7.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 302/80

1.1

EESRK jau daugelį metų stebi įvykius Turkijoje. Ji tapo EESRK asocijuota nare 1963 m., pateikė narystės prašymą 1987 m., bei tapo ES partnere Muitų sąjungoje 1995 m.

1.2

Per Jungtinį Konsultacinį komitetą (JKK), kurį įsteigė organizuota pilietinė visuomenė Turkijoje ir kuris puikiai veikia nuo 1995 m., EESRK yra gerai informuotas apie socialinių ir ekonominių interesų grupių Turkijoje siekius dėl jų šalies narystės ES. Komitetas į šiuos siekius visada atsižvelgė ir tiki, kad Europos Taryba nuspręs, jog Turkija atitinka 1993 m. Kopenhagos Viršūnių susitikime nustatytus politinius kriterijus ir nutars nedelsiant pradėti derybas dėl narystės.

1.3

Per keletą dešimtmečių Turkija parodė, kad yra nedviprasmiškai pasirinkusi pasukti į Europą.

1.4

Turkijos gyventojų pasaulietiška valstybė su absoliučia musulmonų dauguma. Ji nori veikti kaip moderni, pasaulietiška demokratija. Tai yra itin svarbus pavyzdys toms šalims, kurių gyventojų dauguma musulmonai ir kurios nori sustiprinti savo politines struktūras pasaulietiškumo ir demokratijos atžvilgiu.Tą dieną, kai Turkija integruosis į ES, tai bus ES, kuri galės didžiuotis aukštu pliuralizmo lygiu, savo sugebėjimu užmegzti dialogus tarp kultūrų ir regionų, bei taikos bei vienybės pasaulyje skatinimu.

1.5

Turkija demografiškai yra jauna valstybė su sparčiai augančia didelių galimybių ekonomika. Tačiau būtų neteisinga toliau ją laikyti didele rinka Europos eksportui arba žemų kaštų investicijų zona.

1.6

Per daugelį metų Turkija tapo iš vienos pusės buferine zona, o iš kitos pusės - tiltu tarp Vakarų ir Rytų, tačiau niekada nenustojo tapatinti savęs su Europa. Jei Turkijai pavyks tapti ES nare, ji galės tiesiogiai remti ES konfliktų prevencijos veiklą, ypač dėl jos puikių santykių su Vidurinės Azijos regionu, Artimaisiais Rytais ir Persų įlankos sritimi.

2.1

Santykiuose tarp ES ir Turkijos dabar ir likusią metų dalį vyraus klausimas ar bus pradėtos derybos dėl prisijungimo. ES viršūnių susitikimas priims šį sprendimą gruodžio mėn.

2.2

Šis sprendimas bus lemiamas įvykis po daugiau nei penkiolikos metų laikotarpio, kurio metu Turkija laukė aiškaus atsakymo dėl ES narystės prašymo. 1999 m. Helsinkio Taryba suteikė Turkijai kandidatės narystei statusą. 2002 m. Kopenhagos Taryba nusprendė, kad sprendimas dėl derybų pradžios bus priimtas remiantis įvertinimo rezultatais, jei Turkija iki to laiko įvykdys 1993 m. Kopenhagos politinius kriterijus. Jų įvykdymas yra esminė išankstinė sąlyga dėl kelio į pilnateisę narystę pradžios.

2.3

Sprendimas, kuris bus priimtas, yra ypatingai svarbus ne tik Turkijai, bet ir ES.

2.4

Iki šiol reikiamos pažangos Turkijoje Europos Komisijos vykdomos stebėsenos rezultatai buvo teigiami. Komisija teigia, kad reformų vyksmo rezultatai per pastaruosius du ar tris metu buvo ypač įspūdingi. Tačiau vis dar būtina ženkli pažanga teisminės valdžios nepriklausomumo, saviraiškos laisvės, kariuomenės vaidmens bei kultūrinių teisių, ypač šalies pietryčiuose, srityse.

Europos Parlamento naujausia ataskaita apie Turkija pateikia panašų įvertinimą. Laikoma, kad Turkija, nepaisant visų ligšiolinių pastangų, vis dar neatitinka Kopenhagos politinių kriterijų. Didžiausi trūkumai glūdi 1982 m. Konstitucijoje, kurią priėmė karinis režimas. 2001 m. įvykdytos reformos vis dar nepašalino jos iš esmės autoritarinio pobūdžio. Kiti svarbūs sumetimai yra susiję su reformų įgyvendinimu praktikoje, nuolatiniais kankinimais policijos nuovadose, žmogaus teisių organizacijų persekiojimais ir pagarbos mažumoms trūkumu (ypač kurdų atžvilgiu).

