[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2.6.2005

KOM(2005) 234 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Kuriant pasaulinę partnerystę informacinėje visuomenėje: Europos Sąjungos indėlis į Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais (WSIS) antrąjį etapą

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Kuriant pasaulinę partnerystę informacinėje visuomenėje: Europos Sąjungos indėlis į Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais (WSIS) antrąjį etapą (Tekstas svarbus EEE)

1. ĮVADAS

Po antrojo parengiamojo komiteto ( angl. PrepCom-2) susitikimo prasidėjo svarbiausias pasirengimo antrajam Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui informacinės visuomenės klausimais (WSIS, angl. World Summit on Information Society) (Tunisas, 2005 m. lapkričio 16−18 d.) etapas. Jis turėtų baigtis susitarimu dėl galutinių dokumentų, pateikiančių išvadas apie du pirmojo etapo metu neišspręstus klausimus − interneto valdymą ir finansinius mechanizmus, − ir apibrėžti, kokia forma turėtų būti įgyvendinamas WSIS ir tolesni veiksmai.

Greta WSIS proceso ir pati Europos Sąjunga (ES) išgyvena svarbų informacinės visuomenės politikos krypčių formavimo momentą. Neseniai Komisija pradėjo pagrindinę iniciatyvą, skirtą sustiprinti Lisabonos darbotvarkę ir paskatinti didesnį augimą, užimtumą bei įtrauktį. Informacijos ir ryšių technologijų (IRT), turinio bei mokslinių tyrimų ir plėtros politikos kryptys šiame kontekste vaidina svarbų vaidmenį. Taigi Komisija ketina pateikti naują iniciatyvą i2010 , skirtą pasitelkti IRT ekonominį potencialą augimui Europoje skatinti. Be to, Komisija ką tik pateikė du pagrindinius pasiūlymus Europos pozicijai IRT srityje sustiprinti: septintąją mokslo tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programą (7PP) ir Konkurencingumo ir naujovių programą (KNP)[1] . ES taip pat peržiūrėjo savo indėlį į Tūkstantmečio vystymosi tikslų procesą.[2] Galiausiai ES šiuo metu formuoja savo poziciją dėl tebevykstančių PPO derybų bei būsimos 2006 m. Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (TTS) įgaliotųjų atstovų konferencijos.

ES turėtų pasinaudoti šiomis aplinkybėmis ir WSIS procesu, kad paremtų informacinės visuomenės stiprinimą savo valstybėse narėse ir šalyse partnerėse, ypač besiformuojančiuose ir besivystančiuose regionuose.

Šiuo komunikatu siekiama suteikti pagrindą 2005 m. birželio mėnesio Telekomunikacijų tarybos diskusijoms ir taip parengti bendrąsias ES pozicijas prieš trečiąjį parengiamąjį komitetą ( PrepCom-3 , 2005 m. rugsėjo 19−30 d.) ir patį aukščiausiojo lygio susitikimą Tunise.

2. ES PRIORITETAI TUNISE

ES siekia skatinti informacinę visuomenę visiems, gerbiančią žmogaus teises ir žodžio laisvę bei kultūrų ir kalbų įvairovę, kaip nurodyta Principų deklaracijoje, priimtoje per pirmąjį aukščiausiojo lygio susitikimo etapą.[3] Tai vizija, kurią ES norės plėtoti antrajame WSIS etape, kad sustiprintų pasaulinei informacinei visuomenei padėtus tvirtus pamatus. Todėl pageidautina nebeatnaujinti diskusijų Ženevoje išspręstais klausimais.

ES mano, kad pagrindinis Tuniso etapo tikslas yra paversti principus veiksmais ir suteikti impulsą plačiam visų suinteresuotų šalių judėjimui įgyvendinimo linkme telkiant dėmesį į ribotą prioritetų skaičių siekiant apčiuopiamų rezultatų . Šis požiūris buvo patvirtintas paskutinės Telekomunikacijų tarybos išvadose.[4]

Pagal šias išvadas ES turėtų pagrįsti savo indėlį į antrąjį WSIS etapą prioritetais ir ES politikos krypčių patirtimi, aprašytais kitame skirsnyje. Todėl Komisija mano esant tinkama įvertinti teigiamus pokyčius, įvykusius po pirmojo WSIS etapo, ir skatinti tolesnius veiksmus srityse, kuriose įvyko pažanga. Šiuo tikslu ES bendradarbiauja ir su trečiosiomis šalimis, kai yra pozicijų koordinavimo tarptautinėse institucijose, tokiose kaip WSIS, nuostatos (pavyzdžiui, su Rusija, Ukraina).

