15.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 42/1


Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 83. Suvienodintos transporto priemonių patvirtinimo nuostatos, atsižvelgiant į teršalų išmetimą pagal variklinių degalų reikalavimus

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

06 serijos pakeitimų 1 papildymo; įsigaliojimo data – 2011 m. birželio 23 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.

Taikymo sritis

2.

Apibrėžtys

3.

Patvirtinimo paraiška

4.

Patvirtinimas

5.

Specifikacijos ir bandymai

6.

Transporto priemonės tipo pakeitimai

7.

Tipo patvirtinimo išplėtimas

8.

Gamybos atitiktis

9.

Eksploatacijos atitiktis

10.

Baudos už gamybos neatitiktį

11.

Visiškas gamybos nutraukimas

12.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

13.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai ir adresai

PRIEDĖLIAI

1.

Gamybos reikalavimų atitikties patikros procedūra, jei gamintojo nurodytas standartinis gamybos nuokrypis yra tinkamas

2.

Gamybos reikalavimų atitikties patikros procedūra, jei gamintojo nurodytas gamybos standartinis nuokrypis yra netinkamas arba nėra nurodytas

3.

Eksploatavimo atitikties patikra

4.

Eksploatacijos atitikties patikros statistinė metodika

5.

Atsakomybė už eksploatacijos atitiktį

6.

Transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemose naudojamas reagentas, reikalavimai

PRIEDAI

1.

Variklio ir transporto priemonės charakteristikos ir su bandymais susijusi informacija

Priedėlis.

Informacija apie bandymų sąlygas

2.

Pranešimas

1 priedėlis.

Su OBD susijusi informacija

2 priedėlis.

Gamintojo OBD sistemos eksploatacinių savybių reikalavimų atitikties sertifikatas

3.

Patvirtinimo ženklo išdėstymas

4a.

I tipo bandymas (Išmetamųjų teršalų kiekio patikra po šaltojo užvedimo)

1 priedėlis.

Važiuoklės dinamometro sistema

2 priedėlis.

Išmetamųjų teršalų skiedimo sistema

3 priedėlis.

Išmetamųjų dujų kiekio matavimo įranga

4 priedėlis.

Išmetamų kietųjų dalelių masės matavimo prietaisai

5 priedėlis.

Išmetamų kietųjų dalelių kiekio matavimo prietaisai

6 priedėlis.

Modeliuojamos inercijos patikra

7 priedėlis.

Transporto priemonės kelio apkrovos matavimas

5.

II tipo bandymas (Išmetamo anglies monoksido kiekio matavimo bandymas, varikliui veikiant tuščiąja eiga)

6.

III tipo bandymas (Karterio išmetamųjų dujų patikra)

7.

IV tipo bandymas (Degalų garų kiekio nustatymas transporto priemonėse su priverstinio uždegimo varikliais)

1 priedėlis.

Degalų garavimo bandymui skirtos įrangos kalibravimas

2 priedėlis

 

8.

VI tipo bandymas (Išmetamo anglies monoksido ir angliavandenilių vidutinio kiekio patikra po šaltojo užvedimo, esant žemai aplinkos temperatūrai)

9.

V tipo bandymas (Patvarumo bandymo, atliekamo taršos kontrolės įtaisų patvarumui patikrinti, aprašas)

1 priedėlis.

Standartinis bandymų ant stendo ciklas (SBC)

2 priedėlis.

Standartinis bandymų ant dyzelinio stendo ciklas (SDBC)

3 priedėlis.

Standartinis kelio ciklas (SRC)

10.

Etaloninių degalų specifikacijos

10a.

Dujinių etaloninių degalų specifikacijos

11.

Variklinių transporto priemonių diagnostikos sistemos (OBD)

1 priedėlis.

Transporto priemonėse įrengtų diagnostikos sistemų (OBD) funkciniai aspektai

2 priedėlis.

Transporto priemonių šeimos pagrindinės charakteristikos

12.

EEK tipo patvirtinimo suteikimas transporto priemonei, varomai SND arba GD/biometanu

13.

Išmetamųjų teršalų bandymo metodika, taikoma transporto priemonei su reguliariai atsinaujinančia sistema

14.

Išmetamųjų teršalų bandymo metodika, taikoma hibridinėms elektrinėms transporto priemonėms (HEV)

1 priedėlis.

Elektros energijos arba galios kaupimo įtaiso įkrovos būsena (SOC) OVC HEV I tipo bandymui

1.   TAIKYMO SRITIS

Šioje taisyklėje nustatomi techniniai variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimai.

Be to, šioje taisyklėje nustatomos eksploatacijos atitikties, taršos kontrolės įtaisų ir transporto priemonių diagnostikos (OBD) sistemų patvarumo nuostatos.

1.1.

Ši taisyklė taikoma M1, M2, N1 ir N2 kategorijų transporto priemonėms, kurių standartinė masė neviršija 2 610 kg (1).

Gamintojo prašymu pagal šią taisyklę suteiktas minėtų transporto priemonių tipo patvirtinimas gali būti išplėstas, kad aprėptų M1, M2, N1 ir N2 kategorijų transporto priemones, kurių standartinė masė neviršija 2 840 kg ir kurios atitinka šioje taisyklėje nustatytus reikalavimus.

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje vartojamų terminų apibrėžtys:

2.1.   Transporto priemonės tipas – grupė transporto priemonių, kurių nesiskiria toliau nurodytos savybės:

2.1.1.

ekvivalentinė inercija, nustatyta pagal standartinę masę, kaip nurodyta 4a priedo 3 lentelėje, ir

2.1.2.

variklio ir transporto priemonės charakteristikos, kaip apibrėžta 1 priede.

2.2.   Standartinė masė – nepakrautos transporto priemonės masė, bandymų tikslais standartiškai padidinta 100 kg pagal 4a ir 8 priedus.

2.2.1.   Nepakrautos transporto priemonės masė– parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė be standartinės 75 kg masės vairuotojo, keleivio ar krovinio, tačiau degalų baką pripildžius 90 %, su įprastu įrankių rinkiniu ir atsarginiu ratu, kai taikoma.

2.2.2.   Parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė– šios taisyklės 1 priedo 2.6 punkte nurodyta masė, įskaitant, jeigu tai yra transporto priemonės, suprojektuotos ir sukonstruotos vežti daugiau nei 9 asmenis (be vairuotojo), įgulos nario masę (75 kg), kai be 9 ar daugiau sėdynių yra ir įgulos nariui skirta sėdynė.

2.3.   Didžiausioji masė – transporto priemonės gamintojo nurodyta techniškai leidžiama didžiausia masė (ji gali būti didesnė, nei nacionalinės administracijos nustatyta didžiausioji leidžiamoji masė).

2.4.   Dujiniai teršalai – variklio išmetamos dujos – anglies monoksidas, azoto oksidai, išreikšti azoto dvideginio (NO2) ekvivalentu, ir angliavandeniliai, išreikšti taip:

a)   suskystintų naftos dujų atveju (SND)– C1H2,525;

b)   gamtinių dujų (GD) ir biometano atveju– C1H4;

c)   benzino atveju (E5)– C1H1,89O0,016;

d)   dyzelino atveju (B5)– C1H1,86O0,005;

e)   etanolio atveju (E85)– C1H2,74O0,385.

2.5.   Kietųjų dalelių pavidalo teršalai – išmetamųjų dujų sudedamosios dalys, 4a priedo 4 priedėlyje aprašytais filtrais pašalinamos iš atskiestų išmetamųjų dujų ne aukštesnėje kaip 325 K (52 °C) temperatūroje.

2.5.1.   Kietųjų dalelių kiekis– didesnio nei 23 mm skersmens kietųjų dalelių bendras kiekis, esantis atskiestose išmetamosiose dujose, nustatytas po jų kondicionavimo siekiant pašalinti lakias medžiagas, kaip aprašyta 4a priedo 5 priedėlyje.

2.6.   Išmetamieji teršalai – tai:

—   priverstinio uždegimo variklių (P.I.) atveju– išmetami dujiniai ir kietųjų dalelių pavidalo teršalai,

—   slėginio uždegimo variklių (C.I.) atveju– išmetami dujiniai teršalai, kietųjų dalelių pavidalo teršalai ir kietųjų dalelių kiekis.

2.7.   Degalų garai – iš variklinės transporto priemonės degalų sistemos išsiskyrę angliavandenilių garai, išskyrus išmetamuosius teršalus.

2.7.1.   Dujų apykaitos degalų bake nuostoliai– dėl degalų bako temperatūros pokyčių išmetami angliavandeniliai (išreikšti kaip C1H2,33).

2.7.2.   Garavimo nuostoliai įkaitus varikliui– po važiavimo sustojusios transporto priemonės degalų sistemos išmetami angliavandeniliai (išreikšti kaip C1 H2,20).

2.8.   Variklio karteris – vidinės arba išorinės variklio dalys, sujungtos su alyvos nusodintuvu vidiniais arba išoriniais vamzdžiais, pro kuriuos gali būti šalinamos dujos ir garai.

2.9.   Šaltojo užvedimo įtaisas – įrenginys, kuriuo laikinai sodrinamas oro ir degalų mišinys variklyje, kad jį būtų galima lengviau užvesti.

2.10.   Pagalbinis užvedimo įtaisas – įtaisas, padedantis užvesti variklį, nesodrinant oro ir degalų mišinio variklyje, pvz., kaitinimo žvakė, įpurškimo dažnio keitiklis ir kt.

2.11.   Variklio darbinis tūris – tai:

2.11.1.   stūmoklinių vidaus degimo variklių atveju– visų variklio cilindrų vardinis darbinis tūris;

2.11.2.   variklių su stūmokliais (Vankelio) atveju– už variklio cilindrų vardinį darbinį tūrį du kartus didesnis tūris.

2.12.   Taršos kontrolės įtaisai – transporto priemonės sudedamosios dalys, kurios kontroliuoja ir (arba) riboja teršalų ir degalų garų išmetimą.

2.13.   OBD – transporto priemonės teršalų išmetimo kontrolės diagnostikos sistema, galinti pagal kompiuterio atmintyje įrašytus gedimų kodus atpažinti tikėtiną gedimą.

2.14.   Eksploatacinis bandymas – atitikties bandymas ir įvertinimas pagal šios taisyklės 9.2.1 punktą.

2.15.   Tinkamai prižiūrima ir naudojama bandoma transporto priemonė – transporto priemonė, atitinkanti atrinktos transporto priemonės kriterijus, išdėstytus šios taisyklės 3 priedėlio 2 dalyje.

2.16.   Gedimo įtaisas – bet koks konstrukcijos elementas, rodantis temperatūrą, transporto priemonės greitį, variklio sūkių skaičių, transmisijos pavarą, kolektoriaus slėgį arba bet kokį kitą parametrą, kad būtų galima įjungti ar išjungti kurią nors teršalų išmetimo kontrolės sistemos dalį arba moduliuoti ar atidėti jos veikimą, jei ta dalis mažina teršalų išmetimo kontrolės sistemos veiksmingumą tikėtinomis sąlygomis įprastai naudojant transporto priemonę. Toks konstrukcijos elementas negali būti laikomas gedimo įtaisu, jei:

2.16.1.

įtaisą būtina įrengti, kad variklis būtų apsaugotas nuo gedimo ar avarijos arba kad transporto priemonę būtų galima saugiai eksploatuoti, arba

2.16.2.

įtaisas veikia tik tiek, kiek to reikia varikliui užvesti, arba

2.16.3.

sąlygos iš esmės yra įtrauktos į I arba VI tipo bandymo metodiką.

2.17.   Transporto priemonių šeima – transporto priemonių tipų grupė, 12 priedo tikslais nustatoma pagal pirminę transporto priemonę.

2.18.   Varikliui nustatyti degalai – degalų, kuriuos paprastai naudoja variklis, rūšis:

a)

benzinas (E5),

b)

SND (suskystintos naftos dujos),

c)

GD/biometanas (gamtinės dujos),

d)

benzinas (E5) arba SND,

e)

benzinas (E5) arba GD/biometanas,

f)

dyzelinas (B5),

g)

etanolio (E85) ir benzino (E5) mišinys (mišrūs degalai),

h)

biodyzelino ir dyzelino (B5) mišinys (mišrūs degalai),

i)

vandenilis,

j)

benzinas (E5) arba vandenilis (dviejų rūšių degalai).

2.18.1.   Biokuras– iš biomasės gaminamas transportui skirtas skystas arba dujinis kuras.

2.19.   Transporto priemonės patvirtinimas – transporto priemonės tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į šiuos apribojimus (2):

2.19.1.

apribojimus, taikomus transporto priemonės išmetamiems teršalams, degalų garams, karterio išmetamiems teršalams, taršos kontrolės įtaisų patvarumui, po šaltojo užvedimo išmetamiems teršalams ir transporto priemonių, kurios varomos bešviniu benzinu arba kurios gali būti varomos bešviniu benzinu ir SND, arba GD/biometamu, arba biodegalais (B patvirtinimas), diagnostikos sistemoms;

2.19.2.

apribojimus, taikomus išmetamiems dujiniams ir kietųjų dalelių pavidalo teršalams, taršos kontrolės įtaisų patvarumui ir transporto priemonių, kurios varomos dyzelinu (C patvirtinimas) arba kurios gali būti varomos dyzelinu arba biodegalais, diagnostikos sistemoms;

2.19.3.

apribojimus, taikomus variklio išmetamiems dujiniams teršalams, karterio išmetamiems teršalams, taršos kontrolės įtaisų patvarumui, po šaltojo užvedimo išmetamiems teršalams ir SND arba GD/biometanu varomų transporto priemonių diagnostikos sistemoms (D patvirtinimas).

2.20.   Reguliariai atsinaujinanti sistema – taršos mažinimo įtaisas (pvz., katalizinis konverteris, kietųjų dalelių gaudyklė), kuriam būtinas reguliaraus atsinaujinimo procesas, transporto priemonei įprastomis eksploatavimo sąlygomis nuvažiavus mažiau kaip 4 000 km. Per atsinaujinimo ciklus gali būti viršytos išmetamų teršalų kiekio ribinės vertės. Jeigu I tipo bandymo metu bent vieną kartą įvyksta taršos kontrolės įtaiso atsinaujinimas ir jeigu įtaisas jau buvo bent vieną kartą atsinaujinęs transporto priemonės parengimo ciklo metu, laikoma, kad šis įtaisas yra nuolat atsinaujinanti sistema, kuriai nereikia taikyti specialios bandymų metodikos. 13 priedas netaikomas nuolat atsinaujinančioms sistemoms.

Gamintojo prašymu, speciali reguliariai atsinaujinančių sistemų bandymo metodika, technikos tarnybai sutikus, nebus taikoma atsinaujinančiam įtaisui, jei gamintojas pateiks tipo patvirtinimo institucijai duomenų, kad per ciklus, kuriuose vyko atsinaujinimas, išmetamų teršalų kiekis neviršijo 5.3.1.4 punkte pateiktų standartų, taikomų tam tikrai transporto priemonių kategorijai.

2.21.   Hibridinės transporto priemonės (HV)

2.21.1.

Bendroji hibridinių transporto priemonių apibrėžtis (HV)

Hibridinė transporto priemonė (HV)– transporto priemonė su mažiausiai dviem skirtingais energijos keitikliais ir dviem skirtingomis energijos kaupimo sistemomis (sumontuotomis transporto priemonėje), naudojamais transporto priemonei varyti.

2.21.2.

Hibridinių elektrinių transporto priemonių apibrėžtis (HEV)

Hibridinė elektrinė transporto priemonė (HEV)– transporto priemonė, kuri mechaninės traukos energiją gauna iš šių transporto priemonėje sumontuotų energijos/galios šaltinių:

a)

naudojamų degalų;

b)

elektros energijos/galios kaupimo įtaiso (pvz.: akumuliatoriaus, kondensatoriaus, smagračio/generatoriaus ir kt.).

2.22.   Vienos rūšies degalus naudojanti transporto priemonė – transporto priemonė, suprojektuota veikti pirmiausia naudojant vienos rūšies degalus.

2.22.1.   Vienos rūšies dujinius degalus naudojanti transporto priemonė– transporto priemonė, suprojektuota nuolat veikti naudojant SND arba GD/biometaną, arba vandenilį, bet taip pat galinti turėti benzino tiekimo sistemą, skirtą naudoti vien tik avariniu atveju arba užvedimui, kurios degalų bako talpa turi būti ne didesnė kaip 15 litrų.

2.23.   Dviejų rūšių degalus naudojanti transporto priemonė – transporto priemonė, turinti dvi atskiras degalų laikymo sistemas, galinti būti laikinai varoma vienos rūšies degalais, laikinai – kitos rūšies degalais, bet suprojektuota taip, kad vienu metu būtų naudojami tik vienos rūšies degalai.

2.23.1.   Dviejų rūšių degalus naudojanti dujomis varoma transporto priemonė– dviejų rūšių degalus naudojanti transporto priemonė, galinti varoma benzinu ir vienos iš šių rūšių degalais – SND, GD/biometanu arba vandeniliu.

2.24.   Alternatyviuoju kuru varoma transporto priemonė – transporto priemonė, galinti būti varoma bent vienos rūšies kuru, kuris atmosferos temperatūros ir slėgio sąlygomis yra dujinis arba kuris iš esmės yra gautas ne iš mineralinės alyvos.

2.25.   Mišrius degalus naudojanti transporto priemonė – transporto priemonė, turinti vieną degalų laikymo sistemą ir galinti būti varoma įvairiais dviejų arba daugiau degalų rūšių mišiniais.

2.25.1.   Mišrius degalus naudojanti etanoliu varoma transporto priemonė– mišrius degalus naudojanti transporto priemonė, galinti būti varoma benzinu arba benzino ir etanolio mišiniu, kuriame etanolis sudaro iki 85 % (E85).

2.25.2.   Mišrius degalus naudojanti biodyzelinu varoma transporto priemonė– mišrius degalus naudojanti transporto priemonė, galinti važiuoti varoma mineraliniu dyzelinu arba mineralinio dyzelino ir biodyzelino mišiniu.

2.26.   Transporto priemonės, skirtos specialioms socialinėms reikmėms tenkinti – M1 kategorijos dyzelinės transporto priemonės, prie kurių priskiriama:

a)

specialios paskirties transporto priemonės, kurių standartinė masė viršija 2 000 kg (3);

b)

transporto priemonės, pritaikytos vežti daugiau kaip septynis keleivius, įskaitant vairuotoją, kurių standartinė masė viršija 2 000 kg, išskyrus M1G3 kategorijos transporto priemones (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.);

c)

transporto priemonės, specialiai pagamintos invalido vežimėliui komerciniais tikslais vežti, kurių standartinė masė viršija 1 760 kg.

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.

Paraišką suteikti transporto priemonės tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į išmetamus teršalus, karterio išmetamus teršalus išmetamus degalų garus, taršos kontrolės įtaisų ir diagnostikos sistemos (OBD) patvarumą, patvirtinimo institucijai pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo įgaliotas atstovas.

3.1.1.

Be to, gamintojas pateikia šią informaciją:

a)

jei tai yra priverstinio uždegimo variklį turinčios transporto priemonės – gamintojo deklaraciją dėl variklio uždegimo pertrūkių, dėl kurių išmetamųjų teršalų kiekis viršys 11 priedo 3.3.2 punkte nustatytas ribines vertes, mažiausio procentinio dydžio, apskaičiuoto pagal bendrą varikio uždegimo taktų skaičių, jeigu šis uždegimo pertrūkių procentinis dydis nekito nuo I tipo bandymo pradžios, kaip aprašyta šios taisyklės 4a priede, arba variklio uždegimo pertrūkių, dėl kurių išmetamųjų dujų katalizatorius ar katalizatoriai galėtų perkaisti dar prieš padarant nepataisomos žalos, mažiausio procentinio dydžio, apskaičiuoto pagal bendrą variklio uždegimo taktų skaičių;

b)

išsamią rašytinę informaciją apie OBD sistemos veikimo charakteristikas, įskaitant visas svarbias transporto priemonės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos dalių, kurių veikimą stebi OBD sistema, sąrašą;

c)

OBD sistemoje naudojamo veikimo trikčių indikatoriaus, kuriuo pranešama transporto priemonės vairuotojui apie gedimą, aprašą;

d)

gamintojo deklaraciją, kad OBD sistema atitinka 11 priedo 1 priedėlio 7 dalies nuostatas dėl eksploatacinių savybių, esant pagrįstai numatomoms vairavimo sąlygoms;

e)

planą, kuriame aprašomi išsamūs techniniai kiekvieno kontrolinio įtaiso, turinčio atitikti 11 priedo 1 priedėlio 7.2 ir 7.3 punktuose nustatytus reikalavimus, skaitiklio ir vardiklio didinimo, įskaitant uždraudimą keisti skaitiklių, vardiklių ir bendrojo vardiklio vertes 11 priede 1 priedėlio 7.7 punkte nurodytomis sąlygomis, kriterijai ir motyvai;

f)

priemonių, kurių imtasi išmetamųjų teršalų kontrolės kompiuteriui apsaugoti, kad jo rodmenys nebūtų klastojami ir kad nebūtų galima padaryti šio kompiuterio pakeitimų;

g)

tam tikrais atvejais – išsamius transporto priemonių šeimos duomenis, kaip nurodyta 11 priedo 2 priedėlyje;

h)

tam tikrais atvejais – kitų tipo patvirtinimų kopijas su atitinkamais duomenimis, pagal kuriuos būtų galima išplėsti patvirtinimus ir nustatyti nusidėvėjimo koeficientus.

3.1.2.

11 priedo 3 dalyje aprašytiems bandymams atlikti už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai pateikiama pavyzdinė transporto priemonių tipo arba šeimos transporto priemonė su įrengta OBD sistema. Jei technikos tarnyba nustato, kad pateikta transporto priemonė nevisiškai atitinka transporto priemonių tipą arba šeimą, aprašytą 11 priedo 2 priedėlyje, bandymams pateikiama pakaitinė ir, jei būtina, papildoma transporto priemonė pagal 11 priedo 3 dalį.

3.2.

Informacinio dokumento, susijusio su išmetamais teršalais, degalų garais, patvarumu ir transporto priemonės diagnostikos (OBD) sistema, pavyzdys yra pateiktas 1 priede. 1 priedo 3.2.12.2.7.6 punkte nurodyta informacija turi būti įtraukta į 2 priedu nustatytame tipo patvirtinimo pranešime pateiktą 1 priedėlį „OBD – SUSIJUSI INFORMACIJA“.

3.2.1.

Tam tikrais atvejais pateikiamos kitų tipo patvirtinimų kopijos su atitinkamais duomenimis, kad būtų galima išplėsti patvirtinimus ir nustatyti nusidėvėjimo koeficientus.

3.3.

Šios taisyklės 5 dalyje aprašytiems bandymams atlikti už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai pateikiama tvirtinamą transporto priemonių tipą atitinkanti transporto priemonė.

3.4.1.

3.1 punkte nurodyta paraiška rengiama pagal informacinio dokumento pavyzdį, nustatytą I priede.

3.4.2.

3.1.1 punkto d papunkčio tikslais gamintojas turi naudoti gamintojui skirto OBD sistemos eksploatacinių savybių reikalavimų atitikties sertifikato pavyzdį, pateiktą 2 priedo 2 priedėlyje.

3.4.3.

Patvirtinimą suteikianti patvirtinimo institucija, patvirtinimo institucijoms paprašius, pateikia joms 3.1.1 punkto e papunktyje nurodytą informaciją.

3.4.4.

Taikant 3.1.1 punkto d ir e punktų nuostatas, patvirtinimo institucijos nepatvirtina transporto priemonės, jei remiantis gamintojo pateikta informacija neįmanoma įvykdyti 11 priedo 1 priedėlio 7 dalies reikalavimų. Visomis pagrįstai numatomomis vairavimo sąlygomis taikomi 11 priedo 1 priedėlio 7.2, 7.3 ir 7.7 punktai. Ar laikomasi pirmoje ir antroje pastraipose nustatytų reikalavimų, patvirtinimo institucijos įvertina atsižvelgdamos į technologinę pažangą.

3.4.5.

Vykdant 3.1.1 punkto f papunkčio reikalavimus, tarp priemonių, kurių imamasi siekiant apsaugoti išmetamųjų teršalų kontrolės kompiuterį, kad jis nebūtų klastojamas ar keičiamas, turi būti numatyta atnaujinimo galimybė, taikant gamintojo patvirtintą programą arba atliekant kalibravimą.

3.4.6.

A lentelėje aprašytiems bandymams atlikti gamintojas už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai pateikia tvirtinamo transporto priemonių tipo transporto priemonę.

3.4.7.

Mišrius degalus naudojančios transporto priemonės tipo patvirtinimo paraiška turi dar atitikti 4.9.1 ir 4.9.2 punktų reikalavimus.

3.4.8.

Dėl sistemos konstrukcijos, sudedamosios dalies arba atskiro techninio mazgo pakeitimų, padarytų po tipo patvirtinimo, tipo patvirtinimo galiojimas savaime nenutrūksta, jeigu šių sistemų, sudedamųjų dalių arba atskirų techninių mazgų originalios savybės nepakeičiamos tiek, kad sumažėtų variklio arba išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės sistemos veiksmingumas.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.   Jei pagal šiuos pakeitimus patvirtinti pateikto tipo transporto priemonė atitinka tolesnės 5 dalies reikalavimus, transporto priemonių tipo patvirtinimas suteikiamas.

4.2.   Kiekvienam patvirtintam tipui priskiriamas patvirtinimo numeris.

Du pirmieji jo skaitmenys nurodo pakeitimų, pagal kuriuos buvo suteiktas patvirtinimas, seriją. Ta pati susitariančioji šalis negali priskirti to paties numerio kitam transporto priemonės tipui.

4.3.   Pranešimas dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo, jo išplėtimo arba atsisakymo suteikti patvirtinimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims naudojant šios taisyklės 2 priede pateikto pavyzdžio blanką.

4.3.1.

Iš dalies pakeitus šį tekstą, pvz., nustačius naujas ribines vertes, susitariančiosioms šalims pranešama, kurie iš jau patvirtintų transporto priemonių tipų atitinka naująsias nuostatas.

4.4.   Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonių tipą, aiškiai matomoje ir lengvai pasiekiamoje patvirtinimo blanke nurodytoje vietoje pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.4.1.

Apskritimas apie E raidę, po kurios nurodomas skiriamasis patvirtinimą suteikusios šalies numeris (4).

4.4.2.

4.4.1 punkte nurodyto apskritimo dešinėje pusėje įrašytas šios taisyklės numeris, po kurio rašoma R raidė, brūkšnelis ir patvirtinimo numeris.

4.4.3.

Patvirtinimo ženkle po tipo patvirtinimo numerio turi būti papildomas simbolis, kurio paskirtis – atskirti transporto priemonės kategoriją ir klasę, kurioms suteiktas patvirtinimas. Pasirenkant šią raidę, naudojama šios taisyklės 3 priedo 1 lentelė.

4.5.   Jei transporto priemonė atitinka pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje pagal vieną ar daugiau kitų prie susitarimo prijungtų taisyklių patvirtintą transporto priemonių tipą, 4.4.1 punkte nurodyto simbolio kartoti nereikia; tokiu atveju taisyklė ir patvirtinimo numeriai bei papildomi visų taisyklių, pagal kurias buvo suteiktas patvirtinimas (šalyje, kuri suteikė patvirtinimą pagal šią taisyklę), simboliai išdėstomi vertikaliais stulpeliais į dešinę nuo 4.4.1 punkte nurodyto simbolio.

4.6.   Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7.   Patvirtinimo ženklas turi būti šalia transporto priemonės duomenų plokštelės arba ant jos.

4.8.   Šios taisyklės 3 priede pateikiami patvirtinimo ženklo išdėstymo pavyzdžiai.

4.9.   Papildomi reikalavimai dėl mišrius degalus naudojančių transporto priemonių patvirtinimo

4.9.1.

Kad būtų galima patvirtinti mišrius degalus naudojančios etanoliu arba biodyzelinu varomos transporto priemonės tipą, transporto priemonės gamintojas turi aprašyti transporto priemonės gebėjimą prisitaikyti prie bet kokio benzino ir etanolio degalų mišinio (kuriame etanolis sudaro ne daugiau kaip 85 %) arba dyzelino ir biodyzelino mišinio, galinčio pasitaikyti rinkoje.

4.9.2.

Bandant mišrius degalus naudojančias transporto priemones, tarp bandymų nuo vienų etaloninių degalų prie kitų pereinama variklio nereguliuojant rankiniu būdu.

4.10.   Tipo patvirtinimo atsižvelgiant į OBD sistemą reikalavimai

4.10.1.

Gamintojas užtikrina, kad OBD sistema būtų įrengta visose transporto priemonėse.

4.10.2.

OBD sistema suprojektuojama, pagaminama ir įrengiama transporto priemonėje taip, kad leistų nustatyti nusidėvėjimo arba trikčių pobūdį per visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį.

4.10.3.

Įprastomis sąlygomis eksploatuojama OBD sistema turi atitikti šios taisyklės reikalavimus.

4.10.4.

Bandant OBD sistemą su sugedusia sudedamąja dalimi, kaip nustatyta 11 priedo 1 priedėlyje, turi įsijungti šios sistemos veikimo trikčių indikatorius. Atliekant šį bandymą, OBD sistemos veikimo trikčių indikatorius gali įsijungti ir tada, kai išmetamųjų teršalų kiekis yra mažesnis už OBD sistemos ribines vertes, nurodytas 11 priede.

4.10.5.

Gamintojas privalo užtikrinti, kad OBD sistema visomis pagrįstai numatomomis vairavimo sąlygomis atitiktų eksploatacinių savybių reikalavimus, nustatytus šio reglamento 11 priedo 1 priedėlio 7 dalyje.

4.10.6.

Gamintojas turi užtikrinti, kad nacionalinės institucijos ir nepriklausomi operatoriai galėtų lengvai gauti nekoduotus duomenis apie eksploatacines savybes, įrašytus transporto priemonės OBD sistemoje ir jos pateikiamus pagal 11 priedo 1 priedėlio 7.6 punktą.

5.   SPECIFIKACIJOS IR BANDYMAI

Smulkieji gamintojai

Transporto priemonių gamintojai, kurių metinė pasaulinė produkcija sudaro mažiau kaip 10 000 vienetų, patvirtinimą gali gauti ne pagal šios dalies reikalavimus, bet pagal atitinkamus techninius reikalavimus, nurodytus šioje lentelėje.

Teisės aktas

Reikalavimai

Kalifornijos taisyklių kodeksas (angl. The California Code of Regulations) (išleido leidykla „Barclay’s Publishing“), 13 skyriaus 1961(a) punktas ir 1961(b)(1)(C)(1) punktas taikomi 2001 m. pagamintoms ir naujesnių modelių transporto priemonėms, 1968,1, 1968,2, 1968,5, 1976 ir 1975 punktai.

Tipo patvirtinimai suteikiami pagal Kalifornijos taisyklių kodeksą, taikomą naujausių modelio metų lengvosioms transporto priemonėms.

Išmetamųjų teršalų kiekio bandymai dėl tinkamumo eksploatuoti keliuose, kaip nustatyta 5 priede, ir reikalavimai dėl prieigos prie transporto priemonės OBD informacijos, kaip nustatyta 11 priedo 5 dalyje, siekiant gauti tipo patvirtinimą, susijusį su išmetamaisiais teršalais remiantis šiuo punktu, lieka ir toliau privalomi.

Patvirtinimo institucija praneša kitoms patvirtinimo institucijoms aplinkybes, susijusias su kiekvienu pagal šį punktą suteiktu patvirtinimu.

5.1.   Bendrosios pastabos

5.1.1.   Sudedamosios dalys, galinčios turėti poveikio išmetamiesiems teršalams, taip suprojektuojamos, sukonstruojamos ir sumontuojamos, kad įprastomis naudojimo sąlygomis transporto priemonė, nepaisant galimos vibracijos, atitiktų šios taisyklės nuostatas.

5.1.2.   Gamintojas turi taikyti tokias technines priemones, kad būtų užtikrinta atitiktis šios taisyklės nuostatoms, išmetamosios dujos ir degalų garai būtų veiksmingai ribojami naudojant transporto priemonę įprastomis sąlygomis visos jos įprastos eksploatacijos metu. Šiomis priemonėmis užtikrinamas teršalų išmetimo kontrolės sistemų, kurios sukonstruojamos taip, kad atitiktų pirminį projektą, lanksčiųjų vamzdžių, jų sandūrų ir jungčių patikimumas. Išmetamųjų teršalų atveju šie reikalavimai laikomi įvykdytais, jei laikomasi atitinkamai 5.3.1.4 ir 8.2.3.1 punktų nuostatų. Degalų garų atveju šie reikalavimai laikomi įvykdytais, jei laikomasi atitinkamai 5.3.1.4 ir 8.2.3.1 punktų nuostatų.

5.1.2.1.

Draudžiama naudoti derinimo įtaisą.

5.1.3.   Benzino bakų pildymo angos

5.1.3.1.

Pagal 5.1.3.2 punktą benzino arba etanolio bako pildymo anga suprojektuojama taip, kad degalų bako nebūtų galima pildyti žarna, kurios išorinis skersmuo yra 23,6 mm arba didesnis.

5.1.3.2.

5.1.3.1 punktas netaikomas transporto priemonėms, kurios atitinka šias abi sąlygas:

5.1.3.2.1.

transporto priemonės yra suprojektuotos ir sukonstruotos taip, kad benzinas su švinu neturėtų neigiamo poveikio jokiam išmetamų dujinių teršalų kontrolės įtaisui, ir

5.1.3.2.2.

transporto priemonės būtų aiškiai, įskaitomai ir nenutrinamai pažymėtos bešvinio benzino simboliu, nurodytu ISO 2575:1982; simbolis turi būti degalų baką pildančiam asmeniui gerai matomoje vietoje. Leidžiama naudoti papildomus ženklus.

5.1.4.   Pasirūpinama, kad degalai per daug negaruotų ir nenutekėtų, kai nėra degalų bako dangtelio.

Tai galima užtikrinti vienu iš šių būdų:

5.1.4.1.

naudojant automatiškai atsidarantį ir užsidarantį nenuimamą degalų bako dangtelį;

5.1.4.2.

patobulinant konstrukciją taip, kad būtų išvengta per didelio degalų garavimo, kai nėra degalų bako dangtelio;

5.1.4.3.

bet kuriais kitais būdais, kurių rezultatas toks pat. Pavyzdžiui galima naudoti rišamą, grandinėle pritvirtintą arba raktu, naudojamu ir transporto priemonės varikliui užvesti, rakinamą degalų bako dangtelį (sąrašas nėra baigtinis). Šiuo atveju raktą iš pildymo angos dangtelio turi būti įmanoma ištraukti tik užrakinus dangtelį.

5.1.5.   Elektroninės sistemos saugos nuostatos

5.1.5.1.

Kiekvienoje išmetamųjų teršalų kontrolės kompiuterį turinčioje transporto priemonėje turi būti numatytos funkcijos, neleidžiančios atlikti pakeitimų, išskyrus gamintojo nustatytais atvejais. Gamintojas leidžia atlikti patobulinimus, jei jie būtini transporto priemonės diagnostikos, techninės priežiūros, apžiūros, modernizavimo arba remonto darbams atlikti. Turi būti neįmanoma suklastoti jokių perprogramuojamų kompiuterio kodų arba veikimo parametrų, jų apsaugos lygis turi būti ne mažesnis nei nustatyta 1998 m. spalio mėn. ISO DIS 15031–7 (SAE J2186, 1996 m. spalio mėn.), su sąlyga, kad su saugumu susijusių duomenų mainai vyksta naudojant protokolus ir diagnostikos jungtį, kaip nurodyta II priedo 1 priedėlio 6.5 punkte. Visi keičiamieji kalibravimo atmintinės lustai turi būti įdėti į sandarią talpyklą ar korpusą arba apsaugoti elektroniniais algoritmais ir turi būti neįmanoma jų pakeisti be specialių įrankių ar tam tikros metodikos.

5.1.5.2.

Kompiuterio kodais nustatytų variklio veikimo parametrų turi būti neįmanoma pakeisti be specialių įrankių ar tam tikros metodikos (pvz., sudedamosios kompiuterio dalys yra užlydomos arba užsandarinamos, o kompiuterių korpusai yra užplombuojami ar užlydomi).

5.1.5.3.

Jei slėginio uždegimo varikliuose yra įrengti mechaniniai degalų įpurškimo siurbliai, gamintojai turi imtis tinkamų veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog eksploatuojant transporto priemonę nebūtų įmanoma suklastoti didžiausio degalų kiekio tiekimo nustatymų.

5.1.5.4.

Gamintojai patvirtinimo institucijai gali pateikti prašymus, kad dėl vieno iš pirmiau nurodytų reikalavimų transporto priemonėms, kurioms apsauga atrodo esanti nereikalinga, būtų taikomos išlygos. Patvirtinimo institucija, svarstydama, ar transporto priemonei taikyti išlygą, atsižvelgia į šiuos kriterijus (jų gali būti ir daugiau): darbinių lustų pasiūlą, transporto priemonės tinkamumą veikti didelio našumo sąlygomis ir numatomą parduoti transporto priemonių kiekį.

5.1.5.5.

Gamintojai, taikantys programuojamąsias kompiuterio kodų sistemas (pvz., elektros pagalba trinamą ir programuojamą pastoviąją atmintį, EEPROM), užtikrina, kad tų sistemų nebūtų įmanoma perprogramuoti be leidimo. Gamintojai turi taikyti patobulintas apsaugos nuo klastojimo priemones ir įrašymo apsaugos funkcijas, kurioms vykdyti būtina elektroninė prieiga prie gamintojo turimo išorinio kompiuterio. Tinkamą apsaugos nuo klastojimo lygį užtikrinančius metodus patvirtins institucija.

5.1.6.   Turi būti įmanoma patikrinti transporto priemonės tinkamumą eksploatuoti keliuose, kad būtų nustatytos jos eksploatavimo savybės, atsižvelgiant į duomenis, surinktus pagal šios taisyklės 5.3.7 punktą. Jeigu šiai patikrai atlikti reikalinga speciali metodika, ji turi būti išsamiai aprašyta naudojimo instrukcijoje (arba atitinkamoje laikmenoje). Šiai specialiai metodikai taikyti nereikalinga speciali įranga, išskyrus pateikiamą kartu su transporto priemone.

5.2.   Bandymo tvarka

A lentelėje yra parodytos įvairios transporto priemonės tipo patvirtinimo galimybės.

5.2.1.   Su priverstinio uždegimo variklius turinčiomis transporto priemonėmis ir hibridinėmis elektrinėmis transporto priemonėmis su priverstinio uždegimo varikliais atliekami šie bandymai:

 

I tipo (vidutinio išmetamųjų teršalų kiekio patikra po šaltojo užvedimo);

 

II tipo (išmetamo anglies monoksido kiekis, varikliui veikiant tuščiąja eiga);

 

III tipo (karterio išmetamų teršalų kiekis);

 

IV tipo (išmetamų degalų garų kiekis);

 

V tipo (taršos mažinimo įtaisų patvarumas);

 

VI tipo (išmetamo anglies monoksido ir angliavandenilio kiekio patikra po šaltojo užvedimo, esant žemai vidutinei aplinkos temperatūrai);

 

OBD bandymas.

5.2.2.   Su priverstinio uždegimo variklius turinčiomis transporto priemonėmis ir hibridinėmis elektrinėmis transporto priemonėmis su priverstinio uždegimo varikliais, varomais SND arba GD/biometanu (viena degalų rūšis arba dvi), atliekami šie bandymai (pagal A lentelę):

 

I tipo (vidutinio išmetamųjų teršalų kiekio patikra po šaltojo užvedimo);

 

II tipo (išmetamo anglies monoksido kiekis, varikliui veikiant tuščiąja eiga);

 

III tipo (karterio išmetamų teršalų kiekis);

 

IV tipo (degalų garų kiekis), kai taikoma;

 

V tipo (taršos mažinimo įtaisų patvarumas);

 

VI tipo (išmetamo anglies monoksido ir angliavandenilio kiekio patikra po šaltojo užvedimo, esant žemai vidutinei aplinkos temperatūrai), kai taikoma;

 

OBD bandymas.

5.2.3.   Su slėginio uždegimo variklius turinčiomis transporto priemonėmis ir hibridinėmis elektrinėmis transporto priemonėmis su slėginio uždegimo varikliais atliekami šie bandymai:

 

I tipas (vidutinio išmetamųjų teršalų kiekio patikra po šaltojo užvedimo);

 

V tipas (taršos mažinimo įtaisų patvarumas);

 

OBD bandymas.

A   lentelė

Reikalavimai

Bandymų reikalavimų taikymas suteikiant ir išplečiant tipo patvirtinimą

 

Priverstinio uždegimo variklius turinčios transporto priemonės, įskaitant hibridines

Slėginio uždegimo variklius turinčios transporto priemonės, įskaitant hibridines

Vienos rūšies degalai

Dviejų rūšių degalai (5)

Mišrūs degalai (5)

Mišrūs degalai

Vienos rūšies degalai

Etaloniniai degalai

Benzinas

(E5)

SND

GD/biometanas

Vandenilis

Benzinas

(E5)

Benzinas

(E5)

Benzinas

(E5)

Benzinas

(E5)

Dyzelinas

(B5)

Dyzelinas

(B5)

SND

GD/biometanas

Vandenilis

Etanolis

(E85)

Biodyzelinas

Dujiniai teršalai

I tipo bandymas

Taip

Taip

Taip

 

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(tik benzinas) (6)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(tik B5) (6)

Taip

Kietosios dalelės

I tipo bandymas

Taip

(tiesioginis įpurškimas)

 

Taip

(tiesioginis įpurškimas)

(tik benzinas)

Taip

(tiesioginis įpurškimas)

(tik benzinas)

Taip

(tiesioginis įpurškimas)

(tik benzinas) (6)

Taip

(tiesioginis įpurškimas)

(abi degalų rūšys)

Taip

(tik B5) (6)

Taip

Išmetamieji teršalai varikliui veikiant tuščiąja eiga

(II tipo bandymas)

Taip

Taip

Taip

 

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(tik benzinas) (6)

Taip

(abi degalų rūšys)

Karterio išmetami teršalai

(III tipo bandymas)

Taip

Taip

Taip

 

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas) (6)

Taip

(benzinas)

Degalų garai

(IV tipo bandymas)

Taip

 

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas) (6)

Taip

(benzinas)

Patvarumas

(V tipo bandymas)

Taip

Taip

Taip

 

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas) (6)

Taip

(benzinas)

Taip

(tik B5) (6)

Taip

Teršalų išmetimas esant žemai temperatūrai

(VI tipo bandymas)

Taip

 

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas)

Taip

(tik benzinas) (6)

Taip

(abi degalų rūšys) (7)

Eksploatacijos atitiktis

Taip

Taip

Taip

 

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(tik benzinas) (6)

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(tik B5) (6)

Taip

Transporto priemonėje įrengta diagnostikos sistema

Taip

Taip

Taip

 

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

(tik B5)

Taip

5.3.   Bandymų aprašas

5.3.1.   I tipo bandymas (vidutinio išmetamųjų teršalų kiekio modeliavimas po šaltojo užvedimo).

5.3.1.1.

1 pav. parodytos I tipo bandymo pakopos. Šis bandymas atliekamas su visomis 1 dalyje ir jos pastraipose nurodytomis transporto priemonėmis.

5.3.1.2.

Transporto priemonė pastatoma ant važiuoklės dinamometro su krovinio ir inercijos modeliavimo įtaisu.

5.3.1.2.1.

19 minučių ir 40 sekundžių trukmės bandymą sudaro dvi dalys – pirmoji ir antroji; bandymas atliekamas be pauzių. Kad būtų lengviau sureguliuoti bandymo įrangą, tarp pirmosios bandymo dalies pabaigos ir antrosios bandymo dalies pradžios, susitarus su gamintoju, galima nustatyti ne ilgesnį nei 20 sekundžių trukmės laikotarpį, per kurį nebus imami mėginiai.

5.3.1.2.1.1.

SND arba GD/biometanu varomos transporto priemonės per I tipo bandymą bandomos keičiant SND arba GD/biometano sudėtį, kaip nustatyta 12 priede. Benzinu ir SND arba GD/biometanu varomos transporto priemonės bandomos naudojant abiejų rūšių degalus, bandymai su SND arba GD/biometanu atliekami keičiant SND arba GD/biometano sudėtį, kaip nustatyta 12 priede.

5.3.1.2.1.2.

Nepaisant 5.3.1.2.1.1 punkto reikalavimo, transporto priemonės, kurios gali būti varomos tiek benzinu, tiek dujiniais degalais, per I tipo bandymą laikomos tik dujiniais degalais varomomis transporto priemonėmis, jei benzino tiekimo sistema yra įrengta tik avariniais tikslais arba tik varikliui užvesti, o benzino bako talpa ne didesnė kaip 15 litrų.

5.3.1.2.2.

Pirmąją bandymo dalį sudaro keturi paprastieji miesto ciklai. Kiekvieną paprastąjį miesto ciklą sudaro penkiolika etapų (tuščioji eiga, greitėjimas, pastovus greitis, lėtėjimas ir kt.).

5.3.1.2.3.

Antrąją bandymo dalį sudaro vienas užmiesčio ciklas. Užmiesčio ciklą sudaro 13 etapų (tuščioji eiga, greitėjimas, vienodas greitis, lėtėjimas ir kt.).

5.3.1.2.4.

Per bandymą išmetamos dujos yra atskiedžiamos ir proporcingas mėginys įdedamas į vieną arba daugiau maišų. Bandomos transporto priemonės išmetamos dujos yra atskiedžiamos, paimamas mėginys, tiriamas toliau aprašyta tvarka; tada pamatuojamas bendras atskiestų išmetamųjų dujų kiekis. Atliekant bandymus su transporto priemonėmis, kuriose sumontuoti slėginio uždegimo varikliai, registruojamas ne tik išmetamas anglies monoksido, angliavandenilių ir azoto oksido kiekis, bet ir išmetamas kietųjų dalelių pavidalo kiekis.

5.3.1.3.

Bandymas atliekamas pagal 4a priede aprašytą I tipo bandymo metodiką. Dujos renkamos ir analizuojamos taikant 4a priedo 2 ir 3 priedėliuose nustatytą metodą, o kietųjų dalelių mėginiai imami ir analizuojamai taikant 4a priedo 4 ir 5 priedėliuose nustatytą metodą.

5.3.1.4.

Pagal 5.3.1.5 punkto reikalavimus bandymas kartojamas tris kartus. Rezultatai dauginami iš tam tikrų nusidėvėjimo koeficientų, nustatytų pagal 5.3.6 punktą, o 2.20 punkte apibrėžtų reguliariai atsinaujinančių sistemų atveju rezultatai dar turi būti dauginami iš Ki koeficientų, nustatytų 13 priede. Gauta dujinių teršalų masė ir transporto priemonių su slėginio uždegimo varikliais išmetamų kietųjų dalelių masė turi būti mažesnės už toliau 1 lentelėje nurodomas vertes.

1   lentelė

Išmetamųjų teršalų ribinės vertės

Ribinės vertės

 

Standartinė masė (SM)

(kg)

Anglies monoksidas

(CO)

Bendra angliavandenilių masė

(THC)

Angliavandenilių be metano masė

(NMHC)

Azoto oksidų masė

(NOx)

Bendra angliavandenilių ir azoto oksidų masė

(THC + NOx)

Kietųjų dalelių masė

(PM)

Kietųjų dalelių kiekis

(P)

L1

(mg/km)

L2

(mg/km)

L3

(mg/km)

L4

(mg/km)

L2 + L3

(mg/km)

L5

(mg/km)

L6

(kiekis/km)

Kategorija

Klasė

 

PI

CI

PI

CI

PI

CI

PI

CI

PI

CI

PI (8)

CI

PI

CI

M

Visos

1 000

500

100

68

60

180

230

4,5

4,5

6,0 × 1011

N1

I

RM ≤ 1 305

1 000

500

100

68

60

180

230

4,5

4,5

6,0 × 1011

II

1 305 < RM ≤ 1 760

1 810

630

130

90

75

235

295

4,5

4,5

6,0 × 1011

III

1 760 < RM

2 270

740

160

108

82

280

350

4,5

4,5

6,0 x 1011

N2

Visos

2 270

740

160

108

82

280

350

4,5

4,5

6,0 × 1011

Paaiškinimai: PI – priverstinis uždegimas, CI – slėginis uždegimas.

5.3.1.4.1.

Nepaisant 5.3.1.4 punkto reikalavimų, kiekvieno teršalo arba teršalų derinio atveju viena iš trijų gautų teršalo masių nustatytą vertę gali viršyti ne daugiau kaip 10 %, jei trijų rezultatų aritmetinis vidurkis yra mažesnis nei nustatyta ribinė vertė. Jei viršijamos nustatytos daugiau kaip vieno teršalo ribinės vertės, nėra svarbu, ar tai įvyksta tame pačiame bandyme ar skirtinguose bandymuose.

5.3.1.4.2.

Kai bandymai atliekami su dujiniais degalais, dujinių teršalų masė turi būti mažesnė už pirmiau lentelėje pateiktas benzinu varomų transporto priemonių vertes.

5.3.1.5.

5.3.1.4 punkte nurodytų bandymų skaičius yra sumažinamas toliau nurodytomis sąlygomis, taikomomis su apribojimais kiekvienam teršalui arba bendram dviejų išmetamų teršalų kiekiui, kai V1 yra pirmojo bandymo, o V2 – antrojo bandymo rezultatas.

5.3.1.5.1.

Jei užfiksuotas kiekvieno išmetamo teršalo arba bendro išmetamo kiekio rezultatas yra ne didesnis nei 0,70 L (t. y. V1 ≤ 0,70 L), atliekamas tik vienas bandymas.

5.3.1.5.2.

Jei 5.3.1.5.1 punkto reikalavimas neįvykdomas, atliekami tik du bandymai, laikantis šių su apribojimais kiekvienam teršalui arba bendram išmetamam dviejų teršalų kiekiui taikomų reikalavimų:

V1 ≤ 0,85 L ir V1 + V2 ≤ 1,70 L ir V2 ≤ L.

1   pav.

I tipo patvirtinimo bandymų pakopos

Image

5.3.2.   II tipo bandymas (išmetamo anglies monoksido kiekio bandymas, varikliui veikiant tuščiąja eiga)

5.3.2.1.

Šis bandymas atliekamas su visomis priverstinio uždegimo variklius turinčiomis transporto priemonėmis, kurios turi toliau nurodytas savybes.

5.3.2.1.1.

Su transporto priemonėmis, kurios gali būti varomos benzinu arba SND, arba GD/biometanu, II tipo bandymas atliekamas naudojant abiejų rūšių degalus.

5.3.2.1.2.

Nepaisant 5.3.2.1.1 punkto reikalavimo, benzinu arba dujiniais degalais varomos transporto priemonės per II tipo bandymą laikomos tik dujiniais degalais varomomis transporto priemonėmis, jei benzino tiekimo sistema yra įrengta tik avariniais tikslais arba tik varikliui užvesti, o benzino bako talpa yra ne didesnė kaip 15 litrų.

5.3.2.2.

Atliekant 5 priede nustatytą II tipo bandymą, didžiausias leidžiamas anglies monoksido kiekis išmetamosiose dujose, varikliui veikiant tuščiąja eiga įprastu sukimosi dažniu, turi būti toks, kokį nurodė transporto gamintojas. Tačiau didžiausias leidžiamas tūrio procentais išreikštas anglies monoksido kiekis neturi viršyti 0,3 % tūrio.

Varikliui veikiant tuščiąja eiga dideliu sukimosi dažniu, tūrio procentais išreikštas anglies monoksido kiekis išmetamosiose dujose, kai variklis veikia ne mažesniu kaip 2 000 min–1 sukimosi dažniu, o lambda vertė yra 1 ± 0,03 arba atitinka gamintojo specifikacijas, neturi viršyti 0,2 %.

5.3.3.   III tipo bandymas (karterio išmetamų dujų patikra)

5.3.3.1.

Šis bandymas atliekamas su visomis 1 dalyje nurodytomis transporto priemonėmis, išskyrus transporto priemones su slėginio uždegimo varikliais.

5.3.3.1.1.

Su transporto priemonėmis, kurios gali būti varomos benzinu, SND arba GD, III tipo bandymas turėtų būti atliekamas tik naudojant benziną.

5.3.3.1.2.

Nepaisant 5.3.3.1.1 punkto reikalavimo, benzinu arba dujiniais degalais varomos transporto priemonės III tipo bandymo tikslais laikomos tik dujiniais degalais varomomis transporto priemonėmis, jei benzino tiekimo sistema yra įrengta tik avariniais tikslais arba tik varikliui užvesti, o benzino bako talpa yra ne didesnė kaip 15 litrų.

5.3.3.2.

Kai bandoma pagal 6 priedą, variklio karterio ventiliacijos sistema neturi leisti karterio dujoms patekti į atmosferą.

5.3.4.   IV tipo bandymas (degalų garų kiekio nustatymas)

5.3.4.1.

Šis bandymas atliekamas su visomis 1 dalyje nurodytomis transporto priemonėmis, išskyrus transporto priemones su slėginio uždegimo varikliais, transporto priemones, kurios gali būti varomos SD arba GD/biometanu.

5.3.4.1.1.

Su transporto priemonėmis, kurios gali būti varomos benzinu, SND arba GD/biometanu, IV tipo bandymas turėtų būti atliekamas naudojant tik benziną.

5.3.4.2.

Kai bandoma pagal 7 priedą, per bandymą išsiskyrusių degalų garų kiekis turi būti mažesnis kaip 2 g.

5.3.5.   VI tipo bandymas (išmetamo vidutinio anglies monoksido ir angliavandenilių kiekio patikra po šaltojo užvedimo, esant žemai vidutinei aplinkos temperatūrai).

5.3.5.1.

Šis bandymas atliekamas visoms kibirkštinio uždegimo variklį turinčioms M1 ir N1 transporto priemonėms, išskyrus tik dujiniu kuru (SND arba GD) varomas transporto priemones. Transporto priemonės, kurios gali būti varomos ir benzinu, ir dujomis, bet kuriose benzino tiekimo sistema yra skirta tik avariniams atvejams arba tik užvedimui ir kurių benzino bake telpa ne daugiau kaip 15 litrų benzino, VI tipo bandymo tikslais bus laikomos tik dujiniais degalais varomomis transporto priemonėmis. Su transporto priemonėmis, kurios gali būti varomos benzinu ir SND arba GD, VI tipo bandymas atliekamas naudojant tik benziną.

Šis punktas taikomas naujų tipų N1 ar M1 kategorijos transporto priemonėms, kurių didžiausia masė neviršija 3 500 kg.

5.3.5.1.1.

Transporto priemonė pastatoma ant važiuoklės dinamometro su krovinio ir inercijos modeliavimo įtaisu.

5.3.5.1.2.

Bandymą sudaro keturi paprasti miesto važiavimo ciklai iš I tipo bandymo pirmos dalies. Bandymo pirma dalis aprašyta 4a priedo 6.1.1 punkte ir pavaizduota schematiškai to paties priedo 1 pav. 780 sekundžių trunkantis bandymas žemos aplinkos temperatūros sąlygomis atliekamas be pauzių ir pradedamas paleidus variklį.

5.3.5.1.3.

Žemos aplinkos temperatūros sąlygomis bandymas atliekamas, kai aplinkos temperatūra yra 266 K (– 7 °C). Prieš bandymą transporto priemonės kondicionuojamos vienodomis sąlygomis, kad bandymų rezultatus būtų galima atkurti. Kondicionavimas ir kitos bandymo procedūros atliekamos pagal 8 priede pateiktą aprašą.

5.3.5.1.4.

Per bandymą išmetamosios dujos yra atskiedžiamos ir paimamas proporcingas mėginys. Bandomos transporto priemonės išmetamos dujos yra atskiedžiamos, paimamas ir pagal 8 priede nurodytą metodiką tiriamas mėginys; tada pamatuojamas bendras atskiestų išmetamųjų dujų kiekis. Atskiestose išmetamosiose dujose tiriamas anglies monoksido ir bendras angliavandenilių kiekis.

5.3.5.2.

Pagal 5.3.5.2.2 ir 5.3.5.3 punktų reikalavimus bandymas kartojamas tris kartus. Išmesto anglies monoksido ir angliavandenilių masė turi būti mažesnė nei toliau lentelėje pateiktos vertės.

Po šaltojo užvedimo bandymo anglies monoksido ir pro išmetimo vamzdį išmetamų angliavandenilių kiekio ribinės vertės.

Bandymo temperatūra 266 K (–7 °C)

Kategorija

Klasė

Anglies monoksido masė (CO)

L1 (g/km)

Angliavandenilių masė (HC)

L2 (g/km)

M1  (9)

15

1,8

N1

I

15

1,8

N1  (10)

II

24

2,7

III

30

3,2

5.3.5.2.1.

Nepaisant 5.3.5.2 punkto reikalavimų, kiekvieno teršalo atveju tik vienas iš trijų gautų rezultatų nustatytą vertę gali viršyti ne daugiau kaip 10 %, jei trijų rezultatų aritmetinis vidurkis yra mažesnis nei nustatyta vertė. Jei viršijamos daugiau kaip vieno teršalo nustatytosios vertės, nėra svarbu, ar tai įvyksta per tą patį bandymą ar per skirtingus bandymus.

5.3.5.2.2.

5.3.5.2 punkte nurodytų bandymų skaičius, gamintojo prašymu, gali būti padidintas iki 10, jei pirmųjų trijų rezultatų aritmetinis vidurkis yra mažesnis nei 110 % ribinės vertės. Šiuo atveju po bandymo taikomas vienintelis reikalavimas, kad visų 10 rezultatų aritmetinis vidurkis būtų mažesnis už ribinę vertę.

5.3.5.3.

5.3.5.2 punkte nurodytų bandymų skaičius gali būti sumažintas pagal 5.3.5.3.1 ir 5.3.5.3.2 punktų sąlygas.

5.3.5.3.1.

Jei per pirmą bandymą gautas kiekvieno teršalo rezultatas yra ne didesnis nei 0,70 L, atliekamas tik vienas bandymas.

5.3.5.3.2.

Kai 5.3.5.3.1 punkto reikalavimas neįvykdomas, atliekami tik du bandymai, jei per pirmąjį bandymą gautas kiekvieno teršalo rezultatas yra ne didesnis nei 0,85 L, pirmų dviejų rezultatų suma yra ne didesnė nei 1,70 L, o antrojo bandymo rezultatas yra ne didesnis nei L.

(V1 ≤ 0,85 L ir V1 + V2 ≤ 1,70 L ir V2 ≤ L).

5.3.6.   V tipo bandymas (taršos mažinimo įtaisų patvarumas)

5.3.6.1.

Šis bandymas atliekamas su visomis 1 dalyje nurodytomis transporto priemonėmis, kurioms taikomas 5.3.1 punkte nurodytas bandymas. Tai yra sendinimo bandymas, per kurį ant bandymo kelio, kelio arba važiuoklės dinamometro nuvažiuojama 160 000 km pagal 9 priede aprašytą programą.

5.3.6.1.1.

Su transporto priemonėmis, kurios gali būti varomos benzinu, SND arba GD, V tipo bandymas turėtų būti atliekamas naudojant tik benziną. Tokiu atveju, nustatytas nusidėvėjimo naudojant bešvinį benziną koeficientas taip pat bus taikomas ir SND arba GD atvejais.

5.3.6.2.

Nepaisant 5.3.6.1 punkto reikalavimo, gamintojas gali neatlikti bandymo pagal 5.3.6.1 punktą, o naudoti toliau lentelėje pateiktus nusidėvėjimo koeficientus.

Variklio kategorija

Priskirtieji nusidėvėjimo koeficientai

CO

THC

NMHC

NOx

HC + NOx

Kietųjų dalelių masė

(PM)

Kietosios dalelės

Priverstinio uždegimo

1,5

1,3

1,3

1,6

1,0

1,0

Slėginio uždegimo

1,5

1,1

1,1

1,0

1,0

Gamintojo prašymu technikos tarnyba, naudodama pirmiau lentelėje pateiktus nusidėvėjimo koeficientus, gali atlikti I tipo bandymą nepasibaigus V tipo bandymui. Pasibaigus V tipo bandymui, technikos tarnyba gali iš dalies pakeisti 2 priede užregistruotus tipo patvirtinimo rezultatus, iš lentelės paimtus nusidėvėjimo koeficientus pakeisdama per V tipo bandymą nustatytais koeficientais.

5.3.6.3.

Nusidėvėjimo koeficientai nustatomi taikant bet kurią iš 5.3.6.1 punkte nurodytų metodikų arba naudojant 5.3.6.2 punkto lentelėje pateiktas vertes. Koeficientai naudojami siekiant nustatyti atitiktį 5.3.1.4 ir 8.2.3.1 punktų reikalavimams.

5.3.7.   Transporto priemonės tinkamumui eksploatuoti keliuose patikrinti būtini išmetamųjų teršalų duomenys

5.3.7.1.

Šis reikalavimas taikomas visoms transporto priemonėms su priverstinio uždegimo varikliais, kurioms reikalingas tipo patvirtinimas pagal šį pakeitimą.

5.3.7.2.

Kai bandoma pagal 5 priedą (II tipo bandymas), varikliui veikiant tuščiąja eiga:

a)

registruojama išmetamųjų dujų anglies monoksido koncentracija tūrio procentais;

b)

per bandymą registruojamas variklio sūkių skaičius, įskaitant visus leidžiamuosius nuokrypius.

5.3.7.3.

Kai bandoma taikant didelį tuščiosios eigos sūkių skaičių (t. y. > 2 000 min–1):

a)

registruojama išmetamųjų dujų anglies monoksido koncentracija tūrio procentais;

b)

registruojama lambda vertė (11);

c)

per bandymą registruojamas variklio sūkių skaičius, atsižvelgiant į visus leidžiamuosius nuokrypius.

5.3.7.4.

Per bandymą pamatuojama ir užregistruojama variklio alyvos temperatūra.

5.3.7.5.

Užpildoma 2 priedo 2.2 punkto lentelė.

5.3.7.6.

Gamintojas per 24 mėnesius nuo kompetentingos institucijos suteikto patvirtinimo patvirtina, kad tipo patvirtinimo metu pagal 5.3.7.3 punktą tipinės gamybos transporto priemonėms kaip pavyzdinė užregistruota lambda vertė yra tiksli. Įvertinimas atliekamas remiantis serijinės gamybos transporto priemonių analize ir tyrimais.

5.3.8.   Transporto priemonės diagnostikos sistema (OBD), bandymas

Šis bandymas atliekamas su visomis 1 dalyje nurodytomis transporto priemonėmis. Taikoma 11 priedo 3 dalyje aprašyta bandymo metodika.

6.   TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PAKEITIMAI

6.1.

Apie kiekvieną transporto priemonės tipo pakeitimą turi būti pranešta transporto priemonės tipą patvirtinusiai technikos tarnybai. Gavusi pranešimą, ji gali:

6.1.1.

laikyti, kad atlikti pakeitimai greičiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir bet kokiu atveju transporto priemonė atitinka reikalavimą, arba

6.1.2.

pareikalauti, kad už bandymus atsakinga technikos tarnyba pateiktų papildomą bandymų protokolą.

6.2.

Apie patvirtinimo suteikimą ar atsisakymą jį suteikti, nurodant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims pranešama 4.3 punkte aprašyta tvarka.

6.3.

Patvirtinimo išplėtimą suteikianti kompetentinga tipo patvirtinimo institucija tokiam išplėtimui priskiria serijos numerį ir šios taisyklės 2 priede pateiktą pavyzdį atitinkančiu pranešimo blanku informuoja kitas šią taisyklę taikančias susitariančiąsias šalis.

7.   TIPO PATVIRTINIMO IŠPLĖTIMAS

7.1.   Išplėtimai, susiję su pro išmetimo vamzdį išmetamais teršalais (I, I ir VI tipų bandymai)

7.1.1.   Skirtingos standartinės masės transporto priemonės

7.1.1.1.   Tipo patvirtinimo išplėtimas suteikiamas tik toms transporto priemonėms, kurių standartinės masės atveju reikia naudoti dvi gretimas didesnes ekvivalentinės inercijos vertes ar bet kurią mažesnę ekvivalentinės inercijos vertę.

7.1.1.2.   Jei tai yra N kategorijos transporto priemonės, tipo patvirtinimo išplėtimas suteikiamas tik mažesnės standartinės masės transporto priemonėms, jei patvirtintos transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekis neviršija transporto priemonei, kuriai prašoma suteikti tipo patvirtinimo išplėtimą, nustatytų ribinių verčių.

7.1.2.   Transporto priemonės su skirtingais bendraisiais pavarų perdavimo skaičiais

7.1.2.1.   Transporto priemonėms su skirtingais pavarų perdavimo skaičiais tipo patvirtinimo išplėtimas suteikiamas tik tam tikromis sąlygomis.

7.1.2.2.   Norint nustatyti, ar galima suteikti tipo išplėtimo patvirtinimą, kiekvienam per I tipo ir VI tipų bandymus taikomam perdavimo skaičiui apskaičiuojamas santykis

E = |(V2 – V1)|/V1.

Šiuo atveju variklio sukimosi dažnis yra 1 000 min–1, V1 – transporto priemonės, kurios tipas patvirtintas, greitis, V2 – transporto priemonės, kurios tipui prašoma suteikti tipo išplėtimo patvirtinimą, greitis.

7.1.2.3.   Jei bet kurio perdavimo skaičiaus atveju E ≤ 8 %, išplėtimas suteikiamas nekartojant I ir VI tipų bandymų.

7.1.2.4.   Jei bent vieno perdavimo skaičiaus atveju apskaičiuotas santykis E > 8 %, o kiekvieno perdavimo skaičiaus atveju apskaičiuotas santykis E ≤ 13 %, pakartojami I ir VI tipų bandymai. Bandymai gali būti atliekami gamintojo pasirinktoje laboratorijoje, jei tam pritaria technikos tarnyba. Bandymų protokolas siunčiamas už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai.

7.1.3.   Transporto priemonės, kurių standartinė masė ir pavarų perdavimo skaičius yra skirtingi

Tipo patvirtinimo išplėtimas suteikiamas skirtingos standartinės masės transporto priemonėms ir transporto priemonėms su skirtingais pavarų perdavimo skaičiais, jei laikomasi visų 7.1.1 ir 7.1.2 punktuose nustatytų sąlygų.

7.1.4.   Transporto priemonės, turinčios reguliariai atsinaujinančias sistemas

Reguliariai atsinaujinančią sistemą turinčios transporto priemonės tipo patvirtinimas išplečiamas, kad aprėptų kitas transporto priemones, turinčias reguliariai atsinaujinančias sistemas, kurių toliau aprašyti parametrai yra tokie patys arba neviršija nurodytų leidžiamų nuokrypių. Išplėtimas susijęs tik su nustatytai reguliariai atsinaujinančiai sistemai būdingais matavimais.

7.1.4.1.   Norint išplėsti patvirtinimą, turi būti vienodi šie parametrai:

a)

variklis;

b)

degimo procesas;

c)

reguliariai atsinaujinanti sistema (katalizatorius, kietųjų dalelių gaudyklė);

d)

konstrukcija (korpuso tipas, tauriųjų metalų rūšis, substrato tipas, narvelių tankis);

e)

tipas ir veikimo principas;

f)

dozavimo ir priedų sistema;

g)

tūris ± 10 procentų;

h)

vieta (temperatūra ± 50 °C, važiuojant 120 km/h greičiu, arba didžiausios temperatūros/slėgio skirtumas turi būti 5 %).

7.1.4.2.   Ki koeficientų taikymas skirtingos standartinės masės transporto priemonėms

Ki koeficientai, apskaičiuoti pagal 13 priedo 3 dalyje nustatytą transporto priemonės su reguliariai atsinaujinančia sistema tipo patvirtinimo metodiką, gali būti taikomi kitoms transporto priemonėms, kurios atitinka 7.1.4.1 punkto kriterijus ir kurių standartinė masė patenka į dvi gretimas didesnes lygiavertės inercijos klases arba į bet kurią mažesnę lygiavertės inercijos klasę.

7.1.5.   Tipo patvirtinimo išplėtimas kitų transporto priemonių atžvilgiu

Jei tipo patvirtinimo išplėtimas suteiktas pagal 7.1.1–7.1.4 punktus, toks tipo patvirtinimas negali būti papildomai išplėstas kitų transporto priemonių atžvilgiu.

7.2.   Tipo patvirtinimo išplėtimas atsižvelgiant į degalų garų kiekį (IV tipo bandymas)

7.2.1.   Tipo patvirtinimas išplečiamas transporto priemonių su įrengta degalų garų kontrolės sistema atžvilgiu šiomis sąlygomis:

7.2.1.1.

pagrindinis degalų/oro dozavimo principas (t. y. degalų įpurškimas vienoje vietoje) turi būti toks pats;

7.2.1.2.

degalų bako forma ir medžiagos, iš kurių jis ir skystųjų degalų žarnelės yra pagaminti, turi būti tokios pačios;

7.2.1.3.

turi būti bandomas pagal žarnelių skerspjūvį ir apytikslį ilgį blogiausias transporto priemonės pavyzdys; už tipo patvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba sprendžia, ar nevienodi garų/skysčio atskyrikliai yra priimtini;

7.2.1.4.

degalų bako tūris neturi skirtis daugiau kaip ± 10 %;

7.2.1.5.

bako apsauginiai vožtuvai turi būti vienodai sureguliuoti;

7.2.1.6.

degalų garų surinkimo būdas turi būti vienodas, t. y. gaudyklės forma ir tūris, laikymo aplinka, oro filtras (jeigu naudojamas degalų garams kontroliuoti) ir kiti parametrai turi būti vienodi;

7.2.1.7.

surinktų garų prapūtimo būdai turi būti vienodi (pvz., oro srautas, prapūtimo pradžia arba prapūtimo tūris per pirminio transporto priemonės kondicionavimo ciklą);

7.2.1.8.

degalų dozavimo sistemos sandarinimo ir ventiliacijos būdai turi būti vienodi.

7.2.2.   Tipo patvirtinimo išplėtimas suteikiamas transporto priemonėms, turinčioms:

7.2.2.1.

skirtingo darbinio tūrio variklius;

7.2.2.2.

skirtingos galios variklius;

7.2.2.3.

automatines ir mechanines pavarų dėžes;

7.2.2.4.

du arba keturis varančiuosius ratus;

7.2.2.5.

skirtingos formos kėbulą ir

7.2.2.6.

skirtingo dydžio ratus ir padangas.

7.3.   Tipo patvirtinimo išplėtimas atsižvelgiant į taršos kontrolės įtaisų patvarumą (V tipo bandymas)

7.3.1.   Tipo patvirtinimas išplečiamas, kad aprėptų skirtingus transporto priemonių tipus, jei toliau nurodyti transporto priemonės, variklio arba taršos kontrolės sistemos parametrai yra tokie patys arba neviršija nustatytų leidžiamųjų nuokrypių.

7.3.1.1.   Transporto priemonė

Inercinės masės klasė: dvi gretimos didesnės inercijos klasės ir bet kuri mažesnė gretima inercijos klasė.

Bendra kelio apkrova važiuojant 80 km/h greičiu: +5 % didesnė arba bet kokia mažesnė vertė.

7.3.1.2.   Variklis:

a)

variklio cilindrų tūris (± 15 %);

b)

vožtuvų kiekis ir valdymas;

c)

degalų sistema;

d)

aušinimo sistemos tipas;

e)

degimo procesas.

7.3.1.3.   Taršos kontrolės sistemos parametrai:

a)

kataliziniai konverteriai ir kietųjų dalelių filtrai:

i)

katalizinių konverterių, filtrų ir komponentų skaičius;

ii)

katalizinių konverterių ir filtrų dydis (monolito tūris – ±10 %);

iii)

katalizės tipas (oksidacija, trijų pakopų, mažo NOx kiekio gaudyklė, selektyviosios katalizinės redukcijos sistema, mažo NOx kiekio katalizatorius ar kt.);

iv)

tauriųjų metalų masė (tokia pati arba didesnė);

v)

tauriųjų metalų tipas ir santykis (± 15 %);

vi)

substratas (struktūra ir medžiaga);

vii)

narvelių tankis;

viii)

ne didesnis nei 50 K temperatūros pokytis prie katalizinio konverterio arba filtro įleidimo angos. Šis temperatūros pokytis tikrinamas vienodomis sąlygomis, esant 120 km/h greičiui, taikant I tipo bandymo apkrovą;

b)

oro įleidimas:

i)

taikoma/netaikoma;

ii)

tipas (impulsinis oro įleidimas, oro siurbliai, kita);

c)

EGR:

i)

taikoma/netaikoma;

ii)

tipas (vėsinama ar nevėsinama, aktyvaus ar pasyvaus valdymo, didelio ar mažo slėgio).

7.3.1.4.   Patvarumo bandymas gali būti atliekamas su transporto priemone, kurios kėbulo forma, pavarų dėžė (automatinė arba mechaninė) ir ratų arba padangų dydis skiriasi nuo transporto priemonės, kuriai prašoma suteikti tipo patvirtinimą.

7.4.   Tipo patvirtinimo išplėtimas atsižvelgiant į transporto priemonės diagnostikos sistemą

7.4.1.   Tipo patvirtinimas išplečiamas, kad aprėptų skirtingas transporto priemones, kuriose įrengtas toks pats variklis ir išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos, kaip apibrėžta 11 priedo 2 priedėlyje. Tipo patvirtinimas išplečiamas nepaisant šių transporto priemonės charakteristikų:

a)

variklio priedų;

b)

padangų;

c)

lygiavertės inercijos;

d)

aušinimo sistemos;

e)

bendro pavarų perdavimo skaičiaus;

f)

pavaros tipo ir

g)

kėbulo tipo.

8.   GAMYBOS ATITIKTIS

8.1.   Kiekviena patvirtinimo ženklą turinti transporto priemonė, kaip nurodyta šioje taisyklėje, turi atitikti patvirtintą transporto priemonių tipą, atsižvelgiant į variklio dujinių ir kietųjų dalelių pavidalo teršalų išmetimui, karterio dujų išmetimui ir degalų garavimui įtaką darančias sudedamąsias dalis. Gamybos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias 1958 m. Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2); turi būti laikomasi tolesniuose punktuose nustatytų reikalavimų.

8.1.1.

Jeigu taikoma, atliekami I, II, III ir IV tipo bandymai ir OBD bandymai, kaip aprašyta šios taisyklės A lentelėje. Specialiosios gamybos atitikties procedūros nustatytos 8.2–8.10 punktuose.

8.2.   Transporto priemonės atitikties I tipo bandymui patikra

8.2.1.

I tipo bandymas atliekamas su tokios pačios specifikacijos transporto priemone, kaip aprašyta tipo patvirtinimo sertifikate. Jei turi būti atliekamas I tipo bandymas siekiant gauti transporto priemonės tipo patvirtinimą, kuris buvo vieną ar kelis kartus išplėstas, I tipo bandymai atliekami su transporto priemone, aprašyta pradiniame informacinių dokumentų rinkinyje, arba su transporto priemone, aprašyta su atitinkamu tipo patvirtinimo išplėtimu susijusiame informacinių dokumentų rinkinyje.

8.2.2.

Patvirtinimo institucijai pasirinkus transporto priemones, gamintojui draudžiama jas reguliuoti.

8.2.2.1.

Iš partijos atsitiktine tvarka parenkamos ir, kaip aprašyta šios taisyklės 5.3.1 punkte, bandomos trys transporto priemonės. Nusidėvėjimo koeficientai taikomi vienodai. Ribinės vertės pateiktos 5.3.1.4 punkte, 1 lentelėje.

8.2.2.2.

Jei patvirtinimo institucijai yra priimtinas gamintojo nurodytas gamybos standartinis nuokrypis, bandymai atliekami vadovaujantis šios taisyklės 1 priedėliu. Jei patvirtinimo institucijai yra nepriimtinas gamintojo nurodytas gamybos standartinis nuokrypis, bandymai atliekami vadovaujantis šios taisyklės 2 priedėliu.

8.2.2.3.

Remiantis atrinktų transporto priemonių bandymo rezultatais, atskiros partijos gaminiai laikomi tinkamais, jei pagal atitinkamame priedėlyje taikomus bandymo kriterijus priimamas teigiamas sprendimas dėl visų teršalų, ir netinkamais, jei priimamas neigiamas sprendimas dėl kurio nors teršalo.

Kai priimamas teigiamas sprendimas dėl kurio nors teršalo, šis sprendimas negali būti pakeistas remiantis sprendimu dėl kitų teršalų, atlikus kokius nors papildomus bandymus.

Jei nepriimta nė vieno teigiamo sprendimo dėl visų teršalų ir jei nepriimta neigiamo sprendimo dėl vieno teršalo, atliekamas bandymas su kita transporto priemone (žr. 2 pav.).

2   pav.

Image

8.2.3.

Nepaisant šios taisyklės 5.3.1 punkto reikalavimų, bandymai atliekami su ką tik pagamintomis transporto priemonėmis.

8.2.3.1.

Tačiau gamintojo prašymu bandymus galima atlikti su transporto priemonėmis, kurių rida:

a)

ne didesnė kaip 3 000 km, jei tai yra transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais;

b)

ne didesnė kaip 15 000 km, jei tai yra transporto priemonės su slėginio uždegimo varikliais.

Transporto priemones įvažinėja gamintojas, kuris turi įsipareigoti nedaryti jokių šių transporto priemonių pakeitimų.

8.2.3.2.

Jei gamintojas pageidauja įvažinėti transporto priemones (x km, čia x ≤ 3 000 km, jeigu tai yra transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliu, ir x ≤ 15 000 km, jeigu tai yra transporto priemonės su slėginio uždegimo varikliu), taikoma tokia metodika:

a)

matuojama, kiek teršalų (I tipas) išmeta visiškai nauja (nulinė vertė) ir x km nuvažiavusi pirmoji bandomoji transporto priemonė;

b)

apskaičiuojamas kiekvieno išmetamo teršalo kiekio kitimo koeficientas, ridai pasikeitus nuo 0 iki x km;

išmetamųjų teršalų kiekis, kai rida x km/išmetamųjų teršalų kiekis, kai rida 0 km;

šis koeficientas gali būti mažesnis už 1; ir

c)

kitos transporto priemonės nebus įvažinėjamos, bet jų išmetamų teršalų kiekis (0 km rida), nepradėjus įvažinėti, bus dauginamas iš kitimo koeficiento.

Šiuo atveju naudojamos šios vertės:

i)

pirmajai transporto priemonei – vertė nuvažiavus x km;

ii)

kitų transporto priemonių atveju – vertės nepradėjus važiuoti (0 km rida), padaugintos iš kitimo koeficiento.

8.2.3.3.

Visi šie bandymai atliekami naudojant komercinius degalus. Tačiau gamintojo prašymu gali būti naudojami 10 priede arba 10a priede aprašyti etaloniniai degalai.

8.3.   Transporto priemonės atitikties III tipo bandymui patikra

8.3.1.

Prireikus atlikti III tipo bandymą, jis atliekamas su visomis transporto priemonėmis, kurios buvo atrinktos I tipo gamybos atitikties bandymui, nustatytam 8.2 punkte. Taikomos 6 priede nustatytos sąlygos.

8.4.   Transporto priemonės atitikties IV tipo bandymui patikra

8.4.1.

Prireikus atlikti IV tipo bandymą, jis atliekamas pagal 7 priedą.

8.5.   Transporto priemonės atitikties patikra atsižvelgiant į transporto priemonėje įrengtą diagnostikos (OBD) sistemą

8.5.1.