2.5

Turkija ne tik įgyvendino įspūdingą įstatymų programą, bet ir taikė svarbias priemones, skirtas naujų įstatymų įgyvendinimo praktikoje stebėsenai.

2.6

Šią nuomonę parengė, tarp kitų, remiantis ES ir Turkijos Jungtinio konsultacinio komiteto darbine medžiaga. Tai leido EESRK atsižvelgti į ženklios Turkijos pilietinės visuomenės dalies požiūrius, siekius ir viltis.

3.1

Nuo pačios pradžios turėtų būti aišku, kad šiuo metu svarbiausi klausimai, kuriuos turi aptarti EESRK, iš esmės yra politiniai klausimai dėl demokratijos, teisėtumo, žmogaus teisių ir mažumų apsaugos, kaip buvo nuspręsta 2002 m. gruodžio mėn. Kopenhagos Vadovų Tarybos metu.

3.2

Ekonominiai kriterijai ir acquis bus aptariami tik tiek, kiek jų atžvilgiu Turkijos pasiekta pažanga gali būti laikoma stiprinančia žmogaus teises, pilietinę visuomenę ir demokratiją.

3.3

EESRK kruopščiai atsižvelgė į naują svarbią informaciją, ypač Europos Komisijos 2003 m. nuolatinę ataskaitą dėl Turkijos pažangos siekiant narystės, Europos Parlamento 2004 balandžio mėn., ataskaitos apie Turkiją, o taip pat Europos Tarybos 2003 m. gruodžio mėn. ataskaitos dėl žmogaus teisių Turkijoje. Šiose ataskaitose vienodai vertinama reformų pažanga. Jis mano, kad šios nuomonė pridėtinė vertė išliks požiūriuose dėl politinių kriterijų, kurie yra itin svarbūs ekonominėms ir socialinėms interesų grupėms. Todėl nuomonėje būtent ties šiais aspektais bus sutelktas dėmesys.

3.4

EESRK ypatingos svarbos politinių kriterijų aspektai yra:

3.5

1999 m. Helsinkio Taryba aiškiai pareiškė, kad Turkijos vykdomos reformos bus vertinamos pagal tuos pačius prisijungimo kriterijus, taikytus kitoms šalims kandidatėms.

3.6

Šiame kontekste reikėtų pastebėti, kad kai kurios šalys, su kuriomis buvo pradėtos derybos dėl prisijungimo prieš keletą metų, matomai derybų pradžios metu irgi pilnai neatitiko politinių kriterijų reikalavimų. Kai kuriose iš jų vis dar esama rimtų neatitikimų., netgi dabar joms tapus ES narėmis. Šiame kontekste galima prisiminti svarbius elementus, tokius kaip korupcija, teisminės valdžios nepriklausomumą ir elgesį su mažumomis. Lyginant su šiais faktais, svarbu pažymėti, kad mūsų nuomone, Turkija turėtų ne tik būti tikrinama pagal tuos pačius kriterijus, kaip ir kitos kandidatės į šalis nares, bet net ir šie kriterijai būtų vienodai taikomi.

3.7

2002 m. gruodžio mėn., kai Taryba nustatė terminą dėl teigiamo ar neigiamo sprendimo dėl derybų su Turkija pradžios priėmimo, jų sprendimas galėjo reikšti, tik kad jie manė, kad tuo konkrečiu metu Turkija buvo pasiekusi pakankamai pažangos, kad pateisintų lūkesčius ir jei dės visas pastangas, per likusius dvidešimt keturis mėnesius likę trūkumai galėtų būti pašalinti. Jei būtų buvę ne taip, šios perspektyvos suteikimas Turkijai būtų buvęs beprasmis ir nesąžiningas.

3.7.1

Kai kurioms likusioms pagrindinėms problemoms, kaip kariuomenės vaidmuo visuomenėje ir elgesys su mažumomis (ypač kurdais pietryčiuose), kurių istorija jau kelis dešimtmečius sudėtinga, du metai yra labai trumpas laikotarpis. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad Taryba negalėjo manyti, kad Turkija sugebės pilnai atitikti politinius kriterijus šimtu procentų iki 2004 m. gruodžio mėn.

