25.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 264/18

TARYBOS PRIIMTA BENDROJI POZICIJA Nr. 31/2005

2005 m. liepos 18 d.

siekiant priimti … Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2005 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams

(2005/C 264 E/02)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Bendrijos teisės aktais aplinkosaugos srityje siekiama, inter alia, padėti išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę ir saugoti žmonių sveikatą.

(2)

Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje (3) pabrėžiama, kaip svarbu teikti pakankamai informacijos apie aplinką ir sudaryti veiksmingas galimybes visuomenei dalyvauti priimant sprendimus aplinkos klausimais, taip didinant atskaitomybę ir skaidrumą priimant sprendimus bei prisidedant prie visuomenės informuotumo ir paramos priimtiems sprendimams. Šioje programoje, kaip ir ankstesnėse (4), skatinama veiksmingiau įgyvendinti ir taikyti Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktus, įskaitant Bendrijos taisykles bei veiksmus prieš Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimus.

(3)

1998 m. birželio 25 d. Bendrija pasirašė Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JTEEK) Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau — Orhuso konvencija). 2005 m. vasario 17 d. Bendrija patvirtino Orhuso konvenciją. Bendrijos teisės nuostatos turėtų atitikti tą Konvenciją.

(4)

Bendrija jau priėmė teisės aktus, kurie toliau plėtojami bei padeda siekti Orhuso konvencijoje nustatytų tikslų. Reikėtų nustatyti, kad Konvencijos reikalavimai būtų taikomi Bendrijos institucijoms ir organams.

(5)

Tris Orhuso konvencijoje numatytus ramsčius, t. y. teisę gauti informaciją, visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, reikia reglamentuoti viename teisės akte ir nustatyti bendras nuostatas dėl tikslų ir sąvokų apibrėžimų. Tai padėtų racionalizuoti teisės aktus ir didinti Bendrijos institucijų ir organų priimtų įgyvendinimo priemonių skaidrumą.

(6)

Bendras principas yra toks, kad teisės, kurias garantuoja trys Orhuso konvencijos ramsčiai, yra taikomos nediskriminuojant dėl pilietybės, tautybės ar nuolatinės gyvenamosios vietos.

(7)

Orhuso konvencija apibrėžia valdžios institucijas plačiąja prasme, remiantis pagrindine koncepcija, jog vykdant valdžios funkcijas turi būti užtikrintos asmenų ir jų organizacijų teisės. Todėl reikia, kad į reglamento taikymo sritį patenkančios Bendrijos institucijos ir organai būtų apibrėžti tiek plačiąja, tiek funkcine prasme. Laikantis Orhuso konvencijos, ji gali būti netaikoma Bendrijos institucijoms ir organams, jiems vykdant teismines ar teisėkūros funkcijas. Tačiau siekiant nuoseklumo su 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (5) nuostatos dėl teisės gauti informaciją apie aplinką turėtų būti taikomos institucijoms ir organams, vykdantiems teisėkūros funkcijas.

(8)

Šiame reglamente informacijos apie aplinką sąvokos apibrėžimas apima bet kokia forma pateiktą informaciją apie aplinkos būklę. Šios sąvokos apibrėžimas, kuris buvo suderintas su 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (6) priimtu apibrėžimu, yra tokio paties turinio kaip Orhuso konvencijoje pateiktas apibrėžimas. „Dokumento“ sąvokos apibrėžimas, pateiktas Reglamente (EB) Nr. 1049/2001, apima informaciją apie aplinką, kaip apibrėžta šiame reglamente.

(9)

Reikia, kad šiame reglamente būtų pateiktas „planų ir programų“ sąvokos apibrėžimas atsižvelgiant į Orhuso konvencijos nuostatas, kuris atitiktų požiūrį į valstybių narių įsipareigojimus pagal galiojančią EB teisę. „Su aplinka susiję planai ir programos“ turėtų būti apibrėžti atsižvelgiant į tai, kaip jie gali prisidėti arba būti reikšmingi įgyvendinant Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslus. Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje dešimčiai metų nuo 2002 m. liepos 22 d. nustatomi Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslai bei jiems įgyvendinti suplanuoti veiksmai. Šiai programai pasibaigus, turėtų būti priimta tolesnė aplinkosaugos veiksmų programa.

(10)

Atsižvelgiant į tai, kad aplinkos apsaugos teisė nuolat plėtojama, jos sąvokos apibrėžime reikėtų nurodyti Sutartyje išdėstytus Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslus.

