KOMISIJOS KOMUNIKATAS - Mokslas ir technologijos - Kelias į Europos ateitį - Europos Sąjungosmokslinių tyrimų rėmimo politikos gairės

1. LISABONA IR MOKSLINIAI TYRIMAI

1.1. Europos tyrimų erdvė ir "3% nuo BVP tikslas

1. Moksliniai tyrimai, technologijų tobulinimas ir naujovių taikymas yra zinių ekonomikos pagrindas, svarbiausias įmonių konkurencingumo ir uzimtumo didinimo veiksnys. Dėl sios priezasties Komisija pranesime apie ES būsimąjį biudzetą [1] kaip vieną is savo svarbiausių tikslų nurodė Europos mokslinių tyrimų rėmimą ir pasiūlė padidinti jiems skirtą ES biudzeto dalį: visoms veikloms [2] jis turėtų padvigubėti.

[1] ,Bendros ateities kūrimas - issiplėtusios Europos Sąjungos politiniai pokyčiai ir biudzetinės priemonės 2007-2013 m.", COM (2004) 101, 2004 2 10.

[2] Įskaitant veiklą kosminės erdvėsir saugumo srityse.

2. 2000 m. kovo mėn. Lisabonoje įvykusi Vadovų Taryba pranesė apie Europos mokslinių tyrimų erdvės iniciatyvą, kurioje pateiktos Europos tyrimų vykdymo rekomendacijos. 2002 m. kovo mėn. Barselonos Europos Vadovų Taryboje buvo nutarta iki 2010 m. Europos mokslinių tyrimų biudzetą padidinti iki 3% nuo bendro vidaus produkto (BVP): du trečdalius sios sumos turi skirti privatus sektorius, vieną trečdalį - vyriausybės. Šiandien Europos Sąjungos moksliniams tyrimams skiriama 2% nuo BVP, ES atsilieka nuo JAV (ten tyrimams skiriama 2,8% nuo BVP) ir Japonijos (tyrimams skiriama virs 3% nuo BVP).

3. Taigi norint pasiekti Lisabonos tikslus, yra būtina stiprinti mokslinius tyrimus Europos lygmeniu.

1.2. Europos mokslinių tyrimų stiprinimas

4. Moksliniai tyrimai tampa vis brangesni, nes jie sudėtingėja per 20 metų vieno vaisto sukūrimo islaidos padidėjo daugiau nei dvigubai, o vienos naujos mikroelektroninės detalės sukūrimo kaina - daugiau nei 10 kartų. Yra įvairių su tyrimais susijusių poreikių, kurių atskira valstybė narė negali veiksmingai patenkinti.

5. Įgyvendinant Europos pramonės politiką, ypač tokiuose konkurencinguose sektoriuose, kaip informacinės ir komunikacijų technologijos, biotechnologijos ir nanotechnologijos, aeronautikos arba vandenilio energijos technologijos, būtina Europos mastu sutelkti mokslinių tyrimų pajėgas. .

6. Pripazinta, kad Europoje atliekami tyrimai turi ,Europos pridėtinę vertę", kurią sudaro veiksmų sutelktumas įvairiose srityse:

- isteklių ,kritinės masės" sukaupimas, ypač ekonomikos augimą lemiančiose srityse, pavyzdziui, mikroelektronikos, telekomunikacijų, biotechnologijų ir aeronautikos [3];

[3] Pavyzdziui, projektas skirtas priartėjimo ir nusileidimo technikai gerinti.

- kompetencijos skatinimas esant Europinio lygmens konkurencijai ir tarptautiniam bendradarbiavimui: pavyzdziui, neuroprionų tinklas apima 52 laboratorijas, kurių tikslas - tirti uzkrečiamą spongiforminę encefalopatiją;

- ,katalizės" metodo taikymas nacionalinėms iniciatyvoms ir geresnis valstybių narių veiksmų koordinavimas srityse, kurios aktualios kai kurioms salims (gamtos stichijų pavojus) arba yra susijusios su visomis valstybėmis (klimato kaita) [4].

[4] Turintis 2,2 mln. eurų biudzetą tyrimas augalų genomo srityje koordinuoja 12 nacionalinių programų, kurios is viso sudaro 133 mln. eurų; atitinkamai mikronanotechnologijų tyrimmams tenka 2,5 mln. eurų ir 139 mln. eurų.

