28.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 157/65

1.1

Komitetas, manydamas, kad aplinkos ir sveikatos klausimai yra strateginio prioriteto tikslai, tačiau galvodamas, kad siūlomam planui trūksta darnaus ir išsamaus konkrečių veiksmo plano su nustatytais terminais, ragina Tarybą ir Europos Parlamentą remti Komisijos pastangas parengti konkretesnių veiksmų planą, taip užtikrinant integruotą požiūrį šiais klausimais, nustatant aiškiau apibrėžtus tikslus ir tikslesnes rekomendacijas atitinkamoms Bendrijos ir nacionalinės politikos kryptims parengti.

1.2

Atsižvelgdamas į šį tikslą, EESRK atitinkamoms institucijoms rekomenduoja toliau ryžtingai dalyvauti veikloje, visapusiškai įtraukiant ekspertus ir suinteresuotas šalis, kad:

1.3

EESRK rekomenduoja toliau dėti pastangas rasti konkrečius būdus, kaip įveikti vyraujantį pažintinį požiūrį ir priimti tikrą bei autentišką veiksmų planą, numatant konkrečius, o, kur galima, kiekybinius tikslus. Jis ragina Komisiją imtis priemonių veiksmų plano įgyvendinimui paspartinti ir tikslams bei veiksmams nustatyti, kurie pirmiausia susiję su paties plano antruoju etapu.

1.4

Galiausiai, EESRK visoms Europos institucijoms ir valstybėms narėms primena jų politinę atsakomybę užtikrinti, kad būtų skirtas deramas dėmesys pagrindiniams tikslams, išdėstytiems komunikate, kuris svarstomas vykstančiose diskusijose dėl Europos Sąjungos ir jos veiklos finansavimo 2007 — 2013 m laikotarpiu. Be to, jis ragina Komisiją laiku parengti būtinus dokumentus, kad šiems gana bendriems prioritetams būtų skirti labiau tiksliniai asignavimai.

2.1

Komisija 2003 m. birželį paskelbė Aplinkos ir sveikatos strategiją (vadinamą SCALE iniciatyva (1)), kurioje siūlomas integruotas požiūris, apimantis glaudesnį sveikatos, aplinkos ir mokslinių tyrimų sričių tarpusavio bendradarbiavimą. Ji prisidės rengiant Bendrijos sistemą, integruojančią informaciją apie aplinkos, ekosistemos ir visuomenės sveikatos būklę. Dėl to, bendro aplinkos poveikio žmonių sveikatai vertinimas bus efektyvesnis atsižvelgiant į tokius poveikius kaip „kokteilio“ poveikis, mišrus ir kumuliatyvinis poveikis. Galutinis strategijos tikslas — parengti aplinkos ir sveikatos „priežasties-poveikio sistemą“, kuri suteiktų būtinos informacijos Bendrijos politikai parengti, skirtą streso sveikatai šaltiniams ir jo poveikio būdams.

2.2

Strategijoje ypatingai pabrėžiamas poveikis vaikams, nes jie jautresni už suaugusiuosius. Šiuo metu svarbu įgyvendinti įsipareigojimus dėl vaikų teisės augti ir gyventi sveikoje aplinkoje.

2.3

SCALE iniciatyvoje dalyvauja 150 ekspertų, suskirstytų į 9 technines darbo grupes, ir vienodas visų valstybių narių atstovų skaičius, įskaitant nacionalinių agentūrų, mokslinių tyrimų centrų, universitetų, sveikatos ir aplinkos tarnybų, pramonės ir socialinių įmonių, kurios padėjo rengti rekomendacijas konsultacinėse ir koordinavimo grupėse, regioninėse konferencijose, forumuose ir neoficialiuose valstybių narių tarpusavio susitikimuose, atstovus.

2.4

Komunikate (2) išdėstytas 2004-2010 m. veiksmų planas skirtas pateikti ES moksliškai pagrįstą informaciją, būtiną padėti visoms 25 ES valstybėms narėms sumažinti neigiamą tam tikrų aplinkos veiksnių poveikį sveikatai ir užtikrinti geresnį aplinkos, sveikatos ir mokslinio tyrimo sričių dalyvių tarpusavio bendradarbiavimą.

