Briuselis, 3.9.2004

KOM(2004) 581 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Ekonominio valdymo stiprinimas ir Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo paaiškinimas

1. PERėJIMAS PRIE GERESNIO EKONOMINIO VALDYMO IR PATIKIMų VIEšųJų FINANSų

2004 m. birželio 18 d. Europos Vadovų Taryba priėmė Deklaraciją dėl Stabilumo ir augimo pakto ( angl . SGP), kurioje pabrėžiama, kad augimo potencialo didinimas ir patikimos biudžeto būklės užtikrinimas yra du Europos Sąjungos ir valstybių narių ekonominės ir fiskalinės politikos ramsčiai. Šis Komisijos komunikatas pateikiamas Europos Vadovų Tarybai patikinus, kad valstybės narės laukia Komisijos pasiūlymų dėl SGP įgyvendinimo stiprinimo ir paaiškinimo. Remiantis ankstesniame, 2004 m. birželio 24 d. komunikate „Viešieji finansai EPS – 2004“ išdėstytomis mintimis, valstybės narės supažindinamos su pasiūlymais dėl ES fiskalinės sistemos būsimos struktūros ir veikimo.

Reikėtų išsaugoti fiskalinės drausmės priežiūrą, nes jos veiksmingumas pasiteisino, ir užtikrinti jos griežtą įgyvendinimą. Todėl Sutarties nuostatos, tarp kurių reikalavimas, kad vyriausybės biudžeto deficitas ir skola neviršytų nurodytos atitinkamai 3 proc. ir 60 proc. BVP vertės, ir toliau išliks būtina fiskalinės sistemos atrama ir jos struktūros ramstis. Reikėtų vengti perviršinio deficito, o jam atsiradus tokią padėtį nedelsiant taisyti ir taip siekti išsaugoti kainų stabilumą bei užtikrinti viešųjų finansų subalansuotumą. Fiskalinė sistema yra bendrų taisyklių rinkinys, kuris turi būti vienodai taikomas visoms valstybėms narėms. Tačiau 25 šalių Europos Sąjungoje, kuriai būdingas didelis nevienalytiškumas ir įvairovė, ir turint omenyje penkerių metų EPS patirtį, praturtinta bendra sistema ir didesnis dėmesys jos taisyklių ekonominiam pagrindimui leistų geriau atsižvelgti į visos ES ekonominės padėties skirtumus. Dėl to siekiama padidinti esančios sistemos ekonominį pagrindimą ir tokiu būdu sustiprinti pasitikėjimą ir įgyvendinimą. Siekiama ne dabartinių taisyklių didesnio griežtumo ar lankstumo, bet didesnio jų veiksmingumo.

Į tai atsižvelgus, komunikate visų pirma nagrinėjama, kaip fiskalinė sistema, o ypač Stabilumo ir augimo paktas, galėtų pašalinti trūkumus, su kuriais iki šiol buvo susidurta, rekomendacijose labiau pabrėžiant ekonominę plėtrą ir daugiau dėmesio skiriant viešųjų finansų subalansuotumo išsaugojimui .

Antra, šiame komunikate dėmesys atkreipiamas į tai, kaip tarpusavyje geriau susieti ES ekonominio valdymo instrumentus, kad būtų sustiprintas fiskalinės politikos indėlis į ekonomikos augimą, ir remiama pažanga įgyvendinant Lisabonos strategiją . Trečia, komunikate siūloma, kaip būtų galima patobulinti sistemos įgyvendinimą.

Plėtodama šį požiūrį Komisija atsižvelgia į birželio 13 d. Europos Teisingumo Teismo nutarimą[1], kuriame išaiškinami atitinkami Komisijos ir Tarybos vaidmenys įgyvendinant ES fiskalinę sistemą. Nutarimas taip pat patvirtino, jog taisyklėmis paremta sistema geriausiai garantuoja, kad įsipareigojimai bus vykdomi ir kad visoms valstybėms narėms bus taikomos vienodos sąlygos.

