Briuselis, 13.10.2004

KOM(2004) 654 galutinis

2004/0240 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl patekimo į uosto paslaugų rinką

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. ĮžANGA

Tiek vartotojų, tiek verslo interesų labui liberalizacija visuose transporto sektoriuose yra aiškiai numatyta Lisabonos darbotvarkėje. Iš tikrųjų 2000 m. kovo 28 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose teigiama, kad transportas yra ta sritis, kurioje Komisija, Taryba ir valstybės narės, kiekviena pagal atitinkamas savo galias, buvo paprašytos "paspartinti liberalizaciją".

Todėl 2001 m. vasario 13 d. Komisija priėmė Komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai "Paslaugų jūrų uostose kokybės gerinimas: Europos transporto pagrindinis uždavinys" (vadinamasis Uostų paketas). Šio komunikato kertinis akmuo- pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos "Patekimas į uosto paslaugų rinką".

Tai buvo didelio masto ir reikalaujanti daug pastangų iniciatyva, kurios pagrindinius tikslus vėliau tais pačiais metais patvirtinimo ir Komisija savo Baltojoje knygoje.

Šis pasiūlymas sukėlė daug debatų, kurie vyko ir įvairioms institucijoms priimant teisės aktus[1], ir su suinteresuotomis šalimis bei tarp jų.

Tačiau 2003 m. lapkričio 20 d., po beveik trejus metus trukusio teisės aktų svarstymo įvairiose institucijose ir baigus taikinimo procedūrą, Europos Parlamentas savo plenariniame posėdyje atmetė kompromisinį tekstą 229 nariams balsavus prieš, 209 pritarus jam ir 16 narių susilaikius.

2. BūTINYBė SUKURTI BENDRIJOS TEISINę BAZĘ

Komisija mano, kad ir toliau išlieka būtinybė sukurti Bendrijos teisinę bazę, reglamentuojančią galimybę teikti uosto paslaugas, kuri po pastarųjų trejų metų įvykių tapo dar aktualesnė.

1. Užtikrinti tolesnį ES transporto sektoriaus veikimą

Komisija nori pabrėžti tai, kad, įvairioms institucijoms aptariant ankstesnes Komisijos iniciatyvas, jos pasiūlymo doktrina, filosofija ir pagrindiniai principai išliko nepakitę. Tai tik įrodo, kad dauguma argumentų ir svarstymų, pateiktų 2001 m. Komisijos pasiūlyme, kuriuo buvo siekiama pabrėžti būtinybę sukurti Bendrijos teisinę bazę, reglamentuojančią galimybę teikti uosto paslaugas, galioja ir šiandien:

Pirmiausia Europos Vadovų Taryba, pripažindama būtinybę įgyvendinti Lisabonos darbotvarkę, jau du kartus (2002 m. Barselonoje ir 2003 m. Briuselyje) nedviprasmiškai paragino visas institucijas imtis priemonių, kad būtų priimta Uosto paslaugų direktyva.

Be to, transporto statistiniai duomenys, prognozės ir tendencijos ne kartą yra patvirtinusios Komisijos požiūrį (išreikštą 2001 m. Baltojoje transporto knygoje ), kad geriausias būdas patenkinti Europoje nuolat augančius transporto paslaugų poreikius - daugiau prekių ir keleivių vežti jūrų transportu. Tokiu būdu bus sumažintos spūstys kelių tinkluose ir pagerinta sanglauda su periferiniais regionais.

Pakrantės laivyba ir jūrų greitkeliais pajėgūs pervežti didžiąją dalį 2010 m prognozuojamo, krovinių kiekio (išaugs 50% palyginti su 1998 m). Tai pritrauks į uostus daugiau įmonių, kurios turės gerinti savo veiklą.

2. Vidaus rinkos sukūrimas ir vienodų konkurencijos sąlygų tarp uostų sudarymas

Pagal Sutartį Komisija turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas jai Sutarties suteiktas galimybes siekti pažangos sprendžiant rinkos atvėrimo teikti uosto paslaugas klausimą. Tai ypač aktualu dabar, kai ES išsiplėtė iki 25 valstybių narių, iš kurių 20 turi uostus!

Pagrindinės ES steigimo sutartyje nustatytos laisvės (įsisteigimo laisvė, laisvas darbuotojų, prekių ir paslaugų judėjimas), taip pat Sutartyje nustatytos konkurencijos taisyklės yra taikomos ir uosto paslaugų sektoriui. Nors nuo Bendrijos įsteigimo praėjo beveik penkiasdešimt metų, vis dar nesukurti uosto paslaugų norminė bazė, taigi uosto paslaugų sektorius liko beveik vienintelis transporto paslaugų sektorius, kuriame Komisija visas dėl tokių taisyklių taikymo iškilusias problemas sprendžia nagrinėdama kiekvieną atvejį atskirai.

Tai yra rinkos sritis, kurioje taikomos sudėtingos ir labai įvairios nacionalinės ir kitos taisyklės, teikiamos pačios įvairiausios uosto paslaugos, yra didžiulė uostų įvairovė (pagal jų statusą, nuosavybę, valdymo pobūdį, dydį, funkcijas ir geografinius ypatumus).

Todėl sukūrus Bendrijos norminę bazę, apibrėžiančią pagrindines tokiems ES uostams taikomas taisykles, būtų galima užtikrinti, kad konkurencija uostuose ir tarp uostų vyktų visiems sudarant vienodas sąlygas.

Bendrijos uosto paslaugas reglamentuojanti norminė bazė neturėtų būti taikoma bet kokio dydžio uostams. Ji turėtų būti taikoma tik tiems uostams, kurie pagal savo metinį jūrų eismo pajėgumą gali būti priskiriami prie "tarptautinių uostų (A kategorijai)", kaip apibrėžta Sprendime Nr. 1692/96/EB [2], pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros. Tačiau valstybės narės turi galimybę nuspręsti taikyti šią direktyvą ir kitiems uostams.

Turi būti sprendžiami du pagrindiniai klausimai:

- Konkurencija uosto viduje (konkurencija tarp tos pačios uosto paslaugos teikėjų uoste), todėl veiksmingas paslaugų teikimas šiame rinkos sektoriuje yra labai svarbus užtikrinant ES uostų darbą, taigi ir įgyvendinant pirmiau aprašytą ES politiką.

Uosto paslaugos yra komercinės paslaugos, teikiamos tiems, kas naudojasi uostu už užmokestį, kuris dažniausiai nėra įtraukiamas į rinkliavas, renkamas už galimybę įplaukti į uostą arba jame vykdyti veiklą. Tai laivų vedimo, vilkimo ir švartavimosi, krovinių tvarkymo operacijos (įskaitant pakrovimą ir iškrovimą, krovos darbus, sandėliavimą, perkrovimą į kitus laivus arba kitas terminalo transporto priemones) ir keleivių aptarnavimo paslaugos (įskaitant įlaipinimą ir išlaipinimą). Tokios paslaugos gali būti teikiamos arba paties uosto teritorijoje, arba į uostą įeinančiuose arba iš jo išeinančiuose vandens keliuose.

Būtina tinkamai atsižvelgti į kiekvieno uosto specifiką ir jo reikšmę uosto paslaugų teikėjams. Tai ypač svarbu, jeigu uoste yra tam tikri vietos ar pajėgumo apribojimai arba yra būtina atsižvelgti į konkrečius laivybos saugumo, saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

- Konkurencija tarp uostų. Šiuo klausimu Komisijos nuomonė sutampa su kitų dviejų teisės aktų leidybos institucijų (Europos Parlamento ir Tarybos) nuomone, kad Komijos finansinio skaidrumo direktyva turėtų būti taikoma visiems uostams, kuriems taikomas jos siūlomas teisės aktas, taip pat kad yra būtina priimti rekomendacijas dėl valstybės pagalbos (išimtinai Komisijos kompetencijai priklausanti sritis) finansuojant uostų infrastruktūras ir kad Komisija atitinkamai veiks abiem frontais.

3. Laikantis socialinės apsaugos ir darbo sritį reglamentuojančių teisės aktų, bet tuo pačiu didinant užimtumą šiame sektoriuje

Per anksčiau vykusius debatus dėl teisės aktų dažnai buvo teigiama, kad rinkos atvėrimas uosto paslaugų sektoriuje turėtų neigiamą poveikį užimtumo lygiui ir socialinių uosto darbuotojų klausimų sprendimui, taip pat keltų pavojų uostų saugai ir saugumui.

Šis argumentas nėra pagrįstas. Komisija visada pabrėždavo savo pasiūlymo neutralumą ES ir nacionalinių užimtumo bei socialinės apsaugos srityje taikomų taisyklių atžvilgiu, įskaitant mokymui bei profesinei kvalifikacijai keliamus reikalavimus, taip pat taisyklių, susijusių su aplinkosaugos, saugos ir saugumo klausimais. Todėl pasiūlymas nekliudyti taikyti atitinkamų taisyklių, jeigu tik jos yra suderinamos su Bendrijos teisės nuostatomis ir neprieštarauja Bendrijos bei atitinkamų valstybių narių tarptautiniams įsipareigojimams.

Be to, nukreipus naujus ir papildomus srautus per uostus, juose privalės būti plečiama veikla, dėl to uostuose padidės užimtumo lygis.

Galiausia, siekdama užtikrinti, kad siūloma Bendrijos teisinė bazė būtų taikoma platesniu mastu, Komisija nori paraginti valstybes nares ratifikuoti tarptautinių organizacijų priimtas konvencijas, ypač TDO konvencijas[3].

3. KOMISIJOS PASIūLYMAS

Todėl Komisija yra įsitikinusi, kad, atsižvelgiant į operatorių, institucijų ir vartotojų interesus, yra būtina nustatyti konkrečias ir aiškias patekimą į uosto paslaugų rinką reglamentuojančias taisykles, kuriose būtų atsižvelgta į šios rinkos ypatumus.

Todėl kaip vienintelė institucija, turinti iniciatyvos teisę, Komisija teikia naują direktyvos dėl patekimo į uosto paslaugų rinką pasiūlymą.

Pagrindinė filosofija, principai ir tikslai, kurios Komisija siekė įgyvendinti savo 2001 m. komunikatu, išlieka nepakitę. Tačiau Komisija pripažįsta, kad per pirmiau vykusias diskusijas dėl siūlomų teisės aktų įvykę pokyčiai, taip pat susijusių ir suinteresuotų šalių pasiūlymai buvo labai vertingi.

Todėl naujasis siūlomas Komisijos tekstas yra parengtas remiantis tiek jos pirminiu 2001 m. pasiūlymu, tiek iš dalies pakeistu 2002 m. pasiūlymu, be to, atsižvelgus į gausius ir konstruktyvius pakeitimus, kurie buvo numatyti du kartus projektą svarstant Europos Parlamente, Tarybos bendrojoje pozicijoje bei taikinimo tekstuose.