2.1. Ženevos acquis išsaugojimas

PrepCom-2 parodė pavojus, kuriuos keltų atnaujintos diskusijos dėl jau sutartų principų. ES nepritaria tokiai raidai. Tačiau, jei diskusijos būtų atnaujintos, ES turėtų pabrėžti svarbą, kurią ji teikia žmogaus teisių vaidinamam lemiamam vaidmeniui informacinėje visuomenėje. Šis vaidmuo pagrįstas daugeliu įvairių, tarptautinės bendruomenės priimtų dokumentų, susijusių su žodžio ir nuomonės laisve bei laisve gauti informaciją, įskaitant Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą. Naujų žiniasklaidos priemonių atsiradimas neturėtų tapti dingstimi visiškai nepaisyti šių teisių. Išreikšdama nuomonę šiais klausimais, ES taip pat galėtų pasiremti naujausia Europos Tarybos veikla[5] ir nuostatomis, kurias ji pati priėmė žmogaus teisių srityje, įskaitant Pagrindinių teisių chartiją.

Dėl antrojo aukščiausiojo lygio susitikimo Tunise vietos ES pažymi, kad vis dar lieka keletas sričių, ypač žodžio ir susivienijimų laisvės , kuriose nesilaikoma pagarbos žmogaus teisėms. Šios laisvės yra esminės demokratijos procesui ir gali paskatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi. Kaip šalis, kurioje vyks WSIS, Tunisas turi galimybę pateikti gerą pavyzdį taikydamas Ženevos principų deklaraciją ir veiksmų planą. ES teikia didelę reikšmę visateisiam NVO, įskaitant iš besivystančių šalių, dalyvavimui WSIS.[6]

Kalbant apie galutinius Tuniso dokumentus, ES gali svarstyti galimybę iškelti tam tikrus klausimus, kuriais buvo pasiekta pažanga, kurią būtų galima netgi dar labiau išplėtoti. Nuo pirmojo WSIS etapo galima pastebėti apčiuopiamus rezultatus sparčiai augančiose ekonomikose, kuriose buvo sukurta atitinkama palanki aplinka. ES mano, kad šias pastangas reikėtų skatinti remiant prieigų plėtrą išsamiomis informacinės visuomenės plėtros strategijomis, įskaitant kūrybingo turinio ir taikomųjų programų tobulinimą. Pirmenybė turėtų būti teikiama įtraukčiai ir geresniam piliečių gyvenimui, įskaitant IRT demokratijai, geram valdymui ir sustiprintai apsaugai nepaprastaisiais atvejais (išankstinio perspėjimo sistemos pagalbai nelaimės atveju). Galiausiai būtina pabrėžti aktyvios naujovių politikos vaidmenį skatinant IRT.

2.2. Išsamių informacinės visuomenės strategijų priėmimo skatinimas

ES ketina suteikti naują impulsą informacinei visuomenei visiems. Tai turėtų aiškiai atsispindėti politiniuose sprendimuose ir priimtose išsamiose informacinės visuomenės strategijose valstybės ir regionų lygmeniu visose JT valstybėse narėse. Šias strategijas reikėtų parengti atviro proceso būdu, įtraukiant į jų rengimą visas suinteresuotas šalis. ES gali pasidalyti didele patirtimi strategijų ir reguliavimo klausimais.

Informacinės visuomenės plėtros strategijos: pagal būsimą iniciatyvą i2010 ES turėtų pasinaudoti dviejų plėtros krypčių sukurtomis aplinkybėmis: viena vertus, IRT įžengia į masinio įdiegimo laikotarpį; kita vertus, iš kompiuterių pramonės ir vartotojiškų elektroninių įrenginių konvergencijos kyla nauja technologijų pažangos banga. i2010 turėtų sutelkti dėmesį į tris tikslus: sukurti bendrąją Europos informacinę erdvę, skatinti naujoves ir investicijas į IRT bei užtikrinti įtrauktį, geresnes viešąsias paslaugas ir gyvenimo kokybę. Iniciatyva turėtų remtis įgyvendinimo mechanizmu, pagrįstu lyginamąja analize pagal atskaitos tašką ir keitimusi geriausia praktika bei politikos koordinavimu su suinteresuotomis šalimis.