2. Stabil UMO IR AUGIMO PAKTO PERORIENTAVIMAS

Penkerių metų Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo patirtis išryškino jo pagrindinį vaidmenį biudžeto koordinavimo procese. SGP padėjo pasiekti makroekonominio stabilumo – tą parodo esant dabartiniam nuosmukiui išryškėjusios palankios biudžeto tendencijos, kurias galima palyginti su praeities tendencijomis, kai po ekonomikos nuosmukio akivaizdžiai pablogėdavo pati biudžeto būklė. Tačiau per pastaruosius SGP įgyvendinimo metus susidarė įtampa, dėl kurios SGP neteko dalies patikimumo ir tapo prasčiau priimamas, atsirado institucinis neapibrėžtumas. Be to, sistemos įgyvendinimo patirtis išryškino kitas jos tobulinimo galimybes.

2004 m. birželio mėn. komunikate Komisija apsvarstė kelis SGP stiprinimo elementus : i) biudžeto būklės priežiūros srityje daugiau dėmesio skirti valstybės skolai ir subalansuotumui; ii) nustatant vidutinės trukmės tikslus siekti „beveik subalansuoto biudžeto arba biudžeto pertekliaus“, labiau atsižvelgti į kiekvienai šaliai būdingas aplinkybes; iii) įgyvendinant perviršinio deficito procedūrą, atsižvelgti į ekonomines aplinkybes ir naujausius pokyčius; iv) užtikrinti ankstyvuoju laikotarpiu taikytinas priemones, kuriomis siekiama ištaisyti netinkamas biudžeto tendencijas.

Stiprinant ir aiškinant sistemą, būtų labai svarbu užtikrinti deramą pusiausvyrą tarp galimos didesnės veiksmų laisvės prižiūrint ir koordinuojant fiskalinės politikos kryptis ir būtinybės išlaikyti taisyklėmis paremtą sistemą paprastą ir skaidrią. Sistema turi būti įgyvendinama visose šalyse sąžiningai ir nuosekliai, o ES piliečiams turi būti aiškiai suprantama. Todėl pasitvirtino, kad du formalūs ramsčiai – 3 proc. BVP neviršijantis deficitas ir 60 proc. BVP neviršijanti skola, yra vertybė ir toliau išlieka daugiašalės priežiūros pagrindas.

Sustiprintame Stabilumo ir augimo pakte galėtų būti apibrėžti biudžeto priežiūros principai ir bendrieji kriterijai, kuriais būtų grindžiama biudžeto koordinavimo sistema. Be to, elgesio kodekse, kuris yra peržiūrėto SGP priedas, galėtų būti įvardytos kitos daug konkretesnės ekonominės ir analitinės priemonės, padedančios įvertinti biudžeto priežiūros poveikį, kad jo įgyvendinimas būtų nuoseklus. Pagrindines peržiūrėto požiūrio sudėtines dalis galima apibrėžti taip:

i) Biudžeto būklės priežiūros srityje daugiau dėmesio skirti valstybės skolai ir subalansuotumui. Padidintas dėmesys subalansuotumui reiškia, kad turės būti stiprinama tiek dabartinės skolos, tiek veiksnių, galinčių daryti įtaką jos vidutinės trukmės ir ilgalaikei dinamikai, raidos priežiūra. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad išaugęs dėmesys skolos raidai papildytų esamą griežtą požiūrį į deficito raidą.

Dėl padidinto dėmesio valstybės skolai ir viešųjų finansų subalansuotumui formuluojami trys pasiūlymai peržiūrėti SGP: nustatyti kiekvienai šaliai būdingus vidutinės trukmės biudžeto tikslus (žr. ii įtrauką), padaryti Sutarties skolos kriterijų veiksmingą ir perviršinio deficito procedūroje apibrėžti koregavimo būdą inter alia pagal subalansuotumo rizikų laipsnius (žr. iii įtrauką).

