Briuselis, 26.1.2005

KOM(2005) 12 galutinis

2005−2009 m. STRATEGINIAI TIKSLAI

Europa 2010: Partnerystė Europos atsinaujinimo vardanGerovė, solidarumas ir saugumas

Pirmininko pranešimas, suderintas su pirmininko pavaduotoja Wallström

EUROPA 2010: PARTNERYSTĖ EUROPOS ATSINAUJINIMO VARDAN

Per pastaruosius kelerius metus Europos Sąjunga pasiekė neįtikėtinai didelių laimėjimų:

- įgyvendinta didžiausia iš bet kada anksčiau buvusių plėtra, suvienijusi mūsų kontinentą į laisvės Europą;

- įvestas euro, įtvirtinęs finansinio stabilumo zoną;

- pasirašyta Konstitucija, modernizavusi išplėstos Sąjungos taisykles, pagrįstas vien tik dvigubu jos valstybių narių ir piliečių teisėtumu;

- pasiekta pažanga kuriant bendrą teisingumo ir saugumo erdvę visoje Europoje;

- pradėta formuoti Europos gynybos politika.

Politiškai Europa nugalėjo kritikus ir įrodė savo pajėgumą žengti į priekį. Naujųjų valstybių narių prisijungimas padidino Sąjungos potencialą ir dar labiau praturtino mums būdingą įvairovę: ateityje tai bus stiprybės, o ne silpnumo šaltinis. Kalbant bendriau, Sąjungos pasiekimai įvairiose veiklos srityse reiškia, kad Europos lygiu priimami sprendimai turės didesnės įtakos piliečiams visose valstybėse narėse; antra vertus, tik nedaugelis tų piliečių žino, kiek Europa yra pasiekusi, ir suvokia jos įtakos jų gyvenime mastą.

Be to, didelė Europos visuomenės dalis nėra įsitikinusi, ar Europa žengia teisingu keliu. Europos lygiu veiksmingi būsime tik tuo atveju, jei būsime pasirengę pripažinti šį susirūpinimą. Nors padėtis šia prasme įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi, abejingumas Europos idėjai yra plačiai paplitęs. Paskutiniuosiuose Europos rinkimuose dalyvavo vos vienas iš dviejų piliečių. Šio sumažėjusio pasitikėjimo priežastys yra įvairialypės: vangus ekonomikos augimas, sustiprėjęs ekonominio ir asmeninio nesaugumo jausmas, baimė prarasti identitetą ir bendresnio pobūdžio „nepasitenkinimo“ jausmas dėl neatitikimo tarp to, kas vyksta „Briuselyje“, ir kasdieniniame žmonių gyvenime. Būtinai reikia aiškiau pademonstruoti Sąjungos atnešamą naudą ir jos sprendimų teisėtumą.

Taigi, Europa stovi kryžkelėje. Sąjunga turi įtikinti europiečius, kad mes suprantame ateities iššūkius ir turime patikimą strategiją jiems išspręsti. Piliečių pasitikėjimą Europa gali susigrąžinti, jei jos vadovai turės aiškią ir įtikinamą viziją, kokios krypties Sąjunga turėtų laikytis antrojoje dešimtmečio pusėje; suformavusi politiką ir laikydamasi įsipareigojimų, Sąjunga taip pat turi įrodyti, kad turi priemonių šiai vizijai konkretizuoti.

Prioritetas turėtų būti baigti įgyvendinti didžiuosius jau pradėtus projektus. Visų institucijų užduotis turėtų būti priversti veikti Europą tokią, kokia ji yra šiuo metu.

Kokie turėtų būti ateinančių penkerių metų tikslai?

- Sugrąžinti Europą į ilgalaikės gerovės kelią. Lisabonos darbotvarkei suteikus naują impulsą ir persvarsčius jos tikslus, Europa bus sugrąžinta į minėtą kelią, o tikslas sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų bus pasiektas užtikrinus didesnį augimą. Ekonominės ir socialinės reformos bei klestinti žinių ekonomika − tai dvigubas konkurencingesnės ir dinamiškesnės Europos pagrindas. Prie žinių ekonomikos prisidėsime sukurdami Europos švietimo erdvę ir Europos mokslinių tyrimų erdvę. Palanki makroekonomikos aplinka ir stabili valiuta sustiprins augimo sąlygas ir užtikrins finansinį tvarumą vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu.

- Išlaikyti ir sutvirtinti Europos įsipareigojimą remti solidarumą ir socialinį teisingumą, siekiant sustiprinti išplėstos Sąjungos sanglaudą įsibėgėjant naujajam ekonominiam dinamizmui. Pasiekti, kad realiai sumažėtų ekonominiai skirtumai. Sudaryti sąlygas, kad vargingesni regionai pasivytų labiau pasiturinčius regionus. Atverti naujas ekonomines galimybes visuose Sąjungos regionuose, kuriuose, kaip manoma, dėl neišvengiamo globalizacijos jėgų spaudimo ir intensyvesnės konkurencijos gali sumažėti darbo vietų. Siekti tolesnės pažangos lygių teisių skatinimo srityje. Prie kartų solidarumo Sąjunga prisidės įgyvendindama tarptautinius įsipareigojimus kovoti su klimato kaita, mažinti taršą ir ateityje užtikrinti energijos tiekimo patikimumą.

- Praktiškai ir apčiuopiamai pagerinti Europos piliečių gyvenimo kokybę įgyvendinant naujas priemones, kuriomis siekiama sustiprinti jų saugumą, o to pasiekti galima tik kartu Europos lygiu imantis veiksmų, skirtų geriau valdyti ir sumažinti pavojus, su kuriais piliečiai susiduria kasdieniniame gyvenime. Pasiekti naujų laimėjimų įgyvendinant veiksmus, kurių Sąjunga ryžtingai imasi kovodama su terorizmo, narkotikų, prekybos žmonėmis ir organizuoto nusikalstamumo sėjamu blogiu. Taip pat sudaryti sąlygas, kad piliečiai galėtų netrukdomi kreiptis į teismus ir kad visoje Sąjungoje būtų gerbiamos jų pagrindinės teisės.

