Briuselis, 14.7.2004

KOM(2004) 495 galutinis

2004/0167 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos regioninės plėtros fondo

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

EB sutarties 158 straipsnyje yra nustatyta, kad Bendrijos tikslas yra skatinti darnią plėtrą, o 160 straipsnyje yra numatytas Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), kurio paskirtis yra padėti ištaisyti regionų pusiausvyros sutrikimus.

Naujausia plėtra išryškino ES regionų skirtumus, gerokai padidinusi menkiau išsivysčiusių regionų skaičių. Šie regionai, kurių BVP vienam gyventojui svyruoja nuo 30% iki 75% Bendrijos vidurkio, susiduria su problema, kaip pasiekti konvergenciją. Kita vertus, labiau išsivysčiusiuose regionuose ir toliau susiduriama su problema, kaip sukurti ir padidinti jų santykinį patrauklumą, didinant jų konkurencingumą, kad jie prisidėtų prie darnios Bendrijos teritorijos plėtros.

Plėtra tuo pačiu padidino bendrą ES sienų skaičių. Todėl reikia didesnio teritorinio bendradarbiavimo, kuris remtųsi bendrais vietos plėtros projektais, vykdomais tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis, veiksmais, skatinančiais integruotą teritorinę plėtrą nacionalinės plėtros sąlygomis ir plėtros bei mainų tinklais.

Norint panaikinti regioninio vystymosi lygio Bendrijoje skirtumus, reikia imtis veiksmų tiek biudžeto, tiek teminiu požiūriu. Tad ERPF veiksmai diferencijuojami pagal paramą gaunančius regionus, tuo pačiu daugiausia orientuojantis į Sąjungos prioritetus, apibrėžtus Lisabonoje ir Geteborge.

Pagal "konvergencijos" tikslą, ERPF taiko platų intervencijos mastą, kuris atspindi šių regionų svarbius poreikius. Tai turi padėti regionams sutelkti ir modernizuoti savo išteklius bei pradėti integruotos ir tvaraus regioninio vystymosi procesą. Dabar daugiausiai dėmesio skiriama moksliniams tyrimams, naujovėms ir rizikos prevencijai, nors infrastruktūros vis dar tebėra svarbios.

"Regionų konkurencingumo ir užimtumo" tikslo struktūrą apibūdina trys grupės temų: naujovės ir žinių ekonomika, kurios paskirtis padidinti regionų ūkių kokybę, aplinka ir rizikos prevencija, kuriomis siekiama užtikrinti vystymosi krypčių tvarumą, ir galimybė naudotis transporto paslaugomis ir informacinėmis bei ryšių technologijomis (IRT), siekiant sumažinti regionų izoliavimą nuo transporto ir skaitmeninių tinklų, kas sudaro prielaidą jų patrauklumui.

Specialus tikslas yra susijęs su teritoriniu bendradarbiavimu, kurio struktūrą sudaro tarpvalstybiniai ir nacionaliniai elementai ir kuris grindžiamas veiksmų, susijusių su Lisabonos ir Geteborgo darbotvarke, visuma. Savo ruožtu regioninis aspektas įeina į programų, vykdomų siekiant pirmiau nurodytų dviejų tikslų, bendrą valdymą. Jis grindžiamas atvirkštine strategija, kuri užtikrina visų subjektų dalyvavimą ir atliekamų veiksmų sėkmę. Siekiant šio tikslo ir toliau bus skiriama parama mainų tinklų plėtrai, regioninių ir vietos valdžios institucijų analizei ir tyrimui. Programavimo ir valdymo taisyklės supaprastinamos ir išaiškinamos.

Galiausia, ERPF ypatingą dėmesį skiria teritorijų ypatumams, ypač remdamasis EB sutarties 299 straipsnio 2 dalimi. Šiuo požiūriu reglamentas leidžia programų planavimo etape koreguoti nuostatas, kad būtų atsižvelgta į ypatingą miestų ir kaimo vietovių bei vietovių su gamtinėmis kliūtimis padėtį. Taip pat leidžiama finansuoti papildomas išlaidas, atsiradusias dėl atokiausių regionų periferinio išsidėstymo.

2004/0167 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos regioninės plėtros fondo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 162 straipsnio pirmąją pastraipą ir 299 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[3],

veikdami pagal Sutarties 251 straipsnyje nustatytą tvarką,

kadangi:

Sutarties 160 straipsnyje nustatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paskirtis yra padėti ištaisyti pagrindinius Bendrijos regionų pusiausvyros sutrikimus. Todėl ERPF padeda mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir atsiliekančių regionų bei salų, įskaitant kaimo vietoves, atsilikimo mastą.

Struktūriniams fondams ir Sanglaudos fondui bendros nuostatos yra išdėstytos Reglamente (EB) Nr. (...)[4], nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo. Turi būti nustatytos konkrečios nuostatos dėl veiklos rūšies, kurią ERPF gali finansuoti pagal tame reglamente nustatytus tikslus.

