22.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 234/14

1.1

Daug EESRK narių iš 2004 m. į ES įstojusių valstybių narių neturėjo galimybės atidžiai stebėti, kaip Bendrijos įmonių politika, ypač su VMĮ susijusi politika, buvo plėtojama pastaruosius dešimtmečius. Ši labai paprasta nuomonė yra svarbi dėl Komisijos pasiūlymų svarbos ir joje trumpai apžvelgti kai kurie politikos plėtojimo etapai.

2.1

Nuo devintojo dešimtmečio antrosios pusės Komisijoje įmonių politikos sritis iš esmės priklausė dviems generaliniams direktoratams — Pramonės generaliniam direktoratui ir XXIII generaliniam direktoratui, kuris pirmiausia buvo susijęs su šia sritimi, ypač su amatų sektoriumi ir MVĮ. Dešimtą dešimtmetį, XXIII generalinis direktoratas, palaikydamas glaudžius ryšius su valstybių narių prekybos asociacijomis, kasmet surengdavo daugybę posėdžių, kad nustatytų konkrečius mikro ir mažų įmonių poreikius.

2.2

1994 m. Komisija, paskatinta DG XXIII, įsteigė EIF (Europos investicijų fondas), pavesdamas jam dvi pagrindines užduotis:

Šiuo metu EIF yra vienintelis, veikiantis antroje veiklos srityje.

2.3

Klausimai, kurie buvo iškelti daugelyje posėdžių su pirmiau minėtais generaliniais direktoratais, buvo aptarti trijose Europos konferencijose, vykusiose Avinjone (1990 m.), Berlyne (1994 m.) ir Milane (1997 m.). Tūkstančiai verslininkų iš valstybių narių dalyvavo kiekviename iš šių renginių.

2.4

Dėl to, tuo laikotarpiu įmonių programas siūlė Įmonių generalinis direktoratas arba XXIII generalinis direktoratas; XXIII generalinio direktorato siūlomos programos pirmiausia būdavo susijusios su amatų sektoriumi ir mažomis bei vidutinėmis įmonėmis.

2.5

1997 m. buvo priimta trečioji, MVĮ skirta daugiametė programa (1997 — 2000 m.); iš pradžių ji buvo aptarta su prekybos asociacijomis, o vėliau ją pradėjo XXIII generalinis direktoratas.

2.6

1997 m. lapkričio 20-21 d. Liuksemburgo Neeilinė Vadovų Taryba, kurios darbotvarkėje buvo įrašytas vienintelis klausimas — užimtumas, inicijavo tris praktines iniciatyvas padėti įmonėms išlikti konkurencingoms rinkose ir paragino Komisiją teikti pasiūlymus, kurie paspartintų verslo sektoriaus plėtrą ir skatintų darbo vietų kūrimą šioje srityje. Trys iniciatyvos — tai ETF, verslo pradžios programa, JEV (Bendra Europos įmonė) ir VMĮ garantijų schema.

2.7

1998 m., tiesiogiai dalyvaujant EIB ir EIF, Komisija inicijavo Augimo ir užimtumo iniciatyvą (1998-2000 m.), kuri buvo pagrįsta priemonėmis, dėl kurių sprendimas buvo priimtas Liuksemburge.

2.8

1999 m., atsižvelgiant į 1998 m. Kardifo Europos Vadovų Taryboje priimtus sprendimus, Taryba išleido pranešimą, raginantį darnaus vystymosi sąvoką įtraukti į įmonių politiką.

2.9

2000 m., aptarimui dėl ketvirtosios daugiametės programos gerokai pažengus į priekį, buvo priimti du pagrindiniai MVĮ skirti dokumentai:

2.10

Be to, 2000 m. Lisabonos Europos Vadovų Taryba inicijavo pagarsėjusį Lisabonos procesą, pagrįstą žiniomis paremta visuomene ir ekonomika, kurio metu Komisija ir valstybės narės dirbs ilgą laiką.

2.11

Ketvirtoji daugiametė įmonių ir verslininkystės programa (2001 — 2005 m.), priimta 2000 m., buvo parengta pagal ankstesnes programas ir rėmėsi dešimtajame dešimtmetyje vykusia kultūros plėtra.

3.1

Ketvirtoji daugiametė programa (DP), skirta įmonėms ir verslininkystei, ir pirmiausia mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) (2001-2005 m.), buvo priimta 2000 m. gruodžio 20 d., ir turėjo būti įgyvendinama 2001 m. sausio 1 d. — 2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, kurios biudžetas siekė 450 milijonų eurų.

3.2

DP skirta bendrai verslo aplinkai Europoje gerinti. Ją koordinuoja Įmonių generalinis direktoratas, o jos veikla suskirstyta pagal tris ramsčius:

3.3

DP siekiama šių tikslų:

3.4

Įgyvendinama šiomis priemonėmis:

3.5

Rengdamasi naujai 2006-2010 m. programai, Komisija reguliariai vykdydavo vertinimus, kuriuos atlikdavo vidaus ir nepriklausomi ekspertai. Kad būtų atsižvelgta į kuo daugiau pasiūlymų, ji parengė dokumentą, kuriame išdėstė klausimus, kuriais turėtų būti paremta naujoji programa.

4.1

Viename atskirame straipsnyje siūloma iš dalies pakeisti Tarybos sprendimą 2000/819/EB (1), pratęsiantį daugiametės programos įgyvendinimą iki 2006 m. gruodžio 31 d., taip padidinant finansinę orientacinę sumą 81,5 mln. eurų — nuo 450 mln. eurų iki 531,5 mln. eurų.

