KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI - Mūsų bendros ateities kūrimas - Issiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudzeto priemonės 2007-2013 m.

,Nereikia stengtis ateities nuspėti - reikia leisti jai issipildyti"

Antoine de Saint-Exupéry

ĮVADAS

Europos Sąjunga yra savo didziausio pasiekimo nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir integracijos proceso pradzios - istorinio zemyno suvienijimo - isvakarėse. Sėkmingai sukūrusi bendrą rinką ir įsivedusi bendrą valiutą, dabar Europa vėl susivienys siekdama demokratijos, laisvės, taikos ir pazangos.

Ši issiplėtusi Europos Sąjunga atveria precedento neturinčias galimybes padidinti mūsų piliečių ir pasaulio, kuriame jie ir jų vaikai gyvena, klestėjimą ir gyvenimo kokybę. Dabar mūsų laukia sunkus isbandymas - sį ambicingą tikslą paversti realybe ir uztikrinti, kad Europos Sąjunga visapusiskai pasinaudos plėtros teikiamomis galimybėmis ir patenkins visuomenės lūkesčius.

Įsipareigojimas priimti naujas finansines perspektyvas nuo 2006 m. yra galimybė issiplėtusiai Europos Sąjungai suteikti realią politinio tikslo prasmę ir priemones jos ambicingiems tikslams pasiekti, imantis bendrų veiksmų Europos ir nacionaliniais lygmenimis.

Mūsų bendru tikslu turėtų būti Europa, kurioje gerbiama visų valstybių narių kultūrų ir tautų įvairovė, saugomas nacionalinis identitetas, tuo pačiu įsipareigojant puoselėti Europos identitetą ir sutelkti politinę valią siekti bendrų tikslų. Solidarumu ir partneryste grindziama Europa, kuri suteikia zmonėms galimybę kartu kurti ilgalaikę gerovę. Europa, kurios piliečiai tiki savo ateitimi. Europa, kurios balsas girdimas visame pasaulyje.

inoma, iskyla sunkumų dėl neramumų pasaulyje ir nezinios pačioje ES, o dėl pastarųjų įvykių kilo abejonių dėl Europos Sąjungos gebėjimų veikti.

Europos Konstitucijos sukūrimas yra ryskus ir simbolinis veiksmas, bet jis dar neįgyvendintas. Europos Sąjunga privalo toliau zengti integracijos keliu ir vengti sunkiai valdomo tarpvyriausybiskumo spąstų. Dėl to mums reikia Konstitucijos ir priemonių, padėsiančių greitai spręsti ir veikti, kad galėtume judėti pirmyn issaugodami bendrijos metodo kontrolės priemones. Todėl Europos ateitis priklausys nuo mūsų sugebėjimo susitarti dėl naujos Konstitucijos.

Europa turi įveikti ekonominius sunkumus. Mūsų piliečiai tikisi, kad Europos Sąjunga pasinaudos ekonomine integracija - didziausią ekonomikos ir prekybos subjektą pasaulyje pavers didesnio augimo ir gerovės erdve. Europos ekonominės veiklos rezultatai santykinai prasti. Nuo 1995 m. 15 ES valstybių narių augimo lygis vidutiniskai siekia 2,2 %, tuo tarpu pasaulio vidurkis - 3,6%, o Jungtinių Valstijų - 3,2%. Faktai rodo, kad Europos ekonomikos laukia nuosmukis, nebent bus imtasi veiksmų. Kuo ilgiau Europos ekonominės veiklos rezultatai bus neigiami, tuo daugiau kils abejonių dėl jos gebėjimo sukurti vieną is jos politinio teisėtumo pagrindų - gerovę. Norint isvengti tokios tendencijos, reikia veikti tvirtai, koordinuotai ir darniai.

Europa turi svariai prisidėti prie kovos uz taiką ir kovos su terorizmu visame pasaulyje, tačiau sios viltys blėsta atsiradus nuomonių skirtumams pagrindiniais tarptautiniais klausimais.

Europos Sąjungos ir jos valstybių narių laukia rimtas issūkis: spręsti siuos klausimus arba netekti įtakos. Nieko nedarymo kaina yra didelė, ir ji vis didėja.

Reikia naujo įsipareigojimo - susitarti dėl ilgalaikių Europos projekto tikslų issiplėtusioje Europos Sąjungoje bei suteikti priemones jam įgyvendinti. Kitu atveju visos valstybės narės bus pasmerktos pralaimėti. Reikia visų - tiek Europos, tiek nacionalinių institucijų bendrų veiksmų didinant kiekvieno lygmens pridėtinę vertę ir suteikiant apčiuopiamą naudą visiems.

Europos Sąjungai pridėtinę vertę suteikia transnacionaliniai ir visos Europos veiksmai. Šioje srityje nacionalinės institucijos neturi pakankamai priemonių, kurios padėtų įvertinti visą jų veiksmų naudą ir sąnaudas. Efektyvumo negalima pasiekti be kritinės masės, kurios vien nacionalinės vyriausybės pavieniui arba net bendromis viso institucijų tinklo pastangomis nacionaliniu lygiu sutelkti negali.

Kaip nustatyta sutartyse, derinant reguliavimą, koordinavimą ir finansinius isteklius, tokią naudą gali suteikti bendros politikos.

Rengiant kitas finansines perspektyvas atsizvelgiama ne vien tik į pinigus. Svarbiausia yra politinė kryptis, o pastaroji priklauso nuo aiskios mūsų pasirinktų veiksmų vizijos. Šis pasirinkimas lems, ar Europos Sąjunga ir jos valstybės narės is tikrųjų galės pasiekti to, ko is jų tikisi Europos zmonės.

O tai reiskia naują Europos Sąjungos biudzeto sudarymo etapą. Čia nekalbama apie isteklių perskirstymą tarp valstybių narių. Čia kalbama apie tai, kaip padidinti mūsų bendrų politikų poveikį, kad galėtume toliau didinti kiekvieno Europoje isleisto euro pridėtinę vertę.

* *

*

Politinis projektas atsispindėdavo visose finansinėse perspektyvose. 2000-2006 m. laikotarpiui parengtos ,Darbotvarkės 2000" projektas buvo skirtas Europos pasiruosimui plėtrai. Dabar, kai plėtra is tikrųjų vyksta, nors vis dar reikia nuveikti daug darbų, kad naujos valstybės narės būtų integruotos, Europa turi tapti dinamiskesnė ir sugebėti tenkinti naujus lūkesčius.

Tik dirbama isvien Europa pasieks didesnio augimo bei sukurs daugiau ir geresnių darbo vietų. Nėra magisko sprendimo, padėsiančio paskatinti ekonomikos augimą Europoje ir nukreipti jį tvariu raidos keliu. Vis dėlto, inovacijos ir technologijos dar nepaskatino Europos ekonomikų augimo, ir akivaizdu, kad čia is dalies ir glūdi problema. Po susitikimo Lisabonoje, ES siekia tapti dinamiskiausia zinių ekonomika, besiremiančia tvirta pramone, ir augančia apytiksliai po 3 proc. per metus. Kadangi nei Europos Sąjunga, nei valstybės narės nesugebėjo pasiekti sio tikslo, akivaizdu, kad veiksmų, kurių buvo imtasi iki siol, nepakako.

Lisabonos strategijai ir vidaus rinkai įgyvendinti reikia veiksmingo ekonominio valdymo, nes tik tada bus gauta subalansuota nauda ekonomikai, socialinei sričiai ir aplinkai; si nauda yra tvarios plėtros esmė ir leidzia europiečiams su pasitikėjimu pasitikti isbandymus.

Augimas privalo remtis solidarumu. Konkurencingumas ir sanglauda vienas kitą sustiprina. Europos Sąjunga įgyvendina visų regionų ir piliečių solidarumą uztikrinančią sanglaudos politiką. Ši politika pasiteisino praeityje, ir dabar turi būti įgyvendinama Europos Sąjungoje, kurios ekonomika bus kaip niekad anksčiau įvairi. Tai reiskia, kad jos veiksmus reikės sutelkti į atrinktas iniciatyvas bei atsizvelgti į santykinius skirtumus ir poreikius.

Augimas turi padėti europiečiams pokyčių laikotarpiu. Todėl sustiprinus ir į viesąją politiką geriau integravus Europos socialinį dialogą, visiems ūkio subjektams būtų lengviau laukti pokyčių ir juos valdyti.

Europos pilietybė privalo garantuoti konkrečias teises ir pareigas, ypač laisvę, teisingumą ir saugumą, bei uztikrinti galimybę pasinaudoti pagrindinėmis viesosiomis paslaugomis Europos lygmeniu. Jau dabar narystė piliečiams reiskia daugiau nei rinkos laisves. Tai turi tapti prioritetu. Tai sritis, kurioje Europos lygmeniu plėtojamos pilietinės laisvės bei asmens teisės ir pareigos, tuo pačiu issaugant bei nuolatos remiant ir skatinant didelę kultūrų įvairovę. Kultūrų įvairovė palaiko Europos vienybę. Dėl to Europos Sąjunga turi papildyti valstybių narių pastangas ir kiekvienam vienodai uztikrinti Europos be sienų naudą.

Europa turi atlikti didelį vaidmenį pasaulyje. Niekas negali abejoti Europos vaidmens pasaulyje svarba, pradedant jos atsakomybe kaimynų atzvilgiu. Pavyzdziui, svarstant Europos ateitį į tai pazvelgta rimtai: ar tai būtų pagalba vystymuisi, prekybos politika, uzsienio ir saugumo politika ar kitų politikų isorės aspektas, is Europos tikimasi vis daugiau.

Taip pat akivaizdu, kad pasaulio arenoje Europos vaidmuo menkesnis uz jos ekonominį svorį ir politinį potencialą. Savo vertybes ir politines deklaracijas galėsime paversti realybe tik veikdami isvien ir veiksmingai. Niekada negalėsime tinkamai reaguoti į krizes Europoje ir kituose pasaulio krastuose, jei neturėsime bendrų priemonių ir isteklių pastarosioms įgyvendinti. Atlikdama savo vaidmenį zemyne ir pasaulyje bei būdama regiono lyderė, ES turi susidoroti su augančiais sunkumais ir atsakomybe.

* *

*

Europos Sąjungos būsimos bendrosios finansinės nuostatos turėtų ilgus metus uztikrinti stabilumą ir paramą Europos Sąjungos politiniams tikslams. Siekiant įgyvendinti valstybėms narėms ir piliečiams naudą teikiančius konkrečius, atrinktus prioritetus, jos turi būti tikslingos. Tam reikia surasti geriausią nacionalinių ir Europos Sąjungos veiksmų santykį.

Siekiant issiplėtusios Europos Sąjungos tikslų, bendrosios politikos gali ir privalo islikti svarbiausiomis. Jos nėra nebūtina papildoma veikla - siose srityse sėkmės pasiekti galima tik veikiant isvien Europos lygmeniu.

Tradiciskai ES politikos apėmė zemės ūkio sektorių, sanglaudą, integruotos vidaus rinkos kūrimą ir makroekonominio stabilumo siekimą. Šiose srityse jos buvo labai sėkmingai įgyvendinamos. Būtų klaida atsisakyti veiklos siose srityse, kur politikos jau vykdomos remiantis ankstesne sėkme ir tenkinant naujus poreikius. Susitarimas dėl zemės ūkio reformų ir jo finansavimo rodo, kad čia valstybės narės laikosi bendro poziūrio. Europos Sąjunga turi ir toliau racionalizuoti veiklą siose srityse ir ją įgyvendinti naujose valstybėse narėse. Bet atsizvelgiant į būsimą plėtros asimetrinį poveikį Bendrijos biudzetui - islaidos isaugs labiau nei pajamos - finansinius isteklius reikės didinti, norint tik paprasčiausiai issaugoti acquis.

Negalima leisti augti prarajai tarp ambicingų, auksčiausiu lygiu prisiimtų įsipareigojimų ir nesugebėjimo juos įgyvendinti. Daugelyje sių prioritetinių sričių Europos Sąjungos gebėjimus įgyvendinti valstybių narių pazadus menkina politinės valios veikti stoka ir nepakankami istekliai. Europos Sąjungai nustatyti politiniai tikslai bei lūkesčiai turi būti suderinti su atitinkamomis priemonėmis, įskaitant finansinius isteklius. Reikia kaip įmanoma labiau padidinti viesųjų islaidų efektyvumą, o nacionalinės ir Europos lygmens pastangos turi tapti daugiau nei dalių suma.

I. Issiplėtusios Europos Sąjungos prioritetai

3 kitų finansinių perspektyvų prioritetai:

(1) sukurta vidaus rinka turi būti pajėgi atlikti visapusiską vaidmenį siekiant platesnio tvarios plėtros tikslo, tam mobilizuojant ekonomines, socialines ir aplinkosaugos politikas. Taip pat reikia siekti konkurencingumo, sanglaudos ir tvaraus valdymo bei gamtinių isteklių apsaugos;

(2) politinė Europos pilietybės samprata priklauso nuo laisvės, teisingumo ir saugumo erdvės sukūrimo ir galimybės naudotis pagrindinėmis viesosiomis prekėmis;

(3) Europa turėtų kurti nuoseklų pasaulinės partnerės vaidmenį, kurio pagrindinės vertybės yra atsakomybė uz regioną, tvarios plėtros rėmimas bei indėlis į civilių ir strateginį saugumą.

A. Tvari plėtra

Vidaus rinkos tikslas suteikia pagrindą augimui. Tačiau norint, kad Europos piliečių gerovė augtų pagal europietiskas vertybes, reikia paversti Europos Sąjungą dinamiska zinių ekonomika, kurios ūkio augimas būtų tvarus, o socialinė sanglauda - didesnė. Būtent apie tai kalbama Lisabonos darbotvarkėje, kuri buvo pradėta 2000 m., o baigta 2001 m. Geteborge įvykusioje Europos Vadovų Taryboje.

Stiprinant ir įgyvendinant Lisabonos darbotvarkę reikia imtis vienas kitą įtvirtinančių konkurencingumo ir sanglaudos aspektų. Jie nagrinėjami kitose dalyse.

Tvariai didinant Europos piliečių gerovę, reikia:

* paversti Europos Sąjungą dinamiska, augimą skatinančią zinių ekonomika,

* issiplėtusioje Europos Sąjungoje siekti didesnės sanglaudos,

* sustiprinti zemės ūkio konkurencingumą ir kaimo plėtrą, uztikrinti tvarų zuvų isteklių eksploatavimą ir aplinkos kokybę.

1. Augimą ir uzimtumą skatinanti konkurencija: Lisabonos strategijos įgyvendinimo poreikis

Kadangi prioritetas yra teikiamas augimui, būtina nustatyti naujas nacionalinių bei ES politikų ir biudzetų kryptis. Dabar reikia dinamiskesnės ir glaudesnės Europos. Remiant Europos Sąjungos fizinę ir zinių infrastruktūrą, reikia is esmės pakeisti politiką. Tai reiskia, kad reikia veiksmų, kurie pagerintų mokslinius tyrimus, skatintų verslumą ir inovacijas, kurtų Europos tinklus bei stiprintų svietimo vaidmenį. Tokia yra konkurencingos pramonės bazės issaugojimo sąlyga. Tuo pačiu metu, tam reikia naujų kolektyvinių garantijų darbuotojams ir naujų pastangų numatant pasaulio ekonominės ir prekybos aplinkos pasikeitimus ir prie jų laiku prisitaikant.

Tikslai:

* įmonių konkurencingumo rėmimas visiskai integruotoje bendroje rinkoje,

* Europos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pastangų stiprinimas,

* Europos sujungimas per ES tinklus,

* svietimo ir mokymo kokybės gerinimas,

* socialinės politikos darbotvarkė: pagalba Europos visuomenei numatant ir valdant pasikeitimus.

a) įmonių konkurencingumo rėmimas visiskai integruotoje bendroje rinkoje

Siekdama ambicingų tikslų - didinti augimą per sanglaudą ir aplinką tausojančias investicijas, Europa turi plėtoti darnų poziūrį į konkurencingumą, nes tik taip atsiskleis nepanaudotas vidaus rinkos potencialas. Europos Sąjunga gali būti valstybių narių pastangų katalizatorius ir koordinatorius, prisidėti prie jų pasiekimų bei juos papildyti.