(11)

Turėtų būti leidžiama vidaus tvarka peržiūrėti individualiai taikomus administracinius aktus tais atvejais, kai jie yra teisiškai įpareigojantys ir turi išorinį poveikį. Taip pat reikėtų reglamentuoti neveikimą, kai aplinkos apsaugos teisės aktuose numatyta pareiga priimti administracinį aktą. Kadangi galima neįtraukti Bendrijos institucijų ar organų aktų, priimtų jiems vykdant teismines ar teisėkūros funkcijas, tas pats turėtų būti taikoma kitoms tyrimo procedūroms, kai Bendrijos institucija ar organas vykdo administracinės peržiūros funkcijas pagal Sutarties nuostatas.

(12)

Orhuso konvencijoje raginama užtikrinti teisę visuomenei gauti informaciją apie aplinką pateikus prašymą arba į Konvencijos taikymo sritį patenkančioms institucijoms aktyviai platinant informaciją. Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 taikomas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai bei agentūroms ir panašiems organams, įsteigtiems Bendrijos teisės aktu. Jame šioms institucijoms numatomos taisyklės, didžiąja dalimi atitinkančios nustatytąsias Orhuso konvencijoje. Reglamento (EB) 1049/2001 taikymą būtina išplėsti visoms kitoms Bendrijos institucijoms ir organams.

(13)

Tais atvejais, kai Orhuso konvencijoje yra nuostatų, kurių visiškai arba iš dalies nėra Reglamente (EB) 1049/2001, tokias nuostatas, visų pirma dėl informacijos apie aplinką rinkimo ir platinimo, būtina numatyti.

(14)

Tam, kad visuomenės teisė gauti informaciją apie aplinką būtų veiksminga, svarbiausia, kad tokia informacija būtų kokybiška. Todėl reikia nustatyti taisykles, įpareigojančias Bendrijos institucijas ir organus užtikrinti informacijos kokybę.

(15)

Tais atvejais, kai Reglamentas Nr. 1049/2001 numato išimtis, šios turėtų būti taikomos mutatis mutandis prašymams gauti informaciją apie aplinką pagal šį reglamentą. Atsisakymo suteikti informaciją pagrindai teisės gauti informaciją apie aplinką atveju turėtų būti aiškinami ribojančiai, atsižvelgiant į visuomenės interesą, patenkintą atskleidus informaciją, ir į tai, ar prašoma informacija yra susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką. Terminas „komerciniai interesai“ apima susitarimus dėl konfidencialumo, sudarytus institucijų ar organų, vykdančių bankų funkcijas.

(16)

Vadovaujantis 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo (7), jau sukurtas Bendrijos tinklas, kurio tikslas — padedant Komisijai skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir tarpusavio koordinavimą siekiant gerinti kai kurių užkrečiamųjų ligų prevenciją ir kontrolę Bendrijoje. 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1786/2002 EB (8)buvo priimta Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programa, papildanti nacionalinę politiką. Siekiami tikslai, kurie yra šios programos sudedamosios dalys, — suteikti geresnę informaciją ir žinias siekiant gerinti visuomenės sveikatą bei stiprinti gebėjimus greitai ir koordinuotai reaguoti į sveikatai kylančią grėsmę — taip pat visiškai atitinka Orhuso konvencijos reikalavimus. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nepažeidžiant Sprendimo Nr. 2119/98/EB ir Sprendimo Nr. 1786/2002/EB.

(17)

Orhuso konvencija reikalauja, kad Šalys parengtų nuostatas, leidžiančias visuomenei dalyvauti rengiant su aplinka susijusius planus bei programas. Tokiose nuostatose turėtų būti nustatyti pagrįsti laiko terminai informuoti visuomenę apie svarstomo su aplinka susijusio sprendimo priėmimą. Kad visuomenės dalyvavimas būtų veiksmingas, ji turi pradėti dalyvauti pradiniame etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus. Bendrijos institucijos ir organai, priimdami nuostatas dėl visuomenės dalyvavimo, turėtų nurodyti tą visuomenės dalį, kuri gali dalyvauti.

(18)

Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato galimybę teismo arba kita pakartotinio nagrinėjimo tvarka kreiptis dėl privačių asmenų arba valdžios institucijų veiksmų arba neveikimo, pažeidžiančių su aplinka susijusių teisės aktų nuostatas, užginčijimo. Nuostatos dėl teisės kreiptis į teismus turėtų atitikti Sutartį. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas tik valdžios institucijų aktams ir neveikimui.

(19)

Kad būtų užtikrintos tinkamos ir veiksmingos teisių gynimo priemonės, įskaitant teisių gynimą Europos Bendrijų Teisingumo Teisme pagal atitinkamas Sutarties nuostatas, reikėtų, kad ginčijamą aktą priėmusiai ar įtariamo administracinio neveikimo atveju — akto, kurį turėjo priimti, nepriėmusiai Bendrijos institucijai ar organui būtų suteikta galimybė persvarstyti savo ankstesnį sprendimą arba neveikimo atveju — priimti aktą.