Dėl skolos kriterijaus Stabilumo ir augimo pakte galėtų būti paaiškinta, kuo remiantis reikėtų vertinti Sutarties nuostatą dėl skolos mažinimo „patenkinamo tempo“. Apibrėžiant reikalingą skolos mažinimo normą, reikėtų atsižvelgti į būtinybę užtikrinti pagrįstą skolos santykį, kol dar senstančios visuomenės poveikis nedaro visos įtakos, ir į kiekvienai šaliai būdingus pradinius skolos dydžius ir galimas augimo sąlygas. Pastarąsias galbūt turėtų papildyti papildomų veiksnių, susijusių su gyventojų senėjimu ir sąlyginiais įsipareigojimais, įvertinimas.

Svarbia sudėtine dalimi būtų „skolos mažinimo patenkinamo tempo“ apibrėžimas, nes tai užtikrins, kad per priimtiną laikotarpį bus pasiektas pagrįstas skolos santykis. Kasmet skolos raida gali būti įvertinama pagal šią pavyzdinę mažinimo normą, bet atsižvelgiant į kiekvienai šaliai būdingas tuometines augimo sąlygas. Iš tikrųjų, jei augimas yra mažesnis už galimą, lėtesnis skolos mažinimo tempas būtų suderinamas su sistemos reikalavimais, ir būtų priešingai, jei augimas būtų didesnis nei galimas.

Be perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo reikia daugiau žinoti apie veiksnius, kurie daro įtaką ilgalaikiam viešųjų finansų subalansuotumui, pavyzdžiui, pensiniai ir sąlyginiai įsipareigojimai bei turtas. Juos suvokiant giliau, bus lengviau juos geriau integruoti į fiskalinę sistemą. Aiškiau suvokiant skolos ir deficito skaičių neatitikimus, būtų lengviau apibrėžti biudžeto tendencijas.

ii) Nustatant vidutinės trukmės tikslus siekti „beveik subalansuoto biudžeto arba biudžeto pertekliaus“, labiau atsižvelgti į kiekvienai šaliai būdingas aplinkybes. Tarp Sutarties nuostatas papildančių vidutinės trukmės tikslų numatomi du pagrindiniai uždaviniai. Visų pirma, tokiu būdu siekiama suteikti pakankamai laisvės spręsti biudžeto deficito klausimą, nepažeidžiant 3 proc. nurodytos vertės sulėtėjus ekonomikai ir nepereinant prie prociklinės fiskalinės politikos. Antra, vidutinės trukmės tikslų laikymasis leidžia sumažinti valstybės skolą BVP normos atžvilgiu, taip pat pasirengti poveikiui, kurį senstanti visuomenė darys biudžetui. SGP taip ir liko tiksliau neapibrėžtas darbartinis vidutinės trukmės biudžeto tikslas siekti „beveik subalansuoto biudžeto arba biudžeto pertekliaus“, o tuo tarpu daugumai valstybių narių šiuo metu reikia subalansuoto biudžeto, kuris kiekvienais metais cikliškai pataisomas viso ciklo metu. Atsižvelgiant į 25 valstybių narių ES išaugusią ekonominę įvairovę, netiktų ir nebūtų racionalu ekonominiu požiūriu nustatyti vienodus tikslus visoms šalims.

Be to, kad siekiama neviršyti aukščiausios nurodytos deficito vertės, vidutinės trukmės biudžeto tikslas galėtų būti nustatomas pagal dabartinius skolos dydžius, atsižvelgiant į jų kitimą vidutinės ar ilgos trukmės laikotarpiais. Faktiškai vidutinės trukmės tikslas būtų daug griežtesnis (beveik subalansuotas arba perteklinis biudžetas), kuo didesnė skola. Reikėtų vengti padėties, kai esant įprastinėms sąlygoms, biudžetas viršytų nurodytą 3 proc. vertę. Tačiau tose šalyse, kuriose deficitas bus nedidelis, rizika viršyti 3 proc. padidės esant ekonomikos nuosmukiui.

Įvertinant nuokrypį nuo vidutinės trukmės tikslo arba būdą jam pasiekti, galima būtų atsižvelgti į kitus veiksnius, tarp kurių galimas ekonomikos augimas, infliacija, esantys numanomi įsipareigojimai, susiję su senstančia visuomene, struktūrinių reformų poveikis arba papildomų grynųjų investicijų poreikis.