Europos Sąjungos veiksmai gerinant verslo aplinką ir didinant nasumą galėtų apimti siuos aspektus:

- vidaus rinkos kūrimo uzbaigimas, tobulinimas ir valdymas. Tolesniu teisėkūros darbu bus siekiama pasalinti likusias visiskos rinkų integracijos kliūtis. Kai kurių ypatingų sričių, kaip antai tinkle esančių pramonės sakų ar paslaugų, bendra rinka dar ilgai nebus sukurta. Issiplėtusi Europos Sąjunga turės dėti daug pastangų, jei norės valdyti, pavyzdziui, farmacijos ar chemijos produktų vidaus rinką per agentūras arba per Europos standartus. Papildomi sunkumai kils sią rinką plečiant į kaimynines salis;

- pramonės konkurencingumo issaugojimas ir stiprinimas, siekiant didinti produktyvumo augimą ir tarptautinį konkurencingumą. Tam reikia naujo poziūrio į Bendrijos ir nacionalinius teisės aktus, visapusiskai taikant ,geresnės teisėkūros" principus, taip pat įvertinant teisės aktų bei reguliavimo aplinkos poveikį Europos įmonių konkurencingumui;

- verslumo iniciatyvos ir smulkaus verslo plėtros puoselėjimas. Toliau didinant galimybes gauti finansavimą per Bendrijos finansinius instrumentus bei galimybes naudotis paramos Europos verslui paslaugomis, didės įmonių pajėgumas uzsiimti verslu issiplėtusioje vidaus rinkoje ir konkuruoti uzsienyje;

- mobilizuojant svarbius dalyvius ir isteklius, padėti realizuoti įmonių inovacinį potencialą. Technologijų perdavimo skatinimas per zinių srautus ir inovacinius tinklus bus naudingas įmonėms, ypač jaunoms inovacinėms įmonėms. Inovacijų politika taip pat skatins investuoti į inovacijas, į organizacinius pakeitimus ir į inovacinius dizaino sprendimus. Parėmus bendrus poziūrius, tarpvalstybinę ir regioninę veiklą bei tinklus visoje ES, galima prisidėti prie inovacijoms palankios reguliavimo aplinkos kūrimo ir sklaidos;

- sistemiskesnis poziūris į informacinę visuomenę, grindziamas tyrimo, reguliavimo ir sklaidos politikų deriniu, yra būtina sąlyga mazinant nasumo augimo atotrūkį, nes valstybinės ir privačios investicijos į informacijos ir rysių technologijas vaidina labai svarbų vaidmenį didinant nasumą, konkurencingumą ir efektyvumą;

- apskaičiuota, kad iki 2011 m. vien tik nacionalinės investicijos į informacijos ir rysių technologijas valstybių narių viesosiose tarnybose sieks apie 50 mlrd. eurų. Papildomų pastangų prireiks uztikrinant tų technologijų panaudojimą ir pritaikymą visose Europos viesosiose tarnybose, siekiant jų didesnio veiksmingumo, ekonominio efektyvumo ir sąveikumo. Tai apima viesojo sektoriaus sritis, pavyzdziui, sveikatos apsaugą, aplinką, kultūrą, svietimą ir saugumą;

- skatinant ekologiniu poziūriu efektyvių technologijų perėmimą, galima sumazinti poveikį aplinkai ir prisidėti prie konkurencingumo ir augimo. Yra daug potencialiai reiksmingų aplinkosaugos technologijų, bet jos menkai naudojamos, nes prisirisama prie dabartinių technologijų, sunku gauti lėsų, investuotojai menkai informuoti, iskreipti kainų rysiai. Atsizvelgiant į Aplinkosaugos technologijų veiksmų planą, aplinkosaugos technologijų taikymą galima remti rinkos priemonėmis bei tikslinėmis politikos iniciatyvomis, kuriomis skatinamos sios srities inovacijos. ES priemonės mokslinių tyrimų, demonstracijų ir inovacijų srityse bei regioninė politika ir isorės bendradarbiavimas, turėtų integruoti sį matmenį.

b) Europos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pastangų stiprinimas

Akivaizdu, kad ES biudzetas gali ir turėtų pakeisti esamą padėtį būtent mokslinių tyrimų ir technologijų srityje. Europos moksliniai tyrimai tebėra per daug fragmentuoti ir isskaidyti, tarptautinis bendradarbiavimas isvystytas nepakankamai. Be to, moksliniams tyrimams Europoje skiriama tik 2% BVP, palyginus su 2,7% Jungtinėse Valstijose ir daugiau nei 3% Japonijoje. Europai nepavyko pritraukti geriausių pasaulyje mokslininkų, o daugelis puikių Europos mokslininkų vis dar renkasi darbą JAV. Šis klausimas yra ypač opus, norint pagerinti mūsų gamybos sektoriaus pajėgumą ir pasinaudoti naujo tarptautinio darbo pasidalijimo teikiamomis galimybėmis.

Siekiant padėti Europai tapti meistriskumo kelrodziu, pritraukiančiu mokslininkus ir investicijas, privalome pasalinti kliūtis meistriskumui, kurias sudaro isskaidytos nacionalinės programos. Bet neuzteks tik pagerinti kokybę. Taip pat reikės didinti mokslinių tyrimų skaičių. Tai reiskia, kad Europos Sąjunga tuo pačiu metu turi siekti trijų tarpusavyje susijusių ir vienas kitą papildančių tikslų:

* sukurti ,Europos mokslinių tyrimų erdvę", kuri veiktų tarsi mokslinių tyrimų ir technologijų vidaus rinka bei geresnio nacionalinės ir regioninės mokslinių tyrimų veiklos ir politikos koordinavimo erdvė, siekiant įveikti dabartinę fragmentaciją ir mokslinių tyrimų dubliavimą Europoje;

* iki 2010 m. siekti padidinti islaidas Europos moksliniams tyrimams iki 3% Europos Sąjungos BVP; is jų 1% sudarytų viesosios, o 2% privataus sektoriaus lėsos;

* remti ir stiprinti mokslinius tyrimus visoje Europoje, teikiant tiesioginę Europos lygmens finansinę paramą, kuri papildytų nacionalines programas, padedančias siekti pirmųjų dviejų tikslų.

Finansinė ES lygmens parama padidina pridėtinę mokslinių tyrimų vertę, padėdama sukurti finansinių ir zmogiskųjų isteklių kritinę masę, skatindama meistriskumą ir kūrybingumą per mainus, tinklų kūrimą, bendradarbiavimą ir konkurenciją visoje Europoje bei didindama Europos pajėgumą ir veiklą.

Tai aiskia parodo, kodėl reikia labai padidinti siuo metu 0,04% BVP tesiekiantį ES mokslinių tyrimų finansavimą, nes taip sumazės trūkstamų lėsų, kad viesosios investicijos sudarytų 1%, ir koordinuotai bus papildytos nacionalinės pastangos. Europos Sąjungos veiksmai turėtų būti sutelkti į 5 pagrindines sritis, kurios atitinka 5 pagrindines Europoje mokslinių tyrimų uzduotis:

* skatinti Europos mokslinių tyrimų dinamiskumą, meistriskumą, kūrybingumą ir nasumą, suteikiant finansinę paramą Europos nei nacionaliniams projektams, kuriuos įgyvendina konkurso tvarka atrinktos atskiros mokslininkų grupės, ypač pagrindinių tyrimų srityje, tyrinėdamos naujas mokslines sritis ir temas, palaikydamos glaudų rysį su moksline bendruomene.

Tam, pavyzdziui, pagal JAV Nacionalinį mokslo fondo modelį, turėtų būti įsteigta Europos institucija, kuri skirtų stipendijas auksčiausio lygio atskiroms Europos mokslininkų grupėms tokiose srityse, kaip antai aukstoji matematika ar kvantinė fizika, atsizvelgiant į naują proverzį informatikos ir programinės įrangos srityje.

* Stiprinti Europos mokslinių tyrimų pajėgumus, remiant Europos matmens ir intereso pagrindinių tyrimo infrastruktūrų dizainą, plėtotę ir panaudojimą bei zmogiskųjų isteklių plėtotę mokslinių tyrimų ir technologijų srityje, remiant mokymą, salinant mokslinės karjeros Europoje kliūtis ir skatinant mokslininkų tarptautinį mobilumą. Šiuos veiksmus reikės koordinuoti su sanglaudos politikos veiksmais.

Tokio pobūdzio mokslinių tyrimų pajėgumais galėtų būti Europos didziųjų lazerių ir neutronų saltinių institucijos, tiriančios materiją ir biomedicininį taikymą; arba Europos biologinių duomenų bankai genomų srityje bei Europos mokslinių tyrimų tinklo ir infrastruktūros tobulinimas. Siekiant padidinti mokslinių tyrimų zmogiskuosius isteklius, būtų remiamos didelės Europos jaunųjų ir jau įsitvirtinusių mokslininkų paramos programos.

* Per bendras iniciatyvas, grindziamas technologinių platformų samprata, kuri draugėn suburia viesas ir privačias suinteresuotąsias salis, sukurti visos Europos viesojo ir privataus sektorių partnerystes technologiniams tyrimams; pagal modelį, kurio laikomasi Europos augimo iniciatyvoje, nustatyti ir įgyvendinti bendrą tyrimų darbotvarkę pramonei svarbiose srityse.

Tokių partnerysčių pavyzdziai - siekis iki 2020 m. sukurti naujos kartos svarius ir ekonomiskus lėktuvus; sukurti vandenilio tinklus ir kuro elementus, įvaldyti nano lygmens elektroniką; investuoti į būsimas mobilias ir bevieles technologijas ir programas, stiprinti bendras pastangas palaikyti įdiegtas sistemas bei naujas saulės energijos technologijas ir Europos lygmeniu koordinuoti pazangiosios chemijos sritį daugiatiksliam taikymui ir socialiniais tikslais.

* Skatinti Europos ,meistriskumo polių" kūrimą, grindziamą darbu tinkle ir laboratorijų bendradarbiavimu, remiant transnacionalinius vidutinio dydzio tinklus ir projektus per naujas priemones, panaudotas Europos Sąjungos Šestojoje bendroje programoje mokslui remti, kuri patobulinta atsizvelgus į patirtį.

Čia įtraukta parama Europos meistriskumo poliams, pavyzdziui, aplinkos ir klimato tyrimų, informacinių ir rysių technologijų, medicinos ir maisto tyrimų arba naujų medziagų ir pramoninių procesų tyrimų srityse, kuriant ir remiant Europos auksto lygio laboratorijų bendradarbiavimą Europos ,meistriskumo tinkluose" ir bendrus tyrimus, siekiant apibrėztų ir labai tikslingų ,integruotų projektų" uzdavinių.

* Konkrečiomis tinklo priemonėmis gerinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimo programų ir politikų koordinavimą, sutelkti kritinę isteklių masę, stiprinti nacionalinę veiklą papildančius veiksmus ir visoje Europoje gerinti valstybinių institucijų atliekamų tyrimų darbotvarkės nuoseklumą. Tam reikia skatinti mainus, abipusiai atverti programas ir diegti bendras iniciatyvas.

Turėtų būti sujungtos, pavyzdziui, sios nacionalinės tyrimų programos: vėzio, Alzhaimerio ir kitų atsirandančių ligų, nanotechnologijų arba pagrindinių socialinių ir ekonominių problemų tyrimai, kaip antai demografija, svietimas, uzimtumas ir inovacijos.

Derindama su savo veiksmais mokslinių tyrimų srityje, Europos Sąjunga turėtų remti nuoseklių ir stiprių pastangų plėtotę Europos lygmeniu dvejose labiausiai mokslo ir technologijų įtakojamose srityse:

* kosmoso srityje, palaikydama Europos kosmoso politiką, kuria siekiama didesnės Europos ir nacionalinių privačių ir viesųjų pastangų dermės, o dėmesys sutelkiamas į programų kūrimą tokiose srityse, kaip antai padėties nustatymas ir navigacija, zemės stebėjimas ir stebėsena bei telekomunikacijos, investicijų į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą koordinavimas įvairiais lygmenimis ir pagalba ES geriau realizuojant politinius tikslus, bendradarbiaujant su esamomis įtakingomis kosmosą tyrinėjančiomis valstybėmis, pavyzdziui, Rusija, ir čia įsitvirtinančiomis Kinija, Indija ir Brazilija.

Veiksmai sioje srityje bus grindziami Europos kosmoso erdvės programų įgyvendinimu stiprinant ES kosmoso projektus (pvz., GMES - Aplinkos ir saugumo pasaulinė stebėsena).

* Saugumo srityje, remdama įgyvendinamas Europos Sąjungos politikas per vykdomus tyrimus, kurių reikia Europoje didinant skirtingų matmenų saugumą, tęsiant sioje srityje pradėtus parengiamuosius veiksmus, nes į sią sritį JAV investuoja penkis kartus daugiau nei Europa. Taip Komisija prisideda prie platesnės ES darbotvarkės atkreipiant dėmesį į Europos Sąjungos problemas ir grėsmes, kaip, be kita ko, isdėstyta Europos saugumo strategijoje, kurią 2003 m. gruodį patvirtino Europos Vadovų Taryba. Strategija papildo valstybių narių ir kitų ES institucijų veiksmus ir pastangas.

Bus kuriamos zinios ir technologijos su Europos pridėtine verte, kad būtų galima sėkmingai numatyti, stebėti ir sumazinti naujas grėsmes saugumui, pavyzdziui, biologinį terorizmą, kibernetinius nusikaltimus ir grėsmes pasaulio saugumui, ir uztikrinti Europos poziciją sudėtinguose mokslinių tyrimų tinkluose.

Bus atitinkamai stiprinami ES veiksmai skleidziant mokslinių tyrimų rezultatus bei Europos dalyvavimas pasaulinėse iniciatyvose ir vadovavimas joms.

c) Europos sujungimas per ES tinklus

Prabėgus desimtmečiui nuo transeuropinių tinklų iniciatyvos įgyvendinimo pradzios, pagrindinių asių kūrimasis Europos Sąjungoje stringa. Tačiau, tinklų apkrovimas ir toliau auga, o dėl plėtros pervezimų keliais, gelezinkeliais ir energetikos infrastruktūra dar labiau padaugės. Apskaičiuota, kad spūsčių sąlygotos sąnaudos sudaro 1 % BVP, o iki 2020 m. jos padvigubės. Jeigu nebus imtasi jokių priemonių, labiausiai isaugs kelių transportas, o jo augimas sąlygos labai neigiamus padarinius: spūstis, blogėjančią aplinką, saugumą ir gyvenimo kokybę. Jei nieko nebus daroma, Europa nebus sujungta tinklais ir vietoj galimo augimo turės zlungančią infrastruktūrą.

Didelio pajėgumo transeuropiniai tinklai yra labai svarbus tvaraus prekių, piliečių ir energijos judėjimo issiplėtusioje ES katalizatorius. Jie ne tik didina konkurencingumą, bet ir yra apčiuopiamas Europos integracijos simbolis. Apskaičiuota, kad dėl geresnių transporto rysių atsirandantis dar neisnaudotas zmonių ir verslo potencialas sudaro 0,23% BVP, o tai yra apytiksliai vienas milijonas nuolatinių darbo vietų. Pavyzdziui, greitaeigių traukinių linijų ar Europos palydovų navigacijos sistemos ,Galileo" projektai pakylės Europos pramonės sakas į aukstųjų technologijų lygį.

Taigi, veiksmai, kuriais siekiama veiksmingos ir tvarios transporto sistemos ir patikimo energijos tiekimo, yra labai svarbūs ekonominei veiklai. Dėl neveikimo islaidos, is tikrųjų, isaugs.