Pavyzdžiui, šie punktai išlieka tokie patys, kaip ir anksčiau:

- Direktyvos taikymo sritis, t. y. uostų ir teikiamų paslaugų, kurioms taikoma direktyva, minimalus dydis ir juose teikiamos paslaugos.

a) Taikoma tik Transeuropinio transporto tinklo A kategorijai priskiriamiems uostams (žr. pirmiau 2 straipsnio II.2 punktą).

b) Paslaugos, kurioms taikoma direktyva, yra apibrėžtos 3 straipsnyje.

- Ši direktyva jokiu būdu nedaro įtakos valstybių narių teisėms ir įsipareigojimams taikant jų socialinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, įskaitant nacionalines sveikatos apsaugos, saugos ir darbuotojų įdarbinimo taisykles (4 straipsnis).

- Ši direktyva jokiu būdu nedaro įtakos valstybių narių teisėms bei įsipareigojimams teisės ir teisėtvarkos srityje, taip pat užtikrinant uostų saugą bei saugumą, kartu ir aplinkosaugos srityje (5 straipsnis).

- Leidimai turėtų būti išduodami taikant objektyvius, skaidrius, nediskriminuojančius, svarbius ir proporcingus kriterijus, kurie turėtų būti paskelbti viešai (7 straipsnis).

- Numatyti vienos ar kelių uosto paslaugų teikėjų skaičiaus apribojimus galima tik dėl objektyvių priežasčių. Turėtų būti leidžiama paslaugas teikti kiek galima daugiau paslaugų teikėjų (9 straipsnis).

- Turėtų būti užtikrintas kompetentingos institucijos, priimančios sprendimus dėl paslaugų teikėjų skaičiaus ribojimo ir procedūrų pasirinkimo, neutralumas (8 ir 9 straipsniai).

- Dėl laivų vedimo Komisija pasiūlys tekstą, kuris buvo patvirtintas per taikinimo procedūras (14 straipsnis).

Todėl direktyva yra taikoma ir laivų vedimui, kuris laikomas komercinio pobūdžio paslauga. Tačiau atkreipiamas ypatingas dėmesys į šios paslaugos specifikos svarbą.

Tokią šios paslaugos specifiką, ypač susijusią su įsipareigojimais teikti viešąsias paslaugas ir užtikrinti laivybos saugumą teikiant laivavedybos paslaugą, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pripažino svarstydami pirminį pasiūlymą. Jų nuomone, būtent dėl to leidimų išdavimui turėtų būti taikomi ypač griežti kriterijai, susiję su įsipareigojimais teikti viešąsias paslaugas bei su laivybos saugumu; šiuo atveju gali būti reikalingos išsamios žinios apie vietovės navigacinį tinkamumą. Šiuo tikslu kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į kiekvieną atvejį, gali arba pasilikti sau teisę, arba suteikti organizacijai išimtinę teisę uoste teikti laivavedybos paslaugas. Todėl leidžiama sprendimus priimti atsižvelgiant į kiekvieno uosto specifiką.

Reikėtų pažymėti, kad direktyva taikoma ir saviteikai laivavedybos paslaugų srityje, įvedant atleidimo nuo laivavedybos sertifikatus (PEC).

- Būtina užtikrinti skaidrią uosto administracijos atskaitomybės procedūrą.

Į naująjį Komisijos pasiūlymą buvo įtraukti tokie du nauji elementai:

- Paprastai krovos ir keleivių aptarnavimo saviteika gali būti atliekama naudojantis savo krante dirbančiais darbininkais.

Saviteikai naudojant krante dirbančius darbininkus bus sukuriamos darbo vietos uostuose, ir tai bus naudinga pirmiausia vietinėms bendruomenėms. Aišku, kad tokie asmenys bus įdarbinami pagal visas Bendrijos ir nacionalines įdarbinimo bei socialinę apsaugą reglamentuojančias taisykles ir laikantis tokių pačių principų bei sąlygų, kokios yra taikomos krovos darbus atliekantiems darbuotojams.

Laivai, teikiantys įprastas paslaugas, vykdydami pakrantės laivybą bei plaukiodami jūrų greitkeliais gali samdyti sausumoje dirbančius darbininkus, be to, atlikdami saviteiką, jie gali naudoti plaukiojančios laivo įgulos narius.

Įprastos leidžiamos laivybos paslaugos, pakrantės laivyba bei laivyba jūros greitkeliais yra tos ES politikos sritys, kuriomis siekiama sumažinti sausumos (kelių) transporto srautus. Pastarosios sritys yra apibrėžtos 2000 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime, iš dalies pakeičiančiame Sprendimą Nr. 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros. Direktyva taip pat taikoma jūros jungtims tarp tos pačios valstybės narės uostų (kabotažas).

ES remia intensyvesnį naudojimąsi šiomis transporto priemonėmis įvairiais būdais, įskaitant finansavimą per Bendrijos fondus. Todėl suprantama, kad ši tendencija būtų ir toliau plėtojama priimant atitinkamus Bendrijos teisės aktus.

Reikėtų pabrėžti, kad saviteikai atlikti reikalingas leidimas. Tokių leidimų išdavimui turėtų būti keliami tokie pat kriterijai, kaip ir tų pačių arba panašių uosto paslaugų teikėjams, jeigu tik tokie yra. Kompetentingos institucijos greitai ir veiksmingai išduoda tokius leidimus atlikti saviteiką. Leidimai galioja tol, kol savateikis tenkina tokių leidimų išdavimui taikomus kriterijus.

- Paslaugų teikėjų leidimai tampa privalomi (7 straipsnis). Komisija tokiu būdu siekia suderinti būtinybę sudaryti galimybę uosto paslaugų teikėjams greitai ir veiksmingai patekti į rinką ir būtinybę užtikrinti reikiamą uosto veiklos valdymą atsižvelgiant į jam būdingus apribojimus, taip pat užtikrinti pakankamą profesinės kvalifikacijos lygį.

Po tam tikro laiko nuo direktyvos įsigaliojimo turi būti pradėta taikyti tvarka, kai visi uosto paslaugų teikėjai vykdo veiklą pagal leidimą. Nuo leidimo išdavimo būdo priklausys ir tai, kas atsitiks, jeigu vėliau bus numatyta apriboti tam tikros uosto paslaugos paslaugų teikėjų skaičių (10 straipsnis).

a) Per tam tikrą priimtiną laiką turės būti peržiūrėti leidimai, kurie buvo išduoti iki direktyvos įsigaliojimo, kadangi tie leidimai buvo išduoti ne pagal direktyvos taisykles bei nuostatas. Tačiau tuo pat metu būtina atsižvelgti ir į šiuo metu veikiančių paslaugų teikėjų teisėtus lūkesčius. Sistema bus taikoma ir naujiems leidimams, kurie bus išduodami po direktyvos įsigaliojimo.

Numatomas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių terminas nuo vėliausios galimos direktyvos perkėlimo datos (12+18 mėnesių).

Pagal siūlomą sistemą numatoma, kad leidimai bus išduodami paprasčiausiai netaikant jokių papildomų reikalavimų, tačiau taip pat numatoma, kad leidimai gali būti išduodami taikant atrankos procedūras (aprašytas 11 straipsnyje), arba uosto administracijos sprendimu ir (arba) esamo (arba naujo) paslaugos teikėjo prašymu.

b) Jeigu bus numatyta riboti paslaugų teikėjų skaičių, pradėjus taikyti tokią tvarką:

- Atrankos būdu išduotas leidimas turi išlikti galioti be pakeitimų.

- Ne atrankos būdu išduotas leidimas turi būti atšauktas, ir turi būti inicijuojama atrankos procedūra.

- Esamiems paslaugų teikėjams, neperėjusiems atrankos procedūros, turi būti numatomos kompensacijos, visu mastu taikant Sutartyje nustatytas konkurencijos taisykles.

- Nuostatos dėl leidimų, apimančių nuosavybės teises uoste, skiriasi, kadangi buvo atsižvelgta į jų specifiką.

- Leidimų galiojimo trukmė (12 straipsnis) vis dar yra siejama su paslaugos teikėjo investicijomis. Siūlomi terminai atitinka bendrąsias ES taikomas bendro faktinio nusidėvėjimo taisykles.

- Komisija pritaria kitų dviejų teisės aktų leidimo institucijų (Europos Parlamento ir Tarybos) nuomonei, kad būtina spręsti ir atskirų uostųkonkurencijos klausimą. Todėl, kaip jau buvo susitarta taikinimo etape:

a) Įtraukiamas tekstas, kuriame numatoma, kad visiems uostams, kuriems taikomas siūlomas teisės aktas, turi būti taikoma ir finansinioskaidrumo direktyva (16 straipsnis).

b) Valstybės pagalbos gairių tekstas, dėl kurio buvo susitarta, taip pat įtraukiamas. Numatoma, kad valstybės pagalbos gaires Komisija patvirtins per metus nuo direktyvos priėmimo (17 straipsnis).

4. STRAIPSNIų KOMENTARAI

1 straipsnis apibrėžia direktyvos tikslus t. y. Bendrijos uosto paslaugų teikėjų laisvė teikti ir teikti patiems sau jūrų uosto paslaugas, atsižvelgiant į tam tikrus apibrėžtus tikslus ir esamus apribojimus.

2 straipsnyje apibrėžiama direktyvos taikymo sritis. Darant nuorodas į straipsnį, kuriame pateikiami apibrėžimai, yra paaiškinama, kokioms uosto paslaugoms direktyva taikoma, ir nustatoma, kokio dydžio uostams direktyva būtų taikoma.

3 straipsnyje apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, pirmiausia uosto paslaugos, kurioms taikoma direktyva.

4 straipsnyje primenama, kad direktyva jokiu būdu nedaro įtakos valstybių narių teisėms ir įsipareigojimams, kuriuos nustato atitinkami jų socialinę apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, įskaitant atitinkamas sveikatos apsaugą, saugumą bei personalo įdarbinimą reglamentuojančias taisykles.

5 straipsnyje primenama, kad valstybė jokiu būdu nedaro įtakos valstybių narių teisėms ir įsipareigojimams teisės ir teisėtvarkos srityje, taip pat joms užtikrinant saugą bei saugumą uostuose bei aplinkos apsaugą.

