Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 48 „Suvienodinti transporto priemonių patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą“ [2016/1723]

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

06 serijos pakeitimų 7 papildymo. Įsigaliojimo data – 2016 m. spalio 8 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

PRIEDAI

1.   TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma M, N kategorijų transporto priemonėms ir jų priekaboms (O kategorijos) (1), atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų įrengimą.

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.   transporto priemonės patvirtinimas – transporto priemonės tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų skaičių bei įrengimo būdą;

2.2.   transporto priemonių tipas, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą – transporto priemonės, nesiskiriančios 2.2.1–2.2.4 punktuose nurodytais pagrindiniais aspektais.

Šiais aspektais besiskiriančios transporto priemonės nelaikomos „skirtingo tipo transporto priemonėmis“: transporto priemonės, kurios skiriasi, kaip apibrėžta 2.2.1–2.2.4 punktuose, tačiau ne taip, kad dėl to tektų keisti žibintų rūšį, skaičių, išdėstymą, geometrinį apžvelgiamumą ir artimosios šviesos srauto pokrypį, nurodytus aptariamam transporto priemonių tipui, bei transporto priemonės, kuriose įtaisyti arba neįtaisyti papildomi žibintai:

2.3.   skersinė plokštuma – vertikali plokštuma, statmena transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai;

2.4.   nepakrauta transporto priemonė – transporto priemonė be vairuotojo, ekipažo, keleivių ir krovinio, bet su pilnu baku degalų, atsarginiu ratu ir paprastai visada transporto priemonėje esančiais įrankiais;

2.5.   pakrauta transporto priemonė – transporto priemonė, pakrauta iki didžiausios techniškai leidžiamos masės, kaip nurodyta gamintojo, kuris taip pat nustato masės pasiskirstymą tarp ašių pagal 5 priede aprašytą metodą;

2.6.   įtaisas – elementas arba elementų mazgas, naudojamas vienai arba daugiau funkcijų atlikti;

2.6.1.   apšvietimo funkcija– įtaiso spinduliuojama šviesa, skirta apšviesti kelią ir objektus transporto priemonės judėjimo kryptimi;

2.6.2.   šviesos signalizacijos funkcija– įtaiso spinduliuojama arba atspindima šviesa, kurios paskirtis kitiems eismo dalyviams suteikti vaizdinę informaciją apie transporto priemonės buvimą, padėti ją atpažinti ir (arba) pranešti apie jos judėjimo pasikeitimą;

2.7.   žibintas – įtaisas, kurio paskirtis apšviesti kelią arba šviesos signalu įspėti kitus eismo dalyvius. Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintai ir šviesogrąžiai atšvaitai taip pat laikomi žibintais. Šioje taisyklėje šviesą spinduliuojantys galiniai valstybinio numerio ženklai ir įlipimo bei išlipimo durų apšvietimo sistema pagal Taisyklės Nr. 107 nuostatas nelaikomi žibintais M2 ir M3 kategorijų transporto priemonėse;

2.7.1.   Šviesos šaltinis

2.7.1.1.   šviesos šaltinis– vienas arba daugiau regimosios spinduliuotės elementų, kurie gali būti montuojami su vienu arba daugiau skaidrių apgaubų ir turėti cokolį mechaninei arba elektros jungčiai;

2.7.1.1.1.   keičiamasis šviesos šaltinis– šviesos šaltinis, skirtas įtaisyti prietaiso laikiklyje ir iš jo išimti nenaudojant įrankių;

2.7.1.1.2.   nekeičiamasis šviesos šaltinis– šviesos šaltinis, kurį galima pakeisti tik kartu su prietaisu, kuriame šis šviesos šaltinis įtaisytas:

2.7.1.1.3.   šviesos šaltinio modulis– speciali prietaiso optinė dalis. Ji turi vieną arba daugiau nekeičiamųjų šviesos šaltinių, joje papildomai gali būti vienas arba daugiau patvirtintų keičiamųjų šviesos šaltinių laikiklių;

2.7.1.1.4.   kaitinamasis šviesos šaltinis (kaitinamoji lempa)– šviesos šaltinis, kai regimosios spinduliuotės elementas yra vienas arba daugiau kaitinamųjų siūlų, sukuriančių šiluminę spinduliuotę;

2.7.1.1.5.   dujų išlydžio šviesos šaltinis– šviesos šaltinis, kai regimosios spinduliuotės elementas yra išlydžio lankas, sukuriantis elektrinę liuminescenciją / fluorescenciją;

2.7.1.1.6.   šviesos diodo (LED) šviesos šaltinis– toks šviesos šaltinis, kai regimosios spinduliuotės elementas yra viena arba daugiau puslaidininkių sandūrų, sukuriančių injekcinę liuminescenciją / fluorescenciją;

2.7.1.1.7.   LED modulis– šviesos šaltinio modulis, kurio šviesos šaltiniai yra tik LED. Tačiau jame papildomai gali būti vienas arba daugiau patvirtintų keičiamųjų šviesos šaltinių laikiklių;

2.7.1.2.   elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys– vienas arba daugiau komponentų tarp elektros tiekimo ir šviesos šaltinių, integruotų į šviesos šaltinį arba naudojamą žibintą arba į juos neintegruotų, kurių paskirtis yra reguliuoti šviesos šaltinio įtampą ir (arba) elektros srovę;

2.7.1.2.1.   balastas– elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys tarp elektros tiekimo ir šviesos šaltinių, integruotų į šviesos šaltinį arba naudojamą žibintą arba į juos neintegruotų, kurio paskirtis yra stabilizuoti dujų išlydžio šviesos šaltinio elektros srovę;

2.7.1.2.2.   uždegiklis– elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys, kurio paskirtis sukurti dujų išlydžio šviesos šaltinio lanką;

2.7.1.3.   kintamojo stiprio valdiklis– įtaisas, automatiškai valdantis galinius šviesos signalinius įtaisus, kuriems būdingas kintamasis spinduliavimo stipris, siekiant užtikrinti pastovų jų signalų pastebimumą. Kintamojo stiprio valdiklis yra žibinto arba transporto priemonės dalis, arba ši funkcija yra paskirstyta ir žibintui, ir transporto priemonei;

2.7.2.   lygiaverčiai žibintai – tos pačios paskirties žibintai, kuriuos leidžiama naudoti transporto priemonės registracijos šalyje; tokie žibintai savo charakteristikomis gali skirtis nuo tvirtinimo metu transporto priemonėje įtaisytų žibintų, jeigu jie atitinka šios taisyklės reikalavimus;

2.7.3.   atskirieji žibintai – įtaisai, turintys atskirus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi (2), atskirus šviesos šaltinius ir atskirus žibintų korpusus;

2.7.4.   sugrupuotieji žibintai – įtaisai, turintys atskirus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi (2) ir atskirus šviesos šaltinius, bet bendrą žibinto korpusą;

2.7.5.   kombinuotieji žibintai – įtaisai, turintys atskirus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi (2), bet bendrą šviesos šaltinį ir bendrą žibinto korpusą;

2.7.6.   tarpusavyje sujungti žibintai – įtaisai, turintys atskirus šviesos šaltinius arba bendrą šviesos šaltinį, veikiantį skirtingomis sąlygomis (pvz., optiniai, mechaniniai, elektriniai skirtumai), visiškai arba iš dalies bendrus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi (2) ir bendrą žibinto korpusą (3).

2.7.7.   vienafunkcis žibintas – įtaiso dalis, atliekanti vieną apšvietimo arba šviesos signalizacijos funkciją;

2.7.8.   paslepiamasis žibintas – žibintas, galintis būti iš dalies arba visiškai paslėptas, kai nėra naudojamas. Tai pasiekiama naudojant judamąjį dangtelį, išstumiant žibintą arba kitomis tinkamomis priemonėmis. Terminas „įtraukiamasis“ daugiausia vartojamas aprašyti paslepiamąjį žibintą, kuris įtraukiamas į kėbulą;

2.7.9.   tolimosios šviesos žibintas – žibintas, naudojamas apšviesti kelią dideliu atstumu priešais transporto priemonę;

2.7.10.   artimosios šviesos žibintas – žibintas, naudojamas apšviesti kelią priešais transporto priemonę, nesukeliant pernelyg didelio akinimo arba nepatogumo iš priekio artėjančių transporto priemonių vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams;

2.7.10.1.   pagrindinė artimoji šviesa– artimoji šviesa, gaunama nenaudojant infraraudonųjų spindulių spinduolio ir (arba) papildomų šviesos šaltinių, skirtų posūkių apšvietimui;

2.7.11.   posūkio rodiklio žibintas – žibintas, naudojamas kitiems eismo dalyviams parodyti, kad vairuotojas ketina sukti į dešinę arba į kairę.

Posūkio rodiklio žibintas arba žibintai taip pat gali būti naudojami pagal Taisyklės Nr. 97 arba Taisyklės Nr. 116 reikalavimus.

2.7.12.   stabdymo žibintas – žibintas, naudojamas iš paskos važiuojantiems eismo dalyviams parodyti, kad sąmoningai stabdomas transporto priemonės judėjimas išilgine kryptimi;

2.7.13.   galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo įtaisas – įtaisas, naudojamas apšviesti galinio valstybinio numerio ženklo vietą; tokį įtaisą gali sudaryti keletas optinių komponentų;

2.7.14.   priekinis gabaritinis žibintas – žibintas, naudojamas įspėti apie transporto priemonės buvimą ir rodyti jos plotį, kai žiūrima iš priekio;

2.7.15.   galinis gabaritinis žibintas – žibintas, naudojamas įspėti apie transporto priemonės buvimą ir rodyti jos plotį, kai žiūrima iš galo;

2.7.16.   šviesogrąžis atšvaitas – įtaisas, naudojamas įspėti apie transporto priemonės buvimą atspindint šviesą, kurią skleidžia nesujungtas su transporto priemone šaltinis (stebėtojui esant prie šviesos šaltinio).

Šioje taisyklėje šviesogrąžiais atšvaitais nelaikomi:

2.7.16.1.   šviesogrąžiai valstybinio numerio ženklai;

2.7.16.2.   ADR (Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais) paminėti šviesogrąžiai signalai;

2.7.16.3.   kiti šviesogrąžiai ženklai ir signalai, kurie naudojami pagal nacionalinius reikalavimus tam tikrų kategorijų transporto priemonėms arba tam tikriems veikimo metodams;

2.7.16.4.   šviesogrąžės medžiagos, pagal Taisyklę Nr. 104 patvirtintos kaip D arba E klasė ir naudojamos kitiems tikslams, nepažeidžiant nacionalinių reikalavimų, pvz., reklamai;

2.7.17.   matomumo ženklinimas – įtaisas, naudojamas padidinti transporto priemonės matomumą, kai žiūrima iš šono arba iš galo (arba priekabų atvejų dar ir iš priekio); jis atspindi iš šviesos šaltinio, kuris nesujungtas su transporto priemone, sklindančią šviesą, stebėtojui esant prie šaltinio;

2.7.17.1.   gabaritų ženklinimas– matomumo ženklinimas, skirtas parodyti horizontalius ir vertikalius transporto priemonės matmenis (ilgį, plotį ir aukštį);

2.7.17.1.1.   ištisinis gabaritų ženklinimas– gabaritų ženklinimas, kurį taikant transporto priemonės kontūrai parodomi ištisine linija;

2.7.17.1.2.   dalinis gabaritų ženklinimas– gabaritų ženklinimas, kai horizontalūs transporto priemonės matmenys parodomi ištisine linija, o vertikalūs – žymint viršutinius kampus;

2.7.17.2.   linijinis ženklinimas– matomumo ženklinimas, kurio paskirtis ištisine linija parodyti horizontalius transporto priemonės matmenis (ilgį ir plotį);

2.7.18.   įspėjamasis pavojaus signalas – vienalaikis visų transporto priemonės posūkio rodiklių žibintų veikimas, siekiant parodyti, kad transporto priemonė laikinai kelia tam tikrą pavojų kitiems eismo dalyviams;

2.7.19.   priekinis rūko žibintas – žibintas, naudojamas pagerinti kelio apšvietimą priešais transporto priemonę esant rūkui arba panašioms sumažėjusio matomumo sąlygoms;

2.7.20.   galinis rūko žibintas – žibintas, naudojamas pagerinti transporto priemonės matomumą iš galo, esant tirštam rūkui;

2.7.21.   atbulinės eigos žibintas – žibintas, naudojamas apšviesti kelią už transporto priemonės ir įspėti kitus eismo dalyvius, kad transporto priemonė važiuoja arba tuoj važiuos atbuline eiga;

2.7.22.   stovėjimo žibintas – žibintas, naudojamas atkreipti dėmesį į stovinčią transporto priemonę užstatytoje teritorijoje. Tokiomis aplinkybėmis jis pakeičia priekinius ir galinius gabaritinius žibintus;

2.7.23.   galinio kontūro gabaritinis žibintas – prie toliausio išorinio krašto ir kuo arčiau transporto priemonės viršaus pritvirtintas žibintas, kurio paskirtis aiškiai parodyti bendrą transporto priemonės plotį. Šis žibintas skirtas tam tikroms transporto priemonėms ir priekaboms, siekiant papildyti priekinius ir galinius gabaritinius žibintus ir ypač atkreipti dėmesį į transporto priemonės arba priekabos dydį;

2.7.24.   šoninis gabaritinis žibintas – žibintas, naudojamas įspėti apie transporto priemonės buvimą, kai žiūrima iš šono;

2.7.25.   dieninis žibintas – priekinis žibintas, naudojamas padidinti transporto priemonės matomumą važiuojant dieną;

2.7.26.   posūkio apšvietimo žibintas – žibintas, naudojamas papildomai apšviesti kelio dalį prie priekinio transporto priemonės kampo toje pusėje, į kurią transporto priemonė rengiasi sukti;

2.7.27.   „etaloninis šviesos srautas“:

2.7.28.   adaptyvioji priekinių žibintų sistema (toliau – AFS) – apšvietimo prietaisas, kurio tipas patvirtintas pagal Taisyklę Nr. 123, suteikiantis skirtingų charakteristikų šviesos pluoštus, kad būtų galima automatiškai prisitaikyti prie įvairių artimosios šviesos ir, jei taikoma, tolimosios šviesos naudojimo sąlygų;

2.7.28.1.   apšvietimo modulis– šviesą spinduliuojantis komponentas, kurio paskirtis suteikti vieną arba daugiau AFS priekinio apšvietimo funkcijų arba prie jų prisidėti;

2.7.28.2.   įrengimo modulis– vientisa dėžė (žibinto korpusas), kurioje yra vienas arba keli apšvietimo moduliai;

2.7.28.3.   „apšvietimo režimas“ arba „režimas“– AFS suteikiamos priekinio apšvietimo funkcijos būsena, kaip nustato gamintojas, ir pritaikoma specialioms transporto priemonės ir aplinkos sąlygoms;

2.7.28.4.   sistemos valdiklis– AFS dalis arba dalys, gaunančios AFS valdymo signalus iš transporto priemonės ir automatiškai valdančios apšvietimo modulių veikimą;

2.7.28.5.   AFS valdymo signalas (V, E, W, T)– AFS įvestis pagal šios taisyklės 6.22.7.4 punktą;

2.7.28.6.   neutrali būsena– tokia AFS būsena, kai spinduliuojama nustatyto režimo C klasės artimoji šviesa (pagrindinė artimoji šviesa) arba, jeigu yra, tolimoji šviesa maksimalaus veikimo sąlygomis, ir nesiunčiamas joks AFS valdymo signalas;

2.7.28.7.   adaptyvioji tolimoji šviesa– AFS tolimoji šviesa, kai, siekiant pagerinti vairuotojo matymą į tolį, šios šviesos pluoštas pritaikomas prie iš priekio artėjančių ir iš paskos važiuojančių transporto priemonių, kitiems kelių eismo dalyviams nesukelia nepatogumo, neblaško jų dėmesio ir jų neakina;

2.7.29.   papildomas išorinis žibintas – žibintas, naudojamas, kad suteiktų papildomo apšvietimo, padedančio transporto priemonės vairuotojui ir keleiviui įlipti ir išlipti arba pakrauti krovinius;

2.7.30.   tarpusavyje susijusių žibintų sistema – dviejų ar trijų tarpusavyje susijusių ir tą pačią funkciją atliekančių žibintų sąranka;

2.7.30.1.   tarpusavyje susijęs žibintas, paženklintas Y raide– įtaisas, veikiantis kartu su tarpusavyje susijusių žibintų sistema. Įjungus tarpusavyje susijusius žibintus, jie veikia kartu, turi atskirus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi ir atskirus žibintų korpusus, ir gali turėti atskirą (-us) šviesos šaltinį (-ius);

2.7.31.   manevravimo žibintas – žibintas, naudojamas transporto priemonės šonui papildomai apšviesti, kad būtų lengviau daryti lėtus manevrus;

2.7.32.   žibintai, paženklinti D raide – atskirieji žibintai, patvirtinti kaip atskiri įtaisai, kad juos būtų galima naudoti atskirai arba dviejų žibintų sąrankoje, kuri laikytina atskiru žibintu;

2.8.   apšvietimo įtaiso, šviesos signalinio įtaiso arba šviesogrąžio atšvaito „šviesą spinduliuojantis paviršius“ – paviršius, nurodytas prie įtaiso gamintojo pateiktos patvirtinimo paraiškos pridėtame brėžinyje, žr. 3 priedą (žr., pvz., 1 ir 4 dalis).

Tai nurodoma laikantis vienos iš šių sąlygų:

2.8.1.   „išorinis tekstūruotas sklaidytuvas“ arba „išorinio tekstūruoto sklaidytuvo sritis“– visas išorinis sklaidytuvas arba jo dalis, skirta pakeisti arba daryti poveikį šviesos sklidimui iš šviesos šaltinio (-ių), kad šviesos spinduliai būtų iš esmės nukreipti nuo jų pradinės krypties;

2.9.   „šviečiamasis paviršius“ (žr. 3 priedą);

2.9.1.   šviečiamasis apšvietimo įtaiso paviršius (2.7.9, 2.7.10, 2.7.19, 2.7.21 ir 2.7.26 punktai)– visos atšvaito apertūros stačiakampė projekcija arba priekinių žibintų su „projekcinio sklaidytuvo“ elipsoidiniu atšvaitu atveju – projekcija skersinėje plokštumoje. Jei apšvietimo įtaisas neturi atšvaito, taikoma 2.9.2 punkte pateikta apibrėžtis. Jei žibinto šviesą spinduliuojantis paviršius tęsiasi tik už visos atšvaito apertūros dalies, tada atsižvelgiama tik į tos dalies projekciją.

Artimosios šviesos žibintų atveju tariamąjį paviršių apriboja tariamoji atkarpos linijos projekcija į sklaidytuvą. Jei atšvaitas ir sklaidytuvas reguliuojami vienas kito atžvilgiu, jie turėtų būti nustatomi į vidurinę padėtį.

Jei įtaisoma AFS: kai apšvietimo funkciją sudaro du arba daugiau vienu metu tam tikroje transporto priemonės pusėje veikiančių apšvietimo modulių, atskiri šviečiamieji paviršiai kartu sudaro aptariamą šviečiamąjį paviršių (pvz., toliau pateiktame 6.22.4 punkto paveiksle tam tikri 8, 9 ir 11 apšvietimo modulių šviečiamieji paviršiai vertinami kartu atsižvelgiant į tam tikrą jų vietą, ir jie sudaro transporto priemonės dešinės pusės šviečiamąjį paviršių);

2.9.2.   šviesos signalinio įtaiso šviečiamasis paviršius, išskyrus šviesogrąžį atšvaitą (2.7.11–2.7.15, 2.7.18, 2.7.20 ir 2.7.22–2.7.25 punktai)– stačiakampė žibinto projekcija plokštumoje, statmenoje jo atskaitos ašiai ir liečiančiai išorinį žibinto šviesą spinduliuojantį paviršių; šią projekciją riboja toje plokštumoje esančių ekranų kraštai, atskaitos ašies kryptimi leidžiantys išsilaikyti tik 98 % bendro šviesos spinduliavimo stiprio.

Siekiant nustatyti šviečiamojo paviršiaus apatinę, viršutinę ir šoninę ribas, atstumui iki transporto priemonės toliausių kraštų ir aukščiui virš žemės patikrinti naudojami tik ekranai su horizontaliais arba vertikaliais kraštais.

Kitokiam šviečiamojo paviršiaus pritaikymui, pvz., atstumui tarp dviejų žibintų arba funkcijų, naudojami šio šviečiamojo paviršiaus pakraščio kontūrai. Ekranai turi išlikti lygiagretūs, bet leidžiama taikyti ir kitokį išdėstymą.

Kai šviesos signalinio įtaiso šviečiamasis paviršius visiškai arba iš dalies supa kitos funkcijos šviečiamąjį paviršių arba neapšviestą paviršių, toks šviečiamasis paviršius gali būti laikomas šviesą spinduliuojančiu paviršiumi (žr., pvz., 3 priedą, 2, 3, 5 ir 6 dalis);

2.9.3.   šviečiamasis šviesogrąžio atšvaito paviršius (2.7.16 punktas)– tai, kaip nurodyta pareiškėjo per šviesogrąžių atšvaitų komponento patvirtinimo procedūrą, šviesogrąžio atšvaito stačiakampė projekcija jo atskaitos ašiai statmenoje plokštumoje ir apribota plokštumomis, liečiančiomis nurodytas toliausias šviesogrąžių atšvaitų optinės sistemos dalis, ir lygiagreti su ta ašimi. Siekiant nustatyti apatinį, viršutinį ir šoninius įtaiso kraštus, atsižvelgiama tik į horizontalią ir vertikalią plokštumas;

2.10.   „tariamasis paviršius“ apibrėžtai stebėjimo krypčiai reiškia, gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo prašymu, stačiakampę projekciją:

plokštumoje, kuri statmena stebėjimo krypčiai ir liečia tolimiausią išorinį sklaidytuvo tašką. Įvairūs tariamojo paviršiaus naudojimo pavyzdžiai pateikiami šios taisyklės 3 priede.