Šių investicijų grąza perzengia nacionalines sienas. Tačiau nacionalinės vyriausybės nesugeba imtis europinės perspektyvos, o to atspindys - pirmenybė teikiama nacionalinėms programoms, ypač tuo metu, kai nacionaliniams biudzetams daromas didelis spaudimas. Europos Sąjungos koordinavimas ir dalyvavimas finansuojant projektus, ypač pabrėziant tarpvalstybinius aspektus, gali padėti pasiekti darnos visame zemyne, ilgalaikio stabilumo bei gali paskatinti didesnį privataus sektoriaus dalyvavimą.

* Pavyzdziui, ,jūrų greitkeliais" galėtų būti gabenami kroviniai (pvz., tokiu būdu kiekvienais metais tarp Roterdamo ir Bilbao gali būti pervezta 7,6 mln. tonų, t.y. 10 % siuo marsrutu keliais pervezamų krovinių). Bet tokia sistema gali veikti tik ES koordinuojant.

* Galima būtų patrigubinti Mont-Cenis gelezinkelio tunelio tarp Liono ir Turino pajėgumą, ir taip sujungti kai kuriuos dinamiskiausius Europos regionus su naujųjų valstybių narių branduoliu. Bet to negalima pradėti be ES paramos.

Apskaičiuota, kad viso transeuropinio tinklo sąnaudos siekia 600 mlrd. eurų. Dėl naujų transeuropinių tinklų gairių, kurias 2003 m. gruodį siltai pasveikino Europos Vadovų Taryba, atsirado geresnio koordinavimo tarp valstybių narių galimybės, didesnis dėmesys skiriamas apibrėztų prioritetinių projektų sąrasui su tiksliomis datomis.

Čia taip pat numatyta iki 2012 m. sujungti nacionalinius greitaeigių traukinių tinklus, iki 2015 m. Vidurio Europoje sukurti pagrindinių krovinių pervezimo gelezinkeliais tinklą ir pateikiamas paketas, pagal kurį iki 2010 m. būtų sujungtas uostų ir sausumos transportas.

Iki 2020 m. bendra reikalingų investicijų 26 prioritetiniams transporto projektams įgyvendinti suma sieks 220 mlrd. eurų, kurių daugiausia bus isleista 2007-2013 m. Apskaičiuota, kad privataus sektoriaus dalis finansuojant siuos projektus turėtų sudaryti apie 20% reikalingų lėsų, likusioji dalis atkeliautų is nacionalinių biudzetų, o Bendrijos biudzetas prisidėtų iki 20%.

Finansavimo is Europos biudzeto taip pat reikia uztikrinant energijos tiekimą Europoje per nacionalines sienas bei atsinaujinančios energijos ir svaraus kuro plėtotę, o tam, kaip apskaičiuota, prireiks apie 100 mlrd. eurų. Bendrijos iniciatyvos būtinos didinant poveikį ir atsinaujinančios energijos ir energetinio efektyvumo svarbą bei siekiant uzsibrėztų tikslų, pavyzdziui, iki 2010 m. 22% elektros energijos pasigaminti is atsinaujinančių saltinių.

Europos Sąjungai taip pat reikės stengtis pasalinti kliūtis, kurios trukdo plėtoti vidaus rinką telekomunikacijų srityje ir uztikrinti saugaus plačiajuosčio rysio tinklo infrastruktūrą visuose regionuose, skiriant ypatingą dėmesį skaitmeninės miesto ir atitolusių bei kaimo vietovių atskirties pavojui.

d) svietimo ir mokymo kokybės gerinimas

mogiskasis kapitalas yra vienas pagrindinių augimą lemiančių veiksnių. Vieni papildomi mokslo metai tipiskoje Europos salyje bendrą nasumą gali padidinti 6,2%. Tačiau 1995-2000 m., viesojo sektoriaus investicijos (BVP dalis) į svietimą ir mokymą sumazėjo daugumoje valstybių narių. ES atsilieka nuo savo konkurentų pagal absolventų skaičių, įgytus įgūdzius paliekant mokyklą ir pagal mokymąsi visą gyvenimą. Situacija valstybėse narėse labai nevienoda. Atsizvelgiant į siuos mazėjančius rodiklius, būtina nedelsiant pagreitinti Europos svietimo ir mokymo sistemų reformų ir modernizavimo tempą. Globalizacija, technologiniai ir demografiniai pasikeitimai reikalauja lanksčios ir mobilios darbo jėgos, turinčios tinkamą ir nuolat atnaujinamą kvalifikaciją.

Švietimo politikoje yra labai svarbus dėmesys asmenims ir kultūrų įvairovei, todėl pagrindinis vaidmuo tenka nacionalinėms ir vietos institucijoms. Vienas pagrindinių Lisabonos strategijos aspektų - apskritai atnaujinti Bendrijos svietimo ir mokymo sistemas. Dėl to Europos Vadovų Taryba priėmė bendrus tikslus ir darbo programą, kuria siekiama pakeisti svietimo ir mokymo sistemas, jas paversti veiksmingomis mokymosi visą gyvenimą sistemomis, kuriomis gali pasinaudoti visi piliečiai ir kurios skatina bendrą gyvenimo lygį didinančią konvergenciją. Dėmesys skiriamas svietimo ir mokymo kokybės gerinimui (mokymo turinio reformai, naujiems mokymo metodams, kokybės uztikrinimui), galimybių sviestis ir mokytis didinimui visose gyvenimo pakopose (taip pat ir e. mokymuisi) bei svietimo ir mokymo atvėrimui isorės įtakai - nuo darbo rinkos iki pasaulinės konkurencijos.

Šiam darbui reikia Europos Sąjungos paramos, kadangi nauda tenka visai Europai, o atskiros valstybės narės neturi atitinkamų priemonių. Be paramos infrastruktūrai ir pagrindiniam svietimui ir mokymui pagal sanglaudos politiką, Europos Sąjungos indėlis yra dvejopas: remiamas asmenų (pvz., studentų, mokytojų, dėstytojų ar instruktorių) mobilumas ir remiamos mokyklų, universitetų ir mokymo paslaugų teikėjų partnerystės ar tinklai įvairiose salyse. Is esmės siekiama studentų, mokytojų, dėstytojų, instruktorių mobilumo, o ne tik idėjų ar pazangios praktikos. Nors visi pripazįsta sios srities daugiasalio tarpvalstybinio mobilumo svarbą, jo neįmanoma veiksmingai organizuoti ar finansuoti nacionaliniu lygmeniu. Tik ES veiksmai gali suteikti sistemą ir finansinę paramą, kurios paklausa pagal dabartines programas labai virsija pasiūlą.

Siekiama, kad:

iki 2010 m. mobilumo programose būtų dalyvavę 3 mln. universiteto studentų (iki 2002 m. jau dalyvavo 1 mln.), t.y., kad apie 10% universitetų studentų gautų galimybę studijuoti uzsienyje ir ja pasinaudotų;

iki 2013 m. 150000 profesinių mokyklų studentų vienerius studijų metus praleistų pagal mobilumo programas;

per savo mokymosi laikotarpį mobilumo programose dalyvautų 10% Bendrijos mokyklų moksleivių ir mokytojų;

iki 2013 m. 50000 suaugusiųjų dalyvautų mokymosi visą gyvenimą mobilumo programose.

Pasiektas rezultatas bus labai didelis indėlis Europai sugrązinant svietimo ir mokymosi meistriskumo centro vaidmenį.

e) socialinės politikos darbotvarkė: pagalba Europos visuomenei numatant ir valdant pasikeitimus

Dėl sparčiai besikeičiančios tarptautinės konkurencinės aplinkos vyksta naujas darbo pasidalijimas, kuris daro poveikį visiems. Jo nauda plačiai paskleidziama, bet, esant silpnam augimui, gali padidėti nedarbas ir atskirtis. Atsizvelgdama į tai, ES privalo numatyti ir dalyvauti artėjančiuose pasikeitimuose: tokia yra Europos socialinės sanglaudos ir ekonominio augimo modelio esmė.

Europos Sąjungai reikia prisitaikyti prie pokyčių, juos inicijuoti ir absorbuoti. Dinamiskai imantis spręsti problemas, susijusias su sparčiais tarptautinių konkurencinių sąlygų pokyčiais, Socialinės politikos darbotvarkė tampa Europos Sąjungos uzimtumo ir socialinės srities politikos ir veiksmų įgyvendinimo tvarkarasčiu - bendra Lisabonos strategijos dalimi. Kartu su teisės aktais, atviro koordinavimo metodu ir socialiniu dialogu bei ES biudzeto parama, darbotvarkė yra labai svarbi modernizuojant Europos socialinį modelį.

Stiprinant socialinę politiką, kuri yra gamybos veiksnys, ir sprendziant socialinės politikos nevykdymo islaidų klausimą, Socialinės politikos darbotvarkė turėtų padėti Europai sutelkti savo visą potencialą.

ES turi nustatyti tinkamą reguliavimo sistemą, kurti vienodas sąlygas verslininkams ir darbuotojams, nustatant tinkamus socialinius standartus ir pagrindines teises. ES veiksmai taip pat veikia kaip katalizatorius, padedantis valstybėms narėms apibrėzti ir įgyvendinti reformų priemones savo darbo rinkose bei socialines politikas, o patys veiksmai sąlygoja svarbią politinę plėtrą net ir tada, kai finansinės priemonės kuklios. Be to, kaip numatyta sutartyje, ES lygmuo yra pats tinkamiausias sėkmingai remiant socialinį dialogą.

* Siekiant įveikti naujus issūkius, kurie bendri visoms valstybėms narėms, ir valdyti pasikeitimus, vykstant plėtrai, globalizacijai ir demografiniam senėjimui, Socialinės politikos darbotvarkė turi būti toliau stiprinama.

* Savo naujausioje pavasario ataskaitoje Komisija paragino įsteigti pokyčius remiančios Europos partnerystės trisalius mechanizmus, kuriais siekiama nustatyti bendras problemas ir tinkamai pazaboti pokyčius. Paprastai į kolektyvinius susitarimus įtraukiama vis daugiau klausimų, kurie nėra vien tik klasikiniai darbo uzmokesčio ir darbo laiko klausimai, todėl jie yra svarbūs numatant pokyčius ir juos valdant. Šios partnerystės taip pat turėtų spręsti klausimus, kurie yra susiję su nauju, globalizacijos sąlygotu tarptautiniu darbo pasidalijimu pagal konkrečius sektorius.

Reikia veikti ES lygmeniu, nes:

* ES yra tinkama sąranga kurti vienodas sąlygas verslininkams, nustatant bendrus socialinius standartus ir teises bei laisvą darbuotojų judėjimą.

Remiant prevenciją ir nustačius minimalius sveikatos ir saugos standartus, itin sumazėjo profesinių susirgimų ir nelaimingų atsitikimų skaičius. Tačiau visos ekonomikos islaidos tebesiekia 2,6% - 3,8% BVP, o tai liudija, kad nesant tinkamų teisės aktų, ekonominės islaidos labai isauga. Komisija paragino siekti 15 % sumazinti bendrą nelaimingų atsitikimų darbe skaičių kiekvienoje valstybėje narėje.

Šiuo metu 30 mln. zmonių, laikinai būdami kitoje valstybėje narėje, naudojasi ES lygmens socialinės apsaugos koordinavimo nuostatomis. Įdiegus Europos sveikatos draudimo kortelę, sis skaičius isaugtų iki maziausiai 100 mln.

* ES politikos koordinavimas yra tarsi svarbių politikos pokyčių katalizatorius valstybėse narėse, turinčiose kuklias finansines priemones.

Europos uzimtumo strategija skatina valstybes nares imtis darbo rinkų struktūrinių reformų. Toliau salinant atotrūkį tarp dabartinio uzimtumo lygio ir siekiamo visisko uzimtumo, reikės sukurti beveik 16 mln. darbo vietų. Vien tik panaudojant vyresnių darbuotojų potencialą, is viso būtų sukurta 7 mln. darbo vietų. Apskaičiuota, kad nepakankamo darbo jėgos panaudojimo islaidos is viso sudaro apie 9% ES BVP arba 825 mlrd. eurų.

* Be to, sėkmingai stiprinti pramoninių santykių kokybę ir remti socialinį dialogą, kaip numatyta sutartyje, yra tinkamiausia ES lygmeniu.

Tarybos direktyva dėl darbų Europoje siekiama padėti skleisti informaciją ir konsultuoti darbuotojus tarpvalstybiniu lygmeniu. Tokių darbuotojų skaičių didinant iki 80% (nuo 65% siuo metu), siais mechanizmais papildomai pasinaudotų nuo 2,5 iki 3 mln. darbuotojų, t.y. is viso 21,5 mln. darbuotojų visoje Europoje, ir būtų paremtas restruktūrizavimas.

Atsizvelgiant į isdėstytas mintis, čia pateikiamas 1 dalies finansavimo pavyzdys:

>TABELPOSITION>

2. Augimą ir uzimtumą skatinanti didesnė sanglauda

Europos Sąjungos sanglaudos politika labai prisidėjo prie harmoningos, subalansuotos ir tvarios plėtros. Mobilizuodama nepanaudotą Europos potencialą, si politika taip pat padidino bendrus ekonominės veiklos rezultatus ir tuo pačiu sumazino ekonominius ir socialinius skirtumus.

Sanglaudos politikos pridėtinė vertė

Pateikiami sie sėkmingos Europos sanglaudos politikos didinant ekonominės būsimų valstybių narių ir regionų veiklos rezultatus pagrindiniai veiksniai, kurie turėtų būti stiprinami ir ateityje:

* Isteklių investicijoms sutelkimas tam, kad būtų padidintos ir pagerintos fizinio ir zmogiskojo kapitalo atsargos, o is čia būtų gautas maksimalus poveikis konkurencingumui ir augimui. Būtent sis sutelkimas leido daugumai keturių neturtingiausių salių (pagrindinių sios politikos naudos gavėjų finansų prasme) maziau issivysčiusių regionų 1995-2001 m. pasiekti didesnį nei ES vidurkis vidutinį augimo lygį.

* Bendros rinkos taisyklių laikymasis, pavyzdziui, konkurencijos politikoje ir viesuosiuose pirkimuose. Apčiuopiamas rezultatas - padidėjusi prekyba Bendrijos viduje, būtent tarp maziausiai issivysčiusių valstybių narių ir regionų bei likusios ES. Sanglaudos politikos poziūriu, tai reiskia, kad apytiksliai vienas ketvirtadalis islaidų pagal sioms vietovėms skirtas programas sugrįzta likusiajai Europos Sąjungai padidėjusio eksporto pavidalu;

* Dėmesys darbo vietų kūrimui naujose veiklos srityse, siekiant susidoroti su naujo darbo pasidalijimo pasaulyje sąlygotais ekonominių ir socialinių pasikeitimų padariniais. Pavyzdziui, ankstesnės kartos programos 1994-1999 m. uz maziau issivysčiusių regionų ribų padėjo apie 300 000 smulkaus verslo atstovų, taip buvo sukurta 500 000 naujų darbo vietų.

* Indėlis į partnerystę ir gerą valdymą. Daugiapakopio valdymo sistema, apimanti Bendrijos, nacionalines ir vietos valdzios institucijas bei suinteresuotąsias salis, padeda uztikrinti, kad veiksmai bus pritaikyti prie vietos aplinkybių ir kad is tikrųjų bus įsipareigota siekti sėkmės (,nuosavybė").

* Islyginamasis poveikis, pasiektas bendro finansavimo taisyklėmis, kurios is nacionalinių viesųjų ir privačių isteklių mobilizuoja papildomus isteklius naujoms investicijoms. Kiekvienas isleistas euras is Europos Sąjungos biudzeto sanglaudos politikai sugrįzta vidutiniskai EUR 0,9 maziausiai issivysčiusiuose (,1 tikslo") regionuose ir EUR 3 kituose (,2 tikslo") regionuose.

* Sėkminga parama kitų Europos Sąjungos sektorių politikoms:

o investuojant į Bendrijos teisės aktų įgyvendinimą, sanglaudos politika padeda neturtingesniems regionams laikytis ES standartų, pavyzdziui, aplinkosaugos srityje;

o pavyzdziui, sanglaudos politika labai remia naujas investicijas ypač maziau issivysčiusių valstybių narių ir regionų svietimo, transporto ir energetikos sektoriuose.

