Briuselis, 22.10.2004

KOM(2004) 694 galutinis

.

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

Baltosios knygos „Naujas postūmis Europos jaunimui“ apžvalga : veiklos, vykdytos pagal Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemą, apibendrinimas

.

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Europos bendradarbiavimas jaunimo reikalų srityje 3

2.1. Eiga 3

2.2. Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistema 4

3. Atvirasis koordinavimo metodas jaunimo reikalų srityje 5

3.1. AKM įgyvendinimas 5

3.2. 14 bendrųjų AKM tikslų 6

3.3. AKM įgyvendinimo rezultatų apibendrinimas 6

4. jaunimo reikalų reikšmės didinimas kitose politikos srityse 7

4.1. Visą gyvenimą trunkantis mokymas 7

4.2. Užimtumas ir socialinė integracija 7

4.3. Kova su rasizmu ir ksenofobija 8

4.4. Jaunimo savarankiškumas 8

4.5. Geresnio jaunimo aspektų įvertinimo kitose politikos srityse rezultatų apibendrinimas 8

5. Kitos iniciatyvos ir veikla, vykdoma įgyvendinant baltojoje knygoje nustaytus prioritetus 9

5.1. Aktyvus dalyvavimas 9

5.2. Informavimas 9

5.3. Savanoriška veikla 9

5.4. Geresnis jaunimo reikalų supratimas ir jų išmanymas 10

5.5. Nauja Europos programa jaunimui 10

6. Išvados 10

1. ĮVADAS

Nuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos Europos Sąjunga rengia programas, skirtas jaunimui, tačiau politinis bendradarbiavimas jaunimo reikalų srityje buvo pradėtas tik po to, kai 2001 metų lapkričio mėnesį buvo paskelbta Baltoji knyga „Naujas postūmis Europos jaunimui“[1]. Baltosios knygos pagalba pradėtas bendradarbiavimo procesas ir atvirojo koordinavimo metodo taikymas šioje srityje suteikė galimybę išplėsti ir pagilinti debatus jaunimo klausimais ir Europos, ir nacionaliniu, ir pačių suinteresuotųjų – jaunimo – lygmenyje.

2004 m. birželį Europos Tarybai patvirtinus Sutartį dėl Europos Sąjungos Konstitucijos, kurioje numatoma plėtoti teisinį pagrindą jaunimo klausimų srityje, Baltosios knygos paskatintas procesas įgijo naujo konkretumo.

Aktyvų, ypač jaunų europiečių, pilietiškumą skatinančios politikos ir veiklos stiprinimo perspektyvos atsispindi ir Komisijos parengtuose finansiniuose planuose laikotarpiui po 2006 metų[2] Tarybai ir naujai išrinktam Europos Parlamentui teks konsoliduoti ir išplėtoti šias kryptis, o naujajai Komisijai jas įgyvendinti, pasinaudojant naująja programa „VEIKLUS JAUNIMAS“[3].

Pradedant šį naują jaunimo politikai skirtą ciklą, Komisija mano, kad yra tikslinga ir naudinga Tarybos, konkrečiai jai patikėjusios šią užduotį ir jos įsipareigojimų proceso dalyviams, pirmiausiai jaunimui, atžvilgiu, apibendrinti veiklos, vykdytos po Baltosios knygos paskelbimo, rezultatus.

Šis dokumentas taip pat tenkina Tarybos pageidavimus, įtrauktus į jos 2002 m. birželio mėnesio Rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje[4]. Taryba tada paskatino Komisiją parengti ataskaitą apie bendradarbiavimą į ją įtraukiant atvirojo koordinavimo metodo įvertinimą ir, esant reikalui, parengti pasiūlymus dėl šio metodo dalinio pakeitimo. Orientaciniame darbų grafike buvo numatyta, kad Taryba šią ataskaitą nagrinės 2004 metais.

