20.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 231/1


Regionų komiteto nuomonės projektas dėl Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, nustatantį bendrąsias Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo nuostatas

(2005/C 231/01)

REGIONŲ KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bendrąsias nuostatas, KOM(2004)492 galutinis — 2004/0163 (AVC);

atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 16 d. Europos Komisijos sprendimą pateikti nuomonę šiuo klausimu pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 265 straipsnio pirmąją pastraipą;

atsižvelgdamas į Europos Parlamento sprendimą konsultuotis šiuo klausimu;

atsižvelgdamas į2004 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimą konsultuotis šiuo klausimu remiantis Europos bendrijos steigimo sutarties 265 straipsnio pirma dalimi ir 80 straipsniu;

atsižvelgdamas į2004 m. gegužės 26 d. Pirmininko sprendimą pavesti Teritorinės sanglaudos komisijai parengti nuomonę šiuo klausimu;

atsižvelgdamas į kitus pasiūlymus dėl Europos Komisijos reglamentų dėl Sanglaudos fondo, KOM (2004) 494 galutinis — 2004/0166 (AVC), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), KOM(2004) 495 galutinis, 2004/0167 (COD), Europos socialinio fondo, KOM (2004) 493 galutinis — 2004/0165 (COD) ir „Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo grupės (EGCC) sukūrimo“, KOM(2004) 496 galutinis 2004/0168 (COD);

atsižvelgdamas į ankstesnę nuomonę dėl Trečiojo ekonominės ir socialinės sanglaudos pranešimo (CdR 120/2004 fin (1));

atsižvelgdamas į savo perspektyvinį pranešimą dėl struktūrinių fondų valdymo ir supaprastinimo po 2006 m. (CdR 389/2002 fin (2));

atsižvelgdamas į nuomonę dėl Partnerystės tarp vietos ir regionų valdžios institucijų bei socialinės ekonomikos organizacijų: įdarbinimo rėmimas, vietos plėtra ir socialinė sanglauda, (CdR 384/2001 fin (3));

atsižvelgdamas į p. Albert Bore nuomonės projektą dėl finansinių perspektyvų (Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Bendros mūsų ateities kūrimas — išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007-2013 m.“), priimtą Teritorinės sanglaudos komisijos 2004 m. lapkričio 26 d. (CdR 162/2004 rev. 3);

atsižvelgdamas į p. Rosario Conderelli nuomonės projektą dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) (CdR 233/2004 rev. 1);

atsižvelgdamas į p. Paiva nuomonės projektą dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Sanglaudos fondo (CdR 234/2004);

atsižvelgdamas į p. Fernandez Felgueroso nuomonės projektą dėl pasiūlymo priimti Europos Palamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos socialinio fondo (CdR …/2004);

atsižvelgdamas į2005 m. vasario 4 d. Teritorinės sanglaudos politikos komisijos priimtą nuomonės projektą (CdR 232/2004 rev. 3) (Pranešėjai: p. Nilsson, Kommunalrad/ORDF ir p. Tatsis, Proedros Nomarchiakis Aftodioikissis Dramas-Kavalas-Xanthis;

KADANGI

1)

KADANGI pagrindinis Komiteto vertinimo kriterijus išlieka EB sutarties 158 straipsnyje nustatytas siekinys. Ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimas, skatintis visokeriopą darnią Bendrijos plėtrą, ir skirtumų tarp regionų mažinimas šalinant nepalankiausias sąlygas turinčių regionų išsivystymo trūkumus svariai prisidės stiprinant Europos vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį bei prisidės prie Lisabonos ir Geteborgo darbotvarkių įvykdymo;

2)

KADANGI Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto III antraštinės dalies 220 straipsnio nuostatos numato sanglaudos tikslo stiprinimą įvesdamas teritorinį matmenį, „kad skatintų savo visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę ir socialinę sanglaudą“;

3)

KADANGI dėl plėtros prireikė dar glaudesnės sanglaudos Europoje, o tai pareikalaus ilgalaikių nuolatinių pastangų,

savo 59-osioje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2005 m. balandžio 13-14 d. (balandžio 13 d.posėdis), priėmė šią nuomonę.

REGIONŲ KOMITETAS

ĮŽANGA

I.   Bendras kontekstas

1.

Mano, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 158 straipsnį sanglaudos politikos regioninis aspektas yra svarbus ir po plėtros turi būti sustiprintas, kad būtų skatinama darni valstybių narių Europos Sąjungos plėtra.

2.

Teigiamai vertina pastaraisiais metais pasiektus rezultatus sanglaudos srityje ir Europos Sąjungos regioninės politikos poveikį stiprinant Bendrijos socialinę ir ekonominę sanglaudą; Komitetas taip pat pakartotinai pabrėžia, kad sutartyse patvirtinta sanglaudos politika yra veiksmingiausia, aiškiausia ir svarbiausia priemonė solidarumo ir bendradarbiavimo principams įgyvendinti; ši politika yra vienas iš svarbiausių Sąjungos tautų ir teritorijų integracijos principų;

3.

Pritaria Europos Komisijos finansiniams pasiūlymams skirti 336,1 mlrd. eurų sanglaudos politikai ir šią sumą paskirstyti trims tikslams. Regionų komitetas mano, kad finansinis Komisijos pasiūlymas yra pakankamas toliau remti ES 15 valstybių narių regionus bei kartu tomis pačiomis sąlygomis teikti paramą naujoms valstybėms narėms, jei lėšos yra paskirstytos teisingai ir skirtos svarbiausioms problemoms spręsti. Šiuo metu šis pasiūlymas yra priimtas aiškiai nurodžius, kad Komisija ir valstybės narės sieks užtikrinti pakankamą paramos didinimą atsižvelgiant į plėtros nulemtus reikalavimus.

4.

Mano, kad bet koks biudžeto sumažinimas, kaip siūlo EK, pakenks Sanglaudos politikos pagrindams ir dėl to sumenks solidarumo principas, kuris vis tik yra esminis Europos integracijos identiteto elementas.

5.

Todėl atmeta bet kokį bandymą perskirstyti biudžete Komisijos pasiūlytas sumas lėšų paskirstymo pagal tikslus srityje, ir, konkrečiai, bet kokį perskirstymą, turintį įtakos „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslui.

6.

Dar kartą pabrėžia neatsiejamą sąsają tarp veiksmingos visos Europos regioninės politikos bei Lisabonos ir Geteborgo darbotvarkės įgyvendinimo. Būsimasis ES augimas ir konkurencingumas visuose Europos regionuose bus skatinamas tęsiant ES sanglaudos politiką visuose regionuose, greičiau, renacionalizuojant šią politiką; ES konkurencingumas priklauso nuo kiekvieno regiono konkurencingumo.

7.

Perspėja, kad programavimo laikotarpio pradžios vėlinimas dėl užsitęsusių derybų lems finansinį ES vietos ir regionų valdžios institucijų žlugimą ir nestabilumą.

II.   Nauja partnerystė, skirta sanglaudos politikai

8.

Pritaria išteklių ir prioritetų sutelkimui trims tikslams (konvergencijos, regionų konkurencingumo ir užimtumo ir teritorinio bendradarbiavimo). Tai pagerins tiek vidaus darną struktūrinių fondų koordinavimo Bendrijos lygiu ir koordinavimo su konkrečiomis Europos sektorių politikos kryptimis srityje, tiek išorės darną tarp skirtingų veiksmų lygių (vietos, regionų, nacionalinio ir Europos).

9.

Pritaria, kad Sanglaudos fondo lėšos bus skiriamos toms valstybėms narėms, kurių bendrosios nacionalinės pajamos yra mažesnės nei 90 % Bendrijos vidurkio. Turėtų būti ieškoma politinio sprendimo valstybių narių, kurios po plėtros nebeatitiks reikalavimų, atžvilgiu.

10.

Pritaria pasiūlymui, kad struktūrinių fondų parama pagal „konvergencijos tikslą“ bus skirta darniam regionų ir vietos ekonomikos vystymui.

