17.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 65/22

1.1

Įvairūs augimo, užimtumo ir naujovių diegimo rodikliai rodo, kad paskutiniais metais Europos Sąjungos konkurencingumas pasaulyje susilpnėjo ir šis procesas tebesitęsia. ES didžiausiu ekonominiu ir socialiniu iššūkiu tampa kova su nedarbu, naujų darbo vietų kūrimas ir tam būtino ekonomikos augimo, kuriam reikalingas tvirtas pagrindas, skatinimas.

1.2

Pasitinkant šiuos iššūkius pagrindinis vaidmuo tenka įmonėms. 98 % Europos įmonių yra mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ). Privačiame sektoriuje jos suteikia 55 % darbo vietų. MVĮ turi didelį inovacinį potencialą gamybos procesų, produktų ir paslaugų srityse.

1.3

Daug įmonių naudojasi Europos vidaus rinkos pranašumais. Vis dėlto dažnai jos negali tinkamai pasinaudoti tų pranašumų teikiamomis galimybėmis dėl tebesančių suvaržymų, ribotų žmogiškųjų ir finansinių išteklių ir nepakankamos informacijos. Padėti galėtų nuoseklus Lisabonos strategijos įgyvendinimas, vidaus rinkos tobulinimas ir naujų rinkų atvėrimas, geresnis teisinis reglamentavimas ir skatinimo programos, teikiančius naudos visai Europai.

1.4

Didinant konkurencingumą ir naujovių diegimą Europoje taip pat gali gerokai prisidėti šiuolaikiškos administracinės struktūros ir efektyviai dirbančios viešosios tarnybos. Tarptautinė visų lygių institucijų partnerystė gali pagerinti būtiną bendradarbiavimą administravimo srityje, palengvinti keitimąsi patirtimi ir leisti visiems naudotis geriausių sprendimų pavyzdžiais.

2.1

Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programa (toliau — Pagrindų programa) 2007 — 2013 m. turi prisidėti įgyvendinant atnaujintą Lisabonos strategiją ir Bendrijos darnaus vystymosi strategiją.

2.2

Pagrindų programa tęsia esamas Bendrijos paramos programas, skirtas įvairioms politikos sritims, ir sujungia jas numatydama nuoseklų teisinį pagrindą. Programai įgyvendinti Komisija siūlo skirti 4 212,6 mln. eurų.

2.3

Pagrindų programa skiriama visoms valstybėms narėms, ES narystės siekiančioms valstybėms, Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėms ir Vakarų Balkanų valstybėms. Kitos trečiosios šalys gali joje dalyvauti, jeigu tai numatyta su jomis sudarytuose dvišaliuose susitarimuose.

2.4

Pagrindų programos tikslas yra skatinti įmonių (ypač MVĮ) konkurencingumą, spartinti naujoves ir jų diegimą rinkoje, pagreitinti informacinės visuomenės kūrimą ir skatinti energijos efektyvumą ir naujų bei atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą visuose sektoriuose.

2.5

Remiantis EB sutarties 156 straipsnio, 157 straipsnio 3 dalies ir 175 straipsnio 1 dalies nuostatomis turi būti parengtas visaapimantis ir nuoseklus teisinis pagrindas specifinėms Bendrijos paramos programoms ir atitinkamoms kitų Bendrijos programų dalims Europos produktyvumui, naujovių diegimui ir tvariam augimui spartinti svarbiose srityse, kuris tuo pačiu metu padės spręsti papildomas aplinkosaugos problemas. Pagrindų programą sudaro trys specifinės paprogramės.

2.6

Verslininkystės ir naujovių programa turi apimti priemones, skatinančias verslo iniciatyvą, naujoves ir konkurencingumą. Ji skiriama visų ekonomikos sektorių, tiek technologiškai labai išvystytų, tiek tradicinių, įmonėms. Turi būti pagerintas MVĮ steigimo ir plėtojimo finansavimas. Kiti svarbiausi uždaviniai yra įmonių bendradarbiavimas, naujovių skatinimas ir ekologinių technologijų diegimo rėmimas. Šiai specifinei programai numatyta 2 631 mln. eurų.