ERPF turėtų teikti pagalbą pagal bendrąją sanglaudos politikos strategiją, kuri užtikrina didesnį pagalbos orientavimą į Bendrijos prioritetus, ypač už mažiau išsivysčiusių regionų ribų.

Reglamentas (EB) Nr. (...) nustato, kad išlaidų tinkamumas turi būti nustatytas nacionaliniu lygiu, su tam tikromis išimtimis, dėl kurių turi būti nustatytos konkrečios nuostatos. Todėl turėtų būti nustatytos išimtys, susijusios su ESF.

Efektyvų ir veiksmingą ERPF remiamo veiksmo įgyvendinimą lemia veiksmingas valdymas ir visų atitinkamų teritorinių ir socialinių ekonominių subjektų, ypač regioninės ir vietos valdžios institucijų, partnerystė.

Remiantis miestams skirtos Bendrijos iniciatyvos, numatytos 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų[5], 20 straipsnio 1 dalies b punkte, įgyvendinimo patirtimi ir privalumais, urbanistinis aspektas turėtų būti stiprinamas, visiškai integruojant tos srities priemones į ERPF bendrai finansuojamas veiklos programas.

Ypač svarbu užtikrinti, kad ERPF skiriama parama ir parama, kurią skiria Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondas pagal Reglamentą (EB) Nr. (...)[6] ir Europos žuvininkystės fondas pagal Reglamentą (EB) Nr. (...)[7], viena kitą papildytų ir derėtų. Todėl ERPF bendrai finansuojamos programos turėtų remti kaimo ekonomikos ir nuo žvejybos priklausančių sričių, kuriose nevykdoma tradicinė veikla, įvairinimą.

Būtina užtikrinti, kad ERPF finansuojamas veiksmas, skirtas mažoms ir vidutinėms firmoms, atsižvelgtų į Europos mažųjų ir vidutinių įmonių chartiją, kurią Europos Vadovų Taryba priėmė Santa Maria de Feira, ir padėtų ją įgyvendinti.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas atokiausiems regionams, t. y. išimties tvarka turėtų būti išplėsta ERPF veiklos sritis, įtraukiant veiklos paramos, susijusios su papildomų išlaidų tam tikruose sektoriuose kompensavimu, finansavimą. Kad galima būtų taikyti šią leidžiančią nukrypti nuostatą, reikia naudotis Sutarties 299 straipsnio 2 dalimi kaip teisiniu pagrindu.

ERPF turėtų spręsti problemas, susijusias su Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 6 protokole minimų kaimyninių sričių, kuriose itin mažas gyventojų tankumas, prieinamumu ir jų nutolimu nuo didelių rinkų. ERPF taip pat turėtų spręsti konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria salos, kalnuotos vietovės ir retai apgyvendintos vietovės, kurių geografinė padėtis lėtina jų vystymąsi.

ERPF turėtų užtikrinti sinergiją su Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo pagalba. Jis taip pat užtikrina papildomumą ir atitikimą kitoms Bendrijos politikoms.

Būtina nustatyti konkrečias nuostatas dėl veiklos programų, vykdomų siekiant "Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo" programavimo, valdymo, monitoringo ir kontrolės.

Būtina remti tarpvalstybinį ir nacionalinį bendradarbiavimą su Bendrijos kaimyninėmis valstybėmis tais atvejais, kai reikia užtikrinti, kad valstybių narių regionams, kurie ribojasi su trečiosiomis šalimis, būtų suteikta veiksminga pagalba jų vystymuisi. Atitinkamai yra tikslinga leisti išimties tvarka finansuoti ERPF pagalbą projektams, vykdomiems trečiųjų šalių teritorijoje, jei jie yra naudingi Bendrijos regionams.

Turėtų būti panaikintas 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1783/1999 dėl Europos regioninės plėtros fondo[8],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šis reglamentas nustato Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) uždavinius, jo pagalbos taikymo sritį, siekiant "konvergencijos", "regionų konkurencingumo ir užimtumo" bei "Europos teritorinio bendradarbiavimo", kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. (...), nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, 3 straipsnyje, ir išlaidų rūšis, kurios atitinka pagalbos reikalavimus.

Jis nustato konkrečias nuostatas dėl miestams ir kaimo vietovėms, nuo žvejybos priklausančioms vietovėms, atokiausiems regionams ir vietovėms su gamtinėmis kliūtimis taikomo režimo.

Jis taip pat nustato konkrečias nuostatas dėl "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslo, ypač nuostatas, susijusias su programavimu, įgyvendinimu, valdymu, monitoringu ir kontrole.

2 straipsnis

Paskirtis

ERPF padeda finansuoti pagalbą, skirtą didinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, mažindamas regionų išsivystymo skirtumus ir remdamas regionų ekonomikos struktūrų plėtojimą ir reguliavimą, įskaitant nuosmukį patiriančių pramoninių regionų pertvarką.

Atlikdamas šį uždavinį, ERPF įgyvendina Bendrijos prioritetus, ypač būtinybę didinti konkurencingumą ir labiau skatinti naujoves, kurti nuolatines darbo vietas bei skatinti aplinką tausojantį augimą.