11.

Pritaria Komisijos pasiūlymui surasti sprendimą dėl regionų, kuriems pagal naująjį konvergencijos tikslą turėjo įtakos taip vadinamas statistikos poveikis. Tačiau reglamento projekto tam tikros nuostatos nėra pakankamai plačios, nes jos nenumato planavimo tikrumo, kai kalbama apie paramos dydį ir pagalbą reglamentuojančių taisyklių taikymą.

12.

Pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti „konkurencingumo ir užimtumo“ tikslą visiems regionams, kuriems netaikomas konvergencijos tikslas. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti regionams, turintiems didelių socialinių ir ekonominių problemų bei nemenką poreikį struktūriškai prisiderinti: šie regionai turėtų būti apibrėžiami pagal specialius kriterijus. Jis taip pat pritaria tam, kad naujasis tikslas būtų taikomas visu regioniniu lygiu.

13.

Pritaria, kad regionai, kurie 2006 m. visiškai priklausys 1 tikslui ir negalės bus priskirti konvergencijos tikslui, priklausys regionų, gaunančių „specialią laikiną paramą“ grupei, ir toliau gaus struktūrinių fondų paramą, kad vienodomis sąlygomis galėtų siekti regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslo.

14.

Pritaria, kad būtų sukurtas konkretus teritorinio bendradarbiavimo tikslas ir būtų integruotas nacionalinis, tarpvalstybinis ir tinklinis bendradarbiavimas, bet taip pat reikalauja įtraukti ir regionų bendradarbiavimą kaip nepriklausomą naujo tikslo kryptį. Šis tikslas turi ypatingai koncentruotis į inovacijų ir geros praktikos sklaidą, kad skatintų konkurencingumą ES.

15.

Sutinka, kad fondų parama apima ir Europos teritorinę dimensiją, ypatingą dėmesį skiriant miesto vietovių, regionų, priklausančių nuo žuvininkystės, regionų, turinčių konkrečių geografinių ir gamtinių kliūčių (salos, retai gyvenamos teritorijos, kalnuotos teritorijos arba pasienio regionai) bei atokiausių regionų, atgaivinimui.

16.

Pritaria naujai pasiūlytai kaimynystės priemonei, sustiprinančiai bendrų Europos namų viziją, ir ragina Europos Komisiją pateikti aiškius pasiūlymus dėl šio priemonės ir teritorinio bendradarbiavimo tikslo koordinavimo, siekiant kuo labiau padidinti abipusę sąveiką.

17.

Nurodo, kad būtina persvarstyti tam tikras nacionalines erdves, atsižvelgiant į naująją Europos politinę geografiją po būsimos plėtros, ir siūlo palikti esančio 2000-2006 m. laikotarpio tarpvalstybinio bendradarbiavimo zonas, kurios atitinka Bendrijos nuoseklumo ir efektyvumo reikalavimus bei padėjo jose esantiems regionams vystyti bendrus interesus ir galimybes.

18.

Pritaria lyčių perspektyvos integravimui į visus fondų programavimo, įgyvendinimo ir įvertinimo etapus.

19.

Pritaria pastangoms supaprastinti fondų administravimą, padidinti jų skaidrumą ir valdymą remiantis bendruoju reglamentu, ir ragina tokias pačias nuostatas taikyti įgyvendinant nuostatas, kurias priims Komisija.

20.

Remia pasiūlymus sustiprinti vietos, regionų, nacionalinių ir Bendrijos institucijų, taip pat privačių ir socialinių dalyvių partnerystę ir bendradarbiavimą visame struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo programavimo, įgyvendinimo ir įvertinimo procese.

21.

Palankiai vertina strateginio požiūrio įgyvendinimą programavimo sistemoje, kadangi jis skatina naują politinį procesą, kuris galės pagerinti planavimo kokybę ir padidinti valdymo efektyvumą ir veiksmingumą. Tuo pat metu jis siūlo galimybę geriau koordinuoti nacionalines strategijas ir strateginius sanglaudos politikos tikslus.

22.

Mano, kad, įgyvendinus nacionalinius strateginius planus, valdymo atsakomybė bus perduota veiklos programų valdymo institucijoms, ir todėl galvoja, kad regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo visuose sanglaudos politikos etapuose gali būti toliau stiprinamas.

23.

Pripažįsta, kad naujų išimčių dėl N+2 taisyklės taikymo įrašymas padidina lankstumą ir padeda regionams — visų pirma naujųjų valstybių narių — laiku ir tvarkingai įsisavinti sanglaudos politikos fondus, nors ir mano, kad Komisija turėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekta didesnio lankstumo.

III.   Regionų komiteto nuomonės

24.

Atkreipia dėmesį, kad supaprastinimas nėra tik decentralizavimo, bet ir visos sistemos didesnės atskaitomybės klausimas. Regionų komitetas pabrėžia partnerystės principo ir iš vietos ir regionų valdžios institucijų išrinktų atstovų įtraukimo svarbą ir ragina Komisiją skatinti valstybes nares prireikus pasinaudoti galimybe sudaryti trišalius susitarimus.

25.

Remia Komisijos pastangas stiprinti subsidiarumo principą. Todėl, siekdamas supaprastinimo, Regionų komitetas norėtų pabrėžti, kaip svarbu yra nedidinti centralizacijos valstybių narių lygiu. Svarbu užtikrinti subsidiarumo procesą vietos ir regionų lygiu. Neturi būti siekiama atsakomybę perkelti valstybėms narėms, tačiau tinkamu sanglaudos politikos tikslų įgyvendinimo etapu įtraukti reikiamus dalyvius. Nori, kad subsidiarumo principas būtų taikomas ne tik tarp valstybių narių ir Europos Sąjungos, bet ir valstybėse narėse.

26.

Mano, kad aktyvesnis regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas visuose ateinančio programavimo laikotarpio etapais padės išspręsti lėšų įsisavinimo problemas, atsiradusias dabartiniu programavimo laikotarpiu.

27.

Ragina Europos Komisiją sukurti paramos sistemą, skirtą teritorinei valstybės pagalbos taisyklių diferenciacijai, ir norminius teisės aktus, kad būtų vykdomos tikslingos valstybės investicijos, ypač jeigu jos taip pat padės ištaisyti realų rinkos neveikimą, siekiant įgyvendinti teritorinės sanglaudos tikslą.

28.

Siūlo kai kuriuos labai retai apgyvendintus regionus vertinti kaip atskirą atvejį, tinkamai atsižvelgiant į sunkias vyraujančias sąlygas, kaip nurodyta Švedijos ir Suomijos stojimo sutartyse.

29.

Mano, kad pasiūlymas dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo įgyvendinimo turėtų būti aiškiau suformuluotas. Turėtų būti dedama daugiau pastangų administraciniams formalumams supaprastinti, visų pirma, kai kalbama apie paramos programas, kurios administruojamos abiejose sienos pusėse, kadangi labai sudėtingos ES teisinės ir administracinės nuostatos kol kas gerokai trukdo tarpvalstybiniam bendradarbiavimui.

30.

Pritaria, kad, siekiant teritorinio bendradarbiavimo, būtų įtraukiamos jūrų sienos, ir prašo, kad 150 km riba būtų lanksčiai vertinama, kad bendrą jūros sieną turinčių regionų bendradarbiavimas būtų prasmingas.

31.

Siūlo, kad, norint, jog tarpregioninis bendradarbiavimas taptų efektyvesnis ir veiksmingesnis, į regionines programas reikia įtraukti visą strateginių temų, kurios Europos lygiu sudaro pridėtinę vertę, ir pakankamai finansinių išteklių.

32.

Pritaria tam, kiek dėmesio Komisija skyrė socialinio įtraukimo stiprinimui ir ragina priimti daugiau priemonių, kad būtų galima patenkinti į žmonių su negalia poreikius.

33.

