[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 12.7.2005

KOM(2005) 314 galutinis

ŽALIOJI KNYGA

DĖL ES INVESTICINIŲ FONDŲ SISTEMOS PAGERINIMO{SEC(2005)947}

(pateiktas Komisijos)

ŽALIOJI KNYGA

DĖL ES INVESTI CINIŲ FONDŲ SISTEMOS PAGERINIMO

Įvadas

Per pastarąjį dešimtmetį investicinių fondų sektorius gerokai išaugo ir vaidina svarbų vaidmenį Europos kapitalo rinkose. Investiciniai fondai pritraukia privačias santaupas ir jas produktyviai investuoja. Šiuo metu Europos fondų valdomo turto vertė viršija 5 trilijonus eurų. Šioje žaliojoje knygoje įvertinamas Europos teisės aktų, priimtų siekiant paskatinti Europos rinkoje labiausiai įprastų investicinių fondų – KIPVPS – vystymąsi, poveikis. Šių investicinių fondų valdomas turtas sudaro daugiau kaip 70 % viso investicinių fondų sektoriaus valdomo turto.

Kas yra KIPVPS?

KIPVPS (kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai) yra specialūs kolektyvinio investavimo fondai, kurių paskirtis – išskirtinai iš investuotojų pritraukto turto investavimas. Pagal KIPVPS direktyvoje[1] nustatytus specialius reikalavimus KIPVPS investicinės politikos vykdymui KIPVPS valdytojams yra suteikiamas veiklos leidimas. KIPVPS teisės aktais, kuriuose nustatyti griežti investicijoms taikomi apribojimai, reikalavimai dėl kapitalo ir informacijos atskleidimo bei reikalavimas dėl turto saugojimo ir fondo priežiūros pavedimo nepriklausomam depozitoriumui, siekiama užtikrinti nustatyto lygio investuotojų apsaugą. Vienoje valstybėje narėje gavusiems leidimą KIPVPS išduodamas pasas, kuriuo, po pranešimo, jiems suteikiama teisė siūlyti savo investicinius vienetus mažmeniniams investuotojams bet kurioje valstybėje narėje.

Daugelis suinteresuotų šalių mano, kad KIPVPS reglamentuojanti teisinė sistema turi trūkumų ir nesudaro palankių sąlygų optimaliam fondų sektoriaus vystymuisi visos Europos lygmeniu. Ji taip pat nepakankamai lanksti, kad būtų galima geriau spręsti sparčiai besivystančiose finansų rinkose kylančias problemas. Kita vertus, kol kas nėra būtinybės iš esmės keisti teisinės sistemos. Šiame etape daugiau dėmesio reikėtų skirti tam, kaip iki galo išnaudoti esamos teisinės sistemos teikiamas galimybes. Todėl šioje žaliojoje knygoje pateikiamos priemonės, kaip esamais teisės aktais trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu paskatinti sėkmingą fondų sektoriaus vystymąsi tuo pačiu užtikrinant aukštą investuotojų apsaugos lygį. Pridedamoje lentelėje pateikiama šiuo metu numatytų priemonių santrauka. Tačiau tai, kad per ateinančius dvejus metus didžiausias dėmesys bus skiriamas šių iniciatyvų įgyvendinimui, neturėtų apriboti ilgalaikių priemonių, kurių gali reikėti imtis siekiant užtikrinti efektyvų Europos fondų sektoriaus veikimą ir aukštą investuotojų apsaugos lygį, svarstymo.

Socialinės ir ekonominės problemos rodo, kad dabar yra tinkamas metas šios teisinės sistemos peržiūrai. ES reguliavimo sistema turėtų sudaryti sąlygas struktūrizuotų ir gerai administruojamų kolektyvinio investavimo priemonių, kurios užtikrintų didžiausią įmanomą investicijų grąžą, atitinkančią investuotojų finansinį pajėgumą ir pasirengimą rizikuoti, ir visos reikiamos informacijos apie riziką ir sąnaudas suteikimą investuotojams, vystymuisi. Integruotos ir veiksmingos Europos investicinių fondų rinkos yra strateginės svarbos. Investiciniai fondai didele dalimi galėtų prisidėti prie atidėjimų sudarymo pensijoms finansuoti užtikrinimo, nukreipti santaupas į produktyvias investicijas ir skatinti gerą įmonių valdymą.

Šiame dokumente pateikta analizė pagrįsta 2004 m. gegužės mėn. turto valdymo ekspertų grupės paskelbtu pranešimu ir paskesnėmis diskusijomis su valstybėmis narėmis, CESR (Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo institucijų komiteto) nariais ir rinkos dalyviais. Šios konsultacijos ir išsami Komisijos tarnybų atlikta KIPVPS teisės aktų veikimo analizė[2] išryškino keletą klausimų, kurie Komisijos nuomone reikalauja išsamaus viešo svarstymo. Ši žalioji knyga – tai pirmas Komisijos indėlis į šio klausimo aptarimą.

1. BENDRAS VERTINIMAS

KIPVPS direktyvos priėmimas buvo pirmas svarbus žingsnis integruotų ir konkurencingų Europos investicinių fondų rinkų kūrimo linkme. 28 830 KIPVPS fondai valdo 4 trilijonų eurų vertės turtą ir yra pripažįstami tiek ES fondų rinkose, tiek rinkose už ES ribų.