2.11.   atskaitos ašis – tipiška žibinto ašis, nustatyta žibinto gamintojo, naudojama kaip atskaitos kryptis (H = 0°, V = 0°) lauko kampams, atliekant fotometrinius matavimus ir montuojant žibintą transporto priemonėje;

2.12.   atskaitos centras – atskaitos ašies susikirtimo su išoriniu šviesą spinduliuojančiu paviršiumi taškas; jį apibrėžia žibinto gamintojas;

2.13.   geometrinio apžvelgiamumo kampai – kampai, apibrėžiantys mažiausio erdvinio kampo lauką, kuriame matomas žibinto tariamasis paviršius. Šis erdvinio kampo laukas apibrėžiamas rutulio, kurio centras sutampa su žibinto atskaitos centru, o ekvatorius lygiagretus su žeme, segmentais. Šie segmentai apibrėžiami atskaitos ašies atžvilgiu. Horizontalūs kampai ß atitinka ilgumą, o vertikalūs kampai α – platumą.

2.14.   toliausias išorinis kraštas – bet kurioje transporto priemonės pusėje esanti plokštuma, lygiagreti su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma ir liečianti jos šoninį išorinį kraštą, neatsižvelgiant į šias projekcijas:

2.15.   bendrieji matmenys – atstumas tarp dviejų vertikalių plokštumų, apibrėžtų 2.14 punkte;

2.15.1.   bendrasis plotis– atstumas tarp dviejų vertikalių plokštumų, apibrėžtų 2.14 punkte;

2.15.2.   bendrasis ilgis– atstumas tarp dviejų vertikalių plokštumų, statmenų transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai ir liečiančių jos priekinį ir galinį išorinius kraštus, nepriklausomai nuo šių projekcijų:

Nurodant priekabų „bendrąjį ilgį“ ir bet kokius kitus ilgio matavimus, įskaičiuojama vilktis, išskyrus atvejus, kai ji aiškiai neįtraukiama;

2.16.   atskiri ir sudėtiniai žibintai

2.16.1.   atskiras žibintas– tai:

2.16.2.   „du žibintai“ arba „lyginis žibintų skaičius“– du žibintai su vienu šviesą spinduliuojančiu paviršiumi (juostos pavidalo), jeigu juosta yra simetriška transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu;

2.17.   „atstumas tarp dviejų žibintų“, nukreiptų ta pačia kryptimi, yra trumpiausias atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių atskaitos ašies kryptimi. Kai atstumas tarp žibintų aiškiai atitinka taisyklės reikalavimus, nebūtina nustatyti tikslius tariamųjų paviršių kraštus;

2.18.   veikimo signalinis įtaisas – vaizdo arba garso signalas (arba bet koks lygiavertis signalas), rodantis, kad prietaisas yra įjungtas ir veikia tinkamai arba ne;

2.19.   uždarosios grandinės signalinis įtaisas – vaizdo (arba bet koks lygiavertis) signalas, rodantis, kad prietaisas yra įjungtas, bet nerodantis, ar jis tinkamai veikia, ar ne;

2.20.   papildomas žibintas – žibintas, kurį gamintojas įtaiso savo nuožiūra;

2.21.   žemė – paviršius, ant kurio stovi transporto priemonė; iš esmės jis turėtų būti horizontalus;

2.22.   transporto priemonės „judamosios dalys“ yra kėbulo skydeliai arba kitos transporto priemonės dalys, kurių padėtį (-is) galima keisti pakreipiant, pasukant arba paslenkant; šiems veiksmams atlikti įrankiai nenaudojami. Šioms dalims nepriklauso pakreipiamos sunkvežimių vairuotojo kabinos;

2.23.   įprasta judamosios dalies naudojimo padėtis – transporto priemonės gamintojo nustatyta judamosios dalies padėtis (-ys) įprastomis transporto priemonės naudojimo sąlygomis arba jai stovint.;

2.24.   įprastos transporto priemonės naudojimo sąlygos:

2.25.   „transporto priemonei stovint“ reiškia:

2.26.   posūkių apšvietimas – apšvietimo funkcija, pagerinanti apšvietimą posūkiuose;

2.27.   pora – vienodą funkciją atliekančių žibintų rinkinys kairėje ir dešinėje transporto priemonės pusėje;

2.27.1.   sutampanti pora– vienodą funkciją atliekančių žibintų rinkinys kairėje ir dešinėje transporto priemonės pusėje, kuris, kaip pora, atitinka fotometrinius reikalavimus;

2.28.   avarinio stabdymo signalas – signalas, kitiems už transporto priemonės esantiems eismo dalyviams parodantis, kad transporto priemonę veikia didelė stabdymo jėga, atsižvelgiant į esamas eismo sąlygas;

2.29.   Įtaiso spinduliuojamos šviesos spalva

2.29.1.   balta spalva– spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (4), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.29.2.   pasirinkto atspalvio geltona spalva– spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (5), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.29.3.   gintaro spalva– spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (5), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.29.4.   raudona spalva– spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (5), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.30.   naktinė šviesa, kurią atspindi šviesogrąžis įtaisas, išskyrus šviesogrąžes padangas pagal Taisyklę Nr. 88;

2.30.1.   balta spalva– atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (6), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.30.2.   geltona spalva– atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (6), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.30.3.   gintaro spalva– atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (7), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.30.4.   raudona spalva– atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (7), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.31.   Įtaiso atspindėtos dienos šviesos spalva

2.31.1.   balta spalva– atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (7), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.31.2.   geltona spalva– atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (8), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.31.3.   raudona spalva– atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (8), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.32.   Įtaiso spinduliuojamos fluorescensinės dienos šviesos spalva

2.32.1.   raudona spalva– atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (9), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.33.   „įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas (RECAS)“ – automatinis signalas, kurį priekyje esanti transporto priemonė siunčia iš paskos važiuojančiai transporto priemonei. Juo įspėjama iš paskos važiuojanti transporto priemonė, kad reikia imtis atsargumo priemonių siekiant išvengti susidūrimo;

2.34.   gonio(foto)metrinė sistema (jeigu konkrečioje taisyklėje nėra nurodyta kitaip) – sistema, naudojama fotometriniams matavimams, kuriuos žymi laipsniais išreikštos kampinės koordinatės sferoje su vertikalia poline ašimi pagal Tarptautinės apšvietimo komisijos (TAK) leidinį (CIE publication No. 70, Viena, 1987 m.), t. y. ši sistema atitinka gonio(foto)metrinę sistemą su palei žemę einančia horizontalia (skersine) ašimi ir antra slankia (posūkio) ašimi, statmena fiksuotajai horizontaliai ašiai (žr. šios taisyklės 14 priedą); Pastaba. Minėtame TAL leidinyje nurodyta procedūra, pagal kurią galima koreguoti kampines koordinates tais atvejais, kai naudojama alternatyvi gonio(foto)metrinė sistema.

2.35.   H plokštuma – horizontali plokštuma, kurioje yra žibinto atskaitos centras;

2.36.   įjungimas paeiliui – elektrinis sujungimas, kai atskiri žibinto šviesos šaltiniai sujungti taip, kad juos galima įjungti pagal iš anksto nustatytą eiliškumą.

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.   Transporto priemonės tipo patvirtinimo paraišką, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą, pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

3.2.   Paraiška pateikiama kartu su toliau nurodytais dokumentais ir šia informacija (trimis egzemplioriais):

3.3.   Nepakrauta transporto priemonė su įtaisytu visu apšvietimo ir šviesos signalinės įrangos rinkiniu, kaip pirmiau nurodyta 3.2.2 punkte, ir atitinkanti tvirtintiną tipą pateikiama už patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai.

3.4.   Šios taisyklės 1 priede pateiktas dokumentas turi būti pridėtas prie tipo patvirtinimo dokumentų.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.   Jei pagal šią taisyklę tvirtinti pateiktas transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus visų sąraše nurodytų įtaisų atžvilgiu, turi būti suteiktas to transporto priemonės tipo patvirtinimas.

4.2.   Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Du pirmieji jo skaitmenys (šiuo metu 06 atitinka 06 pakeitimų seriją) rodo pakeitimų, apimančių naujausius pagrindinius techninius taisyklės pakeitimus, kurie buvo padaryti išduodant patvirtinimą, seriją. Ta pati susitariančioji šalis negali šio numerio skirti kitam transporto priemonių tipui arba tam pačiam transporto priemonių tipui, pateiktam su įranga, kuri nenurodyta pirmiau 3.2.2 punkte pateiktame sąraše pagal šios taisyklės 7 punkto nuostatas.

4.3.   Pranešimas apie transporto priemonės tipo (detalės) patvirtinimą, patvirtinto tipo išplėtimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą arba visišką gamybos nutraukimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudojant formą, atitinkančią šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį.

4.4.   Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonių tipą, aiškiai matomoje ir lengvai prieinamoje, patvirtinimo formoje nurodytoje vietoje, pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.5.   Jei transporto priemonė atitinka pagal vieną ar keletą kitų prie Susitarimo pridėtų taisyklių patvirtintą transporto priemonės tipą, pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje 4.4.1. punkte nurodyto simbolio kartoti nereikia; tokiu atveju taisyklė ir patvirtinimo numeriai bei papildomi visų taisyklių, pagal kurias buvo suteiktas patvirtinimas (šalyje, kuri suteikė patvirtinimą pagal šią taisyklę), simboliai išdėstomi vertikaliais stulpeliais į dešinę nuo 4.4.1 punkte nurodyto simbolio.

4.6.   Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7.   Patvirtinimo ženklas turėtų būti pritaisomas prie transporto priemonės duomenų plokštelės, kurią pritvirtina gamintojas, arba ant jos.

4.8.   Šios taisyklės 2 priede pateikti patvirtinimo ženklų pavyzdžiai.

5.   BENDROSIOS SPECIFIKACIJOS

5.1.   Apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai turi būti įtaisyti taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis, kaip apibrėžta 2.24, 2.24.1 ir 2.24.2 punktuose, nepaisant jokios galimos vibracijos, išsaugotų šioje taisyklėje nurodytas charakteristikas ir kad transporto priemonė atitiktų šios taisyklės reikalavimus. Visų pirma turi būti neįmanoma sureguliuoti žibintus netinkamai dėl neapdairumo.

5.2.   2.7.9, 2.7.10 ir 2.7.19 punktuose aprašyti apšvietimo žibintai turi būti įtaisyti taip, kad juos būtų galima lengvai sureguliuoti.

5.2.1.   Jeigu priekiniuose žibintuose yra įtaisų, kuriais siekiama apsaugoti kitus eismo dalyvius nuo nepatogumų šalyje, kurioje eismas vyksta priešinga kelio puse nei šalyje, kuriai skirti priekiniai žibintai, minėti įtaisai turi veikti automatiškai arba juos turi įjungti pastatytos transporto priemonės naudotojas, nenaudodamas specialių įrankių (išskyrus pateikiamus kartu su transporto priemone (11)). Transporto priemonės gamintojas kartu su transporto priemone pateikia išsamias instrukcijas.

5.3.   Visų šviesos signalinių įtaisų atveju, įskaitant įtaisytus šoninėse sienelėse, žibinto atskaitos ašis (įmontavus transporto priemonėje) kelyje turi būti lygiagreti transporto priemonės atramos į kelią plokštumai; be to, ji turi būti statmena transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai (šoninių šviesogrąžių atšvaitų ir šoninių gabaritinių žibintų atveju) bei lygiagreti su ta plokštuma visų kitų signalinių įtaisų atveju. Kiekviena kryptimi leidžiamas ± 3° nuokrypis. Be to, turi būti laikomasi visų specialių gamintojo pateiktų montavimo instrukcijų.

5.4.   Jei nėra specialių instrukcijų, žibintų aukštis ir orientavimas patikrinamas nepakrautą transporto priemonę pastačius ant lygaus paviršiaus 2.24, 2.24.1 ir 2.24.2 punktuose apibrėžtomis sąlygomis ir, kai įtaisyta AFS, sistemai esant neutralioje būsenoje.

5.5.   Jei nėra specialių instrukcijų, porą sudarantys žibintai turi:

5.6.   Transporto priemonėse, kurių išorinis kontūras asimetriškas, pirmiau minėtų reikalavimų laikomasi kiek tai įmanoma.

5.7   Sugrupuotieji, kombinuotieji, tarpusavyje sujungti arba atskiri žibintai

5.7.1.   Žibintai gali būti sugrupuoti, kombinuoti arba tarpusavyje sujungti, jei tik atitinka visus spalvų, padėties, orientavimo, geometrinio apžvelgiamumo, elektros jungčių ir kitus reikalavimus.

5.7.1.1.   Žibinto fotometrinių ir kolorimetrinių reikalavimų laikomasi, kai visas kitas funkcijas atliekantys įtaisai, su kuriais žibintas yra sugrupuotas, kombinuotas ar tarpusavyje sujungtas, yra IŠJUNGTI.

Tačiau kai priekinis arba galinis gabaritinis žibintas yra tarpusavyje sujungtas su vienu ar daugiau įtaisų, atliekančių tam tikrą (-as) funkciją (-as), kurie gali būti įjungiami kartu su žibintais, visi šie įtaisai turi atitikti jiems nustatytus reikalavimus dėl spalvos, kai tarpusavyje sujungtas (-i) įtaisas (-ai) ir priekiniai arba galiniai gabaritiniai žibintai yra ĮJUNGTI.

5.7.1.2.   Neleidžiama tarpusavyje sujungti stabdymo signalo žibintų ir posūkio rodiklių žibintų.

5.7.1.3.   Jeigu stabdymo signalo žibintai ir posūkio rodiklių žibintai yra sugrupuoti, turi būti laikomasi šių sąlygų:

5.7.2.   Atskiri žibintai

5.7.2.1.   Atskiri žibintai, kaip apibrėžta 2.16.1 punkto a papunktyje, sudaryti iš dviejų arba daugiau atskirų dalių, įrengiami taip, kad:

Šie reikalavimai netaikomi atskiram šviesogrąžiam atšvaitui.

5.7.2.2.   Atskiri žibintai, kaip apibrėžta 2.16.1 punkto b arba c papunktyje, sudaryti iš dviejų žibintų, paženklintų D raide, arba dviejų nesusijusių šviesogrąžių atšvaitų, įrengiami taip, kad:

5.7.2.3.   Atskiri žibintai, kaip apibrėžta 2.16.1 punkto d papunktyje, turi atitikti 5.7.2.1 punkto reikalavimus.

Jeigu du arba daugiau žibintų ir (arba) du arba daugiau atskirų tariamųjų paviršių yra įtraukti į tą patį žibinto korpusą ir (arba) turi bendrą išorinį sklaidytuvą, jie nelaikomi tarpusavyje susijusių žibintų sistema.

Tačiau juostos pavidalo žibintas gali būti tarpusavyje susijusios žibintų sistemos dalimi.

5.7.2.4.   Du juostos pavidalo žibintai arba lyginis žibintų skaičius turi užimti simetrišką padėtį transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu, abiejose pusėse turi tęstis bent iki vietos, esančios 0,4 m atstumu nuo tolimiausio išorinio transporto priemonės krašto, ir turi būti ne trumpesni kaip 0,8 m; tokio paviršiaus švietimą užtikrina ne mažiau kaip du šviesos šaltiniai, esantys kuo arčiau paviršiaus galų; šviesą spinduliuojantis paviršius gali būti sudarytas iš greta įtaisytų elementų, jei šių atskirų šviesą spinduliuojančių paviršių projekcijos skersinėje plokštumoje atitinka 5.7.2.1 punkto reikalavimus.

5.8.   Didžiausias aukštis virš žemės matuojamas nuo aukščiausio taško, o mažiausias aukštis – nuo žemiausio tariamojo paviršiaus taško atskaitos ašies kryptimi.

Kai (didžiausias ir mažiausias) aukštis virš žemės aiškiai atitinka taisyklės reikalavimus, nebūtina tiksliai nustatyti kiekvieno paviršiaus kraštų.

5.8.1.   Siekiant sumažinti geometrinio apžvelgiamumo kampus, žibinto padėtis, atsižvelgiant į atstumą nuo žemės, matuojama nuo plokštumos H.

5.8.2.   Artimosios šviesos žibinto atveju mažiausias aukštis žemės atžvilgiu matuojamas nuo optinės sistemos (pvz., atšvaito, sklaidytuvo, projekcinio sklaidytuvo) efektyviosios angos žemiausio taško, neatsižvelgiant į jos naudojimą.

5.8.3.   Vieta pločio atžvilgiu bus nustatyta nuo tariamojo paviršiaus krašto, esančio toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, atsižvelgiant į bendrą plotį, atskaitos ašies kryptimi ir nuo tariamojo paviršiaus vidinių kraštų atskaitos ašies kryptimi, kai kalbama apie atstumą tarp žibintų.

Kai vieta pločio atžvilgiu neabejotinai atitinka taisyklės reikalavimus, nebūtina nustatyti tikslių bet kurio paviršiaus kraštų.

5.9.   Jei nėra specialių instrukcijų, žibinto veikimo metu žibinto fotometrinės charakteristikos (pvz., ryškumas, spalva, tariamasis paviršius ir kt.) neturi skirtis.

5.9.1.   Posūkio rodiklių žibintai, transporto priemonės avarinis signalas, gintaro spalvos šoniniai gabaritiniai žibintai, atitinkantys 6.18.7 punktą, ir avarinio stabdymo signalas turi būti mirksintys žibintai.

5.9.2.   Bet kurio žibinto fotometrinės charakteristikos gali skirtis:

jeigu bet koks fotometrinių charakteristikų kitimas atitinka tam tikro žibinto technines nuostatas.

5.9.3.   Mirksėjimo metu 1, 1a, 1b, 2a arba 2b kategorijos posūkio rodiklių žibintų fotometrinės charakteristikos gali skirtis dėl paeiliui įjungiamų šviesos šaltinių, kaip nurodyta Taisyklės Nr. 6 5.6 punkte.

Ši nuostata netaikoma, kai 2a ir 2b kategorijų posūkio rodiklių žibintai naudojami avarinio stabdymo signalui perduoti pagal šios taisyklės 6.23.1 punktą.

5.10.   Judant į priekį iš žibinto neturėtų sklisti galinti suklaidinti raudonos spalvos šviesa, kaip apibrėžta 2.7 punkte, o judant atgal iš žibinto neturėtų sklisti galinti suklaidinti baltos spalvos šviesa, kaip apibrėžta 2.7 punkte. Į apšvietimo įtaisus, įtaisytus transporto priemonės vidui apšviesti, neatsižvelgiama. Kilus abejonių, šis reikalavimas patikrinamas taip:

5.11.   Elektros jungtys turi būti tokios, kad priekiniai ir galiniai gabaritiniai žibintai, galinio kontūro gabaritiniai žibintai, jei yra, šoniniai gabaritiniai žibintai, jei yra, ir galinio valstybinio numerio ženklo žibintai galėtų būti ĮJUNGIAMI ir IŠJUNGIAMI tik vienu metu.

5.11.1.   Šis reikalavimas netaikomas:

5.11.2.   Priekiniams gabaritiniams žibintams, kai jų funkcija pakeista pagal toliau nurodytus 5.12.1 punkto reikalavimus.

5.11.3.   Jeigu tai yra tarpusavyje susijusių žibintų sistema, visi šviesos šaltiniai turi būti ĮJUNGIAMI ir IŠJUNGIAMI vienu metu.

5.12.   Elektros jungtys turi būti tokios, kad tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintai bei priekiniai rūko žibintai negalėtų būti įjungti, jei 5.11 punkte paminėti žibintai taip pat yra įjungti. Tačiau šis reikalavimas netaikomas tolimosios šviesos arba artimosios šviesos žibintams, kai jų šviečiamuosius įspėjimus sudaro nutrūkstantis užsidegimas trumpais intervalais arba alternatyvus tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintų užsidegimas trumpais intervalais.

5.12.1.   Artimosios šviesos žibintai ir (arba) tolimosios šviesos žibintai, ir (arba) priekiniai rūko žibintai gali pakeisti priekinių gabaritinių žibintų funkciją, jeigu:

5.13.   Signalinis įtaisas

Kai šioje taisyklėje yra nurodytas uždarosios grandinės signalinis įtaisas, jį galima pakeisti veikimo signaliniu įtaisu.

5.14.   Paslepiamieji žibintai

5.14.1.   Paslepiamieji žibintai turi būti uždrausti, išskyrus tolimosios šviesos žibintus, artimosios šviesos žibintus ir priekinius rūko žibintus – jie gali būti paslepiami, kai nenaudojami.

5.14.2.   Bet kokio gedimo, kuris trikdo maskavimo prietaiso (-ų) veikimą, atveju, žibintai turi išlikti naudojimo padėtyje, jeigu joje yra, arba turi būti įmanoma nustatyti juos į naudojimo padėtį nenaudojant įrankių.

5.14.3.   Turi būti įmanoma nustatyti žibintus į naudojimo padėtį ir juos įjungti vienu valdikliu, nepašalinant galimybės nustatyti juos į naudojimo padėtį, bet palikti neįjungtus. Tačiau sugrupuotųjų tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintų atveju pirmiau paminėtas valdiklis reikalingas tik artimosios šviesos žibintams įjungti.

5.14.4.   Neturi būti įmanoma iš vairuotojo sėdimosios vietos sąmoningai sustabdyti įjungtų žibintų judėjimą, kol jie nepasiekė naudojimo padėties. Jeigu judantys žibintai gali apakinti kitus eismo dalyvius, jie turi užsidegti tik tada, kai yra naudojimo padėtyje.

5.14.5.   Kai įtraukimo įtaiso temperatūra yra nuo – 30 iki + 50 °C, priekiniai žibintai turi pasiekti savo naudojimo padėtį per tris sekundes nuo valdiklio įjungimo.

5.15.   Žibintų spinduliuojamos šviesos spalvos (12):

5.16.   Žibintų skaičius

5.16.1.   Transporto priemonėje įtaisytų žibintų skaičius turėtų būti lygus tam tikrose šios taisyklės specifikacijose nurodytam skaičiui.

