1 PRIEDAS

Tekstas paveikslėlio

Tekstas paveikslėlio

2 PRIEDAS

 

3 PRIEDAS

LAISVOJO RIEDĖJIMO METODAS PADANGŲ RIEDĖJIMO TRIUKŠMUI MATUOTI

Įvadas

Pateiktas metodas apima matuoklių specifikacijas, matavimo sąlygas ir matavimo metodą padangų komplekto, sumontuoto tam tikra kelio danga riedančioje bandomojoje transporto priemonėje, triukšmo lygiui nustatyti. Didžiausias riedančios bandomosios transporto priemonės triukšmo lygis uri būti nustatytas naudojant nuotolinius lauko mikrofonus; etaloninį greitį atitinkantis galutinis rezultatas apskaičiuojamas taikant tiesinės regresijos analizę. Šiems bandymų rezultatams įtakos negali daryti padangos riedėjimo triukšmas, išmatuotas, kai varoma transporto priemonė greitėja arba stabdoma lėtėja.

1.   MATAVIMO PRIETAISAI

1.1.   Garso matavimai

Triukšmamatis arba lygiavertė matavimo sistema, įskaitant gamintojo rekomenduojamą skydą, turi atitikti 1 tipo prietaisų reikalavimus pagal standartą IEC 60651:1979/A1:1993 (antrasis leidimas) arba griežtesnius reikalavimus.

Matuojant naudojama A dažninį ir F laikinį svertinius vertinimus.

Jeigu naudojama sistema, apimanti periodišką garso lygio kontrolę, atliekant A svertinį vertinimą, rodmuo turėtų būti nustatomas ne ilgesniais kaip 30 ms intervalais.

1.1.1.   Kalibravimas

Prieš kiekvieną matavimą ir pabaigus matuoti visa matavimo sistema tikrinama bent 1 tikslumo klasės reikalavimus pagal standartą IEC 60942:1988 atitinkančiu garso kalibratoriumi. Be jokio papildomo reguliavimo paeiliui atlikus dvi patikras nustatytų rodmenų skirtumas turi būti ne didesnis kaip 0,5 dB. Jeigu ši vertė viršijama, turi būti atmesti po nustatytus reikalavimus atitinkančios ankstesnės patikros užregistruoti matavimo duomenys.

1.1.2.   Atitiktis reikalavimams

Patikrą, ar garso kalibravimo įtaisas atitinka standarto IEC 60942:1988 reikalavimus, kartą per metus atlieka laboratorija, kuriai suteikti įgaliojimai atlikti kalibravimą pagal tam tikrus standartus, o ar prietaisų sistema atitinka standarto IEC 60651:1979/A1:1993 (antrasis leidimas) reikalavimus, ši laboratorija tikrina bent kartą per dvejus metus.

1.1.3.   Mikrofono įrengimas

Mikrofonas įrengiamas 7,5 ± 0,05 m atstumu nuo kelio atskaitos linijos CC′ (1 pav.) ir 1,2 ± 0,02 m atstumu virš žemės paviršiaus. Jo didžiausio jautrio ašis turi būti horizontali ir statmena transporto priemonės važiavimo keliui (CC′ linija).

1.2.   Greičio matavimai

Transporto priemonės greitis, kai priekinis jos galas atsiduria ties PP linija, matuojamas prietaisais, kurių tikslumas ±1 km/h arba didesnis (1 pav.).

1.3.   Temperatūros matavimai

Privaloma matuoti oro bei bandymų vietos dangos temperatūrą.

Temperatūros matuoklių paklaida neturi viršyti ±1°C.

1.3.1.   Oro temperatūra

Temperatūros jutiklis turi būti pastatytas atviroje vietoje greta mikrofono taip, kad ji veiktų oro srautas, tačiau neapšviestų tiesioginiai saulės spinduliai. Mikrofoną nuo saulės galima uždengti bet kokia uždanga arba panašiu įtaisu. Kad oro srautus mažame aukštyje kuo mažiau veiktų šiluminis bandymų vietos dangos spinduliavimas, jutiklis turėtų būti įrengtas 1,2 ± 0,1 m aukštyje virš bandymų vietos dangos lygio.

1.3.2.   Bandymų vietos dangos temperatūra

Temperatūros jutiklis turi būti įrengtas vietoje, kurioje išmatuota temperatūra atitiktų tipinę išmatuotąją transporto priemonės ratų riedėjimo kelyje temperatūrą ir kurioje jis nekliudytų matuoti triukšmo.

Jei naudojamas kontaktinį temperatūros jutiklį turintis prietaisas, siekiant, kad būtų užtikrintas tinkamas šiluminis kontaktas, tarp jutiklio ir paviršiaus užtepama šilumai laidžios pastos.

Jei naudojamas radiacinis termometras (pirometras), aukštis turėtų būti pasirenkamas taip, kad matavimo ploto skersmuo būtų ne mažesnis kaip 0,1 m.

1.4.   Vėjo matavimas

Prietaisu turi būti įmanoma išmatuoti vėjo greitį ±1 m/s tikslumu. Vėjas matuojamas mikrofono aukštyje. Vėjo kryptis registruojama atsižvelgiant į transporto priemonės važiavimo kryptį.

2.   MATAVIMO SĄLYGOS

2.1.   Bandymo aikštelė

Bandymų aikštelė turi būti sudaryta iš centrinės dalies ir ją supančio beveik lygaus bandymų ploto. Matavimo dalis turi būti lygi ir horizontali; atliekant visus matavimus, bandymų aikštelės paviršius turi būti sausas ir švarus. Jo negalima dirbtinai atšaldyti prieš bandymą arba bandymo metu.

Bandymų kelias turi būti toks, kad laisvojo garso lauko sąlygos tarp garso šaltinio ir mikrofono būtų užtikrintos 1 dB(A) tikslumu. Tariama, kad tų sąlygų laikomasi, jei 50 m atstumu nuo matavimo dalies centro nėra didelių garsą atspindinčių objektų, pavyzdžiui, tvorų, uolų, tiltų arba pastatų. Bandymo kelio paviršiaus ir bandymo aikštelės matmenys turi atitikti nurodytuosius standarte ISO 10844:2014. Iki šios taisyklės 12.8 punkte nurodyto laikotarpio pabaigos bandymo aikštelės specifikacijos gali atitikti šios taisyklės 4 priedo nuostatas.

Centrinėje dalyje bent 10 m spinduliu neturi būti sniegdulkių, aukštos žolės, pabirų žemių, išdagų arba panašių dalykų. Greta mikrofono neturi būti jokių kliūčių, galinčių daryti įtaką garso laukui; tarp mikrofono ir garso šaltinio neturi stovėti žmonės. Matavimus atliekantis operatorius ir bet kurie tuose matavimuose dalyvaujantys stebėtojai vietą turi išsirinkti taip, kad matuoklių rodmenims nedarytų jokios įtakos.

2.2.   Meteorologinės sąlygos

Matavimai prastomis oro sąlygomis neatliekami. Turi būti užtikrinta, kad vėjo gūsiai nedarytų poveikio rezultatams. Bandymo atlikti neleidžiama, jei vėjo greitis mikrofono aukštyje yra didesnis kaip 5 m/s.

Matavimai neatliekami, jei oro temperatūra yra žemesnė kaip 5 °C ar aukštesnė kaip 40 °C arba jei bandymų vietos dangos temperatūra yra žemesnė kaip 5 °C ar aukštesnė kaip 50 °C.

2.3.   Aplinkos triukšmas

2.3.1.   Fono triukšmo lygis (įskaitant bet kokį vėjo triukšmą) už matuojamą padangų riedėjimo triukšmą turi būti mažesnis bent 10 dB(A). Prie mikrofono galima pritvirtinti tinkamą skydą, jei atsižvelgiama į poveikį, kurį tas skydas darys mikrofono jautrumui ir kryptingumo charakteristikoms.

2.3.2.   Į visus matavimus, kuriems įtaką daro su bendro padangų triukšmo lygio charakteristikomis nesusijęs triukšmo šuolis, nekreipiama dėmesio.

2.4.   Bandomosios transporto priemonės reikalavimai

2.4.1.   Bendrosios nuostatos

Bandomoji transporto priemonė – motorinė transporto priemonė, ant kurios dviejų ašių sumontuotos keturios viengubos padangos.

2.4.2.   Transporto priemonės apkrova

Transporto priemonė turi būti apkrauta taip, kad būtų laikomasi 2.5.2 punkte nurodytų bandomosios padangos apkrovos reikalavimų.

2.4.3.   Važiuoklės bazė

Dvi ašis, ant kurių ratų sumontuotos C1 klasės padangos, turinčios važiuoklės bazė turi būti mažesnė kaip 3,50 m, o jei sumontuotos C2 ir C3 klasės padangos – bazė turi būti mažesnė kaip 5 m.

2.4.4.   Priemonės, kuriomis sumažinama transporto priemonės daroma įtaka matuojant triukšmo lygį

Kad padangų keliamam triukšmui didelės įtakos nedarytų transporto priemonės konstrukcija, nustatomi toliau pateikti reikalavimai ir rekomendacijos.

2.4.4.1.   Reikalavimai:

a)	nemontuojami purslų taškymą ribojantys purslasaugiai arba kiti purslų taškymą ribojantys papildomi prietaisai;

b)	visiškai greta ratlankių arba padangų neleidžiama montuoti papildomos įrangos, kuri galėtų slopinti skleidžiamą triukšmą, arba palikti tokią įrangą;

c)	ratų nustatymas (suvedimo kampas, išvirtimo kampas ir rato posūkio ašies išilginis posvyris) turi visiškai atitikti transporto priemonės gamintojo rekomendacijas;

d)	ratų sparnuose arba po kėbulo apačia negalima montuoti papildomos garsą sugeriančios medžiagos;

e)

pakabos būklė turi būti tokia, kad transporto priemonę pakrovus pagal bandymo reikalavimus, jos prošvaisa neįprastai nesumažėtų. Jei įrengta kėbulo lygio reguliavimo sistema, ji nustatoma taip, kad transporto priemonės prošvaisa per bandymą atitiktų nustatytąją nepakrautos transporto priemonės prošvaisą.

2.4.4.2.   Rekomendacijos, kaip išvengti pašalinio triukšmo:

a)	rekomenduojama, kad fono triukšmą galinčios sustiprinti transporto priemonės sudedamosios dalys būtų pašalintos arba modifikuotos. Apie tų sudedamųjų dalių pašalinimą arba modifikavimą parašoma bandymo ataskaitoje;

b)	atliekant bandymą turėtų būti nustatyta, ar stabdžiai atleidžiami ne per mažai ir ar dėl to jie neskleidžia stabdymo triukšmo;

c)	turėtų būti įsitikinta, ar išjungti elektriniai aušinamieji ventiliatoriai;

d)	atliekant bandymą transporto priemonės langai ir stoglangis turi būti uždaryti.

2.5.   Padangos

2.5.1.   Bendrosios nuostatos

Bandomojoje transporto priemonėje turi būti sumontuotos keturios vienodos padangos. Jei tai padangos, kurių leidžiamos apkrovos indeksas didesnis kaip 121, ir jeigu nenurodyta, kad turi būti sumontuotos dvigubos padangos, dvi to paties tipo ir tos pačios serijos padangos sumontuojamos ant bandomosios transporto priemonės galinės ašies; ant priekinės ašies turi būti sumontuotos tokio dydžio padangos, kad jos atitiktų ašies apkrovos reikalavimus ir, siekiant kuo labiau sumažinti dėl padangų lietimosi su kelio danga kylančio triukšmo įtaką, tų padangų protektoriaus rašto gylis sumažinimas iki minimalaus, tačiau ne mažesnio, nei reikia pakankamam saugos lygiui užtikrinti. Žieminės padangos, kurioms, kad padidėtų padangų sukibimas, tam tikrose susitariančiosiose šalyse gali būti pritaisomi spygliai, bandomos be tų spyglių. Padangos, kurioms taikomi specialūs montavimo reikalavimai, bandomos pagal tuos reikalavimus (pvz., sukimosi krypties). Prieš pradedant padangas įvažinėti, jų protektoriaus rašto gylis turi būti didžiausias.

Padangos turi būti sumontuotos ir bandomos ant ratlankių, su kuriais jas eksploatuoti leidžia gamintojas.

2.5.2.   Padangų apkrova

Bandomojoje transporto priemonėje sumontuotos kiekvienos padangos bandymo apkrova Qt turi būti 50–90 proc. etaloninės apkrovos Qr, tačiau vidutinė visų padangų bandymo apkrova Qt,avr turi būti 75 ± 5 proc. etaloninės apkrovos Qr.

Visų padangų etaloninė apkrova Qr atitinka didžiausią pagal padangos leidžiamos apkrovos indeksą nustatomą masę. Jei padangos leidžiamos apkrovos indeksas yra įžambiu brūkšniu (/) atskirti du skaičiai, remiamasi pirmuoju iš jų.

2.5.3.   Padangos oro slėgis

Kiekvienoje bandomosios transporto priemonės sumontuotoje padangoje slėgis darant bandymą turi būti Pt (jis už etaloninį slėgį Pr neturi būti didesnis) ir jo ribos turi būti:

C2 ir C3 klasių padangų etaloninis slėgis Pr yra ant padangos šoninės sienelės pažymėtąjį slėgio rodiklį atitinkantis slėgis.

C1 klasės standartinės padangos etaloninis slėgis Pr = 250 kPa, sustiprintos arba labai didelio krovumo Pr = 290 kPa; mažiausias bandymo slėgis turi būti Pt = 150 kPa.

2.5.4.   Pasirengimas bandymui

Prieš bandymą padangos turėtų būti įvažinėtos, kad būtų pašalinti padangos konstrukcijos gumbai arba kiti padangos protektoriaus rašto elementai, atsiradę ją gaminant. Tuo tikslu paprastai reikėtų keliu įprastai nuvažiuoti apie 100 km.

Bandomojoje transporto priemonėje sumontuotos padangos turi suktis ta pačia kryptimi, kuria jos sukosi įvažinėjant.

Prieš bandymą padangos turi būti įvažinėjamos pagal bandymo sąlygas tol, kol įšyla.

3.   BANDYMO METODAS

3.1.   Bendrieji reikalavimai

Atliekant visus matavimus, transporto priemonė turi pervažiuoti tiesia linija matavimų atkarpą (nuo AA′ iki BB′) taip, kad vidurinė išilginė transporto priemonės plokštuma kuo labiau sutaptų su linija CC′.

Kai transporto priemonės priekis atsiduria ties linija AA′, transporto priemonės vairuotojas turi pavarą perjungti į neutralią padėtį ir išjungti variklį. Jeigu matuojant bandomoji transporto priemonė skleidžia pašalinį triukšmą (pvz., veikia ventiliatorius, savaiminis užsivedimas), į bandymo rezultatus neatsižvelgiama.

3.2.   Matavimų pobūdis ir skaičius

A svertinės skalės decibelais (dB(A)) išreikštas didžiausias triukšmo lygis matuojamas iki dešimtainės trupmenos pirmos skilties, kai transporto priemonė rieda nuo AA′ iki BB′ linijos (1 paveikslas – transporto priemonės priekis yra ties AA′ linija, o galas – ties BB′ linija). Ši vertė yra matavimo rezultatas.

Bent keturis kartus matuojama abiejose bandomosios transporto priemonės, važiuojančios įvairiu, už 4.1 punkte nurodytą etaloninį greitį mažesniu, bandymo greičiu, pusėse ir bent keturis kartus matuojama, kai transporto priemonė važiuoja įvairiu, už etaloninį greitį didesniu, greičiu. Greičio vertės viena nuo kitos turi skirtis maždaug vienodai ir neviršyti 3.3 punkte nurodyto intervalo ribų.

3.3.   Bandymo greičio intervalas

Bandomoji transporto priemonė turi važiuoti greičiu, kurio vertės atitinka šiuos intervalus:

a)	jei tai C1 ir C2 klasių padangos – 70–90 km/h;

b)	jei tai C3 klasės padangos – 60–80 km/h.

4.   REZULTATŲ INTERPRETAVIMAS

Matavimo rezultatas laikomas negaliojančiu, jeigu užregistruotų verčių skirtumas yra neįprastai didelis (žr. šio priedo 2.3.2 punktą).

4.1.   Bandymo rezultato nustatymas

Etaloninis greitis Vref galutiniam rezultatui nustatyti:

a)	jei tai C1 ir C2 klasių padangos – 80 km/h;

b)	jei tai C3 klasės padangos – 70 km/h.

