[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 6.4.2005

KOM(2005) 111 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Bendrijos programos „Muitinė 2013“ ir „Fiscalis 2013“

{SEC(2005) 423}

TURINYS

1. Bendroji informacija 4

1.1. Muitinė 4

1.2. Netiesioginiai mokesčiai 4

1.2.1. PVM 4

1.2.2. Akcizai 5

1.3. Tiesioginiai mokesčiai 5

1.4. Finansinės perspektyvos 5

2. Esamos programos 5

2.1. Transeuropinių kompiuterinių tinklų pagrindas 6

2.2. Transeuropiniai kompiuteriniai muitinių tinklai 6

2.3. Transeuropiniai kompiuteriniai mokesčių tinklai 6

2.4. Bendri veiksmai 6

3. Politikos klausimai, kurie turi būti sprendžiami tolesnėse programose 7

3.1. Muitinė 7

3.2. Mokesčiai 8

4. Tolesnių programų įgyvendinimo problemos 9

4.1. Transeuropiniai kompiuteriniai tinklai 9

4.2. Transeuropinių kompiuterinių tinklų strateginė svarba 9

4.3. Bendri veiksmai 9

4.4. Bendros mokymo priemonės 10

4.5. Šalys kandidatės, Vakarų Balkanų šalys, Europos kaimynystės politika ir trečiosios šalys 10

5. Biudžetas 10

6. Išvados 11

1. BENDROJI INFORMACIJA

Didžiausias pokytis 1993 m. sukūrus vidaus rinką buvo sienų apsaugos tarp ES valstybių narių panaikinimas, sudaręs sąlygas laisvam prekių ir paslaugų judėjimui. Bendrijos vidaus prekyba prekėmis, kuri nuo vidaus sienų panaikinimo išaugo beveik dvigubai, sudaro apie 1 500 mlrd. EUR per metus.

Bendrijos muitinės ir mokesčių administracijos atlieka labai svarbų vaidmenį saugant ir plėtojant vidaus rinką, užtikrinant išorinės sienos apsaugą ir ginant Bendrijos finansinius ir kitus interesus. Muitinės ir mokesčių programos yra labai svarbios vykdant šią veiklą, nes be jų būtų smarkiai suvaržyta Europos prekyba, susilpnėtų jos konkurencingumas ir kiltų grėsmė gyventojų saugumui. Susidūrus su naujomis problemomis ir dėl nuolat vykstančių pokyčių būtina tobulinti ir plėtoti tam tikras sritis, o ypač IT sritį. Šiame komunikate nustatoma aiški strategija, kaip vykdant tolesnes ES muitinių ir mokesčių programas išspręsti šias problemas.

Šiuo komunikatu dėl Bendrijos programų Muitinės 2013 ir Fiscalis 2013, kurios turėtų būti vykdomos 2007–2013 m. laikotarpiu, kol laukiama tarpinių įvertinimo rezultatų, paankstinamas Komisijos pasiūlymas dėl tolesnių „Muitinė 2013“ ir „Fiscalis 2013“ programų.

1.1. Muitinė

Šiandienos muitinės turi tuo pat metu užtikrinti, kad sklandžiai vyktų išorės prekyba ir vykdyti veiksmingą tarptautinio krovinių tiekimo tinklo kontrolę siekiant:

- užtikrinti ES piliečių saugumą ir apsaugą;

- sudaryti sąlygas teisėtai prekybai, tuo pat metu apsaugant Bendriją nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos;

- didinti Europos įmonių konkurencingumą taikant ššiuolaikinius darbo metodus, kuriuos palengvina muitinių kompiuterizacija;

- ginti ES ir jos valstybių narių finansinius interesus;

- saugoti išorinę sieną[1], atsižvelgiant į abipusius Europos Sąjungos ir šalių kaimynių interesus;

- nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu bendradarbiauti kovos su sukčiavimu ir teisėtos prekybos skatinimo srityse.

1.2. Netiesioginiai mokesčiai

1.2.1. PVM

Panaikinus kontrolę prie Bendrijos vidaus sienų, mokesčių administratoriai privalo keistis informacija, siekdami užtikrinti, kad apmokestinamieji asmenys teisingai deklaruotų PVM. Vidaus rinkos principai, o ypač laisvas prekių judėjimas, sudarė sąlygas atsirasti glaudesniam ryšiui tarp mokesčių administratorių. Šis ryšis yra dvejopas. Pirma, mokesčių administratoriai priklauso vieni nuo kitų dėl PVM informacijos mainų sistemoje cirkuliuojančios elektroninės informacijos, kurios dėka galima patikrinti ar teisingai deklaruojamas su prekyba tarp valstybių narių susijęs PVM. Antra, mokesčių administracijos turi glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų greitai nustatomi sukčiautojai ir siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo bendroje rinkoje bei siekiant nubausti šiuos sukčiautojus.

1.2.2. Akcizai

ES teisės aktuose dėl akcizų nustatytas paskirties principas apsunkino akcizų sistemos administravimą ir administratoriai buvo priversti prižiūrėti akcizinių prekių judėjimą valstybėse narėse.