Galiausiai reikėtų pabrėžti, kad apibrėžimo tinkamumas ekonominiu požiūriu ir jo sudėtingumas akivaizdžiai susiję. Formuluojant gaires, kaip nustatyti vidutinės trukmės tikslus ir įvertinti nuokrypį nuo jų, šį aspektą reikėtų kruopščiai išnagrinėti.

iii) Įgyvendinant perviršinio deficito procedūrą, atsižvelgti į ekonomines aplinkybes ir naujausius pokyčius. Tai galėtų būti padaryta iš esmės dviem procedūros aspektais:

- užsitęsusiu vangaus augimo laikotarpiu remtis išimtinių aplinkybių straipsniu. Dabartinėje ES fiskalinėje sistemoje nenumatytas atvejis, kai ekonominis augimas lėtas, bet vis dėlto teigiamas. Pagerėjimą šia prasme galima pasiekti pergalvojus koregavimo būdą, kai tik šalies deficitas viršija 3 proc. (žr. toliau tekste), ir (arba) iš naujo apibrėžus išimtinių aplinkybių straipsnį. Esant dabartinei sistemai, dėl užsitęsusio vangaus augimo laikotarpio, kuris veda link apčiuopiamo susikaupusios produkcijos sumažėjimo, o deficitą – link 3 proc. BVP, nebus taikomas išimtinių aplinkybių straipsnis, kuris neleistų valstybėms narėms pasiekti deficito perviršio.

Sutartyje numatomos tam tikros bendrųjų principų išimtys, pagal kurias šalys, fiksuojančios nurodytas vertes viršijantį deficitą arba skolas, turėtų būti laikomos perviršinį deficitą turinčiomis šalimis. Yra sudėtinė sąlyga (kai deficitas yra išimtinis ir laikinas bei artimas nurodytai vertei), kuri gali pateisinti tokią išimtį. Reglamente Nr. 1467/97 šios išimtys – kas susiję su deficito procedūros taikymu, išsamiai išdėstomos, gana giežtai nustatant išimtinių aplinkybių straipsnio taikymo sąlygas. Reglamente būtent numatoma, kad šis straipsnis būtų taikomas tik esant neigiamam augimui ir nebent tada, kai pastarasis yra didelis (-2 proc.), o tada reikalaujama, kad šalys pateiktų pagrindžiančius įrodymus. Tais laikotarpiais, kai augimas vis dar teigiamas, bet per užsitęsusį laikotarpį labai žemas, ir kai toks augimas yra netikėtas, padėtį galima būtų pagerinti iš naujo apibrėžtus didelį ekonominį nuosmukį bei paaiškinus „nuosmukio staigumą“ ir „su ankstesnėmis tendencijomis susijusį susikaupusį produkcijos sumažėjimą“. Ir toliau būtų taikomos kitos dvi sąlygos (deficitas yra laikinas arba artimas nurodytai vertei).

Bet kokie šio straipsnio apibrėžimo pakeitimai turėtų būti nagrinėjami kartu su koregavimo būdo pakeitimais, kurie taip pat svarbūs esant užsitęsusiam sulėtėjimui. Pagrindinis skirtumas, kai į užsitęsusį sulėtėjimą atsižvelgiama išplečiant išimtinių aplinkybių straipsnį, o ne koregavimo būdu, yra tas, kad išplėsdama išimtinių aplinkybių sampratą, šalis, kuri pažeidžia nurodytą 3 proc. vertę, nebus tarp šalių, kurioms taikoma perviršio deficito procedūra, ir todėl neturės didinti priežiūros, kurią tokia procedūra sąlygotų, o tai reikštų pavojų, kad būtinos priežiūros nebus reikiamu laiku.

- Kiekvienai šaliai leisti imtis jai būdingų priemonių taisant perviršinį deficitą (koregavimo būdo). Pagal šiuo metu galiojančias taisykles valstybė narė, kurios deficitas viršija 3 proc. BVP, turi jį pataisyti „per metus nuo tokio deficito nustatymo, nebent atsirastų ypatingų aplinkybių“ (Tarybos reglamento Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalis). Reglamente nustatomi kiti galutiniai terminai, o ypač veiksmingoms priemonėms, kurių reikia imtis (per keturis mėnesius nuo procedūros taikymo pradžios), ir poveikio priemonėms, jei valstybė narė nesilaiko Tarybos sprendimų (per dešimt mėnesių nuo procedūros taikymo pradžios).