Taip pat turėtų būti daugiau dėmesio skiriama su gyventojų senėjimo susijusioms problemoms, kadangi senėjimas yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais Europa susidurs ateinančiais dešimtmečiais.

34.

Itin rekomenduoja, kad struktūrinių fondų finansuojamose būsimose programose būtų numatyti tokie klausimai kaip miestų atnaujinimas, socialinis skurdas, ekonomikos pertvarkymas ir viešasis transportas, nes visi šie klausimai aktualūs didmiesčiams. Struktūriniai fondai turi padėti siekti tvaraus vystymosi tankiai apgyvendintose miestų teritorijose;

35.

Susirūpinęs dėl Bendrijos bendro finansavimo dydžio nustatymo, atsižvelgiant į bendras viešąsias išlaidas, kadangi tai gali lemti privataus sektoriaus sprendimą nedalyvauti programose. Todėl Komitetas siūlo apskaičiuoti fondų finansavimo dydį atsižvelgiant į bendras nacionalines išlaidas kaip esminę priemonę privačioms ir viešosioms partnerystėms stiprinti.

36.

Ragina, kad su Regionų komitetu būtų aktyviai konsultuojamasi, dalyvaujant Pavasario Europos Vadovų Tarybos konkurencingumo ir sanglaudos metinio įvertinimo darbotvarkėse. Tai suteiktų vietos ir regionų valdžios institucijoms galimybių iškelti klausimus ir parodyti gerą praktiką, kurios reikia atviro koordinavimo metodo geresniam veikimui įgyvendinant Lisabonos ir Geteborgo darbotvarkes.

37.

Abejoja, ar nacionalinis strateginis planas turėtų būti glaustas strateginis dokumentas, paliekantis pakankamai erdvės regionų vykdomoms veiklos programoms nusistatyti konkrečius tikslus ir veiksmus, taikytinus kiekvienam regionui. Be to, dėl šių dokumentų rengimo negalima nei delsti priimant veiklos programas, nei toliau varžyti jų įgyvendinimą.

38.

Prašo Komisijos išlaikyti dabartinę veiklos rezervo sistemą.

39.

Siūlo apsvarstyti sistemą, kurioje tik grąžintinas PVM nebūtų tinkamas finansuoti ERPF lėšomis, ir tokia tvarka yra panaši į tą, kurią Komisija jau pasiūlė dėl ESF. Šiuo metu dėl to atsiranda konkrečių išlaidų, susijusių su veiksmais vietos ir regionų lygiu. Kadangi PVM — tai valstybės pajamos, turėtų būti sukurtas modelis, kaip pašalinti neigiamą poveikį vietos ir regionų lygiu.

40.

Mano, kad N+2 taisyklė toliau daro neigiamą poveikį programavimo laikotarpio pradžioje, visų pirma teritorinio bendradarbiavimo tikslo atveju, taip pat ir dideliems investiciniams projektams, kurie neatitinka didelių projektų ribinės sumos. Šis poveikis galėtų būti gerokai sumažintas, jeigu būtų numatyta, kad padidėjęs dalinis mokėjimas mažinant įsiskolinimus savaime nepanaikintų įsipareigojimų.

41.

Prašo, kad veiklos programose, prioritetuose ir priemonėse būtų aiški nuoroda į privalomus aplinkosaugos įsipareigojimus.

42.

Mano, kad sanglaudos politika turėtų skatinti erdvės plėtros politiką, kuri galėtų atsižvelgti į esamas transeuropines bendradarbiavimo struktūras ir bendradarbiavimo perspektyvas, atsižvelgiant į bendrus teritorinius ypatumus.

REGIONŲ KOMITETO REKOMENDACIJOS

I DALIS

TIKSLAI IR BENDROSIOS PAGALBOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKOS

1 rekomendacija

2 straipsnis, 5 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

5)   „viešosios išlaidos“: bet koks valstybės įnašas, skirtas veiklai finansuoti, kuris atliekamas iš valstybės, regioninių ir vietos valdžios institucijų, Europos Bendrijų biudžeto ir yra susijęs su struktūriniais fondais, ir bet kokios panašios išlaidos. Bet koks įnašas veiklai finansuoti, kuris atliekamas iš viešosios teisės įstaigų biudžeto arba iš vienos ar kelių regioninės arba vietos valdžios institucijų arba viešosios teisės įstaigų susivienijimų biudžeto, kaip apibrėžta 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, laikomas valstybės įnašu;

5)   „viešosios išlaidos“: bet koks valstybės įnašas, skirtas veiklai finansuoti, kuris atliekamas iš valstybės nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, Europos Bendrijų biudžeto ir yra susijęs su Struktūriniais fondais, ir bet kokios panašios išlaidos. Bet koks įnašas veiklai finansuoti, kuris atliekamas iš vienos ar kelių regioninės arba vietos valdžios institucijų arba viešosios teisės įstaigų susivienijimų biudžeto, kaip apibrėžta 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, laikomas valstybės įnašu;

Paaiškinimas

Viešosios išlaidos yra valstybės įstaigų valstybinis įnašas. Nebūtina nurodyti, iš kur gaunamos valstybės lėšos. Dėl to atsirastų tik kliūčių ir apribojimų, nebūtų skatinamas kūrybingumas vietos ir regionų lygiu kartu su partnerystėmis, kaip nurodyta 10 straipsnyje.

2 Rekomendacija

3 straipsnis, 1 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

1.   Veiksmas, kurio Bendrija imasi pagal Sutarties 158 straipsnį, yra skirtas išsiplėtusios Bendrijos ekonominei ir socialinei sanglaudai stiprinti, siekiant paskatinti Bendrijos darnų, subalansuotą ir tvarų vystymąsi. Šis veiksmas atliekamas fondams, Europos investicijų bankui (EIB) ir kitoms esamoms finansinėms priemonėms padedant. Jis turi padėti išspręsti sunkumus, susijusius su ekonominiais, socialiniais ir teritoriniais skirtumais, ypač su skirtumais, atsiradusiais menkiau išsivysčiusiose valstybėse ir regionuose, ekonominiu ir socialiniu pertvarkymu bei gyventojų senėjimu.

Į fondų finansuojamą veiksmą nacionaliniu ir regionų mastu yra įtraukiami su Bendrijos prioritetai darnaus vystymosi srityje, kurių siekiama stiprinant augimą, konkurencingumą ir užimtumą, socialinę integraciją bei aplinkos apsaugą ir kokybę.

1.   Veiksmas, kurio Bendrija imasi pagal Sutarties 158 straipsnį, yra skirtas išsiplėtusios Bendrijos ekonominei ir socialinei sanglaudai stiprinti, siekiant paskatinti Bendrijos darnų, subalansuotą ir tvarų vystymąsi. Šis veiksmas atliekamas fondams, Europos investicijų bankui (EIB) ir kitoms esamoms finansinėms priemonėms padedant. Jis turi padėti išspręsti sunkumus, susijusius su ekonominiais, socialiniais ir teritoriniais skirtumais, ypač su skirtumais, atsiradusiais menkiau išsivysčiusiose valstybėse ir regionuose, ekonominiu ir socialiniu pertvarkymu bei gyventojų senėjimu.

Siekdama sanglaudos politikos tikslų, Bendrija prisideda prie darnaus, subalansuoto ir tvaraus vystymosi.

Į fondų finansuojamą veiksmą nacionaliniu, regionų ir vietos mastu yra įtraukiami su Bendrijos prioritetai darnaus vystymosi srityje, kurių siekiama stiprinant augimą, konkurencingumą ir užimtumą, socialinę integraciją bei aplinkos apsaugą ir kokybę.