1.3. Tiesioginiai mokesčiai

Tiesioginiai mokesčiai taip pat daro įtaką bendros rinkos veikimui. Vykdant mokesčių politiką tuo pat metu reikia atsižvelgti į svarbius ES tikslus, pavyzdžiui į tolesnį bendros rinkos funkcionavimo gerinimą ir rėmimą, augimo ir užimtumo skatinimą bei saugoti mokesčių bazę nuo žalingos mokesčių konkurencijos ir sukčiavimo bei sudaryti palankias sąlygas teisėtam įmonių egzistavimui.

1.4. Finansinės perspektyvos

Programomis Fiscalis ir Muitinė užtikrinant, kad sklandžiai veiktų vidaus rinka, padedama siekti Komisijos komunikate dėl 2007–2013 m. finansinių perspektyvų[2] nustatyto platesnio tvaraus ekonomikos augimo tikslo. Antrame Komisijos komunikate[3] dėl minėtų perspektyvų aiškiai kalbama apie Fiscalis ir Muitinės programas kaip apie vienas iš būtinų praktinių priemonių. Programos priskirtos 1 a išlaidų pakategoriui – Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti.

2. Esamos programos [4]

PROGRAMA „MUITINė 2007“ [5] siekiama užtikrinti gerą vidaus rinkos funkcionavimą muitinės srityje, o programa „Fiscalis 2003–2007“[6] siekiama pagerinti mokesčių sistemų veikimą vidaus rinkoje.

Atlikus 2005 m. pradžioje pradėtą tarpinį abiejų programų vertinimą ir jų poveikio analizę bus daugiau medžiagos, kurią bus galima panaudoti rengiant tolesnes programas. Rekomendacijos bus įtrauktos į pasiūlymus dėl tolesnių programų, kurie bus pateikiami balsavimui 2006 m. pradžioje.

2.1. Transeuropinių kompiuterinių tinklų pagrindas

Muitinių ir mokesčių administratorių naudojamas ir abiem programom finansuojamas saugus tinklas CCN/CSI (bendrasis ryšių tinklas arba bendroji sistemų sąsaja) yra elektroninės informacijos mainų pagrindas. Šiame labai saugiame tinkle Europos lygiu pateikiami nacionaliniai ir Bendrijos duomenys. 2004 m. naudojant CCN/CSI buvo perduota apie 180 mln. pranešimų.

Daugumą Bendrijos duomenų bazių (EBTI, TQS, ECICS[7]) ir tam tikrus nacionalinius informacijos registrus galima rasti internete per EUROPA tinklapio portalą DDS (duomenų platinimo sistema). 2004 m. buvo užregistruota daugiau nei 34 mln. klausimų.

2.2. Transeuropiniai kompiuteriniai muitinių tinklai

Muitinės srityje, prieš fizinį prekių gabenimą, nauja kompiuterizuota tranzito sistema (NCTS) užtikrina muitinės tranzito deklaracijų perdavimą. Tokiu būdu muitinė geriau atlieka šių prekių judėjimo kontrolę ir yra sumažinamos veiklos vykdytojų sąnaudos. 2004 m. buvo užregistruota daugiau nei 5,5 mln. tarptautinių tranzito operacijų. Europos Bendrijų muitų tarifo sistemoje (TARIC) pateikiama svarbi informacija tam, kad visos valstybės narės išorės prekybai teisingai ir vienodai taikytų muitų tarifą reguliuojančius teisės aktus. 2004 m. buvo užregistruota apie 27 mln. klausimų.

Pradėjus taikyti elektroninės muitinės iniciatyvą, buvo padaryti pirmieji žingsniai kuriant kompiuterizuotą muitinę.

2.3. Transeuropiniai kompiuteriniai mokesčių tinklai

PVM informacijos mainų sistemoje (VIES) sujungiamos nacionalinės PVM duomenų bazės. Naudojant šią sistemą pirmiausiai siekiama valstybėms narėms leisti keistis informacija apie prekių tiekimą Bendrijos viduje ir tokiu būdu mokesčių administracijoms sudaryti sąlygas bendroje rinkoje geriau prižiūrėti tiekiamų prekių apmokestinimą. 2004 m. naudojant VIES buvo pasikeista 80 mln. pranešimų.

Komisija taip pat tobulina kompiuterizuotą akcizais apmokestinamų prekių judėjimo ir priežiūros sistemos (EMCS)[8] projektą, kuriuo sukuriama akcizais apmokestinamų prekių, judančių pagal akcizų sustabdymo režimą, stebėsenos IT sistema. Šiuo metu yra sukurta keletas nuolat atnaujinamų ir tobulinamų tarpinių sistemų, kurių pagalba galima keistis duomenimis apie akcizais apmokestinamas prekes, sandėlius, kur tokios prekės talpinamos ir prekybininkus, kurie tokiomis prekėmis prekiauja .

2.4. Bendri veiksmai

Jau seniai pareigūnams pradėta organizuoti veiklą. šis organizavimas prasidėjo 1991 m., kai buvo sukurtos prieš programas „Muitinė“ ir „Fiscalis“ buvusios programos.