3 straipsnis

Pagalbos taikymo sritis

ERPF savo pagalbą skiria nedideliam skaičiui teminių prioritetų. Veiksmų, kurie bus finansuojami pagal kiekvieną prioritetą, rūšis ir įvairovė atspindi skirtingą "konvergencijos", "regionų konkurencingumo ir užimtumo" ir "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslų, nustatytų šio reglamento 4, 5, 6 straipsniuose, pobūdį.

ERPF padeda finansuoti:

a) veiksmingas investicijas;

b) infrastruktūrą;

c) kitas vystymo iniciatyvas, įskaitant paslaugas įmonėms, finansavimo priemonių, pavyzdžiui, rizikos kapitalo, paskolų ir garantijų fondų bei vietos plėtojimo fondų, palūkanų subsidijų, kūrimą ir plėtojimą, gretutines paslaugas ir keitimąsi patirtimi tarp regionų, miestų ir atitinkamų socialinių, ekonominių ir aplinkosaugos subjektų;

d) techninę pagalbą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. (...) 43 ir 44 straipsniuose.

4 straipsnis

Konvergencija

Pagal "konvergencijos" tikslą ERPF pagalba daugiausia skirta remti tvarų integruotą regionų ir vietos ekonominį vystymąsi, mobilizuojant ir stiprinant vidaus pajėgumus per programas, skirtas modernizuoti ir įvairinti regionų ekonomines struktūras, pirmiausia šiose srityse:

1) Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra (MTTP), naujovės ir verslumas, įskaitant regionų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pajėgumų stiprinimą, pagalba MTTP mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) ir technologijų perdavimui, MVĮ ir universitetų bei mokslinių tyrimų ir technologijų centrų ryšių stiprinimas, verslo tinklų ir grupių plėtojimas, pagalba teikiant verslo ir technologijų paslaugas MVĮ grupėms, MVĮ verslumo ir naujovių finansavimo taikant naujas finansines priemones skatinimas;

2) Informacinė visuomenė, įskaitant vietos turinio, paslaugų ir programų kūrimą, geresnių sąlygų naudotis internetinėmis viešosiomis paslaugomis sudarymas ir tų paslaugų plėtojimas, pagalba ir paslaugos MVĮ, kad jos galėtų perimti informacines ir ryšių technologijas (IRT) ir veiksmingai jomis naudotis;

3) Aplinka, įskaitant investicijas, susijusias su atliekų tvarkymu, vandens tiekimu, miestų nuotekų valymu ir oro kokybe, integruota taršos prevencija ir kontrole, užterštų vietų ir žemės atgaivinimu, biologinės įvairovės skatinimu ir gamtos apsauga, pagalba MVĮ, skirta skatinti tvarios gamybos metodus, tam tikslui diegiant rentabilias aplinkos valdymo sistemas ir perimant bei naudojant taršos prevencijos technologijas;

4) Rizikos prevencija, įskaitant gamtinių ir technologinių pavojų prevencijos ir jų sprendimo planų rengimą ir įgyvendinimą;

5) Turizmas, įskaitant gamtos turtų ir kultūros vertybių, kurios gali padėti plėtoti tvarų turizmą, rėmimas, kultūros paveldo apsauga ir stiprinimas remiant ūkio plėtrą, pagalba, skirta pagerinti turizmo paslaugų teikimą, teikiant naujas geresnės kokybės paslaugas;

6) Transporto investicijos, įskaitant transeuropinius tinklus ir integruotas visą miestą apimančias strategijas švariam miesto transportui užtikrinti, kurios padeda sudaryti geresnes sąlygas naudotis keleivių ir krovinių vežimo paslaugomis bei gerina jų kokybę, padeda pasiekti labiau subalansuotą transporto rūšių pasiskirstymą, skatina intermodalines sistemas ir mažina poveikį aplinkai;

7) Energija, įskaitant transeuropinius tinklus, kurie padeda užtikrinti didesnį tiekimo saugumą, kurti vidaus rinką ir integruoti aplinkos aspektus, didinti energijos efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtojimą;

8) Investicijos į švietimą, kurios padeda didinti gyvenimo patrauklumą ir kokybę regionuose;

9) Sveikata, įskaitant investicijas, skirtas plėtoti ir gerinti sveikatos paslaugų teikimą, kurios padeda užtikrinti geresnę regioninę plėtrą ir gyvenimo kokybę regionuose;

10) Tiesioginė pagalba investicijoms į MVĮ, padedanti sukurti ir išlaikyti darbo vietas.