3.7.2

Jei tai teisingas Tarybos sprendimo aiškinimas 1992 m gruodžio mėn., kyla klausimas kiek pažangos kokių politinių kriterijų aspektų atžvilgiu realiai galima reikalauti iš Turkijos prieš pradedat derybas.

3.8

Dabartinėse diskusijose dėl prisijungimo derybų su Turkija pradžios pastoviai nurodoma į Kipro problemą. Būtina atsižvelgti į Turkijos pastangose sprendžiant šį klausimą bei vėliau įvykusį Kipro turkų balsavimą dėl salos suvienijimo, kurį parėmė 65 % balsavusiųjų. Be abejonės Kipras išlieka didžiulės svarbos klausimu tiek principų, tiek politinių realijų atžvilgiu. Tačiau jei ištikimai ir sąžiningai laikytis 2002 m. gruodžio mėn. Kopenhagos Tarybos sprendimo, nurodyto 1.2. punkte, ES negali paversti Kipro problemos sprendimo nauja sąlyga dėl derybų pradžios, nes tai reikštų papildomos sąlygos nustatytą atgaline tvarka.

4.1.1

Ekonominės ir socialinės interesų grupės yra stipriai susijusios su klausimais dėl teisės organizuotis bei teisės į kolektyvinės derybas, įtvirtintas TDO konvencijose 87 ir 98, o taip pat Europos socialinėje chartijoje. Turkija ratifikavo abi TDO konvencijas ir yra prisijungusi prie Europos socialinės chartijos. Ji yra padariusi išimtis dėl Chartijos 5 straipsnio (teisės organizuotis) ir 6 straipsnio (teisės į kolektyvines derybas, teisės streikuoti).

4.1.2

Per pastaruosius dvejus dešimtmečius ir ypač dėl 1980 m. rugsėjo mėn. įvykusio karinio valstybės perversmo, esama rimtų šių teisių pažeidimų. Karinis režimas nuėjo taip toli, kad į 1982 m. Konstituciją įtraukė nemažai pagrindines profesinių sąjungų teisės pažeidžiančių nuostatų.

4.1.3

Keletas šių straipsnių ir jų pagrindų priimtų įstatymų buvo keičiami per pastaruosius metus.

4.1.4

Tačiau vis dar išlieka svarbūs nukrypimai nuo pagrindinių TDO konvencijų. Ypač Konstitucijos 54 straipsnis, kuris vis dar nustato detalius teisės streikuoti apribojimus. Konstitucijos 51 straipsnis, nustatantis profesinių sąjungų pareigūnų rinkimo išankstines sąlygas buvo pakeistas, kad atitiktų TDO konvencijos 87 nuostatas. Iniciatyvos dėl akto 2821 dėl profesinių sąjungų bei akto 2822 dėl kolektyvinių darbo sutarčių, streikų ir lokautų pataisų jau vykdomos. Tačiau pagal 2004 m. Ekspertų Komiteto pranešimą dėl ratifikuotų TDO konvencijų tarptautinėje darbo konferencijoje, Vyriausybė neseniai šio teisės akto pagrindu atnaujino teismo procesą, prieš DISK, vieną iš profesinių sąjungų konfederacijų, atstovaujamų ES ir Turkijos Jungtiniame konsultaciniame komitete.

4.1.5

Daugiau nei dvidešimt metų TDO priežiūros struktūros (nepriklausomas Ekspertų komitetas konvencijų taikymo klausimais, Tarptautinės darbo konferencijos komitetas konvencijų taikymo klausimais, o taip pat valdybos asociacijos laisvės komitetas) griežtai kritikavo šiuos pažeidimus ir nurodė, kaip Turkija turėtų juos pašalinti. Vėlesnių Turkijos vyriausybių veiksmai sprendžiant šį klausimą buvo nuviliančiai lėti ir deja vis dar trūksta pagerėjimo požymių.

4.1.6

Ataskaita apie socialinį dialogą ir ekonomines bei socialines teises Turkijoje, kurį parengė ES ir Turkijos JKK (1) 12-asis susitikimas, nurodė konkrečius teisės organizuotis ir teisės streikuoti viešajame sektoriuje apribojimus. Šie apribojimai išlieka ir šiandien, nepaisant keleto įstatymų dėl profesinių sąjungų bei pramoninių santykių pakeitimų.

