Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų Komitetui - Paspartinti pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo - Europos Sąjungos įnašas {SEK(2005) 452} {SEK(2005) 456} /* KOM/2005/0132 galutinis */

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 7.10.2005

KOM(2005) 132 galutinis/2

CORRIGENDUM: tableau p. 6Concerne toutes les langues

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

Paspartinti pažangą siekiantTūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo– Europos Sąjungos įnašas –

{SEK(2005) 452}{SEK(2005) 456}

TURINYS

1. Didesnio įnašo iš Europos būtinybė 3

2. Priemonės uždavinių įgyvendinimui 5

2.1. Daugiau išteklių 5

2.2. Pagerintos pagalbos kokybė 7

2.2.1. Perspektyvesnė parama 7

2.2.2. Atsakas į išorinius smūgius 8

3. Suderinamumas vystymosi labui 8

4. Pirmenybę skirti Afrikai 9

4.1. Patobulinti Afrikos valdymą 10

4.2. Prisijungti prie Afrikos: infrastruktūra ir prekyba 11

4.3. Siekti lygiateisės visuomenės, kurioje didesnė galimybė naudotis paslaugomis, gauti tinkamą darbą tiek vyrui tiek moteriai ir kuriama tvari aplinka 12

5. Išvada – sukurti naują ES vystymosi strategiją 13

PRIEDAS

1. DIDESNIO įNAšO Iš EUROPOS BūTINYBė

JEI TūKSTANTMEčIO VYSTYMOSI TIKSLAI (TVT) BUS įGYVENDINTI, 2005 METAI TAPS YPATINGAI SVARBūS VYSTYMUISI. 2005 M. RUGSėJO MėN. JT VIRšūNIų SUSITIKIME VėL SUSIRINKS VALSTYBIų IR VYRIAUSYBIų VADOVAI JT GENERALINėS ASAMBLėJOS METU, SIEKIANT inter alia rimtai įvertinti Deklaracijos įgyvendinimą ir apsvarstyti padarytą pažangą TVT pasiekimui.

ES prisiėmė konkrečius įsipareigojimus įgyvendinti šiuos tikslus iki 2015 m. ir, kol tarptautinė bendrija dar tik ruošiasi įvertinti situaciją, ES pilnai suvokia šios užduoties svarbą ir skubą. Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjungos Taryba 2005 m. kovo 22 d. ir 23 d. posėdžio metu pakvietė Komisiją ir Tarybą „paspartinti savo darbus, ypač „vystymosi” srityje”, siekiant nustatyti savo poziciją sprendžiant įvairius klausimus ir leisti Europos Sąjungai aktyviai dalyvauti būsimose diskusijose.

ES jau pasisakė už procesą, kuris baigsis nuo 2000 m. pasiektų rezultatų įvertinimu, už gairių nustatymą bendro saugumo problemoms spręsti, už susitarimus siekiant geriau vykdyti įsipareigojimus, priimtus Tūkstantmečio Deklaracija ir TVT bei už sprendimų dėl organizacinių reformų, būtinų tų tikslų įgyvendinimui, priėmimą[1].

Šiame Komunikate pabrėžiama Sąjungos indėlio vystymuisi reikšmė ir nustatomos priemonės, kurių reikia imtis, kad greičiau būtų pasiekti TVT. Pagal Sąjungos suvestinę ataskaitą apie TVT[2], kurią parengė Komisija valstybių narių prašymu[3], galima spręsti, kad Bendrija ir valstybės narės jau nemažai prisidėjo prie tarptautinės bendrijos pastangų. Europos Sąjunga turi šiandien sustiprinti savo veiklą.

2000 m. Tūkstantmečio viršūnių susitikime tarptautinė bendrija nustatė ambicingą strategiją, skirtą pagrindiniams artimiausių dešimtmečių sunkumams įveikti. Valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė Tūkstantmečio Deklaraciją, įsipareigodami sumažinti skurdą, užtikrinti mūsų bendros aplinkos apsaugą, taiką ir saugumą, tinkamą valdymą, demokratiją ir žmogaus teises, labiausiai pažeidžiamų sluoksnių gynimą, ypatingus Afrikos poreikius ir Jungtinių Tautų sustiprinimą. Anot Generalinio sekretoriaus, „šis dokumentas yra modelis, parodantis kaip pasiekti taiką, klestėjimą ir teisingumą pasaulyje per bendrą saugumą bei visuotinę partnerystę vystymosi tikslais. ”

Aštuoni Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), susiję su Tūkstantmečio Deklaracija, kuriems buvo nustatyti aiškūs siekiai, yra šie: 1) sumažinti skurdą ir badą pasaulyje, 2) užtikrinti visuotinį pradinį išsilavinimą, 3) skatinti lyčių lygybę, 4) mažinti vaikų mirtingumą, 5) pagerinti motinų sveikatą, 6) įveikti ŽIV/AIDS ir kitas ligas, 7) užtikrinti darnią aplinką ir 8) dalyvauti pasaulinėje partnerystėje vardan vystymosi.

Nuo 2000 m. rugsėjo mėn. :

1) Bendrija ir dauguma VN pritaikė ar nukreipė savo bendradarbiavimo politiką į vystymąsi, siekiant sutelkti dėmesį į Tūkstantmečio ir (arba) į platesnius Tūkstantmečio deklaracijos tikslus;

2) ES daugiašalės ir regioninės prekybos politikos centru tapo vystymasis, kuris palaikomas naudojant specialias priemones, ypač skiriant ypatingą dėmesį labiausiai atsilikusioms šalims (įskaitant galimybę jų eksportuojamoms prekėms dalyvauti bendrijos rinkoje, taikant principą „ Viskas, išskyrus ginklus “) ir silpniausioms ekonomikos sritims bei teikiant didesnę pagalbą prekybai; prekyba taip pat buvo pripažinta svarbiu elementu, kuris turi būti įtrauktas į bendradarbiavimo ir vystymosi strategijas;

3) ES bendrai ir kiekviena VN atskirai nusistatė tarpinius tikslus padidinti pagalbą vystymuisi iki 2006 m. – šie tikslai greičiausiai bus įgyvendinti;

4) ES ėmėsi priemonių, kad būtų sustiprintas pagalbos poveikis ir pagerinta jos kokybė, ypač efektyviau koordinuojant ir stengiantis pasiekti suderinamumo.

Būtinybė spartinti pažangą TVT įgyvendinimui yra visuotinai pripažinta. Tam tikri tikslai galbūt bus pasiekti pasauliniu mastu (pradinis išsilavinimas, mergaičių mokymas). Bet to neužtenka. Kartais net kalbama kaip išvengti smukimo, atsirandančio dėl pražūtingo užkrečiamų ligų poveikio, dėl aplinkos blogėjimo ar saugumo problemų. Reikia daryti daugiau ir geriau. Norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, nepakanka vien laikytis dabartinės politikos krypčių. Tai ypač aktualu Afrikai į pietus nuo Sacharos, kur daugelis šalių labai atsilikusios įvairiose srityse (badas, vaikų mirtingumas, motinų mirtingumas, užkrečiamos ligos, tvari aplinka). Taigi be solidarumo būtinybės šie tikslai yra pagrindinė Europos ir viso pasaulio saugumo ir klestėjimo sąlyga.

Vis dėlto belieka pakartoti, kad vystymasis ir TVT įgyvendinimas visų pirma priklauso nuo pačių besivystančių šalių. Būtent besivystančios šalys, o ne pagalbos teikėjai pasiekia arba nepasiekia pažangos TVT įgyvendinimui.

ES tapo lydere kovoje su visuotiniu skurdu, pasidarydama svarbiausiu finansuotoju (55% valstybės pagalbos, skirtos pasauliniam vystymuisi). Sąjungos įnašas į TVT darbotvarkę yra didžiulis ir turėtų skatinti kitų išsivysčiusių šalių įsipareigojimus padaryti dar daugiau. Vystymasis turėtų būti vienas iš pagrindinių JT viršūnių susitikimo ramsčių.