7. Europos finansavimo didinimas padėtų pasiekti ,3% nuo BVP tikslą", kurį ES įgyvendina naudodama Veiksmų planą [5], apimantį daug papildomų priemonių skirtųprivačioms investicijoms į mokslinius tyrimus didinti [6].

[5] ,Investicijos į tyrimus: Europos veiksmų planas", COM (2003) 226, 2003 6 4.

[6] Priemonės susijusios su tyrimų ir inovacijų apmokestinimu, pavyzdziui, ,tyrimų mokesčių kreditavimas", kuris gali būti taikomas Europos lygiu.

8. Pirmiausia to siekiama veiklą finansuojant is ES biudzeto ir valstybių narių nacionalinių biudzetų (tam tikrose srityse ir tam tikrose valstybėse Sąjungos parama atitinka papildomą nacionalinę paramą). Is esmės tai reiskia, jog nacionalinis finansavimas dėl to neturi proporcingai mazėti - to neturi leisti politinis valstybių narių įsipareigojimas bei ES pavyzdys.

9. Sutelktos pastangos ES lygmeniu visų pirma sukels stiprų ir specifinį sverto efektą privačioms investicijoms tyrimų srityje. Europos įmonės į tyrimus investuoja maziau nei tokios pat Amerikos ir Japonijos įmonės. Daznai jos investuoja uz Europos ribų [7]. ES teikiamas finansavimas gali paskatinti jas daugiau investuoti Europoje, taip prisidedant prie:

[7] Pavyzdziui, Europos farmacijos kompanijos yra linkusios sutelkti savo investicijas į tyrimus JAV, paprastai didziuosiuose Rytų pakrantės universitetuose.

- didelių technologinių projektų rengimo, kurie Europos mastu apjungtų įmones ir universitetus, ir į kuriuos būtų ziūrima tik ES mastu;

- zmogiskųjų isteklių stiprinimo: atsizvelgiant į ,3% nuo BVP tikslą", siekiama mokslininkų skaičių Europoje padidinti iki 8 tyrėjų 1000 aktyvių asmenų kaip Jungtinėse Valstijose (siandien 1000 aktyvių asmenų tenka 6 mokslininkai);

- kritinės masės ,kompetencijos centrų" [8], galinčių pritraukti privačias investicijas, steigimo.

[8] r. Komisijos komunikatą ,Universitetų vaidmuo zinių Europoje", COM (2003) 58, 2003 2 5.

1.3. Kompetencija ir inovacijų diegimas - Europos pramonės konkurencingumą didinančios priemonės

10. Viena is Lisabonos darbotvarkės vykdymo sąlygų yra gerai matomų Europos kompetencijos centrų, pasirengusių tarptautiniam bendradarbiavimui ir pritraukiančių geriausius visų salių mokslininkus, kūrimas. Tai būtina, siekiant sustiprinti Europos vaidmenį pasaulio technologijų rinkoje ir inicijuojant tyrimus globalioms problemoms spręsti. Es turi padėti kurti tokius centrus skatindama kompetenciją per paramą bendradarbiavimui bei konkurencijos didinimą Europos lygmeniu.

11. Europa neturi pakankamai pajėgumų zinias paverstiprekėmis ir paslaugomis, ypač jas komercializuoti taip, kad jos būtų ekonomiskai sėkmingos. Europos įmonės registruoja 170 patentų per metus vienam milijonui gyventojų, palyginti su 400, kuriuos uzregistruoja Amerikos kompanijos. Komercinis Europos Sąjungos deficitas aukstųjų technologijų gaminiams yra apie 23 mlrd. eurų per metus [9].

[9] Europos Komisija ,Mokslo ir technologijų statistika Europoje", 2003 m. leidimas.

12. Šiandien ES vykdo daugelį veiklų remiant tyrimus smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse ir jų pačių labui; , plėtojant rizikos kapitalo fondus, mokslo ir technologijų parkus, inkubatoriuss ir regionines inovacijų politikas; perduodant technologijas ir valdant intelektinę nuosavybę bei patentus Šios veiklos turi būti racionalizuotos ir perskirstytos į nuoseklią būtinų isteklių visumą. Šiuo tikslu bus pradėti kitos bendrosios programos rengimo darbai.