6 straipsnyje paaiškinama, kad direktyva nepakeičia jokių įsipareigojimų, kuriuos institucijos jau yra prisiėmusios pagal viešųjų pirkimų Direktyvas 92/50, 93/36, 93/37 bei 93/38 ir Reglamentą 3577/92. Be to, kadangi pagal vieną tų direktyvų jau yra numatomas reikalavimas sutartis sudaryti konkurso būdu, tokios procedūros įgyvendinimo būdą nustato būtent tų direktyvų, o ne siūlomos direktyvos nuostatos. Be to, 3 dalies nuostatos užtikrina, kad bus taikomos Direktyvos 89/48, 92/51 ir 99/42 dėl profesinio mokymo bei švietimo abipusio pripažinimo, ypač jeigu valstybės narės leidimus išduoda atsižvelgdamos į paslaugos teikėjo profesinę kvalifikaciją.

7 straipsnyje nustatoma pagrindinė taisyklė, kad visi paslaugų teikėjai vykdo veiklą pagal kompetentingų institucijų išduotą leidimą. Ši nuostata turi įsigalioti ne vėliau kaip praėjus 12 mėnesių nuo vėliausios galimos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos. Kaip alternatyva gali būti taikoma atrankos procedūros sistema. Leidimų išdavimo procedūros turi būti skaidrios, nediskriminuojančios, objektyvios, tinkamos ir proporcingos. Šios procedūros turi būti skelbiamos viešai kaip ir leidimų gavimo tvarka. Leidimai turi būti išduodami greitai ir veiksmingai. Straipsnyje pateikiamas ribotas kriterijų, kuriais galima vadovautis išduodant leidimus, sąrašas, ir tuos kriterijus nustatant gali būti atsižvelgiama į tam tikrus įpareigojimus teikti viešąsias paslaugas. Be to, jame numatoma, kad kompetentinga institucija privalo galimam paslaugos teikėjui suteikti būtiną mokymą, jeigu jam būtinos žinios apie vietines sąlygas, bei paslaugos teikėjo teisė savo nuožiūra samdyti darbininkus.

8 straipsnyje aprašoma ir apibrėžiama atrankos procedūra, taikytina išduodant leidimus. Šią procedūrą bus būtina taikyti tais atvejais, kai bus ribojamas vienos ar kelių uosto paslaugų teikėjų skaičius. Straipsnyje taip pat apibrėžiamos situacijos, kai atrankos tvarka tinkamo teikėjo nerandama. Galiausiai straipsnio nuostatos užtikrina, kad tais atvejais, kai kompetentinga institucija, kaip sprendimus priimanti institucija, pati norėtų teikti atitinkamas paslaugas, vykdydama atrankos paslaugos teikimui procedūras ji išliks neutrali. Šiuo tikslu turi būti paskirta nepriklausoma institucija.

9 straipsnyje nustatomos skaidrios taisyklės, kuriomis būtina vadovautis, jeigu būtina riboti tam tikrame uoste veikiančių paslaugos teikėjų skaičių. Reikalaujama, kad būtų leista paslaugas teikti kiek galima daugiau teikėjų.

10 straipsnyje apibrėžiamos taisyklės, kuriomis būtina vadovautis, jeigu tam tikros paslaugos uoste teikėjų skaičius yra apribotas. Atkreiptinas dėmesys, kad čia numatomi skirtingi sprendimai atsižvelgiant į leidimo išdavimo būdą (atrankos tvarka ar be atrankos). Sprendžiamas leidimų, pagal kuriuos numatomos nuosavybės teisės, klausimas.

11 straipsnyje nustatomos taisyklės, kuriomis būtina vadovautis nustatant ankstesnių arba būsimų leidimų galiojimą naujuose uostuose arba uosto dalyje.

12 straipsnyje apibrėžiama ilgiausia leidimo galiojimo trukmė. Straipsnyje numatomas ribotos leidimų galiojimo trukmės principas ir leidimo galiojimo trukmė susiejama su investicijomis į turtą. Leidimo trukmė gali skirtis pagal paslaugų teikėjo investicijas ir pagal tai, ar turtas, į kurį buvo investuota, buvo kilnojamasis, ar nekilnojamasis.

13 straipsnyje nustatoma, kad šios direktyvos taisyklės yra taikomos ir saviteikai. Atsisakyti leisti saviteiką galima tik išimtiniais ir tiksliai apibrėžtais atvejais. Teikiant įprastas laivybos paslaugas pakrančių laivybos ar laivybos jūros greitkeliais krovinių tvarkymo ir keleivių aptarnavimo srityje, pats sau uosto paslaugas teikiantis laivas gali be krante dirbančių darbininkų naudoti ir savo plaukiojančios įgulos narius. Saviteikaiatlikti būtina gauti leidimus, ir bet kokie tokių leidimų išdavimui taikomi kriterijai negali būti griežtesni nei tie, kurie taikomi tų pačių ar panašių uosto paslaugų teikėjams. Leidimai turi būti išduodami veiksmingai ir greitai, ir jie turi galioti tol, kol sau pačiam uosto paslaugas teikiantis laivas atitinka tokio leidimo išdavimo kriterijus. Tai neturėtų daryti įtakos nacionalinių socialinės apsaugos, užimtumo ir mokymo taisyklių taikymui. Taip pat gali būti numatoma, kad sau pačiam paslaugas teikiantis laivas gali dalyvauti ir teikiant viešąsias paslaugas.

14 straipsnyje nustatoma atskira laivavedybai taikoma tvarka, atsižvelgiant į jūrų eismo saugumo ir viešųjų paslaugų teikimo reikalavimus. Laivavedybos srityje taip pat gali būti atliekama saviteika. Numatoma, kad valstybės narės turės teikti ataskaitas apie priemones, taikomas laivavedybos paslaugų kokybei gerinti. Saviteiką laivavedybos srityje pagal direktyvos nuostatas numatoma taikyti pagal atleidimo nuo laivavedybos sertifikatus ((PEC).

15 straipsnyje užtikrinamas visiškas atrankos procedūrų skaidrumas ir numatomas reikalavimas valstybėms narėms patvirtinti sprendimų apskundimo procedūras, įskaitant sprendimo peržiūrą teisme.

16 straipsnyje užtikrinama, kad į šios direktyvos taikymo sritį patenkantiems uostams bus taikoma finansinio skaidrumo direktyva, ir apibrėžiama ataskaitų teikimo šiuo klausimu sistema.

17 straipsnyje numatoma, kad Komisija priims gaires dėl valstybės pagalbos teikimo finansuojant uosto infrastruktūrą per metus nuo šio direktyvos įsigaliojimo.

18 straipsnyje nustatomas reikalavimas, kad paslaugų teikėjai privalo tvarkyti atskirą apskaitą pagal kiekvieną veiklos rūšį.

19 straipsnyje nustatomas reikalavimas, kad uosto administracija apskaitą turi tvarkyti, užtikrindama jos skaidrumą.

20 straipsnis yra susijęs su uosto, vandens kelių ir jūros zonų statusu tarptautiniu mastu.

21 straipsnyje nustatoma valstybių narių pareiga teikti ataskaitas apie direktyvos taikymą, ir Komisijos pareiga, remiantis tokiomis ataskaitomis, parengti ataskaitą, jeigu reikia, kartu pateikiant pasiūlymą dėl direktyvos peržiūros.

22 straipsnyje nustatytas valstybių narių įsipareigojimas įgyvendinti direktyvą.

23 straipsnyje apibrėžiamas direktyvos įsigaliojimo laiką.

24 straipsnyje nurodoma, kam taikoma ši direktyva.

2004/0240 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl patekimo į uosto paslaugų rinką

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[4],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[5],

atsižvelgdami į Regionų komitetų nuomonę[6],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje numatytos tvarkos[7],

kadangi:

(1) Sutarties 49 straipsniu siekiama panaikinti laisvės teikti paslaugas Bendrijoje apribojimus. Pagal Sutarties 51 straipsnį šį tikslą būtina pasiekti įgyvendinat bendrą transporto politiką, inter alia, taikant Sutarties aplinkos apsaugos ir socialinės apsaugos užtikrinimo taisykles.

(2) Šis tikslas jūrų transporto paslaugų atžvilgiu buvo pasiektas priėmus 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių[8] ir 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3577/92, taikantį laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) [9].

(3) Uosto paslaugos yra labai svarbus tinkamą jūrų transporto veikimą užtikrinantis veiksnys, kadangi uosto paslaugos daug prisideda prie to, kad būtų tinkamai naudojama jūrų transporto infrastruktūra.

(4) Savo 1997 m. gruodžio mėn. Žaliojoje knygoje dėl jūrų uostų ir laivybos infrastruktūros Komisija nurodė savo ketinimus siūlyti teisinę bazę, kuri padėtų užtikrinti uosto paslaugų rinkos prieinamumą Bendrijos uostuose su tarptautiniais laivų srautais.

(5) Viena iš priemonių, kuria numatoma padidinti bendrą konkurenciją pačiuose Bendrijos uostuose ar tarp tokių uostų, palengvinant patekimą į uosto paslaugų rinką Bendrijos lygiu, turėtų panaikinti esamus apribojimus, kurie kliudo patekti į rinką paslaugų teikėjams ir paslaugų saviteiką taikantiems uosto naudotojams, pagerinti uosto naudotojams teikiamų paslaugų kokybę, padidinti veiksmingumą bei lankstumą, padėti sumažinti sąnaudas ir taip padėti plėtoti pakrančių transportą bei mišrųjį transportą. Taip pat būtina užtikrinti finansinių santykių tarp jūros uostų ar uostų sistemų ir uosto paslaugų teikėjų, bei, kita vertus, valstybės institucijų, įskaitant uostų finansavimą iš valstybės biudžeto.

(6) Taikant nacionalinius teisės aktus bei praktiką išryškėjo taikomų procedūrų skirtingumas, susidarė teisinis netikrumas dėl uosto paslaugų teikėjų teisių ir kompetentingų institucijų pareigų. Todėl Bendrijos labui būtina sukurti Bendrijos teisinę bazę, kuri apibrėžtų pagrindines patekimo į uosto paslaugų rinką taisykles, esamų ir būsimųjų paslaugų teikėjų bei saviteiką taikančių uosto naudotojų, uosto administracijos teises bei pareigas ir leidimų išdavimo bei atrankos procedūras.

(7) Kuriant Bendrijos teisinę bazę, reglamentuojančią patekimą į uosto paslaugų rinką, negali būti atmetama galimybė taikyti kitas Bendrijos taisykles, pvz. konkurencijos taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su bendro ekonominio intereso paslaugomis, ypač susidarius monopolijoms.

