23.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 74/57

1.1

Problematika, susijusi su aplinkos aspektų integravimu į Europos standartizacijos procesą yra vienas iš prioritetų už darnų vystymąsi, aprašytų Europos Sąjungos strategijoje, kurią Komisija priėmė 2001 metais (1), apie kurią 2001 metų lapkritį Komitetas turėjo progos pateikti nuomonę ir neseniai pradėjo rengti išvadas (2). Ši strategija yra skirta įsteigti pusiausvyrą tarp ekonominių, socialinių ir aplinkos aspektų ir sustiprinti EB sutartyje (3) nustatytą principą, kuriuo siekiama integruoti aplinkos reikalavimus į kitas Bendrijos politikas. Iš tikrųjų šiuo požiūriu Šeštoji Bendrijos aplinkos veiksmų programa (4) pabrėžia, kad techninės standartizacijos veikloje būtina atsižvelgti į aplinkosauginius reikalavimus.

1.2

Kita vertus, techninės standartizacijos procesas gali iš esmės prisidėti įgyvendinant Europos vidaus rinką, visiškai integruotą į aplinką tausojančios pažangos perspektyvą: iš tiesų, jis sutaikina įsipareigojimą tapti iki 2010 metų konkurencingiausia pasaulio ekonomine zona su tvarios bei naujas ir kokybiškesnes darbo vietas kuriančios ekonomikos vystymu išplėstos Europos kontekste, pasižyminčiame vis stiprėjančia ekonomine ir socialine sanglauda, kaip tai paskelbė Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai Lisabonos strategijoje 2000 metais.

1.3

Kita vertus, techninė standartizacija, pagrįsta visų suinteresuotų šalių konsensusu, yra esminis Bendrijos politikų, ypač Integruotos gaminių politikos, įgyvendinimo proceso elementas, apie kurį jau kelis kartus yra pasisakęs Komitetas (5), kuris į pačią standartizaciją žiūri kaip į potencialų svertą mažinant gaminių ir paslaugų padarinius aplinkai.

1.4

2002 m. kovo 1 d. posėdyje Standartizacijos taryba dar kartą patvirtino darnių standartų būtinybę sektoriuose, kuriuos šiuo metu aprėpia „Naujasis požiūris“, pabrėžė visų suinteresuotų socialinių veikėjų efektyvaus dalyvavimo standartizacijos procese svarbą ir pasidžiaugė Komisijos ketinimu parengti dokumentą apie standartizaciją ir aplinkosaugą.

1.5

Po šio Tarybos posėdžio Komisija darbiniame dokumente „Standartizacijos vaidmuo prisidedant prie Europos teisinės bazės ir politikos“ identifikavo eilę svarbiausių sričių, kaip antai:

1.5.1

platesnis Europos standartizacijos panaudojimas Sąjungos politikose ir teisės aktuose, siekiant paskatinti, atsižvelgus į visuomenės ir įmonių reikmes, techninės standartizacijos plėtrą naujose srityse, antai paslaugų, informacijos ir ryšio technologijų, transporto, vartotojų ir aplinkos apsaugos;

1.5.2

geresnis teigiamų standartizacijos padarinių verslo pasauliui supratimas iš stambiųjų verslininkų ir kitų suinteresuotųjų šalių pusės, būtent dėka veiksmų, skirtų pagerinti ir palengvinti jų dalyvavimą standartų rengimo procese, ypač pritraukiant MVĮ atstovus;

1.5.3

šiuo metu galiojančios standartizacijos teisinės bazės peržiūrėjimas, siekiant priderinti ją prie pastarojo meto pokyčių ir iššūkių techninių Europos standartų, teisinio paprastinimo ir „geresnės įstatymų leidybos“ (6) sąvokos srityje, sutinkamai su pramonės politikos kryptimis išplėstoje Europoje (7) ir su Vidaus rinkos strategijos prioritetais 2003/2006 (8);