(20)

Aplinkos apsaugos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios tam tikrus kriterijus, visų pirma siekiant užtikrinti, kad jos būtų nepriklausomos organizacijos, kurių svarbiausias tikslas yra skatinti aplinkos apsaugą, turėtų turėti teisę Bendrijos lygiu prašyti Bendrijos institucijos ar organo pagal aplinkos apsaugos teisę priimtų aktų ar neveikimo peržiūros vidaus tvarka, kad tokia institucija ar organas persvarstytų savo atitinkamą aktą ar neveikimą.

(21)

Kai ankstesni prašymai dėl peržiūros vidaus tvarka nebuvo patenkinti, suinteresuota nevyriausybinė organizacija turėtų galėti kreiptis į Teisingumo Teismą pagal atitinkamas Sutarties nuostatas.

(22)

Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir atspindėtų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 37 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas

1.   Šio reglamento tikslas — prisidėti prie įsipareigojimų, kylančių iš JTEEK Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau — Orhuso konvencija), įgyvendinimo, nustatant taisykles dėl Konvencijos nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams, visų pirma:

a)

užtikrinant visuomenės teisę gauti Bendrijos institucijų ar organų turimą informaciją apie aplinką, kurią pastarieji gauna ar parengia, ir nustatant naudojimosi šia teise pagrindines sąlygas bei praktines priemones;

b)

užtikrinant, kad informacija apie aplinką palaipsniui būtų pateikiama ir platinama visuomenei, siekiant, jog ji būtų kuo plačiau sistemiškai prieinama ir platinama. Tuo tikslu, jei įmanoma, visų pirma turi būti skatinamas kompiuterinių telekomunikacijų ir (arba) elektroninių technologijų naudojimas;

c)

numatant visuomenės dalyvavimą rengiant su aplinka susijusius planus ir programas;

d)

Bendrijos lygiu suteikiant teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais šiame reglamente nustatytomis sąlygomis.

2.   Bendrijos institucijos ir organai taikydami šio reglamento nuostatas stengiasi padėti ir teikti patarimus visuomenei, kad ji galėtų gauti informaciją, taip pat kad visuomenei būtų sudarytos sąlygos dalyvauti priimant sprendimus bei kad ji galėtų kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1.   Šiame reglamente:

a)

„Pareiškėjas“ — tai informacijos apie aplinką prašantis fizinis arba juridinis asmuo;

b)

„Visuomenė“ — tai vienas arba keli fiziniai arba juridiniai asmenys ir jų asociacijos, organizacijos ar grupės;

c)

„Bendrijos institucija ar organas“ — tai Sutartimi arba ja remiantis įsteigta vieša institucija, organas, tarnyba ar agentūra, išskyrus kai ji vykdo teismines ar teisėkūros funkcijas. Tačiau nuostatos pagal II antraštinę dalį taikomos Bendrijos institucijoms ir organams, vykdantiems teisėkūros funkcijas;

d)

„Informacija apie aplinką“ — tai rašytinės, vaizdinės, garso, elektroninės arba kitokios materialios formos informacija apie:

i)

aplinkos elementų, tokių kaip oro ir atmosferos, vandens, dirvos, žemės, kraštovaizdžio ir gamtinių vietovių, įskaitant pelkes, pakrantės ir jūrų zonas, biologinės įvairovės ir jos komponentų, įskaitant ir genetiškai modifikuotus organizmus, būklę ir šių elementų sąveiką;

ii)

veiksnius, tokius kaip medžiagos, energija, triukšmas, radiacija arba atliekos, įskaitant radioaktyviąsias atliekas, dujas ar teršalus, išleidimus ir kitus išmetimus į aplinką, darančius arba galinčius daryti įtaką i punkte nurodytiems aplinkos elementams;

iii)

priemones (įskaitant administracines priemones), tokias kaip politikos kryptys, teisės aktai, planai, programos, susitarimai aplinkosaugos srityje ir veiksmai, darantys arba galintys daryti įtaką i ir ii punktuose nurodytiems elementams ir veiksniams, bei šiems elementams apsaugoti sukurtas priemones ar veiklą;

iv)

ataskaitas apie aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimą;

v)

išlaidų ir gautos naudos bei kitas ekonomines analizes bei prielaidas, naudojamas vykdant iii punkte nurodytas priemones ir veiksmus; ir

vi)

žmonių sveikatos ir saugumo būklę, įskaitant atitinkamais atvejais maisto grandinės užteršimą, žmonių gyvenimo sąlygas, kultūros objektus ir statinius tiek, kiek jiems daro ar gali daryti įtaką i punkte nurodytų aplinkos elementų būklė arba ii ir iii punktuose nurodyti dalykai per šiuos elementus.

e)

„Su aplinka susiję planai ir programos“ — tai planai ir programos,

i)

kuriuos turi paruošti ir atitinkamais atvejais priimti Bendrijos institucija ar organas;

ii)

kurie numatyti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis; ir

iii)

kurie padeda ar gali būti reikšmingi siekiant Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslų, pavyzdžiui, nustatytų Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje ar vėlesnėse bendrosiose aplinkosaugos veiksmų programose.

