[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 14.12.2004

KOM(2004) 813 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

Padėtis Vokietijoje ir Prancūzijoje atsižvelgiant į jų įsipareigojimus pagal perviršinio deficito procedūrą po Teisingumo Teismo sprendimo

1. PAPILDOMA INFORMACIJA

Nustačius, kad 2002 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas viršijo 3 % BVP, 2003 m. pirmąjį pusmetį Taryba, atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją, nusprendė, kad Vokietijoje ir Prancūzijoje buvo susidaręs perviršinis biudžeto deficitas, ir priėmė rekomendacijas dėl tokios padėties ištaisymo iki 2004 m. pabaigos. 2003 m. rudenį Komisija rekomendavo Tarybai konstatuoti, kad Vokietijos ir Prancūzijos vykdomi veiksmai buvo nepakankami deficitams pataisyti ir įspėti jas, kad imtųsi priemonių padėčiai ištaisyti. Atsižvelgdama į prastesnę nei tikėtasi ekonominę padėtį, Komisija rekomendavo pratęsti deficito pataisymo galutinį terminą iki 2005 metų. 2003 m. lapkričio 25 d. Taryba balsavo dėl rekomenduotų sprendimų, bet nesurinko reikiamos daugumos. Vietoj to Taryba priėmė išvadas su rekomendacijomis Vokietijai ir Prancūzijai pataisyti perviršinį deficitą iki 2005 m. ir nustatė, kad, atsižvelgiant į abiejų valstybių narių įsipareigojimus, perviršinio deficito procedūra stabdoma. Komisija, abejodama tam tikrais 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos išvadų aspektais, perdavė šį reikalą svarstyti Teisingumo Teismui. 2004 m. liepos 13 d. Teismas pateikė savo sprendimą[1]. Sprendimu Teismas anuliavo tas Tarybos išvadas, kuriomis buvo siekiama formaliai sustabdyti procedūrą ir pakeisti galiojančias rekomendacijas.

Po Teismo nutarimo Komisija pareiškė, kad „Komisija, bendradarbiaudama su Taryba, apsvarstys, kaip užtikrinti patenkinamą šių dviejų valstybių narių biudžeto problemos sprendimą atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo paktą“.[2] Šis komunikatas ir skirtas tam tikslui.

2. TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMO POVEIKIS PERVIRšINIO BIUDžETO PROCEDūRų TAIKYMUI VOKIETIJAI IR PRANCūZIJAI

Teismas išsamiai nepaaiškino, kokį poveikį turės lapkričio 25 d. Tarybos išvadų dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo panaikinimas.

Vertinant dabartinę padėtį Vokietijoje ir Prancūzijoje bei jų įsipareigojimus pagal Sutartį ir Stabilumo ir augimo paktą pataisyti perviršinį deficitą, reikėtų atsižvelgti į Tarybos išvadų padarinius iki tol, kol jas panaikino Teismas. Šiose išvadose buvo remiamasi galiojimo prielaida, kuri iš esmės būdinga kiekvienai Bendrijos priemonei. Kita vertus, atitinkamos dvi valstybės narės turėjo teisę manyti, kad Bendrijos institucijų priimtos priemonės galioja, ir tokiu būdu veikė remdamosi Tarybos išvadomis. Iš esmės Tarybos išvadose, kaip ir Komisijos rekomendacijose, buvo raginama pataisyti padėtį, ypač atsižvelgiant į tai, kad perviršinio deficito pataisymo galutinis terminas turėjo būti pratęstas iki 2005 metų. Po išvadų priėmimo Vokietija ir Prancūzija ėmėsi veiksmų, kuriais būtų galima pataisyti perviršinį biudžeto deficitą iki Tarybos išvadose nustatyto termino – 2005 metų. Šie veiksmai turėjo faktinį poveikį koregavimo planui, kurio nepaisyti negalima.