5.17.   Bet kuris žibintas gali būti įtaisytas ant judamųjų detalių, jei įvykdytos 5.18, 5.19 ir 5.20 punktuose nustatytos sąlygos.

5.18.   Galiniai gabaritiniai žibintai, galiniai posūkio rodiklių žibintai ir galiniai šviesogrąžiai atšvaitai, trikampiai ir netrikampiai, gali būti įtaisomi ant judamųjų dalių, tik:

5.19.   Kai judamosios dalys yra ne „įprastoje naudojimo“ padėtyje, prie jų pritaisyti įrenginiai neturi sukelti nepatogumo eismo dalyviams.

5.20.   Kai žibintas pritvirtintas prie judamosios dalies, o judamoji dalis yra „įprastoje (-ose) naudojimo padėtyje (-yse)“, žibintas visada turi grįžti į remiantis šia taisykle gamintojo nustatytą padėtį (-is). Artimosios šviesos žibintų ir priekinių rūko žibintų atveju šis reikalavimas laikomas įvykdytu jei, judamąsias dalis 10 kartų nustačius į įprastą naudojimo padėtį, jokia žibintų pokrypio vertė, susijusi su žibinto atrama, išmatuota po kiekvienos judamosios dalies operacijos, nesiskiria nuo 10 išmatuotų verčių vidurkio daugiau kaip 0,15 %. Jeigu ši vertė viršijama, kiekviena 6.2.6.1.1 punkte nustatyta ribinė vertė turi būti pakeista, atsižvelgiant į viršijimą, kad būtų sumažintas leidžiamas pokrypių intervalas, tikrinant transporto priemonę pagal 6 priedą.

5.21.   Jokia judamoji dalis su joje įtaisytu šviesos signaliniu įtaisu arba be jo jokioje nustatytoje padėtyje, besiskiriančioje nuo „įprastos naudojimo padėties“, priekinių ir galinių gabaritinių žibintų, priekinių ir galinių posūkio rodiklių žibintų ir šviesogrąžių atšvaitų atskaitos ašies kryptimi neturi uždengti daugiau 50 % tariamojo paviršiaus.

Nustatyta judamosios dalies padėtis – judamosios dalies stabili (-ios) arba natūrali (-ios) neveikos padėtis (-ys) (užfiksuota (-os) arba ne), kurią (-ias) nurodė transporto priemonės gamintojas.

Jei pirmiau nurodyto reikalavimo neįmanoma įgyvendinti:

5.22.   Išskyrus šviesogrąžius atšvaitus, net patvirtinimo ženklu paženklinto žibinto neturėtų būti, jei jis negalės veikti vien tik įrengus šviesos šaltinį ir (arba) lydųjį saugiklį.

5.23.   Žibintai, kurie yra patvirtinti kartu su šviesos šaltiniu (-iais) pagal Taisyklę Nr. 37, išskyrus tuos atvejus, kai toks (-ie) šviesos šaltinis (-iai) naudojamas (-i) kaip nekeičiamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai), kaip apibrėžta šios taisyklės 2.7.1.1.2 punkte, turi būti įtaisomi transporto priemonėje taip, kad šviesos šaltinį būtų galima tinkamai pakeisti be specialisto pagalbos ir nenaudojant specialių įrankių, išskyrus tuos, kuriuos gamintojas pateikia kartu su transporto priemone. Transporto priemonės gamintojas kartu su transporto priemone pateikia išsamų pakeitimo procedūros aprašymą.

5.23.1.   Tuo atveju, kai pagal Taisyklę Nr. 37 šviesos šaltinio modulis yra su laikikliu, skirtu patvirtintam keičiamajam šviesos šaltiniui, šis šviesos šaltinis turi būti keičiamasis, kaip reikalaujama 5.23 punkte.

5.24.   Leidžiama laikinai pakeisti galinio gabaritinio žibinto šviesos signalizacijos funkciją, jei tik pakaitinė funkcija gedimo atveju yra panašios spalvos, ryškumo ir užima panašią vietą, palyginti su nustojusia veikti funkcija, ir jei pakaitinis įtaisas toliau atlieka savo pradinę saugos funkciją. Pakeitus signalinis įtaisas prietaisų skydelyje (šios taisyklės 2.18 punktas) turi rodyti, kad atliktas laikinas pakeitimas ir kad reikalingas remontas.

5.25.   Kai įtaisyta AFS, laikoma, kad ji prilygsta priekinių artimosios šviesos žibintų porai, ir, jei suteikia tolimosios šviesos funkciją (-as), laikoma, kad prilygsta priekinių tolimosios šviesos žibintų porai.

5.26.   Leidžiami galiniai posūkio rodiklių žibintai, galiniai gabaritiniai žibintai, stabdymo žibintai (išskyrus S4 kategorijos stabdymo žibintus) ir galiniai rūko žibintai su kintamojo spinduliavimo stiprio valdymu, kurie vienu metu reaguoja bent į vieną iš šių išorės įtakų: aplinkos apšvietimą, rūką, sniegą, lietų, dulksną, dulkių debesis, šviesą spinduliuojančio paviršiaus užteršimą, jeigu nurodytas jų ryškumo sąryšis išlaikomas perjungimo metu. Perjungiant neturi būti staigių ryškumo kitimų. S4 kategorijos stabdymo žibintams gali būti būdingas kintamas spinduliavimo stipris, nepriklausantis nuo kitų žibintų. Vairuotojas gali turėti galimybę nustatyti didesnį spinduliavimo stiprį, atitinkantį pastovią kategoriją, ir grąžinti į automatinę kintamą kategoriją.

5.27.   Jeigu tai yra M ir N kategorijų transporto priemonės, paraiškos pateikėjas turi įrodyti už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai, kad laikomasi 2.7.9, 2.7.10, 2.7.12, 2.7.14 ir 2.7.15 punktuose nurodytų įtaisams skirtų elektros tiekimo sąlygų, kai transporto priemonės elektros sistema veikia nuolatinės įtampos sąlygomis, būdingomis susijusiai variklinių transporto priemonių kategorijai, kaip nurodė paraiškos pateikėjas, ir laikomasi šių reikalavimų:

5.28.   Bendrosios nuostatos dėl geometrinio apžvelgiamumo

5.28.1.   Vidinėje geometrinio apžvelgiamumo kampų dalyje neturi būti jokių kliūčių šviesai iš bet kurios žibinto tariamojo paviršiaus dalies sklisti, žiūrint iš tolo. Tačiau neatsižvelgiama į kliūtis, jeigu apie jas jau buvo pranešta patvirtinant žibinto tipą.

5.28.2.   Jei matavimai atliekami arčiau žibinto, stebėjimo kryptis perkeliama lygiagrečiai, kad būtų pasiektas toks pat tikslumas.

5.28.3.   Jeigu sumontavus žibintą kurią nors jo tariamojo paviršiaus dalį uždengia bet kurios kitos tolesnės transporto priemonės detalės, pateikiami įrodymai, kad kliūčių neuždengiama žibinto dalis atitinka fotometrines vertes, nustatytas tvirtinamam įtaisui.

5.28.4.   Kai vertikalus geometrinio apžvelgiamumo kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5° (virš žemės žibintas būtų mažesniu kaip 750 mm atstumu, išmatuotu pagal 5.8.1 punkto nuostatas), įtaisyto optinio įrenginio fotometrinių matavimų laukas gali būti sumažintas iki 5° žemiau horizontalės.

5.28.5.   Jeigu tai yra tarpusavyje susijusių žibintų sistema, geometrinio apžvelgiamumo reikalavimai įvykdomi, kai tarpusavyje susiję žibintai veikia visi kartu.

5.29.   LED modulis nebūtinai turi būti keičiamasis, jeigu taip nurodyta pranešimo apie sudedamosios dalies tipo patvirtinimą lape.

6.   ATSKIROSIOS SPECIFIKACIJOS

6.1.   Tolimosios šviesos priekinis žibintas (Taisyklės Nr. 98 ir 112)

6.1.1.   Įrengimas

Privalomas variklinėse transporto priemonėse. Draudžiama naudoti priekabose.

6.1.2.   Skaičius

Du arba keturi, kurių tipas patvirtintas pagal Taisykles Nr. 98 arba 112, išskyrus A klasės priekinį žibintą.

N3 kategorijos transporto priemonėse: Gali būti įtaisyti du papildomi tolimosios šviesos žibintai.

Kai transporto priemonėje įtaisyti keturi paslepiamieji žibintai, du papildomus žibintus įtaisyti leidžiama tik šviesos signalizavimo tikslu (nenutrūkstamai dienos metu trumpais intervalais mirksinčios šviesos) (žr. 5.12 punktą).

6.1.3.   Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.1.4.   Padėtis

6.1.4.1.   Pločio atžvilgiu: specialių reikalavimų nenustatyta.

6.1.4.2.   Aukščio atžvilgiu: specialių reikalavimų nenustatyta.

6.1.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei spinduliuojama šviesa tiesiogiai arba netiesiogiai, per netiesioginio matymo įtaisus ir (arba) kitus atspindinčius transporto priemonės paviršius, nesukelia nepatogumo vairuotojui.

6.1.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Šviečiamojo paviršiaus matomumas, įskaitant jo matomumą srityse, kurios neapšviečiamos tam tikro stebėjimo kryptimi, užtikrinamas erdvėje, apibrėžtoje sudaromosiomis linijomis, nubrėžtomis pagal šviečiamojo paviršiaus perimetrą ir su priekinio žibinto atskaitos ašimi sudarančiomis ne mažesnį kaip 5° kampą. Geometrinio apžvelgiamumo kampų pradžia yra šviečiamojo paviršiaus projekcijos perimetras skersinėje plokštumoje, liečiančioje labiausiai atsikišusią priekinio žibinto sklaidytuvo dalį.

6.1.6.   Orientavimas

Į priekį.

Kad būtų užtikrintas posūkių apšvietimas, kiekvienoje transporto priemonės pusėje gali suktis ne daugiau kaip po vieną tolimosios šviesos žibintą.

6.1.7.   Elektros jungtys

6.1.7.1.   Tolimosios šviesos priekiniai žibintai gali būti ĮJUNGIAMI tik kai pagrindinis šviesos jungiklis yra ĮJUNGTO priekinio žibinto arba AUTO (automatinėje) padėtyje ir susidaro artimosios šviesos automatinio įsijungimo sąlygos, išskyrus atvejį, kai priekiniai žibintai naudojami nenutrūkstamiems įspėjamiesiems šviesos signalams, perduodamiems trumpais intervalais. Pastaruoju atveju tolimosios šviesos priekiniai žibintai išsijungia automatiškai, kai išnyksta artimosios šviesos automatinio įsijungimo sąlygos.

6.1.7.2.   Tolimosios šviesos priekinių žibintų įjungimas ir išjungimas gali būti valdomas automatiškai, kai valdymo signalus siunčia jutiklių sistema, galinti aptikti toliau nurodytus įeities signalus ir į juos reaguoti:

Leidžiamos papildomos jutiklių funkcijos veikimui pagerinti.

Šiame punkte „transporto priemonės“ – tai L, M, N, O ir T kategorijų transporto priemonės (įskaitant dviračius), kuriose įtaisyti ir ĮJUNGTI šviesogrąžiai atšvaitai, apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai.

6.1.7.3.   Visada turi būti įmanoma rankiniu būdu ĮJUNGTI ir IŠJUNGTI tolimosios šviesos priekinius žibintus ir rankiniu būdu IŠJUNGTI tolimosios šviesos priekinių žibintų automatinį valdymą.

Be to, tolimosios šviesos priekiniai žibintai ir jų automatinis valdymas IŠJUNGIAMI paprastu ir tiesioginį poveikį turinčiu rankiniu veiksmu; neleidžiama naudoti antro lygio meniu.

6.1.7.4.   Tolimosios šviesos priekiniai žibintai gali būti įjungiami vienu metu arba poromis. Kai yra įtaisyti du papildomi tolimosios šviesos žibintai (pagal 6.1.2 punktą leidžiama tik N3 kategorijos transporto priemonėse), vienu metu gali įsijungti ne daugiau kaip dvi poros. Perjungiant iš artimosios šviesos į tolimąją, turi įsijungti bent viena tolimosios šviesos priekinių žibintų pora. Perjungiant iš tolimosios šviesos į artimąją, vienu metu turi išsijungti visi tolimosios šviesos priekiniai žibintai.

6.1.7.5.   Artimoji šviesa gali likti įjungta tuo pačiu metu, kai yra įjungta tolimoji šviesa.

6.1.7.6.   Įtaisius keturis paslepiamuosius priekinius žibintus ir nustačius padėtį, kurioje jie būna pakelti, neturi tuo pačiu metu įsijungti bet kokie kiti papildomai įtaisyti priekiniai žibintai, jeigu jų paskirtis – dienos metu pateikti trūkinėjančius, trumpų intervalų šviesos signalus (žr. 5.12 punktą).

6.1.8.   Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas.

6.1.8.1.   Jeigu tolimosios šviesos priekinių žibintų įjungimas ir išjungimas valdomas automatiškai, kaip aprašyta 6.1.7.1 punkte, vairuotojui turi būti pateikiamas rodmuo, kad veikia tolimosios šviesos automatinio valdymo funkcija. Ši informacija rodoma viso automatinio veikimo metu.

6.1.9.   Kiti reikalavimai

6.1.9.1.   Bendras didžiausias tolimosios šviesos žibintų, kuriuos galima įjungti vienu metu, ryškumas neturi būti didesnis kaip 430 000 cd; šis skaičius atitinka atskaitos vertę 100.

6.1.9.2.   Šis didžiausias ryškumas gaunamas sudėjus atskiras atskaitos žymas, kurios nurodytos ant keleto priekinių žibintų. Atskaitos žyma „10“ suteikiama kiekvienam priekiniam žibintui, paženklintam R arba CR raidėmis.

6.1.9.3.   Automatinis tolimosios šviesos priekinių žibintų įjungimas ir išjungimas

6.2.   Artimosios šviesos priekinis žibintas (Taisyklės Nr. 98 ir 112)

6.2.1.   Įrengimas

Privalomas variklinėse transporto priemonėse. Draudžiama naudoti priekabose.

6.2.2.   Skaičius

Du žibintai, kurių tipas patvirtintas pagal Taisyklę Nr. 98 arba Nr. 112, išskyrus A klasės priekinį žibintą.

6.2.3.   Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.2.4.   Vieta

6.2.4.1.   Pločio atžvilgiu: atskaitos ašies kryptimi toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus kraštas nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne didesniu kaip 400 mm atstumu.

Tariamųjų paviršių vidiniai kraštai atskaitos ašių kryptimi turi būti nutolę ne daugiau kaip 600 mm. Tačiau tai netaikoma M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms; visoms kitoms variklinių transporto priemonių kategorijoms šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, kai bendras transporto priemonės plotis yra mažesnis kaip 1 300 mm.

6.2.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažesniu kaip 500 mm ir ne didesniu kaip 1 200 mm atstumu. N3G kategorijos transporto priemonėms (bekelės) (15) didžiausias aukštis gali būti padidintas iki 1 500 mm.

6.2.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei spinduliuojama šviesa tiesiogiai arba netiesiogiai, per netiesioginio matymo įtaisus ir (arba) kitus atspindinčius transporto priemonės paviršius, nesukelia nepatogumo vairuotojui.

6.2.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Apibrėžiamas kampais α ir ß, kaip nustatyta 2.13 punkte:

Prie priekinio žibinto esančios pertvaros arba kiti įrangos elementai neturi sukelti nepatogumų kitiems eismo dalyviams.

6.2.6.   Orientavimas

Į priekį.

6.2.6.1.   Vertikalusis orientavimas

6.2.6.1.1.   Artimosios šviesos pluošto ribinės linijos pradinį pokrypį žemyn, nustatomą, kai transporto priemonė yra nepakrauta, vairuotojo vietoje sėdint vienam asmeniui, gamintojas apibrėžia 0,1 % tikslumu, ir jis įskaitomai bei neištrinamai nurodomas ant kiekvienos transporto priemonės prie bet kurio priekinio žibinto arba gamintojo plokštelės 7 priede parodytu simboliu.

Šio nurodyto pokrypio žemyn vertė nustatoma pagal 6.2.6.1.2 punktą.

6.2.6.1.2.   Atsižvelgiant į apatinio tariamojo paviršiaus krašto montavimo aukštį metrais (h) artimosios šviesos žibinto atskaitos ašies kryptimi, matuojant nepakrautose transporto priemonėse, artimosios šviesos pluošto ribinės linijos vertikalusis pokrypis visomis 5 priede nurodytomis statinėmis sąlygomis turi neviršyti nurodytų ribų, o pradinio reguliavimo vertės turi būti tokios:

arba, gamintojo nuožiūra:

Transporto priemonės tipo patvirtinimo paraiškoje šiuo atveju turi būti informacija, kuri iš dviejų alternatyvų naudojama.

Pirmiau pateiktos ribos ir pradinės reguliavimo vertės apibendrintos toliau pateiktoje schemoje.

N3G kategorijos transporto priemonėse (bekelės), kuriose priekiniai žibintai viršija 1 200 mm aukštį, ribinės linijos vertikaliojo pokrypio ribos turi būti: nuo – 1,5 % iki – 3,5 %.

Pradinis reguliavimas turi būti nuo – 2 % iki – 2,5 %.

6.2.6.2.   Priekinių žibintų reguliavimo įtaisas

6.2.6.2.1.   Kai priekinių žibintų reguliavimo įtaisas reikalingas, kad būtų įvykdyti 6.2.6.1.1 ir 6.2.6.1.2 punktų reikalavimai, įtaisas turi būti automatinis.

6.2.6.2.2.   Tačiau leidžiama naudoti rankiniu būdu, nenutrūkstamai arba nutrūkstamai, reguliuojamus įtaisus, jeigu jie turi sustabdymo padėtį, kurią nustačius, įprastais reguliavimo varžtais arba panašiomis priemonėmis gali būti grąžintas pradinis žibintų pokrypis, apibrėžtas 6.2.6.1.1 punkte.

Šie rankiniu būdu reguliuojami įtaisai valdomi sėdint vairuotojo vietoje.

Nenutrūkstamai reguliuojami įtaisai turi turėti atskaitos žymas, rodančias apkrovos sąlygas, kurioms esant reikia reguliuoti artimąją šviesą.

Nenutrūkstamai reguliuojamų įtaisų padėčių skaičius turi būti toks, kad 5 priede apibrėžtomis apkrovos sąlygomis nebūtų pažeistas verčių intervalas, nurodytas 6.2.6.1.2 punkte.

Prie šių prietaisų valdiklio taip pat turi būti aiškiai nurodytos 5 priede apibrėžtos apkrovos sąlygos, kurioms esant reikia reguliuoti artimąją šviesą (8 priedas).

6.2.6.2.3.   Sugedus 6.2.6.2.1 ir 6.2.6.2.2 punktuose aprašytiems įtaisams, artimoji šviesos pluoštas neturi būti blankesnis, nei buvo prieš sugendant įtaisui.

6.2.6.3.   Matavimas

6.2.6.3.1.   Nustačius pradinį pokrypį, procentais išreikštas artimosios šviesos vertikalusis pokrypis turi būti matuojamas transporto priemonei stovint, laikantis visų 5 priede aprašytų apkrovos sąlygų.

6.2.6.3.2.   Artimosios šviesos pokrypio pokyčio matavimas apkrovos atžvilgiu atliekamas taikant 6 priede aprašytą bandymo procedūrą.

6.2.6.4.   Horizontalusis orientavimas

Horizontalusis vieno arba abiejų artimosios šviesos žibintų, skirtų posūkių apšvietimui, orientavimas gali įvairuoti, su sąlyga, kad, paslinkus visą šviesos pluoštą arba ribinės linijos alkūnės perlinkį, ribinės linijos alkūnės perlinkis nekerta transporto priemonės sunkio centro trajektorijos linijos 100 kartų už atitinkamų artimosios šviesos priekinių žibintų įtaisymo aukštį didesniais atstumais nuo transporto priemonės priekio.

6.2.7.   Elektros jungtys

6.2.7.1.   Perjungiant iš tolimosios šviesos į artimąją, vienu metu turi išsijungti visi tolimosios šviesos žibintai.

6.2.7.2.   Artimoji šviesa gali likti įjungta tuo pačiu metu, kai dega tolimoji šviesa.

6.2.7.3.   Kai naudojami artimosios šviesos žibintai pagal Taisyklę Nr. 98, dujų išlydžio šviesos šaltiniai turi likti įjungti šviečiant tolimajai šviesai.

6.2.7.4.   Vienas papildomas šviesos šaltinis, arba vienas ar daugiau LED modulių, esantis artimosios šviesos žibintuose arba lempoje (išskyrus tolimosios šviesos žibintą), sugrupuotas arba tarpusavyje sujungtas atitinkamuose artimosios šviesos žibintuose, gali būti įjungiamas posūkių apšvietimo tikslu, jei tik transporto priemonės sunkio centro trajektorijos kreivumo spindulys yra 500 m arba mažesnis. Tai gamintojas gali įrodyti atlikdamas skaičiavimus arba kitomis priemonėmis, kurias pripažįsta tipo patvirtinimo institucija.

6.2.7.5.   Artimosios šviesos žibintai gali būti ĮJUNGIAMI arba IŠJUNGIAMI automatiškai. Tačiau visada turi būti įmanoma šiuos artimosios šviesos žibintus ĮJUNGTI arba IŠJUNGTI rankiniu būdu.

6.2.7.6.   Jeigu yra dieniniai žibintai, veikiantys pagal 6.19 punktą:

6.2.7.7.   Nepažeidžiant 6.2.7.6.1 punkto, artimosios šviesos žibintai gali būti ĮJUNGTI arba IŠJUNGTI automatiškai priklausomai nuo kitų veiksnių, pvz., laiko ir aplinkos sąlygų (pvz., paros meto, transporto priemonės buvimo vietos, lietaus, rūko ir pan.).

