17.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 65/38

1.1

Europos Komisija paprašė EESRK pateikti nuomonę dėl pasiūlymo priimti reglamentą, nustatantį finansinių intervencijų (skiriant joms 2 milijonus 583 tūkstančių eurų), būtinų bendrai žuvininkystės politikai (BŽP) įgyvendinti, tvarką, papildančio pasiūlymą priimti Tarybos reglamentą dėl Europos žuvininkystės fondo (1) (EŽF), kuriam skirtas 4 milijonų 963 tūkstančių eurų biudžetas.

1.2

BŽP tikslas — pagerinti finansinių intervencijų veiksmingumą. Svarstomu pasiūlymu siekiama prisidėti gerinant įgyvendinimo ir finansinių intervencijų konkrečiose srityse sąlygas, kiekvienai šių sričių nustatant konkrečius tikslus.

1.3

Šiuo metu Komitetas labai susirūpinęs dėl to, kad dar nėra sprendimo dėl 2007–2013 m. biudžeto priėmimo. Jo nuomone, Europos Sąjunga atsidūrė sunkioje padėtyje, iš kurios ištrūkti jai prireiks didelių politinių pastangų. BŽP finansuoti bus įmanoma tik su sąlyga, kad išliks nepakitę svarstomo pasiūlymo dėl reglamento ir EŽF biudžetai. Komitetas ragina Tarybą priimti tokius politinius sprendimus, kurie nekliudytų finansuoti BŽP. Kitaip tariant, reikia užtikrinti tausojančią vandenų gyvųjų išteklių eksploataciją, nes tai yra būtina sąlyga siekiant išlaikyti tvarią ekonominę, gamtinę ir socialinę aplinką. Šiuo atžvilgiu EESRK apgailestauja, kad Taryba iki šiol nepriėmė jokio sprendimo dėl Europos žuvininkystės fondo.

1.4

Pasiūlyme dėl reglamento išdėstytos keturios veiklos sritys, kurioms taikomos Bendrijos finansinės priemonės:

1.5

Komitetas mano, kad šis pasiūlymas dėl reglamento yra būtinas ir pritaria pirmiau minėtų taikymo sričių pasirinkimui.

2.1.1

Finansinėmis priemonėmis, skirtomis BŽP taisyklių kontrolei ir įgyvendinimui, siekiama gerinti valstybių narių žvejybos veiklos kontrolę bei Komisijos tarnybų vykdomą vertinimą bei kontrolę. Šiomis Bendrijų finansinėmis priemonėmis bus galima padengti valstybių narių išlaidas, skirtas naujoms technologijoms kontrolės srityje įsigyti, mokymo programoms, inspektavimo ir stebėjimo pagrindinėms programoms bei informaciniams seminarams ir paskaitoms rengti.

2.1.2

Finansavimo priemonėmis taip pat bus galima padengti išlaidas, susijusias su administraciniais susitarimais su Jungtiniu tyrimų centru, su Komisijos inspektorių vykdoma kontrolės veikla ir su įmokomis į Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros biudžetą.

2.1.3

Komitetas pritaria siūlomoms priemonėms kontrolės ir stebėjimo srityje.

2.2.1

Antrajai veiklos sričiai pasiūlyme dėl reglamento numatoma valstybėms narėms suteikti finansinę paramą, leisiančią joms parengti duomenų bazes, sukomplektuotas daugiamečių tyrimų pagrindu, kaupiant informaciją biologijos, aplinkosaugos ir ekonomikos srityse; taip bus galima įvertinti išteklių apimtis, nustatyti žvejybos lygius bei žūklių poveikį ištekliams, tirti jūrų ekosistemą bei atlikti žvejybos pramonės rezultatų Bendrijos vandenyse ir už jos ribų vertinimą.

2.2.2

Šias duomenų bazes sudarys valstybių narių sukaupti pagrindiniai duomenys ir Komisijos pateikti papildomi duomenys.

2.2.3

Kadangi žuvininkystės valdymas priklauso nuo turimų duomenų apie biologinę žuvininkystės išteklių būklę ir apie žvejybos laivynų veiklą, EESRK pritaria finansinėms priemonėms, skirtoms valstybių narių vykdomam pagrindinių duomenų kaupimui. Jis taip pat pritaria Komisijos vykdomo papildomų duomenų kaupimo finansavimui, kad šie duomenys padėtų optimizuoti ir standartizuoti valstybių narių pagrindinių duomenų kaupimą. Tačiau Komitetas mano, kad, siekiant pagerinti žuvininkystės valdymą, per valstybes nares, reikėtų finansuoti ir tas žuvininkystės sektoriaus išlaidas, kurios susijusios su tyrimais, leidžiančiais įvertinti viso sektoriaus socialinę ir ekonominę padėtį bei žvejybos veiklos poveikį aplinkai.

