1.1.

Laikydamiesi EB sutarties 248 straipsnio, Audito Rūmai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai patikinimo pareiškimą, patvirtinantį sąskaitų patikimumą ir ūkinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą (DAS). Nuo 2002 finansinių metų dėl Nicos sutarties, kuri išplėtė Audito Rūmų įgaliojimus, suteikdama jiems teisę papildyti šį pareiškimą konkrečiais kiekvienos iš pagrindinių Bendrijos veiklos sričių vertinimais, Audito Rūmai siekė sustiprinti savo pareiškimo pagrindus, sistemingiau nagrinėdami, kaip veikia priežiūros sistemos bei kontrolė, Komisijos įsteigtos kiekvienai iš šių pagrindinių sričių.

1.2.

Darbo, tiriant Europos Bendrijų sąskaitų patikimumą, tikslas – pakankamai įsitikinti, kad visos pajamos, išlaidos, aktyvai ir įsipareigojimai buvo tinkamai registruoti, o metinės ataskaitos teisingai rodo finansinę padėtį metų pabaigoje.

1.3.

Darbo, tikrinant ūkinių operacijų įvykdymo teisėtumą ir tvarkingumą, tikslas – sukaupti pakankamai tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad ūkinės operacijos neprieštarauja taikomiems reglamentams ar sutarčių nuostatoms, ir kad bendroji šių operacijų suma paskaičiuota teisingai.

1.4.

Vertindami ūkinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, Audito Rūmai savo pareiškimą pagrindė keliais skirtingais šaltiniais:

1.5.

Audito Rūmai vėl atkreipė ypatingą dėmesį į Komisijos pastangas reorganizuoti savo vidaus kontrolės sistemą ir toliau tęsti veiksmų planus, pridėtus prie jos generalinių direktorių pateiktų metinių ataskaitų ir deklaracijų už 2001 bei 2002 finansinius metus suvestinių (žr. 1.55–1.87 punktus).

1.6.

Galiausiai, ir apskritai, ir kiekvienos pagrindinės srities atžvilgiu, Audito Rūmai norėjo pateikti tam tikrą esminę informaciją, kuri ilgam galėtų tapti pagrindu šių sričių stebėsenai bei vertinimui plėtoti. Ši esminė informacija lentelių pavidalu pateikiama šio, taip pat 3–9 skyrių prieduose.

1.7.

Audito Rūmų pastabos skirtos 2003 finansinių metų galutinėms konsoliduotoms metinėms ataskaitoms, parengtoms Komisijos pagal 2002 m. birželio 25 d. finansinio reglamento nuostatas (4).

1.8.

Laukiant apskaitos sistemos modernizavimo veiksmų plano įgyvendinimo 2005 finansiniais metais (žr. 1.22–1.26 punktus) ir neturint tinkamos apskaitos sistemos, metų pabaigos finansiniai pareiškimai rengiami daugiausia remiantis registrais, nepriklausančiais apskaitai. Tam panaudoti įvertinimai nėra susiję su biudžetinėmis operacijomis, iš kurių jie atsiranda, o centrinės apskaitos tarnybos ne visuomet pajėgia užtikrinti jų tikslumą ar visapusiškumą. Dar daugiau, dabartinė apskaitos sistema, kuri iš esmės pagrįsta piniginės apskaitos principais, nesuteikia galimybių atskirti administracines ir kapitalines išlaidas, galutinius ir išankstinius mokėjimus, netgi nustatyti skolų ir gautinų sumų kiekį. Tai neigiamai veikia ekonominių rezultatų skaičiavimus. Audito Rūmų gautieji duomenys patvirtino abejones, pateiktas Biudžeto generalinio direktoriaus deklaracijoje (ydingai pateikti Bendrijų ir Europos vystymosi fondo (EDF) aktyvai bei finansai, taip pat apskaitos sistemos sandara, grindžiama dviem posistemėmis, o ne viena integruota sistema).

1.8.

The European Communities use cash accounting, as do most other public sector organisations in the world. The Commission is aware of the limitations of this approach, which is why it has undertaken the project for the modernisation of the accounting system and the move to accrual accounting as mentioned by the Court. The Commission aims to comply with International Public Sector Accounting Standards (IPSAS) by 2005, the deadline set in the Financial Regulation, and is addressing the issues mentioned by the Court.

1.9.

1.1 lentelėje parodytos priemonės, siūlomos atsižvelgiant į keturias abejones, išsakytas 2002 metų patikinimo pareiškime, bei į kitus klausimus, kuriuos Auditų Rūmai pažymėjo 2002 finansinių metų metinėje ataskaitoje ir kurie, Komisijos nuomone, turėtų būti išspręsti Bendrijos apskaitos pagrindų modernizavimo kontekste.

1.10.

Nors buvo pažymėta pažanga, ypač pateikiant finansinius pareiškimus ir mažinant abejonių skaičių bei mastą, tačiau Audito Rūmai išryškino tai, kad ir toliau lieka jau ankstesnėse ataskaitose nurodytos problemos:

1.10.

a)

išlaidos žemės ūkiui – moduliacija: apskaitos eilutės buvo priskirtos toms antraštinėms biudžeto dalims, pagal kurias šios išlaidos galiausiai nebus apmokamos (88,9 milijono eurų 2003 m.), o dar nepadarytos išlaidos (237,9 milijono eurų 2003 m. gruodžio 31 d.) sąskaitose figūravo kaip jau atliktos (žr. 2002 m. metinės ataskaitos 1.13 ir 1.14 punktus);

a)

As regards the accounting entry of EUR 88,9 million in 2003, the procedure for the entry of amounts deducted under Articles 3 and 4 of Regulation No 1259/1999 has been drawn up in line with Article 1 of Commission Regulation No 1017/2001 (amending Article 2 of Regulation No 296/1996).

b)

EBIP (Europos bendrijos investicijų partneriai): Komisijos pagrindas registruoti 100 % paskolų, investicijų ir avansų vertės (88,5 milijono eurų 2003 gruodžio 31 d.) surašymą buvo abejotinas, kadangi sudedamosios dalys, kurioms jis taikomas, dar netgi neidentifikuotos (žr. 2002 m. metinės ataskaitos 1.18 punktą);

b)

The value reduction of 100 % was applied because the information required to calculate the exact value of the investments and loans granted under the ECIP instrument was not available. As part of the move to accrual-based accounting (in particular regarding pre-financing) all open files are currently being reviewed. This exercise should be completed by January 2005 and should provide a solid basis for assessing the recoverability of outstanding amounts in the 2004 accounts. Until the completion of this review it is considered both more consistent and more prudent to continue with the 100 % value reduction.

c)

„EUROTECH kapitalo“, „Įmonių konsorciumo“ ir „Bendros įmonės“ programa: Stokodama tikslios ir išsamios informacijos apie investuotas sumas, Komisija visiškai nubraukė savo išmokas (12,7 milijono eurų 2003 m. gruodžio 31 d.), nors grąžinimai vis dar daromi (žr. 2002 m. metinės ataskaitos 1.21 ir 1.22 punktus);

c)

As far as the presentation of the invested amounts in the balance sheet of the Communities is concerned, the Commission considers that a write-down of invested amounts is fully justified on the basis of the principle of prudence. The very nature of investments in risk capital and other high risk business areas such as joint ventures in the central and eastern European Countries and the Newly Independent States carries an inherent potential risk of loss. The Commission notes that it has made good progress since the previous year in finalising and closing contracts which have reached the end of their term.

d)

EŽGGF – garantijos: keletas tvirtinančiųjų institucijų pateikė abejones dėl Komisijai mokėtinų sumų pilnumo ir tikslumo (iš viso 905,9 milijono eurų 2003 m. gruodžio 31 d.) (žr. 2002 m. metinės ataskaitos 1.25 punktą);

d)

With regard to the correct evaluation of the debts, the doubtful debts provision is based on the best estimates of each paying agency involved — this is the same procedure that was used in 2002. This is based on the surmise that the paying agencies are in the best position to evaluate the chances of recoveries.

e)

įvairių skolininkų registravimas (3 610,4 milijono eurų 2003 m. gruodžio 31 d.): Audito Rūmai negalėjo patikinti, ar įvairūs skolininkai suregistruoti teisingai ir visiškai (žr. 2002 m. metinės ataskaitos 1.23 punktą. Ir šių metų ataskaitos 1.14 ir 1.15 punktus);

e)

The Commission continues to improve its methods of dealing with this area using the systems currently at its disposal, as stated in response to the remark 1.23 in the annual report 2002 (for example, the regular reporting of overdue amounts since mid-2003.) However, as also stated in the response given last year, the major improvements in this area can only be made with the introduction of the new accounting system in 2005, in particular the accounting for pre-financing payments.

f)

registravimą sumų, kurias turi finansiniai tarpininkai (įtraukti į įvairių skolininkų eilutę) – žr. e punktą), 2003 m. gruodžio 31 d. sudarančių 1 008,6 milijono eurų (5): stokodami tinkamos apskaitos sistemos, Audito Rūmai negali patikinti, ar sumos, įrašytos kaip turimos finansinių tarpininkų, yra nurodytos teisingai ir išsamiai (žr. 2002 m. metinės ataskaitos 1.27 punktą);

f)

As was indicated in 2002, the Commission has already done significant work in this area. However, such problems can ultimately only be resolved with the introduction of the new accounting system in 2005. Currently the figures are established by a manual exercise based on reports supplied by the financial intermediaries.

g)

palūkanos už avansus, sumokėtus finansiniams tarpininkams: Komisija vis dar negali parodyti, kad palūkanos, gaunamos už avansus, nuolatos ir nedelsiant įregistruojamos kaip biudžeto pajamos, todėl galima abejoti, ar registracija apima visą Bendrijos įnašą į tam tikras programas (žr. 2002 m. metinės ataskaitos 1.29 punktą);

g)

As pointed out last year, while not all interest was recorded as budgetary revenue it was none the less included in the annual accounts. Since the introduction of the new Financial Regulation which requires all interest to be returned to the Commission, the Commission has continued to improve the procedures for recording such interest.

h)

aprūpinimas pensijoms: dabar buhalteriniame balanse pateiktas aprūpinimas pensijoms (22 800 milijonų eurų, 2003 m. gruodžio 31 d. pagal aktuarinį tyrimą) ir atitinkama suma, gautina iš valstybių narių, gali neutralizuoti poveikį ekonominiams rezultatams (žr. 2002 m. metinės ataskaitos 1.31 ir 1.32 punktus);

h)

As has been discussed in the Accounting Standards Committee, there is currently no international public sector accounting guidance available in this area. Thus until this is available, the current practice will remain in force.

i)

trumpalaikiai įsipareigojimai: šiame buhalterinio balanso skyriuje neturėjo būti pateikti kai kurie perkelti mokėjimų asignavimai (176,5 milijono eurų, 2003 m. gruodžio 31 d.) (žr. 2002 m. metinės ataskaitos 1.34 punktą).

i)

As replied in 2002, this issue is being analysed as part of the modernisation of the accounting system project, and changes will be made to the current accounting treatment in 2005.

1.11.

Nepaisant Audito Rūmų pastabos 2002 finansinių metų metinėje ataskaitoje dėl 2002 (6), metų pabaigos sąskaitose vis dar nėra ženklų, kad Komisijos padaliniai ar valstybės narės vėliau pataisys kai kurias operacijas (EŽGGF – garantijų mokėjimo agentūrų sąskaitų patvirtinimą, išankstinių sumų patikslinimą PVM ir BNP nuosavų išteklių atveju, projektų bei programų, susijusių su vidaus politikomis, išorės veiksmais ir struktūriniais fondais, uždarymo procedūras), taip pat niekas nerodo galimo tokių pataisų masto. Dar daugiau, yra ir kitų neaiškumų, kurie galėtų laikinai paveikti sąskaitas, pavyzdžiui, institucijų, tvirtinančių žemės ūkio mokėjimų agentūrų sąskaitas, pateiktos abejonės dėl lėšų, sudarančios maždaug 11,3 milijardo eurų sumą, (žr. 4.54 punktą), taip pat Komisijos atidėtas sprendimas dėl mokėjimo agentūrų 2003 finansinių metų sąskaitų, apimančių 43 % visų 2003 finansinių metų deklaruotų išlaidų, tvirtinimo, laukiant tolesnės informacijos ar atitinkamo audito pabaigos (žr. 4.69 punktą).

1.11.

The annual accounts necessarily present financial information as known at the time of their closure. The reliability of this information will always be subject to the findings of audits under way at that time or undertaken subsequently. The accounts can only recognise the amounts to be recovered when the Commission adopts its decisions under clearance of accounts or similar procedures.

1.12.

Vadovaujantis naujuoju finansiniu reglamentu, taikytinu nuo 2003 m. sausio 1 d., biudžeto įsipareigojimus veiksmams, kurie truks ilgiau negu vienerius finansinius metus, keletą metų skaidyti į metines įmokas galima tikrai tuomet, kai tai nustatyta pagrindinio įstatymo (7). Ši praktika, praeityje jau taikyta struktūrinėms priemonėms (8), vadovaujantis sektoriniais reglamentais, nuo šiol aiškiai skiriama taip pat ir kitos sritims (pavyzdžiui, tarptautiniams susitarimams žvejybos sektoriuje ir kitiems išorės veiksmams). Sumos, kurios, laikantis finansinio reglamento, dar neįregistruotos kaip biudžeto įsipareigojimai, pateikiamos kaip sąlyginės prievolės. Tačiau kadangi įvairiose srityse įsipareigojimai apibrėžiami skirtingai, sunku aiškinti skaičius, pateiktus biudžeto vykdymo ataskaitose.

1.12.

The Commission, aware of this issue, has improved the explanatory notes to the financial statements accordingly so as to include a clearer explanation of the treatment of commitments foreseen in the Financial Regulation, in particular making reference to the inclusion of a contingent liability concerning the budgetary commitments of differentiated appropriations not yet made for future years.

1.13.

Nustatytos išmokos, įregistruotos atskirose, vadinamose „B sąskaitose“, buvo surašytos iki 1 043,9 milijono eurų 2003 m. gruodžio 31 d., o po to Komisijos finansinėse ataskaitose visa suma sudarė 729,3 milijono eurų. Ši pataisa padaryta pripažinus, kad daugelio šių paraiškų apmokėjimas yra abejotinas. Šis sumažinimas buvo apskaičiuotas remiantis statistika ir rodo prognozuojamą sumą.

1.13.

Regulatory amendments providing for an annual estimate by Member States of the amount of the debts in their separate account for which they consider recovery has become unlikely are expected to be formally adopted by the end of 2004.

1.14.

Įvairių skolininkų registravimas ir toliau kelia problemas (9). Išankstiniai mokėjimai vis dar įrašomi kaip galutinės išlaidos, o sumos, kurias reikia susigrąžinti, nėra įrašomos nedelsiant. Kadangi nėra tinkamų vidaus kontrolės procedūrų, skirtų įvairioms pajamoms patvirtinančių pareigūnų tarnybose tikrinti, Audito Rūmai negali gauti patikinimo, kad gautinų sumų registras yra išsamus ir tikslus.

1.14.

See also reply to 1.10. e).

1.15.

Nors esama pastebimų poslinkių, ypač toliau diegiant gautinų sumų įskaitymo privalomų mokėjimų atžvilgiu procedūrą, vis dar stipriai atsilieka daugelio gautinų sumų kompensavimas. Dar daugiau, palūkanos už įsiskolinimus nėra sistemingai apskaitomos ir priskaičiuojamos, taip pat nėra jokios metų pabaigos procedūros, skirtos palūkanoms už įsiskolinimus apskaityti ir sąskaitose registruoti. Dar daugiau, palūkanos už įsiskolinimus nėra sistemingai apskaitomos ir priskaičiuojamos, taip pat nėra jokios metų pabaigos procedūros, skirtos palūkanoms už įsiskolinimus apskaityti ir sąskaitose registruoti. Audito rūmai mano, kad įsiskolinimų kaupimąsi reikia efektyviau koordinuoti centriniu lygmeniu, taip pat reikia įkurti sistemą, kuri leistų susijusioms tarnyboms užtikrinti, kad gautinos sumos bus įrašomos nedelsiant.

1.15.

The Commission has introduced since the beginning of 2003 the central co-ordination of recoveries and monitors unpaid recovery orders, (‘ROs’), through a quarterly aged balance that shows the amount of the unpaid ROs outstanding per quarter and per authorising officer. The Commission also records in its database the follow-up actions made for each RO, and the indicators which accompany the aged balance.

1.16.

Nuo 1999 finansinių metų Audito Rūmai padarė keletą pastabų dėl „SINCOM 2“ kompiuterizuotos sistemos. Pastabose, susijusiose su saugumu (10), greta kitų klausimų, nerimauta dėl mokėjimų sistemos, taikomos Komisijos iždo valdyme; Komisija sutiko su šiomis pastabomis ir ėmėsi spręsti aptiktas problemas (11). 2002 m. ir 2003 m. pradžioje Biudžeto generalinio direktorato Vidaus audito gebėjimų (IAC) pajėgos ir Vidaus audito tarnyba (IAS) atliko Komisijos iždo valdymo auditus, kurie patvirtino, jog Audito Rūmų išryškintos problemos vis dar egzistuoja.