Priemonės, būtinos tūkstantmečio tikslų įgyvendinimui, nėra vien tik finansiniai pervedimai. Dar yra ir kitų esminių aspektų, — tai, inter alia, valdymo būdai tiek nacionaliniu tiek tarptautiniu lygiu, tarptautinių įsipareigojimų laikymasis, ypač žmogaus teisių gerbimas, lyčių lygybė, prekybos ir investavimo taisyklių tobulinimas, kova su užkrečiamomis ligomis[4], dalijimasis žiniomis, aplinkos apsauga, saugumas ir kitos visuomeninės pasaulio vertybės.

ES ruošiantis 2005 m. rugsėjo mėn. įvyksiančiam susitikimui, Taryba pakvietė Komisiją paruošti ambicingus pasiūlymus, siekiant paspartinti pažangą Tūkstantmečio tikslų įgyvendinimui, ypač trijose srityse[5] : vystymosi finansavimas, politikos krypčių nuoseklumas vystymuisi remti ir pirmenybės skyrimas Afrikai.

Pagrindiniai Komisijos pasiūlymų tikslai:

1. norint 2015 m. pasiekti bendrą 0,7 % Bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) rezultatą, nustatyti visai Sąjungai ir atskiroms šalims naujus tarpinius valstybinės pagalbos, skirtos biudžeto augimui, tikslus, numatytus iki 2010 m.

2. pagreitinti reformas, siekiant geresnės pagalbos kokybės;

3. remiantis ES tvaraus vystymosi modeliu, apsvarstyti kaip jos vidaus ir užsienio politika veikia vystymosi sąlygas;

4. pirmiausiai Afrikai leisti naudotis šiomis naujomis kryptimis ir naujomis partnerystės tarp dviejų žemynų galimybėmis.

Pasiūlymai dėl vystymosi finansavimo ir politikos krypčių nuoseklumo smulkiau išdėstyti kituose dviejuose komunikatuose[6]. Šie pasiūlymai yra svarbiausi, siekiant prisidėti prie trijų tvaraus vystymosi ramsčių (ekonominio, socialinio ir aplinkos).

2. PRIEMONėS UžDAVINIų įGYVENDINIMUI

2.1. Daugiau išteklių

Visose neseniai paskelbtose ataskaitose, ypač JT Tūkstantmečio projekto ataskaitoje[7] ir JT Generalinio sekretoriaus ataskaitoje[8] išreiškiama būtinybė didinti lėšas, norint pasiekti TVT ir parodomi ryšiai, egzistuojantys tarp skurdo, aplinkos blogėjimo ir saugumo. Sąjunga suvaidino lemiamą vaidmenį Monterėjaus konferencijoje. Ji ir vėl turi parodyti kelią, užsibrėždama tarpinius tikslus, kurie leis 2015 m. vystymuisi skirti 0,7 % BNP.

Tūkstantmečio projekto ataskaitoje įvertinta, kad būtina metinė valstybės pagalba vystymuisi (VPV), norint pasiekti TVT visose šalyse, 2006 m. sudaro 135 milijonus dolerių ir išauga iki 195 milijonų dolerių 2015 m.

Šios sumos atitinkamai sudaro 0,44 ir 0,54 % pagalbą tiekiančių šalių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Atsižvelgiant į papildomus VPV poreikius, netiesiogiai susijusius su TVT, ataskaitoje rekomenduojama, kad pagalbos teikėjai įsipareigotų pasiekti 0,7 % BNP iki 2015 m. vėliausiai. Šiuo metu keturios ES valstybės narės[9] pasiekė arba viršijo 0,7 %, o kitos šešios[10] įsipareigojo pasiekti šį tikslą iki 2015 m. Jei dabartinės tendencijos pasitvirtins, 2006 m. ES galės bendrai pasiekti 0,42 %.

2004 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino ES įsipareigojimą siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir įpareigojo Komisiją pateikti Tarybai „ konkrečius pasiūlymus dėl naujų atitinkamų VPV tikslų 2009 – 2010 metų laikotarpiu iškėlimo… ”.

Komisija pasiūlė nustatyti du neatsiejamus tikslus, kurie turėtų būti įgyvendinti iki 2010 m.:

5. individualus VN rodiklis yra skirtingas šalyse, kurios 2002 m. jau buvo ES narės (Barselonos įsipareigojimai – EU-15) ir šalyse, kurios prisijungė vėliau (EU-10);

6. bendras vidurkis visose valstybėse narėse.

Šių rodiklių siekimas turi būti itin ambicingas, norint užtikrinti, kad iki 2015 m. įmanoma pasiekti 0,7 % pagalbos dydį. Taigi remiantis Tarybos pageidavimu nustatyti „ naują tinkamą tikslą “, reikėtų iki 2010 m. skirtumą sumažinti perpus . Siekiant užpildyti spragą, remdamasi 2002 m. Barselonos įsipareigojimams taikytu metodu, Komisija siūlo:

7. visoms valstybėms narėms, kurios prisiėmė Barselonos įsipareigojimus (EU-15 valstybių narių), nepasiekusioms numatytų rodiklių, nustatyti naują individualų VPV/BNP rodiklį (0,51) % 2010 metais.

8. valstybėms narėms , įstojusioms po 2002 m. (EU-10 valstybių narių) pasiekti, kad iki 2010 m. individualus VPV/BNP rodiklis būtų 0,17 % ir sudarytų pusę „ Barselonos acquis “ numatyto 0,33 % siekinio 2015 m.

2010 m. procentinis dydis 0,51 % — tai vidurio taškas tarp individualaus 2006 m. valstybės narės 0,33 % rodiklio ir 2015 m. 0,7 % rodiklio. Toks pasiūlymas užtikrins teisingą naštos pasiskirstymą tarp valstybių narių ir bendrą (EU-25 valstybių narių) (0,56) % vidurkį bei leis iki 2010 m. sukaupti papildomą maždaug 20 milijardų eurų dydžio sumą.

Lentelė. Siūlomi nauji ES šalių VPV tikslai 2006 – 2010 metais

2006 | 2010 | SKIRTUMAS 2010-2015 |

VPV | % BNP | VPV | % BNP | VPV | % BNP |

mln. EUR | mln. EUR | mln. EUR |

“Senosios valstybės narės” - individualus 0,51 % tikslas |

EU-15 | 45 788 | 0,43 % | 65 988 | 0,58 % | 16 525 | 0,12 % |

“Naujosios valstybės narės” -individualus 0,17 % tikslas | (p.m. skirtumas iki 0,33 %) |

EU-10 | 474 | 0,09 % | 990 | 0,17 % | 816 | 0,16 % |

Bendras 0,56 % tikslas |

EU-25 | 46 262 | 0,42 % | 66 978 | 0,56 % | 17 340 | 0,14 % |

Be valstybinės pagalbos biudžeto turi būti aptarti nauji finansavimo šaltiniai, numatyti papildomai nacionalinių biudžetų didinimui iš lėšų, skirtų vystymuisi. Tačiau šios diskusijos jokiu būdu neturi būti ES įsipareigojimų 2010 metams sumažinimo ar perkėlimo vėlesniam laikotarpiui priežastimi. Naujieji finansavimo šaltiniai turėtų ne tik papildyti pagalbai skirtą biudžetą, bet ir būti pastovūs bei numatyti ilgam laikui.

Šiuo metu Komisija nagrinėja įvairius pasiūlymus, ypač Tarptautines finansavimo priemones (TFP)[11] ir fiskalines priemones, kurios galėtų būti taikomos Bendrijoje. TFP visada iškeliami techniniai klausimai, ypač paskolų skirstymas valstybių sąskaitose ir finansinės pasekmės pagalbos biudžetui po 2015 m. Nagrinėjamos kelios mokesčių rūšys.

Jei politiniai ir techniniai klausimai (paremti išsamiais įvertinimo kriterijais) gali būti išspręsti, Komisija pasirengusi surasti Europos poziciją dvigubai strategijai : 2010 m. papildyti VPV novatoriškais pasiūlymais.

Naujos skolos, ypač daugiašalės, likvidavimo iniciatyvos taip pat svarstomos. Skolos sumažinimas yra efektyvi priemonė įgyvendinant pagalbą, nes tai beveik biudžetinė parama, kurią galima numatyti ir kurios sandorių išlaidos nedidelės. Tačiau ši priemonė yra rizikinga alea moral požiūriu ir savo poveikiu lėšų paskirstymui: labiausiai įsiskolinusios šalys nebūtinai yra pačios skurdžiausios arba labiausiai to vertos. Todėl šios skolos sumažinimo priemonės turėtų būti įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju.