Prireikus atlikti OBD sistemos eksploatacinių savybių patikrą, ji atliekama laikantis toliau nurodytų reikalavimų.

8.5.1.1.

Patvirtinimo institucijai nustačius, kad gamybos kokybė atrodo netinkama, iš transporto priemonių partijos atsitiktine tvarka atrenkama viena transporto priemonė, ir su ja atliekami 11 priedo 1 priedėlyje aprašyti bandymai.

8.5.1.2.

Gamyba laikoma atitinkančia nustatytus reikalavimus, jeigu ši transporto priemonė atitinka 11 priedo 1 priedėlyje aprašytų bandymų reikalavimus.

8.5.1.3.

Jei iš partijos paimta transporto priemonė neatitinka 8.5.1.1 punkto reikalavimų, atsitiktine tvarka iš partijos paimamos keturios transporto priemonės ir su jomis atliekami 11 priedo 1 priedėlyje aprašyti bandymai. Bandymus galima atlikti su transporto priemonėmis, kurių rida ne didesnė kaip 15 000 km.

8.5.1.4.

Gamyba laikoma atitinkančia nustatytus reikalavimus, jeigu ne mažiau kaip 3 transporto priemonės atitinka 11 priedo 1 priedėlyje aprašytus bandymų reikalavimus.

8.6.   SND arba GD/biometanu varomos transporto priemonės atitikties patikra

8.6.1.

Gamybos atitikties bandymai gali būti atliekami naudojant komercinius degalus, kurių C3/C4 santykis patenka į etaloninių degalų atitinkamų santykių intervalą (jei tai SND), arba kurių Wobbe indeksas patenka tarp dviejų labiausiai besiskiriančių degalų rūšių atitinkamų etaloninių verčių (jei tai GD/biometanas). Tokiu atveju patvirtinimo institucijai pateikiama degalų analizė.

9.   EKSPLOATACIJOS ATITIKTIS

9.1.   Įvadas

Šioje dalyje nustatomi eksploatuojamų transporto priemonių, kurių tipas patvirtintas pagal šią taisyklę, atitikties reikalavimai.

9.2.   Eksploatacijos atitikties auditas

9.2.1.   Patvirtinimo institucija eksploatacijos atitiktį tikrina remdamasi visa gamintojo turima susijusia informacija, taikydama tą pačią metodiką kaip ir gamybos atitikties metodika, apibrėžta Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324//E/ECE/TRANS/505/Rev.2). Gamintojo pateiktos eksploatacijos stebėjimo ataskaitos gali būti papildytos patvirtinimo institucijos ir susitariančiosios šalies priežiūros bandymų informacija.

9.2.2.   Šios taisyklės 4 priedėlio 4.1 ir 4.2 paveiksluose parodyta eksploatacijos atitikties patikros metodika. Eksploatacijos atitikties patikros procedūra aprašyta šios taisyklės 5 priedėlyje.

9.2.3.   Patvirtinimo institucijai paprašius, gamintojas, teikdamas eksploatacijos atitikties kontrolei atlikti reikiamą informaciją, tipo patvirtinimo metu sutarta forma pateikia jai informaciją apie pretenzijas dėl garantijos, garantinių remonto darbų ir OBD sistemos gedimų, užregistruotų atliekant techninės priežiūros darbus. Pateikiant šią informaciją, išsamiai apibūdinamas su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių sudedamųjų dalių ir sistemų gedimų dažnumas ir esmė. Kiekvieno transporto priemonės modelio ataskaitos teikiamos ne rečiau kaip kartą per metus ir galioja 5 metus arba kol rida pasieks 100 000 km, priklausomai nuo to, kas įvyks greičiau.

9.2.4.   Eksploatuojamų transporto priemonių šeimą apibrėžiantys parametrai

Eksploatuojamų transporto priemonių šeimą galima apibrėžti pagrindiniais projektiniais parametrais, kurie turi būti bendri visoms tos šeimos transporto priemonėms. Todėl gali būti laikoma, kad transporto priemonių tipai priklauso vienai eksploatuojamų transporto priemonių šeimai, jeigu jiems visiems būdingi toliau nurodyti parametrai arba jei šiems bendriems parametrams nustatyti leidžiamieji nuokrypiai nėra viršijami:

9.2.4.1.

degimo procesas (dviejų taktų, keturių taktų, rotorinis);

9.2.4.2.

cilindrų skaičius;

9.2.4.3.

cilindrų bloko išdėstymas (linijinis, V raidės pavidalo, radialinis, horizontaliai priešpriešinis, kitoks išdėstymas); cilindrų palinkimas ar orientacija nėra kriterijus;

9.2.4.4.

degalų tiekimo varikliui būdas (pvz., netiesioginis arba tiesioginis įpurškimas);

9.2.4.5.

aušinimo sistemos tipas (aušinimas oru, vandeniu, alyva);

9.2.4.6.

oro įsiurbimo būdas (natūralus, slėginis);

9.2.4.7.

degalai, kuriems suprojektuotas variklis (benzinas, dyzelinas, GD/biometanas, SND ir kt.). Dviejų rūšių degalus naudojančias transporto priemones galima grupuoti kartu su tam tikros rūšies degalus naudojančiomis transporto priemonėmis, jei viena iš degalų rūšių sutampa;

9.2.4.8.

katalizinio konverterio tipas (trijų pakopų, mažo NOx kiekio gaudyklė, selektyviosios katalizinės redukcijos sistema, mažo NOx kiekio katalizatorius ar kt.);

9.2.4.9.

kietųjų dalelių gaudyklės tipas (yra/nėra);

9.2.4.10.

išmetamųjų dujų recirkuliacija (taikoma/netaikoma, aušinama/neaušinama); ir

9.2.4.11.

didžiausio transporto priemonių šeimos variklio cilindrų darbinis tūris minus 30 %.

9.2.5.   Informacijos reikalavimai

Eksploatacijos atitikties auditą atlieka tipo patvirtinimo institucija, remdamasi gamintojo pateikta informacija. Pateikiant šią informaciją pirmiausia nurodoma:

9.2.5.1.

gamintojo pavadinimas ir adresas;

9.2.5.2.

gamintojo įgalioto atstovo, dirbančio gamintojo nurodytose srityse, pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai bei elektroninio pašto adresas;

9.2.5.3.

transporto priemonių, kurioms skirta gamintojo pateikta informacija, modelio pavadinimas (-ai);

9.2.5.4.

tam tikrais atvejais, transporto priemonių tipų, kuriems skirta gamintojo informacija, sąrašas, t. y. eksploatuojamų transporto priemonių šeimų grupė pagal 9.2.1 punktą;

9.2.5.5.

transporto priemonės identifikavimo numerių (VIN) kodai, taikomi eksploatuojamų transporto priemonių šeimos transporto priemonių tipams (VIN priešdėlis);

9.2.5.6.

šių eksploatuojamų transporto priemonių šeimai priklausančių transporto priemonių tipo patvirtinimo numeriai, tam tikrais atvejais įskaitant visų išplėtimų ir lauko sąlygomis atliktų remonto darbų ir (arba) transporto priemonių susigrąžinimo (atnaujinimo) numerius;

9.2.5.7.

informacija apie šių transporto priemonių, apie kurias gamintojas pateikia informaciją (jeigu to prašo patvirtinimo institucija), tipo patvirtinimo išplėtimus, lauko sąlygomis atliktus remonto darbus ir (arba) transporto priemonių susigrąžinimą;

9.2.5.8.

laikotarpis, per kurį buvo surinkta gamintojo informacija;

9.2.5.9.

transporto priemonės konstravimo laikotarpis, apie kurį gamintojas pateikia informaciją (pvz., transporto priemonės pagamintos 2007 kalendoriniais metais);

9.2.5.10.

gamintojo taikoma eksploatacijos atitikties patikros metodika, įskaitant:

a)

transporto priemonių buvimo vietos nustatymo būdą;

b)

transporto priemonių atrankos ir atmetimo kriterijus;

c)

programoje naudojamų bandymų tipus ir metodikas;

d)

gamintojo patvirtinimo (atmetimo) kriterijus, taikomus eksploatuojamų transporto priemonių šeimų grupei;

e)

geografinį (-ius) rajoną (-us), iš kurio (-ių) gamintojas surinko informaciją;

f)

imties dydį ir naudotą mėginių atrankos planą;

9.2.5.11.

gamintojo atliktos eksploatacijos atitikties metodikos rezultatai, įskaitant:

a)

į programą įtrauktų transporto priemonių identifikavimą (išbandytų ar neišbandytų); pateikiami šie identifikavimo duomenys:

i)

modelio pavadinimas;

ii)

transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN);

iii)

transporto priemonės registracijos numeris;

iv)

pagaminimo data;

v)

regionas, kuriame transporto priemonė naudojama (jei žinomas);

vi)

naudojamos padangos;

b)

priežastį (-is), dėl kurios (-ių) transporto priemonė neįtraukta į imtį;

c)

kiekvienos į imtį įtrauktos transporto priemonės techninės priežiūros istoriją (įskaitant visus atnaujinimus);

d)

kiekvienos į imtį įtrauktos transporto priemonės remonto istoriją (jei žinoma);

e)

bandymų duomenis, įskaitant:

i)

bandymo datą;

ii)

bandymo vietą;

iii)

transporto priemonės ridos skaitiklio rodmenis;

iv)

per bandymus naudojamų degalų specifikacijas (pvz., etaloniniai bandymo degalai ar rinkoje parduodami degalai);

v)

bandymo sąlygas (temperatūra, drėgmė, dinamometro inercinis svoris);

vi)

dinamometro parametrus (pvz., galios parametras);

vii)

bandymo rezultatus (mažiausiai trijų skirtingų vienos šeimos transporto priemonių).

9.2.5.12.

užfiksuotus OBD sistemos duomenis.

9.3.   Eksploatuojamų transporto priemonių atranka atitikties patikrai

9.3.1.   Gamintojo surinkta informacija turi būti pakankamai išsami, kad būtų užtikrinta galimybė įvertinti eksploatuojamų transporto priemonių charakteristikas įprastomis eksploatavimo sąlygomis, kaip apibrėžta 9.2 punkte. Gamintojo atliekama atranka turi apimti ne mažiau kaip dvi susitariančiąsias šalis, kuriose transporto priemonių eksploatavimo sąlygos iš esmės skiriasi. Parenkant susitariančiąsias šalis turi būti atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip degalų, aplinkos sąlygų, vidutinio greičio kelyje skirtumai, taip pat į važiavimo mieste ir (arba) greitkeliu skirtumus.

9.3.2.   Parinkdamas susitariančiąsias šalis, iš kurių bus atrenkamos transporto priemonės, gamintojas gali pasirinkti transporto priemones iš susitariančiosios šalies, kuri laikoma ypač reprezentatyvia. Tokiu atveju gamintojas tipo patvirtinimą suteikusiai patvirtinimo institucijai turi įrodyti, kad atranka yra reprezentatyvi (pvz., kad atitinkamos susitariančiosios šalies rinkoje per metus parduodama didžiausia dalis tos šeimos transporto priemonių). Jei, norint patikrinti eksploatuojamų transporto priemonių šeimą, reikia išbandyti daugiau kaip vieną mėginių partiją, kaip apibrėžta 9.3.5 punkte, antrosios ir trečiosios mėginių partijų transporto priemonių eksploatavimo sąlygos turi skirtis nuo pirmajai imčiai priklausančių transporto priemonių.

9.3.3.   Išmetamųjų teršalų kiekio bandymai gali būti atliekami ne tai pačiai rinkai ar regionui, kuriame buvo atrinktos transporto priemonės, priskiriamoje bandymų laboratorijoje.

9.3.4.   Gamintojas eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus atlieka nuolat, kad jie atitiktų konkrečiai eksploatuojamų transporto priemonių šeimai priklausančių transporto priemonių tipų gamybos ciklą. Eksploatacijos atitikties patikros atliekamos ne rečiau kaip kas 18 mėnesių. Jei tai yra transporto priemonių tipai, kurių patvirtinimo išplėtimas suteiktas nenustačius reikalavimo atlikti išmetamųjų teršalų kiekio bandymą, šis laikotarpis gali būti pratęstas iki 24 mėnesių.

9.3.5.   Jei taikoma 4 priedėlyje nustatyta statistinė metodika, mėginių partijų kiekis nustatomas pagal metines eksploatuojamų transporto priemonių šeimos pardavimo apimtis regioninės organizacijos teritorijoje (pvz., Europos bendrijoje), kaip nustatyta šioje lentelėje:

Per kalendorinius metus įregistruota transporto priemonių

Mėginių partijų skaičius

iki 100 000

1

nuo 100 001 iki 200 000

2

virš 200 000

3

9.4.   Patvirtinimo institucija, remdamasi 9.2 punkte nurodytu auditu, priima vieną iš šių sprendimų arba imasi vieno iš šių veiksmų:

a)

nusprendžia, kad eksploatuojamų transporto priemonių tipo arba šeimos atitiktis yra pakankama, ir nesiima papildomų veiksmų;

b)

nusprendžia, kad gamintojo pateiktų duomenų nepakanka sprendimui priimti, ir prašo, kad gamintojas pateiktų papildomos informacijos arba bandymų duomenis;

c)

nusprendžia, kad remiantis patvirtinimo institucijos pateiktais duomenimis arba susitariančiosios šalies priežiūros bandymų programų duomenimis, gamintojo pateiktos informacijos nepakanka sprendimui priimti, ir prašo, kad gamintojas pateiktų papildomos informacijos arba bandymų duomenis;

d)

nusprendžia, kad eksploatuojamų transporto priemonių tipo, kuris priklauso eksploatuojamų transporto priemonių šeimai, atitiktis yra nepakankama, ir imasi priemonių, kad toks transporto priemonių tipas būtų išbandytas pagal 3 priedėlį.

9.4.1.   Kai laikoma, kad I tipo bandymai yra reikalingi patikrinti išmetamų teršalų kontrolės įtaisų atitiktį eksploatacijos našumo reikalavimams, tokie bandymai atliekami taikant bandymo metodiką, atitinkančią 2 priedėlyje apibrėžtus statistinius kriterijus.

9.4.2.   Patvirtinimo institucija, bendradarbiaudama su gamintoju, atrenka keletą transporto priemonių, kurių rida yra pakankama ir kurių eksploataciją galima tinkamai užtikrinti įprastomis sąlygomis. Su gamintoju tariamasi, kurios transporto priemonės turi būti atrinktos, ir jam leidžiama dalyvauti atliekant patvirtinamąją transporto priemonių patikrą.

9.4.3.   Jei transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekis viršija ribines vertes, gamintojui leidžiama atlikti šių transporto priemonių patikras (netgi ardomojo pobūdžio), prižiūrint patvirtinimo institucijai, kad būtų galima nustatyti galimas gedimų, dėl kurių gamintojas nėra kaltas, priežastis (pvz., benzino su švinu naudojimas iki bandymų dienos). Jei patikrų rezultatai patvirtina šias priežastis, minėti bandymų rezultatai neįtraukiami į atitikties patikrą.

10.   BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

10.1.

Pagal šį pakeitimą transporto priemonių tipui suteiktą patvirtinimą galima panaikinti, jeigu nesilaikoma pirmiau 8.1 punkte išdėstytų reikalavimų arba jei su transporto priemone arba atrinktomis transporto priemonėmis atliktų bandymų, nurodytų 8.1.1 punkte, rezultatai neatitinka privalomųjų.

10.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis panaikina patvirtinimą, kurį buvo anksčiau suteikusi, ji nedelsdama praneša apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims, naudodama šios taisyklės 2 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

11.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jeigu patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemones, jis turi apie tai pranešti patvirtinimo institucijai. Tokį pranešimą gavusi institucija apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudodama šios taisyklės 2 priede pateikto pranešimo blanko kopijas.

12.   PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

12.1.   Bendrosios nuostatos

12.1.1.

Nuo oficialios 06 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos jokia šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti patvirtinimo pagal šią taisyklę su 06 serijos pakeitimais.

12.2.   Specialiosios nuostatos

12.2.1.

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali toliau suteikti transporto priemonių, kurios atitinka ankstesnes šios taisyklės redakcijas, patvirtinimus, jeigu šios transporto priemonės skirtos eksportui į šalis, kurių nacionalinės teisės aktuose nustatyti susiję reikalavimai.

13.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios 1958 m. Susitarimo šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša technikos tarnybų, atsakingų už patvirtinimo bandymus ir už kitose šalyse suteiktų patvirtinimų ar patvirtinimo išplėtimų, atsisakymo suteikti patvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimo paliudijimą, pavadinimus ir adresus.


(1)  Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Amend.4).

(2)  A patvirtinimas panaikintas. Remiantis šios taisyklės 05 serijos pakeitimais, draudžiama naudoti benziną su švinu.

(3)  Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Amend.4).

(4)  1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (Kazachstanas), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikė jos valstybės narės naudodamos savo atitinkamą EEK simbolį), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta, 51 – Korėjos Respublika, 52 – Malaizija, 53 – Tailandas, 54 ir 55 (nenaudojami), 56 – Juodkalnija, 57 (nenaudojamas) ir 58 – Tunisas. Tolesni numeriai kitoms šalims skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikavo Susitarimą dėl suvienodintų techninių nuostatų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas nuostatas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų, arba prie jo prisijungė; apie paskirtus numerius susitariančiosioms šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

(5)  Jei dviejų rūšių degalus naudojanti transporto priemonė yra pateikta kartu su mišrius degalus naudojančia transporto priemone, taikomi abiejų bandymų reikalavimai.

(6)  Ši nuostata yra laikina, vėliau bus nustatyti kiti reikalavimai dėl biodyzelino ir vandenilio.

(7)  Šiam bandymui turėtų būti naudojamas žemos aplinkos temperatūros sąlygoms pritaikyti degalai. Kadangi nėra žiemos sezono etaloninių degalų specifikacijų, dėl per šį bandymą naudojamų žiemos sezono degalų turėtų susitarti patvirtinimo institucija ir gamintojas pagal rinkoje naudojamas specifikacijas. Šiuo metu rengiamos pagal šią paskirtį naudojamų etaloninių degalų specifikacijos.

(8)  Priverstinio uždegimo sistemos išmetamų kietųjų dalelių masės standartas taikomas tik transporto priemonėms su tiesioginio įpurškimo varikliais.

(9)  Išskyrus transporto priemones, skirtas vežti daugiau kaip šešis keleivius, ir transporto priemones, kurių didžiausia masė viršija 2 500 kg.

(10)  Įskaitant 1 pastaboje nurodytas M1 kategorijos transporto priemones.

(11)  Lambda vertė apskaičiuojama naudojant supaprastintą Brettschneiderio lygtį:

Formula

čia:

[]

=

koncentracija tūrio procentais;

K1

=

NDIR matavimo perskaičiavimo į FID matavimą koeficientas (pateiktas matavimo įrangos gamintojo);

Hcv

=

vandenilio ir anglies atomų santykis:

(a)

benzinas (E5): 1,89;

(b)

SND: 2,53;

(c)

GD/biometanas: 4,0;

(d)

etanolis (E85): 2,74;

Ocv

=

deguonies ir anglies atomų santykis:

(a)

benzinas (E5): 0,016;

(b)

SND: 0,0;

(c)

GD/biometanas: 0,0;

(d)

etanolis (E85): 0,39.


1 priedėlis

Gamybos reikalavimų atitikties patikros procedūra, jei gamintojo nurodytas standartinis gamybos nuokrypis yra tinkamas

1.

Šiame priedėlyje aprašoma metodika, taikoma gamybos atitikčiai patikrinti (I tipo bandymas), kai standartinis gamintojo gamybos nuokrypis yra tinkamas.

2.

Imtį sudaro bent 3 vienetai; mėginių atranka turi būti tokia, kad tikimybė, jog partija, kurios 40 % vienetų turi trūkumų, išlaikys bandymą, yra 0,95 (gamintojo rizika – 5 %), o partijai, kurios 65 % vienetų turi trūkumų, tikimybė būti pripažintai tinkama yra 0,1 (naudotojo rizika – 10 %).

3.

Kiekvienam iš šios taisyklės 5.3.1.4 punkto 1 lentelėje pateiktų teršalų taikoma toliau pateikta metodika (žr. šios taisyklės 2 pav.).

Tarkime:

L

teršalo ribinės vertės natūralusis logaritmas,

xi

į imtį trauktos i-osios transporto priemonės matavimų natūralusis logaritmas,

s

standartinio gamybos nuokrypio įvertis (prieš tai įvertinus matavimų natūralųjį logaritmą),

n

esamos imties dydis.

4.

Kiekvienos imties atveju standartinių nuokrypių nuo ribinės vertės suma apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula

5.

Tuomet:

5.1.

jei statistinis bandymų rezultatas yra didesnis nei 1.1 lentelėje tokio dydžio imčiai nurodyta teigiamo sprendimo ribinė vertė, priimamas teigiamas sprendimas dėl šio teršalo,

5.2.

jei statistinis bandymų rezultatas yra mažesnis nei 1.1 lentelėje tokio dydžio imčiai nurodyta neigiamo sprendimo ribinė vertė, priimamas neigiamas sprendimas dėl šio teršalo; priešingu atveju bandoma papildoma transporto priemonė, o skaičiavimai atliekami su vienu vienetu didesne imtimi.

1.1 lentelė

Suminis išbandytų transporto priemonių skaičius

(esamos imties dydis)

Teigiamo sprendimo ribinė vertė

Neigiamo sprendimo ribinė vertė

3

3,327

–4,724

4

3,261

–4,79

5

3,195

–4,856

6

3,129

–4,922

7

3,063

–4,988

8

2,997

–5,054

9

2,931

–5,12

10

2,865

–5,185

11

2,799

–5,251

12

2,733

–5,317

13

2,667

–5,383

14

2,601

–5,449

15

2,535

–5,515

16

2,469

–5,581

17

2,403

–5,647

18

2,337

–5,713

19

2,271

–5,779

20

2,205

–5,845

21

2,139

–5,911

22

2,073

–5,977

23

2,007

–6,043

24

1,941

–6,109

25

1,875

–6,175

26

1,809

–6,241

27

1,743

–6,307

28

1,677

–6,373

29

1,611

–6,439

30

1,545

–6,505

31

1,479

–6,571

32

–2,112

–2,112


2 priedėlis

Gamybos reikalavimų atitikties patikros procedūra, jei gamintojo nurodytas gamybos standartinis nuokrypis yra netinkamas arba nėra nurodytas

1.   Šiame priedėlyje aprašoma metodika, taikoma tikrinant, ar gamyba atitinka I tipo bandymo reikalavimus, kai gamintojo pateiktas gamybos standartinis nuokrypis yra netinkamas arba nėra nurodytas.

2.   Imtį sudaro bent 3 vienetai; mėginių atranka yra tokia, kad tikimybė, jog partija, kurios 40 % vienetų turi trūkumų, išlaikys bandymą, yra 0,95 (gamintojo rizika = 5 %), o partijai, kurios 65 % vienetų turi trūkumų, tikimybė būti pripažintai tinkama yra 0,1 (naudotojo rizika = 10 %).

3.   Laikoma, kad šios taisyklės 5.3.1.4 punkto 1 lentelėje pateiktos teršalų matavimo vertės pasiskirsto pagal logaritmiškai normalų skirstinį ir pirmiausia turi būti transformuotos logaritmuojant natūraliojo logaritmo pagrindu. m0 ir m pažymi mažiausią ir didžiausią imties dydžius (m0 = 3, o m = 32), o n pažymi faktinės imties dydį.

4.   Jei partijos matavimų natūralieji logaritmai yra x1,x2..., xi, o L yra teršalo ribinės vertės natūralusis logaritmas, tada apibrėžiama:

d1 = x1 – L

Formula

ir

Formula

5.   1.2 lentelėje pateiktos teigiamo (An) ir neigiamo (Bn) sprendimų vertės bei faktinis imties dydis. Bandymų statistikos rezultatas yra santykis Formula; jis naudojamas siekiant nustatyti, ar partija pripažįstama tinkama, ar ne:

kai mo ≤ n ≤ m

i)

partija pripažįstama tinkama, jei

Formula

ii)

partija pripažįstama netinkama, jei

Formula

iii)

atliekamas papildomas matavimas, jei

Formula

6.   Pastabos

Pagal šias rekursines formules galima apskaičiuoti iš eilės einančias bandymų statistikos vertes:

Formula

Formula

(n = 2, 3, …; Formula; V1 = 0)

1.2   lentelė

Mažiausias imties dydis – 3

Imties dydis

(n)

Teigiamo sprendimo ribinė vertė

(An)

Neigiamo sprendimo ribinė vertė

(Bn)

3

–0,80381

16,64743

4

–0,76339

7,68627

5

–0,72982

4,67136

6

–0,69962

3,25573

7

–0,67129

2,45431

8

–0,64406

1,94369

9

–0,61750

1,59105

10

–0,59135

1,33295

11

–0,56542

1,13566

12

–0,53960

0,97970

13

–0,51379

0,85307

14

–0,48791

0,74801

15

–0,46191

0,65928

16

–0,43573

0,58321

17

–0,40933

0,51718

18

–0,38266

0,45922

19

–0,35570

0,40788

20

–0,32840

0,36203

21

–0,30072

0,32078

22

–0,27263

0,28343

23

–0,24410

0,24943

24

–0,21509

0,21831

25

–0,18557

0,18970

26

–0,15550

0,16328

27

–0,12483

0,13880

28

–0,09354

0,11603

29

–0,06159

0,09480

30

–0,02892

0,07493

31

0,00449

0,05629

32

0,03876

0,03876


3 priedėlis

Eksploatavimo atitikties patikra

1.   ĮVADAS

Šiame priedėlyje aprašomi kriterijai, nurodyti šios taisyklės 8.2.7 punkte dėl transporto priemonių atrankos bandymams ir eksploatacijos atitikties kontrolės metodikų.

2.   ATRANKOS KRITERIJAI

Atrinktos transporto priemonės pripažinimo tinkama kriterijai yra apibrėžti šio priedėlio 2.1–2.8 punktuose. Informacija yra renkama tikrinant transporto priemonę ir per pokalbį su savininku (vairuotoju).

2.1.

Transporto priemonė turi priklausyti pagal šią taisyklę patvirtintam transporto priemonių tipui, kuriam išduotas atitikties sertifikatas pagal 1958 m. Susitarimą. Transporto priemonė turi būti įregistruota ir naudojama susitariančiosios šalies valstybėje.

2.2.

Transporto priemonė turi būti nuvažiavusi ne mažiau kaip 15 000 km arba eksploatuota ne mažiau kaip 6 mėnesius (pasirenkamas vėlesnis įvykis) ir ne daugiau kaip 100 000 km arba ne daugiau kaip 5 metus (pasirenkamas ankstesnis įvykis).

2.3.

Pateikiami transporto priemonės techninės priežiūros dokumentai, pagal kuriuos būtų galima įrodyti, kad ji buvo tinkamai techniškai prižiūrima, t. y. prižiūrima pagal gamintojo rekomendacijas.

2.4.

Neturi būti jokių požymių, rodančių, kad transporto priemonė buvo netinkamai eksploatuojama (pvz., naudota lenktynėms, ją veikė perkrovos, buvo varoma netinkamais degalais arba kitaip netinkamai eksploatuota), arba kitų požymių (pvz., klastojimo), galinčių turėti įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui. Jei tai yra transporto priemonės, kuriose įrengta OBD sistema, atsižvelgiama į kompiuteryje saugomą gedimo kodą ir ridos duomenis. Transporto priemonė nepasirenkama bandymui, jeigu pagal kompiuteryje saugomą informaciją nustatoma, kad transporto priemonė buvo eksploatuota po gedimo kodo užregistravimo ir suremontuota palyginti negreit.

2.5.

Transporto priemonės variklis arba pati transporto priemonė neturi būti iš esmės remontuoti be leidimo.

2.6.

Iš transporto priemonės degalų bako paimtame degalų mėginyje švino ir sieros kiekis turi atitikti taikomų standartų reikalavimus ir neturi būti jokių požymių, kad transporto priemonė buvo eksploatuota naudojant netinkamus degalus. Galima atlikti patikrą išmetimo vamzdyje ir kt.

2.7.

Neturi matytis kokių nors problemų, dėl kurių galėtų kilti pavojus laboratorijos personalo saugumui.

2.8.

Visos transporto priemonės taršos mažinimo sistemos sudedamosios dalys turi atitikti taikomo tipo patvirtinimo reikalavimus.

3.   DIAGNOSTIKA IR TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

Prieš pradedant matuoti bandymui atlikti tinkamų transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekį, 3.1–3.7 punktuose nustatyta tvarka turi būti atlikta diagnostika ir visi būtini techninės priežiūros darbai.

3.1.

Privaloma patikra: Patikrinama oro filtras, visi pavaros diržai, visų skysčių lygis, radiatoriaus dangtelis, visi su taršos mažinimo sistema susiję vakuuminiai vamzdeliai ir elektros laidai; patikrinamos uždegimo, degalų dozavimo ir taršos mažinimo įtaisų sudedamosios dalys, ar šie įtaisai tinkamai sureguliuoti ir ar nesuklastotos jų veikimo charakteristikos. Visi neatitikimai užregistruojami.

3.2.

Patikrinama, ar OBD sistema veikia tinkamai. Visi OBD sistemos atmintinėje įrašyti veikimo trikčių indikatoriaus rodmenys užregistruojami ir atliekami būtini remonto darbai. Jeigu OBD sistemos veikimo trikčių indikatorius per transporto priemonės pirminio kondicionavimo ciklą užregistruoja veikimo triktį, gedimas gali būti nustatytas ir pašalintas. Bandymą galima pakartoti iš naujo, remiantis tos suremontuotos transporto priemonės rezultatais.

3.3.

Patikrinama uždegimo sistema ir pakeičiamos sugedusios sudedamosios dalys, pvz., uždegimo žvakės, laidai ir kt.

3.4.

Patikrinama kompresija. Jei rezultatas nepatenkinamas, transporto priemonė atmetama.

3.5.

Pagal gamintojo specifikacijas patikrinami ir prireikus sureguliuojami variklio parametrai.

3.6.

Jeigu iki planinių techninės priežiūros darbų transporto priemonei yra likę nuvažiuoti ne daugiau kaip 800 km, minėti techninės priežiūros darbai atliekami pagal gamintojo nurodymus. Alyvos ir oro filtrai gali būti pakeisti gamintojo prašymu, nepaisant ridos skaitiklio rodmenų.

3.7.

Priėmus transporto priemonę, jos degalai pakeičiami atitinkamais išmetamųjų teršalų kiekio bandymo reikalavimus atitinkančiais etaloniniais degalais, jeigu gamintojas nesutinka, kad būtų naudojami rinkoje parduodami degalai.

3.8.

Kai transporto priemonėse yra įrengtos reguliariai atsinaujinančios sistemos, kaip apibrėžta 2.20 punkte, nustatoma, ar netrukus neprasidės atsinaujinimo procesas (gamintojas turi turėti galimybę tai patvirtinti).

3.8.1.

Jei atsinaujinimo procesas turi greitai prasidėti, transporto priemonė turi būti naudojama tol, kol tas procesas pasibaigs. Jei atsinaujinimo procesas prasideda matuojant išmetamųjų teršalų kiekį, turi būti atliktas papildomas bandymas, siekiant užtikrinti, kad atsinaujinimo procesas būtų baigtas. Tada atliekamas ištisas naujas bandymas, o pirmojo ir antrojo bandymų rezultatų nepaisoma.

3.8.2.

Jei artėja transporto priemonės atsinaujinimo procesas, užuot taikius 3.8.1 punktą, gamintojo prašymu, gali būti atliktas specialus kondicionavimo ciklas, kad būtų užtikrintas atsinaujinimas (pvz., įskaitant didelį greitį, važiavimą esant didelei apkrovai).

Gamintojas gali reikalauti, kad bandymas būtų atliekamas iš karto po atsinaujinimo arba po kondicionavimo ciklo, kurį yra nustatęs gamintojas, ir po bandymui reikalingo įprasto pirminio kondicionavimo.

4.   EKSPLOATUOJAMOS TRANSPORTO PRIEMONĖS BANDYMAS

4.1.

Kai priimamas sprendimas, kad transporto priemones būtina patikrinti, jos atrenkamos po pirminio kondicionavimo pagal šio priedėlio 2 ir 3 dalių reikalavimus ir išbandomos atliekant išmetamųjų teršalų bandymus pagal šios taisyklės 4a priedą. Be šios taisyklės 4a priedo 6.3 punkte numatytų pirminio kondicionavimo ciklų, papildomai leidžiama taikyti tik tokius pirminio kondicionavimo ciklus, kurie atitinka įprasto vairavimo sąlygas.

4.2.

Galima patikrinti, ar eksploatuojant transporto priemones, kuriose įrengtos OBD sistemos, tinkamai pagal patvirtinto tipo specifikacijas veikia trikčių rodymo sistema ir kt. atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekio lygius (pvz., į šios taisyklės 11 priede apibrėžtas įspėjimų apie triktis ribas).

4.3.

Pavyzdžiui, galima patikrinti OBD sistemą, kai triktys nerodomos, nors išmetamųjų teršalų kiekis viršija taikomas ribines vertes, nuolat klaidingai įsijungia trikčių indikatorius ir nustatomi OBD sistemos sudedamųjų dalių gedimai ir susidėvėjimas.

4.4.

Jeigu sudedamoji dalis arba sistema veikia taip, kaip nenurodyta tipo patvirtinimo sertifikate ir (arba) tokių transporto priemonių tipų informacijos pakete, ir toks nuokrypis neleidžiamas pagal 1958 m. Susitarimą, o OBD nepraneša apie jokią triktį, prieš išmetamųjų teršalų bandymą sudedamoji dalis arba sistema neturi būti keičiamos, išskyrus atvejus, kai nustatyta, kad sudedamoji dalis arba sistema buvo suklastotos arba netinkamai panaudotos ir todėl OBD nenustato trikties.

5.   REZULTATŲ ĮVERTINIMAS

5.1.

Bandymų rezultatai įvertinami pagal 4 priedėlyje nurodytą metodiką.

5.2.

Bandymų rezultatai iš nusidėvėjimo koeficientų nedauginami.

5.3.

Reguliariai atsinaujinančių sistemų atveju, kaip apibrėžta 2.20 punkte, rezultatai dauginami iš Ki koeficientų, gautų suteikiant tipo patvirtinimą.

6.   TAISOMŲJŲ PRIEMONIŲ PLANAS

6.1.

Nustačius, kad daugiau kaip viena transporto priemonė viršija išmetamų teršalų kiekio ribines vertes, kuri:

a)

atitinka 4 priedėlio 3.2.3 punkto sąlygas, ir patvirtinimo institucija bei gamintojas sutaria, kad pernelyg didelio išmetamųjų teršalų kiekio priežastis yra ta pati; arba

b)

atitinka 4 priedėlio 3.2.4 punkto sąlygas, ir patvirtinimo institucija nustato, kad išmetamųjų teršalų kiekis viršija normas dėl tos pačios priežasties.

Patvirtinimo institucija turi pareikalauti, kad gamintojas pateiktų taisomųjų priemonių planą neatitikčiai pašalinti.

6.2.

Taisomųjų priemonių planas tipo patvirtinimo institucijai pateikiamas ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo pirmiau 6.1 punkte nurodytos pranešimo datos. Tipo patvirtinimo institucija per 30 darbo dienų paskelbia, ar pritaria, ar nepritaria taisomųjų priemonių planui. Tačiau terminas pratęsiamas, kai gamintojas gali įrodyti kompetentingai tipo patvirtinimo institucijai, kad reikia daugiau laiko neatitikčiai ištirti, kad būtų galima pateikti taisomųjų priemonių planą.

6.3.

Taisomosios priemonės taikomos visoms transporto priemonėms, kurioms gali būti būdingi tokie patys trūkumai. Įvertinama būtinybė iš dalies pakeisti tipo patvirtinimo dokumentus.

6.4.

Gamintojas pateikia visų pranešimų, susijusių su taisomųjų priemonių planu, kopiją, taip pat saugo transporto priemonių susigrąžinimo kampanijos apskaitos duomenis ir tipo patvirtinimo institucijai reguliariai pateikia būklės ataskaitas.

6.5.

Į taisomųjų priemonių planą įtraukiami 6.5.1–6.5.11 punktuose nurodyti reikalavimai. Gamintojas taisomųjų veiksmų planui suteikia unikalų identifikavimo pavadinimą arba numerį.

6.5.1.

Kiekvieno į taisomųjų priemonių planą įtrauktų transporto priemonių tipo aprašas.

6.5.2.

Specialių modifikacijų, pertvarkymų, remonto darbų, pataisymų, reguliavimų arba kitokių pakeitimų, kuriuos reikia atlikti tam, kad transporto priemonės atitiktų reikalavimus, aprašas su trumpa duomenų ir techninių tyrimų, reikalingų pagrįsti gamintojo sprendimą dėl konkrečių neatitikčiai panaikinti taikytinų priemonių, santrauka.

6.5.3.

Būdo, kuriuo gamintojas informuoja transporto priemonių savininkus, aprašas.

6.5.4.

Tinkamos techninės priežiūros arba eksploatavimo sąlygų, kurias gamintojas nustato, kad transporto priemonę būtų galima remontuoti pagal taisomųjų veiksmų planą, aprašas ir priežasčių, dėl kurių gamintojas nustato kurią nors iš pirmiau minėtų sąlygų, paaiškinimas. Techninės priežiūros arba eksploatavimo sąlygų nustatyti negalima, jeigu jos nėra akivaizdžiai susijusios su neatitiktimi ir taisomaisiais veiksmais.

6.5.5.

Tvarkos, kurios turi laikytis transporto priemonės savininkai, kad būtų pašalinta jų transporto priemonės neatitiktis, aprašas. Šiame apraše nurodoma data, nuo kurios galima taikyti taisomąsias priemones, apskaičiuotas laikas, per kurį dirbtuvės turi atlikti remontą, ir nurodoma vieta, kur tas remontas gali būti atliktas. Remontas atliekamas tinkamai ir per pagrįstą laikotarpį nuo transporto priemonės pristatymo.

6.5.6.

Transporto priemonės savininkui perduoto informacinio pranešimo kopija.

6.5.7.

Trumpas sistemos, kurią gamintojas naudoja, kad užtikrintų tinkamą sudedamųjų dalių arba sistemų tiekimą ir įgyvendintų taisomąsias priemones, aprašas. Nurodoma, kada bus pateikta pakankamai sudedamųjų dalių arba sistemų, kad būtų galima imtis veiksmų.

6.5.8.

Visų instrukcijų, kurios turi būti nusiųstos remontą atliksiantiems asmenims, kopija.

6.5.9.

Pasiūlytų taisomųjų priemonių poveikio išmetamiesiems teršalams, degalų sąnaudoms, transporto priemonės vairavimo charakteristikoms ir kiekvieno transporto priemonių tipo saugai aprašas kartu su taisomųjų priemonių planu, techniniais tyrimais ir kita šias išvadas pagrindžiančia informacija.

6.5.10.

Bet kokia kita informacija, ataskaitos arba duomenys, kurie tipo patvirtinimo institucijos nuožiūra gali būti laikomi būtinais taisomųjų priemonių planui įvertinti.

6.5.11.

Tipo patvirtinimo institucijai pateikiamas ir remonto darbų registravimo būdo aprašas, kai į taisomųjų priemonių planą įtrauktas transporto priemonių susigrąžinimas. Jeigu naudojama etiketė, pateikiamas jos pavyzdys.

6.6.

Gamintojo gali būti prašoma atlikti tinkamai parengtus ir būtinus sudedamųjų dalių ir transporto priemonių, kurios, kaip buvo siūlyta, pakeistos, suremontuotos ar modifikuotos, bandymus, kad būtų įrodytas pakeitimo, remonto ar modifikavimo veiksmingumas.

6.7.

Gamintojas yra atsakingas už įrašų apie kiekvieną susigrąžintą ir suremontuotą transporto priemonę ir remontą atlikusias dirbtuves apskaitą. Tipo patvirtinimo institucijai paprašius, suteikiama teisė 5 metus nuo taisomųjų priemonių plano įgyvendinimo gauti minėtus įrašus.

6.8.

Informacija apie remontą ir (arba) modifikavimą arba naujos įrangos įrengimą įrašoma sertifikate, kurį gamintojas pateikia transporto priemonės savininkui.


4 priedėlis

Eksploatacijos atitikties patikros statistinė metodika

1.   Šiame priedėlyje aprašoma metodika, naudotina I tipo bandymo eksploatacijos atitikties reikalavimams patikrinti.

2.   Taikomos dvi skirtingos metodikos:

i)

pirmoji metodika taikoma toms transporto priemonėms, kurios iš imties buvo atrinktos dėl su išmetamaisiais teršalais susijusio gedimo, dėl kurio nustatomos rezultatų išskirtys (tolesnė 3 dalis);

ii)

kita metodika taikoma visai imčiai (tolesnė 4 dalis).

3.   Metodika, taikytina iš imties atrinktoms transporto priemonėms, viršijančioms išmetamųjų teršalų kiekio normas

3.1.

Iš imties, kurios mažiausias vienetų skaičius yra trys, o didžiausias toks, kaip nustatyta pagal 4 dalyje pateiktą procedūra, atsitiktine tvarka atrenkama transporto priemonė ir matuojamas išmetamas kontroliuojamų teršalų kiekis, kad būtų nustatyta, ar neviršijamos išmetamųjų teršalų kiekio normos.

3.2.

Laikoma, kad transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekio normos viršijamos, jei tenkinamos 3.2.1 punkto sąlygos.

3.2.1.

Tuo atveju, kai transporto priemonei tipo patvirtinimas yra suteiktas pagal 5.3.1.4 punkto 1 lentelėje pateiktas ribines vertes, teršalų išmetimo normas viršijančia transporto priemone laikoma transporto priemonė, kurios bet kurio kontroliuojamo teršalo ribinė vertė viršijama 1,5 karto.

3.2.2.

Kai transporto priemonės išmetamų bet kurių kontroliuojamų teršalų kiekis patenka į „tarpinę sritį“ (1).

3.2.2.1.

Jei transporto priemonė atitinka šios dalies sąlygas, turi būti nustatyta per didelio išmetamųjų teršalų kiekio priežastis ir atsitiktine tvarka iš imties atrinkta kita transporto priemonė.

3.2.2.2.

Kai šios dalies sąlygą atitinka daugiau kaip viena transporto priemonė, administracijos padalinys ir gamintojas turi nustatyti, ar abi transporto priemonės išmeta per daug teršalų dėl tos pačios priežasties.

3.2.2.2.1.

Ji administracijos padalinys ir gamintojas sutinka, kad per didelio išmetamųjų teršalų kiekio priežastis yra ta pati, laikoma, kad imtis neišlaikė bandymo ir turi būti taikomas 3 priedėlio 6 dalyje aprašytas taisomųjų priemonių planas.

3.2.2.2.2.

Jei administracijos padalinys ir gamintojas negali bendrai sutarti dėl kurios nors transporto priemonės per didelio išmetamųjų teršalų kiekio priežasties arba dėl to, ar daugiau kaip vienai transporto priemonei būdinga ta pati priežastis, atsitiktine tvarka iš imties paimama kita transporto priemonė, jei dar nėra pasiektas didžiausias leidžiamas imties dydis.

3.2.2.3.

Kai randama tik viena šios dalies sąlygas atitinkanti transporto priemonė arba kai randama daugiau kaip viena transporto priemonė ir administracijos padalinys bei gamintojas sutaria, kad priežastys yra skirtingos, atsitiktine tvarka iš imties paimama kita transporto priemonė, jei dar nėra pasiektas didžiausias leidžiamas imties dydis.

3.2.2.4.

Jei yra pasiektas didžiausias leidžiamas imties dydis ir rasta ne daugiau kaip viena šios dalies reikalavimus atitinkanti transporto priemonė (kai per didelis teršalų kiekis išmetamas dėl tos pačios priežasties), laikoma, kad imtis atitinka šio priedėlio 3 dalies reikalavimus.

3.2.2.5.

Jei kuriuo nors metu pasibaigia pradinės imties transporto priemonės, į ją įtraukiama kita transporto priemonė ir ji paimama.

3.2.2.6.

Kai iš imties paimama kita transporto priemonė, padidėjusiai imčiai taikoma šio priedėlio 4 dalyje aprašyta statistinė metodika.

3.2.3.

Kai transporto priemonės išmetamų bet kurių kontroliuojamų teršalų kiekis patenka į „neįvykdytų reikalavimų sritį“ (2).

3.2.3.1.

Jei transporto priemonė atitinka šios dalies sąlygas, administracijos padalinys nustato per didelio teršalų kiekio išmetimo priežastį; tada atsitiktine tvarka iš imties paimama kita transporto priemonė.

3.2.3.2.

Jei daugiau kaip viena transporto priemonė atitinka šios dalies sąlygą, o administracijos padalinys nustato, kad per didelio išmetamųjų teršalų kiekio priežastis yra ta pati, gamintojas informuojamas, kad imtis buvo atmesta, pateikiamos tokio sprendimo priežastys ir taikomas 3 priedėlio 6 dalyje aprašytas taisomųjų priemonių planas.

3.2.3.3.

Kai randama tik viena šios dalies sąlygas atitinkanti transporto priemonė arba kai randama daugiau kaip viena transporto priemonė ir administracijos padalinys yra nustatęs, kad priežastys skirtingos, atsitiktine tvarka iš imties paimama kita transporto priemonė, jei dar nėra pasiektas didžiausias leidžiamas imties dydis.

3.2.3.4.

Jei yra pasiektas didžiausias leidžiamas imties dydis ir rasta ne daugiau kaip viena šios dalies reikalavimus atitinkanti transporto priemonė (kai per didelio išmetamųjų teršalų kiekio priežastis ta pati), laikoma, kad imtis atitinka šio priedėlio 3 dalies reikalavimus.

3.2.3.5.

Jei bet kuriuo metu pasibaigia imties transporto priemonės, į imtį įtraukiama kita transporto priemonė ir ji paimama.

3.2.3.6.

Kai iš imties paimama kita transporto priemonė, padidėjusiai imčiai taikoma šio priedėlio 4 dalyje aprašyta statistinė metodika.

3.2.4.

Kai nenustatoma, kad transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis viršija normas, atsitiktine tvarka iš imties paimama kita transporto priemonė.

3.3.

Nustačius, kad transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis viršija normas, reikia nustatyti per didelio išmetamų teršalų kiekio priežastį.

3.4.

Nustačius, kad daugiau negu vienos transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis viršija normas dėl tų pačių priežasčių, imtis laikoma neatitinkančia reikalavimų.

3.5.

Nustačius, kad tik vienos transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis viršija normas, arba nustačius, kad daugiau negu vienos transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis viršija normas, bet dėl skirtingų priežasčių, imtis padidinama viena transporto priemone, nebent jau pasiekta didžiausios imties dydžio riba.

3.5.1.

Nustačius, kad iš padidėjusios imties paimtos daugiau negu vienos transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis viršija normas dėl tų pačių priežasčių, imtis laikoma neatitinkančia reikalavimų.

3.5.2.

Kai nustatoma, kad didžiausioje imtyje yra ne daugiau negu viena transporto priemonė, kurios išmetamų teršalų kiekis viršija normas dėl tų pačių priežasčių, imtis laikoma atitinkančia šio priedėlio 3 dalies reikalavimus.

3.6.

Visais atvejais, kai imtis padidinama dėl 3.5 punkto reikalavimų, padidėjusiai imčiai taikoma toliau 4 dalyje pateikiama statistinė metodika.

4.   Metodika, taikytina atskirai nevertinant imtyje esančių transporto priemonių, kurių išmetamų teršalų kiekio normos yra viršijamos

4.1.

Imtį sudaro bent 3 vienetai; mėginių atrankos tvarka yra tokia, kad tikimybė, jog partija, kurios 40 % vienetų turi trūkumų, išlaikys bandymą, yra 0,95 (gamintojo rizika = 5 %), o partijai, kurios 75 % vienetų turi trūkumų, tikimybė būti pripažintai tinkama yra 0,15 (naudotojo rizika = 15 %).

4.2.

Kiekvienam iš šios taisyklės 5.3.1.4 punkto lentelėje pateiktų teršalų taikoma tokia metodika (žr. toliau pateiktą 4.2 pav.).

Čia:

L

=

teršalo ribinė vertė,

xi

=

imties i-osios transporto priemonės matavimo vertė,

n

=

esamos imties dydis.

4.3.

Apskaičiuojamas kiekvienos imties bandymo statistinis rezultatas, nustatant reikalavimų neatitinkančių transporto priemonių skaičių, t. y. xi > L.

4.4.

Tuomet:

i)

jei bandymo statistinis rezultatas neviršija pateiktoje lentelėje tokio dydžio imčiai nurodyto teigiamo sprendimo ribinės vertės, dėl tokio teršalo priimamas teigiamas sprendimas;

ii)

jei bandymo statistinis rezultatas yra lygus arba viršija pateiktoje lentelėje tokio dydžio imčiai nurodyto neigiamo sprendimo ribinę vertę, dėl tokio teršalo priimamas neigiamas sprendimas;

iii)

kitu atveju bandoma papildoma transporto priemonė ir metodika taikoma imčiai su vienu papildomu vienetu.

Pateiktoje lentelėje teigiamo ir neigiamo sprendimų skaičiai apskaičiuojami pagal tarptautinį standartą ISO 8422:1991.

5.   Laikoma, kad imtis išlaikė bandymą, jei atitiko ir šio priedėlio 3 dalies, ir 4 dalies reikalavimus

4.1   lentelė

Imčių patvirtinimo arba atmetimo plano lentelė pagal požymius

Suminis imties dydis (n)

Teigiamo sprendimo skaičius

Neigiamo sprendimo skaičius

3

0

4

1

5

1

5

6

2

6

7

2

6

8

3

7

9

4

8

10

4

8

11

5

9

12

5

9

13

6

10

14

6

11

15

7

11

16

8

12

17

8

12

18

9

13

19

9

13

20

11

12

4.1   pav.

Eksploatacijos atitikties patikra – audito metodika

Image

4.2   pav.

Eksploatacijos atitikties patikra – transporto priemonių atranka ir bandymas

Image


(1)  Kiekvienos transporto priemonės atveju „tarpinė sritis“ nustatoma taip: transporto priemonė turi atitikti 3.2.1 punkto sąlygas, be to, to paties kontroliuojamo teršalo pamatuota vertė turi būti mažesnė nei ribinė vertė, nustatyta tam pačiam kontroliuojamam teršalui, pateikta 5.3.1.4 punkto 1 lentelėje ir padauginta iš 2,5.

(2)  Kiekvienos transporto priemonės atveju „neįvykdytų reikalavimų sritis“ nustatoma, kaip nurodyta toliau. Nustatyta bet kurio teršalo vertė viršija vertę, nustatytą tam pačiam kontroliuojamam teršalui, pateiktą 5.3.1.4 punkto 1 lentelėje ir padaugintą iš 2,5.


5 priedėlis

Atsakomybė už eksploatacijos atitiktį

1.

Eksploatacijos atitikties patikros metodika parodyta 1 paveiksle.

2.

Gamintojas surenka visą būtiną informaciją, kad galėtų laikytis šio priedo reikalavimų. Be to, patvirtinimo institucija gali atsižvelgti į informaciją, gautą vykdant priežiūros programas.

3.

Patvirtinimo institucija atlieka visas būtinas procedūras ir bandymus, kad užtikrintų eksploatacijos atitikties reikalavimų laikymąsi (2–4 etapai).

4.

Jei pateikta informacija vertinama skirtingai arba prieštaringai, patvirtinimo institucija paprašo tipo patvirtinimo bandymą atlikusios technikos tarnybos pateiki paaiškinimą.

5.

Gamintojas parengia ir įgyvendina taisomųjų priemonių planą. Prieš pradedant įgyvendinti šį planą, jį patvirtina patvirtinimo institucija (5 etapas).

1   pav.

Eksploatacijos atitikties patikros procedūra

Image


6 priedėlis

Transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemose naudojamas reagentas, reikalavimai

1.   ĮVADAS

Šiame priede nustatomi transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas pagrįstas reagento naudojimu papildomo apdorojimo sistemose, reikalavimai.

2.   REAGENTO LYGIO RODYTUVAS

2.1.

Transporto priemonės prietaisų skydelyje turi būti specialus rodytuvas, pranešantis vairuotojui, kad reagento lygis reagento bakelyje sumažėjo arba visai ištuštėjo.

3.   VAIRUOTOJO PERSPĖJIMO SISTEMA

3.1.

Transporto priemonėje įrengiama perspėjimo sistema, susidedanti iš regimųjų perspėjimo signalų, pranešančių vairuotojui, kad reagento lygis bakelyje sumažėjo, todėl reikia jį pripildyti, arba kad reagentas neatitinka gamintojo nurodytos kokybės. Perspėjimo sistema gali turėti ir garsinį vairuotojo perspėjimo signalą.

3.2.

Kai reagento beveik nelieka, perspėjimo sistemos signalų dažnis padidėja. Galiausiai vairuotojui pranešama taip, kad šis negalėtų lengvai panaikinti arba ignoruoti signalų. Turi būti neįmanoma išjungti sistemos, kol nebus pripilta reagento.

3.3.

Perspėjant vaizdiniu signalu, rodomas pranešimas, kad reagento lygis yra mažas. Perspėjimo signalas turi būti ne toks pat, kaip OBD sistemos arba kitos variklio priežiūros sistemos. Perspėjimo signalas turi būti pakankamai aiškus, kad vairuotojas suprastų, jog reagento liko nedaug (pvz., „mažas karbamido tirpalo lygis“, „mažas AdBlue lygis“ arba „mažas reagento lygis“).

3.4.

Perspėjimo sistema pradžioje neturi būti nuolat įjungta, tačiau perspėjimo signalas turi dažnėti ir galiausiai tapti nenutrūkstamas, kai reagento lieka tiek, kad pradeda veikti 8 dalyje nurodyta vairuotojo raginimo imtis priemonių sistema. Turi būti rodomas aiškus perspėjimo signalas (pvz., „pripilkite karbamido tirpalo“, „pripilkite AdBlue“ arba „pripilkite reagento“). Nenutrūkstamus perspėjimo sistemos signalus laikinai gali pertraukti kiti perspėjimo signalai, kuriais perduodami svarbūs saugos pranešimai.

3.5.

Perspėjimo sistema įsijungia, kai iki reagento bakelio ištuštėjimo lieka nuvažiuoti ne mažiau kaip 2 400 km.

4.   NETINKAMO REAGENTO ATPAŽINIMAS

4.1.

Transporto priemonėje turi būti priemonių, leidžiančių nustatyti, ar transporto priemonėje yra gamintojo deklaruotas ir šios taisyklės I priede įrašytas charakteristikas atitinkantis reagentas.

4.2.

Jei bakelyje esantis reagentas neatitinka būtinųjų gamintojo deklaruotų reikalavimų, 3 dalyje nurodyta vairuotojo perspėjimo sistema įsijungia ir rodo pranešimą su atitinkamu perspėjimu (pvz., „nustatytas netinkamas karbamido tirpalas“, „nustatytas netinkamas AdBlue“ arba „nustatytas netinkamas reagentas“). Jei reagento kokybė nesureguliuojama po perspėjimo sistemos įsijungimo nuvažiavus 50 km, taikomi 8 dalyje nustatyti vairuotojo raginimo imtis priemonių reikalavimai.

5.   REAGENTO SĄNAUDŲ STEBĖJIMAS

5.1.

Transporto priemonėje turi būti priemonių, leidžiančių nustatyti reagento sąnaudas ir gauti apie jas informaciją, naudojant išorines priemones.

5.2.

Turi būti sudaryta galimybė per nuoseklųjį standartizuotos diagnostinės jungties prievadą gauti vidutinių reagento sąnaudų ir variklio sistemai būtinų vidutinių reagento sąnaudų duomenis. Duomenys teikiami apie visą paskutinį 2 400 km ridos laikotarpį.

5.3.

Kad būtų galima stebėti reagento sąnaudas, stebimi bent šie transporto priemonės parametrai:

a)

reagento lygis transporto priemonėje įrengtoje talpykloje;

b)

įtekantis arba įpurškiamas reagento kiekis, matuojamas kuo arčiau įpurškimo į išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą vietos, kai tai techniškai įmanoma.

5.4.

Jeigu vidutinės reagento sąnaudos ir variklio sistemai būtinos vidutinės reagento sąnaudos per 30 minučių transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį skiriasi daugiau kaip 50 %, turi įsijungti 3 dalyje nurodyta vairuotojo perspėjimo sistema, pateiksianti pranešimą su atitinkamu perspėjimu (pvz., „karbamido tirpalo dozavimo triktis“, „AdBlue dozavimo triktis“, „reagento dozavimo triktis“). Jei reagento sąnaudos nesureguliuojamos po perspėjimo sistemos įsijungimo nuvažiavus 50 km, taikomi 8 dalyje nustatyti vairuotojo raginimo imtis priemonių reikalavimai.

5.5.

Nutrūkus reagento dozavimui, įsijungia 3 dalyje nurodyta vairuotojo perspėjimo sistema ir pateikia pranešimą su atitinkamu perspėjimu. Jeigu dozavimas nutrūksta suveikus variklio EVĮ, nes dėl tam tikrų transporto priemonės eksploatavimo sąlygų išmetamųjų teršalų charakteristikos tapo tokios, kad reagento tiekti nereikia, ir jei gamintojas patvirtinimo institucijai yra aiškiai nurodęs, kada tokios eksploatavimo sąlygos susidaro, nereikalaujama, kad sistema įsijungtų. Jei reagento dozavimas nesureguliuojamos po perspėjimo sistemos įsijungimo nuvažiavus 50 km, taikomi 8 dalyje nustatyti vairuotojo raginimo imtis priemonių reikalavimai.

6.   IŠMETAMO NOX KIEKIO STEBĖJIMAS

6.1.

Užuot taikę 4 ir 5 dalyse nustatytus stebėjimo reikalavimus, gamintojai gali naudoti išmetamųjų dujų jutiklius, tiesiogiai matuojančius NOx kiekį išmetamuosiuose teršaluose.

6.2.

Gamintojas įrodo, kad transporto priemonėje naudojant šiuos arba kitokius jutiklius, 4.2, 5.4 arba 5.5 dalyse nustatytomis aplinkybėmis įsijungia 3 dalyje nurodyta vairuotojo perspėjimo sistema, atsiranda pranešimas su atitinkamu perspėjimu (pvz., „per didelis išmetamųjų teršalų kiekis – patikrinkite karbamido tirpalą“, „per didelis išmetamųjų teršalų kiekis – patikrinkite AdBlue“, „per didelis išmetamųjų teršalų kiekis – patikrinkite reagentą“) ir suveikia 8.3 dalyje nurodyta vairuotojo raginimo imtis priemonių sistema.

7.   INFORMACIJOS APIE GEDIMUS SAUGOJIMAS

7.1.

Kai pateikiama nuoroda į šią dalį, tai reiškia, kad turi būti saugomas neištrinamas parametrų identifikatorius (toliau – PID), rodantis raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo priežastį. Transporto priemonėje PID ir transporto priemonės nuvažiuotos ridos, kol yra įsijungusi raginimo imtis priemonių sistema, duomenys saugomi 800 dienų arba tol, kol transporto priemonė nenuvažiuos bent 30 000 km. PID duomenis turi būti galima gauti per nuoseklųjį standartizuotos diagnostinės jungties prievadą, pateikiant įprastą skaitytuvo užklausą.

7.2.

Be to, su techniniais gedimais susijusioms reagento dozavimo sistemos veikimo triktims (pvz., mechaniniams arba elektros sistemos gedimams) taikomi 11 priede nustatyti OBD sistemos reikalavimai.

8.   VAIRUOTOJO RAGINIMO IMTIS PRIEMONIŲ SISTEMA

8.1.

Transporto priemonėje įrengiama vairuotojo raginimo imtis priemonių sistema, užtikrinanti, kad eksploatuojamoje transporto priemonėje nuolat veiktų taršos kontrolės sistema. Raginimo imtis priemonių sistema projektuojama taip, jog užtikrintų, kad transporto priemonė negalėtų veikti, kai reagento bakelis yra tuščias.

8.2.

Raginimo imtis priemonių sistema įsijungia ne vėliau nei reagentas bakelyje pasiekia tokį lygį, kurio užtenka vidutiniam atstumui, kurį transporto priemonė nuvažiuoja su pilnu degalų baku. Be to, atsižvelgiant į NOx stebėjimo būdą, sistema turi įsijungti 4, 5 arba 6 dalyje nurodytų gedimų atveju. Nustačius, kad reagento bakelis yra tuščias, taip pat 4, 5 arba 6 dalyje nurodytų gedimų atveju, pradedami vykdyti 7 dalyje nustatyti informacijos apie gedimus saugojimo reikalavimai.

8.3.

Gamintojas pasirenka, kokio tipo raginimo imtis priemonių sistemą įrengti. Sistemos variantai aprašyti 8.3.1, 8.3.2, 8.3.3 ir 8.3.4 punktuose.

8.3.1.

Taikant „variklio pakartotinio užvedimo blokavimo po tam tikro užvedimų skaičiaus“ būdą tada, kai įsijungia raginimo imtis priemonių sistema, leidžiama užvesti variklį tam tikrą skaičių kartų arba nuvažiuoti tam tikrą atstumą. Į šį skaičių neįskaitomi variklio kontrolės sistemos, pvz., „start–stop“ sistemų, variklio užvedimo atvejai. Pakartotinai užvesti variklį neleidžiama iš karto po to, kai reagento bakelis ištuštėja arba kai nuo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo nuvažiuojamas didesnis atstumas nei transporto priemonė nuvažiuoja su pilnu degalų baku (taikoma pirmiau įvykdyta sąlyga).

8.3.2.

„Variklio užvedimo blokavimo papildžius degalų“ sistema užtikrina, kad, įpylus degalų ir įsijungus raginimo imtis priemonių sistemai, transporto priemonės nebebus įmanoma užvesti.

8.3.3.

Taikant „degalų blokavimo“ būdą, įsijungus raginimo imtis priemonių sistemai, nebeleidžiama papildyti transporto priemonės degalų bako, užblokuojant degalų pildymo sistemą. Blokavimo sistemoje turi būti priemonių, neleidžiančių jos suklastoti.

8.3.4.

Pagal „veikimo savybių ribojimo“ būdą, įsijungus raginimo imtis priemonių sistemai, apribojamas transporto priemonės greitis. Greičio ribojimo lygis vairuotojui turi būti aiškiai pastebimas ir toks, kad gerokai sumažėtų didžiausias transporto priemonės greitis. Šis ribojimas pradedamas taikyti pamažu arba užvedus variklį. Prieš pat variklio pakartotinio užvedimo blokavimą transporto priemonės greitis neturi viršyti 50 km/h. Pakartotinai užvesti variklį neleidžiama iš karto po to, kai ištuštėja reagento bakelis arba kai nuo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo nuvažiuojamas didesnis atstumas nei transporto priemonė nuvažiuoja su pilnu degalų baku (taikoma pirmiau įvykdyta sąlyga).

8.4.

Visiškai įsijungus raginimo imtis priemonių sistemai ir išjungus transporto priemonę, raginimo imtis priemonių sistema išsijungia tik tada, kai reagento papildoma tiek, kiek vidutiniškai sunaudojama transporto priemonei nuvažiuojant 2 400 km, arba kai pašalinami 4, 5 arba 6 dalyje nurodyti gedimai. Atlikus remontą ir pašalinus su OBD sistema susijusį gedimą, kaip nurodyta 7.2 dalyje, raginimo imtis priemonių sistema gali būti paleista per OBD sistemos nuoseklųjį prievadą (pvz., naudojant įprastą skaitytuvą), kad transporto priemonę būtų galima užvesti pakartotinai autodiagnostikos tikslais. Norint patikrinti, ar remontas buvo sėkmingas, transporto priemone galima nuvažiuoti ne daugiau kaip 50 km. Raginimo imtis priemonių sistema vėl visiškai įsijungia, jei atlikus šį patikrinimą gedimas išlieka.

8.5.

3 dalyje nurodyta vairuotojo perspėjimo sistema pateikia aiškų pranešimą apie:

a)

likusį pakartotinių užvedimų skaičių ir (arba) likusį atstumą; ir

b)

sąlygas, kurias įvykdžius transporto priemonę vėl bus galima užvesti.

8.6.

Pašalinus vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo priežastis, sistema išsijungia. Nepašalinus vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo priežasčių, sistema automatiškai neišsijungia.

8.7.

Patvirtinimo metu patvirtinimo institucijai pateikiama išsami rašytinė informacija, apibūdinanti visas vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos veikimo charakteristikas.

8.8.

Gamintojas, pateikdamas paraišką suteikti tipo patvirtinimą pagal šią taisyklę, parodo, kaip veikia vairuotojo perspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemos.

9.   INFORMACIJOS PATEIKIMO REIKALAVIMAI

9.1.

Gamintojas visiems naujų transporto priemonių savininkams pateikia rašytinę informaciją apie išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą. Šitaip informuojama, kad, jei transporto priemonės išmetamųjų teršalų kontrolės sistema veikia netinkamai, vairuotojo perspėjimo sistema praneša vairuotojui apie problemą ir kad, suveikus vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemai, galiausiai transporto priemonės nebus galima užvesti.

9.2.

Instrukcijose nurodomi reikalavimai, kaip tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti transporto priemones, įskaitant ir tai, kaip tinkamai naudoti suvartojamuosius reagentus.

9.3.

Instrukcijose nurodoma, ar transporto priemonės naudotojas turi papildyti suvartojamųjų reagentų prieš įprastą techninę priežiūrą arba po jos. Instrukcijose nurodoma, kaip vairuotojas turėtų papildyti reagento bakelį. Be to, informacijoje nurodomos galimos tokio tipo transporto priemonės reagento sąnaudos ir kaip dažnai reagento reikėtų papildyti.

9.4.

Instrukcijose nurodoma, jog tam, kad transporto priemonė atitiktų tam transporto priemonių tipui suteikto atitikties sertifikato reikalavimus, privaloma naudoti reikiamą tinkamų specifikacijų reagentą ir jo papildyti.

9.5.

Instrukcijose nurodoma, kad transporto priemonės naudojimas be reagento, reikalingo išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti, gali būti laikomas nusikalstama veika.

9.6.

Instrukcijose paaiškinama, kaip veikia vairuotojo perspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemos. Be to, paaiškinami perspėjimo sistemos nepaisymo ir reagento nepapildymo padariniai.

10.   PAPILDOMO APDOROJIMO SISTEMOS VEIKIMO SĄLYGOS

Gamintojai užtikrina, kad išmetamųjų teršalų kontrolės sistema visada atliktų išmetamųjų teršalų kontrolės funkciją visomis aplinkos sąlygomis, ypač esant žemai aplinkos temperatūrai. Tai apima priemones, neleidžiančias reagentui visiškai užšalti, transporto priemonei stovint nenaudojamai iki 7 parų, kai lauko temperatūra 258 K (– 15 °C), o reagento bakelis pripildytas 50 % Reagentui užšalus, gamintojas turi užtikrinti, kad reagentas būtų parengtas naudoti per 20 minučių po transporto priemonės užvedimo, kai temperatūra reagento bakelyje 258 K (– 15 °C), ir taip užtikrinti, kad išmetamųjų teršalų kontrolės sistema tinkamai veiktų.


1 PRIEDAS

VARIKLIO IR TRANSPORTO PRIEMONĖS CHARAKTERISTIKOS IR SU BANDYMAIS SUSIJUSI INFORMACIJA

Toliau nurodyta informacija prireikus pateikiama trimis egzemplioriais ir su turiniu.

Jei yra brėžinių, jie turi būti tinkamo mastelio ir pakankamai detalūs; brėžiniai pateikiami A4 formatu arba sulankstyti tuo formatu. Jeigu pateikiamos nuotraukos, jos turi būti pakankamai aiškios.

Jeigu sistemos, sudedamosios dalys arba atskiri techniniai mazgai turi elektroninius valdiklius, pateikiama informacija apie tų valdiklių eksploatacines savybes.

0.   Bendrosios pastabos

0.1.   Markė (įmonės pavadinimas):…

0.2.   Tipas: …

0.2.1.   Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai), jeigu yra: …

0.3.   Tipo identifikavimo priemonės, jei pažymėta ant transporto priemonės (1): …

0.3.1.   Tokio ženklo vieta: …

0.4.   Transporto priemonės kategorija (2): …

0.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

0.8.   Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): …

0.9.   Gamintojo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu taikoma: …

1.   Transporto priemonės bendrosios konstrukcijos charakteristikos

1.1.   Reprezentatyviosios transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai: …

1.3.3.   Varančiosios ašys (skaičius, vieta, tarpusavio sujungimas): …

2.   Masė ir matmenys (3) (kg ir mm) (nurodyti brėžinyje jeigu taikoma): …

2.6.   Parengtos eksploatuoti transporto priemonės kėbulo ir, nepriklausančio M1 kategorijai vilkiko atveju, sukabintuvo, jei jį įrengė gamintojas, masė arba važiuoklės ar važiuoklės su kabina masė, be kėbulo ir (arba) sukabintuvo, jeigu gamintojas neįrengia kėbulo ir (arba) sukabintuvo (įskaitant skysčius, įrankius, atsarginį ratą, jei yra, ir vairuotoją bei, jei tai yra autobusai ir tolimojo susisiekimo autobusai, įgulos nario masė, jeigu transporto priemonėje yra sėdynė įgulos nariui) (4) (didžiausia ir mažiausia kiekvieno varianto masė): …

2.8.   Didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė, nurodyta gamintojo (5)  (6): …

3.   Energijos keitiklių ir galios įrenginio aprašas (7) (jeigu transporto priemonė gali būti varoma benzinu, dyzelinu ir pan. arba naudojant derinį su kitais degalais, punktai pakartojami (8)): …

3.1.   Variklio gamintojas: …

3.1.1.   Gamintojo variklio kodas (pažymėtas ant variklio arba kitos identifikavimo priemonės): …

3.2.   Vidaus degimo variklis: …

3.2.1.   Speciali informacija apie variklį: …

3.2.1.1.   Veikimo principas: priverstinis uždegimas/slėginis uždegimas/keturių taktų/dviejų taktų/rotorinis ciklas (9)

3.2.1.2.   Cilindrų skaičius ir išdėstymas: …

3.2.1.2.1.   Cilindro skersmuo (10): … mm

3.2.1.2.2.   Eiga (10): … mm

3.2.1.2.3.   Cilindrų uždegimo seka: …

3.2.1.3.   Darbinis variklio tūris (11): … cm3

3.2.1.4.   Tūrinis suspaudimo laipsnis (12): …

3.2.1.5.   Degimo kameros, stūmoklio galvutės ir, jei tai yra priverstinio uždegimo variklis, stūmoklio žiedų brėžiniai: …

3.2.1.6.   Įprastas variklio sūkių skaičius veikiant tuščiąja eiga (12): …

3.2.1.6.1.   Didelis variklio sūkių skaičius veikiant tuščiąja eiga (12): …

3.2.1.7.   Anglies monoksido tūrio koncentracija išmetamosiose dujose, varikliui veikiant tuščiąja eiga (pagal gamintojo specifikacijas, tik priverstinio uždegimo variklių atveju) (12): … proc.