5 straipsnis

Regionų konkurencingumas ir užimtumas

Pagal "regionų konkurencingumo ir užimtumo" tikslą ERPF pagalba, atsižvelgiant į tvaraus regioninio vystymosi strategijas, daugiausia skiriama šiems prioritetams:

1) naujovės ir žinių ekonomika, kurių siekiama teikiant pagalbą regionų naujovių strategijų, didinančių regionų naujovių sistemų efektyvumą, kūrimui ir įgyvendinimui, o būtent reikia:

a) skatinti regionų MTTP ir naujovių pajėgumus, tiesiogiai susijusius su regionų ekonominio vystymosi tikslais, remiant pramonės arba konkrečių technologijų kompetencijos centrus, skatinant technologijų perdavimą ir plėtojant technologijų prognozavimą bei tarptautinę politikų lyginamąją analizę naujovių skatinimo tikslais, ir remiant firmų bendradarbiavimą, bendras MTTP bei naujovių politikas;

b) skatinti naujoves MVĮ, remiant universitetų ir įmonių bendradarbiavimo tinklus, verslo tinklus ir MVĮ grupes ir sudarant palankias sąlygas MVĮ naudotis pažangiomis verslo rėmimo paslaugomis, remiant švaresnių naujų technologijų integravimą į MVĮ;

c) skatinti verslumą, sudarant palankias sąlygas naujų idėjų ekonominiam panaudojimui ir skatinant universitetus ir veikiančias firmas kurti naujas firmas;

d) kurti naujas finansines priemones ir inkubacines priemones, padedančias kurti arba plėsti aktyviai žinias taikančias firmas.

2) aplinka ir rizikos prevencija, o būtent reikia:

a) skatinti investicijas užterštoms vietoms ir žemei atgaivinti, skatinti infrastruktūros, susijusios su biologine įvairove ir "Natura 2000" plėtojimą, tokiu būdu padedant plėtoti tvarią ekonomiką ir įvairinti kaimo vietoves;

b) skatinti energijos efektyvumą ir atsinaujinančios energijos gamybą;

c) skatinti švarų miestų visuomeninį transportą;

d) kurti planus ir priemones, kaip užkirsti kelią gamtiniams ir technologiniams pavojams ir kaip su jais tvarkytis.

3) galimybė ne pagrindiniuose miestuose naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis transporto ir telekomunikacijų paslaugomis, būtent:

a) stiprinti antrinius tinklus, gerinant ryšius su transeuropiniais tinklais, regioniniais geležinkelių centrais, oro uostais ir uostais, arba su multimodalinėmis platformomis, suteikiant geležinkelių linijoms radialines linijas ir remiant regionų bei vietos vidaus vandenų kelius;

b) sudaryti MVĮ galimybes efektyviai naudotis IRT, remiant prieigą prie tinklų, kuriant viešus naudojimosi internetu punktus, įrangą ir plėtojant paslaugas bei programas.

6 straipsnis

Europos teritorinis bendradarbiavimas

Pagal "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslą ERPF pagalba daugiausia skiriama:

1) plėtoti tarpvalstybinę ekonominę ir socialinę veiklą, taikant bendras tvaraus teritorijų vystymo strategijas, pirmiausia:

a) skatinant verslumą ir ypač MVĮ, turizmo, kultūros ir tarpvalstybinės prekybos plėtojimą;

b) skatinant aplinkos apsaugą ir bendrą jos tvarkymą;

c) mažinant izoliavimą, tam tikslui sudarant geresnes galimybes naudotis transportu, informaciniais ir ryšių tinklais bei paslaugomis, tarptautinėmis vandens, nuotekų ir energijos sistemomis; ir

d) plėtojant bendradarbiavimą, pajėgumus ir bendrą infrastruktūrų naudojimą, ypač sveikatos, kultūros ir švietimo sektoriuose.

Be to, ERPF gali padėti skatinti tarpvalstybinių darbo rinkų integraciją, vietos užimtumo iniciatyvas, vienodas galimybes, mokymą ir socialinę integraciją, keitimąsi žmogiškaisiais ištekliais ir MTTP priemonėmis.

2) nacionaliniam bendradarbiavimui, įskaitant dvišalį jūrinių regionų bendradarbiavimą, kurti ir plėtoti, finansuojant integruotą teritorijų vystymąsi skatinančius tinklus ir veiksmus, laikantis šių prioritetų:

a) aiškaus transnacionalinio pobūdžio vandens ūkio tvarkyba, įskaitant upių baseinų, pakrantės zonų, jūrų išteklių, vandens paslaugų ir šlapžemių apsaugą ir tvarkymą;

b) geresnių prieigos sąlygų sudarymas, įskaitant investicijas į transeuropinių tinklų tarpvalstybinius ruožus, geresnes galimybes vietos ir regiono mastu naudotis nacionaliniais ir transnacionaliniais tinklais ir platformomis, geresnę nacionalinių ir regioninių sistemų sąveiką bei pažangių ryšių ir informacinių technologijų skatinimą;

c) rizikos prevencija, įskaitant jūrų saugumo skatinimą ir apsaugą nuo potvynių, jūrų ir vidaus vandenų taršos, erozijos, žemės drebėjimų ir griūčių prevenciją bei apsaugą nuo jų. Programos gali apimti įrangos tiekimą ir infrastruktūros plėtojimą, nacionalinių pagalbos planų rengimą ir įgyvendinimą, bendras rizikos planavimo sistemas ir bendrų priemonių, kurios skirtos gamtinių ir technologinių pavojų prevencijai, monitoringui ir kontrolei, kūrimą.