4.2.   Regresinė analizė, taikoma matuojant riedėjimo triukšmą

Padangų riedėjimo keliu triukšmo lygis LR (dB(A)), nustatomas naudojant regresinę analizę pagal lygtį:

Čia:

	dB(A) išmatuotų riedėjimo triukšmo lygių Li vidutinė vertė:
n	– matavimų skaičius (n ≥ 16),
	vidutinė greičių logaritmų vertė Vi: kai:
a	– dB(A) išreikštos regresijos kreivės nuolydis:

4.3.   Temperatūros pataisa

Jei tai C1 ir C2 klasių padangos, galutinis rezultatas normalizuojamas pagal etaloninę bandymų vietos dangos temperatūrą ϑref taikant temperatūros pataisą pagal toliau nurodytą lygybę:

LR(ϑref) = LR(ϑ) + K(ϑref – ϑ)

Čia:

ϑ	=	išmatuota bandymų vietos dangos temperatūra,
ϑref	=	20 °C,

C1 klasės padangų koeficientas K: – 0,03 db(A)/°C, kai ϑ > ϑref taip pat – 0,06 dB(A)/°C, kai ϑ < ϑref.

jei tai C2 klasės padangos, K koeficientas yra – 0,02 db(A)/°C.

Jei per visus matavimus, būtinus vieno padangų komplekto triukšmo lygiui nustatyti, matuojama bandymų vietos dangos temperatūra pasikeičia ne daugiau kaip 5 °C laipsniais, temperatūros pataisą galima taikyti tik pirmiau minėtu būdu registruojant paskutinį padangos riedėjimo triukšmo lygį ir naudojant aritmetinio išmatuotų temperatūrų vidurkio vertę. Kitais atvejais kiekvienas išmatuotas triukšmo lygis Li tikslinamas taikant temperatūrą, išmatuotą registruojant triukšmą.

C3 klasės padangoms temperatūros pataisa netaikoma.

4.4.   Siekiant, kad būtų atsižvelgta į galimus matuoklių netikslumus, pagal 4.3 punktą rezultatai mažinami 1 dB(A).

4.5.   Galutinis rezultatas, t. y. dB(A) išreikštas padangos riedėjimo triukšmo lygis LR(ϑref), apvalinamas iki artimiausios mažiausios sveikosios vertės.

1 pav.

Mikrofono padėtys atliekant matavimus

Tekstas paveikslėlio

4 PRIEDAS

BANDYMO AIKŠTELĖS SPECIFIKACIJOS  (1)

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašomos specifikacijos, susijusios su fizinėmis bandymų kelio charakteristikomis ir jo išdėstymu. Šie pagal specialų standartą (2) parengti reikalavimai apibūdina fizines charakteristikas ir bandymo metodus, kuriais tos charakteristikos tikrinamos.

2.   BŪTINOS DANGOS CHARAKTERISTIKOS

Laikoma, kad danga atitinka šio standarto reikalavimus, jei išmatavus nustatyta, kad jos tekstūra ir akytumas arba garso sugerties koeficientas atitinka visus šio priedo 2.1–2.4 punktų reikalavimus, ir jei laikomasi dangos projektavimo reikalavimų (3.2 punktas).

2.1.   Liekamasis akytumas

Bandymų kelio dangą sudarančio mišinio liekamasis akytumas neturi būti didesnis kaip 8 proc. Matavimo metodika aprašyta 4.1 punkte.

2.2.   Garso sugerties koeficientas

Jeigu danga neatitinka liekamojo akytumo reikalavimų, ji laikoma priimtina, tik jeigu garso sugerties koeficientas α yra ne didesnis kaip 0,10. Matavimo metodika aprašyta 4.2 punkte. Be to, laikoma, kad 2.1 ir 2.2 punktų reikalavimų yra laikomasi, jei buvo išmatuota tik garso sugertis ir nustatyta, kad ji yra α ≤ 0,10.

Pastaba. Svarbiausia charakteristika – garso sugertis, nors kelių tiesėjams geriau žinomas liekamasis akytumas. Tačiau garso sugertį būtina matuoti tik tada, jeigu danga neatitinka akytumo reikalavimų. Ši nuostata grindžiama tuo, kad akytumą sunku tiksliai ir patikimai išmatuoti, dėl to, remiantis tik akytumo matavimais, tam tikros dangos gali būti be reikalo atmestos.

2.3.   Tekstūros gylis

Pagal tūrinį metodą (žr. 4.3 punktą) išmatuotas tekstūros gylis (TG):

TG ≥ 0,4 mm.

2.4.   Dangos vienalytiškumas

Turi būti taikomos visos įmanomos priemonės, kad bandymui skirto ploto danga būtų kuo vienalytiškesnė. Tai taikytina tekstūrai ir liekamajam akytumui, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad, plentvoliu lyginant dangą, tam tikrose vietose ji gali būti išlyginta kokybiškiau nei kitose, todėl dangos tekstūra gali skirtis ir dėl to gali atsirasti nelygumų.

2.5.   Bandymų dažnumas

Siekiant patikrinti, ar danga vis dar atitinka šiame priede nustatytus tekstūros ir liekamojo akytumo arba garso sugerties reikalavimus, ji turi būti tikrinama tokiu dažnumu:

a)	liekamasis dangos akytumas (A) arba garso sugertis α: jei danga nauja: jei nauja danga atitinka reikalavimus, jos daugiau nebūtina reguliariai tikrinti. Jei nauja danga reikalavimų neatitinka, gali būti, kad ji tuos reikalavimus atitiks vėliau, nes dangos ilgainiui sutankėja ir susispaudžia;

b)	tekstūros gylis (TG): jei danga nauja: pradėjus matuoti garsą (Pastaba. Ne anksčiau kaip po keturių savaičių nuo dangos klojimo); po to, kas dvylika mėnesių.

3.   BANDYMO DANGOS PROJEKTAVIMAS

3.1.   Plotas

Projektuojant bandymų kelio dangą, svarbu užtikrinti bent tai, kad plotas, kurį kerta bandymo atkarpa važiuojančios transporto priemonės, būtų padengtas nustatyta bandymo medžiaga ir su tinkamais pakraščiais, kad transporto priemonę būtų galima vairuoti saugiai ir patogiai. Dėl to būtina, kad kelias būtų bent 3 m pločio ir kad jo ilgis abiejose galuose už linijų AA ir BB būtų bent 10 m. 1 paveiksle pateiktas tinkamos bandymų vietos planas, kuriame nurodytas mažiausias plotas, kuris naudojant mašiną turi būti išklotas nustatyta bandymų vietos medžiaga ir sutankintas. Pagal 3 priedo 3.2 punktą matavimai atliekami kiekvienoje transporto priemonės pusėje. Matuoti galima arba dviejose vietose pastatytais mikrofonais (po vieną iš abiejų kelio pusių) ir transporto priemonei važiuojant viena kryptimi, arba tik vienoje kelio pusėje pastatytu mikrofonu, transporto priemonei važiuojant dviem kryptimis. Jei taikomas antrasis metodas, tai kelio pusei, kurioje mikrofonas nestatomas, dangos reikalavimai netaikomi.

1 pav.

Būtiniausi bandymo ploto dangos reikalavimai. Patamsinta dalis vadinama bandymo plotu

Tekstas paveikslėlio

PASTABA.

Šiuo spinduliu neturi būti didelių garsą atspindinčių objektų.

3.2.   Dangos projektavimas ir paruošimas

3.2.1.   Pagrindiniai projektavimo reikalavimai

Bandymo ploto danga turi atitikti keturis projektavimo reikalavimus:

3.2.1.1.

danga turi būti iš tankaus asfaltbetonio;

3.2.1.2.

didžiausias mišinyje panaudotos skaldos gabalėlių skersmuo turi būti 8 mm (pagal leidžiamuosius nuokrypius gali būti 6,3–10 mm);

3.2.1.3.

didžiausias dangos dėvėjimosi sluoksnio storis turi būti ≥ 30 mm;

3.2.1.4.

kaip rišiklis naudojamas nemodifikuotas, greitai įsiskverbiantis bitumas.

3.2.2.   Dangos projektavimo rekomendacijos

2 paveiksle pateikta užpildo granuliometrinės sudėties, kuri rekomenduojama dangos klojėjui ir kuri turėtų užtikrinti būtinas jos charakteristikas, kreivė. Be to, siekiant, kad būtų užtikrinta būtina dangos tekstūra ir tvarumas, 1 lentelėje pateikiamos tam tikros rekomendacijos. Granuliometrinė kreivė atitinka šią formulę:

P (tinkamo užpildo %) = 100 · (d/dmax) · 1/2

Čia:

d	=	kvadratinių sieto akučių dydis, mm
dmax	=	8 mm vidurinės kreivės atveju, = 10 mm apatinės leidžiamo nuokrypio kreivės atveju, = 6,3 mm viršutinės leidžiamojo nuokrypio kreivės atveju.

2 pav.

Asfalto mišinyje esančiam užpildui skirta granuliometrinė kreivė su leidžiamaisiais nuokrypiais

Be pirmiau minėtųjų, pateikiamos šios rekomendacijos:

a)	smėlio frakcija (0,063 mm < kvadratinių sieto akučių dydis < 2 mm) turi būti sudaryta iš ne daugiau kaip 55 proc. gamtinio smėlio ir bent 45 proc. smulkinto smėlio;

b)	dangos pagrindo ir išlyginamojo sluoksnio smėlis turi užtikrinti gerą stabilumą ir lygumą, atsižvelgiant į geriausią kelių tiesimo patirtį;

c)	medžiagos, kuri labai atspari skaldymui, grūdeliai turi būti skaldyti (suskaldomi visi grūdeliai);

d)	mišiniuose naudojami skaldos grūdeliai turi būti nuplauti;

e)	į dangą dėti papildomų skaldos grūdelių neleidžiama;

f)	rišiklio klampumas, išreikštas kaip skverbties (PEN) vertė, atsižvelgiant į šalies orų sąlygas, turi būti 40–60, 60–80 arba net 80–100. Vadovaujamasi taisykle, kad turi būti naudojamas kuo kietesnis rišiklis, jei tai atitinka nusistovėjusią praktiką;

g)

prieš volavimą pasirenkama tokia mišinio temperatūra, kad voluojant būtų užtikrintas būtinas dangos akytumas. Kad būtų padidinta tikimybė, jog bus laikomasi 2.1–2.4 punktuose nurodytų reikalavimų, dangos sutankinimas turi būti stebimas ne tik pagal tinkamai pasirinktą mišinio temperatūrą, bet ir pasirenkant atitinkamą volavimų skaičių bei plentvolį.

1 lentelė

Dangos projektavimo rekomendacijos

	Tikslinės vertės		Leidžiamieji nuokrypiai
	Pagal bendrą mišinio masę	Pagal mineralinių medžiagų masę
Akmenų masė, sieto kvadratinės akutės (SKA) > 2 mm	47,6 %	50,5 %	± 5 %
Smėlio masė 0,063 < SKA < 2 mm	38,0 %	40,2 %	± 5 %
Užpildo masė SM < 0,063 mm	8,8 %	9,3 %	± 5 %
Rišiklio (bitumo) masė	5,8 %	Nėra	± 0,5 %
Didž. leidžiamas skaldos grūdelių dydis	8 mm		6,3–10 mm
Rišiklio kietis	(žr. 3.2.2 punkto f papunktį)
Akmens poliruojamumas (PSV)	≥ 50
Sutankinimo laipsnis pagal Maršalo bandinius Sutankinimo laipsnis	98 %

4.   BANDYMO METODAS

4.1.   Liekamojo akytumo matavimas

Atliekant šį matavimą, bent iš keturių tolygiai tarp AA ir BB linijų pasiskirsčiusių skirtingų bandymų kelio vietų turi būti paimti kernai (žr. 1 paveikslą). Kad ratų vėžių vietoje nebūtų pažeistas dangos vienalytiškumas ir lygumas, kernai turėtų būti imami ne iš pačių ratų vėžių, bet greta jų. Du kernai (mažiausiai) turėtų būti paimti greta ratų vėžių, o vienas (mažiausiai) – iš vietos, esančios maždaug vienodu atstumu nuo ratų vėžių ir kiekvieno mikrofono.

Kilus įtarimui, kad nesilaikoma vienalytiškumo reikalavimų (žr. 2.4 punktą), kernus galima imti iš didesnio skaičiaus bandymų plote esančių vietų.

Nustatomas kiekvieno kerno liekamasis akytumas, o tada pagal visus kernus apskaičiuojama ir su šio priedo 2.1 punkto reikalavimais palyginama vidutinė vertė. Be to, nė vieno kerno akytumas neturi būti didesnis kaip 10 proc.

Bandymų ploto dangos klojėjui primenama apie keblumus, kurių gali kilti, jei tas plotas būtų šildomas vamzdžiais arba elektros laidais ir jei iš jo tektų imti kernus. Ši įranga turėtų būti kruopščiai suplanuota pagal būsimas kernų ėmimo vietas. Rekomenduojama palikti keletą maždaug 200 × 300 mm dydžio plotų, kuriuose nebūtų paklota nei vamzdžių, nei laidų arba kuriuose jie būtų pakloti pakankamai giliai, kad iš viršutinio dangos sluoksnio imant kernus jie nebūtų apgadinti.

4.2.   Garso sugerties koeficientas

Garso sugerties koeficientas (įprastas sklidimas) matuojamas kompleksinės akustinės varžos vamzdžiu taikant standarte ISO 10534–1:1996 arba standarte ISO 10534–2:1998 nustatytą metodiką.

Ruošiant bandinius, laikomasi tų pačių reikalavimų kaip dėl liekamojo akytumo nustatymo bandinių ruošimo (žr. 4.1 punktą). 400–800 Hz ir 800–1 600 Hz dažnių intervaluose (bent pagrindinių trečios oktavos juostų dažnių) išmatuojama garso sugertis ir nustatomos šių dviejų dažnių intervalų didžiausios vertės. Galutinis rezultatas gaunamas apskaičiavus visų tų tiriamų kernų verčių vidurkį.

4.3.   Tūrinis makrotekstūros matavimas

Pagal šį standartą išilgai ratų, važiuojančių bandymo juosta, vėžių vienodais atstumais bent dešimtyje vietų išmatuojamas tekstūros gylis ir nustatoma vidutinė vertė, kuri palyginama su apibrėžtu mažiausiu tekstūros gyliu. Metodikos aprašas pateiktas standarte ISO 10844:1994.

5.   TVARUMAS IR PRIEŽIŪRA

5.1.   Senėjimo įtaka

Kaip ir dėl bet kokių kitų dangų tikėtina, kad po 6–12 mėnesių nuo tos dangos paklojimo gali šiek tiek padidėti padangos riedėjimo triukšmo lygis, išmatuotas virš bandymo dangos.

Danga nustatytas charakteristikas pradės atitikti ne anksčiau kaip po keturių savaičių nuo jos paklojimo. Senėjimo poveikis, kai matuojamas sunkvežimių keliamas triukšmas, paprastai yra mažesnis, nei matuojant lengvųjų automobilių keliamą triukšmą.

Dangos tvarumą daugiausia lemia ja važinėjančių transporto priemonių padangos, kurios tą dangą gludina ir tankina. Danga periodiškai tikrinama pagal 2.5 punktą.

5.2.   Dangos priežiūra

Nuo dangos nuvalomos palaidos atliekos arba dulkės, galinčios labai sumažinti veiksmingąjį tekstūros gylį. Šalyse, kuriose vyrauja šaltas klimatas, ledas kartais tirpdomas druska. Dėl druskos danga gali laikinai arba visam laikui pasikeisti taip, kad padidės triukšmas, todėl druskos naudoti nerekomenduojama.

5.3.   Bandymų vietos dangos keitimas

Jei bandymų kelią būtina užkloti nauja danga, paprastai tą dangą reikia kloti tik bandymų juostoje (3 m pločio, kaip parodyta 1 paveiksle), kuria važinėja transporto priemonės, jei bandymų plotas už tos juostos atitinka išmatuoto liekamojo akytumo arba garso sugerties reikalavimus.

6.   BANDYMŲ VIETOS DANGOS IR ANT JOS ATLIEKAMŲ BANDYMŲ DOKUMENTAI

6.1.   Bandymų ploto dangos dokumentai

Bandymų ploto dangos dokumentuose pateikiama ši informacija:

6.1.1.

bandymų kelio vieta;

6.1.2.

rišiklio tipas, rišiklio kietis, užpildo tipas, didžiausias teorinis betono tankis (BT), dėvėjimosi sluoksnio storis ir pagal kernus, paimtus iš bandymų kelio, nustatyta granuliometrinės sudėties kreivė;

6.1.3.

tankinimo metodas (pvz., plentvolio tipas, plentvolio masė ir plentvolio važiavimo viena vieta skaičius tankinant dangą);

6.1.4.

mišinio temperatūra, aplinkos oro temperatūra ir vėjo greitis klojant dangą;

6.1.5.

dangos klojimo data ir rangovas;

6.1.6.

visų arba bent paskutinio bandymo rezultatai, įskaitant šiuos duomenis: 6.1.6.1. kiekvieno kerno liekamasis akytumas; 6.1.6.2. bandymų ploto vietos, iš kurių paimti kernai akytumo matavimams atlikti; 6.1.6.3. kiekvieno kerno garso sugerties koeficientas (jei išmatuotas); Nurodomi kiekvieno kerno rezultatai ir kiekvieno intervalo dažnis bei bendras vidurkis; 6.1.6.4. bandymų ploto vietos, iš kurių paimti kernai sugerties matavimui atlikti; 6.1.6.5. tekstūros gylis, įskaitant bandymų skaičių ir standartinį nuokrypį; 6.1.6.6. už bandymus atsakinga institucija pagal 6.1.6.1 ir 6.1.6.2 punktus ir naudotos įrangos tipas; 6.1.6.7. bandymo (-ų) atlikimo ir kernų ėmimo iš bandymų kelio data.