2.5

Veiksmų plane svarstomos trys temos:

2.6

Veiksmų planas konkrečiai skirtas tam, kad būtų galima geriau suprasti aplinkos veiksnių ir kvėpavimo ligų, nervų sistemos vystymosi sutrikimų, vėžio ir endokrininės sistemos sutrikimų sąsajas, atsižvelgiant į tai, kad vis dažniau tokių patologijos atvejų pasitaiko vaikams. Veiksmų plane bus nustatyti tiksliniai mokslinių tyrimų veiksmai, kaip daugiau sužinoti apie atitinkamus priežastinius ryšius ir pagilinti savo žinias, o kartu pagerės sveikatos priežiūra, siekiant gauti daugiau duomenų apie ligų atvejus visoje Bendrijoje.

2.7

Kitas svarbus informacinis aspektas — stebėti aplinkos rizikos veiksnių poveikį, įskaitant maistą, namų aplinką ir elgesį, kurį būtų galima sieti su tokia rizika sveikatai kaip konkreti gyvensena.

2.8

Kad būtų įgyvendintas Veiksmų planas, Komisija dirbs ir skatins bendradarbiavimą su Europos aplinkos agentūra, Europos maisto saugos tarnyba ir pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis (valstybėmis narėmis, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijomis, sveikatos, aplinkos ir mokslinių tyrimų centrais, pramonės ir žemės ūkio sektoriais bei kitomis atitinkamomis įstaigomis). Ji taip pat koordinuos darbą su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis kaip PSO, EBPO ir atitinkamos Jungtinių Tautų agentūros.

2.9

2007 m. Komisija atliks Veiksmų plano įgyvendinimo peržiūrą vidutinės trukmės laikotarpiu. Komisija įgyvendins veiksmus per esamas iniciatyvas ir programas, kurios jau turi paskirtus išteklius, pirmiausia Visuomenės sveikatos programa, Šeštoji mokslinių tyrimų pamatinė programa ir pagal atitinkamų tarnybų veiklos biudžetą.

3.1

Komitetas, kaip ir Komisija bei valstybės narės, vis didesnį dėmesį skiria aplinkos ir sveikatos klausimams bei remia aiškios strategijos ir efektyvaus veiksmų plano būtinybę, kad būtų užtikrintas integruotas požiūris į šiuos klausimus ir padėti kurti atitinkamą Bendrijos ir nacionalinę politiką. Visos šios nuostatos darnaus vystymosi pagalba turėtų padėti kurti piliečių gerovę ir kokybišką gyvenimą.

3.1.1

Parengiamasis darbas buvo sudėtingas. Jis vyko darbo grupėse, kurių darbotvarkė buvo gana įtempta, ir susirinkimuose. EESRK pritaria tokiam įsipareigojimui ir pripažįsta dalyvių atlikto darbo svarbą, o svarbiausia ekspertų, dalyvavusių techninio darbo etapuose. Tačiau EESRK mano, kad dėl trumpo termino nebuvo galima parengti išsamios sudėtingų klausimų ir lig šiol mažai suprantamų sričių analizės. Dėl to, komunikate apskritai nepateiktas nuoseklus ir išsamus konkrečių veiksmų planas ir nenurodyti konkretūs terminai jiems įgyvendinti.

3.1.2

Dėl Komisijos ir valstybių narių kompetencijos aplinkos ir sveikatos apsaugos srityse skirtumų, be jokios abejonės, tapo sudėtingiau nustatyti jų atitinkamas atsakomybės sritis, o tuo pačiu veiksmus, siūlytinus atsižvelgiant į subsidiarumo principą. EESRK mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų intensyviau koordinuoti ir paspartinti pagrindinių žinių įgijimo ir keitimosi informacija bei duomenimis procesą, bei skirti siūlomiems veiksmams pakankamą finansavimą.

3.1.3

Dėl to EESRK mano, kad veiksmų planas turi būti pradinis, o ne galutinis proceso etapas. Atsižvelgiant į šias nuostatas buvo parengtos tokios pastabos.