2.2.4

Dėl BŽP reformos atsirado naujų mokslinių konsultacijų, ypač susijusių su ekosisteminio metodo taikymu ir mišrių žuvininkystės išteklių valdymu, poreikis. Todėl Komitetas pritaria išlaidoms, skirtoms Bendrijų finansinėms priemonėms mokslinių konsultacijų srityje.

2.2.5

Vis dėlto, EESRK primena, kad pagal prašymus, išdėstytus nuomonėje dėl Europos žuvininkystės fondo (2), finansinė pagalba turėtų taip pat padengti mokslinių konsultacijų žuvininkystės sektoriui išlaidas. Finansinė parama šioje srityje turi didelę reikšmę tinkamam BŽP taisyklių įgyvendinimui.

2.3.1

Kalbant apie trečiąją veiklos sritį, finansinėmis priemonėmis siekiama suinteresuotus sektoriaus dalyvius įtraukti į kiekvieno BŽP etapo įgyvendinimą, nuolat informuojant juos apie BŽP tikslus ir su jais susijusias priemones. Ši finansinė pagalba bus teikiama per ES žuvininkystės ir akvakultūros patariamąjį komitetą, regionų patariamuosius komitetus ir Europos Komisijos rengiamus informacinius ir mokymo seminarus.

2.3.2

Komitetas pritaria šioms priemonėms ir mano, kad Komisija turėtų numatyti galimybę pratęsti regionų konsultacinių komitetų veiklos finansavimo laikotarpį, kaip tai nurodyta pasiūlymo dėl reglamento priede esančios finansinės ataskaitos 5 straipsnio 3 dalyje.

2.4.1

Tarptautinių santykių srityje finansinės priemonės padengs išlaidas, susijusias su žvejybos susitarimais, įskaitant partnerystės susitarimus žuvininkystės sektoriuje, ir su Europos Bendrijos dalyvavimu tarptautinėse organizacijose. EESRK nuomone, pagrindiniai šios srities tikslai yra žuvininkystės išteklių išsaugojimas ir tausojantis jų naudojimas trečiųjų šalių vandenyse ir atviroje jūroje, taip pat darbo vietų išsaugojimas nuo žvejybos priklausomuose regionuose.

2.4.2

Komiteto manymu, Bendrijos politikos visumai labai svarbu, kad Europos Sąjunga dalyvautų visose tarptautinėse organizacijose, susijusiose su žuvininkyste ar jūros teise, nes tarptautinių žuvininkystės išteklių ateitis priklauso nuo tinkamo tarptautinių organizacijų valdymo. Todėl Komitetas pritaria tarptautinių santykių srityje numatytoms Bendrijų finansinėms priemonėms.

2.4.3

EESRK mano, kad žuvininkystės sektoriaus atstovų dalyvavimo tarptautinių organizacijų posėdžiuose išlaidos, valstybėms narėms ar Komisijai paprašius, turėtų būti apmokamos iš šiai sričiai skirtų finansinių priemonių.

2.5.1

Komitetas pritaria Bendrijos finansinėms priemonėms, skirtoms išlaidoms, susijusioms su pasiūlymo dėl reglamento įgyvendinimui reikalinga pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla.

3.1

Pasiūlyme dėl reglamento nustatytos finansinių priemonių bendro finansavimo normos, taikomos skirtingoms išlaidoms kiekvienoje taikymo srityje. EESRK neturi jokių pastabų dėl numatytų normų.

3.2

Pasiūlyme dėl reglamento draudžiama gauti pagalbą vienu metu iš kelių Bendrijos finansinių priemonių ir nurodoma, kad veiklai, kuri finansuojama pagal svarstomo reglamento nuostatas, negalės būti teikiama pagalba iš kitų Bendrijos finansinių instrumentų. Komitetas laikosi nuomonės, kad finansiniai instrumentai, kuriais naudojamasi įgyvendinant kitas Bendrijos politikos kryptis, ypač vystymo, mokslinių tyrimų, užsienio prekybos ar aplinkos srityse, galėtų būti panaudoti ir su tarptautiniais santykiais susijusiai veiklai, numatytai svarstomame pasiūlyme dėl reglamento. Pati Komisija savo „Komunikate dėl integruotos teisinės sistemos, taikomos partnerystės su trečiosiomis šalimis susitarimams žuvininkystės sektoriuje“ aiškiai nurodo, kad pagrindinis Europos Sąjungos tikslas — įgyvendinant BŽP bei kitas Bendrijos politikos kryptis, susijusias su vystymu, moksliniais tyrimais, prekyba, aplinka, — prisidėti prie tausojančios žuvininkystės.

3.3

Galiausiai, pasiūlyme dėl reglamento numatyta kiekvienos taikymo srities finansavimo tvarka. Joje tiksliai nurodyta, kaip ir kada valstybės narės turi Komisijai pateikti paraiškas dėl finansavimo priemonių. Joje taip pat nurodyta, kaip Komisija paskirsto lėšas nustatydama visą sumą, bendro finansavimo normas bei kitas paraiškoms dėl finansavimo taikomas sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, kad reglamente, be kita ko, numatyta Bendrijos finansinių interesų apsauga prevencinėmis kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla priemonėmis: suteiktos finansinės pagalbos inspektavimu, kontrole ir auditu, Komitetas pritaria reglamente numatytai finansavimo ir kontrolės tvarkai.