3.2.1.8.   Didžiausia naudingoji galia (12): … kW esant … min– 1

3.2.1.9.   Gamintojo nustatytas didžiausias leidžiamas variklio sūkių dažnis: … min– 1

3.2.1.10.   Didžiausias naudingasis sukimo momentas (13): … Nm esant: … min– 1 (gamintojo nurodyta vertė)

3.2.2.   Degalai: dyzelinas/benzinas/SND/GD-biometanas/etanolis (E85)/biodyzelinas/vandenilis (9)

3.2.2.2.   Oktaninis skaičius, nustatytas tiriamuoju metodu (RON), bešvinio benzino atveju: …

3.2.2.3.   Degalų bako įleidimo anga: siauros skersmens anga/paženklinta etikete (9)

3.2.2.4.   Transporto priemonės degalų rūšis: vienos rūšies degalai/dviejų rūšių degalai/mišrūs degalai (9)

3.2.2.5.   Didžiausias leidžiamas biodegalų kiekis (gamintojo nurodyta vertė): … proc. tūrio

3.2.4.   Degalai tiekiami

3.2.4.2.   Degalų įpurškimu (tik slėginis uždegimas): taip/ne (9)

3.2.4.2.1.   Sistemos aprašas: …

3.2.4.2.2.   Veikimo principas: tiesioginis įpurškimas/prieškamerė/sūkurinė kamera (9)

3.2.4.2.3.   Įpurškimo siurblys

3.2.4.2.3.1.   Markė (-s): …

3.2.4.2.3.2.   Tipas (-ai): …

3.2.4.2.3.3.   Didžiausias tiekiamų degalų kiekis (9), (12)… mm3 per vieną taktą ar ciklą, kai variklio sukimosi dažnis: (9), (12) … min– 1 arba charakteristikų diagrama: …

3.2.4.2.3.5.   Įpurškimo paskubos kreivė (12): …

3.2.4.2.4.   Reguliatorius

3.2.4.2.4.2.   Momentas, kai nutraukiamas degalų tiekimas: …

3.2.4.2.4.2.1.   Momentas, kai degalų tiekimas nutraukiamas esant apkrovai: … min– 1

3.2.4.2.4.2.2.   Momentas, kai degalų tiekimas nutraukiamas nesant apkrovos: … min– 1

3.2.4.2.6.   Purkštukas (-ai): …

3.2.4.2.6.1.   Markė (-s): …

3.2.4.2.6.2.   Tipas (-ai): …

3.2.4.2.7.   Šaltojo paleidimo sistema …

3.2.4.2.7.1.   Markė (-s): …

3.2.4.2.7.2.   Tipas (-ai): …

3.2.4.2.7.3.   Aprašas …

3.2.4.2.8.   Pagalbinis paleidimo įtaisas:

3.2.4.2.8.1.   Markė (-s): …

3.2.4.2.8.2.   Tipas (-ai): …

3.2.4.2.8.3.   Sistemos aprašas: …

3.2.4.2.9.   Elektroniniu būdu valdomas įpurškimas: taip/ne (9)

3.2.4.2.9.1.   Markė (-s): …

3.2.4.2.9.2.   Tipas (-ai): …

3.2.4.2.9.3.   Sistemos aprašas; jei tai ne nuolatinio įpurškimo sistema, pateikiami išsamūs lygiaverčiai duomenys: …

3.2.4.2.9.3.1.   Valdymo įrenginio markė ir tipas: …

3.2.4.2.9.3.2.   Degalų reguliatoriaus markė ir tipas: …

3.2.4.2.9.3.3.   Oro srauto jutiklio markė ir tipas: …

3.2.4.2.9.3.4.   Degalų skirstytuvo markė ir tipas: …

3.2.4.2.9.3.5.   Droselinio reguliatoriaus korpuso markė ir tipas: …

3.2.4.2.9.3.6.   Vandens temperatūros jutiklio markė ir tipas: …

3.2.4.2.9.3.7.   Oro temperatūros jutiklio markė ir tipas: …

3.2.4.2.9.3.8.   Oro slėgio jutiklio markė ir tipas: …

3.2.4.3.   Degalų įpurškimu (tik priverstinis uždegimas): taip/ne (9)

3.2.4.3.1.   Veikimo principas: įsiurbimo kolektorius (vienoje vietoje/keliose vietose)/tiesioginis įpurškimas/kita (nurodyti) …

3.2.4.3.2.   Markė (-s): …

3.2.4.3.3.   Tipas (-ai): …

3.2.4.3.4.   Sistemos aprašas; jei tai ne nuolatinio įpurškimo sistema, pateikiami išsamūs lygiaverčiai duomenys: …

3.2.4.3.4.1.   Valdymo įrenginio markė ir tipas: …

3.2.4.3.4.2.   Degalų reguliatoriaus markė ir tipas: …

3.2.4.3.4.3.   Oro srauto jutiklio markė ir tipas: …

3.2.4.3.4.6.   Mikrojungiklio markė ir tipas: …

3.2.4.3.4.8.   Droselinio reguliatoriaus korpuso markė ir tipas: …

3.2.4.3.4.9.   Vandens temperatūros jutiklio markė ir tipas: …

3.2.4.3.4.10.   Oro temperatūros jutiklio markė ir tipas: …

3.2.4.3.5.   Purkštuvai: atidarymo slėgis (9), (12): … kPa arba charakteristikų diagrama: …

3.2.4.3.5.1.   Markė (-s): …

3.2.4.3.5.2.   Tipas (-ai): …

3.2.4.3.6.   Įpurškimo reguliavimas: …

3.2.4.3.7.   Šaltojo paleidimo sistema: …

3.2.4.3.7.1.   Veikimo principas (-ai): …

3.2.4.3.7.2.   Veikimo apribojimai/nustatymai (9), (12)

3.2.4.4.   Degalų siurblys …

3.2.4.4.1.   Slėgis (9), (12): … kPa arba charakteristikų diagrama: …

3.2.5.   Elektros sistema …

3.2.5.1.   Vardinė įtampa: … V, neig./teig. Įžeminimas (9)

3.2.5.2.   Generatorius

3.2.5.2.1.   Tipas: …

3.2.5.2.2.   Vardinė galia: … VA

3.2.6.   Uždegimas …

3.2.6.1.   Markė (-s): …

3.2.6.2.   Tipas (-ai): …

3.2.6.3.   Veikimo principas: …

3.2.6.4.   Uždegimo paskubos kreivė (12): …

3.2.6.5.   Statinis uždegimo taktas (12): … laipsnių iki viršutinio rimties taško …

3.2.7.   Aušinimo sistema: skysčiu/oru (9)

3.2.7.1.   Variklio temperatūros kontrolės mechanizmo vardinis nustatymas: …

3.2.7.2.   Skystis

3.2.7.2.1.   Skysčio rūšis: …

3.2.7.2.2.   Cirkuliacinis (-iai) siurblys (-iai): yra/nėra (9)

3.2.7.2.3.   Charakteristikos: … arba:

3.2.7.2.3.1.   Markė (-s): …

3.2.7.2.3.2.   Tipas (-ai): …

3.2.7.2.4.   Pavaros perdavimo skaičius (-iai): …

3.2.7.2.5.   Ventiliatoriaus ir jo varomojo mechanizmo aprašas: …

3.2.7.3.   Oras

3.2.7.3.1.   Pūstuvas: taip/ne (9)

3.2.7.3.2.   Charakteristikos: … arba:

3.2.7.3.2.1.   Markė (-s): …

3.2.7.3.2.2.   Tipas (-ai): …

3.2.7.3.3.   Pavaros perdavimo skaičius (-iai): …

3.2.8.   Įsiurbimo sistema: …

3.2.8.1.   Pripūtimo kompresorius: taip/ne (9)

3.2.8.1.1.   Markė (-s): …

3.2.8.1.2.   Tipas (-ai): …

3.2.8.1.3.   Sistemos aprašas (didžiausias pripūtimo slėgis: … kPa, apsauginė sklendė, jeigu taikoma) …

3.2.8.2.   Tarpinis aušintuvas: taip/ne (9)

3.2.8.2.1.   Tipas: oras–oras/oras–vanduo (9)

3.2.8.3.   Įsiurbimo slėgio sumažėjimas, varikliui sukantis vardiniu sukimosi dažniu ir taikant 100 % apkrovą (tik slėginio uždegimo varikliams)

Mažiausias leidžiamas: … kPa

Didžiausias leidžiamas: … kPa

3.2.8.4.   Įsiurbimo vamzdžių ir jų įrangos aprašas bei brėžiniai (padidinto slėgio kamera, šildymo įtaisas, papildomos oro įleidimo angos ir kt.): …

3.2.8.4.1.   Įsiurbimo kolektoriaus aprašas (brėžiniai ir (arba) nuotraukos): …

3.2.8.4.2.   Oro filtras, brėžiniai: … arba:

3.2.8.4.2.1.   Markė (-s): …

3.2.8.4.2.2.   Tipas (-ai): …

3.2.8.4.3.   Įsiurbimo triukšmo slopintuvas, brėžiniai … arba:

3.2.8.4.3.1.   Markė (-s): …

3.2.8.4.3.2.   Tipas (-ai): …

3.2.9.   Išmetimo sistema …

3.2.9.1.   Išmetimo kolektoriaus aprašas ir (arba) brėžinys: …

3.2.9.2.   Dujų išmetimo sistemos aprašas ir (arba) brėžinys: …

3.2.9.3.   Didžiausias leidžiamas išmetimo sistemos priešslėgis, varikliui veikiant vardiniu sukimosi dažniu ir taikant 100 % apkrovą (tik slėginio uždegimo varikliams): … kPa

3.2.9.10.   Mažiausias įsiurbimo ir išmetimo angų skerspjūvio plotas: …

3.2.11.   Vožtuvo atidarymo ir uždarymo sinchronizavimas arba lygiaverčiai duomenys: …

3.2.11.1.   Didžiausias vožtuvų pakilimo aukštis, atidarymo ir uždarymo kampai arba išsami informacija apie alternatyvių paskirstymo sistemų veikimo taktą atsižvelgiant į rimties taškus. (jei tai yra kintamo takto sistema, mažiausias ir didžiausias taktas): …

3.2.11.2.   Etaloniniai ir (arba) nustatymo intervalai (9), (12): …

3.2.12.   Oro taršai mažinti naudotos priemonės: …

3.2.12.1.   Karterio dujų perdirbimo įtaisas (aprašas ir brėžiniai): …

3.2.12.2.   Papildomi taršos kontrolės įtaisai (jei yra ir jeigu nėra aptarti kitame skyriuje: …

3.2.12.2.1.   Katalizinis konverteris: taip/ne (9)

3.2.12.2.1.1.   Katalizinių konverterių ir sudedamųjų dalių skaičius (pateikti informaciją apie kiekvieną atskirą mazgą): …

3.2.12.2.1.2.   Katalizinio (-ių) konverterio (-ių) matmenys ir forma (tūris): …

3.2.12.2.1.3.   Katalizės tipas: …

3.2.12.2.1.4.   Bendras tauriųjų metalų kiekis: …

3.2.12.2.1.5.   Santykinė koncentracija: …

3.2.12.2.1.6.   Substratas (struktūra ir medžiaga): …

3.2.12.2.1.7.   Narvelių tankis: …

3.2.12.2.1.8.   Katalizinio (-ių) konverterio (-ių) korpuso tipas: …

3.2.12.2.1.9.   Katalizinio (-ių) konverterio (-ių) padėtis (vieta ir atskaitos atstumai išmetamųjų dujų sistemoje): …

3.2.12.2.1.10.   Šiluminė apsauga: taip/ne (9)

3.2.12.2.1.11.   Atsinaujinimo sistemos/pakartotinio išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos, aprašas: …

3.2.12.2.1.11.1.   I tipo veikimo ciklų arba lygiaverčių variklio bandymų stendo ciklų skaičius tarp dviejų ciklų, kai atsinaujinimo fazės vyksta pagal sąlygas, lygiavertes I tipo bandymo sąlygoms (D atstumas 13 priedo 1 pav.): …

3.2.12.2.1.11.2.   Ciklų skaičiaus tarp dviejų ciklų, kai įvyksta atsinaujinimo fazės, nustatymo metodikos aprašas: …

3.2.12.2.1.11.3.   Apkrovos, būtinos, kad įvyktų atsinaujinimas, lygio nustatymo parametrai (t. y. temperatūra, slėgis ir kt.): …

3.2.12.2.1.11.4.   Sistemos apkrovos metodo, taikomo 13 priedo 3.1 punkte aprašytoje bandymo metodikoje, aprašas: …

3.2.12.2.1.11.5.   Įprastas veikimo temperatūros intervalas (K): …

3.2.12.2.1.11.6.   Naudojami reagentai (jei naudojami): …

3.2.12.2.1.11.7.   Katalizei reikalingo reagento rūšis ir koncentracija (jei taikoma): …

3.2.12.2.1.11.8.   Įprastas reagento veikimo temperatūros intervalas (jei taikoma): …

3.2.12.2.1.11.9.   Tarptautinis standartas (jei taikoma): …

3.2.12.2.1.11.10.   Reagento papildymo dažnumas: nuolatos/atliekant techninę priežiūrą (9) (jei taikoma): …

3.2.12.2.1.12.   Katalizinio konverterio markė: …

3.2.12.2.1.13.   Identifikavimo dalies numeris: …

3.2.12.2.2.   Deguonies jutiklis: taip/ne (9)

3.2.12.2.2.1.   Tipas …

3.2.12.2.2.2.   Deguonies jutiklio vieta: …

3.2.12.2.2.3.   Deguonies jutiklio veikimo intervalas (12): …

3.2.12.2.2.4.   Deguonies jutiklio markė: …

3.2.12.2.2.5.   Identifikavimo dalies numeris: …

3.2.12.2.3.   Oro įpūtimas: taip/ne (9)

3.2.12.2.3.1.   Tipas (impulsinis pūtimas, oro siurblys ar kt.): …

3.2.12.2.4.   Išmetamųjų dujų recirkuliacija (EGR): taip/ne (9)

3.2.12.2.4.1.   Charakteristikos (srauto greitis ir kt.): …

3.2.12.2.4.2.   Vandeniu aušinama sistema: taip/ne (9)

3.2.12.2.5.   Degalų garavimo kontrolės sistema: taip/ne (9)

3.2.12.2.5.1.   Išsamus įtaisų aprašas ir jų sureguliavimo būklė: …

3.2.12.2.5.2.   Degalų garavimo kontrolės sistemos brėžinys: …

3.2.12.2.5.3.   Anglies filtro brėžinys: …

3.2.12.2.5.4.   Sausų medžio anglių masė: … g

3.2.12.2.5.5.   Scheminis degalų bako brėžinys, kuriame nurodyta talpa ir medžiaga: …

3.2.12.2.5.6.   Šiluminės apsaugos, esančios tarp bako ir išmetimo sistemos, brėžinys: …

3.2.12.2.6.   Kietųjų dalelių gaudyklė: taip/ne (9)

3.2.12.2.6.1.   Kietųjų dalelių gaudyklės matmenys ir forma (talpa):

3.2.12.2.6.2.   Kietųjų dalelių gaudyklės tipas ir konstrukcija: …

3.2.12.2.6.3.   Kietųjų dalelių gaudyklės vieta (etaloniniai atstumai išmetimo vamzdyne): …

3.2.12.2.6.4.   Atsinaujinimo sistema/metodas. Aprašas ir (arba) brėžinys: …

3.2.12.2.6.4.1.   I tipo veikimo ciklų arba lygiaverčių variklio bandymų stendo ciklų skaičius tarp dviejų ciklų, kai vyksta atsinaujinimo fazės pagal sąlygas, lygiavertes I tipo bandymo sąlygoms (D atstumas 13 priedo 1 pav.): …

3.2.12.2.6.4.2.   Ciklų skaičiaus tarp dviejų ciklų, kai įvyksta atsinaujinimo fazės, nustatymo metodika:…

3.2.12.2.6.4.3.   Apkrovos, būtinos, kad įvyktų atsinaujinimas, lygio nustatymo parametrai (t. y. temperatūra, slėgis ir kt.): …

3.2.12.2.6.4.4.   Sistemos apkrovos metodo, taikomo 13 priedo 3.1 punkte aprašytoje bandymo metodikoje, aprašas: …

3.2.12.2.6.5.   Kietųjų dalelių gaudyklės markė …

3.2.12.2.6.6.   Identifikavimo dalies numeris: …

3.2.12.2.7.   Transporto priemonės diagnostikos (OBD) sistema: taip/ne (9)

3.2.12.2.7.1.   Trikčių indikatoriaus (MI) aprašas ir (arba) brėžinys: …

3.2.12.2.7.2.   Visų OBD sistemos stebimų sudedamųjų dalių sąrašas ir paskirtis: …

3.2.12.2.7.3.   Aprašas (pagrindinių veikimo principų): …

3.2.12.2.7.3.1.   Priverstinio uždegimo variklių

3.2.12.2.7.3.1.1.   Katalizatoriaus stebėjimas: …

3.2.12.2.7.3.1.2.   Uždegimo pertrūkių nustatymas: …

3.2.12.2.7.3.1.3.   Deguonies jutiklio stebėjimas: …

3.2.12.2.7.3.1.4.   Kitos OBD sistemos stebimos sudedamosios dalys: …

3.2.12.2.7.3.2.   Slėginio uždegimo variklių

3.2.12.2.7.3.2.1.   Katalizatoriaus stebėjimas: …

3.2.12.2.7.3.2.2.   Kietųjų dalelių gaudyklės stebėjimas: …

3.2.12.2.7.3.2.3.   Elektroninės degalų tiekimo sistemos stebėjimas: …

3.2.12.2.7.3.2.4.   Kitos OBD sistemos stebimos sudedamosios dalys: …

3.2.12.2.7.4.   MI įjungimo kriterijai (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas): …

3.2.12.2.7.5.   OBD sistemos naudojamų išvesties kodų ir formatų sąrašas (pateikiant kiekvieno paaiškinimą): …

3.2.12.2.7.6.   Transporto priemonės gamintojas turi pateikti nurodytą papildomą informaciją, kad būtų galima pagaminti su OBD sistema suderinamas keičiamąsias arba atsargines dalis, diagnostikos įrankius ir bandymų įrangą, jei tokia informacija nėra intelektinės nuosavybės teisių objektas arba speciali gamintojo ar OEM tiekėjo (-ų) technologinė informacija.

3.2.12.2.7.6.1.   Per transporto priemonės pradinį tipo patvirtinimą taikytų pirminio kondicionavimo ciklų tipo ir skaičiaus aprašymas.

3.2.12.2.7.6.2.   OBD sistemos parodomojo ciklo, kuris buvo taikomas transporto priemonės pirminio patvirtinimo, atsižvelgiant į OBD sistemos stebimą sudedamąją dalį, metu, tipo aprašas.

3.2.12.2.7.6.3.   Išsamus dokumentas, kuriame apibūdinamos visos stebimos sudedamosios dalys ir gedimų nustatymo bei MI įjungimo strategija (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas), įskaitant kiekvienos sudedamosios dalies, kurią stebi OBD sistema, susijusių stebimų antrinių parametrų sąrašą. Visų naudojamų OBD sistemos išvesties kodų ir formatų (pateikiant kiekvieno iš jų paaiškinimą), siejamų su atskiromis jėgos pavaros sudedamosiomis dalimis, susijusiomis su išmetamųjų teršalų kiekiu, ir su atskiromis su išmetamųjų teršalų kiekiu nesusijusiomis sudedamosiomis dalimis, jeigu stebint sudedamąją dalį siekiama nustatyti, ar būtina įjungti MI, sąrašas. Ypač išsamiai reikia paaiškinti $05 veiksenos ID $21 bandymo FF bei $06 veiksenos duomenis. Jei tai transporto priemonių tipai, naudojantys ryšio jungtį pagal ISO 15765–4 „Kelių transporto priemonės. Vietinių tinklų valdiklio diagnostika. 4 dalis. Su išmetamaisiais teršalais susijusių sistemų reikalavimai“, reikia išsamiai paaiškinti $06 veiksenos ID $00 bandymo FF duomenis apie kiekvieną palaikomą OBD kontrolės prietaiso ID.

3.2.12.2.7.6.4.   Informaciją, kurią reikia pateikti pagal šio punkto nuostatas, galima nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, kuri pridedama prie šio priedo:

Dalis

Trikties kodas

Stebėsenos strategija

Trikties nustatymo kriterijai

MI įjungimo kriterijai

Antriniai parametrai

Pirminis kondicionavimas

Parodomasis bandymas

Katalizatorius

P0420

1 ir 2 deguonies jutiklių signalai

1 ir 2 jutiklių signalų skirtumas

3-ias ciklas

Variklio sukimosi dažnis, variklio apkrova, A/F režimas, katalizatoriaus temperatūra

Du I tipo ciklai

I tipo

3.2.12.2.8.   Kitos sistemos (aprašas ir veikimas): …

3.2.13.   Absorbcijos koeficiento ženklo vieta (tik slėginio uždegimo varikliams): …

3.2.14.   Išsamūs duomenys apie bet kokius įtaisus, skirtus degalams taupyti (jeigu nenurodyti kituose punktuose):

3.2.15.   SND tiekimo sistema: taip/ne (9)

3.2.15.1.   Patvirtinimo numeris (Taisyklės Nr. 67 patvirtinimo numeris) …

3.2.15.2.   SND tiekimo sistemai skirtas elektroninis variklio valdymo įrenginys

3.2.15.2.1.   Markė (-s): …

3.2.15.2.2.   Tipas (-ai): …

3.2.15.2.3.   Išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo galimybės: …

3.2.15.3.   Papildomi dokumentai: …

3.2.15.3.1.   Katalizatoriaus apsaugos priemonių, taikomų pereinant nuo benzino prie SND ar atvirkščiai, aprašas: …

3.2.15.3.2.   Sistemos schema (elektros jungtys, vakuuminės jungtys, kompensacinės žarnelės ir kt.)

3.2.15.3.3.   Ženklo brėžinys: …

3.2.16.   GD tiekimo sistema: taip/ne (9)

3.2.16.1.   Patvirtinimo numeris (Taisyklės Nr. 110 patvirtinimo numeris) …

3.2.16.2.   GD tiekimo sistemai skirtas elektroninis variklio valdymo įrenginys

3.2.16.2.1.   Markė (-s): …

3.2.16.2.2.   Tipas (-ai): …

3.2.16.2.3.   Išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo galimybės: …

3.2.16.3.   Papildomi dokumentai: …

3.2.16.3.1.   Katalizatoriaus apsaugos priemonių, taikomų pereinant nuo benzino prie GD ar atvirkščiai, aprašas: …

3.2.16.3.2.   Sistemos schema (elektros jungtys, vakuuminės jungtys, kompensacinės žarnelės ir kt.): …

3.2.16.3.3.   Ženklo brėžinys: …

3.4.   Variklių arba motorų deriniai

3.4.1.   Hibridinė elektra varoma transporto priemonė: taip/ne (9)

3.4.2.   Hibridinės elektra varomos transporto priemonės kategorija

Įkraunama ne transporto priemonėje/įkraunama transporto priemonėje (9)

3.4.3.   Veikimo režimo jungiklis: yra/nėra (9)

3.4.3.1.   Pasirenkami režimai

3.4.3.1.1.   Tik elektra: taip/ne (9)

3.4.3.1.2.   Tik degalai: taip/ne (9)

3.4.3.1.3.   Hibridiniai režimai: taip/ne (9)

(jei taip, trumpas aprašas …)

3.4.4.   Energijos kaupimo įtaiso aprašas: (akumuliatorius, kondensatoriaus, smagratis/generatorius)

3.4.4.1.   Markė (-s): …

3.4.4.2.   Tipas (-ai): …

3.4.4.3.   Identifikavimo numeris: …

3.4.4.4.   Elektrocheminės poros rūšis: …

3.4.4.5.   Energija: … (jei akumuliatorius: įtampa ir galia Ah per 2 h; jei kondensatorius: J, ...)

3.4.4.6.   Įkroviklis: transporto priemonėje/išorėje/nėra (9)

3.4.5.   Elektros įrenginiai (atskirai aprašomas kiekvienas elektros įrenginio tipas)

3.4.5.1.   Markė: …

3.4.5.2.   Tipas: …

3.4.5.3.   Pagrindinė paskirtis: traukos variklis/generatorius (9)

3.4.5.3.1.   Jei naudojamas kaip traukos variklis: vienas variklis/keletas variklių (9) (skaičius): …

3.4.5.4.   Didžiausia galia: … kW

3.4.5.5.   Veikimo principas: …

3.4.5.5.1.   Nuolatinė srovė/kintamoji srovė/fazių skaičius: …

3.4.5.5.2.   Atskiras sužadinimas/nuoseklus/mišrus (9)

3.4.5.5.3.   Sinchroninis/asinchroninis (9)

3.4.6.   Valdymo įrenginys:

3.4.6.1.   Markė: …

3.4.6.2.   Tipas: …

3.4.6.3.   Identifikavimo numeris: …

3.4.7.   Galios valdiklis

3.4.7.1.   Markė: …

3.4.7.2.   Tipas: …

3.4.7.3.   Identifikavimo numeris: …

3.4.8.   Transporto priemonės elektrinė rida … km (pagal taisyklės Nr. 101 7 priedą): …

3.4.9.   Gamintojo rekomendacija dėl pirminio kondicionavimo:

3.6.   Gamintojo leidžiama temperatūra

3.6.1.   Aušinimo sistema

3.6.1.1.   Aušinimas skysčiu

3.6.1.1.1.   Didžiausia temperatūra ties išleidimo anga: … K

3.6.1.2.   Aušinimas oru

3.6.1.2.1.   Atskaitos taškas:

3.6.1.2.2.   Didžiausia temperatūra ties atskaitos tašku: … K

3.6.2.   Didžiausia temperatūra ties įleidžiamojo tarpinio aušintuvo išleidimo anga: … K

3.6.3.   Didžiausia išmetamųjų dujų temperatūra ties išmetimo vamzdžio (-ių) tašku, esančiu prie išmetimo kolektoriaus išorinės (-ių) jungės (-ių): … K

3.6.4.   Degalų temperatūra

3.6.4.1.   Mažiausia: … K

3.6.4.2.   Didžiausia: … K

3.6.5.   Tepalų temperatūra

3.6.5.1.   Mažiausia: … K

3.6.5.2.   Didžiausia: … K

3.8.   Tepalų sistema

3.8.1.   Sistemos aprašas

3.8.1.1.   Tepalų rezervuaro vieta: …

3.8.1.2.   Tiekimo sistema (siurbliu/įpurškiama į tiekimo angą/maišoma su degalais ir kt.) (9)

3.8.2.   Tepalų tiekimo siurblys

3.8.2.1.   Markė (-s): …

3.8.2.2.   Tipas (-ai): …

3.8.3.   Mišinys su degalais

3.8.3.1.   Procentinis dydis: …

3.8.4.   Alyvos aušintuvas: taip/ne (9)

3.8.4.1.   Brėžinys (-iai): … arba

3.8.4.1.1.   Markė (-s): …

3.8.4.1.2.   Tipas (-ai): …

4.   Pavara (14)

4.3.   Variklio smagračio inercijos momentas: …

4.3.1.   Papildomas inercijos momentas neįjungus pavaros: …

4.4.   Sankaba (tipas): …

4.4.1.   Didžiausias sukimo momento perdavimas: …

4.5.   Pavarų dėžė: …

4.5.1.   Tipas (mechaninė/automatinė/CVT (nuosekliai perduodamos pavaros) (9)

4.6.   Pavaros perdavimo skaičius: …

Indeksas

Vidinis pavarų perdavimo skaičius (variklio ir pavarų dėžės išėjimo veleno sūkių santykis)

Galutinis pavaros perdavimo skaičius (pavarų dėžės išėjimo veleno sūkių perdavimo į ratus skaičius)

Bendras pavarų perdavimo skaičius

Didžiausia, CVT atveju (15)

 

 

 

1

 

 

 

2

 

 

 

3

 

 

 

4, 5, kitos

 

 

 

Mažiausia, CVT (15) atveju

 

 

 

Atgalinė

 

 

 

6.   Pakaba

6.6.   Padangos ir ratlankiai

6.6.1.   Padangos/rato derinys (-iai)

a)

visiems padangų variantams nurodomas dydžio ženklinimas, padangos apkrovos indeksas, greičio kategorijos ženklas;

b)

Z kategorijos padangoms, skirtoms montuoti transporto priemonėse, kurių didžiausias greitis viršija 300 km/h, pateikiami atitinkami duomenys; nurodomas ratlankio (-ių) dydis (-žiai) ir rato iškyša (-os).

6.6.1.1.   Ašys

6.6.1.1.1.   I ašis: …

6.6.1.1.2.   2 ašis: …

6.6.1.1.3.   3 ašis: …

6.6.1.1.4.   4 ašis: … ir t. t.

6.6.2.   Didžiausia ir mažiausia riedėjimo spindulio/perimetro riba (16): …

6.6.2.1.   Ašys

6.6.2.1.1.   1 ašis: …

6.6.2.1.2.   2 ašis: …

6.6.2.1.3.   3 ašis: …

6.6.2.1.4.   4 ašis: … ir t. t.

6.6.3.   Gamintojo rekomenduojamo slėgio vertė (-s) padangose: … kPa

9.   Kėbulas

9.1.   Kėbulo tipas (2): …

9.10.3.   Sėdynės

9.10.3.1.   Skaičius: …


(1)  Jei tipo identifikacijos priemonėse yra rašmenų, nesusijusių su transporto priemonių, sudedamųjų dalių ar atskirų techninių mazgų tipo, kuriam skirtas šis informacijos dokumentas, apibūdinimu, dokumentuose tokie rašmenys žymimi simboliu „?“ (pvz., ABC??123??).

(2)  Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Amend.4).

(3)  Kai viena versija yra su įprasta kabina, o kita – su miegamąja vieta, masė ir matmenys nurodomi abiem atvejais.

(4)  Laikoma, kad vairuotojo ir, jei taikoma, įgulos nario svoris yra 75 kg (68 kg asmens svoris ir 7 kg bagažo masė pagal ISO standartą 2416–1992), degalų bakas pripildytas iki 90 %, o kitos skysčių sistemos (išskyrus panaudoto vandens) – iki 100 %, atsižvelgiant į gamintojo nustatytą talpą.

(5)  Jeigu tai yra priekabos arba puspriekabės ar transporto priemonės, sukabintos su priekaba arba puspriekabe, kurios vilktį ar balninį įtaisą veikia didele vertikalia apkrova, ši apkrova, padalinta iš standartinės sunkio jėgos, įtraukiama į didžiausią techniškai leidžiamą masę.

(6)  Įrašyti kiekvieno varianto didžiausią ir mažiausią vertę.

(7)  Jeigu varikliai ir sistemos yra nestandartiniai, gamintojas pateikia šiame punkte nurodytajai lygiavertę informaciją.

(8)  Transporto priemonės gali būti varomos tiek benzinu, tiek dujiniais degalais, bet, jeigu benzino tiekimo sistema yra pritaikyta avariniams tikslams arba tik užvedimui ir jeigu benzino bake telpa ne daugiau kaip 15 litrų benzino, tokios transporto priemonės bandymo metu bus laikomos transporto priemonėmis, kurios gali būti varomos tik dujiniais degalais.

(9)  Išbraukti, kas netaikoma.

(10)  Ši vertė suapvalinama iki artimiausios dešimtosios milimetro dalies.

(11)  Ši vertė apskaičiuojama naudojant π = 3,1416 ir suapvalinama kubinių centimetrų tikslumu.

(12)  Nurodyti leidžiamą nuokrypį.

(13)  Nustatyta pagal Taisyklės Nr. 85 reikalavimus.

(14)  Nurodyti duomenys turi būti pateikiami apie kiekvieną siūlomą variantą.

(15)  CVT – nepertraukiama belaipsnė pavara

(16)  Nurodyti vieną iš jų.

Priedėlis

Informacija apie bandymų sąlygas

1.   Uždegimo žvakės

1.1.   Markė: …

1.2.   Tipas: …

1.3.   Kibirkšties tarpo nustatymas: …

2.   Uždegimo ritė

2.1.   Markė: …

2.2.   Tipas: …

3.   Naudotas tepalas

3.1.   Markė: …

3.2.   Tipas: (nurodyti alyvos procentinį santykį mišinyje, jei alyva ir degalai yra maišomi) …

4.   Informacija apie dinamometro apkrovos parametrus (pakartotinai pateikti informaciją apie kiekvieną bandymą su dinamometru)

4.1.   Transporto priemonės kėbulo tipas (variantas/versija) …

4.2.   Pavarų dėžės tipas (rankinė/automatinė/CVT) …

4.3.   Informacija apie pastovios apkrovos kreivės dinamometro parametrus (jeigu naudojama) …

4.3.1.   Alternatyvus dinamometro apkrovos nustatymo metodas (taip/ne) …

4.3.2.   Inercinė masė (kg): …

4.3.3.   Važiuojant 80 km/h greičiu absorbuota naudingoji galia, įskaitant transporto priemonei važiuojant ant dinamometro patirtus nuostolius (kW): …

4.3.4.   Važiuojant 50 km/h greičiu absorbuota naudingoji galia, įskaitant transporto priemonei važiuojant ant dinamometro patirtus nuostolius (kW): …

4.4.   Informacija apie reguliuojamos apkrovos kreivės dinamometro parametrus (jeigu naudojama) …

4.4.1.   Bandymų kelyje gauta saviriedos informacija: …

4.4.2.   Padangų markė ir tipas: …

4.4.3.   Padangų matmenys (priekinių/galinių): …

4.4.4.   Padangų slėgis (priekinių/galinių) (kPa): …

4.4.5.   Bandomosios transporto priemonės masė su vairuotoju (kg): …

4.4.6.   Saviriedos kelyje duomenys (jeigu naudojama)

V (km/h)

V2 (km/h)

V1 (km/h)

Vidutinė patikslinta saviriedos trukmė (s)

120

 

 

 

100

 

 

 

80

 

 

 

60

 

 

 

40

 

 

 

20

 

 

 

4.4.7.   Vidutinė patikslinta važiavimo galia (jeigu naudojama)

V (km/h)

Patikslinta galia (kW)

120

 

100

 

80

 

60

 

40

 

20

 


2 PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(didžiausias formatas A4 (210 × 297 mm))

Image

Image

Priedėlis

pridedamas prie tipo patvirtinimo pranešimo Nr. … dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus pagal Taisyklę Nr. 83 su 06 serijos pakeitimais

1.   PAPILDOMA INFORMACIJA

1.1.   Parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė: …

1.2.   Transporto priemonės standartinė masė: …

1.3.   Transporto priemonės didžiausia masė: …

1.4.   Sėdynių skaičius (įskaitant vairuotoją): …

1.6.   Kėbulo rūšis:

1.6.1.   jei tai M1, M2 kategorija: sedanas, hečbekas, universalas, kupė, kabrioletas, daugiafunkcė transporto priemonė (1)

1.6.2.   jei tai N1, N2 kategorija: sunkvežimis, furgonas (1)

1.7.   Varomieji ratai: priekiniai, galiniai, 4 × 4 (1)

1.8.   Tik elektra varoma transporto priemonė: taip/ne (1)

1.9.   Hibridinė elektrinė transporto priemonė: taip/ne (1)

1.9.1.   Hibridinės elektra varomos transporto priemonės kategorija: įkraunama iš išorės (OVC)/įkraunama ne iš išorės (NOVC) (1)

1.9.2.   Veikimo režimo jungiklis: yra/nėra (1)

1.10.   Variklio identifikavimas: …

1.10.1.   Variklio darbinis tūris: …

1.10.2.   Degalų tiekimo sistema: tiesioginis įpurškimas/netiesioginis įpurškimas (1)

1.10.3.   Gamintojo rekomenduojami degalai: …

1.10.4.   Didžiausia galia: … kW, … kai variklio sukimosi dažnis: min– 1

1.10.5.   Kompresorius: taip/ne (1)

1.10.6.   Uždegimo sistema: slėginis uždegimas/priverstinis uždegimas (1)

1.11.   Jėgos pavara (tik elektra varomos arba hibridinės elektra varomos transporto priemonės) (1)

1.11.1.   Didžiausia naudingoji galia: … kW, kai variklio sukimosi dažnis nuo: … iki. …min– 1

1.11.2.   Didžiausioji 30 minučių galia: … kW

1.12.   Varomasis akumuliatorius (tik elektra varomos arba hibridinės elektra varomos transporto priemonės)

1.12.1.   Vardinė įtampa: … V

1.12.2.   Talpa (2 h klasė): … Ah

1.13.   Pavara

1.13.1.   Mechaninė, automatinė ar nepertraukiama belaipsnė pavara (1)  (2): …

1.13.2.   Pavaros perdavimo skaičius: …

1.13.3.   Bendrieji perdavimo skaičiai (įskaitant apkrautos padangos riedėjimo apskritimo ilgį): greitis važiuojant keliu (km/h), kai variklio sukimosi dažnis 1 000 min– 1

Pirmoji pavara: … Šeštoji pavara: …

Antroji pavara: … Septintoji pavara: …

Trečioji pavara: … Aštuntoji pavara: …

Ketvirtoji pavara: … Greitinančioji pavara: …

Penktoji pavara: …

1.13.4.   Galutinis perdavimo skaičius: …

1.14.   Padangos: …

1.14.1.   Tipas: …

1.14.2.   Matmenys: …

1.14.3.   Riedėjimo perimetras veikiant apkrovai: …

1.14.4.   Per I tipo bandymą naudotų padangų riedėjimo perimetras:

2.   BANDYMŲ REZULTATAI

2.1.   Pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekio bandymo rezultatai: …

Išmetamųjų teršalų klasifikacija: 06 serijos pakeitimai

Tipo patvirtinimo numeris, jei tai ne pirminė transporto priemonė (1):

I tipas, rezultatai

Bandymas

CO

(mg/km)

THC

(mg/km)

NMHC

(mg/km)

NOx

(mg/km)

THC + NOx

(mg/km)

Kietosios dalelės

(mg/km)

Kietosios dalelės

(#/km)

Išmatuotoji vertė (3)  (6)

1

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

Išmatuotoji vidutinė vertė

(M) (3)  (6)

 

 

 

 

 

 

 

 

Ki (3)  (7)

 

 

 

 

 

 (4)

 

 

Vidutinė vertė, apskaičiuota taikant Ki

(M.Ki) (6)

 

 

 

 

 

 (5)

 

 

DF (3)  (7)

 

 

 

 

 

 

 

 

Galutinė vidutinė vertė, apskaičiuota taikant Ki ir DF

(M.Ki.DF) (8)

 

 

 

 

 

 

 

 

Ribinė vertė

 

 

 

 

 

 

 

 

Variklio aušinimo ventiliatoriaus padėtis bandymo metu:

Apatinio krašto aukštis virš žemės: … cm

Ventiliatoriaus centro šoninė padėtis: … cm

Transporto priemonės centrinės linijos dešinėje/kairėje (1)

Informacija apie atsinaujinimo strategiją

D– veikimo ciklų skaičius tarp dviejų (2) ciklų, kuriais vyksta atsinaujinimo fazės: …

d– veikimo ciklų skaičius, būtinas, kad įvyktų atsinaujinimas: …

II tipas: … proc.

III tipas: …

IV tipas: … g per bandymą

V tipas: Patvarumo bandymo tipas: visos transporto priemonės bandymas/sendinimo bandymas ant stendo/neatliekamas (1)

nusidėvėjimo koeficientas DF: apskaičiuotas/priskirtas (1)

nurodyti vertes (DF): …

VI tipas:

VI tipas

CO (mg/km)

THC (mg/km)

Išmatuota vertė

 

 

2.1.1.   Užpildoma tokia pati lentelė vienos rūšies degalus naudojančioms dujomis varomoms transporto priemonėms pagal kiekvieną etaloninių dujinių degalų – SND arba GD/biometano – rūšį ir nurodoma, ar rezultatai buvo išmatuoti, ar apskaičiuoti. Jeigu tai yra dviejų rūšių degalus naudojanti transporto priemonė, galinti būti varoma arba benzinu, arba SND ar GD/biometanu: užpildoma tokia pati lentelė pagal benziną ir pagal kiekvieną etaloninių dujinių degalų – SND arba GD/biometano – rūšį ir nurodoma, ar rezultatai buvo išmatuoti, ar apskaičiuoti, ir užpildoma tokia pati lentelė, skirta (vienam) galutiniam transporto priemonės išmetamų SND arba GD/biometano rezultatui. Jei tai yra kitos dviejų rūšių degalus ir mišrius degalus naudojančios transporto priemonės, rezultatai pateikiami pagal dvi atskiras etaloninių degalų rūšis.

OBD bandymas

2.1.2.   Trikčių indikatoriaus (MI) aprašas ir (arba) brėžinys: …

2.1.3.   Visų OBD sistemos stebimų sudedamųjų dalių sąrašas ir funkcija: …

2.1.4.   Aprašas (pagrindinių veikimo principų): …

2.1.4.1.

Uždegimo pertrūkių nustatymo (9): …

2.1.4.2.

Katalizatoriaus stebėsenos (9): …

2.1.4.3.

Deguonies jutiklio stebėsenos (9): …

2.1.4.4.

Kitų OBD sistemos stebimų sudedamųjų dalių (9): …

2.1.4.5.

Katalizatoriaus stebėsenos (10): …

2.1.4.6.

Kietųjų dalelių gaudyklės stebėsenos (10): …

2.1.4.7.

Elektroninės degalų tiekimo sistemos vykdytuvo stebėsenos (10): …

2.1.4.8.

Kitų OBD sistemos stebimų sudedamųjų dalių: …

2.1.5.   MI įjungimo kriterijai (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas): …

2.1.6.   OBD naudojamų išvesties kodų ir formatų sąrašas (pateikiant kiekvieno paaiškinimą): …

2.2.   Transporto priemonės tinkamumo eksploatuoti keliuose bandymams atlikti reikalingi išmetamųjų teršalų kiekio duomenys

Bandymas

CO vertė

(tūrio proc.)

Lambda (11)

Variklio sūkių dažnis

(min – 1)

Variklio alyvos temperatūra

(°C)

Bandymas varikliui veikiant tuščiąja eiga, mažu sūkių dažniu

 

N/A

 

 

Bandymas varikliui veikiant tuščiąja eiga, dideliu sūkių dažniu

 

 

 

 

2.3.   Kataliziniai konverteriai: taip/ne (1)

2.3.1.   Originalus katalizinis konverteris, išbandytas pagal visus susijusius šios taisyklės reikalavimus: taip/ne (1)

2.4.   Dūmų neskaidrumo bandymo rezultatai (12)  (1): …

2.4.1.   Bandymai pastovaus variklio sukimosi dažnio režimu: žr. technikos tarnybos bandymų ataskaitą Nr. …

2.4.2.   Bandymai greitėjimo be apkrovos režimu

2.4.2.1.

Išmatuotoji absorbcijos koeficiento vertė: … m– 1

2.4.2.2.

Patikslinta absorbcijos koeficiento vertė: … m– 1

2.4.2.3.

Absorbcijos koeficiento ženklo vieta transporto priemonėje: …

4.   PASTABOS:


(1)  Išbraukti, kas netaikoma (tam tikrais atvejais nieko nereikia išbraukti, jei pateikiamas daugiau kaip vienas įrašas).

(2)  Kai transporto priemonės yra su automatinėmis pavarų dėžėmis, pateikiami visi susiję techniniai duomenys.

(3)  Jei taikoma.

(4)  Netaikoma.

(5)  Vidutinė vertė, apskaičiuota pridedant vidutines vertes (M.Ki), apskaičiuotas THC ir NOx atveju.

(6)  Apvalinama iki 2 skaičių po kablelio.

(7)  Apvalinama iki 4 skaičių po kablelio.

(8)  Apvalinama taip, kad skaitmenų po kablelio skaičius būtų vienu didesnis nei ribinės vertės.

(9)  Transporto priemonių su slėginio uždegimo varikliais.

(10)  Transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais.

(11)  Lambda formulė: žr. šios taisyklės 5.3.7.3 punktą.

(12)  Dūmų neskaidrumo matavimai atliekami pagal Taisyklės Nr. 24 nuostatas.

1 priedėlis

Su OBD susijusi informacija

Kaip nurodyta šios taisyklės 1 priedo informacinio dokumento 3.2.12.2.7.6 punkte, šiame priedėlyje nurodytą informaciją pateikia transporto priemonės gamintojas, kad būtų galima gaminti su OBD suderinamas keičiamąsias arba atsargines dalis, diagnostikos įrankius ir bandymų įrangą.

Gavus prašymą, toliau pateikta informacija laikantis nediskriminavimo principo suteikiama kiekvienam suinteresuotam sudedamosios dalies, diagnostikos įrankių arba bandymų įrangos gamintojui.

1.

Per transporto priemonės pradinį tipo patvirtinimą taikytų pirminio kondicionavimo ciklų tipo ir skaičiaus aprašymas.

2.

Per transporto priemonės pradinį tipo patvirtinimą taikyto OBD bandymo ciklo (atsižvelgiant į OBD stebimą sudedamąją dalį) tipo aprašas.

3.

Išsamus dokumentas, kuriame apibūdinamos visos stebimos sudedamosios dalys ir gedimų nustatymo bei MI įjungimo strategija (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas), įskaitant kiekvienos sudedamosios dalies, kurią stebi OBD sistema, susijusių stebimų antrinių parametrų sąrašą, ir visų naudojamų OBD sistemos išvesties kodų ir formatų (pateikiant kiekvieno iš jų paaiškinimą), siejamų su atskiromis jėgos pavaros sudedamosiomis dalimis, susijusiomis su išmetamųjų teršalų kiekiu, ir su atskiromis su dujinių teršalų kiekiu nesusijusiomis sudedamosiomis dalimis, jeigu stebint sudedamąją dalį siekiama nustatyti, ar būtina įjungti VTI, sąrašas. Ypač išsamiai reikia paaiškinti $05 veiksenos ID $21 bandymo FF bei $06 veiksenos duomenis. Jei tai transporto priemonių tipai, naudojantys ryšio jungtį pagal ISO 157654 „Kelių transporto priemonės. Vietinių tinklų valdiklio diagnostika. 4 dalis. Su išmetamaisiais teršalais susijusių sistemų reikalavimai“, reikia išsamiai paaiškinti $06 veiksenos ID $00 bandymo FF duomenis apie kiekvieną palaikomą OBD kontrolės įtaiso ID.

Ši informacija gali būti pateikiama tokioje lentelėje:

Sudedamoji dalis

Trikties kodas

Stebėsenos strategija

Trikties nustatymo kriterijai

MI įjungimo kriterijai

Antriniai parametrai

Pirminis kondicionavimas

Parodomasis bandymas

Katalizatorius

P0420

1 ir 2 deguonies jutiklių signalai

1 ir 2 jutiklių signalų skirtumas

3-čias ciklas

Variklio sukimosi dažnis, variklio apkrova, A/F režimas, katalizatoriaus temperatūra

Du I tipo ciklai

I tipo

2 priedėlis

Gamintojo OBD sistemos eksploatacinių savybių reikalavimų atitikties sertifikatas

(Gamintojas)

(Gamintojo adresas)

Patvirtina, kad:

1.

Šio sertifikato priede išvardyti transporto priemonių tipai atitinka šios taisyklės 11 priedo 1 priedėlio 7 dalies nuostatas dėl OBD sistemos eksploatacinių savybių visomis pagrįstai numatomomis vairavimo sąlygomis.

2.

Prie šio sertifikato pridedamas (-i) planas (-ai), kuriame (-iuose) aprašomi išsamūs techniniai visų transporto priemonių tipų, kuriems taikomas šis sertifikatas, kiekvieno kontrolinio įtaiso skaitiklio ir vardiklio pokyčių kriterijai, yra teisingas (-i) ir išsamus (-ūs).

Išduota …, …

[vieta]

[data]

[gamintojo atstovo parašas]

Priedai:

a)

Transporto priemonių tipų, kuriems taikomas šis sertifikatas, sąrašas

b)

Planas (-ai), kuriame (-iuose) aprašomi išsamūs techniniai kiekvieno kontrolinio įtaiso skaitiklio ir vardiklio pokyčių kriterijai, ir draudimo keisti skaitiklių, vardiklių ir bendrojo vardiklio vertes planas (-ai).


3 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLO IŠDĖSTYMAS

Ant patvirtinimo ženklo, kuris suteiktas ir pritvirtintas prie transporto priemonės pagal šios taisyklės 4 dalį, be tipo patvirtinimo numerio nurodoma pagal šio priedo 1 lentelę priskirta abėcėlės raidė, nurodanti transporto priemonės kategoriją ir klasę, kuriomis apsiriboja šis patvirtinimas.

Šiame priede nurodoma, kaip atrodo šis ženklas, ir pateikiamas jo sudarymo pavyzdys.

Toliau pateikiamojo schemoje pavaizduotas bendras ženklo scheminis vaizdas, proporcijos ir jo sudėtiniai elementai. Nurodoma skaitmenų ir abėcėlės raidžių reikšmė ir šaltiniai, kuriais remiantis galima nustatyti atitinkamas alternatyvas kiekvienam patvirtinimo atvejui.

Image

Toliau pateikta schema yra pavyzdys, parodantis ženklą sudarančius elementus.

Image

Pateiktu prie transporto priemonės pagal šios taisyklės 4 dalį pritvirtintu patvirtinimo ženklu parodoma, kad atitinkamas transporto priemonių tipas buvo patvirtintas Jungtinėje Karalystėje (E11) pagal Taisyklę Nr. 83; patvirtinimo numeris – 2439. Šis ženklas rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal šios taisyklės su 06 serijos pakeitimais reikalavimus. Be to, pridedama J raidė reiškia, kad transporto priemonė priklauso M arba N1,I transporto priemonių kategorijai.

1   lentelė

Raidės, nurodančios degalus, variklį ir transporto priemonių kategoriją

Raidė

Transporto priemonės kategorija ir klasė

Variklio tipas

J

M, N1 I klasė

PI

CI

K

M1, skirta specialioms socialinėms reikmėms tenkinti

(išskyrus M1G)

CI

L

N1, II klasė

PI

CI

M

N1 III klasė, N2

PI

CI


4A PRIEDAS

I   TIPO BANDYMAS

(Išmetamųjų teršalų kiekio patikra po šaltojo užvedimo)

1.   TAIKYMO SĄLYGOS

Šiuo priedu pakeičiamas ankstesnis 4 priedas.

2.   ĮVADAS

Šiame priede aprašoma I tipo bandymo metodika, apibrėžta šios taisyklės 5.3.1 punkte. Kai naudojami etaloniniai degalai yra SND arba GD/biometanas, papildomai taikomos 12 priedo nuostatos.

3.   BANDYMO SĄLYGOS

3.1.   Aplinkos sąlygos

3.1.1.   Bandymo patalpos temperatūra per bandymą turi būti 293–303 K (20–30 °C). Bandymo patalpos arba variklio įsiurbiamo oro absoliutusis drėgnis (H) turi būti toks, kad:

5,5 ≤ H ≤ 12,2 (g H2O/kg sauso oro)

Išmatuojamas absoliutusis drėgnis (H).

Matuojama ši temperatūra:

 

bandymo kameros aplinkos oro,

 

praskiedimo ir mėginių ėmimo sistemos temperatūra, nustatyta išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemoms, apibrėžtoms šio priedo 2–5 priedėliuose.

Išmatuojamas atmosferos slėgis.

3.2.   Bandomoji transporto priemonė

3.2.1.   Transporto priemonės mechaninė būklė turi būti gera. Ji turi būti įvažinėta ir iki bandymo nuvažiavusi ne mažiau kaip 3 000 km.

3.2.2.   Išmetimo įtaisas turi būti sandarus, kad surenkamų dujų kiekis būtų lygus iš variklio išmetamų dujų kiekiui.

3.2.3.   Gali būti patikrintas įsiurbimo sistemos sandarumas, kad karbiuratoriaus veikimui neturėtų įtakos atsitiktinai įtrauktas oras.

3.2.4.   Variklio ir transporto priemonės valdiklių nustatymai turi būti tokie, kokius nurodo gamintojas. Šis reikalavimas taip pat taikomas, visų pirma, tuščiosios eigos nustatymams (sūkių skaičiui ir anglies monoksido kiekiui išmetamosiose dujose), šaltojo užvedimo įtaisui ir išmetamųjų dujų valymo sistemai.

3.2.5.   Bandomoje transporto priemonėje arba lygiavertėje transporto priemonėje turi būti prireikus įtaisytas įrenginys, kuriuo būtų galima matuoti būdinguosius parametrus, kurių reikia važiuoklės dinamometrui nustatyti pagal šio priedo 5 dalį.

3.2.6.   Už bandymus atsakinga technikos tarnyba gali patikrinti, ar transporto priemonės naudojimo charakteristikos atitinka nurodytąsias gamintojo, ar ja galima važiuoti įprastomis sąlygomis ir, svarbiausia, ar ją galima užvesti, kai variklis yra šaltas arba įšilęs.

3.3.   Bandymo degalai

3.3.1.   Bandymui naudojami šios taisyklės 10 priede apibūdinti atitinkami etaloniniai degalai.

3.3.2.   Transporto priemonės, kurios varomos benzinu, SND arba GD/biometanu, bandomos pagal 12 priedą naudojant atitinkamus etaloninius degalus, kaip apibrėžta 10a priede.

3.4.   Transporto priemonės montavimas

3.4.1.   Per bandymą transporto priemonė turi būti daugmaž horizontalioje padėtyje, kad būtų išvengta bet kokio neįprasto degalų pasiskirstymo.

3.4.2.   Virš transporto priemonės kintamu greičiu pučiama oro srovė. Pūstuvo pūtimo greitis turi atitikti veikimo intervalą nuo 10 km/h iki mažiausiai 50 km/h arba veikimo intervalą nuo 10 km/h iki bent jau didžiausio per bandymo ciklą naudojamo greičio. 10–50 km/h intervale oro linijinis greitis ties pūstuvo pūtimo anga neturi skirtis nuo atitinkamo būgno greičio daugiau kaip ± 5 km/h. Didesnio nei 50 km/h greičio intervale oro linijinis greitis neturi skirtis nuo atitinkamo būgno greičio daugiau kaip ± 10 km/h. Kai būgno greitis yra mažesnis kaip 10 km/h, oro greitis gali būti nulinis.

Minėtas oro greitis nustatomas kaip vidutinė vertė, apskaičiuota keliuose matavimo taškuose:

a)

kurie, pūstuvų su stačiakampėmis išleidimo angomis atveju, yra išsidėstę kiekvieno stačiakampio, padalinančio pūstuvo išleidimo angą į 9 sritis (padalinančio pūstuvo išleidimo angos horizontalius ir vertikalius kraštus į 3 lygias dalis), centre;

b)

apskritų pūstuvų atveju, išleidimo anga padalinama į 8 lygius lankus vertikaliomis, horizontaliomis ir 45° linijomis. Matavimo taškai išsidėstę kiekvieno lanko centrinėje radialinėje linijoje (22,5°) spindulio, kuris lygus dviems viso spindulio trečdaliams, atstumu (kaip parodyta schemoje toliau).

Image

Šie matavimai atliekami, kai priešais ventiliatorių nėra transporto priemonės ar kito trukdančio objekto.

Linijiniam oro greičiui matuoti naudojamas prietaisas turi būti 0–20 cm atstumu nuo oro išleidimo angos.

Galiausiai pasirinkto pūstuvo charakteristikos turi būti tokios:

a)

plotas: bent 0,2 m2;

b)

apatinio krašto aukštis virš žemės: apytiksliai 0,2 m;

c)

atstumas nuo transporto priemonės priekio: apytiksliai 0,3 m.

Kita galimybė: nustatomas bent 6 m/s (21,6 km/h) pūstuvu pučiamo oro srauto greitis.

Prireikus galima keisti aušinimo ventiliatoriaus aukštį ir šoninę padėtį.

4.   BANDYMŲ ĮRANGA

4.1.   Važiuoklės dinamometras

Važiuoklės dinamometro reikalavimai pateikti 1 priedėlyje.

4.2.   Išmetamųjų teršalų skiedimo sistema

Išmetamųjų teršalų skiedimo sistemos reikalavimai pateikti 2 priedėlyje.

4.3.   Išmetamųjų dujų mėginių ėmimas ir analizė

Išmetamųjų dujų mėginių ėmimo ir analizės įrangos reikalavimai pateikti 3 priedėlyje.

4.4.   Išmetamųjų kietųjų dalelių masės (PM) matavimo įranga

Kietųjų dalelių masės mėginių ėmimo ir matavimo reikalavimai pateikti 4 priedėlyje.

4.5.   Išmetamųjų kietųjų dalelių (PN) kiekio matavimo įranga

Kietųjų dalelių kiekio mėginių ėmimo ir matavimo reikalavimai pateikti 5 priedėlyje.

4.6.   Bendra bandymų kameros įranga

Matuojama ši temperatūra ± 1,5 K tikslumu:

a)

bandymo kameros aplinkos oro;

b)

į variklį įsiurbiamo oro;

c)

skiedimo ir mėginių ėmimo sistemos temperatūra, kaip reikalaujama išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemoms, apibrėžtoms šio priedo 2–5 priedėliuose.

Atmosferos slėgis matuojamas ± 0,1 kPa tikslumu.

Absoliutusis drėgnis (H) matuojamas ± 5 % tikslumu.

5.   TRANSPORTO PRIEMONĖS KELIO APKROVOS NUSTATYMAS

5.1.   Bandymo metodika

Transporto priemonės kelio apkrovos matavimo metodika aprašyta 7 priedėlyje.

Šios metodikos taikyti nereikalaujama, jeigu važiuoklės dinamometro apkrova nustatoma remiantis standartine transporto priemonės mase.

6.   IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO BANDYMO METODIKA

6.1.   Bandymų ciklas

Veikimo ciklas, sudarytas iš pirmosios dalies (miesto ciklas) ir antrosios dalies (užmiesčio ciklas), pateiktas 1 paveiksle. Atliekant visą bandymą paprastasis miesto ciklas vykdomas keturis kartus, vėliau atliekama antroji dalis.

6.1.1.   Paprastasis miesto ciklas

Bandymo ciklo pirmą dalį sudaro 4 kartus atliekamas paprastasis miesto ciklas, apibūdintas 1 lentelėje, pavaizduotas 2 pav. ir glaustai apibūdintas toliau.

 

Atskiri etapai:

 

Laikas

proc.

Tuščioji eiga

60

30,8

35,4

Lėtėjimas, sankaba išjungta

9

4,6

Pavarų perjungimas

8

4,1

Greitėjimas

36

18,5

Pastovus greitis

57

29,2

Lėtėjimas

25

12,8

Iš viso

195

100

 

Pagal pavarų naudojimą:

 

Laikas

proc.

Tuščioji eiga

60

30,8

35,4

Lėtėjimas, sankaba išjungta

9

4,6

Pavarų perjungimas

8

4,1

Pirmoji pavara

24

12,3

Antroji pavara

53

27,2

Trečioji pavara

41

21

Iš viso

195

100

 

Bendra informacija:

Vidutinis greitis per bandymą

:

19 km/h

Efektyvusis veikimo laikas

:

195 s

Per ciklą nuvažiuojamas teorinis atstumas

:

1,013 km

Per keturis ciklus nuvažiuojamas lygiavertis atstumas

:

4,052 km

6.1.2.   Papildomas miesto ciklas

Bandymo ciklo antrą dalį sudaro užmiesčio ciklas, apibrėžtas 2 lentelėje, pavaizduotas 3 pav. ir glaustai apibūdintas toliau.

 

Atskiri etapai:

 

Laikas

proc.

Tuščioji eiga

20

5

Lėtėjimas, sankaba išjungta

20

5

Pavaros perjungimas

6

1,5

Greitėjimas

103

25,8

Pastovus greitis

209

52,2

Lėtėjimas

42

10,5

Iš viso

400

100

 

Pagal pavarų naudojimą:

 

Laikas

proc.

Tuščioji eiga

20

5

Lėtėjimas, sankaba išjungta

20

5

Pavaros perjungimas

6

1,5

Pirmoji pavara

5

1,3

Antroji pavara

9

2,2

Trečioji pavara

8

2

Ketvirtoji pavara

99

24,8

Penktoji pavara

233

58,2

Iš viso

400

100

 

Bendra informacija:

Vidutinis greitis per bandymą

:

62,6 km/h

Efektyvusis veikimo laikas

:

400 s

Teorinis per ciklą nuvažiuojamas atstumas

:

6,955 km

Didžiausias greitis

:

120 km/h

Didžiausias greitėjimas

:

0,833 m/s2

Didžiausias lėtėjimas

:

– 1,389 m/s2

6.1.3.   Pavarų dėžės naudojimas

6.1.3.1.   Jei pirmąja pavara pasiekiamas ne didesnis kaip 15 km/h greitis, miesto ciklui (pirmoji dalis) naudojama antroji, trečioji ir ketvirtoji pavaros, o užmiesčio ciklui (antroji dalis) – antroji, trečioji, ketvirtoji ir penktoji pavaros. Antroji, trečioji ir ketvirtoji pavaros taip pat gali būti naudojamos miesto ciklui (pirmoji dalis), o antroji, trečioji, ketvirtoji ir penktoji pavaros – užmiesčio ciklui (antroji dalis), kai gamintojo instrukcijose rekomenduojama lygioje vietoje pradėti važiuoti antrąja pavara, arba kai pirmoji pavara apibrėžiama kaip atsarginė pavara, skirta važiuoti bekele arba vilkti.

Per veikimo ciklą greitėjimo ir didžiausio greičio verčių nepasiekiančios transporto priemonės turi važiuoti su iki galo nuspaustu akceleratoriaus valdikliu, kol vėl pasieks reikalingą eksploatavimo kreivę. Nuokrypiai nuo veikimo ciklo registruojami bandymo ataskaitoje.

Transporto priemonės su pusiau automatinėmis pavarų dėžėmis bandomos naudojant pavaras, kurios paprastai naudojamos važiuojant, o pavarų perjungimo svirtis naudojama pagal gamintojo instrukcijas.

6.1.3.2.   Transporto priemonės su automatinėmis pavarų dėžėmis bandomos įjungus aukščiausią (važiavimo) pavarą. Akceleratorius naudojamas taip, kad greitėjimas būtų kuo tolygesnis ir įvairios pavaros būtų įjungiamos įprasta tvarka. Be to, šio priedo 1 ir 2 lentelėse nurodyti pavarų perjungimo momentai netaikomi; greitėjimas turi tęstis per visą laikotarpį, kurį rodo tiesi linija, jungianti kiekvieno tuščiosios eigos laikotarpio pabaigą su kito pastovaus greičio laikotarpio pradžia. Taikomi leidžiamieji nuokrypiai, pateikti 6.1.3.4 ir 6.1.3.5 punktuose.

6.1.3.3.   Transporto priemonės su greitinančiąja pavara, kurią gali įjungti vairuotojas, bandomos tos pavaros nenaudojant miesto cikle (pirmoji dalis), o užmiesčio cikle (antroji dalis) ji naudojama.

6.1.3.4.   Greitėjimo, pastovaus greičio ir lėtėjimo metu (kai naudojami transporto priemonės stabdžiai) leidžiamas ± 2 km/h nuokrypis tarp rodomo greičio ir teorinio greičio. Jei transporto priemonė greičiau lėtėja nenaudojant stabdžių, taikomi tik toliau pateikti 6.4.4.3 punkto reikalavimai. Didesni nei nurodytieji nuokrypiai leidžiami keičiantis etapams, jei kiekvienu atveju tai netrunka ilgiau kaip 0,5 s.

6.1.3.5.   Laiko leidžiamasis nuokrypis yra ± 1 s. Pirmiau nurodyti leidžiamieji nuokrypiai vienodai galioja kiekvieno pavaros perjungimo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje taikant miesto ciklą (pirmoji dalis) ir užmiesčio ciklo (antroji dalis) 3, 5 ir 7 etapuose. Reikėtų pažymėti, kad dvi suteiktos sekundės skirtos ir pavaroms perjungti ir, jei būtina, nuokrypiams nuo ciklo laiko reikalavimų pataisyti.

6.2.   Pasiruošimas bandymui

6.2.1.   Apkrovos ir inercijos nustatymas

6.2.1.1.   Apkrovos nustatymas taikant transporto priemonės važiavimo keliu bandymą

Dinamometras sureguliuojamas taip, kad bendra besisukančių masių inercijos jėga didintų inerciją ir kitas kelio apkrovos jėgas, veikiančias keliu važiuojančią transporto priemonę. Šios apkrovos nustatymo priemonės yra aprašytos šio priedo 5 dalyje.

Dinamometras su nekintama apkrovos kreive: apkrovos imitatorius turi būti nustatytas taip, kad sugertų galią, suteikiamą varomiesiems ratams esant pastoviam 80 km/h greičiui, o sugeriama energija būtų registruojama esant 50 km/h greičiui.

Dinamometras su kintama apkrovos kreive: apkrovos imitatorius turi būti nustatytas taip, kad sugertų galią, suteikiamą varomiesiems ratams esant pastoviam 120 km/h, 100 km/h, 80 km/h, 60 km/h, 40 km/h ir 20 km/h greičiui.

6.2.1.2.   Apkrovos nustatymas pagal transporto priemonės standartinę masę

Sutikus gamintojui, gali būti taikomas toliau aprašomas metodas.

Stabdžiai sureguliuojami taip, kad sugertų varomuosius ratus veikiančią apkrovą, esant pastoviam 80 km/h greičiui, pagal 3 lentelę.

Jei dinamometru negalima pasiekti atitinkamos lygiavertės inercijos, turi būti naudojama didesnė vertė, artimiausia transporto priemonės standartinei masei.

Transporto priemonių, (išskyrus lengvuosius automobilius), kurių standartinė masė didesnė nei 1 700 kg, arba visus varančiuosius ratus turinčių transporto priemonių galios vertės, pateiktos 3 lentelėje, dauginamos iš koeficiento 1,3.

6.2.1.3.   Taikomas metodas ir gautos vertės (lygiavertė inercija – būdingasis nustatymo parametras) įrašomi į bandymo ataskaitą.

6.2.2.   Pirminio bandymo ciklai

Turėtų būti atliekami pirminiai bandymo ciklai, jei būtina nustatyti, kaip geriausiai įjungti akceleratoriaus ir stabdžių valdiklius, kad ciklas būtų kuo panašesnis į teorinį ciklą nepažeidžiant nustatytų ribų, kurių laikantis atliekamas ciklas.

6.2.3.   Padangų slėgis

Slėgis padangose turi būti toks, kokį yra nurodęs gamintojas ir koks buvo atliekant pirminį važiavimo keliu bandymą, skirtą stabdžiams sureguliuoti. Tačiau jei dinamometrą sudaro du būgnai, slėgis padangose gali būti padidintas iki 50 % gamintojo rekomenduojamos vertės. Bandymo ataskaitoje registruojamas tikrasis naudotas slėgis.

6.2.4.   Foninių kietųjų dalelių masės matavimas

Galima nustatyti foninių kietųjų dalelių lygį skiedimo ore leidžiant filtruotą skiedimo orą per kietųjų dalelių filtrus. Tai gali būti daroma toje pačioje vietoje, kurioje imamas kietųjų dalelių mėginys. Vienas matavimas gali būti atliktas prieš bandymą arba po jo. Kietųjų dalelių matavimai gali būti tikslinami atimant foninių kietųjų dalelių indėlį iš skiedimo sistemos. Leidžiamoji foninių kietųjų dalelių lygio vertė turi būti ≤ 1mg/km (arba lygiavertė masė filtre). Jeigu foninė vertė viršija šį lygį, naudojama nustatytoji 1 mg/km vertė (arba lygiavertė masė filtre). Jeigu atėmus foninių kietųjų dalelių lygio vertę gaunamas neigiamas rezultatas, kietųjų dalelių masės rezultatas laikomas lygiu nuliui.

6.2.5.   Foninių kietųjų dalelių kiekio matavimas

Atimta foninių kietųjų dalelių kiekio vertė gali būti nustatoma imant skiedimo oro mėginį už kietųjų dalelių ir angliavandenilių filtrų, kietųjų dalelių kiekio matavimo sistemos kryptimi. Tipo patvirtinimo atveju neleidžiama tikslinti foninių kietųjų dalelių kiekio matavimų, bet, gamintojo prašymu, tai leidžiama atlikti gamybos atitikties ir eksploatacijos atitikties tikslais, jeigu yra duomenų, kad tunelyje esančių kietųjų dalelių indėlis yra didelis.

6.2.6.   Kietųjų dalelių masės filtro atranka

Mišraus ciklo metu, tiek miesto, tiek užmiesčio etapais, naudojamas vienas kietųjų dalelių filtras be atsarginio filtro.

Poriniai kietųjų dalelių filtrai (vienas miesto etapui, kitas užmiesčio etapui) gali būti naudojami be atsarginių filtrų tik jeigu priešingu atveju nuo išmetamųjų teršalų bandymo pradžios iki pabaigos tikėtinas slėgio kryčio padidėjimas visame mėginių filtre būtų didesnis kaip 25 kPa.

6.2.7.   Kietųjų dalelių masės filtro paruošimas

6.2.7.1.   Iki bandymo likus bent 2 val., bet ne daugiau nei 80 val., kietųjų dalelių mėginių filtrai turi būti kondicionuojami (temperatūros ir drėgnio požiūriu) oro kondicionavimo kameroje atvirame ir nuo dulkių apsaugotame inde. Po šio kondicionavimo švarūs kondicionuoti filtrai pasveriami ir saugomi iki pat jų panaudojimo pradžios. Jei filtrai nepanaudojami per valandą nuo išėmimo iš svėrimo kameros, jie pasveriami iš naujo.

6.2.7.2.   Vietoje vienos valandos galima nustatyti aštuonių valandų trukmę, jeigu laikomasi vienos arba abiejų šių sąlygų:

6.2.7.2.1.

stabilizuotas filtras įdedamas į sandarų filtrų dėklą užkištais galais ir ten laikomas, arba

6.2.7.2.2.

stabilizuotas filtras įdedamas į sandarų filtrų dėklą, kuris po to iš karto dedamas į mėginių ėmimo liniją, kuria neteka srautas.

6.2.7.3.   Įjungiama ir mėginių ėmimui parengiama kietųjų dalelių mėginių ėmimo sistema.

6.2.8.   Pasiruošimas kietųjų dalelių kiekio matavimui

6.2.8.1.   Įjungiama ir mėginių ėmimui parengiama kietųjų dalelių specifinio skiedimo sistema ir matavimo įranga.

6.2.8.2.   Remiantis 5 priedėlio 2.3.1 ir 2.3.3 punktais, prieš bandymą (-us), patvirtinama, kad kietųjų dalelių skaitiklis ir kietųjų dalelių mėginių ėmimo sistemos lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaiso elementai veikia tinkamai.

 

Prieš kiekvieną bandymą ir kasdien kietųjų dalelių skaitiklio veikimas išbandomas esant nuliui artimoms vertėms ir (kiekvieną dieną) naudojant didelės kietųjų dalelių koncentracijos aplinkos orą.

 

Kai įleidimo angoje yra HEPA filtras, įrodoma, kad visoje mėginių ėmimo sistemoje nėra nuotėkio.

6.2.9.   Dujų analizatorių patikra

Nustatoma išmetamųjų dujų analizatorių nulinė vertė ir matavimo aprėptis. Iš mėginių ėmimo maišų išsiurbiamas oras.

6.3.   Kondicionavimo metodika

6.3.1.   Transporto priemonių pirminio kondicionavimo metu matuojant išmetamų kietųjų dalelių kiekį, daugiausia 36 ir mažiausia 6 valandas prieš bandymą taikomas šio priedo 6.1 punkte aprašytas antros dalies ciklas. Iš eilės atliekami trys ciklai. Dinamometras nustatomas taip, kaip nurodyta pirmiau 6.2.1 punkte.

Gamintojo prašymu transporto priemonės su netiesioginio įpurškimo priverstinio uždegimo varikliais gali būti prieš bandymą kondicionuojamos taikant vieną pirmos dalies ir du antros dalies važiavimo ciklus.

Bandymų laboratorijoje, kurioje atliekant mažą kietųjų dalelių kiekį išmetančios transporto priemonės bandymą gali būti nustatytas taršos atvejis dėl to, kad prieš tai čia buvo bandoma didelį kietųjų dalelių kiekį išmetanti transporto priemonė, mėginių ėmimo įrangos pirminio kondicionavimo tikslais rekomenduojama, kad mažą kietųjų dalelių kiekį išmetančia transporto priemone būtų 20 minučių važiuojama 120 km/h stacionariuoju važiavimo ciklu, o tada vienas po kito atliekami trys antros dalies ciklai.

Po šio pirminio kondicionavimo, bet prieš bandymą transporto priemonė laikoma patalpoje, kurioje temperatūra yra santykinai pastovi – 293–303 K (20–30 °C). Šis kondicionavimas turi trukti bent šešias valandas tol, kol variklio alyvos ir aušinimo skysčio, jei jų yra, temperatūra nuo patalpos temperatūros skirsis ne daugiau kaip ± 2 K.

Jei gamintojas reikalauja, bandymas atliekamas ne vėliau kaip po 30 valandų nuo transporto priemonės įvažinėjimo įprastoje temperatūroje.

6.3.3.   Jei transporto priemonės yra su priverstinio uždegimo varikliais ir varomos SND arba GD/biometanu, arba įrengtos taip, kad galėtų būti varomos arba benzinu, arba SND ar GD/biometanu, atlikus bandymus su pirmaisiais etaloniniais dujiniais degalais ir prieš darant bandymus su antraisiais degalais, atliekamas pirminis transporto priemonės kondicionavimas. Šis pirminis kondicionavimas su antraisiais etaloniniais degalais atliekamas taikant pirminio kondicionavimo ciklą, sudarytą iš bandymo ciklo vienos pirmosios dalies (miesto dalis) ir dviejų antrųjų dalių (užmiesčio dalis), kaip aprašyta šio priedo 1 priedėlyje. Gamintojo prašymu ir sutikus technikos tarnybai, šis pirminis kondicionavimas gali būti išplėstas. Dinamometras nustatomas taip, kaip nurodyta šio priedo 6.2 punkte.

6.4.   Bandymo metodika

6.4.1.   Variklio užvedimas

6.4.1.1.   Variklis užvedamas tam skirtais įtaisais pagal gamintojo instrukcijas, pateikiamas serijinės gamybos transporto priemonių vairuotojo vadove.

6.4.1.2.   Pirmasis ciklas pradedamas variklio užvedimo procedūra.

6.4.1.3.   Jei degalams naudojamos SND arba GD/biometanas, leidžiama užvesti variklį benzinu ir po nustatyto laiko tarpo, kurio vairuotojas negali keisti, pradėti naudoti SND arba GD/biometaną.

6.4.2.   Tuščioji eiga

6.4.2.1.   Rankinė arba pusiau automatinė pavarų dėžė, žr. 1 ir 2 lenteles.

6.4.2.2.   Automatinė pavarų dėžė

Po pradinio įjungimo per bandymą selektoriaus svirtis nenaudojama, išskyrus toliau 6.4.3.3 punkte nurodytą atvejį arba jei selektoriumi galima įjungti greitinančiąją pavarą, jei ji yra.

6.4.3.   Greitėjimas

6.4.3.1.   Greitėjama taip, kad greitėjimo sparta visą greitėjimo laiką būtų kuo tolygesnė.

6.4.3.2.   Jei greitėjimo negalima atlikti per nustatytą laiką, reikalingas papildomas laikas, jei įmanoma, atimamas iš pavarai perjungti skirto laiko, o bet kuriuo kitu atveju – iš kito pastovaus greičio laikotarpio.

6.4.3.3.   Automatinės pavarų dėžės

Jei greitėjimo negalima atlikti per nustatytą laiką, pavaros selektorius naudojamas pagal mechaninių pavarų dėžių reikalavimus.

6.4.4.   Lėtėjimas

6.4.4.1.   Paprastajame miesto cikle (pirmoji dalis) visais atvejais lėtėjama visiškai nukėlus koją nuo akceleratoriaus pedalo, o sankabą palikus įjungtą. Sankaba, neliečiant pavarų perjungimo svirties, išjungiama sulėtėjus iki 10 km/h greičio arba iki greičio, atitinkančio variklio tuščiosios eigos sūkių skaičių.

Užmiesčio cikle (antroji dalis) visais atvejais lėtėjama visiškai nukėlus koją nuo akceleratoriaus pedalo, o sankabą paliekant įjungtą. Sankaba, neliečiant pavarų perjungimo svirties, išjungiama paskutinį kartą sulėtėjus iki 50 km/h greičio.

6.4.4.2.   Jeigu lėtėjimo trukmė ilgesnė už nustatytąją atitinkamam etapui, naudojami transporto priemonės stabdžiai, kad būtų laikomasi važiavimo ciklui nustatyto laiko.

6.4.4.3.   Jei lėtėjimo laikotarpis yra trumpesnis nei nustatytasis atitinkamam etapui, teorinio ciklo laikas kompensuojamas pastovaus greičio arba tuščiosios eigos laikotarpį sujungiant su tolesniu etapu.

6.4.4.4.   Paprastojo miesto ciklo (pirmoji dalis) lėtėjimo laikotarpio pabaigoje (transporto priemonei sustojus ant būgnų) įjungiama neutrali pavara ir sankaba.

6.4.5.   Pastovus greitis

6.4.5.1.   Pereinant nuo greitėjimo prie tolesnio pastovaus greičio laikotarpio turi būti vengiama spaudyti akceleratoriaus pedalą arba uždarinėti droselinę sklendę.

6.4.5.2.   Tolygaus greičio atkarpos užtikrinamos nekeičiant akceleratoriaus pedalo padėties.

6.4.6.   Mėginių ėmimas

Mėginių ėmimas pradedamas (BS) prieš užvedant variklį arba užvedimo metu, o baigiamas galutinio užmiesčio ciklo (antroji dalis, mėginių ėmimo pabaiga (ES)) tuščiosios eigos laikotarpio pabaigoje arba, VI tipo bandymo atveju, paskutinio paprastojo miesto ciklo (pirmoji dalis) galutinio tuščiosios eigos laikotarpio pabaigoje.

6.4.7.   Per bandymą registruojamas greičio ir laiko santykis arba duomenis kaupia duomenų rinkimo sistema, kad būtų įvertintas atliktų ciklų teisingumas.

6.4.8.   Kietųjų dalelių mėginių ėmimo sistemoje nuolat atliekami kietųjų dalelių matavimai. Vidutinės koncentracijos vertės nustatomos integruojant viso bandymo ciklo analizatoriaus signalus.

6.5.   Po bandymo atliekamos procedūros

6.5.1.   Dujų analizatoriaus patikra

Patikrinama analizatorių, naudojamų atliekant nuolatinius matavimus, dujų nulinė vertė ir matavimo aprėpties rodmenys. Bandymas laikomas priimtinu, jei skirtumas tarp rezultatų prieš bandymą ir po bandymo yra mažesnis kaip 2 % matavimo aprėpties nustatymo dujų vertės.

6.5.2.   Kietųjų dalelių filtrų svėrimas

Etaloniniai filtrai pasveriami per 8 valandas po bandymų filtrų svėrimo. Užterštas kietųjų dalelių bandymo filtras įdedamas į svėrimo kamerą per vieną valandą po išmetamųjų dujų analizės. Bandymų filtras kondicionuojamas mažiausiai 2 valandas ir ne daugiau kaip 80 valandų, tada pasveriamas.

6.5.3.   Maišo analizė

6.5.3.1.   Maiše esančios išmetamosios dujos išanalizuojamos kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip po 20 minučių nuo bandymo ciklo pabaigos.

6.5.3.2.   Prieš pradedant analizuoti kiekvieną mėginį, kiekvienam teršalui taikytina analizatoriaus skalė, naudojant atitinkamas nulinės vertės nustatymo dujas, nustatoma ties nuliu.

6.5.3.3.   Paskui analizatoriai nustatomi pagal kalibravimo kreives, naudojant 70–100 % skalės vertės vardinės koncentracijos matavimo aprėpties nustatymo dujas.

6.5.3.4.   Tada iš naujo patikrinama, ar analizatoriaus skalė nustatyta ties nuliu: jeigu to analizatoriaus rodmenys nuo 6.5.3.2 punkte nustatyto intervalo skiriasi daugiau nei 2 %, procedūra kartojama.

6.5.3.5.   Tada analizuojami mėginiai.

6.5.3.6.   Po analizės, naudojant tas pačias dujas, vėl patikrinami nulio ir kalibravimo taškai. Jeigu iš naujo patikrinus nustatytosios vertės nuo pirmiau 6.5.3.3 punkte nurodytųjų skiriasi ne daugiau kaip ± 2 %, analizė laikoma priimtina.

6.5.3.7.   Visuose šios dalies punktuose nurodytų dujų srauto ir slėgio vertės turi atitikti naudotąsias kalibruojant analizatorius.

6.5.3.8.   Kiekvieno teršalo, kurio kiekis buvo išmatuotas dujose, nustatyta koncentracijos vertė – tai rodmuo, kurį po stabilizavimo rodo matuoklis. Slėginio uždegimo variklių angliavandenilių masės srautas apskaičiuojamas integruojant liepsnos jonizacijos detektoriaus (HFID) rodmenis ir, jeigu būtina, tą srauto vertę patikslinant atsižvelgiant į pokyčius, kaip nurodyta 6.6.6 punkte.

6.6.   Išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

6.6.1.   Tūrio nustatymas

6.6.1.1.   Tūrio apskaičiavimas naudojant reguliuojamo skiedimo įtaisą, kuriame srautas nuolat reguliuojamas tūta arba Venturi vamzdžiu.

Nenutrūkstamai registruojami tūrinio srauto parametrai ir apskaičiuojamas bendras tūris per visą bandymo laiką.

6.6.1.2.   Tūrio apskaičiavimas, kai naudojamas tūrinis siurblys.

Atskiestų išmetamųjų dujų tūris sistemose su tūriniu siurbliu apskaičiuojamas taikant tokią formulę:

V = Vo · N

čia:

V

=

atskiestų dujų tūris litrais per bandymą (iki patikslinimo),

Vo

=

tūrinio siurblio tiekiamų dujų tūris bandymo sąlygomis litrais per vieną sūkį,

N

=

sūkių skaičius per bandymą.

6.6.1.3.   Tūrio patikslinimas pagal standartines sąlygas

Atskiestų išmetamųjų dujų tūris patikslinamas taikant tokią formulę:

Formula

(1)

čia:

Formula

(2)

PB

=

barometrinis slėgis bandymo patalpoje, kPa,

P1

=

vakuumas tūrinio siurblio įleidimo angoje (kPa) aplinkos barometrinio slėgio atžvilgiu,

Tp

=

į tūrinį siurblį per bandymą patenkančių atskiestų išmetamųjų dujų vidutinė temperatūra (K).

6.6.2.   Bendroji išmestų dujinių ir kietųjų dalelių pavidalo teršalų masė

Transporto priemonės per bandymą išmesto kiekvieno dujinio teršalo masė M nustatoma tūrinę dujų koncentraciją padauginus iš atitinkamų dujų tūrio ir tinkamai atsižvelgiant į toliau nurodytus tankio vertes (pirmiau minėtomis etaloninėmis sąlygomis):

Anglies monoksidas (CO):

d = 1,25 g/l

Angliavandeniliai:

 

benzinas (E5) – (C1H1,89O0,016)

d = 0,631 g/1

dyzelinas (B5) – (C1H1,86O0,005)

d = 0,622 g/1

SND – (CH2525)

d = 0,649 g/l

GD/biometanas – (C1H4)

d = 0,714 g/l

etanolis (E85) – (C1H2,74O0,385)

d = 0,932 g/l

Azoto oksidai (NOx):

d = 2,05 g/1

6.6.3.   Išmetamųjų dujinių teršalų masė apskaičiuojama pagal tokią formulę:

Formula

(3)

čia:

Mi

=

išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą,

Vmix

=

atskiestų išmetamųjų dujų tūris litrais per bandymą, patikslintas pagal įprastas sąlygas (273,2 K ir 101,33 kPa),

Qi

=

teršalo i tankis gramais litre, esant įprastai temperatūrai ir slėgiui (273,2 K ir 101,33 kPa),

kh

=

drėgnio korekcijos koeficientas, naudojamas išmetamųjų azoto oksidų masei apskaičiuoti. Drėgnio korekcija netaikoma HC ir CO,

Ci

=

teršalo i koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta ppm ir patikslinta pagal teršalo i kiekį skiedimo ore,

d

=

kilometrais išreikštas veikimo ciklą atitinkantis atstumas.

6.6.4.   Patikslinimas pagal skiedimo oro koncentraciją

Teršalo koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose patikslinama pagal skiedimo ore esančio teršalo kiekį taip:

Formula

(4)

čia:

Ci

=

teršalo i koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta ppm ir patikslinta pagal i kiekį skiedimo ore,

Ce

=

išmatuota teršalo i koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta ppm,

Cd

=

teršalo i koncentracija skiedimo ore, išreikšta ppm,

DF

=

skiedimo koeficientas.

Skiedimo koeficientas apskaičiuojamas taip:

Formula

benzinas (E5)

(5a)

Formula

ir dyzelinas (B5)

(5a)

Formula

SND

(5b)

Formula

GD/biometanas

(5c)

Formula

etanolis (E85)

(5d)

Šiose lygtyse:

CCO2

=

CO2 koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, esančiose mėginių surinkimo maiše, išreikšta tūrio procentais,

CHC

=

HC koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, esančiose mėginių surinkimo maiše, išreikšta ppm anglies ekvivalento,

CCO

=

CO koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, esančiose mėginių surinkimo maiše, išreikšta ppm.

Angliavandenilių be metano koncentracija apskaičiuojama taip:

CNMHC = CTHC – (Rf CH4 · CCH4)

čia:

CNMHC

=

patikslinta NMHC koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta ppm anglies ekvivalento,

CTHC

=

THC koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta ppm anglies ekvivalento ir patikslinta pagal skiedimo ore esantį THC kiekį,

CCH4

=

CH4 koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta ppm anglies ekvivalento ir patikslinta pagal skiedimo ore esantį CH4 kiekį,

Rf CH4

=

FID atsako į metaną koeficientas, kaip apibrėžta 4a priedo 3 priedėlio 2.3.3 punkte.

6.6.5.   NO drėgnio korekcijos koeficiento nustatymas

Norint patikslinti dėl drėgnio atsiradusius azoto oksidų rezultatų netikslumus, taikomos tokios lygtys:

Formula

(6)

kai:

Formula

čia:

H

=

absoliutusis drėgnis, išreikštas vandens gramais kilograme sauso oro,

Ra

=

santykinis aplinkos oro drėgnis procentais,

Pd

=

sočiųjų garų slėgis aplinkos temperatūroje, išreikštas kPa,

PB

=

atmosferos slėgis patalpoje, išreikštas kPa.

6.6.6.   HC apskaičiavimas slėginio uždegimo variklių atveju

Norint apskaičiuoti slėginio uždegimo variklių išmetamų HC masę, vidutinė HC koncentracija apskaičiuojama taip:

Formula

(7)

čia:

Formula

=

šildomo FID registravimo per bandymą (t2 – t1) integralas

Ce

=

HC koncentracija, išmatuota atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta milijoninėmis Ci dalimis, visose susijusiose lygtyse pakeičiama CHC.

6.6.7.   Kietųjų dalelių kiekio apskaičiavimas

Išmetamų kietųjų dalelių kiekis Mp (g/km) apskaičiuojamas pagal tokią lygtį:

Formula

kai išmetamosios dujos yra išleidžiamos iš tunelio;

Formula

kai išmetamosios dujos yra grąžinamos į tunelį.

Čia:

Vmix

=

praskiestų išmetamųjų dujų tūris (žr. 6.6.1 punktą), standartinėmis sąlygomis,

Vep

=

standartinėmis sąlygomis per kietųjų dalelių filtrą tekančių išmetamųjų dujų tūris,

Pe

=

filtru (-ais) surinktų kietųjų dalelių masė,

d

=

kilometrais išreikštas veikimo ciklą atitinkantis atstumas,

Mp

=

išmetamieji kietųjų dalelių pavidalo teršalai (g/km).