3.2

Pirmiausia EESRK atkreipia dėmesį į pakankamo finansavimo būtinybę, nes veiksmų planui nebuvo skirta konkrečių lėšų jame nurodytiems veiksmams įgyvendinti. Daroma prielaida, kad kiekvienas veiksmas gali būti įtrauktas į tokias esamas iniciatyvas ir ES finansuojamas programas kaip ES Visuomenės sveikatos programa, Šeštoji aplinkos veiksmų programa (paminėta tik II tome) ir Šeštoji mokslinių tyrimų pamatinė programa.

3.2.1

Toks požiūris padėtų išvengti lėšų išsklaidymo ir bereikalingai pasikartojančių projektų su tokiais pačiais tikslais, tačiau numatytiems strateginiams prioritetams nustato programų priemones ir struktūras, skirtas kitiems tikslams, kurie nebūtinai sutampa su komunikate nurodytais tikslais.

3.2.2

EESRK mano, kad sveikatos apsaugos skatinimas yra strateginio prioriteto tikslas, ypač tais atvejais, kai kalbama apie pažeidžiamesnių gyventojų dalį (t.y. pirmiausia vaikus, kurie yra SCALE iniciatyvos naudos gavėjai, nes tai pažeidžiamiausia gyventojų dalis, tačiau ateityje bus įtraukti ir vyresnio amžiaus žmonės bei darbuotojai, kurie yra veikiami sveikatai pavojingų veiksnių). Dėl to patartina pirmiausia skirti būtinas lėšas pagrindiniams klausimams ir nustatytiems tikslams. Į šiuos poreikius reikėtų atsižvelgti tebevykstančiose diskusijose dėl ES 2007-2013 m. biudžeto ir jo suskirstymo.

3.3

Kitas itin jautrus klausimas yra teisinis ir finansinis bendravimas su kitomis nepriklausomomis įstaigomis ir organizacijomis. Daug veiksmų bus įgyvendinta kaip tarptautinių bendradarbiavimo projektų dalis, o tai lems didesnį siūlomų iniciatyvų mastą. Tačiau dėl to galėtų nukentėti įgyvendinamų veiksmų sutelktumas ir tempas. Numatyti koordinavimo ir bendradarbiavimo mechanizmai negarantuoja darnios ir vienodos atitinkamų veiksmų raidos, o taip pat nebus lengva nustatyti, kokios šalys atsakingos už veiksmų konkrečių etapų įgyvendinimą.

3.3.1

Dėl suinteresuotų šalių įvairovės ir jų kompetencijos sričių bei patirties (pakanka paminėti, pvz., tokias organizacijas kaip PSO ir Aplinkos agentūra, viena vertus, ir vietos ir regioninės valdžios institucijas, antra vertus) taps dar sudėtingiau įgyvendinti, o, gal būt, dėl to vis dažniau bus uždelsiama nustatyti tikslus ir atitinkamas priemones jiems pasiekti.

3.3.2

EESRK mano, kad suinteresuotų šalių vaidmenys ir atsakomybės sritys turėtų būti aiškiai nustatytos (ypač tos, kurios susijusios su Komisija, valstybėmis narėmis ir regioninės bei vietos valdžios institucijomis), o kompetencijos sritys — konkrečiai priskirtos atsižvelgiant į reikalingų veiksmų tipą ir pagal steigimo sutartyse numatytas kompetencijos sritis. Svarstomame komunikate šie svarbūs klausimai nepaaiškinti, tokiu būdu patvirtinant susirūpinimą, kurį išreiškė Komitetas savo ankstesnėje nuomonėje dėl Europos aplinkos ir sveikatos strategijos. (3)

3.4

II tome apibūdintuose konkrečiuose veiksmuose nėra apibrėžta siektinų uždavinių, tačiau jie skirti poreikiams nustatyti, o labiausiai tikėtina — priemones, kurių Komisija ir kitos suinteresuotos šalys galėtų imtis reaguodamos į žinių trūkumą arba poreikius. Gaila, tačiau atrodo, kad EESRK (4) susirūpinimas pasitvirtins, t.y. konkrečių tikslų, išskyrus taip vadinamus Tūkstantmečio uždavinius, nebuvimas yra rimta trūkumas, verčiantis abejoti paties plano perspektyvumu.