Naudojamasis KIPVPS produktų pasu per pastaruosius 5 metus išaugo daugiau nei dvigubai. 16 % visų KIPVPS yra tikri tarpvalstybiniai fondai, užsitikrinantys vis didesnę investicijų dalį. Tačiau šie tarpvalstybiniai KIPVPS dar tik pradeda vaidinti svarbesnį vaidmenį priimančiųjų šalių rinkose.

Bendro rinkos efektyvumo požiūriu fondų sektoriaus potencialas dar ne iki galo išnaudotas. Rinkoje vis dar dominuoja ne pačio optimaliausio dydžio fondai. Europos fondai yra vidutiniškai penkis kartus mažesni už atitinkamus JAV fondus. Dėl to fondų sektorius negali visiškai išnaudoti masto ekonomijos teikiamų pranašumų – tai sumažina grynąją investicijų grąžą galutiniams investuotojams.

Kalbant apie investuotojų apsaugą, iki šiol nėra buvę didelių su KIPVPS susijusių skandalų. KIPVPS direktyva suteikė tvirtą pagrindą gerai reglamentuojamo fondų sektoriaus veikimui. Tačiau naujausios tendencijos šiame sektoriuje rodo, kad keičiasi šio sektoriaus rizikos charakteristikos. Veiklos funkcijų perdavimas trečiosioms šalims ir perėjimas prie labiau atviros struktūros gali sąlygoti didesnę veiklos riziką ir interesų konflikto atsiradimą. Naujų tipų sudėtingomis investavimo strategijomis grindžiamų fondų ypatumai mažmeniniams investuotojams gali būti sunkiai suprantami. Galimos alternatyvių investicijų strategijų pasekmės investuotojų apsaugai ir finansiniam stabilumui dar ne iki galo suvoktos. Be to, ilgalaikio taupymo produktų srityje su KIPVPS konkuruoja pakaitiniai produktai, pavyzdžiui, gyvybės draudimo produktai ar sertifikatai, nors jiems ne visada taikomi tokie patys reikalavimai dėl informacijos atskleidimo ir skaidrumo.

Žaliojoje knygoje nagrinėjama, kokiu mastu KIPVPS reglamentavimo sistema leidžia siekti šių tikslų atsižvelgiant į šiuos pokyčius.

2. VISIšKAS ESAMų TEISėS AKTų GALIMYBIų IšNAUDOJIMAS

2.1. Prioritetiniai veiksmai

2002 m. sausio mėn. buvo atlikti keli svarbūs pirminės KIPVPS direktyvos pakeitimai. Produktų direktyva buvo išplėstas turto, į kurį KIPVPS gali investuoti, sąrašas. Valdymo įmonių direktyva sugriežtino valdymo įmonėms keliamus kapitalo ir organizacinius reikalavimus. Joms buvo suteikta teisė pavesti tam tikrų paslaugų atlikimą naudojant pasą ir buvo įvestas naujas informacijos atskleidimą reglamentuojantis dokumentas – supaprastintas prospektas. Nuo šių direktyvų įsigaliojimo 2004 m. vasario mėn. valstybių narių tarpe kilo nesutarimų dėl kai kurių pakeistų nuostatų aiškinimo ir įgyvendinimo. Fondai vis dar susiduria su sunkumais, susijusiais su produktų paso naudojimu.

Pastaraisiais mėnesiais didžiausias dėmesys buvo skiriamas KIPVPS pasą reglamentuojančių teisės aktų konsolidavimui ir išsamesnių gairių dėl investuotojų apsaugos pateikimui. Šiuo atžvilgiu nepaprastai svarbus CESR investicijų valdymo ekspertų grupės indėlis. Nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimas dalyvaujant CESR[3] yra būtinas norint nustatyti pragmatiškus su įgyvendinimu susijusių problemų sprendimo būdus.

Šie darbai bus tęsiami ir toliau ir jais bus siekiama:

1. Pašalinti neaiškumus dėl fondų, sukurtų pereinant nuo KIPVPS I prie KIPVPS III, pripažinimo. CESR gairės padėjo išaiškinti neaiškumus dėl fondų, kuriems taikoma sąlyga dėl suteiktų teisių išsaugojimo (angl. grandfathered funds ), traktavimo. Siekiant užtikrinti sklandų paso veikimą nepaprastai svarbu tiksliai įgyvendinti šias gaires.

2. Supaprastinti pasą naudojančių fondų pranešimo procedūrą, nes dabar pranešimo dokumento turinys, pranešimo proceso sudėtingumas ir pranešimo etapo trukmė skirtingose valstybėse narėse smarkiai skiriasi. Būtina racionalizuoti procedūras ir numatyti praktinius mechanizmus klausimų esamose atsakomybės ribose sprendimui. Tam taip pat gali reikėti pagerinti šalių administracijų bendradarbiavimą, kad buveinės šalies suteikta licencija nebūtų užginčijama kitose šalyse. CESR pradėjo darbus siekiant užtikrinti vienodą šioje srityje veikiančių reguliavimo institucijų požiūrį šiuo klausimu.

3. Skatinti Komisijos rekomendacijų dėl išvestinių finansinių priemonių ir supaprastinto prospekto, kuriais žymiai pagerinami rizikos valdymo standartai ir padidinamas mokesčių skaidrumas, įgyvendinimą. CESR peržiūros pagrindu atlikta pirminė analizė rodo, kad, su tam tikromis išimtimis, valstybės narės pradėjo šių gairių įgyvendinimą. Atsižvelgiant į šių klausimų svarbą, Komisija toliau sieks didesnės pažangos kitose svarbiausiose srityse, pavyzdžiui dėl informacijos apie mokesčius ir rinkliavas atskleidimo.