Paaiškinimas

Pabrėždami sanglaudos politikos tikslą plačiąja prasme, o veiklą ir veiksmus perkeldami į antrąją pastraipos dalį, didžiausią dėmesį skiriame bendrai sanglaudos politikai Bendrijos lygiu. Rekomendacija atitinka Reglamento 1260/99 1 straipsnį, kuris numato, kad, „siekdama šių tikslų, Bendrija prisideda prie ...“. Šiame pasiūlyme priimti reglamentą kirtis akivaizdžiai perkeliamas kitur. „Veiksmai, kurių imamasi atsižvelgiant į fondus, turi nacionaliniu ir regionų lygiu apimti Bendrijos prioritetus, nukreiptus darnaus vystymosi link, sustiprinant augimą“ (finansinis tikslas). Ši nuostata akivaizdžiai akcentuoja ne tai, kas pabrėžiama šiame pasiūlyme.

3 rekomendacija

3 straipsnio 2 dalies a) punktas

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

a)

 „konvergencijos“ tikslu siekiama pagreitinti mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių ir regionų konvergenciją, gerinant augimo ir užimtumo sąlygas, t.y. gerinant investicijų į fizinį bei žmogiškąjį kapitalą kokybę, vystant naujoves ir žinių visuomenę, gerinant galimybes prisitaikyti prie ekonominių ir socialinių pokyčių, gerinant aplinkos apsaugą bei pačią aplinką ir administracinį efektyvumą. Šis tikslas yra fondų prioritetas.

a)

„konvergencijos“ tikslu siekiama pagreitinti mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių ir regionų konvergenciją, gerinant augimo ir užimtumo sąlygas, t.y. gerinant investicijų į fizinį bei žmogiškąjį kapitalą kokybę, infrastruktūrą, verslininkystę vystant naujoves ir žinių visuomenę, gerinant galimybes prisitaikyti prie ekonominių ir socialinių pokyčių, gerinant aplinkos apsaugą bei pačią aplinką ir administracinį efektyvumą. Šis tikslas yra fondų prioritetas.

Paaiškinimas

Svarbu, kad „konvergencijos“ tiksle būtų aiškiai pabrėžiamos infrastruktūros problemos, kurios reikštų ne tik fizines infrastruktūras, bet ir žmogaus kapitalo ir verslininkystės infrastruktūrą, taip pat naujovių vystymo ir žinių visuomenės plėtrą, siekiant apsaugoti ir pagerinti aplinką ir padidinti administracinį veiksmingumą.

4 rekomendacija

6 straipsnio 1 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Kiekviena suinteresuota valstybė narė, pateikdama 25 straipsnyje nurodytą nacionalinį strateginį planą, nurodo NUTS I arba NUTS II regionus, kurių atžvilgiu ji pateiks programą ERPF finansavimui gauti.

Kiekviena suinteresuota valstybė narė, pateikdama 25 straipsnyje nurodytą nacionalinį strateginį planą, susitarusi su regionais, nurodo NUTS I arba NUTS II regionus, kurių atžvilgiu ji pateiks programą ERPF finansavimui gauti. Pagal 34 straipsnio 2 dalį bet kuri valstybė narė taip pat gali siūlyti programas kitokiu, tinkamesniu teritoriniu lygiu.

Paaiškinimas

Kad būtų aiškiau, svarbu įrašyti konkrečią nuorodą į 34 straipsnį (2 punktą), pagal kurį bet kuriai valstybei narei leidžiama siūlyti veiklos programas skirtingu teritoriniu lygiu nei NUTS I arba NUTS II regionai.

5 rekomendacija

7 straipsnio 3 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Bendradarbiavimo tinklų ir keitimosi patirtimi tikslais Bendrijos teritorija atitinka paramos reikalavimus

Bendradarbiavimo tinklų ir keitimosi patirtimi tikslais Siekiant plataus tarpregioninio bendradarbiavimo, kuris gali apimti plačią sritį — nuo pasikeitimo patirtimi iki investicinių projektų įgyvendinimo –Bendrijos teritorija atitinka paramos reikalavimus. Taigi ir ateityje bus galima vykdyti prie buvusių vidaus sienų ir prie naujų Bendrijos išorės sienų esančių regionų projektus.

Paaiškinimas

Nacionalinis bendradarbiavimas vyksta viename iš trylikos paskirtų regionų. Be tokio bendradarbiavimo, būtina parengti bendradarbiavimo projektus su visos ES regionais, kurių neapima tarpvalstybinio ar nacionalinio bendradarbiavimo sąvoka. Jeigu bendradarbiaujama keičiantis informacija ar kuriant tinklus, toks bendradarbiavimas nevisiškai patenkina regionų poreikį įgyvendinti platesnio masto bendradarbiavimą su kitais ES regionais. Dėl to, tarpvalstybinis ar nacionalinis bendradarbiavimas turėtų apimti regionų bendradarbiavimą.

IV SKYRIUS

PAGALBOS PRINCIPAI

6 rekomendacija

10 straipsnio 1 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Komisija priima sprendimą dėl fondų pagalbos esant glaudžiam Komisijos ir valstybės narės bendradarbiavimui (toliau — partnerystė). Valstybė narė nustato pagal esamas taisykles ir praktikas partnerystę su savo paskirtomis institucijomis ir įstaigomis, būtent:

Komisija priima sprendimą dėl fondų pagalbos esant glaudžiam Komisijos ir valstybės narės bei regionų bendradarbiavimui (toliau — partnerystė). Valstybė narė nustato pagal esamas taisykles ir praktikas partnerystę su atitinkamomis institucijomis ir įstaigomis, būtent:.

Paaiškinimas

It is necessary for the regulation to guarantee the involvement of the regions in all phases of the negotiation of the Funds. The Commission's proposal makes the regions' involvement in the negotiation procedure subject to their designation by the Member State. It is essential that the regions be direct discussion partners of the Commission when negotiating Fund intervention in this area of responsibility.

In its White Paper on Governance the Commission itself points out that the regions' increased responsibility for implementing Community policies (and it refers specifically to cohesion policy) has not been matched by an increase in their real participation in the EU. It adds that this is because national governments do not sufficiently involve the regions in the preparation of their positions on Community policies. One way of ensuring that the regions participate in cohesion policy is for the regulations to lay down rules for their involvement in the negotiating procedure.

In conclusion, the regulation should recognise the regions as managing and paying authorities, and for this it is necessary that they be directly involved in consultations with the Commission during all phases of the Fund negotiating procedure.

7 rekomendacija

10 straipsnio 1 dalis c)

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

c)

bet kokia kita atitinkama įstaiga, atstovaujančia pilietinei visuomenei, aplinkos apsaugos partneriams, nevyriausybinėms organizacijoms, ir įstaigomis, atsakingoms už vyrų ir moterų lygybės skatinimą.

c)

 bet kokia kita atitinkama įstaiga, atstovaujančia pilietinei visuomenei, aplinkos apsaugos partneriams, socialinės ekonomikos organizacijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, ir įstaigomis, skatinančiomis vyrų ir moterų lygybę.

Paaiškinimas

Partnerystė turėtų padėti įtraukti socialinės ekonomikos organizacijas.

8 rekomendacija

10 straipsnio 2 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

2.   Partnerystė vyksta visiškai laikantis atitinkamos institucinės, teisinės ir finansinės kiekvienos kategorijos partnerių jurisdikcijos. Partnerystė apima nacionalinio strateginio plano rengimą ir stebėseną, taip pat veiklos programų rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą. Valstybės narės įtraukia kiekvieną iš atitinkamų partnerių, ypač regionus, į įvairius programavimo etapus per kiekvienam etapui nustatytą terminą.

2.   Partnerystė vyksta visiškai laikantis atitinkamos institucinės, teisinės ir finansinės kiekvienos kategorijos partnerių jurisdikcijos. Partnerystė apima nacionalinio strateginio plano rengimą, finansavimą ir stebėseną, taip pat veiklos programų rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą. Valstybės narės įtraukia kiekvieną iš atitinkamų partnerių, ypač regionus, į įvairius programavimo etapus per kiekvienam etapui įtakos turintį nustatytą tinkamą terminą.

Paaiškinimas

Svarbu, kad partnerystei būtų suteikta galimybė daryti poveikį programavimo etapams. Tai įmanoma tik skyrus jai pakankamai laiko. Be to, poveikis finansavimo klausimams yra svarbus ir turėtų būti įtrauktas.