4.1

EESRK pritaria pasiūlymui priimti Tarybos reglamentą, nustatantį Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūros teisei įgyvendinti, ir ragina Komisiją atsižvelgti į toliau pateiktas pastabas.

4.2

Komitetas laikosi nuomonės, kad pasiūlymui priimti Tarybos reglamentą dėl Europos žuvininkystės fondo (EŽF) papildyti yra būtinas pasiūlymas dėl reglamento, nustatančio Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūros teisei įgyvendinti.

4.3

Komitetas labai apgailestauja, kad šio dokumento rengimo metu dar nebuvo jokio sprendimo dėl 2007–2013 m. — laikotarpio, kuriuo bus taikomos šioje nuomonėje numatytos finansinės priemonės, — biudžeto priėmimo. Jis reiškia apgailestavimą ir dėl to, kad Taryba nepriėmė jokio sprendimo dėl pasiūlymo priimti reglamentą dėl Europos žuvininkystės fondo.

4.4

EESRK ragina Komisiją sekti, kad nė vienas biudžeto pakeitimas dėl finansinių perspektyvų, nepaveiktų BŽP biudžeto taip, jog taptų įmanoma įgyvendinti BŽP reforma siekiamų tikslų.

4.5

Numatytos taikymo sritys yra būtinos ir pakankamai apibrėžtos, nes pasiūlymas dėl reglamento suteikia valstybėms narėms ir Komisijai atitinkamas finansines priemones veiksmingesniam BŽP įgyvendinimui

4.6

Kalbant apie reglamente apibrėžtas veiklos sritis, Komitetas norėtų atkreipti Komisijos dėmesį į mokslinių konsultacijų gerinimo svarbą. Tausojančiam žuvies išteklių vystymui ir BŽP sėkmei užtikrinti reikalingi labai tikslūs, patvirtinti ir nuolat atnaujinami moksliniai duomenys apie skirtingų žuvies rūšių būklę. Bendrijos bei nacionaliniu lygiu vykdoma aktyvi gamtos paveldo įstaigų ir žuvininkystės sektoriaus veikla verčia Europos Sąjungą imtis mokslinių tyrimų siekiant geriau pažinti savo pačios ir tarptautinius žuvies išteklius.

4.7

Komitetas mano, kad, tęsiant veiklą šia linkme ir siekiant gerinti mokslines konsultacijas, per valstybes nares reikėtų, finansuoti ir tas žuvininkystės sektoriaus išlaidas, kurios susijusios su tyrimais, leidžiančiais įvertinti viso sektoriaus socialinę ir ekonominę padėtį bei žvejybos veiklos poveikį aplinkai. Jis mano, kad finansinė pagalba turėtų taip pat padengti mokslinių konsultacijų žuvininkystės sektoriui išlaidas.

4.8

Komitetas pritaria finansinėms priemonėms, numatytoms BŽP valdymo srityje ir skirtoms įtraukti visus suinteresuotus dalyvius į kiekvieną BŽP įgyvendinimo etapą, nuolat informuojant juos apie šios veiklos tikslus.

4.9

Kalbant apie regionų konsultacinius komitetus (RKK), Komitetas mano, kad reikėtų pratęsti jų veiklos išlaidų finansavimo laikotarpį.

4.10

EESRK laikosi nuomonės, kad Europos Sąjungos dalyvavimas tarptautinėse organizacijose, susijusiose su žuvininkyste ar jūrų teise, yra labai svarbus, todėl pritaria šioje srityje numatytoms Bendrijos finansinėms priemonėms ir pagalbai, skirtai žvejybos susitarimams, įskaitant partnerystės susitarimus žuvininkystės sektoriuje, nes visos šios priemonės būtinos siekiant užtikrinti žuvies išteklių išsaugojimą ir tausojantį jų naudojimą trečiųjų šalių vandenyse bei atviroje jūroje, kartu išsaugant darbo vietas nuo žvejybos priklausančiuose regionuose.

4.11

Tačiau EESRK mano, kad žuvininkystės sektoriaus atstovų dalyvavimo tarptautinių organizacijų posėdžiuose išlaidos, valstybėms narėms ar Komisijai paprašius, turėtų būti apmokamos iš tarptautinių santykių sričiai numatytų finansinių priemonių.

4.12

Galiausiai, EESRK mano, kad finansiniai instrumentai, kuriais naudojamasi įgyvendinant kitas Bendrijos politikos kryptis vystymo, mokslinių tyrimų, užsienio prekybos ar aplinkos srityse taip pat galėtų būti panaudoti BŽP tarptautinių santykių srityje.