6.2.   Danga važiuojančios transporto priemonės keliamo triukšmo nustatymo bandymų dokumentai

Dokumentuose, kuriuose aprašomas (-i) transporto priemonės keliamo triukšmo nustatymo bandymas (-ai), nurodoma, ar buvo laikomasi visų šio standarto reikalavimų. Pagal 6.1 punktą pateikiama nuoroda į dokumentą, kuriame aprašyti rezultatai, patvirtinantys, kad jo reikalavimų buvo laikomasi.

---

(1)  Bandymo aikštelės specifikacijos, pateiktos šiame priede, galioja iki laikotarpio, nurodyto šios taisyklės 12.8 punkte, pabaigos.

(2)  Standartas ISO 10844:1994.

5 PRIEDAS

BANDYMO PROCEDŪRA SUKIBIMUI SU ŠLAPIA DANGA MATUOTI

A) C1 klasės padangos

1.   STANDARTAI

Taikomi toliau išvardyti dokumentai.

1.1.   ASTM E 303-93 (pakartotinai patvirtintas 2008 m.). Standartinis paviršiaus trinties savybių matavimo bandymo metodas naudojant britų švytuoklinį bandiklį;

1.2.   ASTM E 501-08. Standartinių briaunų padangos standartinė specifikacija, skirta atsparumo slydimui kelio danga bandymams;

1.3.   ASTM E 965-96 (pakartotinai patvirtintas 2006 m.). Standartinis kelio dangos makrotekstūros gylio tūrinio matavimo bandymo metodas;

1.4.   ASTM E 1136-93 (pakartotinai patvirtintas 2003 m.). Radialinės standartinės etaloninės bandomosios padangos standartinė specifikacija (P195/75R14);

1.5.   ASTM F 2493-08. Radialinės standartinės etaloninės bandomosios padangos standartinė specifikacija (P225/60R16).

2.   APIBRĖŽTYS

Atliekant C1 klasės padangų sukibimo su šlapia danga bandymus vartojamos šios apibrėžtys:

2.1.   bandomasis važiavimas– vienas apkrautos padangos važiavimas nustatytu bandomuoju paviršiumi;

2.2.   bandomoji (-osios) padanga (-os)– tvirtinti pateikta padanga, etaloninė ar kontrolinė padanga arba padangų komplektas, naudojamas atliekant bandomąjį važiavimą;

2.3.   tvirtinti pateikta (-os) padanga (-os) (T)– padanga arba padangų komplektas, bandomas siekiant apskaičiuoti padangos sukibimo su šlapia danga indeksą;

2.4.   etaloninė(s) padanga (-os) (R)– padanga arba padangų, turinčių standarte ASTM F 2493-08 nurodytas savybes ir laikomų standartinėmis etaloninėmis bandomosiomis padangomis, komplektas;

2.5.   kontrolinė(s) padanga (-os) (C)– tarpinė padanga arba tarpinių padangų komplektas, naudojamas, kai toje pačioje transporto priemonėje negalima tiesiogiai palyginti tvirtinti pateiktos padangos ir etaloninės padangos;

2.6.   padangos stabdymo jėga– niutonais išreikšta išilginė jėga, atsirandanti veikiant stabdymo momentui;

2.7.   padangos stabdymo jėgos koeficientas (BFC)– stabdymo jėgos ir vertikaliosios apkrovos santykis;

2.8.   didžiausias padangos stabdymo jėgos koeficientas– didžiausia padangos stabdymo jėgos koeficiento vertė, gaunama iki rato blokavimo laipsniškai didinant stabdymo momentą;

2.9.   rato blokavimas– rato būsena, kai jo sukimosi aplink savo ašį greitis lygus nuliui ir kai, veikiant stabdymo momentui, jis negali suktis;

2.10.   vertikalioji apkrova– niutonais išreikšta apkrova, veikianti padangą statmenai kelio paviršiui;

2.11.   padangų bandymo transporto priemonė– šiam tikslui skirta specialiosios paskirties transporto priemonė, turinti prietaisus vertikaliai ir išilginei jėgai, stabdant veikiančioms vieną padangą, matuoti.

2.12.   SEBP14– standartas ASTM E 1136-93 (pakartotinai patvirtintas 2003 m.). Radialinės standartinės etaloninės bandomosios padangos standartinė specifikacija (P195/75R14);

2.13.   SEBP16– standartas ASTM F 2493-08. Radialinės standartinės etaloninės bandomosios padangos standartinė specifikacija (P225/60R16).

3.   BENDROSIOS BANDYMO SĄLYGOS

3.1.   Kelio savybės

Bandymų kelias turi turėti šias savybes:

3.1.1.

Bandymų kelias turi būti padengtas tankia asfalto danga, kurios nuolydis bet kuria kryptimi ne didesnis kaip 2 proc., ir neturi nukrypti daugiau kaip 6 mm, kai bandymai atliekami su 3 m tiesykle.

3.1.2.

Bandymų kelio paviršius turi būti vienodo senumo, sudėties ir nusidėvėjimo laipsnio. Jame neturi būti palaidų medžiagų ar pašalinių sąnašų.

3.1.3.

Didžiausias leidžiamas skaldos gabalėlių skersmuo – 10 mm (leidžiamas nuokrypis – 8–13 mm).

3.1.4.

Tekstūros gylis, matuojamas smėlio danga, turi būti 0,7 ± 0,3 mm. Jis matuojamas pagal standartą ASTM E 965-96 (pakartotinai patvirtintas 2006 m.).

3.1.5.

Sudrėkinto kelio paviršiaus trinties savybės nustatomos pagal kurį nors vieną iš 3.2 punkto a arba b papunktyje nurodytų metodų.

3.2.   Metodai sudrėkinto kelio paviršiaus trinties savybėms išmatuoti

3.2.1.   Britų švytuoklės skaičių (BPN) a metodas

Britų švytuoklės skaičių metodas apibrėžiamas pagal standartą ASTM E 303-93 (pakartotinai patvirtintas 2008 m.).

Padėklo gumos komponentų sandara ir fizinės savybės nurodytos standarte ASTM E 501-08.

Britų švytuoklės skaičių (BPN) vidurkis, atlikus temperatūros pataisą, turi būti 42–60.

BPN koreguojamas atsižvelgiant į sudrėkinto kelio paviršiaus temperatūrą. Jeigu britų švytuoklės gamintojas nepateikia rekomendacijų, kaip atlikti temperatūros pataisas, naudojama ši formulė:

BPN = BPN (išmatuota vertė) + temperatūros pataisa

temperatūros pataisa = – 0,0018 t2 + 0,34 t – 6,1

Čia t – sudrėkinto kelio paviršiaus temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais.

Slydimo padėklo nusidėvėjimo efektas. Padėklas nuimamas siekiant išmatuoti didžiausią nusidėvėjimą, kai kontaktinės slydimo paviršiaus briaunos nusidėvėjimas pasiekia 3,2 mm slydimo paviršiaus plokštumoje arba 1,6 mm statmenai į ją, kaip nurodyta standarto ASTM E 303-93 (pakartotinai patvirtintas 2008 m.) 5.2.2 punkte ir 3 paveiksle.

Siekiant patikrinti kelio paviršiaus BPN nuoseklumą prietaisus turinčio lengvojo automobilio sukibimui su šlapia danga išmatuoti, bandomojo paviršiaus BPN vertės neturėtų kisti per visą stabdymo atstumą, kad būtų sumažinta bandymo rezultatų sklaida. Sudrėkinto paviršiaus trinties savybės matuojamos penkis kartus kiekviename BPN matavimo taške kas 10 metrų, o BPN vidurkio variacijos koeficientas neturi viršyti 10 proc.

3.2.2.   Standarto ASTM E 1136 standartinės etaloninės bandomosios padangos b metodas

Nukrypstant nuo 2.4 punkto, pagal šį metodą naudojama etaloninė padanga, turinti standarte ASTM E 1136-93 (pakartotinai patvirtintas 2003 m.) nurodytas savybes ir nurodyta kaip SEBP14.

Vidutinis didžiausias SEBP14 stabdymo jėgos koeficientas (μpeak,ave) turi būti 0,7 ± 0,1 esant 65 km/h greičiui.

Vidutinis didžiausias SEBP14 stabdymo jėgos koeficientas (μpeak,ave) pakoreguojamas, atsižvelgiant į sudrėkinto kelio paviršiaus temperatūrą:

didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (μpeak,ave) = didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (išmatuotas) + temperatūros pataisa

Temperatūros pataisa = 0,0035 × (t – 20)

Čia t – sudrėkinto kelio paviršiaus temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais.

3.3.   Atmosferos sąlygos

Vėjas neturi trukdyti drėkinti dangą (leidžiama statyti vėjo užtvaras).

Sudrėkinto paviršiaus temperatūra ir aplinkos temperatūra turi būti 2–20 °C žieminėms padangoms ir 5–35 °C įprastoms padangoms.

Sudrėkinto paviršiaus temperatūra per bandymą neturi kisti daugiau kaip 10 °C.

Aplinkos temperatūra turi likti artima sudrėkinto paviršiaus temperatūrai; aplinkos ir sudrėkinto paviršiaus temperatūrų skirtumas turi būti mažesnis nei 10 °C.

4.   SUKIBIMO SU ŠLAPIA DANGA MATAVIMO BANDYMO METODAI

Norint apskaičiuoti tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga indeksą (G), tvirtinti pateiktos padangos stabdymo sukimbant su šlapia danga veiksmingumas palyginamas su etaloninės padangos, sumontuotos transporto priemonėje, važiuojančioje tiesiai šlapiu asfaltuotu paviršiumi, stabdymo veiksmingumu sukimbant su šlapia danga. Tas veiksmingumas išmatuojamas taikant vieną iš toliau nurodytų metodų:

a)	transporto priemonės metodą, kai išbandomas prietaisus turinčiame lengvajame automobilyje sumontuotų padangų komplektas,

b)	bandymo metodą, kai naudojama transporto priemonės traukiama priekaba arba padangų bandymo transporto priemonė, kurioje sumontuota bandomoji (-osios) padanga (-os).

4.1.   Bandymo metodas pagal a papunktį naudojant prietaisus turintį lengvąjį automobilį

4.1.1.   Principas

Bandymo metodas apima procedūrą C1 klasės padangų lėtėjimo veiksmingumui stabdant matuoti, naudojantis prietaisus turinčiu lengvuoju automobiliu, turinčiu stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS), o prietaisus turintis lengvasis automobilis – tai lengvasis automobilis, kuriame siekiant taikyti šį bandymo metodą sumontuota matavimo įranga, nurodyta 4.1.2.2 punkte. Pradedant nuo nustatyto pradinio greičio, tuo pat metu stipriai stabdomi keturi ratai, kad pradėtų veikti ABS. Apskaičiuojamas vidutinis lėtėjimas dviejų iš anksto nustatytų greičio verčių intervale.

4.1.2.   Įranga

4.1.2.1.   Transporto priemonė

Leidžiamos šios lengvojo automobilio modifikacijos:

a)	leidžiančios automobilyje sumontuoti įvairesnio dydžio padangas;

b)	leidžiančios sumontuoti ir automatiškai aktyvinti stabdymo įrenginį;

c)	visos kitos stabdymo sistemos modifikacijos draudžiamos.

4.1.2.2.   Matavimo įranga

Transporto priemonėje sumontuojamas jutiklis, tinkamas greičiui ant šlapio paviršiaus ir atstumui, nuvažiuotam dviejų greičio verčių intervale, matuoti.

Siekiant išmatuoti transporto priemonės greitį naudojamas balninis sukabintuvas arba nekontaktinė greičio matavimo sistema.

4.1.3.   Bandymų kelio sąlygų sudarymas ir drėkinimas

Bandymų kelio paviršius palaistomas likus bent pusvalandžiui iki bandymo, kad suvienodėtų paviršiaus temperatūra ir vandens temperatūra. Per visą bandymą turėtų būti nuolat atliekamas išorinis purškimas. Visame bandymo plote vandens gylis, išmatuotas nuo aukščiausios dangos vietos, turi būti 1,0 ± 0,5 mm.

Tada turėtų būti sudaromos bandymų kelio sąlygos atliekant bent dešimt bandomųjų važiavimų 90 km/h greičiu su bandymų programoje nenaudojamomis padangomis.

4.1.4.   Padangos ir ratlankiai

4.1.4.1.   Padangų parengimas ir įvažinėjimas

Bandomosios padangos profiliuojamos siekiant pašalinti visus atraminio paviršiaus iškyšulius, susidariusius dėl įlietų ventilių ar sandūrų siūlių.

Padangos montuojamos ant ratlankių, nurodytų pripažintų padangų ir ratlankių standartų organizacijų, išvardytų šios taisyklės 6 priedo 4 priedėlyje.

4.1.4.2.   Padangos apkrova

Statinė kiekvienos ašies padangos apkrova turi būti 60–90 proc. bandomosios padangos leidžiamos apkrovos. Tos pačios ašies padangų apkrovos neturėtų skirtis daugiau kaip 10 proc.

4.1.4.3.   Padangos pripūtimo slėgis

Priekinės ir užpakalinės ašių padangų pripūtimo slėgis turi būti 220 kPa (standartinių ir labai didelio krovumo). Prieš atliekant bandymą padangos slėgis turėtų būti patikrinamas aplinkos temperatūroje ir prireikus pakoreguojamas.

4.1.5.   Procedūra

4.1.5.1.   Bandomasis važiavimas

Kiekvienam bandomajam važiavimui taikoma toliau nurodyta bandymo tvarka.

4.1.5.1.1.   Lengvasis automobilis vairuojamas tiesiai, greitėjant iki 85 ± 2 km/h.

4.1.5.1.2.   Kai lengvasis automobilis pasiekia 85 ± 2 km/h, stabdžiai visada paspaudžiami toje pačioje bandymų kelio vietoje, nurodytoje kaip pradinis stabdymo taškas; galimas išilginis nuokrypis – 5 m, skersinis nuokrypis – 0,5 m.

4.1.5.1.3.   Stabdžiai nuspaudžiami automatiškai arba mechaniškai:

4.1.5.1.3.1.   automatiškai stabdžiai suaktyvinami naudojant iš dviejų dalių sudarytą jutiklių sistemą – viena dalis įrengiama bandymų kelyje, kita – lengvajame automobilyje;

4.1.5.1.3.2.   rankinis stabdžių aktyvinimas priklauso nuo pavarų dėžės, kaip nurodyta toliau. Abiem atvejais pedalas turi būti spaudžiamas bent 600 N jėga.

Automobiliuose su mechanine pavarų dėže vairuotojas turėtų išjungti sankabą, staigiai spausti stabdžių pedalą ir laikyti jį tiek, kiek reikės matavimui atlikti.

Automobiliuose su automatine pavarų dėže vairuotojas turėtų įjungti neutralią pavarą, tada staigiai spausti stabdžių pedalą ir laikyti jį tiek, kiek reikės matavimui atlikti.

4.1.5.1.4.   Vidutinis lėtėjimas apskaičiuojamas 80–20 km/h greičio intervale.

Jeigu atliekant bandomąjį važiavimą nepaisoma kurios nors iš pirmiau nurodytų specifikacijų (įskaitant greičio nuokrypį, išilginį ir skersinį stabdymo pradžios taško nuokrypius ir stabdymo laiką), matavimas nutraukiamas ir atliekamas naujas bandomasis važiavimas.

4.1.5.2.   Bandymų ciklas

Norint išmatuoti tvirtinti pateiktų padangų (T) komplekto sukibimo su šlapia danga indeksą, atliekami keli bandomieji važiavimai; taikoma toliau aprašyta procedūra, pagal kurią kiekvienas bandomasis važiavimas atliekamas ta pačia kryptimi ir per tą patį bandymų ciklą galima išmatuoti iki trijų skirtingų tvirtinti pateiktų padangų komplektų.