2. EUROPOS BENDRADARBIAVIMAS JAUNIMO REIKALų SRITYJE

2.1. Eiga

Baltojoje knygoje buvo apibrėžti pagrindiniai uždaviniai, keliami jaunimo politikai Europos socialiniame ir demografiniame kontekste, kuris pasižymi vis didėjančiu pusiausvyros tarp jaunesniosios ir vyresniosios kartos išbalansavimu, jaunimo gyvenimo sąlygų pasikeitimais didžiausios Europos plėtros metu, vis labiau tarptautine tampančioje aplinkoje.

Ši knyga buvo rengiama, atliekant kuo platesnes konsultacijas su jaunimu, todėl, kad toks metodas atitinka siekius įtraukti piliečius į jiems svarbių sprendimų priėmimą ir tokiu būdu paskatinti jų priartinimą prie politinių institucijų.

Baltojoje knygoje paskelbti nauji uždaviniai jaunimui ir naujo Europos Sąjungos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje pasiūlymai, norint, kad šis bendradarbiavimas būtų toli siekiantis, patenkinantis jaunimo lūkesčius, realistiškas, nustatant prioritetus ir besilaikant skirtingų kompetencijos lygių.

Europos Parlamentas[5] pritarė Baltosios knygos pasiūlymams ir jų įgyvendinimui. Jiems taip pat pritarė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas[6] bei Regionų komitetas[7].

Baltoji knyga tapo postūmiu, keičiant požiūrį į jaunimo politiką. Komisijos apie jaunimą atlikta analizė pasirodė pagrįsta, joje nustatytus prioritetus taip pat patvirtino mokslininkai, nacionalinės institucijos bei jaunimo organizacijos.

Kol kas ji (analizė) yra pagrindinis atsparos taškas ne tik Sąjungoje, bet ir kitose Europos bei pasaulio šalyse. Tačiau jaunimas ir toliau keičiasi ir po nedidelio laiko tarpo reikės iš naujo išnagrinėti prioritetines kryptis, kuriomis teks dirbti tolimesniu laikotarpiu.

2.2. Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistema

Komisijos Baltosios knygos pagrindu 2002 m. birželio mėnesio Tarybos Rezoliucija buvo sukurta Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistema, sudaryta iš dviejų viena kitą papildančių dalių:

a) atvirojo koordinavimo metodo (AKM) taikymas teminiams prioritetams, kurie jaunimo reikaluose yra specifiniai;

b) geresnis jaunimo aspektų įvertinimas kitose politikos srityse.

Rezoliucijoje pabrėžiami metodų lankstumo, nediskriminavimo, lygių galimybių, jaunimo įtraukimo ir šalių kandidačių pritraukimo į bendradarbiavimo sistemą principai.

Baltojoje knygoje siūlomi keturi teminiai prioritetai: i) aktyvus dalyvavimas, ii) informavimas, iii) savanoriška veikla ir iv) geresnis susipažinimas su jaunimo reikalais ir geresnis jų supratimas, yra patvirtinami, kaip atvirojo koordinavimo metodo (AKM) prioritetai, knygoje taip pat patikslinamos taikytinos procedūros, kuriomis Taryba ir valstybės narės patvirtintų bendrus tikslus. Rezoliucijoje taip pat yra numatyta tikslų įgyvendinimo stebėsena.

Joje taip pat patikslinama, kokiose politikos srityse reikia labiau atsižvelgti į jaunimo reikalus, t.y.: švietimas ir visą gyvenimą trunkantis mokymas, mobilumas, užimtumas ir socialinė integracija, kova su rasizmu ir ksenofobija. Pažymima, kad Komisija ketina sukurti darbo grupę, kuriai būtų patikėta apsvarstyti jaunimo savarankiškumo visuomenėje klausimą.

3. ATVIRASIS KOORDINAVIMO METODAS JAUNIMO REIKALų SRITYJE

3.1. AKM įgyvendinimas

Kaip numatyta Rezoliucijoje, 2002 m. liepos mėnesį valstybėms narėms ir šalims kandidatėms Komisija išsiuntė klausimynus dėl aktyvaus dalyvavimo ir informavimo, o praėjus metams – dėl savanoriškos veiklos ir geresnio susipažinimo su jaunimo reikalais ir geresnio jų supratimo.