Bendri veiksmai pasirodė esą labai naudingi plėtojant ir skleidžiant gerą administravimo praktiką, kuriant pasitikėjimą ir skatinant bei plėtojant bendradarbiavimą tarp nacionalinių administracijų.

3. Politikos klausimai, kurie turi būti sprendžiami tolesnėse programose

3.1. Muitinė

Norint išvengti rinkos iškraipymo, labai svarbu bendrai įgyvendinti Bendrijos teisės aktus dėl muitinės. Vykstant prekybos globalizacijai, reikia, kad muitinių veikla būtų suderinta su tikslu išlaikyti Europos Sąjungos konkurencingumą. Todėl muitinės privalo tuo pat metu užtikrinti, kad sklandžiai vyktų prekyba ir vykdyti būtiną rizikos, kurią saugumui, ekonominiams ES interesams gali sukelti išorės prekyba, analizę.

Muitinė gali ypatingai prisidėti sprendžiant naują tiekimo tinklo saugos užtikrinimo problemą. Kontroliuodamos visus tarptautinių operacijų aspektus, muitinės gauna informacijos apie visus dalyvius, veikiančius ES viduje, prie ES išorinės sienos ir trečiosiose šalyse. Kadangi Bendrijos išorinės sienos apsauga daugiausia tenka naujosioms valstybės narėms, reikėtų apsvarstyti galimybę finansuoti bendras operacijas tam, kad būtų geriau užtikrinta kontrolė.

Veiksminga kontrolė gali būti užtikrinta tik vykdant bendrą rizikos valdymą. Rizikos valdymas turi būti integruotas į visus muitinės darbo aspektus, įskaitant ir IT sistemas, ir taip pat turi būti nuolat prižiūrimas ir tobulinamas. Siekiant gerai pažinti rizikos rūšis ir užtikrinti veiksmingą jų valdymą, reikia, kad greitai vyktų informacijos mainai tarp muitinės kontrolės postų ir kitų agentūrų.

Siekiant užkirsti kelią rimtam prekybos iškraipymui ir pašalinti grėsmę Bendrijos saugumui, būtina dėti pastangas, kad kiekviename Bendrijos muitinės poste būtų veiksmingai vykdoma kontrolė. Šiam tikslui pasiekti reikės operatyvių veiksmų, skirtų nustatyti ir prižiūrėti kontrolės standartus bei užtikrinti, kad nacionalinės muitinės administracijos turėtų lygiavertes priemones šiems tikslams pasiekti, įgyvendinimas. Norint pašalinti naujas grėsmes saugumui ir apsaugai bei užtikrinti veiksmingą muitinių kontrolę, būtina remiantis informacijos vertinimu, priežiūra ir perdavimu kurti ir įgyvendinti naujus darbo metodus, stiprinti bendradarbiavimą[9] bei sistemingai dalintis bendra patirtimi. Vykdant veiklą šioje srityje taip pat siekiama prisidėti prie suinteresuotųjų šalių lūkesčių realizavimo, ypač mažinant sąnaudas, kurias patiria ekonominės veiklos vykdytojai. Taip pat svarbu užtikrinti veiksmų, vykdomų muitinės srityje ir finansuojamų pagal programą „Muitinė 2013“ bei veiksmų, vykdomų asmenų kontrolės ties išorės siena, srityje, įskaitant ES išorės sienos kontrolės agentūros vykdomą veiklą, papildomumą.

Kadangi muitinės daugiausia aptinka padirbtų ir piratinių prekių, darančių žalą ekonomikai, jos turi su tuo kovoti. Todėl šioje srityje taip pat reikės geriau apibrėžti rizikos veiksnius.

Siekiant išspręsti šias svarbias problemas ir atsižvelgiant į tendenciją, kad vis labiau privilegijuodamas elektroninis administravimas, būtina modernizuoti ir iš esmės supaprastinti muitinės teisės aktus. Kadangi vien tik teisės aktų neužtenka, būtina kurti naujas arba pakeisti esamas integruotas sistemas. Tik dėka šios programos, elektroninės muitinės iniciatyva[10] taps visiškai veiksminga. IT požiūriu, šioje programoje bus sudarytos sąlygos skirtingų valstybių narių muitinėms viena kitai persiųsti muitinės deklaracijas ir dėka esamų duomenų bazių, keistis informacija. Tokiu būdu bus pagerintas ne tik importuojamų ir eksportuojamų prekių rizikos valdymas, bet ir efektyviau bus atliekamos muitinės procedūros, tais atvejais, kai muitinė, per kurią prekė buvo įvežta ar išvežta yra kitoje valstybėje narėje nei muitinė, per kurią prekė buvo importuota ar eksportuota.

3.2. Mokesčiai

Komisija mano, kad vykdant mokesčių politiką svarbiausia reaguoti į fizinių asmenų ir įmonių, veikiančių vidaus rinkoje, lūkesčius , didžiausią dėmesį skiriant mokesčių, taikomų bet kokiai tarpvalstybinei ekonominei veiklai, panaikinimui . Be to, aišku, kad reikia panaikinti ir kitas priežastis, kliudančias rinkos veikimui, o ypač kovoti su žalinga mokesčių konkurencija ir sukčiavimu.