Teisinio reguliavimo aplinka: Europos elektroninių ryšių teisinio reguliavimo sistema įsigaliojo 2002 metais. Ten, kur ji buvo įgyvendinama nuosekliai ir veiksmingai, ji atvėrė kelią konkurencijai. Jei būtina, į naujus technologijų pokyčius galima atsižvelgti atliekant 2006 metais numatytą peržiūrą. Sistema, kurią už ES ribų įgyvendins šalys kandidatės, suteikia orientyrą daugeliui trečiųjų šalių.

Savo patirtimi įgyvendinant i2010 ir elektroninių ryšių teisinio reguliavimo sistemą ES remsis nuolatinio išorinio dialogo su konkrečiomis šalimis arba šalių grupėmis, ypač su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalimis bei Viduržemio jūros šalių grupe, metu.

2.3. Pasinaudojimas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros dinamiškumu ir poveikiu

Europos mokslo tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programos rėmė IRT projektus nuo devintojo praeito amžiaus dešimtmečio. Pagal galiojančią šeštąją programą (2002−2006 m.) IRT skirti 3,6 milijardo eurų pagal „Informacinės visuomenės technologijų (IVT)“ prioritetą. Kadangi tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje taip pat yra ir Europos mokslinių tyrimų svarbus prioritetas, iš viso tarptautiniam bendradarbiavimui paremti yra skirta 315 milijonų eurų.

Komisija neseniai priėmė savo pasiūlymą dėl 7PP (2007−2013 m.).[7] IRT ir toliau turėtų būti skiriama daug dėmesio siekiant sudaryti sąlygas Europai valdyti ir formuoti IRT ateities pokyčius taip, kad būtų padėta atsiliepti į visuomenės ir piliečių poreikius. Šiuo tikslu IRT kasmet turėtų būti skirta 1,8 milijardo eurų. Naujasis IVT prioritetas turėtų būti sutelktas į technologijas, naujas IRT perspektyvas (pavyzdžiui, ryšius su gyvosios gamtos mokslais), daugiadalykę integraciją ir ateities bei šiuo metu kuriamas technologijas.

Galiausiai pasiūlymu siekiama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektų teminėse srityse tokiais būdais: a) atveriant visą veiklą mokslo darbuotojams iš trečiųjų šalių ir b) specialia koordinavimo veikla, skirta konkrečioms šalims arba šalių grupėms (pavyzdžiui, pramoninėms labiau išsivysčiusioms šalims, besikuriančioms ir besivystančioms šalims, šalims kandidatėms).

Lygiagrečiai su šiomis pastangomis turėtų būti vykdomi horizontalūs veiksmai, skirti tarptautiniam bendradarbiavimui paremti kitose pagrindų programos dalyse, ypač dalyse „Gebėjimai“ ir „Žmonės“. Tai turėtų atverti naujas galimybes tarptautiniam bendradarbiavimui.

2.4. Elektroninių taikomųjų programų ir turinio tobulinimas

Nuo WSIS proceso pradžios ES pritarė dėmesio sutelkimui į kelias prioritetines taikomąsias programas, atsižvelgiant ir į jų vertę piliečiams, ir į tiesioginį valstybės institucijų dalyvavimą jas įdiegiant: e. švietimą, e. vyriausybę, e. sveikatą ir sistemą e. verslui. Kartu su atitinkamais politikos tikslais jos buvo e. Europos 2005 veiksmų plano prioritetai, taip pat atsispindėję pagal mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programą finansuojamuose projektuose bei tarptautiniame ES ir trečiųjų šalių bendradarbiavime IRT srityje.

Pagal Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystę ( angl. EuroMED) regioniniai bandomieji projektai taikomi sveikatos, naujovių ir švietimo, e. prekybos ir turizmo bei kultūros srityse. Buvo sukurti du tinklai: EUMEDIS, skirtas ryšio tarp Europos ir Viduržemio jūros šalių tyrimų centrų sukūrimui finansuoti, bei EUMEDCONNECT − Viduržemio jūros šalių universitetų ir tyrimų centrų tarpusavio ryšiui palengvinti.

ES programa Lotynų Amerikos valstybėms @LIS (Informacinės visuomenės aljansas) remia devyniolika IRT taikomųjų programų keturiuose prioritetiniuose sektoriuose: vietos e. vyriausybės, e. švietimo ir kultūrų įvairovės, e. visuomenės sveikatos ir e. įtraukties. Programa @LIS taip pat buvo įdiegti trys tinklai, būtent, reguliavimo institucijų, mokslo darbuotojų ir suinteresuotų šalių. Be to, ji skatina atvirų ir tarptautinių standartų taikymą.