V SKYRIUS

FINANSINĖ STRUKTŪRA

9 rekomendacija

15 straipsnio 2 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

15 straipsnis

1.   Fondų lėšos, skirtos nuo 2007–2013 m. laikotarpio įsipareigojimams, 2004 m. kainomis yra 336,1 mlrd. eurų; kaip jos paskirstomos kiekvieniems metams, yra nurodyta 1 priede.

Programoms rengti ir vėliau įtraukti į bendrą Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos yra kasmet indeksuojamos 2 %.

3 straipsnio 2 dalyje nustatytiems tikslams biudžetinės lėšos paskirstomos taip, kad pakankamai daug lėšų būtų skirta „konvergencijos“ tikslo regionams.

2.   Komisija preliminariai paskirsto lėšas valstybėms narėms pagal 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytus kriterijus, nepažeisdama 20 ir 21 straipsnių nuostatų.

15 straipsnis

1.   Fondų lėšos, skirtos nuo 2007–2013 m. laikotarpio įsipareigojimams, 2004 m. kainomis yra 336,1 mlrd. eurų; kaip jos paskirstomos kiekvieniems metams, yra nurodyta 1 priede.

Programoms rengti ir vėliau įtraukti į bendrą Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos yra kasmet indeksuojamos 2 %.

3 straipsnio 2 dalyje nustatytiems tikslams biudžetinės lėšos paskirstomos taip, kad pakankamai daug lėšų būtų skirta „konvergencijos“ tikslo regionams.

2.   Komisija preliminariai paskirsto lėšas valstybėms narėms pagal 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytus kriterijus, nepažeisdama 20 ir 21 straipsnių nuostatų. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms.

Paaiškinimas

The regions should be involved in the distribution of the Funds. In making the breakdowns by Member State, the Commission proposal places this distribution exclusively in the hands of the Member States. In fact, the first draft of the Third Cohesion Report established that the funding would be distributed on the basis of an indicative breakdown by region laid down by the Commission. This subparagraph was dropped from the final report. It should also be pointed out that the criteria set out in Articles 16, 17 and 18 cover distribution by the State and thus criteria for distribution by the regions should be added.

The second addition is necessary to bring the general regulation into line with the relevant provisions of the constitutional Treaty (Article III-220).

10 rekomendacija

17 straipsnio 2 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

2.    Šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti asignavimai po lygiai padalinami ERPF finansuojamoms programoms ir ESF finansuojamoms programoms.

2.    Šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti asignavimai po lygiai padalinami ERPF finansuojamoms programoms ir ESF finansuojamoms programoms santykiu, kuris nustatomas atsižvelgiant į regionų sąlygas; šios nuostatos turėtų būti įgyvendinamos gerokai decentralizuotai.

Paaiškinimas

Perėjimas nuo žemės ūkiu ir tradicine apdirbamąja pramone paremtos ekonomikos prie žiniomis paremtos ekonomikos reikalauja verslininkų nemažų pastangų, kad produktų, procesų ir rinkodaros srityse būtų įdiegtos naujovės. ERPF parama būtų veiksmingesnė priemonė šiam tikslui pasiekti, negu ESF parama.

II DALIS

STRATEGINIS POŽIŪRIS Į SANGLAUDĄ

I SKYRIUS

BENDRIJOS STRATEGINĖS GAIRĖS DĖL SANGLAUDOS

11 rekomendacija

23 straipsnis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Kiekvieno fondų tikslo atveju tos gairės pirmiausia įgyvendina Bendrijos prioritetus, skatindamos subalansuotą, darnų ir tvarų vystymąsi.

Kiekvieno fondų tikslo atveju tos gairės pirmiausia įgyvendina Bendrijos prioritetus, skatindamos subalansuotą, darnų ir tvarų vystymąsi, dažniausiai sumažinant regionų skirtumus pagal Lisabonos strategiją ir Geteborgo tikslus

Paaiškinimas

Regionų komitetas nori priminti, kad, remiantis Sutarties 158 straipsniu, pagrindinis regioninės politikos tikslas yra sumažinti regionų skirtumus.

12 rekomendacija

25 straipsnio 1 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Valstybė narė pateikia nacionalinį strateginį planą, užtikrinantį, kad Bendrijos struktūrinė pagalba atitiktų Bendrijos strategines gaires, ir kuriame, viena vertus, būtų nurodyta sąsaja su Bendrijos prioritetais, o, antra vertus, nacionaliniais ir regioniniais prioritetais, kad būtų skatinamas darnus vystymasis, bei nacionaliniu veiksmų planu užimtumo srityje.

Rengiant fondų programavimą remiamasi šiuo planu.

Valstybė narė pateikia nacionalinį strateginį planą, užtikrinantį, kad Bendrijos struktūrinė pagalba atitiktų Bendrijos strategines gaires, ir kuriame, viena vertus, būtų nurodyta sąsaja su Bendrijos prioritetais, o, antra vertus, nacionaliniais, regioniniais ir miestų prioritetais, kad būtų skatinamas darnus vystymasis, bei nacionaliniu veiksmų planu užimtumo srityje.

Rengiant fondų programavimą remiamasi šiuo trumpu strateginiu planu.

Paaiškinimas

Logiška būtų įtraukti nuorodą į miestų prioritetus, atsižvelgiant į reikalavimą, kad kiekviename nacionaliniame strateginiame plane būtų nurodyti miestų intervencijų prioritetai.

RK mano, kad turėtų būti palikta pakankamai erdvės regionų vykdomoms veiksmų programoms, kad kiekvienam regionui būtų nustatyti konkretūs tikslai ir veiksmai.

13 rekomendacija

25 straipsnio 2 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

2.   Kiekviename nacionaliniame strateginiame plane glaustai apibūdinama valstybės narės strategija ir jos įgyvendinimas.

2.    Kiekviename nacionaliniame strateginiame plane glaustai apibūdinama valstybės narės strategija ir jos įgyvendinimas. Ši strategija turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į 10 straipsnyje nurodytą partnerystės principą.

Paaiškinimas

Vertėtų parengti nacionalinį strateginį planą, tačiau turėtų būti atidžiai atsižvelgta į vietos ir regioninę padėtį.

14 rekomendacija

27 straipsnio 1 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Valstybių narių metinė ataskaita

Pirmą kartą 2008 m. ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų spalio 1 d. kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai ataskaitą apie pažangą, padarytą įgyvendinant savo strategiją ir siekiant savo tikslų, ypač atsižvelgdama į nustatytus rodiklius, ir jų pagalbą įgyvendinant Bendrijos strategines gaires dėl sanglaudos, taip pat į turimus vertinimus.

Ataskaitoje daroma nuoroda į nacionalinį veiksmų planą užimtumo srityje.

Valstybių narių metinė ataskaita

Pirmą kartą 2008 m. Atitinkamai 2009 ir 2011 m. ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų spalio 1 d. kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai ataskaitą apie pažangą, padarytą įgyvendinant savo strategiją ir siekiant savo tikslų, ypač atsižvelgdama į nustatytus rodiklius, ir jų pagalbą įgyvendinant Bendrijos strategines gaires dėl sanglaudos, taip pat į turimus vertinimus..

Ataskaitoje daroma nuoroda į nacionalinį veiksmų planą užimtumo srityje.

Paaiškinimas

The beginning of the strategic programming leading to a proper evaluation of cohesion policy should be 2009.

III DALIS

PROGRAMAVIMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ IR SANGLAUDOS FONDO NUOSTATOS

15 rekomendacija

31 straipsnio 5 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Komisija priima kiekvieną veiklos programą kuo greičiau po to, kai valstybė narė ją oficialiai pateikia.

Komisija per šešis mėnesius priima kiekvieną veiklos programą kaip įmanydama greičiau po to, kai valstybė narė ją oficialiai pateikia.