1.4. Europos Sąjungos bendrosios tyrimų programos supaprastinimas

13. ES 6-oji bendroji. programa (2002-2006 m.) mokslui ir technologijoms (MTP) remti sulaukė didziulio atsako. Iki siol is viso yra pateikta 28 000 paraiskų atlikti tyrimus, apimančių 150 000 institucijų is 50 salių. 200 didelių tarptautinių mokslinių tyrimų tinklų ir projektų buvo pradėti tokiose srityse, kaip ,pogenominiai" vaistų taikymo metodai, mikroelektroninės nanometro dydzio dalelės, tai pat 55 programų bendro tinklo sukūrimas maisto saugos ir retų ligų klausimais.

14. Tačiau bendroji programa yra ir savo sėkmės auka. Is tūkstančių gautų paraiskų dėl isteklių stokos paramą gavo tik viena is penkių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvo įmanoma finansuoti tik maziau nei 50% itin aukstos kokybės projektų [10].

[10] Biudzetiniais terminais, įsipareigojimai siekė99,98%, o mokėjimai - 96,9%. ??? (N.K.)

15. Bendroji programa, turėdama keletą priemonių, turi patenkinti skirtingus poreikius: stiprinti ir bendradarbiavimą, ir konkurenciją; remti ir fundamentinius, ir taikomuosius tyrimus; remti ir spontaniskus projektus, ir politinio pasirinkimo nulemtas iniciatyvas, ir kt. Nepaisant pastaruoju metu padarytos pazangos, tokios kaip kontraktų pasirasymo sąlygų supaprastinimas, projektų įgyvendinimo sąlygas dar galima gerinti.

2. ŠEŠI PAGRINDINIAI TIKSLAI

16. Kad ES veiklų poveikis būtų didesnis, siūloma jas įgyvendinti atsizvelgiant į sesis pagrindinius tikslus. Siekiant pradėti veiksmingas veiklas, būtina atitinkamai padidinti moksliniams tyrimams skirtą ES biudzeto dalį. Finansinė parama būtų teikiama remiantis trimis principais: pusiausvyra tarp esamos ir naujos veiklos; pusiausvyra tarp mokslo laimėjimų ir jų pritaikymo pramonėje; pusiausvyra tarp paramos zmogiskiesiems istekliams ir materialiems tyrimų pajėgumams..

2.1. Europos kompetencijos centrų sukūrimas bendradarbiaujant laboratorijoms

17. Paramos programos, skatinančios daugiasalį mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir įmonių bendradarbiavimą, turi pastebimą poveikį:

- tyrimų kokybei Europoje, kurią sios programos padeda gerinti, kartu skatinant tyrimų matomumą pagrindinėse augimo srityse;

- zinių ir pasiektų rezultatų skleidimui Europos Sąjungoje bei tyrėjų gebėjimams įsitraukti į itin svarbių projektų vykdymą.

18. 6-oji bendroji programa pasipildė naujais projektų įgyvendinimo būdais - ,kompetencijos tinklais" ir ,integruotais projektais", kurie per Europos kompetencijos centrus skatina struktūrizuoti mokslinius tyrimus Europoje [11].

[11] Pavyzdziui, bioenergijos kompetencijos tinklas, kuris neseniai buvo pristatytas, apimantis 24-ias trylikos Europos salių institucijas, arba Europos tyrimų projektas, skirtas naujoms degimo variklių sistemoms, apimantis visus didziuosius Europos automobilių gamintojus.

19. Tyrėjai turi gebėti pilnai pasinaudoti siomis galimybėmiss, taip pat ir mazesniais projektais, atsizvelgdami į savo interesus ir poreikius [12]. Buvo sudaryta ekspertų grupė, vertinanti naujų 6-osios bendrosios programos priemonių veiksmingumą įpusėjus programai. Ši ekspertų grupė, vertinimą grindzianti anketomis ir programos dalyvių arba kandidatų-dalyvių apklausomis, artimiausiu metu pateiks savo pasiūlymus.

[12] Pavyzdziui, parama kompetencijos tinklams turėtų būti teikiama, kai yra gebėjimai ir motyvacija nedidelį skaičių departamentų integruoti kaip instituciją.

