Briuselis, 29.10.2004

KOM(2004) 730 galutinis

2004/0256 (COD)

.

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 77/91/EEB dėl ribotos atsakomybės akcinių bendrovių formavimo ir jų kapitalo palaikymo ir keitimo SEK(2004) 1342

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO TURINYS

1.1. PASIūLYMO PAGRINDIMAS IR TIKSLAI

Antroji įmonių teisės direktyva[1] buvo priimta 1976 m., siekiant suderinti nacionalines nuostatas, taikomas ribotos atsakomybės akcinėms bendrovėms inter alia šiose srityse: bendrovių formavimo, minimalaus akcinio kapitalo reikalavimo, paskirstymų akcininkams, kapitalo didinimo, kapitalo mažinimo, tam, kad būtų apsaugoti narių ir trečiųjų šalių interesai.

Todėl bendras Direktyvos tikslas – nustatyti sąlygas, kurios privalo būti įvykdytos, siekiant užtikrinti, kad bendrovės kapitalas būtų išlaikytas, apsaugant kreditorių interesus. Be to, ja siekiama apsaugoti smulkiuosius akcininkus ir nustatomas principas, kad visi akcininkai, kurių padėtis tokia pati, turėtų turėti vienodas teises.

Šio pasiūlymo dėl Direktyvos pakeitimo tikslas – supaprastinti su kapitalu susijusias priemones, kurių imamasi ribotos atsakomybės akcinėse bendrovėse. To siekiama, valstybėms narėms suteikiant galimybes panaikinti, esant tam tikroms sąlygoms, tam tikrus ataskaitų teikimo reikalavimus, supaprastinti, esant tam tikroms sąlygoms, tam tikrus akcijų nuosavybės pakeitimus, ir galiausiai, tačiau tai yra ne mažiau svarbu, sukurti, esant tam tikroms aplinkybėms, susijusioms su kapitalo mažinimu, iš esmės harmonizuotą teisinę procedūrą kreditoriams.

Šiais pakeitimais bendrovėms turėtų būti suteikta galimybė kapitalo dydžio, kapitalo struktūros ir nuosavybės atžvilgiu operatyviau, patiriant mažiau išlaidų ir sugaištant mažiau laiko reaguoti į joms aktualius rinkos pokyčius. Todėl šis siūlomas Antrosios direktyvos modernizavimas turėtų prisidėti prie verslo efektyvumo ir konkurencingumo skatinimo, nesumažinant akcininkams ir kreditoriams teikiamos apsaugos, kaip numatyta Komisijos „Komunikate[2] Tarybai ir Europos Parlamentui: bendrovių teisės modernizavimas ir įmonių valdymo tobulinimas Europos Sąjungoje – veiksmų planas“.

1.2. BENDRAS KONTEKSTAS

Įgyvendinant ketvirtąjį vidaus rinkos teisės aktų supaprastinimo (SLIM iniciatyvos) etapą, kurį Komisija pradėjo 1998 m. spalio mėn., Bendrovių teisės darbo grupė 1999 m. rugsėjo mėn. parengė ataskaitą dėl Pirmosios ir Antrosios bendrovių teisės direktyvų[3] supaprastinimo. Šioje ataskaitoje buvo pateiktos rekomendacijos dėl sričių, kuriose būtų galima įvykdyti supaprastinimus. Pagrindinėse rekomendacijose dėl Antrosios direktyvos pabrėžiamas inter alia poreikis kai kuriais atvejais (akcijų emisija, kai apmokėjimas vykdomas kitaip nei grynaisiais pinigais; pirmenybės įsigyti akcijas teises netaikymas) panaikinti, esant tam tikroms aplinkybėms, ataskaitų teikimo reikalavimus, taip pat poreikis suteikti galimybes bendrovei lengviau įsigyti savo pačios akcijas, suteikti bendrovei galimybes lengviau teikti finansinę pagalbą tam, kad jos akcijas įsigytų trečioji šalis, ir poreikis suteikti bendrovei galimybes paprasčiau įgyti nuosavybės teises į bendrovės akcinį kapitalą.

Savo ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai[4] Komisija nurodė, kad ji remia bendrą pagrindinių rekomendacijų dėl Antrosios direktyvos tikslą ir kad ji toliau analizuos, kaip geriausiai būtų Antrąją direktyvą atitinkamai pakeisti.

Remiantis „Ataskaita dėl modernaus bendrovių teisės reguliavimo modelio Europoje“ (kurią 2002 m. lapkričio mėn. parengė aukšto lygio bendrovių teisės ekspertų grupė), dauguma SLIM grupės pasiūlymų buvo tikrai verti įgyvendinti. Be to, aukšto lygio grupė suformulavo keletą papildomų pasiūlymų, kurių tikslas – modernizuoti Antrąją direktyvą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymą keisti Antrąją direktyvą Komisija traktavo kaip trumpalaikės perspektyvos prioritetą, atitinkantį anksčiau paminėto Komunikato 1 priedą, kuriame raginama, remiantis SLIM rekomendacijomis, kurias papildė anksčiau paminėta aukšto lygio grupės ataskaita, supaprastinti Antrąją direktyvą, priimant direktyvą („SLIM-Plus“ iniciatyva).