6.2.8.   Signalinis įtaisas

6.2.8.1.   Signalinis įtaisas neprivalomas

6.2.8.2.   Mirksintis arba nemirksintis regimasis signalinis įtaisas yra privalomas:

Jis įsijungia:

Įtaisas lieka įjungtas tol, kol yra triktis. Įtaisą galima laikinai išjungti, bet jis turi vėl įsijungti, kai įjungiamas ir išjungiamas variklį užvedantis ir užgesinantis įtaisas.

6.2.9.   Kiti reikalavimai

Artimosios šviesos žibintams netaikomi 5.5.2 punkto reikalavimai.

Artimosios šviesos žibintai su šviesos šaltiniu arba su pagrindinės artimosios šviesos LED moduliu (-iais), kurių bendras etaloninis šviesos srautas didesnis kaip 2 000 liumenų, įtaisomi kartu su priekinių žibintų valymo įtaisu (-ais) pagal Taisyklę Nr. 45 (16).

6.2.6.2.2 punkto reikalavimai dėl vertikaliojo pokrypio netaikomi priekiniams artimosios šviesos žibintams su šviesos šaltiniu arba su pagrindinės artimosios šviesos LED moduliu (-iais), kai etaloninis šviesos srautas didesnis kaip 2 000 liumenų.

Jeigu tai yra kaitinamosios lempos, kurių atveju nurodoma daugiau nei viena bandymo įtampos vertė, taikomas etaloninis šviesos srautas, spinduliuojantis pagrindinę artimąją šviesą, kaip nurodyta pranešimo dėl įtaiso tipo patvirtinimo blanke.

Jeigu tai yra artimosios šviesos priekiniai žibintai, kuriuose įtaisytas patvirtintas šviesos šaltinis, taikoma etaloninio šviesos srauto vertė, nustatyta esant atitinkamai bandymo įtampai, nurodytai atitinkamame duomenų lape, kuris pateiktas taisyklėje, pagal kurią buvo patvirtintas naudojamas šviesos šaltinis, neatsižvelgiant į etaloninio šviesos srauto nuokrypius, nurodytus šiame duomenų lape.

Posūkių apšvietimui sukurti gali būti naudojami tik artimosios šviesos priekiniai žibintai pagal Taisyklę Nr. 98 arba Nr. 112.

Jei posūkių apšvietimas sukuriamas horizontaliai paslenkant visą šviesos pluoštą arba ribinės linijos alkūnės perlinkį, toks apšvietimas turi būti įjungiamas, tik jei transporto priemonė važiuoja į priekį; tai netaikoma, kai posūkių apšvietimas naudojamas darant posūkį į dešinę, kai eismas vyksta dešiniąja puse (darant posūkį į kairę, kai eismas vyksta kairiąja puse).

6.3.   Priekinis rūko žibintas (Taisyklė Nr. 19)

6.3.1.   Įrengimas

Neprivalomas variklinėse transporto priemonėse. Draudžiama naudoti priekabose.

6.3.2.   Skaičius

Du; atitinka Taisyklės Nr. 19 03 ir vėlesnių serijų pakeitimų reikalavimus.

6.3.3.   Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.3.4.   Vieta

6.3.4.1.   Pločio atžvilgiu: atskaitos ašies kryptimi toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus taškas nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne toliau kaip 400 mm atstumu.

6.3.4.2.   Aukščio atžvilgiu:

Atskaitos ašies kryptimi joks tariamojo paviršiaus taškas neturi būti aukščiau kaip tariamojo paviršiaus taškas artimosios šviesos žibinto atskaitos ašies kryptimi.

6.3.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei spinduliuojama šviesa tiesiogiai arba netiesiogiai, per netiesioginio matymo įtaisus ir (arba) kitus atspindinčius transporto priemonės paviršius, nesukelia nepatogumo vairuotojui.

6.3.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Apibrėžiamas kampais α ir ß, kaip nustatyta 2.13 punkte,

Prie priekinio rūko žibinto esančios pertvaros arba kiti įrangos elementai neturi leisti atsirasti antriniam poveikiui, sukeliančiam nepatogumų kitiems eismo dalyviams. (18)

6.3.6.   Orientavimas

Į priekį.

6.3.6.1.   Vertikalusis orientavimas

6.3.6.1.1.   B klasės priekinių rūko žibintų atveju ribinės linijos vertikalusis pokrypis, nustatytas, kai transporto priemonė yra nepakrauta, o vairuotojo vietoje sėdi vienas asmuo, turi būti –1,5 % arba mažesnis (19).

6.3.6.1.2.   F3 klasės priekinių rūko žibintų atveju:

6.3.6.2.   Priekinių rūko žibintų išlyginimo įtaisas.

6.3.6.2.1.   Kai su priekiniu rūko žibintu įtaisomas nesusijęs arba su kitomis apšvietimo ir šviesos signalinėmis funkcijomis sugrupuotas išlyginimo įtaisas, jis turi būti toks, kad vertikalusis pokrypis visomis šios taisyklės 5 priede nurodytomis statinės apkrovos sąlygomis išliktų tarp 6.3.6.1.2.2.1 punkte nurodytų ribų.

6.3.6.2.2.   Kai F3 kategorijos priekinis rūko žibintas yra artimosios šviesos žibinto dalis arba AFS sistemos dalis, priekinę rūko šviesą naudojant kaip artimosios šviesos dalį, turi būti taikomi 6.2.6 punkto reikalavimai.

Šiuo atveju, naudojant priekinį rūko žibintą, gali būti taikomos 6.2.6 punkte apibrėžtos išlyginimo ribos.

6.3.6.2.3.   Išlyginimo įtaisas taip pat gali būti naudojamas, kad automatiškai pritaikytų priekinės rūko šviesos pokrypį vyraujančių aplinkos sąlygų atžvilgiu, jeigu neviršijamos 6.3.6.1.2.2.1 punkte nustatytos pokrypio žemyn ribos.

6.3.6.2.4.   Jei išlyginimo įtaisas sugenda, priekinės rūko šviesos pluošto padėtis neturi būti tokia, kuriai esant ribinė linija yra pakrypusi mažiau, nei buvo sugendant įtaisui.

6.3.7.   Elektros jungtys

Turi būti įmanoma ĮJUNGTI ir IŠJUNGTI priekinius rūko žibintus atskirai nuo tolimosios šviesos žibintų, artimosios šviesos žibintų arba bet kurio tolimosios ir artimosios šviesos žibintų derinio, nebent:

6.3.8.   Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas. Nesusijusi nemirksinti įspėjamoji lemputė.

6.3.9.   Kiti reikalavimai

Kai Taisyklės Nr. 19 1 priedo 10.9 punkto pranešimo formoje yra privalomas nurodymas, „F3“ klasės priekinės rūko šviesos spinduliavimo stiprio išlyginimas gali būti automatiškai pritaikytas, atsižvelgiant į vyraujančias aplinkos sąlygas. Visi spinduliavimo stiprio arba išlyginimo pakeitimai atliekami automatiškai ir taip, kad nei vairuotojas, nei kiti eismo dalyviai nepatirtų nepatogumų.

6.4.   Atbulinės eigos žibintas (Taisyklė Nr. 23)

6.4.1.   Įrengimas

Privalomas variklinėse transporto priemonėse ir O2, O3 ir O4 kategorijų priekabose. Neprivalomas O1 kategorijos priekabose.

6.4.2.   Skaičius

6.4.2.1.   Vienas įtaisas privalomas, o antras neprivalomas M1 kategorijos variklinėse transporto priemonėse ir visose kitose transporto priemonėse, kurios yra ne ilgesnės kaip 6 000 mm.

6.4.2.2.   Du įtaisai privalomi ir du įtaisai neprivalomi visose transporto priemonėse, kurios yra ilgesnės kaip 6 000 mm, išskyrus M1 kategorijos transporto priemones.

6.4.3.   Išdėstymas

Nėra specialių reikalavimų.

6.4.4.   Vieta

6.4.4.1.   Pločio atžvilgiu: nėra specialių reikalavimų.

6.4.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažesniu kaip 250 mm ir ne didesniu kaip 1 200 mm atstumu.

6.4.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės gale.

Tačiau jei tie du 6.4.2.2 punkte minėti neprivalomi įtaisomi, jie gali būti sumontuoti transporto priemonės šone, su sąlyga, kad tenkinami 6.4.5.2 ir 6.4.6.2 punktuose nurodyti reikalavimai.

6.4.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

6.4.5.1.   Įtaisai įrengti transporto priemonės gale.

Apibrėžiami kampais α ir β, kaip nustatyta 2.13 punkte:

6.4.5.2.   Jeigu 6.4.2.2 punkte paminėti du neprivalomi įtaisai įrengiami transporto priemonės šone:

geometrinis apžvelgiamumas laikomas užtikrintu, jeigu atitinkamo įtaiso atskaitos ašis nukreipta į išorę nuo 15° neviršijančio kampo β transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu. Dviejų neprivalomų įtaisų vertikalioji kryptis gali būti orientuota žemyn.

6.4.6.   Orientavimas

6.4.6.1.   Atgalinis orientavimas

6.4.6.2.   Be to, jeigu 6.4.2.2 punkte paminėti du neprivalomi įtaisai sumontuoti transporto priemonės šone, taikomos 6.4.5.2 punkto nuostatos.

6.4.7.   Elektros jungtys

6.4.7.1.   Jungtys turi būti tokios, kad žibintas galėtų įsijungti, tik jei įjungta atbulinės eigos pavara ir jei variklio užvedimą ir užgesinimą valdantis įtaisas yra tokioje padėtyje, kad variklis galėtų veikti. Žibintas neturi užsidegti arba likti degti, jei neįvykdyta kuri nors iš pirmiau nurodytų sąlygų.

6.4.7.2.   Be to, 6.4.2.2 punkte paminėtų dviejų neprivalomų įtaisų elektros jungtys turi būti tokios, kad šie įtaisai negalėtų šviesti, jei neįjungti 5.11 punkte nurodyti žibintai.

Galima įjungti transporto priemonės šone įrengtus įtaisus lėtai manevruojant priekine eiga, kai transporto priemonės greitis ne didesnis kaip 10 km/h, jeigu įvykdytos šios sąlygos:

6.4.8.   Signalinis įtaisas

Neprivalomas signalinis įtaisas.

6.4.9.   Kiti reikalavimai

Nėra.

6.5.   Posūkio rodiklio žibintas (Taisyklė Nr. 6)

6.5.1.   Įrengimas (žr. toliau pateiktą pav.)

Privalomas. Posūkio rodiklių žibintai skirstomi į kategorijas (1, 1a, 1b, 2a, 2b, 5 ir 6), o jų sąranka vienoje transporto priemonėje atitinka išdėstymą (A ir B).

A išdėstymas taikomas visoms variklinėms transporto priemonėms.

B išdėstymas taikomas tik priekaboms.

6.5.2.   Skaičius

Priklauso nuo išdėstymo.

6.5.3.   Išdėstymas (žr. toliau pateiktą pav.)

A: du priekiniai posūkio rodiklių žibintai, kurių kategorijos yra:

B: du galiniai posūkio rodiklių žibintai (2a arba 2b kategorija);

du neprivalomi žibintai (2a arba 2b kategorija) visose O2, O3, ir O4 kategorijų transporto priemonėse.

Daugiausia trys neprivalomi 5 kategorijos arba vienas neprivalomas 6 kategorijos įtaisas vienoje O2 tipo transporto priemonių, kurios yra ilgesnės kaip 9 metrai, pusėje.

Kai įtaisyta AFS, atstumas, į kurį reikia atsižvelgti renkantis kategoriją, yra atstumas tarp priekinio posūkio rodiklio žibinto ir artimiausio apšvietimo modulio artimiausioje vietoje, prisidedančio prie artimosios šviesos režimo arba jį sudarančio.

6.5.3.1.   Be to, jeigu tai yra šių kategorijų transporto priemonės:

Šie reikalavimai netaikomi, jeigu esama bent trijų gintaro spalvos šoninių gabaritinių žibintų, kurie mirksi sinchroniškai ir tuo pačiu metu kaip ir posūkio rodiklių žibintai toje pačioje transporto priemonės pusėje.

6.5.4.   Vieta

6.5.4.1.   Pločio atžvilgiu: atskaitos ašies kryptimi toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus kraštas nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne didesniu kaip 400 mm atstumu. Ši sąlyga netaikoma papildomiems galiniams žibintams.

Atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių vidinių kraštų atskaitos ašių kryptimi turi būti ne mažesnis kaip 600 mm.

Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, kai bendras transporto priemonės plotis mažesnis kaip 1 300 mm.

6.5.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės.

6.5.4.2.1.   5 arba 6 kategorijos šoninių posūkio rodiklių žibintų šviesą spinduliuojančio paviršiaus aukštis turi būti:

6.5.4.2.2.   1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkio rodiklių žibintų aukštis, matuojant pagal 5.8 punktą, turi būti ne mažesnis kaip 350 mm ir ne didesnis kaip 1 500 mm.

6.5.4.2.3.   Jei transporto priemonės konstrukcija tokia, kad negalima taikyti viršutinių ribų, išmatuotų kaip nurodyta pirmiau, ir jei neįtaisyti papildomi galiniai žibintai, jos gali būti padidintos iki 2 300 mm 5 ir 6 kategorijų šoniniams posūkio rodiklių žibintams ir iki 2 100 mm 1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkio rodiklių žibintams.

6.5.4.2.4.   Jei įtaisomi neprivalomi galiniai žibintai, jie turi būti tokiame aukštyje, kad atitiktų 6.5.4.1 punkto reikalavimus, žibintų simetriją ir vertikaliai būtų tokiu atstumu, kokį leidžia kėbulo forma, bet ne žemiau kaip 600 mm virš privalomųjų žibintų.

6.5.4.3.   Ilgio atžvilgiu (žr. toliau pateiktą pav.)

Atstumas tarp šoninio posūkių rodiklio žibinto (5 ir 6 kategorijos) šviesą spinduliuojančio paviršiaus ir skersinės plokštumos, žyminčios bendro transporto priemonės ilgio priekinę ribą, neturi būti didesnis kaip 1 800 mm.

Tačiau šis atstumas neturi būti didesnis kaip 2 500 mm:

Neprivalomi 5 kategorijos šoniniai posūkio rodiklių žibintai sumontuojami vienodu atstumu vienas nuo kito per visą transporto priemonės ilgį.

Neprivalomi 6 kategorijos šoniniai posūkio rodiklio žibintai sumontuojami tarp pirmo ir paskutinio priekabos ilgio kvartilių.

6.5.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

6.5.5.1.   Horizontalieji kampai: (žr. toliau pateiktą pav.)

Vertikalieji kampai: 1, 1a, 1b, 2a, 2b ir 5 kategorijų posūkio rodiklių žibintų atveju – 15° virš ir žemiau horizontalės.

Tačiau

6 kategorijos posūkio rodiklių žibintų atveju – 30° virš ir 5° žemiau horizontalės.

Paveikslas (žr. 6.5 punktą)

Kai 1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkio rodiklių žibintai įtaisomi mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), į vidų nukreiptas 45° kampas gali būti sumažintas iki 20° po plokštuma H.

6.5.5.2.   arba, gamintojo nuožiūra, M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse: priekiniai ir galiniai posūkio rodiklio žibintai, taip pat šoniniai gabaritiniai žibintai (**).

Horizontalieji kampai: (žr. toliau pateiktą paveikslą)

Tačiau kai 1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkio rodiklių žibintai įtaisomi mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), į vidų nukreiptas 45 kampas gali būti sumažintas iki 20° po plokštuma H.

Vertikalieji kampai: 15° virš ir žemiau horizontalės. Tačiau, kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 15° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

Kad žibintas būtų laikomas matomu, turi būti netrukdomai matoma bent 12,5 cm2 jo tariamojo paviršiaus, išskyrus 5 ir 6 kategorijų šoninius posūkių rodiklio žibintus. Neatsižvelgiama į jokio šviesogrąžio atšvaito šviečiamąjį paviršių, kuris neperduoda šviesos.

6.5.6.   Orientavimas

Pagal gamintojo pateiktas montavimo sąlygas, jei yra.

6.5.7.   Elektros jungtys

Posūkio rodiklio žibintai turi įsijungti nepriklausomai nuo kitų žibintų. Visi vienoje transporto priemonės pusėje esantys posūkio rodiklio žibintai turi būti įjungiami ir išjungiami vienu valdikliu ir turi mirksėti sinchroniškai.

Trumpesnėse kaip 6 m M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse, kai išdėstymas atitinka 6.5.5.2 punkto nuostatas, gintaro spalvos šoniniai gabaritiniai žibintai, jei tokie įtaisyti, taip pat turi mirksėti tokiu pačiu dažniu (sinchroniškai) su posūkio rodiklio žibintais.

6.5.8.   Signalinis įtaisas

Veikimo signalinis įtaisas privalomas 1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkio rodiklio žibintams. Jis gali būti regimasis, girdimasis arba ir regimasis, ir girdimasis. Jeigu yra regimasis, tai turi būti mirksinti lemputė, kuri bet kurio iš šių posūkio rodiklio žibintų gedimo atveju arba užgęsta, arba lieka degti nemirksėdama, arba mirksi pastebimai pasikeitusiu dažniu. Jeigu signalas yra tik girdimasis, bet kurio iš šių posūkio rodiklio žibintų gedimo atveju turi būti aiškiai girdimas, kad parodytų dažnio pokytį.

Signalinį įtaisą įjungia signalas, siunčiamas pagal Taisyklės Nr. 6 6.2.2 punktą arba kitu tinkamu būdu (20).

Jei variklinė transporto priemonė yra pritaikyta vilkti priekabą, įtaisomas specialus regimasis priekabos posūkio rodiklio žibintų veikimo signalinis įtaisas, nebent vilkiko signaliniu įtaisu galima pranešti apie bet kurio transporto priemonės junginio posūkio rodiklio žibinto gedimą.

Papildomai variklinėse transporto priemonėse ir priekabose įtaisomai posūkio rodiklio žibintų porai veikimo signalinis įtaisas yra neprivalomas.

6.5.9.   Kiti reikalavimai

Šviesa turi mirksėti 90 ± 30 kartų per minutę.

Įjungus šviesos signalo valdiklį, šviesa turi įsijungti ne vėliau kaip po sekundės, o antrą kartą – ne vėliau kaip po pusantros sekundės. Jeigu variklinė transporto priemonė pritaikyta vilkti priekabą, posūkio rodiklio žibintų valdikliu taip pat turi būti valdomi ir priekabos posūkio rodiklio žibintai. Sugedus posūkio rodiklio žibintui (jei tai įvyksta ne dėl trumpojo jungimo), kiti posūkio rodiklio žibintai turi mirksėti, tačiau jų mirksėjimo dažnis tokiu atveju gali skirtis nuo nustatytojo.

6.6.   Įspėjamasis pavojaus signalas

6.6.1.   Įrengimas

Privalomas.

Įjungus signalą, vienu metu turi veikti posūkio rodiklio žibintai pagal 6.5 punkto reikalavimus.

6.6.2.   Skaičius

Kaip nurodyta 6.5.2 punkte.

6.6.3.   Išdėstymas

Kaip nurodyta 6.5.3 punkte.

6.6.4.   Vieta

6.6.4.1.   Plotis: kaip nurodyta 6.5.4.1 punkte.

6.6.4.2.   Aukštis: kaip nurodyta 6.5.4.2 punkte.

6.6.4.3.   Ilgis: kaip nurodyta 6.5.4.3 punkte.

6.6.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Kaip nurodyta 6.5.5 punkte.

6.6.6.   Orientavimas

Kaip nurodyta 6.5.6 punkte.

6.6.7.   Elektros jungtys

6.6.7.1.   Signalas turi būti valdomas atskiru rankiniu valdikliu, leidžiančiu visiems posūkio rodiklio žibintams mirksėti sinchroniškai.

6.6.7.2.   Įspėjamasis pavojaus signalas gali įsijungti automatiškai, kai transporto priemonė patenka į susidūrimą arba išjungus avarinio stabdymo signalą, kaip nurodyta 6.23 punkte. Tokiais atvejais jis gali būti išjungtas rankiniu būdu.

Be to, įspėjamasis pavojaus signalas gali įsijungti automatiškai, kad kiti eismo dalyviai būtų įspėti apie gręsiantį pavojų, kaip apibrėžta taisyklėse; šiuo atveju signalas turi likti įjungtas, kol jis nėra išjungiamas rankiniu būdu arba automatiškai.

6.6.7.3.   Trumpesnėse kaip 6 m M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse, kai išdėstymas atitinka 6.5.5.2 punktą, gintaro spalvos šoniniai gabaritiniai žibintai, jei tokie įtaisyti, taip pat turi mirksėti tokiu pačiu dažniu (sinchroniškai) su posūkio rodiklio žibintais.

6.6.8.   Signalinis įtaisas

Mirksintis uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas.

6.6.9.   Kiti reikalavimai

Kaip nurodyta 6.5.9 punkte, jeigu variklinė transporto priemonė pritaikyta vilkti priekabą, įspėjamojo pavojaus signalo valdikliu taip pat turi būti galima įjungti priekabos posūkio rodiklio žibintus. Įspėjamojo pavojaus signalas turi galėti veikti net tada, kai variklio užvedimo arba išjungimo įtaisas yra padėtyje, kai neįmanoma užvesti variklio.

6.7.   Stabdymo žibintas (Taisyklė Nr. 7)

6.7.1.   Įrengimas

S1 arba S2 kategorijos įtaisas: privalomas visų kategorijų transporto priemonėse.

S3 arba S4 kategorijos įtaisai: privalomi M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse, išskyrus sunkvežimius be kėbulo ir N1 kategorijos transporto priemones su atvira kroviniams skirta vieta; kitų kategorijų transporto priemonėse neprivalomi.

6.7.2.   Skaičius

Du S1 arba S2 kategorijos įtaisai ir vienas S3 arba S4 kategorijos įtaisas visų kategorijų transporto priemonėse.