Neseniai buvo sustiprintos teisinės priemonės , skirtos padėti bendradarbiauti PVM, akcizų ir tiesioginių mokesčių bei kompensavimo srityse. šios teisinės priemonės dar stipriau sutvirtino gerai išplėtotą ir veiksmingą administracijų bendradarbiavimo struktūrą, kuri sudaryta remiantis „Fiscalis“ programa. Tolesnėmis programomis reikėtų tęsti darbą, pradėtą esamose programose ir siekti geresnio Bendrijos teisės aktų supratimo bei įgyvendinimo, geresnio bendradarbiavimo, administracijoms ir mokesčių mokėtojams taikomos administracinės praktikos tobulinimo, geros administracinės praktikos platinimo bei užkirsti kelią sukčiavimui.

Informacijos mainai tarp administracijų užima labai svarbią vietą sprendžiant keletą sunkių problemų, tokių kaip veiksmingas taupymo pajamų apmokestinimas. Be to, manoma, kad keistis informacija yra būtina norint pasiekti kokią nors pažangą. Tokių pavyzdžių PVM srityje galima rasti Komisijos pasiūlyme[11] dėl vieno langelio principo, taikomo ne vienos valstybės narės įmonių veiklai ir pasiūlyme dėl paslaugų teikimo vietos pakeitimo. Greičiausiai vėliau bus privilegijuojamas IT sprendimas.

Ne vien valstybėse narėse ar šalyse, kurios yra jų tiesioginės kaimyninės , pastebimas augantis poreikis didinti skaidrumą ir veiksmingai keistis informacija. Kaip nurodyta Komisijos komunikate[12] dėl neteisėtos bendrovių veiklos ir finansinių pažeidimų prevencijos, „Fiscalis“ programoje nurodant tinkamos praktikos pavyzdžius taip pat prisidedama prie taip vadinamų bendradarbiaujančių mokesčių lengvatų zonų, o kalbant bendriau, ES partnerių, reformos rėmimo. Pasimokiusi iš neseniai aptiktų rimtų sukčiavimo atvejų, Komisija įsitikino, kad reikia išplėsti administracinį bendradarbiavimą tam, kad nesąžiningos įmonės negalėtų manipuliuoti taisyklėmis.

4. TOLESNIų PROGRAMų įGYVENDINIMO PROBLEMOS

4.1. Transeuropiniai kompiuteriniai tinklai

Per pastaruosius metus transeuropiniai kompiuteriniai tinklai tapo strategiškai svarbūs Europos muitinių ir mokesčių administracijų veiklai vykdyti. Dėl didelės CCN/CSI ir mokesčių bei muitinių IT sistemas lydėjusios sėkmės smarkiai išaugo šių sistemų naudotojų skaičius ir dėl to metinė šių sistemų geba išaugo du kartus. 10 naujų valstybių narių prisijungimas prie sistemos tik iš dalies paaiškina kodėl ši sistema naudojama daugiau. šis padidėjimas visų pirma atsirado dėl intensyvesnio šių sistemų naudojimo siekiant sudaryti sąlygas prekybai, kontroliuoti didesnę dalį tarpvalstybinių sandorių ir kovoti su sukčiavimu. Ateityje muitinių ir mokesčių administracijų pareigūnai turėtų dar dažniau naudotis ššiomis sistemomis.

Kadangi sistemos naudojamos vis intensyviau, reikės toliau tobulinti CCN sistemą ir manoma, kad neužilgo reikės patikslinti ir patobulinti saugos priemones.

Be to, taip pat labai svarbu palaipsniui centralizuoti transeuropinius kompiuterinius tinklus ir jų valdymą. Naudojant vieną bendrą sistemą, o ne taip, kaip dabar, kai naudojama daug skirtingų nacionalinių sistemų, bus galima pasiekti didesnį našumą ir daugiau sutaupyti nacionaliniu lygmeniu.

4.2. Transeuropinių kompiuterinių tinklų strateginė svarba

Jeigu nebūtų kompiuterinių muitinių tinklų, būtų naudojama senoji popierinė sistema. Dėl šios priežasties smarkiai sutriktų prekių judėjimas , o verslo operatoriai nebenori to matyti. Dėl neteisingo muitų tarifo ir kodekso taikymo bei transporto kamščių pasienyje šių sistemų nebuvimas arba jų veikimo sutrikimas taip pat pakenktų įmonėms ir prekybai.

Taip pat, VIES sistemos nebuvimas ar jos veikimo sutrikimas pakenktų PVM kontrolei ir tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos tokiems didelio masto sukčiavimams kaip sukčiavimas karuseliniu principu.

4.3. Bendri veiksmai

Lisabonos strategijoje pabrėžiama, kad vidaus rinkos kūrimo procese dabar pereinama nuo teisės aktų leidybos prie etapo, kai valstybės narės šiuos teisės aktus pradeda kasdien įgyvendinti. Iš pradžių bendri veiksmai buvo orientuoti į šį klausimą ir tai dabar tapo pagrindine Komisijos ir valstybių narių priemone skatinant unikalų bendradarbiavimą tarp valstybių narių. Kadangi valstybės narės yra kompetetingos daugelyje sričių, būtina užtikrinti jų dalyvavimą, toliau stiprinti abipusę paramą ir plėsti bendradarbiavimą su pareigūnais, kurie nedirba centrinėse administracijose.