Kai patikslintas foninių kietųjų dalelių kiekis iš skiedimo sistemos, toks nustatymas atliekamas pagal 6.2.4 punktą. Šiuo atveju kietųjų dalelių masė (g/km) apskaičiuojama pagal formulę:

Formula

kai išmetamosios dujos yra išleidžiamos iš tunelio;

Formula

kai išmetamosios dujos yra grąžinamos į tunelį.

Čia:

Vap

=

standartinėmis sąlygomis per foninių kietųjų dalelių filtrą tekančio tunelio oro tūris,

Pa

=

foniniu filtru surinktų kietųjų dalelių masė,

DF

=

skiedimo koeficientas, apibrėžtas 6.6.4 punkte.

Kai patikslinus foninių kietųjų dalelių lygį gaunamas neigiamas kietųjų dalelių masės rezultatas (g/km), šis kietųjų dalelių masės rezultatas laikomas 0 g/km.

6.6.8.   Kietųjų dalelių kiekio nustatymas

Išmetamųjų kietųjų dalelių kiekis apskaičiuojamas pagal tokią lygtį:

Formula

čia:

N

=

išmetamų kietųjų dalelių kiekis, išreikštas kietosiomis dalelėmis per kilometrą,

V

=

atskiestų išmetamųjų dujų tūris litrais per bandymą, patikslintas pagal įprastas sąlygas (273,2 K ir 101,33 kPa),

K

=

kalibravimo koeficientas, skirtas patikslinti kietųjų dalelių kiekio atvirkštinius matavimus pagal etaloninio matavimo prietaiso lygį, kai tokia procedūra netaikoma kietųjų dalelių kiekio skaitiklyje; kai kalibravimo koeficientas taikomas kietųjų dalelių kiekio skaitiklyje, toliau pateiktoje lygtyje dydis k turi būti lygus 1,

Formula

=

vidutinė patikslinta praskiestų išmetamųjų dujų kietųjų dalelių koncentracija, išreikšta kaip vidutinis kietųjų dalelių kiekis kubiniame centimetre, paimtas atlikus išmetamųjų teršalų bandymą, įskaitant visos trukmės važiavimo ciklą; Jeigu vidutinės tūrinės koncentracijos rezultatai (Formula) iš kietųjų dalelių kiekio skaitiklio gaunami ne standartinėmis sąlygomis (273,2 K ir 101,33 kPa), tada koncentracijos vertės turėtų būti patikslintos atsižvelgiant į tas sąlygas (Formula),

Formula

=

lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaiso vidutinės kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientas, esant bandymo metu naudotiems skiedimo parametrams,

d

=

kilometrais išreikštas veikimo ciklą atitinkantis atstumas,

Formula

=

apskaičiuojama pagal šią lygtį:

Formula

čia:

Ci =

atskirai išmatuota kietųjų dalelių koncentracija iš kietųjų dalelių skaitiklio ištekėjusiose praskiestose dujose, išreikšta kietųjų dalelių kiekiu kubiniame metre, patikslinta atsižvelgiant į atsitiktinumo veiksnį,

n =

bendras per veikimo ciklą atliktų kietųjų dalelių koncentracijos matavimų skaičius,

n

apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

n = T · f

čia:

T

=

veikimo ciklo trukmė, išreikšta sekundėmis,

f

=

kietųjų dalelių skaitiklio duomenų registravimo dažnis, išreikštas Hz.

6.6.9.   Leidžiami transporto priemonių, kuriose įrengta reguliariai atsinaujinanti sistema, išmetamųjų teršalų masės nuokrypiai

Kai transporto priemonėje yra įrengta reguliariai atsinaujinanti sistema, kaip apibrėžta Taisyklės Nr. 83 su 06 serijos pakeitimais 13 priede „Išmetamųjų teršalų nustatymo bandymo metodika, skirta transporto priemonei su reguliariai atsinaujinančia sistema“.

6.6.9.1.

13 priedo nuostatos taikomos tik kietųjų dalelių masės matavimo, o ne kietųjų dalelių kiekio matavimo tikslais.

6.6.9.2.

Imant kietųjų dalelių masės mėginius per bandymą, kurio metu atliekamas suplanuotas transporto priemonės atsinaujinimas, filtro temperatūra neturi viršyti 192 °C.

6.6.9.3.

Bandymo metu imant kietųjų dalelių masės mėginius, kai atsinaujinantis įtaisas stabilizuojamas apkrovos sąlygomis (t. y. nevyksta transporto priemonės atsinaujinimas), rekomenduojama, kad tarp suplanuotų atnaujinimo ciklų transporto priemonė būtų nuvažiavusi atstumą, didesnį už 1/3 ridos, arba kad reguliariai atsinaujinantis įtaisas būtų paveiktas lygiavertės apkrovos ne transporto priemonėje.

Gamybos atitikties bandymų tikslais gamintojas gali užtikrinti, kad tai būtų įtraukta į raidos koeficientą. Šiuo atveju šios taisyklės 8.2.3.2.2 punktas pakeičiamas šio priedo 6.6.9.3.1 punktu.

6.6.9.3.1.

Jeigu gamintojas pageidauja įvažinėti transporto priemones (x km, kai x ≤ 3 000 transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliu atveju, ir x ≤ 15 000 km transporto priemonių su slėginio uždegimo varikliu atveju, ir kai transporto priemone lieka nuvažiuoti daugiau kaip 1/3 atstumo, kad įvyktų kitas iš eilės atsinaujinimas, taikoma toliau nurodyta procedūra.

a)

Išmetamų teršalų (I tipas) kiekis išmatuojamas pirmajai bandomai transporto priemonei nepradėjus važiuoti ir nuvažiavus x km.

b)

Apskaičiuojamas kiekvieno išmetamo teršalo kiekio raidos koeficientas, ridai pasikeitus nuo 0 iki x km:

Formula

Jis gali būti mažesnis nei 1.

a)

Kitos transporto priemonės neįvažinėjamos, bet jų išmetamų teršalų kiekis nepradėjus važiuoti dauginamas iš raidos koeficiento.

Tokiu atveju naudojamos šios vertės:

a)

pirmosios transporto priemonės atveju – vertės nuvažiavus x km;

b)

kitų transporto priemonių atveju – vertės nepradėjus važiuoti, padaugintos iš raidos koeficiento.

1   lentelė

Paprastasis miesto važiavimo ciklas ant važiuoklės dinamometro (pirmoji dalis)

 

Veika

Etapas

Greitėjimas

(m/s2)

Greitis

(km/h)

Trukmė

Suminis laikas (s)

Naudotina rankinės pavarų dėžės pavara

Veika (-os)

Etapas (-ai)

1

Tuščioji eiga

1

0

0

11

11

11

6 s PM + 5 s K1  (1)

2

Greitėjimas

2

1,04

0–15

4

4

15

1

3

Pastovus greitis

3

0

15

9

8

23

1

4

Lėtėjimas

4

–0,69

15–10

2

5

25

1

5

Lėtėjimas, sankaba išjungta

 

–0,92

10–0

3

 

28

K1  (1)

6

Tuščioji eiga

5

0

0

21

21

49

16 s PM + 5 s K1  (1)

7

Greitėjimas

6

0,83

0–15

5

12

54

1

8

Pavaros perjungimas

 

 

15

2

 

56

 

9

Greitėjimas

0,94

15–32

5

61

2

10

Pastovus greitis

7

0

32

24

24

85

2

11

Lėtėjimas

8

–0,75

32–10

8

11

93

2

12

Lėtėjimas, sankaba išjungta

 

–0,92

10–0

3

 

96

K 2  (1)

13

Tuščioji eiga

9

0

0

21

 

117

16 s PM + 5 s K1  (1)

14

Greitėjimas

10

0,83

0–15

5

26

122

1

15

Pavaros perjungimas

 

 

15

2

 

124

 

16

Greitėjimas

0,62

15–35

9

133

2

17

Pavaros perjungimas

 

35

2

135

 

18

Greitėjimas

0,52

35–50

8

143

3

19

Pastovus greitis

11

0

50

12

12

155

3

20

Lėtėjimas

12

–0,52

50–35

8

8

163

3

21

Pastovus greitis

13

0

35

13

13

176

3

22

Pavaros perjungimas

14

 

35

2

12

178

 

23

Lėtėjimas

 

–0,99

35–10

7

 

185

2

24

Lėtėjimas, sankaba išjungta

–0,92

10–0

3

188

K2  (1)

25

Tuščioji eiga

15

0

0

7

7

195

7 s PM (1)


2   lentelė

I tipo bandymo užmiesčio ciklas (antroji dalis)

Veikos Nr.

Veika

Etapas

Greitėjimas

(m/s2)

Greitis

(km/h)

Trukmė

Suminis laikas (s)

Naudotina rankinės pavarų dėžės pavara

Veika (-os)

Etapas (-ai)

1

Tuščioji eiga

1

0

0

20

20

20

K1  (2)

2

Greitėjimas

2

0,83

0–15

5

41

25

1

3

Pavaros perjungimas

 

15

2

27

4

Greitėjimas

0,62

15–35

9

36

2

5

Pavaros perjungimas

 

35

2

38

6

Greitėjimas

0,52

35–50

8

46

3

7

Pavaros perjungimas

 

50

2

48

8

Greitėjimas

0,43

50–70

13

61

4

9

Pastovus greitis

3

0

70

50

50

111

5

10

Lėtėjimas

4

–0,69

70–50

8

8

119

4 s.5 + 4 s.4

11

Pastovus greitis

5

0

50

69

69

188

4

12

Greitėjimas

6

0,43

50–70

13

13

201

4

13

Pastovus greitis

7

0

70

50

50

251

5

14

Greitėjimas

8

0,24

70–100

35

35

286

5

15

Pastovus greitis (3)

9

0

100

30

30

316

5 (3)

16

Greitėjimas (3)

10

0,28

100–120

20

20

336

5 (3)

17

Pastovus greitis (3)

11

0

120

10

20

346

5 (3)

18

Lėtėjimas (3)

12

–0,69

120–80

16

34

362

5 (3)

19

Lėtėjimas (3)

–1,04

80–50

8

370

5 (3)

20

Lėtėjimas, sankaba išjungta

1,39

50–0

10

380

K5  (2)

21

Tuščioji eiga

13

0

0

20

20

400

PM (2)


3   lentelė

Inercijos ir dinaminės apkrovos modeliavimo reikalavimai

Transporto priemonės standartinė masė RW (kg)

Lygiavertė inercija

Galia ir apkrova, kurią sugeria dinamometras esant 80 km/h greičiui

Kelio apkrovos koeficientai

 

kg

kW

N

a (N)

b(N/kph)

RW ≤ 480

455

3,8

171

3,8

0,0261

480 < RW ≤ 540

510

4,1

185

4,2

0,0282

540 < RW ≤ 595

570

4,3

194

4,4

0,0296

595 < RW ≤ 650

625

4,5

203

4,6

0,0309

650 < RW ≤ 710

680

4,7

212

4,8

0,0323

710 < RW ≤ 765

740

4,9

221

5,0

0,0337

765 < RW ≤ 850

800

5,1

230

5,2

0,0351

850 < RW ≤ 965

910

5,6

252

5,7

0,0385

965 < RW ≤ 1 080

1 020

6,0

270

6,1

0,0412

1 080 < RW ≤ 1 190

1 130

6,3

284

6,4

0,0433

1 190 < RW ≤ 1 305

1 250

6,7

302

6,8

0,0460

1 305 < RW ≤ 1 420

1 360

7,0

315

7,1

0,0481

1 420 < RW ≤ 1 530

1 470

7,3

329

7,4

0,0502

1 530 < RW ≤ 1 640

1 590

7,5

338

7,6

0,0515

1 640 < RW ≤ 1 760

1 700

7,8

351

7,9

0,0536

1 760 < RW ≤ 1 870

1 810

8,1

365

8,2

0,0557

1 870 < RW ≤ 1 980

1 930

8,4

378

8,5

0,0577

1 980 < RW ≤ 2 100

2 040

8,6

387

8,7

0,0591

2 100 < RW ≤ 2 210

2 150

8,8

396

8,9

0,0605

2 210 < RW ≤ 2 380

2 270

9,0

405

9,1

0,0619

2 380 < RW ≤ 2 610

2 270

9,4

423

9,5

0,0646

2 610 < RW

2 270

9,8

441

9,9

0,0674

1   pav.

I tipo bandymo veikimo ciklas

Image

2   pav.

I tipo bandymo paprastasis miesto ciklas

Image

3   pav.

I tipo bandymo užmiesčio ciklas (antroji dalis)

Image


(1)  PM = įjungta neutrali pavara, sankaba įjungta. K1, K2 = įjungta pirmoji arba antroji pavara, sankaba išjungta.

(2)  PM = įjungta neutrali pavara, sankaba įjungta. K1, K5 = įjungta pirmoji arba antroji pavara, sankaba išjungta.

(3)  Jei transporto priemonės pavarų dėžė turi daugiau kaip penkias pavaras, pagal gamintojo rekomendacijas gali būti naudojamos papildomos pavaros.

1 priedėlis

Važiuoklės dinamometro sistema

1.   SPECIFIKACIJOS

1.1.   Bendrieji reikalavimai

1.1.1.

Dinamometras turi atitikti vieną iš toliau apibrėžtų klasių, kad juo būtų įmanoma sumodeliuoti kelio apkrovą:

a)

dinamometras su nekintama apkrovos kreive, t. y. dinamometras, kurio fizinės charakteristikos lemia nekintamą apkrovos kreivės formą;

b)

dinamometras su keičiama apkrovos kreive, t. y. dinamometras, kurio bent du kelio apkrovos parametrai gali būti keičiami apkrovos kreivės formai nustatyti.

1.1.2.

Turi būti įrodyta, kad dinamometrai, kuriuose inercija modeliuojama elektriniu būdu, yra lygiaverčiai mechaninės inercijos sistemoms. Lygiavertiškumo nustatymo priemonės aprašytos šio priedo 6 priedėlyje.

1.1.3.

Kai bendras pasipriešinimas riedėjimui kelyje negali būti atkuriamas važiuoklės dinamometru važiuojant 10–120 km/h greičiu, rekomenduojama naudoti važiuoklės dinamometrą, kurio charakteristikos tokios, kaip nurodyta toliau.

1.1.3.1.

Apkrova, kuri sugeriama dėl stabdžių veikimo ir važiuoklės dinamometro vidinės trinties, esant 0–120 km/h greičiui, apskaičiuojama taip:

F = (a + b · V2) ± 0,1 · F80 (be neigiamų verčių)

čia:

F

=

bendroji važiuoklės dinamometro sugeriama apkrova (N),

a

=

vertė, atitinkanti pasipriešinimą riedėjimui (N),

b

=

vertė, atitinkanti oro pasipriešinimo koeficientą (N/(km/h)2),

V

=

greitis (km/h),

F80

=

apkrova esant 80 km/h greičiui (N).

1.2.   Specialieji reikalavimai

1.2.1.

Nustatyti dinamometro parametrai ilgainiui neturi kisti. Jis neturi kelti vibracijos, galinčios daryti įtaką transporto priemonei arba sutrikdyti įprastą transporto priemonės darbą.

1.2.2.

Važiuoklės dinamometras gali būti sudarytas iš vieno arba dviejų būgnų. Priekinis būgnas tiesiogiai arba netiesiogiai varo inercines mases ir galią absorbuojantį įtaisą.

1.2.3.

Turi būti įmanoma nurodytąją apkrovą išmatuoti ir ją nuskaityti ± 5 % tikslumu.

1.2.4.

Jei dinamometras yra su nekintama apkrovos kreive, apkrovos nustatymo, esant 80 km/h greičiui, tikslumas turi būti ± 5 % Jei dinamometras yra su keičiama apkrovos kreive, dinamometro apkrovos ir kelio apkrovos atitikties tikslumas turi būti ± 5 % esant 120, 100, 80, 60 ir 40 km/h greičiui ir ± 10 % esant 20 km/h greičiui. Esant mažesniam greičiui, dinamometro sugerties vertė turi būti teigiama.

1.2.5.

Bendra besisukančių dalių inercija (įskaitant, kai taikoma, modeliuojamą inerciją) turi būti žinoma ir ji neturi skirtis nuo bandymo inercijos klasės daugiau kaip ± 20 kg.

1.2.6.

Transporto priemonės greitis matuojamas pagal būgno (jei dinamometrą sudaro du būgnai – priekinio būgno) sukimosi greitį. Kai greitis yra didesnis kaip 10 km/h, jis matuojamas ± 1 km/h tikslumu.

Faktinis transporto priemonės nuvažiuotas atstumas matuojamas pagal būgno (jei dinamometrą sudaro du būgnai – priekinio būgno) sukimąsi.

2.   DINAMOMETRO KALIBRAVIMO PROCEDŪRA

2.1.   Įvadas

Šioje dalyje aprašytas metodas, naudotinas nustatyti apkrovai, kurią sugeria dinamometro stabdžiai. Sugerta apkrova yra sudaryta iš apkrovos, sugertos dėl trinties poveikio, ir apkrovos, kurią sugeria galios sugėrimo įtaisas.

Dinamometras paleidžiamas veikti taip, kad būtų viršytas bandymo greičio verčių intervalas. Tada išjungiamas dinamometro įjungimo įtaisas: mažėja varančiojo būgno sūkių skaičius.

Būgnų kinetinė energija išsisklaido dėl galios sugėrimo įtaiso ir trinties poveikio. Taikant šį metodą nepaisoma būgno vidinės trinties pokyčių, kuriuos sukelia būgnai, naudojant transporto priemonę arba jos nenaudojant. Kai galinis būgnas neapkrautas, nepaisoma jo trinties poveikio.

2.2.   Apkrovos indikatoriaus kalibravimas esant 80 km/h greičiui

Apkrovos indikatorius kalibruojamas toliau nustatyta tvarka esant 80 km/h greičiui ir atsižvelgiant į sugertą apkrovą (taip pat žr. 4 pav.).

2.2.1.

Išmatuojamas būgno sukimosi greitis, jei tai dar nepadaryta. Galima naudoti balninį įtaisą, sūkių skaitiklį ar bet kokį kitą tinkamą įrenginį.

2.2.2.

Transporto priemonė pastatoma ant dinamometro arba naudojamas kitoks dinamometro paleidimo būdas.

2.2.3.

Naudojamas smagratis arba kokia nors kita tam tikros klasės inercijos modeliavimo sistema.

4   pav.

Grafikas, vaizduojantis važiuoklės dinamometro sugertą galią

Image

2.2.4.

Dinamometras įsukamas iki 80 km/h greičio.

2.2.5.

Užregistruojama rodoma apkrova Fi (N).

2.2.6.

Dinamometras įsukamas iki 90 km/h greičio.

2.2.7.

Atjungiamas dinamometrui paleisti naudotas įtaisas.

2.2.8.

Užregistruojamas laikas, per kurį dinamometro greitis sumažėja nuo 85 km/h iki 75 km/h.

2.2.9.

Galios sugėrimo įtaisas nustatomas į kitą lygį.

2.2.10.

2.2.4–2.2.9 punktų reikalavimai kartojami taip dažnai, kad apimtų naudojamų apkrovų intervalą.

2.2.11.

Sugerta apkrova apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula

čia:

F

=

sugerta apkrova (N),

Mi

=

lygiavertė inercija, kg (išskyrus laisvojo galinio būgno inercijos poveikį),

ΔV

=

greičio nuokrypis m/s (10 km/h = 2,775 m/s),

t

=

laikas, per kurį dinamometro greitis sumažėja nuo 85 km/h iki 75 km/h.

2.2.12.

5 pav. apkrova esant 80 km/h greičiui pavaizduota kaip sugertoji apkrova esant 80 km/h greičiui.

5   pav.

Apkrova esant 80 km/h greičiui pavaizduota kaip sugertoji apkrova esant 80 km/h greičiui

Image

2.2.13.

2.2.3–2.2.12 punktų reikalavimai turi būti pakartoti visų naudotinų inercijos klasių atveju.

2.3.   Apkrovos indikatoriaus kalibravimas esant kitam greičiui

Pirmiau 2.2 punkte aprašytos procedūros kartojamos tiek, kiek būtina pasirinktų greičių atveju.

2.4.   Jėgos arba sukamojo momento kalibravimas

Tokia pati procedūra taikoma jėgos arba sukimo momento kalibravimo atveju.

3.   APKROVOS KREIVĖS PATIKRINIMAS

3.1.   Procedūra

Dinamometro apkrovos sugerties kreivė atsižvelgiant į etaloninius parametrus esant 80 km/h greičiui tikrinama taip:

3.1.1.

transporto priemonė pastatoma ant dinamometro arba naudojamas kitoks dinamometro paleidimo būdas;

3.1.2.

dinamometras sureguliuojamas pagal sugertą apkrovą (F) esant 80 km/h greičiui;

3.1.3.

užregistruojama apkrova, sugerta esant 120, 100, 80, 60, 40 ir 20 km/h greičiui;

3.1.4.

nubrėžiama kreivė F(V) ir patikrinama, ar ji atitinka šio priedėlio 1.1.3.1 punkto reikalavimus;

3.1.5.

pirmiau 3.1.1–3.1.4 punktuose nurodyta procedūra kartojama naudojant kitas galios F vertes, esant 80 km/h greičiui, ir kitas inercijos vertes.

2 priedėlis

Išmetamųjų teršalų skiedimo sistema

1.   SISTEMOS SPECIFIKACIJOS

1.1.   Sistemos apžvalga

Naudojama viso srauto skiedimo sistema. Tam reikia, kad transporto priemonės išmetamosios dujos kontroliuojamomis sąlygomis būtų nenutrūkstamai skiedžiamos aplinkos oru. Išmatuojamas išmetamųjų dujų ir skiedimo oro mišinio bendras tūris ir analizės tikslais paimamas tūriui nuolat proporcingas mėginys. Teršalų kiekis nustatomas pagal mėginio koncentraciją ir patikslinamas įvertinant teršalo kiekį aplinkos ore ir bendrą srautą per bandymo trukmę.

Išmetamųjų teršalų skiedimo sistemą sudaro tiekimo vamzdis, maišymo kamera ir skiedimo tunelis, skiedimo oro kondicionavimo įtaisas, siurbimo įtaisas ir srauto matavimo įtaisas. Mėginių ėmimo zondai pritvirtinami skiedimo tunelyje, kaip nurodyta 3, 4 ir 5 priedėliuose.

Pirmiau aprašyta maišymo kamera – tai talpykla, panaši į pavaizduotąsias 6 ir 7 paveiksluose, kurioje maišomos transporto priemonės išmetamosios dujos su skiedimo oro, kad ties kameros išleidimo anga susidarytų vienalytis mišinys.

1.2.   Bendrieji reikalavimai

1.2.1.   Transporto priemonės išmetamosios dujos skiedžiamos pakankamu kiekiu aplinkos oro, kad bet kokiomis įmanomomis bandymo sąlygomis mėginių ėmimo ir matavimo sistemoje nesikondensuotų vanduo.

1.2.2.   Oro ir išmetamųjų dujų mišinys mėginių ėmimo zondo buvimo vietoje turi būti vienalytis (žr. toliau 1.3.3 punktą). Mėginių ėmimo zondu išskiriamas tipinis atskiestų išmetamųjų dujų mėginys.

1.2.3.   Sistema turi išmatuoti atskiestų išmetamųjų dujų bendrąjį tūrį.

1.2.4.   Mėginių ėmimo sistema turi būti hermetiška. Kintamo skiedimo mėginių ėmimo sistemos konstrukcija ir komplektavimo medžiagos turi būti tokios, kad sistema neturėtų įtakos teršalų koncentracijai atskiestose išmetamosiose dujose. Jei kuri nors sistemos sudedamoji dalis (šilumokaitis, cikloninis filtras, pūstuvas ir kt.) keičia bet kurių teršalų koncentraciją atskiestose išmetamosiose dujose ir to nesklandumo negalima ištaisyti, to teršalo mėginys imamas prieš tą sudedamąją dalį.

1.2.5.   Visų skiedimo sistemos dalių, kurios liečiasi su nepraskiestomis ir praskiestomis išmetamosiomis dujomis, konstrukcija turi būti tokia, kad kietųjų dalelių nusodinimas ar pakitimas būtų kuo mažesnis. Visos dalys turi būti pagamintos iš elektrai laidžių medžiagų, kurios nereaguotų su išmetamųjų dujų sudedamosiomis dalimis ir būtų įžemintos taip, kad būtų išvengta elektrostatinių reiškinių.

1.2.6.   Jei bandomos transporto priemonės išmetamasis vamzdis sudarytas iš keleto atšakų, jungiamieji vamzdžiai turi būti sujungti kuo arčiau transporto priemonės, kad nebūtų neigiamo poveikio jos veikimui.

1.2.7.   Kintamo skiedimo sistema suprojektuojama taip, kad išmetamosios dujos galėtų būti surenkamos žymiai nekeičiant priešslėgio ties išmetamojo vamzdžio išleidimo anga.

1.2.8.   Jungiamasis vamzdis tarp transporto priemonės ir skiedimo sistemos projektuojamas taip, kad būtų kuo labiau sumažintas šilumos nuostoliai.

1.3.   Specialieji reikalavimai

1.3.1.   Transporto priemonės išmetamųjų dujų sistemos jungtys

Jungiamasis vamzdis, esantis tarp transporto priemonės išmetamųjų dujų išmetimo angų ir maišymo sistemos, turi būti kuo trumpesnis ir turi tenkinti šiuos reikalavimus:

a)

jis turi būti trumpesnis nei 3,6 m, arba 6,1 m, jeigu jame įrengta šilumos izoliacija; jo vidinis skersmuo negali būti didesnis nei 105 mm;

b)

jis neturi sukelti bandomos transporto priemonės išmetamųjų dujų išmetimo angose statinio slėgio, kuris skirtųsi nuo statinio slėgio, užfiksuoto, kai prie transporto priemonės išmetamųjų dujų išleidimo angų nebuvo nieko prijungta, daugiau kaip ± 0,75 kPa esant 50 km/h greičiui arba daugiau kaip ± 1,25 kPa viso bandymo metu. Slėgis matuojamas išmetamųjų dujų išleidimo angoje arba tokio paties skersmens pailginime kuo arčiau vamzdžio galo. Jei rašytiniame gamintojo prašyme, skirtame technikos tarnybai, įrodoma, kad reikalingas mažesnis leidžiamasis nuokrypis, naudojamos mėginių ėmimo sistemos, kuriose gali būti išlaikytas statinis slėgis iki ± 0,25 kPa ribos;

c)

jis neturi pakeisti išmetamųjų dujų pobūdžio;

d)

bet kokios naudojamos elastomero jungtys turi būti kuo labiau termiškai stabilios ir išmetamosios dujos turi joms daryti kuo mažesnį poveikį.

1.3.2.   Skiedimo oro kondicionavimas

Skiedimo oras, naudojamas pirminiam išmetamųjų dujų skiedimui CVS tunelyje, turi pereiti per terpę, kuri gali ≥ 99,95 % sumažinti kietųjų dalelių, kurios dėl savo dydžio gali lengviausiai prasiskverbti pro filtro medžiagą, skaičių, arba per filtrą, kuris yra bent H13 klasės remiantis EN standartu 1822:1998. Tai yra didelio našumo kietųjų dalelių oro (HEPA) filtrų specifikacijos. Skiedimo oras gali būti praleidžiamas pro medžio anglies skruberį prieš jį paleidžiant pro HEPA filtrą. Prieš HEPA filtrą ir už medžio anglies skruberio, jeigu jis naudojamas, rekomenduojama įrengti papildomą stambių kietųjų dalelių filtrą.

Transporto priemonės gamintojo prašymu, siekiant nustatyti tunelyje esančių dalelių poveikį foniniam kietųjų dalelių masės lygiui, skiedimo oro mėginys imamas laikantis geros inžinerinės praktikos, kad vėliau foninės koncentracijos vertę būtų galima atimti iš praskiestose išmetamosiose dujose išmatuotų koncentracijos verčių.

1.3.3.   Skiedimo tunelis

Pasirūpinama, kad transporto priemonės išmetamosios dujos ir skiedimo oras būtų sumaišytas. Galima naudoti maišytuvą.

Tam, kad būtų sumažintas poveikis sąlygoms ties išmetamųjų dujų išleidimo anga ir būtų apribotas slėgio kritimas skiedimo oro kondicionavimo įtaise, jei jis yra, slėgis maišymo vietoje neturi skirtis nuo atmosferos slėgio daugiau kaip ± 0,25 kPa.

Mišinio vienalytiškumas bet kuriame skerspjūvio taške mėginių ėmimo zondo buvimo vietoje neturi daugiau kaip ± 2 % skirtis nuo verčių, gautų bent penkiose vietose, nutolusios viena nuo kitos vienodais atstumais dujų srauto vamzdžio skersmenyje, vidurkio.

Imant kietųjų dalelių ir išmetamų kietųjų dalelių mėginius naudojamas skiedimo tunelis:

a)

kuris sudarytas iš tiesaus įžeminto vamzdžio iš elektrai laidžios medžiagos;

b)

kurio skersmuo yra pakankamai mažas, kad sukeltų sūkurinį srautą (Reynoldso skaičius ≥ 4 000), ir kuris yra pakankamai ilgas, kad išmetamosios dujos ir skiedimo oras galėtų visiškai susimaišyti;

c)

kurio skersmuo turi būti bent 200 mm;

d)

kuris gali būti izoliuotas.

1.3.4.   Siurbimo įtaisas

Šis įtaisas gali veikti tam tikrais nustatytais greičiais, kad užtikrintų pakankamą srautą, reikalingą tam, kad nesikondensuotų vanduo. Toks rezultatas paprastai gaunamas, jeigu srautas:

a)

du kartus didesnis už didžiausią išmetamųjų dujų srautą, susidarantį per važiavimo ciklo greitėjimo etapus; arba

b)

pakankamas, kad atskiestų išmetamųjų dujų mėginių maiše būtų užtikrinta CO2 koncentracija, mažesnė kaip 3 tūrio procentai (benzinas ir dyzelinas), mažesnė kaip 2,2 tūrio procento (SND) ir mažesnė kaip 1,5 tūrio procento (GD/biometanas).

1.3.5.   Tūrio matavimas pirminio skiedimo sistemoje

Pastovaus tūrio mėginių ėmimo sistemos naudojamas bendro atskiestų išmetamųjų dujų tūrio matavimo metodas turi būti toks, kad matavimo tikslumas būtų ± 2 % visomis eksploatacijos sąlygomis. Jei įtaisas negali kompensuoti išmetamųjų dujų mišinio ir skiedimo oro temperatūros pokyčių matavimo vietoje, naudojamas šilumokaitis, kad temperatūra nustatytos darbinės temperatūros neviršytų daugiau kaip ± 6 K.

Jei būtina, tūrio matuokliui apsaugoti gali būti naudojamas koks nors apsauginis įtaisas, pvz., cikloninis filtras, visos sistemos filtras ar kt.

Temperatūros jutiklis gali būti įtaisomas prieš pat tūrio matuoklį. Šio temperatūros jutiklio tikslumas ir glaudumas turi būti ± 1 K, o atsako laikas 0,1 s, kai temperatūros pokytis yra 62 % (vertė išmatuota naudojant silikoninę alyvą).

Slėgio skirtumas nuo atmosferos slėgio matuojamas prieš tūrio matuoklį arba, jei būtina, už jo.

Bandymo metu slėgis matuojamas ne mažesniu kaip ± 0,4 kPa tikslumu.

1.4.   Rekomenduojamas sistemos aprašas

6 ir 7 paveikslai yra scheminiai brėžiniai, kuriuose pavaizduotos dviejų tipų rekomenduojamos išmetamųjų dujų skiedimo sistemos, atitinkančios šio priedo reikalavimus.

Kadangi tikslius rezultatus galima gauti naudojant skirtingas konfigūracijas, šių brėžinių galima griežtai nesilaikyti. Papildomai informacijai gauti ir komponentų sistemos funkcijoms derinti gali būti naudojamos papildomos sudedamosios dalys, pvz., prietaisai, vožtuvai, solenoidai ir jungikliai.

1.4.1.   Viso srauto skiedimo sistema su tūriniu siurbliu

6   pav.

Viso srauto skiedimo sistema su tūriniu siurbliu

Image

Viso srauto skiedimo sistema su tūriniu siurbliu (PDP) atitinka šio priedo reikalavimus, kai siurblyje matuojamas pastovios temperatūros ir slėgio dujų srautas. Bendras tūris matuojamas apskaičiuojant sukalibruoto tūrinio siurblio sūkius. Proporcingam mėginiui paimti naudojamas siurblys, srautmatis ir srauto reguliavimo vožtuvas, esant pastoviam srautui. Rinkimo įrangą sudaro:

1.4.1.1.

skiedimo oro filtras (DAF), kuris prireikus gali būti iš anksto pašildomas. Šį filtrą sudaro tokie vienas po kito einantys filtrai: neprivalomas aktyvintųjų anglių filtras (įleidimo angos pusė) ir didelio našumo kietųjų dalelių oro (HEPA) filtras (išleidimo angos pusė). Prieš HEPA filtrą ir už medžio anglies filtro, jeigu jis naudojamas, rekomenduojama įrengti papildomą stambių kietųjų dalelių filtrą. Medžio anglių filtro paskirtis – sumažinti ir stabilizuoti skiedimo ore esančių angliavandenilių foninę koncentraciją;

1.4.1.2.

tiekimo vamzdis (TT), kuriuo transporto priemonės išmetamosios dujos patenka į skiedimo tunelį (DT), kuriame tolygiai sumaišomos išmetamosios dujos ir oras;

1.4.1.3.

tūrinis siurblys (PDP), užtikrinantis oro/išmetamųjų dujų mišinio pastovaus tūrio srautą. PDP sūkių skaičius ir susijusios išmatuotos temperatūros ir slėgio vertės naudojamos srauto lygiui nustatyti;

1.4.1.4.

šilumokaitis (HE), kurio pajėgumas yra pakankamas siekiant užtikrinti, kad per visą bandymą oro ir išmetamųjų dujų mišinio temperatūra, išmatuota iškart už tūrinio siurblio, nesiskirtų nuo vidutinės darbo temperatūros per bandymą daugiau kaip 6 K. Šis įtaisas neturi turėti įtakos teršalų koncentracijai atskiestose dujose, kurios vėliau imamos analizei atlikti;

1.4.1.5.

maišymo kamera (MC), kurioje tolygiai sumaišomos išmetamosios dujos ir oras, ir kuri gali būti šalia transporto priemonės taip, kad tiekimo vamzdžio (TT) ilgis būtų kuo trumpesnis.

1.4.2.   Viso srauto skiedimo sistema su kritinio srauto Venturi vamzdžiu

7   pav.

Skiedimo sistema su kritinio srauto Venturi vamzdžiu

Image

Kritinio srauto Venturi vamzdis (CFV) naudojamas viso srauto skiedimo sistemoje vadovaujantis kritiniam srautui taikomais srauto mechanikos principais. Kintamas skiedimo ir išmetamųjų dujų mišinio srautas palaikomas garso greičiu, kuris yra tiesiogiai proporcingas dujų temperatūros kvadratinei šakniai. Srautas per bandymą ištisai stebimas, apskaičiuojamas ir integruojamas.

Naudojant papildomą kritinio srauto mėginių ėmimo Venturi vamzdį užtikrinamas skiedimo tunelyje paimtų dujų mėginių proporcingumas. Kadangi slėgis ir temperatūra dviejų Venturi vamzdžių įleidimo angose yra vienodi, dujų srauto, kuris buvo nukreiptas mėginiams imti, tūris yra proporcingas bendram atskiestų išmetamųjų dujų mišinio tūriui, todėl šio priedo reikalavimai yra tenkinami. Rinkimo įrangą sudaro:

1.4.2.1.

skiedimo oro filtras (DAF), kuris prireikus gali būti iš anksto pašildomas. Šį filtrą sudaro šie vienas po kito einantys filtrai: neprivalomas aktyvintųjų anglių filtras (įleidimo angos pusė) ir didelio našumo kietųjų dalelių oro (HEPA) filtras (išleidimo angos pusė). Prieš HEPA filtrą ir už medžio anglies filtro, jeigu jis naudojamas, rekomenduojama įrengti papildomą stambių kietųjų dalelių filtrą. Medžio anglių filtro paskirtis – sumažinti ir stabilizuoti skiedimo ore esančių angliavandenilių foninę koncentraciją;

1.4.2.2.

maišymo kamera (MC), kurioje tolygiai sumaišomos išmetamosios dujos ir oras, ir kuri gali būti šalia transporto priemonės taip, kad tiekimo vamzdžio (TT) ilgis būtų kuo trumpesnis;

1.4.2.3.

skiedimo tunelis (DT), iš kurio imamas kietųjų dalelių mėginys;

1.4.2.4.

matavimo sistemai apsaugoti gali būti naudojamas koks nors apsauginis įtaisas, pvz., cikloninis filtras, visos sistemos filtras ar kt.;

1.4.2.5.

kritinio srauto matavimo Venturi vamzdis (CFV) atskiestų išmetamųjų dujų srauto tūriui matuoti;

1.4.2.6.

pūstuvas (BL), kurio galios pakanka bendram atskiestų išmetamųjų dujų tūriui apdoroti.

2.   CVS KALIBRAVIMO PROCEDŪRA

2.1.   Bendrieji reikalavimai

CVS sistema kalibruojama naudojant tikslų srautmatį ir ribojimo įtaisą. Srautas sistemoje matuojamas esant įvairiems slėgio rodmenims ir sistemos valdymo parametrams, išmatuotiems ir susietiems su srautais. Srautmatis turi būti dinaminis ir tinkamas dideliems srautams, pasitaikantiems atliekant bandymus su pastovaus tūrio mėginių ėmikliu. Prietaiso tikslumas turi būti sertifikuotas pagal patvirtintą nacionalinį arba tarptautinį standartą.

2.1.1.   Gali būti naudojami įvairių tipų srautmačiai, pvz., kalibruotas Venturi vamzdis, laminarinis srautmatis, kalibruotas turbininis matuoklis, jei jie yra dinaminės matavimo sistemos ir gali atitikti šio priedėlio 1.3.5 punkto reikalavimus.

2.1.2.   Kituose punktuose aprašyta PDP ir CFV įrenginių kalibravimo metodika, taikoma naudojant reikiamo tikslumo laminarinį srautmatį, ir kalibravimo patikimumo statistinė patikra.

2.2.   Tūrinio siurblio (PDP) kalibravimas

2.2.1.   Toliau aprašytoje kalibravimo procedūroje bendrai apibūdinama įranga, bandymų konfigūracija ir įvairūs parametrai, kurie matuojami CVS siurblio srautui nustatyti. Visi su siurbliu susiję parametrai matuojami kartu su parametrais, susijusiais su srautmačiu, kuris su siurbliu sujungtas nuosekliai. Vėliau galima nubraižyti apskaičiuoto srauto (nurodomo m3/min. ties siurblio įleidimo anga, esant absoliučiajam slėgiui ir temperatūrai) priklausomybės nuo koreliacijos funkcijos, kuri yra savito siurblio parametrų derinio vertė, grafiką. Tuomet nustatoma tiesinė lygtis, susiejanti siurblio srautą su koreliacijos funkcija. Jei CVS turi keleto greičių pavarą, atliekamas kiekvieno intervalo kalibravimas.

2.2.2.   Ši kalibravimo procedūra pagrįsta absoliučiųjų siurblio ir srautmačio parametrų, kurie apibrėžia srautą kiekviename taške, matavimu. Kalibravimo kreivės tikslumui ir vientisumui užtikrinti turi būti įvykdytos trys toliau pateiktos sąlygos.

2.2.2.1.

Siurblio slėgis matuojamas ties siurblio jungtimis, o ne išoriniame vamzdyne, prijungtame prie siurblio įleidimo ir išleidimo angų. Slėgio jungtis, įtaisytas siurblio pavaros priekinės plokštės viršutinės dalies viduryje ir apatinės dalies viduryje, veikia faktinis siurblio ertmių slėgis, todėl ties jomis galima išmatuoti absoliučiojo slėgio skirtumus.

2.2.2.2.

Kalibruojant būtina išlaikyti pastovią temperatūrą. Laminarinis srautmatis yra jautrus temperatūros svyravimams ties įleidimo anga, todėl duomenų registravimo taškai gali būti išsisklaidę. Laipsniški ± 1 K temperatūros pokyčiai leidžiami, jeigu jie trunka keletą minučių.

2.2.2.3.

Visos jungtys tarp srautmačio ir CVS siurblio turi būti visiškai sandarios.

2.2.3.   Per išmetamųjų dujų kiekio bandymą matuodamas tuos pačius siurblio parametrus, naudotojas gali apskaičiuoti srautą taikydamas kalibravimo lygtį.

2.2.4.   Šio priedėlio 8 paveiksle pavaizduota viena galim bandymo schema. Galima atlikti pakeitimus, jei technikos tarnyba patvirtina, kad pasiekiamas panašus tikslumas. Jei taikoma 8 pvz., pateikta bandymo schema, nurodyti duomenys turi būti nustatomi tokiu tikslumu:

barometrinis slėgis (patikslintas) (Pb)

± 0,03 kPa

aplinkos temperatūra (T)

± 0,2 K

oro temperatūra prie LFE (ETI)

± 0,15 K

slėgio sumažėjimas prieš LFE (EPI)

± 0,01 kPa

slėgio krytis, srautui tekant per LFE matricą (EDP)

± 0,0015 kPa

oro temperatūra ties CVS siurblio įleidimo anga (PTI)

± 0,2 K

oro temperatūra ties CVS siurblio išleidimo anga (PTO)

± 0,2 K

slėgio sumažėjimas ties CVS siurblio įleidimo anga (PPI)

± 0,22 kPa

slėgio dydis ties CVS siurblio išleidimo anga (PPO)

± 0,22 kPa

siurblio sūkių skaičius per bandymą (n)

± 1 min-1

bandymo trukmė (ne trumpesnė nei 250 s) (t)

± 0,1 s

8   pav.

PDP kalibravimo konfigūravimas

Image

2.2.5.   Sujungus sistemą, kaip parodyta šio priedėlio 8 pav., reguliuojamas ribotuvas iki galo atidaromas reguliuojamas ribotuvas ir iki kalibravimo pradžios CVS siurblys turi veikti 20 min.

2.2.6.   Reguliuojamo ribotuvo vožtuvas uždaromas per vieną siurblio įleidimo angos slėgio sumažėjimo žingsnį (maždaug 1 kPa), kad būtų gauti bent šeši bendro kalibravimo duomenų taškai. Sistema stabilizuojama tris minutes, tada matavimai pakartojami.

2.2.7.   Oro srautas (Qs) kiekviename bandymo taške apskaičiuojamas gamintojo nustatytu būdu standartiniais m3/min vienetais pagal srautmačio duomenis.

2.2.8.   Tada oro srautas paverčiamas siurblio srautu (V0) m3/sūk. ties siurblio įleidimo anga, esant absoliučiajai siurblio temperatūrai ir slėgiui.

Formula

čia:

V0

=

siurblio srautas esant Tp ir Pp (m3/sūk.),

Qs

=

oro srautas esant 101,33 kPa ir 273,2 K (m3/min),

Tp

=

siurblio įleidimo angos temperatūra (K),

Pp

=

absoliutusis siurblio įleidimo angos slėgis (kPa),

N

=

siurblio greitis (min-1).

2.2.9.   Kad būtų kompensuotas siurblio sūkių skaičiaus ir slėgio svyravimų bei siurblio slydimo greičio abipusis poveikis, pagal toliau nurodytą formulę apskaičiuojama siurblio greičio (n), siurblio įleidimo ir išleidimo angos slėgio diferencialo ir absoliučiojo slėgio siurblio išleidimo angoje koreliacijos funkcija (x0):

Formula

čia:

x0

=

koreliacijos funkcija,

ΔΡp

=

siurblio įleidimo ir išleidimo angos slėgio diferencialas (kPa),

Pe

=

absoliutusis išleidimo angos slėgis (PPO + Pb) (kPa).

Mažiausių kvadratų metodu atliekamas tiesinis išlyginimas ir gaunamos šios kalibravimo lygtys:

 

V0 = D0 – M (x0)

 

n = A – B (ΔΡp)

D0, M, A ir B – tai tieses apibūdinančios krypties koeficiento konstantos koordinačių ašyje.

2.2.10.   Keleto greičių CVS sistema kalibruojama kiekvienam naudojamam greičiui. Nubrėžtos intervalų kalibravimo kreivės turi būti apytiksliai lygiagrečios, o koordinačių ašies vertės (D0) turi didėti mažėjant siurblio srauto intervalui.

2.2.11.   Jei kalibravimas atliktas kruopščiai, pagal lygtį apskaičiuotos vertės nesiskirs nuo išmatuotos V0 vertės daugiau kaip 0,5 % Skirtingų siurblių M vertės bus skirtingos. Kalibravimas atliekamas paleidus siurblį ir atlikus svarbesnius techninės priežiūros darbus.

2.3.   Kritinio srauto Venturi vamzdžio (CFV) kalibravimas

2.3.1.   CFV kalibravimas pagrįstas kritinio srauto Venturi vamzdžio lygtimi:

Formula

čia:

Qs

=

srautas,

Kv

=

kalibravimo koeficientas,

P

=

absoliutusis slėgis (kPa),

T

=

absoliučioji temperatūra (K).

Dujų srautas yra įleidimo angos slėgio ir temperatūros funkcija.

Pagal toliau aprašytą kalibravimo procedūrą nustatoma kalibravimo koeficiento vertė, atitinkanti išmatuotas slėgio, temperatūros ir oro srauto vertes.

2.3.2.   Kalibruojant elektronines CFV dalis, taikoma gamintojo rekomenduojama procedūra.

2.3.3.   Reikia atlikti kritinio srauto Venturi vamzdžio srauto kalibravimo matavimus ir nustatyti duomenis nurodytu tikslumu:

barometrinis slėgis (patikslintas) (Pb)

± 0,03 kPa,

LFE oro temperatūra, srautmatis (ETI)

± 0,15 K,

slėgio sumažėjimas prieš LFE (EPI)

± 0,01 kPa,

slėgio krytis srautui tekant per (EDP) LFE matricą

± 0,0015 kPa,

oro srautas (Qs)

± 0,5 %,

slėgio sumažėjimas ties CFV įleidimo anga (PPI)

± 0,02 kPa,

temperatūra ties Venturi vamzdžio įleidimo anga (Tv)

± 0,2 K.

2.3.4.   Įranga turi būti įtaisyta taip, kaip parodyta šio priedėlio 9 pav., ir patikrinama, ar nėra nuotėkio. Bet koks nuotėkis tarp srautmačio ir kritinio srauto Venturi vamzdžio labai sumažina kalibravimo tikslumą.

9   pav.

CFV kalibravimo konfigūravimas

Image

2.3.5.   Atidaromas reguliuojamas srauto ribotuvas, įjungiamas pūstuvas ir stabilizuojama sistema. Užregistruojami visų prietaisų rodmenys.

2.3.6.   Turi būti keičiamos ribotuvo padėtys ir gaunami bent aštuoni rodmenys iš viso Venturi vamzdžio kritinio srauto intervalo.

2.3.7.   Per kalibravimą užregistruoti duomenys naudojami toliau nurodytiems skaičiavimams. Oro srautas (Qs) kiekviename bandymo taške gamintojo nustatytu metodu apskaičiuojamas pagal srautmačio rodmenis.

Kalibravimo koeficiento vertės apskaičiuojamos kiekviename bandymo taške:

Formula

čia:

Qs

=

srautas m3/min esant 273,2 K ir 101,33 kPa,

Tv

=

temperatūra ties Venturi vamzdžio įleidimo anga (K),

Pv

=

absoliutusis slėgis ties Venturi vamzdžio įleidimo anga (kPa).

Nubraižoma Kv kaip Venturi vamzdžio įleidimo angos slėgio funkcija. Garsinio srauto Kv vertė bus santykinai pastovi. Slėgiui mažėjant (didėjant vakuumui), Venturi vamzdis atlaisvinamas ir Kv sumažėja. Atsirandantys Kv pokyčiai neleistini.

Pagal mažiausiai aštuonis kritinės srities taškus apskaičiuojama vidutinė Kv vertė ir standartinis nuokrypis.

Jei vidutinės Kv vertės standartinis nuokrypis viršija 0,3 %, reikia imtis taisomųjų veiksmų.

3.   SISTEMOS PATIKROS METODIKA

3.1.   Bendrieji reikalavimai

Bendras CVS mėginių ėmimo sistemos ir analizės sistemos tikslumas nustatomas įleidžiant į sistemą, kuri veikia kaip įprasto bandymo metu, teršalų dujų, kurių masė žinoma, ir tada išanalizuojant ir apskaičiuojant teršalų masę pagal 4a priedo 6.6 punkte pateikiamas formules, išskyrus tai, kad propano tankis įprastomis sąlygomis turi būti 1,967 g/l. Gana tikslius rezultatus galima gauti taikant nurodytus metodus.

Didžiausias leidžiamas skirtumas tarp įleistų ir išmatuotų dujų kiekio yra 5 %.

3.2.   CFO metodas

3.2.1.   Pastovaus grynų dujų (CO arba C3H8) srauto matavimas ribinio srauto tūta

3.2.2.   Per sukalibruotą kritinio srauto tūtą į CVS sistemą įleidžiamas žinomas kiekis grynų dujų (CO arba C3H8). Jei įleidimo angos slėgis yra pakankamai aukštas, tada srautas (q), kuris yra reguliuojamas kritinio srauto tūta, nepriklauso nuo slėgio ties tūtos išleidimo anga (kritinis srautas). Jei atsiranda didesnių kaip 5 % nuokrypių, reikia surasti ir pašalinti trikties priežastį. Apie 5–10 minučių CVS sistema naudojama taip, kaip per išmetamųjų dujų kiekio bandymą. Mėginių surinkimo maiše surinktos dujos analizuojamos įprasta įranga, o rezultatai palyginami su iš anksto žinoma dujų mėginių koncentracija.

3.3.   Gravimetrinis metodas

3.3.1.   Riboto grynų dujų (CO arba C3H8) kiekio matavimas taikant gravimetrinę metodiką.

3.3.2.   Nurodyta gravimetrinė metodika gali būti taikoma CVS sistemos patikrai.

Nedidelio cilindro, pripildyto anglies monoksido arba propano, masė nustatoma ± 0,01 g tikslumu. CVS sistema naudojama taip pat, kaip ir per įprastą išmetamųjų dujų kiekio bandymą, maždaug 5–10 minučių į sistemą leidžiant CO arba propano. Leidžiamų grynųjų dujų kiekis nustatomas pagal masių skirtumą. Tada maiše surinktos dujos išanalizuojamos naudojant įrangą, kuri paprastai naudojama išmetamųjų dujų analizei. Gauti rezultatai palyginami su anksčiau apskaičiuotomis koncentracijos vertėmis.

3 priedėlis

Išmetamųjų dujų kiekio matavimo įranga

1.   SPECIFIKACIJOS

1.1.   Sistemos apžvalga

Analizei paimamas pastovaus proporcingumo atskiestų išmetamųjų dujų ir skiedimo oro mėginys.

Dujinių teršalų masė apskaičiuojama iš proporcingo mėginio koncentracijos verčių ir per bandymą išmatuoto bendro tūrio. Mėginio koncentracijos vertės patikslinamos, atsižvelgiant į teršalų kiekį aplinkos ore.

1.2.   Mėginių ėmimo sistemos reikalavimai

1.2.1.   Atskiestų išmetamųjų dujų mėginys imamas prieš įsiurbimo įtaisą, tačiau už kondicionavimo įtaisų (jei yra).

1.2.2.   Srautas neturi skirtis nuo vidutinės vertės daugiau kaip ± 2 %.

1.2.3.   Mėginių ėmimo sparta neturi būti mažesnė kaip 5 litrai per minutę ir neturi daugiau kaip 0,2 % viršyti atskiestų išmetamųjų dujų srauto. Lygiavertis apribojimas taikomas pastovios masės mėginių ėmimo sistemoms.

1.2.4.   Skiedimo oro mėginys imamas esant pastoviam srautui, prie aplinkos oro įleidimo angos (už filtro, jei jis įtaisytas).

1.2.5.   Skiedimo oras neturi būti užterštas iš maišymo srities išmetamomis dujomis.

1.2.6.   Skiedimo oro mėginių ėmimo sparta turi būti panaši į atskiestų išmetamųjų dujų mėginių ėmimo spartą.

1.2.7.   Mėginiams imti naudojamos medžiagos turi būti tokios, kad nekeistų teršalų koncentracijos.

1.2.8.   Kietosioms dalelėms iš mėginio pašalinti gali būti naudojami filtrai.

1.2.9.   Išmetamosioms dujoms nukreipti turi būti naudojami įvairūs greito reguliavimo ir veikimo vožtuvai.

1.2.10.   Tarp trieigių vožtuvų ir mėginių surinkimo maišų gali būti naudojamos greitai tvirtinamos hermetiškos jungtys, automatiškai užsisandarinančios maišo pusėje. Mėginiams į analizatorių perkelti gali būti naudojamos kitos sistemos (pvz., trieigiai uždaromieji vožtuvai).

1.2.11.   Mėginių saugojimas

Dujų mėginiai surenkami į reikiamos talpos mėginių maišus, kad imant mėginius nebūtų mažinama mėginio srauto sparta; maišams pagaminti naudota medžiaga turi būti tokia, kad nei matavimai, nei cheminė dujų mėginių sudėtis po 20 min. nepasikeistų daugiau kaip ± 2 % (pvz., laminuotos polietileno/poliamido plėvelės arba fluorinti poli-angliavandeniliai).

1.2.12.   Angliavandenilių mėginių ėmimo sistema. Dyzeliniai varikliai

1.2.12.1.

Angliavandenilių mėginių ėmimo sistemą sudaro šildomas mėginių ėmimo zondas, linija, filtras ir siurblys. Mėginių ėmimo zondas įtaisomas tuo pačiu atstumu nuo išmetamųjų dujų įleidimo angos, kaip ir kietųjų dalelių mėginių ėmimo zondas, kad imant mėginius būtų išvengtą jų tarpusavio poveikio. Jo mažiausias vidinis skersmuo turi būti 4 mm.

1.2.12.2.

Visos šildomos dalys laikomos šildymo sistemos palaikomoje 463 K (190 °C) ± 10 K temperatūroje.

1.2.12.3.

Vidutinė išmatuotų angliavandenilių koncentracija nustatoma integravimo būdu.

1.2.12.4.

Šildomoje mėginių ėmimo linijoje įrengiamas 99 % veiksmingumo šildomas filtras (FH), analizei reikalingų dujų sraute sulaikantis visas kietas ≥ 0,3 μm dydžio daleles.

1.2.12.5.

Mėginių ėmimo sistemos atsakas (nuo zondo iki analizatoriaus įleidimo angos) turi trukti ne ilgiau kaip keturias sekundes.

1.2.12.6.

HFID naudojamas su ištisinio srauto (šilumokaičio) sistema, kad mėginys būtų tipinis, nebent CFV arba CFO srautų pokyčiai būtų kompensuojami.

1.3.   Dujų analizės reikalavimai

1.3.1.   Anglies monoksido (CO) ir anglies dioksido (CO2) analizė

Analizatoriai turi būti nedispersinio infraraudonųjų spindulių (NDIR) sugėrimo tipo.

1.3.2.   Suminio angliavandenilių kiekio (THC) analizė, kibirkštinio uždegimo varikliai

Analizatorius turi būti liepsnos jonizacijos (FID) tipo, sukalibruotas propano dujomis, išreikštomis anglies atomų (C1) ekvivalentu.

1.3.3.   Suminio angliavandenilių kiekio (THC) analizė, slėginio uždegimo varikliai

Analizatorius turi būti liepsnos jonizacijos tipo, su detektoriumi, vožtuvais, vamzdynu ir kt., įkaitintas iki 463 K (190 °C) ± 10 K (HFID). Jis sukalibruojamas propano dujomis, išreikštomis anglies atomų (C1) ekvivalentu.

1.3.4.   Azoto oksido (NOx) analizė

Analizatorius turi būti cheminės liuminescencijos (CLA) arba nedispersinio ultravioletinių spindulių rezonanso sugėrimo (NDUVR) tipo su NOx-NO keitikliais.

1.3.5.   Metano (CH4) analizė

Kaip analizatorius naudojamas dujų chromatografas, sujungtas su liepsnos jonizacijos detektoriumi (FID), arba angliavandenilių be metano atskyrimo tipo liepsnos jonizacijos detektorius (FID), sukalibruotas metano dujomis, išreikštomis anglies atomų (C1) ekvivalentu.

1.3.6.   Analizatorių matavimo intervalas turi atitikti išmetamųjų dujų teršalų mėginių koncentracijai matuoti reikalingą tikslumą.

1.3.7.   Matavimo paklaida neturi būti didesnė kaip ± 2 % (būdinga analizatoriaus paklaida), neatsižvelgiant į tikrąją kalibravimo dujų vertę.

1.3.8.   Jei koncentracija yra mažesnė kaip 100 ppm, matavimo paklaida neturi būti didesnė kaip ± 2 ppm.

1.3.9.   Aplinkos oro mėginys išmatuojamas tuo pačiu analizatoriumi ir taikant atitinkamą intervalą.

1.3.10.   Prieš analizatorius neturi būti naudojamas dujų džiovinimo įtaisas, nebent būtų įrodyta, kad jis nedaro įtakos teršalų kiekiui dujų sraute.

1.4.   Rekomenduojamas sistemos aprašas

10 paveiksle pavaizduota tokios išmetamųjų dujų mėginių ėmimo sistemos schema.

10   pav.

Išmetamųjų dujų mėginių ėmimo sistemos schema

Image

Sistemos komponentai:

1.4.1.

du mėginių ėmimo zondai (S1 ir S2), skirti nenutrūkstamai imti skiedimo oro ir atskiestų išmetamųjų dujų/oro mišinio mėginius;

1.4.2.

filtras (F) kietosioms dalelėms pašalinti iš analizei paimtų dujų srauto;

1.4.3.

siurbliai (P), kuriais per bandymą surenkamas pastovus skiedimo oro ir atskiestų išmetamųjų dujų/oro mišinio srautas;

1.4.4.

srauto reguliatorius (N), per bandymą užtikrinantis vienodą dujų mėginių, kurie imami iš mėginių ėmimo zondų S1 ir S2 (PDP-CVS atveju), srautą; dujų mėginių srautas turi būti toks, kad kiekvieno bandymo pabaigoje mėginių kiekio pakaktų analizei atlikti (apie 10 litrų per minutę);

1.4.5.

srautmačiai (FL), kuriais per bandymą reguliuojamas ir stebimas pastovus dujų mėginių srautas;

1.4.6.

greitai veikiantys vožtuvai (V), kuriais tolygus dujų mėginių srautas nukreipiamas į mėginių surinkimo maišus arba angas, pro kurias išleidžiamas į aplinką;

1.4.7.

sandarios, greitai sujungiamos jungtys (Q), greitai veikiančius vožtuvus sujungiančios su mėginių surinkimo maišais; jungtis turi automatiškai užsisandarinti mėginių surinkimo maišo pusėje; mėginius į analizatorių galima perduoti ir kitais būdais (pvz., naudojant trieigį uždaromąjį vožtuvą);

1.4.8.

maišai (B) atskiestų išmetamųjų dujų ir skiedimo oro mėginiams rinkti per bandymą;

1.4.9.

kritinio srauto mėginių ėmimo Venturi vamzdis (SV) proporcingiems atskiestų išmetamųjų dujų mėginiams imti prie mėginių ėmimo zondo S2 A (tik CFV-CVS atveju);

1.4.10.

skruberis (PS), esantis mėginių ėmimo linijoje (tik CFV-CVS atveju);

1.4.11.

angliavandenilių mėginių ėmimo sistemos sudedamosios dalys, kai naudojamas HFID:

 

Fh šildomas filtras,

 

S3 mėginių ėmimo vieta prie maišymo kameros,

 

Vh šildomas daugiaeigis vožtuvas,

 

Q greitoji jungtis, leidžianti aplinkos oro mėginį BA išanalizuoti su HFID,

 

FID šildomas liepsnos jonizacijos analizatorius,

 

R ir I priemonės angliavandenilių momentinės koncentracijos vertėms integruoti ir registruoti,

 

Lh šildoma mėginių ėmimo linija.

2.   KALIBRAVIMO METODIKA

2.1.   Analizatoriaus kalibravimo metodika

2.1.1.   Visi analizatoriai kalibruojami taip dažnai, kiek tai būtina, tačiau bet kokiu atveju likus mėnesiui iki tipo patvirtinimo bandymų ir bent kartą per šešis mėnesius tikrinant gamybos atitiktį.

2.1.2.   Kiekvienas iš paprastai naudojamų darbinių intervalų kalibruojamas taikant toliau nurodytą metodiką.

2.1.2.1.

Analizatoriaus kalibravimo kreivė brėžiama naudojant bent penkis kuo tolygiau išdėstytus kalibravimo taškus. Didžiausios koncentracijos kalibravimo dujų vardinė koncentracija turi būti ne mažesnė kaip 80 % visos skalės vertės.

2.1.2.2.

Reikiama kalibravimo dujų koncentracija gali būti gaunama naudojant dujų dozatorių, skiedžiant išgrynintu N2 arba išgrynintu dirbtiniu oru. Maišymo įrenginio tikslumas turi būti toks, kad atskiestų kalibravimo dujų koncentraciją galima būtų nustatyti ± 2 % tikslumu.

2.1.2.3.

Kalibravimo kreivė apskaičiuojama mažiausiųjų kvadratų metodu. Jei gaunamas didesnio nei 3 laipsnio polinomas, kalibravimo taškų skaičius turi būti ne mažesnis už šį polinomo laipsnį, prie jo dar pridėjus 2.

2.1.2.4.

Kalibravimo kreivė nuo kiekvienų kalibravimo dujų vardinės vertės neturi skirtis daugiau kaip ± 2 %

2.1.3.   Kalibravimo kreivės trajektorija

Pagal kalibravimo kreivės trajektoriją ir kalibravimo taškus galima patikrinti, ar kalibravimas buvo atliktas teisingai. Nurodomi skirtingi būdingieji analizatoriaus parametrai, visų pirma:

 

mastelis,

 

jautris,

 

nulinis taškas,

 

kalibravimo data.

2.1.4.   Jei technikos tarnybai priimtinu būdu gali būti įrodyta, kad pakaitinėmis technologijomis (pvz., kompiuteriu, elektroniškai valdomu intervalų perjungikliu ar kt.) galima gauti lygiaverčio tikslumo rezultatus, tada galima taikyti tokius pakaitinius metodus.

2.2.   Analizatoriaus patikros metodika

2.2.1.   Kiekvienas paprastai naudojamas darbinis intervalas prieš kiekvieną analizę patikrinamas, kaip nurodyta toliau.

2.2.2.   Kalibravimas tikrinamas naudojant nulinės vertės ir kalibravimo dujas, kurių vardinė vertė yra 80–95 % numatytos analizuoti vertės.

2.2.3.   Jei dviejuose nagrinėjamuose taškuose vertė nesiskiria nuo teorinės vertės daugiau kaip ± 5 % visos skalės vertės, gali būti keičiami koregavimo parametrai. Jei taip nėra, pagal šio priedėlio 1 dalies nurodymus nubrėžiama nauja kalibravimo kreivė.

2.2.4.   Po bandymo tos pačios nulinės vertės dujos ir kalibravimo dujos naudojamos pakartotinei patikrai. Analizė laikoma priimtina, jei skirtumas tarp dviejų matavimo rezultatų yra mažesnis nei 2 %.

2.3.   FID angliavandenilių atsako patikra

2.3.1.   Detektoriaus atsako optimizavimas

FID sureguliuojamas pagal prietaiso gamintojo nurodymus. Dažniausiai naudojamo darbinio intervalo atsakui optimizuoti naudojamas propanas su oru.

2.3.2.   HC analizatoriaus kalibravimas

Analizatorius turėtų būti kalibruojamas naudojant propaną su oru ir su išgrynintu dirbtiniu oru (žr. šio priedėlio 3 dalį).

Pagal šio priedėlio 2.1 punkto nurodymus nubrėžiama kalibravimo kreivė.

2.3.3.   Skirtingų angliavandenilių atsako koeficientai ir rekomenduojamos ribinės vertės

Konkrečios angliavandenilių rūšies atsako koeficientas (Rf) – tai FID C1 rodmens ir koncentracijos, išreikštos kaip ppm C1, dujų balione santykis.

Bandymo dujų koncentracija turi būti tokio lygio, kad darbiniame intervale atsakas sudarytų maždaug 80 % nuokrypio per visą skalę. Koncentracija turi būti žinoma ±2 % tikslumu pagal gravimetrinį standartą, išreikštą tūrio vienetais. Be to, atliekamas 24 val. trukmės dujų baliono pirminis kondicionavimas 293–303 K (20–30 °C) temperatūroje.

Atsako koeficientai turėtų būti nustatomi pradedant naudoti analizatorių ir po stambaus masto techninės priežiūros laikotarpio. Naudotinos bandymo dujos ir rekomenduojami atsako koeficientai:

 

metanas ir išgrynintas oras: 1 < Rf < 1,15

arba 1 < Rf < 1,05, jeigu tai transporto priemonės, varomos GD/biometanu

 

propilenas ir išgrynintas oras: 0,90 < Rf < 1

 

toluolas ir išgrynintas oras: 0,90 < Rf < 1.

Propano ir išgryninto oro atveju jie susiję su atsako koeficientu (Rf) 1.

2.3.4.   Trukdančio deguonies patikra ir rekomenduojamos ribinės vertės

Atsako koeficientas nustatomas pagal 2.3.3 punktą. Naudotinos bandymo dujos ir rekomenduojamas atsako koeficiento intervalas:

propanas ir azotas: 0,95 < Rf < 1,05.

2.4.   NOx keitiklio našumo bandymo metodika

NO2 paversti į NO naudojamo keitiklio veiksmingumas tikrinamas taip:

naudojant 11 pav. nurodytą bandymo įrangos schemą ir taikant toliau aprašytą procedūrą keitiklių veiksmingumą galima išbandyti ozonatoriumi.

2.4.1.   Analizatorius sukalibruojamas labiausiai įprastame darbiniame intervale pagal gamintojo specifikacijas, naudojant nulinės vertės ir kalibravimo dujas (kuriose NO kiekis turi būti maždaug 80 % darbinio intervalo, o NO2 koncentracija dujų mišinyje – mažesnė kaip 5 % NO koncentracijos). NOx analizatorius nustatomas NO režimu, kad kalibravimo dujos nebūtų praleidžiamos pro keitiklį. Užregistruojama parodyta koncentracija.

2.4.2.   Per trišakę jungtį į kalibravimo dujų srautą nuolat leidžiamas deguonis arba dirbtinis oras, kol rodoma koncentracija tampa maždaug 10 % mažesnė už pirmiau 2.4.1 punkte nurodytą kalibravimo koncentraciją. Užregistruojama parodyta koncentracija (c). Per šį procesą ozonatorius yra išjungtas.

2.4.3.   Dabar įjungiamas ozonatorius, kad sukurtų pakankamai ozono NO koncentracijai sumažinti iki 20 % (mažiausiai – 10 %) pirmiau 2.4.1 punkte nurodytos kalibravimo koncentracijos. Užregistruojama parodyta koncentracija (d).

2.4.4.   Tada NOx analizatorius įjungiamas NOx režimu; tai reiškia, kad dujų mišinys (sudarytas iš NO, NO2, O2 ir N2) dabar eina pro keitiklį. Užregistruojama parodyta koncentracija (a).

2.4.5.   Ozonatorius išjungiamas. Dujų mišinys, aprašytas 2.4.2 punkte, per keitiklį leidžiamas į detektorių. Užregistruojama parodyta koncentracija (b).

11   pav.

NOx keitiklio našumo bandymo konfigūracija

Image

2.4.6.   Išjungus ozonatorių, išjungiamas ir deguonies arba dirbtinio oro srautas. Tada analizatoriaus rodoma NO2 vertė turi būti ne daugiau kaip 5 % didesnė už pirmiau 2.4.1 punkte nurodytą skaičių.

2.4.7.   NOx keitiklio našumas apskaičiuojamas taip:

Formula

2.4.8.   Keitiklio našumas turi būti ne mažesnis nei 95 %.

2.4.9.   Keitiklio našumas tikrinamas bent kartą per savaitę.

3.   ETALONINĖS DUJOS

3.1.   Grynos dujos

Kalibravimui ir darbui, jei reikia, turi būti paruoštos šios grynos dujos:

 

išgrynintas azotas (grynumas: ≤ 1 ppm C, ≤ 1 ppm CO, ≤ 400 ppm CO2, ≤ 0,1 ppm NO);

 

išgrynintas dirbtinis oras (grynumas: ≤ 1 ppm C, ≤ 1 ppm CO, ≤ 400 ppm CO2, ≤ 0,1 ppm NO); deguonies kiekis 18–21 tūrio proc.;

 

išgrynintas deguonis (grynumas > 99,5 tūrio proc. O2);

 

išgrynintas vandenilis (ir mišinys su heliu) (grynumas ≤ 1 ppm C, ≤ 400 ppm CO2);

 

anglies monoksidas (mažiausias grynumas 99,5 %);

 

propanas (mažiausias grynumas 99,5 %).

3.2.   Kalibravimas ir kalibravimo dujos

Paruošiami tokios cheminės sudėties dujų mišiniai:

a)

C3 H8 ir išgrynintas dirbtinis oras (žr. 3.1 punktą);

b)

CO ir išgrynintas azotas;

c)

CO2 ir išgrynintas azotas.

NO ir išgrynintas azotas (NO2 kiekis šiose kalibravimo dujose turi būti ne didesnis kaip 5 % NO kiekio).

Tikroji kalibravimo dujų koncentracija neturi skirtis nuo nurodytos vertės daugiau kaip ± 2 %

4 priedėlis

Išmetamų kietųjų dalelių masės matavimo prietaisai

1.   SPECIFIKACIJOS

1.1.   Sistemos apžvalga

1.1.1.   Kietųjų dalelių mėginių ėmimo įtaisas yra sudarytas iš mėginių ėmimo zondo, esančio skiedimo tunelyje, kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio, filtro laikiklio, dalies srauto siurblio, srauto reguliatorių ir matuoklių.

1.1.2.   Rekomenduojama kietųjų dalelių dydžio pirminį skirtuvą (pvz., cikloninį atskyriklį arba ėmiklį) įmontuoti prieš filtro laikiklį. Tačiau gali būti naudojamas ir mėginių ėmimo zondas, atliekantis tinkamo dalelių dydžio nustatymo įtaiso, kaip parodyta 13 pav., funkciją.

1.2.   Bendrieji reikalavimai

1.2.1.   Bandymo dujų srauto mėginių ėmimo zondas nustatomas skiedimo tunelyje taip, kad iš vienalyčio skiediklio/išmetamųjų dujų mišinio būtų galima paimti tipinį dujų srauto mėginį.

1.2.2.   Kietųjų dalelių mėginio srautas turi būti proporcingas visam skiedimo tunelyje tekančių atskiestų išmetamųjų dujų srautui, neviršijant ± 5 % kietųjų dalelių mėginio srauto.

1.2.3.   Paimtas atskiestų išmetamųjų dujų mėginys laikomas mažesnėje nei 325 K (52 °C) temperatūroje 20 cm atstumu prieš kietųjų dalelių filtro priekinę dalį arba už jos, išskyrus atsinaujinimo bandymo atvejus, kai temperatūra turi būti mažesnė nei 192 °C.

1.2.4.   Kietųjų dalelių mėginys imamas ties vienu filtru su laikikliu praskiestų išmetamųjų dujų mėginio sraute.

1.2.5.   Visų skiedimo sistemos ir mėginio ėmimo sistemos dalių nuo išmetimo vamzdžio iki filtro laikiklio, kurios liečiasi su nepraskiestomis ir praskiestomis išmetamosiomis dujomis, konstrukcija turi būti tokia, kad kietųjų dalelių nusodinimas ar kitimas būtų kuo mažesni. Visos dalys turi būti pagamintos iš elektrai laidžių medžiagų, kurios nereaguotų su išmetamųjų dujų komponentais, ir įžemintos, kad būtų išvengta elektrostatinių reiškinių.

1.2.6.   Jei negalima kompensuoti srauto pokyčių, turi būti panaudotas šilumokaitis ir temperatūros reguliavimo įtaisas, kaip nustatyta 2 priedėlyje, kad sistemoje būtų garantuotas pastovus srautas ir atitinkamai proporcingas mėginių ėmimo greitis.

1.3.   Specialieji reikalavimai

1.3.1.   PM mėginių ėmimo zondas

1.3.1.1.   Su mėginių zondu turi būti įmanoma atskirti tokio dydžio kietąsias daleles, kaip aprašyta 1.3.1.4 punkte. Rekomenduojama, kad tokia funkcija būtų užtikrinama naudojant atvirą zondą su aštriu galu, nukreiptu, tiesiogiai srauto pusėn, kartu su pirminiu skirtuvu (pvz., cikloniniu atskyrikliu, ėmikliu ar pan.). Gali būti naudojamas ir kitoks tinkamas mėginių ėmimo zondas, pvz., nurodytasis 13 pav., jeigu su juo galima atlikti tokio efektyvumo pirminį atskyrimą, kaip aprašyta 1.3.1.4 punkte.

1.3.1.2.   Mėginių ėmimo zondas įtaisomas prie tunelio vidurio linijos, maždaug 10–20 kartų už tunelio skersmenį didesniu atstumu už išmetamųjų dujų įleidimo į tunelį angos, jo vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 12 mm.

Jeigu iš vieno mėginių ėmimo zondo vienu metu paimamas daugiau nei vienas mėginys, iš zondo paimtas srautas dalinamas į vienodus posraučius, kad būtų išvengta mėginių ėmimo metu susidarančių darinių, kurių įprastomis sąlygomis nebūna.

Jeigu naudojami keli zondai, kiekvienas zondas turi būti atviras su aštriu galu, nukreiptu tiesiogiai srauto pusėn. Zondai išdėstomi tolygiai apie skiedimo tunelio centrinę išilginę ašį, o tarpai tarp zondų turi būti ne mažesni nei 5 cm.

1.3.1.3.   Atstumas nuo mėginių ėmimo viršaus iki filtro korpuso turi būti ne mažesnis kaip penki zondo skersmenys, tačiau neturi viršyti 1 020 mm.

1.3.1.4.   Pirminio skirtuvo (pvz., cikloninio atskyriklio, ėmiklio ar pan.) vieta turi būti prieš filtro laikiklio sąranką. Pirminio skirtuvo kietųjų dalelių skersmens 50 % skiriamoji riba turi būti 2,5–10 μm esant tūriniam srautui, kuris naudojamas imant išmetamųjų kietųjų dalelių masės mėginius. Pirminis skirtuvas turi praleisti ne mažiau kaip 99 % į pirminį skirtuvą patenkančių ir pro pirminio skirtuvo išleidimo angą, esant tūriniam srautui, kuris naudojamas imant išmetamųjų kietųjų dalelių masės mėginius, ištekėsiančių 1 μm skersmens kietųjų dalelių masės koncentracijos. Tačiau vietoj atskiro pirminio skirtuvo gali būti naudojamas ir mėginių ėmimo zondas, atliekantis tinkamo dalelių dydžio nustatymo įtaiso, kaip parodyta 13 pav., funkciją.

1.3.2.   Mėginių siurblys ir srautmatis

1.3.2.1.   Mėginio dujų srauto matavimo įrenginį sudaro siurbliai, dujų srauto reguliatoriai ir srauto matuokliai.

1.3.2.2.   Dujų srauto temperatūra srautmatyje neturi kisti daugiau kaip ± 3 K, išskyrus atvejus, kai atliekami transporto priemonių, kuriose įrengta reguliariai atsinaujinanti išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema, atsinaujinimo bandymai. Be to, mėginio masės srautas turi būti proporcingas visam atskiestų išmetamųjų dujų srautui, neviršijant ± 5 % mėginio kietųjų dalelių masės srauto. Jeigu dėl pernelyg didelės filtro apkrovos srauto tūrio pokytis neatitinka nustatytų reikalavimų, bandymas nutraukiamas. Kai jis kartojamas, srautas sumažinamas.

1.3.3.   Filtras ir filtro laikiklis

1.3.3.1.   Vožtuvas įtaisomas už filtro srauto tėkmės kryptimi. Vožtuvas turi būti pakankamai spartus, kad atsidarytų ir užsidarytų per 1 s nuo bandymo pradžios ir pabaigos.

1.3.3.2.   Rekomenduojama, kad 47 mm skersmens filtru (Pe) surinkta masė būtų ne mažesnė nei 20 μg, o filtro apkrova būtų maksimaliai padidinta, laikantis 1.2.3 ir 1.3.3 punktų reikalavimų.

1.3.3.3.   Atliekant konkretų bandymą turi būti nustatyta viena per filtro priekinę dalį tekančių dujų greičio vertė, patenkanti į 20–80 cm/s intervalą, nebent skiedimo sistema veikia, kai teka mėginio srautas, kuris proporcingas CVS srautui.

1.3.3.4.   Reikia naudoti fluorintais angliavandeniliais dengtus stiklo pluošto filtrus ar filtrus su anglies fluorido membrana. Visų tipų filtrų 0,3 μm DOP (dioktilftalato) sulaikymo koeficientas turi būti bent 99 %, kai per filtro priekinę dalį tekančio dujų srauto greitis yra ne mažesnis nei 35 cm/s.

1.3.3.5.   Filtro laikiklio sąrankos konstrukcija turi būti tokia, kad srautas būtų tolygiai paskirstytas visam darbiniam filtro plotui. Darbinis filtro plotas turi būti ne mažesnis nei 1 075 mm2.

1.3.4.   Filtro svėrimo kamera ir svarstyklės

1.3.4.1.   Filtro svoriui nustatyti naudojamų mikrograminių svarstyklių tikslumas (standartinis nuokrypis) turi būti 2 μg, o skyra 1 μg arba dar geresnė.

Mikrosvarstykles rekomenduojama tikrinti prieš kiekvieną svėrimą pasveriant vieną 50 mg svorio etaloninį svarelį. Šis svarelis pasveriamas tris kartus ir užregistruojama vidutinė vertė. Jeigu vidutinė svėrimo vertė nuo ankstesnio svėrimo vertės skiriasi ± 5 μg, svėrimas užskaitomas ir svarstyklės laikomos tinkamomis naudoti.

Svėrimo kamera (arba patalpa), atliekant visus filtro kondicionavimo ir svėrimo veiksmus, turi atitikti toliau nurodytas sąlygas.

 

Palaikoma 295 ± 3 K (22 ± 3 °C) temperatūra,

 

palaikomas 45 ± 8 % santykinis drėgnis,

 

palaikomas 9,5 °C ± 3 °C rasos taškas.

Temperatūros ir drėgnio vertes rekomenduojama registruoti kartu su mėginio ir etaloninių filtrų svoriu.

1.3.4.2.   Plūdrumo patikslinimas

Patikslinamos visos filtro svorio vertės filtro plūdrumo ore atžvilgiu.

Plūdrumo patikslinimas priklauso nuo mėginio filtravimo medžiagos tankio, oro tankio ir kalibravimo svarelio, kuriuo kalibruojamos svarstyklės, tankio. Oro tankis priklauso nuo slėgio, temperatūros ir drėgnio.

