[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 4.1.2005

KOM(2004) 845 galutinis

.

KOMISIJOS PRANEŠIMAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Tarybos direktyvos 1999/30/EB dėl sieros dioksido, azoto dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore peržiūra atsižvelgiant į Tarybos direktyvą 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo SEK(2004) 1713

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Pagrindiniai direktyvos įgyvendinimo aspektai 4

3. Patirtis, įgyta taikant direktyvą 5

1. ĮVADAS

Šio pranešimo reikalaujama pagal pirmąją papildančią oro kokybės direktyvą, kuria siekiama apriboti sieros dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir švino kiekį aplinkos ore.

Tarybos direktyva 1999/30/EB dėl sieros dioksido (SO2), azoto dioksido (NO2), azoto oksidų (NOx), kietųjų dalelių (PM10) ir švino ribinių verčių aplinkos ore[1] (toliau – pirmoji papildanti oro kokybės direktyva). Joje laikomasi požiūrio, nustatyto Tarybos direktyvoje 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo[2] (toliau – Oro kokybės pagrindų direktyva). Direktyvos 10 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija peržiūrėtų direktyvą ir praneštų apie jos įgyvendinimą. Kadangi šiame pranešime yra apibendrinama esminė informacija, daugiau informacijos pateikiama Komisijos tarnybiniame dokumente[3].

Ši peržiūra pagrįsta naujausiais susitarimais mokslo srityje…

Atliekant peržiūrą atkreipiamas dėmesys į naujausių mokslo tyrimų, susijusių su oro teršalų, kuriuos reglamentuoja pirmoji papildanti direktyva, poveikiu žmonių sveikatai ir ekosistemoms, rezultatus. Tačiau, kaip reikalaujama Šeštojoje aplinkos veiksmų programoje[4], Komisija iki 2005 metų vidurio kaip Švaraus oro Europoje programos (CAFE) rezultatą patvirtins Teminę oro taršos strategiją. Šiai peržiūros daliai, taip pat visiems patarimams, susijusiems su galimais pasiūlymais peržiūrėti direktyvą, įskaitant ribines vertes, bus taikoma Teminė oro taršos strategija.

…tačiau dėmesys sutelkiamas į dabartinę patirtį ir numatytos pataisos siūlomos įdiegti taikant komitologijos procedūrą.

Jeigu Teminė oro taršos strategija bus greitai paskelbta, šiame peržiūros pranešime dėmesys bus sutelktas į valstybių narių patirtį, įgytą taikant direktyvą. Kadangi yra tvirtos sąsajos tarp pirmosios papildančios direktyvos ir Oro kokybės pagrindų direktyvos, į tai bus atitinkamai atsižvelgta.

2. PAGRINDINIAI DIREKTYVOS LAIKYMOSI ASPEKTAI

Kadangi direktyva galiojo tik trejus metus...

Direktyva įsigaliojo 1999 m. liepos 19 d. ir į nacionalinę teisę buvo perkelta per dvejus metus. Duomenys, kuriuos ES valstybės narės pateikė Komisijai, yra tik 2001 ir 2002 metų, todėl bendra patirtis, įgyta taikant direktyvą, yra nedidelė. Tačiau su oro kokybe susijusių teisės aktų laikymasis dar turėtų būti pagerintas (žr. 1 lentelę SEK(2004) 1713).

…pirmoji gana ribota jos taikymo patirtis yra teigiama.

Nors pirmosios papildančios direktyvos taikymo patirtis yra ribota, jau aišku, kad oro kokybės teisės aktų koncepcija yra sėkminga gerėjančio visuomenės ir politinio supratimo apie likusias oro kokybės problemas požiūriu ir skatina efektyvius veiksmus, kad ES būtų sumažinta oro tarša. Yra trys pagrindinės tokios sėkmės priežastys:

- Pirma, reikalavimas, kad naujausia informacija apie aplinkos oro kokybę būtų viešai prieinama. Dėl to didėja informuotumas; tai rodo Komisijai nusiųsti skundai ir Europos Parlamentui nusiųstos peticijos. Keletu atvejų skundai, kuriuos pateikė Europos piliečiai arba NVO, paskatino pradėti pažeidimų tyrimo procedūras.

- Antra, nustatytos griežtos oro kokybės ribinės vertės. Dėl to vietos ir nacionalinės valdžios institucijos imėsi efektyvių veiksmų, siekdamos sumažinti oro tarša.