d) mokslinių ir technologinių tinklų, susijusių su transnacionalinių regionų subalansuoto vystymosi klausimais, kūrimas, įskaitant tarpuniversitetinių tinklų kūrimą, ryšių kūrimą, siekiant įvertinti, kaip MTTP įstaigos ir tarptautiniai MTTP centrai keičiasi mokslo žiniomis ir technologijomis, transnacionalinių MTTP išteklių dalybos konsorciumų plėtojimą, technologijų perdavimo institucijų giminiavimąsi, bendrų finansinės inžinerijos priemonių, skirtų MTTP remti mažosiose ir vidutinėse įmonėse, kūrimą.

3) regioninės politikos veiksmingumui didinti, skatinant regioninės ir vietos valdžios institucijų ryšius ir keitimąsi patirtimi 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 8 straipsnyje nurodytose srityse, įskaitant visą Bendriją apimančias bendradarbiavimo tinklų programas ir veiksmus, apimančius tyrimus, duomenų rinkimą bei vystymosi tendencijų Bendrijoje stebėjimą ir analizę.

7 straipsnis

Išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams taisyklės

Toliau išvardytoms išlaidoms padengti negali būti skiriama ERPF pagalba:

a) PVM;

b) skolos palūkanos;

c) žemės pirkimas už sumą, kuri viršija 10% visų tinkamų išlaidų tai operacijai;

d) būstas;

e) atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas.

II SKYRIUS

KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL POŽIŪRIO Į TAM TIKRUS TERITORINIUS ASPEKTUS

8 straipsnis

Urbanistinis aspektas

Atliekant veiksmus, susijusius su Reglamento (EB) Nr. (...) 25 straipsnio 4 dalies a punkte ir 36 straipsnio 4 dalies b punkte minimu miestų atgaivinimu, ERPF remia dalyvavimą skatinančių bendrų strategijų kūrimą, kad būtų sprendžiamos gausios miestų aglomeracijų ekonominės, aplinkos ir socialinės problemos.

Fizinės aplinkos atkūrimas, "rudųjų laukų" pertvarkymas, istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimas ir plėtojimas gali būti derinami su priemonėmis, skatinančiomis verslumą, vietos užimtumo ir bendruomenės plėtojimą, taip pat paslaugų teikimą gyventojams, atsižvelgiant į kintančias demografines struktūras.

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. (...) 33 straipsnio 2 dalies, ERPF finansavimas priemonėms, teikiamas pagal "regionų konkurencingumo ir užimtumo" tikslą ir patenkanti į Reglamento (EB) Nr. (...) dėl Europos socialinio fondo taikymo sritį, padidinamas iki 10% aptariamo prioriteto.

9 straipsnis

Kaimo vietovės ir nuo žvejybos priklausančios vietovės

Valstybės narės ir regionai užtikrina, kad priemonės, kurias pagal Reglamentą (EB) Nr. (...) bendrai finansuoja Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondas (EŽŪKPF), bei veiksmai, kuriuos pagal Reglamentą (EB) Nr. (...) bendrai finansuoja Europos žuvininkystės fondas (EŽF) ir programos, kurias bendrai finansuoja ERPF, papildytų vienos kitas ir derėtų.

ERPF intervencija į kaimo vietoves ir nuo žvejybos priklausančias vietoves labiausiai susijusi su ekonominiu šių vietovių įvairinimu, įskaitant:

1) infrastruktūrą prieinamumui pagerinti;

2) telekomunikacinių tinklų ir paslaugų kaimo vietovėse plėtojimo pagreitinimą;

3) žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriams nepriklausančių naujų ekonominės veiklos rūšių plėtojimą;

4) miesto ir kaimo vietovių ryšių stiprinimą;

5) turizmo ir kaimo patogumų plėtojimą.

Valstybės narės ir regionai užtikrina, kad, viena vertus, EŽŪKPF bendrai finansuojami veiksmai bei EŽF bendrai finansuojami veiksmai bei, kita vertus, ERPF bendrai finansuojami veiksmai papildytų vieni kitus ir derėtų. Šiuo tikslu 1, 3 ir 5 punktuose numatytiems veiksmams valstybės narės, rengdamos veiklos programas, apibrėžia aiškius kriterijus, kurie leistų atskirti, kuriuos kaimo vietovėms skirtus veiksmus turi pagal šį straipsnį finansuoti ERPF arba pagal Reglamento (EB) Nr. (...) 49 straipsnio 1 dalies a, b ir i punktus - EŽŪKPF, arba kuriuos veiksmus, skirtus nuo žvejybos priklausančioms vietovėms, turi pagal Reglamento (EB) Nr. (...) (...) straipsnį finansuoti EŽF.

10 straipsnis

Vietovės su gamtinėmis kliūtimis

ERPF bendrai finansuojamose regioninėse programose, skirtose Reglamento (EB) Nr. (...) 52 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoms vietovėms su gamtinėmis kliūtimis, ypatingas dėmesys skiriamas konkrečioms tų vietovių problemoms.