Rekomenduojama patikrinti svėrimo aplinkos temperatūrą (turi būti 22 °C ± 1 °C) ir rasos tašką (turi būti 9,5 °C ± 1 °C). Tačiau ir patenkinus 1.3.4.1 punkte nurodytus būtinuosius reikalavimus, pripažįstama, kad plūdrumo poveikis buvo tinkamai patikslintas. Plūdrumo patikslinimas atliekamas taip:

mcorr = muncorr · (1–((ρair)/(ρweight)))/(1–((ρair)/(ρmedia)))

čia:

mcorr

=

PM masė, patikslinta plūdrumo atžvilgiu,

muncorr

=

PM masė, nepatikslinta plūdrumo atžvilgiu,

ρair

=

oro tankis svarstyklių aplinkoje,

ρweight

=

kalibravimo svarelių, kuriais nustatoma svarstyklių matavimo aprėptis, tankis,

ρmedia

=

PM mėginių (filtravimo) medžiagos tankis pagal toliau pateiktą lentelę.

Filtravimo medžiaga

ρmedia

Teflonu padengtas stiklo pluoštas (pvz., TX40)

2 300 kg/m3

ρair gali būti apskaičiuojamas taip:

Formula

čia:

Pabs

=

absoliutusis slėgis svarstyklių aplinkoje,

Mmix

=

svarstyklių aplinkoje esančio oro molinė masė (28,836 gmol–1),

R

=

molinė dujų konstanta (8,314 Jmol–1K–1),

Tamb

=

absoliučioji svarstyklių aplinkos temperatūra.

Kameros (arba patalpos) aplinkoje neturi būti jokių aplinkai būdingų teršalų (pvz., dulkių), kurie kristų ant stabilizuojamų kietųjų dalelių filtrų.

Leidžiami nedideli nuokrypiai nuo svėrimo patalpos temperatūros ir drėgnio parametrų, jeigu bet kurio iš filtrų kondicionavimo laikotarpiu nuokrypių buvimo trukmė neviršija 30 minučių. Svėrimo patalpa nustatytas specifikacijas turėtų atitikti prieš į ją įeinant darbuotojams. Atliekant svėrimą neleidžiami nukrypimai nuo nustatytų sąlygų.

1.3.4.3.   Į statinio elektros krūvio poveikį neatsižvelgiama. Tai gali būti užtikrinama įžeminant svarstykles – prieš svėrimą jos padedamos ant antistatinio kilimėlio ir neutralizuojami kietųjų dalelių filtrai naudojant polonio neutralizatorių arba panašaus poveikio įtaisą. Kitas būdas – statinis poveikis panaikinamas išlyginant statinį krūvį.

1.3.4.4.   Bandymo filtras iš kameros išimamas iki bandymo pradžios likus ne daugiau nei valandai.

1.4.   Rekomenduojamas sistemos aprašas

12 paveiksle pavaizduota rekomenduojamos kietųjų dalelių mėginių ėmimo sistemos schema. Kadangi lygiaverčius rezultatus galima gauti taikant skirtingas konfigūracijas, nebūtina tiksliai laikytis šio brėžinio. Papildomai informacijai gauti ir sudedamųjų dalių sistemų funkcijoms koordinuoti galima naudoti papildomas sudedamąsias dalis, pvz., prietaisus, vožtuvus, solenoidus, siurblius ir jungiklius. Kitų sudedamųjų dalių, kurios nėra būtinos tikslumui kitų sistemų konfigūracijos atžvilgiu užtikrinti, gali ir nebūti, jei jų nenaudojimas pagrįstas geru inžineriniu sprendimu.

12   pav.

Kietųjų dalelių mėginių ėmimo sistema

Image

Siurblys P per kietųjų dalelių mėginių ėmimo zondą PSP ir kietųjų dalelių tiekimo vamzdį PTT ima praskiestų išmetamųjų dujų mėginį iš viso srauto skiedimo sistemos tunelio DT. Mėginys praleidžiamas pro kietųjų dalelių pirminį skirtuvą PCF ir filtro laikiklį (-ius) FH, kuriame (-iuose) yra kietųjų dalelių mėginių ėmimo filtras (-ai). Mėginio srauto dydį nustato srauto reguliatorius FC.

2.   KALIBRAVIMO IR TIKRINIMO METODIKA

2.1.   Srautmačio kalibravimas

Technikos tarnyba užtikrina, kad srautmačio kalibravimo sertifikatas, įrodantis atitiktį atsekamumo standartui, būtų gautas per 12 mėnesių iki išmetamųjų teršalų bandymo arba nuo tada, kai bus atliktas remontas ar tam tikri pakeitimai, kurie galėtų turėti įtakos kalibravimui.

2.2.   Mikrosvarstyklių kalibravimas

Technikos tarnyba užtikrina, kad mikrosvarstyklių kalibravimo sertifikatas, įrodantis atitiktį atsekamumo standartui, būtų gautas per 12 mėnesių iki bandymo.

2.3.   Etaloninio filtro svėrimas

Siekiant gauti nustatytas etaloninės filtro masės vertes, bent du nenaudoti etaloniniai filtrai pasveriami per 8 valandas po mėginių filtro svėrimo arba dar geriau – tuo pat metu. Etaloniniai filtrai turi būti tokio pat dydžio ir iš tokios pat medžiagos kaip ir mėginių filtras.

Jeigu bet kurio etaloninio filtro nustatytoji masė tarp atskirų mėginių filtro svėrimo etapų pasikeičia daugiau nei ± 5 μg, mėginių filtras ir etaloniniai filtrai pakartotinai kondicionuojami svėrimo patalpoje ir vėl sveriami.

Atliekant etaloninio filtro masės verčių palyginimą palyginamos konkretaus etaloninio filtro nustatytosios masės vertės ir nustatytosios masės verčių slenkamasis vidurkis.

Slenkamasis vidurkis apskaičiuojamas iš nustatytųjų masės verčių, gautų laikotarpiu nuo tada, kai etaloniniai filtrai buvo atnešti į svėrimo patalpą. Vidurkinimo trukmė – ne trumpesnė kaip 1 diena, bet ne ilgesnė kaip 30 dienų.

Leidžiama kelis kartus pakartotinai kondicionuoti ir sverti mėginį ir etaloninius filtrus, kol nepasibaigs 80 val. laikotarpis po dujų matavimo per išmetamųjų teršalų bandymą.

Jeigu nepraėjus 80 val. laikotarpiui arba jam besibaigiant daugiau kaip pusė etaloninių filtrų atitinka ± 5 μg kriterijų, mėginių filtro svėrimas užskaitomas.

Jeigu besibaigiant 80 val. laikotarpiui naudojami du etaloniniai filtrai ir vienas iš jų neatitinka ± 5 μg kriterijaus, mėginių filtro svėrimas gali būti užskaitomas, jeigu dviejų etaloninių filtrų nustatytųjų ir slenkamųjų vidutinių verčių absoliučiųjų skirtumų suma yra ne didesnė nei 10 μg.

Jeigu mažiau kaip pusė etaloninių filtrų neatitinka ± 5 μg kriterijaus, mėginių filtras atmetamas, o išmetamųjų teršalų bandymas kartojamas. Visi etaloniniai filtrai turi būti atmesti ir pakeisti per 48 val.

Visais kitais atvejais etaloniniai filtrai pakeičiami bent kas 30 dienų taip, kad nė vienas mėginių filtras nebūtų sveriamas nepalyginus jo su etaloniniu filtru, kuris svėrimo patalpoje buvo laikomas bent 1 dieną.

Jei svėrimo patalpa neatitinka stabilumo kriterijų, apibrėžtų 1.3.4 punkte, bet etaloninio filtro svėrimas atitinka anksčiau nurodytus kriterijus, variklio gamintojas gali pasirinkti, ar patvirtinti mėginių filtro masės vertes, ar panaikinti bandymus, sutvarkyti svėrimo patalpos kontrolės sistemą ir pakartoti bandymą.

13   pav.

Kietųjų dalelių mėginių ėmimo zondo konfigūracija

Image

5 priedėlis

Išmetamų kietųjų dalelių kiekio matavimo prietaisai

1.   SPECIFIKACIJOS

1.1.   Sistemos apžvalga

1.1.1.   Kietųjų dalelių mėginių ėmimo sistemą turi sudaryti skiedimo tunelis, mėginių ėmimo zondas ir lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaisas (VPR), esantis prieš kietųjų dalelių skaitiklį (PNC) ir tinkamus tiekimo vamzdžius.

1.1.2.   Rekomenduojama kietųjų dalelių dydžio pirminį skirtuvą (pvz., cikloninį atskyriklį, ėmiklį ar pan.) įmontuoti prie VPR įleidimo angos. Tačiau vietoj kietųjų dalelių dydžio pirminio skirtuvo gali būti naudojamas ir mėginių ėmimo zondas, atliekantis tinkamo dalelių dydžio nustatymo įtaiso, kaip parodyta 13 pav., funkciją.

1.2.   Bendrieji reikalavimai

1.2.1.   Kietųjų dalelių mėginių ėmimo vieta turi būti skiedimo tunelyje.

Kietųjų dalelių tiekimo sistemą (PTS) sudaro mėginių ėmimo zondo viršus (PSP) ir kietųjų dalelių tiekimo vamzdis (PTT). Kietųjų dalelių tiekimo sistemoje mėginys iš skiedimo tunelio patenka prie VPR angos. PTS turi tenkinti toliau nurodytas sąlygas.

 

Ji įmontuojama prie tunelio centrinės linijos 10–20 tunelio skersmenų atstumu už dujų įleidimo angos ir nukreipiama dujų srauto tekėjimui tunelyje priešinga kryptimi, o zondo ašis ties jos viršumi turi būti lygiagreti skiedimo tunelio ašiai.

 

Jo vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis nei 8 mm.

Iš PTS paimtas dujų mėginys turi tenkinti toliau pateiktas sąlygas.

 

Jų srauto Reinoldso (Reynolds) skaičius Re turi būti mažesnis nei 1 700;

 

šių dujų buvimo kietųjų dalelių tiekimo sistemoje laikas neturi viršyti 3 sekundžių.

Kietųjų dalelių tiekimo sistemoje galima bet kokia kita mėginių ėmimo konfigūracija, jeigu galima įrodyti, kad kietųjų dalelių skverbtis yra lygi 30 nm.

Išleidimo vamzdžio (OT), kuriuo praskiestas mėginys teka iš VPR į PNC įleidimo angą, savybės:

 

jo vidinis skersmuo ne mažesnis nei 4 mm;

 

mėginio dujų srauto buvimo išleidimo vamzdyje trukmė ne didesnė kaip 0,8 sekundės;

išleidimo vamzdyje galima bet kokia kita mėginių ėmimo konfigūracija, jeigu galima įrodyti, kad kietųjų dalelių skverbtis yra lygi 30 nm.

1.2.2.   Lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaise turi būti mėginių skiedimo įtaisas ir lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaisas. Bandymo dujų srauto mėginių ėmimo zondas turi būti nustatytas skiedimo tunelyje taip, kad iš vienalyčio oro/išmetamųjų dujų mišinio būtų paimtas tipinis dujų srauto mėginys.

1.2.3.   Visų skiedimo sistemos ir mėginių ėmimo sistemos dalių nuo išmetimo vamzdžio iki PNC, kurios liečiasi su nepraskiestomis ir praskiestomis išmetamosiomis dujomis, konstrukcija turi būti tokia, kad kietųjų dalelių nusodinimas būtų kuo mažesnis. Visos dalys turi būti pagamintos iš elektrai laidžių medžiagų, kurios nereaguotų su išmetamųjų dujų komponentais, ir įžemintos, kad būtų išvengta elektrostatinių reiškinių.

1.2.4.   Kietųjų dalelių mėginių ėmimo sistema naudojama laikantis geros aerozolių mėginių ėmimo praktikos – vengiama staigių išlinkių ir pokyčių skerspjūvyje, naudojami glotnūs vidiniai paviršiai ir kuo labiau sumažinamas mėginių ėmimo linijos ilgis. Skerspjūvyje leidžiami laipsniški pokyčiai.

1.3.   Specialieji reikalavimai

1.3.1.   Prieš tekėdamas siurbliu kietųjų dalelių mėginys turi pratekėti pro PNC.

1.3.2.   Rekomenduojama naudoti pirminį mėginių skirtuvą.

1.3.3.   Mėginių pirminio kondicionavimo blokas turi:

1.3.3.1.

leisti praskiesti mėginį per vieną ar daugiau etapų, kad kietųjų dalelių kiekio koncentracija būtų mažesnė už viršutinę ribinę vertę, taikant PNC atskirtų kietųjų dalelių apskaičiavimo režimą, o dujų temperatūra ties PNC įleidimo anga būtų mažesnė nei 35 °C;

1.3.3.2.

veikti per pradinį skiedimo kaitinant etapą, kurį užbaigus išskiriamas mėginys, esant ne mažesnei nei 150 °C ir ne didesnei nei 400 °C temperatūrai bei ne mažesniam nei 10 skiedimo koeficientui;

1.3.3.3.

leisti kaitinimo etapais užtikrinti pastovią vardinę veikimo temperatūrą, atitinkančią 1.3.3.2 punkte nurodytą intervalą su ± 10 °C paklaida; nurodoma, ar kaitinimo etapais veikimo temperatūra atitinka nustatytąją;

1.3.3.4.

visame lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaise leisti pasiekti kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientą (fr(di)), kaip apibrėžta 2.2.2 punkte, kuris kietųjų dalelių, kurių elektrinio mobilumo skersmuo yra 30 nm ir 50 nm, atveju būtų atitinkamai ne daugiau kaip 30 % ir 20 % didesnis, ir ne daugiau kaip 5 % mažesnis už sumažinimo koeficientą kietųjų dalelių, kurių elektrinio mobilumo skersmuo yra 100 nm, atveju;

1.3.3.5.

taip pat leisti pasiekti, kad 30 nm dydžio kietųjų tetrakontano (CH3(CH2)38CH3) dalelių garavimo lygis būtų didesnis nei 99 %, esant ne mažesnei nei 10 000 cm–3 koncentracijai ties įleidimo anga, kaitinant tetrakontaną ir mažinant jo dalinį slėgį.

1.3.4.   Kietųjų dalelių skaitiklis:

1.3.4.1.

veikia viso srauto tekėjimo sąlygomis;

1.3.4.2.

jo skaičiavimo tikslumas ± 10 % 1 cm–3 intervale iki viršutinės ribos, nustatytos PNC atskirtų kietųjų dalelių apskaičiavimo rėžimui, pagal atsekamumo standartą; esant mažesnei nei 100 cm–3 koncentracijai, gali būti reikalaujama, kad per ilgesnį mėginių ėmimo laiką nustatytos vidutinės matavimų vertės atitiktų aukštą statistinį pasikliovimo PNC rodmenų tikslumu lygį;

1.3.4.3.

leidžia nustatyti bent 0,1 kietosios dalelės cm–3 esant mažesnei nei 100 cm–3 koncentracijai;

1.3.4.4.

užtikrina tiesinį atsaką į kietųjų dalelių koncentraciją visame matavimo intervale, kai veikia atskirtų kietųjų dalelių apskaičiavimo rėžimu;

1.3.4.5.

jo duomenų siuntimo dažnis ne mažesnis kaip 0,5 Hz;

1.3.4.6.

jo atsako trukmė T90 visame matuojamos koncentracijos verčių intervale turi būti trumpesnė nei 5 s;

1.3.4.7.

turi funkciją, leidžiančią atsižvelgiant į atsitiktinumo veiksnį atlikti ne didesnį kaip 10 % patikslinimą, ir geba taikyti vidinio kalibravimo koeficientą, kaip apibrėžta 2.1.3 punkte, bet neturi naudoti jokių kitų algoritmų skaičiavimo našumui patikslinti arba apibrėžti;

1.3.4.8.

kai kietųjų dalelių elektrinio mobilumo skersmens dydis yra 23 nm (± 1 nm) ir 41 nm (± 1 nm), jo skaičiavimo našumas turi būti atitinkamai 50 % (± 12 %) ir didesnis nei 90 %; tokias skaičiavimo našumo vertes galima pasiekti vidinėmis (pvz., prietaisų konstrukcijos kontrolė) arba išorinėmis (pvz., pirminis skirstymas pagal dydį) priemonėmis;

1.3.4.9.

jeigu kietųjų dalelių skaitiklyje naudojamas darbinis skystis, jis keičiamas prietaiso gamintojo nustatytu dažnumu.

1.3.5.   Jeigu toje vietoje, kur kontroliuojamas PNC srautas, neužtikrinamas žinomas pastovus slėgis ir (arba) temperatūra, jie turi būti matuojami ties PNC įleidimo anga, o jų rodmenys užregistruojami, kad būtų galima patikslinti išmatuotas koncentracijos vertes, atsižvelgiant į standartines sąlygas.

1.3.6.   Buvimo PTS, VPR ir OT trukmė kartu su kietųjų dalelių skaitiklio atsako trukme T90 turi neviršyti 20 s.

1.4.   Rekomenduojamas sistemos aprašas

Tolesnėje dalyje pateikiama rekomenduojama kietųjų dalelių kiekio matavimo tvarka. Tačiau gali būti naudojama bet kokia sistema, atitinkanti 1.2 ir 1.3 punktuose nurodytas veikimo specifikacijas.

14 paveiksle pavaizduota rekomenduojamos mėginių ėmimo sistemos schema.

14   pav.

Rekomenduojamos mėginių ėmimo sistemos schema

Image

1.4.1.   Mėginių ėmimo sistemos aprašas

Mėginių ėmimo sistemą sudaro mėginių zondo viršus skiedimo tunelyje (PSP), kietųjų dalelių tiekimo vamzdis (PTT), kietųjų dalelių pirminis skirtuvas (PCF) ir lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaisas (VPR) prieš kietųjų dalelių koncentracijos matavimo (PNC) įtaisą. Lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaise turi būti mėginių skiedimo įtaisai (kietųjų dalelių skiedimo įtaisai PND1 ir PND2) ir kietųjų dalelių garinimo įtaisas (garinimo vamzdis (ET)). Bandymo dujų srauto mėginių ėmimo zondas turi būti nustatytas skiedimo tunelyje taip, kad iš vienalyčio oro/išmetamųjų dujų mišinio būtų paimtas tipinis dujų srauto mėginys. Buvimo sistemoje trukmė, įskaitant ir PNC atsako trukmę T90, neturi viršyti 20 s.

1.4.2.   Kietųjų dalelių tiekimo sistema

Kietųjų dalelių tiekimo sistemą (PTS) sudaro mėginių ėmimo zondo viršus (PSP) ir kietųjų dalelių tiekimo vamzdis (PTT). Kietųjų dalelių tiekimo sistemoje mėginys iš skiedimo tunelio patenka prie pirmo kietųjų dalelių skiedimo įtaiso angos. PTS turi tenkinti toliau nurodytas sąlygas.

 

Jis įmontuojamas prie tunelio centrinės linijos 10–20 tunelio skersmenų atstumu už dujų įleidimo angos ir nukreipiamas dujų srauto tekėjimui tunelyje priešinga kryptimi, o zondo ašis ties jo viršumi turi būti lygiagreti skiedimo tunelio ašiai.

 

Jo vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis nei 8 mm.

Iš PTS paimtas dujų mėginys turi tenkinti toliau pateiktas sąlygas.

 

Jų srauto Reinoldso (Reynolds) skaičius Re turi būti mažesnis nei 1 700;

 

šių dujų buvimo kietųjų dalelių tiekimo sistemoje trukmė neturi viršyti 3 sekundžių.

Kietųjų dalelių tiekimo sistemoje galima bet kokia kita mėginių ėmimo konfigūracija, jeigu kiekvienu atveju galima įrodyti, kad yra 30 nm elektrinio mobilumo skersmens kietųjų dalelių lygiavertė skverbtis.

Išleidimo vamzdžio (OT), kuriuo praskiestas mėginys teka iš VPR į PNC įleidimo angą, savybės:

 

jo vidinis skersmuo ne mažesnis nei 4 mm;

 

dujų mėginio srauto buvimo išleidimo vamzdyje trukmė ne didesnė kaip 0,8 sekundės;

Išleidimo vamzdyje galima bet kokia kita mėginių ėmimo konfigūracija, jeigu kiekvienu atveju galima įrodyti, kad yra 30 nm elektrinio mobilumo skersmens kietųjų dalelių lygiavertė skverbtis.

1.4.3.   Kietųjų dalelių pirminis skirtuvas

Rekomenduojamo kietųjų dalelių pirminio skirtuvo vieta turi būti prieš VPR. Pirminio skirtuvo kietųjų dalelių skersmens 50 % skiriamoji riba turi būti 2,5–10 μm esant tūriniam srautui, kuris naudojamas imant išmetamųjų kietųjų dalelių mėginius. Pirminis skirtuvas turi praleisti ne mažiau kaip 99 % į pirminį skirtuvą patenkančių ir pro pirminio skirtuvo išleidimo angą, esant tūriniam srautui, kuris naudojamas imant išmetamųjų kietųjų dalelių kiekio mėginius, ištekėsiančių 1 μm skersmens kietųjų dalelių masės koncentracijos.

1.4.4.   Lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaisas (VPR)

VPR sudaro paeiliui sujungtas pirmasis kietųjų dalelių kiekio skiedimo įtaisas (PND1), garinimo vamzdis ir antras skiedimo įtaisas (PND2). Skiedimo funkcijos paskirtis – sumažinti mėginio kietųjų dalelių, įtekančių į kietųjų dalelių koncentracijos matavimo įtaisą, kiekio koncentraciją, kad ji būtų mažesnė už viršutinę ribinę vertę, nustatytą PNC atskirtų kietųjų dalelių apskaičiavimo režimui, ir nuslopinti užuomazgų susidarymą mėginyje. VPR turi nurodyti, ar PND1 ir garinimo vamzdžio veikimo temperatūros atitinka nustatytąsias.

VPR leidžia užtikrinti, kad 30 nm dydžio kietųjų tetrakontano (CH3(CH2)38CH3) dalelių garavimo lygis būtų didesnis nei 99 %, esant ne mažesnei nei 10 000 cm–3 koncentracijai ties įleidimo anga, kaitinant tetrakontaną ir mažinant jo dalinį slėgį. Jis taip pat leidžia visame VPR pasiekti kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientą (fr), kuris kietųjų dalelių, kurių elektrinio mobilumo skersmuo yra 30 nm ir 50 nm, atveju būtų atitinkamai ne daugiau kaip 30 % ir 20 % didesnis, ir ne daugiau kaip 5 % mažesnis už sumažinimo koeficientą kietųjų dalelių, kurių elektrinio mobilumo skersmuo yra 100 nm, atveju.

1.4.4.1.   Pirmas kietųjų dalelių skiedimo įtaisas (PND1)

Pirmas kietųjų dalelių skiedimo įtaisas suprojektuojamas specialiai taip, kad praskiestų kietųjų dalelių kiekio koncentraciją ir veiktų esant 150 °C–400 °C (sienelių) temperatūrai. Turėtų būtų palaikoma pastovi nustatytoji vardinė sienelių temperatūra, atitinkanti šį intervalą su ± 10 °C paklaida ir neviršijanti ET sienelių temperatūros (1.4.4.2 punktas). Į skiedimo įtaisą turėtų būti tiekiamas su HEPA filtruotas skiedimo oras, o skiedimo koeficientas turi būti nuo 10 iki 200.

1.4.4.2.   Garinimo vamzdis

Garinimo vamzdyje per visą jo ilgį turi būti kontroliuojama sienelių temperatūra, kad ji būtų ne mažesnė nei pirmo kietųjų dalelių kiekio skiedimo įtaiso sienelių temperatūra, ir palaikoma pastovi nustatytoji vardinė 300 °C–400 °C sienelių temperatūra; leidžiamas ± 10 °C nuokrypis.

1.4.4.3.   Antras kietųjų dalelių skiedimo įtaisas (PND2)

PND2 suprojektuojamas specialiai taip, kad praskiestų kietųjų dalelių kiekio koncentraciją. Į skiedimo įtaisą turėtų būti tiekiamas su HEPA filtru filtruotas skiedimo oras, o skiedimo koeficientas turi būti nuo 10 iki 30. Pasirinktas PND2 skiedimo koeficientas turi būti nuo 10 iki 15, kad kietųjų dalelių kiekio koncentracija už antrojo skiedimo įtaiso būtų mažesnė už viršutinę ribinę vertę, nustatytą PNC atskirtų kietųjų dalelių apskaičiavimo režimui, o dujų temperatūra prieš įtekant į PNC būtų mažesnė nei 35 °C.

1.4.5.   Kietųjų dalelių skaitiklis (PNC)

PNC turi tenkinti 1.3.4 punkto reikalavimus.

2.   KIETŲJŲ DALELIŲ MĖGINIŲ ĖMIMO SISTEMOS KALIBRAVIMAS IR (ARBA) PATVIRTINIMAS (1)

2.1.   Kietųjų dalelių skaitiklio kalibravimas

2.1.1.   Technikos tarnyba užtikrina, kad PNC kalibravimo sertifikatas, įrodantis atitiktį atsekamumo standartui, būtų gautas per 12 mėnesių iki išmetamųjų teršalų bandymo.

2.1.2.   Atlikus stambaus masto techninės priežiūros darbus, PNC irgi perkalibruojamas ir išduodamas naujas kalibravimo sertifikatas.

2.1.3.   Turi būti įmanoma nustatyti, pagal kokį standartinį metodą buvo kalibruojama:

a)

lyginant kalibruojamo PNC atsaką su sukalibruoto aerozolių elektrinio skaitiklio atsaku, tuo pačiu metu imant elektrostatiškai suklasifikuotų kalibravimo kietųjų dalelių mėginius; arba

b)

lyginant kalibruojamo PNC atsaką su antro PNC, kuris buvo tiesiogiai sukalibruotas taikant minėtą metodą, atsaku.

Elektrinio skaitiklio atveju, kalibruojama naudojant bent šešias standartines koncentracijos vertes, kuo tolygiau paskirstytas PNC matavimo intervale. Vienas iš šių taškų bus vardinės nulinės koncentracijos taškas, gautas prie kiekvieno prietaiso įleidimo angos pritvirtinus bent H13 klasės (EN 1822:2008) arba turinčius lygiavertes veikimo savybes HEPA filtrus. Kalibruojamam PNC netaikant jokio kalibravimo koeficiento, kiekvienos naudojamos koncentracijos vertės atveju išmatuojamos koncentracijos vertės turi atitikti standartinę koncentraciją, leidžiant ± 10 % nuokrypį, išskyrus nulinės vertės tašką – priešingu atveju kalibruojamas PNC atmetamas. Apskaičiuojamas ir užregistruojamas dviejų duomenų rinkinių linijinės regresijos gradientas. Kalibruojamam PNC taikomas kalibravimo koeficientas, kuris yra lygiavertis atvirkštinei gradiento vertei. Atsako tiesiškumas apskaičiuojamas kaip dviejų duomenų rinkinių Pirsono koreliacijos koeficiento kvadratas (R2), ir jis turi būti ne mažesnis kaip 0,97. Apskaičiuojant gradientą ir R2, tiesinė transgresija nukreipiama per pradinį tašką (nulinė koncentracija abiejuose prietaisuose).

Standartinio PNC atveju kalibruojama naudojant bent šešias standartines koncentracijos vertes, paskirstytas PNC matavimo intervale. Bent trys taškai turi būti ten, kur koncentracija mažesnė nei 1 000 cm–3, likusios koncentracijos vertės turi pasiskirstyti tiesiškai nuo 1 000 cm–3 iki maksimalios PNC intervalo vertės, skaitikliui veikiant atskirtų kietųjų dalelių apskaičiavimo režimu. Vienas iš šių taškų bus vardinės nulinės koncentracijos taškas, gautas prie kiekvieno prietaiso įleidimo angos pritvirtinus bent H13 klasės (EN 1822:2008) arba turinčius lygiavertes veikimo savybes HEPA filtrus. Kalibruojamam PNC netaikant jokio kalibravimo koeficiento, kiekvienos koncentracijos vertės atveju išmatuojamos koncentracijos vertės turi atitikti standartinę koncentraciją, leidžiant ± 10 % nuokrypį, išskyrus nulinės vertės tašką – priešingu atveju kalibruojamas PNC atmetamas. Apskaičiuojamas ir užregistruojamas dviejų duomenų rinkinių linijinės regresijos gradientas. Kalibruojamam PNC taikomas kalibravimo koeficientas, kuris yra lygiavertis atvirkštinei gradiento vertei. Atsako tiesiškumas apskaičiuojamas kaip dviejų duomenų rinkinių Pirsono koreliacijos koeficiento kvadratas (R2), ir jis turi būti ne mažesnis kaip 0,97. Apskaičiuojant gradientą ir R2, tiesinė transgresija nukreipiama per pradinį tašką (nulinė koncentracija abiejuose prietaisuose).

2.1.4.   Kalibruojant patikrinamas PNC skaičiavimo našumas pagal 1.3.4.8 punkto reikalavimus, kai kietųjų dalelių elektrinio mobilumo skersmens dydis yra 23 nm. Kai kietųjų dalelių dydis yra 41 nm, nereikalaujama tikrinti skaičiavimo našumo.

2.2.   Lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaiso (VPR) kalibravimas ir (arba) patvirtinimas

2.2.1.   Jeigu įtaisas yra naujas ir buvo atlikti stambaus masto techninės priežiūros darbai, VPR kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientus reikalaujama kalibruoti pagal visus skiedimo parametrus, esant nustatytai pastoviai vardinei prietaisų veikimo temperatūrai. Norint įvykdyti reikalavimą reguliariai patvirtinti VPR kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientą, užtenka jį patikrinti pagal vieną parametrą, atitinkantį parametrą, taikomą atliekant transporto priemonių, kuriose įmontuoti dyzelino kietųjų dalelių filtrai, matavimus. Technikos tarnyba užtikrina, kad lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaiso kalibravimo arba patvirtinimo sertifikatas būtų gautas per 6 mėnesius iki išmetamųjų teršalų bandymo. Jeigu lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaise įmontuota temperatūros stebėsenos signalizacija, leidžiamas 12 mėnesių patvirtinimo tarpsnis.

VPR apibūdinamas pagal kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientą, nustatytą 30 nm, 50 nm ir 100 nm elektrinio mobilumo skersmens kietųjų dalelių atveju. Kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientas (fr(d)) turi būti atitinkamai ne daugiau kaip 30 % ir 20 % didesnis kietųjų dalelių, kurių elektrinio mobilumo skersmenys yra 30 nm ir 50 nm, atveju, ir ne daugiau kaip 5 % mažesnis kietųjų dalelių, kurių elektrinio mobilumo skersmuo yra 100 nm, atveju. Patvirtinimo tikslais vidutinis kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientas turi atitikti per pradinio VPR kalibravimo etapą nustatytą vidutinį kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientą (Formula), leidžiamas ± 10 % nuokrypis.

2.2.2.   Atliekant šiuos matavimus bandymui naudojamas aerozolis, kurio kietųjų dalelių elektrinio mobilumo skersmens dydis yra 30, 50 ir 100 nm, o minimali koncentracija ties VPR įleidimo anga yra 5 000 kietųjų dalelių cm–3. Kietųjų dalelių koncentracija matuojama prieš įtaisus ir už jų.

Kiekvieno kietųjų dalelių dydžio (fr(di)) atveju kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientas apskaičiuojamas taip:

Formula

čia:

Nin(di)

=

d i skersmens kietųjų dalelių koncentracija prieš įtaisus,

Nout(di)

=

di skersmens kietųjų dalelių koncentracija už įtaisų ir

di

=

kietųjų dalelių elektrinio mobilumo skersmuo (30, 50 arba 100 nm).

Nin(di ) ir Nout(di ) tikslinami pagal tas pačias sąlygas.

Vidutinis kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo, esant konkrečiam skiedimo parametrui, koeficientas (Formula) apskaičiuojamas taip:

Formula

Lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaisą (VPR) rekomenduojama kalibruoti ir patvirtinti kaip baigtą komplektuoti įtaisą.

2.2.3.   Technikos tarnyba užtikrina, kad VPR patvirtinimo sertifikatas, įrodantis efektyvųjį lakių kietųjų dalelių šalinimo našumą, būtų gautas per 6 mėnesius iki išmetamųjų teršalų bandymo. Jeigu lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaise įmontuota temperatūros stebėsenos signalizacija, leidžiamas 12 mėnesių patvirtinimo tarpsnis. VPR turi užtikrinti, kad bent 30 nm elektrinio mobilumo skersmens kietųjų tetrakontano (CH3(CH2)38CH3) dalelių pašalinimo lygis būtų didesnis nei 99 %, esant ne mažesnei nei 10 000 cm–3 koncentracijai ties įleidimo anga, kai jis veikia nustačius mažiausius skiedimo parametrus ir esant gamintojo rekomenduojamai veikimo temperatūrai.

2.3.   Kietųjų dalelių mėginių ėmimo sistemų patikros procedūros

2.3.1.   Prieš kiekvieną bandymą kietųjų dalelių skaitikliu išmatuojama ir užregistruojama mažesnė nei 0,5 kietosios dalelės cm–3 koncentracija, kai prie visos kietųjų dalelių mėginių ėmimo sistemos (VPR ir PNC) įleidimo angos yra pritvirtintas bent H13 klasės (EN 1822:2008) arba turintis lygiavertes veikimo savybes HEPA filtras.

2.3.2.   Kiekvieną mėnesį kietųjų dalelių skaitikliu išmatuojama ir užregistruojama į skaitiklį tekančio srauto vertė, atitinkanti kietųjų dalelių skaitiklio vardinį srautą (leidžiamas 5 % nuokrypis), kai patikra atliekama su sukalibruotu srauto skaitikliu.

2.3.3.   Kiekvieną dieną, naudojant prie kietųjų dalelių skaitiklio įleidimo angos pritvirtintą bent H13 klasės (EN 1822:2008) arba turintį lygiavertes veikimo savybes HEPA filtrą, kietųjų dalelių skaitikliu turi būti užregistruojama ne didesnė nei 0,2 cm–3 koncentracija. Pašalinus šį filtrą, kietųjų dalelių skaitiklis turi rodyti, kad atsiradus aplinkos oro poveikiui išmatuota koncentracija padidėjo bent iki 100 kietųjų dalelių cm–3, o sugrąžinus HEPA filtrą jis vėl turi rodyti ne didesnę nei 0,2 cm–3 koncentraciją.

2.3.4.   Prieš pradedant kiekvieną bandymą patvirtinama, kad matavimo sistema rodo, jog garinimo vamzdyje, jeigu jis naudojamas sistemoje, veikimo temperatūra atitinka nustatytąją.

2.3.5.   Prieš pradedant kiekvieną bandymą patvirtinama, kad matavimo sistema rodo, jog skiedimo įtaise PND1 veikimo temperatūra atitinka nustatytąją.


(1)  Pavyzdiniai kalibravimo ir (arba) patvirtinimo metodai pateikiami adresu http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29grpe/pmpFCP.html.

6 priedėlis

Modeliuojamos inercijos patikra

1.   DALYKAS

Taikant šiame priedėlyje aprašytą metodą, galima patikrinti, ar veikimo ciklo važiavimo etape tinkamai modeliuojama bendroji dinamometro inercija. Dinamometro gamintojas turi apibrėžti specifikacijų patikros metodą pagal šio priedo 3 dalį.

2.   PRINCIPAS

2.1.   Darbinių lygčių sudarymas

Kadangi dinamometrą veikia būgno (-ų) sukimosi greičio pokyčiai, jėga būgno (-ų) paviršiuje išreiškiama formule:

F = I · γ = IM · γ + F1

čia:

F

=

jėga būgno (-ų) paviršiuje,

I

=

bendroji dinamometro inercija (transporto priemonės lygiavertė inercija: žr. 5.1 punkto lentelę),

IM

=

dinamometro mechaninių masių inercija,

γ

=

liestinis pagreitis būgno paviršiuje,

F1

=

inercijos jėga.

Pastaba. Toliau pateikiamas šios formulės paaiškinimas darant nuorodą į dinamometrus, kurių mechaninėmis priemonėmis modeliuojamos inercinės masės.

Taigi bendroji inercija išreiškiama taip:

I = Im + F1 / γ

čia:

Im

gali būti apskaičiuojama arba išmatuojama tradiciniais metodais,

F1

gali būti išmatuojama dinamometru,

γ

gali būti apskaičiuojamas naudojant būgnų apskritiminį greitį.

Bendroji inercija (I) bus nustatyta per greitėjimo arba lėtėjimo bandymą, naudojant vertes, lygias gautoms per veikimo ciklą arba didesnes.

2.2.   Bendrosios inercijos apskaičiavimo specifikacijos

Taikant bandymo ir skaičiavimo metodus, turi būti įmanoma nustatyti bendrąją inerciją I su ne didesne kaip ± 2 % santykine paklaida (ΔI/I).

3.   SPECIFIKACIJOS

3.1.   Modeliuojamos bendrosios inercijos I masė turi išlikti tokia pat kaip lygiavertės inercijos teorinė vertė (žr. 1 priedėlį), laikantis nurodytų ribų:

3.1.1.

kiekvienos momentinės vertės atveju – ± 5 % teorinės vertės;

3.1.2.

vidutinės vertės, apskaičiuotos kiekvienai ciklo sekai, atveju – ± 2 % teorinės vertės.

Pirmiau 3.1.1 punkte pateikta riba pakeičiama ± 50 % vienai sekundei, kai užvedamas variklis, ir transporto priemonėse su mechanine pavara – dviem sekundėms, kai perjungiama pavara.

4.   PATIKROS TVARKA

4.1.   Patikra atliekama per kiekvieną ciklo bandymą, kaip apibrėžta 4a priedo 6.1 punkte.

4.2.   Tačiau jei tenkinami 3 dalies reikalavimai ir momentiniai pagreičiai yra bent tris kartus didesni arba mažesni nei teorinio ciklo sekų vertės, pirmiau aprašyta patikra nebūtina.

7 priedėlis

Transporto priemonės kelio apkrovos matavimas

Transporto priemonės pasipriešinimas riedėjimui. Matavimo kelyje metodas. Modeliavimas ant važiuoklės dinamometro

1.   METODŲ TIKSLAS

Toliau aprašytų metodų tikslas yra išmatuoti transporto priemonės pasipriešinimą riedėjimui, važiuojant keliu pastoviu greičiu, ir sumodeliuoti šį pasipriešinimą ant dinamometro pagal 4a priedo 6.2.1 punkte nustatytas sąlygas.

2.   KELIO APIBŪDINIMAS

Kelias turi būti lygus ir pakankamai ilgas, kad būtų galima atlikti šiame priedėlyje nurodytus matavimus. Turi būti tolygus ± 0,1 % nuolydis, jis neturi viršyti 1,5 %

3.   ATMOSFEROS SĄLYGOS

3.1.   Vėjas

Per bandymą vidutinis vėjo greitis turi būti mažesnis nei 3 m/s, o gūsiai ne stipresni kaip 5 m/s. Be to, vėjo greičio vektorinė dedamoji, statmena bandymo keliui, turi būti mažesnė kaip 2 m/s. Vėjo greitis matuojamas 0,7 m aukštyje virš kelio paviršiaus.

3.2.   Drėgnumas

Kelio danga turi būti sausa.

3.3.   Slėgis ir temperatūra

Oro tankis per bandymą neturi skirtis nuo etaloninių sąlygų daugiau kaip ± 7,5 %, P = 100 kPa ir T = 293,2 K.

4.   TRANSPORTO PRIEMONĖS PARENGIMAS (1)

4.1.   Bandomosios transporto priemonės parinkimas

Jei matuojami ne visi transporto priemonių tipo variantai, atrenkant bandomąją transporto priemonę taikomi toliau nurodyti kriterijai.

4.1.1.   Kėbulas

Jei yra skirtingų kėbulo tipų, bandymui pasirenkamas aerodinaminiu požiūriu blogiausias kėbulas. Gamintojas pateikia atrankai reikalingus duomenis.

4.1.2.   Padangos

Parenkamos plačiausios padangos. Jei yra daugiau kaip trijų dydžių padangų, pasirenkamos už didžiausias vienu dydžiu mažesnės padangos.

4.1.3.   Bandomoji masė

Bandomoji masė yra transporto priemonės standartinė masė su didžiausiu inercijos intervalu.

4.1.4.   Variklis

Bandomoji transporto priemonė turi turėti didžiausią šilumokaitį (-ius).

4.1.5.   Pavara

Bandymas atliekamas su kiekviena iš šių pavarų:

kai varomi priekiniai ratai,

kai varomi galiniai ratai,

nuolatinė 4 × 4,

atjungiama 4 × 4,

automatinė pavarų dėžė,

mechaninė pavarų dėžė.

4.2.   Įvažinėjimas

Transporto priemonė parengiama įprastai naudoti ir sureguliuojama po ne trumpesnio kaip 3 000 km įvažinėjimo. Padangos įvažinėjamos kartu su transporto priemone arba protektoriaus gylis turi būti 90–50 % pradinio protektoriaus gylio.

4.3.   Patikros

Pagal gamintojo specifikacijas ir atsižvelgiant į numatytą paskirtį patikrinama:

ratai, ratų gaubtai, padangos (gaminio markė, tipas, slėgis), priekinės ašies geometrija, stabdžių sureguliavimas (pasipriešinimo stabdymui pašalinimas), priekinės ir galinės ašies tepimas, pakabos nustatymas ir transporto priemonės išlyginimas ir kt.

4.4.   Pasirengimas bandymui

4.4.1.   Transporto priemonė pakraunama tiek, kad jos masė atitiktų standartinę masę. Transporto priemonė išlyginama, kai apkrovos sunkio centras išdėstomas viduryje tarp priekinių kraštinių sėdynių R taškų ir tuos taškus kertančios tiesios linijos.

4.4.2.   Per važiavimo keliu bandymus transporto priemonės langai uždaromi. Visi oro kondicionavimo sistemų dangčiai, priekiniai žibintai ir pan. turi būti nedarbinėje padėtyje.

4.4.3.   Transporto priemonė turi būti švari.

4.4.4.   Prieš pat bandymą transporto priemonė tinkamu būdu pašildoma iki įprastos darbinės temperatūros.

5.   METODAI

5.1.   Energijos kitimas taikant saviriedos metodą

5.1.1.   Kelyje

5.1.1.1.   Bandymo įranga ir paklaida

Matuojant laiką, paklaida turi būti mažesnė nei ± 0,1 s.

Matuojant greitį, paklaida turi būti mažesnė nei ± 2 %.

5.1.1.2.   Bandymo metodika

5.1.1.2.1.

Pasiekiamas transporto priemonės greitis, 10 km/h didesnis už pasirinktą bandymo greitį V.

5.1.1.2.2.

Pavarų dėžė perjungiama į tuščiosios eigos padėtį.

5.1.1.2.3.

Išmatuojamas laikas (t1), reikalingas transporto priemonei sulėtėti nuo

V2 = V + ΔV km/h iki V1 = V – ΔV km/h.

5.1.1.2.4.

Tas pats bandymas atliekamas priešinga kryptimi: t2.

5.1.1.2.5.

Remiantis dviem laiko atkarpomis t1 ir t2 apskaičiuojama vidutinė T vertė.

5.1.1.2.6.

Bandymai kartojami keletą kartų, kad vidurkio statistinis tikslumas (p)

Formula būtų ne didesnis kaip 2 % (p ≤ 2 %)

Statistinis tikslumas (p) apibrėžiamas:

Formula

čia:

t

=

koeficientas iš toliau pateiktos lentelės,

n

=

bandymų skaičius,

s

=

standartinis nuokrypis Formula

n

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

t

3,2

2,8

2,6

2,5

2,4

2,3

2,3

2,2

2,2

2,2

2,2

2,2

Formula

1,6

1,25

1,06

0,94

0,85

0,77

0,73

0,66

0,64

0,61

0,59

0,57

5.1.1.2.7.

Galia apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula

čia:

P

išreikšta kW,

V =

bandymo greitis m/s,

ΔV =

greičio nuokrypis nuo greičio V (m/s), kaip nurodyta šio priedėlio 5.1.1.2.3 punkte,

M =

standartinė masė (kg),

T =

laikas sekundėmis (s).

5.1.1.2.8.

Kelyje nustatyta galia (P) perskaičiuojama pagal etalonines aplinkos sąlygas:

PPatikslinta = K · PIšmatuota

Formula

čia:

RR

=

pasipriešinimas riedėjimui, esant V greičiui,

RAERO

=

aerodinaminis pasipriešinimas, esant V greičiui,

RT

=

bendras pasipriešinimas riedėjimui = RR + RAERO,

KR

=

pasipriešinimo riedėjimui temperatūros korekcijos koeficientas (laikoma, kad jis yra lygus 8,64 × 10–3/°C) arba gamintojo korekcijos koeficientas, patvirtintas atitinkamos institucijos,

t

=

važiavimo keliu bandymo aplinkos temperatūra °C,

t0

=

etaloninė aplinkos temperatūra, lygi 20 °C,

ρ

=

oro tankis bandymo sąlygomis,

ρ0

=

oro tankis etaloninėmis sąlygomis (20 °C, 100 kPa).

RR/RT ir RAERO/RT santykius nustato transporto priemonės gamintojas, remdamasis duomenimis, kuriuos įmonė paprastai turi.

Jei šių verčių negalima gauti, pagal gamintojo ir tam tikros technikos tarnybos susitarimą galima naudoti pasipriešinimo riedėjimui/bendro pasipriešinimo rezultatus, gaunamus taikant šią formulę:

Formula

čia:

M

=

transporto priemonės masė kg, kiekvieno greičio atveju toliau lentelėje nurodyti a ir b koeficientai:

V (km/h)

a

b

20

7,24 · 10–5

0,82

40

1,59 · 10–4

0,54

60

1,96 · 10–4

0,33

80

1,85 · 10–4

0,23

100

1,63 · 10–4

0,18

120

1,57 · 10–4

0,14

5.1.2.   Ant dinamometro

5.1.2.1.   Matavimo įranga ir tikslumas

Įranga turi būti tokia pat, kaip naudojama per važiavimo keliu bandymą.

5.1.2.2.   Bandymo procedūra

5.1.2.2.1.

Transporto priemonė pastatoma ant bandymo dinamometro.

5.1.2.2.2.

Varomųjų ratų padangų (šaltų) slėgis nustatomas taip, kad atitiktų dinamometro reikalavimus.

5.1.2.2.3.

Sureguliuojama dinamometro lygiavertė inercija.

5.1.2.2.4.

Tinkamu būdu pasiekiama transporto priemonės ir dinamometro darbinė temperatūra.

5.1.2.2.5.

Atliekami pirmiau 5.1.1.2 punkte nurodyti veiksmai (išskyrus 5.1.1.2.4 ir 5.1.1.2.5 punktus), 5.1.1.2.7 punkte nurodytoje formulėje M pakeičiama I.

5.1.2.2.6.

Sureguliuojami stabdžiai, kad būtų galima atkurti patikslintą galią (5.1.1.2.8 punktas) ir atsižvelgiama į transporto priemonės masės (M) kelyje ir naudotinos lygiavertės inercijos bandymo masės (I) skirtumą. Tai galima atlikti apskaičiuojant vidutinį patikslintą saviriedos kelyje laiką nuo V2 iki V1 ir tą patį laiką atkuriant ant dinamometro, taikant tokį santykį:

Formula

K = vertė, nurodyta 5.1.1.2.8 punkte.

5.1.2.2.7.

Dinamometro sugeriama galia Pa nustatoma tam, kad tą pačią galią (5.1.1.2.8 punktas) būtų galima atkurti tai pačiai transporto priemonei skirtingomis dienomis.

5.2.   Sukimo momento matavimų metodas esant pastoviam greičiui

5.2.1.   Kelyje

5.2.1.1.   Matavimo įranga ir paklaida

Sukimo momentas matuojamas tinkamu matavimo įtaisu ± 2 % tikslumu.

Greitis matuojamas ± 2 % tikslumu.

5.2.1.2.   Bandymo metodika

5.2.1.2.1.

Transporto priemonė nustatoma taip, kad veiktų stabilizuotu greičiu V.

5.2.1.2.2.

Sukimo momentas Ct ir greitis registruojami bent 20 sekundžių. Duomenų registravimo sistemos tikslumas turi būti bent ± 1 Nm sukimo momento atveju ir ± 0,2 km/h greičio atveju.

5.2.1.2.3.

Sukimo momento Ct ir greičio skirtumai, atsižvelgiant į laiką, neturi viršyti 5 % kiekvieną matavimo laikotarpio sekundę.

5.2.1.2.4.

Sukimo momentas Ct1 yra vidutinis sukimo momentas, gautas taikant šią formulę:

Formula

5.2.1.2.5.

Bandymas atliekamas tris kartus kiekviena kryptimi. Iš šių šešių matavimų nustatomas vidutinis etaloninio greičio sukimo momentas. Jei vidutinis greitis nuo etaloninio nukrypsta daugiau kaip 1 km/h, apskaičiuojant vidutinį sukimo momentą, taikoma tiesinė regresija.

5.2.1.2.6.

Apskaičiuojamas šių dviejų sukimo momentų Ct1 ir Ct2vidurkis, t. y. Ct.

5.2.1.2.7.

Vidutinis sukimo momentas CT, nustatomas kelyje, patikslinamas pagal etalonines aplinkos sąlygas taip:

CTpatikslinta = K · CTišmatuota

čia, K – tai šio priedėlio 5.1.1.2.8 punkte nustatyta vertė.

5.2.2.   Ant dinamometro

5.2.2.1.   Matavimo įranga ir paklaida

Įranga turi būti tokia pat, kaip naudojama per važiavimo keliu bandymą.

5.2.2.2.   Bandymo metodika

5.2.2.2.1.

Atliekami veiksmai, pirmiau nurodyti 5.1.2.2.1–5.1.2.2.4 punktuose.

5.2.2.2.2.

Atliekami veiksmai, nurodyti 5.2.1.2.1–5.2.1.2.4 punktuose.

5.2.2.2.3.

Sureguliuojamas galios sugėrimo įrenginys, kad būtų atkurtas patikslintas bendras sukimo momentas kelyje, pirmiau nurodytas 5.2.1.2.7 punkte.

5.2.2.2.4.

Toliau tuo pačiu tikslu atliekami tokie patys veiksmai, kaip ir 5.1.2.2.7 punkte.


(1)  HEV atveju ir kol nėra nustatytos vienodos techninės nuostatos, gamintojas sutaria su technikos tarnyba dėl transporto priemonės būsenos atliekant bandymą, kaip apibrėžta šiame priedėlyje.


5 PRIEDAS

II TIPO BANDYMAS

(Išmetamo anglies monoksido kiekio matavimo bandymas, varikliui veikiant tuščiąja eiga)

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašoma II tipo bandymo metodika, apibrėžta šios taisyklės 5.3.2 punkte.

2.   MATAVIMO SĄLYGOS

2.1.   Naudojami etaloniniai degalai, kurių specifikacijos pateiktos šios taisyklės 10 ir 10a prieduose.

2.2.   Per bandymą aplinkos temperatūra turi būti 293–303 K (20–30 °C). Variklis įšildomas tiek, kol pasiekiama visų aušinimo ir tepimo skysčių temperatūros verčių ir tepimo skysčio slėgio vertės pusiausvyra.

2.2.1.   Transporto priemonės, kurios varomos benzinu, SND arba GD/biometanu, bandomos su etaloniniais degalais, naudotais per I tipo bandymą.

2.3.   Kai transporto priemonės pavarų dėžė yra mechaninė arba pusiau automatinė, bandymas atliekamas pavarų svirtį perjungus į neutralią padėtį ir įjungus sankabą.

2.4.   Kai transporto priemonės pavarų dėžė yra automatinė, bandymas atliekamas pavarų svirtį perjungus į neutralią arba stovėjimo padėtį.

2.5.   Tuščiosios eigos reguliavimo sudedamosios dalys

2.5.1.   Apibrėžtis

Šioje taisyklėje „tuščiosios eigos reguliavimo sudedamosios dalys“ – tai variklio tuščiosios eigos sąlygoms keisti skirti valdikliai, kuriuos mechanikas gali lengvai reguliuoti naudodamas tik toliau 2.5.1.1 punkte nurodytus įrankius. Reguliavimo sudedamosiomis dalimis nelaikomi degalų ir oro srauto kalibravimo prietaisai, jeigu jiems reguliuoti būtina nuimti fiksavimo įtaisus, o juos nuimti gali tik kvalifikuotas mechanikas.

2.5.1.1.

Tuščiosios eigos reguliavimo sudedamosioms dalims reguliuoti gali būti naudojami tokie įrankiai: atsuktuvai (įprasti arba kryžminiai), veržliarakčiai (žiediniai, atvirieji arba reguliuojamieji), plokščiosios replės, šešiabriauniai raktai.

2.5.2.   Matavimo vietų nustatymas

2.5.2.1.

Pirmiausia atliekamas matavimas pagal gamintojo sąlygas nustatytoje vietoje.

2.5.2.2.

Kiekvienai tolydžiai reguliuojamai sudedamajai daliai nustatomas reikiamas skaičius tipinių padėčių.

2.5.2.3.

Anglies monoksido kiekio išmetamosiose dujose matavimas atliekamas visose galimose reguliavimo sudedamųjų dalių padėtyse, o jei tai yra tolydžiai reguliuojama sudedamoji dalis, atsižvelgiama tik į pirmiau 2.5.2.2 punkte apibrėžtas vietas.

2.5.2.4.

Laikoma, kad II tipo bandymas yra išlaikytas, jei įvykdyta viena arba abi nurodytos sąlygos:

2.5.2.4.1.

nė viena iš verčių, išmatuotų pagal 2.5.2.3 punktą, neviršija ribinių verčių;

2.5.2.4.2.

didžiausia vertė, nustatyta tolygiai keičiant vieno iš nustatymo prietaisų reguliavimo padėtį, tačiau nekeičiant kitų nustatymo prietaisų reguliavimo padėties, neviršija ribinės vertės, šią sąlygą atitinka įvairūs nustatymo prietaisų, išskyrus tą, kurio reguliavimo padėtis buvo keičiama tolygiai, deriniai.

2.5.2.5.

Galimos reguliavimo sudedamųjų dalių padėtys yra ribojamos:

2.5.2.5.1.

viena vertus, didesniąja iš šių dviejų verčių: mažiausiuoju variklio tuščiosios eigos sūkių, kuriuo variklis gali suktis, skaičiumi; gamintojo rekomenduotu sūkių skaičiumi, iš kurio atimama 100 sūkių per minutę;

2.5.2.5.2.

kita vertus, mažiausiąja iš trijų nurodytų verčių:

 

didžiausiuoju sūkių skaičiumi, kuriuo įjungus variklio tuščiosios eigos sūkių nustatymo komponentus variklis gali suktis;

 

gamintojo rekomenduotu sūkių skaičiumi, prie kurio pridedama 250 sūkių per minutę;

 

sūkių skaičiumi, kuriam esant įsijungia automatinės sankabos.

2.5.2.6.

Be to, matavimo padėtimis neturi būti pasirenkamos tokios reguliavimo padėtys, kurios nėra suderinamos su tinkamu variklio veikimu. Jei variklis, pavyzdžiui, yra su keliais karbiuratoriais, visi karbiuratoriai turi būti nustatyti vienodai.

3.   DUJŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS

3.1.   Mėginių ėmimo zondas įtaisomas su mėginių surinkimo maišu sujungtame išmetamajame vamzdyje, bent 300 mm gylyje, ir kuo arčiau išmetamojo vamzdžio.

3.2.   CO (CCO) ir CO2 (CO2) koncentracija nustatoma pagal matavimo prietaiso rodmenis arba įrašus, naudojant atitinkamas kalibravimo kreives.

3.3.   Patikslinta (angl. corr) anglies monoksido koncentracijos vertė keturtakčiams varikliams yra:

Formula tūriniai proc.

3.4.   CCO koncentracija (žr. 3.2 punktą), apskaičiuota pagal 3.3 punkte pateiktą formulę, neturi būti tikslinama, jei bendra išmatuota keturtakčių variklių koncentracija (CCO + CO2) yra ne mažesnė kaip:

a)

benzino atveju: 15 %;

b)

SND atveju: 13,5 %;

c)

GD/biometano atveju: 11,5 %.


6 PRIEDAS

III TIPO BANDYMAS

(Karterio išmetamųjų dujų patikra)

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašoma III tipo bandymo metodika, apibrėžta šios taisyklės 5.3.3 punkte.

2.   BENDROSIOS NUOSTATOS

2.1.   III tipo bandymas atliekamas su priverstinio uždegimo varikliais varomomis transporto priemonėmis, su kuriomis daryti I ir II tipo bandymai, jei taikoma.

2.2.   Bandomi varikliai turi būti hermetiški ir tokios konstrukcijos, kad dėl nedidelio nuotėkio negalėtų kilti nepriimtinų funkcinių trikčių (pvz., varikliai su dviem horizontaliais priešpriešiniais cilindrais).

3.   BANDYMO SĄLYGOS

3.1.   Tuščioji eiga reguliuojama pagal gamintojo rekomendacijas.

3.2.   Matavimai atliekami esant tokiems trims sąlygų deriniams:

Sąlygos numeris

Transporto priemonės greitis (km/h)

1

Tuščioji eiga

2

50 ± 2 (3-ioji arba „važiavimo“ pavara)

3

50 ± 2 (3-ioji arba „važiavimo“ pavara)


Sąlygos numeris

Stabdžių sugeriama galia

1

Nėra

2

Atitinkanti I tipo bandymo nustatymą, esant 50 km/h

3

Sąlygos Nr. 2 galia, padauginta iš koeficiento 1,7

4.   BANDYMO METODAS

4.1.   Pirmiau 3.2 punkte nurodytomis veikimo sąlygomis patikrinama, ar patikimai veikia karterio ventiliacijos sistema.

5.   KARTERIO VENTILIACIJOS SISTEMOS PATIKROS METODAS

5.1.   Variklio angos paliekamos nepakeistos.

5.2.   Slėgis karteryje matuojamas tam tikroje vietoje. Slėgis matuojamas manometru su pakreiptu vamzdeliu ties lygio matuoklio anga.

5.3.   Transporto priemonė laikoma tinkama, jei visomis 3.2 punkte nurodytomis matavimo sąlygomis karteryje išmatuotas slėgis matavimo momentu neviršija atmosferos slėgio.

5.4.   Atliekant bandymus pirmiau aprašytu metodu, slėgis įsiurbimo kolektoriuje matuojamas ± 1 kPa tikslumu.

5.5.   Dinamometro rodomas transporto priemonės greitis matuojamas ± 2 km/h tikslumu.

5.6.   Slėgis karteryje matuojamas ± 0,01 kPa tikslumu.

5.7.   Jei kuriomis nors pirmiau 3.2 punkte nurodytomis matavimo sąlygomis karteryje išmatuotas slėgis viršija atmosferos slėgį, gamintojo prašymu atliekamas papildomas toliau 6 dalyje nurodytas bandymas.

6.   PAPILDOMO BANDYMO METODAS

6.1.   Variklio angos paliekamos nepakeistos.

6.2.   Prie lygio matuoklio angos prijungiamas karterio dujoms nelaidus lankstus maždaug penkių litrų talpos maišas. Prieš kiekvieną matavimą maišas turi būti tuščias.

6.3.   Prieš kiekvieną matavimą maišas užsandarinamas. Jo jungtis su karteriu atveriama penkioms minutėms visomis pirmiau 3.2 punkte nurodytomis matavimo sąlygomis.

6.4.   Transporto priemonė laikoma tinkama, jei visomis pirmiau 3.2 punkte nurodytomis matavimo sąlygomis maišas neprisipučia.

6.5.   Pastaba

6.5.1.

Jei variklio konstrukcija yra tokia, kad bandymo negalima atlikti pirmiau 6.1–6.4 punktuose aprašytais metodais, matavimai atliekami taip pakeistu metodu:

6.5.2.

prieš bandymą užkemšamos visos angos, išskyrus tas, kurių reikia dujoms surinkti;

6.5.3.

maišas prijungiamas prie tinkamo atvamzdžio, kuris papildomai nemažina slėgio ir yra tiesiogiai sujungtas su įtaiso recirkuliacijos vamzdynu ties variklio jungties anga.

III tipo bandymas

Image


7 PRIEDAS

IV   TIPO BANDYMAS

(Degalų garų kiekio nustatymas transporto priemonėse su priverstinio uždegimo varikliais)

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašoma IV tipo bandymo metodika, apibrėžta šios taisyklės 5.3.4 punkte.

Šioje metodikoje aprašomas angliavandenilių nuostolių dėl garavimo iš priverstinio uždegimo variklius turinčių transporto priemonių degalų sistemų nustatymas.

2.   BANDYMO APRAŠYMAS

Degalų garavimo bandymas (7.1 pav.) skirtas nustatyti angliavandenilių garų, išsiskiriančių dėl paros temperatūros svyravimo, dėl įkaitusio variklio transporto priemonei stovint ir važiavimo mieste, kiekį. Bandymą sudaro šie etapai:

2.1.

pasirengimas bandymui, įskaitant važiavimo mieste (pirma dalis) ir užmiestyje (antra dalis) ciklus;

2.2.

įkaitusio variklio degalų garavimo nuostolių nustatymas;

2.3.

nuostolių dėl paros temperatūros pokyčių nustatymas.

Išmetamųjų angliavandenilių masės, susidarančios dėl įkaitusio variklio ir paros temperatūros svyravimo, sudedamos, kad būtų gautas bendras bandymo rezultatas.

3.   TRANSPORTO PRIEMONĖ IR DEGALAI

3.1.   Transporto priemonė

3.1.1.   Transporto priemonės mechaninė būklė turi būti gera, prieš bandymą transporto priemonė turi būti įvažinėta ir su ja turi būti nuvažiuota bent 3 000 km. Per šį laikotarpį turi būti prijungta ir tinkamai veikti degalų garų kontrolės sistema ir turi būti įprastai naudojamas (-i) anglies filtras (-ai); filtras (-ai) neturi būti kaip nors neįprastai valomas (-i) arba apkraunamas (-i).

3.2.   Degalai

3.2.1.   Naudojami tam tikri etaloniniai degalai, kaip apibrėžta šios taisyklės 10 priede.

4.   GARAVIMO BANDYMO ĮRANGA

4.1.   Važiuoklės dinamometras

Važiuoklės dinamometras turi atitikti 4a priedo 1 priedėlio reikalavimus.

4.2.   Degalų garų matavimo gaubtas

Degalų garų matavimo gaubtas turi būti sandari stačiakampio formos matavimo kamera, į kurią tilptų bandomoji transporto priemonė. Transporto priemonė turi būti prieinama iš visų pusių, o užsandarintas gaubtas turi būti hermetiškas, kaip nurodyta šio priedo 1 priedėlyje. Vidinis gaubto paviršius turi būti nepralaidus ir nereaguoti su angliavandeniliais. Temperatūros kondicionavimo sistema turi reguliuoti vidinę gaubto oro temperatūrą laiko atžvilgiu, kad atliekant bandymą ji atitiktų nurodytąją; per bandymą leidžiamas vidutinis 1 K nuokrypis.

Kontrolės sistema sureguliuojama taip, kad temperatūros intervalas būtų be didesnių pokyčių, neviršytų ribinių verčių ir pernelyg nesiskirtų nuo pageidaujamo ilgalaikio aplinkos temperatūros intervalo. Vidinė paviršiaus temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 278 K (5 °C) ir ne didesnė kaip 328 K (55 °C) bet kuriuo per parą išmetamų teršalų nustatymo bandymo metu.

Sienos suprojektuojamos taip, kad gerai sklaidytųsi šiluma. Vidinio paviršiaus temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 293 K (20 °C) ir ne didesnė kaip 325 K (52 °C) bet kuriuo garavimo, esant įkaitusiam varikliui, bandymo metu.

Kad būtų prisitaikyta prie tūrio pokyčių, kuriuos sukelia pakitusi kameros temperatūra, galima taikyti kintamo ir nustatyto tūrio gaubtus.

4.2.1.   Kintamo tūrio gaubtas

Kintamo tūrio gaubtas plečiasi arba traukiasi priklausomai nuo gaubte esančios oro masės temperatūros pokyčių. Du metodai, kuriuos galima taikyti, norint prisitaikyti prie vidinio tūrio pokyčių – tai judamoji (-osios) plokštė (-ės) arba dumplės, kurių viduje esantis (-ys) hermetiškas (-i) maišas (-ai) plečiasi ir traukiasi pagal vidinio slėgio pokyčius, naudodami išorės orą. Kiekvienas prisitaikymo prie tūrio pokyčių metodas turi užtikrinti, kad, esant nustatytam temperatūros intervalui, būtų išlaikytas šio priedo 1 priedėlyje nurodytas gaubto vientisumas.

Taikant bet kokį prisitaikymo prie tūrio pokyčių metodą vidinio gaubto slėgio ir barometrinio slėgio skirtumas neturi būti didesnis kaip ± 5 kPa.

Turi būti įmanoma užfiksuoti nustatytą gaubto tūrį. Kintamo tūrio gaubtą turi būti įmanoma pritaikyti taip, kad, atsižvelgiant į temperatūros ir barometrinio slėgio pokytį per bandymą, jo tūris galėtų prisitaikyti prie + 7 % pokyčio „vardinio tūrio“ atžvilgiu (žr. šio priedo 1 priedėlio 2.1.1 punktą).

4.2.2.   Nustatyto tūrio gaubtas

Nustatyto tūrio gaubtas turi būti pagamintas iš standžių plokščių, kurios išlaiko vienodą gaubto tūrį ir atitinka toliau išdėstytus reikalavimus.

4.2.2.1.

Gaubte sukuriamas ištekančio oro srautas, kad per visą bandymą iš gaubto pamažu tolygiai tekėtų oras. Į gaubtą įtekančio aplinkos oro srautas gali kompensuoti iš gaubto ištekantį orą. Į gaubtą įtekantis oras valomas aktyvintąja anglimi, kad būtų garantuotas santykinai vienodas angliavandenilių lygis. Taikant bet kokį prisitaikymo prie tūrio pokyčių metodą, vidinio gaubto slėgio ir barometrinio slėgio skirtumas turi būti intervale nuo 0 iki - 5 kPa.

4.2.2.2.

Įtekančio ir ištekančio oro sraute esančių angliavandenilių masei išmatuoti taikoma įranga turi būti tinkama tai masei išmatuoti 0,01 gramo tikslumu. Į gaubtą įtekančio ir iš jo ištekančio oro proporcingiems mėginiams imti galima taikyti mėginių surinkimo maišų sistemą. Ištekančio ir įtekančio oro srautams nuolatos analizuoti taip pat galima taikyti įjungtą liepsnos jonizacijos detektorių, kuris sujungtas su srauto matavimų įtaisais, kad būtų nuolatos registruojama pašalintų angliavandenilių masė.

7.1   pav.

Degalų garų kiekio nustatymas

3 000 km įvažinėjimo laikotarpis (vengti didelio valymo/apkrovos)

Patikrintas filtro (-ų) senėjimas

Transporto priemonės valymas garais (jei būtina)

Image

4.3.   Analitinės sistemos

4.3.1.   Angliavandenilių analizatorius

4.3.1.1.

Aplinkos oras kameroje stebimas naudojant angliavandenilių detektorių (liepsnos jonizacijos detektorių). Dujų mėginiai imami viduriniame vienos šoninės sienos taške arba ties kameros stogu, ir kiekvienas aplenkiamasis srautas nukreipiamas į gaubtą, pageidautina į vietą, esančią iš karto už maišymo ventiliatoriaus.

4.3.1.2.

Angliavandenilių analizatoriaus atsako laikas turi siekti iki 90 % galutinio rodmens vertės, kuri yra mažesnė nei 1,5 sekundės. Visuose veikimo intervaluose stabilumas turi būti geresnis nei 2 % visos skalės ties nuliu ir ties 80 ± 20 % visos skalės per 15 minučių.

4.3.1.3.

Analizatoriaus rodmenų pakartojamumas, išreikštas kaip vienas standartinis leistinasis nuokrypis, visuose naudojamuose intervaluose turi būti geresnis nei ± 1 % visos skalės nuokrypio ties nuliu ir ties 80 ± 20 % visos skalės.

4.3.1.4.

Analizatoriaus veikimo intervalai parenkami taip, kad būtų užtikrinta geriausia skyra, atliekant matavimo, kalibravimo ir nuotėkio nustatymo procedūras.

4.3.2.   Angliavandenilių analizatoriaus duomenų registravimo sistema

4.3.2.1.

Angliavandenilių analizatoriuje įrengiamas įtaisas, kad elektrinio signalo išėjimą būtų galima bent kartą per minutę registruoti juostiniu rašytuvu arba kita duomenų apdorojimo sistema. Registravimo sistemos veikimo charakteristikos turi būti bent jau lygiavertės registruojamam signalui ir ji turi nuolat registruoti rezultatus. Duomenyse turi būti aiškiai nurodyta degalų garavimo dėl įkaitusio variklio arba paros išmetamųjų teršalų bandymo pradžia ir pabaiga (įskaitant mėginių ėmimo pradžią ir pabaigą bei nuo kiekvieno bandymo pradžios ir pabaigos praėjusį laiką).

4.4.   Degalų bako šildymas (taikomas tik benzino filtro apkrovos parinkčiai)

4.4.1.   Degalai transporto priemonės degalų bake (-uose) šildomi valdomu šilumos šaltiniu, pvz., galima naudoti 2 000 W galios šildymo pagalvėlę. Šildymo sistema žemiau degalų lygio esančias bako sieneles tolygiai šildo taip, kad degalai prie sienelių pernelyg neįšiltų. Degalų bako erdvė virš degalų lygio, kur kaupiasi degalų garai, nešildoma.

4.4.2.   Degalų šildymo įtaisas turi būti toks, kad juo degalų bake esančius degalus, kai temperatūros jutiklis yra 5.1.1 punkte aprašytoje padėtyje, per 60 minučių būtų galima tolygiai sušildyti 14 K nuo 289 K (16 °C). Šildymo sistema turi būti tokia, kad bake šildomų degalų temperatūrą būtų galima kontroliuoti ± 1,5 K tikslumu, atsižvelgiant į reikiamą temperatūrą.

4.5.   Temperatūros registravimas

4.5.1.   Temperatūra kameroje temperatūros jutikliais, prijungtais taip, kad rodytų vidutinę vertę, registruojama dviejose vietose. Matavimo vietos yra 0,9 ± 0,2 m aukštyje maždaug 0,1 m atstumu į gaubto vidurį nuo kiekvienos šoninės sienos vertikalios vidurio linijos.

4.5.2.   Temperatūra degalų bake (-uose) registruojama pagal 5.1.1 punkto reikalavimus degalų bake įrengtu jutikliu, jeigu pasirenkama galimybė apkrauti benzino filtrą (5.1.5 punktas).

4.5.3.   Matuojant iš degalų sistemos išgaravusių degalų kiekį, temperatūra registruojama arba įvedama į duomenų apdorojimo sistemą bent kartą per minutę.

4.5.4.   Temperatūros registravimo sistemos tikslumas turi būti ± 1 K, o temperatūros registravimo skyra turi būti iki ± 0,4 K.

4.5.5.   Duomenų registravimo arba apdorojimo sistemos skyros trukmė turi būti iki ± 15 sekundžių.

4.6.   Slėgio registravimas

4.6.1.   Matuojant išgaravusių degalų kiekį, barometrinio slėgio bandymo vietoje ir gaubto vidinio slėgio skirtumas Δp registruojamas arba įvedamas į duomenų apdorojimo sistemą bent kartą per minutę.

4.6.2.   Slėgio registravimo sistemos tikslumas turi būti ± 2 kPa, o slėgio registravimo skyra turi būti iki ± 0,2 kPa.

4.6.3.   Duomenų registravimo arba apdorojimo sistemos skyros trukmė turi būti iki ±15 sekundžių.

4.7.   Ventiliatoriai

4.7.1.   Naudojant vieną arba keletą ventiliatorių ar pūstuvų, kai gaubto durys atidarytos, angliavandenilių koncentraciją kameroje turi būti įmanoma sumažinti tiek, kad ji sutaptų su aplinkos ore esančių angliavandenilių koncentracija.

4.7.2.   Kameroje turi būti vienas arba keletas maždaug 0,1–0,5 m3/min galios ventiliatorių ar pūstuvų, kuriais būtų galima gerai sumaišyti gaubte esantį orą. Atliekant matavimus, kameroje turi būti įmanoma garantuoti tolygią temperatūrą ir angliavandenilių koncentraciją. Ventiliatorių arba pūstuvų oro srautas neturi būti pučiamas tiesiogiai į transporto priemonę gaubte.

4.8.   Dujos

4.8.1.   Kalibravimui ir darbui paruošiamos šios grynosios dujos:

 

išgrynintas dirbtinis oras: (grynumas < 1 ppm C1 ekvivalento,

≤ 1 ppm CO, ≤ 400 ppm CO2, ≤ 0,1 ppm NO);

deguonies kiekis 18–21 % tūrio.

 

Angliavandenilių analizatoriaus kuro dujos: (40 ± 2 % vandenilio, likusi dalis – helis, su mažiau nei 1 ppm C1 angliavandenilių ekvivalento, mažiau nei 400 ppm CO2),

 

propanas (C3H8): ne mažesnio nei 99,5 % grynumo,

 

butanas (C4H10): ne mažesnio nei 98 % grynumo,

 

azotas (N2): ne mažesnio nei 98 % grynumo.

4.8.2.   Būtina turėti kalibravimo ir matavimo aprėpties nustatymo dujų, kurias sudaro propano (C3H8) ir išvalyto dirbtinio oro mišiniai. Tikrosios kalibravimo dujų koncentracijos vertės neturi skirtis nuo nurodytųjų verčių daugiau kaip 2 % Naudojant dujų dozatorių, gautų atskiestų dujų vertė nuo tikrosios vertės neturi skirtis daugiau kaip ± 2 % 1 priedėlyje nurodytas koncentracijos vertes taip pat galima gauti naudojant dujų dozatorių, kai dirbtinis oras naudojamas kaip skiedimo dujos.

4.9.   Papildoma įranga

4.9.1.   Absoliutusis drėgnis bandymo atlikimo vietoje matuojamas iki ± 5 % tikslumu.

5.   BANDYMO METODIKA

5.1.   Pasiruošimas atlikti bandymą

5.1.1.   Transporto priemonė prieš bandymą mechaniškai parengiama taip:

a)

transporto priemonės dujų išmetimo sistema turi būti sandari;

b)

prieš bandymą transporto priemonę galima nuvalyti garais;

c)

jeigu pasirenkama galimybė apkrauti benzino filtrą (5.1.5 punktas), transporto priemonės degalų bake įrengiamas temperatūros jutiklis, leidžiantis temperatūrą išmatuoti viduriniame degalų taške, kai bakas pripildytas 40 %;

d)

kad iš degalų bako būtų išleisti visi degalai, prie degalų sistemos galima prijungti papildomas arba jungiamąsias įtaisų detales; šiuo tikslu modifikuoti bako korpuso nebūtina;

e)

kad būtų atsižvelgiama į angliavandenilių nuostolius dėl garavimo tik iš transporto priemonės degalų sistemos, gamintojas gali pasiūlyti bandymo metodą.

5.1.2.   Transporto priemonė perkeliama į bandymo vietą, kurioje oro temperatūra yra 293–303 K (20–30 °C).

5.1.3.   Patikrinamas filtro (-ų) senėjimas. Tai gali būti padaryta įrodant, kad filtras buvo naudojamas bent 3 000 km. Jei tokio įrodymo nepateikiama, taikoma toliau nurodyta procedūra. Kai transporto priemonėje įrengta iš kelių filtrų sudaryta sistema, kiekvienam filtrui ta procedūra taikoma atskirai.

5.1.3.1.

Filtras išimamas iš transporto priemonės. Išimant ypač svarbu pasirūpinti, kad nebūtų pažeistos degalų sistemos sudedamosios dalys ir jos vientisumas.

5.1.3.2.

Patikrinama filtro masė.

5.1.3.3.

Filtras sujungiamas su degalų baku (galima sujungti su išoriniu), į kurį ne daugiau kaip 40 % tūrio pripilama etaloninių degalų.

5.1.3.4.

Degalų temperatūra degalų bake turi būti 283–287 K (10–14 °C).

5.1.3.5.

Degalų bakas (išorinis) įšildomas nuo 288 iki 318 K (15–45 °C) (temperatūra 1 °C padidėja kas 9 minutes).

5.1.3.6.

Jeigu filtre proveržio taškas pasiekiamas prieš temperatūrai pakylant iki 318 K (45 °C), šilumos šaltinis išjungiamas. Tada filtras pasveriamas. Jeigu degalų baką įšildžius iki 318 K (45 °C) filtre proveržio taškas nepasiekiamas, 5.1.3.3 punkte aprašyta metodika kartojama tol, kol įvyksta proveržis.

5.1.3.7.

Ar pasiektas proveržio taškas, galima patikrinti pagal šio priedo 5.1.5 ir 5.1.6 punktus arba taikant kitą mėginių ėmimo ir analizės įrangą, su kuria galima nustatyti angliavandenilių garavimą iš filtro, pasiekus proveržio tašką.

5.1.3.8.

Filtras valomas 25 ± 5 litrų per minutę sparta pučiamu išmetamųjų teršalų kiekį nustatančios laboratorijos oru tol, kol filtruojančiojo sluoksnio tūris pasikeičia 300 kartų.

5.1.3.9.

Patikrinama filtro masė.

5.1.3.10.

5.1.3.4–5.1.3.9 punktuose nurodyti veiksmai pakartojami devynis kartus. Bandymą galima nutraukti anksčiau, atlikus ne mažiau kaip tris senėjimo ciklus, jeigu filtro masė po paskutinio ciklo nusistovi.

5.1.3.11.

Degalų garų filtras iš naujo prijungiamas, ir transporto priemonė parengiama įprastai naudoti.

5.1.4.   Vienas iš 5.1.5 ir 5.1.6 punktuose nurodytų metodų taikomas degalų garų filtro pirminiam kondicionavimui. Kai transporto priemonėje yra keletas filtrų, kiekvienas filtro pirminis kondicionavimas atliekamas atskirai.

5.1.4.1.

Iš filtro išgaruojantys degalai išmatuojami tam, kad būtų nustatytas proveržio taškas.

Proveržio taškas šiuo atveju apibrėžiamas kaip taškas, kuriame suminė išgaravusių angliavandenilių masė lygi 2 gramams.

5.1.4.2.

Ar pasiektas proveržio taškas, galima patikrinti naudojant atitinkamai 5.1.5 ir 5.1.6 punktuose aprašytą degalų garų matavimo gaubtą. Kita galimybė – proveržio taškas gali būti nustatytas naudojant pagalbinį degalų garų filtrą, prijungtą už transporto priemonės filtro. Prieš apkrovą pagalbinis filtras gerai išvalomas sausu oru.

5.1.4.3.

Prieš pat bandymo pradžią matavimo kamera keletą minučių prapučiama oru, kol joje nusistovės pastovi foninė aplinka. Tuo pačiu metu įjungiamas (-i) kameros oro maišymo ventiliatorius (-iai).

Prieš pat bandymo pradžią nustatoma angliavandenilių analizatoriaus nulinė vertė ir matavimo aprėptis.

5.1.5.   Filtro apkrova ir pakartotinis šilumos padidėjimas iki proveržio taško

5.1.5.1.

Degalai iš transporto priemonės degalų bako (-ų) išpilami naudojant išpylimo vamzdelį (-ius). Degalai išpilami taip, kad transporto priemonėje įrengti sistemos degalų garų kontrolės įtaisai neįprastu būdu nebūtų prapūsti oru arba apkrauti. Kad to reikalavimo būtų laikomasi, paprastai pakanka nuimti degalų bako dangtelį.

5.1.5.2.