4. Išaiškinti turto, kurį gali įsigyti KIPVPS, apibrėžimą. Vienas svarbiausių KIPVPS teisės aktų principų yra tai, kad iš esmės fondai turi investuoti į likvidžias finansines priemones. KIPVPS III buvo palikta daugiau laisvės nustatant finansinių priemonių, kurias KIPVPS gali įsigyti, kategorijas. 2006 m. pradžioje Komisija užbaigs teisiškai įpareigojančius išaiškinimus dėl leidžiamo įsigyti turto pagal direktyvos 53a straipsnį.

1 klausimas: Ar pirmiau nurodytos iniciatyvos suteiks pakankamą teisinį aiškumą direktyvos įgyvendinimui?

2 klausimas: Ar yra kitų problemų, susijusių su kasdieniu direktyvos taikymu, kurias reikėtų spręsti prioritetine tvarka?

2.2. Geresnis esamos teisinės sistemos teikiamų galimybių išnaudojimas

Ar galima pagerinti esamą ES teisinę sistemą, kad būtų sudarytos sąlygos svarbiausioms struktūrinėms ES fondų sektoriuje kylančioms problemoms – ypač susijusioms su konkurencingumo padidinimu ir reagavimu į kintančius investuotojų poreikius – spręsti? Buvo nustatytos dvi sritys, kuriose būtų galima vykdyti tolesnius darbus remiantis esama teisine sistema.

2.2.1. Valdymo įmonių pasas

Kai kurie fondų sektoriaus dalyviai mano, kad galimybės fondų valdytojams įsteigti KIPVPS kitose valstybėse ir valdyti kitose valstybėse narėse įsteigtus KIPVPS suteikimas padėtų pasiekti didesnio investicijų portfelio valdymo ir fondų administravimo efektyvumo ir specializacijos. Tokia galimybė įmonių forma veikiantiems KIPVPS buvo numatyta Valdymo įmonių direktyvoje. Tačiau dėl direktyvos neaiškumo ir nepilnumo šios galimybės nebuvo realizuotos. Ypač buvo išreikštas susirūpinimas, kad fondo priežiūros ir valdymo funkcijų išskyrimas į dvi jurisdikcijas gali pabloginti rizikos kontrolę ir investuotojų apsaugą. Prieš imdamasi kitų ta linkme nukreiptų priemonių Komisija norėtų surinkti daugiau informacijos, kokia apimtimi valdymo įmonių pasas galėtų suteikti papildomų verslo galimybių ir nustatyti su priežiūra susijusias problemas. Remdamasi pagal šią žaliąją knygą gautais atsakymais Komisija savo 2006 m. pradžioje numatytoje paskelbti ataskaitoje nurodys, ar gali būti pagerintas valdymo įmonių paso veikimas ir jei taip, kaip tai pasiekti.

3 klausimas: Jei valdymo įmonių paso veikimas būtų efektyvus, ar tai duotų didelės papildomos ekonominės naudos palyginti su įgaliojimo susitarimais? Nurodykite numatomos naudos dydį ir kas ją sąlygotų.

4 klausimas: Ar atsakomybės už valdymo įmonių ir fondų priežiūrą išskyrimas į skirtingas jurisdikcijas padidintų veiklos riziką ir sukeltų problemų dėl priežiūros? Nurodykite problemų šaltinius ir priemones, kuriomis būtų galima tokią riziką veiksmingai valdyti.

2.2.2. Fondų paskirstymas, pardavimas ir pardavimo skatinimas

Kita sritis, kurioje reikalingas didesnis aiškumas, yra susijusi su KIPVPS siūlymu ir pardavimu atskiriems investuotojams bei jų pardavimo skatinimu. Sudėtingesnių produktų atveju investuotojams turi būti pateikiama daugiau informacijos jiems suprantama ir parankia forma apie jų rodiklius ir su jais susijusius mokesčius. Vis didėja patarimų apie labiausiai tinkamus ir geriausius rezultatus pasiekusius produktus poreikis. Pokyčiai pastebimi ir pasiūlos pusėje: bankai palaipsniui atveria savo tinklus trečiųjų šalių fondams. Tai leidžia jiems sutelkti dėmesį į savo pagrindines kompetencijos sritis ir pritraukti klientus, kurie ieško „geriausio produkto rinkoje“. Be to, didžiausios išlaidos Europos fondų sektoriaus (ypač tarpvalstybinio) vertės grandinėje yra susijusios su paskirstymu. Konkurencija ir skaidrumas, susiję su fondų paskirstymu, būtų naudingi galutiniams investuotojams. Pavyzdžiui, reikėtų išaiškinti sąlygas, kurioms esant produktas galėtų būti teisiškai vadinamas garantuotu fondu siekiant išvengti klaidinančio pardavimo pavojų.

Neseniai priimta Direktyva dėl finansinių priemonių rinkų[4] yra naudinga tuo, kad ja išaiškinama pareiga rūpintis klientu, perspėti dėl rizikos ir kitų įsipareigojimų, kurių investicinė įmonė turi imtis kliento, svarstančio investavimą į KIPVPS, atžvilgiu. Direktyvoje dėl finansinių priemonių rinkų pateiktos nuostatos dėl valdymo, reikalavimo atskleisti interesų konfliktus ir geriausio vykdymo galėtų būti pagrindu gerinant paskirstymo proceso skaidrumą.