Taigi Taryba kviečiama pasisakyti dėl šių pasiūlymų ir:

9. paremti – po vėlesnio HIPC (itin įsiskolinusių neturtingų šalių) iniciatyvos etapo įgyvendinimo – alternatyvių galimybių sukūrimą ir įgyvendinimą šalims, turinčioms uždelstų skolų, esančioms pokonfliktinėje situacijoje, kurios negalės pasinaudoti HIPC iniciatyva.

10. tarp įvairių priemonių apsvarstyti galimybę naudotis laikinu skolos sumažinimu, kad būtų sušvelnintas išorinių smūgių poveikis.

2.2. Pagerintos pagalbos kokybė

Be tarptautinės pagalbos didinimo reikia papildomų pastangų, siekiant pagerinti kokybę ir poveikį TVT. Šiuo požiūriu, svarbiausias yra tarptautinis suderinimo procesas tarp pagalbos teikėjų ir partnerių strategijų. Tai reikalauja lankstumo ir tvirtos valios iš teikiančiųjų finansavimą, kurie turi pritaikyti savo planavimo, tikslinimo procesus ir įvairių pagalbos priemonių veikimą, kad būtų užtikrintas efektyvumas ir sumažėtų pagalbos perdavimo išlaidos.

Pažanga koordinavimo ir suderinimo srityje vis dar lieka už galimybių ribų. Toks suderinimo trūkumas sukelia administracinius sunkumus ir nereikalingas išlaidas šalims partnerėms. Nepaisant to, kad Sąjungai pavyko pritaikyti bendrą strategiją ypač sunkioms ar sudėtingoms problemoms spręsti, (pavyzdžiui, Europos strategija saugumo srityje), tačiau paradoksalu, kad ji negali to pasiekti srityje, kurioje atlieka vieną iš svarbiausių vaidmenų (teikdama 55 % tarptautinės valstybinės pagalbos) ir kurioje daugiašaliai įsipareigojimai yra ypač tikslūs ir išsamūs. Taryba priėmė rekomendacijas, kurios turi būti įgyvendintos būtent per atviro koordinavimo procesą. Svarbus aspektas yra abipusio koordinavimo pagerinimas tarp Komisijos delegacijų ir valstybių narių diplomatinių atstovybių.

Neseniai įvykusiame aukšto lygio Forume dėl koordinavimo ir suderinimo ES dar kartą patvirtino savo norą greitai padaryti didelę pažangą konkrečiu ir pragmatišku suderinimo požiūriu, plečiant privalomus užsibrėžtus tikslus. Sąjunga taip pat įsipareigojo pradėti strateginę diskusiją, kuri padėtų sukurti tikrą operacinę kreditorių tarpusavio priklausomybę.

Iniciatyvos, kaip ES vanduo, yra teigiami koordinavimo pavyzdžiai, kuriuose iniciatyvų šaltinio ES vaidmuo aiškiai įrodytas.

2.2.1. Perspektyvesnė parama

Dabartiniai pagalbos įgyvendinimo būdai šalims negarantuoja lankstumo ir planavimo, kurie būtini norint dalyvauti investicijose ir reikiamoje politikoje, siekiant TVT. Tik turėdamas ilgametę garantiją naudotis pastoviomis lėšomis, finansų ministras gali sutikti, pavyzdžiui, įdarbinti mokytojus arba gydytojus, kurių reikia šaliai.

Tačiau nei pagalbos projektas, nei skolos panaikinimas, nei biudžetinė pagalba, kuri vis dėlto yra pati efektyviausia siekiant šių veiksmų suderinimo, politikos krypčių, nacionalinių prioritetų ir TVT finansavimo suvienodinimo, nesuteikia ypatingos, pakankamai lanksčios paramos, kuri finansuotų esamas išlaidas, numatant jas vidurio laikotarpiui.

Nuo šiol būtina sukurti, papildant esamas priemones, naujus perspektyvesnius, ne tokius kintančius, pagalbos būdus, kurie paremtų struktūrinių reformų, būtinų TVT pasiekimui, įgyvendinimą.

Galėtų būti numatyta užtikrinta nenutraukiama biudžetinė parama keleriems metams (nuo 3 iki 5)[12] arba vidutinės trukmės „sutartis“, garantuojanti minimalią pagalbą per tą laikotarpį, mokant išmokas už pasiektus rezultatus arba už įsipareigojimus per trejų metų laikotarpį.

Žinoma, šios priemonės bus taikomos tik pažangą darančioms šalims. Tačiau ES turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys ir mažiau pažengusioms šalims bei valstybių pažeidžiamumo prevencijai. Taigi bus stengiamasi gerinti pagalbos priemones šioms šalims, ypač pabrėžiant koordinavimo sustiprinimą, paramą valdymui ir pusiausvyros būtinybę tarp trumpalaikių rezultatų ir ilgiau trunkančios paramos.

2.2.2. Atsakas į išorinius smūgius

Išoriniai smūgiai, kokia bebūtų jų priežastis, žlugdo šalių reformų politiką, nes kelia pavojų skolos palaikymui ir sumenkina pastangas skurdui mažinti. Būtina juos įveikti visapusiškai:

Pirma:

- naudoti saugumo mechanizmus, paremtus rinka ;

- tarp įvairių priemonių numatyti laikino skolos sumažinimo mechanizmų sukūrimą.

Antra: naudoti ir stiprinti finansinius mechanizmus, tokius kurie numatyti Kotonu susitarime (Flex), kad per trumpą laikotarpį galima būtų sušvelninti panašių smūgių šalių pajamoms pasekmes.

3. SUDERINAMUMAS VYSTYMOSI LABUI

PAGALBA VYSTYMUISI, KAD IR KOKIA SVARBI JI BEBūTų, NėRA PAKANKAMA TVT SIEKIMO SUNKUMAMS įVEIKTI. REIKIA DAUGIAU IR DIDESNIų PASTANGų. TAI ILGALAIKė GLOBALIZACIJOS SISTEMA, KURIA SIEKIAMA TEISINGESNėS PASAULINėS TVARKOS PER VALSTYBIų POLITIKą.

Taigi svarbu pabrėžti valstybių politikos įvairovę, siekiant prisidėti prie vystymosi tikslų. Europos Sąjungos vaidmuo šiuo požiūriu yra svarbus ypač dėl jos vertybių ir patirties.

Todėl Taryba pakvietė Komisiją parengti pasiūlymus dėl politikos krypčių suderinimo vystymosi labui. Kitaip sakant, reikia nustatyti, kuo ES vidaus ir užsienio politika gali prisidėti prie visaapimančios globalizacijos ir teigiamai veikti tvarų vystymąsi.

Tikslas – ieškoti papildomos paramos vystymuisi. Taigi siūloma išanalizuoti suderinamumo vystymosi tikslais sąvoką atsižvelgiant į tai, kad vidaus politikos krypčių demonstravimas už Sąjungos ribų labai prisideda prie Europos Sąjungos veiklos (ypač švietimo, aplinkos, imigracijos ir prieglobsčio politikos, muitinių ir mokesčių, užimtumo ir socialinės politikos srityse).

Beveik visos Sąjungos politikos kryptys, tiesiogiai ar netiesiogiai, veikia besivystančias šalis. Komunikate apie politikos krypčių suderinamumą vystymosi labui nurodomos tos, kuriomis galima akivaizdžiai prisidėti prie besivystančių šalių pastangų.

Kad tomis politikos kryptimis, atsispindinčiomis dvišalio bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis programose , būtų daromas didžiausias poveikis, jos turi būti įgyvendintos remiantis pagrindiniais bendradarbiavimo vystymosi tikslu principais, t. y. laikantis partnerystės ir šalių narių atsakomybės bei tarptautinių įsipareigojimų.

Siekiant politinio ES suderinamumo būtent TVT remti, Komisija parengs tarpinę dabartinio ir būsimo tarptautinio TVT įvertinimo Ataskaitą apie Suderinamumą vystymosi labui.

Taryba pakviesta pareikšti nuomonę dėl Komisijos pasiūlymų įvairiose srityse[13].