Nepažeisdamas 3 ir 4 straipsnių, ERPF pirmiausia padeda finansuoti investicijas, skirtas prieinamumui pagerinti, su kultūriniu paveldu susijusioms ekonominės veiklos rūšims skatinti ir plėtoti, skatinti tausojantį gamtinių išteklių naudojimą ir turizmo sektorių.

11 straipsnis

Atokiausi regionai

Atsižvelgdamas į papildomą asignavimą, minimą Reglamento (EB) Nr. (...) 16 straipsnio 1 dalies d punkte, ir nukrypdamas nuo šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies, ERPF padeda finansuoti veiklos pagalbą atokiausiuose regionuose, kad kompensuotų papildomas išlaidas 4 straipsnyje nurodytose srityse ir toliau išvardytose papildomose srityse, išskyrus Sutarties I priede nurodytus produktus:

a) pagalba krovinių vežimo paslaugoms ir pirminė pagalba transporto paslaugoms;

b) pagalba, susijusi su sandėliavimo apribojimais, per dideliu gamybos priemonių dydžiu ir priežiūra bei žmogiškojo kapitalo trūkumu vietos darbo rinkoje.

III SKYRIUS

KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL "EUROPOS TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO" TIKSLO

1 SKIRSNIS

VEIKLOS PROGRAMOS

12 straipsnis

Turinys

Kiekvienoje veiklos programoje, parengtoje remiantis "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslu, turi būti pateikta ši informacija:

1) bendradarbiavimo būklės analizė, vertinant bendradarbiavimo stipriuosius ir silpnuosius aspektus, bei patvirtinta strategija bendradarbiavimo klausimams spręsti;

2) prioritetų, kurie buvo pasirinkti remiantis Bendrijos strateginėmis gairėmis, ir atitinkamų veiklos programos prioritetų pagrindimas bei spėjamas ex ante vertinimo, minimo Reglamento (EB) Nr. (...) 46 straipsnyje, poveikis;

3) informacija apie prioritetus ir jų konkrečius tikslus. Šie tikslai išreiškiami skaičiais, naudojant ribotą skaičių įgyvendinimo, rezultatų ir poveikio rodiklių. Šie rodikliai turi būti tokie, kad galima būtų išmatuoti prioritetus įgyvendinančių tikslų pažangą ir efektyvumą;

4) pagalbos sričių suskirstymas pagal kategorijas, laikantis išsamių Reglamento (EB) Nr. (...) įgyvendinimo taisyklių;

5) vienas finansavimo planas, kuriame nėra išskirstymo pagal valstybes nares ir kurį sudaro 2 lentelės:

a) lentelė, kurioje bendra ERPF skiriamo finansinio asignavimo suma pagal Reglamento (EB) Nr. (...) 50-53 straipsnius yra suskirstyta kiekvieniems metams. Bendra ERPF kasmet skiriamo įnašo suma turi atitikti atitinkamą finansinę perspektyvą;

b) lentelė, kurioje visam programavimo laikotarpiui ir kiekvienam prioritetui yra nurodyta bendra Bendrijos skiriamo finansinio asignavimo suma, atitinkamo nacionalinio valstybės finansavimo suma ir ERPF įnašo dydis;

6) veiklos programos įgyvendinimo nuostatos:

a) valstybės narės skiria visas 14 straipsnyje išvardytas institucijas;

b) aprašomos monitoringo ir vertinimo sistemos, o taip pat monitoringo komiteto sudėtis;

c) apibrėžiama tvarka, kuria sutelkiami ir juda finansiniai srautai jų skaidrumui užtikrinti;

d) nuostatos veiklos programos viešumui užtikrinti;

e) aprašomos Komisijos ir valstybės narės suderintos procedūros, skirtos keistis kompiuterizuotais duomenimis, kad būtų įvykdyti Reglamente (EB) (...) nustatyti mokėjimo, monitoringo ir vertinimo reikalavimai;

7) pagrindinių projektų preliminarus sąrašas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. (...) 38 straipsnyje, kuris turi būti pateiktas programavimo laikotarpiu.

2 SKIRSNIS

TAM TIKRų REIKALAVIMų ATITIKIMAS

13 straipsnis

Išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams taisyklės

Nepažeisdama Reglamento (EB) Nr. (...) 55 straipsnio Komisija, gavusi valstybės narės prašymą, gali pasiūlyti tam tikrų kategorijų išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams taisykles, pakeičiančias nacionalines taisykles. Šios Bendrijos išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams taisyklės priimamos Komisijos reglamentu, laikantis Reglamento (EB) Nr. (...) 104 straipsnio 3 dalies nuostatų.

