3.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 28/16

1.1.

Priėmus kovo 31 d. Reglamentą (EB) Nr. 724/2004, pakeičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą (EJSA), Agentūrai buvo iškeltos naujos reagavimo į taršą naftos produktais užduotys.

1.2.

Dabartinis pasiūlymas nustato naujų Agentūros užduočių Bendrijos finansavimo tvarką pagal daugiametį įsipareigojimą, kuris turi būti paskirstytas septynerių metų laikotarpiui nuo 2007 m. iki 2013 m. Būtinam finansavimui, kuris turėtų būti paskirstytas septynerių metų laikotarpiui, Komisija numatė skirti 154 mln. eurų sumą.

1.3.

2004 m. spalio mėn., iškėlus naujas užduotis, Agentūros administracinė taryba priėmė pasirengimo taršai naftos produktais ir reagavimo į ją veiksmų planą. Jame nurodomi veiksmai, kurių Agentūra ketina imtis, atsižvelgdama į reglamentą, tiek reaguodama į naftos produktų išsiliejimą panaudojant ypatingus teršalus šalinančius laivus, tiek pasirengdama organizuoti veiksmingas reagavimo operacijas.

1.4.

EJSA nustatė keturias prioritetines veiksmų zonas: Baltijos jūra, Lamanšo sąsiaurio vakarų prieigos, Atlanto vandenyno pakrantė ir Viduržemio jūra (ypač zona išilgai tanklaivių laivybos maršruto iš Juodosios jūros), kur Agentūra numato išdėstyti reagavimo į taršą laivus, pasirengusius veikti, kai to paprašys viena ar kelios valstybės narės. Turėtų būti nurodyta, kad EJSA vaidmuo šioje srityje papildo (o ne pakeičia) nacionalinius reagavimo į taršą mechanizmus. Be to, veiksmų planas apima papildomus reagavimo pajėgumus įvykus avarijoms, susijusios su pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis (PKM).

1.5.

Pagal 2004 m. pakeistą reglamentą reikalaujama, kad reagavimo į taršą srityje EJSA Komisijai ir valstybėms narėms suteiktų techninę ir mokslinę paramą, kuri yra suskirstyta į tris kategorijas: informavimas, bendradarbiavimas ir koordinavimas bei operatyvinė pagalba.

1.6.

Daugiausia finansinių investicijų reikia operatyvinei pagalbai, kadangi veiksmų plane numatoma steigti Palydovinių vaizdų paslaugų centrą. EJSA sudaromos taršos naftos produktais šalinimo paramos sutartys apima visus veiksmus ir jų finansinius padarinius iki intervencijos inicijavimo išsiliejus naftos produktams. Naftos produktų surinkimo laivų intervencijos išlaidas padengia prašančioji valstybė.

1.7.

Kadangi ši nauja atsakomybė yra ilgalaikė, Komisija siūlo daugiametį biudžetą, kuris galėtų suteikti būtinas ilgalaikes investicijas ir užtikrintų tinkamą finansinį saugumą mažinant išlaidas derybose dėl ilgalaikių sutarčių.

2.1

Savo nuomonėje dėl pasiūlymo suteikti EJSA įgaliojimus vykdyti naujas užduotis reagavimo į taršą srityje (1) EESRK pritarė Komisijos pasiūlymui ir pabrėžė esminį EJSA vaidmenį didinant valstybių narių laivybos saugumą. Tačiau jis išreiškė apgailestavimą dėl to, kad kelios valstybės narės vis dar neturėjo atitinkamos įrangos, kad galėtų tinkamai reaguoti į dideles avarijas, tokias kaip „Erika“ ar „Prestige“.

2.2

Nepaisant pasiektos pažangos, dabartinė padėtis daugeliu atvejų vis dar tobulintina. Kartu su veiksmų planu Agentūra pristatė valstybių narių reagavimo į taršą naftos produktais pajėgumų apžvalgą, kurioje teigiama, kad reagavimo pajėgumai kai kuriuose regionuose turėtų būti sustiprinti papildomais taršos šalinimo laivais ir įranga.

2.3

Negalima tikėtis, kad visos pakrantės valstybės pačios turės visus išteklius, reikalingus įvykus didelio masto laivų avarijoms, ypač išsiliejus dideliam kiekiui naftos produktų. Tačiau dėl to, kad trūksta išteklių, aplinkai buvo padaryta ilgalaikį poveikį turinti žala.

2.4

Dėl šios priežasties EESRK remia pasiūlymą suteikti EJSA reikalingus išteklius valstybių narių taršos prevencijos ir reagavimo mechanizmams papildyti joms to prašant. Tačiau EESRK pabrėžia, kad šie ištekliai gali būti naudojami tik kaip papildymas. Jokiomis aplinkybėmis šios finansinės priemonės negali būti naudojamos pakeisti taršos prevencijos priemones, kurias valstybės narės turėtų nustatyti savarankiškai.

2.5

EESRK ypač pabrėžia šiems mechanizmams finansuoti reikalingos daugiametės finansavimo programos poreikį. Tai vienintelis būdas užtikrinti nuoseklų EJSA veiksmų šioje srityje programavimą ir optimizuoti išteklių naudojimą sudarant sutartis ne trumpiau kaip trejiems metams aprūpinti greito reagavimo (2) laivais.