Paaiškinimas

Turi būti nustatytas terminas, iki kada valstybė narė turės laukti galutinio Komisijos sprendimo. Pakeitimu nustatomas aiškesnis terminas.

16 rekomendacija

32 straipsnio 1 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Įvykus dideliems socialiniams ekonominiams pokyčiams arba siekiant labiau arba kitaip atsižvelgti į Bendrijos prioritetus, ypač atsižvelgiant į Tarybos išvadas, valstybės narės arba Komisijos iniciatyva, gavus Monitoringo komiteto pritarimą, veiklos programos yra dar kartą tikrinamos ir, jei būtina, peržiūrimos ir pataisomos likusiam programavimo laikotarpiui.

Įvykus dideliems socialiniams ekonominiams pokyčiams arba siekiant labiau arba kitaip atsižvelgti į Bendrijos prioritetus, ypač atsižvelgiant į Tarybos išvadas, valstybės narės arba atitinkamų regionų Komisijos iniciatyva, gavus Monitoringo komiteto pritarimą, veiklos programos yra dar kartą tikrinamos ir, jei būtina, peržiūrimos ir pataisomos likusiam programavimo laikotarpiui. Ši tikrinimo tvarka turi atitikti 10 straipsnio nuostatas.

Paaiškinimas

Svarbu, kad partnerystė, kaip nurodyta 10 straipsnyje, turės įtakos sprendimui dar kartą patikrinti programas.

17 rekomendacija

32 straipsnio 2 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

2.   Komisija priima sprendimą dėl prašymų peržiūrėti ir pataisyti veiklos programas kuo greičiau po to, kai valstybė narė oficialiai pateikia tą prašymą.

2.    Komisija per tris mėnesius priima sprendimą dėl prašymų peržiūrėti ir pataisyti veiklos programas kuo greičiau po to, kai valstybė narė oficialiai pateikia tą prašymą.

Paaiškinimas

Turi būti nustatytas laikotarpis, kiek laiko valstybė narė turės laukti galutinio Komisijos sprendimo. Pakeitimu nustatomas tikslesnis terminas.

18 rekomendacija

36 straipsnio 4 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

4.   ERPF finansuojamose veiklos programose be „konvergencijos“ ir „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslų dar nurodomi:

a)

kiekvienoje regioninėje programoje regionų bendradarbiavimo veiksmai bent su vienu kitos valstybės narės regionu;

4.   ERPF finansuojamose veiklos programose be „konvergencijos“ ir „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslų dar nurodomi:

a)

kiekvienoje regioninėje programoje veiksmai, skirti regionų bendradarbiavimui bent su vienu kitos valstybės narės regionu;

Paaiškinimas

Priimant sprendimą dėl veiksmų, turi būti nurodytas regionas, kuriam jie yra skirti. Programavimo etape neįmanoma iš anksto nustatyti, su kuriuo regionu ar regionais bendradarbiauti. Pačiuose projektuose turi būti leista nuspręsti, su kuriuo regionu ar regionais bus bendradarbiaujama.

19 rekomendacija

40 straipsnio 3 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

3.    Komisija priima sprendimą kuo greičiau po to, kai valstybė narė arba vadovaujančioji institucija pateikia visą 39 straipsnyje nurodytą informaciją.

3.   Komisija priima sprendimą kuo greičiau ne vėliau kaip per šešis mėnesius po to, kai valstybė narė arba vadovaujančioji institucija pateikia visą 39 straipsnyje nurodytą informaciją.

Paaiškinimas

Turi būti nustatytas terminas, kiek valstybė narė turės laukti galutinio Komisijos sprendimo. Pakeitimu nustatomas tikslesnis terminas.

20 rekomendacija

41 straipsnio 1 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Vadovaujančioji institucija gali pavesti dalį veiklos programos valdyti ir įgyvendinti vienai ar daugiau savo paskirtų tarpinių įstaigų, įskaitant vietos valdžios institucijas, regioninės plėtros įstaigas arba nevyriausybines organizacijas, kurios užtikrina, kad viena ar daugiau veiklos rūšių vykdomos laikantis susitarimo, kurį sudarė vadovaujančioji institucija ir ta įstaiga, nuostatų.

Vadovaujančioji institucija gali pavesti dalį veiklos programos valdyti ir įgyvendinti vienai ar daugiau savo paskirtų tarpinių įstaigų, įskaitant regionų ir vietos valdžios institucijas, regioninės plėtros įstaigas arba nevyriausybines organizacijas, kurios užtikrina, kad viena ar daugiau veiklos rūšių būtų vykdomos laikantis susitarimo, kurį sudarė vadovaujančioji institucija ir ta įstaiga, nuostatų.

Paaiškinimas

Atrodo, kad vertėtų nurodyti, jog regionų valdžios institucijoms taip pat gali būti pavesta valdyti ir įgyvendinti dalį veiklos programos skiriant visuotinę dotaciją.

IV DALIS

VEIKSMINGUMAS

I SKYRIUS

ĮVERTINIMAS

21 rekomendacija

45 straipsnio 1 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

1.   Vertinimo objektas yra Bendrijos strateginės gairės, nacionalinis strateginis planas ir veiklos programos. Vertinimais siekiama pagerinti fondų pagalbos kokybę, veiksmingumą ir darną bei veiklos programų įgyvendinimą. Taip pat vertinamas jų poveikis, atsižvelgiant į Bendrijos strateginius tikslus, Sutarties 158 straipsnį ir konkrečias struktūrines problemas, kurios daro poveikį atitinkamoms valstybėms narėms ir regionams, kartu atsižvelgiant į darnaus vystymosi būtinybę ir atitinkamus Bendrijos teisės aktus, susijusius su poveikiu aplinkai ir strateginiu aplinkos įvertinimu.

1.   Vertinimo objektas yra Bendrijos strateginės gairės, nacionalinis strateginis planas ir veiklos programos. Vertinimais siekiama pagerinti fondų pagalbos kokybę, veiksmingumą ir darną bei veiklos programų įgyvendinimą. Taip pat vertinamas jų poveikis, atsižvelgiant į Bendrijos strateginius tikslus, Sutarties 158 straipsnį ir konkrečias struktūrines problemas, kurios daro poveikį atitinkamoms valstybėms narėms ir regionams, kartu atsižvelgiant į darnaus vystymosi būtinybę ir atitinkamus Bendrijos teisės aktus, susijusius su poveikiu aplinkai ir strateginiu aplinkos įvertinimu, vyrų ir moterų lygybe, nediskriminavimu dėl ES sutarčių 13 straipsnyje numatytų priežasčių, socialine integracija ir prieinamumu neįgaliems asmenims.

Paaiškinimas

Nediskriminavimas ir socialinė integracija yra svarbūs Europos Bendrijos įsipareigojimai ir tikslas bei turi būti aiškiai pripažinti strateginių gairių uždaviniuose.

II SKYRIUS

REZERVAI

22 rekomendacija

48 straipsnis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

1.    2011 m. Taryba, vykstant metiniam aptarimui, kuris nurodytas 29 straipsnyje, paskirsto 20 straipsnyje nurodytą rezervą valstybėms narėms, taip atlygindama už pažangą, kuri buvo padaryta, palyginti su pradine padėtimi:

a)

„konvergencijos“ tikslui, remiantis šiais kriterijais:

i)

bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui augimas, apskaičiuotas NUTS II lygiu, atsižvelgiant į Bendrijos vidurkį, remiantis turimais duomenimis apie 2004–2010 m. laikotarpį;

ii)

užimtumo lygio augimas NUTS II lygiu, nustatytas remiantis turimais duomenimis apie 2004–2010 m. laikotarpį;

b)

„regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslui, remiantis šiais kriterijais:

i)

proporcingai regionams, kurie 2007–2010 m. mažiausiai 50% jiems skirto ERPF asignavimo išleido su naujovėmis susijusiai veiklai, nurodytai Reglamento (EB) Nr. […] 5 straipsnio 1 dalyje;

ii)

užimtumo lygio augimas NUTS II lygiu, nustatytas remiantis turimais duomenimis apie 2004–2010 m. laikotarpį.