4. PIRMENYBę SKIRTI AFRIKAI

VISOS ES IR KITOS, įSKAITANT JT TūKSTANTMEčIO IR AFRIKOS KOMISIJOS, ATASKAITOS BEI ANALIZėS [14], rodo, kad daugelis Afrikos į pietus nuo Sacharos dalių labai atsilikusios nuo viso pasaulio TVT siekimo požiūriu. Remiantis skaičiavimais, daugelis Afrikos šalių nepasieks TVT iki numatytų 2015 metų[15].

Tačiau pažangos ženklų yra, pavyzdžiui pažanga demokratijos srityje, didesni augimo rodikliai per pastaruosius trejus metus (vidutiniškai iki 4.5 % 2004 metais, 6 % išskyrus Nigeriją ir Pietų Afriką), realus augimas vienam žmogui (2 %) ir ryškėjanti pusiausvyra tarp mokesčių.

Taigi Komisija siūlo išskirtinį dėmesį skirti Afrikai į pietus nuo Sacharos.

Pirma, ištekliai turi būti didinami užtikrinant, kad pakankama valstybinės pagalbos vystymuisi augimo dalis atitektų Afrikai.

Antra, visi pasiūlymai, išvardyti šiame komunikate dėl politikos nuoseklumo ir pagalbos kokybės , turėtų būti taikomi pirmiausiai Afrikoje.

Tikslas – suformuluoti bendrą Europos, valstybių narių ir Bendrijos atsakymą. Taigi šiame dokumente nurodyti tam tikri veiksmai, kurių turi imtis Bendrija. Neseniai patikslintame Kotonu susitarime pateikta išskirtinė, bet ne vienintelė sistema šio principo įgyvendinimui.

Šiomis aplinkybėmis, Komisija siūlo priimti pagrindinius įsipareigojimus veiksmams tam tikrose srityse, pačių afrikiečių nurodytose svarbiausiomis jų vystymuisi, ypač įgyvendinant AS/NePAD veiksmų planus. Tikslas yra kokybinis “šuolis” svarbiausiuose vystymosi koeficientuose , t. y. lemiamuose elementuose, sąlygojančiuose tvarų vystymąsi, jei jie yra, ir be kurių ilgalaikis vystymasis neįmanomas. Turėtų būti pabrėžta ypatinga ES įtaka remiant šias sritis. Joms priskiriama[16]:

11. Afrikos valdymo tobulinimas

12. Afrikos tinklų ir prekybos sujungimas

13. lygiateisės visuomenės, galimybės naudotis paslaugomis, tinkamo darbo ir tvarios aplinkos siekimas.

Šios sritys neišstumia, nepakeičia ar nesivaržo su kitomis bendradarbiavimo, kuris priešingai, ir toliau turi vykti, formomis. Žinoma, tikslas yra užpildyti spragą ir skatinti kitus veiksmus tose srityse, kuriose ES ypatingai patyrusi arba daugiau pažengusi ir gali skubiai padėti. Kitaip sakant, reikia sutelkti jėgas pagrindiniuose sektoriuose, kuriuose ES atlieka svarbiausią vaidmenį vykdant tarptautinę veiklą. Jos sėkmės kriterijus bus jos sugebėjimas skatinti kitų pagalbos teikėjų veiksmus ir suteikti kuo didesnę paramą.

4.1. Patobulinti Afrikos valdymą

a) Valdymo problema

Geras valdymas ir žmogaus teisių gerbimas yra būtinos vystymosi sąlygos, kurios dar neužtikrintos daugelyje Afrikos šalių. ES jau daugelį metų palaiko Afrikos pastangas pagerinti valdymą šalyje, regionuose ir žemyne bei remia sugebėjimą skatinti pagarbą žmogaus teisėms visame žemyne, kaip nustatyta svarbiausiuose tarptautiniuose ir regioniniuose dokumentuose.

Tačiau ES turi suteikti ryžtingesnę pagalbą Afrikos pastangoms, siekdama sustiprinti Afrikos valdymą ir turėtų atsižvelgti į šiuos įsipareigojimus:

1) Teikti finansinę pagalbą[17] siekiant sustiprinti Afrikos Sąjungos (AS) pajėgumą ir ypač jos Komisiją. Ši ES parama suteiks vilčių AS įgyvendinti savo įsipareigojimus. ES padės AS pakeisti savo institucijas į centrines informacijos institucijas Afrikos valdymui ir pritars jos sugebėjimui skatinti pagarbą žmogaus teisėms visame žemyne, kaip nustatyta svarbiausiuose tarptautiniuose ir regioniniuose dokumentuose.

2) Norint pasiekti stiprybės ir efektyvumo, mūsų partnerystė su Afrika turi būti įvairialypė. ES institucijos turėtų siekti partnerystės su savo AS kolegomis, pavyzdžiui, Visos Afrikos Parlamentas, Ekonomikos, socialinių ir kultūros reikalų Taryba (ECOSOCC) arba Taikos ir saugumo taryba. Ši partnerystė turėtų atlikti katalizatoriaus vaidmenį apjungiant visas Europos ir Afrikos suinteresuotąsias šalis, atstovus iš universitetų, savivaldybių, verslo, pramonės ir profesinių sąjungų, pilietinės visuomenės tinklų ar kultūros institucijų.

3) ES pasiruošusi paremti Afrikos pastangas sukurti efektyvesnes valstybes Afrikoje. Norint ryžtingai paskatinti valdymo reformą Afrikoje, Europos Sąjunga, Komisija ir valstybės narės turėtų sukurti bendrą finansinį mechanizmą[18] kartu su AS/NEPAD (angl. New Partnership for Africa's Development ) siekiant palaikyti reformas, iškeltas taikant Afrikos partnerių tarpusavio vertinimo sistemą (APRM). Šios pastangos bus visiškai suderintos su nacionalinėmis strategijomis ir Poverty Reduction Strategy Paper (Skurdo sumažinimo strategijos dokumentu).

b) Taikos ir saugumo palaikymas

Paskutiniaisiais metais Afrikoje sukurta institucinė sistema taikai ir saugumui, skirta konfliktų prevencijai, valdymui ir sprendimui, ir kurios centras – AS Taikos ir saugumo taryba.

Būdama Kotonu susitarimo ir ES greitojo reagavimo programos dalyve, ES suteikė svarbią paramą daugeliui taikos įgyvendinimo veiksmų. Afrikos vadovų prašymu ES taip pat parengė Taikos Afrikoje finansavimo programą (250 mlj. EUR), skirtą Afrikos pastangų palaikyti taiką rėmimui.

Ateityje ES taip pat turėtų AS ir paregioninėms organizacijoms teikti būtinas finansines priemones konfliktams spręsti. Šiuo tikslu ES užbaigs pildyti Taikos finansavimo programą iki 2005 m. pabaigos[19], pirmiausiai iš naujo sudarant dabartinį biudžetą skiriant proporcingą dalį iš Europos programos Pietų Afrikos atstatymui ir vystymuisi (EPRD), kaip ir buvo prašoma AS viršūnių susitikimo Mapute metu.

4.2. Prisijungti prie Afrikos: infrastruktūra ir prekyba

a) Kurti ir remti regionų infrastruktūros tinklus ir paslaugas

Nedaug Afrikos į pietus nuo Sacharos tinklų teikia paslaugas, kurios panašios į kitų besivystančių regionų paslaugas.

Dabartinės pastangos kurti ir remti Afrikos į pietus nuo Sacharos infrastruktūros tinklus ir paslaugas turi būti spartinamos, kad didėtų ekonominis augimas ir kad prekyba taptų konkurencinga, o Afrikos eksportuotojai galėtų dalyvauti pasaulinėje rinkoje. Atsižvelgiant į tai, Komisija siūlo sukurti Europos ir Afrikos partnerystę infrastruktūrų srityje .[20] Partnerystė, paremta AS/NEPAD strategijomis, padės sukurti tvarią tarpvalstybinę infrastruktūrą, svarbiausią tarpusavio ryšiams ir dalijimuisi žiniomis žemyne bei sumažinti „skaitmeninę atskirtį“. Skirtos lėšos sukels sverto poveikį privataus sektoriaus investicijoms. Pirmojo etapo metu partnerystė remsis vandens ir energijos infrastruktūrų programų modeliais ir bus sutelkta Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Antrojo etapo metu partnerystė paskatins kitų pagalbos teikėjų, įskaitant ES valstybių narių, pastangas padidinti savo biudžetus, skirtus pagalbai.

b) Daugiau geresnių prekybos sąlygų Afrikai į pietus nuo Sacharos

Bendradarbiavimas prekybos srityje daugelį metų dominavo ES ir AKR valstybių santykiuose, pirmiausiai naudojantis lengvatine teise tiekti savo produktus ES rinkai.