Vienas galutinis terminas perviršiniam deficitui pataisyti visais atvejais yra iš esmės ribotas, nes neišskiriamos šalys, kurių ciklinė raida skiriasi, ir šalys, kurių skola skiriasi. Dėl to gali būti duoti klaidingi patarimai, pavyzdžiui, reikalaujama vykdyti per griežtą prociklinę koregavimo politiką arba kurti iniciatyvas perėjimui prie vienkartinių operacijų, kad būtų įmanoma laikytis galutinių terminų.

Nustatant tinkamą koregavimo būdą, SGP reikėtų geriau atsižvelgti į valstybės narės, pažeidžiančios 3 proc. nurodytą vertę, ekonomines ir pagrindines sąlygas. Tai reiškia, kad perviršinio deficito procedūra vis dėlto bus pradėta taikyti, kai tik šalis viršys nustatytą vertę, ir bus tikimasi, kad pataisymas bus spartus. Tačiau pataisymo tempas galėtų skirtis visose šalyse, tinkamą koregavimo būdą apibrėžus remiantis ekonominėmis sąlygomis ir skolos dydžiais. Įvertinant padėtį reikėtų atsižvelgti į perviršinio deficito priežastis ir politikos krypčių tinkamumą. Iš esmės Sutarties sistemoje galima būtų paieškoti skirtingų požiūrių. Pirmoji galimybė – ir toliau laikyti „metus po nustatymo“ pagrindine pataisymo nuostata, leidžiant šalims rinktis ilgesnį koregavimo būdą, apibrėžus SGP ypatingų aplinkybių straipsnį. Pagal antrąjį požiūrį pagrindine nuostata taps konkretūs kiekvienos šalies galutiniai terminai. Visais atvejais bus svarbu nustatyti maksimalų perviršinio deficito pataisymo terminą, nenukrypstant blogos politikos link.

Be to, reikėtų iš naujo apsvarstyti priežiūros vykdymo galutinius terminus, siekiant juos labiau priderinti prie nacionalinio biudžeto sudarymo proceso. Stabilumo ir konvergencijos programų įvertinimas turėtų tapti pagrindiniu veiksniu vertinant biudžeto raidą ir politikos priemones. Ir toliau vadovaujantis principu, kad šalyse pagal perviršinio deficito procedūrą vykdoma sustiprinta priežiūra, garantuojama, kad daugiau dėmesio bus skiriama metiniams koregavimo būdo programų įvertinimams ir galbūt bus prisidėta prie dabartinės procedūros supaprastinimo.

Padidintas dėmesys skolai taip pat turėtų sustiprinti pastangas vykdyti patikimas politikos kryptis tinkamu laiku, spartinant skolos sumažinimą. Skolos paisymas apibrėžiant tinkamą koregavimo būdą taisant perviršinį deficitą naudingas šalims, kurios neseniai skolą sumažino iki priimtinos vertės, nes tai suteikia daugiau laisvės blogaisiais laikotarpiais.

iv) Užtikrinti ankstyvuoju laikotarpiu taikytinas priemones, kuriomis siekiama ištaisyti netinkamas biudžeto tendencijas. Rengimosi šiuo metu užsitęsusiam ekonomikos sulėtėjimui patirtis išryškino poreikį vykdyti patikimas ir ciklo atžvilgiu simetriškas politikos kryptis, o gerais laikotarpiais pasiekti perteklius. Biudžeto priežiūros sistema turėtų užtikrinti tinkamą kitų šalių spaudimą, kad būtų pasiekti vidutinės trukmės tikslai. Tam SGP turėtų būti dar kartą įtvirtintas įsipareigojimas vykdyti simetrišką fiskalinę politiką ciklo metu, siekiant pasirengti senstančios visuomenės poveikiui, sukurti pakankamai galimybių spręsti ekonomikos sulėtėjimo klausimus ir užtikrinti tinkamų politikos krypčių derinį viso ciklo metu. Atnaujinti ir bendri įsipareigojimai siekti šių tikslų turėtų sustiprinti SGP priitinumą valstybėse narėse.