2.   Kiekviena valstybė narė skirsto veiklos programoms atitinkamas sumas, atsižvelgdama į pirmesnėje dalyje nurodytus kriterijus.

1.   2011 m. Taryba, vykstant metiniam aptarimui, kuris nurodytas 29 straipsnyje, pas kirsto 20 straipsnyje nurodytą rezervą valstybėms narėms, taip atlygindama už pažangą, kuri buvo padaryta, palyginti su pirmine padėtimi:

a)

„konvergencijos“ tikslui, remiantis šiais kriterijais:

i)

bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui augimas, apsk aičiuotas NUTS II lygiu, atsižvelgiant į Bendrijos vidurkį, remiantis turimais duomenimis apie 2004–2010 m. laikotarpį;

ii)

užimtumo lygio augimas NUTS II lygiu, nustatytas remiantis turimais duomenimis apie 2004–2010 m. laikotarpį;

b)

„regionų konkurencin gumo ir užimtumo“ tikslui, remiantis šiais kriterijais:

i)

proporcingai regionams, kurie 2007–2010 m. mažiausiai 50% jiems skirto ERPF asignavimo išleido su naujovėmis susijusiai veiklai, nurodytai Reglamento (EB) Nr. […] 5 straipsnio 1 dalyje;

ii)

užimtum o lygio augimas NUTS II lygiu, nustatytas remiantis turimais duomenimis apie 2004–2010 m. laikotarpį.

2.   Kiekviena valstybė narė skirsto veiklos programoms atitinkamas sumas, atsižvelgdama į pirmesnėje dalyje nurodytus kriterijus.

1.   Kiekviena valstybė narė, konsultuodamasi su Komisija, pagal kiekvieną tikslą ne vėliau nei iki 2010 m. gruodžio 31 d., įvertina kiekvienos veiklos programos rezultatus, remdamasi nedideliu skaičiumi priežiūros rodiklių, parodančių efektyvumą, valdymą ir finansinį įgyvendinimą, bei įvertinda rezultatus pagal temas, atsižvelgiant į jų konkrečius pradinius tikslus.

Sprendimą dėl šių rodiklių valstybė narė priima glaudžiai konsultuodamasi su Komisija, turėdama omenyje regionų valdžios institucijų pateiktus duomenis, atsižvelgdama į visą Komisijos siūlomų orientacinį rodiklių sąrašą ar į jo dalį, ir juos pateikia skirtingose esamose metinėse įgyvendinimo ataskaitose bei įvertinimo vidutinės trukmės laikotarpiu ataskaitoje. Valsty bės narės atsako už jų taikymą.

2.   Įpusėjus laikotarpiui ir ne vėliau nei 2011 m. kovo 31 d., Komisija, glaudžiai konsultuodamasi su suinteresuotomis valstybėmis narėmis, kiekvienam tikslui, remdamasi kiekvienos valstybės narės pasiūlymu ir atsižvelgdama į jos konkrečius institucinius ypatumus ir atitinkamą jų programavimą, paskirsto įsipareigotus asignavimus toms veiklos programoms ir jų prioritetams, kurie laikomi sėkmingai įgyvendinamais.

Paaiškinimas

Manome, kad Komisijos pasiūlymas pakeisti „filosofiją“ ir rezervo paskirstymą valstybėms narėms pagal kokybę ir veiklos rezultatus yra netinkamas. Mūsų nuomone, rezervą už kokybę ir veiklos rezultatus turėtų paskirstyti valstybės narės, kaip buvo daroma trečiuoju programavimo laikotarpiu (2000-2006 m.).

23 rekomendacija

49 straipsnis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Nacionalinis specialusis rezervas

Pagal veiklos programą gali būti atidėta ne daugiau kaip 3% įnašo, kad būtų galima finansuoti nenumatytus ekonominių ir socialinių pertvarkymų arba prekybos atvėrimo padarinius.   1. Valstybė narė atideda 1% struktūrinių fondų metinio įnašo „konvergencijos“ tikslui ir 3% struktūrinių fondų metinio įnašo „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslui, kad turėtų lėšų finansuoti nenumatytas vietos ir sektorių krizes, susijusias su ekonominiu ir socialiniu pertvarkymu arba prekybos atvėrimo padariniais.

Šis rezervas papildo veiklos programas, gerindamas suinteresuotų darbuotojų galimybes prisitaikyti ir atitinkamų regionų ekonomikos įvairinimą.

2.   Imdamasi priemonių dėl pirmesnėje dalyje nurodytų krizių, kiekviena valstybė narė siūlo specialias veiklos programas dėl biudžetinių įsipareigojimų, apimančias visą laikotarpį.

Nacionalinis specialusis rezervas

Pagal veiklos programą gali būti atidėta ne daugiau kaip 3% įnašo, kad būtų galima finansuoti nenumatytus ekonominių ir socialinių pertvarkymų arba prekybos atvėrimo padarinius.   1. Valstybė narė atideda 1% struktūrinių fondų metinio įnašo „konvergencijos“ tikslui ir 3% struktūrinių fondų metinio įnašo „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslui, kad turėtų lėšų finansuoti nenumatytas vietos ir sektorių krizes, susijusias su ekonominiu ir socialiniu pertvarkymu arba prekybos atvėrimo padariniais.

Šis rezervas papildo veiklos programas, gerindamas suinteresuotų darbuotojų galimybes prisitaikyti ir atitinkamų regionų ekonomikos įvairinimą.

2.   Imdamasi priemonių dėl pirmesnėje dalyje nurodytų krizių, kiekviena valstybė narė siūlo specialias veiklos programas dėl biudžetinių įsipareigojimų, apimančias visą laikotarpį.

Būtinam programos pakeitimui taikoma supaprastinta ir spartesnė patvirtinimo procedūra.

Paaiškinimas

A significantly simplified and speeded-up programme modification procedure is essential in order to respond quickly.

V DALIS

FINANSINIS FONDŲ ĮNAŠAS

1 SKYRIUS

FONDŲ ĮNAŠAS

24 rekomendacija

50 straipsnio d) punktas

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

d)

privataus finansavimo sutelkimo mastą atitinkamose srityse, pirmiausia remiantis valstybinėmis privačiomis partnerystėmis.

d)

privataus finansavimo sutelkimą mastą atitinkamose srityse, pirmiausia remiantis valstybinėmis privačiomis partnerystėmis.

Paaiškinimas

Žodis „mastas“ reiškia kažką, ką galima apskaičiuoti. Tolesniuose skyriaus straipsniuose (51-53) neapibrėžiami jo matavimo metodai, viršutinė riba ar kt.

25 rekomendacija

51 straipsnio 2 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Fondų įnašas skaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą viešųjų išlaidų sumą.

Fondų įnašas skaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą viešųjų nacionalinių viešųjų ir privačių išlaidų sumą.

Paaiškinimas

RK yra susirūpinęs dėl Bendrijos bendro finansavimo dydžio nustatymo, atsižvelgiant į bendras viešąsias išlaidas, kadangi tai gali lemti privataus sektoriaus apsisprendimą nedalyvauti programose. Todėl jis siūlo fondų įnašą skaičiuoti atsižvelgiant į bendrą nacionalinių išlaidų sumą, kadangi tai būtų pagrindinė priemonė privataus ir valstybės sektorių partnerystei sustiprinti.

26 rekomendacija

51 straipsnio 3 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Fondų skiriami įnašai kiekvienam prioritetui gali siekti tokią didžiausią sumą:

a)

85% viešųjų išlaidų, kurias bendrai finansuoja Sanglaudos fondas;

b)

75% viešųjų išlaidų, kurias bendrai finansuoja ERPF arba ESF pagal veiklos programas regionuose, atitinkančiuose „konvergencijos“ tikslo reikalavimus;

c)

50% viešųjų išlaidų, kurias bendrai finansuoja ERPF arba ESF pagal veiklos programas, parengtas pagal „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslą;

d)

75% viešųjų išlaidų, kurias bendrai finansuoja ERPF pagal veiklos programas, parengtas pagal „Europos teritorinio bendradarbiavimo“ tikslą;

e)

bendro finansavimo dydis specialioms priemonėms, kurios finansuojamos iš papildomo asignavimo atokiausiems regionams, numatytiems 5 straipsnio 4 dalyje, yra 50% viešųjų išlaidų.