4.1.7

Teisę organizuotis į nevyriausybines organizacijas (NGOs) vis dar teisiškai riboja Asociacijų įstatymo nuostatos dėl narystės, lėšų rinkimo ir veiklos sferos. Šios veikiančios organizacijos praktiškai yra stipriai varžomos. Su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios laikosi (taikių) antivyriausybinių pozicijų, kovojama infiltravimais, artima stebėsena, cenzūra, ir t.t.

4.1.8

(Religinių) mažumų fondai susiduria su dideliais sunkumais dėl nuosavybės teisių. Vyriausybė atrodo pasirengusi pašalinti šiuos apribojimus, kad užtikrintų laisvą funkcionavimą. Teigiami poslinkiai pažadėti 2004 m. pavasariui, bet jie dar nebuvo įvykdyti.

4.1.8.1

Vis dar esama rimtų problemų dėl religinių mažumų dvasininkų apmokymo, ypač dėl graikų ortodoksų dvasininkų. Halki teologijos kolegija uždaryta jau daugiau nei trisdešimt metų.

4.1.9

Moterų teisių atžvilgiu Komitetas pastebi kelis rimtus trūkumus, nors Turkija yra ratifikavusi pagrindines TDO konvencijas dėl vienodo atlyginimo (Nr. 100) ir dėl diskriminacijos (užimtumo ir profesinės) (Nr. 111). Konvencijos įgyvendinamos įstatymuose su tam tikromis išimtimis (pvz., esama teisinių kliūčių moterims dirbti tam tikrus darbus). Įgyvendinimas praktikoje parodo nemažai silpnybių, pvz., dėl vienodo atlyginimo už tą patį darbą su vienoda kvalifikacija bei dėl galimybės gauti tam tikrą kokybišką įdarbinimą. Panašių problemų esama daugelyje ES šalių narių.

4.1.9.1

Rimtą rūpestį kelią galingos kriminalinės grupuotės, kurių pasekmėje priverstine tampa prostitucija ir prekyba moterinis ir merginomis, vaikas ir organais šalies viduje bei tarptautiniu mastu

4.1.10

Nepaisant svarbių pokyčių įstatymų priėmime, rimtos problemos išlieka dėl elgesio su kurdais. Jų kultūrinės teisės vis dar nepakankamai gerbiamos, nepaisant nesenų svarbių teigiamų poslinkių, ypač liečiančių transliacijas kurdų kalba. Turkijoje mažumos statusą turi tik šalies religinės grupės pagal 1923 m. Lozanos sutartį, kurioje minimos tik religinės mažumos.

4.2.1

Šiuo pavadinimu skyrius norėtų pabrėžti dar kartą naujos Turkijos Ekonominės ir socialinės tarybos potencialią svarbą. Ji gali ženkliai prisidėti prie svarbių ekonomikos ir socialinių klausimų sprendimų demokratinio proceso įtvirtinimo per prasmingas konsultacijas tarp Vyriausybės ir labiausiai atstovaujamų interesų grupių. Šia prasme tai žymiai daugiau, o ne tik pagal ES socialinį dialogą, kaip nurodoma Komisijos nuolatiniame pranešime.

4.2.2

Turkijos Ekonomikos ir socialinė taryba buvo įsteigta 2001 m. Jai pirmininkauja Ministras pirmininkas, o keli kiti ministrų kabineto nariai dalyvauja jos darbe. Taryba nebuvo šaukiama nuo jos įsteigimo, kol prieš pusantrų metų į valdžią neatėjo dabartinė vyriausybė. Ji buvo susirinkusi jau tris kartus, kaip numatyta grafike, kad aiškiai neveikia taip, kaip rekomenduojama ES ir Turkijos JKK atskaitoje dėl socialinio dialogo ir ekonominių bei socialinių teisių, nurodytoje 3.1.4. punkte anksčiau. Vietoje to ji tampa pokalbių vieta, kur daromi pareiškimai ir vyksta diskusijos, o ne įtakinga institucija, kur socialinės interesų grupės, pasitarusios su Vyriausybe, dėtų visas pastangas pasiekti susitarimą dėl sunkių klausimų jų kompetencijos ir veiklos ribose. Aišku, kad tokia institucija ir tokia veikla negali atsirasti per vieną dieną. Tačiau iki šiol Vyriausybė nesugebėjo suteikti Taryboje atstovaujančioms organizacijoms paskatų imtis rimtų klausimų viena kitos atžvilgiu, pavyzdžiui, užtikrinant jas bei įrodant joms, kad jei jos sugebės pasiekti prasmingų kompromisų, Vyriausybės politikoje bus į juos atsižvelgta. EESRK tikisi, kad Turkijos Vyriausybė rimtai ir konstruktyviai bendradarbiaus su Ekonomikos ir socialine taryba, leidžiant jai tapti svarbiu demokratizacijos proceso Turkijoje elementu. Šių metų vasario mėn. Vyriausybė paskelbė ketinanti peržiūrėti Ekonomikos ir socialinės tarybos sudėtį, o ypač savo dominuojančią poziciją joje.