(8) Kad būtų galima šios direktyvos tikslus pasiekti neužkraunant papildomos naštos mažiems uostams, kadangi tai prieštarautų laukiamiems rezultatams, ši direktyva turėtų būti taikoma tik tiems uostams, kurie pagal savo metinį jūrų eismo pajėgumą gali būti priskiriami "tarptautinių uostų (A kategorijai)", kaip apibrėžta 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros[10], nepažeidžiant valstybių narių teisės nuspręsti taikyti šią direktyvą ir kitiems uostams. Nustatant bendrą metinį jūrų eismą, valstybėms narėms reikia turėti galimybę neatsižvelgti į jūrų eismą tose uosto dalyse, kurios nėra atviros bendram komerciniam eismui.

(9) Taip pat valstybėms narėms reikia turėti galimybę išskirti iš direktyvos taikymo srities uostus, kurie yra aiškiai sezoninio pobūdžio, jeigu tik joms yra pateikiama pakankamai įrodymų, kad yra užtikrinamas pakankamas patekimas į uosto paslaugų rinką.

(10) Laivų sistema tam tikroje geografinėje teritorijoje, kurią apibrėžia pati valstybė narė, susiduria su tais pačiais apribojimais, kaip ir atskiras uostas, todėl valstybė narė taikydama šią direktyvą turėtų turėti galimybę uostų sistemą vertinti taip pat, kaip ir atskirą uostą.

(11) Valstybės narės turėtų turėti galimybę pasirinkti vieno ar daugiau uostų toje pačioje geografinėje teritorijoje, kuri gali būti įtraukiama į uostų sistemą, valdymo modelį.

(12) Kad įgyvendintų šią direktyvą, valstybės narės turėtų paskirti kompetentingą instituciją arba kompetentingas institucijas. Ši institucija arba šios institucijos gali būti valstybinės arba privačios ir gali būti atsakingos už vieno ar kelių šia direktyva numatytų tikslų įgyvendinimą, ir už vieną ar daugiau uostų.

(13) Ši direktyva jokiais būdais negali daryti įtakos nacionalinių socialinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų taikymui, įskaitant taisykles, reglamentuojančias sveikatos apsaugą, saugą bei paslaugų teikėjų ar paslaugų saviteiką taikančių uosto naudotojų darbininkų samdymo tvarką.

(14) Ši direktyva neturi įtakos valstybių narių arba jų paskirtų kompetentingų institucijų teisėms ir pareigoms, susijusioms su teise bei teisėtvarka, sauga ir saugumu uostuose bei aplinkos apsauga.

(15) Jeigu šioje direktyvoje numatytas leidimas yra išduodamas sudarant sutartį, kuriai taikoma 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo[11], 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/36/EEB dėl viešojo prekių pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo[12], 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/37/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo[13] ir Tarybos direktyva 93/38/EEB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, viešojo pirkimo tvarkos suderinimo[14], tos direktyvos taip pat yra taikomos. Lygiai taip pat, jeigu šia direktyva numatytas leidimas yra išduodamas sudarant viešosios paslaugos teikimo sutartį, kuriai taikomas Reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, tas reglamentas turėtų būti taikomas. Galiausia, jeigu taikytina, taip pat turėtų būti taikomos Tarybos direktyvos 89/48/EEB[15] ir 92/51/EEB [16]ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/42/EB [17],nustatanti kvalifikacijų pripažinimo mechanizmą profesinės veiklos sritims.

(16) Sutartims dėl uosto paslaugų teikimo, sudarytoms konkurso tvarka pagal kitus Bendrijos teisės aktus, neturėtų būti taikoma šioje direktyvoje numatyta atrankos procedūra.

(17) Siekdamos užtikrinti, kad uostai būtų valdomi laikantis saugumo reikalavimų ir veiksmingai, valstybės narės turėtų reikalauti, kad uosto paslaugos būtų teikiamos tik pagal atitinkamus leidimus. Tokių leidimų išdavimui taikomi kriterijai turėtų būti objektyvūs, skaidrūs, nediskriminuojantys ir proporcingi, ir jie turėtų būti viešai paskelbti. Kompetentingos institucijos leidimus turėtų išduoti veiksmingai ir greitai, laikydamosi šios direktyvos nuostatų.

(18) Siekdamos užtikrinti kandidatams paslaugų teikėjams galimybes gauti reikiamą mokymą, jeigu tinkamą profesinę kvalifikaciją turintys darbuotojai taip pat privalo pažinti vietines sąlygas bei turėti veiklos vietinėmis sąlygomis patirties, valstybės narės gali įpareigoti tokių žinių ar patirties turinčius paslaugų teikėjus tokį mokymą surengti, jeigu reikia, už atlygį.

(19) Uosto paslaugų teikėjai, taip pat uosto naudotojai, taikantys paslaugų saviteiką, turėtų turėti teisę samdyti darbininkus savo nuožiūra, laikydamiesi atitinkamų įdarbinimo, darbo sąlygas ir socialinę apsaugą reglamentuojančių taisyklių, taip pat profesinio rengimo ir kompetencijos reikalavimų.

(20) Kadangi uostai užimą ribotą geografinę teritoriją, kai kuriais atvejais patekimą į rinką gali apsunkinti kliūtys, susijusios su ribota vieta arba pajėgumu, eismo saugumu, arba su aplinkos apsauga susiję reikalavimais. Tokiais atvejais ir siekiant užtikrinti veiksmingą uosto veiklą gali prireikti apriboti bendrą uosto paslaugų teikėjų skaičių, vis dėlto užtikrinant, kad bus vykdomi paslaugų teikėjo ar uosto administracijos įsipareigojimai teikti viešąsias paslaugas, taip pat tinkamai taikomos su aplinkos apsauga susijusios taisyklės. Kriterijai, kuriais remiantis numatomi tokie apribojimai, turi būti objektyvūs, skaidrūs, nediskriminuojantys, esminiai ir proporcingi.

(21) Jeigu kompetentinga institucija, vykdydama uosto viešai paskelbtą plėtojimo politiką, nustato uoste arba uosto dalyje vykdytinos komercinės veiklos apimtis, tai neturėtų būti suprantama kaip uosto paslaugų teikėjų skaičiaus apribojimas.

(22) Jeigu uosto paslaugų teikėjų skaičius yra apribojamas, vis tiek, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, jų turėtų būti kiek galima daugiau. Paslaugų teikėjus atrankos būdu turi skirti kompetentingos institucijos, taikydamos skaidrias, objektyvias, viešai žinomas bei teisingas atrankos procedūras ir be diskriminacijos taikomas taisykles.

(23) Kad atrankos procedūros būtų atviros ir skaidrios, apie jas turi būti pranešta visiems susijusiems sektoriams, ir visi dokumentai turi būti pateikti suinteresuotoms šalims. Po atrankos priimtas sprendimas taip pat turėtų būti viešai skelbiamas.

(24) Atsižvelgus į padėtį Bendrijos uostuose, kuriuose taikomi patys įvairiausi leidimų išdavimo ir atrankos metodai, nustatomi skirtini leidimų galiojimo terminai, ir pripažįstant poreikį užtikrinti teisinį aiškumą, būtina nustatyti, kad visiems paslaugų teikėjams per tam tikrą laikotarpį turi būti išduodami leidimai. Tam laikotarpiui pasibaigus visi leidimai turi būti išduodami pagal šios direktyvos nuostatas.

(25) Uosto administracijai nusprendus arba esamam uosto paslaugų teikėjui pareikalavus, leidimai taip pat gali būti išduodami taikant atrankos procedūras.

(26) Jeigu apribojimai nustatomi jau po šios direktyvos įsigaliojimo datos, turi būti atšaukti visi leidimai, išduoti nepaskelbus konkurso, ir pradėta atrankos procedūra.

(27) Valstybės narės turi priimti nuostatas, pagal kurias esamam paslaugų teikėjui, kuris nebuvo pasirinktas taikant atrankos procedūras, naujai pasirinktas paslaugų teikėjas išmokėtų kompensaciją už pirmojo paslaugų teikėjo praeityje padarytas investicijas, kurios dar nėra visiškai amortizuotos ir kurias perima naujai pasirinktas paslaugų teikėjas, atsižvelgus į bendrą per praėjusį laikotarpį pagal aiškius ir iš anksto apibrėžtus kriterijus suteiktų paslaugų balansą.

(28) Labai svarbu užtikrinti, kad pagal šią direktyvą sprendimai būtų priimami ir taikomos arba numatytos taikyti procedūrinės priemonės būtų grindžiamos skaidrumo ir nediskriminavimo principais. Taigi tais atvejais, kai kompetentinga institucija, kuri turi priimti sprendimą dėl apribojimų teikiant vieną ar kelias uosto paslaugas, tuo pat metu pati teikia tas pačias ar panašias paslaugas tame pačiame uoste, visi sprendimai dėl apribojimų, taip pat įgaliojimai tokius sprendimus tvirtinti ar vykdyti jų įgyvendinimo priežiūrą, turėtų būti patikėti kitai nepriklausomai kompetentingai institucijai. Jeigu kompetentinga institucija, kuri vykdo atranką dėl paslaugos teikimo konkrečiame uoste, tuo pat metu tame pačiame uoste teikia tas pačias ar panašias paslaugas, kita nepriklausoma kompetentinga institucija turėtų būti paskirta atsakinga už pačios atrankos vykdymą arba atitinkamo sprendimo tvirtinimą ar įgyvendinimo priežiūrą.

(29) Uosto administracija neturėtų diskriminuoti uosto paslaugų teikėjų. Ypač svarbu vengti bet kokios diskriminacijos, kuri būtų naudinga įmonei arba organizacijai, kurią kontroliuoja ar turi akcijų uosto administracija.

(30) Tais atvejais, kai atrankos būdu negalima parinkti tinkamo paslaugos teikėjo, uosto administracijai turėtų būti palikta galimybė pasinaudoti teise tam tikrą ribotą laiką pačiai teikti tą konkrečią paslaugą, jeigu tik uosto administracija atitinka kriterijus, kuriais remiantis yra išduodami leidimai ir jeigu ji laikosi šioje direktyvoje apibrėžtų skaidrumo reikalavimų. Pasibaigus tam laikotarpiui turėtų būti pradėta nauja atrankos procedūra. Naujai pasirinktas paslaugos teikėjas turėtų išmokėti kompensaciją uosto administracijai už praeityje šios padarytas investicijas, kurios dar nėra visiškai amortizuotos, atsižvelgus į bendrą per praėjusį laikotarpį suteiktų paslaugų ekonominį balansą pagal aiškius ir iš anksto apibrėžtus kriterijus.

(31) Išduodami leidimai turėtų būti riboto galiojimo, tačiau jie turėtų būti išduodami tokiam laikotarpiui, per kurį galimas normalus nusidėvėjimas ir galima tikėtis padarytų investicijų grąžos. Todėl nustatant leidimo galiojimo trukmę yra tikslinga atsižvelgti į tai, ar paslaugos teikėjas turėjo investuoti į turtą, ir, jeigu taip, ar toks turtas buvo kilnojamasis.