- Trečia, tai, kad papildančioje direktyvoje nustatytos ribinės vertės yra taikomos ir naujosiose valstybėse narėse. Kadangi naujųjų valstybių narių piliečiai dėl direktyvos taikymo turi tiesioginės naudos, Europa, kaip visuma, taip pat netiesiogiai gauna naudos dėl tarpvalstybinio oro teršalų pobūdžio.

Tačiau tik trys valstybės narės pateikė oro kokybės pagerinimo planus arba programas.

Remiantis 2001 metų duomenimis buvo aišku, kad vienuolika valstybių narių turėjo iki 2003 metų pabaigos Komisijai pateikti planus arba programas, kaip savo piliečiams pagerinti oro kokybę (PM10 ir NO2). Tačiau iki 2004 m. liepos mėn. tik Belgija ir JK buvo pateikusios savo planus. Be to, Švedija buvo pateikusi planą, nors to nebuvo teisiškai reikalaujama remiantis jos pateiktais 2001 metų duomenimis. Komisija buvo susirūpinusi dėl tokio pirmosios papildančios direktyvos nesilaikymo. Todėl 2004 metais ji pradėjo pažeidimų tyrimo procedūras prieš dešimt valstybių narių, nes šios laiku nepateikė planų arba programų arba pateikti planai nebuvo iki galo parengti.

Direktyva yra siekiama aukšto žmonių sveikatos ir ekosistemų apsaugos lygio...

Pirmąja papildančia direktyva siekiama aukšto žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygio, šitaip prisidedant prie dviejų pagrindinių teisių, kurias pripažįsta ES pagrindinių teisių chartija, įtraukta į ES Konstitucijos projektą, apsaugos.

…nustatant oro kokybės ribines vertes,…

Kadangi pagrindų direktyva nustato bendras oro kokybės įvertinimo ir valdymo nuostatas, išsamios priemonės dėl specifinių oro teršalų, įskaitant ribines arba tikslines vertes, yra apibrėžtos papildančiose direktyvose. Kad būtų saugoma žmonių sveikata ir aplinka, pirmojoje papildančioje direktyvoje apibrėžiamos ribinės vertės, kurias valstybės narės turi pasiekti iki nustatytos datos (žr. 2 lentelę SEK(2004) 1713).

Nustatytos datos SO2, švinui ir PM10 yra 2005 metai, o NO2 – 2010 metai. Kad būtų saugomos ekosistemos ir augalija, nuo 2001 m. liepos 19 d. galiojančioje direktyvoje taip pat yra apibrėžiamos ribinės SO2 ir NOx vertės.

…apibrėžiant mažėjantį „leistiną nukrypimo dydį“ (toliau – LND), įpareigojant valstybes nares sudaryti planus arba programas ir reikalaujant iš jų pateikti informaciją.

Jeigu oro teršalų koncentracija tam tikroje zonoje viršija ribinę vertę ir nustatytą LND, valstybės narės turi sudaryti planus arba programas, kad parodytų, kokiomis priemonėmis jos ketina iki nustatytos datos pasiekti ribines vertes. LND kasmet mažėja ir iki nustatytos datos pasiekia nulį.

Oro kokybės pagrindų ir papildančioje direktyvose iš valstybių narių reikalaujama įvertinti oro kokybę savo teritorijoje, įskaitant specifikacijas, susijusias su stebėjimo tinklu, modelių naudojimu ir kokybės užtikrinimu bei oro kokybės duomenų kokybės kontrole. Direktyvose yra pateikti išsamūs reikalavimai dėl informacijos pranešimo visuomenei ir Komisijai.

3. PATIRTIS, įGYTA TAIKANT DIREKTYVą

Pagrindų ir papildančios direktyvų taikymo būdas turi pranašumų ir trūkumų.

Pagrindų ir pirmoji papildanti direktyvos subalansuoja i) oro kokybės įvertinimo ir valdymo derinimą ES valstybėse narėse ir ii) subsidiarumo principą; šitaip yra užtikrinamas įgyvendinimo lankstumas vietos ir nacionaliniu mastu. Pagrindų direktyvos ir susijusių papildančių direktyvų formos teisės aktai turi tam tikrų pranašumų: užtikrinant nuoseklumą, nuo taršos nepriklausančios nuostatos nustatytos tik kartą. Tačiau šis būdas turi ir tam tikrų trūkumų: kai buvo rengiama pagrindų direktyva, negalėjo būti numatyti visi jos praktiniai taikymo atvejai.