4.2.3

Komitetas taip pat norėtų pabrėžti saviraiškos laisvės ir laisvos žiniasklaidos svarbą demokratijos procesui Turkijoje. Jis pripažįsta, kad šioje srityje padaryta nemažai reformų. Tačiau komitetas išreiškia tą patį susirūpinimą, kaip ir Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras, kad tam tikrų nuostatų pakeitimai (pavyzdžiui Konstitucijos) gali būti traktuojami, kaip dar labiau varžantys, nei pakeistos teisės aktų nuostatos. Dar daugiau, naujų straipsnių praktinis taikymas ir aiškinimas yra šių reformų, o taip pat ir reformų kitose srityse, esminis patikrinimas. Pirminė patirtis teisės procedūrose deja rodo, kad šiuo atžvilgiu trūksta nuoseklumo.

4.3.1

Skyrius žino apie ginkluotųjų pajėgų svarbų vaidmenį šalies istorijoje bei šiandieninės Turkijos visuomenėje. Jis pripažįsta, kad tam tikrais atvejais šis vaidmuo buvo teigiamas. Tačiau privalu pastebėti, kad nemažai sunkumų, su kuriais Turkija susiduria, bandydama atitikti 1993 m. Kopenhagos politinius kriterijus, kyla dėl nepaprastai plataus ir gilaus kariuomenės dalyvavimo visuomenėje. Šis dalyvavimas turėtų baigtis pagal konkrečią programą ir griežtą grafiką.

4.3.2

Skyrius suvokia, kad per trumpą laiką neįmanoma pašalinti tokio dominuojančio vaidmens daugelyje gyvenimo sričių, kuris išeina toli už įprastinio kariuomenės vaidmens ribų (gynyba, vidaus saugumas). Tačiau būtina išaiškinti kai jei Turkija nori tapti ES nare, kariuomenės vaidmuo privalo apsiriboti Parlamento demokratiškai kontroliuojamos kariuomenės užduotimis šalyse narėse, t.y. kurios apima šalies vidaus ir išorės saugumą bei dalyvavimą tarptautinėse operacijose.

4.3.3

Papildant Europos Komisijos ir Europos Parlamento jau aptartus klausimus (tarp kurių Nacionalinės saugumo tarybos vaidmuo ir sudėtis, politinė atsakomybė už kariuomenės biudžetą, karinis atstovavimas civilinėse struktūrose švietimo ir audiovizualinės žiniasklaidos atžvilgiu), privalu pažymėti, kad kariuomenės karininkai užima iškilias pozicijas ekonominiame gyvenime. 2003 m. įstatymas numato, kad ginkluotosioms pajėgoms skirti du specialūs biudžetiniai fondai iki 2004 m pabaigos bus perkelti į valstybės bendrąjį biudžetą, o iki 2007 m. išnyks kaip atskiros pozicijos. Tai reiškia, kad ginkluotųjų pajėgų biudžetas bus visiškai demokratiškai kontroliuojamas. Nors ginkluotosios pajėgos šiuo metu dar yra svarbus jėgos faktorius turkų visuomenėje ir ūkyje, ši didėlė, tiek formali, tiek neformali įtaka, kaip ir kita ūkinė veikla, turi būti skaidri (2). Šiuo ekonominiu aspektu per ilgai nebuvo domimasi diskusijų su ES apie kariuomenės galingą vaidmenį Turkijos visuomenėje metu. Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į tai naujoje atskaitoje.

5.1

EESRK laiko Turkija besivystančia demokratija, kuri padarė svarbią pažangą siekiant atitikti politinius Kopenhagos kriterijus, ypač nuo 2002 m. gruodžio mėn.