2.2. Europos technologijų iniciatyvo

20. Komisijos ir pramonės atstovų iniciatyva pradedamos įgyvendinti,technologijų platformos", kurios Europos mastu jungia įmones, mokslinių tyrimų institutus, finansų ir vykdomosios valdzios institucijas, siekiant nustatyti bendrą tyrimų darbotvarkę, kuri turėtų mobilizuoti kritinę masę viesųjų ir privačių isteklių tiek nacionalinio, tiek Europinio lygmens. -.

21. Ši priemonė yra ir bus taikoma tokiose srityse kaip energetika (vandenilio energijos technologijos, fotovoltinė saulės energija), transportas (oronautika), mobiliosios komunikacijos, instaliuotosios sistemos arba nanoelektronika. Ypač būtina nustatyti tinkamą teisinį reguliavimą, reikalingą bendrai tyrimų darbotvarkei įgyvendinti.

22. Daznai darbotvarkę galima vykdyti naudojant integruotus projektus. Kai kuriais retais atvejais gali būti taikytinas ,visos Europos" poziūris, kuris apima didelių ,bendrų technologinių iniciatyvų" vykdymą. Tinkama struktūra jų įgyvendinimui yra institucijos, veikiančios pagal Sutarties 171 straipsnį [13] , - t.y. bendra įmonė.

[13] ,Bendrija gali steigti bendras įmones arba bet kokias kitas struktūras reikalingas optimaliai įgyvendinti Bendrijos tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracines programas ."

2.3. Kūrybiskumo fundamentinų mokslų srityje stiprinimas, skatinant konkurenciją tarp europinio lygmens tyrėjų grupių

23. Atvira konkurencija ir parama geriausioms pavienėms tyrėjų grupėms Europos lygmeniu skatintų Europos tyrėjų dinamiskumą, kūrybiskumą ir kompetenciją, kartu didinant jų matomumą. Tuomet tyrimų rezultatai būtų pastebimesni. Tarp mokslo bendruomenės atstovų dvejus metus vyko diskusijos dėl fundamentinių tyrimų ir ,Europos tyrimų tarybos", ir 2004 m. sausio mėn. [14] Komisija perkėlė tai į politinį lygmenį Buvo pabrėzta, kad reikia:

[14] COM (2004) 9, 2004 1 14.

- didinti paramą fundamentiniams tyrimams, atsizvelgiant į tai, kad pramonėje vis labiau pripazįstamas sių tyrimų vaidmuo, ekonomikos rezultatams;

- Europos lygmeniu didinti paramą siems tyrimams, sukuriant paramos mechanizmą mokslinių tyrimų projektams, kuriuos vykdoEuropos mastu konkuruojančios pavienės mokslininkų grupės.

24. Komisija siūlo sukurti tokį mechanizmą: projektus siūlytų tyrėjai savo iniciatyva, jų pačių pasirinktomis temomis jų neribojant. Jie būtų atrenkami, nereikalaujant daugiasalio bendradarbiavimo, remiantis jų moksline kokybe, vertinimą atliekant kolegoms [15].

[15] Apie sių veiksmų vykdymo sąlygas zr. 5.1.2 punktą.

2.4. Europospatrauklumo stiprinimas siekiant pritraukti geriausius mokslininkus

25. ES tikslas - sudaryti palankias sąlygas siekti mokslininko karjeros [16], islaikyti tyrėus Europoje ir pritraukti geriausius mokslininkus is kitų valstybių. Atsizvelgiant į augančią pasaulinę konkurenciją, reikia stiprinti ,Marie Curie" veiklas, kurios siuo tikslu ir vykdomos, ypač daug dėmesio skiriant:

[16] Kaip teigiama Komisijos komunikate ,Mokslininkai Europos tyrimų erdvėje: viena profesija,įvairiapusė karjera", COM (2003), 2003 7 18.

- jaunimo pritraukimui į mokslą ir pirminiam jaunųjų mokslininkų rengimui per mokymosi, ypač tarpdiciplininio, struktūrizavimą; -

- moterų vaidmeniui ir jų vietai moksliniuose tyrimuose;

- zinių perdavimui, ypač technologijų atzvilgiu maziau pazengusiems regionams ir smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms;

- tarptautiniam mokymo ir mobilumo aspektui, skatinant mainus su kitais pasaulio zemynais;

- mokymuisi visą gyvenimą ir karjeros galimybėms [17].

[17] Apie sių veiksmų atlikimo sąlygas zr. 5.1. 2 punktą.