6.7.2.1.   Išskyrus atvejį, kai įtaisomas S3 arba S4 kategorijos įtaisas, M2, M3, N2, N3, O2, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėse galima įtaisyti du neprivalomus S1 arba S2 kategorijos įtaisus.

6.7.2.2.   Tik jei transporto priemonės išilginė vidurio plokštuma yra ne ant stacionarios kėbulo plokštės, bet atskiria vieną arba dvi judamąsias transporto priemonės dalis (pvz., duris), ir išilginėje vidurio plokštumoje virš tokių judamųjų dalių trūksta vietos įrengti vieną S3 arba S4 kategorijos įtaisą:

galima įtaisyti du S3 arba S4 kategorijos D tipo įtaisus, arba

vieną S3 arba S4 kategorijos įtaisą galima įtaisyti į kairę arba į dešinę nuo išilginės vidurio plokštumos, arba

gali būti įmontuota S3 arba S4 kategorijos tarpusavyje susijusių žibintų sistema.

6.7.3.   Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.7.4.   Vieta

6.7.4.1.   Pločio atžvilgiu:

6.7.4.2.   Aukščio atžvilgiu:

6.7.4.3.   Ilgio atžvilgiu:

6.7.4.4.   S1 arba S2 kategorijos įtaisai: transporto priemonės gale.

6.7.4.5.   S3 arba S4 kategorijos įtaisai: specialių reikalavimų nenustatyta.

6.7.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

6.7.6.   Orientavimas

Transporto priemonės gale.

6.7.7.   Elektros jungtys

6.7.7.1.   Visi stabdymo signalo žibintai užsidega vienu metu, kai stabdžių sistema duoda reikiamą signalą, apibrėžtą Taisyklėse Nr. 13 ir 13-H.

6.7.7.2.   Stabdymo signalo žibintai neturi veikti, jei variklio užvedimo ir (arba) išjungimo įtaisas yra tokioje padėtyje, kurioje neįmanoma užvesti variklio.

6.7.8.   Signalinis įtaisas

Neprivalomas signalinis įtaisas, jeigu jis įtaisytas, turi veikti kaip nemirksinti įspėjamoji lemputė, įsijungianti sugedus stabdymo signalo žibintams.

6.7.9.   Kiti reikalavimai

6.7.9.1.   S3 arba S4 kategorijos įtaisas negali būti sujungtas su bet kuriuo kitu žibintu.

6.7.9.2.   S3 arba S4 kategorijos įtaisas gali būti įtaisytas transporto priemonės išorėje arba viduje.

6.7.9.2.1.   Kai įtaisas įrengtas transporto priemonės viduje:

skleidžiama šviesa neturi sukelti nepatogumo vairuotojui per netiesioginio matymo įtaisus ir (arba) kitus transporto priemonės paviršius (t. y. galinį stiklą).

6.8.   Galinis valstybinio numerio ženklo žibintas (Taisyklė Nr. 4)

6.8.1.   Įrengimas

Privalomas.

6.8.2.   Skaičius

Toks, kad įtaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą.

6.8.3.   Išdėstymas

Toks, kad įtaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą.

6.8.4.   Vieta

6.8.4.1.   Pločio atžvilgiu: tokia, kad įtaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą.

6.8.4.2.   Aukščio atžvilgiu: tokia, kad įtaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą.

6.8.4.3.   Ilgio atžvilgiu: tokia, kad įtaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą.

6.8.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Toks, kad įtaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą.

6.8.6.   Orientavimas

Toks, kad įtaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą.

6.8.7.   Elektros jungtys

Pagal 5.11 punktą.

6.8.8.   Signalinis įtaisas

Neprivalomas signalinis įtaisas. Jo funkciją atlieka signalinis įtaisas, kurio reikalaujama priekiniams ir galiniams gabaritiniams žibintams, jeigu toks įtaisas yra įtaisytas.

6.8.9.   Kiti reikalavimai

Kai valstybinio numerio ženklo žibintas yra kombinuotas su galiniu gabaritiniu žibintu, tarpusavyje sujungtas su stabdymo signalo žibintu arba su galiniu rūko žibintu, galinio valstybinio numerio ženklo žibinto fotometrinės savybės gali pasikeisti šviečiant stabdymo signalo žibintui arba galiniam rūko žibintui.

6.9.   Priekinis gabaritinis žibintas (Taisyklė Nr. 7)

6.9.1.   Įrengimas

Privalomas visoms variklinėms transporto priemonėms.

Privalomas didesnio kaip 1 600 mm pločio priekaboms.

Neprivalomas priekaboms, kurių plotis mažesnis kaip 1 600 mm.

6.9.2.   Skaičius

Du.

6.9.3.   Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.9.4.   Vieta

6.9.4.1.   Pločio atžvilgiu: atskaitos ašies kryptimi toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus taškas nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne didesniu kaip 400 mm atstumu.

Priekabos atveju atskaitos ašies kryptimi toliausiai nuo išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus taškas nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne didesniu kaip 150 mm atstumu.

Atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių vidinių kraštų atskaitos ašių kryptimi:

M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse: specialių reikalavimų nenustatyta;

visų kitų kategorijų transporto priemonėse: turi būti ne mažesnis kaip 600 mm. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, kai bendras transporto priemonės plotis mažesnis kaip 1 300 mm.

6.9.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažesnis kaip 250 mm ir ne didesnis kaip 1 500 mm (2 100 mm O1 ir O2 kategorijų transporto priemonėse arba jei dėl kitų kategorijų transporto priemonių kėbulo formos neįmanoma išlaikyti 1 500 mm atstumo).

6.9.4.3.   Ilgio atžvilgiu: specialių reikalavimų nenustatyta.

6.9.4.4.   Kai priekinis gabaritinis žibintas ir kitas žibintas yra kartu sujungti, išdėstymo reikalavimų atitikčiai patikrinti naudojamas tariamasis paviršius kito žibinto atskaitos ašies kryptimi (6.9.4.1–6.9.4.3 punktai).

6.9.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

6.9.5.1.   Horizontalusis kampas: 45° į vidų ir 80° į išorę.

Tačiau kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), į vidų nukreiptas 45° kampas gali būti sumažintas iki 20° po plokštuma H.

Priekabų atveju į vidų nukreiptas kampas gali būti sumažintas iki 5°.

Vertikalusis kampas: 15° virš ir žemiau horizontalės. Tačiau kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 15° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

6.9.5.2.   M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių atveju, užuot taikius 6.9.5.1 punktą, gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo nuožiūra ir tik jei transporto priemonėje įtaisytas priekinis šoninis gabaritinis žibintas:

Turi būti matoma bent 12,5 cm° tariamojo žibinto paviršiaus, kad jį būtų galima laikyti matomu. Neatsižvelgiama į jokio šviesogrąžio atšvaito šviečiamąjį paviršių, kuris neperduoda šviesos.

6.9.6.   Orientavimas

Į priekį.

6.9.7.   Elektros jungtys

Pagal 5.11 punktą.

Tačiau kai priekinis gabaritinis žibintas ir posūkio rodiklio žibintas yra tarpusavyje sujungti, atitinkamoje transporto priemonės pusėje gali būti naudojamos tokios priekinio gabaritinio žibinto elektros jungtys arba tarpusavyje sujungta žibinto dalis gali būti tokia, kad jis būtų išjungtas visą posūkio rodiklio žibinto įjungimo laiką (įskaitant ĮJUNGIMO ir IŠJUNGIMO fazes).

6.9.8.   Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas. Šis signalinis įtaisas neturi mirksėti ir nėra būtinas, jei prietaisų skydelio apšvietimas gali būti įjungtas tik kartu su priekiniais gabaritiniais žibintais.

Šis reikalavimas netaikomas, kai šviesos signalizavimo sistema veikia pagal 6.2.7.6.2 punktą.

6.9.9.   Kiti reikalavimai

6.9.9.1.   Jeigu priekiniame gabaritiniame žibinte įmontuotas vienas arba daugiau infraraudonosios spinduliuotės generatorių, jis gali įsijungti tik tada, kai toje pačioje transporto priemonės pusėje esantis priekinis žibintas yra įjungtas, o transporto priemonė juda į priekį. Tuo atveju, kai nesuveikia priekinis gabaritinis žibintas arba toje pačioje pusėje esantis priekinis žibintas, infraraudonosios spinduliuotės generatorius (-iai) turi automatiškai išsijungti.

6.9.9.2.   Kai AFS įtaisyta su posūkio režimu, priekinis gabaritinis žibintas gali būti pasukamas kartu su apšvietimo moduliu, su kuriuo tarpusavyje yra sujungtas.

6.10.   Galinis gabaritinis žibintas (Taisyklė Nr. 7)

6.10.1.   Įrengimas

R, R1 arba R2 kategorijos įtaisai: privalomas.

6.10.2.   Skaičius

Du.

6.10.2.1.   Išskyrus atvejį, kai įtaisyti galinio kontūro gabaritiniai žibintai, M2, M3, N2, N3, O2, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėse galima įtaisyti du neprivalomus gabaritinius žibintus.

6.10.3.   Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.10.4.   Padėtis

6.10.4.1.   Pločio atžvilgiu: atskaitos ašies kryptimi toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus taškas nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne didesniu kaip 400 mm atstumu. Ši sąlyga netaikoma neprivalomiems galiniams žibintams.

Atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių vidinių kraštų atskaitos ašių kryptimi:

M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse: specialių reikalavimų nenustatyta;

visų kitų kategorijų transporto priemonėse: turi būti ne mažesnis kaip 600 mm. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, kai bendras transporto priemonės plotis mažesnis kaip 1 300 mm.

6.10.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažesnis kaip 350 mm ir ne didesnis kaip 1 500 mm (2 100 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma išlaikyti 1 500 mm atstumo ir jei nėra įtaisytų papildomų žibintų). Jei įtaisyti neprivalomų žibintų, jie turi būti tokiame aukštyje, kad atitiktų susijusius 6.10.4.1 punkto reikalavimus, žibintų simetriją ir vertikaliai būtų tokiu atstumu, kokį leidžia kėbulo forma, bet ne žemiau kaip 600 mm virš privalomųjų žibintų.

6.10.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės gale.

6.10.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

6.10.5.1.   Horizontalusis kampas: 45° į vidų ir 80° į išorę.

Tačiau kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), į vidų nukreiptas 45° kampas gali būti sumažintas iki 20° po plokštuma H.

Vertikalusis kampas: 15° virš ir žemiau horizontalės.

Tačiau:

6.10.5.2.   M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių atveju, užuot taikius 6.10.5.1 punktą, gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo nuožiūra ir tik jei transporto priemonėje įtaisytas galinis šoninis gabaritinis žibintas:

horizontalusis kampas: 45° į išorę ir 45° į vidų. Tačiau kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), į vidų nukreiptas 45° kampas gali būti sumažintas iki 20° po plokštuma H.

Vertikalusis kampas: 15° virš ir žemiau horizontalės.

Tačiau kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 15° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

Turi būti matoma bent 12,5 cm2 tariamojo žibinto paviršiaus, kad jį būtų galima laikyti matomu. Neatsižvelgiama į jokio šviesogrąžio atšvaito šviečiamąjį paviršių, kuris neperduoda šviesos.

6.10.6.   Orientavimas

Atgal.

6.10.7.   Elektros jungtys

Pagal 5.11 punktą.

Tačiau kai galinis gabaritinis žibintas ir posūkio žibintas yra tarpusavyje sujungti, atitinkamoje transporto priemonės pusėje gali būti naudojamos tokios galinio gabaritinio žibinto elektros jungtys arba tarpusavyje sujungta žibinto dalis gali būti tokia, kad jis būtų IŠJUNGTAS visą posūkio rodiklio žibinto įjungimo laiką (įskaitant ĮJUNGIMO ir IŠJUNGIMO fazes).

6.10.8.   Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas. Jis sujungiamas su priekinių gabaritinių žibintų įtaisu.

Šis reikalavimas netaikomas, kai šviesos signalizavimo sistema veikia pagal 6.2.7.6.2 punktą.

6.10.9.   Kiti reikalavimai

Nėra.

6.11.   Galinis rūko žibintas (Taisyklė Nr. 38)

6.11.1.   Įrengimas

F, F1 arba F2 kategorijos įtaisai: Privalomas.

6.11.2.   Skaičius

Vienas arba du.

6.11.3.   Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.11.4.   Vieta

6.11.4.1.   Pločio atžvilgiu: jei yra tik vienas galinis rūko žibintas, jis turi būti priešingoje transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos pusėje, atsižvelgiant į registracijos šalies eismo kryptį; atskaitos centras taip pat gali būti transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje.

6.11.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažesniu kaip 250 mm ir ne didesniu kaip 1 000 mm atstumu. Galiniuose rūko žibintuose, sugrupuotuose su bet kuriuo galiniu žibintu, arba N3G kategorijos transporto priemonėse (bekelės), didžiausias aukštis gali būti padidintas iki 1 200 mm.

6.11.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės gale.

6.11.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Apibrėžiamas kampais α ir ß, kaip nustatyta 2.13 punkte:

6.11.6.   Orientavimas

Atgal.

6.11.7.   Elektros jungtys

Jos turi būti tokios, kad:

6.11.8.   Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas. Nesusijusi nemirksinti įspėjamoji lemputė.

6.11.9.   Kiti reikalavimai

Visais atvejais atstumas nuo galinio rūko žibinto iki kiekvieno stabdymo signalo žibinto turi būti didesnis kaip 100 mm.

6.12.   Stovėjimo žibintas (Taisyklė Nr. 77 arba Nr. 7).

6.12.1.   Įrengimas

Ne ilgesnėse kaip 6 m ir ne platesnėse kaip 2 m variklinėse transporto priemonėse šis žibintas neprivalomas.

Visose kitose transporto priemonėse stovėjimo žibintas draudžiamas.

6.12.2.   Skaičius

Priklauso nuo išdėstymo.

6.12.3.   Išdėstymas

Du žibintai priekyje ir du žibintai gale arba po vieną žibintą kiekvienoje pusėje.

6.12.4.   Vieta

6.12.4.1.   Pločio atžvilgiu: atskaitos ašies kryptimi toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus taškas nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne toliau kaip 400 mm atstumu.

Be to, jei yra du žibintai, jie turi būti transporto priemonės šonuose.

6.12.4.2.   Aukščio atžvilgiu:

6.12.4.3.   Ilgio atžvilgiu: specialių reikalavimų nenustatyta.

6.12.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 45° į išorę, į priekį ir atgal.

Tačiau kai priekinis arba galinis stovėjimo žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), į vidų nukreiptas 45° kampas gali būti sumažintas iki 20° po plokštuma H.

Vertikalusis kampas: 15° virš ir žemiau horizontalės.

Tačiau kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 15° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

6.12.6.   Orientavimas

Turi būti toks, kad žibintai atitiktų matomumo iš priekio ir iš galo reikalavimus.

6.12.7.   Elektros jungtys

Jungtis turi būti tokia, kad stovėjimo žibintas (-ai) galėtų degti toje pačioje transporto priemonės pusėje nepriklausomai nuo kitų žibintų.

Stovėjimo žibintą (-us) ir, jei taikoma, priekinį bei galinį gabaritinius žibintus pagal 6.12.9 punktą turi būti įmanoma naudoti, net jei dėl variklio užvedimo įtaiso padėties neįmanoma užvesti variklio. Draudžiama naudoti įtaisą, kuris automatiškai išjungtų šiuo žibintus po tam tikro laiko.

6.12.8.   Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra neprivalomas. Jeigu signalinis įtaisas yra, jo neturi būti įmanoma supainioti su priekinių ir galinių gabaritinių žibintų signaliniu įtaisu.

6.12.9.   Kiti reikalavimai

Šis žibintas taip pat gali būti įjungiamas kartu su priekiniais ir galiniais gabaritiniais žibintais toje pačioje transporto priemonės pusėje. Šiuo atveju laikoma, kad priekinių arba galinių gabaritinių žibintų reikalavimus atitinkantys žibintai atitinka ir stovėjimo žibintų reikalavimus.

6.13.   Galinio kontūro gabaritinis žibintas (Taisyklė Nr. 7)

6.13.1.   Įrengimas

A arba AM kategorijos įtaisai (matomi iš priekio) ir R, R1, R2, RM1 arba RM2 kategorijos įtaisai (matomi iš galo):

privalomi didesnio kaip 2,10 m pločio transporto priemonėse. Neprivalomi 1,80–2,10 m pločio transporto priemonėse. Sunkvežimiuose be kėbulo galinio kontūro gabaritiniai žibintai neprivalomi.

6.13.2.   Skaičius

Du matomi iš priekio ir du matomi iš galo.

Papildomi žibintai gali būti įtaisyti taip:

6.13.3.   Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.13.4.   Vieta

6.13.4.1.   Pločio atžvilgiu:

Priekyje ir gale: kuo arčiau toliausio transporto priemonės išorinio krašto. Ši sąlyga laikoma įvykdyta, kai tariamojo paviršiaus taškas atskaitos ašies, esančios toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, kryptimi yra ne didesniu kaip 400 mm atstumu nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto.

6.13.4.2.   Aukščio atžvilgiu:

Variklinių transporto priemonių priekyje: horizontali plokštuma, liečianti viršutinį tariamojo paviršiaus kraštą, įtaiso atskaitos ašies kryptimi neturi būti žemesnė nei horizontali plokštuma, liečianti priekinio stiklo skaidrios dalies viršutinį kraštą.

Priekabose ir puspriekabėse: didžiausiame aukštyje, atitinkančiame transporto priemonės pločio, konstrukcijos ir veikimo bei žibintų simetrijos reikalavimus.

Gale: didžiausiame aukštyje, atitinkančiame transporto priemonės pločio, konstrukcijos ir veikimo bei žibintų simetrijos reikalavimus.

Papildomi žibintai, kaip nurodyta 6.13.2 punkto b dalyje, įtaisomi aukščio atžvilgiu taip toli vienas nuo kito, kiek tai yra įmanoma atsižvelgiant į privalomus žibintus, su sąlyga, kad jų padėtis bus suderinama su transporto priemonės konstrukcijos (eksploatacijos) reikalavimais ir žibintų simetrija.

6.13.4.3.   Nenustatyta jokių reikalavimų dėl ilgio.

Iš priekio matomi papildomi žibintai, kaip nurodyta 6.13.2 punkto a dalyje, įtaisomi kuo toliau gale; šio reikalavimo laikomasi, jeigu atstumas tarp papildomų žibintų ir transporto priemonės galo nėra didesnis kaip 400 mm.

6.13.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 80° į išorę.

Vertikalusis kampas: 5° virš ir 20° žemiau horizontalės.

6.13.6.   Orientavimas

Turi būti toks, kad žibintai atitiktų matomumo iš priekio ir iš galo reikalavimus.

6.13.7.   Elektros jungtys

Pagal 5.11 punktą.

6.13.8.   Signalinis įtaisas

Neprivalomas signalinis įtaisas. Jo funkciją atlieka signalinis įtaisas, kurio reikalaujama priekiniams ir galiniams gabaritiniams žibintams, jeigu toks įtaisas yra įtaisytas.

6.13.9.   Kiti reikalavimai

Jei įvykdyti visi kiti reikalavimai, iš priekio matomi privalomi arba neprivalomi žibintai ir iš galo toje pačioje transporto priemonės pusėje matomi privalomi arba neprivalomi žibintai gali būti sujungti į vieną įtaisą.

Du iš galo matomi žibintai gali būti sugrupuoti, kombinuoti arba tarpusavyje sujungti pagal 5.7 punktą.

Galinio kontūro gabaritinio žibinto vieta atitinkamo gabaritinio žibinto atžvilgiu turi būti tokia, kad atstumas tarp projekcijų skersinėje vertikalioje taškų, esančių arčiausiai vienas kito tariamuosiuose paviršiuose dviejų žibintų atskaitos ašių kryptimi, plokštumoje būtų ne mažesnis kaip 200 mm.

Papildomi žibintai, nurodyti 6.13.2 punkto a dalyje, kurie naudojami transporto priemonių, priekabų arba puspriekabių galiniam kontūrui nurodyti, įtaisomi tokiu būdu, kad jos būtų matomos patvirtintų pagrindinių galinio vaizdo įtaisų, skirtų netiesioginiam matymui, regos laukuose.

6.14.   Galinis šviesogrąžis atšvaitas, netrikampis (Taisyklė Nr. 3)

6.14.1.   Įrengimas

Privalomas variklinėse transporto priemonėse.

Priekabose neprivalomi, tik jeigu jie sugrupuoti kartu su kitais galiniais šviesos signaliniais įtaisais.

6.14.2.   Skaičius

Du, jų veikimas turi atitikti Taisyklės Nr. 3 reikalavimus dėl IA arba IB klasės šviesogrąžių atšvaitų. Papildomi šviesogrąžiai įtaisai ir medžiagos (įskaitant du šviesogrąžius atšvaitus, neatitinkančius 6.14.4 punkto) leidžiami, tik jei neblogina privalomųjų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų veikimo.

6.14.3.   Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.14.4.   Vieta

6.14.4.1.   Pločio atžvilgiu: šviečiamojo paviršiaus taškas, esantis toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, neturi būti didesniu kaip 400 mm atstumu nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto.

Atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių vidinių kraštų atskaitos ašių kryptimi:

M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse: nėra specialių reikalavimų;

visų kitų kategorijų transporto priemonėse: turi būti ne mažesnis kaip 600 mm. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, kai bendras transporto priemonės plotis mažesnis kaip 1 300 mm.

6.14.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės paviršiaus ne mažesniu kaip 250 mm ir ne didesniu kaip 900 mm atstumu (ne didesniu kaip 1 200 mm, jeigu sugrupuoti su bet kuriuo (-iais) galiniu (-iais) žibintu (-ais), 1 500 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma išlaikyti atitinkamai 900 mm arba 1 200 mm atstumo).

6.14.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės gale.

6.14.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 30° į vidų ir į išorę.

Vertikalusis kampas: 10° virš ir žemiau horizontalės.