1.3. PASIūLYMO SRITYJE EGZISTUOJANčIOS NUOSTATOS

Ribotos atsakomybės akcinių bendrovių priemonių, susijusių su kapitalu, kurias šiuo pasiūlymu siekiama supaprastinti, atžvilgiu Antroji direktyva šiuo metu nustato tokius reikalavimus:

- akcijos negali būti išleistos žemesnės nei jų nominali vertė kainos arba, jei nominalios vertės nėra, jų buhalterinės vertės. Šis draudimas taikomas visoms akcijų emisijoms be išimtiems, ne tik pradinei akcijų emisijai, kuri išleidžiama steigiant bendrovę. Tai nereiškia, kad vėlesnės akcijų emisijos negali būti išleistos nominalia arba buhalterine verte, kuri būtų žemesnė nei ankstesnės emisijos, jeigu kaina, kuria išleidžiamos naujos akcijos, atitinka anksčiau nurodytą prievolę;

- jeigu akcijos išleidžiamos už jas apmokant kitaip nei grynaisiais pinigais, taikomas reikalavimas, kad vienas arba keli nepriklausomi vertintojai atliktų vertinimą;- nuosavybės teisių į bendrovės akcinį kapitalą supaprastintas suteikimas, jeigu įmanomas, tam turi būti iš anksto patvirtintas įstatuose, steigimo dokumentuose ir/arba tam gautas visuotinio susirinkimo leidimas;- jeigu bendrovė įsigyja savo pačios akcijas, visuotinio susirinkimo patvirtinimas paprastai galioja tik tam tikrą laikotarpį ir tik tam tikrai bendrovės kapitalo daliai;

- finansinę pagalbą tam, kad bendrovės akcijas įsigytų trečioji šalis, bendrovė gali teikti tik labai ribotais atvejais ir tik iki tam tikro limito;

- jeigu didinant kapitalą, kai apmokėjimas vykdomas grynaisiais pinigais, netaikoma pirmenybės įsigyti akcijas teisė, turi būti gautas visuotinio susirinkimo patvirtinimas ir taikomas reikalavimas, kad administracija arba valdymo organas parengtų raštišką ataskaitą;

- mažinant kapitalą, sąlygas, kuriomis kreditoriai naudojasi teise įsigyti atitinkamus vertybinius popierius, nustato valstybės narės.

1.4. PANAšUMAI IR SKIRTUMAI, LYGINANT SU EGZISTUOJANčIOMIS NUOSTATOMIS ARBA AKTAIS

Atsižvelgiant į šio pasiūlymo 39a ir 39b straipsnių panašumus ir skirtumus ir Direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų nuostatas dėl pateikiamų pasiūlymų įsigyti akcijas, susijusių su stambiųjų ir smulkiųjų akcininkų privalomais jų atpirkimais arba išpirkimais, pasiūlyme aiškiai nurodoma, kad pasiūlymų dėl įmonių perėmimo kontekste, kaip tai apibrėžia Direktyva 2004/25/EB, viršenybė teikiama pastariesiems.

1.5. ATITIKIMAS KITOMS POLITIKOS SRITIMS

Savo komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Bendrovių teisės modernizavimas ir įmonių valdymo tobulinimas Europos Sąjungoje – veiksmų planas“ (išleistame 2003 m. gegužės mėn.)[5] Komisija atsižvelgia į tai, kad Antrosios direktyvos supaprastinimas, remiantis čia 1.2 dalyje pateiktais pasiūlymais ir rekomendacijomis, ženkliai prisidėtų prie verslo efektyvumo ir konkurencingumo skatinimo, nemažinant akcininkams ir kreditoriams teikiamos apsaugos.

Atsižvelgiant į tai, šiame Komunikate pateikiamas atitinkamas pasiūlymas dėl direktyvos, iš dalies keičiančios Antrąją bendrovių teisės direktyvą, kaip vienos svarbiausių bendrovių teisės modernizavimo priemonių, kuri turėtų būti įgyvendinta artimiausioje perspektyvoje.

Be to, kadangi šiuo pasiūlymu siekiama supaprastinti ir sumažinti bendrovėms tenkančią administracinę naštą, šis pasiūlymas prisideda prie Komisijos 2003 m. vasario mėn. veiksmų plano „Bendrijos acquis atnaujinimas ir supaprastinimas“[6] įgyvendinimo. Ši iniciatyva – tai viena iš daugelio Komisijos 2002 m. birželio mėn. iniciatyvos „Geresnis reguliavimas“[7] priemonių, kuri inter alia atitinka tikslą tobulinti įmonių veiklos reguliavimo aplinką, siekiant didinti konkurencingumą – vieno iš Lisabonos strategijoje iškeltų tikslų.

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOMIS ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS

2.1. ŽINIų KAUPIMAS IR PRITAIKYMAS

Pagrindines šio pasiūlymo nuostatas įkvėpė Bendrovių teisės darbo grupės rekomendacijos, pateiktos 1999 m. rugsėjo mėn., įgyvendinant ketvirtąjį vidaus rinkos teisės aktų supaprastinimo (SLIM iniciatyvos) etapą, kurį Komisija pradėjo 1998 m. spalio mėn. Šios grupės posėdžiai buvo sušaukti tris kartus 1999 m., ją sudarė valstybių narių pareigūnai, bendrovių teisės specialistai ir akademikai.

