25.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/4

1.1

Pasiūlymas iš dalies keisti Apskaitos direktyvas yra 2003 m. gegužės 21 d. Komisijos patvirtinto Veiksmų plano bendrovių teisei ir įmonių valdymui modernizuoti ES mastu tęsinys.

1.2

Pasiūlymų tikslas — toliau stiprinti Europos bendrovių skelbiamų finansinių ataskaitų ir metinių pranešimų patikimumą, kad akcininkams ir kitiems suinteresuotiems asmenims (pvz., darbuotojams ir tiekėjams) būtų pateikiama patikima, išsami ir lengvai prieinama informacija.

1.3

Šiame dokumente EESRK išdėsto savo pastabas tam tikrais konkrečiais aspektais, tačiau iš esmės pritaria nustatytam tikslui ir mano, kad šios priemonės yra būtinos norint apsaugoti visus suinteresuotus asmenis.

2.1

Pasiūlyme siūloma iš dalies keisti Apskaitos direktyvas (78/660/EEB ir 83/349/EEB), kad jose būtų:

2.2

Komisija pabrėžia, kad tai yra principais pagrįstas požiūris, skirtas užtikrinti proporcingumą ir didinti lankstumą.

2.3

Komisija pripažįsta, kad šis pasiūlymas nepriklauso vien tik Bendrijos kompetencijai, tačiau pabrėžia, kad norint padidinti visuomenės pasitikėjimą finansinėmis ataskaitomis, turi būti užtikrintas jų palyginamumas ES mastu.

3.1

EESRK pripažįsta, kad, atsižvelgiant į pastaruoju metu Europoje ir kitose pasaulio vietose vykusius skandalus, būtina didinti visuomenės pasitikėjimą Europos bendrovių finansinėmis ataskaitomis. Todėl jis labai pritaria šiai iniciatyvai.

3.2

EESRK pritaria pasiūlyme įtvirtinamam principais pagrįstam požiūriui, nes sutinka, kad konkrečios taisyklės gali būti apeinamos arba gali pasenti.

3.3

Atsižvelgiant į būtinybę skatinti verslumą ir užimtumą ES, svarbu užtikrinti, kad atskaitomybės reikalavimai nebūtų pernelyg dideli. Jei ataskaitose būtų reikalaujama pateikti pernelyg daug informacijos, būtų mažiau akcentuojami tie duomenys, kurie iš tikrųjų yra svarbūs. Todėl EESRK pritaria siūlymui nustatyti „reikšmingumo“ kriterijų; netgi mano, kad šis kriterijus galėtų būti pagrindinis šių direktyvų ypatumas.

3.4

EESRK taip pat susirūpinęs, kad MVĮ, kurių akcijos nekotiruojamos vertybinių popierių biržoje, keliami atskaitomybės reikalavimai nebūtų pernelyg dideli, nes šios įmonės yra ES augimą varanti jėga. Komitetas supranta, kad valstybės narės turi teisę pačios nuspręsti mažoms ir vidutinėms įmonėms taikyti švelnesnius atskaitomybės reikalavimus. EESRK siūlo iš esmės persvarstyti mažoms ir vidutinėms įmonėms nustatytas ribas, ypač stengiantis sumažinti naštą mažiausioms įmonėms (1).

3.5

EESRK žino, kad Tarptautinių apskaitos standartų valdyba šiuo metu įgyvendina projektą, pagal kurį rengia konkrečiai MVĮ skirtų standartų rinkinį. EESRK pritaria šiam darbui.

4.1.1

EESRK pritaria siūlymui valdybų nariams nustatyti kolektyvinę atsakomybę — kuri jau yra visuotinai pripažinta ES — už metinius pranešimus ir atskaitomybę. Tačiau ten, kur yra dviejų lygių struktūra, svarbu užtikrinti, kad atsakomybė tektų kiekvienai valdybai (administracijos, valdymo ar priežiūros) pagal atitinkamas jų funkcijas ir neviršijant jų kompetencijos, nustatytos nacionalinėje teisėje.

4.1.2

EESRK siūlo įvesti nuostatą, kad valdybų nariai gera valia ir be atskiro prašymo turėtų savo auditoriams pateikti visą informaciją, susijusią su bendrovių finansiniais pranešimais ir atskaitomybe.

4.2.1

EESRK pritaria Komisijos siekiui didinti bendrovių, kurių akcijos nekotiruojamos vertybinių popierių biržoje, sandorių tarp susijusių šalių skaidrumą, kad būtų sugrąžintas visuomenės pasitikėjimas bendrovių finansinėmis ataskaitomis. Sandoriai tarp susijusių šalių dažnai sudaro didelę dalį privačių bendrovių, įskaitant MVĮ, sandorių.