Tačiau kai šviesogrąžis atšvaitas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 10° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

6.14.6.   Orientavimas

Atgal.

6.14.7.   Kiti reikalavimai

Šviesogrąžio atšvaito šviečiamasis paviršius gali turėti dalių, bendrų su tariamuoju bet kurio kito galinio žibinto paviršiumi.

6.15.   Galinis šviesogrąžis atšvaitas, trikampis (Taisyklė Nr. 3)

6.15.1.   Įrengimas

Privalomas naudoti priekabose.

Draudžiamas variklinėse transporto priemonėse.

6.15.2.   Skaičius

Du, jų veikimas turi atitikti Taisyklės Nr. 3reikalavimus dėl IIIA arba IIIB klasės šviesogrąžių atšvaitų. Papildomi šviesogrąžiai įtaisai ir medžiagos (įskaitant du šviesogrąžius atšvaitus, neatitinkančius 6.15.4 punkto) leidžiami, tik jei neblogina privalomųjų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų veikimo.

6.15.3.   Išdėstymas

Trikampio viršūnė turi būti nukreipta aukštyn.

6.15.4.   Vieta

6.15.4.1.   Pločio atžvilgiu: šviečiamojo paviršiaus taškas, esantis toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, neturi būti didesniu kaip 400 mm atstumu nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto.

Šviesogrąžių atšvaitų vidiniai kraštai vienas nuo kito turi būti nutolę ne mažiau kaip 600 mm. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, jei bendras transporto priemonės plotis mažesnis kaip 1 300 mm.

6.15.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažesniu kaip 250 mm ir ne didesniu kaip 900 mm atstumu (ne didesniu kaip 1 200 mm, jeigu sugrupuoti su bet kuriuo (-iais) galiniu (-iais) žibintu (-ais), 1 500 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma išlaikyti atitinkamai 900 mm arba 1 200 mm atstumo).

6.15.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės gale.

6.15.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 30° į vidų ir į išorę.

Vertikalusis kampas: 15° virš ir žemiau horizontalės. Tačiau kai šviesogrąžis atšvaitas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 15° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

6.15.6.   Orientavimas

Atgal.

6.15.7.   Kiti reikalavimai

Šviesogrąžio atšvaito šviečiamasis paviršius gali turėti dalių, bendrų su tariamuoju bet kurio kito galinio žibinto paviršiumi.

6.16.   Priekinis šviesogrąžis atšvaitas, netrikampis (Taisyklė Nr. 3)

6.16.1.   Įrengimas

Privalomas priekabose.

Privalomas variklinėse transporto priemonėse, kurių visi priekiniai žibintai turi įtraukiamus atšvaitus.

Neprivalomas kitose variklinėse transporto priemonėse. Skaičius

6.16.2.   Skaičius

jų veikimas turi atitikti Taisyklės Nr. 3 IA arba IB klasės šviesogrąžių atšvaitų reikalavimus. Papildomi šviesogrąžiai įtaisai ir medžiagos (įskaitant du šviesogrąžius atšvaitus, neatitinkančius 6.16.4 punkto) leidžiami, tik jei neblogina privalomųjų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų veikimo.

6.16.3.   Išdėstymas

specialių reikalavimų nenustatyta.

6.16.4.   Vieta

6.16.4.1.   Pločio atžvilgiu: šviečiamojo paviršiaus taškas, esantis toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, neturi būti didesniu kaip 400 mm atstumu nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto.

Priekabos atveju šviečiamojo paviršiaus taškas, esantis toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, turi būti ne toliau kaip 150 mm nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto.

Atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių vidinių kraštų atskaitos ašių kryptimi:

M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse: specialių reikalavimų nenustatyta;

visų kitų kategorijų transporto priemonėse: turi būti ne mažesnis kaip 600 mm. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, kai bendras transporto priemonės plotis mažesnis kaip 1 300 mm.

6.16.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažesniu kaip 250 mm ir ne didesniu kaip 900 mm atstumu (1 500 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma išlaikyti 900 mm atstumo).

6.16.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės priekyje.

6.16.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 30° į vidų ir į išorę. Priekabų atveju kampas į vidų gali būti sumažintas iki 10°. Jei dėl priekabų konstrukcijos privalomieji šviesogrąžiai atšvaitai negali atitikti šio kampo reikalavimo, gali būti įtaisyti papildomi šviesogrąžiai atšvaitai, kuriems netaikomas pločio apribojimas (6.16.4.1 punktas); šie atšvaitai kartu su privalomaisiais šviesogrąžiais atšvaitais užtikrina būtiną matomumo kampą.

Vertikalusis kampas: 10° virš ir žemiau horizontalės. Tačiau kai šviesogrąžis atšvaitas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 10° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

6.16.6.   Orientavimas

Į priekį.

6.16.7.   Kiti reikalavimai

Šviesogrąžio atšvaito šviečiamasis paviršius gali turėti dalių, bendrų su tariamuoju bet kurio kito priekinio žibinto paviršiumi.

6.17.   Šoninis šviesogrąžis atšvaitas, netrikampis (Taisyklė Nr. 3)

6.17.1.   Įrengimas

Privalomas: visose variklinėse transporto priemonėse, kurios yra ilgesnės kaip 6 m;

visose priekabose.

Neprivalomas: variklinėse transporto priemonėse, kurios yra trumpesnės kaip 6 m.

6.17.2.   Skaičius

Toks, kad būtų įvykdyti išilginio išdėstymo reikalavimai. Atšvaitų veikimas turi atitikti Taisyklės Nr. 3 IA arba IB klasės šviesogrąžių atšvaitų reikalavimus. Papildomi šviesogrąžiai įtaisai ir medžiagos (įskaitant du šviesogrąžius atšvaitus, neatitinkančius 6.17.4 punkto) leidžiami, tik jei neblogina privalomųjų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų veikimo.

6.17.3.   Išdėstymas

specialių reikalavimų nenustatyta.

6.17.4.   Vieta

6.17.4.1.   Pločio atžvilgiu: specialių reikalavimų nenustatyta.

6.17.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažesniu kaip 250 mm ir ne didesniu kaip 900 mm atstumu (ne didesniu kaip 1 200 mm, jeigu sugrupuoti su bet kuriuo (-iais) žibintu (-ais), 1 500 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma išlaikyti atitinkamai 900 mm arba 1 200 mm atstumo arba jeigu įtaisas nėra privalomas pagal 6.17.1 punktą).

6.17.4.3.   Ilgio atžvilgiu: bent vienas šoninis šviesogrąžis atšvaitas turi būti įtaisytas viduriniame transporto priemonės trečdalyje, toliausiai priekyje esantis šoninis šviesogrąžis atšvaitas nuo transporto priemonės priekio turi būti ne toliau kaip 3 m atstumu;

Atstumas tarp dviejų gretimų šoninių šviesogrąžių atšvaitų neturi būti didesnis kaip 3 m. Šis reikalavimas netaikomas M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms.

Jei dėl transporto priemonės konstrukcijos, modelio ar eksploatacijos negalima įvykdyti šio reikalavimo, atstumas gali būti padidintas iki 4 m. Atstumas tarp toliausiai gale esančio šoninio šviesogrąžio atšvaito ir transporto priemonės galo turi būti ne didesnis kaip 1 m. Tačiau trumpesnėms kaip 6 m variklinėms transporto priemonėms užtenka turėti vieną šoninį šviesogrąžį atšvaitą, įtaisytą pirmajame trečdalyje ir (arba) vieną – paskutiniajame transporto priemonės ilgio trečdalyje.

Ilgesnėms kaip 6 m, bet ne ilgesnėms kaip 7 m M1 kategorijos transporto priemonėms užtenka turėti vieną šoninį šviesogrąžį atšvaitą, įtaisytą ne toliau kaip už 3 m nuo priekio ir vieną – paskutiniajame transporto priemonės ilgio trečdalyje.

6.17.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 45° į priekį ir atgal.

Vertikalusis kampas: 10° virš ir žemiau horizontalės. Tačiau kai šviesogrąžis atšvaitas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 10° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

6.17.6.   Orientavimas

Į šoną.

6.17.7.   Kiti reikalavimai

Šoninio šviesogrąžio atšvaito šviečiamasis paviršius gali turėti dalių, bendrų su tariamuoju bet kurio kito šoninio žibinto paviršiumi.

6.18.   Šoniniai gabaritiniai žibintai (Taisyklė Nr. 91)

6.18.1.   Įrengimas

Privalomas: Visose transporto priemonėse, kurios yra ilgesnės kaip 6 m, išskyrus važiuoklės ir kabinos sąrankas.

SM1 tipo šoninis gabaritinis žibintas naudojamas visų kategorijų transporto priemonėse, tačiau SM2 tipo šoniniai gabaritiniai žibintai gali būti naudojami M1 kategorijos transporto priemonėse.

Be to, trumpesnėse kaip 6 m M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse šoniniai gabaritiniai žibintai naudojami, jeigu jie papildo priekinių gabaritinių žibintų sumažinto geometrinio apžvelgiamumo reikalavimus pagal 6.9.5.2 punktą ir galinių gabaritinių žibintų, atitinkančių 6.10.5.2 punktą, reikalavimus.

Neprivalomas: Visose kitose transporto priemonėse.

Gali būti naudojami SM1 arba SM2 tipo šoniniai gabaritiniai žibintai.

6.18.2.   Mažiausias skaičius vienoje pusėje

Toks, kad būtų laikomasi išilginio išdėstymo taisyklių.

6.18.3.   Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.18.4.   Vieta

6.18.4.1.   Pločio atžvilgiu: specialių reikalavimų nenustatyta.

6.18.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažesniu kaip 250 mm ir ne didesniu kaip 1 500 mm atstumu (2 100 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma išlaikyti 1 500 mm atstumo).

6.18.4.3.   Ilgio atžvilgiu: bent vienas šoninis gabaritinis žibintas turi būti įtaisytas viduriniame transporto priemonės trečdalyje, toliausiai priekyje esantis šoninis gabaritinis žibintas nuo transporto priemonės priekio turi būti ne didesniu kaip 3 m atstumu. Atstumas tarp dviejų gretimų šoninių gabaritinių žibintų turi būti ne didesnis kaip 3 m. Jei dėl transporto priemonės konstrukcijos, modelio ar eksploatacijos negalima įvykdyti šio reikalavimo, atstumas gali būti padidintas iki 4 m.

Atstumas tarp toliausiai gale esančio šoninio gabaritinio žibinto ir transporto priemonės galo neturi būti didesnis kaip 1 m.

Tačiau transporto priemonėms, kurios yra ne ilgesnės kaip 6 m, ir važiuoklės ir kabinos sąrankoms užtenka turėti vieną šoninį gabaritinį žibintą, įtaisytą pirmajame trečdalyje ir (arba) paskutiniame transporto priemonės ilgio trečdalyje. Ilgesnėms kaip 6 m, bet ne ilgesnėms kaip 7 m M1 kategorijos transporto priemonėms užtenka turėti vieną šoninį gabaritinį žibintą, įtaisytą ne toliau kaip už 3 m nuo priekio ir vieną – paskutiniajame transporto priemonės ilgio trečdalyje.

6.18.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 45° į priekį ir atgal; tačiau transporto priemonėse, kuriose šoninių gabaritinių žibintų įtaisyti neprivaloma, ši vertė gali būti sumažinta iki 30°.

Jei transporto priemonėje įtaisyti šoniniai gabaritiniai žibintai, naudojami papildyti sumažintą geometrinį priekinių ir galinių posūkio rodiklio žibintų, atitinkančių 6.5.5.2 punktą, ir (arba) 6.9.5.2 ir 6.10.5.2 punktus atitinkančių gabaritinių žibintų apžvelgiamumą, taikomi šie kampai: 45° kampas transporto priemonės priekio ir galo link ir 30° kampas transporto priemonės centro link (žr. 6.5.5.2 punkto paveikslą).

Vertikalusis kampas: 10° virš ir žemiau horizontalės. Tačiau kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 10° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

6.18.6.   Orientavimas

Į šoną.

6.18.7.   Elektros jungtys

Trumpesnėse kaip 6 m ilgio M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse gintaro spalvos šoniniai gabaritiniai žibintai gali būti mirksintys, jei tik šis mirksėjimas yra sinchroniškas ir vyksta tokiu pačiu dažniu kaip ir tos pačios transporto priemonės pusės posūkio rodiklio žibintų mirksėjimas.

M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėse privalomi gintaro spalvos šoniniai gabaritiniai žibintai gali mirksėti vienu metu su tos pačios transporto priemonės pusės posūkio rodiklio žibintais. Tačiau jeigu pagal 6.5.3.1 punktą toje transporto priemonės pusėje yra įtaisyti 5 kategorijos posūkio rodiklio žibintai, šie gintaro spalvos šoniniai gabaritiniai žibintai neturi mirksėti.

6.18.8.   Signalinis įtaisas

Neprivalomas signalinis įtaisas. Jo funkciją atlieka signalinis įtaisas, kurio reikalaujama priekiniams ir galiniams gabaritiniams žibintams, jeigu toks įtaisas yra įtaisytas.

6.18.9.   Kiti reikalavimai

Kai toliausiai gale esantis šoninis gabaritinis žibintas yra kombinuotas su galiniu gabaritiniu žibintu, tarpusavyje sujungtas su galiniu rūko žibintu arba stabdymo signalo žibintu, šoninio gabaritinio žibinto fotometrinės savybės gali pasikeisti šviečiant galiniam rūko žibintui arba stabdymo signalo žibintui.

Galiniai šoniniai gabaritiniai žibintai turi būti gintaro spalvos, jeigu jie mirksi su galiniu posūkių rodiklio žibintu.

6.19.   Dieninis žibintas (Taisyklė Nr. 87) (21)

6.19.1.   Įrengimas

Privalomas variklinėse transporto priemonėse. Draudžiama naudoti priekabose.

6.19.2.   Skaičius

Du.

6.19.3.   Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.19.4.   Vieta

6.19.4.1.   Pločio atžvilgiu: Atstumas tarp tariamųjų paviršių vidinių kraštų atskaitos ašių kryptimi turi būti ne mažesnis kaip 600 mm.

Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, kai bendras transporto priemonės plotis mažesnis kaip 1 300 mm.

6.19.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažesniu kaip 250 mm ir ne didesniu kaip 1 500 mm atstumu.

6.19.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei spinduliuojama šviesa tiesiogiai arba netiesiogiai per netiesioginio matymo įtaisus ir (arba) kitus atspindinčius transporto priemonės paviršius nesukelia nepatogumo vairuotojui.

6.19.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis: 20° į išorę ir 20° į vidų.

Vertikalusis: 10° aukštyn ir 10° žemyn.

6.19.6.   Orientavimas

Į priekį.

6.19.7.   Elektros jungtys

6.19.7.1.   Dieniniai žibintai turi ĮSIJUNGTI automatiškai, kai nustatoma tokia variklio (varomosios sistemos) užvedimo ir (arba) išjungimo įtaiso padėtis, kurioje variklis (varomoji sistema) gali veikti. Tačiau dieniniai žibintai gali būti palikti IŠJUNGTI esant toliau nurodytoms sąlygoms:

6.19.7.2.   Dieninius žibintus galima IŠJUNGTI rankiniu būdu, kai transporto priemonės greitis neviršija 10 km/h su sąlyga, kad jie ĮSIJUNGIA automatiškai, transporto priemonės greičiui viršijus 10 km/h arba transporto priemonei nuvažiavus daugiau kaip 100 m, ir jie lieka ĮJUNGTI, kol nėra sąmoningai vėl išjungiami.

6.19.7.3.   Dieninis žibintas automatiškai IŠSIJUNGIA, kai nustatoma tokia variklio (varomosios sistemos) užvedimo ir (arba) išjungimo įtaiso padėtis, kurioje variklis (varomoji sistema) gali veikti, arba kai priekiniai rūko žibintai arba priekiniai žibintai yra ĮJUNGTI, išskyrus atvejį, kai pastarieji žibintai naudojami nenutrūkstamam šviečiamajam įspėjimui trumpais intervalais (22).

6.19.7.4.   5.11 punkte nurodyti žibintai gali būti ĮJUNGIAMI, kai dieniniai žibintai yra ĮJUNGTI, išskyrus tada, kai dieniniai žibintai veikia pagal 6.2.7.6.2 punktą, jeigu turi būti įjungti bent galiniai gabaritiniai žibintai.

6.19.7.5.   Jeigu atstumas tarp priekinio posūkio rodiklio žibinto ir dieninio žibinto ne didesnis kaip 40 mm, dieninio žibinto elektros jungtys atitinkamoje transporto priemonės pusėje gali būti tokios, kad:

6.19.7.6.   Jeigu posūkio rodiklio žibintas ir dieninis žibintas yra tarpusavyje sujungti, atitinkamoje transporto priemonės pusėje gali būti naudojamos tokios dieninio žibinto elektros jungtys, kad dieninis žibintas būtų IŠJUNGTAS visą posūkio rodiklio žibinto įjungimo laiką (įskaitant ĮJUNGIMO ir IŠJUNGIMO fazes).

6.19.8.   Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra neprivalomas.

6.19.9.   Kiti nurodymai

Nurodymų nėra.

6.20.   Posūkio apšvietimo žibintas (Taisyklė Nr. 119)

6.20.1.   Įrengimas

Neprivalomas variklinėse transporto priemonėse.

6.20.2.   Skaičius

Du.

6.20.3.   Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.20.4.   Vieta

6.20.4.1.   Pločio atžvilgiu: kiekvienoje transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje turi būti po vieną posūkio apšvietimo žibintą.

6.20.4.2.   Ilgio atžvilgiu: ne toliau kaip 1 000 mm nuo priekio.

Tačiau atskaitos ašies kryptimi nė vienas tariamojo paviršiaus taškas neturi būti aukščiau nei aukščiausiai esantis tariamojo paviršiaus taškas artimosios šviesos žibinto atskaitos ašies kryptimi.

6.20.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Apibrėžiamas α ir β kampais, kaip nustatyta 2.13 punkte:

6.20.6.   Orientavimas

Turi būti toks, kad žibintai atitiktų geometrinio apžvelgiamumo reikalavimus.

6.20.7.   Elektros jungtys

Posūkio apšvietimo žibintai turi būti prijungti taip, kad jų nebūtų galima įjungti, jei tuo pačiu metu NĖRA ĮJUNGTI tolimosios šviesos žibintai arba artimosios šviesos žibintai.

6.20.7.1.   Posūkio apšvietimo žibintas vienoje transporto priemonės pusėje gali būti automatiškai ĮJUNGIAMAS, tik kai yra ĮJUNGTI tos pačios transporto priemonės pusės posūkio rodiklių žibintai ir (arba), kai ratai iš tiesios padėties pasukami į atitinkamą pusę.

Posūkio apšvietimo žibintas turi būti IŠJUNGIAMAS automatiškai, kai IŠJUNGIAMAS posūkio rodiklio žibintas ir (arba) ratai grįžta į tiesią padėtį.

6.20.7.2.   Kai atbulinės eigos žibintas ĮJUNGTAS, abu posūkio apšvietimo žibintai gali būti įjungiami vienu metu, nepriklausomai nuo vairo arba posūkio rodiklio žibinto padėties. Jeigu abu posūkio apšvietimo žibintai yra taip įjungti, jie turi būti IŠJUNGTI:

6.20.8.   Signalinis įtaisas

Nėra.

6.20.9.   Kiti reikalavimai

Posūkio apšvietimo žibintai neturi būti įjungiami, kai transporto priemonė važiuoja didesniu kaip 40 km/h greičiu.

6.21.   Matomumo ženklinimas (Taisyklė Nr. 104)

6.21.1.   Įrengimas

6.21.1.1.   Draudžiamas: M1 ir O1 kategorijų transporto priemonėse.

6.21.1.2.   Privalomas:

6.21.1.3.   Neprivalomas:

6.21.2.   Skaičius

Priklauso nuo įrengimo.

6.21.3.   Išdėstymas

Matomumo ženklinimas turi būti kuo arčiau horizontalės ir vertikalės ir suderintas su transporto priemonės formos, konstrukcijos, modelio ir veikimo reikalavimais; jeigu tai neįmanoma, dalinis arba ištisinis gabaritų ženklinimas, jeigu yra pritvirtintas, turi būti kuo arčiau transporto priemonės išorės kontūro.

Be to, matomumo ženklinimas išdėstomas kuo vienodžiau virš transporto priemonės horizontaliųjų matmenų taip, kad būtų galima identifikuoti bendrą transporto priemonės ilgį ir (arba) plotį.

6.21.4.   Vieta

6.21.4.1.   Plotis

6.21.4.1.1.   Matomumo ženklinimo elementai turi būti kuo arčiau transporto priemonės krašto.

6.21.4.1.2.   Bendras prie transporto priemonės pritvirtintų matomumo ženklinimo elementų horizontalusis ilgis, išskyrus visus horizontaliai persidengiančius atskirus elementus, turi siekti bent 70 % bendro transporto priemonės ilgio.

6.21.4.2.   Ilgis

6.21.4.2.1.   Matomumo ženklinimas turi būti kuo arčiau transporto priemonės galų, ne didesniu kaip 600 mm atstumu nuo kiekvieno transporto priemonės galo.

6.21.4.2.1.1.   Variklinių transporto priemonių atveju – iki kiekvieno transporto priemonės galo arba, puspriekabių vilkikų atveju – kiekvieno kabinos galo.

Tačiau neviršijant 2 400 mm atstumo nuo variklinės transporto priemonės priekio leidžiama naudoti alternatyvų ženklinimo būdą, jeigu toliau nurodyta tvarka yra įtaisyta eilė šviesogrąžių atšvaitų (IVA klasės pagal Taisyklę Nr. 3 arba C klasės pagal Taisyklę Nr. 104), už kurių pritvirtinamas privalomas matomumo ženklinimas:

6.21.4.2.1.2.   Priekabų atveju ženklinamas kiekvienas transporto priemonės galas (išskyrus vilktį).

6.21.4.2.2.   Bendras prie transporto priemonės pritvirtintų matomumo ženklinimo elementų horizontalusis ilgis, išskyrus bet kokius tam tikrų elementų horizontalius persidengimus, turi siekti bent 70 %:

6.21.4.2.2.1.   variklinių transporto priemonių atveju – transporto priemonės ilgio, o puspriekabių vilkikų atveju (jeigu įtaisoma) – kabinos ilgio; tačiau naudojant alternatyvų ženklinimo būdą pagal 6.21.4.2.1.1 punktą – atstumo, pradedamo matuoti ne toliau kaip 2 400 mm atstumu nuo transporto priemonės priekio iki galo.