Į degalų baką (-us) vėl įpilama tiek 283–287 K (10–14 °C) temperatūros bandymo degalų, kad būtų pripildyta 40 ± 2 % įprasto degalų bako tūrio. Įpylus degalų užsukamas (-i) degalų bako (-ų) dangtelis (-iai).

5.1.5.3.

Per 1 valandą nuo to momento, kai į degalų baką įpilama degalų, transporto priemonė išjungus variklį pastatoma į degalų garų kiekio matavimo gaubtą. Degalų bako temperatūros jutiklis sujungiamas su temperatūros registravimo sistema. Šilumos šaltinio vieta turi būti tinkama degalų bako (-ų) atžvilgiu, šilumos šaltinis sujungiamas su temperatūros valdikliu. Šilumos šaltinis apibrėžtas pirmiau 4.4 punkte. Jei bandomos transporto priemonės, turinčios daugiau kaip vieną degalų baką, visi degalų bakai šildomi pagal toliau pateiktą aprašą. Bakų temperatūros vertės neturi skirtis daugiau kaip ± 1,5 K.

5.1.5.4.

Degalus galima įšildyti iki 293 K (20 °C) ± 1 K pradinės paros temperatūros.

5.1.5.5.

Kai degalai įšyla bent iki 292 K (19 °C) temperatūros, nedelsiant atliekami tokie veiksmai: valomąjį orą pučiantis pūstuvas išjungiamas, gaubto durys uždaromos ir užsandarinamos ir gaubte išmatuojamas angliavandenilių lygis.

5.1.5.6.

Kai degalų bake esantys degalai įšyla iki 293 K (20 °C) temperatūros, prasideda tiesinis 15 K (15 °C) šilumos didėjimas. Degalai šildomi taip, kad degalų temperatūra šildymo metu toliau nurodytą funkciją atitiktų ± 1,5 K tikslumu. Registruojama šilumos didėjimo ir temperatūros kilimo trukmė.

Tr = To + 0,2333 · t

čia:

Tr

=

reikiama temperatūra (K),

To

=

pradinė temperatūra (K),

t

=

laikas nuo šilumos didėjimo degalų bake pradžios (minutėmis).

5.1.5.7.

Kai tik pasiekiamas proveržio taškas arba kai degalai įšyla iki 308 K (35 °C) temperatūros, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta greičiau, šilumos šaltinis išjungiamas, gaubto durys atidaromos ir atsukamas (-i) transporto priemonės degalų bako dangtelis (-iai). Jeigu degalams įšilus iki 308 K (35 °C) temperatūros, proveržio taškas nepasiekiamas, šilumos šaltinis iš transporto priemonės pašalinamas, transporto priemonė pašalinama iš degalų garų kiekio matavimo gaubto ir visi 5.1.7 punkte nurodyti veiksmai kartojami tol, kol pasiekiamas proveržio taškas.

5.1.6.   Prisotinimas butanu, kol nepasiekiamas proveržio taškas

5.1.6.1.

Jeigu proveržio taškui nustatyti (žr. 5.1.4.2 punktą) naudojamas gaubtas, transporto priemonė išjungus variklį pastatoma į degalų garų kiekio matavimo gaubtą.

5.1.6.2.

Degalų garų filtras parengiamas prisotinimo procedūrai. Filtras iš transporto priemonės neišimamas, nebent prieiti prie to filtro, kai jis yra įprastoje vietoje, yra taip sudėtinga, kad prisotinimą galima tinkamai atlikti tik išėmus filtrą iš transporto priemonės. Ypač svarbu pasirūpinti, kad nebūtų pažeistos degalų sistemos sudedamosios dalys ir jos vientisumas.

5.1.6.3.

Filtras 40 g per valandą prisotinamas mišiniu, kurio 50 % tūrio sudaro butanas ir 50 % – azotas.

5.1.6.4.

Kai tik filtre pasiekiamas proveržio taškas, garų šaltinis išjungiamas.

5.1.6.5.

Tada degalų garų filtras vėl prijungiamas ir transporto priemonė parengiama įprastai naudoti.

5.1.7.   Degalų išleidimas ir pripylimas

5.1.7.1.

Degalai iš transporto priemonės degalų bako (-ų) išpilami naudojant išpylimo vamzdelį (-ius). Degalai išpilami taip, kad transporto priemonėje įrengti sistemos degalų garų kontrolės įtaisai neįprastu būdu nebūtų prapūsti oru arba apkrauti. Kad to reikalavimo būtų laikomasi, paprastai pakanka atsukti degalų bako dangtelį.

5.1.7.2.

Į degalų baką (-us) vėl įpilama tiek 291 ± 8 K (18 ± 8 °C) temperatūros bandymo degalų, kad būtų pripildyta 40 + 2 % įprasto degalų bako tūrio. Įpylus degalų užsukamas (-i) transporto priemonės degalų bako (-ų) dangtelis (-iai).

5.2.   Važiavimas pirminio kondicionavimo etapu

5.2.1.   Per valandą po filtro prisotinimo, pagal 5.1.5 arba 5.1.6 punkto reikalavimus transporto priemonė pastatoma ant važiuoklės dinamometro ir jai taikomas 4a priede nurodyto I tipo bandymo vienas pirmos dalies ir du antros dalies važiavimo ciklai. Atliekant šią procedūrą išmetamųjų dujų mėginiai neimami.

5.3.   Stabilizavimas

5.3.1.   Pabaigus transporto priemonės pirminį kondicionavimą pagal 5.2.1 punkto reikalavimus, per 5 minutes sandariai uždaromas variklio dangtis, transporto priemonė nuvaroma nuo važiuoklės dinamometro ir pastatoma stabilizavimo patalpoje. Transporto priemonė laikoma pastatyta bent 12 valandų, daugiausia 36 valandas. Šio laikotarpio pabaigoje variklio alyvos ir aušinimo skysčio temperatūra turi susilyginti su transporto priemonės laikymo vietos temperatūra arba nuo jos neturi skirtis daugiau kaip ± 3 K.

5.4.   Dinamometro bandymas

5.4.1.   Užbaigus transporto priemonės stabilizavimą atliekamas jos visas I tipo bandomasis važiavimas, kaip aprašyta 4a priede (šalto variklio, važiavimo mieste ir užmiestyje bandymas) Tada variklis išjungiamas. Atliekant aprašytus veiksmus, išmetamųjų dujų mėginius galima imti, tačiau gautų rezultatų negalima naudoti, jei siekiama gauti tipo patvirtinimą atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus.

5.4.2.   Baigus 5.4.1 punkte nurodytą I tipo bandymo važiavimą, per 2 minutes atliekamas kitas transporto priemonės kondicionavimo etapo važiavimas, sudarytas iš I tipo bandymo vieno važiavimo mieste ciklo (įšilusio variklio užvedimas). Tada variklis vėl išjungiamas. Atliekant aprašytus veiksmus, išmetamųjų dujų mėginiai neimami.

5.5.   Degalų garų, esant įkaitusiam varikliui, bandymas

5.5.1.   Prieš baigiant bandomąjį važiavimą, matavimo kamera keletą minučių prapučiama oru, kol joje nenusistovės pastovus angliavandenilių foninis lygis. Tuo pačiu metu gaubte įjungiamas (-i) maišymo ventiliatorius (-iai).

5.5.2.   Prieš pat bandymo pradžią angliavandenilių analizatoriuje nustatoma nulinė vertė ir matavimo aprėptis.

5.5.3.   Važiavimo ciklo pabaigoje variklio dangtis sandariai uždaromas ir transporto priemonė visiškai atjungiama nuo bandymų stendo. Tada transporto priemonė, kuo mažiau naudojant akceleratoriaus pedalą, nuvaroma į matavimo kamerą. Variklis išjungiamas prieš bet kuriai transporto priemonės daliai patenkant į matavimo kamerą. Variklio išjungimo laikas užregistruojamas angliavandenilių garų kiekio matavimo duomenų registravimo sistemoje, ir pradedama registruoti temperatūrą. Šiame etape transporto priemonės langai ir bagažinė yra atdari.

5.5.4.   Transporto priemonė į matavimo kamerą įstumiama arba kitaip perkeliama išjungus jos variklį.

5.5.5.   Per dvi minutes nuo variklio išjungimo ir per septynias minutes nuo pasirengimo bandymui važiavimo gaubto durys uždaromos ir patikimai užsandarinamos.

5.5.6.   Užsandarinus kamerą, pradedamas 60 ± 0,5 minučių trukmės angliavandenilių garavimo, esant įkaitusiam varikliui, laikotarpis. Išmatuojama angliavandenilių koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis, kad būtų nustatyti pirminiai CHCi, Pi ir Ti rodmenys angliavandenilių garavimo, esant įkaitusiam varikliui, bandymui atlikti. Šie skaičiai taikomi iš degalų sistemos išgaruojančių angliavandenilių kiekiui apskaičiuoti (6 dalis). Per 60 minučių trukmės angliavandenilių garavimo, esant įkaitusiam varikliui, laikotarpį aplinkos oro temperatūra T gaubte turi būti ne mažesnė nei 296 K ir ne didesnė nei 304 K.

5.5.7.   60 ± 0,5 minučių trukmės bandymo laikotarpio pabaigoje nustatoma angliavandenilių analizatoriaus nulinė vertė ir matavimo aprėptis.

5.5.8.   60 ± 0,5 minučių bandymo laikotarpio pabaigoje kameroje išmatuojama angliavandenilių koncentracija. Taip pat išmatuojama temperatūra ir barometrinis slėgis. Tai yra angliavandenilių garavimo, esant įkaitusiam varikliui, bandymo galutiniai CHCf, Pf ir Tf rodmenys, taikomi atliekant 6 dalies apskaičiavimus.

5.6.   Stabilizavimas

5.6.1.   Bandomoji transporto priemonė neužvedus variklio nustumiama arba kitaip perkeliama į stabilizavimo vietą ir toje vietoje laikoma bent 6 valandas, bet ne daugiau kaip 36 valandas po degalų garavimo, esant įkaitusiam varikliui, bandymo iki paros išmetamųjų teršalų bandymo. Bent 6 pirmiau aprašyto laikotarpio valandas transporto priemonė laikoma 293 ± 2 K (20 ± 2 °C) temperatūroje.

5.7.   Paros bandymas

5.7.1.   Bandomajai transporto priemonei taikomas vienas aplinkos temperatūros ciklas; temperatūros intervalas nurodytas šio priedo 2 priedėlyje, didžiausias nuokrypis bet kuriuo metu yra ± 2 K. Vidutinis temperatūros nuokrypis nuo minėto intervalo, apskaičiuotas taikant absoliučiąsias kiekvieno išmatuoto nuokrypio vertes, neturi būti didesnis kaip ± 1 K. Aplinkos oro temperatūra matuojama kas vieną minutę. Temperatūros ciklas prasideda, kai laikas Tstart = 0, kaip apibrėžta 5.7.6 punkte.

5.7.2.   Prieš pat bandymo pradžią matavimo kamera keletą minučių prapučiama oru, kol joje nenusistovės pastovus foninis lygis. Tuo pačiu metu taip pat įjungiamas (-i) kameros oro maišymo ventiliatorius (-iai).

5.7.3.   Išjungus bandomosios transporto priemonės variklį, atidarius jos langus ir bagažinę (-es), transporto priemonė perkeliama į matavimo kamerą. Oro maišymo ventiliatorius (-iai) sureguliuojamas (-i) taip, kad po bandomosios transporto priemonės degalų baku būtų sukurtas ne silpnesnis kaip 8 km/h oro srautas.

5.7.4.   Prieš pat bandymo pradžią nustatoma angliavandenilių analizatoriaus nulinė vertė ir matavimo aprėptis.

5.7.5.   Gaubto durys uždaromos ir patikimai užsandarinamos.

5.7.6.   Per 10 minučių nuo durų uždarymo ir užsandarinimo išmatuojama angliavandenilių koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis, kad būtų nustatyti pirminiai CHCi, Pi ir Ti rodmenys paros bandymui. Tai yra momentas, kai laikas Tstart = 0.

5.7.7.   Prieš pat bandymo pabaigą nustatoma angliavandenilių analizatoriaus nulinė vertė ir matavimo aprėptis.

5.7.8.   Išmetamųjų teršalų mėginius nustojama imti po 24 valandų ± 6 minutės nuo 5.7.6 punkte nurodytos mėginių ėmimo pradžios. Užregistruojamas praėjęs laikas. Angliavandenilių koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis išmatuojami tam, kad būtų nustatyti pirminiai CHCf, Pf ir Tf rodmenys paros bandymui, naudojami 6 dalies skaičiavimams. Tai atlikus užbaigiamas degalų garų bandymas.

6.   APSKAIČIAVIMAS

6.1.   Taikant 5 dalyje aprašytus degalų garų bandymus galima apskaičiuoti angliavandenilių garų kiekį per paros bandymo ir degalų garavimo, esant įkaitusiam varikliui, etapus. Kiekviename iš tų etapų išgaravusių medžiagų kiekiai apskaičiuojami naudojant gaubte išmatuotą pirminę ir galutinę angliavandenilių koncentraciją, temperatūrą ir slėgį bei gryną gaubto tūrį. Naudojama ši formulė:

Formula

čia:

MHC

=

angliavandenilių masė gramais,

MHC,out

=

iš gaubto išgaruojančių angliavandenilių masė (gramais), jeigu atliekant paros išmetamųjų teršalų bandymą naudojami nustatyto tūrio gaubtai,

MHC,i

=

į gaubtą patenkančių angliavandenilių masė (gramais), jeigu atliekant paros išmetamųjų teršalų bandymą naudojami nustatyto tūrio gaubtai,

CHC

=

gaubte išmatuota angliavandenilių koncentracija (ppm C1 ekvivalento),

V

=

grynas gaubto tūris (m3), patikslintas atsižvelgiant į transporto priemonės tūrį, kai jos langai ir bagažinė atdari. Jeigu transporto priemonės tūris nėra nustatomas, atimamas 1,42 m3 tūris,

T

=

aplinkos temperatūra kameroje (K),

P

=

barometrinis slėgis (kPa),

H/C

=

vandenilio ir anglies santykis,

k

=

1,2 · (12 + H/C);

čia:

i

=

pirminis rodmuo,

f

=

galutinis rodmuo,

H/C

=

laikoma, kad H/C yra 2,33 paros bandymo nuostolių atveju,

H/C

=

laikoma, kad H/C yra 2,20 įkaitusio variklio degalų garavimo nuostolių atveju.

6.2.   Bendri bandymo rezultatai

Bendra iš transporto priemonės išgaravusių angliavandenilių masė:

Mtotal = MDI + MHS

čia:

Mtotal

=

bendra iš transporto priemonės išgaravusių angliavandenilių masė (gramais),

MDI

=

išgaravusių angliavandenilių masė (gramais), paros bandymas,

MHS

=

išgaravusių angliavandenilių masė (gramais), esant įkaitusiam varikliui.

7.   GAMYBOS ATITIKTIS

7.1.   Atliekant eilinį naujų transporto priemonių bandymą, patvirtinimo turėtojas gali įrodyti atitiktį atrinkdamas transporto priemones, kurios turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus.

7.2.   Nuotėkio bandymas

7.2.1.   Išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos angos, pro kurias teršalai patenka į aplinką, turi būti uždarytos.

7.2.2.   Degalų sistema veikiama 370 ± 10 mm H2O stulpelio slėgiu.

7.2.3.   Prieš atjungiant degalų sistemą nuo slėgio šaltinio, slėgis stabilizuojamas.

7.2.4.   Atjungus degalų sistemą, slėgis per penkias minutes neturi sumažėti daugiau nei 50 mm H2O stulpelio.

7.3.   Ventiliacijos bandymas

7.3.1.   Išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos angos, pro kurias teršalai patenka į aplinką, turi būti uždarytos.

7.3.2.   Degalų sistema veikiama 370 ± 10 mm H2O stulpelio slėgiu.

7.3.3.   Prieš atjungiant degalų sistemą nuo slėgio šaltinio, slėgis stabilizuojamas.

7.3.4.   Išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų ventiliacijos angos turi vėl atitikti gamybos sąlygas.

7.3.5.   Degalų sistemos slėgis iki mažiau nei 100 mm H20 stulpelio turi sumažėti ne greičiau nei per 30 sekundžių, bet ne lėčiau nei per dvi minutes.

7.3.6.   Gamintojo prašymu funkcinis ventiliacijos pajėgumas gali būti įrodytas taikant lygiavertę pakaitinę metodiką. Su šia specialia metodika gamintojas turėtų supažindinti technikos tarnybą atliekant tipo patvirtinimo procedūrą.

7.4.   Prapūtimo bandymas

7.4.1.   Prie prapūtimo angos prijungiama 1 litro srautą per minutę galinti registruoti įranga ir naudojant perjungiamąjį vožtuvą, arba kitokiu būdu, prijungiamas pakankamos talpos slėginis indas, kuris neturėtų didesnės įtakos prapūtimo sistemai.

7.4.2.   Gamintojas gali naudoti pasirinktą srautmatį, jeigu tokiam pasirinkimui pritaria kompetentinga institucija.

7.4.3.   Transporto priemonė naudojama taip, kad būtų galima nustatyti prapūtimo operaciją galinčias apriboti visas prapūtimo sistemos ypatybes; apie šias aplinkybes pranešama.

7.4.4.   Varikliui veikiant 7.4.3 punkte nurodytomis sąlygomis, oro srautas nustatomas:

7.4.4.1.

7.4.1 punkte nurodytu įjungtu prietaisu; užregistruojamas atmosferinio slėgio sumažėjimas iki lygio, nurodančio, kad per minutę į degalų garavimo kontrolės sistemą įtekėjo 1 litras oro, arba

7.4.4.2.

jeigu naudojamas pakaitinis srauto matavimo įtaisas, turi būti įmanoma užregistruoti ne mažesnį kaip 1 litro per minutę rodmenį;

7.4.4.3.

gamintojo prašymu gali būti taikoma pakaitinė prapūtimo metodika, jei ji buvo pristatyta technikos tarnybai per tipo patvirtinimo procedūrą ir tarnyba ją patvirtino.

7.5.   Tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija bet kuriuo metu gali patikrinti kiekvienam produkcijos vienetui taikomus atitikties kontrolės metodus.

7.5.1.   Tikrintojas iš partijos paima pakankamai didelį mėginį.

7.5.2.   Tikrintojas gali patikrinti šias transporto priemones pagal šios taisyklės 8.2.5 punktą.

7.6.   Jei nevykdomi 7.5 punkto reikalavimai, kompetentinga institucija garantuoja, kad būtų imtasi visų būtinų veiksmų siekiant kuo greičiau atkurti gamybos atitiktį.

1 priedėlis

Degalų garavimo bandymui skirtos įrangos kalibravimas

1.   KALIBRAVIMO DAŽNIS IR METODAI

1.1.   Visa įranga sukalibruojama prieš ją naudojant pirmą kartą ir tą mėnesį, po kurio bus atliekamas tipo patvirtinimo bandymas, vėliau ji kalibruojama, kai to reikia. Taikytinas kalibravimo metodas aprašomas šiame priedėlyje.

1.2.   Paprastai taikomas temperatūros intervalas, kuris yra nurodytas pirmas. Laužtiniuose skliausteliuose nurodytą temperatūros intervalą taip pat galima taikyti kaip alternatyvą.

2.   GAUBTO KALIBRAVIMAS

2.1.   Pirminis gaubto vidinio tūrio nustatymas

2.1.1.

Prieš pradedant naudoti kamerą, toliau nurodytu būdu nustatomas jos vidinis tūris.

Tiksliai išmatuojami vidiniai kameros matmenys atsižvelgiant į visus nelygumus, pvz., tvirtinamuosius statramsčius. Remiantis šiais matavimais, nustatomas kameros vidinis tūris.

Jei tai yra kintamo tūrio gaubtai, nustatytas tokio gaubto tūris užfiksuojamas, kad jis nesikeistų, kai kintamo tūrio gaubtas laikomas 303 K (30 °C) [302 K (29 °C)] aplinkos temperatūroje. Tą vardinį tūrį turi būti įmanoma atkurti iki ± 0,5 % tos vertės, apie kurią buvo pranešta.

2.1.2.

Grynasis vidinis tūris nustatomas iš kameros vidinio tūrio atėmus 1,42 m3. Atitinkamai vietoj 1,42 m3 galima naudoti bandomosios transporto priemonės, kai jos langai ir bagažinė atidaryti, tūrį.

2.1.3.

Kamera patikrinama pagal 2.3 punktą. Jeigu propano masė įleistų dujų masės neatitinka ± 2 %, reikia imtis taisomųjų veiksmų.

2.2.   Foninių išmetamųjų teršalų nustatymas kameroje

Šiais veiksmais nustatoma, ar kameroje nėra jokių didelį angliavandenilių kiekį išskiriančių medžiagų. Patikra atliekama prieš pradedant eksploatuoti gaubtą, jame atlikus kokius nors veiksmus, galinčius turėti įtakos foniniams išmetamiesiems teršalams, ir ne rečiau kaip kartą per metus.

2.2.1.

Kintamo tūrio gaubtus galima naudoti užfiksavus jų tūrį arba neužfiksavus, kaip pirmiau aprašyta 2.1.1 punkte; toliau nurodytą 4 valandų laikotarpį išlaikoma pastovi 308 K ± 2 K (35 ± 2 °C) [309 K ± 2 K (36 ± 2 °C)] aplinkos oro temperatūra.

2.2.2.

Nustatyto tūrio gaubtai naudojami uždarius srauto įleidimo ir išleidimo angas. Per toliau nurodytą 4 valandų laikotarpį palaikoma pastovi 308 K ± 2 K (35 ± 2 °C) [309 K ± 2 K (36 ± 2 °C) aplinkos oro temperatūra.

2.2.3.

Iki 4 valandų laikotarpio, kai bus imami foninių išskiriamų medžiagų mėginiai, likus 12 valandų, gaubtą galima sandariai uždaryti ir įjungti maišymo ventiliatorių.

2.2.4.

Analizatorius (jeigu jis būtinas) sukalibruojamas; tada nustatoma nulinė vertė ir matavimo aprėptis.

2.2.5.

Gaubtas oru prapučiamas tol, kol užregistruojamas pastovus angliavandenilių rodmuo, o maišymo ventiliatorius įjungiamas, jei tai dar nebuvo padaryta.

2.2.6.

Tada kamera sandariai uždaroma ir išmatuojama foninė angliavandenilių koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis. Tai yra pirminiai CHCi, Pi, Ti rodmenys, taikomi gaubto foniniam lygiui apskaičiuoti.

2.2.7.

Gaubtas paliekamas keturioms valandoms su įjungtu maišymo ventiliatoriumi.

2.2.8.

Praėjus nurodytam laikui, tuo pačiu analizatoriumi kameroje išmatuojama angliavandenilių koncentracija. Taip pat išmatuojama temperatūra ir barometrinis slėgis. Tai yra galutiniai CHCf, Pf, Tf rodmenys.

2.2.9.

Angliavandenilių masės pokytis gaubte atliekant bandymą apskaičiuojamas pagal 2.4 punktą ir neturi būti didesnis kaip 0,05 g.

2.3.   Kameros kalibravimas ir angliavandenilių sulaikymo kameroje bandymas

Kameros kalibravimu ir angliavandenilių sulaikymo kameroje bandymu patikrinamas 2.1 punkte apskaičiuotas tūris ir išmatuojama bet kokio nuotėkio sparta. Gaubto nuotėkio sparta nustatoma prieš pradedant eksploatuoti gaubtą, pabaigus gaubte kokias nors operacijas, galinčias turėti įtakos gaubto sandarumui, ir vėliau – bent kartą per mėnesį. Jeigu paeiliui kas mėnesį atliktos šešios sulaikymo patikros buvo sėkmingos, taisomieji veiksmai nereikalingi; vėliau gaubto nuotėkio sparta gali būti nustatoma kartą per ketvirtį, kol prireiks imtis taisomųjų veiksmų.

2.3.1.

Gaubtas prapučiamas tol, kol pasiekiama pastovi angliavandenilių koncentracija. Tada įjungiamas maišymo ventiliatorius, jeigu tai dar nebuvo padaryta. Prireikus vandenilio analizatorius kalibruojamas, nustatoma nulinė vertė ir matavimo aprėptis.

2.3.2.

Jei tai yra kintamo tūrio gaubtai, nustatytas tokio gaubto tūris turi būti užfiksuotas, kad jis būtų lygus vardiniam tūriui. Nustatyto tūrio gaubtuose išleidimo ir įleidimo angos turi būti uždarytos.

2.3.3.

Aplinkos temperatūros kontrolės sistema įjungiama (jeigu ji dar nebuvo įjungta) ir sureguliuojama taip, kad pirminė temperatūra būtų 308 K (35 °C) [309 K (36 °C)].

2.3.4.

Kai gaubte nusistovi 308 K ± 2 K (35 ± 2 °C) [309 K ± 2 K (36 ± 2 °C)] temperatūra, gaubtas sandariai uždaromas ir išmatuojama foninė koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis. Tai yra pirminiai CHCi, Pi, Ti rodmenys, taikomi gaubtui kalibruoti.

2.3.5.

Į gaubtą įleidžiami maždaug 4 gramai propano. Išmatuojama propano masė tokiu tikslumu ir glaudumu, kad nuo išmatuotos vertės neskirtų daugiau kaip ± 2 %

2.3.6.

Penkias minutes palaukiama, kol dujos kameroje susimaišys, tada išmatuojama angliavandenilių koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis. Tai yra gaubtui kalibruoti taikomi rodmenys CHCf, Pf, Tf ir pirminiai CHCi, Pi, Ti rodmenys, taikomi atliekant sulaikymo patikrą.

2.3.7.

Naudojant pagal 2.3.4 ir 2.3.6 punktus užregistruotus rodmenis ir toliau 2.4 punkte pateiktą formulę, apskaičiuojama propano masė gaubte. Ta masė neturi daugiau kaip ± 2 % skirtis nuo propano masės, išmatuotos pagal 2.3.5 punktą.

2.3.8.

Jei tai yra kintamo tūrio gaubtai, netaikoma vardinė užfiksuota tūrio konfigūracija. Nustatyto tūrio gaubtuose išleidimo ir įleidimo angos turi būti atidarytos.

2.3.9.

Gaubtą sandariai uždarius, per 15 minučių pagal šio priedo 2 priedėlyje nurodytą temperatūros intervalą (pakaitinį intervalą) pradedamas taikyti 24 valandų trukmės aplinkos oro temperatūros nuo 308 K (35 °C) iki 293 K (20 °C), vėl iki 308 K (35 °C) [308,6 K (35,6 °C) iki 295,2 K (22,2 °C) ir tada vėl iki 308,6 K (35,6 °C)] ciklas. (Leistinieji nuokrypiai, nurodyti 7 priedo 5.7.1 punkte).

2.3.10.

Baigus 24 valandas trunkantį ciklą, išmatuojama ir užregistruojama galutinė angliavandenilių koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis. Tai yra galutiniai CHCf, Pf, Tf rodmenys, taikomi atliekant angliavandenilių sulaikymo patikrą.

2.3.11.

Taikant toliau 2.4 punkte pateiktą formulę, naudojant rodmenis, užregistruotus pagal 2.3.10 ir 2.3.6 punktus, apskaičiuojama angliavandenilių masė. Apskaičiuota angliavandenilių masė negali nuo 2.3.7 punkte pateiktos masės skirtis daugiau kaip 3 %

2.4.   Skaičiavimai

Apskaičiuotas grynosios angliavandenilių masės pokytis gaubte naudojamas kameros foniniam angliavandenilių kiekiui ir nuotėkio spartai nustatyti. Pirminiai ir galutiniai angliavandenilių koncentracijos, temperatūros ir barometrinio slėgio rodmenys naudojami toliau pateiktoje masės pokyčio apskaičiavimo formulėje.

Formula

čia:

MHC

=

angliavandenilių masė gramais,

MHC,out

=

iš gaubto išgaruojančių angliavandenilių masė (gramais), jeigu atliekant paros garavimo bandymą naudojami nustatyto tūrio gaubtai,

MHC,i

=

į gaubtą patenkančių angliavandenilių masė (gramais), jeigu atliekant paros garavimo bandymą naudojami nustatyto tūrio gaubtai,

CHC

=

gaubte išmatuota angliavandenilių koncentracija (ppm anglies) (pastaba: ppm anglies = ppm propano × 3),

V

=

gaubto tūris kubiniais metrais,

T

=

aplinkos temperatūra gaubte (K),

P

=

barometrinis slėgis (kPa),

K

=

17,6;

čia:

i

pirminis rodmuo,

f

galutinis rodmuo.

3.   FID ANGLIAVANDENILIŲ ANALIZATORIAUS PATIKRA

3.1.   Detektoriaus atsako optimizavimas

FID sureguliuojamas pagal prietaiso gamintojo nurodymus. Atsakui dažniausiai naudojamame darbiniame intervale optimizuoti turėtų būti naudojamas propanas su oru.

3.2.   HC analizatoriaus kalibravimas

Analizatorius turėtų būti kalibruojamas naudojant propaną su oru ir išgrynintą dirbtinį orą. Žr. 4a priedo 3 priedėlio 3.2 punktą.

Pagal šio priedėlio 4.1–4.5 punktų nurodymus nubrėžiama kalibravimo kreivė.

3.3.   Deguonies kiekio įtakos patikra ir rekomenduojamos ribinės vertės

Konkrečios angliavandenilių rūšies atsako koeficientas (Rf) – tai liepsnos jonizacijos detektoriaus (FID) C1 rodmens ir koncentracijos, išreikštos kaip ppm C1, dujų balione santykis. Bandymo dujų koncentracija turi būti tokio lygio, kad atsakas sudarytų maždaug 80 % nuokrypio per visą skalę (darbinis intervalas). Koncentracija turi būti žinoma ±2 % tikslumu pagal gravimetrinį standartą, išreikštą tūrio vienetais. Be to, dujų balionas 24 valandas kondicionuojamas 293 K–303 K (20–30 °C) temperatūroje.

Atsako koeficientai turėtų būti nustatomi pradedant analizatorių naudoti ir po ilgesnių naudojimo laikotarpių. Naudotinos etaloninės dujos – propanas su išgrynintu oru, laikant, kad jo atsako koeficientas yra 1.

Deguonies kiekio įtakai naudotinos bandymo dujos ir rekomenduojamas atsako koeficiento intervalas pateikiami toliau:

propanas ir azotas: 0,95 ≤ Rf ≤ 1,05.

4.   ANGLIAVANDENILIŲ ANALIZATORIAUS KALIBRAVIMAS

Kiekvienas iš paprastai naudojamų darbinių intervalų kalibruojamas taikant toliau nurodytą metodiką.

4.1.   Kalibravimo kreivė brėžiama mažiausiai per penkis darbiniame intervale kuo tolygiau išdėstytus kalibravimo taškus. Didžiausios koncentracijos kalibravimo dujų vardinė koncentracija turi būti ne mažesnė kaip 80 % visos skalės.

4.2.   Kalibravimo kreivė apskaičiuojama taikant mažiausiųjų kvadratų metodą. Jeigu gaunamas didesnio nei 3 laipsnio polinomas, kalibravimo taškų skaičius turi būti ne mažesnis už šį polinomo laipsnį, prie jo dar pridėjus 2.

4.3.   Kalibravimo kreivė nuo kiekvienų kalibravimo dujų vardinės vertės neturi skirtis daugiau kaip 2 %

4.4.   Naudojant pagal 3.2 punktą apskaičiuotus polinomo koeficientus parengiama užregistruotų rodmenų palyginimo su tikrąja koncentracija lentelė (rodmenys pateikiami ne didesniais kaip 1 % dydžio skalės rodmenų tarpsniais). Tokia lentelė sudaroma kiekvieno sukalibruoto analizatoriaus intervalo atveju. Lentelėje taip pat pateikiami kiti svarbūs duomenys:

a)

kalibravimo data, potenciometro matavimo aprėpties ir nulinės vertės nustatymo rodmenys (kai taikoma);

b)

vardinė skalė;

c)

visų naudotų kalibravimo dujų etaloniniai duomenys;

d)

kiekvienų naudotų kalibravimo dujų tikroji ir užregistruota vertė bei procentais išreikšti skirtumai;

e)

FID degalai ir tipas;

f)

FID oro slėgis.

4.5.   Jei technikos tarnybai priimtinu būdu gali būti įrodyta, kad pakaitine metodika (pvz., kompiuteriu, elektroniškai valdomu intervalų perjungikliu ar kt.) galima gauti lygiaverčio tikslumo rezultatus, tada galima taikyti tokius pakaitinius metodus.

2 priedėlis

Aplinkos temperatūros paros intervalas gaubtui kalibruoti ir paros garavimo bandymas

Pakaitinis aplinkos temperatūros paros intervalas gaubtui kalibruoti pagal 7 priedo 1 priedėlio 1.2 ir 2.3.9 punktus

Laikas (val.)

Temperatūra (°Ci)

Laikas (val.)

Temperatūra (°Ci)

Kalibravimas

Bandymas

13

0/24

20

0

35,6

14

1

20,2

1

35,3

15

2

20,5

2

34,5

16

3

21,2

3

33,2

17

4

23,1

4

31,4

18

5

25,1

5

29,7

19

6

27,2

6

28,2

20

7

29,8

7

27,2

21

8

31,8

8

26,1

22

9

33,3

9

25,1

23

10

34,4

10

24,3

24/0

11

35

11

23,7

1

12

34,7

12

23,3

2

13

33,8

13

22,9

3

14

32

14

22,6

4

15

30

15

22,2

5

16

28,4

16

22,5

6

17

26,9

17

24,2

7

18

25,2

18

26,8

8

19

24

19

29,6

9

20

23

20

31,9

10

21

22

21

33,9

11

22

20,8

22

35,1

12

23

20,2

23

3,4

 

 

 

24

35,6


8 PRIEDAS

VI TIPO BANDYMAS

(Išmetamo anglies monoksido ir angliavandenilių vidutinio kiekio patikra po šaltojo užvedimo, esant žemai aplinkos temperatūrai)

1.   ĮVADAS

Šis priedas taikomas tik transporto priemonėms su priverstinio uždegimo varikliais. Jame aprašoma reikalinga įranga ir VI tipo bandymo metodika, apibrėžta šios taisyklės 5.3.5 punkte, anglies monoksido ir angliavandenilių išmetamam kiekiui patikrinti, esant žemai aplinkos temperatūrai. Šioje taisyklėje aptariamos temos:

i)

įrangos reikalavimai;

ii)

bandymo sąlygos;

iii)

bandymo metodikos ir duomenų reikalavimai.

2.   BANDYMO ĮRANGA

2.1.   Santrauka

2.1.1.   Šiame skyriuje aptariama įranga, reikalinga transporto priemonių su priverstinio uždegimo išmetamųjų teršalų bandymams žemoje aplinkos oro temperatūroje. Reikalinga įranga ir specifikacijos, jeigu VI tipo bandymui nenustatyti konkretūs reikalavimai, atitinka 4a priede (su priedėliais) nustatytus I tipo bandymo reikalavimus. 2.2–2.6 punktuose aprašomi nuokrypiai, taikytini VI tipo bandymui žemoje aplinkos temperatūroje.

2.2.   Važiuoklės dinamometras

2.2.1.   Taikomi 4a priedo 1 priedėlio reikalavimai. Dinamometras sureguliuojamas taip, kad būtų galima sumodeliuoti transporto priemonės naudojimą kelyje, esant 266 K (– 7 °C) temperatūrai. Sureguliavimą galima atlikti atsižvelgiant į kelio apkrovos jėgos vertes, esant 266 K (– 7 °C) temperatūrai. Kita galimybė – pagal 4a priedo 7 priedėlį nustatytą riedėjimo pasipriešinimą galima sumažinti 10 %, kol transporto priemonė važiuoja su išjungta pavara. Techninės priežiūros centras gali patvirtinti kitus metodus, taikytinus riedėjimo pasipriešinimui nustatyti.

2.2.2.   Dinamometrui kalibruoti taikomos 4a priedo 1 priedėlio nuostatos.

2.3.   Mėginių ėmimo sistema

2.3.1.   Taikomi 4a priedo 2 priedėlio ir 3 priedėlio reikalavimai.

2.4.   Analizės įranga

2.4.1.   Taikomos 4a priedo 3 priedėlio nuostatos, tačiau tik atliekant bandymus anglies monoksido, anglies dioksido ir bendram angliavandenilių kiekiui nustatyti.

2.4.2.   Kalibruojant analizės įrangą, taikomos 4a priedo nuostatos.

2.5.   Dujos

2.5.1.   Taikomos 4a priedo 3 priedėlio 3 dalies nuostatos, jei yra tinkamos.

2.6.   Papildoma įranga

2.6.1.   Tūriui, temperatūrai, slėgiui ir drėgniui matuoti naudojamai įrangai taikomos 4a priedo 4.6 punkto nuostatos.

3.   BANDYMO SEKA IR DEGALAI

3.1.   Bendrieji reikalavimai

3.1.1.   8.1 pav. pateiktoje bandymo atlikimo sekoje nurodomi veiksmai, kuriuos reikia atlikti per VI tipo bandymą. Vidutinė aplinkos oro temperatūra, veikianti bandomąją transporto priemonę: 266 K (– 7 °C) 3 K, neturi būti mažesnė nei 260 K (13 °C) arba didesnė nei 272 K (– 1 °C).

Temperatūra negali nukristi žemiau nei 263 K (– 10 °C) arba viršyti 269 K (– 4 °C) ilgiau kaip tris minutes iš eilės.

3.1.2.   Per bandymą kontroliuojama bandymo kameros temperatūra matuojama aušinimo ventiliatoriaus pučiamo oro sraute (šio priedo 5.2.1 punktas). Pateikiama aplinkos temperatūra turi būti aritmetinis bandymo kameros temperatūros verčių, išmatuotų vienodais laiko tarpais, ne ilgesniais kaip 1 minutė, vidurkis.

3.2.   Bandymo metodika

Pirmosios dalies miesto važiavimo ciklas pagal 4a priedo 1 pav. yra sudarytas iš keturių paprastųjų miesto ciklų, kurie kartu sudaro užbaigtą pirmosios dalies ciklą.

3.2.1.   Variklis užvedamas, mėginius pradedama imti ir pirmasis ciklas atliekamas pagal 4a priedo 1 lentelę ir 1 pav.

3.3.   Pasirengimas bandymui

3.3.1.   Bandomajai transporto priemonei taikomos 4a priedo 3.2 punkto nuostatos. Dinamometru nustatant lygiavertę inercinę masę, taikomos 4a priedo 6.2.1 punkto nuostatos.

8.1   pav.

Bandymo žemoje aplinkos temperatūroje metodika

Image

3.4.   Bandymo degalai

3.4.1.   Bandymo degalai turi atitikti 10 priedo 2 dalyje pateiktas specifikacijas.

4.   TRANSPORTO PRIEMONĖS PIRMINIS KONDICIONAVIMAS

4.1.   Santrauka

4.1.1.   Kad teršalų išmetimo nustatymo bandymus būtų galima pakartoti, bandomos transporto priemonės kondicionuojamos vienodai. Transporto priemonės kondicionavimas – tai parengiamasis važiavimo ciklas ant važiuoklės dinamometro, po kurio prieš teršalų išmetimo bandymą pagal 4.3 punktą atliekamas transporto priemonės stabilizavimas.

4.2.   Pirminis kondicionavimas

4.2.1.   Į degalų baką (-us) pripilama nurodytų bandymo degalų. Jeigu degalų bake (-uose) esantys degalai neatitinka 3.4.1 punkto specifikacijų, prieš įpilant degalų tie degalai iš degalų bako (-ų) išpilami. Bandymo degalų temperatūra turi būti ne didesnė nei 289 K (+ 16 °C). Atliekant pirmiau nurodytus veiksmus, degalų garavimo kontrolės sistema neturi būti nei neįprastu būdu prapučiama oru, nei neįprastai apkraunama.

4.2.2.   Transporto priemonė perkeliama į bandymo kamerą ir pastatoma ant važiuoklės dinamometro.

4.2.3.   Pirminį kondicionavimą sudaro vienas užbaigtas važiavimo ciklas (pirma ir antra dalys) pagal 4a priedo 1 ir 2 lenteles ir 1 pav. Gamintojo prašymu transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais pirminis kondicionavimas gali būti atliekamas taikant vieną pirmos dalies ir du antros dalies važiavimo ciklus.

4.2.4.   Bandymo kameros temperatūra pirminio kondicionavimo metu turi būti gana vienoda ir neturi viršyti 303 K (30 °C).

4.2.5.   Varomųjų ratų padangų slėgis nustatomas pagal 4a priedo 6.2.3 punkto nuostatas.

4.2.6.   Pasibaigus transporto priemonės pirminiam kondicionavimui, per 10 minučių variklis išjungiamas.

4.2.7.   Išskirtiniais atvejais, jeigu to prašo gamintojas ir jeigu tą patvirtina technikos tarnyba, galima leisti pakartotinai atlikti transporto priemonės pirminį kondicionavimą. Technikos tarnyba taip pat gali nustatyti, kad būtina atlikti papildomą pirminį kondicionavimą. Papildomas transporto priemonės pirminis kondicionavimas yra sudarytas iš pirmosios dalies ciklo, kaip aprašyta 4a priedo 1 lentelėje ir 1 pav. Papildomo pirminio kondicionavimo apimtis registruojama bandymo ataskaitoje.

4.3.   Stabilizavimo metodai

4.3.1.   Prieš pradedant išmetamųjų teršalų bandymą, transporto priemonės būklei stabilizuoti naudojamas vienas iš dviejų nurodytų metodų, kurį pasirenka gamintojas.

4.3.2.   Standartinis metodas

Prieš pradedant išmetamųjų teršalų bandymą, transporto priemonė žemoje aplinkos temperatūroje laikoma ne trumpiau kaip 12 ir ne ilgiau kaip 36 valandas. Per šį laikotarpį turi būti palaikoma tokia vidutinė aplinkos temperatūra (matuojama sausuoju termometru):

kiekvieną šio laikotarpio valandą: 266 K (– 7 °C) ± 3 K ir neturi būti žemesnė kaip 260 K (– 13 °C) ir aukštesnė kaip 272 K (– 1 °C). Be to, ilgiau kaip 3 minutes iš eilės temperatūra negali nukristi žemiau kaip iki 263 K (– 10 °C) ir pakilti daugiau kaip iki 269 K (– 4 °C).

4.3.3.   Priverstinio aušinimo metodas

Prieš pradedant išmetamųjų teršalų bandymą esant žemai aplinkos temperatūrai, transporto priemonė žemoje aplinkos temperatūroje laikoma ne ilgiau kaip 36 valandas.

4.3.3.1.

Per šį laikotarpį transporto priemonė neturi būti laikoma aukštesnėje kaip 303 K (30 °C) temperatūroje.

4.3.3.2.

Transporto priemonę, kad jos temperatūra atitiktų nurodytąją bandymo temperatūrą, galima aušinti priverstinai. Jeigu aušinimui naudojami ventiliatoriai, jie pastatomi vertikaliai – taip, kad pirmiausia būtų aušinamas variklis ir jėgos pavara, o ne alyvos rinktuvė. Ventiliatorių statyti po transporto priemone negalima.

4.3.3.3.

Aplinkos temperatūrą reikia griežčiau kontroliuoti tik tada, kai transporto priemonė ataušinama iki 266 K (– 7 °C) ± 2 K, kaip nustatyta pagal būdingą variklio alyvos temperatūrą.

Būdingoji variklio alyvos temperatūra – tai alyvos temperatūra, pamatuota ne alyvos rinktuvės paviršiuje arba dugne, bet viduryje. Jeigu stebimos dvi arba daugiau skirtingų alyvos vietų, jos visos turi atitikti temperatūros reikalavimus.

4.3.3.4.

Prieš išmetamųjų teršalų bandymą esant žemai aplinkos temperatūrai, transporto priemonė po to, kai buvo ataušinta iki 266 K (– 7 °C) ± 2 K temperatūros, laikoma bent valandą. Per tą laiką aplinkos temperatūra (matuojama sausuoju termometru) turi būti vidutiniškai 266 K (– 7 °C) ± 3 K ir neturi būti žemesnė kaip 260 K (– 13 °C) arba aukštesnė kaip 272 K (– 1 °C),

Be to, temperatūra negali nukristi žemiau kaip iki 263 K (– 10 °C) arba pakilti aukščiau kaip iki 269 K (– 4 °C) ilgiau nei tris minutes iš eilės.

4.3.4.   Jeigu transporto priemonės būklė stabilizuojama atskiroje vietoje esant 266 K (– 7 °C) temperatūrai ir iš ten į bandymo kamerą transporto priemonė perkeliama per vietą, kurioje temperatūra yra aukštesnė, transporto priemonė bandymo kameroje iš naujo stabilizuojama bent šešis kartus ilgesnį laikotarpį nei laikotarpis, kai transporto priemonę veikė aukštesnė temperatūra. Per tą laiką aplinkos temperatūra (matuojama sausuoju termometru) turi būti vidutiniškai 266 K (– 7 °C) ± 3 K ir neturi būti žemesnė kaip 260 K (– 13 °C) arba aukštesnė kaip 272 K (– 1 °C).

Be to, temperatūra negali nukristi žemiau kaip iki 263 K (– 10 °C) arba pakilti aukščiau kaip iki 269 K (– 4 °C) ilgiau nei tris minutes iš eilės.

5.   DINAMOMETRO NAUDOJIMO METODIKA

5.1.   Santrauka

5.1.1.   Išmetamųjų teršalų mėginiai imami taikant bandymo metodiką, sudarytą iš pirmosios dalies ciklo (4a priedo 1 lentelė ir 1 pav.). Variklio užvedimas, nedelsiant pradėtas mėginių ėmimas, pirmosios dalies ciklo taikymas ir variklio išjungimas – tai užbaigtas bandymas, kuris atliekamas esant žemai aplinkos temperatūrai ir kurio bendra trukmė yra 780 sekundžių. Išmetamieji teršalai atskiedžiami aplinkos oru ir nuolat analizei imamas pastovaus proporcingumo mėginys. Į maišą surinktose išmetamosiose dujose nustatomas angliavandenilių, anglies monoksido ir anglies dioksido kiekis. Kartu paimtame skiedimo oro mėginyje taip pat panašiai nustatomas anglies monoksido, bendras angliavandenilių ir anglies dioksido kiekis.

5.2.   Dinamometro naudojimas

5.2.1.   Aušinimo ventiliatorius

5.2.1.1.

Aušinimo ventiliatorius pastatomas taip, kad aušinimo oro srautas būtų tinkamai nukreiptas į radiatorių (aušinimas vandeniu) arba į oro įleidimo angą (aušinimas oru) ir transporto priemonę.

5.2.1.2.

Jei transporto priemonių variklis yra priekyje, ventiliatorius pastatomas prieš transporto priemonę, 300 mm atstumu. Jei transporto priemonių variklis yra gale arba jeigu pirmiau aprašytu būdu pastatyti ventiliatoriaus neįmanoma, aušinimo ventiliatorius pastatomas taip, kad transporto priemonei aušinti būtų tiekiama pakankamai oro.

5.2.1.3.

Ventiliatorius turi būti toks, kad 10–50 km/h intervale oro linijinis greitis ties ventiliatoriaus pūtimo anga skirtųsi nuo atitinkamo būgno greičio ne daugiau kaip ± 5 km/h. Galutinės pasirinkto pūstuvo charakteristikos turi būti tokios:

i)

plotas: bent 0,2 m2;

ii)

apatinio krašto aukštis virš žemės: apie 20 cm.

Kita galimybė – pūstuvo pučiamo oro srauto linijinis greitis turi būti bent 6 m/s (21,6 km/h). Gamintojo prašymu specialioms transporto priemonėms (pvz., furgonams, visureigiams) aušinimo ventiliatoriaus pastatymo aukštį galima pakeisti.

5.2.1.4.

Turi būti taikomas dinamometro būgnu (-ais) išmatuotas transporto priemonės greitis (4a priedo 1.2.6 punktas).

5.2.3.   Prireikus galima atlikti pirminius bandymo ciklus, jei siekiama nustatyti, kaip tinkamiausiai galima paspausti akseleratorių ir stabdžių valdiklį, kad ciklas pagal nustatytas ribas atitiktų teorinio ciklo reikalavimus arba kad būtų galima sureguliuoti mėginių ėmimo sistemą. Toks važiavimas atliekamas prieš 8.1 pav. nurodytą „PRADŽIĄ“.

5.2.4.   Oro drėgnis turi būti visai mažas, kad ant dinamometro būgno (-ų) nevyktų kondensacija.

5.2.5.   Dinamometras turi būti kruopščiai įšildytas pagal dinamometro gamintojo nurodymus ir taikant metodikas arba kontrolės metodus, kuriais užtikrinamas likutinės trinties jėgos stabilumas.

5.2.6.   Jeigu dinamometro guoliai įšildomi ne atskirai, nuo dinamometro įšildymo ir išmetamųjų teršalų bandymo pradžios neturi praeiti daugiau kaip 10 minučių. Jeigu dinamometro guoliai yra įšildomi atskirai, išmetamųjų teršalų bandymas turi būti pradėtas ne vėliau kaip po 20 minučių nuo dinamometro įšildymo.

5.2.7.   Dinamometro galia, jei ji turi būti reguliuojama neautomatiniu būdu, nustatoma ne anksčiau kaip prieš valandą iki išmetamųjų teršalų bandymo pradžios. Reguliavimui atlikti bandomosios transporto priemonės naudoti negalima. Jei dinamometro galios parametrai, kuriuos galima parinkti iš anksto, yra reguliuojami automatiškai, jie gali būti nustatomi bet kuriuo metu prieš išmetamųjų teršalų bandymo pradžią.

5.2.8.   Prieš pradedant išmetamųjų teršalų bandymo važiavimo ciklą, kameros temperatūra turi būti 266 K (– 7 °C) ± 2 K, matuojant aušinimo ventiliatoriaus oro srovėje ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo transporto priemonės.

5.2.9.   Veikiant transporto priemonės varikliui, šildymo ir nutirpdymo įtaisai išjungiami.

5.2.10.   Registruojamas visas nuvažiuotas atstumas arba būgno sūkių skaičius.

5.2.11.   Bandymą atliekant su keturis varomuosius ratus turinčia transporto priemone, taikomas dviejų varomųjų ratų režimas. Bendra kelio apkrovos jėga, taikoma dinamometro parametrams nustatyti, yra apskaičiuojama transporto priemonę eksploatuojant pirminiu projektiniu važiavimo režimu.

5.3.   Bandymo atlikimas

5.3.1.   Užvedus variklį, atliekant bandymą ir imant išmetamųjų dujų mėginius, taikomos 4a priedo 6.4 dalies nuostatos, išskyrus 6.4.1.2 punktą. Mėginius pradedama imti prieš užvedant variklį arba pradedant variklio užvedimo veiksmus ir baigiama imti pasibaigus pirmos dalies (miesto važiavimo ciklas) paskutinio pirminio ciklo galutiniam variklio tuščiosios eigos etapui, po 780 sekundžių.

Pirmasis transporto priemonės važiavimo ciklas pradedamas 11 sekundžių tuščiosios eigos etapu, kuris prasideda iš karto, kai tik įjungiamas variklis.

5.3.2.   Analizuojant paimtus išmetamųjų dujų mėginius, taikomos 4a priedo 6.5.2 punkto nuostatos. Analizuodama paimtus išmetamųjų dujų mėginius, technikos tarnyba pasirūpina, kad išmetamųjų dujų mėginių surinkimo maišuose nesikondensuotų vandens garai.

5.3.3.   Išmestų teršalų masei apskaičiuoti taikomos 4a priedo 6.6 dalies nuostatos.

6.   KITI REIKALAVIMAI

6.1.   Netradicinė išmetamųjų teršalų kontrolės strategija

6.1.1.   Kiekviena netradicinė išmetamųjų teršalų kontrolės strategija, kurią taikant sumažėja išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veiksmingumas įprastomis veikimo sąlygomis, esant žemai temperatūrai, ir kuri neaptarta standartizuotuose teršalų išmetimo bandymuose, gali būti laikoma išderinimo įtaisu.


9 PRIEDAS

V TIPO BANDYMAS

(Patvarumo bandymo, atliekamo taršos kontrolės įtaisų patvarumui patikrinti, aprašas)

1.   ĮVADAS

1.1.   Šiame priede aprašomas transporto priemonių su priverstinio uždegimo arba slėginio uždegimo varikliais taršos mažinimo įtaisų patvarumo patikros bandymas. Patvarumo reikalavimų laikymasis įrodomas taikant vieną iš trijų galimų būdų, nustatytų 1.2, 1.3 ir 1.4 punktuose.

1.2.   Visos transporto priemonės patvarumo bandymą sudaro sendinimo bandymas. Jis atliekamas bandymų keliu, keliu arba ant važiuoklės dinamometro nuvažiuojant 160 000 km.

1.3.   Gamintojas gali pasirinkti atlikti patvarumo bandymą ant sendinimo stendo.

1.4.   Kaip alternatyvą patvarumo bandymams, gamintojas gali pasirinkti taikyti šios taisyklės 5.3.6.2 punkto lentelėje pateiktus priskirtuosius nusidėvėjimo koeficientus.

1.5.   Gamintojo prašymu technikos tarnyba, taikydama šios taisyklės 5.3.6.2 punkte pateiktoje lentelėje nurodytus priskirtuosius nusidėvėjimo koeficientus, gali atlikti I tipo bandymą nelaukdama, kol bus baigtas visos transporto priemonės bandymas arba patvarumo bandymas ant sendinimo stendo. Baigusi visos transporto priemonės bandymą arba patvarumo bandymą ant sendinimo stendo, technikos tarnyba gali pataisyti šios taisyklės 2 priede nurodytame dokumente užregistruotus tipo patvirtinimo rezultatus, priskirtuosius nusidėvėjimo koeficientus pakeisdama išmatuotaisiais atliekant visos transporto priemonės bandymą arba patvarumo bandymą ant sendinimo stendo.

1.6.   Nusidėvėjimo koeficientai nustatomi pagal 1.2 ir 1.3 punktuose nustatytą metodiką arba taikant 1.4 punkte paminėtoje lentelėje pateiktas priskirtąsias vertes. Nusidėvėjimo koeficientai taikomi norint nustatyti, ar eksploatuojama transporto priemonė atitinka reikalavimus dėl atitinkamų išmetamųjų teršalų kiekio ribų, nustatytų šios taisyklės 5.3.1.4 punkto 1 lentelėje.

2.   TECHNINIAI REIKALAVIMAI

2.1.   Kaip alternatyvą 6.1 punkte aprašytam veikimo ciklui, taikomam atliekant visos transporto priemonės patvarumo bandymą, transporto priemonės gamintojas gali taikyti standartinį kelio ciklą (SRC), aprašytą šio priedo 3 priedėlyje. Bandymų ciklas tęsiamas, kol transporto priemonės rida nepasiekia bent 160 000 km.

2.2.   Patvarumo bandymas ant sendinimo stendo

2.2.1.   Be 1.3 punkte nustatytų techninių patvarumo bandymų ant sendinimo stendo reikalavimų, taikomi šioje dalyje nustatyti techniniai reikalavimai.

2.3.   Bandymo metu naudojami degalai, kurie yra nurodyti 4 dalyje.

2.3.1.   Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais

2.3.1.1.

Transporto priemonėms su priverstinio uždegimo varikliais, įskaitant hibridines transporto priemones, kuriose kaip pagrindinis išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaisas naudojamas katalizatorius, taikoma toliau pateikta sendinimo ant stendo metodika.

Pagal sendinimo ant stendo metodiką būtina ant katalizatoriaus sendinimo stendo įrengti katalizatoriaus ir deguonies jutiklio sistemą.

Sendinimas ant stendo atliekamas pagal standartinį bandymų ant stendo ciklą (SBC), kurio trukmė apskaičiuojama pagal sendinimo ant stendo trukmės (BAT) lygtį. BAT lygtyje būtina įvesti katalizatoriaus temperatūros kitimo pagal laiką duomenis, išmatuotus taikant standartinį kelio ciklą (SRC), aprašytą šio priedo 3 priedėlyje.

2.3.1.2.

Standartinis bandymų ant stendo ciklas (SBC). Standartinis katalizatoriaus sendinimas ant stendo atliekamas pagal SBC. SBC trukmė apskaičiuojama pagal BAT lygtį. SBC aprašytas šio priedo 1 priedėlyje.

2.3.1.3.

Katalizatoriaus temperatūros kitimo pagal laiką duomenys. Katalizatoriaus temperatūra matuojama ne mažiau kaip dviejų ištisų SRC ciklų metu, kaip aprašyta šio priedo 3 priedėlyje.

Katalizatoriaus temperatūra matuojama bandomosios transporto priemonės karščiausio katalizatoriaus karščiausioje vietoje. Kita galimybė – temperatūrą galima matuoti kitoje vietoje, jeigu ji, vadovaujantis gera inžinerine nuovoka, sureguliuota taip, kad atitiktų karščiausioje vietoje išmatuotą temperatūrą.

Katalizatoriaus temperatūra matuojama ne mažiau kaip vieno herco dažniu (vieną kartą per sekundę).

Katalizatoriaus temperatūros matavimo rezultatai pateikiami kaip lentelės formos histograma, suskirstant ne į didesnius kaip 25 °C temperatūros intervalus.

2.3.1.4.

Sendinimo ant stendo trukmė. Sendinimo ant stendo trukmė apskaičiuojama pagal šią sendinimo ant stendo trukmės (BAT) lygtį:

 

temperatūros intervalo te = th e((R/Tr)–(R/Tv)),

 

bendra te = visų temperatūros intervalų te suma,

 

sendinimo ant stendo trukmė = A (Bendra te),

čia:

A=

1,1

Šiuo dydžiu katalizatoriaus sendinimo trukmė pataisoma atsižvelgiant į tai, kad katalizatoriaus nusidėvėjimą lemia ne tik sendinimas veikiant temperatūrai, bet ir kiti veiksniai;

R= katalizatoriaus terminis reaktyvumas = 17 500;

th= laikas (valandomis), išmatuotas nustatytame transporto priemonės katalizatoriaus temperatūros histogramos, pataisytos atsižvelgiant į visą naudingos eksploatacijos ridą, temperatūros intervale; pvz., jei histogramos duomenys atitinka 400 km ridą, o naudingos eksploatacijos rida yra 160 000 km, visos histogramos laiko vertės dauginamos iš 400 (160 000/400);

bendra te= laiko ekvivalentas (valandomis), per kurį katalizatorius, veikiamas Tr temperatūros, nusendinamas ant katalizatoriaus sendinimo stendo, taikant katalizatoriaus sendinimo ciklą, kuriuo siekiama nudėvėti katalizatorių tiek pat, kiek jis nusidėvėtų veikiamas temperatūros, transporto priemonei nuvažiavus 160 000 km;

intervalo te= laiko ekvivalentas (valandomis), per kurį katalizatorius, veikiamas Tr temperatūros, nusendinamas ant katalizatoriaus sendinimo stendo, taikant katalizatoriaus sendinimo ciklą, kuriuo siekiama nudėvėti katalizatorių tiek pat, kiek jis nusidėvėtų veikiamas temperatūros, patenkančios į Tv temperatūros intervalą, transporto priemonei nuvažiavus 160 000 km;

Tr= naudingoji etaloninė katalizatoriaus, įrengto ant katalizatoriaus bandymų stendo, naudojamo per sendinimo ant stendo ciklą, temperatūra (K); naudingoji temperatūra yra pastovi temperatūra, kurią taikant būtų pasiektas toks pat nusendinimo lygis, koks būtų pasiektas sendinimo ant stendo ciklo metu veikiant įvairiai temperatūrai;

Tv= kelyje bandomos transporto priemonės katalizatoriaus temperatūros histogramos temperatūros (K) intervalo vidurio taškas.

2.3.1.5.

SBC naudingoji etaloninė temperatūra. Standartinio bandymų ant stendo ciklo (SBC) naudingoji etaloninė temperatūra nustatoma konkrečiai konstrukcijos katalizatorių sistemai ir konkrečiam sendinimo stendui, kurie bus naudojami pagal toliau nurodytą metodiką.

a)

Taikant SBC, matuojami ant katalizatorių sendinimo stendo įrengtos katalizatorių sistemos temperatūros kitimo pagal laiką duomenys. Katalizatoriaus temperatūra matuojama karščiausio sistemos katalizatoriaus karščiausioje vietoje. Kita galimybė – temperatūrą galima matuoti kitoje vietoje, jeigu ji sureguliuota taip, kad atitiktų karščiausioje vietoje matuojamą temperatūrą.

Katalizatoriaus temperatūra matuojama ne mažiau kaip vieno herco dažniu (vieną kartą per sekundę) ir ne mažiau kaip 20 minučių sendinimo ant stendo metu. Katalizatoriaus temperatūros matavimo rezultatai pateikiami kaip lentelės formos histograma, suskirstant ne į didesnius kaip 10 °C temperatūros intervalus.

b)

BAT lygtis naudojama naudingajai etaloninei temperatūrai apskaičiuoti, taikant pasikartojančius etaloninės temperatūros (Tr) pokyčius, kol apskaičiuotoji sendinimo trukmė pasiekia faktinę trukmę, pateiktą katalizatoriaus temperatūros histogramoje, arba ją viršija. Gautoji temperatūra yra katalizatorių sistemos ir sendinimo stendo SBC naudingoji etaloninė temperatūra.

2.3.1.6.

Katalizatoriaus sendinimo stendas. Katalizatoriaus sendinimo stendas turi veikti pagal SBC ir užtikrinti tinkamo dydžio, sudėties ir temperatūros išmetamųjų dujų srautą, nukreipiamą į katalizatoriaus priekį.

Visa sendinimo ant stendo įranga ir metodika užtikrina, kad būtų užregistruota tinkama informacija (pvz., išmatuotas oro ir degalų (O/D) santykis katalizatoriuje ir katalizatoriaus temperatūros pagal laiką duomenys) ir kad būtų pasiektas pakankamas faktinio sendinimo laipsnis.

2.3.1.7.

Būtini bandymai. Norint apskaičiuoti nusidėvėjimo koeficientus, su bandomąja transporto priemone turi būti atlikti ne mažiau kaip du I tipo bandymai prieš nusendinant techninę išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą ir du I tipo bandymai pakartotinai įrengus ant stendo nusendintą techninę išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą.

Gamintojas gali atlikti papildomus bandymus. Nusidėvėjimo koeficientai apskaičiuojami pagal skaičiavimo metodiką, nurodytą šio priedo 7 dalyje.

2.3.2.   Transporto priemonės su slėginio uždegimo varikliais

2.3.2.1.

Toliau pateikta sendinimo ant stendo metodika taikoma slėginio uždegimo transporto priemonėms, įskaitant hibridines transporto priemones.

Pagal sendinimo ant stendo metodiką būtina ant papildomo apdorojimo sistemos sendinimo stendo įrengti papildomo apdorojimo sistemą.

Sendinimas ant stendo atliekamas pagal standartinį bandymų ant dyzelinio stendo ciklą (SDBC), kurio metu įvyksta pagal sendinimo ant stendo trukmės (BAD) lygtį apskaičiuotas atsinaujinimų ir (arba) sieros pašalinimo atvejų skaičius.

2.3.2.2.

Standartinis bandymų ant dyzelinio stendo ciklas (SDBC). Standartinis sendinimas ant stendo atliekamas pagal SDBC. SDBC trukmė apskaičiuojama pagal sendinimo ant stendo trukmės (BAD) lygtį. SDBC aprašytas šio priedo 2 priedėlyje.

2.3.2.3.

Atsinaujinimo duomenys. Atsinaujinimo intervalai matuojami taikant ne mažiau kaip 10 ištisų SCR ciklų, kaip aprašyta 3 priedėlyje. Kita galimybė – galima taikyti Ki nustatymo intervalus.

Jei taikoma, remiantis gamintojo duomenimis, atsižvelgiama ir į sieros pašalinimo intervalus.

2.3.2.4.

Sendinimo ant dyzelinio stendo trukmė. Sendinimo ant stendo trukmė apskaičiuojama pagal šią BAD lygtį:

Sendinimo ant stendo trukmė = atsinaujinimo ir (arba) sieros pašalinimo ciklų (skaičiuojami tie, kurie ilgiau trunka) skaičius, atitinkantis 160 000 km ridą.

2.3.2.5.

Sendinimo stendas. Sendinimo stendas turi veikti pagal SDBC ir užtikrinti tinkamo dydžio, sudėties ir temperatūros išmetamųjų dujų srautą, nukreipiamą į papildomo apdorojimo sistemos įleidimo angą.

Gamintojas registruoja atsinaujinimo ir (arba) sieros pašalinimo atvejus (jei taikoma), kad užtikrintų, jog būtų pasiektas pakankamas faktinio nusendinimo laipsnis.

2.3.2.6.

Būtini bandymai. Norint apskaičiuoti nusidėvėjimo koeficientus, atliekama ne mažiau kaip du I tipo bandymai prieš nusendinant techninę išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą ir du I tipo bandymai pakartotinai įrengus ant bandymų stendo nusendintą techninę išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą. Gamintojas gali atlikti papildomus bandymus. Nusidėvėjimo koeficientai apskaičiuojami pagal skaičiavimo metodiką, nustatytą šio priedo 7 dalyje, atsižvelgiant į papildomus šios taisyklės reikalavimus.

3.   BANDOMOJI TRANSPORTO PRIEMONĖ

3.1.   Transporto priemonės mechaninė būklė turi būti gera, variklis ir taršos mažinimo įtaisai turi būti nauji. Gali būti naudojama ta pati transporto priemonė, kaip ir pateiktoji I tipo bandymui; šis I tipo bandymas atliekamas su transporto priemone nuvažiavus bent 3 000 km per senėjimo ciklą pagal 6.1 punktą.

4.   DEGALAI

Patvarumo bandymas atliekamas naudojant tinkamus rinkoje parduodamus degalus.

5.   TRANSPORTO PRIEMONĖS PRIEŽIŪRA IR NUSTATYMAI

Priežiūra, nustatymai ir bandomosios transporto priemonės valdiklių naudojimas turi atitikti gamintojo rekomendacijas.

6.   TRANSPORTO PRIEMONĖS EKSPLOATAVIMAS BANDYMO KELYJE, KELYJE ARBA ANT VAŽIUOKLĖS DINAMOMETRO

6.1.   Važiavimo ciklas

Transporto priemonei važiuojant bandomuoju keliu, keliu arba ant važiuoklės dinamometro, atstumas turi būti nuvažiuojamas pagal toliau aprašytą (9.1 pav.) važiavimo tvarkaraštį.

6.1.1.

Patvarumo bandymo važiavimo ciklas yra sudarytas iš 11 ciklų (kiekvieno ilgis – 6 km).

6.1.2.

Per pirmus devynis ciklus transporto priemonė sustabdoma keturis kartus ciklo viduryje ir kiekvieną kartą variklis 15 sekundžių veikia tuščiąja eiga.

6.1.3.

Įprastas greitėjimas ir lėtėjimas

6.1.4.

Penki lėtėjimai kiekvieno ciklo viduryje, kai ciklo greitis sumažinamas iki 32 km/h, ir transporto priemonei palaipsniui suteikiamas pagreitis, kol ji ima važiuoti ciklo greičiu.

6.1.5.

10 ciklas vykdomas tolygiu 89 km/h greičiu.

6.1.6.

11 ciklas pradedamas stovinčios transporto priemonės didžiausiu greitėjimu iki 113 km/h. Pusiaukelėje įprastu būdu įjungiami stabdžiai ir transporto priemonė stabdoma tol, kol sustoja. Tada 15 sekundžių variklis veikia tuščiąja eiga ir paskui pradedamas kitas didžiausio greitėjimo etapas.

Tada ciklas pradedamas iš pradžių.

Didžiausias kiekvieno ciklo greitis nurodomas toliau pateikiamoje lentelėje.

9.1   lentelė

Didžiausias kiekvieno ciklo greitis

Ciklas

Ciklo greitis km/h

1

64

2

48

3

64

4

64

5

56

6

48

7

56

8

72

9

56

10

89

11

113

9.1   pav.

Važiavimo tvarkaraštis

Image

6.2.   Patvarumo bandymas arba, jeigu pasirenka gamintojas, pakeistas patvarumo bandymas atliekamas tol, kol transporto priemonė nuvažiuoja ne mažiau kaip 160 000 km.

6.3.   Bandymo įranga

6.3.1.   Važiuoklės dinamometras

6.3.1.1.

Patvarumo bandymas, jeigu jis atliekamas naudojant važiuoklės dinamometrą, turi būti tinkamas 6.1 punkte aprašytam ciklui atlikti. Visų pirma važiuoklės dinamometre įtaisomos inercijos ir pasipriešinimo riedėjimui modeliavimo sistemos.

6.3.1.2.

Stabdžiai sureguliuojami taip, kad būtų sugeriama tolygiu 80 km/h greičiu besisukantiems varomiesiems ratams perduodama galia. Šiai galiai nustatyti ir stabdžiams sureguliuoti taikytini metodai – aprašytieji 4a priedo 7 priedėlyje.

6.3.1.3.

Transporto priemonės aušinimo sistema turėtų būti tokia, kad transporto priemonę būtų galima naudoti temperatūroms esant panašioms į temperatūras, būnančias transporto priemonę naudojant kelyje (alyvos, vandens, išmetamųjų dujų sistemos ir kt.).

6.3.1.4.

Tam tikri kiti nustatomi bandymų stendo parametrai ir ypatybės, jeigu būtina, turėtų atitikti aprašytuosius šios taisyklės 4a priede (pvz., inercija, galinti būti mechaninė arba elektroninė).

6.3.1.5.

Jeigu būtina, transporto priemonę galima perkelti ant kito bandymų stendo, kad būtų galima atlikti išmetamųjų teršalų matavimo bandymus.

6.3.2.   Naudojimas bandymo kelyje arba kelyje

Jeigu patvarumo bandymas atliekamas bandymo kelyje arba kelyje, transporto priemonės standartinė masė turi būti bent tokia, kuri buvo išlaikyta bandymus atliekant ant važiuoklės dinamometro.

7.   IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO MATAVIMAS

Išmetamieji teršalai matuojami bandymo pradžioje (0 km), kas 10 000 km (± 400 km) arba dažniau, reguliariais intervalais, kol transporto priemonė nenuvažiuos 160 000 km, pagal šios taisyklės 5.3.1 punkte apibrėžtą I tipo bandymą. Turi būti laikomasi šios taisyklės 5.3.1.4 punkte nustatytų ribinių verčių.

Kai transporto priemonėse yra įrengtos reguliariai atsinaujinančios sistemos, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.20 punkte, patikrinama, ar atsinaujinimo procesas neturi greitai prasidėti. Jei atsinaujinimo procesas turi greitai prasidėti, transporto priemonė turi būti naudojama tol, kol tas procesas nepasibaigs. Jei atsinaujinimas įvyksta matuojant išmetamųjų teršalų kiekį, atliekamas naujas bandymas (įskaitant pirminį kondicionavimą), o pirmojo rezultato nepaisoma.

Nubraižomas visų nustatytų išmetamųjų teršalų rezultatų, kaip nuvažiuoto atstumo, suapvalinto kilometrų tikslumu, funkcijos grafikas ir per tuos duomenų taškus brėžiama mažiausiųjų kvadratų metodu nustatyta geriausios sutapties tiesė. Apskaičiuojant neatsižvelgiama į bandymų rezultatus 0 km taške.

Duomenis nusidėvėjimo koeficientui apskaičiuoti galima naudoti tik tada, jeigu interpoliuoti 6 400 km ir 160 000 km taškai toje tiesėje atitinka pirmiau nurodytas ribines vertes.

Duomenis galima tebenaudoti, jeigu kirsdama taikytiną ribą geriausios sutapties tiesė yra neigiamojo posvyrio (interpoliuotas 6 400 km taškas yra aukščiau nei interpoliuotas 160 000 km taškas), tačiau tikrasis 160 000 km duomenų taškas yra žemiau ribinės vertės.

Dauginamasis išmetamųjų teršalų kiekio didėjimo koeficientas kiekvieno teršalo atveju apskaičiuojamas taip:

Formula

čia:

Mi1

=

išmetamo teršalo i masė (g/km), interpoliuota iki 6 400 km,

Mi2

=

išmetamo teršalo i masė (g/km), interpoliuota iki 160 000 km.

Šios interpoliuotos vertės, prieš jas dalinant vienas iš kitų, kad būtų nustatytas nusidėvėjimo koeficientas, suapvalinamos bent iki keturių skaičių į dešinę po dešimtainės trupmenos kablelio. Rezultatas suapvalinamas iki trijų skaičių į dešinę nuo dešimtainės trupmenos kablelio.

Jeigu nusidėvėjimo koeficientas yra mažesnis nei vienetas, laikoma, kad jis yra lygus vienetui.

Gamintojo prašymu pridėtinis išmetamųjų teršalų kiekio didėjimo koeficientas kiekvieno teršalo atveju apskaičiuojamas taip:

D. E. F. = Mi2 – Mi1

1 priedėlis

Standartinis bandymų ant stendo ciklas (SBC)

1.   ĮVADAS

Standartinę patvarumo (sendinimo) bandymų metodiką sudaro katalizatoriaus ir deguonies jutiklio sistemos sendinimas ant sendinimo stendo pagal šiame priedėlyje aprašytą standartinį bandymų ant stendo ciklą (SBC). Taikant SBC, būtina naudoti sendinimo stendą su įrengtu varikliu, kuris yra katalizatoriui tiekiamų dujų šaltinis. SBC yra 60 sekundžių ciklas, prireikus ant sendinimo stendo kartojamas tiek, kiek reikia, kad būtų atliktas sendinimas. SBC apibūdinamas remiantis katalizatoriaus temperatūra, variklio oro/degalų (O/D) santykiu ir įpučiamu antrinio oro kiekiu, įpūtimo įtaisą įrengiant priešais pirmąjį katalizatorių.

2.   KATALIZATORIAUS TEMPERATŪROS KONTROLĖ

2.1.

Katalizatoriaus temperatūra matuojama katalizatoriaus sluoksnyje, karščiausio katalizatoriaus karščiausioje vietoje. Kita galimybė – tiekiamų dujų temperatūrą galima matuoti ir perskaičiuoti į katalizatoriaus sluoksnio temperatūrą, taikant tiesinę transformaciją, apskaičiuojamą remiantis koreliacijos duomenimis, surinktais apie katalizatoriaus konstrukciją ir sendinimo stendą, kurie bus naudojami sendinimo metu.

2.2.

Parenkant tinkamą variklio sukimosi dažnį, apkrovą ir uždegimo taktą, kontroliuojama, kad katalizatoriaus stechiometrinio proceso (1–40 sekundžių per ciklą) temperatūra būtų ne mažesnė kaip 800 °C (± 10 °C). Toliau pateiktoje lentelėje aprašyto „riebiojo mišinio“ etapo metu, parenkant tinkamą variklio O/D santykį, kontroliuojama, kad ciklo metu didžiausia katalizatoriaus temperatūra pasiektų 890 °C (± 10 °C).

2.3.

Jei taikoma mažesnė nei 800 °C kontroliuojama žemoji temperatūra, kontroliuojama aukštoji temperatūra turi būti 90 °C didesnė už kontroliuojamą žemąją temperatūrą.

Standartinis bandymų ant stendo ciklas (SBC)

Valanda

(sekundžių)

Variklio oro ir degalų santykis

Antrinio oro įpūtimas

1–40

Stechiometrinis procesas su apkrova, uždegimo taktas ir variklio sukimosi dažnis reguliuojami taip, kad būtų pasiekta ne mažesnė kaip 800 °C katalizatoriaus temperatūra.

Nėra

41–45

„Riebusis mišinys“ (parenkamas toks O/D santykis, kad didžiausia katalizatoriaus temperatūra viso ciklo metu būtų didesnė kaip 890 °C arba 90 °C didesnė už kontroliuojamą žemąją temperatūrą).

Nėra

46–55

„Riebusis mišinys“ (parenkamas toks O/D santykis, kad didžiausia katalizatoriaus temperatūra viso ciklo metu būtų didesnė kaip 890 °C arba 90 °C didesnė už kontroliuojamą žemąją temperatūrą).

3 % (± 1 %)

56–60

Stechiometrinis procesas su apkrova, uždegimo taktas ir variklio sukimosi dažnis reguliuojami taip, kad būtų pasiekta ne mažesnė kaip 800 °C katalizatoriaus temperatūra.

3 % (± 1 %)

Image

3.   SENDINIMO STENDO ĮRANGA IR TAIKYMO METODIKA

3.1.

Sendinimo stendo sąranka. Sendinimo stendas turi užtikrinti tinkamą išmetamųjų dujų srautą, temperatūrą, oro ir degalų santykį, išmetamųjų dujų sudėtį ir antrinio oro įpūtimą ties katalizatoriaus priekine įleidimo anga.

Standartinį sendinimo stendą sudaro variklis, variklio valdiklis ir variklio dinamometras. Gali būti priimtina ir kitokia sąranka (pvz., ant dinamometro įtaisoma visa transporto priemonė arba degiklis, tiekiantis tinkamas išmetamąsias dujas), jei laikomasi šiame priedėlyje nustatytų sąlygų dėl katalizatorių įleidimo angų ir kontrolės priemonių.

Vieno sendinimo stendo išmetamas dujų srautas gali būti padalytas į kelis atskirus srautus, jei kiekvienas iš jų atitinka šio priedėlio reikalavimus. Jei bandymų stendas išmeta daugiau nei vieną dujų srautą, vienu metu gali būti sendinamos kelios katalizatorių sistemos.

3.2.

Išmetamųjų teršalų sistemos įrengimas. Ant bandymų stendo įrengiama katalizatoriaus (-ių) ir deguonies jutiklio (-ių) sistema bei visi išmetimo vamzdžiai, jungiantys minėtas sudedamąsias dalis. Jei tai kelis dujų srautus išmetantys varikliai (pvz., kai kurie V6 ir V8 varikliai), kiekvienas išmetimo sistemos blokas ant bandymų stendo įrengiamas atskirai ir lygiagrečiai.

Jei išmetimo sistemose yra keletas nuosekliai išdėstytų katalizatorių, visa katalizatorių sistema su visais katalizatoriais, deguonies jutikliais ir susijusiais išmetimo vamzdžiais įrengiama kaip vienas sendinti skirtas blokas. Kita galimybė – kiekvieną atskirą katalizatorių atitinkamą laiką galima sendinti atskirai.

3.3.

Temperatūros matavimas. Katalizatoriaus temperatūra matuojama termoelementu, įrengtu katalizatoriaus sluoksnyje, karščiausio katalizatoriaus karščiausioje vietoje. Kita galimybė – tiekiamų dujų temperatūrą galima matuoti ties katalizatoriaus priekine įleidimo anga ir perskaičiuoti į katalizatoriaus sluoksnio temperatūrą, taikant tiesinę transformaciją, apskaičiuojamą remiantis koreliacijos duomenimis, surinktais apie katalizatoriaus konstrukciją ir sendinimo stendą, kurie bus naudojami sendinant. Katalizatoriaus temperatūra registruojama skaitmeniniu būdu vieno herco dažniu (vienas matavimas per sekundę).

3.4.

Oro ir degalų santykio matavimas. Kiek įmanoma arčiau katalizatoriaus įleidimo ir išleidimo jungių įrengiamos oro ir degalų (O/D) santykio matavimo priemonės (pvz., plataus diapazono deguonies jutiklis). Šių jutiklių duomenys registruojami skaitmeniniu būdu vieno herco dažniu (vienas matavimas per sekundę).

3.5.