Buvo nustatytos oro kokybės įvertinimo zonos, ir mažai tikėtina, kad jos bus keičiamos.

Pagrindų direktyvoje yra reikalaujama, kad oro kokybė būtų apibūdinama tam tikrose zonose ir aglomeracijose. Šias zonas leidžiama apibrėžti labai lanksčiai, todėl atsiranda galimybė susidaryti dideliems skirtumams tarp valstybių narių. Šios zonos labiau sutampa su administracinėmis sienomis, o ne su aplinkos oro kokybės modeliais. Neatrodo, kad „zonos koncepcija“ valstybėse narėse pasiūlytų kokių nors didelių oro kokybės valdymo pranašumų. Tačiau valstybės narės, įskaitant naująsias, dabar nustatė savo zonas ir atitinkamai sutvarkė jų vertinimo strategijas. Kadangi jos nenurodė didelių problemų, susijusių su jų tinklo projektu, Komisija nemano keisti zonos koncepcijos.

Kadangi mažesnės oro kokybės ribinės vertės pripažįstamos svarbiomis ir naudingomis,...

Naujosios ribinės vertės, įdiegtos pirmąja papildančia direktyva, yra gerokai mažesnės nei nustatytosios ankstesniais metais. Apskritai pripažįstama, kad šios naujosios vertės yra svarbios ir naudingos oro kokybės gerinimo priemonės ten, kur ji yra prasta. Ribinės vertės, derinamos su poreikiu informuoti visuomenę, padeda didinti visuomeninį ir politinį oro kokybės problemų supratimą.

…tolesnis išaiškinimas ir vadovavimas taikant ribines vertes bus teminės oro taršos strategijos dalis.

Suinteresuotos šalys nurodė, kad būtų naudinga gauti tolesnį paaiškinimą dėl ribinių verčių taikymo, atsižvelgiant į jų poveikį gyventojams. Panašiai jos teiravosi apie ribinių verčių taikymą saugant augaliją ir ekosistemas. Komisija įpareigojo rinkti informaciją apie „aplinkos oro kokybės, svarbios sveikatai, matavimą“. Atsižvelgus į surinktą informaciją pirmosios papildančios direktyvos stebėsenos reikalavimai gali būti pakeisti.

LND ir specialios nuostatos laikomos naudingomis ir keičiamos nebus.

Apskritai valstybės narės LND koncepciją[5] vertina kaip naudingą nuostatą sutelkiant priemones, kad oro kokybė būtų gerinama labiausiai užterštose vietovėse. Taigi, jei artėjant nustatytai datai oro kokybės duomenys valstybėje narėje neviršija nustatytos ribinės vertės ir LND, tai valstybei narei nereikia imtis kokių nors ypatingų veiksmų ir rengti oro kokybės gerinimo planų arba programų.

Pirmojoje papildančioje direktyvoje yra nuostata, leidžianti atsižvelgti į tai, kiek gamtos ištekliai įtakoja SO2 koncentraciją. Taip pat yra nuostata dėl PM10 – atsižvelgti į gamtos reiškinių įtaką ir kietųjų dalelių kiekio padidėjimą dėl kelių barstymo smėliu žiemą. Valstybės narės laiko šias nuostatas naudingomis šiais konkrečiais atvejais. Tačiau dėl nuostatų taikymo kitokiomis aplinkybėmis atsirastų galimų kontrolės spragų. Todėl Komisija nemano keisti esamų nuostatų taikymo srities arba jos išplėsti.

Kadangi nuolatinis darbas siekiant pagerinti oro kokybę turi būti sutelktas į PM 10 ir NO 2 …

Valstybės narės pranešė, kad, išskyrus keletą išimčių, puikiai įgyvendina ribinių verčių reikalavimus SO2 ir švino aplinkos ore atžvilgiu. Tačiau kitokia padėtis yra dėl PM10 ir NO2, kadangi šių teršalų koncentracija daugelyje stebėjimo stočių viršija ribinę vertę ir leistiną nukrypimo dydį.

…Komisija taip pat vertina trumpalaikių priemonių veiksmingumą.

Pagrindų direktyvos 7 straipsnio 3 dalyje reikalaujama naudoti trumpalaikes priemones, jeigu yra pavojus, kad bus viršytos ribinės vertės ir pavojaus slenksčiai. Įpareigojimas ribinėms vertėms taikyti trumpalaikes priemones taikomas tik po to, kai jos įsigalioja. Kai kurios valstybės narės išreiškė abejonių dėl šių trumpalaikių priemonių veiksmingumo aplinkai. Komisija šiuo metu vertina tokių priemonių taikymo patirtį. Į išvadas bus atsižvelgiama rengiant Teminę oro taršos strategiją.