A yra atstumas nuo toliausiai priekyje esančio matomumo ženklinimo iki transporto priemonės priekio. Didžiausia A vertė yra 2 400 mm (žr. 6.21.4.2.1.1 punktą).

6.21.4.2.2.2.   priekabų atveju bendras transporto priemonės ilgis (išskyrus vilktį).

6.21.4.3.   Aukštis

6.21.4.3.1.   Linijinio ženklinimo ir gabaritų ženklinimo žemiausias (-i) elementas (-ai)

Kuo žemesnėje padėtyje laikantis šio intervalo ribų:

Tačiau gali būti priimtinas didžiausias 2 500 mm montavimo aukštis, kai dėl transporto priemonės formos, konstrukcijos, modelio ar eksploatacijos sąlygų negalima taikyti didžiausios 1 500 mm vertės arba, jei būtina, siekiant laikytis 6.21.4.1.2 ir 6.21.4.2.2 punktų reikalavimų arba taikyti horizontalų linijinį ženklinimo išdėstymą ar žemiausią (-ius) gabaritų ženklinimo elementą (-us).

Matomumo ženklinimą pritvirtinus didesniame nei 1 500 mm aukštyje, pranešimo blanke būtina pateikti tai pagrindžiančius argumentus.

6.21.4.3.2.   Gabaritų ženklinimo viršutinis (-iai) elementas (-ai):

kuo aukščiau, bet neviršijant 400 mm atstumo nuo transporto priemonės viršutinio krašto.

6.21.5.   Matomumas

Matomumo ženklinimas laikomas matomu, jei matoma bent 70 % pritvirtinto ženklinimo šviečiamojo paviršiaus, kai stebėtojas stovi bet kuriame toliau apibrėžtų stebėjimo plokštumų taške:

6.21.5.1.   galinio ir priekinio matomumo ženklinimo atveju (žr. 11 priedo 1a ir 1b paveikslus) stebėjimo plokštuma yra statmena išilginei transporto priemonės ašiai 25 m atstumu nuo transporto priemonės galo ir apribota:

6.21.5.2.   Šoninio matomumo ženklinimo atveju (žr. 11 priedo 2 paveikslą) stebėjimo plokštuma yra lygiagreti su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma 25 m atstumu nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto ir apribota:

6.21.6.   Orientavimas

6.21.6.1.   Šone:

kuo lygiagretesnis transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai ir suderintas su transporto priemonės formos, konstrukcijos, modelio ir veikimo reikalavimais; jeigu tai neįmanoma, jis turi būti kuo arčiau transporto priemonės išorės kontūro;

6.21.6.2.   gale ir priekyje:

kuo lygiagretesnis transporto priemonės skersinei plokštumai ir suderintas su transporto priemonės formos, konstrukcijos, modelio ir veikimo reikalavimais, jeigu tai neįmanoma, turi būti kuo arčiau transporto priemonės išorinės formos kontūro.

6.21.7.   Kiti reikalavimai

6.21.7.1.   Matomumo ženklinimas laikomas nenutrūkstamu, jei atstumas tarp gretimų elementų yra kuo mažesnis: neviršija 50 % trumpiausio gretimo elemento ilgio. Tačiau jei gamintojas gali tipo patvirtinimo institucijai įrodyti, kad neįmanoma laikytis 50 % dydžio, atstumas tarp gretimų elementų gali viršyti 50 % trumpiausio gretimo elemento, bet jis turi būti kuo mažesnis ir neviršyti 1 000 mm.

6.21.7.2.   Dalinio gabaritų ženklinimo atveju kiekvieną viršutinį kampą apibrėžia dvi viena kitos atžvilgiu 90° kampą sudarančios linijos, kiekviena iš jų yra bent 250 mm ilgio; jeigu tai neįmanoma, turi būti ženklinama kuo arčiau transporto priemonės išorės kontūro.

6.21.7.3.   Atstumas tarp transporto priemonės gale pritvirtinto matomumo ženklinimo ir kiekvieno privalomojo stabdymo žibinto turėtų būti didesnis kaip 200 mm.

6.21.7.4.   Kai įtaisomi galiniai ženklai, atitinkantys Taisyklės Nr. 70 01 serijos pakeitimus, jie gamintojo nuožiūra turi būti laikomi galinio matomumo ženklinimo dalimi, skaičiuojant matomumo ženklinimo ilgį ir jo atstumą nuo transporto priemonės šono.

6.21.7.5.   Transporto priemonėje matomumo ženklinimui skirtos vietos turi būti tokios, kad būtų galima pritaisyti bent 60 mm pločio ženklus.

6.22.   Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (AFS) (Taisyklė Nr. 123)

Jeigu toliau nenurodyta kitaip, šios taisyklės priekinių tolimosios šviesos žibintų reikalavimai (6.1 punktas) ir priekinių artimosios šviesos žibintų reikalavimai (6.2 punktas) taikomi susijusiai AFS daliai.

6.22.1.   Įrengimas

Neprivalomas variklinėse transporto priemonėse. Draudžiamas priekabose.

6.22.2.   Skaičius

Viena.

6.22.3.   Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.22.4.   Vieta

Prieš atliekant vėlesnes bandymo procedūras, AFS turi būti nustatyta į neutralią padėtį;

6.22.4.1.   Pločio ir aukščio atžvilgiu:

apšvietimo moduliai turi atitikti 6.22.4.1.1–6.22.4.1.4 punktuose nurodytos apšvietimo funkcijos arba režimo reikalavimus, kai jie vienu metu įjungiami tam, kad atliktų konkrečią apšvietimo funkciją arba veiktų nustatytu režimu pagal paraiškos pateikėjo aprašą.

Visi matmenys nurodo artimiausią tariamojo paviršiaus (-ių) kraštą, stebimą apšvietimo modulio (-ių) atskaitos ašies kryptimi.

6.22.4.1.1.   Du simetriškai įtaisyti apšvietimo moduliai įrengiami aukštyje, kuris atitinka susijusių 6.1.4. ir 6.2.4. punktų reikalavimus; „du simetriškai įtaisyti apšvietimo moduliai“ suprantami kaip du apšvietimo moduliai, po vieną kiekvienoje transporto priemonės pusėje, kurių padėtis tokia, kad jų tariamųjų paviršių (geometriniai) sunkio centrai yra vienodame aukštyje ir vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos – kiekvieno iš jų leistinasis nuokrypis ne didesnis kaip 50 mm; tačiau jų šviesą spinduliuojantys paviršiai, šviečiamieji paviršiai ir šviesos našumas gali skirtis.

6.22.4.1.2.   Papildomi apšvietimo moduliai, jei yra, kiekvienoje transporto priemonės pusėje įtaisomi ne didesniu kaip 140 mm (23) atstumu horizontalia kryptimi (pav. – E) ir 400 mm vertikalia kryptimi virš artimiausio apšvietimo modulio arba po juo (pav. – E);

6.22.4.1.3.   Nė vienas iš 6.22.4.1.2 punkte aprašytų papildomų apšvietimo modulių neturi būti įtaisytas virš žemės žemiau kaip 250 mm (pav. – F) arba aukščiau, nei nurodyta šios taisyklės 6.2.4.2 punkte (pav. – G);

6.22.4.1.4.   Papildomai pločio atžvilgiu:

kiekvienam artimosios šviesos apšvietimo režimui:

AFS apšvietimo modulių (nuo 1 iki 11) tariamieji paviršiai (pavyzdys)

Apšvietimo moduliai, vienu metu įjungiami tam tikru apšvietimo režimu:

Apšvietimo moduliai, kurie neįjungiami nurodytu apšvietimo režimu:

Horizontalieji matmenys mm:

Vertikalieji matmenys mm:

6.22.4.2.   Ilgio atžvilgiu:

visi AFS apšvietimo moduliai įtaisomi priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei spinduliuojama šviesa tiesiogiai arba netiesiogiai per netiesioginio matymo įtaisus ir (arba) kitus atspindinčius transporto priemonės paviršius nesukelia nepatogumo vairuotojui.

6.22.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Kiekvienoje transporto priemonės pusėje kiekvienos numatytos apšvietimo funkcijos ir režimo atveju:

bent vienas iš apšvietimo modulių, vienu metu įjungiamų tam, kad atliktų konkrečią apšvietimo funkciją arba veiktų nustatytu režimu pagal paraiškos pateikėjo aprašą, turi atitikti šios taisyklės 6.1.5 ir 6.2.5 punktuose nurodytus tam tikrų apšvietimo funkcijų geometrinio apžvelgiamumo kampus. Siekiant įvykdyti skirtingų kampų reikalavimus, galima naudoti atskirus apšvietimo modulius.

6.22.6.   Orientavimas

Į priekį.

Prieš tolesnes bandymo procedūras AFS turi būti nustatyta į neutralią būseną ir spinduliuoti pagrindinę artimąją šviesą.

6.22.6.1.   Vertikalusis orientavimas

6.22.6.2.   Priekinių žibintų reguliavimo įtaisas

6.22.6.2.1.   Kai būtina naudoti priekinių žibintų reguliavimo įtaisą, siekiant įvykdyti 6.22.6.1.2 punkto reikalavimus, jis turi būti automatinis.

6.22.6.2.2.   Jeigu šis įtaisas sugenda, artimosios šviesos spindulys neturi įgauti padėties, kurioje artimoji šviesa būtų silpnesnė nei prieš įtaisui sugendant.

6.22.6.3.   Horizontalusis orientavimas:

Ekrane projektuojamas kiekvieno apšvietimo modulio ribinės linijos alkūnės perlinkis, jei jis yra, turi sutapti su vertikalia linija, einančia per minėto apšvietimo modulio atskaitos ašį. Galimas 0,5 laipsnio leistinasis nuokrypis į eismo krypties pusę. Kiti apšvietimo moduliai reguliuojami pagal paraiškos pateikėjo specifikaciją, kaip nustatyta Taisyklės Nr. 123 10 priede.

6.22.6.4.   Matavimo tvarka

Pareguliavus pradinį šviesos pluošto orientavimo parametrą, artimosios šviesos vertikalusis pokrypis arba, kai taikoma, visų skirtingų apšvietimo modulių, kurie prisideda prie pagrindinės artimosios šviesos ribos (-ų) pagal 6.22.6.1.2.1 punktą, vertikalieji pokrypiai patikrinami visomis transporto priemonės apkrovos sąlygomis pagal šios taisyklės 6.2.6.3.1 ir 6.2.6.3.2 punktų specifikacijas.

6.22.7.   Elektros jungtys

6.22.7.1.   Tolimoji šviesa (jei numatyta AFS)

6.22.7.1.1.   Tolimosios šviesos apšvietimo moduliai gali būti įjungiami arba vienu metu, arba poromis. Perjungiant iš artimosios šviesos į tolimąją šviesą, turi būti įjungiama bent viena tolimosios šviesos apšvietimo modulių pora. Perjungiant iš tolimosios šviesos į artimąją šviesą, visi tolimosios šviesos apšvietimo moduliai išjungiami vienu metu.

6.22.7.1.2.   Tolimoji šviesa pagal projektą gali būti adaptyvioji, jeigu laikomasi 6.22.9.3 punkto nuostatų, o valdymo signalus siunčia jutiklių sistema, galinti aptikti toliau nurodytus įeities signalus ir į juos reaguoti:

Jutikliai gali atlikti papildomų funkcijų, kurios pagerintų veikimą.

Šiame punkte „transporto priemonės“ – tai L, M, N, O ir T kategorijų transporto priemonės (įskaitant dviračius), kuriose įtaisyti ir ĮJUNGTI šviesogrąžiai atšvaitai, apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai.

6.22.7.1.3.   Visada turi būti įmanoma rankiniu būdu ĮJUNGTI ir IŠJUNGTI tolimosios šviesos priekinius žibintus (adaptyviuosius arba neadaptyviuosius) ir rankiniu būdu IŠJUNGTI automatinį valdymą.

Be to, tolimosios šviesos priekiniai žibintai ir jų automatinis valdymas IŠJUNGIAMI paprastu ir tiesioginį poveikį turinčiu rankiniu veiksmu; neleidžiama naudoti antro lygio meniu.

6.22.7.1.4.   Artimoji šviesa gali likti ĮJUNGTA tuo pačiu metu, kai yra įjungta tolimoji šviesa.

6.22.7.1.5.   Įtaisius keturis paslepiamuosius apšvietimo modulius ir nustačius padėtį, kurioje jie būna pakelti, neturi tuo pačiu metu įsijungti bet kokie kiti papildomai įtaisyti priekiniai žibintai, jeigu jų paskirtis – dienos metu pateikti trūkinėjančius, trumpų intervalų šviesos signalus (žr. 5.12 punktą).

6.22.7.2.   Artimosios šviesos apšvietimas

6.22.7.3.   Artimąją šviesą galima ĮJUNGTI ir IŠJUNGTI automatiškai, bet reikia laikytis šios taisyklės 5.12 punkto „Elektros jungtis“ reikalavimų.

6.22.7.4.   Automatinis AFS veikimas

Nurodytų AFS apšvietimo funkcijų klasių ir jų režimų pakeitimai turi būti atliekami automatiškai ir neturi sukelti nepatogumo vairuotojui ir kitiems eismo dalyviams, neblaškyti jų dėmesio ir jų neakinti.

Toliau nurodytos sąlygos taikomos įjungiant artimosios šviesos ir, jeigu taikoma, tolimosios šviesos klasių režimus ir (arba) adaptuojant tolimąją šviesą.

6.22.7.4.1.   Artimosios šviesos C klasės režimas (-ai) įjungiamas, jeigu neįjungtas joks kitos artimosios šviesos klasės režimas.

6.22.7.4.2.   Artimosios šviesos V klasės režimas (-ai) neturi veikti, jei automatiškai nenustatoma, kad atsiranda viena arba daugiau iš šių sąlygų (taikomas V signalas):

6.22.7.4.3.   Artimosios šviesos E klasės režimas (-ai) neturi veikti, jei transporto priemonės greitis yra ne didesnis kaip 60 km/h ir automatiškai nenustatoma, kad atsiranda viena arba daugiau iš toliau nurodytų sąlygų:

Duomenų rinkinys E1: transporto priemonės greitis didesnis kaip 100 km/h (taikomas E1 signalas).

Duomenų rinkinys E2: transporto priemonės greitis didesnis kaip 90 km/h (taikomas E2 signalas).

Duomenų rinkinys E3: transporto priemonės greitis didesnis kaip 80 km/h (taikomas E1 signalas).

6.22.7.4.4.   Artimosios šviesos W klasės režimas (-ai) neturi veikti, jei NEIŠJUNGTI priekiniai rūko žibintai, jei yra, ir automatiškai nenustatoma, kad atsiranda viena arba daugiau iš šių sąlygų (taikomas W signalas):

6.22.7.4.5.   C, V, E arba W klasės artimosios šviesos režimas neturi būti keičiamas į nurodytos klasės posūkio režimą (T signalas taikomas kartu su minėtos artimosios šviesos klasės signalu pagal 6.22.7.4.1–6.22.7.4.4 punktus), jei įvertinta bent viena iš šių charakteristikų (arba lygiaverčiai rodmenys):

Be to, taikomos šios nuostatos:

6.22.7.5.   Vairuotojas visada turi galėti nustatyti AFS į neutralią padėtį ir vėl nustatyti automatinį veikimą.

6.22.8.   Signalinis įtaisas

6.22.9.   Kiti reikalavimai

6.22.9.1.   AFS leidžiama naudoti tik tada, kai pagal Taisyklę Nr. 45 (26) įtaisytas priekinių žibintų valymo įtaisas (-ai) bent su tais apšvietimo moduliais, kurie nurodyti pranešimo formos, atitinkančios Taisyklės Nr. 123 1 priedo pavyzdį, 9.3 punkte, ir jei šių modulių šviesos šaltinių etaloninis šviesos srautas didesnis kaip 2 000 liumenų vienoje pusėje ir prisideda prie C klasės (pagrindinės) artimosios šviesos.

6.22.9.2.   AFS automatinio veikimo reikalavimų atitikties patikra

6.22.9.2.1.   Paraiškos pateikėjas trumpu aprašu arba kitomis tipo patvirtinimo institucijai priimtinomis priemonėmis turi įrodyti, kad:

6.22.9.2.2.   Norint patikrinti, ar pagal 6.22.7.4 punktą AFS automatinis artimosios šviesos veikimas nesukelia nepatogumo, technikos tarnyba atlieka bandomąjį važiavimą, kurį, remiantis paraiškos pateikėjo aprašu, sudaro sistemos valdymui svarbios situacijos; pranešama, ar visi režimai įjungiami, veikia ir išjungiami pagal paraiškos pateikėjo aprašą; turi būti pareikštas prieštaravimas, jeigu esama akivaizdžių gedimų (pvz., pernelyg didelis kampinis judėjimas arba mirksėjimas).

6.22.9.2.3.   Paraiškos pateikėjas bendrą automatinio valdymo veikimą pagrindžia dokumentais arba kitomis priemonėmis, kurias pripažįsta tipo patvirtinimo institucija. Be to, gamintojas pateikia dokumentų rinkinį, kuriame būtų informuojama apie sistemos „saugos koncepcijos“ sukūrimą. „Saugos koncepcija“ – apibūdinimas priemonių, kurios yra įrengtos sistemoje, pvz., elektroniniuose blokuose, ir kuriomis siekiama užtikrinti sistemos vientisumą ir saugų veikimą net ir įvykus mechaniniam arba elektros gedimui, kuris vairuotojui arba iš priekio artėjančioms ir iš paskos važiuojančių transporto priemonių vairuotojams gali sukelti nepatogumų, blaškyti jų dėmesį arba akinti. Šiame apibūdinime taip pat turi būti paprastai paaiškinamos visos sistemos valdymo funkcijos ir metodai, naudojami nustatytiems tikslams pasiekti, bei nurodytas (-i) valdymui reikalingas (-i) mechanizmas (-ai).

Turi būti pateikiamas visų įvesties ir jutikliais nustatytų kintamųjų sąrašas ir apibrėžiama jų veikimo sritis. Atsarginė galimybė pereiti prie įprastinės (C klasės) artimosios šviesos funkcijos turi būti saugumo koncepcijos dalis.

Paaiškinamos gamintojo nustatytos sistemos funkcijos ir saugos samprata. Informacija dokumentuose turi būti išdėstyta glaustai, tačiau juose turi būti pateikta įrodymų, kad projektuojant ir kuriant sistemą remtasi visų susijusių sistemos sričių ekspertinėmis žiniomis.

Dėl reguliarių techninių patikrų dokumentuose turi būti aprašyta, kaip galima patikrinti dabartinę sistemos veikimo būseną.

Atliekant patikrinimą tipo patvirtinimo tikslais šie dokumentai naudojami kaip pagrindinė informacinė medžiaga.

6.22.9.2.4.   Siekdama patikrinti, ar tolimosios šviesos adaptacija nei vairuotojui, nei iš priekio artėjančių ir iš paskos važiuojančių transporto priemonių vairuotojams nesukelia nepatogumo, neblaško jų dėmesio ir neakina, technikos tarnyba atlieka bandomąjį važiavimą pagal 12 priedo 2 dalį. Tai gali būti bet kokia situacija, susijusi su sistemos valdymu, kuris grindžiamas paraiškos pateikėjo aprašu. Tolimosios šviesos adaptacijos veikimas pagrindžiamas dokumentais ir tikrinamas pagal paraiškos pateikėjo aprašymą. Turi būti pareikštas prieštaravimas, jeigu esama akivaizdžių gedimų (pvz., pernelyg didelis kampinis judėjimas arba mirksėjimas).

6.22.9.3.   Tolimosios šviesos adaptacija

6.22.9.3.1.   Jutiklių sistema, naudojama tolimosios šviesos adaptacijai valdyti, kaip aprašyta 6.1.7.1 punkte, turi atitikti šiuos reikalavimus:

6.22.9.4.   Bendras didžiausias apšvietimo modulių, kuriuos galima įjungti vienu metu, siekiant įjungti tolimąją šviesą arba jos režimus, jei yra, ryškumas turi būti ne didesnis kaip 430 000 cd; tai atitinka atskaitos vertę 100.

Šis didžiausias ryškumas pasiekiamas sudedant atskiras atskaitos žymas, nurodytas ant kelių montavimo modulių, kurie vienu metu naudojami tolimajai šviesai išgauti.

6.22.9.5.   Naudotojo vadove turi būti išsamiai paaiškintos priemonės pagal Taisyklės Nr. 123 5.8 punkto nuostatas, leidžiančios transporto priemonę laikinai naudoti teritorijoje, kurioje eismas vyksta kita puse, palyginti su ta, dėl kurios siekiama patvirtinimo.

6.23.   Avarinio stabdymo signalas

6.23.1.   Įrengimas

Neprivalomas

Avarinio stabdymo signalas perduodamas vienu metu veikiant visiems stabdymo ir posūkio rodiklio žibintams, įtaisytiems pagal 6.23.7 punkto nuostatas.

6.23.2.   Skaičius

Kaip nurodyta 6.5.2 arba 6.7.2 punkte.

6.23.3.   Išdėstymas

Kaip nurodyta 6.5.3 arba 6.7.3 punkte.

6.23.4.   Vieta

Kaip nurodyta 6.5.4 arba 6.7.4 punkte.

6.23.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Kaip nurodyta 6.5.5 arba 6.7.5 punkte.

6.23.6.   Orientavimas

Kaip nurodyta 6.5.6 arba 6.7.6 punkte.