4.1.5.2.1.   Pirmiausia prietaisus turinčiame lengvajame automobilyje sumontuojamas etaloninių padangų komplektas.

4.1.5.2.2.   Pagal 4.1.5.1 punktą atlikus bent tris galiojančius matavimus, etaloninių padangų komplektas pakeičiamas tvirtinti pateiktų padangų komplektu.

4.1.5.2.3.   Atlikus šešis galiojančius tvirtinti pateiktų padangų matavimus, galima išmatuoti dar du tvirtinti pateiktų padangų komplektus.

4.1.5.2.4.   Bandymų ciklas baigiamas trimis papildomais galiojančiais to paties etaloninių padangų komplekto matavimais, kaip ir bandymų ciklo pradžioje.

Pavyzdžiai

a)	Trijų tvirtinti pateiktų padangų komplektų (T1–T3) ir etaloninių padangų komplekto (R) bandymo ciklo tvarka būtų tokia: R-T1-T2-T3-R

b)	Penkių tvirtinti pateiktų padangų komplektų (T1–T5) ir etaloninių padangų komplekto (R) bandymo ciklo tvarka būtų tokia: R-T1-T2-T3-R-T4-T5-R

4.1.6.   Matavimo rezultatų apdorojimas

4.1.6.1.   Vidutinio lėtėjimo (AD) apskaičiavimas

Vidutinis lėtėjimas (AD) apskaičiuojamas m/s2 kiekvieno galiojančio bandomojo važiavimo atveju:

Čia:

Sf – galutinis greitis m/s; Sf = 20 km/h = 5,556 m/s

Si – pradinis greitis m/s; Si = 80 km/h = 22,222 m/s

d– įveiktas atstumas (metrais) Si ir Sf intervale.

4.1.6.2.   Rezultatų patvirtinimas

AD variacijos koeficientas apskaičiuojamas taip:

(Standartinis nuokrypis / vidurkis) × 100.

Etaloninės padangos (R). Jeigu bet kurių dviejų iš eilės atliktų trijų bandomųjų važiavimų grupių, naudojant konkretų etaloninių padangų komplektą, AD variacijos koeficientas didesnis negu 3 proc., visi duomenys turėtų būti atmesti ir visų bandomųjų padangų (tvirtinti pateiktų padangų ir etaloninių padangų) bandymas turėtų būti atliktas iš naujo.

Tvirtinti pateiktos padangos (T). Apskaičiuojami kiekvieno tvirtinti pateiktų padangų komplekto AD variacijos koeficientai. Jeigu kuris nors vienas variacijos koeficientas didesnis negu 3 proc., duomenys turėtų būti atmesti ir tvirtinti pateiktų padangų komplekto bandymas turėtų būti atliktas iš naujo.

4.1.6.3.   Patikslinto vidutinio lėtėjimo (Ra) apskaičiavimas

Etaloninių padangų komplekto vidutinis lėtėjimas (AD), naudojamas jo stabdymo jėgos koeficientui apskaičiuoti, patikslinamas pagal kiekvieno tvirtinti pateiktų padangų komplekto padėtį konkrečiame bandymų cikle.

Šis patikslintas etaloninės padangos AD (Ra) apskaičiuojamas m/s2 vadovaujantis 1 lentele, kur R1 yra AD verčių vidurkis per pirmąjį etaloninių padangų komplekto (R) bandymą, o R2 yra AD verčių vidurkis per antrąjį to paties etaloninių padangų komplekto (R) bandymą.

1 lentelė

Tvirtinti pateiktų padangų komplektų skaičius per vieną bandymų ciklą	Tvirtinti pateiktų padangų komplektas	Ra
1 (R1-T1-R2)	T1	Ra = 1/2 (R1 + R2)
2 (R1-T1-T2-R2)	T1	Ra = 2/3 R1 + 1/3 R2
	T2	Ra = 1/3 R1 + 2/3 R2
3 (R1-T1-T2-T3-R2)	T1	Ra = 3/4 R1 + 1/4 R2
	T2	Ra = 1/2 (R1 + R2)
	T3	Ra = 1/4 R1 + 3/4 R2

4.1.6.4.   Stabdymo jėgos koeficiento (BFC) apskaičiavimas

Dviejų ašių stabdymo jėgos koeficientas (BFC) apskaičiuojamas pagal 2 lentelę, kur Ta (a = 1, 2 arba 3) yra kiekvieno į bandymų ciklą įtraukto tvirtinti pateiktų padangų komplekto (T) AD verčių vidurkis.

2 lentelė

Bandomoji padanga	Stabdymo jėgos koeficientas
Etaloninė padanga
Tvirtinti pateikta padanga
g laisvojo kritimo pagreitis, g = 9,81 m/s2

4.1.6.5.   Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga indekso apskaičiavimas

Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga indeksas (G(T)) apskaičiuojamas taip:

Čia:

t –	išmatuota drėgno paviršiaus temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais, kai bandoma tvirtinti pateikta padanga (T);
t0 –	etaloninės drėgno paviršiaus temperatūros sąlygos, t0 = 20 °C įprastinėms padangoms ir t0 = 10 °C žieminėms padangoms; BFC(R0) – etaloninės padangos stabdymo jėgos koeficientas etaloninėmis sąlygomis, BFC(R0) = 0,68;
a =	– 0,4232 ir b = – 8,297 įprastoms padangoms, a = 0,7721 ir b = 31,18 žieminėms padangoms [a išreikštas 1/°C].

4.1.7.   Tvirtinti pateiktos padangos ir etaloninės padangos sukibimo su šlapia danga veiksmingumo palyginimas naudojant kontrolinę padangą

4.1.7.1.   Bendrosios nuostatos

Kai tvirtinti pateiktos padangos dydis gerokai skiriasi nuo etaloninės padangos dydžio, gali būti neįmanoma jas tiesiogiai palyginti tame pačiame prietaisus turinčiame lengvajame automobilyje. Taikant šį bandymo metodą naudojama tarpinė padanga, toliau vadinama kontroline padanga, kaip apibrėžta 2.5 punkte.

4.1.7.2.   Metodo esmė

Siekiant palyginti tvirtinti pateiktų padangų komplekto bandymų ciklo rezultatus su etaloninių padangų komplekto rezultatais naudojamas kontrolinių padangų komplektas ir du skirtingi, prietaisus turintys lengvieji automobiliai.

Viename prietaisus turinčiame lengvajame automobilyje sumontuojamas etaloninių padangų komplektas, po to – kontrolinių padangų komplektas, kitame – kontrolinių padangų komplektas, po to – tvirtinti pateiktų padangų komplektas.

Taikomos 4.1.2–4.1.4 punktuose išdėstytos specifikacijos.

Pirmasis bandymų ciklas yra kontrolinių padangų komplekto ir etaloninių padangų komplekto palyginimas.

Antrasis bandymų ciklas yra tvirtinti pateiktų padangų komplekto ir kontrolinių padangų komplekto palyginimas. Jis atliekamas tame pačiame bandymų kelyje tą pačią dieną kaip ir pirmasis bandymų ciklas. Sudrėkinto paviršiaus temperatūra neturi daugiau kaip ±5 °C skirtis nuo pirmojo bandymų ciklo temperatūros. Pirmajam ir antrajam bandymų ciklams naudojamas tas pats kontrolinių padangų komplektas.

Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga indeksas (G(T)) apskaičiuojamas taip:

G(T) = G1 × G2

Čia:

G1	–	santykinis kontrolinės padangos (C) sukibimo su šlapia danga indeksas, palyginti su etalonine padanga (R), apskaičiuojamas taip:
G2	–	santykinis tvirtinti pateiktos padangos (T) sukibimo su šlapia danga indeksas, palyginti su kontroline padanga (C), apskaičiuojamas taip:

4.1.7.3.   Laikymas ir saugojimas

Visas kontrolinių padangų komplekto padangas reikia laikyti tomis pačiomis sąlygomis. Kai tik atliekamas kontrolinių padangų komplekto bandymas, jas palyginus su etaloninėmis padangomis, pradedamos taikyti ypatingos laikymo sąlygos, apibrėžtos standarte ASTM E 1136-93 (pakartotinai patvirtintas 2003 m.).

4.1.7.4.   Etaloninių padangų ir kontrolinių padangų pakeitimas

Jei per bandymus padanga neįprastai nusidėvi ar apgadinama arba kai nusidėvėjimas daro įtaką bandymų rezultatams, padanga daugiau nenaudojama.

4.2.   Bandymo metodas pagal papunktį b, kai naudojama transporto priemonės traukiama priekaba arba padangų bandymo transporto priemonė

4.2.1.   Principas

Atliekami bandomųjų padangų, sumontuotų transporto priemonės (toliau vadinamos vilkiku) traukiamoje priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje, matavimai. Bandymo padėtyje esantys stabdžiai stipriai nuspaudžiami, kol pasiekiamas pakankamas stabdymo momentas, kad susidarytų didžiausia galima stabdymo jėga prieš rato blokavimą, kai bandymo greitis – 65 km/h.

4.2.2.   Įranga

4.2.2.1.   Vilkikas ir priekaba arba padangų bandymo transporto priemonė

Vilkikas arba padangų bandymo transporto priemonė turi sugebėti išlaikyti nurodytą 65 ± 2 km/h greitį net veikiant didžiausiai galimai stabdymo jėgai.

Priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje įrengiama viena vieta, kur matavimo tikslais galima sumontuoti padangą ( toliau – bandymo padėtis), ir sumontuojami toliau nurodyti priedai:

a)	įranga, kuria suaktyvinami stabdžiai bandymo padėtyje;

b)	vandens bakas, kuriame būtų pakankamai vandens kelio paviršiaus drėkinimo sistemai, nebent naudojamas išorinis purškimas;

c)	registravimo įranga, skirta bandymo padėtyje įrengtų daviklių signalams registruoti ir vandens tiekimo spartai stebėti, jeigu naudojamas automatinis purškimas.

Bandymo padėtyje didžiausias leidžiamas suvedimo kampo ir išvirtimo kampo pokytis turi neviršyti ± 0,5° esant didžiausiai vertikaliajai apkrovai. Išilginės pakabos svirtys ir įvorės turi būti pakankamai tvirtos, kad būtų kuo mažiau vietos laisvam judėjimui ir būtų užtikrinta atitiktis veikiant didžiausiai stabdymo jėgai. Pakabos sistema turi atlaikyti pakankamą apkrovą ir būti suprojektuota taip, kad izoliuotų pakabos rezonansą.

Bandymo padėtyje įrengiama įprasta arba speciali automobilių stabdžių sistema, galinti suteikti pakankamą stabdymo momentą, kad nurodytomis sąlygomis būtų gauta didžiausia bandomojo rato stabdymo išilginės jėgos vertė.

Stabdžių sistema turi būti sugebėti kontroliuoti laiko intervalą nuo pradinio stabdžių paspaudimo iki didžiausios išilginės jėgos susidarymo, kaip nurodyta 4.2.7.1 punkte.

Priekaba arba padangų bandymo transporto priemonė suprojektuojama taip, kad joje būtų galima išbandyti įvairaus dydžio tvirtinti pateiktas padangas.

Priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje turi būti galimybė keisti vertikaliąją apkrovą, kaip nurodyta 4.2.5.2 punkte.

4.2.2.2.   Matavimo įranga

Priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje bandomojo rato padėtyje turi būti įrengta rato sukimosi greičio matavimo sistema ir davikliai, kuriais matuojama bandomojo rato stabdymo jėga ir vertikalioji apkrova.

Bendrieji matavimo sistemos reikalavimai. Prietaisų sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus esant 0–45 °C aplinkos temperatūrai:

a)	bendras sistemos tikslumas, jėga: ±1,5 proc. visos vertikaliosios apkrovos arba stabdymo jėgos skalės;

b)	bendras sistemos tikslumas, greitis: ±1,5 proc. greičio arba ±1,0 km/h, nelygu, kuri iš šių verčių yra didesnė.

Transporto priemonės greitis. Siekiant išmatuoti transporto priemonės greitį, turėtų būti naudojamas balninis sukabintuvas arba tiksli nekontaktinė greičio matavimo sistema.

Stabdymo jėga. Stabdymo jėgos matavimo davikliai turi matuoti išilginę jėgą, dėl stabdžių poveikio susidarančią padangos ir kelio sandūroje ir atitinkančią nuo 0 proc. iki bent 125 proc. taikomos vertikaliosios apkrovos. Davikliai suprojektuojami ir jų vieta parenkama taip, kad inercija ir vibracijos sukeltas mechaninis rezonansas jiems darytų kuo mažesnį poveikį.

Vertikalioji apkrova. Veikiant stabdžiams vertikaliosios apkrovos matavimo daviklis turi matuoti vertikaliąją apkrovą bandymo padėtyje. Daviklio specifikacijos atitinka pirmiau aprašytąsias.

Signalų siuntimo ir registravimo sistema. Visa signalų siuntimo ir registravimo įranga turi teikti linijinius išvesties duomenis, o jos stiprinimo koeficientas ir duomenų nuskaitymo skyra turi būti pakankami, kad atitiktų pirmiau nurodytus reikalavimus. Be to, taikomi šie reikalavimai:

a)	mažiausias tolygios dažninės charakteristikos intervalas turi būti 0–50 Hz (100 Hz) ± 1 % visos skalės intervale;

b)	signalo ir triukšmo santykis turi būti bent 20/1;

c)	signalas turi būti stiprinamas pakankamai, kad būtų rodoma visa skalė esant visos skalės įvesties signalo lygiui;

d)	įėjimo varža turi būti bent dešimt kartų didesnė negu signalo šaltinio išėjimo varža;

e)	įranga turi būti nejautri vibracijai, greitėjimui ir aplinkos temperatūros pokyčiams.

4.2.3.   Bandymų kelio sąlygų sudarymas

Bandymų kelio sąlygos turėtų būti sudaromos atliekant bent dešimt bandomųjų važiavimų 65 ± 2 km/h greičiu su bandymų programoje nenaudojamomis padangomis.

4.2.4.   Drėkinimo sąlygos

Vilkike ir priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje neprivaloma tvarka gali būti įrengta kelio dangos drėkinimo sistema, išskyrus baką, kuris, jei naudojama priekaba, montuojamas vilkike. Vandeniui purkšti ant kelio dangos priešais bandomąsias padangas įrengiamas purkštuvas, suprojektuotas taip, kad vandens sluoksnis, kurį bandomuoju greičiu pervažiuoja bandomoji padanga, būtų vienodo stiprumo, o taškymas ir perpurškimas būtų kuo mažesni.

Purkštuvas įrengiamas ir jo padėtis nustatoma taip, kad vandens srovės būtų nukreiptos į bandomąją padangą, o kelio dangos kryptimi būtų pasuktos 20–30° kampu.

Vanduo turi aplieti kelio dangą priešais padangą, 250–450 mm atstumu nuo padangos sąlyčio su kelio danga centro. Purkštuvas įrengiamas 25 mm virš kelio dangos arba mažiausiame aukštyje, kurio užtenka norint išvengti kliūčių, galinčių pasitaikyti bandiklio kelyje, tačiau bet kuriuo atveju ne aukščiau kaip 100 mm virš kelio dangos.

Vandens sluoksnis turi būti bent 25 mm platesnis negu bandomosios padangos atraminis paviršius, o vanduo purškiamas taip, kad padanga būtų vienodu atstumu nuo vandens sluoksnio kraštų. Turi būti purškiama tiek vandens, kad jo gylis būtų 1,0 ± 0,5 mm ir kad per visą bandymą liktų vienodas esant ±10 proc. paklaidai. Vandens kiekis, tenkantis vienam drėkinamo pločio vienetui, turi būti tiesiogiai proporcingas bandymo greičiui. Vandens, purškiamo esant 65 km/h greičiui, kiekis turi būti 18 l/s vienam drėkinamo paviršiaus pločio metrui, kai vandens gylis – 1,0 mm.

4.2.5.   Padangos ir ratlankiai

4.2.5.1.   Padangų parengimas ir įvažinėjimas

Bandomosios padangos profiliuojamos siekiant pašalinti visus atraminio paviršiaus iškyšulius, susidariusius dėl įlietų ventilių ar sandūrų siūlių.

Bandomoji padanga montuojama ant bandomojo ratlankio, kurį pateikia padangų gamintojas.

Kad bortas gerai priglustų, turėtų būti naudojamas tinkamas tepalas. Neturėtų būti naudojama per daug tepalo, kad padanga ratlankyje neslidinėtų.

Sumontuotos bandomosios padangos ir ratlankiai bent dvi valandas laikomi tokioje vietoje, kurioje jų temperatūra prieš bandymą susilygintų su aplinkos temperatūra. Jie turėtų būti apsaugoti nuo saulės, kad nuo jos spindulių neperkaistų.

Padangai pravažinėti atliekami du stabdomieji važiavimai esant apkrovai, slėgiui ir greičiui, nurodytiems atitinkamai 4.2.5.2, 4.2.5.3 ir 4.2.7.1 punktuose.