- Pasiekti, kad Sąjungos balsas būtų labiau girdimas pasaulyje, paskiriant, kaip siūloma, užsienio reikalų ministrą, kuriam padėtų Europos išorės veiksmų tarnyba ir kuris atstovautų Sąjungos užsienio politikai bei užtikrintų didesnį visų mūsų veiksmų nuoseklumą. Aktyviai rengtis naujiems plėtros etapams ir prie narystės priartinti Vakarų Balkanų valstybes. Įsteigti veiksmingas partnerystes su grupe Sąjungos kaimyninių šalių. Užtikrinti išplėstą stabilumo ir demokratinės pažangos zoną už Sąjungos ribų. Vaidinti pagrindinį vaidmenį, prima, pasiekiant ir, antra, įgyvendinant susitarimą dėl taikos Viduriniuose Rytuose, kuris yra labai svarbus siekiant pažangos visame minėtame regione. Įgyvendinti pažangią prekybos politiką, kuri neapsiribotų sėkmingu, kaip tikimasi, Dohos raundo derybų dėl vystymo užbaigimu. Imant plačiau, ir toliau laikytis įsipareigojimo įgyvendinti tūkstantmečio vystymo tikslus, pirmiausia, Afrikoje ir pasiekti, kad pasaulio mastu Sąjunga būtų svarbiausias partneris, kai sprendžiami teisingumo pasaulyje, tvaraus vystymosi, augimo ir gerovės klausimai.

Kaip Europa pateisins šiuos lūkesčius iki 2010 m.?

Kad būtų veiksminga, Europos Sąjungai būtina turėti aiškius politinius prioritetus.

Pats svarbiausias klausimas, kurį Europa turi spręsti neatidėliodama, yra aiškus: augimas ir užimtumas. Geri ekonominės veiklos rezultatai ir dinamiškas augimas buvo kertinis akmuo, kuriuo iš pradžių rėmėsi Europos socialinio solidarumo ir tvarumo modelis. Pagrindinis prioritetas šiandieną − atkurti Europoje tvarų dinamišką augimą, kaip numatyta Lisabonos strategijoje. Augimo atnaujinimas yra gyvybiškai svarbus gerovei, gali sugrąžinti visišką užimtumą ir yra socialinio teisingumo ir visuomenės, kurioje visi turi galimybių, pagrindas. Augimas taip pat yra gyvybiškai svarbus Europos pozicijai pasaulyje ir Europos gebėjimui sutelkti išteklius patiems įvairiausiems iššūkiams pasaulio mastu spręsti.

Paties svarbiausio prioriteto skyrimas augimui ir užimtumui nereiškia, kad sumenkinami kiti tikslai. Augimas yra būtina sąlyga tiems tikslams pasiekti: pakanka pagalvoti apie tai, kokį pavojų mūsų visuomenės senėjimas kelia ilgalaikiam mūsų socialinio modelio tvarumui. Konkurencingumo padidinimas ir naujo impulso augimui suteikimas − tai nėra tikslas, tik priemonės jam pasiekti: augimas pats savaime negarantuos socialinio solidarumo ir tvarumo. Būtent todėl solidarumas ir saugumas, kartu su gerove, ir toliau bus pagrindiniai Europos tikslai.

Antra vertus, turėtumėm rinktis tokią politiką, kuri užtikrintų, kad įvairūs tikslai, kurių siekiame, vienas kitą sustiprintų. Veiksmai, kuriais skatinamas konkurencingumas, augimas ir užimtumas, taip pat ekonominė ir socialinė sanglauda bei sveika aplinka, sustiprina vienas kitą. Visa tai yra esminės bendro tvaraus vystymosi tikslo, kurį mes turime pasiekt, sudėtinės dalys.

Be solidarumo ir saugumo nebus iki galo pasiekta ir gerovė: ekonomika turi tarnauti žmonėms, o ne atvirkščiai.

Kad europiečiai patikėtų, jog ši vizija bus realizuota, Sąjunga turi dirbti drauge su jais. Turime dirbti dinamiškoje partnerystėje Europos atnaujinimo vardan. Europos visuomenė − jos institucijos, tinklai, piliečiai bei valstybės narės − visi turime susitelkti, kad įgyvendintumėme bendrus tikslus.

Šiuo požiūriu labai svarbu, kad Europos institucijos dirbtų drauge ir per ateinančius metus kartu įgyvendintų bendrą veiksmų programą. Tai nėra tiesiog savaime suprantamas dalykas: Konstitucijoje pripažįstama bendros programos, kurią kartu įgyvendintų Parlamentas, Taryba ir Komisija, vertė. Būtent todėl Komisija siūlo kitoms institucijoms įkvėpimo šiuo metu semtis iš Konstitucijos nuostatų. Taigi toliau pateikiami strateginiai tikslai yra siūlomi kaip bendros veiksmų praktinės programos ateinantiems penkeriems metams pagrindas.

Iššūkiai, su kuriais susiduria Europos institucijos, tapo tokie dideli ir tokie sudėtingi, kad išspręsti juos galima tik partnerystėje.

- Turi būti pajungti visi svertai ir visos suinteresuotos šalys turi dirbti drauge − ne vien institucijos, bet ir nacionaliniai parlamentai, vyriausybės, socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė visais lygmenimis.

- Svarbiausia, į šią partnerystę turi būti įtrauktas kiekvienas pilietis: jis turi suprasti Europos siekius ir dalyvauti bendrose pastangose.