Tačiau vien tik lengvatų nepakanka. Reikia išsamesnio proceso, norint sukurti investicijoms palankias sąlygas ir efektyvias regionines rinkas, palengvinti prekybą, sukurti statistikos tarnybas, imtis pasiūlos apribojimo problemos sprendimo, skatinti produktų ir rinkos įvairovę.

Dėl šių priežasčių AKR valstybės ir ES susitarė Kotonu susitarimu pradėti derybas dėl šešių regionų, iš kurių keturi yra Afrikoje, ekonominės partnerystės susitarimų (EPA) sudarymo . Tai nėra klasikinės derybos dėl laisvos prekybos, nes dėmesys yra sutelkiamas į prekybos ir regioninę integraciją, kurios yra vystymosi priemonė. Jos įsigalios 2008 m.

Šiuo tikslu nustatytos svarbiausios veiklos sritys:

- Ekonominis valdymas

- Pagalba prekybos srityje

- Pagalbos priemonės, skirtos svarbiausioms sritims: medvilnė, cukrus ir tekstilė

- Išteklių nustatymas priemonių subalansavimui

- Ambicingos darbotvarkės prekybos palengvinimui rėmimas

4.3. Siekti lygiateisės visuomenės, kurioje didesnė galimybė naudotis paslaugomis, gauti tinkamą darbą tiek vyrui tiek moteriai ir kuriama tvari aplinka

Globalizacija ir liberalizavimas apskritai sąlygojo augimą ir klestėjimą visame pasaulyje, bet ne visose jo dalyse. Kai kurie Afrikos regionai suklestėjo, bet kiti atsiliko.

Pastangos skatinti socialinę sanglaudą , ypač suteikiant didesnę galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis, yra svarbiausios. Teisingas ekonominis augimas, visiems suteikta teisė į našų užimtumą ir tinkamą darbą bei lyčių lygybė yra svarbiausios sąlygos, siekiant tvaraus vystymosi ir skurdo panaikinimo. ES rems tokias iniciatyvas. Kad pagerėtų vargšų gyvenimo sąlygos iki 2015 m., vystymuisi turi būti sukurta lygiateisė tvari aplinka.

Todėl ES su Afrikos partneriais toliau kurs bendrus metodus vietiniam, nacionaliniam ir regioniniam planavimui ir lėšų įtraukimui į biudžetą. Bus nustatyti vietiniai, bendri metodai, siekiant sustiprinti papildomų centrų, kurie yra aplinkos gerinimo pagrindas, vaidmenį. Jie gali tapti paslaugų centrais , kuriuose žmonės galėtų tiesiogiai naudotis tam tikromis paslaugomis: pradiniu, viduriniu ir profesiniu mokymu, įskaitant specialaus mokymo galimybes jaunimui, medicina ir sveikatos priežiūra bei pagrindinėmis socialinėmis ir visuomeninėmis paslaugomis.

ES turi remti tas šalis, įsipareigodama siekti teisingumo ir aplinkos tvarumo. Šiuo tikslu ES skatins ir rems lygiateisę visuomenę ir aplinkos apsaugą Afrikoje. Siekiant teisingumo ir aplinkos tvarumo, bus atsižvelgta taip pat ir į konkrečias politines priemones, kurios yra pagalbos AKR valstybėms nustatymo kriterijaus dalis.[21] Tai užtikrins papildomas lėšas šalims, kurios parodo norą ir pajėgumą išspręsti nelygybės ir išstūmimo už visuomenės ribų, aplinkos blogėjimo ir socialinės sanglaudos problemas.

5. IšVADA – SUKURTI NAUJą ES VYSTYMOSI STRATEGIJą

EUROPA, BūDAMA PAGRINDINE VEIKėJA, TURI PRISIIMTI YPATINGą ATSAKOMYBę SPRENDžIANT SVARBIAUSIAS VYSTYMOSI PROBLEMAS IR TURI VISIšKAI ATLIKTI SAVO POLITINį VAIDMENį, SIEKIANT SUSTIPRINTI VYSTYMOSI PRIEMONES IR BENDRADARBIAVIMO EFEKTYVUMą BEI ATITINKAMAI REMTI AFRIKą į PIETUS NUO SACHAROS, KURI ATSILIKUSI DAUGELIU POžIūRIų.

Suvestinėje ES ataskaitoje apie TVT ir ataskaitoje apie Barselonos įsipareigojimų vykdymą iškelta iki šiol įdėtų pastangų svarba. Šiame komunikate ir specifiniuose pasiūlymuose dėl vystymosi finansavimo ir dėl suderinamumo vystymosi labui, nubrėžiamos ateities veiksmų gairės.

Afrikoje taip pat įmanomas pasikeitimas. Afrika parodė norą prisiimti atsakomybę už savo politinį ir socialinį bei ekonominį vystymąsi. Daugelis šalių pradėjo pereinamąjį demokratijos laikotarpį, taika įsivyrauja keletoje žemyno dalių, spartėja ekonominis augimas. Atsiradus Afrikos Sąjungai ir NEPAD iniciatyvai, buvo sukurta ambicinga institucinė struktūra ir chartija, valdymą ir laisvę laikanti vystymosi pagrindu. 2005 galėtų būti Afrikos metais. Europa turi pasiekti vystymosi viršūnę ir tapti stimulu remiant Afriką, ypač pradėdama vykdyti įsipareigojimą jai skirti pirmenybę finansiniu požiūriu, tokiu būdu prisidėdama įgyvendinant įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė G8 2002 m.[22] Afrikos tvaraus vystymosi ir TVT kelias yra ilgas ir sunkus. Tačiau dabar turi atsirasti nauja jėga ir ES kartu su Afrika gali ir turi dalyvauti šiame procese.

Šiame ir kituose komunikatuose apie finansavimą ir suderinamumą bei santykius, kurie yra jų pagrindas, nurodomos ES dalyvavimo 2005 m. Jungtinių Tautų aukšto lygio renginyje gairės, skirtos vystymosi ir sąveikos su kitomis politikomis temoms. Tuo remdamasi, Komisija kviečia Tarybą patvirtinti Europos Sąjungos pasiūlymus ir įsipareigojimus spartinti pažangą siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio tikslus.

Pasibaigus šiam laikotarpiui, šitokiu būdu pradėtas procesas taip pat padės suformuluoti naują Deklaraciją dėl Sąjungos vystymosi politikos, siekiant sukurti tikrą Europos vystymosi strategiją.

ANNEX 1: THE MILLENNIUM DEVELOPMENT GOALS, TARGETS AND INDICATORS

Millennium Development Goals (MDGs) |

Goals and Targets (from the Millennium Declaration) | Indicators for monitoring progress |

GOAL 1: ERADICATE EXTREME POVERTY AND HUNGER |

Target 1: Halve, between 1990 and 2015, the proportion of people whose income is less than less than one dollar a day | 1. Proportion of population below $1 (PPP) per day 2. Poverty gap ratio [incidence x depth of poverty] 3. Share of poorest quintile in national consumption |

Target 2: Halve, between 1990 and 2015, the proportion of people who suffer from hunger | 4. Prevalence of underweight children under-five years of age 5. Proportion of population below minimum level of dietary energy consumption |

GOAL 2: ACHIEVE UNIVERSAL PRIMARY EDUCATION |

Target 3: Ensure that, by 2015, children everywhere, boys and girls alike, will be able to complete a full course of primary schooling | 6. Net enrolment ratio in primary education 7. Proportion of pupils starting grade 1 who reach grade 5b 8. Literacy rate of 15-24 year-olds |

GOAL 3: PROMOTE GENDER EQUALITY AND EMPOWER WOMEN |

Target 4: Eliminate gender disparity in primary and secondary education, preferably by 2005, and in all levels of education no later than 2015 | 9. Ratios of girls to boys in primary, secondary and tertiary education 10. Ratio of literate women to men, 15-24 years old 11. Share of women in wage employment in the non-agricultural sector 12. Proportion of seats held by women in national parliament |