3 SKIRSNIS

VALDYMAS, MONITORINGAS IR KONTROLė

14 straipsnis

Institucijų skyrimas

Veiklos programoje dalyvaujančios valstybės narės paskiria vieną vadovaujančiąją instituciją, vieną tvirtinimo instituciją ir vieną audito instituciją vadovaujančiosios institucijos valstybėje narėje. Tvirtinimo institucija gauna Komisijos atliekamus mokėjimus ir paprastai atlieka mokėjimus pagrindiniam pagalbos gavėjui.

Valstybės narės įsteigia jungtinį techninį sekretoriatą, kuris veikia vadovaujančioje institucijoje. Jis padeda vadovaujančiajai institucijai ir priežiūros komitetui atlikti savo atitinkamas pareigas.

Veiklos programos audito institucijai atlikti savo pareigas, numatytas Reglamento (EB) Nr. (...) 61 straipsnyje, padeda grupė auditorių. Šią grupę sudaro veiklos programoje dalyvaujančios valstybės narės. Ją sudaro audito institucijos atstovas, kurį skiria kiekviena veiklos programoje dalyvaujanti valstybė narė. Kiekviena auditorių grupė sudaroma vėliausiai per tris mėnesius nuo veiklos programą patvirtinančio sprendimo. Ji parengia savo darbo tvarkos taisykles. Jai pirmininkauja veiklos programos audito institucija.

Auditorių grupė patvirtina veiklos programos audito institucijos baigiamąją ataskaitą, minimą Reglamento (EB) Nr. (...) 70 straipsnyje.

Kiekviena veiklos programoje dalyvaujanti valstybė narė paskiria atstovus, kurie posėdžiauja Reglamento (EB) Nr. (...) 64 straipsnyje nurodytame priežiūros komitete.

15 straipsnis

Vadovaujančiosios institucijos funkcijos

Vadovaujančioji institucija atlieka Reglamento (EB) Nr. (...) 59 straipsnyje numatytas užduotis, išskyrus užduotis, susijusias su operacijų ir išlaidų reguliarumu, atsižvelgiant į nacionalines ir Bendrijos taisykles. Šiuo atžvilgiu jo pareiga tėra tikrinti, kad kiekvieno operacijoje dalyvaujančio pagalbos gavėjo išlaidas patvirtintų patvirtintas auditorius.

16 straipsnis

Kontrolės sistema

Kad patvirtintų 21 straipsnyje numatytas išlaidas, kiekviena valstybė narė sukuria audito sistemą, leidžiančią, pristačius bendrai finansuojamus produktus ir suteikus bendrai finansuojamas paslaugas, patikrinti, ar išlaidos, deklaruotos jos teritorijoje atliktoms operacijoms arba operacijų dalims, yra pagrįstos ir ar šios išlaidos arba susijusios operacijos arba tų operacijų dalis atitinka Bendrijos ir nacionalines taisykles. Jeigu, pristačius bendrai finansuojamus produktus arba suteikus bendrai finansuojamas paslaugas, galima patikrinti tik visą operaciją, tokį patikrinimą atlieka pagrindinio pagalbos gavėjo auditorius arba vadovaujančioji institucija.

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad patvirtintas auditorius galėtų patvirtinti išlaidas per du mėnesius.

17 straipsnis

Finansų valdymas

ERPF įnašas mokamas į vieną sąskaitą; mokėti į nacionalines tarpines sąskaitas nereikia.

Nepažeisdama valstybių narių atsakomybės už netikslumų nustatymą ir taisymą bei už neteisėtai sumokėtų sumų išieškojimą, tvirtinimo institucija išieško iš pagrindinio pagalbos gavėjo visas sumas, kurios buvo sumokėtos dėl netikslumų. Pagalbos gavėjai grąžina pagrindiniam pagalbos gavėjui per klaidą sumokėtas sumas pagal tarpusavio susitarimą.

Jeigu pagrindiniam pagalbos gavėjui pagalbos gavėjai sumų negrąžina, valstybės narės, kurios teritorijoje veikia tas pagalbos gavėjas, kompensuoja tvirtinimo institucijai per klaidą tam pagalbos gavėjui sumokėtą sumą.

18 straipsnis

Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo grupė

Valstybės narės, dalyvaujančios veiklos programoje pagal "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslą, gali pasinaudoti teisine bendradarbiavimo priemone, sukurta pagal Reglamentą (EB) Nr. (...), ir padaryti ją atsakinga už veiklos programos valdymą, pavedant jai atlikti vadovaujančiosios institucijos ir jungtinio techninio sekretoriato pareigas. Šioje situacijoje kiekviena valstybė narė ir toliau prisiima finansinę atsakomybę.

4 SKIRSNIS

OPERACIJOS

19 STRAIPSNIS

Operacijų atranka

Operacijos, atrinktos veiklos programoms, skirtoms 6 straipsnio 1 dalyje minimai tarpvalstybinei ekonominei ir socialinei veiklai plėtoti, ir veiklos programoms, skirtoms 6 straipsnio 2 dalyje minimam nacionaliniam bendradarbiavimui kurti ir plėtoti, apima pagalbos gavėjus iš mažiausiai dviejų valstybių, kurie kiekvienoje operacijoje bendradarbiauja bent dviem iš toliau nurodytų būdų: bendras kūrimas, bendras įgyvendinimas, bendras aprūpinimas personalu ir bendras finansavimas.