Siekiant veiksmingai panaudoti Bendrijos turimus finansinius išteklius, reikės išanalizuoti ne vieną galimybę, įskaitant pasidalijimą įranga tarp valstybių narių, galimybę keistis žiniomis dėl įrangos diegimo ir naudojimo bei galimybę teikti finansinę paramą įrangai įsigyti.

4.4. Bendros mokymo priemonės

Bendras mokymas būtinas tam, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio į valstybių narių veiksmus. Reikia toliau kurti bendras mokymo priemones ir naudoti el. mokymosi priemones bei atnaujinti atliktų darbų rezultatų skleidimo procesą. Be to, ypač muitinės atžvilgiu, reikia geriau apsvarstyti Europos lygio bendro mokymo vykdymo klausimą svarbiausiose srityse.

4.5. Šalys kandidatės, Vakarų Balkanų šalys, Europos kaimynystės politika ir trečiosios šalys

Į Muitinės 2013 ir Fiscalis 2013 programas bus įtrauktas papildomas elementas, finansuojamas pagal 2007–2013 m. finansinių perspektyvų 4 išlaidų kategorijoje nustatytą pasirengimo narystei priemonę. Su RELEX generaliniu direktoratu bus susitarta dėl specifinių nuostatų, reikalingų atitinkamoms lėšoms skirti ir įgyvendinti.

Vienintelis būdas veiksmingai sumažinti teisėtų prekybininkų naštą – sukurti bendrais standartais ir abipusiu kontrolės rezultatų pripažinimu paremtus saugumą ir tarptautinį bendradarbiavimą . Taigi, tokio bendradarbiavimo ir labiausiai siekiama šioje naujojoje programoje.

Pagal šias programas bus teikiama parama šalims kandidatėms ir bus galima teikti paramą Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms bei trečiosioms šalims. Muitinės atžvilgiu labai svarbu imtis iniciatyvų, kuriomis mūsų kaimynių ir prekybos partnerių darbo taisyklės būtų suderintos su Bendrijos teisės aktais bei stiprinti jų administracinius ir veiklos gebėjimus, pavyzdžiui, labiau kontroliuoti draudžiamas, pavojingas ir nelegalias prekes. Mokesčių srityje labai svarbu padėti šioms šalims stiprinti administracinius gebėjimus tam, kad jos galėtų bendradarbiauti, ypač kovojant su tarpvalstybiniu mokesčių sukčiavimu. Reikia, kad šalių kandidačių muitinės administracijos ir mokesčių administratoriai sujungtų savo kompiuterines sistemas su mūsų kompiuterinėmis sistemomis. Atskirais atvejais ir priklausomai nuo poreikių, sujungimas taip pat gali būti numatytas su kitų kaimynių šalių muitinės administracija bei mokesčių administratoriais.

5. Biudžetas

Šioms programoms siūlomas biudžetas stipriai išaugo per šešis metus. Programai „Muitinė“ jis didinamas nuo 157, 435 mln. EUR iki 323,8 mln. EUR, o programai „Fiscalis“ – nuo 67,25 mln. EUR iki 175,30 mln. EUR. Šis didėjimas daugiausiai siejamas su naujų kompiuterinių sistemų, kuriomis remiamos naujos verslo ir teisinės iniciatyvos muitinės ir mokesčių srityse, diegimu. šias sistemas ketinama įdiegti artimiausiu metu.

Numatoma, kad muitinės srityje reikės 77 mln. EUR tam, kad veiktų ir būtų tobulinamos esamos TRANZITO ir muitų tarifo sistemos[13]. Į „Muitinė 2013“ programą šešeriems metams įtraukti 104,5 mln. EUR tam, kad būtų tęsiama ššiuo metu rengiama elektroninės muitinės programa. Numatoma, kad su saugumo ir muitinės politikos klausimais susijusioms iniciatyvų valdymo sistemoms reikės 38,7 EUR.

„Muitinė 2013“ numatoma skirti 46 mln. EUR bendriems veiksmams finansuoti. Kadangi manoma, kad dėl išorės sienos politikos padaugės veiklos su valstybėmis, kurios nėra ES narės, o ypač su kaimynėmis šalimis[14], biudžetas 2007–2008 m. laikotarpiui buvo padidintas. Galiausiai, programai „Muitinė“ šešerių metų laikotarpiui numatoma skirti 11,4 mln. EUR bendrų mokymo priemonių, kurios padeda įgyvendinti pirmiau minėtus muitinės politikos tikslus, tobulinimui remti. Bendros mokymo iniciatyvos pratęs pagal esamas programas sukurtas iniciatyvas.