5.2

Turkija turėtų ne tik atitikti tuos pačius politinius kriterijus, kaip ir kitos kandidatės į šalis nares prieš pradedant derybas, bet ir jos reformų eiga turėtų būti vertinama pagal kitoms kandidatėms į šalis nares taikytus standartus. Būtina imti visų pastangų iš ES pusės, kad būtų išvengta bet kokio dvigubų standartų siūlymo.

5.3

2002 m. Kopenhagos Tarybos sprendimas reiškia, kad ES tuo metu buvo įsitikinusi, kad Turkija, jei dės rimtas pastangas, gali atitikti politinius kriterijus per dviejų metų laikotarpį. Kitų sričių, kuriose dominuoja ilgametės tradicijos ir praktika, atžvilgiu tai galėtų reikšti, kad visiškas atitikimas politiniams kriterijams iki 2004 m. gruodžio neįmanomas, tačiau padarytos pažangos kritinė masė pakankama, kad pradėti derybas. Net kai kurios naujos šalys narės, kurios dabar užbaigė visą derybų procesą, nevisiškai atitinka politinius kriterijus šiandien.

5.3.1

ES gali ir privalo realiai reikalauti iš Turkijos, kad šiose konkrečiose srityse būtų pasiekta tokia įtikinama pažanga iki 2004 m. pabaigos, kad būtų galima tikėtis, kad jau praeita ta riba, už kurios kelio atgal nėra. Akivaizdūs pavyzdžiai yra kariuomenės vaidmuo ir elgesys su mažumomis, ypač kurdais šalies pietryčiuose. EESRK primygtinai pabrėžia, kad ginkluotųjų pajėgų įtakos visuomenei mažinimo ir mažumų kultūrinių teisių reformos turi būti tęsiamos ta pačia kryptimi ir tuo pačiu tempu, ir tiki, kad ateityje nebus regresinės plėtros, kuri sukeltų pavojų derybų dėl narystės procesui.

5.3.2

Kariuomenės vaidmuo už jos pagrindinių gynybos ir saugumo funkcijų ribų turi būti ryžtingai apribotas, kad įtikintų ES, kad už šios ribos nėra kelio atgal. Kariuomenės biudžetas turi būti kontroliuojamas visiškai demokratiškai. Ekonominė įtaka kariuomenei turi būti skaidri ir šiam skaidrumui užtikrinti kuo greičiau turi būti nustatytos reikiamos priemonės. Įtaka kariuomenei per jos pensijų fondą turėtų tapti skaidri ir, jei reikia, perimta kontrolei. Kariuomenės ekonominės įtakos oficialūs ir neoficialūs tinklai turi būti išaiškinti ir imtasi reikiamų veiksmų šiai įtakai kontroliuoti.

5.3.3

ES turėtų toliau tęsti diskusiją su Turkija dėl mažumų apibrėžimo (kurį Turkija grindžia Lozanos sutartimi), atsižvelgiant į Turkijai kylančius sunkumus dėl ratifikavimo be išlygų, o taip pat dėl reikiamų tarptautinių instrumentų įgyvendinimo. Diskusijos metu ES turėtų atkreipti dėmesį, kad dalis dvidešimt penkių šalių narių remia siaurą mažumos apibrėžimą, kas sukelia tą pačią problemą.

5.3.3.1

EESRK nurodo JKK neseniai atliktą darbas regioninės raidos klausimais (3) bei pabrėžia aktyvios regioninės raidos politikos svarbą Turkijoje, kuri, remiama ES, leistų aktyviai įtraukti Turkijos pietryčių (ir kitų) vietovių gyventojus į regiono ekonominę ir socialinę raidą. ES regioninės politikos standartų laipsniškais priėmimas Turkijoje suteikia galimybę skatinti didesnę ir nuoseklesnę partnerystę organizuotoje pilietinėje visuomenėje, ypač tarp laisvų, nepriklausomų ir atstovaujamų ekonominių ir socialinių interesų grupių iš vienos pusės, bei visų lygių valdžios institucijų iš kitos. Kartu jie turėtų parengti nuostatas dėl bendro požiūrio į raidos politiką. Patirties mainai tarp ES ir Turkijos socialinių ekonominių organizacijų turėtų būti skatinami.