1.17.

Rengiamo 2003 m. patikinimo pareiškimą Audito Rūmai išnagrinėjo, kai buvo atsižvelgta į jų ankstesnes pastabas, ir nustatė, jog tebėra neišspręsti tam tikri aspektai, ypač tie, kurie susiję su keliomis saugumo problemomis ir pareigų atskyrimu.

1.18.

Siekiant įveikti esamas grėsmes, būtina gerinti saugumo vietoje sistemą, atsižvelgiant į naudotojų profilių apibrėžtį bei valdymą, taip pat į naudotojo teises prieiti prie įvairių sistemos funkcijų. Kai kurie naudotojai turi teises prieiti prie tokių vidinių iždo valdymo operacijų, kurios yra nesuderinamos tarpusavyje. Pernelyg didelis skaičius naudotojų turi sistemos administratorių ar kitas to paties lygmens teises, leidžiančias jiems atlikti sistemoje visas operacijas. Kai kurie tokie naudotojai turi ne įasmenintus, o bendro pobūdžio profilius, todėl tokių naudotojų veiksmus sunku stebėti. Audito Rūmai taip pat nustatė, kad bendro pobūdžio naudotojai yra kuriami ad hoc konkretiems laikotarpiams bei tikslams, tačiau jiems suteikiamos plačios prieigos teisės.

1.18.

The Commission agrees that the number of users with extended access rights was too high. This number has now been significantly reduced. The Commission is developing and will put in place before the end of 2004 a reporting system to enable it to identify such cases in the future.

1.19.

Kai centrinėje apskaitos sistemoje pradedami mokėjimai, rinkmenos su visais mokėjimų duomenimis perduodami į sistemą, naudojamą koordinacijai su bankais. Komisija turėtų tęsti savo pastangas užtikrinti, kad būtų visiškai kontroliuojamas duomenų, esančių bankams perduodamose rinkmenose, integralumas.

1.19.

In November 2003 the Budget Directorate-General introduced a new mechanism for the protection of payment transactions between SINCOM2 and the SWIFT network. This new protection mechanism is not yet fully applicable as it does not cover transactions involving small amounts which are more difficult to alter in the base because of their specific format. The Budget Directorate-General plans to expand the new protection mechanism — which is more complicated to implement for this type of transaction — by the end of 2004.

1.20.

2003 m. Komisija modifikavo savo techninę infrastruktūrą. Ji užbaigė naują planą nenumatytiems atvejams, tačiau jis dar neišbandytas. 2004 m. vasario 17 d. iždo valdymo srityje atliktas bandymas atgaivinti bankinės koordinacijos sistemą iš alternatyvios vietos imitavus sistemos gedimą, parodė, jog reikia pagerinti paleidimo procedūrą.

1.20.

The SINCOM2 contingency plan was tested in November 2002. A new contingency plan will be needed because of the operational changes and changes in technical infrastructure expected when the Commission's new accounting and financial system (ABAC) comes into operation in January 2005. As regards treasury management, the Budget Directorate-General will improve the procedure for launching the SWIFT contingency plan before the end of 2004 along the lines identified during the test.

1.21.

Be 1.6 punkte nustatytų problemų, reikiamos reakcijos dar nesulaukė ir kiti momentai:

1.21.

a)

naujojo finansinio reglamento diegimo kontekste vis dar nėra taikomos taisyklės, reguliuojančios avansines sąskaitas;

a)

Although the imprest account section in the treasury has not been fully adapted, extra resources have been devoted to it in order, particularly, to verify the bank accounts of all imprest accounts;

b)

taip pat vis dar reikia išspręsti problemą, kaip neleisti registruoti apskaitos eilučių į jau uždarytas banko sąskaitas, neprarandant senesnių duomenų;

b)

An IT procedure exists since the beginning of 2004 which rejects any attempted posting to the general ledger accounts for closed bank accounts;

c)

būtina aiškiai ir formaliai apibrėžti užduotis bei atsakomybę vidiniame iždo valdyme; to reikia, norint sudaryti galimybę ir atitinkamam pareigų paskirstymui, ir, kita vertus, veiksmingai valdyti būtiną galių perdavimą žemesnėms grandims.

c)

The formalisation of delegations from the Accounting Officer to treasury staff was completed in September 2004.

1.22.

2002 m. gruodžio 17 d. Komisija priėmė Veiksmų planą Europos Bendrijų apskaitos sistemai modernizuoti (12), kuris atsako į kelias pirmesnes Audito Rūmų pastabas ir atsižvelgia į naujo finansinio reglamento, priimto 2002 m. birželį, nuostatas (13). Šis Veiksmų planas, kuris visas turėtų būti taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d., sudarytas iš dviejų dalių, kurių viena skirta naujiems apskaitos pagrindams (14) priimti, o kita – jų diegimui reikalingoms informacinėms sistemoms plėtoti (15). Du komitetai, numatyti šio veiksmų plano – projektų priežiūros komitetas ir patariamasis komitetas apskaitos standartams – buvo įkurti 2003 metų pirmąjį ketvirtį.

1.23.

Patariamąjį komitetą apskaitos standartams, kuriam pirmininkauja Komisijos apskaitos pareigūnas, sudaro tam tikrų institucijų (Europos Parlamento, Teisingumo Teismo ir Komisijos) bei pagalbinių įstaigų (agentūrų) atstovai (16), taip pat išorės ekspertai. Jo uždavinys – nagrinėti tarptautinius apskaitos standartus (17) ir pritaikyti juos Bendrijos kontekstui, kaip reikalauja finansinio reglamento 133 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šio nagrinėjimo rezultatas buvo tai, kad 2004 m. balandį pateikta 15 siūlomų pagrindinių apskaitos taisyklių, apimančių įvairias sritis, galinčias sietis su apskaita, atsižvelgiant į metų pabaigos finansinių ataskaitų pateikimą ir vadovaujantis kaupimu pagrįstos apskaitos principu (18).

1.24.

Šias pagrindines taisykles dar turi galutinai priimti Komisijos apskaitos pareigūnas, kuris taip pat privalo užtikrinti, kad jos bus perkeltos į apskaitos schemas, taikytinas institucijose bei struktūrose, kurių ataskaitos turi būti konsoliduotos (19). Kalbant apie Komisijos veiksmų plane apibrėžtą grafiką, dabartinė darbo pažanga rodo, jog suplanuoti terminai, regis, bus išlaikyti. Todėl pagrindinės apskaitos taisyklės ir struktūrų, kurių sąskaitos turi būti konsoliduotos, sąskaitų schemos bus prieinamos tuomet, kai reikės pradėti sąskaitų 2005 finansiniams metams sudarymą.

1.24.

All directorates-general were consulted on the draft accounting rules in June 2004, as well as the accounting officers of the Institutions and Agencies (in accordance with Article 133 of the Financial Regulation). Their comments and remarks have been taken into account in the finalisation of these rules. These rules have been used as a basis for preparing the accounting manual. The objective of the manual is to describe the application and operation of these rules and the new accounting system. The directorates-general were consulted on the draft manual in July 2004.

1.25.

Kalbant apie informatikos aspektą, yra numatyta kurti integruotą informacinę sistemą, kuri apimtų apskritai (20) visus apskaitos duomenis, reikalingus kaupimu pagrįstai apskaitos sistemai įdiegti 2005 m. sausio 1 d., vadovaujantis finansiniu reglamentu. Pažanga, padaryta apskaitos standartų srityje, suteikė galimybę suplanuoti šios sistemos sandarą ir veikimo priemones. Vietinės sistemos, kuriomis naudojasi įgaliojimus suteikiantys pareigūnai pagal delegacijas, turi būti susietos su centrine informacine sistema. Tačiau, kaip jau pažymėjo Audito Rūmai (21), grafikas, nustatytas būtiniems pritaikymams bei patvirtinimams atlikti, yra labai ambicingas, todėl esama rizikos, kad Komisija bus priversta laipsniškai taisyti dabartinę sistemą.

1.25.

The project continues to be implemented largely in accordance with the timetable in the Commission's Communication of 17 December 2002, and with the more detailed project plan proposed on 8 July 2003. Subject to the testing of the IT functionalities once their development is completed, the new central IT system, termed ‘ABAC’, is expected to be ready to undertake the transition to accrual accounting in 2005. The essential of the IT developments required of the services other than the Budget Directorate-General has been scheduled over the second half of 2004. According to the self-assessments received by end-June 2004, all expect to complete these developments by the end of 2004. However, given the limited time available, several expect to complete development at a date which leaves no margin for unforeseen circumstances.

1.26.

Pasirengimo atidaryti buhalterinį balansą nuo 2005 sausio mėn. veiksmai yra iš esmės svarbūs, kad būtų sėkmingai pereita nuo apskaitos grynųjų pinigų pagrindu į kaupimu pagrįstą sistemą. Iš šios perspektyvos apskaitos duomenis privalu apdoroti tokiu būdu, kad būtų prieinami lyginamieji komponentai, kurių reikia finansinėms 2005 m. ataskaitoms parengti. Dėl šios priežasties iš esmės svarbu, kad patvirtinančiosios tarnybos būtų aprūpintos ištekliais, reikalingais šiam didžiuliam darbui deramai atlikti, taip pat reikia numatyti, kad centrinės apskaitos tarnybos teiktų tinkamą paramą ir vykdytų stebėseną. Apskaitos pareigūnui taip pat labai svarbu užtikrinti, kad patvirtinančiose tarnybose procedūros, skirtos apskaitos operacijoms pradėti ir patvirtinti, būtų organizuotos taip, kad užtikrintų jų teisingą įregistravimą tuojau po įvykio, net jei pagal finansinį reglamentą (22) už duomenų patikimumą atsako įgaliojimus suteikiantis pareigūnas.

1.26.

The Commission is aware of the importance and scale of the opening balance sheet exercise, which is why it has allocated the appropriate resources to its services so as to accomplish this task. Extra human resources have been given to directorates-general to help identify the opening balances for pre-financings, invoices and guarantees, as well as for creating the new legal entity files. Meetings to provide further information and support have also been arranged with the directorates-general by the central services and there is constant dialogue between the two. Additionally, a frequently asked questions list is maintained on the Intranet.

1.27.

Audito Rūmų darbo apimties ribos paaiškintos 3.6 ir 3.42 punktuose.

1.28.

Nors Audito Rūmų tirtos operacijos apskritai nebuvo paveiktos esminių klaidų, Rūmų atliktas auditas valstybių narių priežiūros bei kontrolės sistemose ir jų tradicinių nuosavų išteklių sąskaitose aptiko keletą ypatumų, kuriuos reikia pagerinti, norint sumažinti riziką, kad bus paskirtos neteisingos ir nepilnos Bendrijos nuosavų išteklių sumos (žr. 3.59–3.62 punktus).

1.28.

The Commission will follow up the Court's specific findings with those Member States involved. In the meantime the Commission anticipates that an amendment to the traditional own resources accounting requirements will lead to Member States maintaining more accurate and reliable separate accounts.

1.29.

Išreikšdami abejonę dėl priežiūros taikant lengvatines prekybos sutartis, atsakingi generaliniai direktoriai paskelbė, kad įvestos kontrolės procedūros suteikia būtinas garantijas ūkinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo atžvilgiu, ką patvirtino Rūmų audito gautieji duomenys (žr. 3.58 punktą).

1.30.

Palyginti su ankstesniais metais, bendra viso sektoriaus padėtis yra stabili. Tačiau reikia žengti toliau, kad būtų pašalinta rizika, kylanti dėl statistinių duomenų, naudojamų ištekliams (PVM ir BNP) apskaičiuoti, tikslumo ir dėl tam tikrų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo.

1.30.

The Commission takes note of the weaknesses identified by the Court in its conclusions in Chapter 3 and will examine the measures that could be introduced to address them.

1.31.

Audito Rūmai patikrinę, kaip veikia valstybių narių priežiūros sistemos ir patikros, atskleidė, kad, apskritai imant, integruota administravimo ir kontrolės sistema (IACS) yra naudingas informacijos šaltinis, vertinant maždaug 58 % BŽŪP teisėtumą ir tvarkingumą. Viena vertus, buvo aptikti nenuoseklumai ir kontrolės trūkumai tokiose srityse, kaip parama, mokama pagaminto kiekio atžvilgiu (už alyvuogių aliejų, medvilnę, tabaką ir džiovintus pašarus), parama kaimo plėtrai, eksporto sugrąžinimai ir intervencinės atsargos (žr. 4.24–4.46 punktus).

1.31.

The Commission considers that the supervision and control it exercises over the Common Agricultural Policy (CAP) form a sound basis for addressing the risk of irregularity in the underlying transactions. Errors and deficiencies found in the areas mentioned remain subject to recoveries from the Member States concerned under the clearance of accounts procedure.

1.32.

Audito Rūmai jau ankstesniais metais pastebėjo, kad BŽŪP išlaidas kaip visumą gerokai paveikia klaidos. Tačiau pagrindinės žemės ūkio išlaidų kategorijos skiriasi tarpusavyje rizikos, veikiančios jų teisėtumą ir tvarkingumą, dydžiu. Išmokos už pasėlius mažiau rizikingos negu išmokos už gyvūnus, tuo tarpu kitos išlaidų kategorijos yra susijusios su didesniu rizikos laipsniu, nors tikrinamos jos ne taip efektyviai (žr. 4.47 punktą).

1.32.

The Commission points out that its budget is exposed to the risk of irregularity in the underlying transactions by the nature of the aid schemes financed by the Community. The Commission endeavours to limit this risk when designing the aid schemes, and through its supervisory systems and controls over the implementation of each scheme. Any control system is a trade-off between the cost of operating the defined intensity of checks on the one hand, and the benefit these procedures bring on the other. In the Community context the benefit involves reducing the risk that funds are wasted and containing the risk of error to a tolerable level, which varies between different budgetary areas, depending on both the cost of controls as well as the inherent risk of transactions containing errors or irregularities. This view is consistent with the Court's opinion no 2/2004 on the ‘single audit’ model.

1.33.

Žemės ūkio generalinio direktorato generalinio direktoriaus metinė veiklos ataskaita ir deklaracija leistų geriau įvertinti ūkinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, jei būtų grindžiamos tinkamesniais informacijos šaltiniais, būtent IAKS (IACS), o ne informacija, susieta su finansiniais metais iki 2003 m., kurios naudingumas tebėra ribotas Audito Rūmų patikinimo pareiškimų kontekste (žr. 4.18–4.23 punktus).

1.33.

The declaration of assurance of the Director-General of the Agriculture Directorate-General is, as far as EAGGF Guarantee is concerned, based on the following elements:

1.34.

Nors IAKS (IACS) atžvilgiu rizika, susijusi su teisėtumu ir tvarkingumu, apskritai yra geriau valdoma, žemės ūkio išlaidas kaip visumą vis dar reikia gerinti, siekiant pašalinti esminius trūkumus, aptiktus priežiūros sistemose ir patikrose. Dar daugiau, metinės veiklos ataskaitos turinį ir generalinio direktoriaus deklaracijos rengimą galima pagerinti, kad jie galėtų tapti informacijos šaltiniu Audito Rūmų patikinimo pareiškimui.

1.34.

The Commission considers the current system of statistical reporting for IACS to be effective. It agrees that, in cases where controls have been poorly executed by Member States (for example certain post-payment checks), improvements should be sought. In any case, discrepancies are investigated and dealt with under the clearance of accounts procedure as appropriate.

1.35.

Rūmų auditas patvirtino, kad valstybių narių turimos Bendrijos biudžeto įgyvendinimo priežiūros ir kontrolės sistemos vis dar turi trūkumų. Įvairių intervencijos formų uždarymo 1994–1999 programavime atveju, pažangos pastebėta nedaug, kadangi valstybės narės pateikė nepilną ir netinkamą dokumentaciją galutinių mokėjimų paraiškoms pagrįsti. Prie šito prisideda sunkumai, su kuriais susidūrė Komisijos padaliniai apdorodami bylas (žr. 5.67 punktą). Rūmų atliktas auditas patvirtino, jog valdymo ir kontrolės sistemose 2000–2006 metų laikotarpiui kartojasi tokie pat trūkumai kaip ankstesniais metais (žr. 5.68 punktą).

1.35.

The Commission considers that the supervision and control it exercises over the structural measures form a sound basis for addressing the risk of irregularity in the underlying transactions.

1.36.

Rūmų atlikto paramos gavėjų audito rezultatai atskleidė, jog kartojasi tokios pat kaip ankstesniais metais klaidos ir jos daromos nė kiek ne rečiau, kas patvirtina gautuosius duomenis apie sistemos trūkumus (žr. 5.56 punktą).

1.36.

The Commission is continuing to devote a large proportion of its audit resources to checking Member States' systems. Where necessary it uses its powers to suspend payments to programmes whose systems show serious weaknesses which place Community funds at risk and applies financial corrections for resulting irregularities. The Commission follows up errors identified in the Court's and its own audits and take measures to correct them.

1.37.

Savo metinės veiklos ataskaitose ir deklaracijose generaliniai direktoriai patikino dėl ūkinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, tačiau Audito Rūmai nustatė, kad kai kurių struktūrinių priemonių atveju išreikštos abejonės prieštaravo pateiktam patikinimui. Dar daugiau, nustatyta, kad atsakingų generalinių direktorių deklaracijose nebuvo išreikšta abejonių dėl rizikos, susijusios su 1994–1999 m. programų laikotarpio uždarymu (žr. 5.57–5.62 punktus).