Kitais žodžiais tariant, nors Komisija ir toliau laikosi nuomonės, kad Vokietija ir Prancūzija nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad perviršinis deficitas būtų pataisytas iki 2004 m., atsižvelgiant į 2003 m. pirmąjį pusmetį priimtas Tarybos rekomendacijas, ji pripažįsta, kad atitinkamų dviejų valstybių narių veiksmai, kurių imtasi po 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos išvadų ir iki jas 2004 m. liepos 13 d. panaikino Teismas, buvo paremti žinojimu, kad deficito pataisymo galutinis terminas bus galiausiai nukeltas į 2005 m.

Atsižvelgiant į unikalias aplinkybes, kurios susidarė dėl Teismo sprendimo, susijusio su perviršinio deficito procedūros taikymu Vokietijai ir Prancūzijai, ypač dėl Tarybos išvadų poveikio iki tol, kol jas panaikino Teismas, Komisija laikosi nuomonės, kad patenkinamas šių dviejų valstybių narių biudžeto problemų sprendimas pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas reikalauja, kad vertinant veiksmus, kurių imtasi perviršinio deficito būklei pataisyti, galutiniu terminu turi būti laikomi 2005 metai.

Todėl Komisija raginama įvertinti, ar kiekvienos iš abiejų valstybių narių veiksmai yra suderinami su tikslu iki 2005 m. pataisyti perviršinį deficitą.

Teigiamo įvertinimo atveju Komisija turėtų prieiti prie išvados, kad Tarybai šiuo metu nereikia imtis papildomų priemonių pagal perviršinio deficito procedūrą, kad pagreitintų tolesnius atitinkamų valstybių narių veiksmus.

Neigiamo įvertinimo atveju Komisija turėtų prieiti prie išvados, jog Tarybai reikia vėl pradėti taikyti perviršinio deficito procedūrą ir sustiprinti atitinkamos valstybės narės biudžeto priežiūrą, kad pagreitintų reikiamus pataisymus.

Komisija pažymi, kad Taryba 2003 m. lapkričio 25 d. išvadose išdėstė savo pasirengimą priimti sprendimą pagal 104 straipsnio 9 dalį atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją, jeigu įvertinus padėtį paaiškėtų, kad 2005 m. galutinio termino nesilaikoma.

Padėties kiekvienoje iš dviejų valstybių narių įvertinimas pateikiamas šio komunikato atitinkamai 3 ir 4 dalyse. 5 dalyje daromos išvados dėl veiksmų, kurių ėmėsi Prancūzija ir Vokietija, ir poreikio Tarybai imtis papildomų priemonių pagal perviršinio deficito procedūrą.

3. PADėTIES VOKIETIJOJE įVERTINIMAS

Vokietijos valdžios institucijos prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas sumažės nuo 3,8 % BVP 2003 m. iki 3,7 % BVP 2004 m. Pagal Komisijos rudens prognozę 2004 m. deficitas turėtų būti 3,9 %, tuo tarpu 2003 m. atnaujintoje Vokietijos stabilumo programoje 2004 m. buvo numatytas 3,3 % BVP deficitas. Tačiau realus BVP augimas 2004 m. bus didesnis, nei prognozuota. Rudens prognozėje Komisija numato, kad realus BVP augimas bus 1,9 %, palyginti su 1,8 %, kurį numato Vokietijos Vyriausybė. 2003 m. atnaujintoje stabilumo programoje (ir sudarant 2004 m. biudžetą) Vokietijos valdžios institucijos numatė, kad augimas bus 1,7 % BVP. Tačiau BVP augimą skatino išorės paklausa, tuo tarpu vidaus paklausa išliko daug mažesnė, nei buvo tikimasi.

Tai, kad 2004 m. valdžios sektoriaus biudžeto balansas nepagerėjo, kaip planuota ir dėl didesnio, nei tikėtasi, augimo, lėmė mokesčių požiūriu nepalankus BVP augimas. Pridėtinės vertės mokesčiai ir akcizo mokesčiai, pavyzdžiui, už naftos produktus ir tabaką, buvo daug mažesni, nei planuota. Nors buvo numatytas laipsniškas darbo rinkos atsigavimas, jo nebuvo – dėl to padidėjo su nedarbu susijusios išlaidos. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad, palyginti su praėjusiais metais, 2004 m. visos išlaidos išliko pastovios nominalios vertės.