Mokesčių srityje reikės 30,3 mln. EUR tam, kad veiktų ir būtų tobulinama VIES sistema. Nuo 2009 m. į „Fiscalis 2013“ programą bus įtraukta EMCS sistema. Numatoma, kad šešerių metų laikotarpiu EMCS reikės 19,5 mln. EUR. Galiausiai, numatyta skirti 37 mln. EUR, kad būtų remiamos naujos politikos iniciatyvos mokesčių srityje, tokios kaip VIES II sistema, prekybininkams skirta vieno langelio priemonė ir naujos informacijos mainų iniciatyvos. Bendriems veiksmams mokesčių srityje numatoma skirti 39 mln. EUR. „Fiscalis“ programa taip pat bus remiamas bendrų mokymo priemonių tobulinimas. Tai nauja iniciatyva, kurią numatoma pradėti taikyti, kai bus pradėta taikyti nauja, su teisės aktų leidyba susijusi programa. Jai numatoma skirti 3,3 mln. EUR.

Galiausiai, abiems tolesnėms programoms bus skiriama daug didesnė suma CCN sistemai finansuoti. Kiekvienai programai bus skiriama po 46,2 mln. EUR suma, o šiuo metu šioms programoms skiriama tik po 18,5 mln. EUR. Šis smarkus padidėjimas numatytas tam, kad ir toliau augtų naudotojų skaičius, kuris dabar per metus išauga dviem kartais. Nuolatinis poreikis užtikrinti sistemų sąveiką ir reikiamas prieigos lygis tai patvirtina. Iš tikrųjų, šiomis programomis, finansuojamomis IT sistemomis, turi būti galima naudotis nuolat, t.y. 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Norint pasiekti šį prieinamumo lygį, reikia, kad eksponentiškai augtų biudžetas, nes tai susiję su atsarginių struktūrų ir susijusių paslaugų kūrimu.

Šiuo metu pagal Muitinės programą finansuojama tik pirmojo ramsčio veikla. Kadangi muitinės veikla nesiriboja vienu ramsčiu, tolesnėse programose reikėtų numatyti bendrą finansavimą pagal pirmojo ir trečiojo ramsčio programas.

6. Išvados

Programomis „Muitinė“ ir „Fiscalis 2007“ gerinamas bendradarbiavimas tarp muitinių administracijų, jose dirbančių pareigūnų ir mokesčių administratorių bei kuriami transeuropiniai kompiuteriniai tinklai, skirti įsipareigojimams dėl muitinės kontrolės vidaus rinkoje vykdyti ir užtikrinti siekiant, kad prekių ir paslaugų apmokestinimas šioje rinkoje atitiktų nacionalinius ir Bendrijos mokesčių teisės aktus. Šios programos labai svarbios siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir ES išorinių sienų valdymą tokiu būdu prisidedant prie Komisijos 2005–2009 m. tikslų bei Lisabonos strategijos įgyvendinimo. Todėl Komisija siūlo dvi tolesnes į 2007–2013 m. finansines perspektyvas įtrauktas programas „Fiscalis 2013“ ir „Muitinė 2013“ bei nuo 2009 m.[15] EMCS projektą finansuoti pagal programą „Fiscalis 2013“.

Būtina atnaujinti programas siekiant padidinti Europos prekybos konkurencingumą, surinkti ir saugoti Bendrijos pajamas bei užtikrinti ES piliečių saugumą ir apsaugą. Sunkumus, atsirandančius dėl didelio kiekio muitinės deklaracijų ir dėl reikalavimų sudaryti sąlygas teisėtai prekybai bei dėl suinteresuotųjų šalių lūkesčio, kad būtų ginami jų interesai, galima sumažinti vien tik veikla, finansuojama pagal muitinės programą. Labai svarbus IT sistemų Bendrijos elementas: siekiant pagerinti kontrolę ir sudaryti palankesnes sąlygas prekybai, reikia, kad ekonominės veiklos vykdytojai ir muitinės keistųsi informacija elektroniniu būdu, muitinės postai greitai gautų itin slaptą informaciją ir pagrindiniai subjektai galėtų susipažinti su muitinės informacija realiu laiku. Bendrojoje rinkoje numatyta, kad prekybininkams visoje Bendrijoje turi būti užtikrintos vienodos sąlygos, o programa „Muitinė“ labai prisideda užtikrinant, kad muitinės vienodai taikytų Bendrijos teisės aktus. Be to, jeigu nebūtų šios programos, muitinėms būtų daug sunkiau užtikrinti veiksmingą kontrolę naudojant įmonės priimtino dydžio atitikties sąnaudas. Jeigu būtų nutraukta programa „Muitinė“, kiltų pavojus Europos konkurencingumui, saugumui ir užimtumui bei tarptautinių debatų metu būtų pakenkta ES kaip vieneto įvaizdžiui.

Jeigu būtų nutraukta esama „Fiscalis“ programa, kiltų pavojus bendrajai rinkai, kadangi ši programa itin svarbi finansuojant PVM informacijos mainų sistemą (VIES) ir daugelį pagrindinių akcizų sistemų. Šiuo metu VIES sistema valstybėms narėms suteikia informaciją tam, kad jos galėtų vidinių sienų neturinčioje ES teritorijoje vykdyti Bendrijos vidaus mokesčių pervedimo kontrolę bei palengvina vidaus rinkoje veiklą vykdančių įmonių užduotis. Jeigu nebūtų tokio keitimosi informacija elektroniniu būdu, valstybės narės privalėtų surasti kitą būdą kaip kontroliuoti PVM, o įmonėms tenkančios naštos atžvilgiu tai būtų žingsnis atgal. Be to, itin svarbu skatinti ir plėtoti administracinį bendradarbiavimą tarp mokesčių administratorių ir programa „Fiscalis“ gali daug prisidėti įgyvendinant šį tikslą.