Pirmajame etape Komisijos tarnybos apsvarstys fondų investuotojams teikiamų rinkodaros (KIPVPS) paslaugų ir pardavimo arba konsultacinių paslaugų atskyrimo problemas. Antrajame etape bus vykdoma trūkumų analizė, kurios metu bus siekiama nustatyti, ar 2-ojo lygmens teisės aktai, kuriais įgyvendinami direktyvoje nustatyti verslo vykdymo principai ir kitos nuostatos, yra pakankamas ir veiksmingas pagrindas su investiciniais fondais susijusios tarpininkavimo veiklos reglamentavimui. Tačiau analizė galės būti pradėta tik tada, kai bus patvirtintos šios 2-ojo lygmens taisyklės.

5 klausimas: Ar didesnis fondų paskirstymo skaidrumas, palyginamumas ir dėmesys investuotojų poreikiams gali dideliu mastu pagerinti Europos investicinių fondų rinkų funkcionavimą ir užtikrinti aukštą investuotojų apsaugos lygį? Ar šį klausimą reikėtų spręsti prioritetine tvarka?

6 klausimas: Ar savo investicinius vienetus mažmeniniams investuotojams parduodančių įmonių taikomų taisyklių išaiškinimas galėtų didele dalimi prisidėti siekiant šio tikslo? Ar nereikėtų apsvarstyti kitų priemonių (pvz., dėl išplėsto informacijos pateikimo reikalavimo)?

7 klausimas: Ar yra tam tikrų su fondais susijusių klausimų, kurie nepateko į vykdomų darbų dėl Direktyvos dėl finansinių priemonių rinkų verslo vykdymo taisyklių įgyvendinimo sritį?

3. Už ESAMOS TEISINėS SISTEMOS RIBų – SUNKUMAI ILGALAIKIU LAIKOTARPIU

Europos fondų sektoriuje vyksta dideli ilgalaikes pasekmes turėsiantys struktūriniai pokyčiai: nuolat tobulėja investavimo strategijos ir produktai, atsiranda naujos verslo vykdymo formos ir specializuoti paslaugų teikėjai, kinta paskirstymo sistemos, o investuotojai tampa reiklesni. Europa turi užtikrinti, kad KIPVPS reglamentuojanti teisinė sistema suteiktų reikiamą pagrindą sėkmingam fondų sektoriaus vystymuisi ir užtikrintų aukštą investuotojų apsaugos lygį ilgalaikiu laikotarpiu. Reglamentavimo sistema turėtų sudaryti sąlygas fondų sektoriuje veikiančioms įmonėms teikti patrauklius ir patikimai valdomus labiau investuotojų poreikius atitinkančius produktus. Tolesniame skyriuje aptariami būdai, kaip Europos teisinę sistemą labiau pritaikyti siekiant šio tikslo. Reikia sukurti Europos teisinę sistemą, kuri leistų išnaudoti masto ekonomijos ir sinergijos veiksnių pranašumus tarpvalstybiniu mastu, padėtų išlaikyti investuotojų pasitikėjimą, užkirstų kelią nereikalingam konkurencijos tarp pakaitinių investicinių produktų iškraipymui ir skatintų deramą alternatyvių investicinių produktų ES vystymąsi. Tačiau esama teisinė sistema nesudaro sąlygų tolesnei pažangai siekiant šių tikslų, todėl kai kuriais atvejais bus būtinas esminis KIPVPS reglamentuojančių teisės aktų pakeitimas ir išplėtimas. Taigi, ši KIPVPS teisinės sistemos peržiūra suteikia galimybę pradėti svarstymus, kaip kai kuriuos iš šių klausimų turėtų reglamentuoti ES teisinė sistema ilgalaikiu laikotarpiu.

3.1. Siekiant ekonomiško sektoriaus funkcionavimo

Kadangi ES fondų sektoriuje veikia per daug mažų fondų, tai neleidžia iki galo išnaudoti masto ekonomijos pranašumų.

1. Turto valdymo ekspertų grupės ir kitų ekspertų nuomone didesnis fondų sektoriaus konsolidavimas tarpvalstybiniais fondų susijungimais būtų viena iš sąnaudų mažinimo ir fondų veikimo pagerinimo priemonių, nors fondų valdymo įmonės neskuba racionalizuoti savo produktų pasiūlos netgi nacionaliniu lygmeniu. Nors KIPVPS direktyva nekliudo tarpvalstybiniam fondų susijungimui, joje taip pat nepateikiama priemonių praktinių kliūčių sprendimui, kurios palengvintų susijungimus. Nors yra pavienių tarpvalstybinio fondų susijungimo pavyzdžių, dėl skirtingų įmonių teisės ir mokesčių režimų tokie susijungimai nėra dažni.

2. Kitas sektoriaus konsolidavimo būdas galėtų būti fondų turto sutelkimas? Tai sudarytų sąlygas bendrai valdyti ir (arba) administruoti teisiškai atskirus fondus jų turtą pervedant į bendrą fondą (t. y. master-feeder struktūras) arba informacinėmis technologijomis tuos fondus valdyti kaip vieną fondą. Tačiau be didelių technologinių sunkumų tarpvalstybinį fondų sutelkimą taip pat apsunkina teisinės, priežiūros ir su mokesčiais susijusios kliūtys.