3.5

Plane nurodyti veiksmai turi vieną bendrą ypatumą: visuose juose yra pateikta konkreti informacija pirmųjų dvejų ar trejų metų laikotarpiui, tačiau tolesniam ketverių metų laikotarpiui jie yra bendresnio pobūdžio, o gal netgi migloti. Tokia struktūra neramina, nes planas turėtų lemti praktinį strategijos, kuria iš esmės siekiama didelio ilgalaikio poveikio, įgyvendinimą. Šio trūkumo negalima pateisinti ir tuo, kad dar nenurodyti ir ištekliai, kurie turėtų būti skirti nuo 2007 m. Norimų rezultatų aiškumas yra pagrindinis reikalavimas, kad būtų užtikrinta, jog politinius sprendimus priimantys asmenys skirtų strategijos svarbą atitinkantį finansavimą.

3.6

Nemanoma, kad pakanka 2007 m. peržiūros vidutinės trukmės laikotarpiu. EESRK rekomenduoja atlikti dvi peržiūras vidutinės trukmės laikotarpiais: vieną — 2006 m., o kitą — 2008 m.

3.6.1

Pirmoji peržiūra vidutinės trukmės laikotarpiu leistų atsižvelgti į nemažai programų ir (arba) veiksmų (nepaminėtų komunikate), kurie jau baigiami įgyvendinti, rezultatus ir tai palengvintų spartų pirmųjų dvejų metų pažangos įvertinimą. Tai būtų tvirtas pagrindas inicijuojant veiksmus, kurie būtų finansuojami naujais asignavimais iš 2007 m. biudžeto.

3.6.2

Antroji peržiūra užtikrintų, kad, rengiantis tolesniems etapams ir tolesniems ciklams, būtų remiamasi konkrečiais, laiku atliktais įvertinimais, taikant juos ir kitoms pažeidžiamoms tikslinėms grupėms (pvz., senyvo amžiaus žmonėms), remiantis gilesne pasiektos pažangos ir pasitaikiusių kliūčių analize.

4.1

Pirmąja veiksmų grupe siekiama pagerinti informacinę grandinę parengiant integruotą aplinkos ir sveikatos informaciją, kad būtų galima geriau suprasti teršalų šaltinių ryšį su poveikiais sveikatai. EESRK apgailestauja, kad, nepaisant priimtos 1999-2003 m. Bendrijos veiksmų programos dėl su tarša susijusių ligų (5) ir Bendrijos veiksmų programos dėl sveikatos priežiūros (6), informacijos poreikis tebėra toks didelis, atsižvelgiant į veiksmus visuomenės sveikatos srityje. Jis taip apgailestauja, kad prie komunikato nepridėtos pažangos ataskaitos apie programas ir ataskaitos apie konkrečius trūkumus, ištaisytinus plano pirmajame įgyvendinimo etape.

4.1.1

1 veiksmas (aplinkos poveikio sveikatai rodiklių parengimas) ir 2 veiksmas (integruoto aplinkos, įskaitant maistą, monitoringo parengimas, kad būtų galima nustatyti tam tikrą poveikį žmogui) dažniausiai savo metodais būna pažintiniai. Dėl to, veiksmų antrajame etape parengimas yra menkai suprantamas. Net ir tuo atveju, kai trūksta žinių, tokie tikslai, kaip su sveikata susijusių duomenų palyginamumas ir prieinamumas, turėtų būti aiškiai įvardyti, kad palengvėtų esamų duomenų bazių sąveika ir integracija, kai kuriais atvejais, rekomenduojant išteklių, įskaitant finansinius išteklius, skyrimą reikalingiems metodologiniams tyrimams ir esamų duomenų tinklo kūrimą, atsižvelgiant į ilgalaikę Europos duomenų bazės kūrimo perspektyvą ateityje.