GOAL 4: REDUCE CHILD MORTALITY |

Target 5: Reduce by two-thirds, between 1990 and 2015, the under-five mortality rate | 13. Under-five mortality rate 14. Infant mortality rate 15. Proportion of 1 year-old children immunised against measles |

GOAL 5: IMPROVE MATERNAL HEALTH |

Target 6: Reduce by three-quarters, between 1990 and 2015, the maternal mortality ratio | 16. Maternal mortality ratio 17. Proportion of births attended by skilled health personnel |

GOAL 6: COMBAT HIV/AIDS, MALARIA AND OTHER DISEASES |

Target 7: Have halted by 2015 and begun to reverse the spread of HIV/aids | 18. HIV prevalence among pregnant women aged 15-24 years 19. Condom use rate of the contraceptive prevalence rate 19a. Condom use at last high-risk sex 19b. Percentage of population aged 15-24 years with comprehensive correct knowledge of HIV/aids 19c. Contraceptive prevalence rate 20. Ratio of school attendance of orphans to school attendance of non-orphans aged 10-14 years |

Target 8: Have halted by 2015 and begun to reverse the incidence of malaria and other major diseases | 21. Prevalence and death rates associated with malaria 22. Proportion of population in malaria-risk areas using effective malaria prevention and treatment measures 23. Prevalence and death rates associated with tuberculosis 24. Proportion of tuberculosis cases detected and cured under directly observed treatment short course DOTS (Internationally recommended TB control strategy) |

GOAL 7: ENSURE ENVIRONMENTAL SUSTAINABILITY |

Target 9: Integrate the principles of sustainable development into country policies and programmes and reverse the loss of environmental resources | 25. Proportion of land area covered by forest 26. Ratio of area protected to maintain biological diversity to surface area 27. Energy use (kg oil equivalent) per $1 GDP (PPP) 28. Carbon dioxide emissions per capita and consumption of ozonedepleting CFCs (ODP tons) 29. Proportion of population using solid fuels |

Target 10: Halve, by 2015, the proportion of people without sustainable access to safe drinking water and basic sanitation | 30. Proportion of population with sustainable access to an improved water source, urban and rural 31. Proportion of population with access to improved sanitation, urban and rural |

Target 11: By 2020, to have achieved a significant improvement in the lives of at least 100 million slum dwellers | 32. Proportion of households with access to secure tenure |

GOAL 8: DEVELOP A GLOBAL PARTNERSHIP FOR DEVELOPMENT |

Target 12: Develop further an open, rule-based, predictable, non-discriminatory trading and financial system Includes a commitment to good governance, development and poverty reduction – both nationally and internationally Target 13: Address the special needs of the least developed countries Includes: tariff and quota free access for the least developed countries' exports; enhanced programme of debt relief for heavily indebted poor countries (HIPC) and cancellation of official bilateral debt; and more generous ODA for countries committed to poverty reduction Target 14: Address the special needs of landlocked developing countries and small island developing States (through the Programme of Action for the Sustainable Development of Small Island Developing States and the outcome of the twenty-second special session of the General Assembly) Target 15: Deal comprehensively with the debt problems of developing countries through national and international measures in order to make debt sustainable in the long term | Some of the indicators listed below are monitored separately for the least developed countries (LDCs), Africa, landlocked developing countries and small island developing States. Official development assistance (ODA) 33. Net ODA, total and to the least developed countries, as percentage of OECD/DAC donors’ gross national income 34. Proportion of total bilateral, sector-allocable ODA of OECD/DAC donors to basic social services (basic education, primary health care, nutrition, safe water and sanitation) 35. Proportion of bilateral official development assistance of OECD/DAC donors that is untied 36. ODA received in landlocked developing countries as a proportion of their gross national incomes 37. ODA received in small island developing States as a proportion of their gross national incomes Market access 38. Proportion of total developed country imports (by value and excluding arms) from developing countries and least developed countries, admitted free of duty 39. Average tariffs imposed by developed countries on agricultural products and textiles and clothing from developing countries 40. Agricultural support estimate for OECD countries as a percentage of their gross domestic product 41. Proportion of ODA provided to help build trade capacity Debt sustainability 42. Total number of countries that have reached their HIPC decision points and number that have reached their HIPC completion points (cumulative) 43. Debt relief committed under HIPC Initiative 44. Debt service as a percentage of exports of goods and services |

Target 16: In cooperation with developing countries, develop and implement strategies for decent and productive work for youth | 45. Unemployment rate of young people aged 15-24 years, each sex and total |

Target 17: In cooperation with pharmaceutical companies, provide access to affordable essential drugs in developing countries | 46. Proportion of population with access to affordable essential drugs on a sustainable basis |

Target 18: In cooperation with the private sector, make available the benefits of new technologies, especially information and communications | 47. Telephone lines and cellular subscribers per 100 population 48. Personal computers in use per 100 population Internet users per 100 population |

ANNEXE 2 : EU FOCUS ON AFRICA

This annex will further develop the proposals of the Communication on the three areas mentioned in the Chapter ‘Focus on Africa’.

1. Improving Africa’s governance

a. The governance challenge

The EU has supported African efforts to address the governance challenge at three levels: country, sub-regional and –more recently- continental. At country level , the EU has made major efforts to support the building of legitimate, transparent and viable states. Through different programs the EU is supporting Africa’s efforts to improve the quality of public service, to enhance parliamentary control, to empower civil society and to promote a more long-term outlook favouring sustainable development. Positive signs can be seen: 10 legislative elections took place in 2004 (such as South Africa and Ghana; Malawi and Mozambique –in both of which European Observation Missions were offered) and 10 are scheduled in 2005 (for example Burundi, CAR, Ethiopia, Senegal, RDC, Mauritius, Ivory Coast).

The work to redress fragile states remains critical. To put those countries back on track, the EU is developing, on a case-by-case basis, long term strategies capable of addressing both short term needs and the long term development agenda. The experience in Burundi shows us that the EU can play a key role in ensuring a smooth transition from conflict to development. The experience in Burundi also demonstrates that the EU should tackle all parts of the chain: the financing of the AU peacekeeping mission, post-conflict reconstruction and the financing of elections.

The EU is equally supporting the capacity of the sub-regional organisations as actors of governance. The EU welcomes the bold positions taken recently by the ECOWAS and SADC in favour of the Rule of Law and democratic principles. The EU, based on its own experiences of regional integration, believes that fully effective and reliable RECs will be crucial in creating sub-regional trade markets and the first building blocks in the process towards continental integration.

Recently, a continental level of governance has emerged with the establishment of the African Union in July 2002, succeeding to the Organisation of African Unity (OAU). The AU aims to develop and integrate the continent through the promotion of peace and good governance on the basis of African-owned strategies. The AU/NEPAD agenda provides a common framework for new initiatives in Africa. The EU has given its full support to this young political organisation, which, only two years after its establishment, has made considerable progress and earned international respect as a credible and legitimate continental political interlocutor for Africa. The EU will translate this political commitment into tangible support to reinforce the AU’s capacities and launch twinning partnerships between the EU and AU, between European and African institutions.

But the EU must bring more decisive support to African efforts to strengthen Africa’s governance and respect for human rights. Through the African Peer Review process, African countries will undergo, through different phases, a comprehensive review of the human, civil, political, economic, cultural and social rights in the country. The EU must support the African Partners as they table concrete proposals on all areas of the Review, for example on judicial reform, the fight against corruption, public service or social reforms . The EU will support this African-led political process and will provide financial support to reforms.

Good Governance will also need to take into consideration environmental sustainability. The EU will also work to move environmental concerns into the mainstream of policy making by promoting work with the relevant national ministries, sub-regional organisations and the AU/NEPAD on the cost of non-environment.

b. Promotion of Peace and Security

The AU has shown that it is both willing and able to assume responsibility and leadership for the African peace and security agenda in close cooperation with the UN (e.g. Burundi, Côte d’Ivoire, Liberia, and Sudan, RCA, DRC/GLR) while the EU has developed instruments able to respond on time and efficiently to these efforts.

The EU was able to provide important support for a broad range of peace building activities such as mediation, negotiation and reconciliation efforts, and for demobilisation and reintegration of former combatants and child soldiers.