Komisija išnagrinėjo visus atsakymus, parengė apibendrinančias ataskaitas ir bendrų tikslų projektus, nurodydama veiklos sritis.

Europos lygmeniu Komisija suorganizavo konsultacijas dėl klausimynų, bendrų tikslų projektų, į kuriuos įtraukiami pagrindiniai susiję dalyviai. Buvo nuolat konsultuojamasi su Europos jaunimo forumu[8], o taip pat naudojami ir kiti konsultavimosi būdai konferencijų su jaunimu metu (žr. 5.1 punktą). Atskiromis temomis ir, kai tai buvo tikslinga, buvo konsultuojamasi su jaunimo klausimuose bespecializuojančiais mokslininkais ir su Tarybai pirmininkaujančių šalių suorganizuotose konferencijose dalyvavusiu jaunimu.

Bendruosius tikslus dėl aktyvaus jaunimo dalyvavimo ir informavimo Komisija pasiūlė 2003 m. balandžio mėnesį[9], o 2003 m. lapkričio mėnesį[10]Taryba savo Rezoliucija juos patvirtino.

Bendrųjų tikslų dėl savanoriško veiklos[11] ir dėl geresnio susipažinimo su jaunimo reikalais ir geresnio jų supratimo[12] pasiūlymus Komisija priėmė 2004 m. balandžio mėnesį, jie turėtų tapti 2004 m. lapkričio Vadovų Tarybos rezoliucijų objektu.

Siekiant padėti ir palaikyti Tarybos priimtų bendrųjų tikslų įgyvendinimą, svarbus vaidmuo buvo skirtas jaunimo reikalų Generalinių direktorių posėdžiui, kuriame vyksta neformalus politinis dialogas ir derinimas.

Aktyvaus dalyvavimo vietos lygiu, informavimo, jaunimo įsipareigojimų ir jų pripažinimo temomis darbus pradėjo trys darbo grupės. Darbo grupių tikslas yra skatinti keitimąsi gerąja praktika, siekiant palaikyti ir pagreitinti nustatytų tikslų įgyvendinimą. Rezultatai bus panaudoti tikslų įgyvendinimui nacionaliniu lygiu ir ataskaitų, kurias valstybės narės įsipareigojo pateikti iki 2005 metų pabaigos, parengimui. Juos taip pat šių temų nagrinėjimui galės panaudoti Tarybos jaunimo grupė ir patys ministrai.

3.2. 14 bendrųjų AKM tikslų

Komisija pasiūlė keturiolika tikslų, iš kurių keturi yra susiję su geresniu susipažinimu su jaunimo reikalais ir geresniu jų supratimu, o dešimt yra tiesiogiai susiję su jaunimu:

- Siekdama sukurti palankias sąlygas aktyviam jaunimo pilietiškumui, Taryba patvirtino tris aktyvaus dalyvavimo tikslus, susijusius su jaunimo dalyvavimu vietos bendruomenės gyvenime, jų dalyvavime atstovaujamosios demokratijos procesuose ir dalyvavimo apmokymais.

- Jaunimo informavimui, kuris yra viena iš aktyvaus dalyvavimo sąlygų, Tarybos patvirtintuose trijuose tiksluose yra numatytas priėjimas prie informacijos, sistemų kokybė, kuo platesnio jaunimo rato įtraukimas į informacijos rengimą ir sklaidą.

- Visose valstybėse narėse skirtingais būdais vykdoma savanoriška veikla, o Europos savanorių tarnyba tampa vis populiaresnė programoje JAUNIMAS. Komisijos pasiūlytuose tiksluose siekiama plėtoti tokią veiklą, išsaugant jos įvairovę, pagerinti galimybę joje dalyvauti kuo didesniam dalyvių skaičiui ir ją skatinti bei labiau pripažinti jos teikiamą individualią ir kolektyvinę naudą.