Valstybės narės pakankamai gerai suderino savo oro kokybės matavimo tinklus...

Sunku tiksliai nurodyti, kaip matavimo tinklai turėtų būti suprojektuoti, nes Europoje šaltinių pasiskirstymas ir oro taršos lygis labai įvairuoja. Visos valstybės narės skirtingu mastu suderino savo matavimo tinklus, laikydamosi pirmosios papildančios direktyvos reikalavimų. Tai palengvino derinimo procesą.

...tačiau reikalingi tolesni techniniai patobulinimai, kuriuos Komisija patvirtins taikydama komitologijos procedūrą.

Kai kurios pirmosios papildančios direktyvos dalys turi būti suderintos su mokslo ir technikos pažanga. Komisija, remdamasi pagrindų direktyvos 12 straipsniu, siekia kartu su reguliavimo komitetu suderinti direktyvą.

Komisija ketina priimti adaptacijas:

- užtikrinti pakankamą kaimo vietovių stočių skaičių,

- užtikrinti, kad būtų pakankamai skirtingų tipų stočių, pvz., su eismu susijusios stotys ir mieste esančios stotys,

- apriboti atstumą nuo kelio, kur su eismu susijusiose stebėjimo stotyse atliekama PM10 stebėsena,

- pagerinti atsitiktinių mėginių ėmimo sąlygas,

- užtikrinti vienodą statistikos terminų vartojimą (tikslumas/neapibrėžtumas) ir

- atnaujinti IX priedą – jame aprašomi pamatinių matavimų metodai – atsižvelgiant į technikos plėtrą ir įtraukiant nuostatas, kaip parodyti nepamatinių metodų lygiavertiškumą.

Net jeigu Komisija pateikė gaires dėl kietųjų dalelių matavimo, reikalingas tolesnis derinimas ir tyrimai.

Darbo grupės padėjo Komisijai parengti du gairių dokumentus dėl kietųjų dalelių matavimo metodų 2002[6] ir 2004 metais[7]. Šie dokumentai skirti paprastai taikomų automatinių matavimo metodų ir rankiniu būdu atliekamų matavimo metodų lygiavertiškumo klausimui. Nepaisant didžiulių pastangų, kurias dėjo dauguma valstybių narių, dar yra didelis poreikis parodyti PM matavimų nepamatinių metodų lygiavertiškumą ir visoje Europos Sąjungoje suderinti šiuos matavimus. Komisija vadovauja Europos oro kokybės etaloninių laboratorijų (AQUILA) tinklui ir ketina jį naudoti glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, kad toliau vyktų derinimas šioje konkrečioje srityje.

Kietųjų dalelių darbo grupė CAFE pasiūlė plėtoti ribinę PM2.5 vertę[8]. Tačiau didesnės dalelės, apibūdinamos PM10, taip pat yra žalingos. Taigi, kol daugiausia dėmesio skiriama kietųjų dalelių mažo dydžio frakcijoms, tam tikru mastu turėtų būti tęsiamas PM10 stebėjimas. Komisija, atsižvelgdama į pagrindų ir papildančių direktyvų peržiūrą, pasiūlys atitinkamą dalį stebėjimo vietų abiem PM frakcijoms stebėti. Komisija rekomenduoja papildomus kitų PM ypatybių, pvz., PM1.0, kietųjų dalelių koncentracijos ir cheminio naujų kietųjų dalelių rūšių formavimosi, tyrimus atlikti valstybėse narėse.

Dideli tyrimai buvo atlikti pagal Europos Sąjungos tyrimų penktąją pamatinę programą nagrinėjant atmosferos dalelių judėjimo kelią ir jų poveikį tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai[9]. Šie punktai toliau finansuojami pagal Šeštąją tyrimų pagrindų programą.

Kadangi šiuo metu nesiūloma keisti jokių nuostatų dėl oro kokybės modeliavimo...

Oro kokybės direktyvos leidžia naudoti oro kokybės įvertinimo modelius. Modeliai gali būti naudojami matavimams papildyti arba net pakeisti, jeigu koncentracijos lygis yra gerokai žemesnis nei ribinė vertė. Nėra tolesnių detalių oro taršos tyrimo modelių naudojimo arba prognozavimo nuostatų, tačiau šiuo metu šios tyrimo rūšies modeliai yra pastovūs.