Azijos valstybėms ES įsteigė programą Asi@ICT , kuri apima šešias sritis: žemės ūkį, švietimą, e. valdžią, aplinką, sveikatą ir transportą. Ja siekiama sukurti plačius ir tvarius technologinius ir ekonominius ryšius tarp Azijos ir Europos. Be to, su Kinija ir Indija buvo sudaryti dvišaliai susitarimai. 2003 m. buvo surengta „ES ir Kinijos informacinės visuomenės savaitė“, po kurios kilo platesnis ES ir Kinijos informacinės visuomenės dialogas.

Pasirašius AKR ir ES bendrąją poziciją dėl informacinės visuomenės plėtros, Europos Komisija padidino savo finansinį įnašą į su IRT susijusius projektus plėtros pagalbos srityje. Maždaug 110 milijonų eurų iš Europos plėtros fondo yra skirti daugeliui įvairiausių veiklos sričių − nuo e. prekybos projekto bendroje rytų ir pietų Afrikos rinkoje iki žemyninės programos, skirtos užtikrinti Afrikos aplinkos stebėseną tvariam vystymuisi ( angl. AMESD).

Be to, privačiojo sektoriaus augimui skatinti ir siekiant vidaus ir užsienio kapitalo sutelkimo šiam tikslui, pagal Europos investicijų banko (EIB) valdomą 2,2 milijardo eurų fondą – Investicinę priemonę – privačiajam sektoriui vystyti 2003−2008 metais bus skiriami finansiniai ištekliai, įskaitant rizikos kapitalą. EIB papildys šią sumą 1,7 milijardo eurų iš nuosavų išteklių.

Be to, 110 milijonų eurų ES ir AKR partnerystės programa Pro€Invest skatina investicijų ir technologijų srautus į mažas ir vidutines įmones, veikiančias pagrindiniuose sektoriuose, įskaitant IRT. Kotonu susitarimo pagrindu programą valdo AKR valstybių grupės ir ES institucija Įmonių plėtojimo centras.

2.5. Pasinaudojimas IRT potencialu vystymuisi

Bendras ES vystymosi politikos tikslas, įeinantis ir į Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) grupę, yra kuo labiau sumažinti skurdą. Tai paaiškina svarbą, kurią ES teikia skaitmeninės atskirties įveikimui ir pasinaudojimui IRT, kaip vystymosi politikos priemonės, potencialu.

Padėtis Afrikos šalyse, esančiose į pietus nuo Sacharos, reikalauja ypatingo dėmesio. Vėluojanti infrastruktūros plėtra (magistraliniai tinklai ( angl . backbone networks) ir vietinės linijos) kelia pavojų, kad ištisi Afrikos žemyno regionai bus izoliuoti. Pačių rinkos jėgų nepakanka pradėti augimo procesui, kuris būtų tvarus ir apimtų visą teritoriją. Todėl gali prireikti viešojo sektoriaus intervencijos. Kartu su savo Afrikos partneriais − ypač Naująja Afrikos vystymo partneryste ( angl. NEPAD)[8] − ir bendradarbiaudama su plėtros bankais bei privačiuoju sektoriumi, ES ir toliau teigiamai žvelgia į iniciatyvą įdiegti infrastruktūrą Afrikos žemyne. Be to, siekiant suteikti reikalingus IRT įgūdžius darbuotojams ir didesnei gyventojų daliai, yra būtinos mokymosi pastangos. Tai galima būti atlikti bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi ir IRT pramone.

Kita vertus, sprendžiant IRT ir plėtros klausimus IRT turinio dažnai būdavo nepaisoma. Vis dėlto turinio pramonės kūrimas ir stiprinimas besivystančiose šalyse teikia reikšmingų pranašumų: socialiniu požiūriu, kadangi visuomenei turinį pateikia glaudų ryšį su ja palaikantys, jos poreikius, lūkesčius ir reikalavimus žinantys operatoriai; kultūriniu požiūriu, nes ji padeda išlaikyti vietos kultūras gyvybingas ir leidžia jas pristatyti visam pasauliui, tokiu būdu saugodama ir praturtindama kultūrų įvairovę; ekonominiu požiūriu, kadangi ji kuria darbo vietas vietoje, yra pagrįsta savais tvariais ištekliais ir eksportuojama tampa pajamų šaltiniu.

3. ES POžIūRIS į NEIšSPRęSTUS KLAUSIMUS

Pagrindinės temos, apie kurias buvo diskutuota antrojo WSIS etapo metu, tebėra du klausimai, likę neišspręsti po Ženevos aukščiausiojo lygio susitikimo: finansiniai mechanizmai skaitmeninei atskirčiai įveikti ir interneto valdymas.