Darant prielaidą, kad realus BVP augimas bus 1,5 %, Komisijos rudens prognozėje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2005 m. bus 3,4 % BVP. Ši prognozė grindžiama 2004 m. spalio 18 d. politikos nekeitimo scenarijumi. Lapkričio 4 d. Federacinė Vyriausybė pateikė papildomą taupymo paketą. Lapkričio 18 d. Fiskalinio planavimo tarybos ( Finanzplanungsrat ) posėdyje federaciniu, žemės ir vietos lygmenimis buvo nuspręsta 2005 m. valdžios sektoriaus deficitą sumažinti iki 2,9 % BVP. Tokie skaičiai grindžiami Vyriausybės 2005 m. prognozuojamu 1,7 % realiu BVP augimu.

Federacinės Vyriausybės pateiktame papildomame taupymo pakete nurodyti šie trys dalykai. i) 2005 m. federaciniu lygmeniu numatoma nedaryti jokių išlaidų, kad būtų padengtas piniginių atsiskaitymų biuro, kuris moka pensijas buvusio valstybinio pašto valstybės tarnautojams pašto bendrovių perėmėjų vardu ( Postbeamtenversorgungskasse ), deficitas. ii) Federaciniam biudžetui taikoma papildoma bendrų išlaidų sumažinimo nuostata. iii) Federacinė Vyriausybė dės pastangas, kad 2005 m. darbo užmokestis valstybiniame sektoriuje nebūtų didinamas. Be to, iv) 2005 m. valdžios sektoriaus deficitas sumažės tiek, kiek subsidijų žemės bankai ( Landesbanken ) grąžins atitinkamiems žemių biudžetams po Komisijos 2004 m. spalio 20 d. sprendimų.

Palyginti su pagrindiniu 2005 m. 76,6 mlrd. EUR (3,4 % BVP) valdžios sektoriaus deficitu Komisijos rudens prognozėje, Federacinės Vyriausybės pasiūlytos trys priemonės, taip pat Landesbanken grąžinamos subsidijos, kaip tikimasi, 2005 m. deficitą sumažins iki 2,9 % BVP pagal BVP augimo scenarijų, kuris nuo Komisijos rudens prognozės nepakeistas. Pagal scenarijų:

i) Piniginių atsiskaitymų biuras (privataus sektoriaus klasifikatoriuje – ESS95) vertybiniais popieriais pavers numatomas pensines įmokas iš pašto bendrovių perėmėjų, kaip nustatyta įstatymu. 2003 m. fondas išmokėjo apie 6,5 mlrd. EUR pensijų, o iš federacinio biudžeto gavo 5,3 mlrd. EUR. Pagal atliktus apskaičiavimus bendrovių perėmėjų įnašų į šį biurą dabartinė vertė sudaro 13–14 mlrd. EUR (Vokietijos ekonomikos patarėjų tarybos 2005 m. metinė ataskaita). Apskaičiuota, kad pelno iš Piniginių atsiskaitymų biuro vertybiniais popieriais paverstų lėšų pakaktų visiškai padengti pensijų išmokas 2005 m. ir 2006 m. Federacinė žemė tokiu būdu būtų atleista nuo prievolės padengti tų metų Piniginių atsiskaitymų biuro deficitą, taigi pagal ESS95 taisykles valdžios sektoriaus išlaidos būtų sumažintos. Planuojama, kad ši priemonė valdžios sektoriaus deficitą 2005 m. sumažintų 5,45 mlrd. EUR, palyginti su Komisijos rudens ataskaita. Vokietijos valdžios institucijos pateikė Eurostatui išsamią informaciją apie operacijos pobūdį.