Komisija, atsižvelgdama į pirmąją papildančią direktyvą, ištyrė ir išnagrinėjo dabartinę valstybių narių kompiuterinio modeliavimo praktiką.

...Komisija tęs šio klausimo nagrinėjimą.

Atlikus pirmiau paminėtą tyrimą buvo pateikta keletas dabartinio modelių naudojimo valstybėse narėse ir stojančiosiose šalyse įžvalgų, bet nebuvo pateikta pakankamų įrodymų, kurie leistų išsamiau apibrėžti duomenų kokybės reikalavimų modeliavimą, palyginti su dabartinėmis direktyvos nuostatomis. Dėl tos priežasties Komisija nesiūlo pakeisti duomenų kokybės tikslų naudojant modelius šiame etape. Tačiau Komisija tikisi, kad šis klausimas taps vis svarbesnis, ir nuolat jį tikrins, atsižvelgdama į naujausią veiklą atskirose valstybėse narėse.

Pranešimas naudojantis elektroninėmis priemonėmis tampa vis labiau įprastas...

Komisija sukūrė bendrą metinių oro kokybės įvertinimo rezultatų pranešimo formatą ir 2001 metais priėmė šį klausimyną kaip Komisijos sprendimą, kuris buvo atnaujintas 2004 metais (2004/461/EB)[10]. Dabar valstybės narės kiekvienais metais pildys šį klausimyną ir siųs duomenis Komisijos pateiktos elektroninės rinkmenos pavidalu. Į metinį klausimyną nėra įtraukti duomenys, kurių jau reikalaujama pagal Tarybos sprendimą, nustatantį tinklų ir atskirų stočių, matuojančių valstybėse narėse aplinkos oro užterštumą, tarpusavio apsikeitimą informacija ir duomenimis (EoI, 97/101/EC)[11].

…tačiau yra daug vilkinimo ir tolesnio derinimo bei modernizavimo poreikis.

Apskritai valstybės narės pranešimo reikalavimų laikosi pakankamai gerai. Tačiau dažnai keletą mėnesių yra vėluojama juos pateikti. Pavyzdžiui, 2003 metais tik 9 iš 15 valstybių narių pranešimus pateikė laiku.

Kasmetinis duomenų apie pirmosios papildančios direktyvos laikymąsi pranešimas laikomas labai naudingu formuojant bendrą oro kokybės supratimą Sąjungoje. Šis požiūris yra bendras Komisijai, pačioms valstybėms narėms, suinteresuotoms šalims ir plačiajai visuomenei.

Viena su pranešimu susijusi problema yra ta, kad valstybės narės nėra teisiškai įpareigotos pranešti kai kuriuos išsamesniam vertinimui reikalingus duomenis. Kadangi visiems būtų svarbu pranešti tokius duomenis, Komisija ketina siūlyti tokių duomenų pranešimą padaryti oficialiu reikalavimu.

[1] OL L 163, 1999 6 29, p. 41.

[2] OL L 296, 1996 11 21, p. 55.

[3] Pranešimas paremiant Tarybos direktyvos 1999/30/EB dėl sieros dioksido, azoto dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore peržiūrą; SEK(2004) 1713: http://www.europa.eu.int/comm/environment/air/ambient.htm.

[4] OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

[5] Nukrypimo dydis yra apibrėžtas ribinės vertės procentinis dydis, kuriuo ta vertė gali būti viršijama iki nustatytos datos.

[6] Gairės valstybėms narėms dėl PM10 stebėsenos ir tarpusavio palyginimų su pamatiniu metodu; http://www.europa.eu.int/comm/environment/air/pdf/finalwgreporten.pdf

[7] Aplinkos oro stebėjimo metodų lygiavertiškumo demonstravimas (galutinis projektas); http://www.europa.eu.int/comm/environment/air/cafe/pdf/equivalence_report_final.pdf

[8] Antrasis memorandumas dėl kietųjų dalelių; http://www.europa.eu.int/comm/environment/air/cafe/working_groups/wg_particulate_matter.htm

[9] CLEAR projektas (Europos oro kokybės tyrimų grupė); naujausi rezultatai: http://www.nilu.no/clear

[10] OL L 156, 2004 4 30, p. 78.

[11] OL L 35, 1997 2 5, p. 14.