3. Fondų turto saugojimo ir priežiūros paslaugos taip pat galėtų būti labiau racionalizuotos. KIPVPS direktyvoje nustatytas reikalavimas, kad valdymo įmonė ir depozitoriumas būtų įsteigti toje pačioje valstybėje narėje. Anksčiau buvo laikoma, kad glaudi ir integruota priežiūra yra būtina siekiant užtikrinti veiksmingą fondo administravimo, priežiūros ir saugojimo funkcijų vykdymą. Pastaruoju metu daug suinteresuotų šalių pasisako už didesnės laisvės pasirenkant depozitoriumą idėją, tačiau, kaip Komisija jau yra anksčiau pažymėjusi[5], norint rinkos dalyviams suteikti daugiau laisvės šiuo požiūriu, reikėtų labiau suvienodinti jų statusą, užduotis ir atsakomybės sritis. Reikia išsamiau išanalizuoti lyginamąsias teisinės sistemos pakeitimo išlaidas ir naudą, ypač palyginti su tuo, kas galėtų būti pasiekta delegavimo ir (arba) tolesnio saugojimo perleidimo susitarimais. Komisija siūlo išnagrinėti, kokias pasekmes veiksmingai priežiūrai ir investuotojų apsaugai turėtų atsakomybės už fondo priežiūrą ir priežiūros bei turto saugojimo funkcijų išskyrimas keliose valstybėse narėse.

4. Europos (investicinių vienetų) pasirašymo ir išpirkimo sustabdymo pavedimų vykdymo infrastruktūra yra susiskaldžiusi. Tai sąlygoja dideles veiklos sąnaudas ir didelę veiklos riziką operacijų vertės grandinėje. Komisija visiškai palaiko nuolatines sektoriaus dalyvių pastangas pagerinti fondų administravimą, ypač susijusį su tarpvalstybiniais susitarimais. Komisijos manymu fondų sektorius turėtų ir toliau išlaikyti vadovaujantį vaidmenį šioje srityje. ES politikos formuotojai turėtų įsikišti tik esant akivaizdžioms problemoms dėl koordinavimo arba neįveikiamoms kliūtims reguliavimo arba politikos lygmeniu.

8 klausimas: Ar tarpvalstybinis fondų susijungimas yra komerciškai arba ekonomiškai pagrįstas (t. y. ar tokie susijungimai teikia grynosios naudos)? Ar tokią naudą iš esmės būtų galima gauti racionalizavimu šalių ribose?

9 klausimas: Ar norimą naudą galima būtų gauti fondų sutelkimu?

10 klausimas: Ar konkurencija fondų valdymo ir (arba) paskirstymo lygmeniu pakankama, kad investuotojai gautų naudos dėl didesnio veiksmingumo?

11 klausimas: Jei būtų suteikta galimybė pasirinkti depozitoriumą kitoje valstybėje narėje, kokius pranašumus ir trūkumus (susijusius su priežiūra arba komercine rizika) tokia galimybė teiktų? Kokia apimtimi įgaliojimas ar kitos priemonės galėtų atstoti į šių klausimų sprendimą nukreiptas teisines priemones?

12 klausimas: Ar, Jūsų nuomone, sektoriuje vykstantis standartizavimo procesas gali duoti naudos per pakankamai trumpą laiką? Ar reikia į tą procesą įtraukti viešąjį sektorių?

Gavusi ir apibendrinusi pagal šią žaliąją knygą gautus atsakymus Komisija paskirs ekspertų grupę, kuriai bus pavesta išsamiau išnagrinėti pagrindines pirmiau nurodyto ES fondų sektoriaus neveiksmingumo priežastis. Ekspertų grupei taip pat bus pavesta išnagrinėti galimų korekcinių priemonių galimumą ir veiksmingumą.

3.2. Aukšto investuotojų apsaugos lygio išlaikymas

KIPVPS direktyvoje nustatyti keli investuotojų apsaugos lygmenys. Nors iki šiol investuotojų apsaugos rodikliai buvo geri, atsiranda naujų rizikos sričių; be to, keičiasi rinkos dalyvių lūkesčiai. Dėl to, ko gero, reikėtų apsvarstyti įvairius aspektus apimančius rizika pagrįstus investuotojų apsaugos metodus.

Reikėtų palaukti, kol KIPVPS III nustatytas investuotojų apsaugos priemones patikrins laikas. CESR taip pat sieks, kad Europos reguliavimo institucijos prieitų vieningo požiūrio į interesų konfliktų prevenciją ir KIPVPS valdytojams taikomas investuotojų apsaugos priemones, pakeistas Direktyvos 2001/107/EB 5f ir 5h straipsniais. Tačiau, atsižvelgiant į formalius investavimo apribojimus, Komisijos nuomone, KIPVPS ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti sunkumų prisiderinti prie finansų sektoriuje vykstančių inovacijų ir atsirandančių sudėtingų paskirstymo sistemų. Tai reiškia, kad gali reikėti sistemingesnio pagrindinių rizikos veiksnių visuose fondų sektoriaus vertės grandinės etapuose įvertinimo. Atsižvelgiant į sektoriaus siekį tapti mažmeninių investuotojų labiausiai pageidaujamu investavimo įrankiu, Komisija ketina toliau stiprinti investuotojų apsaugos priemones. IOSCO (Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos) nuolatiniame komitete dėl investicijų apsaugos vykdomi darbai gali būti pagrindu tolesniam tų klausimų sprendimui Europos lygmeniu.

13 klausimas: Ar formalūs investavimo apribojimai suteikia tvarų pagrindą aukštam investuotojų apsaugos lygiui užtikrinti?

14 klausimas: Kaip manote, ar valdymo įmonių ir depozitoriumo lygmeniu numatytų apsaugos priemonių pakanka kovoti su naujais KIPVPS valdymo ir administravimo pavojais? Kokios būtų kitos tinkamos priemonės aukštam investuotojų apsaugos lygiui išlaikyti?

