22.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/22

1)

elektroninė Vyriausybė ne tik prisideda prie viešojo administravimo efektyvumo, bet ir demokratijos skatinimo gerinant valdymą ir piliečių dalyvavimą viešajame gyvenime,

2)

egzistuoja poreikis užtikrinti aukščiausio politinio lygio įsipareigojimą parengti elektroninės Vyriausybės struktūras bei paslaugas ir užtikrinti, kad dauguma teisinių barjerų būtų ne Europos lygiu, o nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu,

3)

dėl skirtingų dabartinių ir būsimų šalių narių tradicijų ir teisinės bazės sudėtinga apibrėžti bendrus standartus dėl viešųjų paslaugų teikimo,

1.1

pritaria tam, kad Komisija didelę reikšmę teikia elektroninės Vyriausybės vaidmeniui siekiant Lisabonos tikslų įgyvendinimo, ir ypatingai akcentuoja regioninių ir vietos valdžios organų vaidmenį bei indėlį skatinant ir panaudojant elektroninės Vyriausybės potencialą, atsižvelgiant į paslaugų ir reglamentavimo apimtį ir svarbą tiek piliečiams, tiek verslui;

1.2

pabrėžia, kad vietos ir regioniniai valdžios organai palaiko glaudžius kontaktus su vietos bendruomenėmis, o tai leidžia sparčiai diegti inovacijas, sužinoti paslaugų poreikius ir pažinti vartotojus (o tai turi itin didelę reikšmę) bei užmegzti tiesioginius kontaktus individualiu ir bendruomenės lygiu; tai vietos ir regioniniams valdžios organams suteikia galimybę skatinti naujų įgūdžių įgijimą ir daryti įtaką elgsenos pokyčiams, kurie yra reikalingi norint užtikrinti, kad elektroninė Vyriausybė taptų tikrove;

1.3

pritaria apibrėžimui, pasak kurio elektroninė Vyriausybė iš esmės yra IKT naudojimo ir organizacinių pokyčių derinys ir naujų įgūdžių ugdymas vyriausybės ir administracijos srityse;

1.4

akcentuoja, kaip svarbu kurti ir investuoti į mokymo ir plėtros galimybes siekiant užtikrinti kiek galima platesnes galimybes žmonėms dalyvauti plėtojant elektroninę Vyriausybę;

1.5

pabrėžia, kad elektroninės Vyriausybės vertė išryškės transformuojant viešųjų paslaugų teikimą ir gerinant piliečių dalyvavimą demokratiniuose procesuose ir viešosios politikos rengimo veikloje, kitaip tariant – išsamios valdymo paslaugų teikimo ir sąveikos su piliečiais modernizavimo procese;

1.6

perspėja, kad tokie pertvarkymai visais valdžios lygiai nėra pigūs ir kad tam reiks pastoviai skirti didelius išteklius, pereinamuoju laikotarpiu išsaugant egzistuojančias sistemas. Tai yra išskirtinis reikalavimas vyriausybėms, veikiančioms nekomercinėje aplinkoje;

1.7

atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant kuo geresnio prisitaikymo ir interaktyvumo, būtinas perėjimas prie plačiajuostės sistemos, todėl sveikina Komisijos raginimą sujungti visas viešojo administravimo įstaigas iki 2005 m. ir mano, kad finansinė parama yra reikalinga finansuoti tokį pertvarkymą, ypač tose srityse, kur standartinis prieigos lygis yra mažas ir jos plėtra yra sąlygiškai lėta;

1.8

vertina tai, kad Komunikate atskiriamas elektroninis Valdymas ir elektroninė Vyriausybė, ir mano, kad platesnė elektroninio Valdymo koncepcija, apimanti svarbiausias socialines paslaugas, yra labai aktuali vietos ir regioninių valdžios organų interesams;

1.9

sveikina tai, kad yra taikoma bendra tyrimų standartų struktūra, siekiant užtikrinti, kad visų reikšmingų programų ir projektų kokybiniai bei kiekybiniai įvertinimai būtų publikuoti, tuo būdu pasidalinant tiek sektinais sėkmingais pavyzdžiais, tiek pateikiant atvirą nesėkmių analizę mokymo ir veiklos gerinimo tikslais;

1.10

mano, kad norint pasinaudoti inovacijomis, išvengti atsilikimo, perduoti egzistuojančią bei būsimą gerą veiklos praktiką ir užtikrinti geriausią valstybinio finansavimo panaudojimą, būtina formuoti partnerystės ryšius, kurti konsorciumus ir plėsti bendras įmones tarp valstybinių agentūrų ir, kai tai įmanoma, – privačių organizacijų, tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu;

1.11

pripažįsta elektroninės Vyriausybės potencialą siekiant išsaugoti ir skatinti kultūrinę įvairovę ir skatinti lygias galimybes naudotis paslaugomis, taip pat elektroninės Vyriausybės indėlį į politiką ir veiklą įvairių regionų grupių atžvilgiu, ir šia prasme pripažįsta unikalų vaidmenį, kurį vaidina vietos ir regioniniai valdžios organai; dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių kokybiški tyrimai yra itin svarbūs siekiant formuoti platesnio piliečių dalyvavimo praktiką;