3.1. Finansiniai mechanizmai

Finansiniai mechanizmai skaitmeniniai atskirčiai įveikti besivystančiose šalyse buvo vienas iš prieštaringiausių pirmojo WSIS etapo klausimų. Kadangi nebuvo galima pasiekti jokio susitarimo, buvo nuspręsta įsteigti finansinių mechanizmų darbo grupę (FMDG), kurios funkcija būtų „kruopščiai peržiūrėti jų adekvatumą sprendžiant iššūkius, kylančius IRT plėtrai“ .

Tuo pat metu Senegalo prezidentas Wade’as parėmė savanoriško Skaitmeninio solidarumo fondo (SSF) sukūrimą. Jo iniciatyvą pasveikino Afrikos ir apskritai besivystančios šalys. SSF buvo įsteigtas 2005 m. kovo 14 d. Ženevoje. Šis fondas veikia pagal Šveicarijos įstatymus, yra įsteigtas Ženevoje ir remiamas keleto vietos (regioninių) bendruomenių (Ženevos ir Liono miestų bei Baskijos vyriausybės).[9]

Remdamasi FMDG ataskaitos išvadomis, vasario 17 d. ES Ministrų Taryba priėmė išvadas dėl finansinių mechanizmų[10], kuriose teigiama, „kad naujas Jungtinių Tautų fondas nebūtų veiksmingas instrumentas skaitmeninei atskirčiai panaikinti“ ir kad „reikėtų labiau visaapimančio požiūrio žmogiškiesiems, finansiniams ir technologijų ištekliams mobilizuoti“ . ES pozicija dėl savanoriško SSF grindžiama keturiais pagrindiniais kriterijais: fondas yra įsteigtas Ženevoje, jis yra savanoriško pobūdžio, papildo esamus mechanizmus ir remiasi daugelio suinteresuotų šalių dalyvavimu.

Dėl FMDG ataskaitos PrepCom-2 priėmė sutartą išvadų formuluotę, atitinkančią ES poziciją.[11] Jei vėliau derybos būtų atnaujintos, ES turėtų paaiškinti partneriams savo nuomonę ir ypač pabrėžti FMDG ataskaitos išvadas: fondas negali būti atsakas į finansinius poreikius; priešingai, aiškus įsipareigojimas naudoti esamus mechanizmus turėtų duoti konkrečius ir apčiuopiamus rezultatus.

Be to, vadovaudamasi vasario mėnesio Tarybos išvadomis, ES informuos savo partnerius apie galimas priemones, projektus ir programas. Šiuo tikslu Komisija ir valstybės narės ketina išleisti lankstinuką, paaiškinantį, kaip besivystančios šalys galėtų geriau integruoti IRT į savo vystymosi politiką.

3.2. Interneto valdymas

Remdamasis Ženevos veiksmų planu, JT Generalinis Sekretorius įsteigė Interneto valdymo darbo grupę (IVDG), įgaliotą: sukurti interneto valdymo darbinį apibrėžimą, nustatyti su juo susijusius viešosios politikos klausimus, plėsti bendrą supratimą apie atitinkamus vyriausybių vaidmenis ir atsakomybę, esamas tarpvyriausybines ir tarptautines organizacijas bei kitus forumus, taip pat privatųjį sektorių ir pilietinę visuomenę ir parengti šios veiklos rezultatus apžvelgiančią ataskaitą, kuri turi būti pateikta antrojo WSIS etapo metu.

Kaip paskelbta ankstesniame komunikate[12], dabar Komisija naudojasi valstybių narių generalinių direktorių, kurie reguliariai susitinka pirmininkaujant Komisijai, darbu. Nuo 2004 m. kovo mėn. 17 d. įvykusio pirmojo susitikimo jie susitiko aštuonis kartus.

Tarp generalinių direktorių grupės nustatytų prioritetų, interneto pagrindinių išteklių, būtent − domenų vardų sistemos, IP adresų ir pagrindinių serverių sistemos − valdymo tarptautinimas, yra vienas iš pagrindinių šiuo metu diskutuojamų klausimų.

ES mano, kad siekiant konkretizuoti WSIS Principų deklaracijos nuostatas dėl visų suinteresuotų šalių lemiamo vaidmens interneto valdyme, įskaitant vyriausybes, privatųjį sektorių, pilietinę visuomenę ir tarptautines organizacijas, reikalingas naujas bendradarbiavimo modelis. Esami interneto valdymo mechanizmai turėtų būti pagrįsti tvirtesniu demokratišku, skaidriu ir daugiašaliu pagrindu, labiau pabrėžiant visų vyriausybių interesus viešosios politikos klausimais.