Ateityje ir toliau bus svarbu issaugoti veiksmingą Europos lygmens politiką, siekiant paremti modernizavimą ir spartesnį augimą maziau issivysčiusiuose regionuose ir apskritai įtraukti daugiau zmonių į nasų uzimtumą visoje Europos Sąjungoje. Bet politiką taip pat reikia reformuoti, kad būtų galima geriau reaguoti į naujus isbandymus.

Plėtra yra precedento neturintis issūkis Europos Sąjungos konkurencingumui ir vidinei sanglaudai. Issiplėtusioje ES vidutinis BVP vienam gyventojui bus daugiau nei 12% mazesnis nei penkiolikos valstybių narių, o pajamų skirtumai apskritai padidės dvigubai.

Didėjant konkurencijai, globalizacijai ir apskritai senstant gyventojams, reforma turi būti sutelkta į konkurencingumą, tvarią plėtrą ir uzimtumą, kaip nustatyta Lisabonoje ir Geteborge įvykusiose Europos Vadovų Tarybose. Ateityje laukia didziulis uzdavinys - uztikrinti, kad Lisabonos ir Geteborgo tikslai ir naujo darbo pasidalijimo pasaulyje sąlygotų pasikeitimų numatymas būtų sistemingai is pat pradzių įtraukiami į visų rengiamų nacionalinių ir regioninių plėtros strategijų planus.

Siekdama padidinti islaidų kokybę ateinančiu laikotarpiu bei įgyvendindama Lisabonos ir Geteborgo tikslus, Komisija siūlo sanglaudos politikoje vadovautis bendra strategija. Dėl to Komisija ketina pateikti strateginį dokumentą Parlamentui ir Tarybai; sios institucijos nustatys sanglaudos politikos strateginius prioritetus, taip pat ir priemones, kurių reikia tikintis ekonominių ir socialinių pasikeitimų.

Be to, įgyvendindama Lisabonos ir Geteborgo darbotvarkes ir atsizvelgdama į skirtingas aplinkybes, Komisija numato supaprastintą ir skaidresnę prioritetinę sistemą, isskirdama siuos tris (dabartinius tikslus pakeičiančius) prioritetus:

- Konvergencija. Daugiausia dėmesio turi būti skiriama issiplėtusios ES maziau issivysčiusioms valstybėms narėms ir regionams. Šioje grupėje taip pat atsiduria ir regionai, kuriuose konvergencijos procesas dar nepasibaigė, bet jie jau nebeturi teisės gauti paramą, nes jų santykinės pajamos vienam gyventojui issiplėtusioje Europos Sąjungoje yra didesnės (vadinamasis ,statistinis efektas"). Pagal konvergencijos programas bus stengiamasi modernizuoti ir didinti fizinį ir zmogiskąjį kapitalą, siekiant didesnio ilgalaikio konkurencingumo, skatinant aplinkos tvarumą ir tikintis didesnio indėlio į Europos Sąjungos bendrą ekonominę veiklą tuo pačiu metu plėtojant pazangią valdymo praktiką ir institucinius gebėjimus.

- Regioninis konkurencingumas ir uzimtumas. Į regionines konkurencingumo ir uzimtumo programas bus įtrauktos ir kitos valstybės narės ir regionai, nes dėl ekonominio ir socialinio restruktūrizavimo bei kitokių trūkumų visoje Europos Sąjungoje isliks dideli poreikiai. Siekiant uztikrinti Bendrijos veiksmų pridėtinę vertę, intervencijas reikės apriboti apibrėztais politikos prioritetais, kurie siejami su Lisabonos ir Geteborgo darbotvarkėmis, ir intervencinių priemonių bus imamasi ten, kur jos nacionalinėms ir regioninėms politikoms suteiktų pridėtinę vertę ir daugiklio efektą. Uzimtumo programos bus tvarkomos nacionaliniu lygmeniu. Regioninės plėtros programos bus supaprastintos, taip pat bus atsisakyta dabartinės sistemos, pagal kurią Komisija turi atrinkti nedideles paregionių vietoves. Vietoj to, rengiant daugiasalius plėtros planus, bus nustatoma tinkama geografinių ir teminių intervencijų krypčių pusiausvyra. Į sį punktą bus įtraukta parama regionams, kurie jau nebetenkina konvergencijų programų kriterijų, net jei statistinio plėtros efekto nėra.

- Europos teritorinis bendradarbiavimas per įvairias tarpvalstybines programas. Programos bus skirtos spręsti ypatingas problemas, kurios atsiranda siekiant konkurencingos ir tvarios ekonomikos tose valstybių narių teritorijose, kurias dalija valstybinės sienos. Ypač bus remiami patirties ir pazangios praktikos mainai, prisidedant prie ekonominės integracijos visoje Europos Sąjungos teritorijoje bei prie harmoningesnės ir subalansuotos plėtros.

Atsizvelgiant į isdėstytas mintis, čia pateikiamas 2 dalies finansavimo pavyzdys:

>TABELPOSITION>

3. Gamtinių isteklių tvarus valdymas ir apsauga: zemės ūkis, zuvininkystė ir aplinka

Naujos valstybės narės (ir dar kitos valstybės) Europos Sąjungą papildys 75 mln. vartotojų, 4 mln. ūkininkų. Plėtra sukurs daug didesnę rinką, daugiau konkurencijos ir isbandymų siekiant aukstesnių produktų kokybės ir saugos bei aplinkos apsaugos standartų. Seniai valstybių narių priimtą sprendimą savo atitinkamas, brangiai kainuojančias ir is dalies priestaringas nacionalines politikas pakeisti bendra, sutartyje apibrėzta politika padiktavo laukiama pridėtinė vertė, kurią turėjo uztikrinti laisva prekyba zemės ūkio produktais ir vengimas iskreipti konkurenciją Europos bendrijoje, parama tiekimo stabilumui ir konkurencingumo vidaus ir isorės rinkose stiprinimas.

Nuo to laiko, formuojant politiką, atsizvelgiama į kitus visuomenės susirūpinimą keliančius aspektus, pavyzdziui, produktų kokybę, aplinką, gyvūnų gerovę ir gyvybingas kaimo vietoves, kurios uzima apie 80% visos Europos teritorijos. Taip pat atsizvelgiama į poreikį remti ūkininkus, kurie gamina ir issaugo viesąsias prekes pačiu efektyviausiu būdu. Todėl, laikui bėgant, BŪP is tikrųjų sukūrė pridėtinę vertę mazesne kaina nei būtų tuo atveju, jei valstybės narės būtų ir toliau plėtojusios savo atskiras zemės ūkio politikas.

Praėjusį birzelį buvo nuspręsta imtis esminės bendros zemės ūkio politikos (BŪP) reformos ir ją baigti parengiant antrąjį paketą, po kurio 2004 m. viduryje seks pasiūlymas dėl cukraus. Taip planuojama uztikrinti stabilią sektoriaus sąrangą iki 2013 m.

Reforma siekiama įgyvendinti konkurencingumo tikslus, solidarumą ir geriau integruoti aplinkosaugos klausimus; tuo pačiu ji tampa pagrindiniu zingsniu Lisabonos ir Geteborgo plėtros strategijose. Reforma siekiama:

* itin supaprastinti rinkos paramos priemones ir tiesioginės pagalbos ismokas, palaipsniui atsiejant tiesiogines ismokas ūkininkams nuo gamybos apimčių;

* toliau stiprinti kaimo plėtrą, pervedant rinkos paramai skirtas lėsas kaimo plėtrai, sumazinant tiesioginės pagalbos ismokas dideliems ūkiams (moduliacija), taigi siejant du papildomus BŪP ramsčius, padedančius stiprinti tvarų ūkininkavimą ir ūkinės bendruomenės plėtrą;

* finansinės drausmės mechanizmu, suderintu su Europos Vadovų Tarybos sprendimu, nustatyti 2007-2013 m. auksčiausią islaidų rinkos paramai ir tiesioginei pagalbai ribą.

Padedančioje siekti tvarios plėtros tikslų ir sustiprintoje būsimoje kaimo plėtros politikoje po 2006 m. daugiausia dėmesio bus skiriama trims pagrindiniams tikslams:

- didinti zemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, remiant restruktūrizavimą (pavyzdziui, investicinė pagalba jauniems ūkininkams, informacinės ir rėmimo priemonės);

- stiprinti aplinkosaugą ir krastovaizdį, remiant zemėtvarką, taip pat per bendrą kaimo plėtros veiksmų, susijusių su ,Natura 2000" gamtinėmis saugomomis teritorijomis, finansavimą (pavyzdziui, agrarinė aplinkosauga, miskininkystė ir priemonės nepalankiausioms ūkininkauti vietovėms);

- gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir remti ūkinės veiklos diversifikavimą per ūkio sektoriui ir kitiems kaimo subjektams skirtas priemones (pavyzdziui, kiekybinis gamybos perorientavimas, maisto kokybė, kaimų atnaujinimas).

Pagal bendrą zuvininkystės politiką (BP) reikalaujama vienodo elgesio su valstybių narių zvejais ir pakrančių regionais bei vienodų ekonominių galimybių sudarymą jiems, lygiaverčiai paisant aplinkos, ekonominių ir socialinių aspektų, nes tai yra vis svarbiau uztikrinant tvarią zuvininkystę, kai zuvų atsargos mazėja.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. naujai reformuota bendra zuvininkystės politika, kurioje didesnis dėmesys skiriamas tvaresniam gyvųjų vandenų isteklių panaudojimui, remiantis gera moksline informacija ir atsargiu poziūri į zuvininkystės valdymą bei akvakultūrą, siuo metu yra glaudziai integruojama į Bendrijos tvarios plėtros politiką.

Siekiant Lisabonos ir Geteborgo politikos tikslų, ypač plėtojant Europos ekonomiką, kuri sąlygoja augimą tuo pačiu mazindama neigiamą poveikį aplinkai, reikia ilgalaikių įsipareigojimų tvariam isteklių panaudojimui ir valdymui bei aplinkos apsaugai. Aplinkosaugos politika is esmės papildo bendrą rinką ir stiprina gyvenimo kokybę. Europos piliečiai teisėtai vis labiau nori svarios aplinkos ir tikisi, kad ES jiems garantuos tą teisę bei uztikrins, kad valstybės narės teisingai įgyvendins aplinkosaugos politiką. Įgyvendinant siuos prioritetus, 2006-2012 m. numatyta si svarbi veikla:

* įgyvendinti EB klimato kaitos programą, įskaitant daugelį priemonių, uztikrinančių, kad pagal Kioto protokolą EB uzsibrėzti tikslai - sumazinti siltnamio efektą sukeliančių dujų ismetimą - būtų pasiekti;

* įgyvendinti temines strategijas, kurios skirtos specialiems aplinkosaugos prioritetams, pvz., dirvai; oro kokybei; pesticidams; jūrų aplinkai; miesto aplinkai; tvariam isteklių panaudojimui ir valdymui; ir atliekų perdirbimui;

* įgyvendinti Aplinkosaugos technologijų veiksmų planą (ETAP), siekiant pajungti aplinkosaugos technologijų potencialą, ir taip sumazinti spaudimą gamtiniams istekliams ir pagerinti Europos piliečių gyvenimo kokybę, tuo pačiu metu skatinant konkurencingumą ir ekonominį augimą, toliau remiant ES vadovaujantį vaidmenį plėtojant ir taikant aplinkosaugos technologijas;

* plėtoti ir įgyvendinti ,Natura 2000" teritorijų tinklą, siekiant apsaugoti Europos biologinę įvairovę bei įgyvendinti biologinės įvairovės veiksmų planą.

Atsizvelgiant į tai, prisiimtų įsipareigojimų turi būti laikomasi, ir Europos Sąjunga privalo valdyti savo gamtinius isteklius, perkeldama europietiską augimo ir sanglaudos modelį į savo aplinkos valdymą.

Atsizvelgiant į isdėstytas mintis, čia pateikiamas 3 dalies finansavimo pavyzdys:

>TABELPOSITION>

B. Visaverčio turinio suteikimas Europos pilietybei

1. Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė

Laisvė, saugumas ir teisingumas yra pagrindinės vertybės, kurios yra labai svarbios Europos socialinio modelio sudėtinės dalys.

Integruodama Pagrindinių teisių chartiją į Europos Sąjungos konstitucinę sutartį, ES teisiskai įsipareigos uztikrinti, kad pagrindinių teisių bus ne tik laikomasi, bet jos bus ir aktyviai remiamos.

Dabar aiskiai pripazįstama, kad imigracijos, prieglobsčio ir kovos su nusikalstamumu ir terorizmu keliamų issūkių jau nebegalima tinkamai įveikti nacionalinio lygmens priemonėmis.

Todėl plėtojant sį Europos Sąjungos matmenį, atsiranda nauja integracijos kliūtis: tikra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė yra neisvengiama Europos Sąjungos sąrangos dalis, issiplėtusios Europos Sąjungos projekto esmė.

Europos Sąjungos lygmens veiksmai uztikrina teisingą atsakomybės, taip ir finansinės nastos, pasidalijimą, bei didina bendrų klausimų ir vertybių supratimą, tokiu būdu padeda formuotis bendriems poziūriams.

Su plėtra ypač padaugės piliečių, kurie tikisi pasinaudoti tuo, kad gyvena precedento neturinčioje laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, o tai bus ypatingas, pavyzdziui, mūsų isorės sienų saugumo isbandymas.

(i) Isorės sienos ir (arba) imigracija

* Sąjunga privalo integruotai tvarkyti savo isorės sienas, sudaryti sąlygas teisėtai koordinuotai imigracijai ir apsisaugoti nuo asmenų, į salį patenkančių nelegaliai per isorės sienas, kurios po plėtros apytiksliai drieksis 6 000 km sausuma ir daugiau nei 85000 km jūra.

Pagrindinis tikslas sioje srityje - Europos pasienių agentūra paklotų pamatus Europos sienų apsaugos pajėgų sukūrimui, pastarosioms suteikiant atitinkamas priemones vykdyti stebėjimo ir sienos kontrolės uzduotis, nacionalinėms valdzios institucijoms remiant.

* ES ir toliau laukia sunkus isbandymas - uztikrinti tarptautinių apsaugos įsipareigojimų laikymąsi sprendziant migracijos srautų ir prieglobsčio ieskotojų klausimus. Teisingu atsakomybės ir finansinės nastos pasidalijimu tarp valstybių narių grindziama bendra prieglobsčio politika uztikrins vienodas priėmimo sąlygas daugiau nei 400000 prieglobsčio prasytojų issiplėtusioje Europos Sąjungoje per metus, neskatinant tų, kurių prasymai nepagrįsti.

* Siekiant veiksmingo ir tvaraus migracijos srautų valdymo, bendra imigracijos politika turi tenkinti darbo rinkos poreikius. Atsizvelgiant į demografinį pokytį, migrantai prisidės prie ES ekonominio augimo, konkurencingumo ir tvarios plėtros. Todėl Europos Sąjunga privalo įgyvendinti priemones sioje politikos srityje, skatinti iniciatyvas ir remti valstybių narių veiksmus, skatinant jų salyse gyvenančių trečiųjų salių piliečių integraciją.

Sėkminga imigrantų integracija yra būtina socialinei sanglaudai bei yra ekonominio efektyvumo prielaida. Jau dabar ES gyvena is viso 14,3 mln. trečiųjų salių piliečių; apskaičiuota, kad per metus jų atvyksta 1,5 mln.

ES finansinė intervencija turėtų padėti papildyti ir paremti valstybių narių veiksmus; ja siekiama koordinuoti tą sritį, kurios klausimai yra tarpvalstybinio pobūdzio:

įtraukiant maziausiai 5 % teisėtai gyvenančių trečiųjų salių piliečių (10 % per netiesiogiai daromą poveikį) į programas ir veiklą, pavyzdziui, sudarant galimybes pasinaudoti paslaugomis, įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, sukurti tinklus, dalyviams keistis pazangiausia praktika. Be to, kalbant apie integraciją, numatomas ypatingas tikslas - integruoti teikiant specialias integravimosi paslaugas apie 20 % naujai atvykusių trečiųjų salių piliečių (įvadiniai, kalbos kursai).