4.2.5.2.   Padangos apkrova

Bandomosios padangos bandomoji apkrova yra 75 ± 5 proc. bandomosios padangos leidžiamos apkrovos.

4.2.5.3.   Padangos oro slėgis

Standartinės leidžiamos apkrovos bandomosios padangos šalto oro pripūtimo slėgis turi būti 180 kPa. Labai didelio krovumo padangų šalto oro slėgis turi būti 220 kPa.

Prieš atliekant bandymą padangos slėgis turėtų būti patikrinamas aplinkos temperatūroje ir prireikus pakoreguojamas.

4.2.6.   Vilkiko ir priekabos arba padangų bandymo transporto priemonės parengimas

4.2.6.1.   Priekaba

Vienaašių priekabų kablio aukštis ir skersinė padėtis suderinami, kai bandomoji padanga apkraunama iki nustatytos bandomosios apkrovos, kad matavimo rezultatai nebūtų iškreipti. Išilginis atstumas nuo sankabos slinkties taško centro linijos iki priekabos ašies skersinės centrinės linijos turi būti bent dešimt kartų didesnis negu kablio aukštis arba sankabos (kablio) aukštis.

4.2.6.2.   Prietaisai ir įranga

Kai naudojamas balninis sukabintuvas, sumontuokite jį pagal gamintojo specifikacijas kuo arčiau vilkiko arba padangų bandymo transporto priemonės tarpvėžės centro.

4.2.7.   Procedūra

4.2.7.1.   Bandomasis važiavimas

Kiekvienam bandomajam važiavimui taikoma toliau nurodyta tvarka.

4.2.7.1.1.

Vilkikas arba padangų bandymo transporto priemonė tiesia linija nurodytu 65 ± 2 km/h bandymo greičiu užvažiuoja ant bandymų kelio.

4.2.7.1.2.

Įjungiama registravimo sistema.

4.2.7.1.3.

Likus maždaug 0,5 s iki stabdymo pradžios vanduo purškiamas ant kelio dangos priešais bandomąją padangą (kai naudojama vidaus purškimo sistema).

4.2.7.1.4.

Priekabos stabdžiai spaudžiami 2 metrų atstumu nuo sudrėkinto paviršiaus trinties savybių ir smėlio gylio matavimo taško, kaip nurodyta 3.1.4 ir 3.1.5 punktuose. Stabdžius reikia spausti taip, kad laiko intervalas nuo pradinio stabdžių paspaudimo iki didžiausios išilginės jėgos susidarymo būtų 0,2–0,5 s.

4.2.7.1.5.

Registravimo sistema išjungiama.

4.2.7.2.   Bandymų ciklas

Norint išmatuoti tvirtinti pateiktos padangos (T) sukibimo su šlapia danga indeksą, atliekami keli bandomieji važiavimai toliau aprašyta tvarka, pagal kurią kiekvienas bandomasis važiavimas atliekamas toje pačioje bandymų kelio vietoje ta pačia kryptimi. Per tą patį bandymų ciklą galima išmatuoti iki trijų tvirtinti pateiktų padangų, jeigu bandymai atliekami per vieną dieną.

4.2.7.2.1.   Pirmiausia išbandoma etaloninė padanga.

4.2.7.2.2.   Pagal 4.2.7.1 punktą atlikus bent šešis galiojančius matavimus, etaloninė padanga pakeičiama tvirtinti pateikta padanga.

4.2.7.2.3.   Atlikus šešis galiojančius tvirtinti pateiktos padangos matavimus, galima išmatuoti dar dvi tvirtinti pateiktas padangas.

4.2.7.2.4.   Bandymų ciklas baigiamas šešiais papildomais galiojančiais tos pačios etaloninės padangos matavimais, kaip ir bandymų ciklo pradžioje.

Pavyzdžiai

a)	Trijų tvirtinti pateiktų padangų (T1–T3) ir etaloninės padangos (R) bandymo ciklo tvarka būtų tokia: R-T1-T2-T3-R

b)	Penkių tvirtinti pateiktų padangų (T1–T5) ir etaloninės padangos (R) bandymo ciklo tvarka būtų tokia: R-T1-T2-T3-R-T4-T5-R

4.2.8.   Matavimo rezultatų apdorojimas

4.2.8.1.   Didžiausio stabdymo jėgos koeficiento apskaičiavimas

Padangos didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (μpeak) yra didžiausia μ(t) vertė iki rato blokavimo, toliau nurodytu būdu apskaičiuojama kiekvienam bandomajam važiavimui. Analoginiai signalai turėtų būti filtruojami siekiant pašalinti triukšmą. Skaitmeniniu būdu įrašyti signalai turi būti filtruojami naudojant slankiojo vidurkio metodą.

Čia:

μ(t)	–	dinaminės padangos stabdymo jėgos koeficientas realiu laiku;
fh(t)	–	dinaminė stabdymo jėga realiu laiku, išreikšta N;
fv(t)	–	dinaminė vertikalioji apkrova realiu laiku, išreikšta N.

4.2.8.2.   Rezultatų patvirtinimas

μpeak variacijos koeficientas apskaičiuojamas taip:

(Standartinis nuokrypis / vidurkis) × 100.

Etaloninė padanga (R). Jeigu etaloninės padangos didžiausio stabdymo jėgos koeficiento (μpeak) variacijos koeficientas didesnis negu 5 proc., visi duomenys turėtų būti atmesti ir visų bandomųjų padangų (tvirtinti pateiktos (-ų) padangos (-ų) ir etaloninės padangos) bandymas turėtų būti atliekamas iš naujo.

Tvirtinti pateikta (-os) padanga (-os) (T). Apskaičiuojamas kiekvienos tvirtinti pateiktos padangos didžiausio stabdymo jėgos koeficiento (μpeak) variacijos koeficientas. Jeigu kuris nors vienas variacijos koeficientas didesnis negu 5 proc., duomenys turėtų būti atmesti ir tvirtinti pateiktos padangos bandymas turėtų būti atliekamas iš naujo.

4.2.8.3.   Patikslinto vidutinio didžiausio stabdymo jėgos koeficiento apskaičiavimas

Etaloninės padangos vidutinis didžiausias stabdymo jėgos koeficientas, naudojamas jos stabdymo jėgos koeficientui apskaičiuoti, patikslinamas pagal kiekvienos tvirtinti pateiktos padangos padėtį konkrečiame bandymų cikle.

Šis patikslintas etaloninės padangos vidutinis didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (Ra) apskaičiuojamas vadovaujantis 3 lentele, kur R1 – vidutinis didžiausias padangos stabdymo jėgos koeficientas per pirmąjį etaloninės padangos (R) bandymą, o R2 – vidutinis didžiausias padangos stabdymo jėgos koeficientas per antrąjį tos pačios etaloninės padangos (R) bandymą.

3 lentelė

Tvirtinti pateiktų padangų skaičius per vieną bandymų ciklą	Tvirtinti pateikta padanga	Ra
1 (R1-T1-R2)	T1	Ra = 1/2 (R1 + R2)
2 (R1-T1-T2-R2)	T1	Ra = 2/3 R1 + 1/3 R2
	T2	Ra = 1/3 R1 + 2/3 R2
3 (R1-T1-T2-T3-R2)	T1	Ra = 3/4 R1 + 1/4 R2
	T2	Ra = 1/2 (R1 + R2)
	T3	Ra = 1/4 R1 + 3/4 R2

4.2.8.4.   Vidutinio didžiausio stabdymo jėgos koeficiento (μpeak,ave) apskaičiavimas

Vidutinė didžiausių stabdymo jėgos koeficientų vertė (μpeak,ave) apskaičiuojama pagal 4 lentelę, kur Ta (a = 1, 2 arba 3) yra per vieną bandymų ciklą išmatuotas vienos tvirtinti pateiktos padangos didžiausių stabdymo jėgos koeficientų vidurkis.

4 lentelė

Bandomoji padanga	μpeak,ave
Etaloninė padanga	μpeak,ave(R) = Ra pagal 3 lentelę
Tvirtinti pateikta padanga	μpeak,ave(T) = Ta

4.2.8.5.   Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga indekso apskaičiavimas

Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga indeksas (G(T)) apskaičiuojamas taip:

Čia:

t –	išmatuota drėgno paviršiaus temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais, kai bandoma tvirtinti pateikta padanga (T);
t0 –	etaloninės drėgno paviršiaus temperatūros sąlygos;
t0 =	20 °C įprastoms padangoms ir t0 = 10 °C žieminėms padangoms;
μpeak,ave(R0) =	0,85 – didžiausias etaloninės padangos stabdymo jėgos koeficientas etaloninėmis sąlygomis;
a =	– 0,4232 ir b = – 8,297 įprastoms padangoms, a = 0,7721 ir b = 31,18 žieminėms padangoms [a išreikštas 1/°C].

B) C2 ir C3 klasės padangos

1.   BENDROSIOS BANDYMO SĄLYGOS

1.1.   Kelio savybės

Bandymų kelias turi būti padengtas tankia asfalto danga, kurios nuolydis bet kuria kryptimi ne didesnis kaip 2 proc., ir neturi nukrypti daugiau kaip 6 mm, kai bandymai atliekami su 3 m tiesykle.

Bandymų kelio paviršius turi būti vienodo senumo, sudėties ir nusidėvėjimo laipsnio. Jame neturi būti palaidų medžiagų ar pašalinių sąnašų.

Didžiausias leidžiamas skaldos gabalėlių skersmuo turi būti 8–13 mm.

Taip išmatuotas smėlio gylis, nurodytas standartuose EN13036-1:2001 ir ASTM E 965-96 (pakartotinai patvirtintas 2006 m.) turi būti 0,7 ± 0,3 mm.

Sudrėkintos trasos paviršiaus trinties vertė susitariančiosios šalies nuožiūra nustatoma taikant kurį nors vieną iš toliau aprašytų metodų.

1.1.1.   Standartinėms etaloninėms bandomosioms padangoms (SEBP) skirtas metodas

Vidutinis didžiausias stabdymo koeficientas (angl. μ peak average) pagal standartą ASTM E 1136-93 (pakartotinai patvirtintas 2003 m.) (etaloninės padangos (bandymo metodas, kai naudojama priekaba arba padangų bandymo transporto priemonė, kaip apibrėžta 2.1 punkte)) yra 0,7 ± 0,1 esant 65 km/h greičiui ir 180 kPa). Išmatuotos vertės patikslinamos atsižvelgiant į temperatūros poveikį:

DJSK = DSJK (išmatuotas) + 0,0035 · (t – 20)

Čia t – sudrėkintos kelio dangos temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais.

Bandymas atliekamas naudojant tokias kelio juostas ir tokio ilgio kelią, kokie naudojami atliekant sukibimo su šlapia danga bandymą.

Naudojant priekabą bandymas atliekamas taip, kad stabdymas įvyktų 10 metrų atstumu nuo tos vietos, kurioje nustatomos paviršiaus savybės.

1.1.2.   Britų švytuoklės skaičių (BPN) metodas

Britų švytuoklės skaičiaus (BPN) vidurkio metodas, nustatytas standartu ASTM E 303-93 (pakartotinai patvirtintas 2008 m.), taikomas naudojant padėklą, kaip nurodyta standarte ASTM E 501-08, atlikus temperatūros pataisą, turi būti 50 ± 10 BPN.

BPN koreguojamas atsižvelgiant į sudrėkinto kelio paviršiaus temperatūrą. Jei britų švytuoklės gamintojas nenurodo, kaip atlikti temperatūros pataisas, gali būti naudojama ši formulė:

BPN = BPN (išmatuota vertė) – (0,0018 · t2) + 0,34 · t – 6,1

Čia: t – sudrėkinto kelio paviršiaus temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais.

Slydimo padėklo nusidėvėjimo efektas. Padėklas turėtų būti nuimamas siekiant išmatuoti didžiausią nusidėvėjimą, kai kontaktinės slydimo paviršiaus briaunos nusidėvėjimas pasiekia 3,2 mm slydimo paviršiaus plokštumoje arba 1,6 mm statmenai į ją.

Bandymo kelio paviršiaus BPN nuoseklumo patikra bandymų su šlapia danga ir standartine transporto priemone matavimams atlikti.

Kelio juostose, kurios bus naudojamos atliekant sukibimo su šlapia danga bandymus, BPN matuojamas kas 10 m išilgai juostų. Kiekvienoje vietoje BPN matuojamas 5 kartus; BPN variacijos koeficiento vidurkis neturi būti viršytas daugiau kaip 10 proc.

1.1.3.   Tipo patvirtinimo institucija, remdamasi bandymų ataskaitose pateikta informacija, turi įsitikinti, kad kelio charakteristikos yra tinkamos.

1.2.   Danga gali būti drėkinama kelio įrenginiais arba bandomojoje transporto priemonėje ar priekaboje įrengta drėkinimo sistema.

Jei naudojama kelyje įrengta sistema, bandymų vietos danga drėkinama likus ne mažiau kaip valandai iki bandymo, kad dangos ir vandens temperatūra taptų vienoda. Rekomenduojama kelyje įrengtą drėkinimo sistemą nuolat naudoti per visą bandymą.

Vandens gylis turi būti 0,5–2,0 mm.

1.3.   Vėjo sąlygos neturi trukdyti drėkinti dangą (leidžiama statyti vėjo užtvaras).

Aplinkos ir sudrėkintos dangos temperatūra turi būti 5–35 °C ir atliekant bandymą neturi pasikeisti daugiau kaip 10 °C.

1.4.   Siekiant apimti įvairaus dydžio padangas, montuojamas komercinėse transporto priemonėse, santykiniam sukibimo su šlapia danga indeksui matuoti naudojami trys etaloninių bandymo padangų (SEBP) dydžiai:

a)	SEBP 315/70R22,5 LI=154/150, ASTM F2870

b)	SEBP 245/70R19,5 LI=136/134, ASTM F2871

c)	SEBP 225/75 R 16 C LI=116/114, ASTM F2872

Santykiniam sukibimo su šlapia danga indeksui matuoti naudojami trys standartinių etaloninių bandymo padangų dydžiai, kaip nurodyta šioje lentelėje:

Jei tai C3 klasės padangos
Maža šeima SNominal < 285 mm	Didelė šeima SNominal ≥ 285 mm
SEBP 245/70R19,5 LI = 136/134	SEBP 315/70R22,5 LI = 154/150
Jei tai C2 klasės padangos SEBP 225/75 R 16 C LI=116/114
SNominal = padangos vardinio skerspjūvio plotis

2.   BANDYMŲ PROCEDŪRA

Santykinio sukibimo su šlapia danga veiksmingumas nustatomas naudojant:

(a)	priekabą arba padangoms vertinti skirtą specialiąją transporto priemonę; arba

b)	standartinės gamybos transporto priemonę (M2, M3, N1, N2 ar N3 kategorijos), kaip apibrėžta Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3.), dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.3, 2 punktas.

2.1.   Metodika, taikoma naudojant priekabą arba padangoms vertinti skirtą specialiąją transporto priemonę

2.1.1.   Atliekami bandomųjų padangų, sumontuotų transporto priemonės traukiamoje priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje, matavimai.