(32) Investicijos į panašų su gamyba susijusį kilnojamąjį turtą, tokį kaip konteinerių tiltai, kranai krovimui iš laivo į krantą, tiltinis pakrovėjas arba specialūs vilkikai, turėtų būti vertinamos taip pat kaip ir investicijos į nekilnojamąjį turtą.

(33) Valstybės narės gali nustatyti procedūrą, pagal kurią paslaugų teikėjas, ketinantis investuoti arba sudaryti neatšaukiamą sutartį dėl investicijų į nekilnojamąjį turtą per paskutinius 10 metų iki leidimo galiojimo pabaigos, ir gali įrodyti, kad šios investicijos padės pagerinti bendrą paslaugos teikimo veiksmingumą, galėtų prašyti kompetentingos institucijos pradėti atrankos procedūrą pagal 8 straipsnio nuostatas dar iki pasibaigiant atitinkamo leidimo galiojimo laikui.

(34) Jeigu galima, turėtų būti leidžiama saviteika šioje direktyvoje apibrėžtomis sąlygomis, ir bet kokie savateikiams taikomi kriterijai turi būti analogiški tiems, kurie taikomi tos pačios arba panašios paslaugos teikėjams.

(35) Teikiant įprastas laivybos paslaugas pakrančių laivybos ar laivybos jūros greitkeliais krovinių tvarkymo ir keleivių aptarnavimo srityje[18], valstybės narės turėtų pripažinti įmonių teisę atlikti saviteiką, kai, be krante dirbančių darbininkų, jos naudotų ir savo nuolatinės įgulos narius. Saviteikai turėtų būti išduodami išankstiniai leidimai, taikant kriterijus, susijusius inter alia su užimtumo, profesinės kvalifikacijos, socialinės apsaugos bei aplinkosaugos reikalavimais. Kompetentingos institucijas turėtų išduoti leidimus saviteikai greitai ir veiksmingai. Savateikiams išduoti leidimai turėtų išlikti galioti tol, kol savateikis atitinka tokio leidimo išdavimo kriterijus.

(36) Saviteika neturėtų sumažinti bendro uosto operacijų našumo, ar neturėtų būti taikomi mažiau griežti profesinės sveikatos, socialinės apsaugos ir saugos bei profesinio pasirengimo reikalavimai nei atitinkami dabartiniams darbuotojams taikomi reikalavimai.

(37) Atsižvelgiant į ypatingą laivavedybos paslaugų svarbą jūrų transporto saugumui, dėl to ir aplinkos apsaugai, ypač pažeidžiamuose regionuose būtina taikyti specialias taisykles. Valstybės narės turėtų teikti ataskaitas apie pažangą, padarytą didinant laivavedybos paslaugų veiksmingumą.

(38) Šiame kontekste kompetentingoms institucijoms turėtų būti leista pripažinti privalomąjį laivavedybos ir kitų techninių navigacinių paslaugų pobūdį.

(39) Atleidimas nuo privalomos laivavedybos arba kai kurių kategorijų laivų atleidimas nuo privalomos laivavedybos gal būti vykdomas išduodant atleidimo nuo laivavedybos sertifikatus, taip pat turėtų būti suprantama kaip saviteika. Jeigu toks atleidimas numatomas tik pagal specialius leidimus, tokių leidimų išdavimui taikomos taisyklės turėtų būti tinkamos, objektyvios, skaidrios ir nediskriminuojančios.

(40) Įrangos išnuomavimas nėra laikomas uosto paslauga. Vis dėlto ir ši veikla turėtų būti vykdoma laikantis skaidrumo ir nediskriminavimo principų.

(41) Taip pat būtina uostų, kuriems taikoma ši direktyva, administraciją, kuri tuo pat metu yra paslaugos teikėja, įpareigoti tvarkyti savo, kaip uosto administracijos, veiklos apskaitą atskirai nuo tos veiklos, kuri vykdoma dalyvaujant konkurencijoje, apskaitos.

(42) Reikalavimas atskirai tvarkyti kiekvienos pagal leidimą teikiamos uosto paslaugos apskaitą turėtų būti taikomas visoms įmonėms, kurios buvo atrankos būdu pasirinktos tokioms paslaugoms teikti.

(43) Turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų sprendimų apskundimo procedūros.

(44) Ši direktyva neturėtų daryti įtakos valstybių narių teisėms ir įsipareigojimams, prisiimtiems dėl uostų, vandens kelių ar jūrų zonų tarptautinio statuso.

(45) Labai svarbu užtikrinti, kad ši direktyva skatintų steigti naujus uostus ir plėsti jų pajėgumą. Bet kuri įmonės investicija pagal nacionalines taisykles, reglamentuojančias nuosavybės įsigijimą, turėtų būti laikoma padaryta pagal galiojančias nacionalines taisykles.

(46) Ši direktyva neturėtų reikalauti jokios valstybės narės imtis jokių veiksmų, kuriais būtų nusavinamas turtas arba kišamasi į nuosavybės teises, prieštaraujant bendrai Bendrijos teisei, nebent toks turto nusavinimas arba kišimasis į nuosavybę galėtų būti pateisinamas pagal tokius bendruosius principus, ir gali būti pareikalauta, kad leidimą turintis arba atrankos būdu pasirinktas paslaugų teikėjas sumokėtų kompensaciją už turto nusavinimą arba kišimąsi į nuosavybę pagal tuos bendruosius principus.

(47) Ši direktyva nedaro įtakos Sutarties nuostatų taikymui. Pirmiausia Komisija turėtų ir toliau užtikrinti, kad tų taisyklų būtų nuosekliai laikomasi, jeigu reikia, panaudodama visas jai pagal Sutarties 86 straipsnį suteiktas galias.

(48) Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos taikymą, remdamasi atitinkamomis valstybių narių pateiktomis ataskaitomis, ir, jeigu reikia, pateikti pasiūlymą dėl direktyvos peržiūros. Komisija taip pat turėtų įvertinti su krovos darbais uostuose susijusių darbininkų mokymą, profesinę kvalifikaciją ir su socialine apsauga susijusias sąlygas, taip pat su saviteika susijusias sąlygas.

(49) Kadangi taikoma priemone numatytų tikslų, t. y. užtikrinti bet kurio fizinio ar juridinio Bendrijoje įsisteigusio asmens galimybę patekti į uosto paslaugų rinką, valstybės narės pasiekti negali, pirmiausia dėl įgyvendinamų veiksmų masto, ir dėl to tokie tikslai veiksmingiau gali būti pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali atitinkamas priemones patvirtinti laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje apibrėžto subsidiarumo principo. Pagal tame pačiame straipsnyje apibrėžtą proporcingumo principą ši direktyva nenumato jokių priemonių, kurios nebūtų būtinos tam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 StraipsnisTikslas

1. Laisvė teikti uosto paslaugas jūros uostuose Bendrijos uosto paslaugų teikėjams taikoma pagal šios direktyvos nuostatas.

2. Laisvė teikti uosto paslaugas gali būti įgyvendinama atsižvelgiant į uosto ar uostų sistemos apribojimus dėl laisvo ploto uoste ar uosto talpos, su jūrų eismu susijusius saugumo reikalavimus, uosto plėtojimo politiką, pagal saugumo, aplinkos apsaugos reikalavimus bei įpareigojimus teikti viešąsias paslaugas. Paslaugoms, susijusioms su priėjimu vandens keliais prie uosto arba išėjimu iš uosto ar uosto sistemos, taip pat taikomi apribojimai, susiję su saugumo reikalavimais.

3. Uosto paslaugų teikėjai bei savateikiai turi galimybę nediskriminaciniais pagrindais naudotis bendrai prieinama uosto infrastruktūra, kiek tai jiems yra būtina jų veiklai vykdyti.

2 StraipsnisTaikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma 3 straipsnyje apibrėžtoms uosto paslaugoms, kurios yra teikiamos uosto naudotojams už užmokestį.

2. Ši direktyva taikoma visiems jūrų uostams arba uosto sistemoms, esančioms valstybės narės teritorijoje, kurios yra naudojamos bendram komerciniam jūrų eismui, jeigu tik atskiro uosto vidutinė metinė jūrų eismo apimtis per pastaruosius trejus metus buvo ne mažesnė kaip 1,5 mln. tonų krovinių ir/arba 200 000 keleivių.

Šiuo tikslu atitinkamais atvejais valstybės narės gali nuspręsti, kad į tas uosto dalis, kuriose bendras komercinio pobūdžio jūrų eismas nevyksta, nebus atsižvelgiama.

3. Jeigu uosto veiklos rodikliai pasiekia tik vieną iš 2 dalyje nurodytų minimalių eismo ribų, tačiau nesiekia kito, ši direktyva taikoma tik tai sričiai, kurios rodikliai siekia pirmiau nurodytą minimalią ribą.

4. Valstybės narės taip pat gali šią direktyvą taikyti kitiems uostams.

5. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šios direktyvos aiškiai sezoninio pobūdžio uostams, jeigu tik joms pateikiama pakankamai įrodymų, kad yra užtikrinamas pakankamas patekimas į uosto paslaugų rinką.

Šių uostų sąrašas yra reguliariai peržiūrimas, pirmą kartą per penkerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo, o vėliau - kas trejus metus, ir apie visus to sąrašo pakeitimus yra pranešama Komisijai.

6. Informacijos tikslais Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia šiame straipsnyje minimų uostų arba uostų sistemų sąrašą. Sąrašas pirmą kartą paskelbiamas per tris mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo, o vėliau - kasmet.

7. Valstybės narės gali reikalauti, kad laivai, kurie daugiausia yra naudojami uosto paslaugoms teikti, būtų registruoti valstybėje narėje arba plaukiotų su jos vėliava.

8. Valstybės narės gali iš šios direktyvos taikymo srities išskirti paslaugas, kurioms taikomas Sutarties 296 straipsnis, arba paslaugas, kurios yra laikomos slaptomis, arba kurias išskiriant kartu turi būti taikomos specialios saugumo priemonės pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, ir jeigu tai reikalinga pagrindinių valstybės saugumo interesų apsaugai.