Tvarios migracijos rėmimo politiką papildys kuriamos bendros priemonės, kuriomis remiantis bus grązinami nelegalūs gyventojai is trečiųjų salių arba neteisėtai į ES migruojantys asmenys.

(ii) Teisingumas ir (arba) saugumas

* Saugumo uztikrinimas per nusikalstamumo ir terorizmo prevenciją ir kovą su jais isliks pagrindiniu Europos Sąjungos issūkiu. Tarp prioritetų yra veiksmai, kuriais siekiama plėtoti ir stiprinti Europolą ir Europos policijos kolegiją, kad sustiprėtų bendradarbiavimas ir atitinkamų specialistų mainai; didesnis dėmesys bus skiriamas nusikalstamumo prevencijai, būtent atsirandančioms sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo formoms ir priemonėms; ir kuriais sprendziamas saugumo - Europos visuomenių administracinio, socialinio ir ekonominio tvarumo isankstinės sąlygos - poreikio klausimas. ES lygmens veiklos pavyzdziai:

- pasiekti, kad 10 % aukstesnio rango policijos pareigūnų būtų apmokyti Europos policijos kolegijoje ir netiesiogiai 60 % ES policijos pareigūnų per bendrus mokymo modulius;

- 2013 m. iki 75 % padidinti nacionalinių teisėsaugos institucijų ir Europolo svarbios informacijos mainus.

* Veiksminga teisingumo erdvė yra natūrali veiksmingos judėjimo laisvės dalis, nes ji suteikia teisinį uztikrinimą tarpvalstybiniuose sandoriuose ir sprendziant tarpvalstybines teisines problemas, susijusias su asmeniniais ir seimos klausimais. Reikia imtis veiksmų, siekiant uztikrinti galimybę pasinaudoti veiksminga teisena bei glaudų teisinį bendradarbiavimą ir bendrus poziūrius į nusikalstamumą, kad nusikaltėliams nebūtų suteiktas ,saugus prieglobstis".

*

* Siekiant didesnio sunkius tarpvalstybinius nusikaltimus tiriančių tardytojų ir prokurorų veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo, bus toliau stiprinamas Eurojustas.

*

2. Galimybė naudotis pagrindinėmis prekėmis ir paslaugomis

Europiečiai taip pat gali tikėtis galimybės naudotis su Europos ekonominiu ir socialiniu modeliu siejamos visuotinio intereso prekėmis ir paslaugomis:

* kai pavieniai valstybės narės veiksmai negali uztikrinti veiksmingo atsako į pavojus, kurių padariniai perzengia valstybės sienas, arba kur reikia europietisko solidarumo dėl krizės masto, piliečių apsauga nuo įvairių pavojų, pavyzdziui, gaivalinių nelaimių, sveikatos ir aplinkos krizių yra viena is sričių, kur Europos Sąjunga gali suteikti pridėtinę vertę;

- plėtoti sią kryptį reiskia stiprinti saugumo ir solidarumo standartus, kad būtų sukurtos netarsios energetikos ir transporto sistemos bei taikomi aplinkosaugos standartai, uztikrinantys, kad pagrindiniai gamtiniai dalykai (oras, vanduo, dirva) nebūtų uztersti sveikatai pavojingomis medziagomis;

- piliečiai tikisi, kad ES apsaugos nuo didelio masto nelaimių. Per vidutinės trukmės laikotarpį daugės raginimų ES stiprinti savo pagalbos nelaimių atvejais pajėgumus, kai nacionaliniai pajėgumai nepakankami, ir kiek įmanoma efektyvesnį visoje ES turimų isteklių panaudojimą;

- būdami vartotojai, piliečiai yra priklausomi nuo tiekėjų ir valdzios institucijų, kurios turi uztikrinti, kad siūlomos prekės ir paslaugos yra saugios. Reikia geresnės ir aiskios informacijos, kad piliečiai sąmoningai rinktųsi pirkinius ir gyvenimo būdą. Europos Sąjunga kartu su nacionalinėmis valdzios institucijomis privalo įsipareigoti uztikrinti prekių saugą. Tai ypač svarbu siekiant ES tiekiamo maisto saugumo, kokybės, produktų maistinės vertės, pagaminimo garantijų ir tinkamos informacijos apie piliečių perkamą ar valgomą maistą;

- bet sveikata taip pat sukuria gerovę. Geresnė sveikata skatina pazangą, suteikia daugiau ilgesnio, geresnio ir produktyvesnio gyvenimo galimybių ir yra isankstinė ekonominio klestėjimo sąlyga. Kiekvienas zmogus tikisi gauti patikimą informaciją ir patarimų dėl esminių alternatyvų sveikatos atzvilgiu. Europos Sąjunga gali padėti nacionalinės institucijoms suteikti galimybes asmenims gerinti savo sveikatą, o pasienyje gyvenantiems pacientams pasinaudoti kitų valstybių sveikatos prieziūros paslaugomis. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur palaikomi intensyvus pasauliniai transporto ir prekybos rysiai, uzkrečiamos ligos plinta greitai nepaisydamos sienų, tad ES raginama imtis bendrų veiksmų;

* be to, is europietisko visuomenės modelio piliečiai tikisi galimybės gauti atitinkamo lygio bendro intereso pagrindinių paslaugų, pavyzdziui, sveikatos prieziūros ir svietimo, energijos tiekimo, transporto, telekomunikacijų ar pasto paslaugų. Tam gali prireikti bendros sistemos, kuri suteiktų valstybėms narėms garantijas ir padėtų pasirinkti atitinkamą politiką.

3. Kad pilietybė būtų reali: parama Europos kultūrai ir įvairovei

Netrukus ES laukia pati reiksmingiausia plėtra jos istorijoje. Imigracija jau padidino Sąjungos kultūrų įvairovę, o demografinės tendencijos byloja, kad taip bus ir toliau. Ir ateityje Europos Sąjunga issiskirs didziule socialine ir kultūrų įvairove. Dėl to labai svarbios jos piliečių abipusės zinios ir supratimas. Europos piliečiams reikia zinoti ir pajausti tai, ką jie turi bendro.

Valstybių narių piliečių dialogo ir mainų sistema skirta skatinti tarpusavio supratimą ir bendrą europietiską identitetą, o veiksmai - remti Europos pilietybę, papildant valstybių narių veiksmus ir palaikant kultūrų įvairovę 25 valstybių ir dar didesnio skaičiaus tautinių mazumų, o ateityje ir valstybių, Europos Sąjungoje.

Ši sistema remia Europos kultūrinį bendradarbiavimą, padeda įveikti tarpvalstybinių mainų ir Europos audiovizualinės pramonės struktūrų kliūtis, skatina jaunimo mainus, savanorių tarnybą ir neformalų mokymąsi bei kalbų mokymąsi ir kalbininkų profesionalų paruosimą. O svarbiausia, visa tai daroma įtraukiant jaunus zmones, nes tik taip Europa uzsitikrins savo ateitį.

Kiti pavyzdziai:

- ES lygmens kultūrinio bendradarbiavimo kliūtys, pavyzdziui, judėti meno darbams ar menininkams, steigtis muziejų, operos teatrų ar kitų kultūros institucijų tinklams, atsiranda dėl valstybių narių fragmentacijos;

- panasi padėtis yra ir kalbant apie Europos filmų ir televizijos programų judėjimą: dėl kalbinių, kultūrinių ir socialinių ypatumų Europos audiovizualinės pramonės struktūra vis dar labai nacionalinė ir daugiausia priklauso nuo nacionalinių rinkų.

Galima būtų siekti tokių tikslų:

itin padidinti piliečių tarpkultūrinio dialogo ir mainų plėtotei skirtų iniciatyvų bei tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektų skaičių, įtraukiant 1500 tinkluose dirbančių ir kiekvienais metais milijonus piliečių pasiekiančių kultūrinių institucijų;

didinti Europos filmų, platinamų uz jų kilmės salių, skaičių nuo dabartinio 11% rinkos iki 20% 2013 m., iki 2010 m. dvigubinant kino teatrų, į kurių programas būtų įtraukti europietiski filmai, skaičių ir iki 2013 m. apmokant 35000 audiovizualinės srities profesionalų;

programos laikotarpiu įgyvendinti 40000 projektų, susijusių su jaunimu (pvz., jaunimo mainai), ir 5000 (mokymo, informavimo ir pazangios praktikos mainų) projektų, skirtų jauniems darbininkams, bei padidinti dalyvavimą Europos savanorių tarnyboje iki 10000 savanorių per metus.

Rezultatai bus svarbiausias indėlis įgyvendinant ES tikslą - susivienyti savo įvairovėje.

Atsizvelgiant į isdėstytas mintis, čia pateikiamas 4 dalies finansavimo pavyzdys:

>TABELPOSITION>

C. ES - pasaulinės reiksmės partnerė

Turėdama daugiau nei 450 mln. gyventojų ir ketvirtadalį pasaulinės gamybos, 25 valstybių, o netrukus ir 27 valstybių Europos Sąjunga turėtų sutelkti savo rankose didziulę įtaką ilgalaikiams politiniams ir ekonominiams pasirinkimams, lemsiantiems klestėjimą ir stabilumą Europoje ir platesniame pasaulyje, o tai savo ruoztu, darys įtaką europiečių gerovei ir saugumui.

Tačiau islieka atotrūkis tarp jos ekonominio svorio ir politinės įtakos. Europos Sąjunga nėra valstybė, bet darnūs isorės rysiai gali padidinti jos įtaką daug labiau nei valstybės narės, veikdamos pavieniui ar net veikdamos taip pat.

Europos Sąjunga isplėtojo plačias, nors ne visas, isorės rysių priemones: bendrą prekybos politiką, bendradarbiavimą pagal dvisales ir daugiasales sutartis, vystomąjį bendradarbiavimą, humanitarinę ir finansinę pagalbą bei vidaus politikų isorės aspektus (pvz., energetika, aplinka, transportas, teisingumas ir vidaus reikalai, t.t.).

ES isorės veiksmai, tarp kurių yra bendra uzsienio ir saugumo politika, bendra prekybos politika ir bendradarbiavimas su trečiosiomis salimis, pateikia bendrąsias visų ES priemonių integravimo nuostatas - atsizvelgiant į jų specifinį institucinį ir veikimo pobūdį - ir bendrų veiksmų, kurie grindziami bendra pozicija plačioje politinių santykių srityje, taip pat ir saugumo srityje, palaipsnį plėtojimą.

Plėtra ES suteiks net didesnę, t.y. regiono lyderės ir pasaulinės reiksmės partnerės, atsakomybę. Dėl to ES turėtų stiprinti savo gebėjimus remti zmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę bei savo gebėjimą susitelkti kovai su skurdu, tiek savo kaimynystėje, tiek per daugiasales ir dvisales politikas, kurios yra daugiausia skirtos tvariai plėtrai ir politiniam stabilumui. Šiomis priemonėmis ES pasieks tikrą savo vidaus ir isorės darbotvarkių darną, taip prisidėdama prie pasaulinio saugumo ir klestėjimo.

1. ES ir jos kaimynystės politika

ES regiono lyderės vaidmuo yra labai svarbus ne tik jai ir jos kaimynams; jis taip pat yra jos indėlio į pasaulio tvarumą ir stabilumą pagrindas. Remdamasi ankstesnių plėtrų sėkme, sį kartą issiplėtusi ES sieks stabilumo didesnėse kaimyninėse teritorijose, o savo plėtotę grįs glaudziu bendradarbiavimu ir tokia integracija, kuri atitinka kandidačių, jomis norinčių tapti salių ir jų tiesioginių kaimynų poreikius ir galimybes. Prekybos ir investicijų liberalizavimas, tinkamos teisinės konvergencijos skatinimas, transporto, energetiko ir rysių tinklų sujungimas labai prisidės prie vidaus plėtros strategijų įgyvendinimo, o tai yra sėkmės garantas. Sustiprintas bendradarbiavimas svietimo ir mokymo srityje, kuris jau sėkmingai vyksta įgyvendinant ES kaimynystės politiką, bus labai svarbus remiant tokią integraciją. Bendros imigracijos politikos, viena vertus, bus grindziamos darbo vietų kūrimu emigracijos salyse, o, kita vertus, legalių migrantų integracija issiplėtusioje ES. Kitais zodziais tariant, sis stabilumo ratas reiskia bendrą erdvę, bendriją, kurioje yra ,viskas, isskyrus institucijas".

Santykiuose su kaimyninėmis salimis, ES taip pat labai svarbūs aplinkosaugos ir branduolinės saugos bei energetinio saugumo klausimai. Neteisėta imigracija, organizuotas nusikalstamumas, nelegali įvairių rūsių prekyba, terorizmas ir uzkrečiamos ligos yra rimtos grėsmės, kurios reikalauja bendrų veiksmų su siomis salimis. Reikia labai glaudziai bendradarbiauti ir integruotis, isplečiant bendros rinkos keturias laisves visoje teritorijoje, tuo pačiu didinant saugumą.

Be konkretaus intereso, kuris yra bendras visoms sioms valstybėms narėms, turinčioms bendrą sieną su kaimynėmis salimis siaurėje ir pietuose, ES bendras interesas yra stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę energingai skatinant ekonomines reformas ir integraciją visoje teritorijoje, kurią ES sudaro su Rusija ir jos kaimynais, Balkanais ir Vidurzemio jūros valstybėmis iki Persų įlankos. Laukia didziulis darbas - paskleisti intensyvios ir subalansuotos prekybos su 25 ES valstybėmis naudą visame siame regione, integruojant sias salis į bendromis vertybėmis grindziamą teritoriją ir didesnę rinką, kurios struktūrą sudaro tarpusavyje susiję tinklai ir bendros taisyklės bei standartai. Dėl augančio pajamų atotrūkio ir skirtingos istorinės patirties tarp ES ir jos kaimynių atsirado didelė praraja, kurią ilgalaikiu laikotarpiu turi pasalinti bendros pastangos.

Jos partnerės Rytuose ir Pietuose jau negali ilgiau atidėlioti politinių ir ekonominių reformų, nuo kurių priklauso industrializacija ar perindustrializacija bei paslaugų plėtotė, kurios reikia milijonams darbo vietų sukurti, kad būtų pagerintas gyvenimo lygis ir sprendziamos jaunimo zlugdymo problemos. Kopenhagos kriterijus laikant nuoroda, labai svarbios sąlygos, kurios siejamos su ES bendradarbiavimu ir pagalba bei valstybių narių rodomu lojalumu ES dvisaliuose santykiuose su siomis salimis, kad įvykiai klostytųsi teisinga kryptimi.

Tačiau palaikydama santykius su kaimyninėmis ir toliau esančiomis valstybėmis, ES negali apsiriboti ekonomikos ir politikos sritimis; jai vis labiau reikia pajėgti uztikrinti stabilumą, uzkirsti kelią konfliktams ir valdyti krizes ties savo namų slenksčiu, o pajėgas pagal JT mandatą naudoti tik kaip paskutinę priemonę.

2. ES - partnerė siekiant tvarios plėtros

Pagrindinis ES indėlis į pasaulio saugumą siuo integracijos laikotarpiu yra jos aktyvus darbas siekiant tvarios plėtros per pasaulinio lygmens valdymą ir per dvisalius santykius.

Būdama pasaulinės ekonomikos dalyvė, ES gali padaryti pasaulinio lygmens valdymą efektyvesnį, paskleisdama tvarią plėtrą visoje planetoje per tarptautinio bendradarbiavimo ir gerų vidaus politikų derinį. Bendradarbiaujant su besivystančiomis salimis, dėmesys bus skiriamas skurdo salinimui, o laikydamasi daugiasalių įsipareigojimų, ES gali ir turėtų tvirtai ir nuosekliai prisidėti prie pazangos siekiant Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos 2000 m. nustatytų Tūkstantmečio plėtros tikslų. Tinkamu pagrindu galėtų tapti bendra vystymosi politika, kurioje daugiausia dėmesio skiriama kovai su skurdu.

Issiplėtusios ES, jau dabar pirmaujančios prekybinės jėgos, didziausios pasaulyje pagalbos teikėjos ir aktyvios partnerės derybose dėl daugiasalių normų, vaidmuo labai isaugs, o jos įtaka dar labiau stiprės trijuose ekonominės valdymo sistemos ramsčiuose - prekyboje, finansuose ir nustatant normas, kai ji visur uzsitikrins bendrą atstovavimą isorės santykiuose.

Remdama bendras pozicijas, dėl kurių sutarta kvalifikuota balsų dauguma, ji uzsitikrins krypties pojūtį daugiasalėse derybose ir valdymo sistemoje labai reikalingą darną.

Bet issiplėtusios Europos sanglauda ir jos veiksmų nuoseklumas pasaulio ekonomikos reikaluose galiausiai priklausys nuo tvirto bendro ES sutarimo dėl Europos vystymosi modelio, suderinamo su atviromis ir konkurencingomis rinkomis.

ES finansinės pagalbos ir prekybos dvisalės preferencijos įtaka labai sustiprėtų, jei ji būtų vieningai atstovaujama daugiasalėse ekonomikos valdymo organizacijose, pavyzdziui, t.y. Pasaulio banke, TVF ir JT ekonominėse agentūrose: ypač isaugtų kiekvieno euro, isleisto tokiomis naujomis sąlygomis, vertė.

3. ES - pasaulinio lygmens veikėja

Europos Sąjunga turėtų atlikti visapusį vaidmenį pasaulinio lygmens politikoje, paremdama veiksmingą daugiasaliskumą. Ji taip pat turėtų prisidėti prie strateginio saugumo, kaip apibrėzta Europos saugumo strategijoje, kurią 2003 m. priėmė Europos Vadovų Taryba. Tai yra susiję su apsauga nuo grėsmių bei siekiu uztikrinti civilių saugumą ir gyventojų apsaugą Europoje ir uz jos ribų.

Strateginis saugumas: pagrindinių grėsmių - terorizmo, masinio naikinimo ginklų platinimo ir suzlugusių valstybių, vidaus ir regioninių konfliktų, akivaizdoje ES turi veikti savo regione, tarptautinės tvarkos lygiu ir aktyviais veiksmais valstybių viduje (pavyzdziui, per krizių valdymo operacijas). Šioms operacijoms reikia tinkamo civilinių ir karinių priemonių derinio.

Civilių saugumas: dabartiniame pasaulyje, kuriam būdingas atvirumas ir nestabilumas, civiliai gyventojai vis dazniau susiduria su tokiais pavojais: konfliktais, nacionalinėmis nelaimėmis ir pandemijomis. ES, būdama zemynu be sienų, susiduria su tokių pavojų ir grėsmių padariniais. Atlikdama pirmaujančios partnerės vaidmenį: remdama tvarią plėtrą, zmogiskąsias vertybes ir pasaulinį valdymą, Europos Sąjunga taip pat turi imtis isorės veiksmų ir veiksmingai remti tarptautines pastangas, kurios daro poveikį ne tik fiziniam civilių gyventojų saugumui ir jų vystymosi potencialui, bet taip pat bendram saugumui ir stabilumui.

Siekiant sioje srityje padidinti ES gebėjimus, reikės įdėti daugiau pastangų, nes reikia padidinti turimus isteklius ir juos efektyviai sutelkti. Stiprinant karinius pajėgumus, reikia didinti su saugumu susijusių tyrimų skaičių ir sustiprinti civilinį krizių valdymą, diplomatinius ir zvalgybinius gebėjimus.

ES pagalbos pridėtinė vertė

Palyginamąjį ES poziūrio į isorės veiksmų krizes pranasumą puikiai parodo krizės Vakarų Balkanuose, Afganistane ir Rytų Timore.

Vakarų Balkanuose ES padėjo įtvirtinti suartėjimo politiką, t.y. stabilizacijos ir asociacijos procesą. Tiek dėl regionui suteiktų lėsų kiekio, tiek dėl pagalbos pobūdzio, nes pastaroji buvo demokratinio stabilizavimo priemonės (pabėgėlių sugrįzimas, institucijų kūrimas, zmogaus teisės ir teisinė valstybė), ES pasiekė tokio poveikio, kuris vargu ar būtų pasiektas suderintais pavienių valstybių narių dvisalių programų veiksmais.

Bendrijos pagalba Afganistanui parodo tą darnos lygį, kurio nebūtų galima pasiekti netgi optimaliai koordinuojant atskiras nacionalines programas. 2001 m. Bendrija penkeriems metams prisiėmė vieną svarbų įsipareigojimą. Jo sąlygos buvo issamiai nustatytos Šalies strateginiame dokumente, o metinė perziūra leidzia pagalbą lanksčiai pritaikyti prie konkrečios vietinės situacijos.

Bendrijos pastangos Rytų Timore konkrečiai padėjo saliai kritiniais pirmaisiais nepriklausomybės metais.

4. Politikų derinys

Judant bendros bendradarbiavimo ir pagalbos politikos link, reikia pagerinti politikų derinį, didinantį darną dvisaliuose santykiuose arba tarptautinėse institucijose, kurios, atsizvelgiant į mūsų prioritetus, partnerių poreikius ar pasaulines problemas, kiekvienai saliai, regionui ar institucijai partnerei parengia atitinkamą politikos derinį, paverčiant pastarąjį pačiu efektyviausiu priemonių deriniu.

Nustatant politikų derinį kaimyninių salių atzvilgiu, daugiausia dėmesio bus skiriama dalijimuisi stabilumu ir gerove, bus atsizvelgta į svarbų ES vidaus politikų poveikį. Kitoms salims skirtas politikų derinys, be kita ko, priklausys nuo ES ir partnerių interesų bei geopolitinės padėties.

Nustačius bendrą politikos sistemą ir atskirų programų rengimą kiekvienai saliai partnerei ir kiekvienai teminei politikai, sąlygojančius koordinuotą įgyvendinimą ir bendrą finansavimą, būtų sukurtos sąlygos Sąjungos ir valstybių narių veiksmingiems papildomiems veiksmams: bendra paramos vystymuisi politika padės sukurti tinkamą sistemą.

Atsizvelgiant į isdėstytas mintis, čia pateikiamas 5 dalies finansavimo pavyzdys:

>TABELPOSITION>

II. Isteklių ir tikslų suderinimas

Geras finansų planavimas reiskia, kad istekliai suderinami su poreikiais. Kadangi finansiniai istekliai yra riboti, finansiniai sprendimai is esmės priklauso nuo pasirinkimo ir nustatytų prioritetų.

Šiame komunikate siekiama paaiskinti, kaip galima realizuoti Europos Sąjungos tikslus. ES pateikė politinį projektą, kuris yra grindziamas pagrindine tvarios plėtros samprata: puoselėti ES gamtinius isteklius, didinti konkurencingumą ir solidarumą, uztikrinti didesnį ES piliečių saugumą ir gerovę.

Prioritetus verčiant veiksmais, o pareiskimus - veikla, reikia dirbti tiek nacionaliniais, tiek Sąjungos lygmenimis. Nei vienas is sių būdų nepateikia visų atsakymų. ES noras prisidėti reikalauja atitinkamo biudzeto.

Kai daromas didelis spaudimas viesiesiems finansams nacionaliniu lygmeniu, visiskai pateisinamas reikalavimas ES savo finansavimui taikyti grieztas ir ribojančias nuostatas. Klaidinga manyti, kad sumazinus finansavimą ES lygmeniu, bus garantuota vertė uz pinigus: kaip jau parodė sanglaudos politika (zr. A.2 dalį), kiekvienas is ES biudzeto isleistas euras gali atsverti kelis is nacionalinio biudzeto isleistus eurus.

Bendrijos biudzeto pastarųjų metų raida rodo, kad ES kontroliavo islaidas. Bet atotrūkis tarp paklausos is Sąjungos pusės ir jos turimų isteklių isaugo per daug. Nustačius ES tam tikrus tikslus, o po to nesuteikus jai reikalingų isteklių, ji būtų pasmerkta pagrįstai piliečių kritikai, nes pastarųjų teisėti lūkesčiai nebus patenkinti.

1. Esamų įsipareigojimų palikimas

2006 m. dabartinės finansinės perspektyvos asignavimų įsipareigojimams riba 25 narių Sąjungai sudarys 1,11% ES bendrų nacionalinių pajamų (BNP). Įsipareigojimai pagal 9 EPVF vidutiniskai dar pridės kitus 0,03 % BNP.

2007-2013 m. islaidų pokytį jau dabar is dalies lemia kai kurie sprendimai ir parengiamieji darbai:

* Europos Vadovų Taryba susitarė dėl islaidų, susijusių su rinka, ir tiesioginių islaidų zemės ūkiui iki 2013 m.

* Sanglaudos politikoms desimtyje naujų valstybių narių, kurių gerovės lygis yra daug mazesnis negu 15 ES valstybių, reikės didesnių islaidų.

* Priėmus dar dvi naujas valstybes nares, kuriose vykdoma gan plati zemės ūkio veikla ir vienam gyventojui tenka zymiai mazesnės pajamos, pagal acquis nuostatas, akivaizdziai reikės didinti islaidas.

* Dauguma ES politikų, pavyzdziui, vidaus rinkos, konkurencijos, muitinės, statistikos, transporto, branduolinės saugos, audiovizualinės srities, jaunimo, kultūros ir informacinė politikos, taip pat darys poveikį istekliams, nes tai tiesiogiai isplaukia is sutarčių ir ES teisės.

Taip pat reikėtų pabrėzti, kad didinant Sąjungos vystymosi politikos nuoseklumą ir efektyvumą, dar vienas svarbus pasikeitimas bus EPVF ,biudzeto sudarymas".

Šių įsipareigojimų ignoruoti negalima. Taip pat negalime neatsizvelgti į didziulę būtinybę teikti tam tikrą finansinę paramą augimą ir uzimtumą skatinančiai konkurencijai, pilietybės, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtotei arba siekiui paversti ES veiksminga pasaulinės reiksmės partnere.

Apytiksliai 1% BNP neuztektų įvykdyti Europos Vadovų Tarybos prisiimtus įsipareigojimus dėl zemės ūkio ismokų, sumenkėtų galimybės palaipsniui įvesti sanglaudos politiką 10 naujų valstybių narių ir kiltų dabartinių politikų finansavimo pavojus, jau nekalbant apie naujų prioritetų įgyvendinimą. Pagal tokį scenarijų, ES turėtų:

* sumazinti savo isorės pagalbą,

* sumazinti paramą kaimo plėtrai - vienam is pagrindinių BŪP reformos tikslų,

* issizadėti tarptautinių įsipareigojimų ir pazadų,

* drastiskai sumazinti paramą sanglaudai dabartinėse valstybėse narėse dėl rimtų atsiliekančio vystymosi, nedarbo ir socialinės atskirties sukeltų problemų,

* atsizadėti jau prisiimtų įsipareigojimų, savo naujos kaimynystės politikos arba teisingumo ir saugumo uzdavinių bei sukelti pavojų tolesnei plėtrai.

Kitu atveju, reikėtų visiems vienodai mazinti islaidas, o dabartiniai susitarimai vėl turėtų tapti derybų objektu, kaip ir sumos, dėl kurių Briuselyje 2002 m. spalį apsisprendė Europos Vadovų Taryba, ypač dėl BŪP perorientavimo į kaimo plėtrą.

Trumpai tariant, Sąjungai reikėtų atsisakyti sių tikslų.

2. Nauji finansiniai reikalavimai

Anksčiau paminėti issūkiai yra labai svarbūs, todėl is esmės reikia padidinti ES finansinius pajėgumus. Bet didziausių islaidų sumų galima ir nekeisti, jei būtų suderinti įvairūs islaidų prioritetai, kruopsčiai apskaičiuojamos sąnaudos, o biudzetas būtų padidinamas tik labai nezymiai. Įtikinamą planą ES poreikiams patenkinti galima parengti laikantis dabartinės biudzetinės drausmės, kur nuosavi istekliai negali virsyti 1,24% BNP.

Šios nuostatos leistų:

* baigti palaipsnį (ismokų) įvedimą naujų valstybių narių zemės ūkyje, zuvininkystėje bei valdyti kitus aplinkos isteklius ir įgyvendinti BŪP ir BP reformą;

* remti augimą ir uzimtumą skatinančią konkurenciją per mokslinius tyrimus, svietimą ir mokymą bei ES tinklus;

* sutelkti reikalingus isteklius, kad būtų laikomasi solidarumo įsipareigojimo, o toliau skiriant didelį dėmesį augimui ir uzimtumui po plėtros;

* imtis naujų veiksmų pilietybės, laisvės, saugumo ir teisingumo srityse;

* ES tapti veiksminga kaimyne ir stipria jėga pasaulyje remiant Tūkstantmečio plėtros tikslus.

1,24% BNP nebūtų virsyti, bet biudzeto perbalansavimas leistų imtis naujų prioritetų. Didelė ES isteklių dalis būtų skirta augimą ir uzimtumą skatinančiai konkurencijai (16%) ir Europos siekiui tapti pasaulinės reiksmės partnere (7%).

Bus issaugoti 4 % lėsų sanglaudos politikai, įskaitant sumas, pervedamas naujai kaimo plėtrai ir zuvininkystės instrumentams.

Europos paramos vystymuisi fondas bus integruotas į ES biudzetą. Šiuo metu jis sudaro 0,03% BNP.

Siekiant optimaliai panaudoti isleidziamas lėsas ir plėtoti efektyvesnius įgyvendinimo mechanizmus, istekliai kaip paprastai turėtų būti įvedami palaipsniui. [1]

[1] Per nustatytą laikotarpį asignavimai įsipareigojimams vidutiniskai sieks 1,22%. Ismokos vidutiniskai sudarys 1,14% (įskaitant EPVF).

Ši riba yra poreikių ir biudzeto stabilumo kompromisas. Jo nepakanka patenkinti pakartotinai nustatytus poreikius ir Europos Sąjungos pajėgumui siuos poreikius tenkinti. Planuojama, kad valstybėse narėse viesosios investicijos į mokslinius tyrimus iki 2010 m. turėtų padidėtų iki 0,88% BVP, o tai sudaro maziau nei 1% viesųjų islaidų, dėl kurių buvo susitarta nustačius 3% bendrų islaidų tikslą. Dabartinis scenarijus tik is dalies numato, kaip is ES biudzeto padengti 0,12% trūkumą. Panasiai ES galėtų daugiau prisidėti prie 600 mlrd. eurų, kurių reikia transeuropiniams tinklams, arba isplėsti svietimo mobilumo programas, kad jomis galėtų pasinaudoti daugiau studentų ir akademinės bendruomenės. Europos Sąjunga galėtų prisiimti dalį Monterėjuje prisiimtų valstybių narių įsipareigojimų. Galiausiai, galima būtų numatyti 3 mlrd. eurų uzsakymą saugumo tyrimams. Visose siose srityse Europos Sąjungos veiksmai galėtų suteikti tikrą naudą ir palengvinti nacionalinių biudzetų nastą: alternatyvi 1,30% sistema leistų ES nors ir nezymiai, bet geriau reaguoti į siuos poreikius.

Aprasytąją sistemą iliustruoja pateikiama lentelė.

>REFERENCE TO A GRAPHIC>

III. Tikslų įgyvendinimo uztikrinimas: priemonės ir valdymas

Politikų sėkmė priklauso nuo efektyviai įgyvendinamų priemonių, o apskritai, nuo tinkamos ekonominio valdymo sistemos. Tai apima tinkamą uzduočių pasidalijimą tarp ES ir valstybių narių, deramą dėmesį bendriems tikslams ir jų nuoseklumą, dalyvaujančių subjektų bendrą sutarimą ir partnerystę bei įgyvendinimo priemonių perziūrą, siekiant nuoseklumo ir paprastumo.

Dėl to reikia remtis siais principais:

- Bendrijos isteklius sutelkti į kelias pagrindines iniciatyvas: didesnį finansinį skaidrumą, pagerintą islaidų kokybę ir efektyvumą, galimybę geriau pasinaudoti Bendrijos pridėtine verte.

- Įvairių strateginių siekių, uzduočių ir priemonių suderinamumu.

- Visų dalyvių, o labiausiai Europos Sąjungos ir atitinkamų valstybių narių, partneryste.

Siekiant geriausių rezultatų, reikia ne tik sustiprinti bendradarbiavimą ir partnerystę, bet taip pat supaprastinti priemones, pakeisiančias įvairias sudėtingas sprendimų priėmimo galias ir politikos priemones vietose ir regionuose bei nacionaliniame ir ES lygmenyse.

Atsizvelgiant į tai, isskiriamos dvi pagrindinės formos:

* įgyvendinimo tvarkarastis,

* islaidų valdymo priemonių supaprastinimas.

A. Įgyvendinimo tvarkarastis

Įgyvendinimo tvarkarastyje turėtų būti numatyti siekiai, tikslai, priemonės ir rodikliai ir grieztas grafikas, o siekiant įvertinti, ar sutartos gairės buvo įgyvendintos ir nukreiptos į galutinį darnia augimo, sanglaudos ir aplinkos sąveika grindziamos tvarios plėtros tikslą.

Kaip jau buvo paaiskinta, strateginiai tikslai (pvz., stiprinti Europos pastangas mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje) yra isreiskiami per kelis konkrečius tikslus (pvz., sukurti stipendijų sistemą atskiroms mokslininkų grupėms) ir, jeigu įmanoma, nustatant tolesnius konkrečius veiksmus (pvz., specialūs nanotechnologijų projektai).

Įgyvendinimo priemonės (teisės aktai, koordinavimas, islaidos) turėtų būti apibrėztos kartu nurodant pazangos rodiklius ir teigiamus rezultatus galinčias uztikrinti iniciatyvas.

Aisku, kad pagal Lisabonos procesą, tvarios plėtros strateginių tikslų reikia siekti tiek per valstybių narių, tiek per Europos Sąjungos veiksmus.

Todėl įgyvendinimo tvarkarastis turi būti bendra programa, apimanti nacionalinius ir Europos Sąjungos veiksmus ir finansavimą. Procesas turi prasidėti bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, o pasiūlyti prioritetai ir tikslai - papildyti issamiu politikos priemonių panaudojimo veiksmų planu ir tvarkarasčiu bei įgyvendinimo pakopos efektyvios stebėsenos mechanizmu. Pagal pasiūlytą procesą turėtų būti įmanoma uztikrinti, kad visos susijusios salys visiskai įsipareigos siekti sutartų tikslų. Juo galėtų būti remiamasi rengiantis Lisabonos strategijos vidutinės trukmės laikotarpio perziūrai.

Dabar Europos Sąjungos ir valstybių narių veiklą kasmet vertina pavasarį susitinkanti Europos Vadovų Taryba. Kad Europos Vadovų Taryba galėtų pateikti gaires, Komisija jau sujungė įvairių savo sektorių ataskaitas į vieną bendrą dokumentą (Sintezės pavasario ataskaitą) ir supaprastino procesą, vedantį link Plačių ekonominės politikos gairių ir Uzimtumo gairių.

Šią sistemą būtų galima toliau tobulinti ir efektyvinti, laikantis sių rekomendacijų:

* apibrėzti geresnę ir labiau matomą valstybių narių ir Europos Sąjungos įgyvendinamų veiksmų ir biudzeto priemonių sąveiką,

* siuo pagrindu įvertinti:

- koks gali būti valstybių narių biudzetų ir ES biudzeto indėlis siekiant politikos uzdavinių ir rekomendacijų, nustatytų Plačiose ekonominės politikos gairėse ir Uzimtumo gairėse bei platesnėje Lisabonos strategijoje apskritai,

- kokių veiksmų būtų imamasi ES lygmeniu skatinant aktyviau naudotis Augimo sureguliavimo fondu arba naudojimąsi tinkamai nukreipti (zr. toliau, IV.C punktą). Tai leis ES pritaikyti prioritetus ir (arba) reaguoti į naujus poreikius ir juos paremti biudzeto istekliais.

Šis poziūris taip pat konkrečiai prisidės prie Europos Sąjungos ekonominio valdymo sistemos, visapusiskai atsizvelgiant į bendriems tikslams įgyvendinti reikalingų veiksmų poveikį. Jis padės labiau suderinti sanglaudos politiką su Plačiomis ekonominės politikos gairėmis ir Uzimtumo gairėmis, taip ją geriau integruoti į Europos tvarios plėtros darbotvarkę.

B. Priemonių supaprastinimas įgyvendinamumui pagerinti

Reguliavimas, koordinavimas ir biudzeto parama yra Europos Sąjungos turimos priemonės, padedančios jai įgyvendinti politikos tikslus. Skiriasi kiekvienos politikos srities santykinė ES ir valstybių narių islaidų dalis. Ji atspindi didelę dalį finansinės paramos konkrečiam sektoriui (pvz., zemės ūkiui) arba tam tiktam tikslui (pvz., atsiliekančių regionų sanglaudai). Kitose srityse Europos Sąjungos islaidos paprastai yra daug mazesnės, lyginant su valstybių narių teikiamais istekliais: tokiais atvejais ES atlieka daugiau katalizatoriaus vaidmenį.

Priklausomai nuo skirtingo islaidų vaidmens, be kitų konkrečios politikos paramos priemonių gali būti numatytos įvairūs susitarimai, pavyzdziui, finansuotinų veiksmų atrankos, isteklių paskirstymo, biudzeto priemonių ir projektų valdymo mechanizmai.

Tačiau rengiant ir įgyvendinant ES islaidų programas, visada atsizvelgiama į siuos tris dalykus:

- biudzeto priemonės pasirenkamos remiantis paprastumo ir nuoseklumo kriterijais. Reikia kiek galima labiau supaprastinti biudzeto struktūrą, vengti priemonių dubliavimo ir suteikti naudos gavėjams ir partnerių valdymo institucijoms galimybę gauti isteklius vienoje vietoje;

- laikydamasi politinės pareigos apibrėzti strateginius uzdavinius ir islaidų programų sistemas, Komisija tik nedaugeliu atvejų issaugos tiesioginę atsakomybę uz jų įgyvendinimą ir valdymą;

- turi būti islaikytas isteklių kiekio ir administracinės jų panaudojimo nastos proporcingumas.

Atsizvelgdama į tai, Komisija taikys siuos principus:

* viena priemonė - vienai politikos sričiai, vienas fondas - vienai programai. ES finansavimo priemonės bus kaip galima labiau konsoliduotos ir racionalizuotos, kad kiekviena politikos sritis, kuri turi veiklos islaidų, turėtų bendrą finansavimo priemonę, apimančią įvairias intervencines priemones. Nedidelės biudzeto eilutės bus įtrauktos į bendros finansavimo priemonės dalis, net jei priemonei reikia daugiau nei vieno teisinio pagrindo;

* Komisija apsvarstys tiesioginio valdymo institucijos viduje alternatyvas. Kiekvienu atveju įvertinant politiką ir ekonominį efektyvumą, turėtų būti nustatyta, kuriems veiksmams turėtų (a) tiesiogiai vadovauti tradiciniai pagrindiniai departamentai; (b) kuriems turėtų vadovauti biurai ar vykdomosios agentūros [2], bet Komisijos kontrolė islieka abiem atvejais; (c) personalas samdomas is ,klasikinių" agentūrų ES lygmeniu, kurios funkciniu poziūriu nepriklauso nuo Komisijos; arba (d) vadovaujama decentralizuotai, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir (arba) regionais.

[2] 2002 m. gruodzio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 58/2003, OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

Komisija nustatė bendrą poziūrį į administracinį valdymą, o tai padės supaprastinti sistemą ir pasirinkti patį tinkamiausią ir islaidų poziūriu ekonomiskiausią įgyvendinimo mechanizmą. Šio 1 priede apibendrinamo poziūrio visapusiskas įgyvendinimas suteikia galimybę gauti naudą dėl pagerintos veiklos ir didesnio efektyvumo bei uzsitikrinti nuosaikesnį poziūrį į sėkmingą vykdomojo pobūdzio uzduočių įgyvendinimą.

Remdamasi anksčiau paminėtais principais, per ateinančius mėnesius Komisija parengs issamius sistemos supaprastinimo pasiūlymus. Jau dabar galima isskirti kai kuriuos vidaus ir isorės politikų pavyzdzius:

(i) vidaus politikos

* Naujos kartos sanglaudos politikos programos turėtų būti organizuojamos tokiu būdu, kad kiekviena atskira programa būtų finansuojama is vieno fondo: is ERPF arba is ESF. Valstybėse narėse, kurioms pagalba teikiama is Sanglaudos fondo, supaprastinimas ir nuoseklumas būtų didinamas numatant intervencijas į tą pačią sistemą, kaip ir tuo atveju, kai parama gaunama is ERPF.

* Visos visų regionų (taip pat ir maziau issivysčiusiose valstybėse narėse ir regionuose) kaimo plėtros priemonės bus pergrupuotos pagal vieną finansavimo, programų rengimo, finansų valdymo ir kontrolės sistemą, islaikant tą patį koncentracijos laipsnį, koks siuo metu yra tuose regionuose, kuriuose vykdomos konvergencijos programos.

* Nauja aplinkai skirta finansinė priemonė pakeis dabartines aplinkos finansavimo programas.

(ii) isorės santykių srityje bus pasiūlyta supaprastinta sistema, grindziama 6 priemonėmis, kurios pakeičia daugiau nei 100 įvairių esamų priemonių.

* Dviem naujoms priemonėms (kurios vėliau gali būti sujungtos) numatomos dvi pagrindinės funkcijos: viena vertus, ekonominis bendradarbiavimas ir plėtra, kita vertus, taika ir saugumas. Jos turėtų sumazinti esamą geografinių ir teminių priemonių perteklių ir apimti Europos paramos vystymuisi fondo integravimą į ES biudzetą.

* Turėtų būti issaugota speciali humanitarinės pagalbos priemonė.

* Turi būti įvesta nauja (sujungta) pasirengimo stojimui priemonė, pakeisianti PHARE, ISPA ir SAPARD [3].

[3] Šiuo atveju bus atsizvelgta į stojančioms salims privalomus Bendrijos politikų reikalavimus.

* Reikalinga atskira naujos kaimynystės priemonė, skirta tarpvalstybiniam bendradarbiavimui tarp issiplėtusios ES ir kaimyninių salių.

* Makrofinansinė pagalba liks nepakeista.

Naujos kaimynystės priemonės kūrimas

Visa ES yra suinteresuota isvengti naujų skiriamųjų linijų ties savo isorės sienomis arba netoli jų bei remti stabilumą ir klestėjimą palei sias isorės sienas ir uz jų ribų. Siekiant sio ambicingo tikslo, labai svarbios bendros ir suvienytos ES pastangos. Valstybės narės nėra puikiai pasirengusios pavieniui spręsti sias problemas. Komisijos pasiūlyta Naujos kaimynystės iniciatyva skirta ypač tvarios ekonominės ir socialinės plėtros paramai siuose pasienio regionuose, uztikrinant sklandų būsimų isorės sienų funkcionavimą ir saugų valdymą, ES ir jos kaimynėms bendrų problemų, pavyzdziui, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, sprendimą bei ES valstybių narių ir jų kaimynių zmonių bendradarbiavimą.

Naujos kaimynystės iniciatyvos tarpvalstybinis komponentas bus įgyvendinamas kaip galima paprasčiau, per bendrą teisinę priemonę, grindziamą esamų Europos pasienio programų principais: partneryste, daugiamečių programų rengimų ir bendru finansavimu.

IV. Naujosios bendros finansinės nuostatos (2007-2013 m.)

A. Apibrėztas laikotarpis

Laikotarpis, kurį apima naujosios finansinės nuostatos, turi būti pakankamai ilgas, kad įvedant reformuotas Bendrijos politikas ir sėkmingai integruojant dvylika naujų valstybių narių, pagrįstose biudzeto ribose būtų uztikrinta darni veikla.

Komisija ir EP kadencija yra penkeri metai. Ateityje bendros finansinės nuostatos turėtų būti labiau derinamos su institucijų darbo ritmu. Kiekviena Komisija dalyvautų nustatant bendrų finansinių nuostatų dalį, kurią ji turi įgyvendinti. Remiantis tokia patirtimi, ji taip pat būtų atsakinga uz būsimų bendrų finansinių nuostatų pagrindo nustatymą. Parlamentas patvirtintų ir priziūrėtų, kaip įgyvendinami metiniai biudzetai pagal bendras finansines nuostatas, kurioms jis pritarė.

Tačiau Komisija siūlo nustatyti septynerių metų pereinamąjį laikotarpį (2007-2013 m.). pries pereinant prie įprasto penkerių metų ciklo. Tokio laikotarpio reikės, nes su rinka susijusios islaidos ir tiesioginės ismokos zemės ūkyje (25 ES valstybėse narėse) buvo nustatytos iki 2013 m., tad prireiks laiko, kol bus įgyvendinti dabar vykdomi struktūrinių fondų planai bei visos institucijos atliks tam tikrus koregavimus.

B. Islaidų klasifikacija ir islaidų raida

Dabartinė islaidų klasifikacija finansinėje perspektyvoje didele dalimi yra pirmos finansinės perspektyvos ir po jos sekusių perspektyvų paveldas. Dabartinę finansinę perspektyvą sudaro 8 islaidų punktai, kurių skaičius isauga iki 11, įskaičius papunkčius. Apibrėzus lėsų paskirtį daugelyje punktų ir papunkčių, sistema tampa nelanksti, tad neįmanomi atitinkami koregavimai bei efektyvesnis isteklių panaudojimas siekiant ES politikos tikslų.

Biudzetinės drausmės siekis (nors ir teisėtas), uzgozia pagrindinį uzdavinį - sukurti politiniam ar ekonominiam tikslui tarnausiančias biudzeto priemones.

Mazesnis biudzeto punktų skaičius ne tik atspindi plačius politikos tikslus, bet, susiklosčius įvykiams, kuriuos pries desimtį metų ne visada galima tiksliai numatyti, suteikia būtiną galimybę manevruoti. Naujose bendrose finansinėse nuostatose Komisija siūlo penkis pagrindinius islaidų punktus:

(1) Pirmasis punktas skirtas stiprinti tvarų augimą sąlygojantį konkurencingumą ir sanglaudą ir turi du papunkčius:

1a. Augimą ir uzimtumą skatinanti konkurencija. Šis papunktis apima islaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms; svietimui ir mokymui; saugumui ir aplinkos tvarumui ES tinkluose; paramai integruotai bendrai rinkai ir susijusioms politikoms; socialinės politikos darbotvarkės įgyvendinimui.

1b. Augimą ir uzimtumą skatinanti sanglauda - islaidos, skirtos stiprinti maziausiai issivysčiusių valstybių narių ir regionų konvergenciją; jos papildo ES tvarios plėtros strategiją uz maziau turtingų regionų ribų ir paremia tarpregioninį bendradarbiavimą.

(2) Gamtinių isteklių tvarus valdymas ir apsauga. Be islaidų, susijusių su bendra zemės ūkio ir bendra zuvininkystės politikomis [4], čia įtrauktos su aplinka susijusios islaidos.

[4] EŪOGF Orientavimo skyrius ir OFI fondas siuo metu yra įtraukti į struktūrinius fondus ir į sį punktą. Tačiau atitinkamos pervedamos sumos ir toliau bus įtraukiamos apskaičiuojant 4% naujoms valstybėms narėms skirtų struktūrinių ir sanglaudos fondų lėsų.

(3) Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas, įskaitant veiksmus laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų srityse bei pilietybę [5].

[5] Ji taip pat apima sienų apsaugą ir prieglobsčio politiką, galių civiliams suteikimą, institucijų kūrimą, galimybę pasinaudoti viesosiomis prekėmis, maisto saugą, visuomenės sveikatą ir vartotojų apsaugą, kultūrą ir audiovizualinį sektorių, jaunimą, informaciją ir dialogą su piliečiais.