3.3. Pakaitinių produktų konkurencija

Vykstant diskusijai dėl KIPVPS reglamentuojančios Europos teisinės sistemos, taip pat yra svarbu apsvarstyti ir kitus turto valdymo aspektus. KIPVPS konkuruoja su daugeliu kitų produktų dėl privačių Europos investuotojų santaupų. Kai kurie produktai, pavyzdžiui, gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui, bei kai kurie struktūrizuoti produktai atitinka kai kurias KIPVPS charakteristikas. Tačiau juos reglamentuoja kiti teisės aktai, jiems taikomi kiti mokestiniai reikalavimai, ir jie parduodami kitais pardavimo kanalais. Kai kuriose valstybėse narėse tokie konkuruojantys produktai yra labai paplitę. Komisija yra susirūpinusi, kad dėl tokio skirtingo reglamentavimo gali būti iškraipomi investuotojų sprendimai. Komisija laikosi nuomonės, kad jei dėl teisės aktais sukurtos konkurencijos būtų apriboti KIPVPS informacijos pateikimo reikalavimai, tai būtų žingsnis atgal investuotojų apsaugos atžvilgiu.

15 klausimas: Ar ES ir (arba) nacionalinės politikos formuotojai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tam tikras aplinkybes, kurioms esant gali būti iškreiptas investuotojų pasirinkimas?

3.4. Europos alternatyvių investicinių produktų rinka

Alternatyvių investicinių produktų sektorius, kurį sudaro rizikos draudimo fondai ir privataus kapitalo fondai, gyvuos ir toliau. Šis sektorius teikia turto valdytojams didesnių diversifikavimo galimybių, žada didesnį pelną investuotojams ir apskritai gali padidinti bendrą rinkos likvidumą. Tačiau alternatyvios investavimo strategijos yra sudėtingesnės, o jų rizikos lygis yra didesnis, nei įprastų KIPVPS.

Alternatyvios investicijos Dalyvavimas privataus kapitalo fonduose (angl. private equity funds) reikalauja ilgalaikio įsipareigojimo skirti investicijas fondui ir aktyvaus dalyvavimo jų valdyme. Tačiau privataus kapitalo fondai susiduria su papildomais sunkumais dėl mokesčių, o daugelis tokių fondų struktūrų nėra savitarpiškai valstybių narių pripažįstamos. Rizikos draudimo fondai (angl. hedge funds) naudoja įvairias technikas ir priemones (pvz. pardavimą į skolą (angl. short-selling) ir sverto poveikį (angl. leverage)), kuriomis paprastai negali naudotis labiau tradiciniai kolektyvinio investavimo subjektai. Rizikos draudimo fondams skolinančios finansinės institucijos tuos fondus gali laikyti sandorio šalies rizikos šaltiniu. Nors kol kas dėl gana nedidelio dydžio ir maža apimtimi naudojamo už užstatą skolinto kapitalo šie fondai nekelia didelės sisteminės rizikos, spartus jų augimas ir skaidrumo stoka kelia vis didėjantį susirūpinimą dėl jų poveikio rinkoms. Reguliuojančios institucijos šiuo metu stiprina gebėjimus įvertinti bendrą tokių fondų poveikį finansų sistemai. |

- Nacionalinių teisės aktų skirtumai kelia reguliavimo sistemos fragmentacijos pavojų, o tai gali kliudyti šios rūšies verslo įmonių vystymuisi. Šiam sektoriui plečiantis, ypač jei Europos mažmeniniams investuotojams taps labiau prieinami alternatyvūs investavimo produktai, bus vis didesnis nuoseklios ir aiškios strategijos dėl šio sektoriaus Europos lygmeniu poreikis.

Atsižvelgdama į pagal šį konsultacijų procesą gautus atsakymus Komisija sudarys darbo grupę, kuriai bus pavesta ištirti, ar bendra reglamentavimo strategija galėtų palengvinti tolesnį Europos rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo fondų rinkų vystymąsi. Ji taip pat galėtų apsvarstyti, kokie veiksmai būtų labiausiai tinkami siekiant pašalinti kliūtis jų vystymuisi tarpvalstybiniu lygmeniu. Darbo grupė taip pat galėtų inter alia apsvarstyti, kokiu mastu vieningas „privačių investicijų“ apibrėžimas galėtų palengvinti pasiekti reikalavimus atitinkančius investuotojus kitose šalyse.

16 klausimas: Kokiu mastu reguliavimo sistemų fragmentacija kelia patekimo į rinką problemas, kurių sprendimui yra būtina bendra ES strategija dėl a) privataus turto fondų; b) rizikos draudimo fondų ir fondų, sudarytų iš rizikos draudimo fondų?

17 klausimas : Ar yra ypatingos rizikos sričių (žvelgiant iš investuotojų apsaugos arba rinkos stabilumo perspektyvų), susijusių su privataus kapitalo arba rizikos draudimo fondų veikla, kurioms reikėtų skirti ypač didelį dėmesį?

18 klausimas: Kokiu mastu bendras privataus investavimo režimas galėtų padėti panaikinti kliūtis tarpvalstybiniam alternatyvių investicijų siūlymui reikalavimus atitinkantiems investuotojams? Ar šis rinkodaros ir pardavimo procedūrų išaiškinimas gali būti atliktas nepriklausomai nuo susijusių priemonių fondų valdytojų lygmeniu?