Bendrosios aplinkosaugos veiksmų programos taip pat yra laikomos su aplinka susijusiais planais ir programomis.

Ši sąvoka neapima finansinių, bankų ar biudžeto srities planų ir programų, t. y. tų, kurie nustato, kaip turėtų būti finansuojami konkretūs projektai ar veiksmai, arba tų, kurie susiję su siūlomais metiniais biudžetais arba, taip pat Bendrijos institucijos ar organo vidaus darbo programų, arba ekstremalių situacijų valdymo planų ir programų, skirtų tik civilinei saugai.

f)

„Aplinkos apsaugos teisė“ — tai Bendrijos teisės aktai, kurie, nepriklausomai nuo teisinio pagrindo, prisideda siekiant Sutartyje išdėstytų Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslų: išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, saugoti žmonių sveikatą ir protingai bei racionaliai naudoti gamtos išteklius, remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti;

g)

„Administracinis aktas“ — tai Bendrijos institucijos ar organo priimta individualiai taikoma priemonė pagal aplinkos apsaugos teisę, kuri yra teisiškai įpareigojanti ir turi išorinį poveikį;

h)

„Administracinis neveikimas“ — tai g punkte apibrėžto administracinio akto, kurį turi priimti Bendrijos institucija ar organas, nepriėmimas.

2.   Administraciniai aktai ir administracinis neveikimas neapima priemonių, kurių imasi Bendrijos institucija arba organas, vykdantis administracinės peržiūros organo funkcijas, arba jo neveikimo, pavyzdžiui, pagal:

a)

Sutarties 81, 82, 86 ir 87 straipsnius (konkurencijos taisyklės);

b)

Sutarties 226 ir 228 straipsnius (pažeidimo procedūra);

c)

Sutarties 195 straipsnį (Ombudsmeno vykdomas nagrinėjimas);

d)

Sutarties 280 straipsnį (OLAF vykdomas nagrinėjimas).

II ANTRAŠTINĖ DALIS

TEISĖ GAUTI INFORMACIJĄ APIE APLINKĄ

3 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymas

Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 taikomas bet kokiam pareiškėjo prašymui susipažinti su Bendrijos institucijų ir organų turima informacija apie aplinką, nediskriminuojant dėl jo pilietybės, tautybės ar nuolatinės gyvenamosios vietos, o juridinio asmens atveju — nediskriminuojant dėl jo registruotos buveinės ar pagrindinės veiklos vietos.

Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 naudojamas terminas „institucija“ šiame reglamente suprantamas kaip „Bendrijos institucija ar organas“.

4 straipsnis

Informacijos apie aplinką rinkimas ir platinimas

1.   Bendrijos institucijos ir organai su jų funkcijomis susijusią ir jų turimą informaciją apie aplinką parengia taip, kad ją būtų galima aktyviai ir sistemiškai platinti visuomenei, ypač kompiuterinių telekomunikacijų ir (arba) elektroninių technologijų priemonėmis pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 11 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 12 straipsnį. Jie šią informaciją apie aplinką palaipsniui pateikia elektroninėse duomenų bazėse, kurios yra lengvai prieinamos visuomenei viešaisiais telekomunikacijų tinklais. Tuo tikslu jie pateikia savo turimą informaciją apie aplinką duomenų bazėse ir aprūpina jas reikalinga paieškos pagalba ir kita programine įranga, skirta padėti visuomenei rasti jai reikalingą informaciją.

Į kompiuterinių telekomunikacijų ir (arba) elektroninių technologijų priemonėmis prieinamą informaciją nereikia įtraukti iki šio reglamento įsigaliojimo surinktos informacijos, nebent ji jau yra turima elektronine forma.

Bendrijos institucijos ir organai deda reikiamas pastangas, kad jų turima informacija apie aplinką būtų laikoma tokia forma arba tokiame formate, kurį iš karto galima atkurti ir gauti kompiuterinių telekomunikacijų arba kitomis elektroninėmis priemonėmis.