- Politiniuose apmąstymuose ir veikloje turi būti remiamasi geresniu jaunimo reikalų supratimu ir geresniu jų išmanymu . Du pirmieji Komisijos pasiūlyti tikslai yra nukreipti į jau egzistuojančių žinių pirmiausiai, jaunimui svarbiausiomis temomis, o taip pat kitomis jaunimą dominančiomis temomis, nustatymą ir atnaujinimą, kiti du tikslai skirti metodų ir priemonių kokybės gerinimui bei mainų, dialogo ir tinklų kūrimo skatinimui.

3.3. AKM įgyvendinimo rezultatų apibendrinimas

Naujoji Europos bendradarbiavimo sistema tapo realybe, o Komisija įgyvendino visus savo prisiimtus įsipareigojimus. Jaunimo reikalai dabar yra viena iš politikos sričių, kurioje bendrauja ir bendradarbiauja visi sutelkti jos dalyviai.

Atvirojo koordinavimo metodo, kuris yra lankstus ir pritaikytas jaunimui, pasirinkimas suteikė galimybę parengti nuoseklų darbo planą ir nustatyti politinius veiklos prioritetus. Šiais Europos prioritetais taip pat yra remiamasi, nustatant nacionalinius prioritetus.

Šis darbo metodas suteikė galimybę sutelkti nacionalines institucijas ir padaryti jaunimui skirtą veiklą politiškai regimesnę. Tokiu būdu parengto darbo plano įgyvendinimo ritmas leido kiekvienai iš paeiliui pirmininkavusių šalių prisidėti prie tikslų įgyvendinimo proceso, už kurį atsakingo valstybės narės, aktyvinimo.

AKM jaunimui vis dėlto skiriasi nuo kitose srityse naudojamų atvirojo koordinavimo metodo tokiais aspektais:

- nustatyti tikslai yra tik kokybiniai ir šiame etape dar nėra vertinami skaitine išraiška („benchmarks“);

- už tikslų įgyvendinimą yra atsakingos valstybės narės ir jis nėra įtraukiamas į Europos lygmeniu koordinuojamus nacionalinius veiklos planus.

Nekvestionuojant pasirinkimų, kurie buvo būtini bendro sutarimo būdu įgyvendinant naująją bendradarbiavimo sistemą, reikėtų apsvarstyti reikalingos pusiausvyros tarp metodo lankstumo ir veiksmingumo klausimą.

Tai, kaip valstybės narės įgyvendins bendruosius tikslus, turi esminę reikšmę AKM sėkmei. Tam, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai, kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į savo situaciją, turėtų numatyti veiklos planą.

Konsultavimasis su jaunimu visais lygiais – Europos ir nacionaliniu – įvairiais procedūros etapais ( atsakymai į klausimynus, nacionalinės veiklos parengimas ir srebėsena, ataskaitos Komisijai ,...) turi esminę reikšmę.

4. JAUNIMO REIKALų REIKšMėS DIDINIMAS KITOSE POLITIKOS SRITYSE

Kai kurios politikos sritys turi didelę reikšmę jaunimui, jos yra įvardytos prioritetinėmis Baltojoje knygoje ir 2002 m. birželio mėnesio Tarybos rezoliucijoje: švietimas ir visą gyvenimą trunkantis mokymas, mobilumas, užimtumas ir socialinė integracija, kova su rasizmu ir ksenofobija, savarankiškumas, vykdant pilietines pareigas. Europos lygiu buvo vykdoma tokia veikla:

4.1. Visą gyvenimą trunkantis mokymas

Tarybos jaunimo grupė prisidėjo prie 2002 metų birželio mėnesio Tarybos rezoliucijos[13] dėl visą gyvenimą trunkančio mokymo, kurioje pripažįstama neformalaus lavinimo, gaunamo per nemokyklinę jaunimo veiklą, reikšmė.