2.7

IRT politikos rėmimo programa turi skatinti įmones, administravimo ir valstybines paslaugų įmones diegti informacijos ir ryšių technologijas. Pasiūlytos priemonės sukonkretina ir remia naująją ES iniciatyvą „i2010“, kuri artimiausiais metais taps bendros Europos informacinės erdvės kūrimo ir informacinių produktų bei paslaugų vidaus rinkos stiprinimo veiksmų pagrindu. Programai įgyvendinti numatyta 801,6 mln. eurų.

2.8

Programa „Pažangi energetika Europai“ siekiama remti darnų vystymąsi energetikos sektoriuje, pagerinti tiekimo saugumą ir energijos efektyvumą, sumažinti Europos priklausomybę nuo energijos importo ir padidinti atsinaujinančios energijos bendro vidaus sunaudojimo dalį iki 12 %. Bus remiami projektai, skirti remti tvarios energetikos technologijas, geresnes administracines struktūras ir tinklų kūrimą, taip pat projektai, atkreipiantys dėmesį į poreikį naudoti tvarią energiją. Taip pat tęsti savo veiklą turi Komisijos įsteigta Pažangios energetikos vykdomoji agentūra. Programai įgyvendinti numatyta 780 mln. eurų.

2.9

Pagrindų programa įgyvendinama remiantis metinėmis darbų programomis, kurių vykdymą siekia užtikrinti Komisija. Vadybos komitetai turi užtikrinti šios programos remiamų priemonių valstybėse narėse taikymą ir veiksmų nacionaliniu lygmeniu darną.

3.1

Pasiūlymas dėl Pagrindų programos yra platus ir apima įvairias politikos sritis ir programas. Pastabos susijusios tik su aspektais, kuriems Komitetas teikia ypatingą svarbą arba į kuriuos Komitetas siūlo pažvelgti kitu požiūriu.

3.2

Komitetas sveikina Pagrindų programą kaip svarbų žingsnį kuriant sinergijas įmonių konkurencingumui bei naujovių diegimui skatinti ir darniam vystymuisi remti. Siūlomos priemonės ir instrumentai gali labai prisidėti stiprinant socialinę sanglaudą, skatinant darnų ekonomikos vystymąsi ir siekiant Lisabonos strategijos iškeltų augimo ir užimtumo tikslų. Komisija taip pat ir pasiūlytame veiksmų plane dėl atgaivintos Lisabonos strategijos (COM(2005) 330) pabrėžia Pagrindų programos, kaip svarbios Bendrijos politikos sudėtinės dalies, reikšmę.

3.3

Wim Kok pateiktoje 2004 m. ataskaitoje nurodytos pagrindinės sąlygos, turinčios lemiamą reikšmę Europos ekonomikos konkurencingumui. Jis pagrįstai rekomendavo toliau vystyti žinių visuomenę, stiprinti vidaus rinką, gerinti ekonominę aplinką, modernizuoti darbo rinką (taip pat remiant „mokymosi visą gyvenimą“ ir „aktyvaus senėjimo“ strategijas) ir skatinti ekologines naujoves. Komitetas laiko visų pirma valstybių narių pareiga imtis reikiamų žingsnių, kad sukūrus tam būtinas sąlygas būtų didinamas įmonių konkurencingumas. ES paramos ir skatinimo programas Komitetas laiko svarbia ir veiksminga papildoma priemone. Be Pagrindų programos, ypač svarbios yra Mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų programa, „mokymosi visą gyvenimą“ strategija ir struktūriniai fondai.

3.4

Įmonės didina savo inovacinį pajėgumą ne tik naudodamosi technologine pažanga. Naujovės apima ir verslumo įsitvirtinimą visuomenėje ir kiekvienos šalies kultūroje, vadybos žinių gilinimą, atsakingą vadovavimą įmonėms ir tarptautinį įmonių bendradarbiavimą. Nustatant Pagrindų programos tikslus, būtų klaidinga naujoves suvokti pernelyg siaurai ir dėl to neišnaudoti visų didesnio augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos galimybių. Įmonės yra svarbiausi inovacijos proceso dalyviai, ir socialiniai partneriai turėtų deramai dalyvauti įgyvendinant naujoves.