2.   Skelbtina ir platintina informacija apie aplinką turi būti atitinkamai atnaujinama. Be Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų, duomenų bazėse ar registruose turi būti pateikiami:

a)

aplinkosaugos arba su aplinkosauga susijusių tarptautinių sutarčių, konvencijų arba susitarimų bei Bendrijos teisės aktų tekstai ir su aplinka susijusių politikos sričių, planų ir programų tekstai;

b)

a punkte nurodytų dokumentų įgyvendinimo pažangos ataskaitos, kai Bendrijos institucijos arba organai jas parengia ar saugo elektronine forma;

c)

4 dalyje nurodytos aplinkos būklės ataskaitos;

d)

duomenys, gauti stebint veiklą, darančią arba galinčią daryti įtaką aplinkai, arba tokių duomenų santraukos;

e)

leidimai, darantys reikšmingą įtaką aplinkai, ir susitarimai aplinkosaugos srityje arba nuoroda, kur galima kreiptis dėl tokios informacijos arba ją rasti;

f)

poveikio aplinkai studijos ir su aplinkos elementais susiję rizikos įvertinimai arba nuoroda, kur galima kreiptis dėl tokios informacijos arba ją rasti.

3.   Atitinkamais atvejais Bendrijos institucijos ir organai gali įvykdyti 1 ir 2 dalies reikalavimus pateikdami nuorodas į interneto puslapius, kuriuose galima rasti informaciją.

4.   Komisija užtikrina, kad reguliariai, ne rečiau kaip kas ketveri metai, būtų skelbiama ir platinama ataskaita apie aplinkos būklę, įskaitant informaciją apie aplinkos kokybę ir poveikį aplinkai.

5 straipsnis

Informacijos apie aplinką kokybė

1.   Bendrijos institucijos ir organai savo įgaliojimų ribose užtikrina, kad jų surinkta informacija būtų naujausia, tiksli ir palyginama.

2.   Bendrijos institucijos ir organai, pareiškėjui paprašius, praneša, kur galima rasti informaciją, jei ji yra, apie informacijai rinkti naudojamą matavimo tvarką, įskaitant analizės metodus, bandinių ėmimą ir bandinių parengimą arba nurodo naudotą standartizuotą procedūrą.

6 straipsnis

Išimčių taikymas prašymams susipažinti su informacija apie aplinką

1.   Kiek tai susiję su Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmąja įtrauka, laikoma, kad svarbesnis visuomenės interesas atskleisti informaciją yra tuomet, kai informacija, kurios prašoma, yra susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką. Dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų kitų išimčių — nustatant, ar esama svarbesnio visuomenės intereso atskleisti informaciją, ypač atsižvelgiama į tai, kad informacija, kurios prašoma, susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką.

2.   Be Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nustatytų išimčių, Bendrijos institucijos ir organai gali atsisakyti suteikti informaciją apie aplinką, jei jos atskleidimas neigiamai paveiktų aplinkos, su kuria ta informacija susijusi, apsaugą, pavyzdžiui, retų rūšių reprodukcijos vietų apsaugą.

3.   Jeigu Bendrijos institucija ar organas turi informacijos, kurios šaltinis yra valstybė narė, ji konsultuojasi su ta valstybe nare ir taiko visas atitinkamas išimtis pagal Bendrijos teisę. Jeigu netaikoma jokia išimtis, suinteresuota institucija ar organas pateikia informaciją.

7 straipsnis

Prašymai gauti informaciją apie aplinką, kurios Bendrijos institucija ar organas neturi

Kai Bendrijos institucija ar organas gauna prašymą susipažinti su informacija apie aplinką ir ta Bendrijos institucija ar organas neturi tokios informacijos, jis kiek įmanoma greičiau praneša pareiškėjui apie Bendrijos instituciją, organą ar valdžios instituciją, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/4/EB, į kurį jo manymu galima kreiptis siekiant gauti prašomą informaciją, arba prašymą perduoda atitinkamai Bendrijos institucijai, organui ar valdžios institucijai ir apie tai praneša pareiškėjui.

8 straipsnis

Bendradarbiavimas

Iškilus neišvengiamai grėsmei žmonių sveikatai arba aplinkai, kuri atsiranda dėl žmonių veiklos arba gamtinių priežasčių, Bendrijos institucijos ir organai, paprašius valdžios institucijoms, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/4/EB, bendradarbiauja su tomis valdžios institucijomis ir joms padeda, kad pastarosios galėtų iš karto nedelsdamos išplatinti visuomenei, kuri gali būti paveikta, visą informaciją apie aplinką, kuri galėtų suteikti galimybę visuomenei imtis priemonių išvengti dėl grėsmės kylančios žalos ar ją sumažinti, jei tokią informaciją turi Bendrijos institucijos ir organai bei (arba) tos valdžios institucijos arba ji turima jų vardu.