2.5. Europai svarbių tyrimų infrastruktūrų plėtojimas

26. Įsteigus Europos strategijų forumą dėl tyrimų infrastruktūrų (ESFRI) [18], Europoje buvo zengtas svarbus zingsnis tobulinant tyrimų infrastruktūrą. Iki tol ES veikla is esmės apsiribojo parama tarptautinei prieigai prie infrastruktūrų bei tyrimų projektams, skirtiems infrastruktūroms gerinti.

[18] ESFRI : Europos strateginis tyrimų infrastruktūrų forumas.

27. Pasiūlyta sustiprinti sią veiklą suteikiant paramą kuriant ir eksploatuojant naujas Europai aktualias tyrimų infrastruktūras, kurios sukurtos remiantis transeuropiniuose tinkluose (TENs [19]) panaudotu mechanizmu, pagrįstos modeliu, panaudotu laisvų elektronų lazerio ir nanoelektronikos įrengimų paramai Europos augimo iniciatyvoje.

[19] TENs : transeuropiniai tinklai.

28. Šis poziūris taip pat bus taikomas suteikiant paramą svarbiausioms paslaugoms, reikalingoms Europos mokslo bendruomenei: paskirstytos komunikacijų infrastruktūros (GEANT elektroninių tinklų tarpusavio rysio projektas, GRID projektas) arba elektroninių mokslo publikacijų archyvavimo sistemos, bioinformatikos duomenų bazės.

2.6. Nacionalinių tyrimų programų koordinavimo gerinimas

29. ES 6-osios bendrosios programos kontekste buvo įdėta daug pastangų, sėkmingai gerinant nacionalinių tyrimų programų koordinavimą, ir sias pastangas reikia toliau stiprinti. Į jas įeina finansinių resursų, skirtų ERA-NET veiklai, jungiant nacionalines programasį tinklą, didinimasfinansinės paramos per ERA-NET atliekamiems tyrimams isplėtimas ir didesnės pastangos siekiant tarpusavio atvirumo.

30. Europos Sąjungos dalyvavimo nacionalinėse pagal Sutarties 169 straipsnį [20] bendrai vykdomose programose tikslas - reali integracija. Klinikinių tyrimų platformų susijusių su socialinėmis ligomis, pavyzdys, nors ir turintis keletą specifinių pozymių, leidzia daryti tam tikras isvadas. Atrodytų, 169 straipsniu pagrįstų programų įgyvendinimas lengviausias yra tada, kai valstybės narės pradeda programas. Tačiau didziausia nauda yra tose srityse, kuriose veikia nacionalinės struktūros. Reiktų taikyti sį principą :

[20] ,Vykdant daugiametę bendrąją programą, Bendrija, susitarusi su suinteresuotomis valstybėmis narėmis, gali numatyti nuostatą dėl dalyvavimo kelių valstybių narių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programose, taip pat ir struktūrose, sukurtose sioms programoms vykdyti".

- srityse, kuriose valstybės narės yra tvirtai pareiskusios apie savo finansinius įsipareigojimus;

- kaip bendradarbiavimo paramos ,kintamos geometrijos" priemonę nedidelėje valstybių narių grupėje;

- panaudojant veiksmingiausius sprendimų priėmimo mechanizmus: veiksmų ,paketai" tuo pat metu turi būti patvirtinti Ministrų Tarybos ir Europos Parlamento, arba įtvirtinti reglamente.

31. Kartu svarbu stiprinti Europos tarpvyriausybinių mokslo organizacijų ir ES rysius. Šiandien sios organizacijos [21] turi galimybę pateikti paraiskas. ES privalėtų turėti galimybę tiesiogiai remti tam tikrą sių organizacijų veiklą, jeigu tokia ES mastu daroma veikla teikia naudos Europai.

[21] Pirmiausia CERN (Europos branduolinių tyrimų organizacija), EMBO (Europos molekulinės biologijos organizacija), EMBL (Europos molekulinės biologijos laboratorija) ir ESO (Europos pietų pusrutulio observatorija) kartu su kitų organizacijų atstovais per EIRO forumą.