Naujasis modelis turėtų būti grindžiamas šiais principais:

(1) jis neturėtų pakeisti esamų mechanizmų arba institucijų, bet turėtų remtis esamomis interneto valdymo struktūromis, ypač pabrėžiant visų suinteresuotų šalių, dalyvaujančių šiame procese: vyriausybių, privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės ir tarptautinių organizacijų, papildomumą;

(2) naujasis valstybinio ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo modelis turėtų prisidėti prie interneto tvaraus stabilumo ir tvirtumo tinkamai sprendžiant viešosios politikos klausimus, susijusius su pagrindiniais interneto valdymo aspektais.

ES mano, kad vyriausybės turi konkrečią užduotį ir atsakomybę savo piliečiams, o jų vaidmuo pagal šį naujajį bendradarbiavimo modelį turėtų daugiausiai būti sutelktas į principinius viešosios politikos klausimus, joms pačioms nedalyvaujant kasdienėse operacijose.

Be to, ES turėtų ryžtingai dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą dėl interneto architektūrinių principų, įskaitant tarpusavio sąveikos, atvirumo ir ryšio nuo galinio taško iki galinio taško principą.

Bendras IVDG ES narių požiūris atitinkamais klausimais dėl jos įgaliojimų yra užtikrintas 2004 m. spalio 13 d. Nuolatinių atstovų komitete (COREPER) priimtose Interneto valdymo gairėse.[13] Jose apibrėžiami pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia spręsti iš ES požiūrio taško, ir, prireikus, reikalavimas kreiptis į Tarybą dėl koordinavimo.

4. TOLESNI žINGSNIAI

Prasidėjo diskusija dėl galimo mechanizmo, skirto užtikrinti tinkamą Ženevos veiksmų plano įgyvendinimą, ir dėl tolesnių aukščiausiojo lygio susitikimo politinių veiksmų. Įgyvendinimo mechanizmu atkreipiamas dėmesys į tolesnius techninius veiksmus tebevykstančios veiklos stebėsenos atžvilgiu, o tolesni politiniai aukščiausiojo lygio susitikimo veiksmai apima ir galimą procesą po WSIS JT sistemoje.

4.1. Įgyvendinimo mechanizmas

Pagrindinės JT agentūros aktyviai dalyvavo WSIS procese bei turėtų ir toliau būti į jį įtrauktos. Kaip palaikančioji agentūra, TTS spręs didžiąją dalį klausimų, susijusių su elektroninių ryšių tinklais, prieigų plėtra ir sujungiamumu. Kitos agentūros rengs jų kompetencijai priklausančias iniciatyvas (žiūrėkite 2 priedą). Be to, PPO rekomendacijos dėl telekomunikacijų ir susijusių sektorių liberalizavimo bei Pasaulio banko veikla pasirodė esančios veiksmingos skatinant platesnį IRT naudojimą ir todėl yra tiesiogiai susijusios su WSIS darbu.

Pagrindiniai subjektai, kuriems skirtas veiksmų planas, t.y. vyriausybės, privatusis sektorius ir pilietinė visuomenė, parengs veiksmus. Veiksmų planas ir galutiniai dokumentai, kurie turės būti priimti Tunise, sudarys orientacinį pagrindą, tačiau kyla klausimas, kaip koordinuoti ir sustiprinti teigiamą įvairių iniciatyvų sąveiką.

ES aiškiai pareiškė, kad toks mechanizmas turėtų būti paprastas, veiksmingas ir paremtas decentralizuota veikla remiantis esama JT sistema. Jis turėtų veikti atviro koordinavimo metodo pagrindu[14] ir skatinti teigiamą iniciatyvų sąveiką siekiant užtikrinti, kad IRT potencialas būtų visiškai išnaudotas.

4.2. Padėties įvertinimas

Šią apžvalgą pradėjo WSIS Vykdomasis sekretoriatas, kad įvertintų su veiksmų planu susijusią veiklą, kurią įgyvendina įvairios suinteresuotos šalys. ES prisidėjo pateikdama dokumentą, apibrėžiantį ES lygmeniu tebevykstančią įvairią veiklą bei valstybių narių įgyvendinamus veiksmus. ES įnašas yra įtrauktas į TTS/WSIS duomenų bazę ir jį galima atsisiųsti.[15]

Įvertinimas yra pirmas žingsnis įgyvendinimo procese ir, kaip tikisi WSIS sekretoriatas, jis turėtų būti tęsiamas ir po Tuniso aukščiausiojo lygio susitikimo. Tačiau gali kilti geresnės duomenų bazės ir susijusių leidinių struktūros poreikis. Be to, išsami šios duomenų bazės kaip orientyro suinteresuotų šalių politikos kryptims galimo poveikio analizė turėtų būti įtraukta į galutinę įvertinimo ataskaitą.