Pirmoji pastraipa taikoma nepažeidžiant Bendrijos teisės aktuose, ypač Sprendime Nr. 2119/98/EB ir Sprendime Nr. 1786/2002/EB, nustatytų konkrečių įsipareigojimų.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

VISUOMENĖS DALYVAVIMAS RENGIANT SU APLINKA SUSIJUSIUS PLANUS IR PROGRAMAS

9 straipsnis

1.   Bendrijos institucijos ir organai atitinkamomis praktinėmis ir (arba) kitomis nuostatomis numato visuomenei išankstines ir veiksmingas galimybes tuo metu, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus, dalyvauti rengiant, keičiant arba peržiūrint su aplinka susijusius planus ar programas. Visų pirma, kai Komisija rengia pasiūlymą dėl tokio plano ar programos, kuri pateikiama kitoms Bendrijos institucijoms ar organams sprendimui priimti, ji numato visuomenės dalyvavimo tame parengiamajame etape galimybę.

2.   Atsižvelgdamos į šio reglamento tikslus Bendrijos institucijos ir organai nustato visuomenės dalį, kuriai turi arba gali turėti poveikio šio straipsnio 1 dalyje nurodytas planas ar programa, arba visuomenės dalį, kuri gali būti suinteresuota tokiu planu ar programa.

3.   Bendrijos institucijos ir organai užtikrina, kad 2 dalyje nurodyta visuomenė viešais skelbimais arba kitomis tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui elektroninėmis visuomenės informavimo priemonėmis, jei jos prieinamos, būtų informuota apie:

a)

pasiūlymo projektą, jei jis yra;

b)

informaciją apie aplinką arba aplinkos vertinimą, susijusį su rengiamu planu ar programa, jei ji yra; ir

c)

praktinę visuomenės dalyvavimo tvarką, įskaitant:

i)

administracinį subjektą, iš kurio galima gauti atitinkamą informaciją,

ii)

administracinį subjektą, kuriam galima pateikti pastabas, nuomones ar klausimus, ir

iii)

pakankamus terminus informuoti visuomenę bei jai pasirengti ir veiksmingai dalyvauti priimant sprendimą aplinkos klausimais.

4.   Pastaboms pateikti nustatomas ne mažesnis kaip keturių savaičių terminas. Jeigu organizuojami susitikimai ar posėdžiai, apie juos informuojama iš anksto, ne vėliau kaip prieš keturias savaites. Terminai gali būti sutrumpinami skubiais atvejais arba kai visuomenė jau turėjo galimybę pateikti pastabas svarstomam planui ar programai.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

VIDAUS PERŽIŪRA IR TEISĖ KREIPTIS Į TEISMUS

10 straipsnis

Prašymas peržiūrėti administracinius aktus vidaus tvarka

1.   Bet kuri nevyriausybinė organizacija, atitinkanti 11 straipsnyje nustatytus kriterijus, turi teisę pateikti prašymą dėl vidaus peržiūros Bendrijos institucijai ar organui, priėmusiam administracinį aktą pagal aplinkos apsaugos teisę arba įtariamo administracinio neveikimo atveju — tam, kuris turėjo priimti tokį aktą.

Toks prašymas pateikiamas raštu ir ne vėliau kaip per keturias savaites po vėliausios iš šių datų — administracinio akto priėmimo, pranešimo apie jį ar jo paskelbimo datos, arba įtariamo neveikimo atveju — ne vėliau kaip per keturias savaites nuo tos dienos, kai buvo paprašyta priimti administracinį aktą. Prašyme nurodomi peržiūros pagrindai.

2.   1 dalyje nurodyta Bendrijos institucija arba organas apsvarsto kiekvieną tokį prašymą, išskyrus jei prašymas yra aiškiai nepagrįstas. Savo sprendimo motyvus Bendrijos institucija ar organas nurodo atsakyme, kuris pateikiamas raštu kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per dvylika savaičių nuo prašymo gavimo.

3.   Kai Bendrijos institucija ar organas negali imtis veiksmų 2 dalyje nustatyta tvarka, nors deramai to siekia, jis kuo greičiau ir ne vėliau kaip per toje dalyje nurodytą terminą informuoja prašymą pateikusią nevyriausybinę organizaciją apie savo neveikimo priežastis ir kada jis planuoja imtis veiksmų.

Bet kokiu atveju Bendrijos institucija ar organas imasi veiksmų per aštuoniolika savaičių nuo prašymo gavimo.