1.37.

The assurance given by the four Directorates-General responsible for the resources of the Structural Fund was justified by the progress made in examining and auditing the systems of the Member States. The absence of reservations on 1994-1999 programmes is justified given the rigorous procedures in place in the Directorates-General and the closure audits which are being carried out to verify the reliability of the closure statements.

1.38.

Apskritai imant, Audito Rūmai pažymi, jog priežiūros sistemų ir patikrų veikimas 2000–2006 metų programų laikotarpiu vis dar nepasiekė tenkinančio lygmens, ką rodo daug esminių klaidų, iki dabar aptinkamų šioje srityje.

1.38.

For the 2000-2006 period the Commission is following a multi-annual strategy, which in addition to including a level of audit work on the current period commensurate with the risks, taking account of other priorities, also involves applying the ‘single audit’ approach in order to maximise the effect of its own and Member States' audit work. In addition, the Commission disseminates guidance and good practices to Member States.

1.39.

Buvo nustatyti valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai Šeštosios bendrosios tyrimų programos ir programos Europos pabėgėlių fondui laisvės, saugumo ir teisingumo srityje atžvilgiu. Dar daugiau, būtina tęsti darbą su priežiūros sistemomis ir patikromis Komisijos lygmeniu, taip pat baigti diegti vidaus kontrolės standartus (žr. 6.4–6.16 ir 6.41 punktus).

1.39.

The Commission fully supports the objectives which the Court lists in the report and pursues them in its day-to-day management. The control systems have been strengthened under the administrative reform and will continue to be subject to strict monitoring.

1.40.

Vidaus politikų sektoriuje atliekamų operacijų esminis tyrimas atskleidė Komisijos vidaus kontrolės sistemų trūkumus ir gausybę klaidų galutinio naudos gavėjo lygmenyje, o tai patvirtina ankstesnes Audito Rūmų pastabas dėl ūkinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, taip pat atskleidžia trūkumus, nustatytus taikytose kontrolės procedūrose (žr. 6.17–6.26 ir 6.42 punktus). Komisijos ex post finansinių auditų Vidaus politikos sektoriuje analizė taipogi parodė, jog daugybė galutinės naudos gavėjų deklaravo pernelyg dideles išlaidas, susijusias su operacijomis, kofinansuojamomis Europos Sąjungos. Šiuo atžvilgiu Audito Rūmai mano, jog taisomosios priemonės, kurios Šeštosios mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo (RDT) bendrosios programos atveju buvo pasitelktos mažinti rizikai, veikiančiai ūkinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, nėra adekvačios (žr. 6.27–6.33 ir 6.43 punktus).

1.40.

In particular since the implementation of its administrative reform, the Commission is confident that it respects the requirements of the Financial Regulation regarding ex-ante and ex-post controls on directly managed expenditure. The Commission constantly seeks to improve its supervisory systems and controls, and welcomes the recommendations the Court makes to this effect. At the final beneficiaries' level, the analysis of ex-post financial audits by the Commission shows that final beneficiaries make mistakes often due to the complex nature of the fifth Framework Programme model contract. These mistakes are made in two senses, some contractors overstate, and others understate their expenditure. The net impact of the errors on the Commission's budget remains limited.

1.41.

2003 m. veiklos ataskaitose pagerėjo pateikiamos informacijos kokybė ir patikimumas, todėl atsirado galimybės geriau įvertinti ūkinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Tačiau rengime vis dar lieka trūkumų (žr. 6.34–6.40 ir 6.44 punktus).

1.41.

Reservations are drafted after thorough examination of the activities of the DGs and the main factors are contained in their annual activity reports. (Each reservation is covered by an action plan which is systematically followed up)

1.42.

Apskritai imant, Audito Rūmai pažymi, kad pagerinimų, pastebėtų 2003 m. vidaus kontrolėje, dar nepakanka norint išvengti gausių klaidų galutinių naudos gavėjų lygmeniu ir pačios Komisijos sistemų veikimo trūkumų (žr. 6.45 punktą).

1.42.

The Commission is always trying to improve the systems introduced, particularly in the light of the Court's recommendations (see paragraph 6.44).

1.43.

Nors 2003 metai iš esmės buvo paskutiniai geografinių programų decentralizacijos proceso metai (23), tačiau kontrolės patikimumas ir efektyvumas (patikros, apžvalgos, vidaus auditai ir išorės firmų atliekami auditai) gerokai skyrėsi įvairiose delegacijose bei Europos paramos ir bendradarbiavimo biuro direktoratuose (žr. 7.14–7.32 punktus).

1.43.

The main budgetised geographical programmes were almost all devolved during the period 2001-2003 but devolution of the thematic budget lines has taken place during 2004. The gradual implementation of devolution explains to a large degree the difference between Delegations and between the different directorates of EuropeAid.

1.44.

Centrinių Komisijos padalinių ir delegacijų lygmeniu buvo aptikta nedaug klaidų, nedariusių didelio finansinio poveikio (žr. 7.36 punktą). Kita vertus, Audito Rūmų atliktas auditas atskleidė, jog vidaus kontrolės sistemos turi trūkumų, o organizacijų, atsakingų už galutinių naudos gavėjų projektų įgyvendinimą, lygmeniu ir pačiuose projektuose yra palyginti daug pažeidimų (žr. 7.37–7.39 punktus).

1.44.

The Commission agrees with the Court that the observance of tender and procurement procedures by project management units and NGOs remains an area of concern. With the devolution of projects stricter controls can be applied on the spot by the respective delegations. Moreover, since June 2003, in line with the revised grant contract provisions, the project accounts are subject to an audit before the final payment is made.

1.45.

Atsakingi generaliniai direktoriai paskelbė, jog įvestos kontrolės procedūros suteikia būtinas ūkinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo garantijas. Humanitarinės pagalbos biuro ir EuropeAid bendradarbiavimo biuro metinės veiklos ataskaitos apibūdina vidaus kontrolės vietoje sistemas. Tačiau EuropeAid bendradarbiavimo biuro atveju Audito Rūmai pažymėjo, kad išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo priežiūros sistemos, kuriomis pagrįstos organizacijų, atsakingų už įgyvendinimą, pateiktos finansinės ataskaitos, vis dar nepajėgia užtikrinti šių organizacijų vykdomų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo.

1.45.

Essential supervisory systems and controls for EuropeAid were operational in 2003. These controls were considered as adequate for the purpose of deriving overall assurance in the context of the Director-General's declaration. See also the replies to paragraphs 7.45 and 7.48.

1.46.

Šios srities kaip visumos atžvilgiu jau 2003 m. egzistavo kai kurie elementai, reikalingi sistemų ir išlaidų priežiūrai bei kontrolei. Tačiau iš esmės svarbu, kad šie komponentai imtų veikti ir organizacijų, atsakingų už projektų įgyvendinimą, taip pat galutinių naudos gavėjų lygmeniu, kur vis dar reikia gerinti ūkinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą.

1.46.

Over recent years, the utilisation of standard contractual documents (contracts, grants and financing agreement) has contributed to improve the level of control by the Commission. Payments and the verification of supporting documents are made as required by the financial regulations. Contract provisions for ‘certification audits’ have also been improved (see replies to paragraphs 7.30 and 7.32). Moreover, the external audit strategy has been strengthened through the establishment of annual audit plans — on the basis of a risk assessment — of audits to be launched by headquarters and delegations.

1.47.

Nepaisant pastebėtų pagerinimų, priežiūros ir kontrolės sistemų įvertinimas taip pat parodė, kad trūkumų turi ir Komisijos atliekami šalių kandidačių valdymo bei kontrolės sistemų auditai. Šiuos trūkumus privalu koreguoti siekiant sumažinti riziką, kylančią dėl Bendrijos delegacijų ex ante kontrolės panaikinimo (žr. 8.40–8.43 punktus).

1.47.

The Commission is following up the findings of the Court for pre-accession aid and will take every appropriate action. The Commission provided extensive support and guidance to the accession countries and carried out substantial audit work to help them improve their management in accordance with EU rules. It is continuing its work to ensure that the countries that have now joined the European Union have appropriate systems for managing the Structural and Cohesion Funds.

1.48.

Audito Rūmų atliktos mokėjimų patikros atskleidė klaidas. Dar daugiau, esama rizikos, jog gali būti nesilaikoma nacionalinių įsipareigojimų dėl lygiagretaus kofinansavimo (žr. 8.30–8.34 punktus).

1.48.

The Commission considers that a number of errors identified by the Court do not have a financial impact and are formal in nature.

1.49.

Savo metinėse ataskaitose ir deklaracijose generaliniai direktoriai patikino dėl ūkinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, tuo pat metu išreikšdami rimtas abejones dėl PHARE ir ISPA (24). Audito Rūmų nuomone, rizika, jog dalis šalių kandidačių nesilaikys įsipareigojimų kofinansuoti, yra pakankamai rimta kad pateisintų 2003 m. deklaracijos abejonę, lydinčią Plėtros generalinio direktoriaus metinės veiklos ataskaitą (žr. 8.36 punktą).

1.49.

The Commission considers that the Director Generals' Annual Activity Reports clearly set out risks attaching to pre-accession aid.

1.50.

Nepaisant, jog 2003 metais šalys kandidatės tikrai pažengė kurdamos valdymo struktūras ir steigdamos vidaus kontrolės mechanizmus, vis dar reikia pastangų, norint, kad visa tai veiktų efektyviai, taigi būtų daugiau pažengta situacijoje dėl Bendrijos išlaidų ir terminuotų sąskaitų teisėtumo ir tvarkingumo, o taip pat būtų deramai atsižvelgta į delegacijų ex ante kontrolės pašalinimą. Nuodugnus auditas, Audito Rūmų atliktas 2003 m., atskleidė, kad, apskritai imant, nuosavų Komisijos priežiūros sistemų bei kontrolės būklė yra nepatenkinama, ir tai rodo operacijų lygmenyje aptiktos klaidos. Šios klaidos patvirtina dar 2002 m. nustatytą riziką, kuri kyla dėl trūkumų, aptiktų šiose sistemose.

1.50.

The Commission is aware of the need for further improvement in the management and control systems in the new Member States and the accession countries. It continues to support these improvements, inter alia through its own audit work.

1.51.

Nežiūrint 2003 m. padarytų pastangų, Rūmų auditas atskleidė, jog dauguma institucijų iki galo neįgyvendino pokyčių, reikalingų visiškai įdiegti naujus vidaus kontrolės pagrindus, kuriuos nustato finansinis reglamentas (žr. 9.65 punktą).

1.51.

The Commission has considered implementation of the reform as one of its first priorities. So, by the end of 2002 all services conducted a detailed Readiness assessment which indicated that services were ready for implementing the requirements of the new Financial Regulation.

1.52.

Audito Rūmų atliktas auditas, nagrinėdamas operacijas kaip visumą, neatskleidė jokių reikšmingų problemų, veikiančių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą (žr. 9.66 ir 9.68 punktus).

1.53.

Daugumos institucijų patvirtinančiųjų pareigūnų pagal delegacijas metinės veiklos ataskaitos ir generalinių direktorių deklaracijos pakankamai patikino dėl administracinių išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo (žr. 9.16 ir 9.17, 9.24, 9.29, 9.34, 9.46, 9.53, 9.63 ir 9.67 punktus). Tačiau Komisijos užsienio santykių generalinis direktorius savo deklaracijoje išreiškė dvi abejones dėl vidaus kontrolės standartų įgyvendinimo Bendrijos delegacijose (žr. 9.64 punktą).

1.53.

The Commission notes that it is one of the institutions whose authorising officers by delegation provided reasonable assurance.

1.54.

Nors operacijų tyrimas parodė stabilią, palyginti su ankstesniais metais, padėtį, institucijos privalo toliau dirbti, stiprindamos priežiūros sistemas bei kontrolę, kad būtų sumažinta rizika ūkinių operacijų teisėtumui ir tvarkingumui, kurią sąlygoja esami trūkumai.

1.54.

As far as the supervisory systems are concerned, the Commission considers that supervision is really executed in the services but, as stated in the overview of the state of the internal control systems (25), acknowledges that there is still room for improvement in order to evidence that supervision. The Commission plans to have specific workshops on this issue in the second half of 2004.

1.55.

Patikinimo pareiškimo (DAS) dėl 2002 finansinių metų kontekste Audito Rūmai ištyrė Komisijos administracinės reformos pažangą (26) atlikdami Komisijos naujos vidaus kontrolės sistemos, taip pat garantijų, kurias Komisija pateikė dėl biudžetinių mokėjimų ūkinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, pirminį įvertinimą (27).

1.56.

2003 metais Rūmai tęsė Komisijos vidaus kontrolės sistemos vertinimą. Viena vertus, Rūmai ištyrė, kokiu mastu Rūmų audito gautieji duomenys patvirtina valdymo pateikimus generalinių direktorių metinėse veiklos ataskaitose bei deklaracijose ir Komisijos suvestinę, taip pat kiek DAS prireikus galėtų atsižvelgti į šią informaciją. Iš kitos pusės, Rūmai ištyrė pažangą, padarytą įgyvendinant esminius Komisijos vidaus kontrolės sistemos revizijos elementus (Baltosios knygos veiksmai, veiksmų planai, pridėti prie 2002 m. ir 2001 m. suvestinės, Komisijos generalinių direktorių metinės veiklos planai bei deklaracijos ir vidaus kontrolės taisyklių minimumas).

1.57.

Pagal EB sutarties 274 straipsnį Komisija yra atsakinga už biudžeto įgyvendinimą. Tačiau ne visos operacijos priklauso nuo tos pačios valdymo sistemos, todėl Komisijos reformos poveikis įvairiuose sektoriuose yra skirtingas. Išlaidų atžvilgiu Finansinius reglamentas išskiria šiuos atvejus (53 straipsnis):

1.57.

a)

Komisija įgyvendina biudžetą centralizuotu pagrindu (administracinės išlaidos ir vidaus politikos). Šiuo atveju įgyvendinimo uždaviniai atliekami arba tiesiogiai, kuomet tai daro Komisijos padaliniai (tiesioginis centralizuotas valdymas), arba netiesiogiai, kuomet Komisija kreipiasi į įgaliotinius (netiesioginis centralizuotas valdymas). Pirmosios kategorijos atveju reforma paliečia visas įgyvendinimo procedūrų išlaidas. Antrosios kategorijos atveju reforma nukreipta ypač į tuos aspektus, kurie susiję su apibrėžimu, priežiūra ir susijusių uždavinių įgyvendinimu;

b)

operacijų valdymas priskirtas valstybių narių nacionalinei valdžiai (EŽGGF – garantijos ir struktūriniai fondai). Tai bendras valdymas, todėl Komisija privalo tikrinti, ar nacionalinė valdžia veikia laikydamasi taikytinų taisyklių. Šiuo atveju Komisijos reforma veikia tik veiklą, susijusią su įgyvendinimo stebėsena;

b)

The Commission has developed an audit strategy based on the single audit approach which aims to improve the management and control systems in the Member States.

c)

tam tikrų savo operacijų aspektų įgyvendinimą Komisija gali patikėti šalims naudos gavėjoms, tačiau tik atlikusi ex ante patikrą (stojimo parama). Tuomet valdymas vadinamas decentralizuotu, o reforma veikia daugumą valdymo aspektų taip, kaip ir tuomet, kai Komisija jį deleguoja įgaliotiniui centralizuoto valdymo kontekste.

1.58.

2003 m. metinių veiklos ataskaitų suvestine (28) Komisija toliau stengiasi užtikrinti skaidrumą savo įsipareigojimo atsiskaityti už valdymą atžvilgiu (29). Audito Rūmai nustatė, kad Komisija pirmąsyk pateikė analizę dėl to, kiek patikima informacija, gauta iš priežiūros sistemų ir patikrų apie ūkinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Tokiu būdu Komisija prisiima atsakomybę už biudžeto įgyvendinimą, kaip numatyta Sutartyje (274 str.) kaip nuosavą priimdama patvirtinančių pareigūnų pagal delegacijas poziciją.

1.58-1.60.

As in previous financial years (see section 5.3.3 of the 2002 synthesis (COM(2003) 391) for shared management), when adopting the 2003 Synthesis of Annual Activity Reports the Commission gave an overview of the assurances given by the various authorising officers by delegation and introduced corrective measures at institution level in the case of recurrent weaknesses in certain sectors.

1.59.

Komisija konstatuoja, kad dar nėra pasirengusi be kvalifikacijos patikinti vienos svarbios bendro valdymo srities (struktūrinių fondų) atžvilgiu. Dar daugiau, ji pažymi, jog, nepaisant tenkinančio patikinimo lygio tiesioginio ir netiesioginio centralizuoto valdymo srityse, ir toliau lieka problema dėl dotacijų, pagrįstų daliniu išlaidų, kurias deklaravo naudos gavėjai, atlyginimu. Iš tiesų, abejones dėl klaidų dažnio pateikė dauguma generalinių direktoratų, valdančių šias programų rūšis. Visus ankščiau minėtus pareiškimus patvirtina Audito Rūmų atlikto audito gautieji duomenys (žr. 5.66–5.69 ir 6.41–6.45 punktus).