1.5.4

stabilaus finansinio pagrindo priėmimas Europos standartizacijai įgyvendinti ant tvirtų teisinių pamatų, garantuojant Komisijos/valstybių narių kofinansavimą Europos standartizacijos veiklai, Europos infrastruktūroms ir sustiprintoms sinergijoms tarp CEN, CENELEC ir l'ETSI;

1.5.5

parama Europos standartizacijos organizacijoms, siekiant padidinti pastarųjų efektyvumą techninių standartų rengimo ir tarptautinių standartų kūrimo ir taikymo skatinimo procese, palengvinant prieigą prie tarptautinių rinkų ir tarptautinės prekybos, išvengiant bergždžių kliūčių mainams sudarymo ir suteikiant standartizavimui globalinį matmenį.

1.6

Beje, Europos techninio standartizavimo kultūros vystymas yra lemiamas, norint garantuoti efektyvų ir subalansuotą 25 narių Sąjungos vidaus rinkos funkcionavimą. Todėl būtina, ypač aplinkos lygmenyje, imtis priemonių siekiant mokyti ekspertus ir parengti bei naudoti reikiamus duomenų bankus, kad galima būtų garantuoti aplinkos aspektų integravimą į Europos standartizacijos sistemą, taip pat ir visaverčio naujųjų valstybių narių integravimo į šią sistemą, remiantis pastarųjų standartizacijos organizacijų dalyvavimu. Tam tikslui, turint omenyje minėtų šalių įmonių struktūrą ir dydį, Komitetas mano esant būtina aktyviai paremti visos išplėstos Europos mažų ir vidutinių įmonių visateisį dalyvavimą standartizavimo darbuose, taip pat galiojančių Europos techninių standartų taikyme.

1.7

Europos techninės standartizacijos sistema, pagrįsta konsensusu tarp visų, naujų standartų rengimu suinteresuotų šalių ir pastarųjų laisvanorišku prisijungimu prie priimtų standartų, įrodė savo veiksmingumą, taip pat tokį efektyvumo ir lankstumo lygį, kuris įgalina ženkliai padidinti standartų rengimą. Bendras Europos standartų skaičius 2003 m. pasiekė įspūdingą apie 13 500 skaičių, kas vaidina išskirtinai pozityvų vaidmenį ekonomikoje, nes mažėja sandorių kaštai, gerėja prekyba ir mainai, didėja konkurencingumas, skatinama inovacija. Kitas svarbus standartizacijos aspektas yra tai, kad ji sumažino kliūtis mainams vidaus rinkoje ir dažnu atveju – pasaulinėje rinkoje.

1.8

Komiteto nuomone, šie sėkmės bruožai visi be išimties turi ne tik būti išsaugoti, bet dar labiau sustiprinti, kaip buvo pabrėžta standartizacijos tarybos posėdyje 2002 metų kovo mėn. Bet koks atsižvelgimas standartizacijos proceso metu – beje, pageidautinas – į ekonominius socialinius aplinkos aspektus jokiu būdu neturi iškraipyti šio proceso prigimties ir svarbiausių bruožų: jis turi likti laisvas, savanoriškas ir paremtas visų šalių sutikimu. Tokie iš tikrųjų yra jos bruožai, darantys ją pirmaujančiu instrumentu tiek vidaus tiek tarptautiniu mastu.

2.1

Komisijos komunikato tikslus galima apibendrinti taip:

2.2

Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus, Komisija siūlo šiuos veiksmus:

3.1

Komitetas džiaugiasi Komisijos iniciatyva inicijuoti gilų apmastymą apie galimybes, progas ir būdus integruoti į Europos techninių standartų apibrėžimą ne vien aplinkos apsaugos padiktuotus sumetimus, bet taip pat sumetimus, išplaukiančius iš tausaus gamtinių išteklių ir žaliavų, kurie yra būtini gaminiams gaminti, ruošti, paskirstyti ir ciklo pabaigoje perdirbti, naudojimo.