11 straipsnis

Teisės įgijimo Bendrijoje kriterijai

1.   Nevyriausybinė organizacija turi teisę pateikti prašymą dėl vidaus peržiūros pagal 10 straipsnį, jeigu:

a)

ji yra savarankiškas pelno nesiekiantis juridinis asmuo pagal valstybės narės nacionalinę teisę ar praktiką;

b)

svarbiausias jos nurodomas tikslas — skatinti aplinkos apsaugą pagal aplinkos apsaugos teisę;

c)

ji veikia daugiau kaip dvejus metus ir aktyviai siekia savo tikslo, kaip nurodyta b punkte;

d)

klausimas, dėl kurio pateiktas prašymas dėl vidaus peržiūros, priskirtinas jos tikslui ir veiklos sričiai;

2.   Komisija priima nuostatas, reikalingas užtikrinti nuoseklų ir skaidrų 1 dalyje minėtų kriterijų taikymą.

12 straipsnis

Nagrinėjimas Teisingumo Teisme

1.   Nevyriausybinė organizacija, pateikusi prašymą dėl vidaus peržiūros pagal 10 straipsnį, gali pradėti teisminį procesą Teisingumo Teisme pagal atitinkamas Sutarties nuostatas.

2.   Kai Bendrijos institucija arba organas nesiima veiksmų pagal 10 straipsnio 2 arba 3 dalį, nevyriausybinė organizacija gali pradėti teisminį procesą Teisingumo Teisme pagal atitinkamas Sutarties nuostatas.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Taikymo priemonės

Prireikus Bendrijos institucijos ir organai savo darbo tvarkos taisykles suderina su šio reglamento nuostatomis. Tokie pataisymai įsigalioja nuo… (9).

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo… (10).

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

…

Tarybos vardu

Pirmininkas

…

(1)  OL C 117, 2004 4 30, p. 52.

(2)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 123E, 2004 4 29, p. 612), 2005 m. liepos 18 d. Tarybos bendroji pozicija ir... m.... d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1600/2002/EB, nustatantis šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (OL L 242, 2002 9 10, p. 1).

(4)  Ketvirtoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa (OL C 328, 1987 12 7, p. 1), Penktoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa (OL C 138, 1993 5 17, p. 1).

(5)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(6)  OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

(7)  OL L 268, 1998 10 3, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(8)  OL L 271, 2002 10 9, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 786/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 7).

(9)  …

(10)  …

TARYBOS MOTYVŲ PAREIŠKIMAS

I.   ĮVADAS

Komisija 2003 m. spalio 28 d. priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo EB institucijoms ir organams.

Europos Parlamentas 2004 m. kovo 29 d. — balandžio 1 d. sesijoje priėmė nuomonę po pirmojo svarstymo.

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo nuomonę priėmė 2004 m. balandžio 29 d. (1)

Taryba bendrąją poziciją priėmė 2005 m. liepos 18 d.

II.   TIKSLAS

Siūlomo reglamento tikslas — Orhuso konvencijos principus taikyti Bendrijos institucijoms ir organams, Bendrijos lygiu nustatant teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais reikalavimų sistemą. Todėl jis padeda siekti Bendrijos aplinkos politikos tikslų, nurodytų EB sutarties 174 straipsnio 1 dalyje. Galiausiai, priėmus šį pasiūlymą dėl reglamento, pasauliniu lygiu būtų parodyta, kad Europos bendrija yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę aplinkosaugos srityje.

III.   BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ

1.   Bendrieji klausimai

Į bendrąją poziciją pažodžiui, iš dalies arba iš esmės įtraukta daugelis Europos Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtų pakeitimų. Pirmiausia, buvo patikslinti ir sustiprinti procedūriniai reikalavimai, kurių Bendrijos institucijos ir organai turi laikytis visuomenės informavimo ir visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus srityse. Dėl teisės kreiptis į teismus buvo supaprastinti kriterijai, pagal kuriuos suteikiama teisė pateikti prašymą dėl vidaus peržiūros. Reikalavimus atitinkantiems subjektams (šiuo metu jie apibrėžiami kaip nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios nustatytus kriterijus) nebėra būtina veikti Bendrijos lygiu, tačiau prašymai turi būti susiję su Bendrijos lygiu sprendžiamais klausimais, t. y. atitikti 2 straipsnio f dalyje pateiktą aplinkos apsaugos teisės sąvokos apibrėžimą.

Tačiau kiti pakeitimai bendrojoje pozicijoje nėra atspindėti, nes Taryba nutarė, kad jie buvo nereikalingi ir (arba) nepageidaujami ar pirminio Komisijos pasiūlymo nuostatos buvo išbrauktos arba visiškai perrašytos.

Bendrojoje pozicijoje taip pat yra kitų pakeitimų, nenumatytų Europos Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtoje nuomonėje. Be to, buvo atlikta keletas redakcinių pakeitimų, siekiant teksto aiškumo ar bendro reglamento nuoseklumo.