SLIM grupės rekomendacijas dėl Antrosios direktyvos ir jos praktinių pasekmių vėliau aptarė valstybių narių bendrovių teisės ekspertai posėdžiuose, kurie vyko 2000 m. birželio mėn. ir 2001 m. kovo mėn. Šių diskusijų metu pagrindinėms rekomendacijoms dėl Antrosios direktyvos buvo pritarta, tačiau paaiškėjo, kad kai kurie techniniai klausimai turės būti išanalizuoti išsamiau.

Komisijai 2001 m. rugsėjo mėnesį, sudarius aukšto lygio bendrovių teisės ekspertų grupę, manyta esant tikslinga į grupės mandatą įtraukti užduotį toliau svarstyti galimą įmonių taisyklių supaprastinimą, vadovaujantis SLIM ataskaita dėl Antrosios direktyvos.

2.2. KONSULTACIJOS

Po plačių viešųjų konsultacijų dėl inter alia galimų Europos kapitalo režimo reformos modelių (pradėtų 2002 m. antrąjį ketvirtį), kurias vykdė aukšto lygio grupė, „Ataskaitoje dėl modernaus bendrovių teisės reguliavimo modelio Europoje“ (kuri buvo išleista 2002 m. lapkričio mėn.) patvirtinta, kad dauguma SLIM grupės pasiūlymų, kurių tam tikrą dalį iš dalies pakeitė aukšto lygio grupė, iš tiesų yra verti įgyvendinti.

Komisijos požiūriui dėl Antrosios direktyvos supaprastinimo, kurį įkvėpė minėtos ekspertų grupės ir minėtos konsultacijos ir kuris vėliau buvo išdėstytas Komisijos komunikate, viešųjų konsultacijų dėl šio Komunikato metu dar kartą tvirtai pritarė didžioji dauguma respondentų.

2.3. POVEIKIO VERTINIMAS (T.P. žR. 1 PRIEDą)

Antroji direktyva taikoma visoje ES ribotos atsakomybės akcinėms bendrovėms. Du iš siūlomų pakeitimų yra susiję tik su biržos prekybos sąrašuose esančiomis bendrovėmis (39a ir 39b straipsniai; 29 straipsnio 5 dalies a punktas). Šiuo metu nėra daromas skirtumas tarp verslo sektorių, verslo apimties arba Bendrijos geografinių sričių.

Kai kurių iš dalies pakeistų arba naujai įterptų nuostatų, tokių kaip 39a ir 39b straipsniai bei 32 straipsnio 1 dalis, atžvilgiu pasiūlyme pateikiamos nuostatos, kurias valstybės narės privaloma tvarka turi perkelti į savo nacionalinę teisę. Kitų nuostatų atžvilgiu keičiamos egzistuojančios perkėlimo į valstybių narių teisės aktus alternatyvos, pavyzdžiui, 19 straipsnio 1 dalis ir 29 straipsnio 5 dalies a punktas, arba sukuriamos naujos, pavyzdžiui, 10a ir10b straipsniai ir 23 straipsnio 1 dalis, susijusi su 23a ir 23b straipsniais.

Pagal pakeistas Direktyvos nuostatas be bendrų įgyvendinimo priemonių valstybės narės kai kuriais atvejais taip pat turės imtis specialių įgyvendinimo priemonių, ypač tam tikrų apsaugos procedūrų atžvilgiu.

Ribotos atsakomybės akcinės bendrovės tuomet galės pasinaudoti supaprastinimais, kurie yra numatyti šiame pasiūlyme, ir tuo pat metu, kai reikia, privalės laikytis apsaugos priemonių, kurios yra įdiegiamos, saugant akcininkų ir trečiųjų šalių interesus.

Pasinaudodamos su kapitalu susijusių priemonių supaprastinimais, kuriuos siekiama įdiegti šiuo pasiūlymu, bendrovės turėtų įgyti galimybę operatyviau ir patirdamos mažiau išlaidų bei sugaišdamos mažiau laiko reaguoti į joms aktualius rinkos pokyčius. Tokiu būdu šis siūlomas Antrosios direktyvos modernizavimas turėtų prisidėti prie verslo efektyvumo ir konkurencingumo didinimo, nesumažinant akcininkams ir kreditoriams siūlomos apsaugos, kaip numatyta Komisijos „Komunikate[8] Tarybai ir Europos Parlamentui: bendrovių teisės modernizavimas ir įmonių valdymo tobulinimas Europos Sąjungoje – veiksmų planas“.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1. TEISINIS PAGRINDAS

Siūlomos Direktyvos projektas parengtas vadovaujantis teisiniu Sutarties 44 straipsnio 1 dalies pagrindu.

3.2. PROPORCIONALUMO IR SUBSIDIARUMO PRINCIPAS

Siūlomiems supaprastinimams, skirtiems ribotos atsakomybės akcinėms bendrovėms, yra būtini Bendrijos veiksmai, pakeičiant tam tikras Bendrijos teisės nuostatas, kurios iki šiol neleido arba ribojo galimybes taikyti šiuos siūlomus supaprastinimus, skirtus ribotos atsakomybės akcinėms bendrovėms. Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, numatytą Sutarties 5 straipsnyje.

Be to, laikantis proporcingumo principo, šiuo pasiūlymu stengiamasi sąlygoti kaip galima mažiau įstatymų leidybos veiksmų, kurie manomi esant būtinais tam, kad būtų įgyvendinti planuoti supaprastinimai.