- Partnerystė neatsiejama nuo atsakomybės. Kiekvienas europietis yra susijęs su Sąjungos veikla ir kiekvienas europietis yra atsakingas už mūsų bendrų tikslų įgyvendinimą.

Kad įgyvendintų šią partnerystę, Sąjunga turi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir būti kuo arčiau kiekvieno europiečio.

Pirmiausia, Sąjunga turi gerai dirbti ir tai turi būti matoma:

- Europos teisės aktų netaikymas ten, kur jie turi būti taikomi, kenkia Sąjungos politikos veiksmingumui ir pasitikėjimui ja, kurio Sąjungai taip reikia. Mąstymas, kad „mes taisyklių laikomės, o kiti − ne“ visais atvejais yra labai žalingas Europos solidarumo idėjai. Moderni, veiksmingai dirbanti ir aukštos paslaugų teikimo kultūros administracija turėtų visais lygiais užtikrinti tęstinumą tarp politikos formavimo ir įgyvendinimo. Europos teisės aktų patikimumui ir politikos veiksmingumui labai svarbus greitas ir tinkamas perkėlimas į nacionalinę teisę bei griežta sankcijų politika pažeidimų atveju.

- Teisės aktų kokybė, nuoseklumas ir veiksmingumas turi būti paties aukščiausio lygio. Geresnis reglamentavimas reiškia, kad teisės aktai turėtų būti gerai parengti ir kuo paprastesni. Poveikio vertinimas, įskaitant poveikio konkurencingumui vertinimą, kuris atliekamas prieš pradedant įgyvendinti iniciatyvas ir viso teisės aktų leidybos proceso metu, turi tapti savaime suprantamu dalyku. Galiojantys teisės aktai turėtų būti sistemingai peržiūrimi. Subsidiarumo ir proporcingumo principai turi būti taikomi be išlygų. Be to, geresnis reglamentavimas turėtų būti ir valstybių narių prioritetas.

- Konstitucijos priėmimas − tai kitas lemiamas žingsnis. Europos institucijos turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekdamos veiksmingo Konstitucijos įsigaliojimo. Konstitucija sustiprins demokratiją, skaidrumą ir dalyvavimą, taip pat veiksmingumą Sąjungoje, nes bus tobuliau naudojamas Bendrijos metodas.

- Daugiametė biudžeto sistema, kuri turi būti nustatyta finansinėse perspektyvose, turi užtikrinti Sąjungai tinkamas priemones įsipareigojimams, pavyzdžiui, konkurencingumui ir sanglaudai, taip pat tvariam išteklių valdymui išplėstoje Sąjungoje įgyvendinti. Ji taip pat turi užtikrinti biudžeto vykdymo tvarką ir valstybės išlaidų veiksmingumą.

Antra, Europos piliečiai turi taip pat būti supažindinti su tuo, ką Sąjunga daro jų labui, ir tai suprasti; be to, jiems turi būti suteikta galimybė dalyvauti kuriant Europą. Visos Europos institucijos turi vadovautis principu, kad tarnauja piliečiams:

- Nuo partnerystės sąvokos neatsiejamos konsultavimosi ir dalyvavimo sąvokos. Reikia, kad iniciatyvose dalyvautų nacionaliniai parlamentai, visų lygių valdžios institucijos, socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė ir suinteresuoti asmenys visoje Bendrijoje. Dialogas turi neapsiriboti politiniais debatais Briuselyje, o būti perkeltas į kuo platesnę Europos visuomenės erdvę, ir taip palengvinti tarpusavio supratimą apie kultūras, identitetą ir politinį mąstymą. Tai padės sukurti Europos identiteto pojūtį, ypač jaunimo tarpe.

- Sąjunga turi būti atvira visuomenės kontrolei ir atskaitinga už savo nuveiktus darbus. Tam reikalingas didelis atvirumas ir skaidrumas. Tyrimai, pavyzdžiui, poveikio vertinimas, ir kiek galima didesnių galimybių visuomenei susipažinti su institucijų darbu sudarymas turėtų padėti paaiškinti, kaip Sąjunga priima sprendimus. Čia svarbu paminėti Konstitucijos nuostatas, numatančias, kad Taryba teisės aktus turi priiminėti viešuose posėdžiuose. Atskaitomybė turėtų būti padidinta stengiantis, kad Europos Audito Rūmai pateiktų teigiamą patikinimo pareiškimą. Siekiant apsaugoti finansinius Sąjungos interesus, reikėtų imtis priemonių atgrasymui nuo sukčiavimo pagerinti, užtikrinant didesnį skaidrumą ir bendradarbiavimą.

- Viso to pasiekti neįmanoma, jei Sąjungos ketinimai ir veiksmai nesirems kruopščiai parengta ir veiksminga informavimo politika. Kertinis naujosios informavimo strategijos akmuo turėtų būti principas, kad Sąjunga ne tik aiškiai gina savo politiką, bet ir išklauso kitų; formuodama politiką, nuo pat pradžių įtraukia informavimą ir didelį dėmesį skiria informavimo pritaikymui prie nacionalinių poreikių. Atsakingos už tai turi būti ne tik Europos, bet ir nacionalinės valdžios institucijos.

* *

*

EUROPOA 2010: STRATEGINIAI TIKSLAI

GEROVĖ

Pagrindinė problema, su kuria Europa susiduria šiuo metu, − tai mažas augimas ir užimtumas, kurie yra europiečiams įprasti gyvenimo lygio ir socialinės apsaugos garantai.

Viena bendra rinka ir euro sudarė sąlygas didesniam veiksmingumui dėl masto ir aprėpties ekonomijų, greitesnės inovacijos, didesnių augimo galimybių besiplečiančioms bendrovėms (kitaip tariant, verslui kiekvienoje valstybėje narėje paverčiant Europos rinką tų bendrovių vidaus rinka) būti pajėgioms konkuruoti Europos mastu ir būti geriau pasirengusioms spręsti pasaulinės konkurencijos iššūkius. Tačiau iki šiol Europa dar nėra iki galo realizavusi šių galimybių.