1.59.

See replies to paragraphs 1.35 to 1.38.

1.60.

Tačiau Komisija neapibrėžė savo pozicijos dėl situacijos Bendroje žemės ūkio politikoje – svarbiausioje srityje, kur valdymas yra bendras. Tai tinka ir centralizuotam valdymui (nuosavi ištekliai ir stojimo parama), taip pat jungtiniam valdymui (išorės parama).

1.60.

See reply to paragraph 1.58.

1.61.

Naujas aplinkraštis (30) dėl 2003 m. metinės veiklos ataskaitų, bendraisiais klausimais besiremiantis gairėmis 2002 m. metinėms veiklos ataskaitoms rengti ir kai kuriais pasidalijamojo valdymo aspektais (31), pristato pokyčius ir kelis naujus elementus:

1.62.

Šie elementai, papildyti ekspertų apžvalgomis, padėjo pagerinti metinių veiklos ataskaitų kokybę. Taigi, apskritai imant, atitinkamos metinės veiklos ataskaitose atsispindi tai, jog tęsiami veiksmų planai, priimti metinės veiklos ataskaitų ir Komisijos 2002 m. suvestinės (36) kontekste, ir kad dėl vidaus ir išorės audito rekomendacijų imtasi stebėsenos priemonių. Įvestas konkretus aplinkraštis, skirtas tiems veiksmų planams (37), kurie įtraukti į Komisijos metinius valdymo planus, padėjo efektyviau stebėti pažangą. Tačiau Audito Rūmai mano, kad norint efektyviai įgyvendinti visą šią užduotį, reikia labiau konsoliduotis.

1.62.

The Commission considers that the annual activity reports are a useful management tool for supplying information on the weaknesses detected and providing an effective remedy. It feels that substantial improvements have been made to these reports and to the declarations accompanying them in 2003 and will continue its efforts along these lines.

1.63.

Savo deklaracijose, pridėtose prie metinės veiklos ataskaitų, generaliniai direktoriai konstatavo, kad jų tarnybose atlikta vidaus kontrolė pakankamai patikina, jog ūkinės operacijos buvo teisėtos ir tvarkingos. Ten, kur būta vidaus kontrolės trūkumų ar pažeidimų, jie išreiškė abejones ir parengė veiksmų planus, apimančius įgyvendinimo terminus.

1.64.

Siekiant nustatyti tikrą abejonių mastą, generalinių direktorių paprašyta konkretizuoti kriterijus, kuriuos jie taikė svarbos ribai apibrėžti. Be svarbos, pagrįstos pobūdžiu ar kontekstu, gairės nustato šią ribą kaip nagrinėjamos veiklos biudžeto funkciją, t. y. 2 % atitinkamos veiklos vertės (38). Audito Rūmai mano, kad ši svarbos sąvoka pati savaime nėra tinkama sistemos trūkumams nustatyti (39).

1.64.

In order to highlight only the most serious management weaknesses (management by exception), the term ‘reservation’ has been restricted to those shortcomings which have a real and verifiable impact — i.e. not those with only a potential risk — on the assurance to be given that the control procedures introduced provide the requisite guarantees as to the legality and regularity of the transactions carried out during the reference year. Now that the term ‘reservation’ has been defined in this way, progress still has to be made on the precise determination by the authorising officer by delegation of the impact which the reservations expressed have on the assurance given.

1.65.

Generaliniai direktoriai gali nesilaikyti šio kriterijaus, jei mano, kad tokio sprendimo reikalauja kontekstas, arba kad trūkumas yra savaime reikšmingas. Tokiais atvejais naujos ribos ar kito svarbos kriterijaus pasirinkimas turi būti pateisintas metinės veiklos ataskaitoje. Kur tinka, šis pasirinkimas turėtų atsižvelgti į riziką, būdingą kiekvienai iš svarstomų sričių. Ryšium su tuo, Komisija turėtų apibrėžti tinkamesnę ir konkrečią politiką, skirtą nustatyti svarbos riboms, pagrįstoms atitinkamų operacijų pobūdžiu ir rizika, priimtina nagrinėjamai sričiai, taip pat apibrėžti išteklius, skirtinus patikroms (40).

1.65.

The Commission is willing to consider the possibility of introducing a certain degree of flexibility when determining the materiality thresholds for the various areas of management.

1.66.

Visi generaliniai direktoriai konstatavo gavę pakankamą patikinimą, jog jiems skirti ištekliai buvo panaudoti apibrėžtiems tikslams, o jų įdiegta vidaus kontrolė užtikrino, kad ūkinės operacijos buvo teisėtos ir tvarkingos. 21-oje iš 39-ių deklaracijų buvo abejonių, ribojančių generalinių direktorių pateiktus patikinimus. Taigi, kaip ir pernai (41), Biudžeto generalinis direktorius pritarė abejonėms dėl Komisijos apskaitos sistemų trūkumų (42) (žr. 1.8 punktą).

1.66.

See Commission's reply to paragraph 1.8.

1.67.

Pagrindinės abejonės parodytos 1.2 lentelėje . Iš 49 abejonių, išreikštų 2003 m. (43), dauguma nurodė trūkumus, kurie jau buvo nušviesti 2002 m. (44). Kitos abejonės apskritai jau buvo paminėtos įvairiose sąsajose su generalinių direktoratų metinės veiklos ataskaitomis už praėjusius metus (žr. 3.58, 4.18, 5.57–5.62, 6.36, 7.47, 8.35, 8.37 ir 9.64 punktus). Tai rodo, jog nustatytus trūkumus galima bus pašalinti tik per vidutinės trukmės laikotarpį (žr. 1.73, 1.76 ir 1.79 punktus).

1.67.

Although it does not agree with the Court's criticisms in Table 1.2 on the impact and the scope of reservations, the Commission takes note of the Court's observations and will continue to enhance the information so that the Court can use it more effectively in support of its declaration of assurance.

1.68.

Gairės metinės veiklos ataskaitoms ir patvirtinančių pareigūnų pagal delegacijas chartija (48) nurodo, kad abejonės neturi paversti deklaracijos beprasme ir kad ekstremaliais atvejais (49) generalinis direktorius gali būti nepajėgus pateikti reikiamą patikinimą.

1.69.

2003 metais kai kurių tarnybų (50) pareikštų abejonių mastas buvo nesuderinamas ar nepakankamai pagrįstas, turint omenyje deklaracijose pateiktus patikinimus (žr. 1.2 lentelę ir 5.57–5.62, 7.48, 8.36 ir 8.38 punktus). Tačiau lyginant su 2002 finansiniais metais, abejonių poveikis patikinimams, teikiamiems deklaracijose, sustiprėjo.

1.69.

Determination of the impact of reservations on the assurance is improving as the practice becomes routine. The Commission considers that, at present and increasingly so in the future, determining the consequences of the reservation for the area in question already makes it possible to establish — and will make it even clearer in future — that the assurance to be given by the authorising officer by delegation is totally justified.

1.70.

Audito Rūmų darbas rodo, kad, žvelgiant iš finansinių perspektyvų, keliose srityse priežiūros sistemos ir patikros dar nepasiekė patenkinamo lygmens, todėl reikia toliau stengtis, norint jas sustiprinti. Taigi kai kurie trūkumai, kuriuos Rūmai išskyrė savo auditų metu, turėtų būti įtraukti į generalinių direktorių deklaracijas (žr. 1.2 lentelę ir 4.22, 5.62, 6.37, 7.48 ir 8.36 punktus). Be to, Žemės ūkio generalinio direktorato generalinio direktoriaus deklaracija nebuvo pagrįsta operacijų, priklausančių 2003 finansiniams metams, nagrinėjimu (žr. 4.19 ir 4.20).

1.70.

See answers to paragraphs 1.33, 1.37 and 1.67 and to the specific paragraphs mentioned by the Court.

1.71.

Nepaisant tam tikro pagerėjimo, Audito Rūmai mano, kad generalinių direktorių metinės veiklos ataskaitos ir deklaracijos dar negali sistemingai tarnauti kaip naudingas šaltinis (žr. 1.4 punktą) Rūmų audito išvadoms įvairiose finansinių perspektyvų srityse (žr. 1.2 lentelę ).

1.71.

Through its work to improve the content of declarations and its monitoring of compliance with the standards on which the declarations are based, the Commission is endeavouring to make the annual declarations into a reliable indicator of its performance and its strategy for dealing with the risks identified, in order that the Court can use them as a basis for its assurance.

1.72.

Apskritai imant, Komisija savo Suvestinėje konstatuoja, kad 2003 metais išryškėjo didelė administracinės reformos pažanga, kad buvo baigti iš esmės visi Baltosios knygos veiksmai, o dauguma veiksmų planų, numatytų 2001 ir 2002 metų suvestinėse baigti arba gerokai pažengę pirmyn. Tačiau Audito Rūmų atliktas auditas rodo, kad šis vertinimas labai optimistiškas. Dar daugiau, įvairiuose Suvestinės skyriuose Komisija pati pripažįsta, jog kai kurioms sritims ateinančiais metais vis dar reikės stebėsenos, taip patvirtindama Audito Rūmų gautuosius duomenis šiose srityse:

1.72.

The significant progress made in 2003 does not rule out the need to implement the corrective measures in the various sectors identified in the 2003 synthesis report. In some cases, the problems underlying these operations will only be resolved effectively and satisfactorily in the medium term. Thus, every year the synthesis of annual activity reports takes stock of the progress achieved and sets out and updates all the actions to be conducted at Commission level.

1.73.

Audito Rūmai pritaria Komisijos požiūriui, kad aukščiau paminėti momentai jau yra įtraukti į veiksmus, numatytus ankstesnių metų suvestinėse. Audito Rūmai pabrėžia, kad Komisijai svarbu sėkmingai konsoliduoti visus horizontalių veiksmų planus, ir pažymi Komisijos norą svarstyti rekomendacijas, pateiktas Rūmų nuomonėje dėl vieningo audito (single audit) modelio (53).

1.74.

Kalbėdama apie stebėsenos pažangą administracinės reformos srityje, Komisija taip pat paskelbė, kad iš 36 veiksmų, surašytų Baltosios knygos V skyriuje (54)„Auditas, valdymas ir finansinė kontrolė“, 32 buvo baigti 2003 metais. Taigi buvo parengta Baltosios knygos pažangos ataskaita (55), apėmusi visus tikslus, kurių dar reikia siekti, ir priemones, kurios dar turi būti įgyvendintos.

1.74-1.76.

Once the instruments aimed at by the various measures have been installed, the settlement of outstanding issues will be covered each year by the synthesis reports (see reply to paragraph 1.72). Within this framework, the Commission considers that most of the actions mentioned by the Court had been achieved at 31 December 2003.

1.75.

Audito Rūmai pažymi pažangą, kurią padarė Komisija naujų reglamentavimo kontrolės pagrindų atžvilgiu, tačiau mano, jog ir įgyvendinimo, ir faktinių procedūrų rezultatai dar nėra patenkinami. Taip 18 iš 36 Baltosios knygos V skyriaus numatytų veiksmų, kurie dar nebuvo baigti 2002 finansinių metų pabaigoje (56), aštuoni vis dar buvo įgyvendinami (57)2003 m. gruodžio 31 d. Aštuoniose iš dešimties kitų sričių, kur veiksmai buvo baigti teoriškai, tikslas dar nebuvo visiškai pasiektas, įgyvendinimas – dar nepatenkinamas, arba nėra garantijų, kad veiksmai yra ilgalaikiai (58).

1.75.

The Commission would make two comments on Action 83:

1.76.

Metinių veiklos ataskaitų ir deklaracijų suvestinė taip pat apima daugelį nebaigtų veiksmų (59) (žr. 1.77–1.79 punktus) ir reikalauja, kad tarnybos pakeistų savo įpročius arba įvestų naujas veiklas (60). Visiškai pabaigti tuos veiksmus, kurie leistų pasiekti lydinčius tikslus, įmanoma tik per vidutinės trukmės laikotarpį (žr. 1.3 lentelę ).

1.77.

Generalinių direktorių metinės veiklos ataskaitų ir deklaracijų už 2002 finansinius metus suvestinėje (61) apžvelgta Komisijos vidaus kontrolės sistemos reforma ir pradėtas naujas veiksmų planas pastebėtiems trūkumams ištaisyti. Šis veiksmų planas apima 25 taisomąsias priemones, papildančias veiksmų planus, kuriuos generaliniai direktoriai išdėstė savo metinės veiklos ataskaitose, taip pat veiksmų plano, numatyto 2001 suvestinėje, tęsinį (62). Iš veiksmų, tikėtinai veikusių ūkinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą (63), Audito Rūmai nustatė, kad horizontalūs veiksmai (64) nebuvo baigti (65) iki 2003 m. gruodžio 31 d.

1.77.-1.78.

In line with what was set out in the reply to paragraph 1.72 — that the actions to be undertaken are updated each year and the actions established by previous syntheses disappear — the actions in the 2001 and 2002 syntheses which were not completed at 31 December 2003 have been taken over and updated in the 2003 synthesis.

1.78.

Taip pat 2001 m. suvestinėje numatyto veiksmų plano įgyvendinimo stebėjimas parodė, kad dauguma 2002 (66) finansiniais metais nebaigtų veiksmų vis dar buvo įgyvendinami (67)2003 m. gruodžio 31 d. Dviejose srityse, kur veiksmai buvo baigti teoriškai, tikslas dar nebuvo visiškai pasiektas, įgyvendinimas – dar nepatenkinamas, arba nėra garantijų, kad veiksmai yra ilgalaikiai (68). Kitose dviejose srityse veiksmai buvo neužbaigti, o tikslai – iš dalies pasiekti (69).

1.78.

With regard to the actions on shared management, the Commission refers to its reply to paragraph 1.77.

1.79.

Audito Rūmai skatina Komisiją įgyvendinti nebaigtus veiksmų planus taip, kad nauja vidaus kontrolės sistema jau dabar galėtų veikti, ypač bendro valdymo, valdymo rizikos įvertinimo ir skolų atgavimo srityse (žr. 1.3 lentelę ).

1.79.

The Commission is investing considerable effort and interest in progressing on the three issues highlighted by the Court (i.e. shared management, risk management and recovery) as reflected in both the Synthesis of the 2003 and 2002 annual activity reports and the Overview of the state of internal control systems.

1.80.

Audito Rūmai išnagrinėjo kaip vidaus kontrolės standartus (70) taiko 16 Komisijos generalinių direktoratų (71). Siekta ne tik paskaičiuoti įgyvendinimo laipsnį, bet ir įvertinti, kaip Komisija taiko standartus, kad užtikrintų ūkinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą konkrečiose srityse.

1.81.

Audito Rūmai nustatė, kad, apskritai imant, nėra lengva palyginti sistemų ir pagrindinės kontrolės, pagrįstos 2003 m. nustatytais standartais (72), mastą bei sudėtį su taikytaisiais 2002 metais.

1.81.

The fact that baseline requirements defined in 2003 are not entirely comparable with those defined in 2002 is consistent with the philosophy of those requirements. In fact, the baseline requirements were initially introduced in 2000 to make the 24 Internal control standards more concrete in practice by defining the minimum requirements at that time. Each year the baselines are updated in order to consider any additional requirement from any relevant Commission's decision/communication adopted in the meantime.

1.82.

Komisija paskelbė, kad 2003 m. gruodžio 31 d. buvo įgyvendintas 91 % atitikties pagrindinėms kryptims (73). Kai 2003 metų rugsėjo pabaigoje generaliniai direktoratai pranešė, jog galės įgyvendinti atitiktį visoms pagrindinėms kryptims iki galutinio 2003 m. gruodžio 31 d. termino, regis, buvo įdiegta tik 26 % šių krypčių (74).

1.82-1.83.

As indicated by the Court, Directorates-General assessed in December 2003 that overall 91 % of the baselines were achieved against 65 % reported by September 2003. It should be noted that in many cases those baselines not fully implemented by September 2003 were ongoing actions, where important progress had already been made and where there was only a little work required to finalise them.

1.83.

Audito Rūmų požiūriu, sunku įžvelgti, kaip šis pažangos tempas gali tuojau pat daryti įtaką darbui, kurį dabar atlieka vidaus kontrolės sistema, kuria grindžiamas ūkinių operacijų teisėtumas ir tvarkingumas. Norint įsitikinti, ar šie standartai dabar taikomi procedūrinių taisyklių ar kontrolės instrumentų atveju, reikia daugiau laiko. Taigi daugeliu atvejų Audito Rūmų atlikto audito tikslas buvo nustatyti, ar generalinių direktoratų praktika atitinka pagrindines vidaus kontrolės kryptis (žr. 4.23, 6.5, 7.40–7.41 ir 9.55 punktus).

1.84.

Nagrinėdami vidaus kontrolės standartus parinktuose generaliniuose direktoratuose, Audito Rūmai nustatė, jog pateikta informacija buvo nuoseklesnė tais atvejais, kai buvo kalbama apie esamus vidaus kontrolės mechanizmus bei jų atitiktį (standartams), bet ne faktinį jų veikimą (žr. 1.4 lentelę ir 4.23, 5.10, 6.5, 7.43 ir 9.55 punktus). Apskritai imant, negalima laikyti, jog šio įgyvendinimo laipsnio pakanka, kad Komisijos vidaus kontrolės sistema galėtų pakankamai patikinti dėl ūkinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo.