Monitoringas buvo atliekamas įgyvendinant švietimo ir lavinimo sistemos[14] bei Kopenhagos deklaracijos dėl sustiprinto Europos bendradarbiavimo švietimo ir profesinio mokymo srityje[15] tikslų darbo programą.

Europos Komisijos atstovai kartu su Europos Tarybos[16] atstovais taip pat parengė bendrą darbinį dokumentą ir surengė tiriamąjį seminarą švietimo ir mokymo jaunimo reikalų srityje[17] pripažinimo ir patvirtinimo klausimais.

4.2. Užimtumas ir socialinė integracija

Tarybos jaunimo grupė prisidėjo prie Užimtumo komiteto veiklos, skirtos įvertinti jaunimo situaciją, siekiant persvarstyti Europos užimtumo strategiją ir jos pagrindines kryptis 2003 metais.

2004 m. gegužės mėn. Jaunimo taryba priėmė Rezoliuciją[18] dėl jaunimo ir socialinio aktyvumo, kurioje rekomenduojama, kad mažiau galimybių turintis jaunimas būtų laikomas prioritetu atvirojo koordinavimo metodo sistemoje, skirtoje kovai su socialine atskirtimi.

4.3. Kova su rasizmu ir ksenofobija

2004 m. gegužės mėn. Taryba priėmė deklaraciją dėl jaunimo požiūrio į rasizmą ir netoleranciją[19], kurioje numatytas veiklos planas iki 2005 m. pabaigos.

Komisija išplėtojo savo bendradarbiavimą su Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centru ir per programą JAUNIMAS palaikė daug kovos su rasizmu ir ksenofobija projektų, prisidėjo prie jaunimui skirtos Europos interneto svetainės prieš rasizmą ir ksenofobiją[20] sukūrimo.

4.4. Jaunimo savarankiškumas

2003 metų spalio mėnesį Komisija surengė seminarą jaunimo savarankiškumo tema, kuriame dalyvavo įvairių sričių ekspertai. Tai sudėtinga tema, kuri yra susijusi su ekonomine jaunimo nepriklausomybe, laisvu gyvenimo kelio pasirinkimu ir su asmeniniu vystymusi. Jaunimo savarankiškumas siejasi ir su kitomis politikos sritimis: švietimu, užimtumu, socialine apsauga ir finansiniu saugumu. 2004 m. gegužės mėnesį jaunimo reikalų generaliniams direktoriams buvo pasiūlytos vykdytinos veiklos rūšys, kurioms jie pritarė.

4.5. Geresnio jaunimo aspektų įvertinimo kitose politikos srityse rezultatų apibendrinimas

Baltojoje knygoje nustatytose prioritetinėse politikos šakose buvo skirtas ypatingas dėmesys tam, kad šiose srityse būtų atsižvelgiama į jaunimo klausimus.

Pradėtos iniciatyvos dabar sudarys galimybę sukurti ryšius, kurie palengvins reikalingą sąveiką tarp įvairių metodų, veiklos planų ir programų.

Pirmieji rezultatai yra optimistiniai, tačiau reikėtų padaryti tokias išvadas:

- reikia geriau žinoti jaunimo situaciją šios politikos atžvilgiu, norint joms daryti įtaką, todėl labai svarbu geriau susipažinti su jaunimo reikalais;

- reikalinga sutelkti visus atsakingus asmenis ir organizacijas (politikus, jaunimo organizacijas) visais lygiais (vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos) tam, kad būtų pasiektas realus veiksmingumas.

5. KITOS INICIATYVOS IR VEIKLA, VYKDOMA įGYVENDINANT BALTOJOJE KNYGOJE NUSTAYTUS PRIORITETUS

Be veiklos, numatytos pagal Tarybos Rezoliuciją, Komisija taip pat prisiėmė įsipareigojimus sustiprinti Europos politinę veiklą tokiose Baltojoje knygoje nustatytų prioritetų srityse:

5.1. Aktyvus dalyvavimas

Jaunimo aktyvus dalyvavimas yra politinis tikslas, sprendžiamas pasitelkiant AKM, tačiau tai taip pat yra vienas iš gero valdymo principų Europos lygiu. Šiuo požiūriu:

- Komisija pradėjo tiesioginį dialogą su jaunimu ir jaunimo organizacijomis kiekviename AKM procedūros etape.