3. MOKSLINIŲ TYRIMŲ GERINIMAS ES

3.1. 25 ir daugiau Europos valstybių potencialo panaudojimas

32. Kad būtų įgyvendinta Lisabonos strategija,, visoms ES moksliniųtyrimų institucijoms reikia suteiktigalimybes siekti aukstesnio profesionalumo. Galėdamos kartu su moderniomis kitų salių laboratorijomis dalyvauti vykdant mazus projektus, jaunų mokslininkų grupės arba maziau įtakingos institucijos turės galimybę pasinaudoti tarptautinio bendradarbiavimo vaisiais, kartu įgyti patirties, kuri leis prisidėti prie sudėtingų projektų vykdymo. Mainai taip pat padės sustiprinti zinių pagrindą visose Europos Sąjungos salyse.

33. Pastaraisiais metais salyse kandidatėse buvo remiami kompetencijos centrai. Svarbu, kad kompetencija ir toliau būtų stiprinama, didinamas jos matomumas ir toliau specifinių iniciatyvų dėka ji būtų skatinama susijusiuose regionuose, taip pat kad toliau būtų tobulinami zmogiskieji istekliai, gerinami mainai ir jų įtraukimas į tinklus, modernizuojama įranga bei tobulinimas bei vertinimas..

3.2. Papildomų struktūrinių fondų panaudojimas

34. Dalis struktūrinių fondų yra skirta tyrimų gebėjimams stiprinti: vietinėms tyrimų infrastruktūroms, zmogiskiesiems istekliams, tarpinių organizacijų tarp universitetų ir smulkaus bei vidutinio verslo įmonių kūrimui. Lisabonos strategija, pasiūlius sanglaudos politikos reformą, tapo viena is pagrindinių priemonių struktūrinių fondų intervencijos į tikslinių regionų konvergenciją, taip pat tai yra vienas esminių pagrindų tikslinių regionų programose ,Regioninė konkurencija ir uzimtumas".

35. Siekiant deramai pasinaudoti reformų teikiamomis galimybėmis, būtina:

- papildyti ES tyrimų biudzetą struktūrinių fondų lėsomis, ypač atsizvelgiant į būsimas ,ES sanglaudos strategines kryptis";

- didinti bendrą naudojimąsi fondų lėsomis, pavyzdziui, sutariant dėl papildomo finansavimo is struktūrinių fondų, kai projektą, vykdomą ,tiksliniame konvergencijos regione", is dalies finansuoja bendroji programa.

4. EUROPOS SĄJUNGOS PASTANGŲ SUTELKIMAS ESMINIAMS KLAUSIMAMS SPRĘSTI

4.1. Europai aktualiausių klausimų apibrėzimas

36. Šis reikalavimas nebus taikomas individualioms mokslininkų grupėms ir tyrėjams. Visais kitais atvejais reikia nustatyti problemas, kurias sprendziant itin reikalinga ES parama: tai veiklos, įgyvendinamos pagal paraiskas dirbant kartu su mokslo ir pramonės atstovais; technologinės iniciatyvos, pagrįstos 171 straipsniu ir besiremiančios technologinėmis platformomis; programų koordinavimo veiksmai, pagrįsti 169 straipsnio nuostatomis - tai turi būti suderinta su kitomis valstybėmis narėmis.

4.2. Politinių ES tikslų rėmimas

37. Daug dėmesio turi būti skirta temoms, susijusioms su Sąjungos politika, ypač jei moksliniai tyrimai vykdomi per bendradarbiavimą. Šie veiksmai ir toliau skatins plėsti zinias tokiose srityse kaip sveikatos apsauga [22], vartotojų teisių apsauga, energetika, aplinkosauga, zemės ūkis ir zuvininkystė, biotechnologijos, informacinės ir komunikacijų technologijos, transportas, svietimas ir mokymas, uzimtumas, socialiniai reikalai ir ekonominė sanglauda, teisingumas ir vidaus reikalai [23].

[22] Kaip naujausius pavyzdzius galime paminėti gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės tinklą, sukurtą pagal 6-ąją bendrąją programą, arba integruotą projektą, skirtą tirti klimato kaitos poveikiui gėlo vandens ekosistemoms Europoje.

[23] Tai papildo mokslinę ir techninę paramą, kurią Jungtinių tyrimų centras (JRC) tiesiogiai suteikė ES politikos apibrėzimui, vykdymui ir monitoringui.

4.3. Dvi Europos Sąjungai naujos sritys: kosminė erdvė ir saugumas

38. Dvi naujos ES sritys, kur moksliniai tyrimai turėtų nulemti specifinių veiksmų atsiradimą - tai kosminėerdvė ir saugumas [24].