3.2

Šiuo požiūriu Komitetas pabrėžia, kaip svarbu diegti tikrą europinę techninės standartizacijos kultūrą, siekiant garantuoti veiksmingą ir subalansuotą Europos Sąjungos vidaus rinkos funkcionavimą ir įgyvendinti, ypač aplinkos srityje, priemones, skirtas ekspertų mokymui ir atitinkamų duomenų bankų kūrimui, kad būtų galima įvertinti galimybes ir progas integruojant aplinkos aspektus į Europos standartizacijos sistemą, taip pat kalbant apie naujas valstybes nares.

3.3

Komiteto nuomone yra būtina, kad savanoriškumo principas ir konsensuso, atvirumo ir suinteresuotųjų asmenų laisvai, pačių ir patiems sau vykdomų procedūrų skaidrumo bruožai, kurie yra Europos techninės standartizacijos proceso stipriosios pusės, neprarastų savo svarbos, bet, priešingai, būtų sustiprinti, taip pat atsižvelgiant į socialinius ekonominius ir aplinkos aspektus.

3.3.1

Komitetas stebi, kad jau dabar būtų daug europinių techninių standartų, kuriuose tiesiogiai kalbama apie aplinkos klausimus arba kuriuose atsižvelgiama į aplinkos aspektus. Antai konkrečiai galvojama apie svarbiausius gaminių gyvenimo ciklo aspektus, apie standartizuotus matavimų ir bandymų metodus arba apie techninius aplinkos technologijų ar apie aplinkos valdymo standartus, kaip antai EMAS valdymą pagrįstą 14001serijos EN/ISO standartu.

3.3.2

Kita vertus, Komitetas su pasitenkinimu pastebi, kad Europos standartizacijos organizacijos turi visą arsenalą priemonių, puikiai tinkančių optimizuoti aplinkos aspektų integravimą į techninės standartizacijos darbus: pavyzdžiui, sėkmingai įvedamas nuo 1995 m. ir neseniai atnaujintas elektrotechnikos ir elektronikos gaminių techninės standartizacijos reglamentavimo vadovas CEI 109 (9); 2002 m. ratifikuotas ISO/TR/ 14062 (10) dėl gaminių projektavimo ir vystymo, daugiau kaip 100 ETSI/CENELEC „Kokybės normų išgarų ir imuniteto srityje“ ir pagaliau „Help Desk Environnement“ inicijuotas ir CEN įgyvendintas Elgesio kodeksas ISO/164.

3.4

Komitetas mano, kad aukščiau pabrėžti sumetimai patvirtina jo įsitikinimą, kad efektyvaus aplinkos aspektų integravimo į techninės standartizacijos procesą tikslus bus lengviau įgyvendinti – ypač mažų ir vidutinių įmonių atveju – pasiremiant elgesio kodeksais, techniniais pranešimais ir lankstesniais svertais, arba rengiant mokymo seminarus ar leidžiant praktinius vadovus, perteikiančius žinias ir supažindinančius su problemomis jau naujų gaminių, naujų gamybos procesų ir naujų paslaugų projektavimo etape. Šia prasme galima naudoti supaprastintas procedūras, EMAS ar higienos ir saugos normų atveju priimtas mažoms įmonėms, kaip ne kartą pabrėžta EESRK nuomonėje (11).

3.5

Komitetas griežtai pabrėžia, kad per visą šį procesą, reikia vengti apsunkinti ar sulėtinti standartizacijos procedūrą. Padidinti jos kaštus ar padaryti ją biurokratiškesnę taip pat prieštarautų Bendrijos normų paprastinimo principams. Šia prasme Komitetas visiškai pritaria Standartizacijos tarybos2002 m. kovo 1 d. posėdžio išvadoms, kai tvirtina, kad „bendros Europos standartizacijos sistemos gyvybingumas iki šiol toli gražu nėra garantuotas dėl greitos aplinkos kaitos Europoje ir pasaulyje ir dėl tradicinių pajamų šaltinių pokyčių“ (12). Komiteto manymu, standartizacija turi tapti vis patrauklesnė ir naudingesnė įmonėms ir jų ekspertams, kurie turi techninę kompetenciją geriau integruoti aplinkos aspektus į gaminių projektavimą pakeliama kaina.