4.3. Tolesni WSIS veiksmai

Be įgyvendinimo mechanizmo, kitas parengiamasis komitetas imsis tolesnių WSIS Ženevos ir Tuniso aukščiausiojo lygio susitikimų veiksmų. Atsižvelgdama į ankstesnes ES pozicijas, Komisija nepritaria kito aukščiausiojo lygio susitikimo automatiškam rengimui po penkerių arba dešimties metų ir būtų greičiau linkusi teikti pirmenybę atitinkamai surengtiems ad hoc , įskaitant interneto valdymo, įvertinimams. Ji mano, kad skaitmeninės atskirties klausimas turėtų būti glaudžiai susietas su TVT. Todėl šis aspektas turėtų tapti pradėto platesnio TVT proceso dalimi.

ES turėtų atidžiai stebėti JT Generalinio Sekretoriaus šiais klausimais priimamus sprendimus ir atitinkamai koordinuoti savo poziciją.

5. IšVADOS

Kaip ir praėjusiame etape, ES galės kalbėti vienu balsu ir daryti įtaką diskusijoms parengiamojo proceso ir WSIS susitikimo metu. Šiuo metu mūsų užduotis − įtikinti savo partnerius, kad informacinė visuomenė nėra nekintama sąvoka ir kad mes turime būti pasiruošę tolesnei raidai kuriant žinių visuomenę. Šiomis aplinkybėmis pirmenybė turėtų būti teikiama jau sutartiems principams įgyvendinti, kad piliečiai galėtų pasinaudoti IRT teikiama nauda ir būtų pasirengę ateities iššūkiams, kuriuos kelia ekonominiai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai bei žmogaus kūrybingumas.

1 priedas Pagrindiniai įvykiai prieš Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais (WSIS) antrąjį susitikimą

2005 m. balandžio 18−20 d. | Interneto valdymo darbo grupės (IVDG) trečiasis susitikimas, Ženeva |

2005 m. gegužės mėn. | Numatyta tarpsesijinės veiklos pradžia (Pirmininko draugų grupė, derybos WSIS įgyvendinimo mechanizmų klausimais), Ženeva. |

2005 m. birželio 14−17 d. | Interneto valdymo darbo grupės (IVDG) paskutinis susitikimas, Ženeva. |

2005 m. liepos 1 d. | Numatytas IVDG ataskaitos paskelbimas. |

2005 m. liepos 18 d. | IVDG ataskaitos pristatymas visuomenei. |

2005 m. rugpjūčio 15 d. | Suinteresuotų šalių pastabų dėl IVDG ataskaitos pateikimo galutinis terminas. |

2005 m. rugsėjo 19−30 d. | PrepCom-3, Ženeva. |

2005 m. lapkričio 16−18 d. | Antrasis Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais (WSIS) etapas, Tunisas. |

2 priedasWSIS procese dalyvaujančios JT institucijos ir jų galimas vaidmuo WSIS įgyve ndinime

JT institucija /agentūra | Visas pavadinimas: | Galima kompetencijos sritis[16] |

JT GS | JT Generalinis Sekretorius | Visuotinė kompetencija dėl Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais (WSIS). |

JT GA | JT Generalinė Asamblėja | JT Generalinė Asamblėja pritarė WSIS surengimui 2001 m. gruodžio 21 d. Rezoliucija 56/183. |

JTEST | Jungtinių Tautų Ekonominė ir Socialinė Taryba | Bendras koordinavimas; e. vyriausybė. |

TTS | Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga | IRT infrastruktūra; gebėjimų stiprinimas; pasitikėjimas ir saugumas; tarptautinis ir regionų bendradarbiavimas. |

UNESCO | Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija | Galimybė gauti informaciją ir siekti žinių; gebėjimų stiprinimas; e. mokslas; kultūrų ir kalbų įvairovė; žiniasklaida; informacinės visuomenės etinis aspektas. |

IVDG | Interneto valdymo darbo grupė | JT Generalinio Sekretoriaus įsteigta ad-hoc grupė bendram supratimui apie interneto valdymą plėsti. |