Fondų skiriami įnašai kiekvienam prioritetui gali siekti tokią didžiausią sumą:

a)

85% viešųjų ir privačių išlaidų, kurias bendrai finansuoja Sanglaudos fondas;

b)

75% viešųjų ir privačių išlaidų, kurias bendrai finansuoja ERPF arba ESF pagal veiklos programas regionuose, atitinkančiuose „konvergencijos“ tikslo reikalavimus;Regionai, esantys valstybėje narėje, atitinkančioje Sanglaudos fondo reikalavimus, gali pasinaudoti bendrijos įnašu, pagrįstais atvejais ne didesniu kaip maksimaliai 80% ERPF ir ESF bendrai finansuojamų viešųjų išlaidų.

c)

50% viešųjų ir privačių išlaidų, kurias bendrai finansuoja ERPF arba ESF pagal veiklos programas, parengtas pagal „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslą;

d)

75% viešųjų ir privači ų išlaidų, kurias bendrai finansuoja ERPF pagal veiklos programas, parengtas pagal „Europos teritorinio bendradarbiavimo“ tikslą;

e)

bendro finansavimo dydis specialioms priemonėms, kurios finansuojamos iš papildomo asignavimo atokiausiems regionams, numatytiems 5 straipsnio 4 dalyje, yra 50% viešųjų ir privačių išlaidų.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į 2004 m. vasarį išleistą Trečiąjį sanglaudos pranešimą, Europos Komisija vis dar pasisakydavo už privatų bendrą finansavimą. Dabar reglamento projekte yra numatytas bendras finansavimas tik viešosiomis lėšomis. Skirtingai nei dabartiniu finansavimo laikotarpiu, priėmus reglamentą, privataus bendro finansavimo lėšos nebegalėtų būti naudojamos ES projektams finansuoti.

Privati bendra atsakomybė turėtų būti taikoma, o ne visiškai atmetama. Tokia nuostata pirmiausia darytų didžiausią poveikį prevencinės darbo rinkos politikos plačioms sritims ir prisidėtų prie padėties, kai tokios priemonės jau nebeįgyvendinamos dabartiniu mastu. Šis sektorius pirmiausia pasižymi itin aukštu naujovių lygiu ir įvairiomis viešosiomis ir privačiomis partnerystėmis.

27 rekomendacija

58 straipsnio 7 dalis (nauja)

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

4.   Maksimalus fondų įnašas padidinamas iki 85% viešųjų išlaidų veiklos programoms pagal „konvergencijos“ ir „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslus atokiausiuose regionuose ir atokių Graikijos salų veiklos programoms pagal „konvergencijos“ tikslą.

4.   Maksimalus fondų įnašas padidinamas iki 85% viešųjų išlaidų veiklos programoms pagal „konvergencijos“ ir „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslus atokiausiuose regionuose ir atokių Graikijos salų veiklos programoms pagal „konvergencijos“tikslą , „regioninio konkurencingumo ir užimtumo“ tikslus.

Paaiškinimas

A large proportion of the Greek islands are covered by the „Regional competitiveness and employment“ objective, and it is therefore unjustifiable, counterproductive and unfair to exclude them.

VI DALIS

VALDYMAS, MONITORINGAS IR KONTROLĖ

I SKYRIUS

VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS

28 rekomendacija

58 straipsnio 7 dalis (nauja)

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

 

7.   Atsižvelgiant į 57 straipsnio 1 dalį, turi būti taikomi trišaliai susitarimai tarp vietos ir regionų institucijų, valstybės narės ir Komisijos. Toks susitarimas galėtų sustiprinti partnerystės principą, sujungiant vietos, regionų, nacionalinį ir nacionalinius elementus.

Paaiškinimas

Jei visos šalys sutinka, turėtų būti sudaryta galimybė trišaliais susitarimais sustiprinti bendradarbiavimą visais lygiais. Tai turėtų būti įtraukta į pagrindinį reglamentą, siekiant pabrėžti vietos ir regionų, taip pat partnerysčių dalyvavimo svarbą, kaip nurodyta 10 straipsnyje.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

Finansų valdymas

I SKYRIUS

FINANSŲ VALDYMAS

3 SKIRSNIS

IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

29 rekomendacija

81 straipsnio 1 dalis

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

1.   Priėmus Komisijos sprendimą, patvirtinantį fondų įnašą į veiklos programą, Komisija sumoka valstybės narės paskirtai įstaigai vienkartinę avansinę sumą. Ši avansinė suma sudaro 7% struktūrinių fondų įnašo ir 10,5% Sanglaudos fondo įnašo tai veiklos programai. Ji gali būti išmokėta per dvejus finansinius metus, atsižvelgiant į turimas biudžeto lėšas.

1.   Priėmus Komisijos sprendimą, patvirtinantį fondų įnašą į veiklos programą, Komisija sumoka valstybės narės paskirtai įstaigai vienkartinę avansinę sumą. Ši avansinė suma sudaro 7 10,5 % struktūrinių fondų įnašo ir 10,5% Sanglaudos fondo įnašo tai veiklos programai. Ji gali būti yra išmokėta ma per dvejus finansinius metams, atsižvelgiant į turimas biudžeto lėšas. Du trečdaliai sumos išmokami per pirmus finansinius metus, o likęs trečdalis — per antrus finansinius metus.

Paaiškinimas

Padidinus dalį įnašo, kuris nėra savaime panaikinamas, ir tokia tvarka paskirsčius mokėjimą, būtų atsižvelgta į būtinybę turėti realistiškesnį išlaidų modelį pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais; šios priemonės paremtos tam tikra tvarka, jau nustatyta Sanglaudos fondo atžvilgiu.

VIII DALIS

KOMITETAI

1 SKYRIUS

ERPF, SANGLAUDOS FONDAS IR FONDO KOORDINAVIMO KOMITETAS

30 rekomendacija

104 straipsnis (įrašyti naują punktą)

Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

1.   Komisijai padeda ERPF, Sanglaudos fondo ir fondų koordinavimo komitetas (toliau — komitetas).

2.   Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 3 straipsnyje nustatyta patariamoji procedūra, laikantis jo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

3.   Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnyje nustatyta valdymo procedūra, laikantis jo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

4.   Komitetas parengia savo darbo tvarkos taisykles.

5.   EIB ir EIF paskiria savo atstovus, neturinčius balsavimo teisės.

1.   Komisijai padeda ERPF, Sanglaudos fondo ir fondų koordinavimo komitetas (toliau — komitetas).

2.   Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 3 straipsnyje nustatyta patariamoji procedūra, laikantis jo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

3.   Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnyje nustatyta valdymo procedūra, laikantis jo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

4.   Komitetas parengia savo darbo tvarkos taisykles.

5.   Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas skiria po vieną atstovą.

6.   EIB ir EIF paskiria savo atstovus, neturinčius balsavimo teisės.

Paaiškinimas

Abu Komitetai yra Europos Sąjungos patariamosios institucijos, taigi jos turėtų būti aiškiai paminėtos glaudaus bendradarbiavimo programoje. Šiame straipsnyje nurodyta Komitetų darbo programa turi būti apibrėžta taip, kaip ji apibrėžta Reglamento 1260/99 47 ir 48 straipsniuose. Tai atitiktų partnerystės principą.

2005 m. balandžio 13 d., Briuselis

Regionų komiteto

pirmininkas

Peter STRAUB


(1)  OL C 318, 2004 12 22, p. 1.

(2)  OL 2003/C 256/01

(3)  OL C 192, 2002 8 12, p. 53.