ii) Federacinės ministerijos yra įpareigotos papildomai iš viso sutaupyti 1 mlrd. EUR ( Globale Minderausgabe ) 2005 m. Apskritai į tokias bendrąsias santaupas atsižvelgta rengiant biudžetą (t. y. siekiant sumažinti planuojamą deficitą), bet nėra išskaidymų pagal konkrečius biudžeto punktus (nes dėl atskirų biudžetų ministerijos jau susiderėjo). 2005 m. federacinio biudžeto projekte, kuris buvo pateiktas birželio mėn., jau buvo įtrauktas punktas apie bendrąsias santaupas – 1,4 mlrd. EUR. Dėl šių papildomų bendrųjų santaupų, suma, kuri numatoma bendrosioms santaupoms biudžete dabar išauga iki 2,4 mlrd. Palyginimui: 2004 m. federaciniame biudžete bendrosios santaupos sudarė 3,3 mlrd. EUR, ir tas lygis buvo išlaikytas. Planuojama, kad ši priemonė valdžios sektoriaus deficitą 2005 m. sumažintų 1 mlrd. EUR, palyginti su Komisijos rudens ataskaita.

iii) Federacinė Vyriausybė siekia, kad 2005 m. darbo užmokestis valstybės tarnyboje didinamas nebūtų ( Nullrunde ). Apskritai Federacinė Vyriausybė derasi dėl darbo užmokesčio sutarčių su savo darbuotojų profesine sąjunga visų viešojo sektoriaus (t. p. žemių) darbdavių vardu. Tada šie susitarimai pritaikomi valstybės tarnautojams. Paskutinis susitarimas, kuris leido dirbantiems pagal sutartis padidinti darbo užmokestį 1 % 2004 m. sausio 1 d. ir vėl 1 % 2004 m. gegužės 1 d., nustos galios 2005 m. sausio 31 dieną. Turint omenyje tai, kad 2003 m. ir 2004 m. buvo sumažintos darbuotojams mokamos priemokos, o nuo 2004 m. spalio mėn. valstybės tarnautojams darbo laikas buvo prailgintas nuo 38,5 iki 40 valandų per savaitę, vargu, ar darbo užmokesčio nedidinimo scenarijus bus įgyvendintas. Atsižvelgdama į tai, kad šios priemonės įgyvendinimo rezultatai neaiškūs, Komisija laikosi prielaidos, kad darbo užmokestis bus nežymiai didinamas, kaip išdėstyta rudens prognozėje.

iv) 2004 m. spalio 20 d. Komisija nusprendė, kad kai kurie sandoriai, kuriuos paskutinio dešimtmečio pradžioje žemės ( Länder ) sudarė su tuo metu septyniais Landesbanken yra nelegalios subsidijos. Remiantis žemių įsipareigojimu Fiskalinio planavimo taryboje, daroma prielaida, kad subsidijų grąžinimas žemių sąskaitose bus numatytas 2005 m. ir subsidijų įskaitymų nebus. Taigi valdžios sektoriaus išlaidos 2005 m. sumažės 4,3 mlrd. EUR.

Apibendrinant Komisija apskaičiavo, kad valdžios sektoriaus išlaidos, palyginti su rudens prognoze, 2005 m. turi būti sumažintos 10,75 mlrd. EUR (0,5 % BVP). Ceteris paribus , valdžios sektoriaus deficitas, kaip numatoma, sumažės iki 65,9 mlrd. EUR – tai prilygsta 2,9 % BVP. Rudens prognozėje 2005 m. numatytas cikliškai subalansuoto deficito sumažėjimas 0,5 procentinio punkto. Įskaitant papildomą išlaidų sumažinimą, balansas, pakoreguotas pagal ciklą, 2005 m. pagerės 1 procentiniu punktu. Reikėtų pastebėti, kad dėl pensijų fondo sandorių federacinio biudžeto išlaidos 2006 m. taip pat sumažėtų 0,25 % BVP. Todėl, ceteris paribus , palyginti su rudens prognoze, planuojamas 2006 m. deficitas sumažės nuo 2,9 % iki 2,6 % BVP. Tačiau nė vienas iš minėtų punktų nėra struktūrinės reformos, kurios duoda ilgalaikės naudos. Piniginių atsiskaitymų biuro išlaidų sumažinimas perkelia netiesioginę atsakomybę į ateitį, bendrųjų santaupų sumažinimas yra ad hoc priemonė, o subsidijos grąžinimas yra vienkartinės didelės pajamos. Jei makroekonominiai arba biudžeto pokyčiai bus nepalankūs, 2005 m. deficitas bus didesnis kaip 3 %. Jeigu susiklostytų nepalankios aplinkybės, reikės įgyvendinti tolesnes papildomas priemones, siekiant užtikrinti, kad perviršinio deficito būklė būtų ištaisyta vėliausiai 2005 metais.