Veiksmingas kitų šalių vykdomas peržiūros mechanizmo darbas prevencinėje fiskalinės priežiūros dalyje yra labai svarbus siekiant tinkamų politikos ir biudžeto rezultatų ir tokiu būdu išvengiant poreikio imtis vykdyti SGP numatytas poveikio priemones.

Galimybė Komisijai tiesiogiai pateikti ankstyvąjį perspėjimą (žr. 4 punktą) turėtų leisti pakankamai anksti duoti ženklą apie poreikį imtis priemonių, kuriomis būtų taisoma netinkama biudžeto raida net geruoju laikotarpiu ir kai deficitas nebūtinai yra artimas 3 proc.

Be to, reikėtų daug veiksmingiau pasinaudoti BEPG sprendžiant tinkamos politikos klausimus geruoju laikotarpiu. Prireikus galėtų būti paskelbtos rekomendacijos dėl BEPG įgyvendinimo, jei biudžeto politikų vykdymas pasirodytų su jomis nesuderinamas.

Jei valstybės narės politika keltų pavojų, kad nebus laikomasi Sutartyje nurodytų verčių arba viešųjų finansų subalansuotumo, ankstyvojo perspėjimo sistema turėtų būti panaudota laiku.

3. BIUDžETO POLITIKų KOORDINAVIMAS

Į ES fiskalinės politikos priežiūrą žvelgiant plačiau, drausmines nuostatas taip pat reikėtų svarstyti ES lygiu kartu su kitomis sudėtinėmis dalimis: ekonomikos ir biudžeto politikos kryptys turėtų nustatyti tinkamus ekonomikos reformų, inovacijų, konkurencingumo ir privataus investavimo stiprinimo bei vartojimo prioritetus. Tai prisidėtų prie pažangos siekiant Lisabonos strategijoje nustatytų ekonominių tikslų.

Sustiprinus ryšį tarp Bendrųjų ekonominės politikos gairių (BEPG), SGP ir nacionalinių biudžeto procesų būtų veiksmingiau koordinuojamos ekonominės politikos kryptys. Konkrečiai, peržiūrėjus SPG prevencinės dalies tvarkaraštį, susijusį su stabilumo ir konvergencijos programų pateikimu ir įvertinimu, supaprastinta ir veiksmingesnė Europos lygio priežiūra galėtų padėti vykdyti nacionalines politikos kryptis, o pastarosios būtų labiau suderintos su nacionaliniu biudžeto procesu.

Turėtų būti sustiprintas Stabilumo ir konvergencijos programų vaidmuo. Visų pirma, jos galėtų išdėstyti vidutinės trukmės biudžeto strategiją naujoms vyriausybėms, kurios po rinkimų gavusios atitinkamus įgaliojimus pradėjo darbą. Tokiu atveju atnaujinus šią programą, dar metų pradžioje galima būtų vykdyti ex-ante kontrolę. Tai leistų vyriausybėms rengiant nacionalinius biudžetus atsižvelgti į BEPG ir programose numatytas alternatyvas. BEPG įgyvendinimo įvertinimas kitų metų pradžioje užbaigtų metinį ciklą ir nustatytų naujojo ciklo pradžią.