Bandymo padėtyje stipriai spaudžiami stabdžiai, kol pasiekiamas pakankamas stabdymo momentas, kad susidarytų didžiausia stabdymo jėga prieš rato blokavimą, kai bandymo greitis – 50 km/h. Priekaba ir vilkikas arba padangoms vertinti skirta transporto priemonė turi atitikti šiuos reikalavimus:

2.1.1.1.

ji turi būti pajėgi viršyti viršutinę 50 km/h bandymo greičio ribą ir palaikyti reikalaujamą 50 ± 2 km/h bandymo greitį, veikiant didžiausiai stabdymo jėgai;

2.1.1.2.

joje turi būti įrengta ašis, užtikrinanti vieną bandymo padėtį ir turinti hidraulinį stabdį bei įjungimo sistemą, kurią bandymo padėtyje prireikus būtų galima valdyti iš vilkiko. Stabdžių sistema turi būti pajėgi užtikrinti pakankamą stabdymo momentą, kad, naudojant visų išbandytinų dydžių padangas ir joms taikant reikiamas apkrovas, būtų pasiektas didžiausias stabdymo jėgos koeficientas;

2.1.1.3.

per visą bandymą ji turi būti pajėgi išlaikyti bandomojo rato ir ant jo sumontuotos padangos išilginę padėtį (suvedimo kampą) ir išvirtimo kampą, taikant ± 0,5° statinių dydžių, išmatuotų apkrovus bandomąją padangą, nuokrypį;

2.1.1.4.

jeigu yra įrengta kelio drėkinimo sistema:   sistema turi būti pajėgi tiekti vandenį taip, kad padanga ir priešais ją esanti kelio danga būtų sudrėkinta prieš pradedant stabdyti ir būtų drėkinama per visą bandymą. Konstrukcijoje neprivaloma tvarka gali būti įrengta kelio dangos drėkinimo sistema, išskyrus baką, kuris, jei naudojama priekaba, montuojamas vilkike. Vandeniui purkšti ant kelio dangos priešais bandomąsias padangas įrengiamas purkštuvas, suprojektuotas taip, kad vandens sluoksnis, kurį bandomuoju greičiu pervažiuoja bandomoji padanga, būtų vienodo stiprumo, o taškymas ir perpurškimas būtų kuo mažesni.   Purkštuvas įrengiamas ir jo padėtis nustatoma taip, kad vandens srovės būtų nukreiptos į bandomąją padangą, o kelio dangos kryptimi būtų pasuktos 15–30° kampu. Vanduo turi aplieti kelio dangą priešais padangą, 0,25–0,5 m atstumu nuo padangos sąlyčio su kelio danga centro. Purkštuvas įrengiamas 100 mm virš kelio dangos arba mažiausiame aukštyje, kurio užtenka norint išvengti kliūčių, galinčių pasitaikyti bandiklio kelyje, tačiau bet kuriuo atveju ne aukščiau kaip 200 mm virš kelio dangos. Vandens sluoksnis turi būti bent 25 mm platesnis negu bandomosios padangos atraminis paviršius, o vanduo purškiamas taip, kad padanga būtų vienodu atstumu nuo vandens sluoksnio kraštų. Vandens kiekis, tenkantis vienam drėkinamo pločio vienetui, turi būti tiesiogiai proporcingas bandymo greičiui. Vandens, purškiamo esant 50 km/h greičiui, kiekis turi būti 14 l/s vienam drėkinamo paviršiaus pločio metrui. Vandens lygio vardinės vertės turi būti ±10 proc. intervale.

2.1.2.   Bandymų procedūra

2.1.2.1.   Padangos montuojamos ant ratlankių, nurodytų pripažintų padangų ir ratlankių standartų organizacijų, išvardytų šios taisyklės 6 priedo 4 priedėlyje. Kad bortas gerai priglustų, turėtų būti naudojamas tinkamas tepalas. Neturėtų būti naudojama per daug tepalo, kad padanga ratlankyje neslidinėtų.

Bandymo padangų nustatyto pripūtimo slėgio aplinkos temperatūroje (šaltas) patikra, prieš pradedant bandymą. Taikant šį standartą padangos bandymo šaltas pripūtimo slėgis Pt apskaičiuojamas taip:

Čia:

Pr	=	pripūtimo slėgis, žymimas ant padangos šoninės sienelės. Jeigu Pr nėra pažymėtas ant šoninės sienelės, nurodomas taikomuose padangų standartuose nurodytas slėgis, atitinkantis po vieną naudojamų padangų didžiausią apkrovą;
Qt	=	statinė padangos bandymo apkrova;
Qr	=	didžiausia masė, susijusi su padangos leidžiamos apkrovos indeksu.

2.1.2.2.   Padangai įvažinėti atliekami du stabdomieji važiavimai. Padanga ne mažiau kaip dvi valandas laikoma šalia bandymų kelio, kad jos temperatūra susilygintų su bandymų kelio ploto aplinkos temperatūra. Padanga (-os) laikoma (-os) taip, kad ant jų nepatektų tiesioginių saulės spindulių.

2.1.2.3.   Apkrovos bandymo sąlygos turi būti 75 ± 5 proc. vertės, atitinkančios padangos apkrovos indeksą.

2.1.2.4.   Prieš pat bandymą kelias turi būti parengtas bandymams ant kelio dalies, naudojamos pagal veiksmingumo bandymo programą, atliekant ne mažiau kaip dešimt stabdymo bandymų esant 50 km/h greičiui su toje programoje nenaudojamomis padangomis.

2.1.2.5.   Prieš pat bandymus patikrinamas ir prireikus atkuriamas padangų pripūtimo slėgis, kad jis būtų toks, kaip nurodyta 2.1.2.1 punkte.

2.1.2.6.   Bandymo greitis turi būti 50 ± 2 km/h ir per visą bandomąjį važiavimą neturi viršyti šių ribų.

2.1.2.7.   Bandymo kryptis per visus bandymus turi būti ta pati ir atitikti kryptį, kuria buvo atliekami bandymai su SEBP, su kuria bus lyginamos bandomosios padangos charakteristikos.

2.1.2.8.   Likus maždaug 0,5 s iki stabdymo pradžios vanduo purškiamas ant kelio dangos priešais bandomąją padangą (kai naudojama vidaus purškimo sistema). Sumontuotų bandomųjų ratų stabdžiai naudojami taip, kad didžiausia stabdymo jėga būtų pasiekta per 0,2–1,0 s nuo stabdymo pradžios.

2.1.2.9.   Naujų padangų atveju pirmų dviejų padangos stabdymo bandomųjų važiavimų nepaisoma.

2.1.2.10.   Vertinant bet kokios padangos veiksmingumą ir lyginant jas su SEBP charakteristikomis, stabdymo bandymas atliekamas toje pačioje bandymų kelio vietoje.

2.1.2.11.   Bandymų eilės tvarka:

R1 – T – R2,

Čia:

R1	– pradinis SEBP bandymas;
R2	– kartotinis SEBP bandymas;
T	= tvirtinti pateiktos padangos, kurią reikia įvertinti, bandymas.

Prieš kartojant SEBP bandymą gali būti išbandytos ne daugiau kaip trys tvirtinti pateiktos padangos, pavyzdžiui:

R1 – T1 – T2 – T3 – R2

2.1.2.12.   Apskaičiuojamas didžiausio stabdymo jėgos koeficientas (μpeak) atliekant kiekvieną bandymą pagal šią lygtį:

1)

Čia:

μ(t)	=	dinaminės padangos stabdymo jėgos koeficientas realiu laiku;
fh(t)	=	dinaminė stabdymo jėga realiu laiku, išreikšta N;
fv(t)	=	dinaminė vertikalioji apkrova realiu laiku, išreikšta N.

Naudojant 1 lygtį dinaminės padangos stabdymo jėgos koeficientui apskaičiuoti, apskaičiuojamas didžiausias padangos stabdymo jėgos koeficientas (μpeak), kai nustatoma pati didžiausia μ(t) vertė iki rato blokavimo. Analoginiai signalai turėtų būti filtruojami siekiant pašalinti triukšmą. Skaitmeniniu būdu įrašyti signalai gali būti filtruojami naudojant slankiojo vidurkio metodą.

Apskaičiuojamos vidutinės didžiausio stabdymo koeficiento (μpeak, ave) vertės suvidurkinant keturias ar daugiau galiojančių kartotinių važiavimo verčių kiekvieno bandomųjų padangų komplekto ir etaloninės padangos atveju pagal kiekvieną bandymo sąlygą, jeigu bandymai atliekami tą pačią dieną.

2.1.2.13.   Rezultatų patvirtinimas

Etaloninė padanga (R).

Jei etaloninės padangos didžiausio stabdymo koeficiento variacijos koeficientas, kuris apskaičiuojamas pagal formulę standartinis nuokrypis / vidurkis × 100, yra didesnis nei 5 proc., atmetami visi duomenys ir bandymas su šia etalonine padanga atliekamas iš naujo.

Tvirtinti pateiktos padangos (T).

Apskaičiuojami visų tvirtinti pateiktų padangų variacijos koeficientai (standartinis nuokrypis/vidurkis) × 100). Jeigu kuris nors vienas variacijos koeficientas yra didesnis nei 5 proc., bandymo su ta tvirtinti pateikta padanga duomenys atmetami ir bandymas atliekamas iš naujo.

Jei R1 yra vidutinis didžiausias stabdymo koeficientas per pirmąjį etaloninės padangos bandymą, o R2 – vidutinis didžiausias stabdymo koeficientas per antrąjį etaloninės padangos bandymą, toliau nurodytos operacijos atliekamos pagal šią lentelę:

Jei tvirtinti pateiktų padangų komplektų tarp dviejų vienas po kito einančių važiavimų su etalonine padanga skaičius yra:	ir tvirtinti pateiktų padangų komplektas turi būti laikomas:	tada „Ra“ apskaičiuojamas taip:
1 R1 – T1 – R2	T1	Ra = 1/2 (R1 + R2)
2 R1 – T1 – T2 – R2	T1 T2	Ra = 2/3 R1 + 1/3 R2 Ra = 1/3 R1 + 2/3 R2
3 R1 – T1 – T2 – T3 – R2	T1 T2 T3	Ra = 3/4 R1 + 1/4 R2 Ra = 1/2 (R1 + R2) Ra = 1/4 R1 + 3/4 R2

2.1.2.14.   Sukibimo su šlapia danga indeksas (G) apskaičiuojamas taip:

Sukibimo su šlapia danga indeksas (G) = μ peak,ave (T)/μ peak, ave (R)

Tai yra santykinis sukibimo su šlapia danga indeksas, taikomas palyginant tvirtinti pateiktos padangos (T) stabdymo veiksmingumą su etalonine padanga (R).

2.2.   Metodika, taikoma naudojant standartines transporto priemones

2.2.1.   Naudojama transporto priemonė turi turėti dvi ašis ir joje turi būti įrengta stabdžių antiblokavimo sistema (pvz., M2, M3, N1, N2 ar N3 kategorijų standartinės gamybos transporto priemonės). ABS turi ir toliau atitikti atitinkamose taisyklėse nustatytus naudingojo sukibimo reikalavimus ir turi būti palyginama ir pastovi atliekant bandymus su sumontuotomis skirtingų tipų padangomis.

2.2.1.1.   Matavimo įranga

Transporto priemonėje sumontuojamas jutiklis, tinkamas greičiui ant šlapio paviršiaus ir atstumui, nuvažiuotam dviejų greičio verčių intervale, matuoti.

Siekiant išmatuoti transporto priemonės greitį naudojamas balninis sukabintuvas arba nekontaktinė greičio matavimo sistema.

Laikomasi tokių nuokrypių:

a)	greičio matavimams: ±1 proc. arba ±0,5 km/h, nelygu, kuri iš šių verčių yra didesnė.

b)	atstumo matavimams: ± 1 × 10– 1 m.

Matuojamas greitis arba skirtumas tarp išmatuoto greičio ir atskaitinio greičio atliekant bandymą gali būti rodomas transporto priemonės viduje taip, kad vairuotojas galėtų reguliuoti transporto priemonės greitį.

Duomenų rinkimo sistema taip pat gali būti naudojama matavimams registruoti.

2.2.2.   Bandymų procedūra

Pradedant nuo nustatyto pradinio greičio tuo pat metu stipriai spaudžiami dviejų ašių stabdžiai, kad pradėtų veikti ABS sistema.

2.2.2.1.   Vidutinis lėtėjimas (AD) apskaičiuojamas dviejų apibrėžtų greičio verčių intervale, kai pradinis greitis yra 60 km/h, o galutinis – 20 km/h.

2.2.2.2.   Transporto priemonės įranga

Ant galinės ašies gali būti sumontuotos 2 arba 4 padangos.

Atliekant etaloninės padangos bandymą, ant abiejų ašių sumontuojamos etaloninės padangos (iš viso 4 ar 6 etaloninės padangos, priklausomai nuo pirmiau minėto pasirinkimo).

Atliekant tvirtinti pateiktos padangos bandymą, galimos 3 įrengimo konfigūracijos:

a)	konfigūracija Nr. 1: tvirtinti pateiktos padangos ant priekinės ir galinės ašių: tai yra standartinė konfigūracija, kuri turėtų būti naudojami kaskart, kai tai įmanoma.

b)	konfigūracija Nr. 2: tvirtinti pateiktos padangos ant priekinės ašies ir etaloninės ar kontrolinės padangos ant galinės ašies: leidžiama tais atvejais, kai tvirtinti pateiktos padangos neįmanoma sumontuoti ant galinės ašies.

c)	konfigūracija Nr. 3: tvirtinti pateiktos padangos ant galinės ašies ir etaloninės ar kontrolinės padangos ant priekinės ašies: leidžiama tais atvejais, kai tvirtinti pateiktos padangos neįmanoma sumontuoti ant priekinės ašies.

2.2.2.3.   Padangos pripūtimo slėgis

a)

Jei vertikali apkrova didesnė arba lygi 75 proc. padangos leidžiamos apkrovos, padangos pripūtimo bandymo slėgis Pt apskaičiuojamas taip: Pt = Pr · (Qt/Qr)1,25 Pr = pripūtimo slėgis, žymimas ant padangos šoninės sienelės. Jeigu Pr nėra pažymėtas ant šoninės sienelės, nurodomas taikomuose padangų standartuose nurodytas slėgis, atitinkantis po vieną naudojamų padangų didžiausią apkrovą; Qt = statinė padangos bandymo apkrova; Qr = didžiausia masė, susijusi su padangos leidžiamos apkrovos indeksu.

(b)	Jei vertikali apkrova mažesnė arba lygi 75 proc. padangos leidžiamos apkrovos, padangos pripūtimo bandymo slėgis Pt apskaičiuojamas taip: Pt = Pr · (0,75)1,25 = (0,7) · Pr · Pr = pripūtimo slėgis, žymimas ant padangos šoninės sienelės.

Jeigu Pr nėra pažymėtas ant padangos šono, nurodomas taikomuose padangų standartuose nurodytas slėgis atitinkantis didžiausią apkrovą, taikomą po vieną naudojamų padangų atvejais:

prieš atliekant bandymą esant kambario temperatūrai patikrinamas padangų oro slėgis.

2.2.2.4.   Padangos apkrova

Statinė kiekvienos ašies apkrova turi išlikti nepakitusi per visą bandymo procedūrą. Statinė kiekvienos padangos apkrova turi būti 60–90 proc. tvirtinti pateiktos padangos leidžiamos apkrovos. Ši vertė neturi viršyti 100 proc. etaloninės padangos leidžiamos apkrovos.

Tos pačios ašies padangų apkrova neturėtų skirtis daugiau kaip 10 proc.

Naudojant montavimo konfigūracijas Nr. 2 ir Nr. 3, laikomasi šių papildomų reikalavimų:

Konfigūracija Nr. 2. Priekinės ašies apkrova > galinės ašies apkrova

Ant galinės ašies gali būti sumontuotos 2 arba 4 padangos.

Konfigūracija Nr. 3. Galinės ašies apkrova > priekinės ašies apkrova × 1,8

2.2.2.5.   Padangų parengimas ir įvažinėjimas

2.2.2.5.1.   Bandomoji padanga montuojama ant bandomojo ratlankio, kurį pateikia padangų gamintojas.

Kad bortas gerai priglustų, turėtų būti naudojamas tinkamas tepalas. Neturėtų būti naudojama per daug tepalo, kad padanga ratlankyje neslidinėtų.

2.2.2.5.2.   Sumontuotos bandomosios padangos ir ratlankiai bent dvi valandas laikomi tokioje vietoje, kurioje jų temperatūra prieš bandymą susilygintų su aplinkos temperatūra. Jie turėtų būti apsaugoti nuo saulės, kad nuo jos spindulių neperkaistų. Padangai įvažinėti atliekami du stabdymo važiavimai.

2.2.2.5.3.   Kelias kondicionuojamas atliekant bent dešimt bandomųjų važiavimų su bandymų programoje nenaudojamomis padangomis, kai pradinis greitis yra 65 km/h arba didesnis (nelygu, kuris iš greičių yra didesnis už pradinį bandymo greitį siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos pakankamo ilgio kelyje).

2.2.2.6.   Procedūra

2.2.2.6.1.   Pirmiausia etaloninių padangų komplektas sumontuojamas ant transporto priemonės.

Pradinėje zonoje transporto priemonė pagreitėja iki 65 ± 2 km/h.

Stabdžiai įjungiami visada toje pačioje kelio vietoje, išilginis nuokrypis – 5 m, o skersinis – 0,5 m.

2.2.2.6.2.   Priklausomai nuo pavaros tipo, galimi du atvejai:

a)	Mechaninė pavarų dėžė Vos tik vairuotojas patenka į matavimo zoną ir pasiekia 65 ± 2 km/h, sankaba atleidžiama, staigiai nuspaudžiamas stabdžių pedalas ir laikomas tiek, kiek reikės matavimui atlikti.

b)	Automatinė pavarų dėžė Vos tik vairuotojas patenka į matavimo zoną ir pasiekia 65 ± 2 km/h, pasirenkama neutrali pavara, staigiai nuspaudžiamas stabdžių pedalas ir laikomas tiek, kiek reikės matavimui atlikti.

Automatiškai stabdžiai įjungiami naudojant iš dviejų dalių sudarytą jutiklių sistemą: viena dalis įrengiama bandymų kelyje, kita – transporto priemonėje. Tokiu atveju toje pačioje kelio dalyje stabdoma tiksliau.