Praėjusį dešimtmetį Europos augimas ir našumas neatitiko jos pagrindinių ekonominių partnerių augimo ir našumo. Iš principo, tuo tarpu, kai naujosios konkurencijos jėgos verčia Europos verslo įmones didinti vertybių skalę, o žinių ekonomika tampa vis svarbesnė, Europa pasaulio ekonomikoje turėtų išnaudoti svarbius ekonominius pranašumus − politinį ir ekonominį stabilumą, kvalifikuotą darbo jėgą, socialinės partnerystės tradiciją, senas tradicijas turinčią ir gerai išvystytą mokslo bazę ir naujųjų Sąjungos narių norą ekonomiškai pasivyti senąsias nares.

Šie iššūkiai, sprendžiami Lisabonos strategijoje, dėl kurios susitarta 2000 m. Tačiau pažanga, pasiekta įgyvendinant jos tikslus, kol kas yra nedidelė, todėl būtina jai suteikti ryžtingą impulsą, kuris galėtų ją sugrąžinti į teisingą kelią. Mūsų tikslas yra Europos ekonomiką padaryti viena iš patraukliausių investuotojams, gamintojams ir dirbantiesiems. Tam reikalingos naujos reformos, dėl kurių žymiai pagerėtų verslo aplinka; paskatinti mokslinius tyrimus ir inovaciją pagrindiniuose sektoriuose; ir modernizuoti Europos darbo rinkas bei socialinės apsaugos sistemas.

Palanki verslo aplinka

- Tvirti makroekonomikos pagrindai yra labai svarbūs skatinant tvarų augimą ir prisitaikant prie permainų. Pasirengimo euro zonos plėtrai, ypač plėtrai į naująsias valstybes nares, etape euro sveikumui labai svarbu, kad tinkamai veiktų Augimo ir stabilumo paktas. Šiuo tikslu jis turi būti patobulintas, kad būtų veiksmingesnis ekonomikos kilimo atveju ir realistiškesnis koreguojant deficitą, tuo pat metu vengiant didžiosioms ekonominėms reformoms nepalankių paskatų.

- Atėjo laikas pradėti naują ekonominės integracijos etapą. Turi būti įdiegtas tinkamas reglamentavimas, kad būtų sudarytos sąlygos produktyviai ekonomikai suklestėti. Bendrovėms turėtų būti sudarytos galimybės veikti tokiomis sąlygomis, kurios būtų vienodos visoje Europoje, užtikrinant vienodas sąlygas verslui pradėti, bendrą požiūrį į įmonių valdymą ir intelektinę nuosavybę, teisingas mokesčių taisykles ir prekybą skatinančias muitinės sistemas. Geresnis reglamentavimas ir sąžiningos konkurencijos taisyklės turėtų užtikrinti kliūčių pašalinimą, atverti rinkas prekėms ir paslaugoms bei palengvinti inovaciją, o tai būtų naudinga našiausiems gamintojams ir vartotojams. Ypač didelį augimo potencialą turi paslaugų sektorius. Veiksmingos paslaugos taip pat reiškia mažesnes verslo įmonių išlaidas. Iki dešimtmečio pabaigos teikti paslaugas įvairiose Sąjungos valstybėse turėtų būti lygiai taip pat natūralu kaip vežti prekes, tačiau ir toliau ypatingą vaidmenį skiriant bendrojo intereso paslaugoms.

- Inovacijos bei naujų komunikacijos ir informacijos technologijų naudojimas yra labai svarbus siekiant dinamiškesnės ir konkurencingesnės ekonomikos. Tai, ar naudotojai priims naujas technologijas, ir naujų gaminių pasiūla priklausys nuo įvairių veiksmų ir politikos mokslinių tyrimų, mokymo ir inovacijos srityje.

- Kad būtų paskatintas verslumas ir investicijos, Europa turi sumažinti reguliavimo naštą visuose lygmenyse, pirmiausia, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra darbo vietų kūrimo variklis.

Investavimas į gerovę

- Gerovės ir augimo negalima atsieti nuo investicijų. Augimo varikliai − moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, modernios technologijos, aukščiausia kvalifikacija, veiksmingi tinklai − visa tai kainuoja. Investicijoms į šias sritis Sąjunga per įvairius fondus jau dabar skiria nemažai savo biudžeto lėšų. Dėmesys augimui ir užimtumui turėtų būti toliau didinamas būsimosiose finansinėse perspektyvose.

- Sąjunga yra įsipareigojusi į mokslinius tyrimus investuoti 3 % BVP, iš kurių vieną trečdalį turi skirti valstybinis sektorius, ir žymiai padidinti investicijas į aukštąjį mokslą. Tačiau tik lėšų nepakanka. Europa turi tapti patrauklesne tyrėjams ir mokslininkams, o Europos bendrovės turėtų veiksmingiau pasinaudoti mokslinių tyrimų rezultatais. Išteklių sutelkimas Europos lygiu gali sukurti tikrą pridėtinę vertę: skatinti ir skleisti meistriškumą, sukurti masto ekonomijas, užmegzti naujus ryšius ir sukurti naujus tinklus. Mobilumas švietimo ir mokymosi srityje atveria naujas galimybes Europos įgūdžiams formuoti: tuo tarpu, kai mainų programose dalyvavusių universiteto studentų skaičius 2002 m. siekė 1 milijoną, planuojama, kad iki 2011 m. tokiose programose bus dalyvavę 3 milijonai studentų.