3.5

Naujovės gimsta žmonių protuose. Aukštas švietimo ir mokymo lygis yra nuolatinio inovacinių gebėjimų augimo Europos Sąjungoje prielaida. Darbdavių, darbuotojų, vyriausybių, aukštųjų mokyklų ir bendrojo lavinimo mokyklų bei kitų atitinkamų institucijų bendra pareiga yra toliau stiprinti mūsų visuomenių inovacinį potencialą. Tarptautiniai projektai gali taip pat prisidėti įgyvendinant nacionaliniu lygiu priemones, kuriomis remiamas žinių visuomenės kūrimas. Komitetas palankiai vertina kryptingą švietimo ir mokymo ES skatinimą programomis „Sokrates“ (bendra švietimo programa), „Tempus“ (aukštųjų mokyklų srityje) ir „Leonardo da Vinci“ (profesinis ugdymas). Integruota švietimo, mokymo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi veiksmų programa 2007–2013 m. taip pat gali svariai prisidėti stiprinant įmonių inovacinius gebėjimus ir sėkmingai įgyvendinant Pagrindų programą.

3.6

Komitetas pritaria Komisijos ketinimui stiprinti įmonių konkurencingumą ir inovacinius gebėjimus rengiant geresnes teisines priemones ir reguliariai peržiūrint esamus teisės aktus, susijusius su neproporcinga mokesčių našta įmonėms. Ypač svarbus bet kokių naujų teisės normų veiksmingo poveikio įvertinimas. Atlikdama šio poveikio įvertinimą, Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Konkurencingumo taryba ir Europos Parlamentu.

3.7

Komitetas pritaria Komisijos požiūriui, kad horizontalios ir koordinuotos ES priemonės gali duoti didesnę naudą. Ypač svarbu bus teikti įmonėms glaudžiai su praktika susijusią informaciją ir sudaryti joms visas galimybes naudotis prieinamomis Pagrindų programos priemonėmis ir instrumentais.

3.8

Komitetas remia Komisijos nustatytą tikslą remti Pagrindų programa ne tik technologiniu požiūriu labai išvystytus, bet ir tradicinius ekonomikos sektorius. Kaip tik šie sektoriai, suteikus jiems galimybę stiprinti savo konkurencingumą ir inovacinius gebėjimus, gali dar labiau prisidėti didinant užimtumą ir stiprinant socialinę sanglaudą. Paslaugų ir logistikos srityse taip pat glūdi didžiulis potencialas.

3.9

Komitetas ragina Komisiją pernelyg nesusiaurinti Pagrindų programos tikslinių grupių sąvokos, kad tiek įvairiuose regionuose, tiek sektoriuose būtų užtikrinta kuo didesnė bendra nauda. Taip pat ir kooperacinės įmonės, jungtinės įmonės, savitarpio pagalbos bendrovės („mutuals“), inovacinės tik ką įsteigtos įmonės ir mikroįmonės gali prisidėti stiprinant ES konkurencingumą ir inovacinius gebėjimus. Pavyzdžiui, gali būti panaudoti kooperacinių įmonių pranašumai, susiję su jų dydžiu, kurie teigiamai veikia jų patekimą į rinką (įskaitant dalyvavimą didesniuose viešuosiuose konkursuose), padėtį rinkoje, vadovaujančio personalo potencialo stiprinimą, kvalifikacijos kėlimą ir mokslinių tyrimų apimtis. Naudotis Pagrindų programos projektais galės tikslinės grupės, parengusios tinkamas koncepcijas, stiprinančias konkurencingumą ir diegiančias naujoves ir todėl nusipelnančios gauti paramą. Aiškinant Bendrąją programą, svarbus vaidmuo tenka fondams, asociacijoms bei Pramonės ir prekybos rūmams.

3.10

Atsižvelgiant į biudžetų suvaržymus valstybėse narėse ir Europos lygmeniu, nustatytas Pagrindų programos išlaidų limitas. Komitetas tikisi, kad būsimame nutarime dėl artimiausios finansų perspektyvos bus numatytos pakankamos lėšos programai įgyvendinti. Kartu turi būti užtikrintas kryptingas, veiksmingas ir į rezultatus orientuotas lėšų, skirtų tikslinėms grupėms, naudojimas. Komisija turi patikrinti, kiek lėšų, šiuo metu numatytų programos valdymui, gali būti panaudotos projektams įgyvendinti.