Yra keletas tokio ekonominės politikos kalendoriaus peržiūrėjimo privalumų. Pirma, Stabilumo ir konvergencijos programų perorientavimas link strateginio planavimo ir tolyn nuo metinio biudžeto sąskaitos aprašymo padidintų dėmesį vykdymui vidutinės trukmės laikotarpiu. Antra, tinkamas ES ekonominės politikos pusmetis , didinant Europos ir nacionalinių lygių sąveiką prieš kitų metų biudžeto projekto rengimą, turėtų sustiprinti valstybių narių dalyvavimą koordinuojant ES politiką, taip palengvindamas bendrų krypčių laikymąsi formuojant šalies vidaus politiką. Trečia, šis poslinkis galėtų suteikti galimybę geriau įtraukti nacionalinius parlamentus ir ankstyvuoju daugiamečio biudžeto sudarymo planavimo laikotarpiu – tikėtina, kad tai padidins ES fiskalinės sistemos veiksmingumą. Galiausiai tai galėtų leisti sustiprinti tiek BEPG, tiek programų įgyvendinimo įvertinimą susiejant metų pabaigoje padarytas analizes apie ką tik patvirtintas biudžeto pagrindines sudėtines dalis su BEPG išdėstytomis rekomendacijomis tiek dėl viešųjų finansų kokybės, tiek dėl kitų su biudžetu susijusių rekomendacijų aspektų.

4. ĮGYVENDINIMO PAGERINIMAS

Atnaujintas taisyklių ir ES procesų planas sustiprintų sistemos ekonominį pagrindimą, didindamas jos patikimumą ir priimtinumą valstybėms narėms. Papildomų klausimų apie ekonominės ir biudžeto priežiūros prevencinių, draudimo ir korekcinių aspektų funkcionavimo ir jų santykių su institucine sistema sprendimas taip pat prisidės prie sustiprinto bendrų taisyklių įgyvendinimo. ES sistemos ir su ja susijusių gairių bei rekomendacijų įgyvendinimą galima būtų pagerinti tiek nacionaliniu, tiek Bendrijos lygiais, aiškinant apie įvairių institucijų atitinkamus vaidmenis, didinant nacionalinių biudžeto procedūrų veiksmingumą ir visų nacionalinių dalyvių įtraukimą. Vis dėlto įgyvendinimas pagal Sutarties nuostatas, kaip ir jų politinis įsipareigojimas daryti visą deramą spaudimą kitoms šalims, išlieka valstybių narių rankose.

Komisija remia Sąjungos tikslus, vykdo Sutarties ir valstybių narių Tarybos rekomendacijų laikymosi stebėseną ir siūlo arba rekomenduoja Tarybai atitinkamas priemones. Teisinės sistemos nustatytose veikimo laisvės ribose Taryba, pasinaudodama politiniu pripažinimu, priima galutinį sprendimą dėl bendros politikos gairių apibrėžimo arba dėl to, kiek ir kaip Tarybos rekomendacijos turėtų būti vykdomos, siekiant priversti ištaisyti dideles klaidas. Šiuos principus dar kartą patvirtino 2004 m. liepos 13 d. Teismo nutarimas. Su naująja Konstitucija įvestos nuostatos, pavyzdžiui, ankstyvasis perspėjimas, kurį Komisija pateikia tiesiogiai , ir Tarybos sprendimai, kuriais įgyvendinama perviršinio deficito procedūra, grindžiama Komisijos pasiūlymais, o ne rekomendacijomis, tiek sustiprina ekonominio valdymo sistemą, tiek paaiškina papildomus Komisijos ir Tarybos vaidmenis.

Fiskalinės sistemos įgyvendinimas ir jos stabilumas taip pat priklauso nuo fiskalinės statistikos kokybės, savalaikiškumo ir patikimumo bei vyriausybės biudžeto būklės įvertinimo. Pagerinta pranešamų duomenų stebėsena ES lygiu prisidės prie šio tikslo: po 2004 m. birželio 2 d. Ekofino tarybos išvadų Komisija parengs minimalius Europos institucinių statistikos institucijų įsteigimo standartus. Turi būti užtikrintas nacionalinių statistikos institucijų statuso ir prerogatyvų bei jų užduoties garantuoti patikimumą ir statistikos poreikių tenkinimo savalaikiškumą suderinamumas. Visiškas skaidrumas leis finansų rinkoms geriau įvertinti skirtingų valstybių narių kreditų patikimumą.

Biudžeto koordinavime draudimo elementai, grindžiami kitų šalių spaudimo panaudojimu kaip poveikio priemonės, kurias papildo didelė finansinių baudų tikimybė, sudaro pagrindinę ES finansų sistemos dalį.