1.12

suvokia, kokios svarbios yra privatumą ir saugumą stiprinančios technologijos, siekiant užtikrinti paslaugų vartotojų pasitikėjimą, tačiau mano, kad tai būtina suderinti su poreikiu vengti programinių protokolų, kurie nepagrįstai apribotų elektroninį informacijos, susijusios su konkrečiais asmenimis, perdavimą;

1.13

pastebi, kad šis Komunikatas yra dalis modernizacinių naujovių, dėl kurių bendro poveikio gali iš esmės į gerąją pusę pasikeisti piliečių sąveika su valdžios organais socialinės darnos prasme, tačiau nepaisant to mano, kad egzistuoja potencialūs pavojai socialinei sanglaudai dėl izoliacijos, kurią gali nulemti žmogiškosios sąveikos sumažėjimas, kurio būtina vengti.

2.1

rekomenduoja, kad skatindama elektroninę Vyriausybę Europos Komisija prioritetą teiktų bendrų standartų, informacijos mainų struktūrų ir efektyvaus suderinamumo užtikrinimui, skatintų žinias apie paneuropines paslaugas ir prisidėtų lengvinant visų ES piliečių galimybes naudotis informacija apie nacionalines ir regionines paslaugas. Pirmenybė taip pat turi būti teikiama visų sandorių ir duomenų saugumui. Viešasis pasitikėjimas ir vartojimas yra tiesiogiai susiję su saugumo klausimais;

2.1 a)

rekomenduoja Europos Komisijai sustiprinti pastangas efektyviau koordinuojant programų priemones elektroninės vyriausybės srityje (ypač IDA, eTEN 6-osios pagrindinės programos eGOV tyrimus), tam kad būtų optimaliai naudojami Europos Sąjungos skirti resursai elektroninės vyriausybės kūrimui;

2.1 b)

rekomenduoja Europos Komisijai elektroninės vyriausybės programų priemones sustiprinti vietiniu ir regioniniu lygmeniu;

2.2

rekomenduoja, kad vyriausybių ir ES struktūrinio fondo asignacijos būtų numatytos plačiajuostės technologijos užtikrinimui tose teritorijose, kur ji galbūt komerciškai nepasiteisintų, tuo būdu užtikrinant, kad elektroninė Vyriausybė būtų prieinama visose Europos Sąjungos teritorijose, dėmesį sutelkiant į tas teritorijas, kur prieigos lygis yra mažas ir jos plėtra yra sąlygiškai lėta. Nustatant lėšas turėtų būti atsižvelgiama į ypatingus regionų bruožus, pirmiausiai į jų geografinę padėtį ir gyventojų skaičių, kurie yra svarbūs infrastruktūrų, užtikrinančių priėjimą visoje srityje, kūrimui;

2.3

reikalauja, kad bent jau pereinamajame laikotarpyje būtų pasiūlomi elektroninės vyriausybės prieigos mokymo kursai ir tinkamos formos neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, turintiems žemą išsilavinimo lygį. tam kad būtų remiama elektroninė integracija ir išvengiama bet kokios diskriminacijos;

2.4

pritaria pastabai, kad interneto paslaugų suteikimas negarantuoja, kad jomis bus naudojamasi, ir aktyviai pasisako už tai, kad būtų atliekami paklausos atveju – privalumų ir kliūčių (tiek paslaugų tipo, tiek prieigos metodo prasme) tyrimai, o pasiūlos atveju – inovacijų tyrimai, siekiant nustatyti kanalus, kurie patrauktų plačiausią vartotojų spektrą skirtingose geografinėse vietovėse ir skirtingose amžiaus, lyties bei socialinėse-ekonominėse grupėse;

2.5

pabrėžia, kad norint pagerinti įprastomis priemonėmis gaunamų viešųjų paslaugų kokybę ir produktyvumą reikia naudoti informacinių technologijų galimybes;

2.6

rekomenduoja priimti protokolą apie tai, kad elektroninės Vyriausybės programos ir projektai, kuriems skiriamas valstybės finansavimas, pateiktų informaciją apie rezultatus ir atsiskaitytų apie naudą, gautą iš iniciatyvos, taip pat apie pamokas ateičiai;

2.7

ragina Komisiją, kad ši skatintų paramą vietos ir regioniniams valdžios organams, reikalingą norint teikti elektroninės Vyriausybės paslaugas įvairiomis kalbomis, ypatingą dėmesį skiriant regioninėms ir mažiau vartojamoms kalboms;

2.8

pripažįsta, kad yra sudėtinga įvertinti plataus masto iniciatyvas naujose veiklose srityse, tačiau ragina apibrėžti aiškius tikslus veiklos pradžioje ir atlikti visapusišką atvirą ir kritišką rezultatų (tiek sėkmių, tiek nesėkmių) įvertinimą tolesnio tobulinimo tikslais pagal tokius kriterijus kaip aktualumas, efektyvumas, našumas ir funkcionalumas.