3.11

Komitetas pritaria Komisijos ketinimui įvertinti savo patirtį, sukauptą vykdant esamas programas, ištaisyti galimas silpnąsias vietas ir įgyvendinant Pagrindų programą remtis geriausia patirtimi. Sėkmingai įgyvendinti programą padės visoms šalims suprantamos „gairės“ ir „stebėsena“. Visos išvados, kurios galėtų padėti Pagrindų programą padaryti veiksmingesnę, turi būti iš karto įtraukiamos į metinius darbų planus. Komisija ir su programos įgyvendinimu susijusios įstaigos turi kritiškai įvertinti, ar pusės įgyvendinimo periodo rezultatai verčia koreguoti programą. Tai darant, turi būti atsižvelgta į įmonių ir kitų tikslinių grupių patirtį. Vis dėlto neleistina bet kokiu metu apsunkinti projekto dalyvių planavimo veiklos.

3.12

Komitetas didelę reikšmę teikia tam, kad valstybės narės atsižvelgtų į „prisidėjimo“ idėją. Jos primygtinai raginamos toliau vykdyti savo nacionalines skatinimo programas numatyta apimtimi neatsižvelgiant į Europos paramą. Komitetas taip pat mano, kad valstybės narės turi laikytis sutarto tikslo - tris procentus bendro vidaus produkto skirti moksliniams tyrimams ir vystymui. Pagrindų programos įgyvendinimas jokiais būdais neturi mažinti valstybių narių pastangų siekti šio tikslo.

3.13

Komisija pagrįstai nurodo, kad būtina glaudi Pagrindų programos priemonių bei instrumentų ir kitų ES programų bei iniciatyvų sąsaja. Ypač svarbus yra ryšys su 7-ąja mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programa, mokymosi visą gyvenimą strategija ir struktūrinės politikos programomis. Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų suderinti visų dalyvaujančių generalinių direktoratų tikslai. Turi būti užtikrintas visų susijusių organų veiklos ir sprendimų skaidrumas. Tiek horizontalios, tiek vertikalios sinergijos tarp ES ir valstybių narių, taip pat tarp verslo, mokslinių tyrimų ir administravimo institucijų visa apimtimi bus pasiektos tik tada, jei šių programų svarbiausi uždaviniai bus tinkamai suderinti tiek turinio, tiek organizaciniu požiūriais.

4.1

Įgyvendinant pagrindų programą svarbu, kad tikslinės grupės galėtų paprastai naudotis numatytomis programomis. Praeityje tai nebuvo visiškai užtikrinta. Lėšos turi būti skirstomos veiksmingai, atsižvelgiant į praktinį poreikį ir kiek įmanoma mažesnėmis biurokratinėmis sąnaudomis (be kita ko, tai pasakytina ir apie ataskaitas bei dokumentaciją).

4.2

Komisija, laikydamasi darnaus požiūrio, Pagrindų programą turėtų valdyti veiksmingai ir atsižvelgdama į vartotojų poreikius. Visiems dalyviams, susijusiems su programos įgyvendinimu, ypač svarbus yra planavimo patikimumas ir skaidrumas. Išorės agentūra, užsiimanti programų administravimu, būtų naudinga tik tuo atveju, jei būtų gerokai supaprastintos valdymo procedūros ir sumažintos išlaidos.

4.3

Įgyvendinant Pagrindų programą turėtų dar labiau prisidėti Komisijos MVĮ stebėjimo centras. Tai galėtų dar labiau pagerinti keitimąsi žiniomis ir patirtimi tarp valstybių narių, įmonių, taip pat ekonomikos, mokslinių tyrimų ir administravimo institucijų. Turėtų būti vertinamos stebėjimo centro ataskaitos atsižvelgiant į jų tinkamumą praktikoje ir artumą tikslinėms grupėms. Būtų tikslinga stebėjimo centro veiklos sritį apibrėžti taip, kad išryškėtų visų tikslinių grupių įnašas (3.9 punkto požiūriu).