1.84.

The table 1.4 differs from the Commission's services' own assessment, which concludes that the internal control standards were 91 % applied at 31 December 2003. The incomplete application largely concerned areas with little effect on the risk of irregularity.

1.85.

Apskritai 2003 m. metinės veiklos ataskaitos pateikė informaciją apie ekonomiškumo, našumo ir efektyvumo rezultatus, kuriuos generaliniai direktoratai pasiekė politikos ir paskirtųjų išteklių valdymo srityse.

1.85.

The aim of the annual activity reports is to take stock of the achievement of the objectives laid down in line with the Commission's priorities and the resources required for this purpose. They represent an instrument for monitoring the results of activities in relation to the objectives laid down, the risks involved, utilisation of the resources allocated and operation of the internal control system.

1.86.

Tačiau Audito Rūmų analizė atskleidė, kad Komisijos taikomo šios informacijos modelio ir naudojimo (75) dar nepakanka (76) vidaus kontrolės sistemos kokybei bei ūkinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo aspektams įvertinti (77).

1.86.

The monitoring aspects are therefore highlighted in the annual activity reports. The overview mentioned above in paragraph 1.53 gives a more detailed account of internal control systems at the Commission.

1.87.

Audito Rūmai mano, kad informacijos, skirtos ūkinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo stebėsenai, rengimas turėtų būti Komisijos prioritetas. Strateginio planavimo ir programavimo ciklo kontekste ši informacija būtų labai svarbus valdymo įrankis, užtikrinant pajamų bei išlaidų kokybę ir vertinant padarytą pažangą (78) – jeigu joje būtų atsižvelgta, kokiu mastu įgyvendinami svarbiausi priežiūros sistemų ir patikrų aspektai, atkreiptų dėmesį į tai, kokiu būdu ir kaip dažnai biudžetą veikia klaidos, kurių šios sistemos bei patikros neatskleidė ir neištaisė.

1.87.

Continuous improvement of its performance and the assumption of responsibility by its managers to achieve the objectives laid down and implement an efficient internal control system are Commission priorities.

2.1.

Šiame skyriuje aptariamas ES biudžeto vykdymas 2003 metais – paskutiniais pilnais metais prieš Sąjungos plėtrą ir 2000–2006 m. finansinės perspektyvos pusiaukelėje.

2.2.

Europos Sąjungos metinį biudžetą tvirtina biudžeto valdžia (Parlamentas ir Taryba), remdamasi Komisijos pateiktais pasiūlymais. Komisija vykdo biudžetą bendradarbiaudama su šalimis narėmis ir kitomis šalimis naudos gavėjomis išlaidų žemės ūkiui, struktūriniams veiksmams, išorės veiksmams ir stojimo paramai srityje.

2.3.

Įsipareigojimams ir mokėjimams yra atskiri biudžetai. Dauguma išlaidų struktūriniams veiksmams ir vidaus bei išorės politikai įgauna mokėjimų per daugelį metų vykdomas programas pavidalą (pvz., nuo 2000 m. iki 2006 m. struktūrinių fondų dabartiniam programavimo laikotarpiui), kuriame biudžetiniai įsipareigojimai, atspindintys teisinius įsipareigojimus išleisti, yra priimami per vienerius metus, tačiau išmokami („likviduojami“) per keletą metų („diferencijuoti asignavimai“) (1).

2.4.

Smulkesnės informacijos apie biudžeto vykdymą 2003 m. rasite Komisijos dokumente, kuris vadinasi „Atskaita apie biudžeto ir finansų valdymą – 2003 finansiniai metai“. Finansinio reglamento 29 str. nustato, kad šią ataskaitą privaloma paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje 2002 m. atskaita nebuvo paskelbta, tačiau pats dokumentas buvo pateiktas Komisijos tinklalapyje (2). 2003 m. variantas taip pat patalpintas tuo pačiu adresu. Audito Rūmai mato pastangas pagerinti šį dokumentą, palyginus su 2002 m., tačiau mano, kad bendra analizė galėtų būti naudingesnė, jei būtų įtraukta informacija apie Bendrijos programų įgyvendinimo suminę būklę ir spartą, kuria valstybės narės ir naudos gavėjos atlieka mokėjimus galutiniams naudos gavėjams.

2.4.

The Commission appreciates the Court's statement regarding the improved ‘Report on budgetary and financial management’ and agrees with the observation of the Court that there is still room for further improvements. With regard to payments to final beneficiaries, the regulations (for example, Regulation (EC) 1260/1999 for the Structural Funds, Regulation (EC) 1663/95 for EAGGF Guarantee) require Member and beneficiary States to reimburse final beneficiaries promptly. In future the Commission could distinguish, in the information provided on the Structural Funds in its ‘Report on budgetary and financial management’, between advances, paid at the beginning of the period and serving to constitute a rolling fund with which to pre-finance expenditure, and reimbursements of expenditure declared by final beneficiaries. The amount of advances (for the Structural Funds, 7 %) can be taken to be equivalent to the maximum level of payments by the Commission not yet paid to final beneficiaries.

2.5.

2003 m. visi mokėjimų asignavimai patvirtintame pirminiame biudžete (3) padidėjo 1,9 %, palyginus su galutiniu 2002 m. biudžetu. Įsipareigojimų asignavimai padidėjo tik 0,3 %. Komisijos teigimu iš esmės statiškas įsipareigojimų asignavimų lygis „rodo biudžeto valdžios ir Komisijos pasiryžimą spręsti neįvykdytų dar laukiančių įvykdymo įsipareigojimų klausimą“ (4).

2.6.

Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai išliko 2,6 milijardo eurų ir 5,4 milijardo eurų mažesni nei aukščiausia leistina metinės finansinės perspektyvos riba (5). Įsipareigojimų marža daugiausiai susijusi su žemės ūkiu: kitos išlaidų sritys yra ties savo aukščiausia riba arba netoli jos. Mokėjimų atveju finansinės perspektyvos aukščiausia riba taikoma visam biudžetui, o ne pagal jo atskiras sritis.

2.7.

2.1 lentelėje apžvelgiamas 2003 finansinių metų biudžeto plano vykdymas įsipareigojimų ir mokėjimų srityje. 2003 m. panaudotų įsipareigojimų asignavimų santykinė dalis (įsipareigojimų įvykdymo lygis) buvo 99 %, taigi artima 2002 m. lygiui, kuris siekė 98 %. Panaudotų mokėjimų asignavimų santykis (mokėjimų išlaidų lygis) buvo 92 %, tai rodo didėjimą lyginant su 2002 m. pasiektais 86 %. Šis didėjimas pirmiausia susijęs su didesnėmis išlaidomis struktūriniams veiksmams – buvo išleista 90 % mokėjimų asignavimų, lyginant su 74 % 2002 m. (žr. 2.27–2.30 punktus).

2.8.

Šie bendri išlaidų lygiai nepateikia viso biudžeto vykdymo vaizdo dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, tik maža konkrečiais metais priimtų įsipareigojimų dalis virsta mokėjimais dar tais pačiais metais (žr. 2.3 ir 2.16–2.22 punktus). Antra, „mokėjimai“, kaip apibrėžta Komisijos apskaitoje, apima ir avansus, išmokėtus valstybių naudos gavėjų administracijoms ar kitiems tarpininkams, kad tai būtų išmokėta galutiniams naudos gavėjams. Tam tikrais, kaip antai SAPARD programos, atvejais (žr. 2.43 punktą), lėšų mokėjimas galutiniam naudos gavėjui gali užtrukti žymiai ilgiau.

2.8.

In the case of Sapard, payments are made upon receipt of eligible claims, where the beneficiaries have to demonstrate that eligible project expenditure has been incurred. This process can be lengthy. The Sapard countries generally experienced technical and procedural difficulties during the initial period of implementation, resulting in delays in the processing of applications and payment claims. Although there are still certain problems in some countries, overall the situation has improved substantially.

2.9.

2003 m. biudžeto perteklius (8) siekė 5,5 milijardo eurų – analizė pateikiama 2.2 lentelėje . Nors perteklius absoliučiais skaičiais vis dar didelis, jis sumažėjo lyginant su 7,4 milijardo eurų 2002 m. ir su 15,0 milijardo eurų 2001 m.

2.10.

Dėl 2002 finansinių metų Audito Rūmai kritikavo Komisiją nesugebant imtis veiksmų dėl didelių nepakankamų išlaidų, nors padėtis buvo numatyta iki metų pabaigos (14). 2003 m. Komisija ėmėsi konkrečių priemonių gerinti biudžeto naudojimo prognozavimą, atsižvelgiant į informaciją iš valstybių narių ir šalių naudos gavėjų. Gauta pagerinta informacija leido Komisijai pateikti minėtas biudžeto pataisas, kuriomis ji sumažino mokėjimų asignavimus 5 milijardais eurų, atitinkamai sumažindama ir pajamas.

2.11.

Komisijos veiksmai 2003 m. lėmė žymų biudžeto valdymo pagerėjimą lyginant su ankstesniais metais. Tačiau, nepaisant atliktų veiksmų, vis dar likęs didelis perteklius (5,5 milijardo eurų) rodo, kad yra galimybių dar labiau sumažinti asignavimus.

2.12.

2.3 lentelėje parodytas bendras nepakankamų išlaidų lygis ir jų pasekmės per pastaruosius penkerius metus. Per šį laikotarpį nepakankamos išlaidos lėmė mokėjimų asignavimų panaikinimą 39,9 milijardo eurų sumai. Per tą patį laikotarpį biudžetas padidėjo 16,3 %, kas bendrai sudaro 53,6 milijardo eurų papildomų asignavimų.

2.13.

Audito Rūmai pažymi, kad nėra realu tikėtis, jog biudžetas bus įvykdytas 100 %. Išlaidos turi būti teisėtos, nuolatinės ir atitikti patikimo finansinio valdymo principus. Biudžeto bendro valdymo srityse (per 80 % vertės) Komisija negali atlikti mokėjimų, jei iš valstybių narių ar kitų tarpininkų nėra gaunami prašymai. Net ir tiesiogiai valdomų išlaidų atžvilgiu Komisija dažnai priklauso nuo naudos gavėjų paraiškų. Nuolatinės nepakankamos išlaidos lemia neįvykdytų įsipareigojimų sankaupos didėjimą (žr. 2.16–2.22 punktus) ir mokėjimų susitelkimą programavimo laikotarpio pabaigoje, o tai labai apsunkina valdymą.

2.14.

Kaip pažymėjo Audito Rūmai savo 2002 m. metinėje ataskaitoje (16), asignavimų perkėlimas iš vienų finansinių metų į kitus be reikalo komplikuoja biudžeto valdymą, apskaitą ir ataskaitas. 5,0 milijardo eurų mokėjimų asignavimų perkėlimas iš 2002 m., tais metais žymiai sumažino skelbiamą perteklių ir buvo gerokai didesnis, nei perkėlimai ankstesniais metais (žr. 2.3 lentelę ). Iš perkeltos sumos 3,3 milijardo eurų sudarė asignavimai, skirti struktūrinių fondų 1994–1999 m. programavimo laikotarpio galutinių paraiškų padengimui. Audito Rūmai savo 2002 m. metinėje ataskaitoje (17) įspėjo, jog mažai tikėtina, kad Komisija sugebės likviduoti šiuos asignavimus, o būtent taip ir įvyko: 2003 m. 1,9 milijardo eurų iš šių kreditų buvo anuliuoti ir pridėti prie pertekliaus.

2.14.

The Commission considers that the carryover procedure set by the regulatory framework is expedient, fairly simple, practical and transparent (see Commission's reply to the 2002 annual report, paragraphs 2.11 and 2.48).

2.15.

Mokėjimų asignavimų perkėlimas iš 2003 m. į 2004 m. siekė 2,2 milijardo eurų, kas sudarė 1,2 milijardo eurų pagrindinės veiklos biudžeto atžvilgiu ir 1,0 milijardo eurų trečių šalių lėšų atžvilgiu (žr. 2.37 punktą). Lyginant su 2002 m., tai realesnis kreditų perkėlimo lygis.

2.16.

Daugiamečių programų išlaidų planavimo ciklo pradžioje valstybėms narėms ir naudos gavėjoms gali prireikti nemažai laiko, kol jos nustatys reikiamas administracines ir kontrolės procedūras, atrinks ir patvirtins ES finansavimui tinkamus projektus bei užtikrins reikalingą nacionalinį bendrą finansavimą. Todėl, išskyrus pirmų avansų mokėjimą, atliekamą iki pagrindinių išlaidų projektui, Komisijai dažnai sunku atlikti didesnius mokėjimus iš biudžeto, kol nepasiekiami tolesni planavimo ciklo etapai. Mokėjimų asignavimų biudžetas turėtų būti realesnis, geriau atitinkantis planavimo ciklą ir valstybių narių sugebėjimą įsisavinti išlaidas. Įsipareigojimai daromi programos ciklo pradžioje (išskyrus struktūrinių fondų atvejį, kur jie daromi kasmet – žr. 2.33 punktą) ir perkeliami (18) tol, kol neatliekamas atitinkamas mokėjimas.

2.16.

The Commission recognises that the budget for payment appropriations should be more realistic by taking better account of the programme cycle and the ability of Member States to absorb expenditure. The payments budgets presented by the Commission represent its best estimates of the actual payment needs. As reliance on Member States' payment forecasts led to an over-estimation of needs, the Commission has resorted to budgeting more in line with its own estimates, based on recent patterns in implementation and foreseeable trends. As a result, implementation rates have improved in the last few financial years.

2.17.

Kuo didesnė neįvykdytų įsipareigojimų vertė, tuo didesnis bus mokėjimų poreikis kitais finansiniais metais. Biudžeto proceso būdingi atsilikimai parodyti 2.4 lentelėje . „Diferencijuotų“ išlaidų (19) atžvilgiu mokėjimai 2003 m. už įsipareigojimus, padarytus 2003 m., iš viso siekė tik 5,7 milijardo eurų iš 49,6 milijardo eurų įsipareigojimų sumos, arba maždaug 11 %. Praktikoje gali užtrukti daug metų, kol įsipareigojimai bus įvykdyti, o kai kurie niekada nebus įvykdyti ir juos teks anuliuoti – žr. 2.21 punktą.

2.17.

The time lag between commitments and payments of ‘differentiated’ expenditure, which is responsible for the ‘RAL’, is inherent in the budgeting of this expenditure. As noted in the reply to the previous point, the pattern of such expenditure is smoothed over time by the overlap of financial perspective periods.

2.18.

2003 m. pabaigoje neįvykdyti įsipareigojimai siekė 104,8 milijardo eurų – žr. 2.4 lentelę . Tai atitinka 94 % 2004 m. įsipareigojimų biudžeto (EU-25) ir sudaro 5,0 % padidėjimą, lyginant su 2002 m. Padidėjimas įvyko nepaisant:

—

4,1 milijardo eurų panaikintų įsipareigojimų, iš kurių 2,7 milijardo eurų susiję su specialia procedūra (žr. 2.21 punktą),

—

beveik statiško įsipareigojimų biudžeto 2003 m. (žr. 2.5 punktą); ir

—

papildomų mokėjimų asignavimų, skirtų būtent šios problemos palengvinimui, įtraukimo į biudžetą.

2.18.

The comparison of the level of outstanding commitments between 1996 and 2003 should be seen in the light of a changed system for both annual commitments and payments for the Structural Funds.

2.19.

Tačiau neįvykdytų įsipareigojimų balansas nerodo visos ES prisiimtų teisinių išlaidų įsipareigojimų apimties, daugiausia dėl struktūrinių fondų įsipareigojimų proceso (žr. 2.33 punktą). 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu teisėtai atliktų išlaidų 2003 m. pabaigoje balansas, metinėse ataskaitose pateiktas kaip nesubalansuoti punktai, tačiau dar neparodytas kaip įsipareigojimai metiniuose biudžetuose, siekia maždaug 95 milijardus eurų (žr. 2.34 punktą). Atsižvelgiant į tai, neįvykdyti bendri įsipareigojimai, likus maždaug trejiems metams iki dabartinio programavimo laikotarpio pabaigos, siekia maždaug 200 milijardų eurų, kas atitinka 5 metus mokėjimų esant dabartiniam lygiui (20). Nors laiko limitas atlikti mokėjimus peržengia programavimo laikotarpio (21) ribas, tačiau aukštas neįvykdytų įsipareigojimų lygis slegia mokėjimų biudžetą ir galbūt gali tapti delsimo uždaryti programas priežastimi. Šie veiksniai kelia pavojų įtakoti kito programavimo laikotarpio pirmųjų metų biudžeto vykdymą, kaip jau yra buvę praeityje.

2.19.

The Commission refers to its answer to paragraph 2.48.

2.20.

Diagrama 2.1 rodo neįvykdytų įsipareigojimų diferencijuotoms išlaidoms vertę per paskutinius dešimt metų, lyginant su įsipareigojimų biudžetu kiekvieniems metams. Per paskutinius penkerius metus įsipareigojimų diferencijuotoms išlaidoms vertė padidėjo 47 %. Taip atsitiko dėl dviejų veiksnių: pirma, 2000 m. ir 2003 m. buvo didelių programų (22) ciklo pradžia (žr. 2.16 punktą), antra, toliau egzistavo nepakankamos mokėjimų asignavimų išlaidos (žr. 2.12 ir 2.13 punktus).