[24] Šie veiksmai is esmės bus atlikti taikant sesias pagrindines asis, aprasytas 2 skirsnyje, tačiau turint galvoje sių dviejų sričių specifiką.

4.3.1. Paramą įgyvendinant Europos kosminės erdvės politiką

39. Europos kosmoso politika yra įgyvendinama [25] atsizvelgiant į pasikeitimus pasaulio politinėje arenoje. Šiuo metu bendradarbiavimo pagrindas yra susitarimas tarp Europos Komisijos ir Europos kosminės erdvės agentūros (ESA). Jis numato plėtoti stiprią mokslinę, technologinę ir pramonės bazę.

[25] COM (2003) 17, 2003 1 21 ir COM (2003) 673, 2003 11 11.

40. Ateityje si politika bus pagrįsta Europos kosminės erdvės programa, pagal kurią moksliniai tyrimai taps lemiamu dalyku, pagrindinį dėmesį skiriant:

- technologijoms įsisavinant kosminę erdvę navigacijos (GALILEO projektas), pasaulinio aplinkos ir saugumo monitoringo (GMES [26] sistema) ir palydovinių telekomunikacijų srityse;

[26] GMES: - Pasaulinė aplinkos ir saugumo monitoringo sistema.

- kosminio transporto technologijai, kuri Europai uztikrintų nepriklausomą isėjimą į kosminę erdvę ;

- specifinei mokslinei veiklai kosminėje erdvėje, pavyzdziui, tarptautinės kosminės stoties panaudojimas ir kita su kosmoso tyrimais susijusi veikla.

4.3.2. Saugumo tyrimųplanavimas

41. Saugumas - didziausias dabartinės Europos issūkis: zmonių ir valstybės saugumas; transporto ir telekomunikacijų tinklų saugumasesant organizuoto nusikalstamumo ir tarptautinio terorizmo, ypač bioterorizmo, grėsmei.. Saugumo didinimas skatina gilinti zinias kovos su nusikalstamumu, zvalgybos, sekimo srityse, taip pat konfliktų priezasčių analizę.

42. 2004 m. pradzioje sioje srityje buvo pradėti parengiamieji veiksmai. Kitame etape, remiantis auksto lygio Europos specialistų grupės parengta ataskaita, bus vykdoma Europos saugumo tyrimų programa. Geriau finansuojama si programa turėtų tokius tikslus:

- didinti Europos gyventojų saugumą, pavyzdziui, civilinės saugos arba kovos su bioterorizmu srityse;

- padėti Europos Sąjungai vykdyti taikos palaikymo, konfliktų prevencijos, tarptautinio saugumo stiprinimo misijas, atitinkančias Jungtinių Tautų Chartijos principus.

5. REIKIA DIRBTI GERIAU, KAD PADARYTUME DAUGIAU

5.1. Veiksmingiausių būdų panaudojimas siekiant įgyvendinti tyrimų politikos tikslus

43. Laikantis vasario 10 d. [27] Komisijos komunikate suformuluotų principų mokslinių tyrimų politika turi būti vykdoma veiksmingiausiais būdais. Taip siekiama atsiriboti nuo didelio Komisijos biudzeto ir personalo padidėjimo??? (N.K), kartu stiprinant rysį su nacionalinėmis struktūromis.

[27] COM(2004)101, 2004 2 10.

44. Komisija būtų politiniu ir finansiniu atzvilgiais atskaitinga Tarybai bei Europos Parlamentui ir uztikrintų mokslinių tyrimų monitoringą atsizvelgiant į jos dalyvavimo lygmenį.

5.1.1. Valdymas vadovaujantis partnerystės principu

45. Vadovaujantis partnerystės principu tarp valstybių narių, tyrimuose dalyvaujančiųjų ir Komisijos bus vykdomos veiklos,. siekiant geriau suderinti viesų ir privačių tyrimais uzsiimančių partnerių pastangas, taip pat siekiant suderinti valstybių narių politiką technologijų srityje:

- veiksmams, vykdomiems pagal Sutarties 171 straipsnį, tai daugiausiai ,bendros technologinės iniciatyvos". Joms įgyvendinti būtina sukurti specifinę valdymo struktūrą;

- veiksmams, vykdomiems pagal Sutarties 169 straipsnį, kai specifinės valdymo struktūros yra galimos, tačiau neprivalomos.