- Europos ekonomika niekada nepasieks viso potencialo, jei ir toliau susidurs su kliūtimis transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Tokių trūkumų šalinimas tarptautiniu lygiu − tai vienintelis būdas tinklais sujungti išplėstą Europą.

Prisitaikymas prie permainų

- Pritaikyti darbo rinkas, kad būtų paskatintas darbo vietų kūrimas. Europai reikia labiau kvalifikuotos ir geriau prie permainų prisitaikančios darbo jėgos. Visą gyvenimą trunkantis mokymasis duos impulsą geresnių darbo vietų kūrimui ir didesniam augimui. Reformoms ir permainoms skirtos partnerystės, kurias Europos Vadovų Taryba paskelbė 2004 m., − tai geriausias būdas užtikrinti dalyvavimą strategijoje, kuria siekiama darbo rinkas padaryti palankesnes didesniam geresnių darbo vietų skaičiui.

- Į darbo rinką pritraukti daugiau žmonių. Šalia veiksmingesnio senėjančios darbo jėgos panaudojimo ir darbo jėgos mobilumo skatinimo, apsvarstyti imigracijos potencialą. Žaliojoje knygoje dėl ekonominės migracijos pažymima, kad kontroliuojamas imigracijos procesas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas svarbiausiems įgūdžiams, gali būti viena iš sudėtinių sprendimo dalių. Europos visuomenėms kelia susirūpinimą tai, kad naudą gali nusverti integracijos išlaidos: tačiau galima rasti sprendimą, kuris būtų naudingas ir darbuotojams migrantams, ir priimančiosioms visuomenėms.

SOLIDARUMAS

Europos Sąjungos esmė − darbas vardan tvaraus vystymosi, tai yra, svarbiausio tikslo, kuriuo siekiama patenkinti šiandienos poreikius nekeliant pavojaus ateities kartų pajėgumui patenkinti savuosius. Mūsų bendras projektas reiškia, kad turime pareigą vieni kitiems teikti paramą ir kartu saugoti ir tvarkyti savo aplinką. Europos visuomenės sveikumas priklauso nuo veiksmingo šio bendro projekto įgyvendinimo. Solidarumui būtina konkreti išraiška tiek šiuo metu, tiek ateityje:

- per ekonominę ir socialinę sanglaudą, padėsiančią nepalankiose sąlygose esantiems Sąjungos regionams ir gyventojų grupėms sumažinti skirtumus pasiekus didesnį augimą ir konkurencingumą;

- tvariai tvarkant ir saugant mūsų aplinką, gamtinius išteklius ir užtikrinant ilgalaikį energijos tiekimą;

- tinkamai reformavus ir tvarkant socialinės apsaugos sistemas, siekiant užtikrinti tvarumą vidutinės ir ilgalaikės trukmės laikotarpiu;

- saugant ir stiprinant mūsų bendras vertybes.

Ekonominė ir socialinė sanglauda

- Išplėstos Sąjungos veikimui labai svarbi sanglaudos politika. Po plėtros skirtumas tarp turtingiausio ir vargingiausio Europos regiono išaugo tris kartus. Sanglaudos politika siekiama ekonominės konvergencijos tikslo ir išlaisvinti užslėptą didelio augimo potencialą. Tai labai svarbi augimo ir konkurencingumo skatinimo priemonė. Kaimo bendruomenės, pakrančių regionai ir patys atokiausi regionai taip pat susiduria su konkrečiomis ekonominio vystymosi, socialinės atskirties ir gyventojų mažėjimo problemomis. Kaimo plėtra, pavyzdžiui, − tai būdas sustiprinti sanglaudą ir skatinti gerovės atgaivinimą bei augimą kaimo vietovėse, taip pat geriau valdyti gamtinius išteklius.

- Tinkamas atsakas į demografinius iššūkius, su kuriais susiduria Europos gyventojai. Iki šio amžiaus vidurio pensinio ir darbingo amžiaus gyventojų santykis padvigubės ir 2050 m. sieks beveik 50 % palyginti su 24 % šiuo metu. Solidarumas reiškia, kad priemonės, kurių imamasi, turi būti priderintos prie įvairių visuomenės sluoksnių − senėjančių piliečių ir jaunimo − poreikių, pavyzdžiui, įgyvendinant jaunimo iniciatyvą, didinančią visų kartų indėlį į mūsų visuomenę.

- Apsaugoti pačius silpniausius visuomenės narius. Europa negali konkuruoti pasaulyje vaikydamasi mažų atlyginimų ir blogų darbo sąlygų. Socialinė darbotvarkė sudaro visiems vienodas tinkamas socialines sąlygas; be to, Europos socialinis modelis, būdamas apsaugos tinklas ir tramplinas permainoms, gali būti akstinas augimui. Siekiant išsaugoti šio modelio gyvybingumą, turėtų būti laiku įgyvendinta būtina darbo rinkų ir socialinės apsaugos sistemų reforma, o ekonominė reforma ir gera ekonominė politika turėtų padėti žymiai padidinti potencialaus augimo tempą.

Solidarumas su ateities kartomis

- Aplinkos apsauga ir ateityje liks pagrindinė mūsų pareiga ateities kartoms. Klimato kaita kelia pavojų, kuris kiekvienais metais darosi vis apčiuopiamesnis. Tai pavojus ne tik mūsų fizinei aplinkai, bet ir augimui bei gerovei. Didindama energijos efektyvumą ir parodydama, kad galima rasti alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, perskirstyti pusiausvyrą tarp transporto rūšių pasitelkiant rinka pagrįstus sprendimus, Europa turi ir toliau rodyti pavyzdį šalinant šio reiškinio priežastis. Būtina skatinti ekologinę inovaciją ir siekti ekologinio efektyvumo, nes pagrindinis aplinkos technologijų sektorius, darydamas ilgalaikę netiesioginę įtaką našumui ir inovacijai, gali prisidėti prie Europos ekonomikos konkurencingumo.