3.3. PRIEMONIų PASIRINKIMAS

Siekiant įgyvendinti šiuos numatomus supaprastinimus, būtina, kad Bendrijos įstatymų leidėjas priimtų Antrosios bendrijų teisės direktyvos pakeitimus. Tai gali būti padaryta tik teikiant pasiūlymą dėl direktyvos, iš dalies keičiančios Antrąją bendrovių teisės direktyvą.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Jokio poveikio biudžeto nenumatoma.

2004/0256 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 77/91/EEB dėl ribotos atsakomybės akcinių bendrovių formavimo ir jų kapitalo palaikymo ir keitimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 44 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[9],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[10],

veikdama pagal procedūras, numatytas Sutarties 251 straipsnyje[11],

kadangi:

(1) 1976 m. gruodžio 13 d. Antroji Tarybos direktyva 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo[12], nustato reikalavimus keletui su kapitalu susijusių priemonių, kurių imasi tokios bendrovės.

(2) Savo 2003 m. gegužės 21 d. komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Bendrovių teisės modernizavimas ir įmonių valdymo tobulinimas Europos Sąjungoje – veiksmų planas“[13] Komisija daro išvadą, kad Direktyvos 77/91/EEB supaprastinimas stipriai prisidėtų prie verslo efektyvumo ir konkurencingumo skatinimo, nesumažinant apsaugos, kuri yra teikiama akcininkams ir kreditoriams.

(3) Valstybės narės turėtų turėti galimybę suteikti ribotos atsakomybės akcinėms bendrovėms galimybę pritraukti kitus, ne tik piniginius, įnašus į savo kapitalą, tais atvejais, kai egzistuoja aiškios tokio įnašo įvertinimo gairės, netaikant reikalavimo, kad jų specialų įvertinimą atliktų ekspertai. Nepaisant to, turėtų būti garantuota smulkiųjų akcininkų teisė reikalauti tokio įvertinimo.

(4) Ribotos atsakomybės akcinėms bendrovėms turėtų būti leidžiama įsigyti savo pačių akcijų, neviršijant bendrovės paskirstytinų rezervų limito, o laikotarpis, per kurį tokiam įsigijimui visuotinis akcininkų susirinkimas gali suteikti leidimą, turėtų būti pratęstas tam, kad būtų padidintas bendrovių, kurios turi operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius, darančius įtaką jų akcijų kainai, lankstumas ir sumažinta administracinė našta.

(5) Ribotos atsakomybės akcinės bendrovės turėtų galėti teikti finansinę pagalbą tam, kad jų akcijas įsigytų trečiosios šalys, neviršijant paskirstytinų bendrovės rezervų limito, siekiant padidinti lankstumą bendrovių akcinio kapitalo nuosavybės struktūros pakeitimo atžvilgiu. Šia galimybe turėtų būti naudojamasi, laikantis apsaugos priemonių, kurios nustatomos, vadovaujantis Direktyvos uždaviniu apsaugoti ir akcininkus, ir trečiąsias šalis.

(6) Ribotos atsakomybės akcinės bendrovės turėtų galėti didinti, esant tam tikroms sąlygoms, savo kapitalą, neprivalėdamos laikytis ataskaitų teikimo reikalavimų, susijusių su akcininkų pirmenybės įsigyti akcijų teisės apribojimu arba atšaukimu, siekiant sumažinti biržos prekybos sąrašuose esančių bendrovių, kurios nori pasinaudoti greitu kapitalo augimu, administracinę naštą.

(7) Kreditoriai turėtų galėti pasinaudoti, esant tam tikroms sąlygoms, kai ribotos atsakomybės akcinės bendrovės kapitalo sumažinimas kelia grėsmę jų reikalavimams, teisminėmis arba administracinėmis procedūromis, siekiant sustiprinti standartizuotą kreditorių apsaugą visose valstybėse narėse.

(8) Siekiant sukurti racionalią ir gyvybingą nuosavybės teisių į biržos prekybos sąrašuose esančių bendrovių akcijas struktūrą, akcininkai, turintys didelę ribotos atsakomybės akcinės bendrovės kapitalo daugumos dalį, turėtų turėti teisę už adekvatų atlyginimą įsigyti likusias akcijas. Taip pat, esant tokiai situacijai, likusieji akcininkai turėtų turėti galimybę reikalauti tokio įsigijimo. Vis dėlto šios teisės neturėtų daryti įtakos taisyklėms, taikomoms pagal 2004 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2004/25/EB[14] dėl įmonių perėmimo pasiūlymų.

(9) Siekiant užtikrinti piktnaudžiavimo rinka prevenciją, įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB[15] dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) ir 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos direktyvos 2004/72/EB[16] įgyvendinančios Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2003/6/EB įgyvendinančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB nuostatas dėl priimtos rinkos praktikos, viešai neatskleistos informacijos, susijusios su biržos prekių išvestinėmis priemonėmis, organizacijai priklausančių asmenų sąrašo sudarymo, pranešimų apie vadovų sandorius ir apie įtartinus sandorius, bei 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2273/2003[17] įgyvendinančio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl išimčių, taikomų išperkamojo pirkimo programoms ir finansinių priemonių stabilizavimui, nuostatas.