5.3.3.2

EESRK pažymi Turkijos Vyriausybės interesų iniciatyvas, tokias kaip 2000 m. nutarimas dėl saugumo pajėgų antiteroristinės veiklos metu padarytos žalą kompensavimo ir šalies viduje perkeltiems asmenims skirtas projektas „Grįžimas į kaimą ir reabilitacija“. EESRK mano, kad reformų įtikinamumui yra nepaprastai svarbu, kad reformos dėl pietryčių provincijų gyventojų teisių prasidėtų ir aukos pajustų konkrečią naudą iki 2004 m. gruodžio mėn.

5.4

Kitose srityse, kaip žmogaus teisės, kurių atžvilgiu Turkija jau ilga laiką diskutuoja su TDO ir Europos Taryba ir kur pokyčiams nereikia arba reikia nedidelės apimties nusistovėjusių valdžios pozicijų, tradicijų ar įsitikinimų išrovimo su šaknimis, Turkija turėtų sugebėti parodyti ženklią pažangą ir įvykdyti jau senai žinomus reikalavimus iki 2004 m. pabaigos. Pavyzdžiui, iki to laiko turėtų liautis TDO konvencijų 87 ir 98 pažeidimai, kurie jau tęsiasi ketvirtį amžiaus. Tai pat Asociacijų įstatyme turėtų būti panaikinti nevyriausybinių organizacijų veiklos nedemokratiški apribojimai bei kasdienis jų taikymas. Šiuo metu Turkijoje vykstantis reformų vyksmas leidžia tikėtis teigiamų poslinkių. Tačiau konkretūs šioje srityje pasiekti rezultatai turi būti pateikti iki nurodyto termino.

5.5

Šiais metai jau veikianti Turkijos Ekonomikos ir socialinė taryba turėtų aktyviai dalyvauti rengiant ekonominę ir socialinę politiką. Šiose srityse Vyriausybė privalo konsultuotis dėl pagrindinių klausimų ir parodyti, kad rimtai žiūri į tarybos nuomones bei patarimus. Vyriausybė gali tikėtis, kad ekonominės ir socialinės interesų grupės rimtai žiūrės į tarybą bei Vyriausybės ketinimus jos atžvilgiu tik tada, kai joms bus suteikta reali galimybė ir atsilyginta, jei jos ja pasinaudos. EESRK su susidomėjimu pastebi, kad Vyriausybė ruošiasi peržiūrėti Ekonomikos ir socialinę tarybą. Tačiau tai neturėtų būti naudojama kaip argumentas vėl atidėti organizuotos pilietinės visuomenės aktyvų dalyvavimą ekonominės ir socialinės politikos formavime Turkijoje.

5.6

Norint sutvirtinti pilietinę visuomenę Turkijoje, Vyriausybė privalo ne tik liautis kištis į tikrų nevyriausybinių organizacijų bei ekonominių ir socialinių grupių veiklą. Jie turėtų padėti joms kurtis, palengvinti jų darbą, bendradarbiauti su jais.

5.7

EESRK mano, kad reikia priimti teigiamą sprendimą dėl prisijungimo derybų su Turkija pradžios, jei Turkijos vyriausybė iki 2004 m. gruodžio mėn. bus:

5.8

EESRK mano, kad Turkijos vyriausybės įvykdytos reformos, susijusios su problemomis dėl kariuomenės vaidmens visuomenėje, taip pat kultūrinėmis kurdų teisėmis Pietryčiuose, pažymi ryškų pagerėjimą, išreikštą 5.3.1 punkto reikalavimuose.

5.9

Taigi, jei 5.7 pastraipos punktai likusiose keturiose įtraukose bus įgyvendinti iki 2004 m. gruodžio mėn., EESRK tiki, kad bus sukurtas patikimas pagrindas derybų pradžiai, duosiančioms abiem pusėms naudingus rezultatus. Šiuo atveju EESRK yra tos nuomonės, kad visos Europos institucijos, įskaitant patį EESRK, turėtų pradėti ruoštis Turkijos įstojimo pasekmėms Europos Sąjungos funkcionavimui ir pačiai jos koncepcijai. Po šio įstojimo Europos Sąjunga labai išsiplėstų ir pasikeistų, todėl reikia, kad šią mintį palaikytų kuo didesnė Europos visuomenės dalis.

5.10

Nepriklausomai nuo gruodžio mėn. Tarybos sprendimo, EESRK toliau tęs vaisingą bendradarbiavimą su Turkijos organizuota pilietine visuomene.