FMDG | Finansinių mechanizmų darbo grupė | JT Generalinio Sekretoriaus įkurta Ad-hoc grupė IRT finansiniams mechanizmams peržiūrėti. |

JTVP | Jungtinių Tautų vystymo programa | Tūkstantmečio vystymosi tikslai; tarptautinis ir regionų bendradarbiavimas. |

JT IRT DG | JT IRT darbo grupė. NB: Jos įgaliojimai baigiasi 2005 m. pabaigoje. Tebesitęsia diskusijos dėl Visuotinio IRT ir plėtros aljanso sukūrimo darbo grupės veiksmams toliau tęsti. | Tūkstantmečio vystymosi tikslai; tarptautinis ir regionų bendradarbiavimas. |

MŽŪO | Maisto ir žemės ūkio organizacija | E. žemės ūkis. |

TDO | Tarptautinė darbo organizacija | E. užimtumas. |

PSO | Pasaulinė sveikatos organizacija | E. sveikata; e. aplinka. |

PINO | Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija | Pasitikėjimas ir saugumas. |

PMO | Pasaulinė meteorologijos organizacija | Pagalba nelaimės atveju. |

JTKPVK | Jungtinių tautų konferencija prekybos ir vystymosi klausimais | Vystymosi koordinavimas. |

JTMTI | Jungtinių Tautų mokymo ir tyrimų institutas | Bendradarbiavimas su vietos valdžios institucijomis. |

JTAP | Jungtinių Tautų aplinkos programa | E. aplinka. |

[1] Dėl i2010 ir 7PP žiūrėkite toliau . KNP konkreti politikos programa IRT siūlo 800 milijonus eurų 2007−2013 metams paskatinti imtis IRT ir jomis naudotis (žr. 2005 m. balandžio 7 d. pranešimą spaudai IP/05/391).

[2] Pažangos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų pagreitinimas: Europos Sąjungos įnašas, KOM(2005) 132 galutinis; Pažangos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų paspartinimas: vystymosi finansavimas ir pagalbos veiksmingumas, KOM(2005) 133 galutinis; Politikos vystymosi nuoseklumas: pažangos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų paspartinimas, KOM(2005) 134 galutinis; visi paskelbti 2005 m. balandžio 12 d.

[3] www.itu.int/wsis/index.html.

[4] 2004 m. gruodžio 9 d. Telekomunikacijų taryba; www.eu2004.nl/default.asp?CMS_TCP=tcpAsset& id=B44C0E30C17A46DA81E62332EA6C2B7AX1X51359X3 16 p.

[5] Ad-hoc ekspertų komitetas informacinės visuomenės klausimais ( angl . CAHSI), www.coe.int/t/e/integrated_projects/democracy/02_Activities/00_CAHSI/.

[6] Žr. 2005 m. sausio 31 d. ES galutinę deklaraciją 5-osios ES ir Tuniso asociacijos tarybos proga.

[7] Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007−2013 m.), KOM(2005)119 galutinis, 2005 m. balandžio 6 d.

[8] Strateginiai Afrikos atnaujinimo metmenys, kuriuos 2001 m. liepą nubrėžė 37-asis Afrikos vienybės organizacijos aukščiausiojo lygio susitikimas, žiūrėkite www.nepad.org.

[9] Žiūrėkite www.dsf-fsn.org/eu/15c-en.htm.

[10] www.eu2005.lu/en/actualites/conseil/2005/02/17ecofin/17ecofin.pdf, 19 p.

[11] Žiūrėkite www.itu.int/wsis/preparatory2/pc2/index.html.

[12] Kuriant pasaulinę partnerystę informacinėje visuomenėje: tolesni WSIS Ženevos aukščiausiojo lygio susitikimo veiksmai, KOM(2004) 111 galutinis, 2004 m. vasario 17 d.

[13] Dokumentas 13085/04 TELECOM 148.

[14] Tokį mechanizmą, kaip priemonę skleisti geriausią praktiką ir priartėti prie iš anksto nustatyto strateginio tikslo, ES 2000 m. kovą įsteigė Lisabonos Europos Vadovų Taryba. Žiūrėkite Lisabonos išvadas: ue.eu.int/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/en/ec/00100-r1.en0.htm.

[15] www.itu.int/wsis/stocktaking/index.html.

[16] Tai orientacinis sąrašas, kuriame nėra numatyta jokia ES pozicija dėl WSIS įgyvendinimo mechanizmo struktūros.