(10) Todėl Direktyva 77/91/EEB turėtų būti atitinkamai pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

Direktyva 77/91/EEB yra keičiama taip:

1 straipsnis

1. Įterpiami šie 10a ir 10b straipsniai:

„10a straipsnis

1. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, jei administracijai arba valdymo organui priėmus sprendimą, apmokėjimas kitaip nei grynaisiais pinigais įvykdomas perleidžiamais vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB* 4 straipsnio 1 dalies 18 punkte, ir tokių vertybinių popierių vertė yra nustatoma kaip svertinis 3 mėnesių, einančių iki atitinkamo apmokėjimo kitaip nei grynaisiais pinigais dienos, kainos, už kurią jais buvo prekiaujama vienoje arba keliose reguliuojamose rinkose, kaip apibrėžta tos Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, vidurkis.* OL L 145, 30.4.2004, p.1 Tačiau jei kainai įtakos turėjo išimtinės aplinkybės, kurios stipriai pakeistų turto vertę apmokėjimo juo įvykdymo dieną, taikomos 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

2. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, jeigu administracijai arba valdymo organui priėmus sprendimą, apmokėjimas kitaip nei grynaisiais pinigais yra įvykdomas turtu, dėl kurio tikrosios vertės savo nuomonę jau yra pareiškęs pripažintas nepriklausomas ekspertas, ir kai yra įvykdomos šios sąlygos:

(a) pripažintas ekspertas, kuris atlikto vertinimą, turi pakankamą išsilavinimą ir patirties vertinant turto, kuriuo vykdomas apmokėjimas, pobūdžio turtą;

(b) tikroji vertė nustatoma ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki apmokėjimo turtu dienos;

(c) vertinimas buvo atliktas, vadovaujantis valstybėse narėse bendrai pripažintais vertinimo standartais ir principais, kurie yra taikomi turto, kuriuo vykdomas apmokėjimas, pobūdžio turtui.

Atsiradus naujoms svarbioms aplinkybėms, kurios apmokėjimo turtu įvykdymo dieną stipriai pakeistų turto vertę, administracijos arba valdymo organo iniciatyva ir atsakomybe turi būti atliktas pervertinimas. Toks organas turi informuoti akcininkus, ar iškilo naujų svarbių aplinkybių.

Bet kuriuo atveju akcininkai, kuriems iš viso priklauso ne mažiau kaip 5% pasirašytojo bendrovės kapitalo, gali reikalauti, kad atitinkamas turtas būtų pervertintas ir kad pervertinimą atliktų nepriklausomas ekspertas, ir tokiu atveju taikomos 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

3. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, jeigu administracijos arba valdymo organo sprendimu apmokėjimas kitaip nei grynaisiais pinigais yra įvykdomas turtu, kurio vertė yra nustatyta pagal atskiros turto dalies vertę, nurodytą įstatymuose numatytose ankstesnių finansinių metų ataskaitose, su sąlyga, jei šios įstatymuose numatytos ataskaitos buvo parengtos laikantis Direktyvos 78/660/EEB reikalavimų ir buvo atliktas jų auditas pagal Direktyvą 84/253/EEB.Atsiradus naujoms svarbioms aplinkybėms, kurios apmokėjimo turtu įvykdymo dieną stipriai pakeistų turto vertę, administracijos arba valdymo organo iniciatyva ir atsakomybe turi būti atliktas pervertinimas. Toks organas turi informuoti akcininkus, ar iškilo naujų svarbių aplinkybių.Bet kuriuo atveju akcininkai, kuriems iš viso priklauso ne mažiau kaip 5% pasirašytojo bendrovės kapitalo, gali reikalauti, kad atitinkamas turtas būtų pervertintas ir kad pervertinimą atliktų nepriklausomas ekspertas, ir tokiu atveju taikomos 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

10b straipsnis

1. Jeigu apmokėjimas kitaip nei grynaisiais pinigais, kaip nurodyta 10a straipsnyje, yra įvykdomas be ekspertų ataskaitos, asmenys, bendrovės ir firmos, nurodytos 3 straipsnio i dalyje, arba administracija ar valdymo organas gali, be reikalavimų, nustatytų 3 straipsnio h dalyje, registrui pateikti paskelbti deklaraciją, kurioje būtų pateikta:

(a) emisijos apmokėjimo kitaip nei grynaisiais pinigais aprašymas;

(b) apskaičiuota vertė ir šio vertinimo šaltinis;

(c) pareiškimas, ar apskaičiuota vertė atitinka bent išleidžiamų akcijų skaičių ir nominalią vertę arba, kai nominalios vertės nėra, buhalterinę vertę ir, atitinkamais atvejais, priemoką už jas;

(d) jeigu reikia, pareiškimas, ar pradinio vertinimo atžvilgiu iškilo naujų svarbių aplinkybių.

Ši deklaracija skelbiama Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Kiekviena valstybė narė paskiria nepriklausomą administracinę arba teismo instituciją, kuri yra atsakinga už apmokėjimo kitaip nei grynaisiais pinigais, atlikto pagal 10a straipsnį, teisėtumo ir 1 punkte nurodytos deklaracijos1 patikrinimą.“

2. 11 straipsnio 1 dalies pirmas punktas yra keičiamas taip:

(a) Žodis „10 straipsnyje“ keičiamas į „10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse“.