3.6

Siekiant optimizuoti bendrąsias įmonių charakteristikas, būtina toliau vystyti mechanizmus, leidžiančius pagerinti visų veikėjų aplinkosaugines kompetencijas, kurios turi užtikrinti suinteresuotų šalių aktyvų dalyvavimą jau pačioje standartų rengimo proceso pradžioje. Šalia techninių, ekonominių ir socialinių aspektų, taip pat dera atsižvelgti į sveikatos, saugumo aspektus ir į kliento patenkinimą. Ypač pastaraisiais metais pasirodė esant būtina skirti ypatingą dėmesį gamtinių išteklių ir energijos suvartojimo mažinimui ir racionalizavimui, atliekų ir išgarų mažinimui, ir ypač paties naujų savanoriškų techninių standartų formavimo proceso kokybei, kad būtų užtikrintas paprastas šių standartų perkėlimas į tarptautinį lygmenį.

3.7

Komiteto nuomone, dabartinio, daugiausia nacionalinėmis struktūromis pagrįsto demokratinio proceso šviesoje, būtų palanku palikti suinteresuotoms šalims ( stakeholders ) atsakomybę nustatyti – pasinaudojant visomis įmanomomis ekspertizėmis ir konsultacijomis – būdus, leidžiančius integruoti aplinkos aspektus į standartizaciją, tuo būdu išvengiant tokių, kaip antai „iš viršaus žemyn“ tipo metodų.

3.8

Komitetas yra tos nuomonės, kad techninių standartų rengimo procesas neturi žengti pirmyn greičiau nei kultūriniai pokyčiai, kurie būtini įvairiuose sektoriuose, kad būtų įsisąmonintas jų vaidmuo tvaraus vystymosi kontekste. Komisijos užduotis įgyja ypatingą svarbą įsisąmoninimo ir kultūrinio „pramatymo“ procese, kuris turi būti vykdomas skleidžiant žinias ir gerą praktiką.

3.9

Aukšta savanoriškų techninių standartų kokybė yra svarbiausias jų pridedamosios vertės europiniu lygiu elementas; Komisijos manymu, tokią kokybę gali laiduoti tik visų suinteresuotų šalių aktyvus dalyvavimas norminimo procese, antai, ekspertų ir įvairių sektorių, įskaitant mažų ir vidutinių įmonių, pramonininkų, darbuotojų, vartotojų ir NVO atstovų. Veikėjų daugis užtikrina teisingą pusiausvyrą tarp ekonominių, socialinių ir aplinkos reikalavimų, jau nekalbant apie prioritetinius sveikatos ir saugumo aspektus.

3.10

Pagal papildomumo principą, šis dalyvavimas pirmiausiai turi būti užtikrintas nacionaliniame lygmenyje, ypatingai naujose valstybėse narėse. Reikia paremti ne tik NVO, kad jos pasiūlytų aktyvų ir kompetentingą dalyvavimą, bet taip pat, ir ypač, MVĮ, kurioms, dėl jų struktūros ir dydžio, labai svarbu pagerinti savo prieigą prie standartizacijos proceso. Šiuo požiūriu verta priminti, kad specialiai MVĮ sukurtos europinės struktūros, kaip antai NORMAPME, turėtų būti sustiprintos ir optimaliai išnaudotos.

3.11

Komitetas pabrėžia būtinybę priimti prioritetines Bendrijos paramos priemones pajėgumų stiprinimo veiksmams, kuriuos inicijuoja NVO naujų valstybių narių standartizacijos organizacijos, taip pat ekspertų rengimo projektams ir siūlo sukurti visiškai sąveikaujantį ir decentralizuotą, prie galutinio naudotojo priartintą duomenų bankų tinklą. Galų gale būtina, kad kiekvieną akimirką būtų garantuota geresnė prieiga prie informacijos taip pat sąmoningas visų įmonių dalyvavimas standartizacijos procese.