4.1.1.1

Kad būtų integruotas aplinkos monitoringas ir žmonių sveikatos priežiūra, EESRK rekomenduoja laiku atrinkti klinikinės (epidemiologinės) ir eksperimentinės mokslinių tyrimų veiklos rūšis, kad daugiau sužinotume apie konkrečių aplinkos veiksnių ir ligų priežastinius ryšius.

4.1.2

Biomonitoringo veiksmas (biožymeklių, kurie parodo aplinkos poveikį, ligas ir (arba) sutrikimus bei genetinį polinkį, naudojimas) yra labiau panašus į ataskaitą apie sunkumus, nors ir realius, o ne veiksmą. EESRK rekomenduoja imtis neatidėliotinų veiksmų plataus profilio darbo grupės, skirtos koordinavimui, įgaliojimams ir tikslams apibūdinti, kad būtų užtikrinta, jog tai veiksminga ir iš tikrųjų patikima darbo priemonė nacionaliniu ir Bendrijos lygiais.

4.1.2.1

Kad būtų gauti optimalūs biomonitoringo rezultatai, EESRK rekomenduoja nustatyti prioritetines veiksmo sritis ir optimalaus specializuotų veiklos centrų tarpusavio koordinavimo tvarką remiantis veikla, kurią atliko esamos techninės darbo grupės. Be to, jis rekomenduoja parengti grupės tyrimus (pirmiausia motinos-vaiko tyrimus), kad būtų galima veiksmingai įvertinti poveikio biorodiklius.

4.1.3

Ir 4 veiksme (geresnis koordinavimas ir bendra veikla aplinkos ir sveikatos srityje) siūloma sukurti konsultacinę grupę ir bendrai remti atsakingų institucijų tarpusavio mainus. EESRK mano, kad šie pasiūlymai visiškai netinkami, nes įsitikinęs, kad konsultacinės grupės nepakaks reguliariems duomenų ir geriausios praktikos mainams užtikrinti. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad atsakomybe už sveikatą ir aplinką dalijasi kelios ministerijos, Komitetas ragina valstybes nares kuo greičiau paskirti atsakingą įstaigą ar instituciją, turinčią būtinus įgaliojimus ir priemones koordinuoti pastangas norimiems tikslams pasiekti. Be to, EESRK ragina Komisiją sukurti tinkamesnes koordinavimo institucijas ir siūlyti geresnes priemones procesui palengvinti.

4.2

Antrąja veiksmų grupe siekiama „integruoti ir stiprinti Europos aplinkos ir sveikatos mokslinius tyrimus“. Komunikato priede apibūdinti konkretūs veiksmai, kuriais siekiama konsoliduoti pagrindinę informaciją, o ne kurti konkrečius mokslinių tyrimų projektus. 5 veiksme pateikta analizė to, kas jau pasiekta JTC (jungtinių tyrimų centrai) arba dabartinių mokslinių tyrimų projektų, kartu su konferencijų tuo klausimu planais. 6 veiksmas yra nurodytų ligų ir Europos mokslinių tyrimų tinklo sukūrimo priežasčių ir mechanizmų analizė, o ne bandymas „nukreipti mokslinius tyrimus į ligas, sutrikimus ir poveikį“, nes jame nėra nurodyta, kaip moksliniai tyrimai turėtų vykti. Galiausiai, 7 veiksmu siekiama sukurti metodologinę sistemą, kad būtų parengti rizikos vertinimo metodai atsižvelgiant į sudėtingas sąveikas ir išorės išlaidas, bei metodologinę sistemą šiems metodams suvienodinti ir patvirtinti.

4.2.1

EESRK rekomenduoja dabartinį didelio masto epidemiologinių duomenų trūkumą kuo greičiau panaikinti, ypač su neurologiniais sutrikimais susijusiais klausimais Europoje, tais atvejais, kai nepakanka mokslinių duomenų apie kūdikius ir vaikus, tačiau pakanka įrodymų nustatyti etiologinį ryšį, net ir tada, kai tai negalima priskirti tik aplinkos veiksniams.