3 StraipsnisSąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

1. "jūros uostas" arba "uostas" - tai žemės ir vandens plotas, kuriame yra įrenginiai ir įrengimai, sudarantys galimybes iš esmės priimti laivus, juos pakrauti ir iškrauti, sandėliuoti prekes, šias prekes priimti ir pristatyti, įlaipinti bei išlaipinti keleivius;

2. "vandens keliai įplaukimui ir išplaukimui iš uosto" - tai vandens kelias, kuriuo patenkama į uostą iš atviros jūros ir atvirkščiai, tokie kaip farvateriai, upės, kanalai ir fiordai;

3. "uostų sistema" - tai du ar daugiau uostų toje pačioje geografinėje teritorijoje, kuriems vadovauja ta pati uosto administracija;

4. "aiškiai sezoninio pobūdžio uostas " - tai uostas, kuriame per pastaruosius trejus metus per tris vienas po kito einančius mėnesius buvo pasiekta 50 % vidutinės metinės krovinių ar keleivių vežimo apimties;

5. "uosto vadovybė" arba "uosto administracija" (toliau - uosto administracija) yra įstaiga, kurios paskirtis vykdant kitą veiklą ar jos nevykdant - administruoti uosto infrastruktūrą ir jai vadovauti pagal nacionalinės teisės aktus, koordinuoti ir, jeigu reikia, kontroliuoti uoste arba uostų sistemose veikiančius operatorius. Uosto administraciją gali sudaryti kelios atskiros įstaigos arba ji gali būti atsakinga už daugiau nei vieną uostą;

6. "uosto paslaugos" - tai techninės navigacinės laivavedybos (atsižvelgiant į 14 straipsnyje apibrėžtus apribojimus), vilkimo ir laivų švartavimo paslaugos; krovos paslaugos (įskaitant pakrovimą ir iškrovimą, sandėliavimą, perkrovimą ir kitas operacijas terminale) ir paslaugos keleiviams (įskaitant įlaipinimą ir išlaipinimą). Šios paslaugos teikiamos arba uosto teritorijoje, arba vandens keliuose į uostą ar uostų sistemą, kuriems taikoma ši direktyva, arba iš jų;

7. "uosto paslaugų teikėjas" arba "paslaugų teikėjas" - tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis arba pageidaujantis už užmokestį teikti vienos ar daugiau rūšių uosto paslaugas;

8. "viešųjų paslaugų reikalavimas" - tai kompetentingų institucijų nustatytas reikalavimas, kuriuo siekiama užtikrinti tinkamą tam tikrų kategorijų uosto paslaugų teikimą;

9. "saviteika" - atvejis, kai įmonė (savateikis), kuri įprastomis sąlygomis galėtų pirkti uosto paslaugas, pati samdydama sausumoje dirbančius darbininkus, išskyrus 13.2 straipsnyje numatytą atvejį, ir naudodama savo įrangą teikia vienos ar daugiau rūšių uosto paslaugas pagal šioje direktyvoje apibrėžtus kriterijus;

10. "sausumoje dirbantys darbininkai" - tai asmenys, kuriuos įdarbina savateikisir kurie nėra jos plaukiojančios įgulos nariai;

11. "atleidimo nuo laivavedybos sertifikatas" - tai kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, kuriuo yra atleidžiama nuo privalomos laivavedybos, arba leidžiama ją modifikuoti;

12. "leidimas" - tai bet koks leidimas, įskaitant sutartis, pagal kurį fiziniam arba juridiniam asmeniui leidžiama teikti vienos ar daugiau rūšių uosto paslaugas arba įgyvendinti saviteiką;

13. "uosto paslaugų teikėjų skaičiaus apribojimas" - tai atvejis, kai kompetentinga institucija neleidžia paslaugų teikėjui, atitinkančiam 7 straipsnyje apibrėžtus leidimo išdavimo kriterijus, teikti vienos ar daugiau rūšių paslaugų. Tai gali būti daroma tik dėl priežasčių arba apribojimų, kurie atsiranda dėl riboto laisvo ploto ar talpos, saugumo arba aplinkosaugos reikalavimų;

14. "Patvirtinta reguliarioji laivybos tarnyba" - tai reguliariosios pakrantės laivybos tarnyba, veikianti išskirtinai tarp uostų, esančių Bendrijos muitų teritorijoje. Tarnyba negali būti atvykusi iš bet kokio uosto, esančio už Bendrijos muitų teritorijos ribų (pvz., trečiojoje šalyje) arba tokioje teritorijoje esančio uosto laisvojoje zonoje (jeigu laisvoji zona yra aptverta tvora), vykti į jį arba įplaukti į jį;

15. "kompetentinga institucija arba institucijos" - tai valstybės narės paskirta institucija, kurios paskirtis pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus - kartu vykdant kitą veiklą arba jos nevykdant įgyvendinti šią direktyvą. Tokią instituciją gali sudaryti kelios atskiros įstaigos arba ji gali būti atsakinga už daugiau nei vieną uostą.

4 StraipsnisSocialinė apsauga

Ši direktyva nedaro įtakos valstybių narių socialinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų taikymui, įskaitant atitinkamas sveikatos apsaugą, saugumą ir darbuotojų įdarbinimą reglamentuojančias taisykles. Socialinei apsaugai taikomi reikalavimai negali būti mažesni nei numatyti atitinkamoje Bendrijos teisėje.

5 StraipsnisSauga, saugumas ir aplinkosauga

Ši direktyva nedaro įtakos valstybių narių arba jų paskirtų kompetentingų institucijų teisėms ir pareigoms teisės ir teisėtvarkos, saugos ir saugumo uostuose bei aplinkos apsaugos srityse.

6 StraipsnisKiti teisės aktai

1. Ši direktyva nepažeidžia kompetentingų institucijų įsipareigojimų, prisiimtų pagal Direktyvą 92/50/EEB, Direktyvą 93/36/EEB, Direktyvą 93/37/EEB ir Direktyvą 93/38/EEB.

Ši direktyva taip pat nepažeidžia sutarčių dėl viešųjų paslaugų, sudarytų pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3577/92.

2. Jeigu pagal vieną iš 1 dalyje minimų direktyvų numatoma, kad sudarant sutartis dėl paslaugų teikimo privaloma skelbti konkursą, sudarant tokias sutartis šios direktyvos 11, 17 straipsniai, 21 straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos.

3. Ši direktyva nedaro įtakos kompetentingų institucijų įsipareigojimams, kuriuos jos prisiima pagal Direktyvas 89/48/EEB, 92/51/EEB ir 1999/42/EB dėl valstybių narių abipusio profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo.

7 straipsnisLeidimas

1. Ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo 22 straipsnyje nurodytos dienos visi uosto paslaugų teikėjai uoste ima veikti pagal kompetentingų institucijų išduotus leidimus, kurių ilgiausias galiojimo laikas nustatytas 12 straipsnyje.

2. Kompetentingos institucijos sprendimu arba esamo ir (arba) naujo potencialaus paslaugų teikėjo prašymu leidimai išduodami 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Kriterijai, kuriais kompetentingos institucijos vadovaujasi išduodamos leidimus, turi būti skaidrūs, nediskriminuojantys, objektyvūs, tinkami ir proporcingi. Tokie kriterijai, kai reikia, taikomi:

a) paslaugos teikėjo arba jo darbuotojų profesinei kvalifikacijai, jo patikimai finansinei būklei, pakankamai draudiminei apsaugai,

b) jūros transporto saugumui arba jūros uosto saugai bei saugumui, jo įrenginiams, įrengimams bei darbuotojams,

c) atitikčiai užimtumą ir socialinę apsaugą reglamentuojančioms taisyklėms, įskaitant numatytąsias kolektyvinėse sutartyse, jeigu tik jos yra suderinamos su Bendrijos teise,

d) atitikčiai vietiniams, nacionaliniams bei tarptautiniams aplinkosaugai taikomiems reikalavimams,

e) uosto plėtojimo politikai.

Leidimuose gali būti numatomi viešosioms paslaugoms taikomi saugumo, reguliarumo, tęstinumo, kokybės ir kainos reikalavimai bei apibrėžiamos sąlygos, kuriomis tokios paslaugos gali būti teikiamos.

4. 3 dalyje minimi kriterijai yra viešai skelbiami, ir uosto paslaugų teikėjai yra iš anksto informuojami apie leidimų išdavimui taikomas procedūras. Šis reikalavimas taip pat taikomas, jeigu leidimas susieja paslaugos teikimą su investicijomis į nekilnojamąjį turtą.

5. Valstybės narės gali priimti profesijos įgijimo ir profesinės kvalifikacijos pažymėjimo, gaunamo laikant egzaminą, taisykles.

Be to, jeigu norint įgyti reikiamą profesinę kvalifikaciją yra būtinos žinios apie vietines sąlygas bei veiklos vietinėmis sąlygomis ypatumus, valstybės narės užtikrina, kad tiems, kas pageidauja teikti uosto paslaugas, būtų suteiktas reikalingas mokymas, jeigu reikia, už užmokestį ir sudarius skaidrias bei nediskriminuojančias sąlygas.

6. Uosto paslaugų teikėjas, teikiantis paslaugas, kurioms teikti jis yra gavęs leidimą, turi teisę samdyti darbuotojus savo nuožiūra, jeigu jis atitinka 3 dalyje ir nacionaliniuose valstybės narės, kurioje paslaugų teikėjas teikia atitinkamas paslaugas, teisės aktuose nustatytus kriterijus, jeigu tik tokie teisės aktai neprieštarauja Bendrijos teisei.

7. Kompetentinga institucija pakeičia arba panaikina leidimą, jeigu iš esmės netenkinami arba nebetenkinami 3 dalyje minimi kriterijai arba jeigu nesilaikoma, arba nebesilaikoma valstybės narės socialinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų.

8 StraipsnisLeidimų išdavimo tvarka

1. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, kompetentinga institucija imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad, remiantis proporcingais, nediskriminuojančiais ir svarbiais kriterijais, būtų taikoma skaidri ir objektyvi atrankos procedūra.

2. Kompetentinga institucija, kaip bendrą informaciją atitinkamiems Bendrijos sektoriams, viešai skelbia kvietimus suinteresuotoms šalims dalyvauti atrankos procese.

Pranešimai dėl 12 straipsnio 2 dalies b punkte minimų leidimų skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o pranešimai dėl visų kitų leidimų yra skelbiami atitinkamu būdu, kuriuo galima užtikrinti, kad būtina informacija laiku pasiektų visus dalyvauti tokiame procese suinteresuotus asmenis.

3. Kompetentinga institucija užtikrina, kad suinteresuotų šalių prašymu joms būtų pateikti visi dokumentai. Galimiems paslaugų teikėjams teikiamuose dokumentuose privalo būti:

a) pagal 7 straipsnio 3 dalį patvirtinti leidimų išdavimo kriterijai, taip pat atrankos kriterijai, apibrėžiantys minimalius institucijos numatytus reikalavimus;

b) sutarties sudarymo kriterijai, kurie apibrėžia, kokiu pagrindu institucija pasirenka iš visų atrankos kriterijus atitinkančių pasiūlymų;

c) paslaugos teikimui taikomos reglamentavimo ir organizacinės sąlygos, įskaitant leidimu numatomus reikalavimus, ir nurodant visą materialų ir nematerialų turtą, kurį turi turėti paslaugos teikėjas, ir taikomos sąlygos bei taisyklės;

d) baudos ir sąlygos, taikomos, kai leidimas yra atšaukiamas dėl reikalavimų nesilaikymo; ir

e) leidimo galiojimo trukmė.