3.5. KIPVPS reglamentuojančių teisės aktų aktyvavimas

Kaip rodo patirtis, yra sunkumų pritaikant KIPVPS teisės aktų nuostatas prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir užtikrinant nuoseklų jų įgyvendinimą. KIPVPS direktyva atskleidžia pavojus, susijusius su bandymu reglamentuoti labai techninius klausimus pirmojo lygmens ES teisės aktais. Kai kurie komentatoriai, įskaitant CESR, ragina pataisyti direktyvą pagal paskutinių vertybinius popierius reglamentuojančių ES teisės aktų principą, kurio esmė – funkciniai principiniai pirmojo lygmens teisės aktai, kuriuos papildo detalūs įgyvendinantys teisės aktai ir sustiprintas bendradarbiavimas priežiūros srityje (Lamfalussy metodas). Tačiau toks KIPVPS reglamentuojančių teisės aktų pataisymas nebūtų kosmetinis, nes turėtų būti nuspręsta, kokius esminius principus palikti įtrauktus į pirmojo lygmens teisės aktus, ir nustatyta komitetų pagrindu priimamų sprendimų apimtis ir turinys. Kadangi tai turėtų tiek su institucijomis, tiek su teisės aktų turiniu susijusių pasekmių, tokio metodo taikymas reikalautų kruopštaus pasirengimo ir pilnos bendro sprendimo procedūros taikymo. Jei ateityje būtų bendras sutarimas dėl tokių pakeitimų KIPVPS teisės aktuose būtinybės, Komisijos manymu reikėtų pasinaudoti proga restruktūrizuoti direktyvą pagal Lamfalussy metodą.

19 klausimas: Ar dabartinė produktais pagrįsti preskriptyviniai KIPVPS teisė aktai suteikia gyvybingą ir ilgalaikį pagrindą gerai kontroliuojamos ir integruotos Europos investicinių fondų rinkos veikimui? Esant kokioms sąlygoms ir kuriame etape būtų galima svarstyti perėjimą prie principais ir rizika grindžiamos teisinės sistemos?

4. IšVADOS

Didžiąja dalimi dėl KIPVPS atsirado sėkmingai veikiantis Europos fondų sektorius. Tokių rezultatų padėjo pasiekti KIPVPS reglamentuojantys teisės aktai, kuriuose buvo numatytas produktų paso naudojimas ir kuriose didelis dėmesys buvo kreipiamas mažmeniniams investuotojams. Nepaisant tokios teigiamos raidos, kai kas mano, kad dar yra neišnaudotų galimybių rengiant KIPVPS teisės aktus, ir kad juos būtų galima pagerinti. Kita vertus, kol kas nėra būtinybės iš esmės keisti teisinės sistemos. Šiame etape daugiau dėmesio reikėtų skirti tam, kaip iki galo išnaudoti esamos teisinės sistemos teikiamas galimybes.

Atsižvelgiant į strateginę šio sektoriaus svarbą, būtina nuodugniai apsvarstyti būsimos ES investicinius fondus reglamentuojančios teisinės sistemos kryptį. Jei pasitvirtintų kai kurie iš pirmiau nurodytų struktūrinio pobūdžio pavojų, reikėtų imtis toli siekiančių priemonių, kad ateinančiame dešimtmetyje didžiulis Europos fondų sektorius būtų aprūpintas reikiamomis priemonėmis aukštam Europos investuotojų apsaugos lygiui užtikrinti.

Sprendžiant galimas tolesnes priemones bus atsižvelgiama į pagal šią apklausą pateiktus atsakymus ir reguliarių diskusijų su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis bei tolesnio Komisijos parengiamojo darbo rezultatus. Veiksmų gairės KIPVPS reglamentuojančiai teisinei sistemai pagerinti bus paskelbtos 2006 m. pradžioje. Jei bus nuspręsta, kad būtina imtis teisinių priemonių, jos bus priimamos tik po išsamių ex-ante konsultacijų, jų poveikio ir ekonomiškumo įvertinimo.

Atsakymus į šio klausimyno klausimus siųsti ne vėliau kaip iki 2005 m. lapkričio 15 d. šiuo elektroniniu paštu: markt-consult-investmentfunds@cec.eu.int. Atsakymai bus paskelbti Komisijos tinklavietėje, išskyrus atvejus, kai bus gautas aiškus prašymas to nedaryti. Vėliau, 2006 m. pradžioje Komisija paskelbs ataskaitą su atsakymų į šioje žaliojoje knygoje pateiktus klausimus santrauka.

Siūlomi veiksmai KIPVPS teisinės sistemos tobulinimui

Klausimas | Veiksmai | Siūlomas laikas |

KIPVPS teisės aktų peržiūra | Konsultacijų procesas Viešų konsultacijų atsakomoji ataskaita; Komisijos ataskaita dėl tolesnių veiksmų | 2005 m. liepos – lapkričio mėn. 2006 m. vasario – kovo mėn. |

1. Prioritetiniai veiksmai |

Išaiškinimas, kokį turtą KIPVPS gali įsigyti | Įgyvendinančių teisės aktų priėmimas | 2006 m. kovo – balandžio mėn. |

Rekomendacijos dėl išvestinių finansinių priemonių ir supaprastinto prospekto | Galutinio įvertinimo dėl valstybių narių teisės aktų įgyvendinimo paskelbimas (CESR ir Komisija) | 2005 m. rudenį |

CESR gairės dėl pereinamųjų nuostatų | Preliminari ataskaita dėl valstybių narių teisės aktų įgyvendinimo | 2005 m. rudenį |