Jei, atliekant matavimus, kuri nors iš pirmiau nurodytų sąlygų neįvykdoma (greičio nuokrypis, stabdymo laikas ir kt.), matavimas nutraukiamas ir atliekamas naujas matavimas.

2.2.2.6.3.   Parengtos eksploatuoti transporto priemonės bandymo tvarka

Pavyzdžiai

3 tvirtinti pateiktų padangų komplektų (T1–T3) ir etaloninės padangos (R) bandymo ciklo tvarka būtų tokia: R – T1 – T2 – T3 – R

5 tvirtinti pateiktų padangų komplektų (T1–T5) ir etaloninės padangos (R) bandymo ciklo tvarka būtų tokia: R – T1 – T2 – T3 – R -T4 – T5 – R

2.2.2.6.4.   Bandymo kryptis per visus bandymus turi būti ta pati ir atitikti kryptį, kuria buvo atliekami bandymai su SEBP, su kuria bus lyginamas tvirtinti pateiktos bandomosios padangos veiksmingumas.

2.2.2.6.5.   Atliekant kiekvieną bandymą ir naudojant naujas padangas pirmųjų dviejų stabdymo matavimų nepaisoma.

2.2.2.6.6.   Po to, kai ta pačia kryptimi buvo atlikti ne mažiau kaip 3 galiojantys matavimai, etaloninės padangos pakeičiamos tvirtinti pateiktų padangų komplektu (viena iš 3 skirtingų konfigūracijų, pateiktų 2.2.2.2 punkte) ir atliekami ne mažiau kaip 6 galiojantys matavimai.

2.2.2.6.7.   Prieš pakartotinai išbandant etaloninę padangą gali būti išbandyti ne daugiau kaip trys tvirtinti pateiktų padangų komplektai.

2.2.2.7.   Matavimo rezultatų apdorojimas

2.2.2.7.1.   Vidutinio lėtėjimo (AD) apskaičiavimas

Kiekvieną kartą, kai matavimas pakartojamas, vidutinis lėtėjimas (AD m · s– 2) apskaičiuojamas taip:

Čia d (m) yra atstumas pradinio greičio Si (m · s– 1) ir galutinio greičio Sf (m · s– 1) intervale.

2.2.2.7.2.   Rezultatų patvirtinimas

Etaloninė padanga (R).

Jeigu bet kurių dviejų iš eilės atliktų trijų bandomųjų važiavimų grupių, naudojant konkretų etaloninių padangų komplektą, AD variacijos koeficientas didesnis negu 3 proc., visi duomenys atmetami ir visų bandomųjų padangų (tvirtinti pateiktų padangų ir etaloninių padangų) bandymas atliekamas iš naujo. Variacijos koeficientas apskaičiuojamas taip:

Tvirtinti pateiktos padangos (T).

Apskaičiuojami visų tvirtinti pateiktų padangų variacijos koeficientai.

Jeigu kuris nors vienas variacijos koeficientas yra didesnis nei 3 proc., bandymo su ta tvirtinti pateikta padanga duomenys atmetami ir bandymas atliekamas iš naujo.

2.2.2.7.3.   Vidutinio lėtėjimo (AD) apskaičiavimas

Jei R1 yra AD verčių vidurkis per pirmąjį etaloninės padangos bandymą, o R2 – AD verčių vidurkis per antrąjį etaloninės padangos bandymą, toliau nurodytos operacijos atliekamos pagal šią lentelę:

Ra yra patikslinta etaloninės padangos vidutinė AD vertė.

1 lentelė

Tvirtinti pateiktos padangos komplektų skaičius tarp dviejų iš eilės važiavimų su etalonine padanga	Tvirtinti pateiktų padangų komplektas priskiriamas	Ra
1 R1-T1-R2	T1	Ra = 1/2 (R1 + R2)
2 R1-T1-T2-R2	T1	Ra = 2/3 R1 + 1/3 R2
	T2	Ra = 1/3 R1 + 2/3 R2
3 R1-T1-T2-T3-R2	T1	Ra = 3/4 R1 + 1/4 R2
	T2	Ra = 1/2 (R1 + R2)
	T3	Ra = 1/4 R1 + 3/4 R2

2.2.2.7.4.   Stabdymo jėgos koeficiento (BFC) apskaičiavimas

BFC(R) ir BFC(T) apskaičiuojami pagal 2 lentelę:

2 lentelė

Padangos tipas	Stabdymo jėgos koeficientas yra
Etaloninė padanga	BFC(R)= Ra/g
Tvirtinti pateikta padanga	BFC(T)= Ta/g
g laisvojo kritimo pagreitis, suapvalintas iki 9,81 m · s– 2.

Ta (a = 1, 2 ir t. t.) yra AD verčių vidurkis, taikomas bandant tvirtinti pateiktą padangą.

2.2.2.7.5.   Santykinio padangos sukibimo su šlapia danga veiksmingumo indekso apskaičiavimas

Sukibimo su šlapia danga indeksas yra santykinis tvirtinti pateiktos padangos veiksmingumas, palyginti su etalonine padanga. Jo gavimo būdas priklauso nuo bandymo konfigūracijos, kaip apibrėžta šio priedo 2.2.2.2 punkte. Sukibimo su šlapia danga indeksas apskaičiuojamas, kaip nurodyta 3 lentelėje:

3 lentelė

Konfigūracija C1: tvirtinti pateiktos padangos ant abiejų ašių
Konfigūracija C2: tvirtinti pateiktos padangos ant priekinės ašies ir etaloninės padangos ant galinės ašies:
Konfigūracija C3: etaloninės padangos ant priekinės ašies ir tvirtinti pateiktos padangos ant galinės ašies:

Čia:

G	–	pakrautos transporto priemonės sunkio centras;
m	–	pakrautos transporto priemonės masė (kg);
a	–	horizontalusis atstumas tarp priekinės ašies ir pakrautos transporto priemonės sunkio centro (m);
B	–	horizontalusis atstumas tarp galinės ašies ir pakrautos transporto priemonės sunkio centro;
h	–	vertikalusis atstumas tarp žemės paviršiaus lygio ir pakrautos transporto priemonės sunkio centro (m). Pastaba. Kai h dydis nėra tiksliai žinomas, taikomos tokios blogiausio atvejo vertės: 1,2 – konfigūracijai C2 ir 1,5 – konfigūracijai C3.
γ	–	pakrautos transporto priemonės pagreitis (m · s– 2);
g	–	laisvojo kritimo pagreitis (m · s– 2);
X1	–	išilginė (X kryptimi) priekinės padangos reakcija kelyje;
X2	–	išilginė (X kryptimi) galinės padangos reakcija kelyje;
Z1	–	įprastinė (Z kryptimi) priekinės padangos reakcija kelyje;
Z2	–	įprastinė (Z kryptimi) galinės padangos reakcija kelyje.

1 pav.

Nomenklatūros paaiškinimai, susiję su padangos sukibimo indeksu

2.2.2.8.   Tvirtinti pateiktos padangos ir etaloninės padangos sukibimo su šlapia danga veiksmingumo palyginimas naudojant kontrolinę padangą

Kai tvirtinti pateiktos padangos dydis gerokai skiriasi nuo etaloninės padangos dydžio, gali būti neįmanoma jas tiesiogiai palyginti toje pačioje transporto priemonėje. Taikant šį metodą, naudojama tarpinė padanga, toliau vadinama kontroline padanga.

2.2.2.8.1.   Šis principas grindžiamas tuo, kad, vertinant tvirtinti pateiktą padangą ir ją lyginant su etalonine padanga, naudojama kontrolinė padanga ir 2 skirtingos transporto priemonės.

Vienoje transporto priemonėje gali būti montuojama etaloninė padanga ir kontrolinė padanga, kitoje – kontrolinė padanga ir tvirtinti pateikta padanga. Visos sąlygos atitinka 2.2.1.2–2.2.2.5 punktus.

2.2.2.8.2.   Pirmas vertinimas yra kontrolinės padangos ir etaloninės padangos palyginimas. Rezultatas (sukibimo su šlapia danga 1 indekso vertė) yra santykinis kontrolinės padangos veiksmingumas, palyginti su etalonine padanga.

2.2.2.8.3.   Antras vertinimas yra tvirtinti pateiktos padangos ir kontrolinės padangos palyginimas. Rezultatas (sukibimo su šlapia danga 2 indekso vertė) yra santykinis tvirtinti pateiktos padangos veiksmingumas, palyginti su kontroline padanga.

Antras vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per savaitę tame pačiame kelyje, kaip ir pirmasis. Sudrėkinto paviršiaus temperatūra neturi skirtis daugiau kaip ±5 °C nuo pirmo vertinimo temperatūros. Kontrolinių padangų komplekto (4 arba 6 padangų) fizinės savybės yra tokios pat, kaip ir per pirmą vertinimą naudoto komplekto.

2.2.2.8.4.   Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga indeksas, palyginti su etalonine padanga, yra apskaičiuojamas dauginant santykinio veiksmingumo vertes:

(Sukibimo su šlapia danga 1 indekso vertė · sukibimo su šlapia danga 2 indekso vertė)

Pastaba. Kai bandymus atliekantis specialistas nusprendžia pasinaudoti SEBP padanga kaip kontroline padanga (t. y. bandymo procedūros metu dvi SEBP lyginamos tiesiogiai, o ne su kontroline padanga), SEBP palyginimo rezultatas vadinamas vietos poslinkio koeficientu.

Leidžiama naudoti ankstesnių SEBP palyginimą.

Palyginimo rezultatai reguliariai tikrinami.

2.2.2.8.5.   Padangų komplekto kaip kontrolinių padangų komplekto atranka

Kontrolinių padangų komplektas – vienodų padangų, pagamintų toje pačioje gamykloje per vieną savaitę, grupė.

2.2.2.8.6.   Etaloninė ir kontrolinė padangos

Prieš pirmą vertinimą (kontrolinės padangos ir etaloninės padangos) gali būti laikomasi įprastinio laikymo sąlygų. Visas kontrolinių padangų komplekto padangas būtina laikyti tomis pačiomis sąlygomis.

2.2.2.8.7.   Kontrolinių padangų laikymas

Iš karto po kontrolinių padangų komplekto įvertinimo palyginus su etaloninėmis padangomis pakaitinėms kontrolinėms padangoms pradedamos taikyti ypatingos laikymo sąlygos.

2.2.2.8.8.   Etaloninių padangų ir kontrolinių padangų pakeitimas

Jei per bandymus padanga neįprastai nusidėvi ar apgadinama arba kai nusidėvėjimas daro įtaką bandymų rezultatams, padanga daugiau nenaudojama.

6 PRIEDAS

RIEDĖJIMO VARŽOS MATAVIMO BANDYMO PROCEDŪRA

1.   BANDYMŲ METODAI

Šioje taisyklėje nurodyti toliau išvardyti alternatyvūs matavimo metodai. Konkretų metodą pasirenka bandymo vykdytojas. Pagal kiekvieną metodą gauti bandymo rezultatai turi būti perskaičiuoti į padangos bei būgno sąsajos vietą veikiančią jėgą. Matuojami šie parametrai:

a)	pagal jėgos metodą: reakcijos jėga, išmatuota arba perskaičiuota ties padangos ašimi (1);

b)	pagal sukamojo momento metodą: sukamasis momentas, išmatuotas ties bandymų būgnu (2);

c)	pagal lėtėjimo metodą: bandymų būgno ir padangos sąrankos lėtėjimo matavimas (2);

d)	pagal galios metodą: bandymų būgnui suteikiamos galios matavimas (2).

2.   BANDYMO ĮRANGA

2.1.   Būgno specifikacijos

2.1.1.   Skersmuo

Bandymų dinamometras turi turėti cilindrinį smagratį (būgną), kurio skersmuo yra ne mažesnis kaip 1,7 m.

Fr ir Cr vertės turi būti išreikštos atsižvelgiant į 2,0 m skersmens būgną. Jei būgno skersmuo yra ne 2,0 m, taikant šio priedo 6.3 punkte nurodytą metodą turi būti taikoma koreliacinė pataisa.

2.1.2.   Paviršius

Būgno paviršius turi būti lygaus plieno. Norint pagerinti glisavimo bandymo rodmenų tikslumą, gali būti naudojamas ir tekstūrinis paviršius, kuris turėtų būti švarus.

Fr ir Cr vertės turi atitikti lygų būgno paviršių. Jei naudojamas būgnas tekstūriniu paviršiumi, žr. 1 priedėlio 7 dalį.

2.1.3.   Plotis

Būgno bandymų paviršiaus plotis turi būti didesnis už bandomosios padangos sąlyčio plotį.

2.2.   Matavimo ratlankis (žr. 2 priedėlį)

Padanga montuojama ant plieninio arba lengvojo lydinio matavimo ratlankio:

a)	jei tai C1 klasės padangos, ratlankio plotis turi būti toks, koks nurodytas standarte ISO 4000-1:2010;

b)	jei tai C2 ir C3 klasių padangos, ratlankio plotis turi būti toks, koks nurodytas standarte ISO 4209 1:2001.

Tais atvejais, kai plotis nėra apibrėžtas pagal pirmiau minėtus ISO standartus, gali būti naudojamas ratlankis, kurio plotis apibrėžtas vienos iš standartų organizacijų, nurodytų 4 priedėlyje.

2.3.   Apkrova, lygiavimas, valdymas ir prietaisų tikslumas

Minėti parametrai turi būti išmatuoti pakankamai tiksliai ir preciziškai, kad būtų gauti reikiami bandymo duomenys. Būdingosios ir atitinkamos vertės nurodytos 1 priedėlyje.

2.4.   Šiluminė aplinka

2.4.1.   Norminės sąlygos

Etaloninė aplinkos temperatūra, matuojama ne mažesniu kaip 0,15 m ir ne didesniu kaip 1 m atstumu nuo padangos šono, turi būti 25 °C.

2.4.2.   Alternatyvios sąlygos

Jei bandymo aplinkos temperatūra skiriasi nuo standartinės aplinkos temperatūros, riedėjimo varžos matavimo vertės turi būti patikslintos pagal standartinę aplinkos temperatūrą, kaip nurodyta šio priedo 6.2 punkte.

2.4.3.   Būgno paviršiaus temperatūra

Turėtų būti pasirūpinta, kad bandymo būgno paviršiaus temperatūra pradedant bandymą būtų lygi aplinkos temperatūrai.

3.   BANDYMO SĄLYGOS

3.1.   Bendrosios nuostatos

Bandymą sudaro riedėjimo varžos matavimas, kai padanga pripučiama ir jos slėgiui leidžiama dar padidėti (pridėtinis oro pripūtimas).

3.2.   Bandymo greičiai

Vertė turi būti nustatyta būgnui sukantis reikiamu greičiu, nurodytu 1 lentelėje.

1 lentelė

Bandymo greičiai (km/h)

Padangų klasė	C1	C2 ir C3	C3
Apkrovos indeksas	Visos	LI ≤ 121	LI > 121
Greičio žymuo	Visos	Visos	J 100 km/h ir mažesnis arba padangos nepaženklintos greičio simboliu	K 110 km/h ir didesnis
Greitis	80	80	60	80

3.3.   Bandymo apkrova

Standartinė bandymo apkrova apskaičiuojama pagal 2 lentelėje pateiktas vertes ir išlaikoma neviršijant 1 priedėlyje nustatytos leidžiamojo nuokrypio.

3.4.   Bandymo pripūtimo slėgis

Pripūtimo slėgis turi atitikti nurodytąjį 2 lentelėje ir turi būti papildomai padidintas šio priedo 1 priedėlio 4 dalyje nustatytu tikslumu.

2 lentelė

Bandymo apkrovos ir pripūtimo slėgiai

Padangų klasė	C1 (1)		C2, C3
	Standartinė apkrova	Sustiprinta arba labai didelė apkrova
Apkrova: didžiausios leidžiamos apkrovos vertės procentinė dalis	80	80	85 (2) (vienos padangos apkrovos procentinė dalis)
Pripūtimo slėgis kPa	210	250	Atitinka vienos padangos apkrovos didžiausią leidžiamą apkrovos vertę (3)
Pastaba.Pripūtimo slėgis papildomai padidinamas šio priedo 1 priedėlio 4 dalyje nustatytu tikslumu.

3.5.   Trukmė ir greitis

Kai pasirenkamas lėtėjimo metodas, taikomi šie reikalavimai:

a)	Lėtėjimas j nustatomas pagal diferencialą dω/dt arba diskretiškai pagal Δω/Δt, čia ω yra kampinis greitis, t – laikas. Jeigu naudojamas diferencialas dω/dt, tada turi būti taikomos šio priedo 5 priedėlyje pateiktos rekomendacijos.

b)	Kai trukmė Δt, laiko intervalai neturi viršyti 0,5 s.

c)	Bandymų būgno greičio pokytis per vieną laiko poslinkį neturi viršyti 1 km/h.