Addressing MDG 7 is also important for Peace and Security. Climate change is likely to lead to further drying of the drought-prone regions of Africa. Without adaptation measures, this could result in substantial movements of population threatening security. Insufficient access to or illegal exploitation of natural resources, can create or fuel conflict. Peace efforts benefit from taking better account of environmental issues in conflict prevention resolution and post conflict.

The EU has, at the request of the African leaders in Maputo, set up the Peace Facility for Africa (250M€) to support African peacekeeping efforts. Rapidly, this instrument has become the financial backbone of the emerging African Peace and Security architecture. The Peace Facility has already been used to finance peace support missions in Darfur (Sudan) and the Central African Republic as well as to provide capacity building support for the AU Peace and Security Directorate. For the future, coherence needs to be maintained between the developmental approach of the Peace Facility for Africa on the one hand and support measures foreseen in the framework of the European Security and Defence Policy (ESDP) on the other.

In the future, the EU should continue to be able to provide the African Union and the sub-regional organisations with the necessary financial means to resolve conflicts. To this end, the EU should ensure sufficient financing of the Peace Facility.

2. Connecting Africa: infrastructure and trade

a. Creating and sustaining regional infrastructure networks and services

High transport costs handicap Africa’s capacities to compete within a global market. Inland transport costs are twice as high in Sub Sahara Africa countries than in Asia and international maritime costs are three times higher. Higher costs are due to a combination of factors, including lower road quality, time-consuming port procedures and practices, a complexity of documentation and in some countries insufficient competition between service providers.

The EU, working together with the Africa Union and in the context of the NEPAD Infrastructure Short-Term Action Plan, will focus on improving trade facilitation – including in relation to the development of transparent and simplified import, export and transition procedures and statistical services – and addressing the missing links of regional and intra-regional networks for interconnectivity across Sub-Saharan African creating a Trans African Network.

Together with the AU[23], the EU will continue developing research infrastructures in the developing countries and will focus on the means to develop further infrastructures-related knowledge, and to ensure a fair access to this knowledge, in order for the infrastructure projects to become a foundation for technological innovation.

The Commission proposes a Europe-Africa partnership on Infrastructure, including research and statistical infrastructures, sustainable transport, Information and Communication Technologies, satellites, water and sanitation, energy that will fill this existing gap. In doing so, this Partnership will act as a catalyst for other donors. The Commission proposes to agree on a map of strategic African networks, agreed with the AU, to which priority will be given.

b. More and better trade for sub-Saharan Africa

Trade cooperation between Europe and Sub-Saharan Africa has been based mainly in exemptions from MFN customs duties and tariff quotas granted to the ACP countries for promoting the access of their products into the European market. While placing firmly the EU as Africa’s top trading partner, such preferences have not always delivered the expected developmental results. In fact, preferences alone are not sufficient to trigger exports, economic growth and development if there are no sufficient investments in Africa and hence production of exportable goods or if the goods do not correspond to the demand and requirements in the importing markets.

At present, too many local markets remain over-protected, tiny and unattractive, providing little incentive for domestic or foreign investments. It is not only important to develop a more comprehensive process but also to improve trade. For its traditional trade flows, Africa is overwhelmingly dependent on Europe. Therefore, it is equally important to improve trade within Africa by building efficient African markets as it is to increase trade with the EC and other trading partners. In a nutshell, African countries have to integrate in the global economy in a way that corresponds to their development needs.

This is the very reason behind the launching of the negotiations of six regional Economic Partnership Agreements (EPAs) , four of which are in Africa.

Economic Partnership Agreements

EPA negotiations and implementation are closely linked with development cooperation with a view to improving economic governance, fostering competitiveness and building supply side capacity in a manner consistent with sustainable development objectives. In addition, it is also necessary to ensure effective access of African goods to EU and other markets by addressing the problems African countries are encountering in the area of, among others, rules of origin, technical regulations and standards, by taking into account the external effects of EU legislation and by supporting the efforts of the countries concerned to deal with them.

Trade will be at the service of development , leaving a high degree of flexibility to take account of the development challenges in Africa. Market-building will precede market opening . Flexibility will be applied as regard asymmetry and progressiveness of ACP tariff reductions, taking into account the level of development of the economies concerned. The transition period opening toward EU goods from 2008 onwards may be extended beyond 10 years to address ACP regional development needs. Appropriate safeguard and food security clauses will be included.

The transition to new trading arrangements requires assessing any risks of temporary or structural difficulties or losses for certain countries. Given the flexibility and duration of the transitional period, such negative effects would be diluted over a reasonable time scale. Nevertheless, these issues must be carefully taken into account and for this purpose Sustainability Impact Assessments (SIAs) have been launched and are currently under way.

EPA will ensure compatibility and build synergies with multilateral trade negotiations under the Doha Development Agenda (DDA), as well as with the African Union long term project of consolidating the continental market , for which they would become regional “building blocs”.

The following focal areas of action have been identified:

- Economic governance: EPAs supports triggering and locking-in reforms in key areas such as customs and trade facilitation, taxation, investment, employment social and environmental policies.

- Trade-related assistance should be stepped up as discussed in the related Communication on Financing and should address sensitive areas such as sanitary and phytosanitary requirements, regional integration, technical regulations, support to national statistical services and customs cooperation.

- Targeted support measures are being adopted in key areas such as cotton, sugar and textiles to increase competitiveness and promote diversification where possible of African producers in sensitive sectors.

- Identify adequate and timely available resources to prevent or remedy any major risk signalled by impact assessments and support economic adjustment measures in particularly protecting the weakest and worst-affected economies and social groups, essential public services and social policies.

- Support an ambitious Trade Facilitation agenda to eliminate trade barriers between countries, including burdensome import, export and transition procedures (as is being discussed in the framework of the DDA WTO negotiations.

3. Strive towards equitable societies which promote access to services, employment, decent work for both men and women

Sustained growth is an essential condition for poverty eradication but not a sufficient one. Access to sustainable basic services and to full and productive employment and ensuring decent work for both men and women are a necessary condition for any long term sustainable development and is key in all strategies to reach the MDGs.

Efforts targeted to promote social cohesion, and notably the improvement of access to basic services, are crucial: drinking water and sanitation, investment in human resources, including primary education, gender equality at all levels of education, employment and social protection services, the reduction of child and maternal mortality, improved basic health services including sexual and reproductive health and rights, including struggle against HIV/aids, malaria and other major diseases.

If progress on the other MDGs is to be maintained over the 10 years to 2015, more attention will need to be paid to environmental sustainability. The framework for doing so already exists in the NEPAD environment initiative, a strategy prepared by African Ministers themselves.

Poverty eradication, gender equality, improving child and women’s health and removing barriers to access to education all have strong links with environment and the sustainable management of natural resources. The poor in Africa mostly depend on the environment for their livelihoods. To ensure progress, capacity for the management of natural resources needs to be strengthened and the costs of not protecting the environment have to be understood by Finance Ministries and donors alike.

Similarly, regional, decentralised development creates social cohesion and solidarity among its citizens. Local development allows children and old people to have their place in the society. It creates a social safety net and limits on migration. Local, integrated approaches will be set up to reinforce the role of secondary centres as development hubs for their surroundings (centres of services) . Local and regional initiatives need to be supported by adequate and complementary policy measures at national level. In addition to access to basic services, the EU will support the promotion of jobs and decent work for all as a global goal. It also recognises the need to address the importance of post primary education and training in particular in national strategies and is prepared to work jointly with partner countries, regional organizations and donors on ways to best address it. It is also important to increase skills of young African workers to increase productive employment opportunities and to address the informal economy.

In addition, African countries that are ready to take specific and ambitious actions to improve equity in their societies deserve Europe’s bold support. Additional financial assistance should be offered to those who engage in this process. Such support should be provided in full alignment with the Poverty Reduction Strategies and the budget cycle.

SUMMARY OF COMMITMENTS

EU commitment to Africa (1)

In the short term, the EU will consider the following commitments: providing financial support[24] to develop the African Union’s capacity and especially its Commission. Through this support, the EU will help the African Union to live up to the expectations of its commitments. The EU will accompany the African Union in the transformation of its institutions to become the central reference institution for Africa’s governance.