4.2.2

EESRK rekomenduoja, kad tarpdalykiniai moksliniai sveikatos ir aplinkos tyrimai taptų Septintosios mokslinių tyrimų pamatinės programos prioritetais. Be to, reikėtų imtis neatidėliotinų veiksmų užtikrinti, kad jau finansuojamos konkrečios programos turėtų joms reikalingus išteklius, leisiančius mums pagilinti savo žinias ir nustatyti veiksmingas intervencines priemones bei metodus sveikatos ir aplinkos srityje.

4.2.3

8 veiksmas (užtikrinti, kad būtų nustatytos galimo pavojaus sveikatai ir aplinkai rūšys bei būtų sprendžiami su tuo susiję klausimai) nustato tikslesnius uždavinius. Juo siekiama rasti būdus, kaip pagerinti ankstyvą sveikatos sektoriaus vertinimą ir pasirengti ekstremaliam klimato pasikeitimui bei kitiems globaliems aplinkos pavojams. EESRK remia šiuos tikslus, net ir tuo atveju, kai jie nėra griežtai susiję su bendru SCALE iniciatyvos tikslu — saugoti vaikų sveikatą. EESRK tikisi, kad tokie veiksmai turėtų sudaryti galimybę parengti tinkamą programą, kuriai būtų konkrečiai skirtos lėšos vidutinės trukmės laikotarpiu. Ji neturėtų būti įtraukta, kaip siūloma, į netinkamą struktūrą, kuriai trūksta konkrečiai skiriamų lėšų.

4.3

Kitais dviem veiksmais (9 ir 10 veiksmai) siekiama plėtoti informuotumą, pranešimą apie pavojų, profesinį mokymą ir švietimą. Juose iškelta keletas įdomių klausimų, tačiau tai nėra tvirtas realios informavimo ir profesinio mokymo strategijos, skatinančios atitinkamus elgesio pasikeitimus ir telkiančios už šios srities veiksmus atsakingų valstybių narių veiklą, pagrindas. EESRK jau nurodė, kad „informuotumo didinimas ir pagrindinės paramos bei įsipareigojimo nustatymas bus esminiai dalykai ir socialiniams partneriams bei pilietinės visuomenės organizacijoms priklausys pagrindinis vaidmuo“ (7).

4.3.1

Paskutiniais siūlomais veiksmais (11, 12 ir 13 veiksmai) siekiama peržiūrėti ir pataisyti rizikos mažinimo politiką, atsižvelgiant į tas rizikos rūšis, kurios tiesiogiai susijusios su ligomis, pirmiausiai nurodytomis plane (kvėpavimo ligos, nervų sistemos vystymosi sutrikimai, vėžys ir endokrininės sistemos sutrikimai). Jie rekomenduoja tokias iniciatyvas kaip eksperimentinius projektus, tinklų kūrimą, koordinavimo skatinimą, arba paprasčiausiai stebėti su elektromagnetiniais laukais susijusią raidą. Apskritai, tai labiau primena gerų ketinimų sąrašą, o ne bandymą parengti konkrečių išsamių sąlygų sąrašą esant didelės rizikos sąlygoms. EESRK mano, kad tokie pasiūlymai nėra tinkami atsižvelgiant į ypatingai pavojingus poveikius sveikatai, kurie jau buvo išdėstyti ankstesniame komunikate dėl strategijos. B to, jie nepadės sukurti tikros rizikos mažinimo politikos per pagrįstą laikotarpį.

4.3.2

EESRK primygtinai rekomenduoja ypatingos skubos tvarka ištirti veiksnius, darančius poveikį oro kokybei biuruose ir namuose (kaip nurodyta 12 veiksme). Moksliniai duomenys turėtų būti parengiami iki aiškiai nustatyto termino ne pernelyg tolimoje ateityje, kad būtų lengviau iš naujo įvertinti 1999 m. rekomendaciją dėl elektromagnetinių laukų. EESRK neramina, kad nesulaukus kokių nors konkrečių tikslų ir numatytų rezultatų per nurodytą terminą, nepasiseks plane net nustatyti veiksmingos dabartinės Bendrijos lygio veiklos rūšių koordinavimo arba koordinavimo su valstybėmis narėmis tvarkos.