2005 m. pagerėjusios makroekonominės ir biudžeto padėties neužteks, kad skolos santykis imtų mažėti. Komisija numato, kad 2006 m. skolos santykis padidės iki 67,1 % BVP. Kadangi tų priemonių sąlygota netiesioginė atsakomybė didės, Komisija nesitiki, kad po 2006 m. skolos santykis mažės. Biudžeto būklė Vokietijoje išlieka trapi, o struktūrinių biudžeto pataisymų poreikis vis auga.

Komisijos 2004 m. rudens prognozė Vokietijai, iš dalies pakeista atsižvelgiant į papildomas priemones

2003 | 2004 | 2005 | 2006 |

Realus BVP augimas (% pokytis) | -0,1 | 1,9 | 1,5 | 1,7 |

Valdžios sektoriaus balansas (BVP %) | -3,8 | -3,9 | -2,9 | -2,6 |

Balansas, pakoreguotas pagal ciklą (BVP %) | -3,0 | -3,4 | -2,4 | -2,1 |

Valdžios sektoriaus pajamos (BVP %) | 45,0 | 43,5 | 43,2 | 43,0 |

Valdžios sektoriaus išlaidos (BVP %) | 48,8 | 47,5 | 46,1 | 45,6 |

Valdžios sektoriaus bendros skolos ir BVP santykis | 64,2 | 65,9 | 66,7 | 67,1 |

Prognozės grindžiamos prielaida, kad politika nesikeis. Skaičiai dėl suapvalinimų išaugti negali.

4. PADėTIES PRANCūZIJOJE įVERTINIMAS

Prancūzijos valdžios institucijos prognozuoja, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sumažės nuo 4,1 % BVP 2003 m. iki 3,6 % BVP 2004 m. Tai suderinama su pradiniu tikslu, nustatytu 2004 m. biudžeto projekte. 2004 m. deficito tikslo siekti lengviau, nes makroekonominė padėtis aiškiai pagerėjo, palyginti su biudžeto prognozėmis: Prancūzijos valdžios institucijos šiuo metu tikisi, kad realus BVP augimas bus 2,5 %, palyginti su 1,7 % 2004 m. biudžete. Komisijos rudens prognozėje numatoma, kad 2004 m. deficitas turėtų būti 3,7 % BVP, darant prielaidą, kad realus BVP padidės 2,4 %.

Nors ir buvo planuota, dėl tam tikrų neigiamų pokyčių 2004 m. deficito būklė nepagerėjo, nors augimas buvo didesnis, nei tikėtasi. Apskaičiuojant deficitą 2003 m. balandžio mėn., jis buvo pastebimai padidintas, dėl to poveikis buvo neigiamas (0,1 % BVP). Gegužės mėn. Conseil d’Etat iš dalies nutraukė draudimo nuo nedarbo sistemos reformą, pagal kurią buvo numatyta labai sugriežtinti pagalbos skyrimo sąlygas (0,1 % BVP). Galiausiai didesnės nei planuotos buvo sveikatos ir vietos valdžios išlaidos (0,1 % BVP).