ANNEX 1

Budget of Customs 2007, Fiscalis 2007 and EMCS

The development and maintenance of the Trans-European Computerised Networks for the exchange of information consume the largest part of the budget. The remainder is spent on activities for improving cooperation between officials. After the May 2004 enlargement, the Customs programme budget was increased from €133 million to €165 million and the Fiscalis budget from €44 million to €67 million. EMCS has a total budget of €35 million.

Customs 2007 Programme Budget

2003 | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | Total |

Internal Budget Line |

Joint Actions | 3.180.000 | 6.220.000 | 7.830.000 | 7.890.000 | 7.795.000 | 32.915.000 |

IT Actions | 16.965.000 | 22.230.000 | 27.230.000 | 26.680.000 | 27.160.000 | 120.265.000 |

Total | 24.200.000 | 28.450.000 | 35.060.000 | 34.570.000 | 39.495.000 | 157.235.000 |

External Budget Line |

Total | 1.500.000 | 1.550.000 | 1.700.000 | 1.755.000 | 1.810.000 | 8.315.000 |

Fiscalis 2003 – 2007 Programme Budget

2003 | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | Total |

Joint Actions | 2.750.000 | 4.600.000 | 4.850.000 | 5.850.000 | 6.350.000 | 24.400.000 |

IT Actions | 6.600.000 | 8.350.000 | 9.750.000 | 9.150.000 | 9.000.000 | 42.850.000 |

Total | 9.350.000 | 12.950.000 | 14.600.000 | 15.000.000 | 15.350.000 | 67.250.000 |

EMCS Budget A small amount of the total EMCS budget is used for Joint Action type activities.

2003 | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | 2008 | Total |

Total Budget | 3.000.000 | 5.500.000 | 5.400.000 | 8.300.000 | 7.300.000 | 5.500.000 | 35.000.000 |

ANNEX 2

SIMPLIFIED LEGISLATIVE FINANCIAL STATEMENT

1. NAME OF THE PROPOSAL :

Communication (EC) of the Commission to the European Parliament and the Council on Community programme Customs 2013.

2. ABM / ABB FRAMEWORK

Policy Area(s) concerned and associated Activity/Activities:

1404 Customs Policy

3. BUDGET LINES

1. Budget lines (operational lines and related technical and administrative assistance lines (ex- B..A lines)) including headings :

2. 14040X Customs 2013 programme

3. 1401040X Customs 2013 programme – Expenditure on administrative management

4. The final budgetary structure will be decided at a later stage.

5. Duration of the action and of the financial impact:

6. The period of validity of the legal base runs from 01/01/2008 to 31/12/2013.

7. The payments will continue after 31/12/2013

8. Budgetary characteristics :

Budget line | Type of expenditure | New | EFTA contribution | Contributions from applicant countries | Heading in financial perspective |

14040X | Non-comp | Diff[16] | YES | NO | YES | 1a |

1401040 X | Non-comp | Diff[17] | YES | NO | YES | 1a |

9. 4. SUMMARY OF RESOURCES

10. Financial Resources

11. Summary of commitment appropriations (CA) and payment appropriations (PA)

EUR million (to 3 decimal places)

Total cost | Total cost | Total cost | Total cost | Total cost | Total cost | Total cost |

- Common Training Tools | 1.500 | 1.500 | 1.750 | 2.000 | 2.200 | 2.450 | 11.400 |

- Transit | 7.500 | 7.500 | 7.000 | 7.000 | 6.000 | 6.000 | 41.000 |

- Tariff | 6.000 | 6.000 | 6.000 | 6.000 | 6.000 | 6.000 | 36.000 |

- Security Aspects for Customs (electronic customs) | 5.000 | 6.000 | 6.500 | 7.200 | 7.200 | 6.800 | 38.700 |

- Electronic customs | 12.000 | 15.000 | 18.000 | 18.000 | 20.000 | 21.500 | 104.500 |

TOTAL COST | 46.500 | 51.000 | 54.650 | 55.900 | 57.200 | 58.550 | 323.800 |

23. ANNEX 3

SIMPLIFIED LEGISLATIVE FINANCIAL STATEMENT

24. NAME OF THE PROPOSAL :

Communication (EC) of the Commission to the European Parliament and the Council on the Community Programme Fiscalis 2013.