3.12

Kai dėl standartizacijos darbų prioritetų nustatymo, Komitetas įsitikinęs, kad būtina ir toliau juos steigti visus suinteresuotus asmenis apimančio konsensusu ir savanoriškumu paremto proceso pagrindu ir kad reikia vengti rinkti prioritetus, motyvuojamus vien politiniu lygmeniu, neatsižvelgiant į gaminių ir juos gaminančių įmonių specifiškumus.

3.13

Kai dėl Komisijos pagal „naująjį požiūrį“ taikomų privalomųjų įgaliojimų, Komitetas mano, kad techninių aplinkosauginių standartų naudojimą reikia skatinti ne sprendimais iš viršaus žemyn, bet verčiau priimant daugiau ekologiškų gaminių, orientuojant kaip galima geriau piliečių ir vartotojų poreikius.

3.14

Komiteto manymu, tikslių įgaliojimų nustatymas pagal „naująjį požiūrį“ pasitarnavo Europos vidaus rinkai ir šiuo metu ši sėkmė neturi būti neutralizuota, naudojant šiuos įgaliojimus sunkiems, politinio pobūdžio sprendimų priėmimo procesams perkelti į technines standartizacijos organizacijas.

3.15

Komiteto nuomone, Europos techninių standartų perkėlimas į tarptautinį lygmenį yra nepaprastai svarbus užtikrinant mūsų gaminių efektyvų buvimą ir jų visavertį konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Šiuo metu, Drezdeno ir Vienos sutarčių dėka daugiau kaip 83 % CENELEC ir apie 40 % CEN standartų išplaukia iš tarptautinių standartizacijos organizacijų ISO, CEI ir UIT parengtų normų. Todėl Komitetas mano, kad reikia vengti, kad aplinkosauginiai standartizacijos reikalavimai būtų suvokiami kaip kliūtys mainams, vykdomiems pagal Pasaulinės prekybos organizacijos TBT susitarimą arba kad jos nevirstų konkurencingumo kliūtimis Europos įmonėms pasaulinėje rinkoje. Šiuo požiūriu reikia priimti pro-aktyvią laikyseną tiek transatlantiniame dialoge (TABD), tiek dialoge su Japonija (EJBD) arba su Mercosur (MEBF) tam, kad nebūtų toliau didinamas atotrūkis tarp Europos standartų ir tarptautinių standartų.

4.1

Dalyvavimas: reikia vengti, kad išplėstinis dalyvavimas nesulėtintų standartų priėmimo ir peržiūrėjimo proceso, kuris reikalauja vidutiniškai nuo 3 iki 5 metų laikotarpio. Reikia visiškai pritarti papildomumo principui. Nacionaliniu lygmeniu būtina užtikrinti visų suinteresuotų šalių dalyvavimo, ypač darbdavių ir darbuotojų, o europiniu lygmeniu nacionalinių standartizacijos organizacijų atstovai turi pateikti konsensusu pasiektų pozicijų rezultatus. Šiuo požiūriu taip pat turi būti sudaryta galimybė dalyvauti europinėms smulkių ir vidutinių įmonių ir suinteresuotų NVO atstovams, atitinkamose srityse konsensusu pasiektų pozicijų pagrindu.

4.2

Bendradarbiavimas: Komitetas mano, kad yra ypatingai svarbu įgyvendinti sistemingus techninių žinių ir geros praktikos mainų savanorišką vystymąsi; tačiau šie mainai turi būti paremti esamais elementais (plg. 3.3.3 pastraipa), kuriuos reikia stiprinti ir plėsti, ypač naujoms valstybėms narėms.

4.3

Kultūra: formavimas europinės techninių standartų kultūros, kuri atsižvelgia į ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus yra prioritetinis įmonėms ir jų organizacijoms, ir ypatingai MVĮ, taip pat darbuotojų ir operatorių susivienijimams. Vartotojų gynimo ir aplinkos apsaugos organizacijoms tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygmeniu turi būti sudarytos galimybės gauti, adekvačią finansinę paramą, kuri leistų joms pagerinti žinias techninėje ir normatyvinėje srityje ir užtikrintų jų kvalifikuotą ir kompetentingą atstovavimą.