Galėtų būti sustiprintas kitų šalių spaudimo veiksmingumas , atgrasant valstybes nares nuo jų teisinių įsipareigojimų nesilaikymo, jas įvardijant, sugėdijant, o prireikus apkaltinant. Visuomenei suvokiant nepatikimas šalies vidaus ekonomines politikas, išaugtų reputacijos išlaidos, stimuliuodamos atitinkamas priemones ir tuo pačiu sumažindamos deficitu pagrįstą kilimą, pavyzdžiui, dėl rinkimų ciklo. Veikimas per reputacijos išlaidas link viešosios nuomonės ar finansų rinkų dabartinėje sistemoje yra ribotas, kaip parodė pastarojo laikotarpio patirtis. Tačiau sustiprinus atgrasymo priemonių veikimą ir kitų valstybių spaudimą Taryboje, fiskalinių politikų koordinavimas itin pagerėtų.

Reikėtų numatyti priemones, kurios sąlygotų valstybių narių biudžeto politikų didesnį skaidrumą ir atskaitomybę . Europos lygiu tai būtų galima įgyvendinti visų pirma didinant priežiūros skaidrumą. Komisija jau pradėjo dirbti šia kryptimi nuo praėjusių metų rinkdama ir skelbdama daugiausia informacijos, susijusios su stabilumo ir konvergencijos programų įvertinimu, bet taip pat su perviršinio deficito procedūros įgyvendinimu. Komisija gali imtis kitų priemonių didindama skleidžiamos informacijos kiekybę ir kokybę bei didindama kitų šalių spaudimą valstybėms narėms. Pavyzdžiui, Komisija gali reguliariai pateikti savo biudžeto būklės įvertinimą Europos Parlamentui tam, kad paskatintų svarstymus. Tokiu būdu Europos Parlamentas galėtų prisidėti prie visuomenės informuotumo.

Yra geresnis būdas perkelti Europos įsipareigojimus į nacionalinį lygį. Sutartis tinkamai pripažįsta nacionalinių biudžeto institucijų svarbą ir procedūras vykdant patikimas biudžeto politikos kryptis, tad ragina valstybes nares „užtikrinti, kad nacionalinės procedūros biudžeto srityje užtikrintų, kad jos įvykdys savo įsipareigojimus“[2]. Biudžeto institucijos turėtų tinkamai atspindėti kiekvienai šaliai būdingą konstitucinę ir institucinę struktūrą.

Šiomis sąlygomis vaidmuo, kurį vaidina nacionaliniai partneriai kai kuriose valstybėse narėse vykdydami stebėsenos funkciją, kurią vykdo Komisija ES lygiu, atrodo tiesiogiai susijęs. Sekdamos sėkmingais nacionalinių įstaigų kaip nepriklausomų institucijų, kurios vykdo nacionalines biudžeto ir ekonomikos politikos kryptis, pavyzdžiais ir viešai pateikdamos požiūrius dėl jų įgyvendinimo, valstybės narės turėtų apsvarstyti, kiek šios institucijos galėtų įsilieti į nacionalinių institucijų kūrimą. Be to, glaudesnis nacionalinių parlamentų dalyvavimas koordinavimo procese galėtų padėti paremti atskaitomybę valstybių narių lygiu ir tokiu būdu padidinti kitų šalių spaudimo efektyvumą.

* * *

Per ateinančius mėnesius Komisija, pasitarusi su valstybėmis narėmis, toliau plėtos šias mintis, kad jas būtų galima praktiškai įgyvendinti. Tada Komisija pateiks teisės aktų pasiūlymus, kaip įgyvendinti šias nuostatas dėl ekonominio valdymo, kurios prisidės prie patikimų viešųjų finansų išsaugojimo, stiprinimo ir ES ekonominio augimo potencialo didinimo.

[1] Europos Teisingumo Teismo nutarimas byloje C-27/04 Europos Bendrijų Komisija prieš Europos Sąjungos Tarybą.

[2] EB sutarties 20 protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo 3 straipsnis.