4. Pagal procedūras numatoma, kad tarp kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimo iki paskutinės tokių pasiūlymų priėmimo dienos turi praeiti ne mažiau kaip 52 dienos.

5. Po kiekvienos atrankos procedūros priimtą sprendimą kompetentinga institucija paskelbia viešai.

6. Jeigu atlikus atranką dėl leidimų išdavimo nepavyksta išrinkti tinkamo paslaugos teikėjo konkrečiai uosto paslaugai teikti, uosto administracija 19 straipsnyje apibrėžtomis sąlygomis gali pati tokią paslaugą teikti tam tikrą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei penkeri metai ir kuriam pasibaigus turi būti rengiama nauja atrankos dėl leidimų išdavimo procedūra. Naujasis paslaugos teikėjas uosto administracijai išmoka kompensaciją už visas per minėtą laikotarpį jos padarytas investicijas, kurios dar nėra visiškai amortizuotos ir kurias perima naujai pasirinktas paslaugos teikėjas, atsižvelgdamas į bendrą per praėjusį laikotarpį suteiktų paslaugų ekonominį balansą ir taikydamas aiškius ir iš anksto apibrėžtus kriterijus.

7. Jeigu kompetentinga institucija, vykdydama atrankos procedūras dėl vienos ar daugiau paslaugos teikimo konkrečiame uoste, tame pačiame uoste pati teikia arba pageidauja teikti tokias pačias ar panašias paslaugas arba tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja tokios pačios ar panašios paslaugos teikėją arba potencialų teikėją tame pačiame uoste, valstybė narė paskiria kitą ir nepriklausomą kompetentingą instituciją, kuriai ir patiki vykdyti atrankos procedūrą ir kurią paskiria atsakinga už tokios procedūros tvirtinimą ar priežiūrą.

8. Jeigu po atrankos procedūrų leidimą teikti paslaugas perima kitas paslaugų teikėjas, tai nedaro įtakos atitinkamoms pirmesnio paslaugos teikėjo taisyklėms, reglamentuojančioms darbuotojų įdarbinimą. Taikomi socialinės apsaugos reikalavimai negali būti mažesni nei numatytieji atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose.

9 StraipsnisVienos ar daugiau uosto paslaugų teikėjų skaičiaus apribojimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad jeigu yra ribojamas paslaugų teikėjų skaičius, kompetentinga institucija privalo:

a) suinteresuotoms šalims pranešti, kokios rūšies ar rūšių uosto paslaugoms ir, jeigu reikia, kuriai uosto daliai yra taikomi tokie apribojimai, ir nurodyti tokių apribojimų taikymo priežastis;

b) leisti, kad, atsižvelgus į esamas aplinkybes, paslaugos teikėjų būtų kiek galima daugiau.

2. Jeigu reikia, kompetentinga institucija gali nustatyti, kokia komercinė veikla gali būti vykdoma uoste arba uosto dalyje, ypač aptarnaujamų krovinių rūšis, tokiai veiklai skiriamą plotą uoste ar uosto talpą, pagal viešai paskelbtą uosto plėtojimo politiką, tai nelaikant paslaugų teikėjų skaičiaus apribojimu.

3. Jeigu kompetentinga institucija, kuri priima sprendimą apriboti vienos ar daugiau uosto paslaugų teikėjų skaičių, kartu yra tos pačios arba panašios paslaugos teikėja, arba tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja tos pačios ar panašios paslaugos ar paslaugų teikėją tame pačiame uoste, valstybės narės paskiria kitą nepriklausomą kompetentingą instituciją ir patiki jai priimti sprendimą dėl apribojimo bei būti atsakinga už tokio sprendimo tvirtinimą arba jo įgyvendinimo priežiūrą.

10 StraipsnisLeidimų išdavimas

1. Jeigu minėti apribojimai vienos ar daugiau uosto paslaugų atžvilgiu nustatomi po 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos ir yra tenkinamos 7 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos sąlygos, visi tokių apribojimų nustatymo metu galiojantys leidimai teikti tokias paslaugas išlieka galioti, iki baigiasi jų galiojimo laikas.

2. Jeigu minėti apribojimai vienos ar daugiau uosto paslaugų atžvilgiu nustatomi po 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos, o 7 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos sąlygos nėra tenkinamos, visi tokių apribojimų nustatymo metu galiojantys leidimai teikti tokias paslaugas yra panaikinami, ir per 6 mėnesius nuo apribojimų taikymo yra pradedama 8 straipsnyje numatyta procedūra.

Valstybės narės priima nuostatas, pagal kurias naujai pasirinktas paslaugos teikėjas išmoka kompensaciją esamam paslaugos teikėjui, kuris nėra pasirenkamas taikant šio straipsnio nuostatas, už visas jo per praėjusį laikotarpį padarytas investicijas, kurios dar nėra visiškai amortizuotos ir kurias perima naujai išrinktas paslaugos teikėjas, atsižvelgdamas į bendrą per praėjusį laikotarpį suteiktų paslaugų ekonominį balansą ir taikydamas aiškius iš anksto apibrėžtus kriterijus.

3. Esami leidimai, pagal kuriuos numatomos ir teisės, kurias sukuria nuosavybės teisė į uostą arba uoste esantį turtą, gali likti ir toliau galioti be pakeitimų po 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos. Šiuo atveju 12 straipsnio nuostatų galima ir netaikyti.

Tačiau jeigu apribojimai vienos ar daugiau uosto paslaugų atžvilgiu yra pradedami taikyti po 7 straipsnio 1 dalyje numatytos datos, apribojimų įvedimo momentu galiojantys leidimai teikti tokią paslaugą ar paslaugas bei apimantys teises, kurias sukuria nuosavybės teisė į uostą arba uoste esantį turtą, išlieka galioti be pakeitimų, kol nesibaigia jų galiojimo laikas, tačiau ne ilgesnį nei 12 straipsnyje nustatytą laikotarpį, kuris prasideda nuo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.

11striapsnisNauji uostai ir naujos uosto dalys

1. Investuotojui ar investuotojams, kurie iki 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos finansavo ir kartu įkūrė naują uostą arba naują uosto dalį, įskaitant pagrindinę infrastruktūrą, ir kurie pageidauja teikti uosto paslaugas, išskyrus technines navigacines paslaugas, apibrėžtas 3 straipsnio 6 dalyje, atitinkamas leidimas yra išduodamas per 12 straipsnyje numatytą laikotarpį, kuris prasideda nuo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.

Tačiau jeigu apribojimai vienos ar daugiau uosto paslaugų atžvilgiu yra pradedami taikyti po 7 straipsnio 1 dalyje numatytos datos ir jeigu iš esmės yra galimybė daryti investicijas, visi leidimai teikti tokią paslaugą arba tokias paslaugas, galiojantys tuo metu, kai pradedami taikyti apribojimai, išlieka galioti iki jų galiojimo pabaigos.

2. Jeigu po 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos sprendimas dėl naujo uosto arba naujos uosto dalies statybos priklauso nuo būsimojo paslaugos teikėjo lygiagrečiai priimamo sprendimo sudaryti sutartis dėl didelės apimties investicijų į tą naują uostą arba naujos uosto dalies, įskaitant infrastruktūrą, leidimai pagal 12 straipsnio nuostatas išduodami ribotam laikui, netaikant tokiam būsimam paslaugos teikėjui jokių papildomų reikalavimų.

3. Jeigu vėliau vienos ar kelių uosto paslaugų teikėjų skaičius yra apribojamas, visi tokių apribojimų įsigaliojimo metu galiojantys leidimai teikti tokią paslaugą arba tokias paslaugas išlieka galioti iki jų galiojimo pabaigos, jeigu tik yra galimybės vykdyti numatytas investicijas.

4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos 3.6 straipsnyje apibrėžtoms techninėms navigacinėms paslaugoms.

12 StraipsnisGaliojimo trukmė

Leidimai išduodami ribotam laikui ir gali būti atnaujinami laikotarpiui, kurio trukmė nustatoma pagal tokius kriterijus:

1. Jeigu tam, kad būtų toliau teikiamos paslaugos, nėra daroma jokių investicijų, kurios kompetentingos institucijos būtų laikomos reikšmingomis, leidimas gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 8 metams.

2. Jeigu investicijos, kurios, kompetentingų institucijų nuomone, gali būti laikomos reikšmingomis, apima:

a) kilnojamąjį turtą, ilgiausias leidimo galiojimo laikas yra 12 metų;

b) nekilnojamąjį turtą arba panašų su gamyba susijusį kilnojamąjį turtą, tokį kaip konteinerių tiltai, kranai krovimui iš laivo į krantą, tiltinis pakrovėjas arba specialūs vilkikai, ilgiausias leidimo galiojimo laikas yra 30 metų, ir nesvarbu, ar turtas taps, ar netaps uosto administracijos nuosavybe.

Jeigu uosto administracijos daromos investicijos apima tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą, ilgiausias leidimo galiojimo laikas bus ilgesnis iš dviejų numatytų ilgiausių galiojimo laikų.

3. Valstybės narės gali nustatyti procedūrą, pagal kurią paslaugų teikėjas, ketinantis investuoti arba sudaryti neatšaukiamą sutartį dėl investicijų į nekilnojamąjį turtą paskutinius 10 metų iki leidimo galiojimo pabaigos ir galintis įrodyti, kad šios investicijos padės pagerinti bendrą paslaugos teikimo veiksmingumą, galėtų prašyti kompetentingos institucijos pradėti atrankos procedūrą pagal 8 straipsnio nuostatas dar iki pasibaigiant galioti atitinkamam leidimui.

4. Kompetentingos institucijos, teikdamos bendrą informaciją susijusiems Bendrijos sektoriams, apie leidimus, kurių galiojimo laikas artėja į pabaigą, praneša ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki leidimo galiojimo pabaigos.

13striapsnisSaviteika

1. Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, kad, kur galima pagal šios direktyvos nuostatas, būtų leidžiama saviteika.

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos atsisakytų išduoti leidimus saviteikai vienos ar daugiau rūšių uosto paslaugų atžvilgiu tik, jeigu tam yra objektyvios priežastys arba yra apribojimų dėl laisvo ploto uoste, talpos, saugumo mais arba dėl aplinkos apsaugai taikomų taisyklių reikalavimų.