4.4

Finansavimas: būtinybė numatyti daugiamečius nacionalinių ir Bendrijos biudžeto išteklius siekiant vykdyti mokymo ir supažindinimo veiksmus. Šios lėšos turi būti paskirstytos, ypatingai, nacionaliniams ir Europos standartizacijos organams, socialiniams partneriams ir organizacijoms, atstovaujančioms įvairias pilietinės visuomenės organizacijas.

4.5

Prioritetai: prioritetų nustatymas naujiems techniniams standartams parengti turi būti paliktas visų dalyvių, kurie yra tiesioginiai standartizacijos proceso veikėjai ir kurie turi prisiimti visą atsakomybę, pasirinkimui konsensuso būdu; jie jokiu būdu neturi būti rezultatas proceso, nustatyto iš viršaus. Instrumentai: sistemingas instrumentų (kaip antai tie, kurie yra nagrinėjami 3.3.1 ir 3.3.3 pastraipose), būtinų aplinkos aspektams į standartizaciją integruoti, naudojimas turi būti suvokiamas kaip standartizacijos proceso veikėjams pasiūlyta proga, o ne kaip paskirta prievolė.

4.6

priežiūra: pasiektų rezultatų raidos priežiūra ir vertinimas per supažindinimo ir mokymo veiksmus ir per tarptautinių ir Europos standartizacijos organizacijų stiprinimą, taip pat per kvalifikuotą NVO ir MVĮ atstovaujamas organizacijas, privalo būti Komisijai, Tarybai, Europos Parlamentui pagrindu numatytiems dvimečiams pranešimams rašyti ir veiksmų ir bendrijos krypčių šiuo klausimu peržiūrėjimui kas 5 metai.

5.1

EESRK yra įsitikinęs, kad būtina pagreitinti, tačiau stengiantis neapsunkinti, standartizacijos procesą, kad būtų užtikrintas aukštos kokybės vidaus rinkos vystymasis visais jos aspektais, įskaitant aplinkos apsektus. Tikslas – padaryti standartizacijos procesą veiksmingą, nedaug kainuojantį ir nebiurokratišką, ir iš anksto pritaikyti institucinius valstybių narių pajėgumus.

5.2

EESRK nuomone, aplinkos aspektų integravimo į europinę standartizacijos sistemą procesas turėtų plėtotis visiškai paklusdamas papildomumo principui, kuris turi garantuoti visateisį visų veikėjų, ypač MVĮ ir NVO, dalyvavimą šiame procese, būtent nacionaliniu/regioniniu lygmeniu, kuris yra suinteresuotoms šalims akivaizdžiai artimesnis.

5.3

Pasaulinės rinkos vystymasis ir naujų galingų ūkinių vienetų, kaip antai Kinija, Indija ir Rusija, atsivėrimas pasaulinei prekybai, dabartinių techninių taisyklių transponavimą į tarptautinį lygmenį, kaip tai numato Drezdeno ir Vienos sutarčių nuostatos, daro prioritetiniu veiksmu, siekiant paversti standartizacijos sprendinius prekybiniais privalumais Europos įmonėms.

5.4

EESRK nuomone, būtina turėti tikslą pasiekti suderamumui tarp aplinkosauginių taisyklių ir laisvanoriškų techninių normų, kurios išplaukia iš geresnio aplinkos ir kokybės supratimo.

5.5

EESRK primygtinai siūlo stiprinti geros praktikos ir dialogo tarp socialinių partnerių mainų platformas žinių vystymo labui: Europos ir nacionalinės standartizacijos, pramonės, MVĮ, darbuotojų, vartotojų, NVO atstovų organizacijos, siekiant skatinti standartizacijos procedūros vystymąsi, sutinkamai su Lisabonos strategija ir tvaraus ir konkurencingo augimo principais.

5.6

Yra būtina: