20.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 231/72

1.1

sutinka su Europos Komisijos nuomone, kad LIFE+ priemonė negali būti svarstoma atskirai nuo ES finansinės paramos priemonių ir ES aplinkos politikos skirtingų aspektų įgyvendinimo sąlygų visuotinės peržiūros, tačiau mano, kad vertėjo atlikti:

1.2

mano, kad Europos Komisija turėjo pagrįsti pasiūlymą priimti LIFE+ reglamentą analize, kurioje būtų nurodytas finansinių išteklių poreikis, susijęs su vietos ir regionų lygiu įgyvendinamais Bendrijos aplinkos politikos prioritetais, ir šių finansinės paramos priemonių įvertinimu pagal subsidiarumo principą.

1.3

teigiamai vertina Europos Komisijos supaprastinimo siekius pasirenkant vieną priemonę, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu sunku suprasti, kokios yra realios galimybės aplinkos apsaugos projektų finansavimui gauti iš skirtingų finansinių priemonių, kurios bus parengtos 2007-2013 m. laikotarpiui, ir kad reikia koordinuoti skirtingas finansavimo priemones, kad būtų atsižvelgta į skirtingus Bendrijos prioritetus ir finansinių priemonių nuostatas.

1.4

atkreipia dėmesį, kad projektai, kurie iki šiol buvo finansuojami pagal programos pakraipas LIFE aplinka (su pramone susiję aplinkos apsaugos projektai) ir LIFE trečiosios šalys daugiau nebegalės gauti finansavimo pagal LIFE+ priemonę, ir prašo nurodyti ir garantuoti, kad į programas Konkurencingumas ir naujovės ir Kaimynystės priemonė bus įtraukta aplinkai skirta pakraipa, pagal kurią minėti projektai galėtų būti finansuojami 2007-2013 m. laikotarpiu.

1.5

mano, kad visi minėti elementai turi būti aiškūs prieš teikiant pasiūlymus dėl projektų, atitinkančių Europos aplinkos politikos (ir Europos aplinkos agentūros veiksmų) didžiąsias kryptis, turinio ir finansavimo nuostatų. Jeigu to nebus, pasiūlymas priimti LIFE+ reglamentą bus suprastas kaip labiau susijęs su finansavimo technika, kurios logiką sunku suprasti, o projektų iniciatoriai negalės tiksliai nustatyti Bendrijos prioritetų ir jų inicijuojamų projektų patvirtinimo galimybių.

1.6

įspėja, kad pagal LIFE+ projektą galima remti tik tyrimus, koncepcijas ir planavimą, bet LIFE priemonės lėšomis nebegalima finansuoti konkrečių įgyvendinimo priemonių. Komisijos pasiūlymo susieti visus paramos prioritetus (struktūrinius fondus ir kaimo plėtros fondus) trūkumas yra ekologinių aspektų konkurencija su kitais tikslais.

2.1

nerimauja dėl Europos Komisijos pareikšto pageidavimo perduoti labai didelę LIFE+ priemonės programavimo ir biudžeto (nuo 75 iki 80 %) dalį skirtingų valstybių narių kompetencijai, nors pasiūlymo tekste nėra nurodytos šio „decentralizavimo“ įgyvendinimo nuostatos ir sąlygos;

2.2

perspėja, jog reikia stebėti, kad supaprastinimo ir lankstumo siekiai, kurie sudaro šio reglamento pagrindą, nepasireikštų Bendrijos aplinkos politikos „renacionalizavimu“, ir atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą didžioji Europos Komisijos programa, priklausanti vienai iš pagrindinių jos vidinių politikų, tokiu būdu yra „nacionalizuojama“ be jokios būtinybės, kadangi jau yra numatytos Europos finansinės priemonės aplinkosauginei veiklai vietos lygiu.

2.3

laiko netinkamu dalyku, kad visi kriterijai finansuotinos priemonėms nustatyti yra nurodyti daugiametėje strateginėje programoje ir metinėse darbo programose, ir šiuo klausimu pabrėžia, kad finansavimo nuostatos (išmokų lygis, veiksmai ir kriterijai finansavimui gauti) nėra nurodytos svarstomame pasiūlyme priimti reglamentą.

2.4

prašo paaiškinti „Europos pridedamosios vertės“ sąvoką ir nurodyti, kaip šis tikslas turėtų pasireikšti apibrėžiant ir atrenkant projektus, kurie bus remiami pagal LIFE + ir pagal kitas taikytinas Bendrijos finansavimo priemones; pabrėžia, kad šiuo klausimu būtina nustatyti keletą objektyvių kriterijų ir ištirti moduliacijos galimybę aiškios Europos pridedamosios vertės atžvilgiu.

2.5

atkreipia dėmesį į pasiūlymo aiškinamojo memorandumo 3 punkte nurodytą siekį, kad LIFE+ būtų supaprastinta ir proporcinga priemonė, ir norėtų, kad šis proporcingumas būtų nuosekliai taikomas tarp penkių pagrindinių finansinės paramos krypčių, turint omenyje, kad (nepriklausomai nuo biudžetinių poreikių), nevertėtų paversti LIFE+ finansine priemone, skirta vienai Bendrijos aplinkos politikos daliai finansuoti, ir šis nuoseklus taikymas turi būti vykdomas rengiant du daugiamečius programavimus Bendrijos lygiu (2007-2009 m. ir 2010-2013 m.), o taip pat ir rengiant galimas nacionalines programas.

2.6

prašo šiuo klausimu Komisijos ištirti kiekvienai prioritetinei krypčiai taikomų mažiausių įsipareigojimo ribų padarinius ir įgyvendinamumą.

2.7

pareiškia didelį susirūpinimą dėl tam tikrų projektų prioritetų ir finansavimo galimybių išsaugojimo, konkrečiai — dėl finansavimo, skirto NATURA 2000 tinklo įgyvendinimui ir valdymui bei projektams, skirtiems pagerinti paviršinio vandens ekologinę būklę, mano, kad 2007-2013 m. finansinėse perspektyvose numatyti finansiniai instrumentai neužtikrina deramo tinklo įgyvendinimo, ir prašo Europos Komisijos paaiškinti ryšį ir turimus (rezervuotus) biudžetus kiekvienoje finansinėje priemonėje (EŽŪKPF, ERPF), kurie nepriklauso LIFE+ priemonei, ir kuriuose tokie projektai galėtų rasti finansavimo šaltinį.

2.8

primygtinai prašo Komisijos padidinti LIFE+ finansinei priemonei numatytą kasmet skirti 300 mln. eurų sumą, kad būtų galima patenkinti įvairius, visų pirma išdėstytus šios nuomonės 3.2 punkte, reikalavimus.

2.9

turi abejonių dėl finansavimo srities pagal programos pakraipą Įgyvendinimas ir valdymas, kurioje siekiama pagerinti aplinkos politikos formavimo ir įgyvendinimo „žinių bazę“; neabejojant šia būtinybe, vis dėlto atrodo, kad šios finansavimo priemonės pirmiausia yra susijusios su Europos aplinkos agentūros (EAA) veikla.

2.10

todėl ragina Europos Komisiją geriau apibrėžti šioje srityje numatytus veiksmus ir jų suderinamumą su EAA iniciatyvomis ir biudžetais.

3.1

mano, kad įsipareigojimai dėl lėšų, skiriamų aplinkos gerinimo srityje pagal būsimąsias finansines perspektyvas, turėtų garantuoti, kad ES lygiu yra vykdoma veiksminga, efektyvi rėmimo veikla, kuri pagal multiplikatoriaus principą paskatintų veiksmus, vykdomus nacionaliniu, regiono ar vietos lygiu, ir pabrėžia, kad didžiausia šių lėšų dalis tenka regioniniam ir vietos lygiui, ir kad regionų ir vietos valdžios institucijos yra pagrindiniai veikėjai šių priemonių finansavime.

3.2

mano, kad LIFE+ neturėtų tapti paprasčiausia papildoma priemone prie šių finansavimų, o verčiau LIFE+ turėtų teikti finansavimą, skirtą iniciatyvoms, didinančioms konkrečią Europos pridedamąją vertę Bendrijos aplinkos politikos srityje taip, kaip yra finansuojami projektai pagal dabartinę LIFE priemonę.

3.3

mano, kad labai svarbu, jog vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų rengiant ir įgyvendinant finansavimo programas aplinkos srityje, tačiau nerimauja, kad tokia veikla nėra aiškiai ir neabejotinai nurodyta pasiūlyme priimti reglamentą, net jeigu ir Komisija labai nori ženkliai decentralizuoti LIFE+ priemonės programavimą ir valdymą.

3.4

mano, kad vertėtų patikslinti tam tikras sąlygas, susijusias su LIFE+ priemonės įgyvendinimu, dėl procedūrų, pagal kurias LIFE+ pateiktų metodą bendram finansavimui su valstybėmis narėmis, regionų arba vietos valdžios institucijomis ir kitais valstybės ar privačiais veikėjais, ir pabrėžia, kad šiame kontekste yra sunkumų, su kuriais susiduria daugybė veikėjų — konkrečiai privačiame sektoriuje — užtikrinti finansavimą mažai pelningiems aplinkos apsaugos projektams paprasčiausio savanoriškumo pagrindu.

3.5

prašo šiame kontekste ištiri lanksčius partnerystės metodus ir įvesti metodą, pagrįstą trišaliu modeliu, kurio pagrindas — metodai, pasitelkiantys sutartinius santykius, kurie įtraukia vietos ir regionų valdžios institucijas į politinių tikslų įgyvendinimą, siekiant dinamiškesnių įgyvendinimo būdų.