- Europa − išteklių turtingas žemynas. Išteklių valdymas yra labai svarbus siekiant apsaugoti ilgalaikį interesą. Reformos įgyvendinimas žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose sudarys sąlygas tvariam pagrindinių išteklių valdymui ir didesnei konkurencijai.

- Atsižvelgiant į vandenynų ir jūrų aplinkos bei ekonominę vertę, būtina suformuoti visapusišką jūrų politiką, skirtą sukurti klestinčią jūrų ekonomiką ir aplinką tausojančiu būdu išnaudoti visą jūrinės veiklos potencialą. Tokia politika turėtų būti pagrįsta meistriškumu jūrų mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijos srityje.

Bendra atsakomybė už bendras vertybes

- Pagrindinių teisių apsauga ir kova su diskriminacija turi būti Europos veiksmų priešakyje įgyvendinant naujas iniciatyvas, skirtas kovai su diskriminacija, ir įsteigiant Europos pagrindinių teisių agentūrą. Į visus Europos veiksmus reikėtų įtraukti lygių teisių visiems piliečiams užtikrinimą ir kovą su diskriminacija, įskaitant lyčių lygybę. Europa turėtų būti praktinio pagrindinių teisių taikymo pavyzdys visam pasauliui. Ypatingas prioritetas turi būti suteiktas veiksmingam vaikų teisių gynimui tiek kovojant su ekonominiu vaikų išnaudojimu, tiek su bet kokiu blogu elgesiu su vaikais, o Europos Sąjunga šioje srityje turi būti pavyzdys visam pasauliui.

- Kultūrų įvairovės apsauga ir skatinimas yra viena iš pagrindinių Sąjungos vertybių. Pasaulyje, kuriame globalizacija nulemia vis didesnį vienodumą, šį kultūrinį turtingumą reikia puoselėti imantis veiksmų, skirtų išsaugoti tarpusavio pagarbą skirtingoms tautybėms. Šiuo požiūriu labai svarbu skatinti ir platinti Europos audiovizualinius gaminius. Mobilumas, kalbų mokymasis, tarpkultūrinis ir socialinis dialogas bei aktyvaus pilietiškumo skatinimas − tai vieni iš geriausių būdų šiai pagarbai suformuoti.

- Solidarumas neturi apsiriboti Sąjungos piliečiais. Turi būti suformuotas bendras požiūris į imigrantų teises ir pareigas, o migrantams iš Sąjungos vidaus ir iš už jos ribų reikalinga parama jiems integruojantis į naujas visuomenes, deramą dėmesį skiriant jų žmogiškajam orumui. Tokia migracijos politika turi būti ilgalaikė: užtikrinant, kad netiesioginis migracijos poveikis visuomenei būtų sušvelnintas sklandžios integracijos.

SAUGUMAS IR LAISVĖ

Europos institucijos turi spręsti problemas, susijusias su pavojais, su kuriais piliečiai susiduria kasdieniniame gyvenime. Piliečių gyvybės ir nuosavybės apsauga yra pagrindinis uždavinys, suteikiantis teisėtumo viešosios valdžios veiksmams. Laisvė įmanoma tik tuo atveju, jei įstatymai garantuoja saugumą. Piliečiai teisėtai tikisi, kad grėsmės jų sveikatai ir saugumui klausimas taip pat bus sprendžiamas Europos lygiu. Konstitucija sustiprins Sąjungos gebėjimą veikti. Tačiau daug ką galima padaryti jau dabar.

Pirmiausia, turi būti sprendžiamas asmeninio Europos piliečių saugumo klausimas, susijęs su nusikalstamumu ir terorizmu. Laisvė Europoje be sienų suteikia Sąjungai ypatingą atsakomybę. Visų pirma atsakomybę dėl sienų kontrolės, prieglobsčio, imigracijos ir prekybos žmonėmis.

Saugumas taip pat reiškia, kad piliečiai turi jaustis saugūs savo kasdieniniame gyvenime. Pavojus šiam saugumui gali kilti dėl stichinių nelaimių, aplinkos ar sveikatos krizės bei grėsmių transporto ir energijos sektoriuose. Sąjungos vaidmuo svarbus visais etapais: užkertant kelią pavojui, iš anksto apie jį įspėjant, valdant krizes ir solidarizuojantis su nelaimių aukomis.

Saugumas ir teisingumas Europoje

- Hagos programos, dėl kurios buvo susitarta 2004 m., įgyvendinimas − tai koordinuotas atsakas į pavojus, su kuriais susiduria Europos piliečiai. Programoje numatytos visos būtinos priemonės. Dėl geresnių žvalgybos duomenų mainų, veiksmingo operatyvinio bendradarbiavimo ir geresnio ryšio su kitomis nusikalstamumo formomis prevencijos ir parengties priemonės gali realiai prisidėti prie valstybių narių pastangų kovojant su terorizmu. Turi būti veiksmingiau sprendžiamas teroristų finansavimo klausimas. Strateginis požiūris į organizuotą nusikalstamumą gali apriboti nusikaltėlių veiklos galimybes Europoje be sienų.

- Reikėtų sustiprinti teismų, žvalgybos tarnybų, policijos ir muitinių pajėgumą veikti Europos lygiu. Europolo integravimas į Sąjungą reikštų didelę permainą kovos su prekyba žmonėmis bei narkotikais ir elektroninių nusikaltimų srityje.

- Labai svarbus integruotas išorės sienų valdymas ir bendra vizų politika. Sąjunga dalijasi atsakomybe už 11 000 km išorės sausumos sienų ir 68 000 km jūrų sienų valdymą, o tai susiję su akivaizdžiu nelegalios migracijos ir prekybos žmonėmis pavojumi. Trečiųjų šalių piliečių atvykimo į ES ir buvimo joje kontrolei būtina nuosekli Europos sistema, kuri turi padėti pašalinti pagrindines prekybos žmonėmis priežastis. Bendra prieglobsčio politika turėtų sudaryti sąlygas Sąjungai pagrįstais atvejais tinkamai priimti prieglobsčio prašančius asmenis.