(4) Europos Sąjunga - pasaulinės reiksmės partnerė [6].

[6] Šis punktas apima visus isorės veiksmus, taip pat ir pasirengimo stojimui instrumentus, kaimynystės politiką, skurdo mazinimą, civilinių krizių prevenciją ir valdymą. Ji taip pat apims dabartinius rezervus pagalbai nepaprastųjų situacijų atveju ir paskolų garantijas [ir Europos paramos vystymuisi fondą, kai tik jis bus integruotas į ES biudzetą].

(5) Komisijos administracinės islaidos bus tiesiogiai susietos su veiklos islaidomis, laikantis veikla grindziamo valdymo logikos, kurios paisoma nustatant metinį biudzetą, ir tokiu būdu bus įtrauktos į kiekvieno is ankstesnių keturių punktų asignavimus. Į islikusį Administracijos punktą ir toliau bus įtraukiamos islaidos visoms institucijoms, isskyrus Komisiją, pensijoms ir Europos mokykloms.

Siekiant nuoseklumo ir skaidrumo, Solidarumo fondą reikia integruoti į bendrąsias finansines nuostatas. Tai bus padaryta įtraukiant Solidarumo fondą ir susijusius isteklius į ,sanglaudos" (1b) punktus. Kaip ir pagalbos neatidėliotinų situacijų ir paskolų garantijų rezervų atveju, mat pastarieji įtraukiami į punktą Europos Sąjunga - pasaulinės reiksmės partnerė, nauja klasifikacija neapsunkins nei atitinkamų biudzeto procedūrų, nei specifinių valdymo metodų. Fondai bus mobilizuoti tada, kai jų reikės.

C. Lankstumas

Per beveik desimties metų laikotarpį, kuris tęsis nuo dabar iki 2013 m., turėtų būti (nors ir ribota) galimybė koreguoti įgyvendinimo tvarkarastyje numatytus prioritetus.

* Didziausios islaidų ribos perziūros procedūra turėtų islikti pagrindine priemone, leidziančia koreguoti bendras finansines nuostatas, kai vyksta esminiai ir ilgalaikiai politikos prioritetų pasikeitimai. Tačiau per praėjusį desimtmetį teko įsitikinti, kad perziūra pasinaudoti praktiskai neįmanoma. Todėl siekiant įgyvendinti prioritetus ar patenkinti neatidėliotiną paklausą, bėgant metams buvo kuriamos įvairios specialios laikinosios priemonės ir planai. Komisija siūlo įvertinti poreikius, pvz., per Parlamento, Tarybos ir Komisijos trialogą, pries pateikiant kiekvieną preliminarų biudzeto projektą.

* Pagal numatytas bendras finansines nuostatas, reikia, kad metinė biudzeto procedūra būtų pakankamai lanksti, nes tik tada ji leistų Komisijai ir biudzeto institucijai greitai sureaguoti į trumpalaikes neatidėliotinas krizes ar netikėtus politinius arba ekonominius įvykius. Naujosiose bendrose finansinėse nuostatose Komisija siūlo esamą lankstumo priemonę pakeisti naujo perskirstymo lankstumu. Tai leistų biudzeto institucijai perskirstyti asignavimus laikantis tam tikram islaidų punktui taikomų konkrečių apribojimų, isskyrus sanglaudos ir kaimo plėtros asignavimus daugiametėms programoms. Islaidos joms, prireikus, turėtų būti preliminariai numatytos kiekvienai valstybei narei laikotarpio pradzioje.

* Be to, Komisija siūlo didinti galimybes perskirstyti islaidas pasikeitus aplinkybėms, sukuriant Augimo sureguliavimo fondą su ,tvaraus augimo" islaidų punktu (1a), siekiant optimizuoti tvarios plėtros įgyvendinimo tvarkarastyje nustatytų augimo ir sanglaudos tikslų įgyvendinimą; siekiant sių tikslų, uzsitikrinti būtiną lankstumą, atsizvelgiant į netolygią pazangą pagal įgyvendinimo tvarkarastį; ir vykdant būtinus koregavimus, susiklosčius nenumatytiems įvykiais, kurie turi didelę ar didesnę nei numatoma įtaką augimui ir uzimtumui. Tai leis ES reaguoti į krizes, kurios kyla dėl tarptautinės ekonominės ir prekybos raidos. Metinis pazangos įvertinimas pagal įgyvendinimo tvarkarastį, kuris vyksta per pavasario Vadovų Tarybos susitikimą, bus panaudotas salinant atotrūkį tarp įgyvendinimo tvarkarasčio tikslų realizavimo, papildant islaidų programas konkurencingumo ar sanglaudos papunkčiuose, skatinant investicijas ar visuomenės paramą pagrindiniams projektams.

*

* Augimą ir uzimtumą skatinančios konkurencijos punkte bus numatyta iki 1 mlrd. eurų per metus. Be to, siūloma pasinaudoti prizadėtais, bet neisnaudotais fondais is dviejų sanglaudos instrumentų (ERPF ir ESF) taikant ,N+2 taisyklę" iki 1 mlrd. eurų per metus, įtraukiamais į Augimo reguliavimo fondą.

V. Finansavimo sistema

Nors Komisija Nuosavų isteklių ataskaitoje [7], kurią pateiks Tarybai 2004 m. vasarą, nurodys tinkamus konkrečius pasiūlymus dėl nuosavų isteklių, dėmesys skiriamas dviems dabartinės nuosavų isteklių sistemos elementams.

[7] Kaip nustatyta sprendime dėl nuosavų isteklių.

A. Nuosavų isteklių struktūra

Dabartinė nuosavų isteklių sistema buvo kritikuota dėl nepakankamo skaidrumo ES piliečių atzvilgiu, jos ribotos finansinės autonomijos, sudėtingumo ir neaiskumo.

Tačiau finansiniu poziūriu dabartinė finansavimo sistema veikia pakankamai gerai, nes ji uztikrino sklandų finansavimą ir islaiko sistemos gana zemas administracines islaidas.

Vienas būdas įveikti dabartinės sistemos trūkumus - padidinti ES biudzeto finansavimą is mokesčių gaunamomis lėsomis. Santykinai pagrindinis ir matomas piliečių ir (arba) ekonominių subjektų sumokėtų mokesčių saltinis galėtų is dalies pakeisti BNP įmokas. Taip Sąjungos nuosavų isteklių sistema pereitų nuo is esmės nacionalinėmis įmokomis grindziamos finansavimo sistemos į valstybių narių ir Europos tautų sąjungą geriau atspindinčią finansavimo sistemą.

Turint omenyje mokesčių derinimo ES lygį, siuo metu turėtų būti numatyti trys pagrindiniai saltiniai: 1) pelno mokestis; 2) PVM isteklius; 3) energijos mokestis. Kiekvienu atveju mokesčių nasta piliečiams neturi didėti, nes ES mokesčių tarifą gali atsverti ekvivalentiskas tarifo, kuris atitenka nacionaliniam biudzetui to paties mokesčio pavidalu, arba kitų mokesčių tarifų sumazinimas. Tai bus įmanoma, nes mokestinis saltinis is dalies pakeis, o ne papildys dabartinius valstybių narių mokėjimus pagal atitinkamas BNP. Kadangi BNP paremti mokėjimai sumazės, valstybės narės galės tokia pačia suma sumazinti kitus pajamų saltinius, nesukeldamos pavojaus biudzeto stabilumui.

Komisija artimiausiu metu neketina siūlyti naujos nuosavų isteklių rūsies. Ji pateiks savo analizę ir isvadas Nuosavų isteklių ataskaitoje, kuri bus patvirtinta iki 2004 m. vasaros. Priklausomai nuo sios ataskaitos isvadų, gali būti pradedamas pagrindas naujai nuosavų isteklių rūsiai, pakeisiančiai svarbią nacionalinių įmokų dalį vidutinės trukmės laikotarpiu.

B. Biudzeto nesubalansavimo koregavimai

Europos Sąjunga yra solidarumo bendrija, kurios biudzeto vienos dalys tarnauja aiskiems solidarumo tikslams, o kitos - atitinkamų islaidų programų specifiniams tikslams. Visada isliks ES biudzeto grynieji naudos gavėjai ir grynieji įmokų mokėtojai, nors politika naudinga visai Sąjungai.

Tačiau pripazįstama, kad rūpesčių gali kilti dėl tam tikros pusiausvyros trūkumo. Todėl, nustačius grieztus apribojimus, per didelį nesubalansavimą gali prireikti koregavimų.

Koregavimo mechanizmas bus naudojamas koreguojant per didelį neigiamą grynąjį balansą; juo siekiama teisingai vertinti visas valstybes nares, kurių gebėjimai mokėti įmokas į ES biudzetą yra panasūs. Nuo devintojo desimtmečio vidurio buvo atliekami koregavimai tik vienai valstybei narei, ir jie buvo finansuojami is likusių valstybių narių. Dėl to nuo 2002 m. keturių valstybių narių finansavimo dalis buvo sumazinta iki 25% jų įprastos dalies lygio. Komisija siūlo įvesti bendrą koregavimo mechanizmą, kuris tiek koreguos biudzeto nastą, kuri yra per didelė, lyginant su salies santykiniu gerovės lygiu (kaip nustatyta 1984 m. Fontenblo Europos Vadovų Tarybos isvadose), ir neleis mechanizmui per daug isaugti.

Dar vienas plėtros rezultatas - pastebimai isaugs esamų vienos valstybės narės koregavimų dydis, tad atitinkamai isaugs ir finansavimo islaidos kitoms valstybėms narėms, ir todėl bus stengiamasi issisukti nuo biudzeto nastos, kuri yra per didelė, lyginant su valstybės narės santykiniu gerovės lygiu, koregavimo.

Nekeičiant esamos padėties, is esmės islostų viena valstybė narė. Vien tik esamo koregavimo panaikinimas nebus priimtinas visoms valstybėms narėms ir nepadės priartinti grynųjų valstybių narių balansų prie santykinio gerovės lygio.

Dabartinį mechanizmą pakeičiant apibendrintu koregavimo mechanizmu, bus siekiama koreguoti grynąsias įmokas, kurios yra didesnės nei tam tikras is anksto nustatytas atitinkamo ,finansinio solidarumo" lygis, kuris pagal santykinį gerovės lygį apibrėziamas kaip bendrų nacionalinių pajamų procentas. Solidarumas turi islikti Sąjungos kertiniu akmeniu, todėl bet kokio modifikuoto, apibendrinto mechanizmo poveikis turėtų būti apribotas, siekiant isvengti per didelės ir nepateisinamos fiskalinės nastos. Prie sio mechanizmo turėtų prisidėti visos valstybės narės.

Kad mechanizmas tinkamai funkcionuotų, reikia apibrėzti ne vieną tokio mechanizmo parametrą, įskaitant islaidų ir pajamų kategorijas, į kurias reikia atsizvelgti; slenkstinės ribos lygį, uz kurio grynasis biudzeto nesubalansuotumas būtų (is dalies) kompensuojamas; per didelio neigiamo nesubalansuotumo procentą, kurį reikia koreguoti, ir susijusias finansavimo taisykles. Visos valstybės narės turėtų prisidėti prie sio mechanizmo.

Todėl Komisija issamius pasiūlymus pateiks kartu su bendro finansavimo paketu, kuriuo bus sprendziami pajamų ir islaidų klausimai.

1 PRIEDAS

Administracinio valdymo principai: maziau tiesioginio valdymo, geresnė įgyvendinimo kontrolė ir didesnis ekonominis islaidų efektyvumas

Vienas is pagrindinių Komisijos reformos principų - Komisijos pagrindinė administracija ateityje turi sutelkti dėmesį į sutartyje numatytų politikų plėtotę ir stebėseną. Šių politikų vykdymą bei kitą vykdomąją veiklą Europos lygmeniu bus galima perduoti kitoms institucijoms.

Labai svarbu, kad toks įgaliojimų perdavimas kitų nei Komisija institucijų pagrindinėms administracijoms būtų tinkamai koordinuojamas. Neseniai priimtas sprendimas dėl įgaliojimų perdavimo parodė, kad reikia didinti nuoseklumą ir supaprastinti tokio perdavimo kriterijus. Tam Komisija ketina sustiprinti bendrą koordinavimą, kai ateityje spręs perduoti veiklą (per vieną is turimų įvairių priemonių, palyg., komunikato III.B. dalį). Isorės ar įgaliotų subjektų dabar vykdomos veiklos atzvilgiu, Komisija laikysis laipsnisko poziūrio, pagal kurį praeityje priimtus sprendimus derins su naujomis bendromis nuostatomis.

Galima pasinaudoti skirtingomis priemonėmis:

(1) bendras su valstybėmis narėmis valdymas arba įgaliojimų perdavimas nacionalinėms institucijoms. Šia prasme, zemės ūkio ir sanglaudos politikų patirtis jau dabar yra vertinga pamoka. Du svarbūs kriterijai laikantis sio poziūrio yra: a) reiksmingas vietos turinys ir b) regioninių ir nacionalinių programų papildymas;

(2) įgalioti subjektai, įskaitant:

a) biurus: vykdydama reformą, Komisija įdiegė administracinius biurus. Iki siol biurai buvo naudojami vykdomosioms uzduotims, kurios nėra tiesiogiai susijusios su programa ir neturi apibrėztų terminų. Jų privalumas: mazesnės veiklos islaidos ir didesnis veiklos lankstumas, nes galima naudotis atskirais įstaigos planais ir biudzeto eilutėmis. Biurus tiesiogiai kontroliuoja Komisija.

b) agentūras: siuo metu į sią kategoriją patenka įvairios institucijos, kurių funkcijos gali būtų pagalba teikiant nuomones ir rekomendacijas (pvz., Europos maisto saugos tarnyba), tikrinimo ataskaitų rengimas (pvz., Europos saugumo jūroje agentūra), sprendimų priėmimas (pvz., Vidaus rinkos darninimo biuras), kurie trečiosioms salims yra teisiskai privalomi. Apskritai Komisija siose agentūrose yra atstovaujama kartu su valstybėmis narėmis ir, prireikus, su suinteresuotų salių atstovais. Nors ir būdama visiskai atsakinga uz sių agentūrų veiklą, Komisija joje dalyvauja ribotai. Tačiau Komisija tiesiogiai kontroliuoja, o Taryba reglamentuoja vykdomųjų agentūrų veiklą [8].

[8] 2002 m. gruodzio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 58/2003, OL L 11, 2003 1 16, p.1.

Visa tai turi būti dar kartą įvertinta, remiantis keturiais aspektais:

(1) vykdomosioms agentūroms galima būtų perduoti uzduočių, numatytų konkrečios trukmės vykdomojo pobūdzio programose, vykdymą. Komisija islaikys įgyvendinimo mechanizmo kontrolę;

(2) gali būti svarstoma ir daug savarankiskesnė agentūra - atitinkanti dabartinius modelius, kai tikimasi neįpareigojančio patarimo, arba kai uzduotys, kurios priskiriamos agentūrai, apima veiksmus, kurie nepatenka į tiesioginę Komisijos atsakomybę, arba Komisijos vaidmuo ten yra ribotas. Nors Komisija visiskai atsako uz kai kurių agentūrų veiklos rezultatus, jų veikloje dalyvauja ribotai. Todėl tokią padėtį reikia neatidėliotinai perziūrėti;

(3) biurui galės būti suteikti nauji vykdomieji uzdaviniai, neapribojant įgyvendinimo trukmės, arba skirta parengiamoji veikla, pagal kurią Komisija gali priimti jos kompetencijoje esančius reguliavimo sprendimus;

(4) kai kurios esančios agentūros vykdo panasias uzduotis, o Komisijai dalyvauja tik labai ribotai, nors ir visiskai atsako uz rezultatą. Tokią padėtį reikia neatidėliojant perziūrėti.

2 PRIEDAS

ĮGYVENDINIMO TVARKARAŠTIS - pavyzdys

>TABELPOSITION>