25. ABM / ABB FRAMEWORK

Policy Area(s) concerned and associated Activity/Activities:

1405 Taxation Policy

26. BUDGET LINES

27. Budget lines (operational lines and related technical and administrative assistance lines (ex- B..A lines)) including headings :

28. 14050X Fiscalis 2013 programme

29. 1401040X Fiscalis 2013 programme – Expenditure on administrative management

30. The final budgetary structure will be decided at a later stage.

31. Duration of the action and of the financial impact:

32. The period of validity of the legal base runs from 01/01/2008 to 31/12/2013.

33. The payments will continue after 31/12/2013

34. Budgetary characteristics ( add rows if necessary ) :

Budget line | Type of expenditure | New | EFTA contribution | Contributions from applicant countries | Heading in financial perspective |

14050X | Non-comp | Diff[24] | YES | NO | YES | 1a |

1401040 X | Non-comp | Diff[25] | YES | NO | YES | 1a |

36. SUMMARY OF RESOURCES

37. Financial Resources

38. Summary of commitment appropriations (CA) and payment appropriations (PA)

EUR million (to 3 decimal places)

50. | |Total cost | |Total cost | |Total cost | |Total cost | |Total cost | |Total cost | |Total cost | |OPERATIONAL OBJECTIVE No.1 [31]……… | | | | | | | | | | | | | | | | Action 1 – Joint Actions | | | | | | | | | | | | | | | | - Joint Actions | |6.500 | |6.500 | |6.500 | |6.500 | |6.500 | |6.500 | |39.000 | | - Common Training Tools | |400 | |450 | |600 | |600 | |600 | |650 | |3.300 | | Action 2 – IT Actions. | | | | | | | | | | | | | | | | - CCN CSI | |7.000 | |7.500 | |7.700 | |8.000 | |8.000 | |8.000 | |46.200 | |- Taxation Systems (VIES) | |5.000 | |5.000 | |5.000 | |5.000 | |5.000 | |5.300 | |30.300 | |- Excise Systems (EMCS) | | | |3.000 | |4.500 | |4.000 | |4.000 | |4.000 | |19.500 | |- New IT Developments | |4.000 | |5.000 | |6.000 | |7.000 | |7.000 | |8.000 | |37.000 | | TOTAL COST | |22.900 | |27.450 | |30.300 | |31.100 | |31.100 | |32.450 | |175.300 | |

[1] KOM(2003) 452 ir OL C 96, 2004.4.21, p. 5. – dėl kompiuterizuotos muitinės ir prekybos aplinkos prie išorės sienų.

[2] KOM(2004) 101, 2004.2.10 (OL C 98, 2004.4.23, p. 6.)

[3] KOM(2004) 487, 2004.7.14, p. 13 (OL C 24, 2005.1.29, p. 6.)

[4] Informaciją apie biudžetą rasite 1 priede

[5] 2003 m. vasario 11 d. Sprendimas Nr. 253/2003/EB (OL L 36, 2003.2.12, p. 1.)

[6] 2002 m. gruodžio 3 d. Sprendimas Nr. 2235/2002/EB (OL L 34, 2002.12.17, p. 1.)

[7] EBTI: Europos privalomos tarifų informacijos sistema; TQS: muitų tarifų kvotos priežiūros valdymo sistema; ECICS: Europos cheminių medžiagų muitų registras.

[8] 2003 m. birželio 16 d. Sprendimas Nr. 1152/2003/EB (OL L 162, 2003.7.1, p. 5.)

[9] Ypatingai su Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (2004 m. lapkričio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004).

[10] KOM(2003) 452, 2003.7.24 (OL L 96, 2004.4.21, p. 5.)

[11] KOM(2004) 728, 2004.10.29 (OL L 24, 2005.1.29, p. 9.)

[12] KOM(2004) 611, 2004.9.27

[13] Tranzito sistemai skiriama 41 mln. EUR., o Muitų tarifo sistemai skiriama 36 mln. EUR.

[14] Pagal biudžeto eilutę, skirtą vidaus rinkai, bus finansuojamas valstybių narių dalyvavimas šioje veikloje. Trečiųjų šalių dalyvavimas bus finansuojamas pagal biudžeto eilutę, skirtą išorės rinkai.

[15] Tolesnės programos bus vykdomos nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 20113 m. gruodžio 31 d.

[16] Differentiated appropriations.

[17] Differentiated appropriations.

[18] Expenditure that does not fall under Chapter xx 01 of the Title xx concerned.

[19] Expenditure within article xx 01 04 of Title xx.

[20] The administrative expenditure line anticipates the possible externalisation of activities under the programme. Budgetary figures will only be available after the completion in 2006 of a feasibility study on the topic.

[21] Expenditure within chapter xx 01 other than articles xx 01 04 or xx 01 05.

[22] If more than one method is indicated please provide additional details in the "Relevant comments" section of this point.

[23] As described under Section 5.3.

[24] Differentiated appropriations.

[25] Differentiated appropriations.

[26] Expenditure that does not fall under Chapter xx 01 of the Title xx concerned.

[27] Expenditure within article xx 01 04 of Title xx.

[28] The administrative expenditure line anticipates the possible externalisation of activities under the programme. Budgetary figures will only be available after the completion in 2006 of a feasibility study on the topic.

[29] Expenditure within chapter xx 01 other than articles xx 01 04 or xx 01 05.

[30] If more than one method is indicated please provide additional details in the "Relevant comments" section of this point.

[31] As described under Section 5.3.