2.6

EESRK dar kartą kartoja savo nuomonėje pateiktą komentarą, susijusį su 2.1 punktu, jog reikia užtikrinti, kad savininko (-ų) laivai, rezervuoti atlikti šias užduotis, laikytųsi atitinkamų Bendrijos ir tarptautinės teisės normų, ypač tų, kurios reguliuoja saugumą laivuose ir įgulos narių gyvenimo ir darbo sąlygas.

2.7

Kadangi Agentūros priimtame veiksmų plane prioritetai nustatyti pagal ribotai teikiamas lėšas, EESRK reiškia susirūpinimą dėl to, kad, atsižvelgiant į dabartinius sunkumus siekiant susitarti dėl Bendrijos biudžeto, iš tikrųjų skiriamos lėšos gali būti mažesnės negu siūlomos biudžete. Vadinasi, priemonės bus skiriamos pasirinktinai arba kai kurios sritys progresuos kitų sąskaita. EESRK negali pritarti tokiam požiūriui, kadangi valstybių narių sprendimas suteikti Agentūrai papildomų įgaliojimų reiškia, kad reikia užtikrinti būtiną finansavimą, kuris leistų jai pasiekti savo tikslus laivų keliamos taršos prevencijos srityje. Itin svarbu, kad veiksmų reaguojant į laivų keliamą taršą svarba būtų įvertinta Bendrijos lygiu ir kad jie nebūtų vertinami tik iš ekonominės perspektyvos.

2.8

EESRK yra susirūpinęs dėl kai kurių valstybių narių delsimo įgyvendinti tam tikras priemones, jau priimtas reagavimo į laivų keliamą taršą srityje, ypač kuriant prieglobsčio vietas ir saugomas teritorijas, užtikrinant naudojimąsi prisišvartavimo infrastruktūra ar kaupiant jų išteklius veiksmingai uosto valstybės kontrolei. Toks delsimas gali sukelti abejonių dėl šių valstybių įsipareigojimų apsaugoti ir reaguoti į laivų keliamą taršą tikrumo nepaisant nuolat reiškiamų gerų norų, ypač kaskart įvykus naujai didelei laivų avarijai.

2.9

Investicijų taip pat reikia stebėjimo iš oro priemonėms ir įrangai, reikalingai aptikti ir šalinti taršą ir išvengti taršos mažinimo reglamentų pažeidimo.

2.10

Palydoviniai vaizdai taip pat gali būti naudojami stebėjimo ir kontrolės veiksmams papildyti. EESRK remia Komisijos planą įsteigti Palydovinių vaizdų paslaugų centrą, kuris padėtų valstybėms narėms nustatyti, stebėti ir valdyti neteisėtą išleidimą ir atsitiktinius naftos išsiliejimus.

2.11

Atsižvelgdamas į dideles išlaidas (3), susijusias su palydovinių vaizdų tarnyba, EESRK mano, kad išteklių naudojimas turi būti optimizuotas, ir, svarbiausia, kad vaizdų naudojimas turi būti koordinuojamas tarp valstybių narių; tai padėtų sutaupyti daug lėšų. Kartu yra priežasčių investuoti siekiant tobulinti vaizdų surinkimą visose Europos jūrų zonose, kadangi esama aprėptis tikrai nėra pilna, ypač Viduržemio jūros zonoje.

2.12

EESRK labai svarbiomis laiko planuotas informavimo, bendradarbiavimo ir koordinavimo priemones. Jos užtikrins racionalesnį esamų išteklių naudojimą, ir čia esminį vaidmenį turėtų atlikti Agentūra.

3.1

EESRK remia pasiūlymą suteikti EJSA būtinus išteklius papildyti valstybių narių taršos prevencijos ir reagavimo mechanizmus pagal jų prašymą.

3.2

Komitetas vis dėlto apgailestauja, kad daugelis valstybių narių dar neskyrė tam reikalingų išteklių ar nesukūrė savo mechanizmų, ir prašo Komisiją paraginti jas paspartinti procesą.

3.3

EESRK reiškia susirūpinimą dėl to, kad, atsižvelgiant į dabartinius sunkumus siekiant susitarti dėl Bendrijos biudžeto, iš tikrųjų skirtos lėšos gali būti mažesnės negu numatytos siūlomame biudžete. Valstybių narių sprendimas suteikti Agentūrai papildomų įgaliojimų reiškia, kad reikia užtikrinti būtiną finansavimą, kuris leistų jai pasiekti savo tikslus laivų keliamos taršos prevencijos srityje. Itin svarbu, kad veiksmų reaguojant į laivų keliamą taršą svarba būtų įvertinta Bendrijos lygiu ir kad jie nebūtų vertinami tik iš ekonominės perspektyvos.

3.4

Agentūros vaidmuo skatinant valstybių narių bendradarbiavimą ir išteklių ir veiksmų koordinavimą yra esminis siekiant sukurti racionalią ir išlaidų efektyvumu pagrįstą strategiją.