2.   Konkretūs klausimai

Pirmiausia, Taryba sutarė, kad:

—

39, 40 ir 41 pakeitimai nebuvo priimtini, nes tvarus vystymasis nepatenka į Konvencijos taikymo sritį ir neatitinka EB sutarties 174 straipsnio dėl aplinkos politikos tikslų,

—

1 pakeitimas atitiko 7 konstatuojamosios dalies formuluotę,

—

56 pakeitimas būtų sukūręs iš dalies sutampantį išimčių režimą: Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 numatytas pakankamas pagrindas, kad būtų užtikrintas Konvencijos laikymasis,

—

3, 7 ir 10 pakeitimuose buvo numatyta daugiau, nei reikalaujama pagal Orhuso konvenciją, ir todėl jie nėra reikalingi Konvencijos laikymuisi užtikrinti,

—

5 pakeitimas nebuvo susijęs su konkrečiomis reglamento nuostatomis; į susirūpinimą, kad procedūras reikėtų racionalizuoti, pirmiausia atsižvelgiama bendrosios pozicijos 10–12 straipsniuose,

—

8 ir 44 pakeitimai nebuvo reikalingi, kadangi sąvoka „reikalavimus atitinkantis subjektas“ buvo išbraukta iš teksto,

—

9 pakeitimas nebuvo priimtinas, nes bendrojoje pozicijoje pateikiamas sąvokos „informacija apie aplinką“ apibrėžimas buvo perimtas iš Direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką,

—

16 pakeitime buvo numatyta daugiau nei Direktyvos 2003/4/EB nuostatose dėl informacijos platinimo, ir juo būtų buvę sukurta nereikalinga administracinė našta,

—

17 ir 19 pakeitimuose buvo kartojamos nuostatos, kurios jau yra aiškios Reglamente (EB) Nr. 1049/2001,

—

21, 22 ir 23 pakeitimai pasirodė per daug įpareigojantys: pagal bendrus reglamente išdėstytus principus institucijos ir organai turėtų patys spręsti, kokiu būdu reikia atsižvelgti į visuomenės dalyvavimo rezultatus,

—

25 pakeitimas negalėjo būti priimtas, nes pagal jį būtų labai sulėtėjusios procedūros,

—

30, 42, 47, 48, 49, 50, 52 ir 53 pakeitimai buvo nepriimtini, kadangi pagal Orhuso konvenciją Šalys pačios nustato sąlygas, pagal kurias suteikiama teisė kreiptis į teismus. Išskyrus tai, kad pagal bendrąją poziciją sąvoka „reikalavimus atitinkantis subjektas“ taikoma tik tam tikras sąlygas atitinkančioms nevyriausybinėms organizacijoms, šioje pozicijoje atidžiai laikomasi EB sutarties 230 straipsnio 4 dalies ir 232 straipsnio 3 dalies nuostatų, kurių pakanka, kad būtų užtikrintas Konvencijos laikymasis,

—

51 pakeitimas buvo nereikalingas, kadangi EB sutarties 195 straipsnyje nustatytų sąlygų kreiptis į ombudsmeną pakanka, kad būtų užtikrintas Konvencijos laikymasis; todėl jų nereikėtų keisti,

—

Kai kurioms 33, 35 ir 58 pakeitimų dalims buvo pritarta. Tačiau, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos teisės sąvokos apibrėžimą, kaip pirmiau paaiškinta kalbant apie 39, 40 ir 41 pakeitimus, laikyta, kad šiame dokumente nėra tinkama įterpti nuorodą į tvarų vystymąsi. Be to, bendroji pozicija užtikrina, kad nustatant kriterijus, pagal kuriuos suteikiama teisė pateikti prašymą (dabar 11 straipsnis), būtų išvengta teisinės dviprasmybės,

—

36 pakeitimas nebėra reikalingas, kadangi atitinkamas straipsnis buvo išbrauktas (pirminio pasiūlymo 13 straipsnis), o 12 straipsnis buvo perrašytas (dabar 11 straipsnis),

—

37 ir 38 pakeitimai turėtų būti atmesti, kadangi ne visos Bendrijos institucijos ir organai turės automatiškai pritaikyti savo darbo tvarkos taisykles. Jei to prireiktų, šiam tikslui, o vėliau — ir naujo reglamento taikymui turėtų būti suteikta pakankamai laiko.

IV.   IŠVADOS

Taryba mano, kad bendrojoje pozicijoje pateikiamas suderintų priemonių paketas, kuriuo pagrįstomis sąnaudomis būtų prisidėta siekiant EB sutarties 174 straipsnio 1 dalyje nurodytų Bendrijos aplinkos politikos tikslų, užtikrinant Orhuso konvencijos reikalavimų laikymąsi ir suderinamumą su esamais teisės aktais, pirmiausia su Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001.

Ji tikisi konstruktyvių diskusijų su Europos Parlamentu, kad reglamentas būtų priimtas kuo greičiau.

(1)  OL C, 2004 4 30, p. 52.