2.21.

Daugelį metų Audito Rūmai pabrėždavo, kad Komisijai būtina nustatyti ir sutvarkyti senus ir neveikiančius neįvykdytus įsipareigojimus, kurie gali niekada nevirsti mokėjimais. 2002 m. pabaigoje bendroje deklaracijoje Biudžeto valdžia ir Komisija įsipareigojo išspręsti „potencialiai anomalių“ neįvykdytų įsipareigojimų (23) klausimą iki 2003 m. pabaigos. Per 2003 m. iš 17,3 milijardo eurų, kurie buvo įvardinti kaip „potencialiai anomalūs“, mokėjimai buvo atlikti 4,0 milijardų eurų sumai, 2,7 milijardo eurų buvo panaikinti, o 10,6 milijardo eurų buvo nuspręsta išsaugoti, nes buvo pagrįsti.

2.22.

Dabartiniai biudžeto duomenys ir jų analizė suteikia nedaug informacijos apie pasekmes dėl aukšto neįvykdytų įsipareigojimų lygio, taip pat apie skirtingų Bendrijos programų įgyvendinimo bendrą būklę. Aukštas neįvykdytų įsipareigojimų lygis rodo didelį ateities mokėjimų poreikį, kuriuos gali būti sudėtinga valdyti biudžeto proceso kontekste, taip pat finansinės perspektyvos aukščiausios leistinos ribos atžvilgiu.

2.22.

For the Structural Funds the Commission already provides information, inter alia, on the cumulative state of implementation in its annual ‘Analysis of the budgetary implementation of the Structural Funds’. The Commission is, however, ready to provide further information (see reply to paragraph 2.50). The demand on future payments should be reduced by the ‘n+2’ rule (see reply to paragraph 2.48).

2.23.

3.1 lentelėje apibendrintos Bendrijos pajamos 2003 m., o 3.1 diagrama rodo skirtingų pajamų tipų pasiskirstymą. 3.2 diagrama vaizduoja realių pajamų kaitą nuo 1989 iki 2003 m. Konkrečiai kalbant, tradicinių nuosavų išteklių ir PVM išteklių reikšmė mažėjo, o bendrų nacionalinių pajamų (BNP) ištekliai didėjo. 2003 m. gruodžio 4 d. taisomuoju biudžetu Nr. 6/20032003 metams reikalingų pajamų kiekis buvo sumažintas 5,0 milijardais eurų.

2.24.

Sumos, surinktos iš PVM grįstų išteklių, lyginant su 2002 m., sumažėjo 5,0 %, dėl PVM bazės koregavimo ankstesniais metais, dėl svaro ir euro keitimo kurso svyravimų, taip pat dėl žemesnio nei numatytasis vienodo pareikalavimo lygio. Be to BNP prognozių sumažėjimas 2 % paveikė PVM išteklius per viršutinės ribos procedūrą (24).

2.25.

Visi esami asignavimai įsipareigojimams ir mokėjimams žemės ūkiui 2003 m. atitinkamai siekė 44,9 milijardo eurų ir 45,1 milijardo eurų (25), o padidėjimas sudarė 1,2 % lyginant su 2002 m. Galutinės išlaidos sudarė 44,5 milijardo eurų įsipareigojimams (99 % įvykdymo lygis) ir 44,4 milijardo eurų mokėjimams (98 % įvykdymas).

2.26.

Žemiausias išlaidų lygis (64 %) buvo mokėjimai už įvairias priemones, kurios kartu sudarė 3 % visų leistų asignavimų, apimant eksporto kompensacijas už perdirbtus produktus, maisto programas ir veterinarijos priemones („pagalbinės išlaidos“). Nepakankamos išlaidos atsirado daugiausiai dėl delsimo įgyvendinant veterinarijos ir augalų sveikatos priemones. Tokios išlaidos taip pat sudaro didžiąją į 2004 m. perkeltų sumų dalį. Kitos biudžeto sritys, tarp jų kaimo plėtros (26), buvo beveik visiškai įvykdytos.

2.26.

In veterinary and plant health measures for 2003 commitments were made for 99,7 % of the commitment appropriations. The reason why a large amount of the payments were carried over to 2004, is that according to the legal base, Member States have time until some point in year n+1 (2004) to request for payment on activities agreed with the Commission and carried out in year n (2003). For the Commission these payments are covered by the commitments made in year n (2003).

2.27.

Įsipareigojimų biudžetas metams padidėjo 0,4 %, lyginant su 2002 m. Mokėjimų biudžetas padidėjo 3,2 %, lyginant su 2002 m. Bendras išlaidų lygis mokėjimams (po panaikinimo, minimo tolesniuose punktuose) siekė 90 %, kas rodo žymų vykdymo padidėjimą, lyginant su 2002 m. (74 %).

2.28.

Bendras nepakankamų išlaidų lygis, lyginant su pradiniu biudžetu, sudarė 8.3 milijardo eurų, kas labai arti 2002 m. lygio (žr. 2.2 lentelę ). Tačiau bendro pertekliaus poveikis buvo sumažintas panaikinant 5,0 milijardus eurų mokėjimų asignavimų, kuriuos Komisija suvokė negalėsianti išleisti (žr. 2.31 punktą). Nepaisant 3,3 milijardo eurų grynų nepakankamų išlaidų struktūriniams veiksmams, išlaidų žymiai padidėjo 2 tikslo atžvilgiu, kur įvykdymo lygis pakilo nuo 48 % 2002 m. iki 91 % 2003 m. (pagrįsta 1,1 % didesniu biudžetu).

2.29.

Bendrijos iniciatyvų – Komisijos iniciatyva valstybėse narėse vykdomų programų – atveju įvykdymas 2002 m. buvo tik 25 %, o 2003 m. biudžetas buvo sumažintas 2,0 %. Išlaidų lygis 2003 m. siekė 48 %, daugiausiai dėl uždelsto 1994–1999 m. laikotarpio programų uždarymo (30 % išlaidų lygis), valstybėms narėms vėlai pateikus galutines paraiškas. 2003 m. mokėjimų, susijusių su 2000–2006 m. laikotarpiu, atžvilgiu išlaidų lygis buvo 75 %.

2.30.

Tebevykdomų mokėjimų pagal dabartines struktūrinių fondų programas (2000–2006 m. laikotarpis), kurie sudaro maždaug 74 % bendro pirminio biudžeto šiai sričiai, atveju išlaidų lygis siekė apie 96 % – tai padidėjimas nuo 2002 m. pasiekto 91 %. Išlaidų lygis 1994–1999 m. programų uždarymui buvo žymiai mažesnis. Šiems metams buvo suteikti 11,0 milijardų eurų dydžio mokėjimų asignavimai, tačiau tik 3,5 milijardo eurų (32 %) buvo panaudoti (27). Komisija reagavo, panaikindama taisomajame biudžete 5 milijardų eurų dydžio mokėjimų asignavimus, susijusius su programomis iki 2000 m., tokiu būdu padidindama išlaidų lygį (žr. 2.27 punktą).

2.30.

In addition to payments for 1994 to 1999 programmes of EUR 3,5 billion, some EUR 2,8 billion were decommitted. The combined effect of payments and decommitments reduced the ‘RAL’ for 1994 to 1999 programmes from EUR 15,4 billion at the end of 2002 to EUR 9,1 billion at the end of 2003, a reduction of 41 %.

2.31.

Audito Rūmai savo 2002 m. metinėje ataskaitoje (28) pabrėžė, kad prastas valstybių narių prognozavimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, neleidžiančių Komisijai deramai ir laiku imtis veiksmų dėl nepakankamų išlaidų. Buvo dedamos pastangos 2003 m. pagerinti prognozavimo procesą ir bendro prognozavimo paklaida struktūriniams fondams sumažėjo nuo 73 % iki 50 %. Tačiau skirtumas tarp prognozės ir realių mokėjimų vis dar siekia 13,0 milijardų eurų. 2000–2006 m. programoms geriausia valstybių narių sąmata buvo 12 % didesnė už realius poreikius, o blogiausia – pustrečio karto viršijo realius poreikius, penkių valstybių narių prognozavimo skirtumai viršijo 1 milijardą eurų.

2.31.

The Commission refers to its answer to paragraph 2.16.

2.32.

Nepaisant priemonių užtikrinti, kad iš valstybių narių gaunami mokėjimo prašymai būtų tolygiai gaunami visus metus (29), 2003 m. daugiau kaip pusė mokėjimų buvo atlikti tarp rugsėjo ir gruodžio mėn., o ketvirtis jų – vien tik gruodžio mėn. Šis operacijų apdorojimo susikaupimas metų pabaigoje iš Komisijos nepagrįstai reikalauja valdymo išteklių.

2.32.

The Commission has little influence on the pattern of expenditure declarations by Member States. The Regulation asks for payment claims to be submitted three times a year, the third one by the end of October, but does not provide for sanctions. The ‘n+2’ rule has an impact in both directions: it encourages Member States to file large payment claims just before the year-end; on the other hand, the Commission's regular reminders of the situation of programmes with regard to the rule encourages them to accelerate claims.

2.33.

Įsipareigojimų asignavimai 2000–2006 m. struktūrinių fondų laikotarpiui turi būti įvesti į biudžetą pagal finansinės perspektyvos paskirstymą, kaip nuspręsta Europos Vadovų Tarybos susitikimo Berlyne metu. Bendras paskirstymas septynerių metų laikotarpiui sudaro 230,2 milijardo eurų (30) (struktūriniams fondams ir Sanglaudos fondui kartu). Iš 210,6 milijardo eurų, susijusių su struktūriniais fondais, 201,1 milijardo eurų (31) buvo paskirstyti valstybėms narėms (t. y. buvo atlikti teisiniai įsipareigojimai) per išlaidų programas, dėl kurių susitarta 2000–2002 m. Tuomet biudžeto įsipareigojimai daromi kiekvienais metais per visą septynerių metų programavimo laikotarpį. Dėl delsimo priimant naujas programas nebuvo galima nustatyti planuoto teisinių įsipareigojimų lygio, todėl finansinės perspektyvos aukščiausia riba nuo 2002 m. vis kilo dėl asignavimų, kurie nebuvo panaudoti 2000 ir 2001 m.

2.34.

2000–2002 m. laikotarpiui grynos nepakankamos išlaidos struktūrinių veiksmų mokėjimų asignavimams siekė 26,6 milijardo eurų (2000 m. 8,0 milijardai eurų; 2001 m. 10,5 milijardai eurų; 2002 m. 8,1 milijardai eurų). Neįvykdyti įsipareigojimai struktūriniams veiksmams padidėjo 2,5 milijardo eurų iki 69,3 milijardo 2003 m. – jų mokėjimas truktų beveik pustrečių metų esant 2003 m. išlaidų lygiui. Lyginant su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu neįvykdyti įsipareigojimai padidėjo 19 % – iki 53,2 milijardo eurų, 2,3 karto daugiau už esamas išlaidas. Be to po Europos Vadovų Tarybos Berlyne padaryti teisiniai įsipareigojimai, kurie dar nepaversti biudžetiniais įsipareigojimais (žr. 2.33 punktą), siekia iš viso 95 milijardus eurų (32), todėl bendra neįvykdytų įsipareigojimų suma siekia 164 milijardus eurų ir pilygsta šešeriems metams mokėjimų.

2.35.

2000–2006 m. programavimo laikotarpiui buvo įvestos naujos taisyklės, kad būtų galima automatiškai panaikinti įsipareigojimus, kuriems jokie mokėjimai nebuvo atlikti per dvejus metus nuo įsipareigojimo padarymo. Įsipareigojimų panaikinimas 2003 m. pagal šias taisykles siekė vos 31 milijoną eurų, iš kurių 24 milijonai eurų buvo Europos struktūrinių fondų (ESF) ir 7 milijonai eurų EŽGGF – gairių skyriaus (EAGGF-Guidance). Jokie įsipareigojimai nepanaikinti Europos regioninės plėtros fondo (ERDF) atžvilgiu, nes paraiškas dėl tarpinių išlaidų teikė valstybės narės. Tačiau esama pavojaus, kad valstybės narės, norėdamos išvengti įsipareigojimų panaikinimo, pateiks paraiškas išlaidoms, kurios neatitinka reikalavimų.

2.35.

The Commission recognised the risk to which the Court refers and took action by increasing its checks on payment claims.

2.36.

Išlaidas, patenkančios į finansinės perspektyvos vidaus politikos kategoriją, daugiausiai valdo Komisija, o jose dominuoja moksliniai tyrimai ir technologijų vystymas, 2003 m. sudarę 58 % mokėjimų. Patvirtintas mokėjimų biudžetas padidėjo 0,8 % 2002 m., ir pasižymėjo plačiomis variacijomis tarp įvairių antraštinių dalių. Pavyzdžiui asignavimai mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo išlaidoms buvo sumažinti 2,7 %, nors transeuropinių tinklų padidėjimas siekė 12 %. Patvirtintų įsipareigojimų asignavimai padidėjo vidutiniškai 3,4 %.

2.37.

Mokėjimų išlaidų lygis siekė 78 %, kuris sumažėjo lyginant su 2002 m. (83 %). Tačiau šios nepakankamos išlaidos, kurios prie bendro pertekliaus pridėjo 626 milijonus eurų, didele dalimi gali būti paaiškintos specialiais potvarkiais dėl „rezervuotų trečiųjų šalių pajamų“ (33). Kai trečios šalys prisideda prie Bendrijos programų, šie įnašai įregistruojami gavimo metais kaip įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai, nors laikas, reikalingas įgyvendinti projekto priemones, kurioms reikia mokėjimų, išskirstomas per kelerius metus. Nepanaudoti mokėjimų asignavimai yra perkeliami automatiškai, kol fondus bus galima panaudoti – todėl atsiranda atitinkamas poveikis, mažinantis išlaidų lygį. Iš 1,6 milijardo eurų dydžio bendrų nepakankamų išlaidų per metus, 0,8 milijardo eurų pridėjo su trečios šalies pajamomis susijusios išlaidos (27 % išlaidų lygis), o standartiniai biudžeto asignavimai, kurių išlaidų lygis siekė 93 %, prisidėjo prie balanso.

2.38.

Neįvykdyti įsipareigojimai 2003 m. pabaigoje siekė 12,2 milijardo eurų – padidėjo 8,9 % lyginant su 2002 m. – kas atitinka daugiau nei dvejus metus mokėjimų esant dabartiniam išlaidų lygiui. Tai rodo, kad per metus įsipareigojimai padidėjo labiau negu mokėjimai (3,4 % prieš 0,8 %), ir yra iš dalies paaiškinama tuo, kad 2003 m. buvo ties 6-os bendrosios (FP6) mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo programos (2002–2006 m.) pradžia.

2.39.

Išlaidas išorės veiksmams daugiausiai valdo Komisija, jas sudaro daug skirtingų antraštinių dalių, kurių nei viena nesiekia daugiau kaip 16 % visos sumos. Patvirtintas biudžetas įsipareigojimams buvo 3,0 % didesnis nei 2002 m. Mokėjimų atveju padidėjimas siekė 3,8 %. Išlaidų lygis mokėjimams buvo 87 %, panašus kaip ir 2002 m. (89 %), kas rodo, kad papildomas biudžetas buvo sunaudotas, bet ne daugiau.

2.40.

Neįvykdyti įsipareigojimai 2003 m. pabaigoje siekė 12,9 milijardo eurų, padidėjimas sudarė 1,0 % lyginant su 2002 m. Neatliktų mokėjimų balansas atitinka trejus metus mokėjimų esant dabartiniam išlaidų lygiui.

2.41.

Stojimo parama apima lėšas, išmokamas prie Europos Sąjungos prisijungiančioms ir kandidatuojančioms šalims, ir iš esmės valdoma bendradarbiaujant su šalimis naudos gavėjomis. Tik 67 % mokėjimų asignavimų buvo išleista 2002 m. 2003 m. biudžete įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai padidėjo atitinkamai 1,7 % ir 4,3 %. 2003 m. mokėjimai siekė 2,2 milijardo eurų, o išlaidų lygis –80 %. Nepakankamos išlaidos, nors proporcingai mažesnės nei 2002, pridėjo 0,5 milijardo eurų prie bendro pertekliaus.

2.42.

PHARE išlaidos buvo 1,5 milijardo eurų, o išlaidų lygis siekė 94 % – tai žymus padidėjimas nuo 69 % lygio 2002 m.

2.43.

SAPARD (34), mažiausio iš trijų stojimo instrumentų, mokėjimų asignavimai, lyginant su kiekvienais praėjusiais metais, padidėjo 20 % (73 milijonai eurų iš bendro 112 milijonų eurų padidėjimo), nepaisant, kad 2002 m. išlaidų lygis siekė tik 34 %. Mokėjimai, atlikti šalims naudos gavėjoms 2003 m., padidėjo iki 264 milijonų eurų (61 % lygis), tačiau toli gražu nepakankamai, kad sunaudotų padidėjusį biudžetą. Įvykdymas priklauso nuo šalių naudos gavėjų pateiktų mokėjimo prašymų, o pastarieji buvo gauti vėliau nei tikėtasi. Iki 2003 m. pabaigos 323 milijonų eurų buvo pervesta galutiniams naudos gavėjams. Tai žymus padidėjimas 2002 m. (34 milijonai eurų), tačiau bendri mokėjimai SAPARD programos galutiniams naudos gavėjams iki 2003 m. pabaigos vis vien sudaro tik 15 % turimų lėšų (2 % iki 2002 m. pabaigos).