2. Valstybės narės pripažįsta teisę į saviteiką krovinių aptarnavimo operacijų arba keleivių aptarnavimo srityse, taip pat naudojant plaukiojančios laivo įgulos narius, kai įprastos leidžiamos laivybos paslaugos teikiamos vykdant pakrančių laivybos arba laivybos jūros greitkeliais operacijas[19].

3. Saviteika gali būti atliekama gavus atitinkamą leidimą. Tokie leidimai turi būti išduodami pagal tokius pačius kriterijus, kaip ir tie, kurie taikomi tų pačių ar panašių uosto paslaugų teikėjams, ir, kaip nustatyta 7 straipsnio 3 dalyje, jeigu tokios paslaugos yra teikiamos. Kompetentingos institucijos tokius leidimus savateikiams išduoda greitai ir veiksmingai. Leidimai galioja tol, kol savateikis tenkina tokių leidimų išdavimui taikomus kriterijus.

4. Ši direktyva nedaro įtakos nacionalinių taisyklių, susijusių su mokymu ir profesinės kvalifikacijos reikalavimais, įdarbinimo ir socialinės apsaugos reikalavimais, taikymui, įskaitant kolektyvinių sutarčių nuostatas, jeigu tik jos neprieštarauja Bendrijos teisės nuostatoms bei Bendrijos ir atitinkamos valstybės narės prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams.

5. Jeigu išduodant leidimą atlikti saviteiką privaloma sumokėti mokestį kaip įnašą vykdant viešųjų pasaugų teikimo įsipareigojimus dėl techninių navigacinių paslaugų, kurių negali vykdyti savateikis, tokio mokesčio dydis nustatomas pagal tinkamus, skaidrius bei nediskriminuojančius kriterijus ir yra proporcingas sąnaudoms, patiriamoms vykdant įsipareigojimą teikti viešąsias paslaugas.

14 StraipsnisLaivavedyba

1. Leidimams teikti laivavedybos paslaugas, nurodytiems 7 straipsnyje, valstybės narės gali taikyti itin griežtus kriterijus, susijusius su jūrų saugumo ir viešųjų paslaugų teikimo reikalavimais.

Kompetentingos institucijos taip pat gali pripažinti privalomąjį laivavedybos paslaugų pobūdį ir šiai paslaugai taikyti tokias taisykles dėl veiklos organizavimo, kokios jai atrodo tinkamos, atsižvelgiant į jūrų saugumo bei viešųjų paslaugų teikimo reikalavimus, įskaitant, jeigu to reikia, į uosto ar uostų grupės rinką, bei galimybės į ją pateikti, jos gali nuspręsti teikti paslaugą pačios arba paskirti teikti tokią paslaugą vieninteliam paslaugos teikėjui. Ypač jos gali reikalauti, kad tokias paslaugas teiktų kompetentingi asmenys, tenkinantys nešališkas ir be diskriminacijos taikomas nacionalinėje teisėje nustatytas taisykles.

2. Atleidimas nuo privalomosios laivavedybos arba tam tikros rūšies laivų atleidimas nuo privalomosios laivavedybos, jeigu reikia, išduodant atleidimo nuo laivavedybos sertifikatus, yra leidimas atlikti saviteiką. Jeigu toks atleidimas yra galimas išduodant specialius leidimus, tokių leidimų išdavimo sąlygos turi būti tinkamos, objektyvios, skaidrios ir nediskriminuojančios..

Ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos valstybės narės teikia ataskaitas Komisijai apie priemones, taikomas laivavedybos paslaugų veiksmingumui didinti.

15 StraipsnisSkundai

1. Valstybės narės užtikrina, kad bet kuri teisėtus interesus turinti šalis turėtų teisę pateikti skundą dėl kompetentingų institucijų arba uosto administracijos pagal šią direktyvą priimtų sprendimų arba atskirų priemonių.

2. Jeigu prašymas leisti teikti uosto paslaugas pagal šią direktyvą yra atmetamas, pareiškėjas (-ai) yra informuojamas apie atsisakymo jam išduoti leidimą arba jo nepasirinkimo paslaugų teikėju priežastis. Tokios priežastys turi būti objektyvios, nediskriminuojančios, pateisinamos ir tinkamai pagrįstos. Pareiškėjas privalo būti informuojamas apie skundo pateikimo procedūras. Turi būti galimybė pateikti skundą nacionaliniam teismui arba institucijai, kuri pagal savo organizacinę sąrangą, finansavimo pobūdį, teisinę struktūrą arba sprendimų priėmimo tvarką yra nepriklausoma nuo kompetentingos institucijos, atitinkamo uosto administracijos arba paslaugų teikėjo.

3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų galimybė apeliacinių institucijų priimtus sprendimus pateikti teismo peržiūrai.

16 StraipsnisFinansinių santykių skaidrumas

1. Kad būtų sukurtos teisingos konkurencijos Bendrijos uostuose ir tarp jų sąlygos, kiekvienas 2 straipsnyje apibrėžtas uostas privalo per nustatytą terminą valstybėms narėms ir Komisijai pateikti pagal Komisijos direktyvą 80/723/EEB[20] reikalaujamą informaciją. Tokios pačios nuostatos taikomos finansiniams santykiams tarp valstybių narių ir uosto paslaugų teikėjų, nesvarbu, ar kitos Direktyvos 80/723/EEB nuostatos joms taikomos, ar ne.

2. Taikydamos priemones, pagal Bendrijos teisę būtinas siekiant Bendrijos uostuose ir tarp jų sukurti sąžiningos konkurencijos sąlygas, Komisija ir valstybės narės naudoja uostų ir uostų sistemų pateiktus duomenis.

3. Ne vėliau kaip per trejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl uostų ir uostų sistemų finansinių santykių skaidrumo ir valstybių narių bei Komisijos tuo tikslu taikomų priemonių.

17StraipsnisValstybinio finansavimo skaidrumas

Ne vėliau kaip per vienus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija parengia bendras rekomendacijas dėl valstybių narių uostams skiriamo finansavimo ir nurodo, koks uostams skiriamas finansavimas yra laikomas suderinamu su vidaus rinka.

18striapsnisNuostatos dėl apskaitos

Pasirinktieji paslaugų teikėjai tvarko kiekvienai uosto paslaugai atskirą apskaitą, kurią ji teikia pagal jai išduotą leidimą. Apskaitos dokumentai yra tvarkomi pagal galiojančią komercinę praktiką ir bendrai pripažintus apskaitos principus.

19 StraipsnisUosto administracijos apskaitos skaidrumas

1. Jeigu uosto administracija teikia uosto paslaugas, ji turi tenkinti 7 straipsnio 3 dalyje apibrėžtus kriterijus ir tvarkyti uosto paslaugų apskaitą atskirai nuo kitų jos veiklos sričių apskaitos. Apskaitos dokumentai yra tvarkomi pagal galiojančią komercinę praktiką ir bendrai pripažintus apskaitos principus, kad būtų galima užtikrinti, jog:

a) su kiekviena atskira veiklos sritimi susijusios sąskaitos yra tvarkomos atskirai;

b) visos išlaidos ir pajamos yra teisingai paskirtos arba priskirtos pagal nuosekliai taikomus ir objektyviai pagrįstus sąnaudų apskaitos principus;

c) būtų aiškiai nurodyti sąnaudų apskaitos principai, pagal kuriuos yra tvarkomos atskiros sąskaitos.

2. Audito ataskaitoje apie metinę finansinę atskaitomybę turi būti nurodomi visi finansiniai srautai tarp uosto administracijos sąskaitų ir su kita jos veikla susijusių sąskaitų. Valstybės narės turi saugoti audito ataskaitas ir, Komisijai pareikalavus, pateikti jas Komisijai.

Gali pakakti ir atskiros audito ataskaitos, jeigu tik joje pateikiama ta pati informacija.

3. Ši direktyva nedaro įtakos pagal Direktyvą 82/723/EEB valstybių narių numatytoms teisėms ir prisiimtiems įsipareigojimams.

20 StraipsnisTarptautinis statusas

Ši direktyva nedaro įtakos valstybių narių teisėms ir įsipareigojimams, susijusiems su uostų, vandens kelių ar jūrų zonų tarptautiniu statusu.

21StraipsnisInformacinė ataskaita ir peržiūra

Ne vėliau kaip praėjus 36 mėnesiams nuo šios direktyvos įsigaliojimo valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie taikymą.

Remdamasi valstybių narių pateiktomis ataskaitomis, Komisija įvertina, kaip valstybės narės įgyvendina šią direktyvą ir, jeigu reikia, kartu pateikia pasiūlymą dėl jos peržiūros.

22StraipsnisĮgyvendinimas

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję ne vėliau kaip[per 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo] įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės tvirtindamos šias priemones daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

23straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

24 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[1] 2001 m. lapkričio 14 d. savo plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas, numatęs kelis pakeitimus, patvirtino Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įėjimo į uosto paslaugų rinką.

[2] 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1692/96/EB dėl Bendrijos gairių dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (OL L 228, 1996 9 9, p. 1). Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 1346/2001/EB (OL L 185, 2001 7 6, p. 1).

[3] 1973 m. TDO Konvencija C 137 dėl darbo dokuose; 1979 m. TDO Konvencija C152 dėl darbuotojų saugos ir sveikatos darbe (darbas dokuose); 1976 m. TDO Konvencija C145 dėl užimtumo tęstinumo (jūreviai).

[4] OL C , , p. .

[5] OL C , , p. .

[6] OL C , , p. .

[7] OL C , , p. .

[8] OL L 378, 1986 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3573/90 (OL L 353, 1990 12 17, p. 16).

[9] OL L 364, 1992 12 12, p. 7.

[10] OL L 228, 1996 9 9, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2004/884/EB (OL L 167, 2004 4 30, p. 1).

[11] OL L 209, 1992 7 24, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2001/78/EB (OL L 285, 2001 10 29, p. 1).

[12] OL L 199, 193 8 9, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[13] OL L 199, 1993 8 9, p. 54. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[14] OL L 199, 1993 8 9, p. 84. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[15] OL L 19, 1989 1 24, p. 16. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos dirketyva 2004/108/EB (OL L 32, 2004 2 5, p. 15).

[16] OL L 209, 1992 7 24, p. 25. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2001/19/EB.

[17] OL L 201, 1999 7 31, p. 77.

[18] Kaip apibrėžta 2000 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 884/2004/EB, iš dalies pakeičiančiame Sprendimą Nr. 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, OL L 167, 2004 4 30.

[19] Kaip apibrėžta 2000 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 884/2004/EB, iš dalies pakeičiančiame Sprendimą Nr. 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, OL L 167, 2004 4 30.

[20] OL L 195, 1980 7 29, p. 35. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2000/52/EB (OL L 193, 2000 7 29, p. 75).