4.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/11

1.

mano, kad Trečioji pažangos ataskaita yra svarbus dokumentas, siekiant tęsti diskusiją apie tolesnį Europos sanglaudos politikos formavimą;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad skirtumai tarp regionų išsiplėtusioje Europos Sąjungoje ir toliau yra dideli ir kad dešimties labiausiai pasiturinčių regionų BVP yra 153 % didesnis nei dešimties mažiausiai pasiturinčių regionų;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad išsiplėtusioje Europos Sąjungoje 64 regionų BVP šiuo metu yra mažesnis už 75 % Bendrijos vidurkio ir tai sudaro 90 % visų naujų valstybių narių gyventojų;

4.

dar kartą ragina ypač remti šiuos regionus ES struktūrinės politikos priemonėmis;

5.

atkreipia dėmesį, kad 3,5 % ES piliečių gyvena regionuose, kuriuos veikia vadinamasis statistinis poveikis, ir pabrėžtinai ragina priimti teisingą bendrą sprendimą šių regionų atžvilgiu, laikantis konvergencijos tikslų, nustatytų Trečiojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitoje;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad kiti 4 % ES piliečių gyvena srityse, kurios dėl savo teigiamos ekonominės plėtros viršijo 75 % ribą, ir remia šių regionų reikalavimą nustatyti tinkamą pereinamąjį laikotarpį, būtiną siekiant konkurencingumo;

7.

pritaria pažangos ataskaitoje pateiktam tvirtinimui, kad nepaisant praėjusiais metais pasiekto spartaus produktyvumo augimo būtinas didesnis ir nuoseklesnis ne tik produktyvumo, bet ir užimtumo augimas, norint pasiekti konvergencijos;

8.

nerimauja todėl, kad kai kuriose valstybėse narėse išaugo regionų skirtumai, ir atsižvelgdamas į tai ragina dėti didesnes pastangas ne tik Europos, bet ir nacionaliniu lygiu; tuo pačiu pabrėžia, kad nuo 1995 m. šie skirtumai visoje ES mažėjo. Šis mažėjimas buvo spartesnis tarp šalių, nei tarp regionų.

9.

pabrėžia ataskaitoje pateiktą tvirtinimą, kad siekiant sumažinti daugelio naujų valstybių narių skirtumus ilgalaikis spartus augimas bus būtinas keičiantis ne vienai kartai;

10.

pritaria ataskaitoje pateiktam tvirtinimui, kad atsižvelgiant į ES vyraujančių skirtumų mastą aiškiai suvokiama būtinybė įgyvendinti aktyvią sanglaudos politiką;

11.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad regionams, susiduriantiems su ypatingomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, taip pat turi būti padedama vykdyti struktūrinius pertvarkymus kuriant žinių visuomenę;

12.

pabrėžia Komisijos poziciją, pagal kurią skatinant augimą ir užimtumą būtina toliau vykdyti aktyvią sanglaudos politiką ne tik mažiausiai pasiturinčiuose regionuose;

13.

pabrėžia būtinybę įgyvendinti sanglaudos politiką regionuose, turinčiuose gamtinių struktūrinių kliūčių, pavyzdžiui, salose, kalnuotose ar mažai apgyvendintose vietovėse.

14.

pritaria ataskaitoje pateiktam tvirtinimui, kad daugelyje programų Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimui skirtų priemonių dalis sudaro daugiau kaip 50 %;

15.

pabrėžia programavimo svarbą plėtojant pagrindinę paramą regionams bei naujoviškas strategijas ir pasisako už vietos ir regionų savivaldos stiprinimą, vykdant ir įgyvendinant struktūrinių fondų paramą;

16.

pritaria, kad augimo ir užimtumo skatinimo priemonės būtų remiamos intensyviau, panaudojant struktūrinių fondų išteklius — tam buvo pritarta daugelyje tarpinių įvertinimų, tačiau tuo pat metu pabrėžia, kad turi būti supaprastintos struktūrinių fondų programų keitimo ir detalaus derinimo procedūros;

17.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia savo kritinį požiūrį į naujausius Komisijos pasiūlymus peržiūrėti vykdymo rezervo skyrimo tvarką ir Tarybos vykdomą paskirstymą valstybėms narėms 2011 m. Regionų komitetas mano, kad būtent valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, turi įvertinti veiksmingumą planavimo laikotarpiui įpusėjus bei skirstyti įsipareigotus asignavimus veikiančioms programoms ir prioritetams, kurie yra vertinami kaip veiksmingiausi;

18.

pritaria Komisijos atliktam sėkmingos struktūrinių fondų paramos pradžios naujose valstybėse narėse vertinimui ir patvirtina Komiteto siekį laikytis 4 % naudojimo ribos, teikiant struktūrinių fondų paramą valstybėms narėms;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad tik devynios iš trylikos valstybių narių (bent iš dalies priklausančių 1 tikslui) laikėsi papildomumo principo, atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį, kad vertinant papildomumą pagal Reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 11 straipsnį (7) turi būti atsižvelgta į finansavimui svarbius bendrus ekonomikos apribojimus, tam tikras ekonomines sąlygas, privatizavimą ar nepaprastai dideles praėjusio laikotarpio viešąsias struktūrines išlaidas. Taip pat reikia pabrėžti, kad struktūriniai fondai turi stiprų svertų poveikį miesto ir kaimo vietovėse, išlaikydami aukštą valstybės investicijų lygį, atitinkantį pastangas užtikrinti patikimus viešuosius finansus;

20.

todėl dar kartą ragina ateityje leisti struktūrinių fondų remiamų projektų išlaidas bendrai finansuoti ir iš privačių fondų, siekiant išvengti dar sunkesnės naštos regionų ir savivaldybių biudžetams bei išlaikyti aukštą viešųjų investicijų lygį regionų ir vietos mastu.

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų komiteto nuomonė apie tolesnį struktūrinės politikos formavimą taip pat sulaukė plataus Europos Parlamento ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pritarimo;

22.

pabrėžia būtinybę ateityje vykdant struktūrinę politiką telkti vietos ir regionų dalyvius, taip pat pabrėžia savo siekį ateityje rengiant bendrus renginius ir konferencijas aktyviai dalyvauti diskusijose apie ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

23.

po Europos viršūnių susitikimo birželio 16-17 d.nerimauja dėl labai skirtingos valstybių narių nuomonės dėl tolesnio Europos Sąjungos finansavimo, ir kad dėl pavėluoto susitarimo visų pirma gali sutrikti sklandi kito finansavimo laikotarpio pradžia; jis gali lemti ir finansinį nestabilumą ES vietos ir regionų valdžios institucijose. Dabartinė krizė visų pirma neigiamai paveiks naujųjų valstybių narių ekonomiką;

24.

todėl ragina valstybes nares nedelsiant priimti sprendimą dėl tolesnio Europos Sąjungos finansavimo;

25.

įspėja, kad mažinant bendrąjį valstybės paramos lygį nebūtų pamiršti sanglaudos politikos tikslai, ir pabrėžia savo siekį Europos Sąjungoje vykdyti subalansuotą ir tinkamą paramos politiką, būtinai atsižvelgiant į 2001 m. kovo 23–24 d. Stokholme Europos Vadovų Tarybos pateiktas išvadas;

26.

pritaria, kad strateginės naujų paramos teikimo programų gairės būtų nustatomos nedelsiant, ir atkreipia dėmesį į tai, kad apie tai Komitetas pateiks savo nuomonę atskirame pranešime.