Pranešimo procedūros | CESR gairės dėl pranešimo procedūros | 2006 m. rudenį |

2. Esamos teisinės sistemos stiprinimas |

Valdymo įmonių pasas | Valdymo įmonių paso (juridinių asmenų) funkcionavimą gerinančių sąlygų analizė | 2006 m. pradžioje |

Fondų paskirstymas, pardavimas, pardavimo skatinimas | UCITS direktyvos ir Direktyvos dėl finansinių priemonių rinkos sąsajų įvertinimas Direktyvos dėl finansinių priemonių rinkų II lygmens priemonių trūkumų analizė | 2006 m. pradžioje 2006 m. viduryje |

3. Ilgalaikiu laikotarpiu spręstini klausimai |

Tarpvalstybinis fondų susijungimas ir sutelkimas | Specialistų grupės darbas | 2005 m. žiemą – 2006 m. vasarą |

Investuotojų apsauga | Europos investicinių fondų sektoriaus rizikos analizė ir rizikos valdymas (CESR ir Komisija): IOSCO darbo stebėsena; Komisijos tyrimų vykdymas ir rezultatų paskelbimas |

Alternatyvios investicijos | Specialistų grupės darbas | 2005 m. žiemą – 2006 m. vasarą |

Annex:

OVERVIEW OF THE UCITS MARKET

UCITS legislation has provided the foundations for the development of a successful European fund industry. 20 years after the adoption of the original UCITS Directive, 28,830 UCITS funds manage €4 trillion representing over 70% of the assets under management by the EU investment fund industry as a whole. Assets managed by UCITS are growing rapidly (some 4 times over the last 10 years). This industry has a strong presence in all of the ‘old’ Member States and is gaining ground in many of the new Member States. In some Member States, over 20% of the adult population have invested in funds. UCITS also enjoy wide market recognition outside the EU (namely in Asia and South America). | UCITS enjoy wide market acceptance |

[pic] |

The UCITS Directive has proved an important first step towards integrated and competitive European markets for investment funds: it has been the catalyst for the growth of an industry which is increasingly investing and competing on a cross-border basis. At present, less than a fifth of all European UCITS (in terms of number of funds) are true cross-border funds in that they are sold in more than one country other than that of the sponsoring parent company. However, as shown in the table below, the number of cross-border funds has increased more rapidly than the total number of funds over the last years. Their assets under management are also growing at a fast pace: net sales of cross-border funds represented more than 60% of the total industry net inflows in 2004. | …with increasing cross-border penetration |

[pic] |

Viewed from the perspective of overall market efficiency, the facilitation of cross-border fund offer has not yet delivered an optimally functioning European fund market. The number of funds is considerably higher than 10 years ago. This reflects the rapidity with which managers have reacted to new trends and the needs of increasingly demanding investors. For instance, products such as guaranteed funds have recently enlarged the range of investment opportunities for UCITS investors. The end-result is that the landscape remains dominated by funds of sub-optimal size which are on average 5 times smaller than their average US counterpart. Fund managers and administrators are not able to benefit fully from scale economies – reducing net returns to end-investors. Estimates indicated that if EU funds could attain US funds’ average size, annual cost savings of € 5bn could be achieved. | Lack of market integration translates into higher costs for investors. |

From an investor protection perspective, there have not been notable financial scandals involving UCITS in Europe. UCITS has provided a solid underpinning for a well-regulated and generally well-managed industry. The investment limits, capital requirements, and organisational controls on asset segregation and safe-keeping, disclosure obligations or the oversight responsibility of depositaries introduced by the Directive have been important contributing factors. | No notablefinancial scandals so far… |

Recent trends in European fund industry are changing the risk-features of the business. Changes in the organisation of the business, such as outsourcing of operational functions or moves towards open-architecture may entail increased operational risk or conflicts of interest. New fund-types, based on more complex or sophisticated investment strategies, may embody features that are not well-understood by retail investors. The possible implications of alternative investment strategies for investor protection and financial stability remain poorly understood. Furthermore, substitute products, such as unit-linked products or certificates, compete with UCITS for long-term savings. However, they are not necessarily subject to the same level of disclosure and transparency. This may call into question the levels of disclosure and investor protection promoted by UCITS. | … but business is evolving and current trends may accentuate certain risks to investors. |

The accompanying Commission staff working document provides an extensive treatment of these issues. To further improve our understanding, the Commission is sponsoring further research to evaluate the degree of integration of European fund markets; to assess whether there are as yet unrealised efficiency gains that could be achieved through cross-border competition or a more rational pan-European organisation of the market; and to study evolutions in the risk-features of European asset management business. |

[1] 1985 m. gruodžio 20 d. Direktyva 85/611/EEB (OL L 375, 1985 12 31, p. 3), iš dalies pakeista, inter alia , 2002 m. sausio 21 d. Direktyva 2001/107/EB (Valdymo įmonių direktyva) (OL L 41, 2002 02 13, p. 20) ir 2002 m. sausio 21 d. Direktyva 2001/108/EB (Produktų direktyva) (OL L 41, 2002 02 13, p. 35), kurios abi šiame tekste vadinamos KIPVPS III.

[2] Paskelbta kaip Komisijos tarnybų darbinis dokumentas.

[3] Pagal 2001 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimą 2001/527/EB (OL L 191, 2001 7 13, p. 43).

[4] 2004 m. balandžio 21 d. Direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

[5] 2004 m. kovo 30 d. Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui KOM (2004)207.