nepateiks. [77] Austrija, Belgija, Graikija, Italija. [78] Tik Suomija taiko išimtį iš šios taisyklės: laikinai priemonei, pavyzdžiui, pervedimo draudimui arba konfiskavimui, taikyti nebūtina pateikti rizikos įrodymų. Iš principo prašyme užtenka patvirtinti, kad rizika gana tikėtina. Tačiau prašyme turi būti aprašyta, kaip tokiais atvejais rizika pasireiškia. [79] Anglija ir Velsas. [80] Škotija. [81] OL L 67, 1991 3 14. [82] COM(2002)671 galutinis. [83] Į šią sumą neįskaičiuoti 32 iki 1999 m. pranešti ir 500 000 eurų viršijantys atvejai, kuriuos lyginant su audito rezultatais buvo nustatyta neatitikimų. 2005 metais pirmiausia bus nagrinėjami šie atvejai. [84] Specialioji ataskaita Nr. 3/2004 dėl neteisėtai išmokėtų Bendrosios žemės ūkio politikos išmokų išieškojimo, OL C 269, 2004 11 4. [85] Šios programos daugiametės. Į šią sumą neįskaičiuoti tiesioginiai iš struktūrinių fondų finansuojami projektai ir bendrai iš Sanglaudos fondo finansuojami projektai. [86] OL L 178, 1994 7 12. [87] 2005 m. balandžio 18 d. ECR bazėje užfiksuotais duomenimis.