Išmetamųjų dujų srauto pusiausvyra. Turi būti numatytos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad per kiekvieną ant bandymų stendo sendinamą katalizatorių sistemą tekėtų tinkamo dydžio išmetamųjų dujų srautas (matuojamas gramais per sekundę stechiometrinio proceso metu, taikant ± 5 gramų per sekundę leidžiamą nuokrypį).

Tinkamas srauto dydis nustatomas pagal išmetamųjų dujų srautą, kuris būtų išmetamas iš originalios transporto priemonės variklio, veikiančio pastovaus sukimosi dažnio režimu, ir taikant apkrovą, parenkamą šio priedėlio 3.6 punkte aprašytam sendinimo stendui.

3.6.

Parametrai. Variklio sukimosi dažnis, apkrova ir uždegimo taktas parenkamas taip, kad pastovaus stechiometrinio proceso metu katalizatoriaus sluoksnio temperatūra būtų 800 °C (± 10 °C).

Oro įpūtimo sistema sureguliuojama taip, kad tiektų reikiamą oro srautą 3,0 % (± 0,1 %) deguonies mišiniui pagaminti pastoviame per stechiometrinį procesą išmetamame dujų sraute, nukreiptame tiesiai į pirmąjį katalizatorių. Tipinis lambda rodmuo pradiniame O/D santykio matavimo taške (kaip reikalaujama 5 dalyje) yra 1,16 (tai reiškia, kad deguonies dalis yra apie 3 %).

Įjungus oro įpūtimą, nustatomas toks „riebaus mišinio“ O/D santykis, kad temperatūra katalizatoriaus sluoksnyje būtų 890 °C (± 10 °C). Tipinė O/D santykio lambda vertė šiame etape yra 0,94 (apie 2 % CO).

3.7.

Sendinimo ciklas. Standartinės sendinimo ant stendo metodikos taikomos pagal standartinį bandymo ant stendo ciklą (SBC). SBC kartojamas tol, kol pasiekiamas pagal sendinimo ant stendo trukmės (BAT) lygtį apskaičiuotas nusendinimo laipsnis.

3.8.

Kokybės užtikrinimas. Šio priedėlio 3.3 ir 3.4 punktuose aprašyta temperatūra ir O/D santykis sendinimo metu periodiškai patikslinami (ne rečiau kaip kas 50 valandų). Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi SBC viso sendinimo proceso metu, atliekamos reikiamos pataisos.

Baigus sendinti, sendinimo proceso metu surinkti katalizatoriaus temperatūros kitimo pagal laiką duomenys pateikiami kaip lentelės formos histograma, suskirstant ne į didesnius kaip 10 °C intervalus. Siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų buvo pasiektas tinkamas katalizatoriaus terminio nusendinimo lygis, taikoma BAT lygtis ir pagal 9 priedo 2.3.1.4 punktą apskaičiuota sendinimo ciklo efektyvioji etaloninė temperatūra. Jei apskaičiuotosios sendinimo trukmės terminis poveikis nėra bent 95 % reikiamo terminio nusendinimo lygio, sendinimas ant stendo tęsiamas.

3.9.

Įjungimas ir išjungimas. Reikia imtis atsargos priemonių, kad įjungiant arba išjungiant bandymų įrangą nebūtų viršyta greitajam nudėvėjimui numatyta didžiausia leidžiama katalizatoriaus temperatūra (pvz., 1 050 °C). Šis pavojus turėtų būti mažinamas taikant specialią įjungimo ir išjungimo esant žemai temperatūrai metodiką.

4.   EKSPERIMENTINIS R KOEFICIENTO, REIKALINGO TAIKANT SENDINIMO PATVARUMO ANT STENDO BANDYMŲ METODIKĄ, NUSTATYMAS

4.1.

R koeficientas yra katalizatoriaus terminio reaktyvumo koeficientas, naudojamas sendinimo ant stendo trukmės (BAT) lygtyje. Gamintojai gali nustatyti R vertę eksperimentiniu būdu, taikydami toliau nurodytas metodikas.

4.1.1.

Taikant tinkamą bandymų ant stendo ciklą ir naudojant tinkamą sendinimo stendo įrangą, veikiant įvairiai kontroliuojamai temperatūrai, kintančiai nuo įprastos veikimo temperatūros iki didžiausios nepavojingos temperatūros, nusendinama keletas katalizatorių (ne mažiau kaip trys tokios pačios konstrukcijos katalizatoriai). Išmatuojamas kiekvienos išmetamųjų teršalų sudedamosios dalies kiekis (arba katalizatoriaus neveiksmingumas (1 katalizatoriaus veiksmingumas)). Užtikrinama, kad atliekant galutinius bandymus būtų gauti duomenys, siekiantys išmetamųjų teršalų kiekio standarto ribinę vertę arba ją viršijantys, bet ne daugiau kaip 2 kartus.

4.1.2.

Pagal 9 priedo 2.3.1.4 punktą nustatoma R vertė ir kiekvienai kontroliuojamai temperatūrai apskaičiuojama sendinimo ant stendo ciklo efektyvioji etaloninė temperatūra (Tr).

4.1.3.

Nubrėžiama kreivė, rodanti kiekvieno katalizatoriaus išmetamųjų teršalų kiekio (arba katalizatoriaus neveiksmingumo) kitimą, atsižvelgiant į sendinimo laiką. Pagal mažiausių kvadratų metodą apskaičiuojama geriausios sutapties duomenų kitimo funkcija. Šiam tikslui skirto duomenų rinkinio intervalas nuo 0 iki 6 400 km turėtų beveik sutapti. Kaip pavyzdį žr. toliau pateiktą grafiką.

4.1.4.

Apskaičiuojamas geriausios sutapties kreivės nuolydžio kampas kiekvienai sendinimo temperatūros vertei.

4.1.5.

Nubrėžiamas kiekvienos geriausios sutapties kreivės nuolydžio (kaip nustatyta 4.1.4 punkte) natūrinio logaritmo (ln) grafikas, natūrinio logaritmo vertes pateikiant vertikalioje ašyje, o sendinimo temperatūros verčių atvirkštinius dydžius (l/(sendinimo temperatūra, K)) – horizontalioje ašyje; pagal mažiausių kvadratų metodą apskaičiuojamos geriausios sutapties duomenų kitimo funkcijos. Kreivės nuolydžio kampas yra R koeficientas. Kaip pavyzdį žr. toliau pateiktą grafiką.

Katalizatoriaus sendinimas

Image

4.1.6.

R koeficientas lyginamas su pradine verte, kuri buvo taikoma 4.1.2 punkte. Jei apskaičiuotasis R koeficientas skiriasi nuo pradinės vertės daugiau kaip 5 %, pasirenkamas naujas R koeficientas, patenkantis tarp pradinės ir apskaičiuotosios vertės, ir kartojant 2–6 etapų nurodymus, apskaičiuojamas naujas R koeficientas. Procedūra kartojama, kol apskaičiuotasis R koeficientas nesiskiria nuo pradinio R koeficiento daugiau kaip 5 %

4.1.7.

Nustatytasis R koeficientas lyginamas pagal kiekvieną išmetamųjų dujų sudedamąją dalį. BAT lygtyje naudokite mažiausią (blogiausio atvejo) R koeficientą.

R koeficiento nustatymas

Image

2 priedėlis

Standartinis bandymų ant dyzelinio stendo ciklas (SDBC)

1.   Įvadas

Kietųjų dalelių filtrų sendinimo procesui didelės įtakos turi atsinaujinimų skaičius. Be to, šis procesas yra svarbus sistemoms, kurioms būtini sieros pašalinimo ciklai (pvz., katalizatoriams su NOx saugyklomis).

Standartinę patvarumo bandymų ant dyzelinio sendinimo stendo metodiką sudaro papildomo apdorojimo sistemos sendinimas ant sendinimo stendo pagal šiame priedėlyje aprašytą standartinį bandymų ant stendo ciklą (SDBC). Taikant SDBC, būtina naudoti sendinimo stendą su įrengtu varikliu, kuris yra sistemai tiekiamų dujų šaltinis.

SDBC metu sistemos atsinaujinimo/sieros pašalinimo strategijos turi veikti įprastu būdu.

2.   Standartinio bandymo ant dyzelinio stendo ciklo metu sukuriamos tokios pačios variklio sukimosi dažnio ir apkrovos sąlygos, kaip ir SRC metu, atitinkančios laikotarpį, per kurį turi būti nustatytas patvarumas. Norint pagreitinti sendinimo procesą, variklio nustatymus ant stendo galima pakeisti taip, kad sumažėtų sistemos apkrovų skaičius. Pavyzdžiui, galima pakeisti degalų įpurškimo taktą arba EGR strategiją.

3.   Sendinimo stendo įranga ir taikymo metodika

3.1.

Standartinį sendinimo stendą sudaro variklis, variklio valdiklis ir variklio dinamometras. Gali būti priimtina ir kitokia sąranka (pvz., ant dinamometro įtaisoma visa transporto priemonė arba degiklis, tiekiantis tinkamas išmetamąsias dujas), jei laikomasi šiame priedėlyje nustatytų sąlygų dėl papildomo apdorojimo sistemos įleidimo angų ir kontrolės priemonių.

Vieno sendinimo stendo išmetamas dujų srautas gali būti padalytas į kelis atskirus srautus, jei kiekvienas iš jų atitinka šio priedėlio reikalavimus. Jei bandymų stendas išmeta daugiau nei vieną dujų srautą, vienu metu gali būti sendinamos kelios papildomo apdorojimo sistemos.

3.2.

Išmetamųjų teršalų sistemos įrengimas. Ant bandymų stendo įrengiama papildomo apdorojimo sistema ir visi išmetimo vamzdžiai, jungiantys šios sistemos sudedamąsias dalis. Jei tai yra kelis dujų srautus išmetantys varikliai (pvz., kai kurie V6 ir V8 varikliai), kiekvienas išmetimo sistemos blokas ant bandymų stendo įrengiamas atskirai ir lygiagrečiai.

Visa papildomo apdorojimo sistema įrengiama kaip vienas sendinti skirtas blokas. Kita galimybė – kiekvieną atskirą sudedamąją dalį atitinkamą laiką galima sendinti atskirai.

3 priedėlis

Standartinis kelio ciklas (SRC)

1.   ĮVADAS

Standartinis kelio ciklas (SRC) yra ridos kaupimo ciklas. Transporto priemonė gali būti įvažinėjama bandymo kelyje arba ant ridos kaupimo dinamometro.

Ciklą sudaro 7 ratai, kurių bendras ilgis – 6 km. Rato ilgį galima keisti, siekiant prisiderinti prie bandymui skirto ridos kaupimo kelio ilgio.

Standartinis kelio ciklas

Ratas

Apibūdinimas

Tipinis pagreitis, m/s2

1

(Variklio paleidimas) 10 s veikimas tuščiąja eiga

0

1

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 48 km/h

1,79

1

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 48 km/h greičiu

0

1

Nuosaikus lėtėjimas iki 32 km/h

–2,23

1

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 48 km/h

1,79

1

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 48 km/h greičiu

0

1

Nuosaikus lėtėjimas, kol nenustojama

–2,23

1

5 s veikimas tuščiąja eiga

0

1

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 56 km/h

1,79

1

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 56 km/h greičiu

0

1

Nuosaikus lėtėjimas iki 40 km/h

–2,23

1

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 56 km/h

1,79

1

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 56 km/h greičiu

0

1

Nuosaikus lėtėjimas, kol nenustojama

–2,23

2

10 s veikimas tuščiąja eiga

0

2

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 64 km/h

1,34

2

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 64 km/h greičiu

0

2

Nuosaikus lėtėjimas iki 48 km/h

–2,23

2

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 64 km/h

1,34

2

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 64 km/h greičiu

0

2

Nuosaikus lėtėjimas, kol nenustojama

–2,23

2

5 s veikimas tuščiąja eiga

0

2

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 72 km/h

1,34

2

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 72 km/h greičiu

0

2

Nuosaikus lėtėjimas iki 56 km/h

–2,23

2

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 72 km/h

1,34

2

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 72 km/h greičiu

0

2

Nuosaikus lėtėjimas, kol nenustojama

–2,23

3

10 s veikimas tuščiąja eiga

0

3

Staigus įsibėgėjimas iki 88 km/h

1,79

3

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 88 km/h greičiu

0

3

Nuosaikus lėtėjimas iki 72 km/h

–2,23

3

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 88 km/h

0,89

3

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 88 km/h greičiu

0

3

Nuosaikus lėtėjimas iki 72 km/h

–2,23

3

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 97 km/h

0,89

3

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 97 km/h greičiu

0

3

Nuosaikus lėtėjimas iki 80 km/h

–2,23

3

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 97 km/h

0,89

3

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 97 km/h greičiu

0

3

Nuosaikus lėtėjimas, kol nenustojama

–1,79

4

10 s veikimas tuščiąja eiga

0

4

Staigus įsibėgėjimas iki 129 km/h

1,34

4

Riedėjimas laisvąja eiga iki 113 km/h

–0,45

4

Pusės rato važiavimas vienodu 113 km/h greičiu

0

4

Nuosaikus lėtėjimas iki 80 km/h

–1,34

4

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 105 km/h

0,89

4

Pusės rato važiavimas vienodu 105 km/h greičiu

0

4

Nuosaikus lėtėjimas iki 80 km/h

–1,34

5

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 121 km/h

0,45

5

Pusės rato važiavimas vienodu 121 km/h greičiu

0

5

Nuosaikus lėtėjimas iki 80 km/h

–1,34

5

Lengvas įsibėgėjimas iki 113 km/h

0,45

5

Pusės rato važiavimas vienodu 113 km/h greičiu

0

5

Nuosaikus lėtėjimas iki 80 km/h

–1,34

6

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 113 km/h

0,89

6

Riedėjimas laisvąja eiga iki 97 km/h

–0,45

6

Pusės rato važiavimas vienodu 97 km/h greičiu

0

6

Nuosaikus lėtėjimas iki 80 km/h

–1,79

6

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 104 km/h

0,45

6

Pusės rato važiavimas vienodu 104 km/h greičiu

0

6

Nuosaikus lėtėjimas, kol nenustojama

–1,79

7

45 s veikimas tuščiąja eiga

0

7

Staigus įsibėgėjimas iki 88 km/h

1,79

7

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 88 km/h greičiu

0

7

Nuosaikus lėtėjimas iki 64 km/h

–2,23

7

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 88 km/h

0,89

7

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 88 km/h greičiu

0

7

Nuosaikus lėtėjimas iki 64 km/h

–2,23

7

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 80 km/h

0,89

7

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 80 km/h greičiu

0

7

Nuosaikus lėtėjimas iki 64 km/h

–2,23

7

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 80 km/h

0,89

7

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 80 km/h greičiu

0

7

Nuosaikus lėtėjimas, kol nenustojama

–2,23

Standartinis kelio ciklas grafiškai parodytas šiame paveiksle

Image


10 PRIEDAS

ETALONINIŲ DEGALŲ SPECIFIKACIJOS

1.   ETALONINIŲ DEGALŲ, NAUDOJAMŲ ATLIEKANT TRANSPORTO PRIEMONIŲ BANDYMUS DĖL IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ RIBINIŲ VERČIŲ, SPECIFIKACIJOS

1.1.   Etaloninių degalų, naudojamų atliekant transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais bandymus, techniniai duomenys

Tipas: benzinas (E5)

Parametras

Vienetas

Ribinės vertės (1)

Bandymo metodas

Mažiausia

Didžiausia

Tiriamasis oktaninis skaičius (RON)

 

95

EN 25164

prEN ISO 5164

Variklinis oktaninis skaičius (MON)

 

85

EN 25163

prEN ISO 5163

Tankis, esant 15 °C

kg/m3

743

756

EN ISO 3675

EN ISO 12185

Garų slėgis

kPa

56

60

EN ISO 13016–1 (DVPE)

Vandens kiekis

% v/v

 

0,015

ASTM E 1064

Distiliavimas:

Garavimas esant 70 °C

% v/v

24

44

EN-ISO 3405

Garavimas esant 100 °C

% v/v

48

60

EN-ISO 3405

Garavimas esant 150 °C

% v/v

82

90

EN-ISO 3405

Virimo pabaigos taškas

°C

190

210

EN-ISO 3405

Likutis

% v/v

2

EN-ISO 3405

Angliavandenilių analizė:

Alkenai

% v/v

3

13

ASTM D 1319

Aromatiniai angliavandeniliai

% v/v

29

35

ASTM D 1319

Benzenas

% v/v

1

EN 12177

Sotieji angliavandeniliai

% v/v

Nurodyti

ASTM 1319

Anglies/vandenilio santykis

 

Nurodyti

 

Anglies/deguonies santykis

 

Nurodyti

 

Indukcijos laikotarpis (2)

min.

480

EN-ISO 7536

Deguonies kiekis (3)

% m/m

Nurodyti

EN 1601

Dervų kiekis

mg/ml

0,04

EN-ISO 6246

Sieros kiekis (4)

mg/kg

10

EN ISO 20846

EN ISO 20884

Vario korozija

 

1 klasė

EN-ISO 2160

Švino kiekis

mg/l

5

EN 237

Fosforo kiekis

mg/l

1,3

ASTM D 3231

Etanolis (5)

% v/v

4,7

5,3

EN 1601

EN 13132

Tipas: Etanolis (E85)

Parametras

Vienetas

Ribinės vertės (6)

Bandymo metodas (7)

Mažiausia

Didžiausia

Tiriamasis oktaninis skaičius (RON)

 

95

EN ISO 5164

Variklinis oktaninis skaičius (MON)

 

85

EN ISO 5163

Tankis, esant 15 °C

kg/m3

Nurodyti

ISO 3675

Garų slėgis

kPa

40

60

EN ISO 13016–1 (DVPE)

Sieros kiekis (8)  (9)

mg/kg

10

EN ISO 20846

EN ISO 20884

Atsparumas oksidacijai

min.

360

 

EN ISO 7536

Esamų dervų kiekis (išvalius tirpikliais)

mg/(100 ml)

5

EN-ISO 6246

Išvaizda

Nustatoma esant aplinkos temperatūrai arba esant 15 °C (taikomas didesnis dydis)

 

Švarus ir šviesus, iš pažiūros be plaukiojančių ar nusėdusių teršalų

Apžiūra

Etanolis ir aukštesnieji alkoholiai (10)

% V/V

83

85

EN 1601

EN 13132

EN 14517

Aukštesnieji alkoholiai (C3–C8)

% V/V

2

 

Metanolis

% V/V

 

0,5

 

Benzinas (11)

% V/V

Likutis

EN 228

Fosforas

mg/l

0,3 (12)

ASTM D 3231

Vandens kiekis

% V/V

 

0,3

ASTM E 1064

Neorganinių chloridų kiekis

mg/l

 

1

ISO 6227

pHe

 

6,5

9

ASTM D 6423

Varinės juostelės korozija

(per 3 val. esant 50 °C)

Klasifikavimas

1 klasė

 

EN ISO 2160

Rūgštingumas (skaičiuojamas kaip acto rūgštis CH3COOH)

% m/m

(mg/l)

0,005

(40)

ASTM D 1613

Anglies/vandenilio santykis

 

Nurodyti

 

Anglies/deguonies santykis

 

Nurodyti

 

1.2.   Etaloninių degalų, naudojamų atliekant transporto priemonių su dyzeliniais varikliais bandymus, techniniai duomenys

Tipas: dyzelinas (B5)

Parametras

Vienetas

Ribinės vertės (13)

Bandymo metodas

Mažiausia

Didžiausia

Cetaninis skaičius (14)

 

52

54

EN-ISO 5165

Tankis, esant 15 °C

kg/m3

833

837

EN-ISO 3675

Distiliavimas:

50 % taškas

°C

245

EN-ISO 3405

95 % taškas

°C

345

350

EN-ISO 3405

Virimo pabaigos taškas

°C

370

EN-ISO 3405

Pliūpsnio temperatūra

°C

55

EN 22719

Šaltojo filtro užsikimšimo temperatūra (CFPP)

°C

–5

EN 116

Klampa, esant 40 °C

mm2/s

2,3

3,3

EN-ISO 3104

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai

% m/m

2

6

EN 12916

Sieros kiekis (15)

mg/kg

10

EN ISO 20846/EN ISO 20884

Vario korozija

 

1 klasė

EN-ISO 2160

Kokso likutis pagal Conradson‘ą (10 % distiliacijos likučio)

% m/m

0,2

EN-ISO 10370

Peleningumas

% m/m

0,01

EN-ISO 6245

Vandens kiekis

% m/m

0,02

EN-ISO 12937

Neutralizacijos (stipriųjų rūgščių) skaičius

mg KOH/g

0,02

ASTM D 974

Atsparumas oksidacijai (16)

mg/ml

0,025

EN-ISO 12205

Tepumas (paviršiaus, kurio atsparumas dilimui tiriamas naudojant didelio dažnio slankiojamojo judesio stendą (HFRR), skersmuo esant 60 °C)

μm

400

EN ISO 12156

Atsparumas oksidacijai esant 110 °C (16)  (17)

h

20

 

EN 14112

FAME (18)

% v/v

4,5

5,5

EN 14078

2.   ETALONINIŲ DEGALŲ, NAUDOJAMŲ ATLIEKANT TOKIUS TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAIS BANDYMUS, KAI APLINKOS TEMPERATŪRA ŽEMA, SPECIFIKACIJOS. VI TIPO BANDYMAS

Tipas: benzinas (E5)

Parametras

Vienetas

Ribinės vertės (19)

Bandymo metodas

Mažiausia

Didžiausia

Tiriamasis oktaninis skaičius (RON)

 

95

EN 25164

Pr. EN ISO 5164

Variklinis oktaninis skaičius (MON)

 

85

EN 25163

Pr. EN ISO 5163

Tankis, esant 15 °C

kg/m3

743

756

EN ISO 3675

EN ISO 12185

Garų slėgis

kPa

56

95

EN ISO 13016–1 (DVPE)

Vandens kiekis

% v/v

 

0,015

ASTM E 1064

Distiliavimas:

Garavimas esant 70 °C

% v/v

24

44

EN-ISO 3405

Garavimas esant 100 °C

% v/v

50

60

EN-ISO 3405

Garavimas esant 150 °C

% v/v

82

90

EN-ISO 3405

Virimo pabaigos taškas

°C

190

210

EN-ISO 3405

Likutis

% v/v

2

EN-ISO 3405

Angliavandenilių analizė:

Alkenai

% v/v

3

13

ASTM D 1319

Aromatiniai angliavandeniliai

% v/v

29

35

ASTM D 1319

Benzenas

% v/v

1

EN 12177

Sotieji angliavandeniliai

% v/v

Nurodyti

ASTM 1319

Anglies/vandenilio santykis

 

Nurodyti

 

Anglies/deguonies santykis

 

Nurodyti

 

Indukcijos laikotarpis (20)

min.

480

EN-ISO 7536

Deguonies kiekis (21)

% m/m

Nurodyti

EN 1601

Dervų kiekis

mg/ml

0,04

EN-ISO 6246

Sieros kiekis (22)

mg/kg

10

EN ISO 20846

EN ISO 20884

Vario korozija

 

1 klasė

EN-ISO 2160

Švino kiekis

mg/l

5

EN 237

Fosforo kiekis

mg/l

1,3

ASTM D 3231

Etanolis (23)

% v/v

4,7

5,3

EN 1601

EN 13132

Tipas: etanolis (E75)

Etaloninių degalų specifikacijos turi būti parengtos iki etanoliu varomoms transporto priemonėms skirtų privalomų VI tipo bandymų datų.


(1)  Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausią teigiamą 2R skirtumą; nustatant didžiausiąją ir mažiausiąją vertes, mažiausiasis skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas).

Nepaisant šio mato, būtino techniniais sumetimais, degalų gamintojas vis dėlto turi siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausioji vertė lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausioji ir mažiausioji ribinės vertės. Jeigu reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos.

(2)  Degaluose gali būti antioksidacinių priedų ir metalų dezaktyvatorių, kurie paprastai naudojami benzino distiliavimo srautui stabilizuoti, bet į degalus neturi būti pridėta ploviklių ir (arba) dispergentų priedų ir tirpiklių alyvų.

(3)  EN 15376 specifikaciją atitinkantis etanolis yra vienintelis oksigenatas, kurio galima specialiai dėti į etaloninius degalus.

(4)  Nurodomas faktinis sieros kiekis degaluose, naudojamuose I tipo bandymui atlikti.

(5)  Į šiuos etaloninius degalus negalima specialiai dėti junginių, kurių sudėtyje yra fosforo, geležies, mangano arba švino.

(6)  Specifikacijose nurodytos „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausią teigiamą 2R skirtumą; nustatant didžiausiąją ir mažiausiąją vertes, mažiausiasis skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas).

Nepaisant šio mato, būtino techniniais sumetimais, degalų gamintojas vis dėlto turi siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausioji vertė lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausioji ir mažiausioji ribinės vertės. Jeigu reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos.

(7)  Kilus ginčams, taikoma EN ISO 4259 aprašyta ginčų sprendimo ir rezultatų aiškinimo remiantis bandymo metodo rezultatų glaudumu tvarka.

(8)  Kilus nacionalinio masto ginčams dėl sieros kiekio, atsižvelgiant į EN 228 nacionalinį priedą, remiamasi EN ISO 20846 arba EN ISO 20884.

(9)  Nurodomas faktinis sieros kiekis degaluose, naudojamuose I tipo bandymui atlikti.

(10)  EN 15376 specifikaciją atitinkantis etanolis yra vienintelis oksigenatas, kurio galima specialiai dėti į šiuos etaloninius degalus.

(11)  Bešvinio benzino kiekis gali būti nustatomas kaip skaičius, gautas iš 100 atėmus vandens ir alkoholių kiekį, išreikštą procentais.

(12)  Į šiuos etaloninius degalus negalima specialiai dėti junginių, kurių sudėtyje yra fosforo, geležies, mangano arba švino.

(13)  Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o nustatant mažiausiąją vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausiąjį teigiamą 2R skirtumą; nustatant didžiausiąją ir mažiausiąją vertes, mažiausiasis skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas).

Nepaisant šio mato, būtino techniniais sumetimais, degalų gamintojas vis dėlto turi siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausioji vertė lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausioji ir mažiausioji ribinės vertės. Jeigu reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos.

(14)  Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka mažiausiojo 4R intervalo reikalavimų. Tačiau, jeigu tarp degalų tiekėjo ir vartotojo kyla nesutarimų, tokiems ginčams spręsti galima taikyti ISO 4259 sąlygas, jeigu reikiamam rezultatų glaudumui užtikrinti taikomi ne pavieniai nustatymai, o pakankamas kartotinių matavimų skaičius.

(15)  Nurodomas faktinis sieros kiekis degaluose, naudojamuose I tipo bandymui atlikti.

(16)  Nors atsparumas oksidacijai yra kontroliuojamas, tikėtina, kad laikymo trukmė bus ribota. Dėl laikymo sąlygų ir trukmės reikėtų pasitarti su tiekėju.

(17)  Atsparumą oksidacijai galima įrodyti taikant EN–ISO 12205 arba EN 14112. Šis reikalavimas persvarstomas atsižvelgiant į CEN/TC19 atsparumo oksidacijai vertinimus ir bandymų apribojimus.

(18)  FAME kiekis turi atitikti EN 14214 specifikaciją.

(19)  Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausią teigiamą 2R skirtumą; nustatant didžiausiąją ir mažiausiąją vertes, mažiausiasis skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas).

Nepaisant šio mato, būtino techniniais sumetimais, degalų gamintojas vis dėlto turi siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausioji vertė lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausioji ir mažiausioji ribinės vertės. Jeigu reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos.

(20)  Degaluose gali būti antioksidacinių priedų ir metalų dezaktyvatorių, kurie paprastai naudojami benzino distiliavimo srautui stabilizuoti, bet į degalus neturi būti pridėta ploviklių ir (arba) dispergentų priedų ir tirpiklių alyvų.

(21)  EN 15376 specifikaciją atitinkantis etanolis yra vienintelis oksigenatas, kurio galima specialiai dėti į etaloninius degalus.

(22)  Nurodomas faktinis sieros kiekis degaluose, naudojamuose I tipo bandymui atlikti.

(23)  Į šiuos etaloninius degalus negalima specialiai dėti junginių, kurių sudėtyje yra fosforo, geležies, mangano arba švino.


10A PRIEDAS

1.   DUJINIŲ ETALONINIŲ DEGALŲ SPECIFIKACIJOS

1.1.   SND etaloninių degalų, naudojamų atliekant transporto priemonių bandymus atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes, nustatytas 5.3.1.4 punkto 1 lentelėje, techniniai duomenys. I tipo bandymas.

Parametras

Vienetas

A degalai

B degalai

Bandymo metodas

Sudėtis

 

 

 

ISO 7941

C3 kiekis

tūrio procentai

30 ± 2

85 ± 2

 

C4 kiekis

tūrio procentai

Likutis (1)

Likutis (1)

 

< C3, >C4

tūrio procentai

max 2

max 2

 

Alkenai

tūrio procentai

max 12

max 15

 

Garavimo likutis

mg/kg

max 50

max 50

ISO 13757 arba

EN 15470

Vanduo, esant 0 °C

 

nėra

nėra

EN 15469

Bendras sieros kiekis

mg/kg

max 50

max 50

EN 24260 arba

ASTM 6667

Vandenilio sulfidas

 

nėra

nėra

ISO 8819

Varinės juostelės korozija

klasifikavimas

1 klasė

1 klasė

ISO 6251 (2)

Kvapas

 

specifinis

specifinis

 

Variklio oktaninis skaičius

 

min 89

min 89

EN 589 B priedas


1.2.   GD arba biometano etaloninių degalų techniniai duomenys

Ypatybės

Vienetai

Pagrindas

Ribinės vertės

Bandymo metodas

min

max

Etaloniniai degalai G20

Sudėtis

 

 

 

 

 

Metanas

moliniai procentai

100

99

100

ISO 6974

Likutis (3)

moliniai procentai

1

ISO 6974

N2

moliniai procentai

 

 

 

ISO 6974

Sieros kiekis

mg/m3  (4)

10

ISO 6326–5

Wobbe indeksas (grynasis)

MJ/m3  (5)

48,2

47,2

49,2

 

Etaloniniai degalai G25

Sudėtis

 

 

 

 

 

Metanas

moliniai procentai

86

84

88

ISO 6974

Likutis (3)

moliniai procentai

1

ISO 6974

N2

moliniai procentai

14

12

16

ISO 6974

Sieros kiekis

mg/m3  (4)

10

ISO 6326–5

Wobbe indeksas (grynasis)

MJ/m3  (5)

39,4

38,2

40,6

 


(1)  Likutis nustatomas taip: likutis = 100 – C3 ≤ C3 ≥ C4.

(2)  Jei mėginyje yra antikorozinių priemonių arba kitų cheminių medžiagų, kurios mažina mėginio korozijos poveikį varinei juostelei, šiuo metodu gali būti netiksliai nustatyta, ar yra koroziją sukeliančių medžiagų. Todėl draudžiama pridėti minėtų junginių, vien tik stengiantis paveikti bandymo rezultatus.

(3)  Inertinės dujos (kurios skiriasi nuo N2) + C2 + C2+.

(4)  Vertė nustatoma esant 293,2 K (20 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.

(5)  Vertė nustatoma esant 273,2 K (0 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.


11 PRIEDAS

Variklinių transporto priemonių diagnostikos sistemos (OBD)

1.   ĮVADAS

Šis priedas skirtas variklinių transporto priemonių diagnostikos (OBD) sistemos, skirtos kontroliuoti išmetamuosius teršalus, veikimo aspektams.

2.   APIBRĖŽTYS

Šiame priede:

2.1.   OBD – transporto priemonės išmetamųjų teršalų kontrolės diagnostikos sistema, galinti nustatyti tikėtiną trikties priežastį ir nurodyti ją kompiuterio atmintyje saugomais gedimų kodais.

2.2.   Transporto priemonių tipas – variklinių transporto priemonių, nesiskiriančių esminėmis variklio ir OBD sistemos charakteristikomis, kategorija.

2.3.   Transporto priemonių šeima – gamintojo projektuojama transporto priemonių, kurios, atsižvelgiant į jų konstrukciją, turi turėti panašias teršalų išmetimo ir OBD sistemos charakteristikas, grupė. Kiekviena tos šeimos transporto priemonė turi atitikti šios taisyklės reikalavimus, kaip apibrėžta šio priedo 2 priedėlyje.

2.4.   Išmetamųjų teršalų kontrolės sistema – elektroninis variklio valdiklis ir kiekviena dujų išmetimo arba garavimo sistemoje esanti sudedamoji su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusi dalis, tam valdikliui teikianti įvesties duomenis arba iš jo gaunanti išvesties duomenis.

2.5.   Trikčių indikatorius (MI) – regimasis arba girdimasis indikatorius, kuris transporto priemonės vairuotojui aiškiai signalizuoja, kad sutriko kurios nors sudedamosios su teršalų išmetimu susijusios dalies, sujungtos su OBD sistema, arba pačios OBD sistemos veikimas.

2.6.   Triktis – sudedamosios su teršalų išmetimu susijusios dalies arba sistemos gedimas, dėl kurio išmestų teršalų kiekis bus didesnis nei 3.3.2 punkte pateiktos ribinės vertės, arba OBD sistemos negalėjimas įvykdyti pagrindinių šiame priede pateiktų stebėjimo reikalavimų.

2.7.   Antrinis oras – siurbliu, oro vožtuvu ar kitomis priemonėmis į išmetamųjų dujų sistemą leidžiamas oras, kad būtų pagerinta išmetamųjų dujų sraute esančių HC ir CO oksidacija.

2.8.   Uždegimo pertrūkis – degimo stoka priverstinio uždegimo variklio cilindre dėl to, kad nėra kibirkšties, dėl netinkamo degalų dozavimo, mažo slėgio arba dėl kokios nors kitos priežasties. Atsižvelgiant į OBD sistemą, uždegimo pertrūkis – tai pagal bendrą uždegimo taktų skaičių (jį nurodo gamintojas) apibrėžtas uždegimo pertrūkių, dėl kurių išmestų teršalų kiekis viršytų 3.3.2 punkte nurodytas ribines vertes, perkaistų ir dėl to būtų nepataisomai sugadintas (-i) katalizatorius (-iai), procentinė dalis.

2.9.   I tipo bandymas – važiavimo ciklas (pirma ir antra dalys), taikomas patvirtinimams, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, kaip aprašyta 4a priedo 1 ir 2 lentelėse.

2.10.   Važiavimo ciklas sudarytas iš variklio paleidimo, važiavimo režimo, kai nustatoma triktis, jeigu tokia būtų, ir variklio išjungimo.

2.11.   Įšilimo ciklas – toks transporto priemonės veikimas, kai aušinimo skysčio temperatūra po variklio paleidimo padidėja bent 22 K ir pasiekia bent 343 K (70 °C) temperatūrą.

2.12.   Degalų tiekimo reguliavimas – pagrindinio degalų tiekimo režimo reguliavimas taikant grįžtamąjį ryšį. Trumpalaikis degalų tiekimo reguliavimas – tai reguliavimas, atliekamas pagal dinaminį režimą, arba momentinis reguliavimas. Ilgalaikis degalų tiekimo reguliavimas – tai, palyginti su trumpalaikiu, laipsniškai atliekamas degalų dozavimo reguliavimas. Šiuo ilgalaikiu reguliavimu kompensuojami ilgainiui atsirandantys transporto priemonės skirtumai ir laipsniškai susidarantys pokyčiai.

2.13.   Apskaičiuotoji apkrovos vertė (CLV) – einamasis oro srautas, padalytas iš didžiausio srauto, kai didžiausias oro srautas yra patikslintas atsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio, jeigu tas aukštis žinomas. Šioje apibrėžtyje apibūdinamas bematis skaičius, kuris varikliui nėra būdingas ir kuris technikui nurodo naudojamą variklio galios dalį (kai droselinė sklendė atidaryta iki galo);

Formula

2.14.   Nuolatinis numatytasis išmetamų teršalų kiekio režimas – tai atvejis, kai variklio valdiklis nuolat persijungia į tokį veikimo režimą, kurį taikant valdikliui nebūtina gauti įvesties duomenų iš sugedusios sudedamosios dalies arba sistemos, jeigu dėl tos sugedusios sudedamosios dalies arba sistemos padidėjęs transporto priemonės išmetamų teršalų lygis viršytų šio priedo 3.3.2 punkte nustatytas ribas.

2.15.   Galios mažinimo įrenginys – variklio galią transporto priemonėje įrengtiems pagalbiniams įtaisams tiekiantis įtaisas.

2.16.   Prieiga – visų su išmetamaisiais teršalais susijusių OBD duomenų prieinamumas, įskaitant visus su išmetamaisiais teršalais susijusių sudedamųjų transporto priemonės dalių patikrai, gedimų nustatymui, techninei priežiūrai arba remontui būtinus gedimų kodus, per nuosekliąją standartinės diagnostinės jungties sąsają (pagal šio priedo 1 priedėlio 6.5.3.5 punktą).

2.17.   „Neapribotoji“ tai:

2.17.1.

nuo prieigos kodo, kurį galima gauti tik iš gamintojo, arba panašaus įtaiso nepriklausanti prieiga, arba

2.17.2.

prieiga, leidžianti gautus duomenis įvertinti be jokios specialios atkodavimo informacijos, jeigu ta informacija pati nėra standartizuota.

2.18.   „Standartizuota“ reiškia, kad visa duomenų srauto informacija, įskaitant visus gedimo kodus, pateikiama tik pagal pramonės standartus, remiantis tuo, kad jos formatas ir leidžiamos parinktys yra aiškiai apibrėžtos, siekiant variklinių transporto priemonių gamybos šakoje garantuoti didžiausią suderinimo lygį, ir tokią informaciją aiškiai leidžia naudoti ši taisyklė.

2.19.   Remonto informacija – visa informacija, reikalinga transporto priemonės gedimams nustatyti, techninei priežiūrai, patikrai, reguliariam stebėjimui arba remontui, kurią gamintojai pateikia savo įgaliotiesiems atstovams arba remonto dirbtuvėms. Kai būtina, į tokią informaciją įtraukiami techninės priežiūros žinynai, techninės instrukcijos, gedimų nustatymo informacija (pvz., mažiausios ir didžiausios matavimų teorinės vertės), montavimo schemos, transporto priemonės tipui taikomas programinės įrangos kalibravimo identifikavimo numeris, atskirų ir specialių atvejų instrukcijos, informacija apie įrankius ir įrangą, duomenų įrašymo informacija ir dvikrypčiai stebėsenos ir bandymų duomenys. Gamintojas neįpareigotas pateikti informaciją, kurią gina intelektinės nuosavybės teisės arba kuri yra speciali gamintojo (-ų) ir (arba) OEM tiekėjo (-ų) technologinė informacija; pastaruoju atveju būtinos techninės informacijos negalima nepateikti be pagrįstos priežasties.

2.20.   Trūkumas – transporto priemonių OBD sistemų atžvilgiu tai reiškia, kad ne daugiau kaip dviejų stebimų atskirų sudedamųjų dalių ar sistemų laikinos arba nuolatinės veikimo charakteristikos blogina OBD atliekamą tų sudedamųjų dalių ar sistemų stebėseną arba sudedamosios dalys neatitinka visų kitų išsamių OBD taikomų reikalavimų. Transporto priemonėms su tokiais trūkumais gali būti suteikiamas tipo patvirtinimas, jos gali būti registruojamos ir parduodamos pagal šio priedo 4 dalies reikalavimus.

3.   REIKALAVIMAI IR BANDYMAI

3.1.   Visose transporto priemonėse turi būti įrengta OBD sistema, suprojektuota, pagaminta ir įtaisyta taip, kad galėtų nustatyti transporto priemonės būklės pablogėjimus arba triktis per visą transporto priemonės naudojimo laikotarpį. Siekdama garantuoti, kad to reikalavimo būtų laikomasi, patvirtinimo institucija turi nustatyti, kad transporto priemonėse, kurių rida viršija 3.3.1 punkte nurodytą V tipo patvarumo bandymo atstumą (pagal šios taisyklės 9 priedą), OBD sistemos veikla gali pablogėti ir dėl to 3.3.2 punkte nurodytos išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės gali būti viršytos pirmiau, negu OBD sistema apie gedimą praneša transporto priemonės vairuotojui.

3.1.1.   Galimybė naudotis OBD sistema reikalinga tam, kad transporto priemonę būtų galima patikrinti, nustatyti gedimus, atlikti techninę jos priežiūrą arba remontuoti, turi būti neapribota ir standartizuota. Visi su išmetamaisiais teršalais susiję gedimų kodai turi atitikti šio priedo 1 priedėlio 6.5.3.4 punktą.

3.1.2.   Ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo to laiko, kai gamintojas kiekvienam įgaliotajam prekybos atstovui arba remonto dirbtuvėms pateikia remontui būtiną informaciją, gamintojas užtikrina, kad informacija (įskaitant visus vėlesnius pakeitimus ir papildymus) būtų prieinama už pagrįstą ir visiems vienodai taikomą mokestį, ir apie tai atitinkamai praneša patvirtinimo institucijai.

Jeigu tų nuostatų nesilaikoma, patvirtinimo institucija imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog remontui būtina informacija būtų prieinama pagal tipui patvirtinti ir naudojamoms transporto priemonėms patikrinti nustatytą metodiką.

3.2.   OBD sistema turi būti suprojektuota, pagaminta ir transporto priemonėje įrengta taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis atitiktų šio priedo reikalavimus.

3.2.1.   Laikinas OBD sistemos išjungimas

3.2.1.1.

Gamintojas OBD sistemą gali išjungti, jeigu žemas degalų lygis paveikia jos tinkamumą atlikti kontrolę. Tos sistemos negalima išjungti tada, kai degalų bake yra daugiau kaip 20 % vardinės degalų bako talpos.

3.2.1.2.

Gamintojas OBD sistemą gali išjungti, kai paleidžiant variklį aplinkos oro temperatūra yra žemesnė kaip 266 K (-7 °C) arba kai transporto priemone važiuojama didesniame kaip 2 500 metrų aukštyje virš jūros lygio, jeigu gamintojas pateikia duomenis ir (arba) inžinerinį įvertinimą, kurie tinkamai įrodo, kad pirmiau nurodytomis sąlygomis stebėsena būtų nepatikima. Gamintojas taip pat gali prašyti, kad OBD sistema būtų išjungta, kai variklis paleidžiamas esant kitoms aplinkos temperatūros vertėms, jeigu gamintojas duomenimis ir (arba) inžineriniu įvertinimu institucijai įrodo, jog esant toms sąlygoms būtų pateikta klaidinga išvada. Tokiomis sąlygomis būtų pateikta klaidinga išvada. Trikčių indikatorius (MI) neturi užsidegti, jei OBD slenkstinės ribos yra viršytos per atsinaujinimo procesą su sąlyga, kad nėra jokio defekto.

3.2.1.3.

Transporto priemonėse, suprojektuotose taip, kad būtų galima įrengti galios mažinimo įrenginį, paveiktas stebėsenos sistemas galima atjungti tik tada, kai galios mažinimo įrenginys veikia.

Be šios dalies nuostatų, gamintojas gali laikinai išjungti OBD sistemą šiomis sąlygomis:

a)

jei tai mišrius degalus naudojanti transporto priemonė arba vienos/dviejų rūšių degalus naudojanti dujomis varoma transporto priemonė – 1 minutei po to, kai buvo papildyta degalų, kad elektrinis valdiklis galėtų nustatyti degalų kokybę ir sudėtį;

b)

jei tai dviejų rūšių degalus naudojanti transporto priemonė – 5 sekundėms po to, kai buvo pereita nuo vienos rūšies degalų prie kitos, kad būtų galima priderinti variklio parametrus;

c)

gamintojas gali nukrypti nuo šių laiko ribų, jei gali įrodyti, kad degalų sistemos stabilizavimas papildžius degalų arba perėjus prie kitos rūšies degalų trunka ilgiau dėl pateisinamų techninių priežasčių. Bet kuriuo atveju OBD sistema vėl įjungiama iš karto, kai tik nustatoma degalų kokybė ir sudėtis arba kai priderinami variklio parametrai.

3.2.2.   Variklio uždegimo pertrūkiai transporto priemonėse su priverstinio uždegimo varikliais

3.2.2.1.

Gamintojai, esant specialiam variklio sūkių skaičiui ir apkrovos sąlygoms, gali nustatyti didesnius uždegimo pertrūkių procentinius dydžius nei pateiktieji institucijai, jeigu galima įrodyti, kad nustatyti žemesnius uždegimo pertrūkių lygius būtų nepatikima.

3.2.2.2.

Gamintojai, galintys institucijai įrodyti, kad nustatyti didesnį uždegimo pertrūkių procentinį dydį kol kas nėra įmanoma arba uždegimo pertrūkių negalima atskirti nuo kitų veiksnių (pvz., nelygių kelių, pavarų perjungimo užvedus variklį ir kt.), tokiomis sąlygomis uždegimo pertrūkių stebėsenos sistemą galima išjungti.

3.3.   Bandymų aprašas

3.3.1.   Bandymai atliekami su transporto priemone, kuri naudojama 9 priede nurodytam V tipo patvarumo bandymui atlikti, ir tiems bandymams atlikti taikoma šio priedo 1 priedėlyje nurodyta metodika. Bandymai atliekami pabaigus V tipo patvarumo bandymą.

Kai V tipo patvarumo bandymas neatliekamas arba kai prašo gamintojas, tiems OBD parodomiesiems bandymams galima taikyti tinkamai sendintą tipinę transporto priemonę.

3.3.2.   OBD sistema turi nustatyti su išmetamaisiais teršalais susijusios sudedamosios dalies arba sistemos gedimą, jeigu dėl to gedimo išmestų teršalų kiekis viršys toliau nurodytas ribas:

OBD sistemų ribinės vertės

 

Standartinė masė

(RW)

(kg)

Anglies monoksido masė

Nemetaninių angliavandenilių masė

Azoto oksidų masė

Kietųjų dalelių masė

(CO)

(mg/km)

(NMHC)

(mg/km)

(NOx)

(mg/km)

(PM)

(mg/km)

Kategorija

Klasė

 

PI

CI

PI

CI

PI

CI

PI (1)

CI (2)

M

Visų

1 900

1 900

250

320

300

540

50

50

N1  (3)

I

RW ≤ 1 305

1 900

1 900

250

320

300

540

50

50

II

1 305 < RW ≤ 1 760

3 400

2 400

330

360

375

705

50

50

III

1 760 < RW

4 300

2 800

400

400

410

840

50

50

N2

Visų

4 300

2 800

400

400

410

840

50

50

Paaiškinimai: PI – priverstinis uždegimas, CI – slėginis uždegimas.

3.3.3.   Priverstinio uždegimo variklius turinčių transporto priemonių stebėsenos reikalavimai

Pagal 3.3.2 punkto reikalavimus OBD sistema turi stebėti bent:

3.3.3.1.

katalizinio konverterio veiksmingumo sumažėjimą, atsižvelgiant tik į išmetamą THC ir NOx kiekį. Gamintojai gali stebėti priekinį katalizatorių atskirai arba kartu su toliau esančiu (-iais) katalizatoriumi (-iais). Laikoma, kad kiekvienas stebimas katalizatorius arba katalizatorių derinys yra sugedęs, jei išmetamųjų teršalų kiekis viršija šio priedo 3.3.2 punkte nustatytas NMHC arba NOx ribines vertes. Tačiau išimties tvarka reikalavimas stebėti katalizinio konverterio veiksmingumo sumažėjimą, atsižvelgiant į išmetamą NOx kiekį, taikomas tik nuo 12.1.4 punkte nustatytų datų.

3.3.3.2.

uždegimo pertrūkį variklio darbinėje zonoje, apribotoje tokiomis linijomis:

a)

didžiausias variklio sūkių skaičius 4 500 min-1 arba 1 000 min-1 viršijantis didžiausią skaičių, kuris pasiekiamas per I tipo bandymo ciklą (taikomas mažesnis dydis);

b)

teigiamo sukimo momento linija (t. y. variklio apkrova, kai įjungta neutrali pavara);

c)

šiuos variklio veikimą apibūdinančius taškus jungiančią liniją: teigiamo sukimo momento liniją, kai variklio sūkių skaičius yra 3 000 min-1, ir a punkte pirmiau apibrėžtoje didžiausio greičio linijoje esantį tašką, kai variklio įleidimo kolektoriaus slėgis prieš droselinę sklendę yra 13,33 kPa mažesnis už slėgį teigiamo sukimo momento linijoje.

3.3.3.3.

deguonies jutiklio veikimo pablogėjimą

Šioje dalyje tai reiškia, kad turi būti stebimas visų įrengtų ir katalizinio konverterio triktims stebėti pagal šio priedo reikalavimus naudojamų deguonies jutiklių nusidėvėjimas.

3.3.3.4.

kitas išmetamų teršalų kiekio kontrolės sistemos sudedamąsias dalis ar sistemas arba su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusias jėgos pavaros sudedamąsias dalis ar sistemas, kurios yra sujungtos su kompiuteriu, veikia su pasirinktais degalais ir kurioms sugedus pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis galėtų viršyti 3.3.2 punkte nustatytas ribas;

3.3.3.5.

jei nestebima kitu būdu, visas su išmetamaisiais teršalais susijusias jėgos pavaros sudedamąsias dalis, sujungtas su kompiuteriu, įskaitant visus susijusius jutiklius, kad būtų galima stebėti reikiamas funkcijas, stebimos dėl grandinės vientisumo;

3.3.3.6.

elektroninio iš degalų sistemos garuojančių teršalų prapūtimo valdymas turi būti stebimas bent dėl grandinės vientisumo;

3.3.3.7.

turi būti stebima bet kokia tiesioginio įpurškimo priverstinio uždegimo variklio triktis, dėl kurios išmetamųjų teršalų kiekis gali viršyti kietųjų dalelių ribines vertes, nustatytas šio priedo 3.3.2 punkte, ir kuri turi būti stebima pagal šio priedo reikalavimus, taikomus slėginio uždegimo varikliams.

3.3.4.   Stebėsenos reikalavimai transporto priemonėms su slėginio uždegimo varikliais

Pagal 3.3.2 punkto reikalavimus OBD sistema turi stebėti:

3.3.4.1.

ar nesumažėjo katalizatoriaus veiksmingumas, jeigu tas įtaisas yra;

3.3.4.2.

kietųjų dalelių gaudyklės veiksmingumą ir vientisumą, jeigu tas įtaisas yra;

3.3.4.3.

degalų įpurškimo sistemos elektroninis degalų kiekio ir sinchronizavimo vykdymo elementas (-ai) stebimas dėl grandinės vientisumo ir bendro funkcinio gedimo;

3.3.4.4.

kitas išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos sudedamąsias dalis ar sistemas arba su išmetamaisiais teršalais susijusias jėgos pavaros sudedamąsias dalis ar sistemas, kurios yra sujungtos su kompiuteriu ir kurioms sugedus išmetamųjų teršalų kiekis gali viršyti 3.3.2 punkte nurodytas ribas. Tos sistemos arba sudedamosios dalys – tai oro masės ir tūriniams srautams (ir temperatūrai), pripūtimo ir įleidimo kolektoriaus slėgiams kontroliuoti ir valdyti taikomos sistemos arba sudedamosios dalys (ir atitinkami jutikliai, leidžiantys, kad tas funkcijas būtų galima vykdyti).

3.3.4.5.

Jei nestebima kitaip, kiekviena su išmetamaisiais teršalais susijusi jėgos pavaros sudedamoji dalis, sujungta su kompiuteriu, stebima dėl grandinės vientisumo.

3.3.4.6.

Turi būti stebimos EGR sistemos triktys ir jos veiksmingumo sumažėjimas.

3.3.4.7.

Turi būti stebimos naudojančios reagentą NOx papildomo apdorojimo sistemos ir reagento dozavimo posistemės triktys ir veiksmingumo sumažėjimas.

3.3.4.8.

Turi būti stebimos reagento nenaudojančios NOx papildomo apdorojimo sistemos triktys ir veiksmingumo sumažėjimas.

3.3.5.   Gamintojai patvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad tam tikrų sudedamųjų dalių arba sistemų nebūtina stebėti, jeigu joms visiškai sugedus arba jas pašalinus išmetamųjų teršalų kiekis neviršytų 3.3.2 punkte nurodytų ribų.

3.4.   Kiekvieną kartą prieš paleidžiant variklį atliekama diagnostinė patikra, kuri bent kartą turi būti pabaigta iki galo, jeigu laikomasi nustatytų bandymo sąlygų. Bandymo sąlygos parenkamos taip, kad jos visos atitiktų įprastas važiavimo sąlygas, taikytinas atliekant I tipo bandymą.

3.5.   Trikčių indikatoriaus (MI) įjungimas

3.5.1.   OBD sistemoje turi būti transporto priemonės vairuotojui lengvai pastebimas trikčių indikatorius. Trikčių indikatorius neturi būti naudojamas jokiam kitam tikslui, išskyrus vairuotojo informavimą apie avarinį užvedimą arba veiksmus, atliekamus esant avarinei būklei. Trikčių indikatorius turi būti matomas visomis apšvietimo sąlygomis. Aktyvuotas trikčių indikatorius turi rodyti simbolį pagal ISO 2575. Transporto priemonėje neturi būti įrengiamas daugiau nei vienas su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijęs bendrosios paskirties trikčių indikatorius. Konkrečiam tikslui leidžiama įrengti atskiras signalines lemputes (pvz., stabdžių sistemos, saugos diržų, alyvos slėgio ir t. t.). Trikčių indikatoriuose draudžiama naudoti raudoną spalvą.

3.5.2.   Jei tai yra strategijos, kurias taikant, kad trikčių indikatorius būtų aktyvuotas, reikia daugiau kaip dviejų pirminio kondicionavimo ciklų, gamintojas turi pateikti duomenis ir (arba) inžinerinį įvertinimą, pakankamai įrodančius, kad kontrolės sistema yra ganėtinai veiksminga ir laiku nustato sudedamosios dalies veiklos pablogėjimą. Strategijos, kurias taikant trikčių indikatoriui įjungti vidutiniškai reikia daugiau kaip 10 važiavimo ciklų, yra nepriimtinos. Trikčių indikatorius taip pat turi būti įjungiamas kiekvieną kartą, kai variklio išmetamųjų teršalų kontrolės sistema pradeda veikti nuolatiniu numatytuoju režimu, jeigu viršijamos 3.3.2 punkte nurodytos išmetamų teršalų kiekio ribos arba jei OBD sistema negali atitikti pagrindinių stebėsenos reikalavimų, nustatytų šio priedo 3.3.3 arba 3.3.4 punktuose. Trikčių indikatorius turi veikti skirtingu įspėjamuoju režimu, pvz., mirksėti, kiekvieną kartą, kai variklio uždegimo pertrūkiai yra tokie, kad gali būti sugadintas katalizatorius, kaip nurodyta gamintojo. Trikčių indikatorius taip pat turi įsijungti, kai transporto priemonės uždegimo raktas yra įjungimo („key on“) padėtyje prieš užvedant variklį (taip pat ir naudojant rankeną) ir išsijungti užvedus variklį, jei anksčiau nenustatyta jokių trikčių.

3.6.   OBD sistema turi registruoti gedimo kodą (-us), nurodantį (-ius) išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos būklę. Pagal nustatytus reikalavimus veikiančioms išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemoms ir išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemoms, kurias siekiant išsamiai įvertinti, reikalingas ilgesnis variklio veikimas, identifikuoti turi būti naudojami atskirieji būklę apibūdinantys kodai. Jei trikčių indikatorius yra įjungiamas dėl veikimo pablogėjimo, trikties arba nuolatinių išmetamųjų teršalų numatytųjų režimų, trikties rūšį nurodantis gedimo kodas turi būti išsaugotas. Gedimo kodas taip pat turi būti išsaugotas šio priedo 3.3.3.5 ir 3.3.4.5 punktuose nurodytais atvejais.

3.6.1.   Atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja esant įjungtam trikčių indikatoriui, turi būti pasiekiamas kiekvienu momentu, naudojant standartinės duomenų perdavimo linijos nuoseklųjį prievadą.

3.6.2.   Transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais atveju nebūtina nustatyti kiekvieną cilindrą, kuriam būdingas uždegimo pertrūkis, jei yra išsaugotas atskiras vieno ar keleto cilindrų uždegimo pertrūkio gedimo kodas.

3.7.   Trikčių indikatoriaus išjungimas

3.7.1.   Jei katalizatorius, esant tam tikram uždegimo pertrūkių dažniui, negali būti sugadintas (kaip yra nurodęs gamintojas) arba jei variklis veikia po greičio ir apkrovos sąlygų pokyčių, po kurių uždegimo pertrūkiai negalės sugadinti katalizatoriaus, trikčių indikatorius gali būti grąžintas į ankstesnę pirmojo važiavimo ciklo veikimo būseną, kai buvo nustatytas uždegimo pertrūkių lygis, ir vėlesniuose važiavimo cikluose gali būti perjungtas į įprasto veikimo režimą. Jei trikčių indikatorius grąžinamas į ankstesnę būseną, atitinkami gedimų kodai ir išsaugotos užfiksuotos sąlygos gali būti ištrinti.

3.7.2.   Esant visoms kitoms triktims, trikčių indikatorių galima išjungti po trijų nuoseklių važiavimo ciklų, jeigu trikčių indikatorių aktyvuojanti kontrolės sistema trikties nebenustato ir jeigu nebuvo nustatyta kita triktis, kuri trikčių indikatorių galėtų įjungti nepriklausomai.

3.8.   Gedimo kodo ištrynimas

3.8.1.   OBD sistema gedimo kodą, nuvažiuotą atstumą ir gedimo metu užregistruotą variklio veikimo informaciją gali ištrinti, jeigu tas pats kodas vėl neužregistruojamas bent per 40 variklio įšildymo ciklų.

3.9.   Dviejų rūšių degalais varomos transporto priemonės

Apskritai, dviejų rūšių degalais varomų transporto priemonių atveju kiekvienai degalų rūšiai (benzinui ir (GD/biometanui)/SND) taikomi visi OBD reikalavimai, kaip ir vienos rūšies degalus naudojančios transporto priemonės atveju. Šiuo tikslu taikomas vienas iš 3.9.1 arba 3.9.2 punktuose pateikiamų dviejų variantų arba bet koks jų derinys.

3.9.1.   Viena OBD sistema dviejų rūšių degalams.

3.9.1.1.

Nepriklausomai nuo konkrečiu metu naudojamų degalų arba atsižvelgiant į konkrečią degalų rūšį, kiekvienai diagnostikai vienoje OBD sistemoje, kai naudojamas benzinas ir (GD/biometanas)/SND, taikomos šios metodikos:

a)

trikčių indikatoriaus (MI) įjungimas (žr. šio priedo 3.5 punktą);

b)

gedimo kodo saugojimas (žr. šio priedo 3.6 punktą);

c)

trikčių indikatoriaus išjungimas (žr. šio priedo 3.7 punktą);

d)

gedimo kodo ištrynimas (žr. šio priedo 3.8 punktą).

Sudedamųjų dalių ar sistemų stebėjimui galima taikyti atskiroms degalų rūšims skirtą diagnostiką arba bendrą diagnostiką.

3.9.1.2.

OBD sistema gali būti patalpinta į vieną ar daugiau kompiuterių.

3.9.2.   Dvi atskiros OBD sistemos, skirtos atskiroms degalų rūšims.

3.9.2.1.

Kai transporto priemonė varoma benzinu arba (GD/biometanu)/SND, nepriklausomai vienas nuo kito taikomi šie metodai:

a)

trikčių indikatoriaus (MI) įjungimas (žr. šio priedo 3.5 punktą);

b)

gedimo kodo saugojimas (žr. šio priedo 3.6 punktą);

c)

trikčių indikatoriaus išjungimas (žr. šio priedo 3.7 punktą);

d)

gedimo kodo ištrynimas (žr. šio priedo 3.8 punktą).

3.9.2.2.

Atskiros OBD sistemos gali būti patalpintos į vieną ar daugiau kompiuterių.

3.9.3.   Specialūs reikalavimai dėl diagnostikos signalų perdavimo iš dviejų rūšių degalais varomų transporto priemonių.

3.9.3.1.

Diagnostikos įrankio nurodymu diagnostikos signalai perduodami vienu arba daugiau negu vienu pirminiu adresu. Pirminių adresų naudojimo tvarka aprašyta 2001 m. lapkričio 1 d. standarte ISO DIS 15031–5 „Kelių transporto priemonės. Transporto priemonės ir išmetamųjų teršalų diagnostikos išorinės įrangos ryšys. 5 dalis. Išmetamųjų teršalų diagnostikos paslaugos“.

3.9.3.2.

Su degalais susijusi informacija gali būti nustatoma:

a)

naudojant pirminį adresą; ir (arba)

b)

naudojant degalų pasirinkimo jungiklį; ir (arba)

c)

naudojant su konkrečia degalų rūšimi susijusius gedimų kodus.

3.9.4.   Dėl būklės kodo (kaip nurodyta šio priedo 3.6 punkte), reikia naudoti vieną iš dviejų variantų, jeigu nustatytas vienas ar keli diagnostinės parengties atvejai susiję su konkrečia degalų rūšimi:

a)

būklę nurodantis kodas yra susijęs su konkrečia degalų rūšimi, t. y. naudojant vieną iš dviejų būklę nurodančių kodų, skirtų kiekvienai degalų rūšiai;

b)

atliekant tokį kontrolės sistemų veikimo, kai naudojami dviejų rūšių degalai (benzinas ir (GD/biometanas)/SND), išsamų įvertinimą, būsenos kodas nurodo išsamiai įvertintas abiejų rūšių degalų kontrolės sistemas.

Jeigu nei vienas iš nustatytųjų diagnostinės parengties atvejų nesusijęs su konkrečia degalų rūšimi, tada naudojamas tik vienas būklės kodas.

4.   TRANSPORTO PRIEMONĖJE ĮRENGTŲ DIAGNOSTINIŲ SISTEMŲ TIPO PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI

4.1.   Gamintojas institucijos gali prašyti, kad OBD sistema būtų pripažinta tinkama tipo patvirtinimui gauti net tada, jeigu ji turi vieną arba daugiau trūkumų, dėl kurių ta sistema ne visiškai atitinka specialius šio priedo reikalavimus.

4.2.   Svarstydama prašymą, institucija nustato, ar šio priedo reikalavimų laikytis įmanoma, ar jų laikymasis nepagrįstas.

Patvirtinimo institucija atsižvelgia į gamintojo pateiktus duomenis, išsamiai apibūdinančius šiuos veiksnius (toliau išvardijami ne visi veiksniai): techninį pagrįstumą, pasirengimo trukmę ir gamybos ciklus, įskaitant variklių ar transporto priemonių konstrukcijos laipsnišką įdiegimą bei atsisakymą ir suplanuotą kompiuterių atnaujinimą, ir tai, kaip veiksmingai sukurta OBD sistema leis laikytis šios taisyklės reikalavimų, ir tai, kad gamintojas įrodė, kad ėmėsi tinkamų pastangų, jog būtų laikomasi šios taisyklės reikalavimų.

4.2.1.   Institucija nepriima prašymų dėl defektų, jei šie defektai susiję su tuo, kad visiškai nėra reikiamo diagnostikos sistemos kontrolinio įtaiso.

4.2.2.   Institucija nepriima prašymų dėl defektų, jei dėl tų defektų negalima laikytis 3.3.2 punkte nurodytų OBD slenkstinių ribų.

4.3.   Nustatant identifikuotų defektų tvarką, pirmiausia identifikuojami defektai, susiję su šio priedo 3.3.3.1, 3.3.3.2 ir 3.3.3.3 punktais dėl priverstinio uždegimo variklių ir šio priedo 3.3.4.1, 3.3.4.2 ir 3.3.4.3 punktais dėl slėginio uždegimo variklių.

4.4.   Prieš suteikiant tipo patvirtinimą arba jį suteikiant, neleidžiama priimti jokio defekto atsižvelgiant į 6.5 punkto reikalavimus, išskyrus šio priedo 1 priedėlio 6.5.3.4 punktą.

4.5.   Trūkumų ištaisymo laikotarpis

4.5.1.   Trūkumą reikia ištaisyti per dvejų metų laikotarpį nuo transporto priemonių tipo patvirtinimo dienos, išskyrus atvejus, kai galima tinkamai įrodyti, jog trūkumui ištaisyti reikalingi esminiai transporto priemonės techninės įrangos pakeitimai ir papildomas diegimas truktų ilgiau nei dvejus metus. Tokiu atveju trūkumą reikia ištaisyti ne ilgiau kaip per trejus metus.

4.5.2.   Jei trūkumas nustatomas po pirminio tipo patvirtinimo, gamintojas gali prašyti, kad patvirtinimo institucija trūkumo ištaisymo laiką skaičiuotų nuo trūkumo nustatymo datos. Šiuo atveju trūkumą reikia ištaisyti per dvejus metus nuo pranešimo administracijos padaliniui išsiuntimo dienos, išskyrus atvejus, kai galima tinkamai įrodyti, kad trūkumui ištaisyti reikalingi esminiai transporto priemonės techninės įrangos pakeitimai ir papildomas įdiegimas truktų ilgiau nei dvejus metus. Tokiu atveju trūkumą reikia ištaisyti ne ilgiau kaip per trejus metus.

4.6.   Institucija apie savo sprendimą dėl trūkumo ištaisymo termino praneša visoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. susitarimo šalims.

5.   PRIEIGA PRIE OBD INFORMACIJOS

5.1.   Su paraiškomis suteikti tipo patvirtinimą arba iš dalies pakeisti tipo patvirtinimą pateikiama svarbi informacija, susijusi su transporto priemonės OBD sistema. Ši svarbi informacija reikalinga keičiamųjų arba modifikuotų sudedamųjų dalių gamintojams, kad būtų galima garantuoti, jog dalys yra suderinamos su transporto priemonės OBD sistema, t. y. kad sistema veiktų negesdama ir transporto priemonės naudotojui nereikėtų šalinti gedimų. Be to, ta susijusi informacija yra svarbi diagnostikos įrankių ir bandymų įrangos gamintojams, kad būtų galima gaminti prietaisus ir įrangą, tinkamą veiksmingai ir tiksliai transporto priemonės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų diagnostikai atlikti.

5.2.   Jeigu pateikiamas prašymas, administracijos padaliniai turi suteikti galimybę naudotis 2 priedo 1 priedėliu, kuriame pateikiama informacija apie OBD sistemą, visiems suinteresuotiems sudedamųjų dalių, diagnostikos įrankių arba bandymų įrangos gamintojams.

5.2.1.   Jei administracijos padalinys gauna prašymą iš bet kurio suinteresuotojo sudedamųjų dalių, diagnostikos įrankių arba bandymų įrangos gamintojo dėl informacijos apie transporto priemonės, kuriai buvo suteiktas tipo patvirtinimas pagal ankstesnę taisyklės versiją, OBD sistemą,

a)

administracijos padalinys per 30 dienų turi tam tikro tipo transporto priemonių gamintojo paprašyti pateikti informaciją, kaip nurodyta 1 priedo 4.2.12.2.7.6 punkte. 4.2.12.2.7.6 punkto antros dalies reikalavimas netaikomas;

b)

gamintojas šią informaciją pateikia administracijos padaliniui per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;

c)

administracijos padalinys perduoda šią informaciją susitariančiųjų šalių administracijos padaliniams, o pirminį tipo patvirtinimą suteikęs administracijos padalinys prideda šią informaciją prie transporto priemonės tipo patvirtinimo informacijos 1 priedo.

Šis reikalavimas nepanaikina jokio anksčiau pagal Taisyklę Nr. 83 suteikto patvirtinimo galiojimo ir nekliudo išplėsti tokius patvirtinimus, atsižvelgiant į taisyklės, pagal kurią jie buvo suteikti, sąlygas.

5.2.2.   Informacijos galima prašyti tik apie keičiamąsias arba atsargines sudedamąsias dalis, kurioms suteiktas JT EEK tipo patvirtinimas, arba apie sudedamąsias dalis, kurios yra JT EEK tipo patvirtinimą turinčios sistemos dalis.

5.2.3.   Informacijos prašyme tiksliai nurodomos transporto priemonės modelio, dėl kurio prašoma informacijos, specifikacijos. Prašyme patvirtinama, kad informacija reikalinga keičiamosioms ar modifikuotoms dalims, sudedamosioms dalims, diagnostikos įrankiams arba bandymų įrangai tobulinti.


(1)  Priverstinio uždegimo sistemos dalelių masės standartai taikomi tik transporto priemonėms su tiesioginio įpurškimo varikliais.

(2)  Suteikiant naujų tipų transporto priemonių patvirtinimą, M ir N kategorijų transporto priemonėms, kurių standartinė masė didesnė kaip 1 760 kg, iki 2011 rugsėjo 1 d. taikoma 80 mg/km kietųjų dalelių masės ribinė vertė.

(3)  Įskaitant M1 kategorijos transporto priemones, atitinkančias „specialių socialinių reikmių“ apibrėžtį.

1 priedėlis

Transporto priemonėse įrengtų diagnostikos sistemų (OBD) funkciniai aspektai

1.   ĮVADAS

Šiame priedėlyje aprašyta pagal 11 priedo 3 dalį atliekamo bandymo metodika. Ši metodika apibūdina transporto priemonėje įrengtos diagnostikos (OBD) sistemos veikimo patikrą, modeliuojant atitinkamų variklio valdymo arba išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų gedimą. Priedėlyje taip pat nustatyta OBD sistemų patvarumo nustatymo metodika.

Gamintojas turi pateikti sugedusias sudedamąsias dalis ir (arba) elektros įtaisus, kurie turėtų būti naudojami gedimams modeliuoti. Matavimus atliekant per I tipo bandymo ciklą, dėl šių sugedusių sudedamųjų dalių arba įtaisų transporto priemonės išmestų teršalų kiekis 3.3.2 punkte nurodytų ribų neturi viršyti daugiau kaip 20 %

Kai bandymas su transporto priemone atliekamas joje įrengus sugedusią sudedamąją dalį arba įtaisą, OBD sistema patvirtinama, jeigu įsijungia trikčių indikatorius. OBD sistema taip pat yra patvirtinama, jei trikčių indikatorius įsijungia nepasiekus OBD slenkstinių ribų.

2.   BANDYMO APRAŠAS

2.1.   OBD sistemų patikrą sudaro tokie etapai:

2.1.1.

variklio valdymo arba išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos sudedamosios dalies trikties modeliavimas;

2.1.2.

transporto priemonės pirminis kondicionavimas 6.2.1 arba 6.2.2 punktuose nurodyto pirminio kondicionavimo metu sumodeliuojant triktį;

2.1.3.

transporto priemonės su sumodeliuota triktimi važiavimas per I tipo bandymo ciklą ir transporto priemonės išmetamų teršalų kiekio matavimas;

2.1.4.

nustatymas, ar OBD sistema reaguoja į modeliuojamą triktį ir tinkamu būdu praneša apie ją transporto priemonės vairuotojui.

2.2.   Kita galimybė – gamintojo prašymu, elektroninėmis priemonėmis galima pagal 6 dalies reikalavimus sumodeliuoti vienos ar kelių sudedamųjų dalių triktį.

2.3.   Gamintojai gali prašyti, kad kontrolė būtų atlikta ne per I tipo bandymo ciklą, jeigu institucijai galima įrodyti, jog atliekant kontrolę esant per I tipo bandymo ciklą taikomoms sąlygoms eksploatuojamai transporto priemonei būtų nustatytos apribojančios kontrolės sąlygos.

3.   BANDOMOJI TRANSPORTO PRIEMONĖ IR DEGALAI

3.1.   Transporto priemonė

Bandomoji transporto priemonė turi atitikti 4a priedo 3.2 punkto reikalavimus.

3.2.   Degalai

Bandymams reikia naudoti tinkamus benzino ir dyzelinius etaloninius degalus, kurių aprašymas pateiktas 10 priede, ir SND bei GD etaloninius degalus, kurių aprašymas pateiktas 10a priede. Degalų rūšį kiekvieno gedimo režimui patikrinti (aprašyta šio priedėlio 6.3 punkte) gali pasirinkti administracijos padalinys iš 10a priede aprašytų etaloninių degalų, kai bandoma vienos rūšies dujinius degalus naudojanti transporto priemonė, ir iš 10 ir 10a priede aprašytų etaloninių degalų, kai bandoma dviejų rūšių degalus naudojanti transporto priemonė. Pasirinkta degalų rūšis neturi būti keičiama jokiame bandymo etape (aprašyta šio priedėlio 2.1–2.3 punktuose). Kai naudojamos SND arba GD/biometanas, varikliui užvesti leidžiama naudoti benziną ir tada po nustatyto laikotarpio, kuris valdomas automatiškai ir kurio vairuotojas negali keisti, įjungti SND arba GD/biometano režimą.

4.   BANDYMO TEMPERATŪRA IR SLĖGIS

4.1.   Bandymo temperatūra ir slėgis turi atitikti I tipo bandymo reikalavimus, kaip aprašyta 4a priedo 3.2 punkte.

5.   BANDYMO ĮRANGA

5.1.   Važiuoklės dinamometras

Važiuoklės dinamometras turi atitikti 4a priedo 1 priedėlio reikalavimus.

6.   OBD BANDYMO PROCEDŪRA

6.1.   Veikimo ciklas ant važiuoklės dinamometro turi atitikti 4a priedo reikalavimus.

6.2.   Transporto priemonės pirminis kondicionavimas

6.2.1.

Atsižvelgiant į variklio tipą ir nustačius vieną iš 6.3 punkte nurodytų gedimo režimų, transporto priemonės pirminis kondicionavimas vyksta atliekant bent du nuoseklius I tipo bandymus (pirma ir antra dalys). Jei bandoma slėginio uždegimo variklį turinti transporto priemonė, jai leidžiama taikyti papildomą iš dviejų antros dalies ciklų sudarytą pirminį kondicionavimą.

6.2.2.

Gamintojo prašymu galima taikyti kitus pirminio kondicionavimo metodus.

6.3.   Tikrintini gedimų režimai

6.3.1.

Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais

6.3.1.1.

Katalizatoriaus pakeitimas sugedusiu arba defektų turinčiu katalizatoriumi ar tokio gedimo sumodeliavimas elektroninėmis priemonėmis.

6.3.1.2.

Variklio uždegimo pertrūkių sąlygos turi atitikti 11 priedo 3.3.3.2 punkte nurodytas uždegimo pertrūkių sąlygas.

6.3.1.3.

Deguonies jutiklio pakeitimas sugedusiu arba defektų turinčiu deguonies jutikliu ar tokio gedimo sumodeliavimas elektroninėmis priemonėmis.

6.3.1.4.

Visų su išmetamaisiais teršalais susijusių sudedamųjų dalių, sujungtų su jėgos pavaros valdymo kompiuteriu (jei veikia naudojant pasirinktą degalų rūšį), atjungimas nuo elektros grandinės.

6.3.1.5.

Elektroninio garavimo iš degalų sistemos kontrolės įtaiso (jei yra ir jei veikia naudojant pasirinktą degalų rūšį) atjungimas nuo elektros grandinės. Tikrinant šio konkretaus gedimo režimą, I tipo bandymo atlikti nereikia.

6.3.2.

Transporto priemonės su slėginio uždegimo varikliais

6.3.2.1.

Katalizatoriaus, jei jis yra, pakeitimas sugedusiu arba defektų turinčiu katalizatoriumi ar tokio gedimo sumodeliavimas elektroninėmis priemonėmis.

6.3.2.2.

Pašalinama kietųjų dalelių gaudyklė, jei ji yra, arba, jeigu toje gaudyklėje įtaisyti jutikliai, defektų turintis gaudyklės įtaisas.

6.3.2.3.

Nuo elektros grandinės atjungiamas degalų tiekimo sistemos elektroninis degalų kiekio reguliavimo ir sinchronizavimo elementas.

6.3.2.4.

Nuo elektros grandinės atjungiamos visos su išmetamaisiais teršalais susijusios sudedamosios dalys, prijungtos prie jėgos pavaros valdymo kompiuterio.

6.3.2.5.

Gamintojas, laikydamasis 6.3.2.3 ir 6.3.2.4 punktų reikalavimų ir gavęs patvirtinimo institucijos sutikimą, gali imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų įrodyta, jog OBD sistema praneš apie gedimą, kai bus atliktas atjungimas.

6.3.2.6.

Gamintojas OBD sistemos patvirtinimo bandymo metu turi įrodyti, kad ši sistema geba nustatyti EGR srauto ir aušintuvo triktis.

6.4.   OBD sistemos bandymas

6.4.1.

Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais

6.4.1.1.

Užbaigus transporto priemonės pirminį kondicionavimą pagal 6.2 punktą, su bandomąja transporto priemone atliekamas I tipo bandymas (pirma ir antra dalys).

Iki to bandymo pabaigos trikčių indikatorius turi įsijungti visomis 6.4.1.2–6.4.1.5 punktuose pateiktomis sąlygomis. Technikos tarnyba gali pakeisti šias sąlygas kitomis pagal 6.4.1.6 punktą. Tačiau siekiant, kad būtų suteiktas tipo patvirtinimas, neturi būti sumodeliuoti daugiau kaip keturi (4) gedimai.

Atliekant dviejų rūšių degalais varomų transporto priemonių bandymą, tipo patvirtinimo institucijos nuožiūra abiejų rūšių degalai naudojami sumodeliuojant daugiausia keturis (4) gedimus.

6.4.1.2.

Katalizatorius pakeičiamas sugedusiu arba defektų turinčiu katalizatoriumi ar atliekamas sugedusio ar defektų turinčio katalizatoriaus veiklos modeliavimas elektroninėmis priemonėmis, kad būtų viršytos NMHC išmetamųjų teršalų ribos, nurodytos 11 priedo 3.3.2 punkte.

6.4.1.3.

Pagal 11 priedo 3.3.3.2 punkte nurodytas uždegimo pertrūkių stebėsenos sąlygas sukuriama uždegimo pertrūkio sąlyga, kad išmestų teršalų kiekis viršytų visas 11 priedo 3.3.2 punkte nustatytas ribas.

6.4.1.4.

Deguonies jutiklio pakeitimas sugedusiu arba defektų turinčiu deguonies jutikliu ar sugedusio arba defektų turinčio deguonies jutiklio veiklos modeliavimas elektroninėmis priemonėmis, kad išmestų teršalų kiekis viršytų visas 11 priedo 3.3.2 punkte nurodytas ribas.

6.4.1.5.

Elektroninio garavimo iš degalų sistemos kontrolės įtaiso (jei yra ir jei veikia naudojant pasirinktą degalų rūšį) atjungimas nuo elektros grandinės.

6.4.1.6.

Kiekvienos kitos su išmetamaisiais teršalais susijusios jėgos pavaros sudedamosios dalies, sujungtos su kompiuteriu, atjungimas nuo elektros grandinės, kad išmestų teršalų kiekis viršytų visas šio priedo 3.3.2 punkte nustatytas ribas (jei veikia naudojant pasirinktą degalų rūšį).

6.4.2.

Transporto priemonės su slėginio uždegimo varikliais

6.4.2.1.

Užbaigus transporto priemonės pirminį kondicionavimą pagal 6.2 punktą, su bandomąja transporto priemone atliekamas I tipo bandymas (pirma ir antra dalys).

Iki šio bandymo pabaigos trikčių indikatorius turi įsijungti visomis 6.4.2.2–6.4.2.5 punktuose nurodytomis sąlygomis. Technikos tarnyba gali pakeisti šias sąlygas kitomis pagal 6.4.2.5 punktą. Tačiau siekiant, kad būtų suteiktas tipo patvirtinimas, neturi būti sumodeliuota daugiau kaip keturi gedimai.

6.4.2.2.