4.   BANDYMŲ PROCEDŪRA

4.1.   Bendrosios nuostatos

Toliau aprašyti bandymo procedūros etapai turi būti vykdomi nurodyta eilės tvarka.

4.2.   Šiluminis parengimas

Pripūsta padanga turi būti išlaikyta bandymo vietos šiluminėje aplinkoje ne trumpiau kaip:

a)	3 val., jei tai C1 klasės padangos;

b)	6 val., jei tai C2 ir C3 klasių padangos.

4.3.   Slėgio koregavimas

Po šiluminio parengimo pripūtimo slėgis turi būti pakoreguotas iki bandymo slėgio ir patikrintas praėjus 10 min. po pakoregavimo.

4.4.   Įšildymas

Įšildymo trukmė turi būti tokia, kokia nurodyta 3 lentelėje.

3 lentelė

Įšildymo trukmė

Padangų klasė	C1	C2 ir C3 LI ≤ 121	C3 LI > 121
Vardinis ratlankio skersmuo	Visos	Visos	< 22,5	≥ 22,5
Įšildymo trukmė	30 min.	50 min.	150 min.	180 min.

4.5.   Matavimas ir registravimas

Turi būti išmatuoti ir užregistruoti šie parametrai (žr. 1 pav.):

a)	bandymo greitis Un;

b)	padangos apkrova statmenai būgno paviršiui Lm;

c)	pradinis bandymo pripūtimo slėgis, kaip apibrėžta 3.3 punkte;

d)	išmatuotas riedėjimo varžos koeficientas Cr ir patikslintoji jo vertė Crc, atsižvelgiant į 25 °C temperatūrą ir 2 m skersmens būgną;

e)	atstumas nuo padangos ašies iki būgno išorinio paviršiaus ramybės būsenoje rL,;

f)	aplinkos temperatūra (tamb);

g)	bandymų būgno spindulys R;

h)	pasirinktas bandymo metodas;

i)	bandymo ratlankis (dydis ir medžiaga);

j)	padangos dydis, gamintojas, tipas, identifikavimo numeris (jei yra), greičio simbolis, apkrovos indeksas, DOT (transporto departamentas) numeris.

1 pav.

Tekstas paveikslėlio

Visų mechaninių dydžių (jėgų, sukamųjų momentų) kryptys nustatomos pagal standarte ISO 8855:1991 nurodytas koordinačių ašių sistemas.

Kryptinės padangos turi būti sukamos joms nustatyta kryptimi.

4.6.   Parazitinių nuostolių matavimas

Parazitiniai nuostoliai turi būti nustatyti taikant vieną iš 4.6.1 arba 4.6.2 punkte nurodytų procedūrų.

4.6.1.   Glisavimo bandymo rodmenys

Glisavimo bandymo rodmenys gaunami pagal šią procedūrą:

a)

sumažinama apkrova, kad padanga riedėtų bandymo greičiu neslysdama (3). Apkrovos vertės turėtų būti tokios: i) C1 klasės padangoms rekomenduojama 100 N vertė, bet neturi būti viršijama 200 N; ii) C2 klasės padangoms rekomenduojama 150 N vertė, bet neturi būti viršijama 200 N, kai mašina suprojektuota C1 klasės padangoms matuoti, arba 500 N, kai mašina suprojektuota C2 ir C3 klasių padangoms matuoti; iii) C3 klasės padangoms rekomenduojama 400 N vertė, bet neturi būti viršijama 500 N;

b)	užregistruojama ašies apkrova Ft, veikiantis sukamasis momentas Tt arba galia (nelygu, kas taikoma) (3);

c)	užregistruojama padangos apkrova statmenai būgno paviršiui Lm  (3).

4.6.2.   Lėtėjimo metodas

Bandymo procedūra pagal lėtėjimo metodą:

a)	padanga pakeliama nuo bandymų paviršiaus;

b)	užregistruojamas bandymų būgno lėtėjimas ΔωDo/ Δt ir neapkrautos padangos lėtėjimas ΔωT0/ Δt3 arba užregistruojamas bandymų būgno lėtėjimas jD0 ir neapkrautos padangos lėtėjimas jT0, pagal 3.5 punktą – tikslus arba apytikslis.

4.7.   Išlygos dėl σm kriterijų viršijančių mašinų

4.3–4.5 punktuose aprašyti veiksmai atliekami tik kartą, jei pagal 6.5 punktą nustatytas standartinis matavimo nuokrypis yra:

a)	jei tai C1 ir C2 klasių padangos – ne didesnis kaip 0,075 N/kN;

b)	jei tai C3 klasės padangos – ne didesnis kaip 0,06 N/kN.

Jei standartinis matavimo nuokrypis viršija minėtą kriterijų, matavimo procesas kartojamas n kartų, kaip nurodyta 6.5 punkte. Pateikta ataskaitoje riedėjimo varžos vertė yra apskaičiuojama kaip n matavimų vidurkis.

5.   DUOMENŲ AIŠKINIMAS

5.1.   Parazitinių nuostolių nustatymas

5.1.1.   Bendrosios nuostatos

Laboratorijos vykdomi matavimai pagal 4.6.1 punktą, taikant jėgos, sukamojo momento ir galios metodus, arba pagal 4.6.2 punktą, taikant lėtėjimo metodą, reikalingi, siekiant bandymų sąlygomis (apkrovos, greičio, temperatūros) tiksliai nustatyti padangos ašies trinties, padangos bei rato aerodinaminius nuostolius ir būgno (ir, jei reikia, variklio ir (arba) sankabos) guolių trinties bei aerodinaminius nuostolius.

Niutonais išreikšti parazitiniai nuostoliai Fpl, susiję su padangos ir būgno sąlyčiu, apskaičiuojami pagal jėgą Ft, sukamąjį momentą, galią arba lėtėjimą, kaip nurodyta 5.1.2–5.1.5 punktuose.

5.1.2.   Padangos ašį veikiančios jėgos metodas

Apskaičiuojama: Fpl = Ft (1 + rL/R)

Čia:

Ft	–	padangos ašies jėga niutonais (žr. 4.6.1 punktą);
rL	–	atstumas metrais nuo padangos ašies iki būgno išorinio paviršiaus pastovios būklės sąlygomis;
R	–	bandymų būgno spindulys metrais.

5.1.3.   Aplink būgno ašį veikiančio sukamojo momento metodas

Apskaičiuojama: Fpl = Tt/R

Čia:

Tt	–	veikiantis sukamasis momentas niutonmetrais, kaip nustatyta 4.6.1 punkte;
R	–	bandymų būgno spindulys metrais.

5.1.4.   Galios ties būgno ašimi metodas

Apskaičiuojama:

Čia:

V	–	mašinos pavarai suteikiama elektros įtampa voltais;
A	–	mašinos pavaros imama elektros srovė amperais;
Un	–	bandymų būgno greitis kilometrais per valandą.

5.1.5.   Lėtėjimo metodas

Apskaičiuojami parazitiniais nuostoliai Fpl niutonais.

Čia:

ID	–	bandymų būgno inercijos momentas kilogramais vienam kvadratiniam metrui;
R	–	bandymų būgno spindulys metrais;
wD0	–	bandymų būgno kampinis greitis be padangos radianais per sekundę;
Dt0	–	laiko intervalas, pasirinktas matuojant parazitinius nuostolius be padangos, sekundėmis;
IT	–	ašies, padangos ir rato inercijos momentas kilogramais vienam kvadratiniam metrui;
Rr	–	padangos riedėjimo spindulys metrais;
wT0	–	neapkrautos padangos kampinis greitis radianais per sekundę;

arba

Čia:

ID	–	bandymų būgno inercijos momentas kilogramais vienam kvadratiniam metrui;
R	–	bandymų būgno spindulys metrais;
ωD0	–	bandymų būgno lėtėjimas be padangos radianais per kvadratinę sekundę;
IT	–	ašies, padangos ir rato inercijos momentas kilogramais vienam kvadratiniam metrui;
Rr	–	padangos riedėjimo spindulys metrais;
ωD0	–	neapkrautos padangos lėtėjimas radianais per kvadratinę sekundę.

5.2.   Riedėjimo varžos apskaičiavimas

5.2.1.   Bendrosios nuostatos

Riedėjimo varža Fr, išreikšta niutonais, apskaičiuojama taikant vertes, gautas išbandžius padangą šiame tarptautiniame standarte nustatytomis sąlygomis ir atėmus atitinkamus parazitinius nuostolius Fpl, nustatytus pagal 5.1 punktą.

5.2.2.   Padangos ašį veikiančios jėgos metodas

Riedėjimo varža Fr (niutonais) apskaičiuojama taikant šią lygtį:

Fr = Ft[1 + (rL/R)] – Fpl

Čia:

Ft	–	padangos ašies jėga niutonais;
Fpl	–	parazitiniai nuostoliai, apskaičiuoti pagal 5.1.2 punktą;
rL	–	atstumas metrais nuo padangos ašies iki būgno išorinio paviršiaus pastovios būklės sąlygomis;
R	–	bandymų būgno spindulys metrais.

5.2.3.   Aplink būgno ašį veikiančio sukamojo momento metodas

Riedėjimo varža Fr (niutonais) apskaičiuojama taikant šią lygtį:

Čia:

T t	–	veikiantis sukamasis momentas niutonmetrais;
F pl	–	parazitiniai nuostoliai, apskaičiuoti pagal 5.1.3 punktą;
R	–	bandymų būgno spindulys metrais.

5.2.4.   Galios ties būgno ašimi metodas

Riedėjimo varža Fr (niutonais) apskaičiuojama taikant šią lygtį:

Čia:

V	=	mašinos pavarai suteikiama elektros įtampa voltais;
A	=	mašinos pavaros imama elektros srovė amperais;
U n	=	bandymų būgno greitis kilometrais per valandą;
F pl	=	parazitiniai nuostoliai, apskaičiuoti pagal 5.1.4 punktą.

5.2.5.   Lėtėjimo metodas

Riedėjimo varža Fr (niutonais) apskaičiuojama taikant šią lygtį:

Čia:

ID	–	bandymų būgno inercijos momentas kilogramais vienam kvadratiniam metrui;
R	–	bandymų būgno spindulys metrais;
F pl	–	parazitiniai nuostoliai, apskaičiuoti pagal 5.1.5 punktą;
Dt v	–	matuojant pasirinktas laiko intervalas sekundėmis;
Δω v	–	bandymų būgno kampinis greitis be padangos radianais per sekundę;
I T	–	ašies, padangos ir rato inercijos momentas kilogramais vienam kvadratiniam metrui;
R r	–	padangos riedėjimo spindulys metrais;
F r	–	riedėjimo varža niutonais;

arba

Čia:

ID	–	bandymų būgno inercijos momentas kilogramais vienam kvadratiniam metrui;
R	–	bandymų būgno spindulys metrais;
Fpl	–	parazitiniai nuostoliai, apskaičiuoti pagal 5.1.5 punktą;
jV	–	bandymų būgno lėtėjimas be padangos radianais per kvadratinę sekundę;
IT	–	ašies, padangos ir rato inercijos momentas kilogramais vienam kvadratiniam metrui;
Rr	–	padangos riedėjimo spindulys metrais;
Fr	–	riedėjimo varža niutonais.

6.   DUOMENŲ ANALIZĖ

6.1.   Riedėjimo varžos koeficientas

Riedėjimo varžos koeficientas Cr apskaičiuojamas padalijant riedėjimo varžą iš padangos apkrovos:

Čia:

Fr	–	riedėjimo varža niutonais;
Lm	–	bandymo apkrova, kN.

6.2.   Temperatūros pataisa

Jei negalima išvengti matavimo ne 25 °C temperatūros sąlygomis (leidžiama tik ne žemesnė kaip 20 °C ir ne aukštesnė kaip 30 °C temperatūra), tada turi būti taikoma temperatūros pataisa taikant šią lygtį:

Fr25

–

riedėjimo varža niutonais esant 25 °C temperatūrai; Fr25= Fr[1 + K(tamb – 25)] Čia: Fr – riedėjimo varža niutonais; tamb – aplinkos temperatūra Celsijaus laipsniais; K yra lygus: 0,008, jei tai C1 klasės padangos; 0,010, jei tai C2 ir C3 klasių padangos, kurių apkrovos indeksas yra ne didesnis kaip 121; 0,006, jei tai C3 klasės padangos, kurių apkrovos indeksas yra didesnis kaip 121.

6.3.   Pataisa dėl būgno skersmens

Rezultatai, gauti matuojant skirtingo skersmens būgnais, palyginami taikant šią teorinę formulę:

Fr02 ≅ KFr01

kurią taikant:

Čia:

R1	– pirmo būgno skersmuo metrais;
R2	– antro būgno skersmuo metrais;
rT	– pusė vardinio projektinio padangos skersmens metrais;
Fr01	– riedėjimo varžos vertė, išmatuota su pirmu būgnu, niutonais;
Fr02	riedėjimo varžos vertė, išmatuota su antru būgnu, niutonais.

6.4.   Matavimo rezultatas

Jei pagal 4.6 punktą reikalaujamas matavimų skaičius n yra didesnis už 1, matavimo rezultatas turi būti n kartų išmatuotų Cr verčių, taikant 6.2 ir 6.3 punktuose nurodytas pataisas, vidurkis.

6.5.   Laboratorija turi užtikrinti, kad, remiantis ne mažiau kaip trimis matavimais, mašina atitiktų šias σm vertes, matuojant vieną padangą:

σm ≤ 0,075 N/kN, jei padangos yra C1 ir C2 klasių;

σm ≤ 0,06 N/kN, jei padangos yra C3 klasės.

Jei šio reikalavimo dėl σm nesilaikoma, turi būti taikoma ši formulė, skirta mažiausiam matavimų, būtinų, kad mašina galėtų būti laikoma atitinkančia šios taisyklės reikalavimus, skaičiui n (suapvalintam iki artimiausio didžiausio sveikojo skaičiaus) nustatyti:

n = (σm/ x)2

Čia:

x = 0,075 N/kN, jei padangos yra C1 ir C2 klasių;

x = 0,06 N/kN, jei padangos yra C3 klasės.

Jei padangą reikia matuoti keletą kartų, pertraukomis tarp iš eilės einančių matavimų padangos ir rato sąranka išimama iš mašinos.

Jei pakėlimo ir grąžinimo į vietą operacija trunka mažiau kaip 10 minučių, 4.3 punkte nurodyta įšildymo trukmė gali būti sumažinta iki:

a)	jei tai C1 klasės padangos – 10 minučių;

b)	jei tai C2 klasės padangos – 20 minučių;

c)	jei tai C3 klasės padangos – 30 minučių.

6.6.   Laboratorinė kontrolinė padanga tikrinama ne rečiau kaip kas mėnesį. Tikrinant per šį vieno mėnesio laikotarpį turi būti atlikti ne mažiau kaip 3 atskiri matavimai. Turi būti įvertintas per mėnesį atliktų 3 matavimų vidurkis, kad būtų nustatytas slinkis tarp atskirų mėnesinių patikrinimų.

---

(1)  Į šią išmatuotą vertę įskaičiuojami guolio ir rato bei padangos aerodinaminiai nuostoliai, į kuriuos taip pat turi būti atsižvelgiama toliau vertinant duomenis.

(2)  Į pagal sukamojo momento, lėtėjimo ir galios metodus išmatuotą vertę įskaičiuojami guolio ir rato, padangos bei būgno aerodinaminiai nuostoliai, į kuriuos taip pat turi būti atsižvelgiama toliau vertinant duomenis.

(1)  Lengvųjų automobilių padangų, priskiriamų standarte ISO 4000-1:2010 nenurodytoms kategorijoms, pripūtimo slėgis turi būti toks, kokį rekomenduoja padangų gamintojas, ir atitikti didžiausią padangos leidžiamą apkrovą, minus 30 kPa.

(2)  Kaip vienos padangos apkrovos procentinė dalis arba 85 proc. vienos padangos didžiausios apkrovos, nurodytos taikomuose padangų standartuose, jeigu nenurodyta ant padangos.

(3)  Ant padangos šoninės sienelės nurodytas pripūtimo slėgis arba (jei jis nenurodytas) taikomuose padangų standartuose nurodytas slėgis, atitinkantis vienos padangos didžiausią leidžiamą apkrovą.

(3)  Išskyrus jėgos metodą, į išmatuotą vertę įskaičiuojami guolio ir rato, padangos bei būgno aerodinaminiai nuostoliai, į kuriuos taip pat turi būti atsižvelgiama. Žinoma, kad ašies ir būgno guolių trintis priklauso nuo veikiančios apkrovos. Taigi, ji skiriasi matuojant apkrautą sistemą ir atliekant glisavimo bandymą. Tačiau dėl praktinių sumetimų šio skirtumo nepaisoma.