EU commitment to Africa (2)

To be strong and effective, our partnership with Africa must be broad. The EU institutions should seek twinning partnerships with their AU counterparts, such as the Pan African Parliament, the Economic, Social and Cultural Council (ECOSOCC) or Peace and Security Council. These partnerships should serve as a catalyst for linking all European and African stakeholders, from Universities, Municipalities, Businesses and Industries to Trade Unions, Civil Society networks or Cultural institutions.

EU commitment to Africa (3)

The EU is ready to support African efforts in building more effective states in Africa. In order to give a decisive incentive to the reform of governance in Africa, the EU, the Commission and the Member States should put into place a joint financial mechanism[25] with AU/NEPAD to support the implementation of reforms that the Africa Peer Review Mechanism (APRM) will trigger. These efforts will be done in full coherence with the national strategies and PRSPs.

EU commitment to Africa (4)

The EU will conclude the replenishment of the Peace Facility before the end of 2005[26], including in a first stage with the topping up of the current budget through allocating a proportional share from the South African European Programme for Reconstruction and Development (EPRD) as was requested by the AU Summit in Maputo.

EU commitment to Africa (5)

The Commission proposes to set up a Europe-Africa partnership on Infrastructure.[27] The Partnership, based on the AU/NEPAD strategies, will support the establishment of sustainable cross-border infrastructure essential for the interconnectivity and knowledge sharing of the continent. Finance provided will leverage private sector investments. In the first phase, the Partnership will build on the models provided by the Water and Energy Facilities and focus on Sub-Sahara Africa. In a second phase, the Partnership will trigger input from other donors including from the EU Member states efforts to increase their aid budgets.

EU Commitment to Africa (6)

The EU will provide incentives to the promotion of equitable and sustainable societies in Africa. To this effect, the EU will take account of concrete policy measures to improve equity and environmental sustainability as part of the criteria to determine the aid allocations of ACP countries.[28] This will ensure that there will be additional resources available for countries that show that they are willing and able to address issues of inequality and marginalisation, environmental degradation and promote social cohesion.

[1] 2004 m. lapkričio mėn. ES pirmininkaujančios šalies atstovo pareiškimas JT Generalinėje Asamblėjoje.

[2] ES tarnybų, atsakingų už suvestinę ataskaitą, darbo dokumentas apie Tūkstantmečio vystymosi tikslus, 2005 m. balandžio mėn. 2004 m. ES valstybės narės ir Komisija paskelbė ataskaitas apie savo indėlį TVT įgyvendinimui. Šiomis ataskaitomis remiasi ES suvestinė ataskaita už 2000 – 2004 m. m. Tačiau turi būti aišku, kad suvestinėje ataskaitoje nesiekiama priskirti kokio nors TVT įgyvendinimo konkrečiam valstybių narių, Bendrijos ar Sąjungos veiksmui. Iš tiesų reikėtų nepaisyti tarp įvairių tikslų egzistuojančios priklausomybės ir tai taptų nesuderinama su tinkamumo, koordinavimo ir papildomumo principais, kurie kartais tik iš dalies taikomi bendradarbiavimui vystymosi srityje.

[3] Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (GAERC) išvados, 2004 m. balandžio mėn.

[4] Specialūs kovos veiksmai prieš ŽIV/AIDS, maliariją ir tuberkuliozę besivystančiose šalyse, siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio tvaraus vystymosi Tikslą, bus nustatyti specialiame Komunikate.

[5] 2004 m. lapkričio mėn. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (GAERC) išvados.

[6] Komisijos komunikatai: „Vystymosi finansavimas ir pagalbos veiksmingumas“ - KOM(2005) 133; "Politikos suderinamumas vystymosi labui" - KOM(2005) 134.

[7] Tūkstantmečio tikslų projekto ataskaita, Investuoti į vystymąsi: praktiškas planas kaip įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, 2005 m. sausio mėn.

[8] JTO Generalinio sekretoriaus pristatyta ataskaita "Daugiau laisvės: siekiant vystymosi, saugumo ir žmogaus teisių visiems“.

[9] Danija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Švedija.

[10] Belgija, Suomija, Prancūzija, Airija, Ispanija, Jungtinė Karalystė.

[11] Tarptautinės finansavimo priemonės – Jungtinės Karalystės pasiūlymas VPV „lėšų pradiniam panaudojimui”.

[12] Išskyrus „pagrindinių elementų“ pažeidimą pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus.

[13] Plg. 6) išnaša.

[14] 2004 m. JK įkūrė Afrikos Komisiją, kurią sudaro afrikiečiai ir europiečiai.

[15] „ Afrikoje į pietus nuo Saharos daugiausiai sergama AIDS, maliarija, mažėja 1 žmogaus suvartojamo maisto kiekis, blogėja būsto ir aplinkos sąlygos, todėl daugumai Afrikos šalių dar toli gražu iki daugumos ar visų tikslų įgyvendinimo." [Šiame regione] „mažiausi maisto ištekliai, (...) „mažiausiai gyventojų, turinčių pradinį išsilavinimą, (...) [didžiausias skirtumas] tarp lyčių (...). šiuo metu ŽIV/AIDS krizė siaubia didžiają šio žemyno dalį (...). Šiame regione daugiausiai (visame pasaulyje) sergama tuberkulioze ir didžiausias motinų ir vaikų mirtingumas. (...) Pažanga siekiant išsaugoti geriamą vandenį, nors ir daugiau žadanti, bet vis dėlto per lėta, kad būtų įgyvendinti TVT. Vargu ar Afrika į pietus nuo Saharos pasieks kurį nors tikslą be tvarios pagalbos.“ 2005 m. sausio mėn. JT Tūkstantmečio projekto ataskaita.

[16] 1 priede pateikiama daugiau detalių apie kiekvieną ES įsipareigojimų sritį.

[17] Komisija pasiūlė iki 50 milijonų EUR pagalbą iš „sąlyginio milijardo“.

[18] Pradinė suma bus skirta iš AKR vidaus lėšų. Kitos galimybės iš EPF šiuo metu yra nustatomos.

[19] Galimybės EPF šiuo metu yra nustatomos.

[20] Įgyvendinant institucines ir finansines priemones, ES remsis turtinga patirtimi iš Vandens ir taikos finansavimo programos. Reikalavimus atitinka viešojo ir privataus sektoriaus partnerysčių grupės, paregionio organizacijos ar visos Afrikos struktūros (Afrikos vandens reikalų ministrų taryba), kurios pateikia pasiūlymą regiono ar žemyno mastu. Siekiant suderinamumo žemyne ir pasiūlymų priimtinumo, kiekvienam pasiūlymui reikalingas politinis AS pritarimas. Iki 2007 m. pabaigos finansavimas numatytas pagal 9-ojo EPF paketą.

[21] Tai bus padaryta skiriant lėšų pagal naujas finansines perspektyvas, o ypač taikant finansavimo priemonę vystymosi ir ekonominio bendradarbiavimo tikslais.

[22] Kananaskio viršūnių susitikimo metu (2002) G8 įsipareigojo skirti mažiausiai 50 % valstybinės pagalbos, skirtos Afrikos vystymuisi, augimo. Jei šį įsipareigojimą prisiimtų ES, jei dabartinės tendencijos Afrikos atžvilgiu (Barselonoje prisiimtų įsipareigojimų 2006 metams laikymasis) išliks, tai sudarytų daugiau negu 6,5 milijardų EUR papildomų išmokų per metus.

[23] In the context of the NEPAD African Forum for Science and Technology and in line with the Millennium Goals Project Report Promoting Innovation to Improve Lives in Developing Nations.

[24] The Commission proposed a support of up to 50 million € in the framework of the so called “Conditional Billion”.

[25] The intra-ACP resources will provide an initial amount. Other possibilities within the EDF are being identified.

[26] Possibilities within the EDF are currently being identified.

[27] As for the institutional and financial modalities, the EU will build on the rich experiences gained through the Water and Peace Facility. Eligible are all Public Private Partnership, sub-regional organisations, or pan African structures (such as AMCOW) who submit a proposal of intra-regional or continental nature. In order to increase both the continental coherence and the ownership, every proposal would require the political endorsement of the AU. Until end 2007 financing is foreseen under the 9th EDF.

[28] This will be done in the framework of the allocations within the new financial perspectives and notably with the Development Cooperation and Economic Cooperation Instrument.

52005DC0132