- Kartu su Tarybai pirmininkaujančiomis šalimis surengtos konferencijos jaunimo aktyvaus dalyvavimo ir savanoriškos veiklos tema, padėjo užmegzti pastovų ir struktūrinį dialogą tarp jaunimo, institucijų ir politinių vadovų.

- Komisija palaikė iniciatyvas, kuriomis buvo siekiama įtraukti jaunimą į aktyvias diskusijas dėl Europos Konstitucijos ir į jos rengimą (YOUTH 2002, 2002 m. liepos mėnesio Jaunimo Konventas ).

Naujos, jaunimui skirtos veiklos organizavimui Komisija paskelbė du kvietimus teikti paraiškas bandomiesiems projektams aktyvaus dalyvavimo srityje[21] ir jų sujungimui į tinklą.

5.2. Informavimas

2003 m. rugsėjo 29 d. – spalio 5 d. buvo surengta Jaunimo savaitė[22], kuri leido išryškinti Europos lygiu ir valstybėse narėse vykdomą jaunimui skirtą politiką, o atskiri reginiai, vykę Europos Parlamente, Komisijoje ir visoje Europos teritorijoje – programos JAUNIMAS rezultatus.

Europos jaunimo internetinio puslapio[23] sukūrimas 2004 m. gegužės mėnesį vainikavo ilgalaikio darbo etapą, kuris įgalino pateikti Europos jaunimui prieinamą, naudingą ir kokybišką informaciją, kaip buvo numatyta Baltojoje knygoje.

5.3. Savanoriška veikla

2003 m. lapkričio mėnesį kartu su Tarybai pirmininkavusia Italija Komisija surengė konferenciją apie pilietines tarnybas Europoje, kurioje buvo numatyta sustiprinti bendradarbiavimą tarp tokių tarnybų Europos lygmeniu[24].

5.4. Geresnis jaunimo reikalų supratimas ir jų išmanymas

Komisija paskelbė dviejų Eurobarometro tyrimų rezultatus: 2001 metais – apie Sąjungos šalis[25], o 2003 metais – apie tuometines šalis kandidates[26], kurie patvirtino, kad jaunimas domisi Europa, bet tuo pačiu jaučia tam tikrą nepasitikėjimą tradicinėmis politinėmis institucijomis.

Mokslininkai, dirbantys jaunimo klausimų srityje, buvo įtraukti į Baltosios knygos, bendrųjų tikslų rengimą, pirmininkaujančių šalių organizuotas konferencijas ir savarankiškumo klausimais dirbančios grupės veiklą.

Susitarimas tarp Komisijos ir Europos Tarybos leido pasiekti pažangos kuriant duomenų bazę apie jaunimo politiką, bei parengti ir papildyti su AKM prioritetais susijusias analizes ir duomenis.

5.5. Nauja Europos programa jaunimui

2004 m. liepos 14 d. Komisija pasiūlė 2007–2013 metų laikotarpiui naują Europos programą jaunimui „VEIKLUS JAUNIMAS“. Naujoji programa užtikrins dabartinės programos tęstinumą, suteiks galimybę vykdyti naują veiklą, palaikančią politiniame bendradarbiavime nustatytus prioritetus, tokius, kaip aktyvus jaunimo dalyvavimas, padedantis būti pilietiškai aktyviems, savanoriškos veiklos plėtra ir parama studijoms ir tyrimams, reikalingiems geresniam jaunimo reiklų pažinimui.

6. IšVADOS

Komisija skatina Tarybą įvertinti Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos įgyvendinimo metu pasiektus rezultatus.