2.43.

The Commission's answer to paragraph 2.39 of the Court's 2002 annual report sets out the reasons for the under-utilisation of the budgets for Sapard, one of which was that greater priority was given to firm management of appropriations.

2.44.

ISPA (35) išlaidų lygis mokėjimų asignavimams sumažėjo nuo 79 % 2002 m. iki 60 % 2003 m. Įvykdymo lygis smuko dėl didesnio nei reikia biudžeto ir lėtesnio nei tikėtasi projektų įgyvendinimo. Su delsimais susidurta skelbiant konkursus ir sudarant sutartis, taip pat šalies naudos gavėjos administracijoms teikiant prašymus pirmiems avansiniams mokėjimams gauti po projekto patvirtinimo.

2.44.

Tendering procedures were protracted in some cases because of the need to ensure a fair and transparent process. The Commission encouraged beneficiary state administrations to request their first advance payments quickly, but they were sometimes slow in doing so.

2.45.

2003 m. pabaigoje neįvykdyti įsipareigojimai visai stojimo paramai siekė 9,5 milijardo eurų, o tai prilygsta daugiau nei ketverių metų išlaidoms esant dabartiniam lygiui (aukščiausiam, imant bet kurią biudžeto sritį). Nepaisant, kad mokėjimų biudžetas didinamas, norint padėti mažinti neįvykdytų įsipareigojimų lygį, likutis padidėjo 13,2 %, lyginant su 2002 m.

2.45.

The Commission refers to its reply at paragraph 2.48.

2.46.

Administracinės išlaidos daugiausiai apima sąnaudas personalui ir pastatams. Du trečdalius biudžeto sunaudoja Komisija, o likusi dalis tenka kitoms institucijoms ir agentūroms. 2003 m. biudžetas padidėjo 3,5 % (36), siekiant įveikti infliacijos padarinius ir pasiruošti plėtrai, Komisija pasiekė 2,1 % padidėjimą, kitos institucijos –4,5 %, o pensijos –6,3 % padidėjimą. Padidėjimą Komisijos atveju sušvelnino išlaidų plėtrai numatymas 2002 m. biudžete (37); be šios priemonės biudžetas būtų viršijęs finansinės perspektyvos aukščiausią ribą. Įvykdymo lygis siekė 87 %, kas sudarė nedidelį mažėjimą lyginant su 2002 m. (89 %).

2.47.

Remiantis 2003 m. biudžeto įvykdymu, Komisijos valdymas gali būti vertinamas kaip iš dalies sėkmingas: sąmatos pagerėjo, nepakankamos išlaidos buvo sumažintos, taip pat imtasi veiksmų mažinti asignavimus prieš metų pabaigą. Tačiau metų perteklius, sudarantis 5,5 milijardo eurų (taip pat pagrindinės nepakankamos išlaidos) išlieka didelis ir rodo, kad yra galimybių tobulinimui.

2.47.

The annual payment budget is principally established through a ‘bottom-up’ procedure. For each commitment, the corresponding payment profile is determined, as a rule assuming a normal rate of implementation. Accordingly, unforeseen delays and downward adjustments of programmes lead to an under-implementation (i.e., an over-budgeting) of appropriations.

2.48.

2003 m. neįvykdytų įsipareigojimų vertė toliau augo ir iki metų pabaigos pasiekė 104 milijardus eurų, nepaisant tokių Komisijos taikytų priemonių, kaip papildomų mokėjimų asignavimai ir konkretūs veiksmai, susiję su visais „potencialiai anomaliais“ įsipareigojimais. Dar daugiau, šiame balanse neatsispindi 95 milijardų eurų teisinių įsipareigojimų, priimtų struktūrinių fondų srityje. Padidėjęs laiko tarpas tarp įsipareigojimų ir mokėjimų, tikėtinas papildomas poreikis administravimui esamų programavimo laikotarpių pabaigoje, taip pat galimas poreikis būsimais programavimo laikotarpiais – visoms šioms sritims skubiai reikia dėmesio.

2.48.

The time lag between commitments and payments of ‘differentiated’ expenditure, which is responsible for the ‘RAL’, is inherent in the budgeting of this expenditure.

2.49.

Nuolatinės nepakankamos išlaidos turėtų būti derinamos su periodiniais biudžeto didėjimais per tą patį laikotarpį. Prieštaringa kasmet didinti biudžetą, kai nėra galimybių sunaudoti išteklius daugiametėms programoms per numatytą laikotarpį. Audito Rūmai rekomenduoja, kad, kai bus formuojami įsipareigojimų ir mokėjimų biudžetai, biudžeto procese būtų realiai atsižvelgta į realią gebą įvykdyti mokėjimus.

2.49.

Past absorption problems are only one criterion in forecasting payments. For example, past delays in implementation may actually imply a need for future increases of appropriations.

2.50.

Audito Rūmai rekomenduoja, kad Komisija toliau gerintų savo informaciją apie biudžeto įvykdymą. Jos biudžeto analizė turėtų pateikti aiškią informaciją apie Bendrijos programų įgyvendinimo bendrą būklę, atsižvelgiant į įsipareigojimų panaudojimą, mokėjimų galutiniams naudos gavėjams lygį, taip pat įsipareigojimus, kuriuos reikės prisiimti. Šiems informacijos teikimo pagerinimams reikės žymių pastangų iš Komisijos ir valstybių narių pusės. Tačiau esant didesniam skaidrumui turėtų pagerėti biudžeto valdymas ir atskaitomybė piliečiams už ES lėšų panaudojimą.

2.50.

The Budgetary and Financial Management Report has focused on annual implementation. In addition, the Commission has, in certain areas, provided more comprehensive reports. For the Structural Funds, the Commission prepares annually the document ‘Analysis of the budgetary implementation of the Structural Funds’, covering, inter alia, the cumulative state of implementation.

3.1.

Europos Sąjungos biudžetą sudaro nuosavi ištekliai ir kitos pajamos. Kaip parodyta 3.1 lentelėje , 3.1 diagramoje ir 3.2 diagramoje nuosavi ištekliai yra pagrindinis biudžeto išlaidų finansavimo šaltinis (89 %). Yra trijų rūšių nuosavi ištekliai: tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, žemės ūkio mokesčiai ir cukraus rinkliavos) (13 %), nuosavi ištekliai, apskaičiuoti pagal valstybių narių surinktą pridėtinės vertės mokestį (26 %) ir nuosavi ištekliai, gauti iš valstybių narių bendrų nacionalinių pajamų (61 %). Apie nuosavų išteklių biudžeto valdymą skaitykite 2.23–2.24 punktuose.

3.2.

Kitas pajamas daugiausiai sudaro perteklius iš praėjusių finansinių metų. Per paskutinius trejus metus (2001–2003 m.) ši dalis buvo žymiai didesnė nei anksčiau; šis klausimas aptariamas 2.9–2.13 punktuose.

3.3.

Valstybės narės kuria ir atkuria nuosavus išteklius pagal nacionalines teisines ir priežiūros nuostatas, kurios privalo atitikti Bendrijos taisyklių reikalavimus (4). Valstybės narės privalo kaupti duomenis apie individualias muitinės deklaracijas vadinamose „A“ sąskaitose, o taip pat mokėti visą nustatytų mokesčių sumą, atėmus rinkimo sąnaudas. Ši suma mokama į Komisijos sąskaitą iki nurodytos datos antrą mėnesį po mėnesio, kuomet buvo nustatyta išmoka. Išimtis taikoma mokesčiams, kurie liko nesumokėti ir negarantuoti, buvo garantuoti, tačiau užginčyti. Jie nepateikiami iki tol, kol iš tiesų bus surinkti. Jei valstybės narės naudoja šią galimybę, konkretus mokestis nėra registruojamas „A“ sąskaitoje, tačiau privalo būti įrašytas į atskirą sąskaitą (5) (vadinamą „B“ sąskaitą).

3.4.

Rizika tradicinių nuosavų išteklių surinkimui – tai mokesčių vengimas per klaidinimą ar tiesiog kontrabandą, neteisingas apskaičiavimas ar negalėjimas nustatyti mokesčio dėl neaptiktų klaidų ar trūkumų sistemose, taip pat valstybių narių gautų mokesčių apskaitos klaidos ar praleidimai, dėl kurių Komisijai pateikiamos sumos yra neteisingos.

3.5.

Audito Rūmai įvertino priežiūros sistemas ir patikras tiek pačioje Komisijoje, tiek valstybėse narėse, ir atliko deklaracijų ir nacionalinių apskaitos sistemų tiesioginį testą. Darbą sudarė:

a)

muitinės priežiūros organizavimo peržiūra dvylikoje valstybių narių (6), kurios kartu atsako už 96 % importo mokesčių, surinktų 2003 m., norint įvertinti, ar įdiegta tvarka suteikia tinkamą pagrindą tvirtinti užbaigtumą. Audito Rūmai ypač nagrinėjo žemės ūkio tarifų kvotų valdymą šešiose valstybėse narėse, muitinės kontrolę importui pagal lengvatinės prekybos tvarką septyniose valstybėse narėse, o taip pat muitinės priežiūrą jūrų uostuose dešimtyje valstybių narių;

b)

Komisijos sąskaitų tyrimas tradicinių nuosavų išteklių ir pagrindinių apskaitos sistemų aspektu dvylikoje valstybių narių (6), o taip pat mokesčių srauto iš visų valstybių narių analizė, norint gauti tinkamą pagrindą, kad registruotos sumos kiekviename etape buvo išsamios ir teisingos. Darbas apėmė vidaus kontrolės, suderinimo įvertinimą, o taip pat operacijų imties kiekviename lygmenyje auditą.

3.6.

Audito Rūmai pabrėžia, kad auditas negali apimti tokio importo, kuris buvo nedeklaruotas, išvengė muitinės stebėjimo, arba už kurį mokesčiai dar neatgauti.

3.7.

Komisija gali paprašyti valstybių narių atlikti patikrinimus dėl tradicinių nuosavų išteklių nustatymo ir pateikimo, o taip pat gali tokius patikrinimus atlikti pati kartu su valstybių narių valdžios institucijomis arba savarankiškai (7). Individualių patikrinimų ataskaitos yra skirtos susijusioms valstybėms narėms ir šios ataskaitos, kartu su gautais atsiliepimais, yra nagrinėjamos Nuosavų išteklių patariamojo komiteto posėdžių metu (8). Kas treji metai yra parengiama ir biudžeto valdymo institucijai pateikiama bendra ataskaita apie patikrinimus (9).

3.8.

Audito Rūmai peržiūrėjo šiuos patikrinimus atlikusio Komisijos padalinio darbą. Kaip ir ankstesniais metais, buvo nustatyta, kad jo metodika yra tinkama, o darbo dokumentavimas geras. Patikrinimo temos parenkamos pagal rizikos analizę. 2003 m. padalinio darbo prioritetinė sritis buvo tradicinių nuosavų išteklių surinkimo sistemų prisijungiančiose šalyse stebėsena. Audito Rūmai taip pat peržiūrėjo šią sritį ir nenustatė šiose šalyse didelių trūkumų, išskyrus paminėtus Komisijos stebėsenos ataskaitose Tarybai (žr. 3.63–3.68 punktus).

3.9.

Be to, pagal tradicinių nuosavų išteklių tęstinės rizikos analizę, padalinys atliko „B“ sąskaitų ir nurašymo procedūros, o taip pat elektroniniu būdu pateiktų muitinės deklaracijų valdymo patikrinimus visose valstybėse narėse. „B“ sąskaitų atžvilgiu padalinio rezultatai sutampa su Audito Rūmų rezultatais (žr. 3.40 punktą); elektroninių deklaracijų atžvilgiu padalinys nustatė, kad sistemos apskritai buvo patenkinamos, taip pat, kad kompiuterizacija davė naudos ir turėtų būti plečiama. Komisijos patikrinimo tarnybų vaidmuo nėra teikti bendrą patikinimą, kad apskaita teisinga, ir kad visos mokėtinos sumos yra identifikuotos ir nustatytos. Visgi Audito Rūmai atsižvelgė į jų darbo rezultatus.

3.10.

Nuosavų išteklių priežiūros sistemas ir patikras valstybėse narėse, visų pirma, sudaro muitinės institucijų vykdoma priežiūra, kurią Bendrijos muitų kodeksas (10) apibrėžia kaip „šių institucijų vykdomus bendrus veiksmus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi muitinės taisyklių ir, kur taikytina, kitų nuostatų prekių, kurioms taikoma muitinės priežiūra, atžvilgiu“. Bendrijos teisės aktai iš esmės nenustato nei konkrečių metodų, nei muitų kontrolės lygio, tai palieka valstybių narių nuožiūrai. Šios pastabos atsirado dėl tam tikrų muitinės priežiūros aspektų.

3.11.

Audito Rūmai atliko žemės ūkio tarifų kvotų valdymo auditą. Pagal šių kvotų tvarką tam tikri žemės ūkio produktai gali būti importuojami į Sąjungą sumažintais arba nuliniais tarifais. Audito Rūmų audito tikslas buvo gauti patikinimą, kad kvotos buvo teisėtai ir tvarkingai paskirstytos, o taip pat įvertinti su skirtinga kvotų tvarka susijusios valdymo ir stebėsenos veiklą.

3.12.

Kvotas valdo Komisija per kompetentingas valdžios institucijas valstybėse narėse. Importuotojai gali kreiptis dėl importo licencijų į nacionalines valdžios institucijas. Komisijai patvirtinus, kad jau galimas kvotų paskirstymas, nacionalinė valdžios institucija išduoda importo licenciją, kurią importuotojas privalo pateikti muitinei kartu su deklaruojamomis importuojamomis prekėmis. Muitinės tarnybos yra atsakingos už patikrinimą, ar importuojamos prekės atitinka importo licenciją. Kai importuotas visas kiekis, kuriam buvo išduota licencija, ši licencija grąžinama ją išdavusiai valdžios institucijai. Nacionalinės valdžios institucijos informuoja Komisiją apie faktinį importą pagal kvotų tvarką.

3.11.–3.12.

Tariff quotas are managed:

—

either by import certificates, giving a right to import at a reduced or zero tariff for a specified amount of products within a specified period. This system gives commercial security to importers;

—

or by the ‘first come/first served’ system based on customs declarations, giving a right to import at a reduced or zero tariff for the quantity shown on an import declaration in so far as the import quota has not been exhausted on the day of declaration.

3.13.

Audito Rūmai ištyrė kvotų valdymą tiek Komisijoje, tiek šešiose valstybėse narėse (Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje). Šis auditas apėmė daugelį svarbių rinkos sektorių. Audito Rūmai atkreipia dėmesį į klausimus, kurių atžvilgiu Komisija turi imtis tolesnių veiksmų.

3.14.

Daugybė kvotų (11) ir su jomis susijusios skirtingos procedūros tampa sunkia našta valdymo tarnyboms tiek Komisijoje, tiek valstybėse narėse, o taip pat didina pažeidžiančio taikymo ir neveiksmingumo riziką. Todėl Audito Rūmai skatina Komisiją racionalizuoti ir suderinti su kvotomis susijusias procedūras.

3.14.

Awareness of the problem raised by the Court was one of the reasons which led to the start of work on the AMIS-Quota project in 2002. The project foresees a central and integrated IT system that will help to manage agricultural import tariff quotas other than those managed by the ‘first come, first served’ system. The project will allow the national competent authorities to feed the newly developed computerised system directly with data concerning the quantities covered by import licences (requested, issued, used, and unused). AMIS-Quota will reduce the workload necessary for managing quotas and will contribute to the monitoring and transparency of the management process by centralising all relevant quota management information.

3.15.

Audito Rūmų atliktas auditas nustatė, kad sistema, skirta teikti valstybėms narėms tinkamą ir atnaujintą informaciją apie nacionalinių institucijų, kurioms suteikta kompetencija išduoti licencijas (12), naudojamus oficialius antspaudus, nebuvo tinkamai taikoma keturiose iš šešių aplankytų valstybių narių. Audito Rūmai rekomenduoja Komisijai peržiūrėti šalių narių informavimo procedūras ir imtis reikiamų taisomųjų veiksmų.

3.15.

The Commission supplies Member States on a regular basis with all information available concerning the ‘licence issuing’ agencies and prints of their official stamps via the Member States' representatives on the Management Committee on Trade Mechanisms.

3.16.

Dabar tam tikros kvotos leidžia daugeliui importuotojų, susijusių su pagrindiniu operatoriumi, įrašyti savo pačių prašymus licencijoms, kad užsitikrintų didžiausios kvotos paskyrimą. Tai lemia bereikalingą darbą su dokumentais ir vėlavimą atliekant prašymų procedūras. Todėl Audito Rūmai rekomenduoja Komisijai nustatyti papildomas sąlygas, norint to išvengti.