Darant prielaidą, kad realus BVP augimas bus 2,5 %, 2005 m. biudžeto projekte numatoma, kad deficitas sumažės nuo 3,6 % BVP 2004 m. iki 2,9 % BVP. Deficitą planuojama sumažinti apribojus išlaidas ir žymiai padidinus pajamas. Išlaidas planuojama apriboti dėl i) trejus metus iš eilės stabilių valstybės išlaidų realiąja išraiška ir dėl ii) aiškiai sumažėjusių sveikatos išlaidų – 2004 m. rugsėjo mėn. patvirtinto sveikatos draudimo sistemos visapusės reformos pirmųjų rezultatų. Pajamų ir BVP santykis padidėjo dėl i) savo nuožiūra taikytų priemonių poveikio[3] (0,1 % BVP) ir ii) vienkartinio mokėjimo, siejamo su atsakomybės už pensijų mokėjimą valstybinių elektros ir dujų bendrovių darbuotojams perdavimu socialinės apsaugos sistemai. Po biudžeto projekto pateikimo rugsėjo mėn. šis vienkartinis mokėjimas buvo pakeistas – šiek tiek padidintas (nuo 0,1 % BVP iki 0,5 % BVP).

2005 m. pagerėjusios biudžeto padėties neužteks, kad skolos santykis imtų mažėti. Pagal prie biudžeto pridedamą daugiametę prognozę, skolos santykis ims mažėti 2006 m. Tais metais, nors 2005 m. nebus vienkartinių pajamų, valdžios sektoriaus deficitas būtų sumažintas iki 2,2 % BVP.

Komisijos tarnybų 2004 m. rudens prognozė rodo, kad valdžios sektoriaus deficitas 2004 m. – 3,7 % BVP, o 2005 m. – 3,0 % BVP. Komisijos ir Prancūzijos valdžios institucijų 2005 m. deficito prognozės šiek tiek skiriasi dėl dviejų veiksnių: i) Komisijos makroekonominė prognozė yra daug atsargesnė nei Prancūzijos valdžios institucijų: Komisija prognozuoja realų 2,2 % BVP augimą, o Prancūzijos valdžios institucijos – 2,5 %; ir ii) nors panašu, kad dėl sveikatos draudimo sistemos reformos bus iš esmės sutaupyta vidutinės trukmės laikotarpiu, Komisija daug atsargiau žiūri į reformos poveikį trumpalaikiu laikotarpiu. Susikaupęs neigiamas šių dviejų veiksnių poveikis (0,2 % BVP) tik iš dalies kompensuojamas tuo, kad remiantis Prancūzijos valdžios institucijų pateikta informacija, vienkartinės pajamos, kurios įtrauktos į Komisijos rudens prognozę, yra šiek tiek didesnės už tas, kurios yra įtrauktos į biudžeto projekto prognozę (0,1 % BVP). Pagal Komisijos apskaičiavimus, kurie remiasi rudens prognoze, cikliškai subalansuotas deficitas 2005 m. bus sumažintas 0,7 procentinio punkto BVP, iš kurių 0,5 procentinio punkto atspindi vienkartinių priemonių poveikį.

Vis dėlto Prancūzijos biudžeto būklė išlieka pažeidžiama. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Prancūzijos valdžios institucijų prognozę deficitas bus sumažintas tiek, kad bus šiek tiek mažesnis kaip 3 % BVP, o pagal Komisijos – būtent iki 3 % BVP, bet kokių nepalankių makroekonominių arba biudžeto pokyčių pakaktų, kad deficitas viršytų 3 % BVP ir tikslas –vėliausiai iki 2005 m. pataisyti perviršinį biudžeto deficitą – nebūtų pasiektas. Be to, deficito sumažinimas 2005 m. daugiausia priklauso nuo 2005 m. biudžeto statistikos teigiamo poveikio priemonei, kuri beveik nedaro poveikio esamai Prancūzijos Vyriausybės finansų būklei. Iš tikrųjų dėl atsakomybės už pensijų mokėjimą valstybinių elektros energijos ir dujų bendrovių darbuotojams perdavimo socialiniam draudimui valdžios sektoriui 2005 m. teks išmokėti dideles vienkartines išmokas, be to, papildomų palyginamų susikaupusių išlaidų bus ir vėlesniais metais, nes socialinis draudimas ateityje turės mokėti pensijas elektros energijos ir dujų sektorių darbuotojams. Laikinas šios priemonės pobūdis atsispindi Komisijos 2006 m. deficito prognozėje, kurioje darant prielaidą, jog ekonomikos politika nesikeis, numatomas deficito padidėjimas iki 3,3 % BVP. Tai reiškia, kad reikės imtis tolesnių konsolidavimo priemonių, jog 2006 m. dar kartą nebūtų peržengta 3 % BVP riba.