- Teismo sprendimų civilinėse ir baudžiamosiose bylose abipusis pripažinimas ir laisvas keitimasis jais padeda užtikrinti teisingumo vykdymą ir sustiprina šeimų, susiduriančių su teisiniais sunkumais įvairiose valstybėse, apsaugą. Sukūrus vieną bendrą rinką, dėl padidėjusio asmenų judėjimo ir tarpvalstybinės ūkinės veiklos padidėjo poreikis visoje Europos teisingumo erdvėje užtikrinti galimybę lengvai, realiai ir be diskriminacinių kliūčių kreiptis į teismus.

Rizikos valdymas šiuolaikiniame pasaulyje

Pagrindinis piliečių gyvenimo kokybės aspektas yra pavojų, su kuriais jie susiduria, pavyzdžiui, stichinės nelaimės, aplinkos ar sveikatos krizės ir grėsmės transporto ir energetikos sektoriuose, valdymo ir mažinimo politika.

- Aplinkos ir sveikatos pavojų, pavyzdžiui, dėl klimato kaitos padidėjusios potvynių ar sausrų grėsmės, potencialių biologinių, cheminių ar radiologinių išpuolių iškritų arba didelių ligos protrūkių pasekmės tiesiogiai juntamos visoje ES. Išspręsti šią problemą galima dviem būdais: užtikrinant galimybę iš anksto įspėti apie artėjantį pavojų ir greitai reaguojant į konkrečią krizę, taip pat ilgalaike prevencija. Tarpvalstybinėms grėsmėms tinkamai įveikti, reikalingi veiksmingi informacijos ir priežiūros tinklai.

- Didelės avarijos jūroje, teroristų išpuolių pavojus ir energijos tiekimo krizės padidino visuomenės susirūpinimą transporto, ypač oro, saugumu, taip pat jūrų ir kelių sauga.

- Jei nebus imtasi veiksmų, iki 2030 m. Europos priklausymas nuo iš užsienio įvežamos naftos padidės iki 90 % (palyginti su 70 % šiuo metu). Didesnį energijos tiekimo patikimumą užtikrintų sutelktos pastangos mažinti energijos paklausą ir sustiprintas bendradarbiavimas su šalimis pagrindinėmis gamintojomis ir tranzito šalimis; taip pat aktyvus atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimas.

EUROPA KAIP PASAULINIS PARTNERIS

Šiandieniniame pasaulyje iki galo įgyvendinti savo pagrindinius vidaus prioritetus galėsime tik tuo atveju, jei užsitikrinsime deramą vaidmenį pasaulio scenoje. Globalizacija ir didėjantis tarpusavio priklausomumas panaikino daugelį skirtumų tarp vidaus ir išorės politikos iššūkių.

Politinė Sąjungos įtaka turėtų geriau atitikti jos ekonominį svorį. Šiuo tikslu Sąjunga turi siekti didesnio politinio nuoseklumo išorės veiksmų srityje: nuoseklumo tarp įvairių išorės politikos šakų; nuoseklumo tarp vidaus ir išorės politikos; ir nuoseklumo tarp Sąjungos bei jos valstybių narių veiksmų.

Jei Sąjunga nori užsitikrinti didesnį dalyvavimą ir daryti didesnę įtaką tarptautinėje arenoje, ji turi savo nuomonę reikšti vienu balsu ir laikytis nuoseklios pozicijos. Jos pajėgumas daryti įtaką taip pat priklauso nuo jos gebėjimo užmegzti nuoseklius ir veiksmingus santykius su pagrindiniais partneriais, ypač transatlantinius santykius.

Europa ir toliau turi būti veiksmingo daugiašališkumo šalininkė, nes tai yra geriausias bendravimo su pasauliniais partneriais būdas. Tarptautinių organizacijų konfigūracija turi būti sustiprinta ją nuolat reformuojant ir atnaujinant: Jungtinės Tautos − tai vienintelis pasirinkimas pasaulinėms problemoms, kurioms būtinas pasaulinis sprendimas, spręsti.

Svarbesnis veikėjas pasaulio ekonomikoje

- Europos vaidmens pasaulyje negalima atsieti nuo jos vidinės stiprybės. Jos gebėjimas daryti įtaką labai didele dalimi priklauso nuo jos ekonomikos sveikumo. Kuo didesnė bus pačios Europos ekonominė pažanga ir kuo veiksmingiau Europa galės veikti kartu, tuo didesnė bus jos įtaka pasaulio įvykiams bei pajėgumas užtikrinti, kad nuo globalizacijos būtų neatsiejamas socialinis teisingumas ir tvarumas. Reikėtų iki galo išnaudoti vidaus politikos išorės dimensiją.

- Kiti Europos Sąjungos plėtros etapai padidins jos galią pasaulyje: planuojama, kad plėtros procesas tęsis 2007 m. Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į Europos Sąjungą, rengiantis kitiems plėtros etapams, sutelkiant dėmesį į derybas su Kroatija ir Turkija bei sprendžiant Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos paraiškos narystei klausimą. Tuo pat metu, kitos Vakarų Balkanų valstybės bus priartintos prie narystės perspektyvos.

- Europa negali gerovės kurti pati viena. Sėkminga kaimynystės politika padidins didžiausios pasaulio ekonomikos įtaką. Mūsų ateitis yra neatsiejama nuo kaimynų ateities, ir yra būtina sukurti labiau integruotą erdvę: prekyba; imigracija; tinklai; paslaugos − tai tik keli sričių, kuriose būtina minėta integruota erdvė, pavyzdžiai. Tai mūsų santykių su Rusija, Ukraina ir kitomis kaimyninėmis šalimis prioritetai. Viso Viduržemio jūros regiono ir su juo besiribojančių šalių ekonominė bei socialinė pažanga bus vienas iš labiausiai Europai rūpimų klausimų.