- veiksmams, kurie padeda kurti ir plėtoti Europai aktualias infrastruktūras, diegiamas pagal trans-europinių tinklų projektų modelį (TENs).

46. Šie veiksmai - tai isteklių būtino kiekio kaupimas taikant finansines schemas, apimančias Europos investicijų banko (EIB) ir nacionalines privačias ir valstybines lėsas. Priimant veiksmų planus ,i2i", ,Inovacijos 2010", EIB padidino savo įsipareigojimus mokslinių tyrimų srityje. Uz pasinaudojimą EIB kreditavimo galimybėmis reiktų apsvarstyti galimybę Bendrojoje programoje sukurtis Europinio lygmens garantijos mechanizmą, vykdant didelius technologinių tyrimų projektus.

5.1.2. Isorinis valdymas

47. Isorinis valdymas gali būti taikomas pavienėms mokslininkų grupėms ir tyrėjams remti. Abiem atvejais mokslinių tyrimų veiklos gali būti labai plačios, susijusios su ribotais tyrėjų skaičiaiss ir dideliu kiekiu smulkių finansinių operacijų.

48. Galimos kelios formulės, kuriomis pasinaudojant būtų galima įgyvendinti Europos tyrimų tarybos idėją: tai gali būti vykdomoji agentūra; įprastas Europos Sąjungos agentūros modelis; specifinė struktūra (pavyzdziui, fondas), įsteigtas pagal Sutarties 171 straipsnį. Inicijuotos politinės diskusijos leistų nustatyti optimaliausią būdą, siekiant laikytis trijų pagrindinių principų: mokslinės bendruomenės vykdoma kontrolė; politinė ir finansinė Komisijos atsakomybė ir Bendrijos principas, siekiant isvengti ,teisingo atsimokėjimo" rizikos.

5.1.3. Komisijos valdymas

49. Komisija valdys teikdama paramą bendrai vykdomiems tyrimams dėl:

- Komisijos vaidmens rengiant ir reguliariai atnaujinant darbo programas, kurios yra sių iniciatyvų pagrindas;

- jos vaidmens, padedant kurti partnerystes, ir jos pripazintiems gebėjimams tinkamai administruoti didelius tarptautinius projektus;

- glaudaus sių veiklų rysio su ES politika.

50. 6-osios bendrosios programos naujos finansinės taisyklės leido sumazintiatsiskaitymo operacijų skaičių prieziūros, mokslinės kontrolės ir monitoringo naudai. Nustačius, kad tam tikrai veiklai nereikalingos tiesioginės Komisijos paslaugos, likusius vykdymo darbus atlikti galėtų būti pavesta isorinėms struktūroms.

5.2. Bendrosios programos funkcionavimotobulinimas

51. Kartu būtina tobulinti programos teisinį reglamentavimą ir administravimą, siekiant didesnio vertinimo proceso skaidrumo, trumpinant terminus ir mazinant projektų [28] rengimo sąnaudas.

[28] Pagal Europos Sąjungos Tarybos isvadas, pateiktas 2004 m. kovo mėn. (isvadų 26 punktas).

52. Finansinės ir administracinės nuostatos turi būti pataisytos ir supaprastintos atsizvelgiant į įgytą patirtį. Vadovaujantis darbo grupės isvadomis dėl 6-osios bendrosios programos priemonių įvertinimo, bus inicijuotas programos supaprastinimo procesas, į kurį bus įtraukti programos dalyviai ir nacionalinės tyrimų institucijos. Finansinės taisyklės bus dar kartą isnagrinėtos ir pasiūlymai bus pateikti Europos Tarybai bei ParlamentuiKomisijos pasiūlymų dėl sprendimų ir atitinkamų dalyvavimo taisyklių kontekste.

6. RENGIANTIS SEPTINTAJAI BENDRAJAI PROGRAMAI

53. Čia pristatytos idėjos turėtų būti dvejopų debatų objektas - politinių debatų institucijose, taip pat tarp Europoje atliekamų tyrimų dalyvių ir vartotojų. 2005 m. pradzioje, remdamasi sių debatų rezultatais, Komisija pristatys savo pasiūlymą dėl ES 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos. Kartu su finansinės paramos schemomis, Komisija pateiks pasiūlymus dėl teminių mokslinių tyrimų prioritetų.