4.2.2

1 straipsnyje, iš dalies keičiančiame Ketvirtosios direktyvos 43 straipsnio 7b punktą, reikalaujama nurodyti sandorių su susijusiomis šalimis „pobūdį, verslo tikslą ir apimtį“, jeigu toks sandoris nebuvo sudarytas „įprastomis komercinėmis sąlygomis“. Šis reikalavimas viršija TAS 24 reikalavimus, ypač todėl, kad reikalaujama nurodyti tokių sandorių „verslo tikslą“. EESRK abejoja siūlymu viršyti TAS 24 reikalavimus, nes jis daugumai bendrovių, kurių akcijos nekotiruojamos vertybinių popierių biržoje, reikštų papildomas išlaidas, kurios būtų skaudesnės nei nauda, kurią gautų jų finansinių ataskaitų naudotojai.

4.3.1

Komisija siūlo padidinti pateiktinos informacijos apimtį, nustatant konkretų reikalavimą į atskaitomybės paaiškinamuosius raštus įtraukti reikšmingus nebalansinius susitarimus, įskaitant SPĮ. EESRK pritaria šiam reikalavimui, tačiau būgštauja, kad sąvoka „susitarimai“ nėra apibrėžta ir todėl yra gana neaiški; todėl Komitetas mano, kad ją būtina išaiškinti ir pateikti tam tikrus orientyrus, galbūt pateikiant atitinkamų pavyzdžių.

4.3.2

Siekiant apriboti poveikį SVĮ, EESRK rekomenduoja, kad valstybėms narėms būtų leista informacijos apie SVĮ atskleisti griežtai tik tiek, kiek yra būtina norint įvertinti finansinę įmonės padėtį.

4.4.1

EESRK pritaria reikalavimui, kad bendrovės, kurių akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje, pateiktų informaciją apie valdymo struktūras, kuri yra labai svarbi investuotojams. Įtraukiant šią ataskaitą į metinį panešimą, auditoriai turės pateikti išvadą apie metinio pranešimo atitiktį tų pačių finansinių metų metinei atskaitomybei arba kitas sąlygas — ši nuostata jau dabar taikoma metiniam pranešimui pagal Ketvirtosios direktyvos 51 straipsnio 1 dalį.

4.4.2

Tačiau čia gali kilti problemų, kadangi kai kurios valstybės narės jau yra nustačiusios didesnius reikalavimus nei Ketvirtosios ir Septintosios direktyvų reikalavimai — reikalavimą atlikti išsamų metinio pranešimo, į kurį ateityje bus įtraukta įmonės valdymo ataskaita, auditą. EESRK mano, kad ne visų įmonės valdymo ataskaitos dalių atžvilgiu įmanoma atlikti išsamų auditą. Šią problemą galima būtų išspręsti nustatant, kad bendrovės, kurių akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje, turėtų pateikti įmonės valdymo ataskaitą „kartu su metiniu pranešimu ir atskaitomybe“, tačiau ši ataskaita vis tiek turėtų būti tikrinama dėl atitikties, kaip minėta šios nuomonės 4.4.1 punkte.

4.4.3

EESRK mano, kad 46a straipsnio 3 dalis pernelyg plati. Siūloma tokia formuluotė: „bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemos pagrindinių bruožų, turinčių reikšmės finansinės atskaitomybės sudarymui, aprašymas“.

4.5.1

2 straipsnyje, iš dalies keičiančiame Septintąją direktyvą, vartojamos sąvokos, t. y. „tiesiogiai susijusi ... ir padeda“, skiriasi nuo Ketvirtojoje direktyvoje vartojamų sąvokų, t. y. „reikšminga ... ir padeda“. Ši akivaizdi neatitiktis neturi jokios konkrečios priežasties. Todėl EESRK siūlo abiem atvejais vartoti antrąją formuluotę, kurioje vartojamas žodis „reikšminga“.

4.5.2

1 straipsnyje, iš dalies keičiančiame Ketvirtosios direktyvos 43 straipsnio 1 dalies 7b punktą, yra žodžiai „nebuvo sudarytas įprastomis komercinėmis sąlygomis“. Tokia pati formuluotė vartojama ir Septintosios direktyvos 34 straipsnio 7b punkte. Aiškinamajame rašte žodžiai „nėra vykdomi įprastomis komercinėmis sąlygomis“ papildomi fraze „t. y. objektyviomis rinkos sąlygomis“. Kadangi pastaroji formuluotė yra visuotinai pripažintas apskaitos terminas, ji yra tinkamesnė vartoti keičiamose direktyvose.