4.4.1

MVĮ, kaip ir inovacinių mikroįmonių, galimybės naudotis kapitalu yra smarkiai apribotos, nors ši problema žinoma jau daugelį metų. Taigi veikti reikia nedelsiant. Šioje programoje numatytos finansavimo priemonės turi lemiamą reikšmę Europos verslo politikos sėkmei. Komitetas mano, kad jos skatins veiklą ir taps tinkamais vystymosi svertais.

4.4.2

Komitetas pritaria tam, kad būtų skiriamos lėšos tinkamiems finansiniams tarpininkams, siekiant apriboti finansavimo išlaidas (įskaitant personalo ir valdymo išlaidas) ir sumažinti finansinę riziką. MVĮ spartaus augimo ir naujovių priemonė (GIF), MVĮ garantijų priemonė (SMEG) ir Gebėjimų ugdymo schema (CBS) turi palengvinti įmonėms galimybę gauti paskolas ir rizikos kapitalo prieinamumą. Kreditai, teikiami diegiančioms naujoves MVĮ ir mikroįmonėms, ypač jų steigimo ir plėtojimo laikotarpiu, padidins jų augimo ir užimtumo galimybes. Tinkamiems projektams taip pat turi būti teikiami mažesni ir mikrokreditai.

4.4.3

Komitetas rekomenduoja tarptautinio bendradarbiavimo skatinimą ir plėtrą laikyti neatskiriama Europos politikos sudedamąja dalimi ir svarbia MVĮ strategija didinant konkurencingumą ir diegiant naujoves. Visos Pagrindų programoje numatytos priemonės ir instrumentai turi padėti siekti šio tikslo. Komisija turi aktyviai padėti įmonėms, skatindama verslo bendradarbiavimą šioje srityje, teikdama glaudžiai su praktika susijusią informaciją ir taikydama kitas tinkamas priemones.

4.4.4

Dėl Europos rėmimo sistemos ir teisės aktų kompleksiškumo iškyla būtinybė kryptingai teikti informaciją ir konsultacijas įmonėms ir kitoms tikslinėms grupėms. Tai geriausia daryti naudojant efektyvų informacijos perdavimo tinklą, apimantį visą Europą. Tokiu būdu piliečiai ir įmonės bus dar geriau supažindinami su Europos programų ir projektų teikiama bendra nauda, tai atitinka ir naująją ES ryšių strategiją.

4.4.5

Komitetas teikia didelę reikšmę tam, kad planuojamas konkursas „Tinklo partneriai, teikiantys paslaugas, susijusias su parama įmonėms ir naujovių diegimu“ vyktų skaidriai ir jame galėtų netrukdomai dalyvauti visos regionų ir sektorių mastu veikiančios organizacijos, kurios dėl savo struktūros ir siūlomos darbų apimties gali tiesiogiai patenkinti įmonių poreikius. Komisijai rekomenduojama atskirai vertinti veikiančių Europos verslo informacijos centrų Naujovių diegimo centrų (NDC) pateikiamą informaciją.

4.5.1

Komitetas pritaria sukurtai IRT politikos rėmimo programai. Šis sektorius — varomoji jėga, didinanti būtiną produktyvumą visuose ekonomikos sektoriuose. Pasiūlytos priemonės gali duoti nemažai naudos Europai.

4.5.2

Skatinant Europos informacinės visuomenės kūrimąsi bus remiamas tvarus ekonomikos vystymasis, stiprinama visuomeninė ir socialinė Europos integracija ir gerinama piliečių gyvenimo kokybė. Įgyvendinant šią programą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ja galėtų naudotis visos, taip pat ir tradicinių ekonomikos sektorių, įmonės.

4.5.3

Tiksliniai projektai, bendri veiksmai, taip pat tarptautinių tinklų bei grupių kūrimas ir plėtra gali paspartinti technologijų perkėlimą ir šiuolaikinių, tinkamų rinkai IRT sprendimų kūrimą. Komitetas pritaria tam, kad būtų parengtos bendros techninės specifikacijos ir veiksmų planai, siekiant palengvinti viešuosius pirkimus šiame segmente.