6.23.7.   Elektros jungtys

6.23.7.1.   Visi avarinio stabdymo signalo žibintai turi sinchroniškai mirksėti 4,0 ± 1,0 Hz dažniu.

6.23.7.1.1.   Tačiau jeigu kuriuose nors galiniuose transporto priemonės avarinio stabdymo žibintuose naudojami kaitinamieji šviesos šaltiniai, dažnis turi būti 4,0 + 0,0/-1,0 Hz.

6.23.7.2.   Avarinio stabdymo signalas turi veikti atskirai nuo kitų žibintų.

6.23.7.3.   Avarinio stabdymo signalas įjungiamas ir išjungiamas automatiškai.

6.23.7.3.1.   Avarinio stabdymo signalas įjungiamas tik tada, kai transporto priemonės greitis didesnis kaip 50 km/h ir stabdymo sistema pateikia avarinio stabdymo loginį signalą, apibrėžtą taisyklėse Nr. 13 ir Nr. 13-H.

6.23.7.3.2.   Avarinio stabdymo signalas automatiškai išjungiamas, jei taisyklėse Nr. 13 ir Nr. 13-H apibrėžtas avarinio stabdymo logikos signalas daugiau nėra pateikiamas arba jei įjungiamas įspėjamasis pavojaus signalas.

6.23.8.   Signalinis įtaisas

Neprivalomas

6.23.9.   Kiti reikalavimai

6.23.9.1.   Išskyrus 6.23.9.2 punkto nuostatas, jei variklinė transporto priemonė yra pritaikyta vilkti priekabą, variklinėje transporto priemonėje taip pat turi būti avarinio stabdymo signalo valdiklis, skirtas valdyti priekabos avarinio stabdymo signalą.

Kai variklinė transporto priemonė yra elektriniu būdu sujungta su priekaba, junginio avarinio stabdymo signalo veikimo dažnis turi būti ne didesnis, nei nurodyta 6.23.7.1.1 punkte. Tačiau jei variklinė transporto priemonė gali nustatyti, kad kaitinamieji šviesos šaltiniai priekaboje nenaudojami avarinio stabdymo signalui, dažnis gali būti toks, kaip nurodyta 6.23.7.1 punkte.

6.23.9.2.   Jei variklinė transporto priemonė pritaikyta vilkti priekabą su nenutrūkstamo arba pusiau nenutrūkstamo tipo darbinių stabdžių sistema, kaip nustatyta Taisyklėje Nr. 13, būtina užtikrinti, kad per elektros jungtį priekabos stabdymo žibintams būtų nuolat tiekiama energija, kai naudojami darbiniai stabdžiai.

Kiekvienos tokios priekabos avarinio stabdymo signalas gali veikti atskirai nuo vilkiko, ir nereikalaujama, kad veiktų tokiu pačiu dažniu kaip vilkiko signalas arba sinchroniškai.

6.24.   Papildomas išorinis žibintas

6.24.1.   Įrengimas

Neprivalomas variklinėse transporto priemonėse.

6.24.2.   Skaičius

Tačiau leidžiami keli papildomi išoriniai žibintai, skirti laipteliams ir (arba) durų rankenoms apšviesti. Kiekvieną durų rankeną arba laiptelį turi apšviesti ne daugiau kaip vienas žibintas.

6.24.3.   Išdėstymas

Specialių reikalavimų nėra, bet taikomi 6.24.9.3 punkto reikalavimai.

6.24.4.   Vieta

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.24.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.24.6.   Orientavimas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.24.7.   Elektros jungtys

Nėra specialių reikalavimų.

6.24.8.   Signalinis įtaisas

Nėra specialių reikalavimų.

6.24.9.   Kiti reikalavimai

6.24.9.1.   Papildomas išorinis žibintas įjungiamas, kai transporto priemonė stovi ir tenkinama viena arba kelios iš toliau nurodytų sąlygų:

5.10 punkto nuostatų turi būti laikomasi visada, kad ir kokia būtų nustatyta naudojimo padėtis.

6.24.9.2.   Papildomų žibintų funkcijai atlikti gali būti aktyvuoti baltą spalvą spinduliuojantys patvirtinti žibintai, išskyrus tolimosios šviesos priekinius žibintus, dieninius žibintus ir atbulinės eigos žibintus. Jie taip gali būti aktyvuoti kartu su papildomais išoriniais žibintais, ir negali būti taikomos 5.11 ir 5.12 punktuose nustatytos sąlygos.

6.24.9.3.   Techninė tarnyba tipo patvirtinimo institucijai priimtinu būdu atlieka vizualųjį bandymą siekdama patikrinti, ar joks papildomų išorinių žibintų tariamasis paviršius nėra tiesiogiai matomas, kai stebėtojas žiūri judėdamas palei ribas, apibrėžiančias sritį skersinėje plokštumoje 10 m atstumu nuo transporto priemonės priekio, skersinėje plokštumoje 10 m atstumu nuo transporto priemonės galo ir dviejose išilginėse plokštumose 10 m atstumu nuo kiekvienos transporto priemonės pusės; šios keturios plokštumos tęsiasi nuo 1 iki 3 m virš žemės ir statmenai žemei, kaip parodyta 14 priede.

Paraiškos pateikėjo prašymu ir gavus techninės tarnybos sutikimą, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio reikalavimo, galima naudoti brėžinį arba modeliavimą.

6.25.   Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas

6.25.1.   Įrengimas

Neprivalomas

Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas perduodamas vienu metu veikiant visiems posūkio rodiklio žibintams, įtaisytiems pagal 6.25.7 punkto nuostatas.

6.25.2.   Skaičius

Kaip nurodyta 6.5.2 punkte.

6.25.3.   Išdėstymas

Kaip nurodyta 6.5.3 punkte.

6.25.4.   Vieta

Kaip nurodyta 6.5.4 punkte.

6.25.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Kaip nurodyta 6.5.5 punkte.

6.25.6.   Orientavimas

Kaip nurodyta 6.5.6 punkte.

6.25.7.   Elektros jungtys. Paraiškos pateikėjas įrodo atitiktį šiems reikalavimams naudodamas modeliavimą ar kitą patvirtinimo metodą, kurį pripažįsta už tipo patvirtinimą atsakinga technikos tarnyba.

6.25.7.1.   Visi įspėjimo apie galinį susidūrimą signalo žibintai turi sinchroniškai mirksėti 4,0 +/– 1,0 Hz dažniu.

6.25.7.1.1.   Tačiau jeigu kuriuose nors įspėjimo apie galinį susidūrimą signalo žibintuose naudojami kaitinamieji šviesos šaltiniai, dažnis turi būti 4,0 + 0,0/–1,0 Hz.

6.25.7.2.   Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas turi veikti atskirai nuo kitų žibintų.

6.25.7.3.   Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas įjungiamas ir išjungiamas automatiškai.

6.25.7.4.   Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas neįjungiamas, jeigu įjungtas posūkio rodiklio žibintas, įspėjamasis pavojaus signalas arba avarinio stabdymo signalas.

6.25.7.5.   Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas gali būti įjungiamas tik esant šioms sąlygoms:

Vr (santykinis greitis)– skirtumas tarp transporto priemonės su įspėjimo apie galinį susidūrimą signalu greičio ir gretimos transporto priemonės toje pačioje eismo juostoje greičio.

TTC (laikas iki susidūrimo)– apskaičiuotas laikas iki transporto priemonės, kurioje įsijungia įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas, ir gretimos transporto priemonės susidūrimo, laikant, kad santykinis greitis apskaičiavimo metu lieka pastovus.

6.25.7.6.   Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalo įjungimo laikas neturi būti ilgesnis nei 3 sekundės.

6.25.8.   Signalinis įtaisas

Neprivalomas

6.26.   Manevravimo žibintai (Taisyklė Nr. 23)

6.26.1.   Įrengimas

Neprivalomas variklinėse transporto priemonėse.

6.26.2.   Skaičius

Vienas arba du (po vieną kiekvienoje pusėje)

6.26.3.   Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta, bet taikomi 6.26.9 punkto reikalavimai.

6.26.4.   Vieta

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.26.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.26.6.   Orientavimas

Žemyn, tačiau taikomi 6.26.9 punkto reikalavimai.

6.26.7.   Elektros jungtys

Manevravimo žibintai turi būti prijungti taip, kad jų nebūtų galima įjungti, jei tuo pačiu metu NĖRA ĮJUNGTI tolimosios šviesos žibintai arba artimosios šviesos žibintai.

Manevravimo žibintas (-ai) įjungiamas (-i) automatiškai, kai manevrai atliekami lėtai važiuojant iki 10 km/h greičiu, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

Manevravimo žibintai turi būti automatiškai išjungiami, jeigu transporto priemonės priekinės eigos greitis didesnis kaip 10 km/h, ir turi likti išjungti, kol vėl imamos tenkinti įjungimo sąlygos.

6.26.8.   Signalinis įtaisas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.26.9.   Kiti reikalavimai

6.26.9.1.   Techninė tarnyba tipo patvirtinimo institucijai priimtinu būdu atlieka vizualųjį bandymą siekdama patikrinti, ar joks šių žibintų tariamasis paviršius nėra tiesiogiai matomas, jei stebėtojas žiūri judėdamas palei ribas, apibrėžiančias sritį skersinėje plokštumoje 10 m atstumu nuo transporto priemonės priekio, skersinėje plokštumoje 10 m atstumu nuo transporto priemonės galo, ir dviejose išilginėse plokštumose 10 m atstumu nuo kiekvienos transporto priemonės pusės; šios keturios plokštumos tęsiasi nuo 1 m iki 3 m virš žemės ir lygiagrečiai su žeme, kaip parodyta 14 priede.

6.26.9.2.   Paraiškos pateikėjo prašymu ir gavus techninės tarnybos sutikimą, siekiant patikrinti, ar laikomasi 6.26.9.1 punkto reikalavimo, galima naudoti brėžinį arba modeliavimą, arba reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu įrengimo sąlygos atitinka Taisyklės Nr. 23 6.2.3 punktą, kaip nurodyta 1 priedo 9 dalies pranešime.

7.   TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO ARBA JO APŠVIETIMO IR ŠVIESOS SIGNALINIŲ ĮTAISŲ PATVIRTINIMO PAKEITIMAS IR PATVIRTINTO TIPO IŠPLĖTIMAS

7.1.   Apie kiekvieną transporto priemonės tipo, apšvietimo ar šviesos signalinių įtaisų arba 3.2.2 punkte išvardytų įtaisų įrengimo pakeitimą panešama to transporto priemonės tipo patvirtinimą suteikusiai tipo patvirtinimo institucijai. Tada institucija gali:

7.2.   Apie patvirtinto tipo išplėtimą arba tipo nepatvirtinimą, nurodant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims pranešama 4.3 punkte aprašyta tvarka.

7.3.   Patvirtintą tipą išplečianti tipo patvirtinimo institucija suteikia išplėtimo serijos numerį ir praneša apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

8.   GAMYBOS ATITIKTIS

Gamybos atitikties kontrolės procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev. 2); turi būti laikomasi šių reikalavimų:

9.   SANKCIJOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

9.1.   Pagal šią taisyklę transporto priemonių tipui suteiktas patvirtinimas gali būti panaikintas, jei nesilaikoma reikalavimų arba jei patvirtinimo ženklą turinti transporto priemonė neatitinka patvirtinto tipo.

9.2.   Jeigu šią taisyklę taikanti Susitarimo šalis panaikina savo anksčiau suteiktą patvirtinimą, ji apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims nedelsdama praneša naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

10.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jei patvirtinimo turėtojas visiškai nutraukia pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemonių gamybą, jis apie tai informuoja tipą patvirtinusią instituciją. Tokį pranešimą gavusi institucija apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

11.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR TIPO PATVIRTINIMO INSTITUCIJŲ PAVADINIMAI BEI ADRESAI

Šią taisyklę taikančios 1958 m. Susitarimo šalys Jungtinių Tautų sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų, kurioms siunčiami kitose šalyse išduodamo patvirtinimo ar patvirtinto tipo išplėtimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimo formos, pavadinimus ir adresus.

12.   PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

12.1   Bendroji informacija

12.1.1.   Nuo naujausios serijos pakeitimų įsigaliojimo oficialios datos jokia šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti patvirtinimo pagal šią taisyklę su naujausios serijos pakeitimais.

12.1.2.   Nuo naujausios serijos pakeitimų įsigaliojimo oficialios datos jokia šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti transporto priemonės, kurios tipas patvirtintas pagal šią taisyklę su naujausios serijos pakeitimais, nacionalinio arba regioninio tipo patvirtinimo.

12.1.3.   Nuo naujausios serijos pakeitimų oficialios įsigaliojimo datos iki jų privalomo taikymo naujiems tipo patvirtinimams šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys toliau suteikia patvirtinimus transporto priemonių tipams, kurie atitinka šios taisyklės reikalavimus su visais taikomais ankstesnių serijų pakeitimais.

12.1.4.   Esami patvirtinimai, suteikti pagal ši taisyklę prieš naujausios serijos pakeitimų privalomo taikymo datą, toliau galioja neribotą laiką, o šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys toliau juos pripažįsta ir negali atsisakyti suteikti patvirtinto tipo išplėtimų (išskyrus 12.1.6 punkte nurodytus atvejus).

12.1.5.   Kai pagal bet kurios ankstesnės serijos pakeitimus patvirtintas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus su naujausios serijos pakeitimais, patvirtinimą suteikusi susitariančioji šalis praneša apie tai šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims.

12.1.6.   Nepaisant 12.1.4 punkto nuostatų, susitariančiosios šalys, kurios šią taisyklę pradeda taikyti po naujausios pakeitimų serijos įsigaliojimo datos, nėra įpareigotos pripažinti patvirtinimų, kurie buvo suteikti pagal šios taisyklės kurios nors ankstesnės serijos pakeitimus.

12.1.7.   Kol Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui nepranešama kitaip, Japonija paskelbia, kad apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimo M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse atveju ji bus saistoma tik Susitarimo, prie kurio pridedama ši taisyklė, įpareigojimų.

12.2.   Pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos 03 serijos pakeitimams

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys:

12.3.   Pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos 04 serijos pakeitimams

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys:

12.3.1.   Nepaisant pirmiau nurodytų pereinamojo laikotarpio nuostatų, susitariančiosios šalys, kurios Taisyklę Nr. 112 pradeda taikyti po 2008 m. rugpjūčio 7 d. (šios taisyklės 04 serijos pakeitimų įsigaliojimo data), nėra įpareigotos pripažinti patvirtinimų, jeigu tvirtintinas transporto priemonės tipas neatitinka reikalavimų, nustatytų šios taisyklės su 04 serijos pakeitimais 6.1.2 ir 6.2.2 punktuose, atsižvelgiant į Taisyklę Nr. 112.

12.4.   Pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos 05 serijos pakeitimams.

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys:

12.5.   Pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos 06 serijos pakeitimams.

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys:

nuo 2017 m. lapkričio 18 d. (praėjus 60 mėnesių nuo įsigaliojimo datos) suteikia patvirtinimus tik jei tvirtintinas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės su 06 serijos pakeitimais reikalavimus.

(1)  Kaip apibrėžta Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3). dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.3, para. 2, www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html.

(2)  Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo įtaisų ir 5 ir 6 kategorijos posūkio rodiklių žibintų atveju, naudojamas „šviesą spinduliuojantis paviršius“.

(3)  Pavyzdžiai, kuriais remiantis galima priimti sprendimą dėl žibintų sujungimo tarpusavyje, pateikiami 3 priedo 7 dalyje.

(4)  CIE Publication 15.2, 1986, Colorimetry, the CIE 1931 standard colorimetric observer.

(5)  CIE Publication 15.2, 1986, Colorimetry, the CIE 1931 standard colorimetric observer.

(6)  CIE Publication 15.2, 1986, Colorimetry, the CIE 1931 standard colorimetric observer.

(7)  CIE Publication 15.2, 1986, Colorimetry, the CIE 1931 standard colorimetric observer.

(8)  CIE Publication 15.2, 1986, Colorimetry, the CIE 1931 standard colorimetric observer.

(9)  CIE Publication 15.2, 1986, Colorimetry, the CIE 1931 standard colorimetric observer.

(10)  Skiriamieji 1958 m. Susitarimo šalių numeriai yra nurodyti Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 3 priede, dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev. 3, www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html.

(11)  Tai netaikytina susijusiems objektams, kurie gali būti pritvirtinti prie priekinio žibinto išorės.

(12)  Žibinto spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių koordinačių matavimo nuostatos nėra įtrauktos į šią taisyklę.

(13)  Taip pat žinomas kaip baltos spalvos arba bespalvis šviesogrąžis atšvaitas.

(14)  Nė viena šios taisyklės nuostata nekliudo šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims savo teritorijose ant galinių dalių naudoti baltos spalvos matomumo ženklinimo.

(15)  Kaip apibrėžta Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3). dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.3, para. 2, www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html.

(16)  Susitariančiosios šalys pagal atitinkamas taisykles gali vis dar drausti naudoti mechanines valymo sistemas, kai naudojami priekiniai žibintai su plastikiniais sklaidytuvais, paženklintais raidėmis „PL“.

(17)  Kaip apibrėžta Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3). dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.3, para. 2, www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html.

(18)  Šios nuostatos neatitinkantys nauji transporto priemonių tipai gali būti toliau tvirtinami, kol nuo 03 serijos pakeitimų 4 papildymo įsigaliojimo nepraeis 18 mėnesių.

(19)  Šios nuostatos neatitinkantys nauji transporto priemonių tipai gali būti toliau tvirtinami, kol nuo 03 serijos pakeitimų 4 papildymo įsigaliojimo nepraeis 18 mėnesių.

(20)  Šios nuostatos neatitinkantys nauji transporto priemonių tipai gali būti toliau tvirtinami, kol nuo 03 serijos pakeitimų 4 papildymo įsigaliojimo nepraeis 18 mėnesių.

(21)  Taisyklės Nr. 87 netaikančios susitariančiosios šalys, remdamosi nacionalinėmis taisyklėmis, gali uždrausti naudoti dieninį žibintą (kaip nustatyta 5.22 punkte).

(22)  Šios nuostatos neatitinkantys nauji transporto priemonių tipai gali būti toliau tvirtinami, kol nuo 03 serijos pakeitimų 4 papildymo įsigaliojimo nepraeis 18 mėnesių.

(23)  Papildomų dviejų simetriškai įtaisytų apšvietimo modulių atveju horizontalusis atstumas gali būti 200 mm (pav. – C).

(24)  Eismo kryptys atskirtos kelio konstrukcijomis arba nurodomas tam tikras atstumas iki priešingos krypties eismo. Tai sumažina pernelyg didelį priešinga kryptimi važiuojančių transporto priemonių sukeliamą akinimą.

(25)  Ši nuostata netaikoma artimajai šviesai, kai posūkių apšvietimas sukuriamas darant posūkį į dešinę, kai eismas vyksta dešiniąja puse (darant posūkį į kairę, kai eismas vyksta kairiąja puse).

(26)  Susitariančiosios šalys pagal atitinkamas taisykles gali vis dar drausti naudoti mechanines valymo sistemas, kai naudojami priekiniai žibintai su plastikiniais sklaidytuvais, paženklintais raidėmis PL.

(27)  Sekretoriato pastaba: 6.21.4.1.3 punktą žr. 03 serijos pakeitimų tekste, kuris pateiktas dokumente E/ECE/324/Rev.1/Add.47/Rev.6 – E/ECE/TRANS/505/Rev.1/Add.47/Rev.6.

7 PRIEDAS

ARTIMOSIOS ŠVIESOS ŽIBINTŲ RIBINĖS LINIJOS POKRYPIO ŽEMYN, NURODYTO ŠIOS TAISYKLĖS 6.2.6.1.1 PUNKTE, IR PRIEKINIŲ RŪKO ŽIBINTŲ RIBINĖS LINIJOS POKRYPIO ŽEMYN, NURODYTO 6.3.6.1.2 PUNKTE, ŽYMĖJIMAS

1 pavyzdys

Simbolio ir rašmenų dydį gamintojui leidžiama nustatyti savo nuožiūra.

2 pavyzdys

Simbolio ir rašmenų dydį gamintojui leidžiama nustatyti savo nuožiūra.

8 PRIEDAS

PRIEKINIŲ ŽIBINTŲ REGULIAVIMO ĮTAISŲ VALDIKLIAI, NURODYTI ŠIOS TAISYKLĖS 6.2.6.2.2 PUNKTE

1.   SPECIFIKACIJA

1.1.   Artimosios šviesos pluoštas žemyn visada pakreipiamas vienu iš šių būdų:

a)	pastumiant valdiklį žemyn arba į kairę;

b)	pasukant valdiklį prieš laikrodžio rodyklę;

c)	nuspaudžiant mygtuką (svirtelę).

Jei šviesos pluoštui reguliuoti naudojama keletas mygtukų, mygtukas, kuriuo nustatomas didžiausias pokrypis žemyn, įrengiamas į kairę arba žemiau kito artimosios šviesos reguliavimo mygtuko (-ų).

Sukamasis valdiklis, kurio ašis yra horizontali arba kurio matoma tik briauna, turi būti valdomas pagal a arba c punktuose nurodytus principus.

1.1.1.   Ant šio valdiklio turi būti simboliai, aiškiai rodantys judesius, atitinkančius artimosios šviesos pokrypį žemyn ir aukštyn.

1.2.   Padėtis „0“ atitinka pradinį pokrypį pagal šios taisyklės 6.2.6.1.1 punktą.

1.3.   Padėtis „0“, kuri pagal šios taisyklės 6.2.6.2.2 punktą turi būti „sustabdymo padėtis“, nebūtinai turi būti skalės pabaigoje.

1.4.   Ant valdiklio naudojami ženklai turi būti paaiškinti naudotojo vadove.

1.5.   Tik tokie simboliai gali būti naudojami valdikliams nurodyti:

Gali būti naudojami ne keturių, bet penkių linijų simboliai

1 pavyzdys

2 pavyzdys

3 pavyzdys