Komisijos prognozė Prancūzijai, 2004 m. ruduo

2003 | 2004 | 2005 | 2006 |

Realus BVP augimas (% pokytis) | 0,5 | 2,4 | 2,2 | 2,2 |

Valdžios sektoriaus balansas (BVP %) | -4,1 | -3,7 | -3,0 | -3,3 |

Balansas, pakoreguotas pagal ciklą (BVP %) | -3,8 | -3,5 | -2,8 | -3,1 |

Valdžios sektoriaus pajamos (BVP %) | 50,5 | 50,5 | 50,9 | 50,4 |

Valdžios sektoriaus išlaidos (BVP %) | 54,7 | 54,2 | 53,9 | 53,8 |

Valdžios sektoriaus bendra skola (BVP %) | 63,7 | 64,9 | 65,5 | 66,3 |

Prognozės grindžiamos prielaida, kad politika nesikeis. Skaičiai dėl suapvalinimų išaugti negali.

5. IšVADOS

Atsižvelgiant į unikalias aplinkybes, kurios susidarė dėl Teismo sprendimo, susijusio su perviršinio biudžeto procedūros taikymu Vokietijai ir Prancūzijai, ypač dėl Tarybos išvadų poveikio iki tol, kol pastarąsias 2004 m. liepos 13 d. panaikino Teismas, Komisija prieina prie tokių išvadų dėl padėties abiejose atitinkamose valstybėse narėse.

Vokietijos atveju remiantis dabartine informacija ir priemonėmis, kurios detalizuojamos 2005 m. biudžetiniuose planuose ir papildomame taupymo pakete, apie kurį 2004 m. lapkričio 4 d. paskelbė Vokietija, veiksmai, kurių imasi Vokietija, apskritai yra suderinami su perviršinio deficito koregavimo nuostatomis iki 2005 m. Todėl Komisija daro išvadą, kad šiuo metu pagal perviršinio deficito procedūrą nereikia imtis jokių priemonių.

Prancūzijos atveju remiantis dabartine informacija ir priemonėmis, kurios detalizuojamos 2005 m. biudžete, veiksmai, kurių imasi Prancūzijos valdžios institucijos, apskritai yra suderinami su perviršinio deficito koregavimo nuostatomis iki 2005 m. Todėl Komisija daro išvadą, kad šiuo metu pagal perviršinio deficito procedūrą nereikia imtis jokių priemonių.

Komisija pažymi, kad biudžeto būklė abiejose valstybėse narėse išlieka pažeidžiama. Perviršiniam deficitui pataisyti reikia veiksmingo visų numatytų priemonių įgyvendinimo. Jeigu per vėlesnį etapą numatyti pataisymai nebūtų sėkmingai įgyvendinami, Komisija turėtų rekomenduoti Tarybai sustiprinti biudžeto priežiūrą ir imtis reikiamų priemonių pagal Sutarties ir Stabilumo ir augimo pakto nuostatas.

[1] Byla C-27/04, Europos Bendrijų Komisija prieš Europos Sąjungos Tarybą.

[2] Komisijos pareiškimas dėl Teisingumo Teismo sprendimo dėl perviršinio deficito procedūros, IP/04/897, 2004 m. liepos 13 d.

[3] Mokesčių padidinimas, dėl kurio buvo nuspręsta įgyvendinant sveikatos draudimo sistemos reformą, ne tik kompensuos mokesčių sumažinimą, kuris buvo paskelbtas teikiant 2005 m. biudžeto projektą, bet ir atleidimą nuo mokesčių už palūkanų mokėjimą vartojimo kreditų atveju ir už 2004 m. gegužės mėn. paskelbtus finansinius pervedimus, susijusius su skirtingomis kartomis.