Tačiau operacijos, atrinktos veiklos programoms, kurios skirtos nacionaliniam bendradarbiavimui kurti ir plėtoti, gali būti įgyvendinamos vienoje valstybėje narėje, jei jas pateikė institucijos, priklausančios bent dviem valstybėms narėms.

Operacijos, atrinktos veiklos programoms, susijusioms su bendradarbiavimo tinklais ir keitimusi patirtimi, kaip nurodyta 6 straipsnio 3 dalyje, apima bent tris pagalbos gavėjus iš mažiausiai trijų regionų, esančių mažiausiai dviejose valstybėse narėse, kurie kiekvienoje operacijoje bendradarbiauja šiais būdais: bendras kūrimas, bendras įgyvendinimas, bendras aprūpinimas personalu ir bendras finansavimas.

Be Reglamento (EB)Nr. (...) 64 straipsnyje minimų užduočių monitoringo komitetas dar atsako už operacijų atranką.

20 straipsnis

Pagrindinio partnerio atsakomybė

Kiekvienoje operacijoje skiriamas pagrindinis pagalbos gavėjas. Pagrindinis pagalbos gavėjas prisiima šiuos įsipareigojimus:

a) Jis nustato savo santykių su operacijoje dalyvaujančiais pagalbos gavėjais tvarką, sudarydamas susitarimą, kuriame inter alia pateiktos nuostatos, garantuojančios patikimą operacijai skirtų lėšų valdymą; taip pat nustato neteisėtai sumokėtų sumų išieškojimo tvarką.

b) jis atsako už visos operacijos įgyvendinimą;

c) jis užtikrina, kad operacijoje dalyvaujančių pagalbos gavėjų pateiktos išlaidos būtų sumokėtos operacijai įgyvendinti ir atitiktų veiklą, dėl kurios yra susitarta su operacijoje dalyvaujančiais pagalbos gavėjais.

d) jis tikrina, ar operacijoje dalyvaujančių pagalbos gavėjų pateiktas išlaidas patvirtino 14 straipsnio 2 dalyje minimi auditoriai;

e) jis atsako už ERPF įnašo pervedimą operacijoje dalyvaujantiems pagalbos gavėjams.

Vadovaujančioji institucija, susitarusi su pagrindiniu pagalbos gavėju, nustato kiekvienos operacijos įgyvendinimo priemones.

21 straipsnis

Išlaidų tvirtinimas

Kiekvieno operacijoje dalyvaujančio pagalbos gavėjo deklaruotą išlaidų teisėtumą ir reguliarumą patvirtina 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti patvirtinti auditoriai. Kiekvienas operacijoje dalyvaujantis pagalbos gavėjas prisiima atsakomybę, jei jo deklaruotose išlaidose nustatomi netikslumai.

22 straipsnis

Specialios sąlygos, reglamentuojančios operacijų vietą

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis deramai pagrįstais atvejais NUTS III lygio vietovėms, esančioms šalia Reglamento (EB) Nr. (...) 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų vietovių, gali būti skirtas finansavimas, siekiantis iki 20% atitinkamos veiklos programos biudžeto.

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis, deramai pagrįstais atvejais operacijoms, kuriose dalyvauja ne tos vietovės partneriai, gali būti skirtas finansavimas, siekiantis iki 20% atitinkamos veiklos programos biudžeto.

Tarpvalstybinio ir nacionalinio bendradarbiavimo sąlygomis ERPF gali finansuoti išlaidas, patirtas įgyvendinant operacijas arba jų dalis Europos bendrijai nepriklausančių valstybių teritorijoje, iki 10% savo įnašo veiklos programai sumos, jei jos yra naudingos Bendrijos regionams.

Valstybės narės užtikrina šių išlaidų teisėtumą ir reguliarumą.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Šis reglamentas neturi įtakos priemonių, kurias Taryba arba Komisija yra patvirtinusi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1783/99 dėl Europos regioninės plėtros fondo, taikomą iki šio reglamento įsigaliojimo, tolesniam įgyvendinimui ar taisymui, įskaitant visišką arba dalinį panaikinimą.

Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1783/99 pateiktos paraiškos ir toliau galioja.

24 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1783/99 yra panaikinamas nuo (...).

Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 1783/99 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

25 straipsnis

Persvarstymo straipsnis

Komisijos pasiūlymu Europos Parlamentas ir Taryba persvarstys šį reglamentą iki 2013 m. gruodžio 31 d.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, [...]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[...][...]

[1] OL C [...], [...], p. [...].

[2] OL C [...], [...], p. [...].

[3] OL C [...], [...], p. [...].

[4] OL L [...], [...], p. [...].

[5] OL L 161, 1999 6 26, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. stojimo aktu.

[6] OL L [...], [...], p. [...].

[7] OL L [...], [...], p. [...].

[8] OL L 213, 1999 8 13, p. 1.