3.16.

In an effort to counter this, the Commission proposed prohibiting access to certain quotas for known linked persons under Article 143 of Regulation (EEC) No 2454/93 (Implementing provisions of the Customs Code). This proposal has been vigorously opposed by almost all Member States.

3.17.

Prancūzijos užjūrio departamentų (Gvadelupos, Gvianos, Martinikos) atveju Audito Rūmai nustatė, kad tam tikrų produktų importui pagal kvotų tvarką Prancūzijos institucijos iš Komisijos neprašė skirti jokios kvotos. Prancūzijos muitinė taip pat nepateikė Komisijai informacijos apie importuotus kiekius. Tai reiškia, kad gali būti importuojama viršijant nustatytas kvotas. Audito Rūmai skatina Komisiją ištirti ir ištaisyti šiuos kvotų valdymo trūkumus Prancūzijos užjūrio departamentuose.

3.17.

The Commission is considering the appropriate action to take in the light of the French authorities' extensive and detailed responses to the Court's comments.

3.18.

Keliose kitose valstybėse narėse Audito Rūmai taip pat nustatė kvotų taisyklių įgyvendinimo ir kontrolės, susijusios su importu pagal kvotų tvarką, trūkumus. Audito Rūmai skatina Komisiją imtis tolesnių veiksmų dėl šių atvejų.

3.18.

The Commission is continuing to followup the implications of these findings with the relevant Member States. Five of the points have been satisfactorily resolved including financial corrections, where required.

3.19.

Bendrija yra sudariusi įvairios formos susitarimus dėl savo dalyvavimo lengvatinėje prekyboje (maždaug 40 susitarimų, susijusių su maždaug 150 šalių). 2001 m. lengvatinės sąlygos taikytos 21 % viso Bendrijos importo vertės. Susitarimai dėl lengvatinės prekybos grindžiami kilmės koncepcija, kuri reiškia, kad lengvatinės sąlygos taikomos tik prekėms, kurios kilusios iš šalies naudos gavėjos.

3.20.

Kilmės taisyklės yra sudėtingos ir plačiai pripažįstama, kad muitinės institucijoms sunku patikrinti, ar susitarimai naudojami tinkamai. 2003 m. gruodžio mėn. išleistoje Žaliojoje knygoje dėl lengvatinių kilmės taisyklių (14) Komisija pastebėjo, kad būtina iš esmės peržiūrėti taisykles ir pradėjo bandomąsias konsultacijas.

3.20.

The consultation period on the Green Paper on preferential origin rules is now closed and the Commission is preparing a synthesis of the replies received and orientations both for determining origin and revising administrative management and control.

3.21.

Dabartinių lengvatinės prekybos susitarimų pagrindinės savybės yra eksportuojančios šalies kompetentingų valdžios institucijų arba (tam tikromis sąlygomis) paties eksportuotojo atliekamas kilmės statuso patvirtinimas, o taip pat eksportuojančios šalies atliekamas tolesnis lengvatinės kilmės patikrinimas, tam gavus importuojančios šalies prašymą.

3.22.

Lengvatinių taisyklių laikymosi stebėsena pagrista pareigų pasidalijimu ir bendru pasitikėjimu tarp susijusių skirtingų nacionalinių institucijų. Šiame kontekste Audito Rūmai pažymi, kad savo 2003 m. deklaracijoje Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktorius įtraukė išlygą dėl lengvatinės prekybos priežiūros, ypač dėl cukraus, importuojamo iš Balkanų šalių. Šiuo atveju įtrauktų nuosavų išteklių kiekis savaime nėra esminis, tačiau rodo veiksmingo administracinio bendradarbiavimo tarp susijusių valdžios institucijų poreikį.

3.22.

The Director General's reservation demonstrates the Commission's awareness of the need for assurance of the proper application of rules of origin by exporting countries worldwide despite a lack of sufficient resources to monitor all preferential partner countries.

3.23.

Teisinga pusiausvyra reikalinga trijose srityse, būtent, tarp kriterijų dėl kilmės statuso įgijimo ir jų teisinių pagrindų, jų taikymo priežiūros, taip pat įdiegtų procedūrų. 2003 m. Audito Rūmai sutelkė dėmesį į esamas lengvatinio importo sistemas septyniose valstybėse narėse, kurios yra pačios svarbiausios šalys importuotojos (15). Audito Rūmų auditas apėmė muitinės kontrolę importo metu, tolesnių patikrinimo prašymų naudojimą ir muitinės kontrolės strategiją.

3.24.

Pagrindinė kontrolė importo metu – tai patikrinimas, ar kilmės sertifikatai yra tikri. Susitarimai įpareigoja šalis eksportuotojas pateikti sertifikatus išdavusių valdžios institucijų pavadinimus ir adresus, kartu su jų naudojamų antspaudų kopijomis, kad šalys importuotojos galėtų patikrinti sertifikatus.

3.25.

Tačiau dviejose valstybėse narėse (Vokietijoje ir Ispanijoje) nustatyta sistemiška problema dėl šių antspaudų pavyzdžių kopijavimo ir išplatinimo vietos muitinės skyriams. Kopijos pasiekdavo vietos muitinės skyrius per vėlai arba buvo neįskaitomos, todėl buvo neįmanoma tinkamai patikrinti sertifikatus. Taigi esama rizikos, kad reikalavimų neatitinkantis importas priimamas lengvatinėmis sąlygomis.

3.25.

The Commission supplies Member States with complete and prompt information on exporting countries' competent authorities and the stamps they use through a new electronic interface called ‘SMS’. In additon the Commission has now received assurance from both Member States that solutions to the problem have been identified and implemented. This may be the subject of future scrutiny.

3.26.

Buvo ištirta importo deklaracijų atrinktiems produktams iš trečiųjų šalių imtis. Pažymėta, kad visi kilmės sertifikatai iš tam tikrų šalių pavyzdyje buvo išduoti atgaline tvarka, tai yra po to, kai prekės buvo išvežtos iš šalies eksportuotojos. Tai galėtų nutikti tik išimtiniais atvejais (16), vadinasi, šalies eksportuotojos institucijos neturėjo galimybės kontroliuoti prekių prieš jas išsiunčiant. Tačiau nei vieno iš šių sertifikatų atžvilgiu valstybių narių muitinės institucijos neprašė tolesnio patikrinimo.

3.26.

The Commission will examine the situation referred to by the Court and will take the necessary measures where appropriate.

3.27.

Susitarimai nustato, kad kilmės sertifikatų ir sąskaitų deklaracijų tolesnis patikrinimas atliekamas „atsitiktinai pasirenkant“ arba tuomet, kai muitinės institucijos turi „pagristų abejonių“ dėl tokių dokumentų autentiškumo (17). Užklausimai apie kilmės sertifikatų autentiškumą priklauso nuo veiksmingo juos išduodančių valdžios institucijų bendradarbiavimo.

3.28.

Tais atvejais, kai muitinės atrinkdavo atsitiktinai, prašymų atlikti tolesnius patikrinimus, į kuriuos nebuvo gautas atsakymas iš trečiųjų šalių naudos gavėjų, skaičius buvo labai didelis, palyginti su prašymais dėl atvejų, kai būta pagrįstų abejonių. Pavyzdžiui, viena valstybė narė (Belgija) per nustatytą šešių mėnesių terminą gavo atsakymus tik į 40 % atsitiktinio patikrinimo prašymų. Pagal dabartines nuostatas, „jokio atsakymo“ į „atsitiktinio“ patikrinimo prašymą reiškia, kad prekių lengvatinis statusas išlaikomas, o kaip pasekmė gali būti taikomos lengvatinės sąlygos, kurios neturėtų būti taikomos. Kita vertus, buvo pastebėta, kad dvi valstybės narės (Ispanija ir Jungtinė Karalystė) tolesnius patikrinimus traktavo kaip „pagristų abejonių“ atvejus ir panaikindavo lengvatinių sąlygų taikymą, kai negaudavo atsakymo.

3.28.

It is important to distinguish between the different purposes behind the two methods of selecting certificates for post-clearance verification by the country of issue. Reasonable doubt is for use where the customs authorities have a concern about the bonafides of a certificate but insufficient grounds for refusing preferential treatment immediately. In these circumstances in the absence of any or a satisfactory response within a specific time period then it is appropriate to require payment of the full rate of duty. Verifications of randomly selected certificates merely provide an indicator of the overall level of reliability of the system. In those circumstances the absence of a prompt response from the issuing country does not provide grounds for charging the importer the higher rate of duty. The Commission is however aware that the frequent use of randomly selected verification requests might prove counter-productive, and the need for such checks will be revisited when the Commission services' consider the action to take on the Green paper.

3.29.

Kadangi valstybės narės pažangiai diegia nepopierines elektronines muitinės leidimų sistemas (18), kilmės sertifikatų patikrinimai perkeliami iš importo etapo į kontrolės po importo etapą. Šis patikrų lygio sumažinimas importo į valstybes nares metu yra sprendžiamas per kontrolę po leidimo išdavimo, tačiau tolesnių kilmės sertifikatų patikrinimų daugėjimas galėtų taip pat atlikti svarbų vaidmenį kompensuojant šį pasikeitimą. Nerasta jokių įrodymų, kad buvo daugiau patikrinimų. Pavyzdžiui dviejose valstybėse narėse (Belgijoje ir Ispanijoje), tolesnių patikrinimų lygis sudarė mažiau nei 1 % lengvatinio importo.

3.29.

As the Court itself remarks in paragraph 3.10 Community customs legislation rarely prescribes specific levels of customs control. In line with this approach no rates have been set for such verifications. The arrangements for verification by third countries are just one of the tools available to Member States to meet their obligation to ensure the proper application of that legislation.

3.30.

Kai kontrolė po importo parodo, kad importas neatitiko reikalavimų lengvatinėms sąlygoms, importuotojas, turintis kilmės sertifikatus ir galintis parodyti, kad veikė sąžiningai, gali turėti teisę būti atleistas nuo mokesčio, kurį priešingu atveju tektų mokėti. Ši galimybė nesuteikiama, kai sąskaitų-faktūrų deklaracijos (19) naudojamos kaip kilmės įrodymas, kadangi jos nustato atsakomybę eksportuotojui, o ne nacionalinėms institucijoms. Padidėjęs sąskaitų-faktūrų deklaracijų, kaip kilmę įrodančio dokumento, naudojimas suteikia privalumus nuosavų išteklių atžvilgiu, o Audito Rūmai pažymi, kad tai yra viena iš minėtoje Komisijos Žaliojoje knygoje pateiktų galimybių.

3.30.

As already indicated in reply to paragraph 3.20 the Commission is considering the follow-up to be given to the Green Paper.

3.31.

Audito Rūmai išnagrinėjo muitinės leidimus į atrinktus uostus 10 valstybių narių (20), kur surenkami importo mokesčiai sudaro didelį pajamų srautą, nacionaliniu lygmeniu apimantį nuo 10 iki 50 % visų surinktų mokesčių. Audito metu svarbiausia buvo įvertinti muitinės priežiūros ir kontrolės procedūras, skirtas užtikrinti, kad visos prekės būtų deklaruojamos tinkamai ir laiku, o importo mokesčiai nustatyti teisingai.

3.32.

Išskyrus Antverpeno (Belgija) trūkumą, aprašytą tolesniame punkte, buvo nustatyta, kad, apskritai imant, procedūros, skirtos užtikrinti, kad atvykstančios prekės būtų tinkamai deklaruojamos, o mokėtini importo mokesčiai teisingai nustatomi, buvo tinkamos.

3.33.

Antverpene daug muitinės atrinktų rentgeno skenavimui konteinerių nebuvo pateikti. Per daugelio mėnesių laikotarpį nepateiktų konteinerių skaičius didėjo, o 2003 m. rugpjūčio mėn. jis pasiekė 16 % (197 iš visų atrinktų 1 251 konteinerių). Toks muitinės kontrolės išvengimas reiškia rimtą žalą muitinės priežiūrai. Apskritai už tokį nepateikimą skiriama tik nuo 125 iki 250 eurų bauda. Antverpene buvo pastebėta, kad žemesnis nei 50 % lygis buvo pasiektas 16 iš 36 tikslų kontrolės plane.

3.33.

Once the Commission has had the opportunity to examine the Belgian authorities' comments it will take any necessary follow-up action.

3.34.

Jūra atvykstantis krovinys gali būti patalpintas į atskirą laikinąjį sandėlį ilgiausiai 45 dienoms, kol jam nebus pritaikytos muitinės patvirtintos sąlygos arba panaudojimas. Audito Rūmai pažymi, kad šio termino atžvilgiu esama didelių skirtumų tarp įvairių valstybių narių. Portugalijoje terminas taikomas griežtai, o už pažeidimą skiriamos 5 % muito vertės dydžio baudos. Tačiau keliose valstybėse narėse muitinės kontrolė praėjus terminui buvo menka, o pavyzdžiui Hamburge (Vokietijoje) nebuvo parengta jokio sąrašo atvejų, viršijusių 45 dienų terminą; Helsinkyje (Suomijoje) senesnės nei metų siuntos vis dar buvo laikinajame sandėlyje, o vietos instrukcijas reikėjo atnaujinti pagal taisyklę.

3.34.

The Commission will follow-up the Court's findings in Germany and Finland and will use those from the two locations in Portugal in its current correspondence with the Portuguese authorities about anomalies in the control of temporary storage found in other ports during Commission inspections.

3.35.

Kaip minėta anksčiau (žr. 3.5 b punktą), Audito Rūmai išnagrinėjo tradicinių nuosavų išteklių apskaitą Komisijoje ir valstybėse narėse, taip pat analizavo mokesčių srautą. Nebuvo nustatyta jokių didelių trūkumų, vykdant apskaitą ir per „A“ sąskaitas Komisijai pateikiant informaciją apie pagrindinio importo mokesčių srautą. Tačiau dėl „B“ sąskaitų atsirado šios pastabos.

3.36.

Komisijai nereikia pateikti nustatytų kompensacinių išmokų, kurioms nereikalauta jokios garantijos, kartu su tomis, kurios buvo ginčijamos ir galėtų pasikeisti, jei valstybės narės jas įrašo į atskiras sąskaitas („B“ sąskaitas). Kiekviena valstybė narė kas tris mėnesius pateikia Komisijai pareiškimą apie savo „B“ sąskaitas. Balansai yra įrašomi į Bendrijų buhalterinį balansą kaip „sumos, kurias skolingos valstybės narės“.

3.37.

2003 m. gruodžio 31 d.„B“ sąskaitų bendras balansas, esantis Komisijos knygose, o būtent, 2 364,3 mln. eurų, buvo 1,9 % didesnis nei analogiškas skaičius 2002 m. gruodžio 31 d. (2 321,2 mln. eurų) (21).

3.38.

„B“ sąskaitų balansas apima tam tikrus ilgalaikius įrašus, kurių visišką atgavimą dabar reikia laikyti labai abejotinu. 2000 m. metinės ataskaitos 1.19 punkte Audito Rūmai pažymėjo, kad nėra jokios prasmės laikyti įrašus „B“ sąskaitose neribotą laiką, jei jų nesitikima atgauti. Atitinkamai Audito Rūmai savo nuomonėje Nr. 7/2003 (22) sveikino Komisijos pasiūlymą (23) pataisyti reglamentą, įtraukiant reikalavimą, kad valstybės narės nurašytų tradicinių nuosavų išteklių sumas, kurios neatgautos iki konkretaus termino (penkerių metų) nuo datos, kai reikalavimas dėl mokėjimo neabejotinai tapo vykdytinas priverstinai. Kol bus priimta ši pataisa, „B“ sąskaitų balansą sudarys didėjanti suma, sudaryta iš sumų, kurios niekada nebus atgautos.

3.38.

The Commission anticipates that the amendment introducing a specific deadline will be adopted by the Council in the latter part of 2004.

3.39.

Siekdama atsižvelgti į šį trūkumą, Komisija įtraukė į savo buhalterinį balansą 1 043,9 mln. eurų nurašymą, kuris sumažina grynąjį „B“ sąskaitų balansą 58,9 % – iki 729,3 mln. eurų. Audito Rūmai ištyrė metodą, taikytą apskaičiuoti patikslinimą, ir mano, kad esamomis aplinkybėmis jis tinkamas.

3.40.

Kaip ankstesniais metais (24), tiek Audito Rūmai, tiek Komisija savo patikrinimuose (žr. 3.9 punktą), aptiko „B“ sąskaitose besikartojančius trūkumus, t.y. delsimus daryti įrašus, taip pat klaidingus įrašus, praleidimus ir neteisingus panaikinimus keliose valstybėse narėse (Belgijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje). Vokietija pašalino iš „B“ sąskaitos 40,1 mln. eurų vertės įrašus, tačiau išsamus paaiškinimas apie šį sumažinimą iki šiol negautas. Dar daugiau nukrypimų buvo pastebėta pateikiant Komisijai „B“ sąskaitų balansus (Belgija, Italija, Švedija).

3.40.

As the Court acknowledges the Commission is continuing to examine Member States' management of the B account and to require remedial action where necessary. As has already been alluded to in the Commmission's responses to paragraph 3.38. the Commission is also pursuing amendments to the regulations governing the operation of the B account with a view to improving its accuracy and reliability.