5.1

Viešos konsultacijos ir nepriklausomų ekspertų pranešime išdėstyti pasiūlymai parodė, kad itin remiamos platesnio masto politikos analizės, plėtra ir koordinavimas, o taip pat konkrečios priemonės, padedančios įmonėms išlikti konkurencingomis ir naujoviškomis.

5.2

Dabartinėje daugiametėje programoje (DP) nėra įrašyta aiškių nuostatų dėl Europos mažų įmonių chartijoje numatytų priemonių įtraukimo į jos metines darbo programas iki 2003 ir 2004 m., ir reikia dar daug nuveikti, kad Chartijoje išdėstytos rekomendacijos būtų įgyvendintos.

5.3

Daugiametėje programoje įtrauktos įvairios veiklos rūšys įmonių politikai paremti, tačiau ji neskatina naujovių ir įmonių tarpusavio bendradarbiavimo.

5.4

DP numatytos priemonės atitiko 15 Europos valstybių narių poreikius ir reikalavimus, bet nėra pakankamai lanksčios, kad atitiktų naujų valstybių narių įmonių poreikius.

6.1

EESRK visapusiškai pritaria pasiūlymui ir mano, kad Komisija, atsižvelgdama į visus Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ar kitų organizuotos pilietinės visuomenės suinteresuotų asmenų pasiūlymus, turėtų parengti pasiūlymą dėl pamatinės programos, kurioje būtų atsižvelgta į:

6.2

Šiuo metu nuodugniai aptariamas Šeštosios mokslinių tyrimų ir naujovių pamatinės programos, kuri bus baigta įgyvendinti 2006 m., turinys. Dabartinėje DP daug dėmesio skiriama moksliniams tyrimams, o tai, be abejonės, labai svarbu didelėms įmonėms, tačiau mažai dėmesio skirta naujovių ar konkurencingumo klausimams, kurie yra itin svarbūs MVĮ. Ilgesnis svarstymo laikotarpis leistų geriau planuoti naują dinamišką sąveiką tarp būsimos mokslinių tyrimų ir naujovių pamatinės programos ir būsimos įmonių ir verslininkystės pamatinės programos.

6.3

Nemažai priemonių, numatytų dabartinėje DP, nedavė jokių lauktų rezultatų (2): taip galėjo atsitikti dėl to, kad nebuvo konkrečiai atsižvelgta į mikro, mažų ir vidutinių įmonių poreikius, nors rengiant tas priemones buvo atsižvelgta į Lisabonos iniciatyvas.

7.1

Skirtingai nei senos valstybės narės, 2004 m. į Europos Sąjungą įstojusios valstybės narės neturėjo laiko šio klausimo apsvarstyti nuodugniai arba svariai prisidėti rengiant įmonių ir verslininkystės politiką.

7.2

EESRK mano, kad būtų labai pravartu, jog Įmonių generalinis direktoratas einamaisiais metais ir dar vienerius metus, atsiradusius dėl programos pratęsimo (t.y. 2005-2006 m.), surengtų nemažai posėdžių naujose valstybėse narėse su visų valstybių narių MVĮ organizacijų atstovais, siekiant aptarti geriausią praktiką ir skirti dėmesį konkretiems sunkumams, su kuriais susiduria naujos valstybės narės. Tai leistų nustatyti daug klausimų, kuriuos reikėtų perkelti į naują pamatinę programą.

7.3

Pasinaudojant informacija, parengta šiuose parengiamuosiuose posėdžiuose, EESRK mano, kad ketvirtoji Europos konferencija, skirta mikro, mažoms ir vidutinėms įmonėms, galėtų įvykti 2006 m. vienoje iš neseniai į ES įstojusių šalių, kad platesniame kontekste būtų išnagrinėti aktualiausių klausimų, kuriuos naujos valstybės narės iškėlė įmonių politikos srityje, sprendimai.

7.4

Komisija turėtų aptarti su EESRK išorės vertinimo, kurį ji pavedė atlikti kuo greičiau, rezultatus ir išanalizuoti šios DP rezultatus. Be to, daug EESRK narių yra atėję iš su įmonių veikla susijusios srities ir EESRK jau gali įprastu pragmatišku bei ryžtingu būdu prisidėti prie šios srities plėtojimo.

7.5

Po daugelį metų vykusių aptarimų ir ypač dėl svarbių viduje vykusių svarstymų, kurie vyksta, kol yra rengiamos nuomonės, EESRK priėjo išvados, kad, norint parengti kokybiškas, praktines plėtros politikos kryptis, būtina paspartinti svarstymus tarp asmenų ir su jais (darbdaviais ir darbuotojais), kuriems įmonių klausimai turi tiesioginį poveikį, ir pripažinti, kad mikro ir mažų įmonių problemos skiriasi nuo didelių įmonių problemų, arba, jeigu taip nėra, kad skiriasi jų ypatumai, nes ištekliai, priemonės ir paramos sistemos, kurios naudojamos toms problemoms spręsti, neprilygsta toms, kuriomis disponuoja didelės įmonės. Dėl to labai svarbu, kad į šiuos svarstymus būtų vis dažniau atsižvelgiama ieškant naujų išteklių ir plėtros priemonių.

7.6

Dėl to EESRK pasisako už siūlomą pratęsimą, tačiau ragina Komisiją įgyvendinti šioje nuomonėje pasiūlytas priemones ir pateikti Europos Parlamentui ir EESRK ataskaitą apie veiksmus, kurių ji ėmėsi.