- Skatinant konkurencingumą ir augimą labai svarbus tarptautinės prekybos vaidmuo. Mums naudingas atvirumas, nes padeda realizuoti tikrąjį mūsų konkurencingumo potencialą Sąjungos ribose. Europiečiai turėtų būti tikri, kad globalizacijos iššūkiai gali būti naudingi Europai ir padėti realizuoti jos konkurencingumo potencialą. Prekybos liberalizavimas garantuos naujas eksporto galimybes ir kokybiškas darbo vietas konkurencingose, atvirose ir reguliuojamose rinkose. Visais lygiais turi būti vedamos aktyvios derybos: ne vien tik Pasaulio prekybos organizacijoje, pavyzdžiui, Dohos raundo derybų atveju, bet ir dvišalės derybos su pagrindiniais regioniniais partneriais. Tikslinė reguliavimo konvergencija su pagrindiniais partneriais taip pat pasitvirtino esanti abipusiai naudinga ir turėtų būti tęsiama, ypač transatlantiniuose santykiuose. Turime sukurti daug glaudesnes, bendru ekonominiu interesu pagrįstas partnerystes su naujaisiais Azijos prekybos partneriais, pavyzdžiui, Kinija ir Indija, taip pat, imant plačiau, su Brazilija ir Lotynų Amerika.

Visuotinis solidarumas

- Mūsų išorės santykiai taip pat yra priemonė mūsų vertybėms skatinti ir apsaugoti už Sąjungos ribų. Europa turi skatinti stabilų tarptautinį augimą, pagrįstą tvariu vystymusi, ir likti ištikima savo įsipareigojimui ginti žmogaus teises. Ji taip pat turi siekti veiksmingai įgyvendinti savo pagrindinius tikslus aplinkos apsaugos srityje. Šiuo tikslu ji turi dalintis atsakomybe su pagrindiniais partneriais.

- Sąjungos vystymo politikos gairės turėtų būti tūkstantmečio vystymosi tikslai, nustatyti laikotarpiui iki 2015 m. Minėtų tikslų persvarstymas 2005 m. suteiks galimybę žengti didelį žingsnį į priekį suformuluojant naują vystymo politiką, skirtą tvariam vystymui skatinti ir skurdui mažinti pasitelkus veiksmingą daugiašališkumą ir prekybos liberalizavimą, kurie palengvins besivystančių šalių integravimą į pasaulio ekonomiką.

- Sąjunga turi rasti konkretų sprendimą dėl Afrikos. Afrika, ypač Afrika į pietus nuo Sacharos, atsilieka. Išorinio bendradarbiavimo srityje Europa turėtų imtis bendrų veiksmų, kuriais iš esmės pakeistų su pagalbos Afrikai teikimu susijusią padėtį ir kiekybės, ir kokybės prasme. Ji turi siekti tikros partnerystės, pagrįstos brandžiais prekybos ir politiniais santykiais, tikslo.

Siekiant saugumo visame pasaulyje

- Europa negali būti taikos sala nestabiliame pasaulyje. Europos išorės politika turi būti pakoreguota atsižvelgiant į naujausius tarptautinius įvykius, įskaitant krizes ir iššūkius pasaulio saugumui. Sąjunga turi potencialą daryti daug didesnę įtaką ilgalaikiams politiniams ir ekonominiams sprendimams, nulemiantiems gerovę ir stabilumą Europoje ir už jos ribų. Savo ruožtu šie sprendimai daro įtaką europiečių gerovei ir saugumui.

- Išorės veiksmų būtina imtis taip pat ir siekiant iš pagrindų išspręsti stabilumo bei saugumo klausimus aktyviai remiant tvarų vystymąsi tiek daugiašaliais, tiek dvišaliais kanalais. Jie turi būti visų Sąjungos išorės santykių pamatas. Sėkminga kaimynystės politika bus žingsnis stabilumo ir saugumo pasaulyje link. Taip pat kaip ir Europos įsipareigojimas aktyviai dalyvauti padėties Viduriniuose Rytuose sureguliavime ir vietoje įgyvendinti taikos sureguliavimo procesą. Kaip ir glaudesnis bendradarbiavimas saugumo srityje su Jungtinėmis Valstijomis atgaivinus transatlantinę parterystę.

- Europos saugumo ir gynybos pajėgumai turi atitikti šiuos iššūkius ir užtikrinti patikimą gebėjimą veikti, visiškai įgyvendinus Europos saugumo strategiją ir pasitelkus veiksmingesnę Europos saugumo ir gynybos politiką.

***

Šiuos strateginius tikslus Komisija ketina įgyvendinti per laikotarpį, kuriam jai buvo suteikti įgaliojimai. Rengdama šiuos tikslus, Komisija atsižvelgė į debatus Europos Parlamente, vykusius prieš jos paskyrimą ir 2004 m. gruodžio mėn. Be to, ji atsižvelgė ir į dabartinę daugiametę būsimų pirmininkavimų programą. Dėl išsamaus strateginių tikslų pobūdžio Komisija siūlo juos laikyti bendros Europos institucijų veiksmų per ateinančius 5 metus platformos pagrindu.

Tikimasi, kad trys institucijos susitarimą dėl jų pasieks iki Liuksemburgo pirmininkavimo laikotarpio pabaigos. Kai strateginiai tikslai bus patvirtinti, tai bus stabilus bendro institucijų darbo įgyvendinant bendrus uždavinius ir jų dalyvavimo pasiūlytoje partnerystėje pagrindas.