(b) Pridedamas šis sakinys:

„10a ir 10b straipsniai taikomi mutatis mutandis .“

3. 19 straipsnio 1 dalis yra keičiama taip:

„1. Jei valstybės narės įstatymai leidžia bendrovei įsigyti savo akcijas pačiai ar per savo vardu, bet bendrovės naudai veikiantį asmenį, turi būti laikomasi tokių sąlygų:

(a) tam privalo būti suteiktas visuotinio susirinkimo leidimas, kuris apibrėžia tokio įsigijimo sąlygas ir, visų pirma, didžiausią leidžiamą įsigyti akcijų skaičių, laikotarpio, kai toks leidimas galioja, trukmę, kuri negali būti ilgesnė kaip 5 metai, ir, jeigu įsigyjama už tam tikrą mokestį, maksimalų ir minimalų mokesčio dydį. Administracijos ar valdymo organo nariai užtikrina, kad kiekvieną kartą, įsigyjant akcijas, būtų laikomasi b, c ir d punktuose nurodytų sąlygų;

(b) dėl akcijų įsigijimo, tarp jų – akcijų, kurias bendrovė įsigijo anksčiau ir valdo, ir akcijų, kurias įsigijo savo vardu, bet bendrovės naudai veikiantis asmuo, grynasis turtas negali tapti mažesnis nei nurodytasis 15 straipsnio 1 dalies a punkte;

(c) toks sandoris gali būti vykdomas tik su visiškai apmokėtomis akcijomis;

(d) taikomas akcininkų lygybės principas; ypač šio principo turi būti laikomasi, kai bendrovė įsigyja ir parduoda savo akcijas reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte.

Valstybės narės akcijų įsigijimui, apibrėžtam pirmame punkte, gali taikyti sąlygą, kad nominali vertė arba, jei jos nėra, buhalterinė įsigyjamų akcijų, tarp jų – akcijų, kurias bendrovė įsigijo anksčiau ir valdo arba kurias įsigijo savo vardu, bet bendrovės naudai veikiantis asmuo, vertė negali viršyti 10 % pasirašytojo kapitalo.“

4. 23 straipsnio 1 punktas yra keičiamas taip:

„1. Bendrovė negali nei iš anksto išmokėti lėšų, nei suteikti paskolų ar garantijų trečiajai šaliai, kad toji galėtų įsigyti bendrovės akcijų, jeigu tokiems sandoriams pagal nacionalinius teisės aktus nėra taikomos antrame – penktame punktuose nurodytos sąlygos.

Sandoriai privalo būti vykdomi administracijos arba valdymo organo iniciatyva ir atsakomybe sąžiningomis rinkos sąlygomis, ypač palūkanų, kurias bendrovė gauna iš trečiosios šalies ir trečiosios šalies bendrovei suteikiamo paskolos ir avansinio mokėjimo, minėtų 1 punkte, užtikrinimo atžvilgiu. Kreditas, suteikiamas trečiajai šaliai, privalo būti deramai išnagrinėtas ir bendrovė privalo gebėti išlaikyti savo likvidumą ar mokumą dar penkerius metus. Pastarasis faktas privalo būti įtikinamai įrodytas, pasitelkiant išsamią pinigų srautų analizę, atliktą remiantis informacija, turima sandorio patvirtinimo metu.

Sandorius administracija arba valdymo organas privalo teikti visuotiniam susirinkimui, kad jis juos iš anksto patvirtintų, o visuotinis susirinkimas tokiu atveju turi vadovautis 40 straipsnyje nustatytomis kvorumo ir daugumos taisyklėmis. Administracija arba valdymo organas visuotiniam susirinkimui privalo pateikti raštišką ataskaitą, nurodydamas sandorio priežastis, bendrovės suinteresuotumą tokio sandorio įvykdymu, sąlygas, kuriomis sandoris vykdomas, su sandoriu susijusią riziką bendrovės likvidumui ir mokumui ir kainą, už kurią trečioji šalis įsigyja akcijas. Ši ataskaita pateikiama registrui paskelbti Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl trečiosioms šalims iš viso suteiktos finansinės pagalbos grynasis turtas negali tapti mažesnis nei nurodytasis 15 straipsnio 1 dalies a punkte.

Jeigu bendrovės akcijas, kaip apibrėžta 19 straipsnio 1 dalyje, arba didinant pasirašytąjį kapitalą išleidžiamas akcijas iš bendrovės įsigyja trečioji šalis, toks įsigijimas privalo būti atliekamas už tikrąją kainą, siekiant išvengti esamos akcininkų nuosavybės įtakos sumažėjimo.“

5. Įterpiami šie 23a ir 23b straipsniai:

„23a straipsnis

Akcininkas turi teisę ginčyti visuotinio susirinkimo suteiktą patvirtinimą sandoriui, minėtam 23 straipsnio 1 dalyje, kreipdamasis į atitinkamą administracinę arba teismo instituciją, kad toji priimtų sprendimą dėl tokio sandorio teisėtumo.

23b straipsnis

Tais atvejais, kai atskiri bendrovės, esančios sandorio, minėto 23 straipsnio 1 dalyje, šalimi, administracijos arba valdymo organo nariai, patronuojančios bendrovės, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 83/349/EEB* 1 straipsnyje, administracijos arba valdymo organo nariai, tokia motininė įmonė pati arba asmenys, veikiantys savo vardu, bet tokių organų arba tokios įmonės naudai, yra kitomis tokio sandorio šalimis, valstybės narės, imdamosi atitinkamų apsaugos priemonių, užtikrina, kad toks sandoris nepažeistų bendrovės interesų.

* OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

6. 27 straipsnio 2 dalies antrasis punktas yra keičiamas taip:

„Taikomos 10 straipsnio 2 ir3 dalys ir 10a ir 10b straipsniai.“

7. 29 straipsnyje įterpiamas toks 5a punktas:

„5a. Kai biržos prekybos sąrašuose esančios bendrovės administracijai arba valdymo organui yra suteikiami įgaliojimai apriboti arba atšaukti pirmenybės įsigyti akcijas teisę, kaip numatyta 5 punkte, su papildoma sąlyga, kad būsimo pasirašytojo kapitalo didinimo akcijos privalo būti išleidžiamos rinkos kaina, kuri emisijos metu galioja vienoje ar daugiau reguliuojamų rinkų, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, administracija arba valdymo organas yra atleidžiamas nuo pareigos visuotiniam susirinkimui pateikti raštišką ataskaitą, kaip to reikalaujama šio straipsnio 4 punkte. Tačiau akcininkai gali reikalauti, kad administracija arba valdymo organas nurodytų pirmenybės įsigyti akcijas teisės apribojimo arba atšaukimo priežastis.“

8. 32 straipsnio 1 dalis keičiama taip:

„1. Mažinant pasirašytąjį kapitalą, bent jau tie kreditoriai, kurių reikalavimai buvo pateikti iki sprendimo dėl kapitalo sumažinimo paskelbimo datos, turi teisę gauti jų reikalavimų, kurie dar neturėjo būti įvykdyti iki tokio paskelbimo dienos, garantijas. Valstybių narių įstatymai negali tokios teisės atšaukti, išskyrus atvejus, kai kreditorius turi pakankamas apsaugos priemones ar jei pastarosios, atsižvelgiant į bendrovės turimą turtą, nėra būtinos.

Valstybės narės nustato sąlygas, kuriomis būtų galima pasinaudoti pirmame punkte numatyta teise. Bet kuriuo atveju valstybės narės užtikrina, kad kreditoriams būtų leidžiama kreiptis į atitinkamą administracinę arba teismo instituciją dėl atitinkamų apsaugos priemonių, jeigu jie gali įtikinamai parodyti, kad dėl pasirašytojo kapitalo sumažinimo kyla grėsmė jų reikalavimų įvykdymui ir kad iš bendrovės atitinkamų apsaugos priemonių nebuvo gauta.“

9. Įterpiami šie 39a ir39b straipsniai:

„39a straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad akcininkas, kuriam priklauso ne mažiau kaip 90% pasirašytojo biržos prekybos sąrašuose esančios bendrovės kapitalo, toliau vadinama – stambusis akcininkas, galėtų reikalauti, kad likusiųjų akcijų savininkai, toliau vadinama – smulkieji akcininkai, parduotų jam tas akcijas už tikrąją kainą. Tačiau valstybės narės gali nustatyti aukštesnę ribą, jeigu ji neviršys 95% pasirašytojo bendrovės kapitalo.Pagal šią nuostatą bendrovė yra traktuojama kaip biržos prekybos sąrašuose esanti bendrovė, jeigu jos akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte.

2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų įmanoma nustatyti, kai ši riba bus pasiekta.

3. Jeigu bendrovė yra išleidusi daugiau nei vienos klasės akcijų, valstybės narės gali numatyti, kad teisė reikalauti, kad smulkieji akcininkai parduotų akcijas kaip numatyta 1 punkte, būtų taikoma tik tai klasei, kurioje pasiektos tame punkte minėtos ribos.

4. Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas suinteresuotas smulkusis akcininkas galėtų reikalauti įvertinti tikrąją kainą.Vertinimą, ar kaina yra tikroji, atlieka nepriklausoma administracinė arba teismo institucija arba tokios institucijos paskirtas arba patvirtintas nepriklausomas ekspertas. Tokie ekspertai gali būti fiziniai bei juridiniai asmenys ir bendrovės arba firmos pagal kiekvienos valstybės narės įstatymus. Reikalavimo atlikti tokį vertinimą teise turi būti pasinaudota per tris mėnesius nuo pareikalavimo, kad smulkusis akcininkas jas parduotų, ir kainos paskelbimo pagal 1 punktą.

5. Šis straipsnis neapriboja Direktyvos 2004/25/EB* 15 straipsnio.*OL L 142, 2004 4 30, p. 12.

39b straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad biržos prekybos sąrašuose esančios bendrovės smulkieji akcininkai galėtų solidariai arba individualiai reikalauti, kad stambusis akcininkas nupirktų iš jų tos bendrovės akcijas už tikrąją kainą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai potencialios sandorio, minėto 1 dalyje, šalys nesusitaria dėl tikrosios kainos, kainą išanalizuotų nepriklausoma administracinė arba teismo institucija arba tokios institucijos paskirtas arba patvirtintas nepriklausomas ekspertas. Tokie ekspertai gali būti fiziniai bei juridiniai asmenys ir bendrovės arba firmos pagal kiekvienos valstybės narės įstatymus.

3. 39a straipsnio 1 dalies antras ir trečias sakiniai, 2 ir 3 dalys taikomos mutatis mutandis .

4. Valstybės narės užtikrina, kad galiotų atitinkama procedūra, kuri garantuotų visų smulkiųjų akcininkų lygias teises.

5. Šis straipsnis neapriboja Direktyvos 2004/25/EB 16 straipsnio.”