Komisija įgyvendino visus savo įsipareigojimus, prisiimtus išleidus Baltąją knygą. Buvo įdiegta nuosekli bendradarbiavimo sistema. Buvo plačiai sutelktas jaunimas, jaunimo organizacijos, valstybinės tarnybos ir Europos institucijos.

Tačiau Sąjunga jau dabar turi spręsti naujus uždavinius jaunimo reikalų srityje. Reikia stengtis neprarasti to naujo pakilimo, kurį paskatino Baltoji knyga. Naujoji Sutartis dėl Europos Sąjungos Konstitucijos po ratifikacijos pareikalaus imtis naujos veiklos, nes bendrai visuomenės kaita, o ypač jaunimo kaita, yra labai greita.

Todėl Komisija mano, kad yra tikslinga atkreipti Tarybos dėmesį į tokius aspektus:

- Reikia apmąstyti Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos prioritetus, kuriais remiantis būtų vykdoma politika jaunimo reikalų srityje tolimesniais metais (dabartinių prioritetų gilinimas, nauji prioritetai,...).

- Reikia iš naujo įvertinti atvirojo koordinavimo metodo lankstumo ir veiksmingumo pusiausvyrą.

- Atvirojo koordinavimo metodas turėtų padėti vykdyti veiksmingą veiklą valstybių narių lygmeniu, tam, kad ir toliau būtų užtikrinama pagalba jaunimui ir jis būtų įtraukiamas į šį procesą.

- Konsultavimasis su jaunimu nacionaliniu ir Europos lygiu turi būti nuolatinis, struktūrinis ir veiksmingas.

Komisija turi pateikti savo išvadas Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

[1] KOM(2001) 681 galutinis, 2001 11 21.

[2] KOM(2004) 101 galutinis, 2004 2 10.

[3] KOM(2004) 471 galutinis, 2004 7 14.

[4] OL C 168, 2002 7 13.

[5] 2002 4 19 ataskaita Nr. A5-0126/2002.

[6] OL C 149, 2002 6 21.

[7] Nuomonė Nr. 389, 2002 7 17.

[8] http://www.forumjeunesse.org/fr/ - Europos jaunimo forumas yra tarptautinė organizacija, sudaryta iš nacionalinių jaunimo tarybų ir tarptautinių NVO, atstovaujančių visos Europos jaunimo interesams. Tai vienintelė struktūra Europoje, kuri atstovauja jaunimo organizacijoms tarptautinėse institucijose: Europos Sąjungoje, Europos Taryboje bei Jungtinėse Tautose.

[9] KOM(2003) 184 galutinis, 2003 4 11.

[10] OL C 295, 2003 12 5.

[11] KOM (2004) 337 galutinis, 2004 4 30.

[12] KOM (2004) 336 galutinis, 2004 4 30.

[13] OL C 163, 2002 7 9.

[14] http://europa.eu.int/comm/education/policies/2010/et_2010_fr.html

[15] http:/europa.eu.int/comm/youth/youthweek/index_en.html

[16] http://www.coe.int/T/E/Cultural_Co-operation/Youth/2._Priorities/research_partnership.asp#TopOfPage

[17] http://www.training-youth.net/

[18] OL C […], […], p. […].

[19] Tarybos ir valstybių narių vyriausybių deklaracija, priimta Vadovų Taryboje dėl rasizmo ir netolerancijos jaunimo tarpe (9405/04, 2004 5 28).

[20] http://www.eumc.eu.int/eumc/index.php

[21] OL C/140 2003 6 14 ir OL C/113 2004 4 30.

[22] http:/europa.eu.int/comm/youth/youthweek/index_en.html

[23] http:/europa.eu.int/youth/

[24] http://europa.eu.int/comm/youth/whitepaper/post-launch/post_en_3.html#voluntary

[25] EB 55.1 „Europos Jaunimas 2001“.

[26] CCEB 2003 1 „Jaunimas šalyse kandidatėse“.