4.5.4

IRT politikos rėmimo programos struktūra ir turinys turėtų būti išsamiai suderinti su Iniciatyva „i2010 — Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ (COM(2005) 229). Komitetas dėl „i2010“ rengia atskirą nuomonę.

4.6.1

Komitetas pritaria numatytos programos krypčiai. Energijos efektyvumas, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimas ir energijos tiekimo įvairinimas — svarbiausios tvaraus ekonomikos vystymosi ir aplinkos apsaugos Europoje prielaidos. Ši programa turėtų sudaryti sąlygas išnaudoti visą energijos sektoriaus inovacinį potencialą, taip pat ir sistemų techninės įrangos ir energijos transformacijos srityse.

4.6.2

Rinkos poreikius atitinkančios technologijos ir konkurencingi produktai taps svarbiu veiksniu siekiant įgyvendinti programoje numatytus tikslus. Dėl šios priežasties Komitetas pritaria tam, kad turėtų būti skatinami projektai, kurie sudaro sąlygas diegti naujoves, palengvinsiančias konkurencingų produktų gamybą. Vis dėlto atitinkama veikla gali būti prasminga tik ankstyvojoje naujovių kūrimo proceso stadijoje. Iš esmės geriausios technologijos ir konkurencingi produktai arba paslaugos gali būti sukurti tik konkurencijos sąlygomis.

4.6.3

Komitetas pritaria Komisijos ketinimams propaguoti energijos išteklių tausojimą ir skleisti atitinkamą informaciją. Ši veikla turėtų būti skirta ne tik specialistams, bet ir plačiajai visuomenei. Šiuo metu vykdoma kampanija „Pažangi energetika Europai“ labai prisideda prie šių uždavinių įgyvendinimo. Ji turi skleisti geriausią patirtį ir labiau atkreipti piliečių dėmesį į klausimus, susijusius su efektyviu energijos panaudojimu ir aplinkos apsauga. Komitetas mano, kad ši kampanija ir programa „Pažangi energetika Europai“ tinkamai papildo viena kitą.

5.1

Komitetas ragina Komisiją dar aiškiau išdėstyti Pagrindų programos struktūrą ir tikslus. Pavyzdinis yra Pagrindų programos 6 straipsnyje pateiktas planuojamų įgyvendinti priemonių sąrašas. Taip pat sistemingai galėtų būti pateikiamos pavienės programos ir priemonės, kad su Pagrindų programa būtų galima lengviau supažindinti tikslines grupes. Tai darant turėtų būti įtraukiamos pilietinės visuomenės organizacijos.

5.2

Komitetas tikisi, kad sujungus įvairias programas ir pavienes priemones bus pasiekta papildoma nauda. Tai pavyks tik užtikrinus optimalų koordinavimą, pavienių priemonių nuoseklumą ir darną su kitomis susijusiomis ES programomis. Tuo pasirūpinti yra visų pirma Komisijos ir valdymo organų pareiga.

5.3

Komitetas sveikina Pagrindų programos orientavimąsi į pagrindinius ES ekonominius, socialinius, aplinkosaugos ir energetikos politikos tikslus. Įgyvendinant šią programą bus svarbu, kad metinės darbo programos būtų glaudžiai susijusios su praktika ir tikrai tiktų tikslinėms grupėms, ypač inovacinėms įmonėms. Tai bus užtikrinta tik tada, jei tikslinės grupės galės tinkamai dalyvauti rengiant tokias programas.

5.4

Siekdamas geresnio programos įgyvendinimo ir politikos tęstinumo, Komitetas ragina Komisiją paaiškinti ryšius tarp Bendrosios programos ir kitų susijusių esančių ir būsimų iniciatyvų, konkrečiai, 2000 m. Europos mažųjų įmonių chartijos, 2003 m. Verslumo Europoje veiklos plano ir netrukus pasirodysiančio MVĮ politikos komunikato. Tai būtų itin naudinga ekonomikos atstovams bei politikams, formuojantiems politiką nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu.

5.5

Komitetas atidžiai stebės Pagrindų programos įgyvendinimą. Jis pasilieka teisę teikti naujas rekomendacijas atsižvelgdamas į sukauptą patirtį ar pusės įgyvendinimo laikotarpio rezultatus.