10. 41 straipsnio 1 dalis yra keičiama taip:

„1. Valstybės narės gali nukrypti nuo 9 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies a punkto pirmojo sakinio bei 25, 26 bei 29 straipsnių, jeigu tai yra būtina priimant ar taikant nuostatas, kuriomis siekiama skatinti darbuotojų ar kitų asmenų grupių, apibrėžtų nacionaliniuose teisės aktuose, dalyvavimą įmonių kapitalo valdyme.“

2 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d. turi priimti įstatymus, reglamentus arba administracines nuostatas, kurios yra reikalingos šiai direktyvai įgyvendinti. Jos turi nedelsiant perduoti Komisijai tų nuostatų tekstus ir tų nuostatų ir Direktyvos derinimo lentelę.Valstybėms narėms šias nuostatas priėmus, jose turi būti palikta nuoroda į šią direktyvą arba nuoroda turi būti pateikta, jas paskelbiant oficialiai. Valstybės narės turi nustatyti, kaip tokia nuoroda turi būti pateikta.

2. Valstybės narės turi perduoti Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši Direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sajungos oficialiajame leidinyje .

4 straipsnis

Ši Direktyva skiriama valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, [...]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

1 priedas: Preliminaraus poveikio vertinimo pažyma

1. PROBLEMOS IDENTIFIKAVIMAS

Aprašykite problemą, kurią politika/ pasiūlymas turėtų išspręsti:

Bereikalingai sunkios procedūros, susijusios su tam tikromis priemonėmis, kuriomis ribotos atsakomybės akcinės bendrovės naudojasi formuodamos ir keisdamos kapitalą.

Nurodykite galimas tęstinumą stabdančias tendencijas, susijusias su problema,

- ekonominės: per mažas bendrovių, kurios dėl finansavimo priežasčių turi skubiai reaguoti į kapitalo rinkos pokyčius, lankstumas ir per didelės išlaidos

- socialinės: nežinoma

- aplinkos apsaugos: nežinoma.

Nurodykite galimus neatitikimus tarp šių trijų dimensijų arba kitų politikos sričių: nežinoma.

2. PASIūLYMO TIKSLAS

Koks yra bendras politikos tikslas laukiamo poveikio atžvilgiu? Taupyti bendrovių, naudojančių tam tikras su kapitalu susijusias priemones, išlaidas ir laiką

3. POLITIKOS ALTERNATYVOS

Koks pagrindinis metodas yra siūlomas šiam tikslui pasiekti? Nuosaikaus valstybės reguliavimo mažinimo metodas.

Kokios politikos priemonės buvo svarstomos? 2-osios bendrovių teisės direktyvos pakeitimas.

Kokiu būdu nustatytos alternatyvos įgyvendina subsidiarumo ir proporcingumo principus? Tuo, kad jos griežtai apsiriboja vien tik pačios 2-osios direktyvos, kuri yra pagrindinė Bendrovių teisės harmonizavimo Europos Sąjungoje priemonė, supaprastinimu.

Kokių alternatyvų galima atsisakyti šiame ankstyvame etape? 2-osios direktyvos kapitalo palaikymo režimo pakeitimo, kuris neatitiktų šios direktyvos keliamų smulkiųjų akcininkų ir kreditorių apsaugos tikslų.

4. POVEIKIS – TEIGIAMAS IR NEIGIAMAS

Prašome preliminariai nurodyti laukiamą pasirinktų alternatyvų teigiamą ir neigiamą poveikį, ypač pasekmes ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu? Teigiamas: sumažėję ribotos atsakomybės akcinių bendrovių išlaidos ir administracinė našta, įdiegiant lengvesnes anksčiau paminėtų sandorių kategorijų procedūras.

Neigiamas: nenustatytas

Prašome nurodyti, kam daromas poveikis ir koks yra galimas neigiamas poveikis konkrečiai socialinei grupei, ūkio sektoriui ar regionui (ES viduje arba už jos ribų) trumpalaikėje, vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje? nežinoma.

[1] 1976 m. gruodžio 13 d. Antroji Tarybos direktyva dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (77/91/EB), OL L 26, 1977 1 31, p. 1, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu (OL L 236, tomas 46, 2003 9 23).

[2] Komisijos dokumentas KOM(2003) 284 galutinis.

[3] Bendrovių teisės SLIM darbo grupės rekomendacijos dėl Pirmosios ir Antrosios bendrovių teisės direktyvų supaprastinimo, 1999 m. rugsėjis.

[4] Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai – ketvirtojo SLIM etapo rezultatai, 2000 m. vasario 4 d. (KOM(2000) 56).

[5] Žr. Komisijos dokumentą KOM(2003) 284 galutinis.

[6] KOM(2003) 71; žr. t.p. Pirmąją ir Antrąją pažangos ataskaitą: KOM(2003) 623 ir KOM(2004) 432.

[7] KOM(2002) 278.

[8] Komisijos dokumentas KOM(2003) 284 galutinis.

[9] OL C […], […], p. […].

[10] OL C […], […], p. […].

[11] OL C […], […], p. […].

[12] OL L 26, 1977 1 31, p. 1, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[13] KOM(2003) 284 galutinis.

[14] OL L 142, 2004 4 30, p. 12.

[15] OL L 96, 2003 4 12, p. 16.

[16] OL L 162, 2004 4 30, p. 70.

[17] OL L 336, 2003 12 23, p. 33.