Katalizatorius, jei jis yra, pakeičiamas sugedusiu arba defektų turinčiu katalizatoriumi ar atliekamas sugedusio arba defektų turinčio katalizatoriaus veiklos modeliavimas elektroninėmis priemonėmis, kad būtų viršytos teršalų išmetimo ribos, nurodytos 11 priedo 3.3.2 punkte.

6.4.2.3.

Kietųjų dalelių gaudyklė, jeigu ji yra, pašalinama arba pakeičiama defektų turinčia kietųjų dalelių gaudykle, atitinkančia 6.3.2.2 punkto sąlygas, kad būtų viršytos teršalų išmetimo ribos, pateiktos 11 priedo 3.3.2 punkte.

6.4.2.4.

Remiantis 6.3.2.5 punktu, atjungiamas elektroninis degalų tiekimo sistemos degalų kiekio reguliavimo ir sinchronizavimo elementas, kad išmestų teršalų kiekis viršytų visas 11 priedo 3.3.2 punkte pateiktas ribas.

6.4.2.5.

Remiantis 6.3.2.5 punktu, atjungiama kiekviena kita su išmetamaisiais teršalais susijusi jėgos pavaros sudedamoji dalis, sujungta su kompiuteriu, kad išmestų teršalų kiekis viršytų visas 11 priedo 3.3.2 punkte nustatytas ribas.

6.5.   Diagnostikos signalai

6.5.1.1.

Nustačius pirmą bet kurios sudedamosios dalies arba sistemos triktį, kompiuterio atmintyje išsaugoma tuo metu užfiksuota variklio būklė. Jeigu vėliau sutrinka degalų sistemos veikla arba įvyksta uždegimo pertrūkis, visa pirmiau išsaugota variklio būklės informacija pakeičiama degalų sistemos arba uždegimo pertrūkio informacija (atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau). Į kompiuterio atmintį turi būti įrašyti šie variklio parametrai (išvardyti ne visi parametrai): apskaičiuotoji apkrovos vertė, variklio sūkių skaičius, tiekiamų degalų vertė (-ės) (jei žinoma), degalų slėgis (jei žinomas), transporto priemonės greitis (jei žinomas), aušinamojo skysčio temperatūra, įsiurbimo kolektoriaus slėgis (jei žinomas), veikimas uždaruoju arba atviruoju ciklu (jei žinomas) ir gedimo kodas, dėl kurio duomenys turėjo būti įrašyti į kompiuterio atmintį. Gamintojas turi pasirinkti tinkamiausią sąlygų rinkinį, leidžiantį veiksmingai atlikti remontą pagal kompiuterio atmintyje saugomus variklio būklės parametrus. Reikalingas tik vienas duomenų rinkinys. Gamintojai gali pasirinkti, kad į kompiuterio atmintį būtų įrašomi papildomi duomenų rinkiniai, jeigu bent privalomą duomenų rinkinį galima nuskaityti 6.5.3.2 ir 6.5.3.3 punktų specifikacijas atitinkančiu bendruoju skenavimo įtaisu. Jeigu gedimo kodas, dėl kurio į kompiuterio atmintį buvo įrašyti sąlygų parametrai, ištrinamas pagal 11 priedo 3.7 punktą, į kompiuterio atmintį įrašyti variklio būklės parametrai gali būti taip pat ištrinti.

6.5.1.2.

Jei įmanoma, be privalomos gedimo metu užfiksuojamos variklio būklės informacijos, naudojant standartizuotos duomenų perdavimo linijos nuosekliojo prievado jungtį, pareikalavus turi būti prieinami nurodyti signalai, jeigu informacija yra prieinama transporto priemonės kompiuteriui arba jeigu ją galima nustatyti naudojant transporto priemonės kompiuteriui prieinamą informaciją: diagnostiniai gedimų kodai, variklio aušinamojo skysčio temperatūra, degalų valdymo sistemos būklė (uždarojo, atvirojo ciklo arba kita), degalų tiekimo reguliavimas, uždegimo paskuba, įleidžiamo oro temperatūra, įleidimo kolektoriaus oro slėgis, oro srautas, variklio sūkių skaičius, droselinės sklendės padėties jutiklio išvesties vertė, antrinio oro būklė (srautui priešinga kryptimi, srauto kryptimi ar į atmosferą), apskaičiuotoji apkrovos vertė, transporto priemonės greitis ir degalų slėgis.

Signalai pateikiami standartiniais vienetais pagal 6.5.3 punkte pateiktas specifikacijas. Faktiniai signalai turi būti aiškiai atskiriami nuo numatytosios vertės arba avarinių signalų.

6.5.1.3.

Visų išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų, su kuriomis atliekami specialūs įvertinimo bandymai (katalizatoriaus, deguonies jutiklio ir kt.), išskyrus uždegimo pertrūkio nustatymą, degalų sistemos stebėseną ir išsamią sudedamųjų dalių stebėseną, naujausio su transporto priemone atlikto bandymo rezultatai ir ribos, su kuriomis sistema lyginama, turi būti prieinami naudojant standartizuotos duomenų perdavimo linijos nuosekliojo prievado jungtį pagal 6.5.3 punkte pateiktas specifikacijas. Naudojantis duomenų perdavimo linijos jungtimi, turi būti prieinami stebimų sudedamųjų dalių ir sistemų, išskyrus paminėtas pirmiau, naujausio bandymo rezultatai (teigiami/neigiami).

Turi būti sudaryta galimybė, naudojant šios taisyklės 11 priedo 1 priedėlio 6.5.3 punkte pateiktas specifikacijas atitinkančią standartizuotos duomenų perdavimo linijos nuosekliojo prievado jungtį, gauti visus pagal šio priedėlio 7.6 punkto nuostatas OBD sistemos registruotinus eksploatacinių savybių duomenis.

6.5.1.4.

OBD reikalavimai, pagal kuriuos transporto priemonei buvo išduotas sertifikatas (t. y. 11 priede arba 5 dalyje apibrėžti pakaitiniai reikalavimai) ir pagrindinės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos, kurias OBD sistema stebi pagal 6.5.3.3 punktą, turi būti prieinamos naudojant standartizuotos duomenų perdavimo linijos nuosekliojo prievado jungtį pagal šio priedėlio 6.5.3 punkte pateiktas specifikacijas.

6.5.1.5.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. naujiems transporto priemonių tipams ir nuo 2005 m. sausio 1 d. visiems transporto priemonių tipams, naudojant standartizuotos duomenų perdavimo linijos nuosekliojo prievado jungtį, turi būti pateiktas programinės įrangos kalibravimo identifikavimo numeris. Programinės įrangos kalibravimo identifikavimo numeris pateikiamas standartizuotu formatu.

6.5.2.

Nereikalaujama, kad išmetamųjų teršalų kontrolės diagnostikos sistema sudedamąsias dalis įvertintų įvykus trikčiai, jeigu dėl tokio įvertinimo galėtų kilti pavojus saugai arba sudedamoji dalis galėtų sugesti.

6.5.3.

Išmetamųjų teršalų kontrolės diagnostikos sistema turi garantuoti standartizuotą ir neribojamą prieigą ir atitikti toliau nurodytus ISO standartus ir (arba) SAE specifikaciją.

6.5.3.1.

Transporto priemonėje įrengtai arba išorinei ryšio linijai turi būti naudojami nurodyti standartai, taikant aprašytus apribojimus:

 

ISO 9141–2:1994 (iš dalies pakeista 1996 m.) „Kelių transporto priemonės. Diagnostikos sistemos. 2 dalis. CARB reikalavimai dėl keitimosi skaitmenine informacija“;

 

SAE J1850: 1998 m. kovo mėn., „B klasės duomenų perdavimo tinklo sąsaja (Class B Data Communication Network Interface). Su teršalų išmetimu susijusių pranešimų atveju taikomas cikliškas perteklinis patikrinimas bei 3 baitų antraštė ir netaikomas atskyrimas baitais arba kontrolinės sumos“;

 

ISO 14230. 4 dalis „Kelių transporto priemonės. 2000 m. slaptažodžių protokolas diagnostikos sistemoms. 4 dalis. Su teršalų išmetimu susijusioms sistemoms keliami reikalavimai“;

 

ISO DIS 15765–4 „Kelių transporto priemonės. Vietinių tinklų valdiklio diagnostika. 4 dalis. Su išmetamaisiais teršalais susijusių sistemų reikalavimai“, 2001 m. lapkričio 1 d.

6.5.3.2.

Bandymo įranga ir diagnostikos įtaisai, kurių reikia, kad būtų galima keistis duomenimis su transporto priemonės išmetamų teršalų kiekio kontrolės diagnostikos sistemomis (OBD), turi atitikti 2001 m. lapkričio 1 d. standarte ISO DIS 15031–4 („Kelių transporto priemonės. Transporto priemonės ir išmetamųjų teršalų diagnostikos išorinės įrangos ryšys. 4 dalis. Išorinė bandymo įranga“) pateiktų veikimo specifikacijų arba dar griežtesnius reikalavimus.

6.5.3.3.

Pagrindiniai diagnostiniai duomenys (nurodyti 6.5.1 punkte) ir dvikryptė valdymo informacija turi būti pateikti taikant 2001 m. lapkričio 1 d. standarte ISO DIS 15031–5 („Kelių transporto priemonės. Ryšys tarp transporto priemonės ir išorinės bandymo įrangos atliekant teršalų išmetimo diagnostiką. 5 dalis. Su teršalų išmetimu susijusios diagnostikos paslaugos“) aprašytą formatą ir vienetus, ir turi būti prieinami naudojant standarto ISO DIS 15031–4 reikalavimus atitinkančius diagnostinius įtaisus.

Transporto priemonės gamintojas nacionalinei standartizacijos įstaigai pateikia informaciją apie visus su teršalų išmetimu susijusius diagnostikos duomenis, pvz., standarte ISO DIS 15031–5 nenurodytus, bet su šia taisykle susijusius PID, OBD stebėjimo įtaiso ir bandymų identifikavimo numerius.

6.5.3.4.

Kai užregistruojamas gedimas, gamintojas turi jį identifikuoti taikydamas tinkamą gedimo kodą, atitinkantį pateiktuosius standarto ISO DIS 15031–6 („Kelių transporto priemonės. Transporto priemonės ir išmetamųjų teršalų diagnostikos išorinės įrangos ryšys. 6 dalis. Diagnozuojamų trikčių kodų apibrėžtys“) 6.3 punkte, kuriame kalbama apie „su išmetamaisiais teršalais susijusius diagnozuojamus trikčių kodus“. Jei šiuo būdu identifikuoti neįmanoma, gamintojas gali naudoti standarto ISO DIS 15031–6 5.3 ir 5.6 punktuose pateiktus diagnostinius gedimų kodus. Šie gedimų kodai turi būti visiškai prieinami taikant šio priedo 6.5.3.2 punkto reikalavimus atitinkančią standartizuotą diagnostikos įrangą.

Transporto priemonės gamintojas nacionalinei standartizacijos įstaigai pateikia informaciją apie visus su teršalų išmetimu susijusius diagnostikos duomenis, pvz., standarte ISO DIS 15031–5 nenurodytus, bet su šia taisykle susijusius PID, OBD stebėjimo įtaiso ir bandymų identifikavimo numerius.

6.5.3.5.

Transporto priemonės ir diagnostikos tikrintuvo jungties sąsaja turi būti standartizuota ir atitikti visus 2001 m. lapkričio 1 d. standarto ISO DIS 15031–3 („Kelių transporto priemonės. Transporto priemonės ir išmetamųjų teršalų diagnostikos išorinės įrangos ryšys. 3 dalis. Diagnostinė jungtis ir susijusios elektros grandinės, specifikacija ir naudojimas“) reikalavimus. Dėl įrengimo vietos, kuri įprastomis naudojimo sąlygomis nors ir yra lengvai prieinama aptarnaujantiems darbuotojams, bet apsaugota nuo atsitiktinio nekvalifikuotų darbuotojų sugadinimo, turi būti susitarta su administracijos padaliniu.

6.5.3.6.

Gamintojas taip pat privalo pateikti (tam tikrais atvejais – už tam tikrą mokestį) techninės informacijos, kuri reikalinga atliekant variklinių transporto priemonių remonto ar techninės priežiūros darbus, nebent ši informacija saugoma intelektinės nuosavybės teisėmis arba ji yra nustatyta forma identifikuotos esminės slaptosios techninės žinios; šiuo atveju draudžiama nepagrįstai atsisakyti suteikti būtiną techninę informaciją.

Šia informacija leidžiama naudotis visiems asmenims, atliekantiems einamąjį transporto priemonių remontą ar techninę priežiūrą, jas remontuojantiems arba bandantiems, teikiantiems avarinę pagalbą arba gaminantiems ar parduodantiems atsargines ir modifikuotas atsargines sudedamąsias dalis, diagnostikos prietaisus ir bandymo įrangą.

7.   EKSPLOATACINĖS SAVYBĖS

7.1.   Bendrieji reikalavimai

7.1.1.

Kiekvienas OBD sistemos kontrolinis įtaisas turi suveikti bent kartą per važiavimo ciklą, kurio metu sudaromos 3.2 punkte nurodytos stebėjimo sąlygos. Gamintojai negali taikyti apskaičiuoto santykio (arba bet kurio jo elemento) arba kitokių kontrolinio įtaiso dažnio rodiklių, kurie turėtų įtakos bet kurio kontrolinio įtaiso vykdomo stebėjimo sąlygoms.

7.1.2.

OBD sistemos konkretaus kontrolinio įtaiso (M) atveju eksploatacinių savybių koeficientas (IUPR) apskaičiuojamas taip:

IUPRM = Skaitiklis M/VardiklisM

7.1.3.

Skaitiklio ir vardiklio palyginimas rodo, kaip dažnai suveikia tam tikras kontrolinis įtaisas, palyginti su transporto priemonės veikimu. Siekiant užtikrinti, kad visi gamintojai vienodai registruotų IUPRM, nustatyti išsamūs šių matuoklių apibrėžties ir verčių didinimo reikalavimai.

7.1.4.

Jei pagal šio priedo reikalavimus transporto priemonėje įrengtas tam tikras kontrolinis įtaisas M, visų kontrolinių įtaisų M atveju IUPRM turi būti ne mažesnis kaip 0,1.

7.1.5.

Laikoma, kad šios dalies reikalavimų, taikomų tam tikram kontroliniam įtaisui M, yra laikomasi, jei visos tam tikrai OBD sistemos šeimai priklausančios transporto priemonės, pagamintos tam tikrais kalendoriniais metais, atitinka šiuos statistinius kriterijus:

a)

vidutinis IUPRM yra ne mažesnis už mažiausią kontroliniam įtaisui taikomą vertę;

b)

daugiau kaip pusės visų transporto priemonių IUPRM vertė yra ne mažesnė už mažiausią kontroliniam įtaisui taikomą vertę.

7.1.6.

Gamintojas ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo kalendorinių metų pabaigos turi įrodyti patvirtinimo institucijai, kad visi tais kalendoriniais metais pagamintų transporto priemonių kontroliniai įtaisai, apie kuriuos OBD sistema turi pranešti, kaip nustatyta šio priedėlio 3.6 punkte, atitinka šiuos statistinius kriterijus. Šiuo tikslu, taikant pripažintus statistikos principus ir patikimumo lygmenis, atliekami statistiniai bandymai.

7.1.7.

Kad įrodytų tai, ko reikalaujama šioje dalyje, gamintojas gali suskirstyti tai pačiai OBD sistemos šeimai priklausančias transporto priemones pagal kitokius vėlesnius nė kiek iš dalies nesutampančius 12 mėnesių gamybos laikotarpius, o ne pagal kalendorinius metus. Nustatant bandymui skirtą transporto priemonių imtį, turi būti taikomi bent 3 priedėlio 2 dalyje nustatyti atrankos kriterijai. Gamintojas patvirtinimo institucijai perduoda visus visos bandymams skirtos transporto priemonių imties eksploatacinių savybių duomenis, kuriuos OBD sistema turi pateikti pagal šio priedėlio 3.6 punktą. Gavusi prašymą, patvirtinimą suteikianti patvirtinimo institucija šiuos duomenis ir statistinio vertinimo rezultatus pateikia kitoms patvirtinimo institucijoms.

7.1.8.

Kad patikrintų, ar laikomasi šio priedo reikalavimų, valdžios institucijos ir jų atstovai gali siekti, kad būtų atlikti papildomi transporto priemonių bandymai, arba rinkti reikiamus transporto priemonių užregistruotus duomenis.

7.2.   SkaitiklisM

7.2.1.

Tam tikro kontrolinio įtaiso skaitiklis yra matuoklis, matuojantis, kiek kartų transporto priemone buvo važiuota taip, kad susidarė visos stebėjimo sąlygos, būtinos tam, kad pagal tam tikrą kontrolinį įtaisą būtų nustatyta triktis ir būtų įspėtas vairuotojas, kaip tai numatė gamintojas. Per vieną važiavimo ciklą skaitiklis neturėtų padidėti daugiau kaip vieną kartą, išskyrus techniškai pagrįstus atvejus.

7.3.   VardiklisM

7.3.1.

Vardiklio paskirtis – atsižvelgiant į tam tikras konkrečiam kontroliniam įtaisui numatytas sąlygas, matuoti, kiek kartų transporto priemone buvo važiuota. Vardiklis padidinamas ne mažiau kaip vieną kartą per važiavimo ciklą, jei šio važiavimo ciklo metu susidaro tokios sąlygos, o bendrasis vardiklis didinamas taip, kaip nurodyta 3.5 punkte, išskyrus atvejus, kai pagal šio priedėlio 3.7 punktą vardiklio vertę uždraudžiama keisti.

7.3.2.

Be 3.3.1 punkto reikalavimų, taikomi toliau pateiktieji.

Antrinio oro sistemos kontrolinio įtaiso vardiklis (-iai) padidinamas (-i), kai duodama komanda „įjungti“ antrinio oro sistemą ne trumpesniam kaip 10 sekundžių laikotarpiui. OBD sistema, nustatydama komandos „įjungti“ vykdymo trukmę, gali neįskaičiuoti laiko, kurį antrinio oro sistema priverstinai veikia tik stebėjimo tikslais.

Sistemų, kurios veikia tik šaltojo užvedimo metu, kontrolinių įtaisų vardikliai padidinami, jei duodama komanda „įjungti“ sudedamąją dalį ar taikyti tam tikrą strategiją ne trumpiau kaip 10 sekundžių.

Kintamo vožtuvų uždarymo ir atidarymo takto (VVT) kontrolinių įtaisų ir (arba) kontrolės sistemų vardiklis (-ai) padidinamas (-i), jei važiavimo ciklo metu sudedamajai daliai komanda veikti (pvz., komanda „įjungti“, „atidaryti“, „uždaryti“, „blokuoti“ ir kt.) duodama du kartus arba daugiau arba ne trumpiau kaip 10 sekundžių (taikoma pirmoji įvykdyta sąlyga).

Be šio punkto reikalavimų dėl ne mažiau kaip vieno važiavimo ciklo, toliau nurodytų kontrolinių įtaisų vardikliai padidinami vienetu, transporto priemonei iš viso nuvažiavus ne mažiau kaip 800 km nuo to laiko, kai vardiklis buvo padidintas paskutinį kartą:

i)

oksidacijos katalizatoriaus, kai naudojamas dyzelinas;

ii)

kietųjų dalelių gaudyklės, kai naudojamas dyzelinas.

7.3.3.

Hibridinių transporto priemonių, transporto priemonių, kuriose taikoma alternatyvi techninė variklio užvedimo įranga arba metodai (pvz., integruotas starteris ir generatoriai), arba alternatyvius degalus naudojančių transporto priemonių (pvz., naudojančių paskirtuosius degalus, dviejų rūšių degalus arba mišrius degalus) gamintojas gali prašyti patvirtinimo institucijos, kad ji leistų taikyti kitokius skaitiklio ir vardiklio padidinimo kriterijus nei nustatyta šiame punkte. Apskritai patvirtinimo institucija netvirtina alternatyvių kriterijų transporto priemonėms, kurių variklis išjungiamas tik varikliui veikiant tuščiąja eiga ir (arba) transporto priemonei sustojus arba kai susidaro labai panašios į šias aplinkybes sąlygos. Patvirtinimo institucija alternatyvius kriterijus patvirtina remdamasi principu, kad alternatyvūs transporto priemonės eksploatavimo apimties nustatymo kriterijai būtų lygiaverčiai šiame punkte nustatytiems įprasto transporto priemonės eksploatavimo apimties nustatymo kriterijams.

7.4.   Uždegimo ciklo matuoklis

7.4.1.

Uždegimo ciklų matuoklis rodo faktinį transporto priemonės uždegimo ciklų skaičių. Per vieną važiavimo ciklą uždegimo ciklo matuoklio vertė negali būti padidinta daugiau kaip vieną kartą.

7.5.   Bendrasis vardiklis

7.5.1.

Bendrasis vardiklis yra matuoklis, matuojantis, kiek kartų transporto priemone buvo važiuota. Vardiklio vertė padidinama per 10 sekundžių tiktai tuo atveju, jei įvykdomi toliau nurodyti vieno važiavimo ciklo kriterijai.

a)

Bendras laikas, praėjęs nuo variklio užvedimo, ne trumpesnis kaip 600 sekundžių, esant mažesniame kaip 2 440 m aukštyje virš jūros lygio ir aplinkos temperatūrai esant ne mažesnei kaip – 7 °C.

b)

Bendra transporto priemonės važiavimo 40 km/h greičiu trukmė ne trumpesnė kaip 300 sekundžių, važiuojant mažesniame kaip 2 440 m aukštyje virš jūros lygio ir aplinkos temperatūrai esant ne mažesnei kaip – 7 °C.

c)

Transporto priemonė nenutrūkstamai veikia tuščiąja eiga (t. y. vairuotojui nenuspaudus greičio pedalo ir transporto priemonei važiuojant ne greičiau kaip 1,6 km/h greičiu) ne trumpiau kaip 30 sekundžių, esant mažesniame kaip 2 440 m aukštyje virš jūros lygio ir aplinkos temperatūrai esant ne mažesnei kaip – 7 °C.

7.6.   Matuoklių rodmenys ir verčių didinimas

7.6.1.

OBD sistema pagal ISO 15031–5 specifikacijas turi pateikti uždegimo ciklo matuoklio rodmenį ir bendrąjį vardiklį, taip pat atskirus toliau nurodytų kontrolinių įtaisų skaitiklius ir vardiklius, jei šiame priede reikalaujama, kad jie būtų įrengti transporto priemonėje:

a)

katalizatorių (atskirai pateikiama informacija apie kiekvieną bloką);

b)

deguonies ir (arba) išmetamųjų dujų jutiklių, įskaitant antrinio deguonies jutiklius (atskirai pateikiama informacija apie kiekvieną jutiklį);

c)

garavimo sistemos;

d)

EGR sistemos;

e)

VVT sistemos;

f)

antrinio oro sistemos;

g)

kietųjų dalelių gaudyklės;

h)

NOx papildomo apdorojimo sistemos (pvz., NOx adsorberio, NOx reagentų/katalizatorių sistemos);

i)

slėgio didinimo kontrolės sistemos.

7.6.2.

Jei tai yra specifinės sudedamosios dalys arba sistemos, kuriose yra keletas kontrolinių įtaisų, kuriuos šiame punkte reikalaujama nurodyti (pvz., I deguonies jutiklių blokas gali turėti keletą kontrolinių įtaisų, rodančių jutiklių atsaką ir kitas jutiklių charakteristikas), OBD sistema turėtų atskirai registruoti specifinių kontrolinių įtaisų skaitiklius ir vardiklius ir pateikti tik tą specifinio kontrolinio įtaiso skaitiklio ir vardiklio derinį, kurio skaitinis santykis yra mažiausias. Jei dviejų arba daugiau specifinių kontrolinių įtaisų atveju nustatomi vienodi santykiai, apie specifinę sudedamąją dalį pateikiamas tas specifinio kontrolinio įtaiso skaitiklio ir vardiklio derinys, kurio vardiklis yra didžiausias.

7.6.3.

Didinant matuoklių vertes, jos didinamos vienetu.

7.6.4.

Mažiausia kiekvieno matuoklio vertė yra 0, o didžiausia – ne mažesnė kaip 65 535, nepaisant jokių kitų reikalavimų dėl standartizuoto OBD sistemos duomenų saugojimo ir pateikimo.

7.6.5.

Specifinio kontrolinio įtaiso skaitikliui arba vardikliui pasiekus didžiausiąją vertę, abiejų specifinio kontrolinio įtaiso matuoklių vertės, prieš jas vėl padidinant pagal 3.2 ir 3.3 punktų nuostatas, dalijamos iš dviejų. Jei uždegimo ciklų matuoklio vertė arba bendrojo vardiklio vertė pasiekia didžiausią vertę, kitą kartą atitinkamai pagal 3.4 ir 3.5 punktų nuostatas prireikus padidinti vertę, atitinkama matuoklio vertė pakeičiama nuliu.

7.6.6.

Kiekvieno matuoklio vertė grąžinama į nulinę vertę, jei ištrinama išliekamoji atmintis (pvz., perprogramavimo atveju ir kt.) arba jei skaičiai yra laikomi „palaikymo“ atmintyje (angl. keep-alive memory, KAM) ir ši atmintis ištrinama nutrūkus elektros tiekimui į kontrolės modulį (pvz., atsijungia akumuliatorius ir pan.).

7.6.7.

Gamintojas turi imtis priemonių, kad užtikrintų, jog skaitiklio ir vardiklio vertės nebūtų grąžintos į pradinę padėtį arba pakeistos, išskyrus šiame punkte aiškiai numatytus atvejus.

7.7.   Skaitiklių, vardiklių ir bendrojo vardiklių verčių keitimo uždraudimas

7.7.1.

Per 10 sekundžių nuo trikties, dėl kurios nustoja veikti kontrolinis įtaisas, turintis atitikti šiame priede nustatytus stebėjimo reikalavimus (t. y. įrašomas nepatvirtintas arba patvirtintas kodas), nustatymo momento OBD sistema turi neleisti toliau didinti kiekvieno nustojusio veikti kontrolinio įtaiso skaitiklio ir vardiklio vertes. Jei trikties nebenustatoma (t. y. nepatvirtintas kodas ištrinamas automatiškai arba taikant skaitytuvo komandą), per 10 sekundžių vėl leidžiama didinti visų atitinkamų skaitiklių ir vardiklių vertes.

7.7.2.

Per 10 sekundžių nuo galios mažinimo operacijos, dėl kurios nustoja veikti kontrolinis įtaisas, turintis atitikti šio priedo reikalavimus, pradžios OBD sistema turi neleisti toliau didinti kiekvieno nustojusio veikti kontrolinio įtaiso skaitiklio ir vardiklio vertes. Baigus galios mažinimo operaciją, per 10 sekundžių vėl leidžiama didinti visų atitinkamų skaitiklių ir vardiklių vertes.

7.7.3.

OBD sistema per 10 sekundžių turi neleisti toliau didinti konkretaus kontrolinio įtaiso skaitiklio ir vardiklio vertes, jei nustatoma kurios nors sudedamosios dalies, naudojamos nustatyti, ar vykdomi tam tikro kontrolinio įtaiso vardiklio apibrėžtį atitinkantys kriterijai (pvz., transporto priemonės greitis, aplinkos temperatūra, aukštis virš jūros lygio, veikimas tuščiąja eiga, šaltasis variklio užvedimas arba veikimo trukmė), triktis ir užregistruojamas atitinkamas nepatvirtintas gedimo kodas. Jei trikties nebenustatoma (t. y. nepatvirtintas kodas ištrinamas automatiškai arba taikant skaitytuvo komandą), per 10 sekundžių vėl leidžiama didinti skaitiklio ir vardiklio vertes.

7.7.4.

OBD sistema per 10 sekundžių turi uždrausti toliau didinti bendrojo vardiklio vertę, jei nustatoma kurios nors sudedamosios dalies, naudojamos nustatyti, ar vykdomi 3.5 punkte nustatyti kriterijai (pvz., transporto priemonės greitis, aplinkos temperatūra, aukštis virš jūros lygio, veikimas tuščiąja eiga arba veikimo trukmė), triktis ir užregistruojamas tam tikras nepatvirtintas gedimo kodas. Jokiomis kitomis aplinkybėmis negalima uždrausti didinti bendrojo vardiklio vertės. Jei trikties nebenustatoma (t. y. nepatvirtintas kodas ištrinamas automatiškai arba pagal skaitytuvo komandą), per 10 sekundžių vėl leidžiama didinti bendrojo vardiklio vertę.

2 priedėlis

Transporto priemonių šeimos pagrindinės charakteristikos

1.   OBD sistemos šeimą apibrėžiantys parametrai

OBD sistemos šeima – gamintojo nustatyta transporto priemonių grupė, kuriai priklausančios transporto priemonės dėl savo konstrukcijos yra panašios išmetamu teršalų kiekiu ir OBD sistemos charakteristikomis. Kiekvienas šios šeimos variklis turi atitikti šios taisyklės reikalavimus.

OBD sistemos šeimą galima apibrėžti pagrindiniais projektiniais parametrais, kurie turi būti bendri visoms tos šeimos transporto priemonėms. Kai kuriais atvejais parametrai gali būti tarpusavyje susiję. Siekiant užtikrinti, kad OBD sistemos šeimai būtų priskirtos tik tos transporto priemonės, kurių išmetamųjų teršalų charakteristikos yra panašios, į šį poveikį taip pat būtina atsižvelgti.

2.   Šiuo tikslu tų tipų transporto priemonės, kurių toliau aprašyti parametrai yra vienodi, laikomos priklausančiomis tam pačiam variklio/išmetamųjų teršalų kontrolės/OBD sistemos deriniui.

Variklis:

a)

degimo procesas (t. y. priverstinis uždegimas, slėginis uždegimas, dvitaktis, keturtaktis/rotorinis);

b)

degalų tiekimo varikliui metodas (t. y. degalų įpurškimas vienoje vietoje arba keliose vietose);

c)

degalų tipas (t. y. benzinas, dyzelinas, mišrūs degalai (benzinas/etanolis), mišrūs degalai (dyzelinas/biodyzelinas), GD/biometanas, SND, dviejų rūšių degalai benzinas/GD/biometanas, dviejų rūšių degalai benzinas/SND).

Išmetamųjų teršalų kontrolės sistema:

a)

katalizinio konverterio tipas (t. y. oksidacinis, trijų pakopų, šildomas, SCR, kita);

b)

kietųjų dalelių gaudyklės tipas;

c)

antrinio oro įpūtimas (t. y. taikoma ar netaikoma);

d)

išmetamųjų dujų recirkuliacija (yra arba nėra).

OBD dalys ir veikimas.

OBD veiklos stebėsenos, trikčių nustatymo ir pranešimo apie jas vairuotojui metodai.


12 PRIEDAS

EEK TIPO PATVIRTINIMO SUTEIKIMAS TRANSPORTO PRIEMONEI, VAROMAI SND ARBA GD/BIOMETANU

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašyti specialūs reikalavimai, taikomi patvirtinant transporto priemones, varomas SND arba GD/biometanu, arba varomas benzinu, SND arba GD/biometanu tiek, kiek tai susiję su bandymu naudojant SND arba GD/biometaną.

Rinkoje prekiaujama labai skirtingos sudėties SND ir GD/biometanu, todėl degalų tiekimo sistema turi prisitaikyti prie skirtingo degalų tiekimo. Tam, kad būtų patikrintas degalų sistemos gebėjimas prisitaikyti, transporto priemonė turi būti išbandyta atliekant I tipo bandymą, naudojant dviejų labiausiai besiskiriančių rūšių etaloninius degalus. Jei vienos transporto priemonės degalų tiekimo sistemos prisitaikymas buvo įrodytas, tokia transporto priemonė gali būti laikoma pirmine šeimos transporto priemone. Transporto priemones, kurios atitinka tos šeimos reikalavimus ir turi įtaisytas tokias pačias degalų tiekimo sistemas, reikia bandyti tik su vienos rūšies degalais.

2.   APIBRĖŽTYS

Šiame priede vartojamos šios apibrėžtys:

Šeima– SND, GD/biometanu varomų transporto priemonių tipų grupė, identifikuojama pagal pirminę transporto priemonę.

Pirminė transporto priemonė– tokia transporto priemonė, kuri yra išrinkta degalų tiekimo sistemos prisitaikymui įrodyti ir pagal kurią tikrinami šeimos nariai. Šeimoje gali būti daugiau kaip viena pirminė transporto priemonė.

2.2.   Tos pačios šeimos transporto priemonė

2.2.1.

Tos pačios šeimos transporto priemonė – tokia transporto priemonė, kuri nesiskiria nuo pirminės transporto priemonės (-ių) tokiomis pagrindinėmis savybėmis:

a)

ją pagamino tas pats transporto priemonių gamintojas;

b)

jai taikomi tokie patys išmetamųjų teršalų kiekio apribojimai;

c)

jei dujų tiekimo sistemoje yra įrengta centrinė viso variklio matavimo įranga:

jos patvirtinta galia skiriasi nuo pirminės transporto priemonės variklio galios 0,7–1,15 karto;

jei dujų tiekimo sistemoje įrengta atskira kiekvieno baliono matavimo įranga:

jos patvirtinta kiekvieno baliono galia skiriasi nuo pirminės transporto priemonės variklio galios 0,7–1,15 karto.

d)

jeigu joje įtaisytas tokio paties tipo katalizatorius, t. y. trijų pakopų, oksidacinis, de-NOx;

e)

ji turi to paties gamintojo ir to paties tipo dujų tiekimo sistemą (įskaitant slėgio reguliatorių): indukcinę, garų įleidimo (vienoje vietoje, keliose vietose), skysčio įpurškimo (vienoje vietoje, keliose vietose);

f)

šią dujų tiekimo sistemą valdo to paties tipo ir tų pačių techninių specifikacijų elektroninio valdymo įrenginys (ECU), veikiantis pagal tokius pačius programinės įrangos principus ir valdymo strategiją. Transporto priemonėje gali būti įrengtas antrasis ECU, kurio nėra pirminėje transporto priemonėje, jei ECU naudojamas tik purkštuvams, papildomiems uždarymo vožtuvams ir duomenų gavimui iš papildomų jutiklių valdyti.

2.2.2.

Dėl c reikalavimo – tada, kai įrodoma, kad dvi dujomis varomos transporto priemonės galėtų priklausyti vienai šeimai, išskyrus jų patvirtintą galią, atitinkamai P1 ir P2 (P1 < P2), ir abi yra bandomos kaip pirminės transporto priemonės, šeimai priskiriamos visos transporto priemonės, kurių patvirtinta galia yra nuo 0,7 P1 iki 1,15 P2.

3.   TIPO PATVIRTINIMO SUTEIKIMAS

Tipo patvirtinimas gali būti suteikiamas įvykdžius toliau nurodytus reikalavimus.

3.1.   Pirminės transporto priemonės patvirtinimas atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus

Turėtų būti įrodyta, kad pirminė transporto priemonė geba prisitaikyti prie bet kokios sudėties degalų, kokių gali pasitaikyti rinkoje. SND sudėtis gali skirtis C3/C4 santykiu. GD/biometano atveju paprastai degalai būna dviejų rūšių – labai šilumingos (H dujos) ir nešilumingos (L dujos), tačiau abiejų rūšių porūšiai yra labai įvairūs; jų Wobbe indeksas gerokai skiriasi. Į šią įvairovę atsižvelgiama nustatant etaloninius degalus.

3.1.1.

Pirminė transporto priemonė (-ės) bandoma (-os) atliekant I tipo bandymą, naudojant dviejų labiausiai besiskiriančių rūšių etaloninius degalus, nurodytus 10a priede.

3.1.1.1.

Jei nuo vienos degalų rūšies prie kitos pereinama naudojant perjungiklį, patvirtinant tipą jis nenaudojamas. Tokiu atveju gamintojo prašymu ir pritarus technikos tarnybai galima išplėsti 4a priedo 6.3 punkte nurodytą pirminio kondicionavimo ciklą.

3.1.2.

Laikoma, kad transporto priemonė (-s) atitinka reikalavimus, jei naudojant abiejų rūšių etaloninius degalus jos (jų) išmetamųjų teršalų kiekis neviršija nustatytų ribų.

3.1.3.

Kiekvienam teršalui nustatomas išmetimo rezultatų koeficientas „r“:

Degalų rūšis (-ys)

Etaloniniai degalai

„r“ apskaičiavimas

SND ir benzinas

(B patvirtinimas)

A degalai

Formula

arba tik SND

(D patvirtinimas)

B degalai

GD/biometanas ir benzinas

(B patvirtinimas)

G 20 degalai

Formula

arba tik GD/biometanas

(D patvirtinimas)

G 25 degalai

3.2.   Tos pačios šeimos transporto priemonės išmetamųjų teršalų atitikties patvirtinimas

Patvirtinant vienos rūšies dujinius degalus naudojančias transporto priemones ir dviejų rūšių degalus naudojančias dujomis varomas transporto priemones, veikiančias dujų režimu, I tipo bandymas atliekamas naudojant vienos rūšies dujinius etaloninius degalus. Etaloniniai degalai gali būti bet kurie iš šių dviejų rūšių degalų. Transporto priemonė laikoma tinkama, jei atitinka toliau nurodytus reikalavimus.

3.2.1.

Transporto priemonė atitinka pirmiau 2.2 punkte pateiktą tos pačios šeimos transporto priemonės apibrėžtį.

3.2.2.

Jei bandymo degalai yra A etaloniniai degalai (SND atveju) arba G20 (GD/biometano atveju), išmetamųjų teršalų kiekio rezultatas dauginamas iš susijusio „r“ koeficiento, jei r > 1; jei r < 1, patikslinimas nereikalingas.

Jei bandymo degalai yra B etaloniniai degalai (SND atveju) arba G25 (GD/biometano atveju), išmetamųjų teršalų kiekio rezultatas dalijamas iš susijusio „r“ koeficiento, jei r < 1; jei r > 1, patikslinimas nereikalingas.

Gamintojo prašymu I tipo bandymai gali būti atliekami naudojant abiejų rūšių etaloninius degalus, kad nereikėtų atlikti patikslinimo.

3.2.3.

Transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekis (tiek išmatuotas, tiek apskaičiuotas) turi atitikti jos kategorijai nustatytas ribines vertes.

3.2.4.

Jei to paties variklio bandymai kartojami, rezultatai gauti su G20 arba A etaloniniais degalais, ir su G25 arba B etaloniniais degalais, pirmiau turi būti suvidurkinti; „r“ koeficientas tada apskaičiuojamas naudojant šiuos vidutinius rezultatus.

3.2.5.

Atliekant I tipo bandymą, transporto priemonė, veikdama dujų režimu, turi naudoti benziną ne ilgiau kaip 60 sekundžių.

4.   BENDROS SĄLYGOS

4.1.   Gamybos atitikties bandymai gali būti atliekami naudojant komercinius degalus, kurių C3/C4 santykis patenka į etaloninių degalų atitinkamų santykių ribas (jei tai SND), arba kurių Wobbe indeksas patenka tarp dviejų labiausiai besiskiriančių etaloninių degalų rūšių atitinkamų verčių (jei tai GD/biometanas). Tokiu atveju reikia atlikti degalų analizę.


13 PRIEDAS

IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ BANDYMO METODIKA, TAIKOMA TRANSPORTO PRIEMONEI SU REGULIARIAI ATSINAUJINANČIA SISTEMA

1.   ĮVADAS

Šiame priede apibrėžiamos specialios transporto priemonių su reguliariai atsinaujinančia sistema tipo patvirtinimo nuostatos, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.20 punkte.

2.   TIPO PATVIRTINIMO APRĖPTIS IR IŠPLĖTIMAS

2.1.   Transporto priemonių šeimų grupės su reguliariai atsinaujinančia sistema

Metodika taikoma transporto priemonėms su reguliariai atsinaujinančia sistema, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.20 punkte. Norint taikyti šį priedą, gali būti nustatytos transporto priemonių šeimų grupės. Todėl laikoma, kad transporto priemonių tipai su atsinaujinančiomis sistemomis, kurių toliau aprašyti parametrai yra vienodi arba nepažeidžia nustatytų leistinųjų nuokrypių, priklauso vienai transporto priemonių šeimai, atsižvelgiant į matavimus, būdingus apibrėžtoms reguliariai atsinaujinančioms sistemoms.

2.1.1.   Identiški parametrai

 

Variklis

a)

Degimo procesas.

 

Reguliariai atsinaujinanti sistema (katalizatorius, kietųjų dalelių gaudyklė):

a)

konstrukcija (korpuso tipas, tauriųjų metalų rūšis, užpildo tipas, narvelių tankis);

b)

tipas ir veikimo principas;

c)

dozavimo ir priedų sistema;

d)

tūris ± 10 procentų;

e)

vieta (temperatūra ± 50 °C, važiuojant 120 km/h greičiu, arba didžiausios temperatūros/slėgio 5 % skirtumas).

2.2.   Skirtingų standartinių masių transporto priemonių tipai

Ki koeficientai apskaičiuojami taikant šiame priede aprašytas metodikas, siekiant transporto priemonių su reguliariai atsinaujinančia sistema tipo patvirtinimo, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.20 punkte, gali būti taikomi kitoms transporto priemonių šeimų grupės transporto priemonėms, kurių standartinė masė patenka į toliau einančias dvi didesnės ekvivalentinės inercijos klases arba į bet kurią mažesnės ekvivalentinės inercijos klasę.

3.   BANDYMŲ METODIKA

Transporto priemonėje gali būti įrengtas jungiklis, kuriuo būtų galima pradėti arba pabaigti atsinaujinimo procesą, jeigu ši operacija neturi įtakos pirminiam variklio kalibravimui. Šis jungiklis leidžiamas tik tam, kad būtų galima neleisti vykti atsinaujinimui, kai apkraunama atsinaujinanti sistema ir per pirminio kondicionavimo ciklus. Tačiau jungiklis neturi būti naudojamas matuojant išmetamuosius teršalus atsinaujinimo etape; išmetamųjų teršalų bandymas atliekamas originalios įrangos (OEM) valdymo blokui esant nepakeistam.

3.1.   Išmetamųjų teršalų matavimas tarp dviejų ciklų, kai įvyksta atsinaujinimo etapai

3.1.1.   Vidutinis išmetamųjų teršalų kiekis tarp atsinaujinimo etapų ir per atsinaujinimo įtaiso apkrovą nustatomas naudojant keleto maždaug vienodai nutolusių (jei daugiau kaip 2) I tipo veikimo ciklų aritmetinį vidurkį arba lygiaverčius variklio bandymų stendo ciklus. Kita galimybė – gamintojas gali pateikti duomenų, rodančių, kad išmetamųjų teršalų kiekis tarp regeneravimo etapų išlieka nepakitęs (± 15 %). Šiuo atveju galima naudoti išmetamųjų teršalų duomenis, gautus atliekant įprastą I tipo bandymą. Bet kuriuo kitu atveju turi būti atlikti bent du I tipo veikimo ciklo išmetamųjų teršalų matavimai arba lygiaverčiai variklio bandymų stendo ciklai: vienas iš karto po atsinaujinimo (prieš naują apkrovą), o kitas – prieš pat atsinaujinimo etapą. Visi išmetamų teršalų matavimai ir skaičiavimai atliekami pagal 4a priedo 6.4–6.6 punktus. Atskiros atsinaujinančios sistemos vidutinis išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal šio priedo 3.3 punktą, o daugybinių reguliariai atsinaujinančių sistemų atveju jis apskaičiuojamas pagal šio priedo 3.4 punktą.

3.1.2.   Apkrovos procesas ir Ki apskaičiuojami per I tipo veikimo ciklą, naudojant važiuoklės dinamometrą arba variklio bandymų stendą, kai taikomas lygiavertis bandymų ciklas. Šie ciklai gali būti atliekami nuolat (tarp ciklų nebūtina išjungti variklį). Atlikus tam tikrą skaičių visos apimties ciklų, transporto priemonė gali būti pašalinama nuo važiuoklės dinamometro ir bandymas tęsiamas vėliau.

3.1.3.   Apie ciklų skaičių (D) tarp dviejų ciklų, kai vyksta atsinaujinimo etapai, ciklų skaičių (n), kai matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis, ir apie kiekvieną išmetamųjų teršalų matavimą (M’sij) pranešama 1 priedo atitinkamai 4.2.11.2.1.10.1–4.2.11.2.1.10.4 punktuose arba 4.2.11.2.5.4.1–4.2.11.2.5.4.4 punktuose.

3.2.   Išmetamųjų teršalų matavimas atsinaujinimo etape

3.2.1.   Transporto priemonės parengimas, jei reikia, išmetamųjų teršalų bandymui per atsinaujinimo etapą gali būti atliktas taikant 4a priedo 6.3 punkte aprašytus pasirengimo ciklus arba lygiaverčius variklio bandymų stendo ciklus; tai priklauso nuo pasirinktos pirmiau 3.1.2 punkte aprašytos apkrovos metodikos.

3.2.2.   Bandymo ir transporto priemonės sąlygos, skirtos 4a priede aprašytam I tipo bandymui, taikomos prieš atliekant pirmą galiojantį išmetamųjų teršalų nustatymo bandymą.

3.2.3.   Atsinaujinimas neturi prasidėti rengiant transporto priemonę. Tai gali būti pasiekta vienu iš toliau nurodytų metodų.

3.2.3.1.

Per pirminio kondicionavimo ciklus, atliekamus prieš bandymą, galima įtaisyti netikrą atsinaujinančią sistemą arba dalinę sistemą.

3.2.3.2.

Bet koks kitas metodas, dėl kurio susitarė gamintojas ir tipo patvirtinimo institucija.

3.2.4.   Šaltojo užvedimo išmetamųjų teršalų bandymas, įskaitant atsinaujinimo procesą, atliekamas pagal I tipo veikimo ciklą arba lygiavertį variklio bandymų stendo ciklą. Jei išmetamųjų teršalų nustatymo bandymai tarp dviejų ciklų, kai vyksta atsinaujinimo etapai, atliekami naudojant variklio bandymų stendą, išmetamųjų teršalų nustatymo bandymas, įskaitant ir atsinaujinimo etapą, taip pat atliekamas naudojant variklio bandymų stendą.

3.2.5.   Jei atsinaujinimo procesui reikia daugiau kaip vieno veikimo ciklo, kitas bandymo ciklas (-ai) pradedamas (-i) nedelsiant, neišjungiant variklio tol, kol baigsis atsinaujinimas (kiekvienas ciklas turi būti pabaigtas). Naujam bandymui pasirengti reikalingas laikas turi būti kuo trumpesnis (pvz., kietųjų dalelių filtro keitimas). Per šį laikotarpį variklis turi būti išjungtas.

3.2.6.   Išmetamųjų teršalų vertės per atsinaujinimo procesą (Mri) apskaičiuojamos pagal 4a priedo 6.6 punktą. Užregistruojamas veikimo ciklų, reikalingų visam atsinaujinimui, skaičius (d).

3.3.   Suminio išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas atskiros atsinaujinančios sistemos atveju

(1)

Formula

n ≥ 2

(2)

Formula

(3)

Formula

kur kiekvieno teršalo (i) atveju laikoma:

M’sij

=

išmetamo teršalo (i) masė (g/km) per I tipo veikimo ciklą (arba lygiavertis variklio bandymų stendo ciklas) be atsinaujinimo,

M’rij

=

išmetamo teršalo (i) masė (g/km) per I tipo veikimo ciklą (arba lygiavertį variklio bandymų stendo ciklą) per atsinaujinimo procesą (jei d > 1, pirmasis I tipo bandymas atliekamas varikliui esant šaltam, vėlesni ciklai – esant įšilusiam),

Msi

=

išmetamo teršalo (i) masė (g/km) be atsinaujinimo,

Mri

=

išmetamo teršalo (i) masė (g/km) atsinaujinimo metu,

Mpi

=

išmetamo teršalo (i) masė (g/km),

n

=

kontrolės taškų, kuriuose atliekami išmetamųjų teršalų matavimai (I tipo veikimo ciklai arba lygiaverčiai variklio bandymų stendo ciklai) tarp dviejų ciklų, kai vyksta atsinaujinimo etapai, skaičius, ≥ 2,

d

=

atsinaujinimo procesui reikalingas veikimo ciklų skaičius,

D

=

veikimo ciklų tarp dviejų ciklų, kai įvyksta atsinaujinimo etapai, skaičius.

Matavimo parametrų pavyzdinė schema pateikta 8.1 pav.

8.1   pav.

Parametrai, matuojami per išmetamųjų teršalų bandymą per ciklus ir tarp ciklų, kai vyksta atsinaujinimas (pavyzdinė schema, teršalų išmetimas „D“ etape gali didėti arba mažėti)

Image

3.3.1.   Atsinaujinimo koeficiento K apskaičiavimas kiekvieno teršalo (i) atveju

Ki = Mpi/Msi

Msi, Mpi ir Ki rezultatai registruojami technikos tarnybai pateikiamoje ataskaitoje.

Ki galima apskaičiuoti pabaigus vieną seką.

3.4.   Suminio išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas daugybinių atsinaujinančių sistemų atveju

(1)

Formula

nk ≥ 2

(2)

Formula

(3)

Formula

(4)

Formula

(5)

Formula

(6)

Formula

(7)

Formula

čia:

Msi

=

vidutinė išmetamo teršalo (i) masė (g/km) visų k operacijų atveju be atsinaujinimo,

Mri

=

vidutinė išmetamo teršalo (i) masė (g/km) visų k operacijų atveju per atsinaujinimo procesą,

Mpi

=

vidutinė išmetamo teršalo (i) masė (g/km) visų k operacijų atveju,

Msik

=

vidutinė išmetamo teršalo (i) masė (g/km) k operacijos atveju be atsinaujinimo,

Mrik

=

vidutinė išmetamo teršalo (i) masė (g/km) k operacijos atveju per atsinaujinimo procesą,

M’sik,j

=

išmetamo teršalo (i) masė (g/km) k operacijos atveju per I tipo veikimo ciklą (arba lygiavertį variklio bandymų stendo ciklą) be atsinaujinimo, matuojant taške j, 1 ≤ j ≤ nk,

M’rik,j

=

išmetamo teršalo (i) masė (g/km) k operacijos atveju per I tipo bandymo ciklą (arba lygiavertį variklio bandymų stendo ciklą) per atsinaujinimo procesą (kai j > 1, pirmasis I tipo bandymas atliekamas varikliui esant šaltam, vėlesni ciklai – esant įšilusiam), matuojant per veikimo ciklą j, 1 ≤ j ≤ nk,

nk

=

k operacijos atvejo kontrolės taškų, kuriuose atliekami išmetamųjų teršalų matavimai (I tipo veikimo ciklai arba lygiaverčiai variklio bandymų stendo ciklai) tarp dviejų ciklų, kai vyksta atsinaujinimo etapai, skaičius, ≥ 2,

dk

=

atsinaujinimo procesui reikalingas k operacijos atvejo veikimo ciklų skaičius,

Dk

=

k operacijos atvejo veikimo ciklų tarp dviejų ciklų, kai įvyksta atsinaujinimo etapai, skaičius.

Matavimo parametrų pavyzdinė schema pateikta 8.2 pav.

8.2   pav.

Per išmetamųjų teršalų bandymą matuojami parametrai per ciklus ir tarp ciklų, kai vyksta atsinaujinimas (pavyzdinė schema)

Image

Daugiau informacijos apie schemoje pavaizduotą procesą žr. 8.3 pav.

8.3   pav.

Per išmetamųjų teršalų nustatymo bandymą matuojami parametrai per ciklus ir tarp ciklų, kai vyksta atsinaujinimas (pavyzdinė schema)

Image

Kai tai yra paprastas ir tikroviškas atvejis, vadovaujamasi toliau pateikiamu išsamiu 8.3 pav. pavaizduotos pavyzdinės schemos aprašu.

1.   „DPF“: regeneracinės, vienodu atstumu vykstančios operacijos, per atskiras operacijas panašus išmetamų teršalų kiekis (± 15 %)

Dk = Dk + 1 = D1

dk = dk + 1 = d1

Mrik – Msik = Mrik + 1 – Msik + 1

nk = n

2.   „DeNOx“: desulfuravimo (SO2 pašalinimo) operacija pradedama prieš nustatant sieros poveikį išmetamųjų teršalų kiekiui (± 15 % išmatuotų išmetamųjų teršalų kiekio) ir šiame pavyzdyje dėl egzoterminių priežasčių kartu su paskutinį kartą atliekamu DPF atsinaujinimo procesu.

M′sik,j = 1 =konstanta

Image

Msik = Msik + 1 = Msi2

Mrik = Mrik + 1 = Mri2

SO2 pašalinimo operacija: Mri2, Msi2, d2, D2, n2 = 1

3.   Užbaigta sistema (DPF + DeNOx):

 

Formula

 

Formula

 

Formula

Daugybinių reguliariai atsinaujinančių sistemų atveju (Ki) koeficientą įmanoma apskaičiuoti tik po tam tikro kiekvienos sistemos atsinaujinimo etapų skaičiaus. Užbaigus visą procedūrą (nuo A iki B, žr. 8.2 pav.), vėl turėtų būti sudarytos pradinės A sąlygos.

3.4.1.   Patvirtinimo išplėtimas daugybinės reguliariai atsinaujinančios sistemos atveju

3.4.1.1.

Jeigu pakeičiamas (-i) daugybinės atsinaujinančios sistemos techninis (-ai) parametras (-ai) arba atsinaujinimo strategija visų šios mišrios sistemos operacijų atveju, atliekant matavimus turėtų būti atlikta visa procedūra, įskaitant visus atsinaujinančius įtaisus, siekiant atnaujinti daugybinį ki koeficientą.

3.4.1.2.

Jeigu pasikeičia tik vieno daugybinės atsinaujinančios sistemos įtaiso strateginiai parametrai (pvz., „D“ ir (arba) „d“ DDPF atveju), o gamintojas gali pateikti technikos tarnybai techniškai pagrįstus duomenis ir informaciją, rodančią, kad

a)

nėra jokios sąveikos (kurią būtų įmanoma nustatyti) su kitu (-ais) sistemos įtaisu (-ais); ir

b)

svarbūs parametrai (t. y. konstrukcija, veikimo principas, tūris, vieta ir kt.) yra identiški.

Galėtų būti supaprastinta būtinoji ki atnaujinimo procedūra.

Gamintojas ir technikos tarnyba yra sutarę, kad tokiu atveju gali būti atliekama tik viena mėginių ėmimo/laikymo ir atsinaujinimo operacija, o bandymų rezultatai („Msi“, „Mri“) kartu su pakeistais parametrais („D“ ir (arba) „d“) galėtų būti įtraukti į atitinkamą (-as) formulę (-es) siekiant matematiškai atnaujinti daugybinį ki koeficientą pakeičiant esamą (-as) pagrindinę (-es) ki koeficiento formulę (-s).


14 PRIEDAS

IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ BANDYMO METODIKA, TAIKOMA HIBRIDINĖMS ELEKTRINĖMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS (HEV)

1.   ĮVADAS

1.1.   Šiame priede apibrėžiamos specialios hibridinių elektrinių transporto priemonių (HEV) tipo patvirtinimo nuostatos, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.21.2 punkte.

1.2.   Apskritai I, II, III, IV, V, VI tipų ir OBD bandymai su hibridinėmis elektrinėmis transporto priemonėmis atliekami atitinkamai pagal 4a, 5, 6, 7, 9, 8 ir 11 priedus, išskyrus šiuo priedu atliktus pakeitimus.

1.3.   I tipo bandymas su OVC transporto priemonėmis (pagal 2 dalyje pateiktą skirstymą) atliekamas pagal A ir B sąlygas. Pranešime nurodomi bandymų rezultatai pagal abi sąlygas (A ir B) ir svertinės vertės.

1.4.   Išmetamųjų teršalų bandymo rezultatai turi atitikti visų šioje taisyklėje apibrėžtų bandymo sąlygų ribines vertes.

2.   HIBRIDINIŲ ELEKTRINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KATEGORIJOS

Transporto priemonės įkrovimas

Įkrovimas ne transporto priemonėje (1)

(OVC)

Įkrovimas transporto priemonėje (2)

(NOVC)

Veikimo režimo jungiklis

Ne

Taip

Ne

Taip

3.   I TIPO BANDYMO METODIKA

3.1.   Įkraunama iš išorės (OVC HEV) be veikimo režimo jungiklio

3.1.1.   Du bandymai atliekami pagal tokias sąlygas:

A sąlyga

:

bandymas atliekamas iki galo įkrovus elektros energijos/galios kaupimo įtaisą.

B sąlyga

:

bandymas atliekamas elektros energijos/galios kaupimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenoje (didžiausia iškrova).

Elektros energijos/galios kaupimo įtaiso įkrovos būsenos (SOC) profilis skirtinguose I tipo bandymo etapuose yra pateiktas 1 priedėlyje.

3.1.2.   A sąlyga

3.1.2.1.   Procedūra pradedama transporto priemonės elektros energijos/galios kaupimo įtaiso iškrova važiuojant (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ir kt.):

a)

pastoviu 50 km/h greičiu, kol pradeda veikti degalais varomas HEV variklis;

b)

arba, jei transporto priemonė negali pasiekti pastovaus 50 km/h greičio neužvedus degalais varomo variklio, greitis sumažinamas, kol transporto priemonė negalės važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, neužvedant degalais varomo variklio nustatytą laiką ir (arba) atstumą (kurį nustato technikos tarnyba ir gamintojas);

c)

arba pagal gamintojo rekomendacijas.

Degalais varomas variklis sustabdomas per 10 sekundžių nuo automatinio užsivedimo.

3.1.2.2.   Transporto priemonės kondicionavimas

3.1.2.2.1.

Transporto priemonėms su slėginio uždegimo varikliais taikomas antros dalies ciklas, aprašytas 4a priedo 2 lentelėje (ir 3 pav.). Pagal 3.1.2.5.3 punktą iš eilės atliekami trys ciklai.

3.1.2.2.2.

Transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais pirminis kondicionavimas atliekamas taikant vieną pirmos dalies ir du antros dalies važiavimo ciklus pagal 3.1.2.5.3 punktą.

3.1.2.3.   Po šio pirminio kondicionavimo transporto priemonė laikoma patalpoje, kurioje palaikoma santykinai pastovi 293–303 K (20–30 °C) temperatūra. Šis kondicionavimas trunka mažiausiai šešias valandas ir tęsiasi iki tol, kol variklio alyvos ir aušinamojo skysčio, jei yra, temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ± 2 K, o elektros energijos/galios kaupimo įtaisas įkraunamas iki galo, kaip toliau aprašyta 3.1.2.4 punkte.

3.1.2.4.   Stabilizavimo metu elektros energijos/galios kaupimo įtaisas įkraunamas:

a)

transporto priemonės įkrovikliu, jei jis yra, arba

b)

gamintojo rekomenduojamu išoriniu įkrovikliu, taikant įprastą naktinės įkrovos metodiką.

Pagal šią metodiką nenaudojami visų tipų specialūs įkrovikliai, kurie galėtų būti įjungti automatiškai arba rankiniu būdu, pvz., išlyginamieji įkrovikliai arba techninės priežiūros įkrovikliai.

Gamintojas patvirtina, kad per bandymą neprasidėjo speciali įkrovos procedūra.

3.1.2.5.   Bandymo metodika

3.1.2.5.1.

Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojui skirtomis priemonėmis. Nuo variklio užvedimo procedūros prasideda pirmas ciklas.

3.1.2.5.2.

Gali būti taikomos procedūros, nustatytos 3.1.2.5.2.1 arba 3.1.2.5.2.2 punkte laikantis iš Taisyklės Nr. 101 8 priedo 3.2.3.2 punkto pasirinktos procedūros.

3.1.2.5.2.1.

Mėginiai pradedami imti (BS) prieš užvedant transporto priemonę arba atliekant užvedimo veiksmus, o baigiami imti, pasibaigus užmiesčio ciklo galutiniam tuščiosios eigos etapui (antra dalis, mėginių ėmimo pabaiga (ES)).

3.1.2.5.2.2.

Mėginiai pradedami imti (BS) prieš pradedant transporto priemonės užvedimo procedūrą arba ją pradėjus ir imami per kelis kartotinius bandymų ciklus. Jie baigiami imti pasibaigus galutiniam tuščiosios eigos periodui per užmiesčio (antra dalis) ciklą, kurio metu, remiantis toliau apibrėžtais kriterijais, akumuliatoriuje pasiekiama mažiausios įkrovos būsena (mėginių atrankos pabaiga (ES)).

Elektros balansas Q [Ah] matuojamas per kiekvieną mišrųjį ciklą, taikant Taisyklės Nr. 101 8 priedo 2 priedėlyje nurodytą procedūrą, ir naudojamas siekiant nustatyti, kada akumuliatoriuje pasiekiama mažiausios įkrovos būsena.

Laikoma, kad akumuliatoriaus mažiausios įkrovos būsena mišriojo ciklo N metu pasiekiama, jei elektros balansas mišriojo ciklo N + 1 metu neviršija 3 % iškrovos, išreikštos akumuliatoriaus vardinės talpos (Ah) procentine dalimi esant didžiausiai įkrovai, kaip nurodyta gamintojo. Gamintojo prašymu galima atlikti papildomus bandymo ciklus, o jų rezultatus įtraukti į apskaičiavimus, nurodytus 3.1.2.5.5 ir 3.1.4.2 punktuose, su sąlyga, kad elektros balansas kiekvieno papildomo bandymo ciklo atveju rodytų, kad baterijos iškrova yra mažesnė nei per ankstesnį ciklą.

Tarp ciklų leidžiamas 10 minučių laikotarpis, kai variklis būna įkaitęs. Per šį laikotarpį jėgos pavara išjungiama.

3.1.2.5.3.

Transporto priemone važiuojama pagal 4a priedo nuostatas arba, jei taikoma speciali pavarų perjungimo strategija, pagal gamintojo instrukcijas, kaip nurodyta serijinės gamybos transporto priemonių vairuotojo vadove ir kaip nurodyta ant techninio pavarų perjungimo prietaiso (vairuotojo informacijai). Šioms transporto priemonėms netaikomi pavarų perjungimo taškai, nurodyti 4a priede. Renkantis eksploatavimo kreivės profilį, taikomas 4a priedo 6.1.3 punkte esantis aprašas.

3.1.2.5.4.

Išmetamosios dujos analizuojamos remiantis 4a priedo nuostatomis.

3.1.2.5.5.

Bandymo rezultatai palyginami su šios taisyklės 5.3.1.4 punkte nurodytomis ribinėmis vertėmis ir apskaičiuojamas vidutinis išmetamas kiekvieno teršalo kiekis gramais per kilometrą pagal A sąlygą (M1i).

Jeigu bandymai atliekami pagal 3.1.2.5.2.1 punktą, (M1i) – tai tiesiog vieno mišriojo ciklo rezultatas.

Jeigu bandymas atliekamas pagal 3.1.2.5.2.2 punktą, kiekvieno mišriojo ciklo bandymo rezultatas (M1ia), padaugintas iš atitinkamų nusidėvėjimo ir Ki koeficientų, turi būti mažesnis už šios taisyklės 5.3.1.4 punkte nustatytas ribines vertes. 3.1.4 punkto skaičiavimo tikslais, M1i apibrėžiamas taip:

Formula

čia:

i

:

teršalas

a

:

ciklas

3.1.3.   B sąlyga

3.1.3.1.   Transporto priemonės kondicionavimas

3.1.3.1.1.

Transporto priemonėms su slėginio uždegimo varikliais taikomas antros dalies ciklas, aprašytas 4a priedo 2 lentelėje (ir 3 pav.). Pagal 3.1.3.4.3 punktą iš eilės atliekami trys ciklai.

3.1.3.1.2.

Transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais pirminis kondicionavimas atliekamas taikant vieną pirmos dalies ir du antros dalies važiavimo ciklus pagal 3.1.3.4.3 punktą.

3.1.3.2.   Transporto priemonės elektros energijos/galios kaupimo įtaisas iškraunamas važiuojant (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ir kt.):

a)

pastoviu 50 km/h greičiu, kol pradeda veikti degalais varomas HEV variklis;

b)

arba, jei transporto priemonė negali pasiekti pastovaus 50 km/h greičio neužvedus degalais varomo variklio, greitis sumažinamas, kol transporto priemonė negalės važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, neužvedant degalais varomo variklio nustatytą laiką ir (arba) atstumą (kurį nustato technikos tarnyba ir gamintojas);

c)

arba pagal gamintojo rekomendacijas.

Degalais varomas variklis sustabdomas per 10 sekundžių nuo automatinio užsivedimo.

3.1.3.3.   Po šio pirminio kondicionavimo transporto priemonė laikoma patalpoje, kurioje palaikoma santykinai pastovi 293–303 K (20–30 °C) temperatūra. Šis kondicionavimas turi trukti bent šešias valandas ir turi tęstis tol, kol variklio alyvos ir aušinimo skysčio, jei yra, temperatūra nuo patalpos temperatūros skirsis ne daugiau kaip ± 2 K.

3.1.3.4.   Bandymo metodika

3.1.3.4.1.

Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojui skirtomis priemonėmis. Nuo variklio užvedimo procedūros prasideda pirmas ciklas.

3.1.3.4.2.

Mėginių ėmimas pradedamas (BS) prieš užvedant transporto priemonę arba atliekant užvedimo veiksmus, o baigiamas, pasibaigus užmiesčio ciklo galutiniam tuščiosios eigos etapui (antra dalis, mėginių ėmimo pabaiga (ES)).

3.1.3.4.3.

Transporto priemone važiuojama pagal 4a priedo nuostatas arba, jei taikoma speciali pavarų perjungimo strategija, pagal gamintojo instrukcijas, kaip nurodyta serijinės gamybos transporto priemonių vairuotojo vadove ir kaip nurodyta ant techninio pavarų perjungimo prietaiso (vairuotojo informacijai). Šioms transporto priemonėms netaikomi pavarų perjungimo taškai, nurodyti 4a priede. Renkantis eksploatavimo kreivės profilį, taikomas 4a priedo 6.1.3.2 punkte esantis aprašas.

3.1.3.4.4.

Išmetamosios dujos analizuojamos pagal 4a priedą.

3.1.3.5.   Bandymo rezultatai palyginami su šios taisyklės 5.3.1.4 punkte nurodytomis ribinėmis vertėmis ir apskaičiuojamas vidutinis išmetamas kiekvieno teršalo kiekis pagal B sąlygą (M2i). Bandymo rezultatai M2i, padauginti iš atitinkamų nusidėvėjimo ir Ki koeficientų, turi būti mažesni už šios taisyklės 5.3.1.4 punkte nustatytas ribines vertes.

3.1.4.   Bandymų rezultatai

3.1.4.1.   Jeigu bandymai atliekami pagal 3.1.2.5.2.1 punktą

Svertinės vertės, kurias reikia nurodyti, apskaičiuojamos taip:

Mi = (De · M1i + Dav · M2i)/(De + Dav)

čia:

Mi

=

išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą,

M1i

=

vidutinė išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą, esant iki galo įkrautam elektros energijos/galios kaupimo įtaisui, apskaičiuota 3.1.2.5.5 punkte,

M2i

=

vidutinė išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą, elektros energijos/galios kaupimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenoje (didžiausia iškrova), apskaičiuojama 3.1.3.5 punkte,

De

=

transporto priemonės nuvažiuojamas atstumas naudojant elektrą, pagal Taisyklės Nr. 101 9 priede aprašytą metodiką, pagal kurią gamintojas turi pateikti matavimo priemones transporto priemonei veikiant režimu, kai naudojama tik elektra,

Dav

=

25 km (vidutinis nuvažiuojamas atstumas nuo vieno akumuliatoriaus įkrovimo iki kito).

3.1.4.2.   Jeigu bandymai atliekami pagal 3.1.2.5.2.2 punktą

Svertinės vertės, kurias reikia nurodyti, apskaičiuojamos taip:

Mi = (Dovc · M1i + Dav · M2i)/(Dovc + Dav)

čia:

Mi

=

išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą,

M1i

=

vidutinė išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą, esant iki galo įkrautam elektros energijos/galios kaupimo įtaisui, apskaičiuota 3.1.2.5.5 punkte,

M2i

=

vidutinė išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą, elektros energijos/galios kaupimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenoje (didžiausia iškrova), apskaičiuojama 3.1.3.5 punkte,

Dovc

=

OVC sritis pagal Taisyklės Nr. 101 9 priedėlyje pateiktą metodiką,

Dav

=

25 km (vidutinis nuvažiuojamas atstumas nuo vienos akumuliatoriaus įkrovos iki kitos).

3.2.   Įkraunama iš išorės (OVC HEV) su veikimo režimo jungikliu

3.2.1.   Du bandymai atliekami pagal tokias sąlygas:

3.2.1.1.

A sąlyga

:

bandymas atliekamas iki galo įkrovus elektros energijos/galios kaupimo įtaisą.

3.2.1.2.

B sąlyga

:

bandymas atliekamas elektros energijos/galios kaupimo įtaisui esant mažiausioje įkrovos būsenoje (didžiausia iškrova).

3.2.1.3.

Veikimo režimo jungiklis įtaisomas pagal toliau pateiktą lentelę.

Hibridiniai režimai

Akumuliatoriaus įkrovos būsena

Tik elektra

Hibridinis

Tik degalai

Hibridinis

Tik elektra

Tik degalai

Hibridinis

Hibridinis režimas n (3)

Hibridinis režimas m (3)

Jungiklis darbinėje padėtyje

Jungiklis darbinėje padėtyje

Jungiklis darbinėje padėtyje

Jungiklis darbinėje padėtyje

A sąlyga Iki galo įkrauta

Hibridinis

Hibridinis

Hibridinis

Hibridinis režimas, kai daugiausia naudojama elektra (4)

B sąlyga Mažiausios įkrovos būsena

Hibridinis

Tik degalai

Tik degalai

Režimas, kai daugiausia naudojami degalai (5)

3.2.2.   A sąlyga

3.2.2.1.   Jei naudojant tik elektrą transporto priemonės nuvažiuojamas atstumas yra didesnis nei vienas mišrusis ciklas, gamintojo prašymu I tipo bandymas gali būti atliekamas režimu, kuriuo naudojama tik elektra. Šiuo atveju neatliekamas 3.2.2.3.1 arba 3.2.2.3.2 punkte aprašytas variklio pirminis kondicionavimas.

3.2.2.2.   Procedūra pradedama transporto priemonės elektros energijos arba galios kaupimo įtaiso iškrova jungikliui esant režimo, kai naudojama tik elektra, padėtyje (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ir kt.) ir važiuojant pastoviu greičiu, lygiu 70 ± 5 % didžiausio 30 minučių greičio (nustatyta pagal Taisyklę Nr. 101).

Iškrova sustabdoma:

a)

kai transporto priemonė negali pasiekti 65 % didžiausio trisdešimties minučių greičio; arba

b)

kai transporto priemonėje sumontuota standartine įranga vairuotojui duodamas ženklas sustoti; arba

c)

nuvažiavus 100 km.

Jei transporto priemonėje nėra režimo, kai naudojama tik elektra, elektros energijos/galios kaupimo įtaiso iškrova pasiekiama važiuojant (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ir kt.):

a)

pastoviu 50 km/h greičiu, kol nepradeda veikti degalais varomas HEV variklis; arba

b)

jei transporto priemonė negali pasiekti pastovaus 50 km/h greičio neužvedus degalais varomo variklio, greitis sumažinamas, kol transporto priemonė negalės važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, neužvedant degalais varomo variklio nustatytą laiką ir (arba) atstumą (kurį nustato technikos tarnyba ir gamintojas); arba

c)

pagal gamintojo rekomendacijas.

Degalais varomas variklis sustabdomas per 10 sekundžių nuo automatinio užsivedimo.

3.2.2.3.   Transporto priemonės kondicionavimas

3.2.2.3.1.

Transporto priemonėms su slėginio uždegimo varikliais taikomas antros dalies ciklas, aprašytas 4a priedo 2 lentelėje (ir 3 pav.). Pagal 3.2.2.6.3 punktą iš eilės atliekami trys ciklai.

3.2.2.3.2.

Transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais pirminis kondicionavimas atliekamas taikant vieną pirmos dalies ir du antros dalies važiavimo ciklus pagal 3.2.2.6.3 punktą.

3.2.2.4.   Po šio pirminio kondicionavimo transporto priemonė laikoma patalpoje, kurioje palaikoma santykinai pastovi 293–303 K (20–30 °C) temperatūra. Šis kondicionavimas trunka mažiausiai šešias valandas ir tęsiasi iki tol, kol variklio alyvos ir aušinamojo skysčio, jei yra, temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ± 2 K, o elektros energijos/galios kaupimo įtaisas įkraunamas iki galo, kaip toliau aprašyta 3.2.2.5 punkte.

3.2.2.5.   Stabilizavimo metu elektros energijos/galios kaupimo įtaisas įkraunamas:

a)

transporto priemonės įkrovikliu, jei jis yra; arba

b)

gamintojo rekomenduojamu išoriniu įkrovikliu, taikant įprastą naktinės įkrovos metodiką.

Pagal šią metodiką nenaudojami visų tipų specialūs įkrovikliai, kurie galėtų būti įjungti automatiškai arba rankiniu būdu, pvz., išlyginamieji įkrovikliai arba techninės priežiūros įkrovikliai.

Gamintojas patvirtina, kad per bandymą neprasidės speciali įkrovos procedūra.

3.2.2.6.   Bandymo metodika

3.2.2.6.1.

Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojui skirtomis priemonėmis. Nuo variklio užvedimo procedūros prasideda pirmas ciklas.

3.2.2.6.2.

Gali būti taikomos procedūros, nustatytos 3.2.2.6.2.1 arba 3.2.2.6.2.2 punkte laikantis iš Taisyklės Nr. 101 8 priedo 4.2.4.2 punkto pasirinktos procedūros.

3.2.2.6.2.1.

Mėginių ėmimas pradedamas (BS) prieš užvedant transporto priemonę arba atliekant užvedimo veiksmus, o baigiamas, pasibaigus užmiesčio ciklo galutiniam tuščiosios eigos etapui (antra dalis, mėginių ėmimo pabaiga (ES)).

3.2.2.6.2.2.

Mėginiai pradedami imti (BS) prieš pradedant transporto priemonės užvedimo procedūrą arba ją pradėjus ir imami per kelis kartotinius bandymų ciklus. Jie baigiami imti pasibaigus galutiniam tuščiosios eigos periodui per užmiesčio (antra dalis) ciklą, kurio metu, remiantis toliau apibrėžtais kriterijais, akumuliatoriuje pasiekiama mažiausios įkrovos būsena (mėginių atrankos pabaiga (ES)).

Elektros balansas Q [Ah] matuojamas per kiekvieną mišrųjį ciklą, taikant Taisyklės Nr. 101 8 priedo 2 priedėlyje nurodytą procedūrą, ir naudojamas siekiant nustatyti, kada akumuliatoriuje pasiekiama mažiausios įkrovos būsena.

Laikoma, kad akumuliatoriaus mažiausios įkrovos būsena mišriojo ciklo N metu pasiekiama, jei elektros balansas mišriojo ciklo N + 1 metu neviršija 3 % iškrovos, išreikštos akumuliatoriaus vardinės talpos (Ah) procentine dalimi esant didžiausiai įkrovai, kaip nurodyta gamintojo. Gamintojo prašymu galima atlikti papildomus bandymo ciklus, o jų rezultatus įtraukti į apskaičiavimus, nurodytus 3.2.2.7 ir 3.2.4.3 punktuose, su sąlyga, kad elektros balansas kiekvieno papildomo bandymo ciklo atveju rodytų, kad baterijos iškrova yra mažesnė nei per ankstesnį ciklą.

Tarp ciklų leidžiamas 10 minučių laikotarpis, kai variklis būna įkaitęs. Per šį laikotarpį jėgos pavara išjungiama.

3.2.2.6.3.

Transporto priemone važiuojama pagal 4a priedo nuostatas arba, jei taikoma speciali pavarų perjungimo strategija, pagal gamintojo instrukcijas, kaip nurodyta serijinės gamybos transporto priemonių vairuotojo vadove ir kaip nurodyta ant techninio pavarų perjungimo prietaiso (vairuotojo informacijai). Šioms transporto priemonėms netaikomi pavarų perjungimo taškai, nurodyti 4a priede. Renkantis eksploatavimo kreivės profilį, taikomas 4a priedo 6.1.3 punkte esantis aprašas.

3.2.2.6.4.

Išmetamosios dujos analizuojamos pagal 4a priedą.

3.2.2.7.   Bandymo rezultatai palyginami su šios taisyklės 5.3.1.4 punkte nurodytomis ribinėmis vertėmis ir apskaičiuojamas vidutinis išmetamas kiekvieno teršalo kiekis gramais per kilometrą pagal A sąlygą (M1i).

Jeigu bandymai atliekami pagal 3.2.2.6.2.1 punktą, (M1i) – tai tiesiog vieno mišriojo ciklo rezultatai.

Jeigu bandymas atliekamas pagal 3.2.2.6.2.2 punktą, kiekvieno mišriojo ciklo bandymo rezultatas (M1ia), padaugintas iš atitinkamų nusidėvėjimo ir Ki koeficientų, turi būti mažesnis už šios taisyklės 5.3.1.4 punkte nustatytas ribines vertes. 3.2.4 punkto skaičiavimo tikslais, M1i apibrėžiamas taip:

Formula

čia:

i

:

teršalas

a

:

ciklas

3.2.3.   B sąlyga

3.2.3.1.   Transporto priemonės kondicionavimas

3.2.3.1.1.

Transporto priemonėms su slėginio uždegimo varikliais taikomas antros dalies ciklas, aprašytas 4a priedo 2 lentelėje ir 2 pav. Pagal 3.2.3.4.3 punktą iš eilės atliekami trys ciklai.

3.2.3.1.2.

Transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais pirminis kondicionavimas atliekamas taikant vieną pirmos dalies ir du antros dalies važiavimo ciklus pagal 3.2.3.4.3 punktą.

3.2.3.2.   Transporto priemonės elektros energijos/galios kaupimo įtaisas iškraunamas pagal 3.2.2.2 punktą.

3.2.3.3.   Po šio pirminio kondicionavimo transporto priemonė laikoma patalpoje, kurioje palaikoma santykinai pastovi 293–303 K (20–30 °C) temperatūra. Šis kondicionavimas turi trukti bent šešias valandas ir turi tęstis tol, kol variklio alyvos ir aušinimo skysčio, jei yra, temperatūra nuo patalpos temperatūros skirsis ne daugiau kaip ± 2 K.

3.2.3.4.   Bandymo metodika

3.2.3.4.1.

Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojui skirtomis priemonėmis. Nuo variklio užvedimo procedūros prasideda pirmas ciklas.

3.2.3.4.2.

Mėginių ėmimas pradedamas (BS) prieš užvedant transporto priemonę arba atliekant užvedimo veiksmus, o baigiamas, pasibaigus užmiesčio ciklo galutiniam tuščiosios eigos etapui (antra dalis, mėginių ėmimo pabaiga (ES)).

3.2.3.4.3.

Transporto priemone važiuojama pagal 4a priedo nuostatas arba, jei taikoma speciali pavarų perjungimo strategija, pagal gamintojo instrukcijas, kaip nurodyta serijinės gamybos transporto priemonių vairuotojo vadove ir kaip nurodyta ant techninio pavarų perjungimo prietaiso (vairuotojo informacijai). Šioms transporto priemonėms netaikomi pavarų perjungimo taškai, nurodyti 4a priede. Renkantis eksploatavimo kreivės profilį, taikomas 4a priedo 6.1.3 punkte esantis aprašas.

3.2.3.4.4.

Išmetamosios dujos analizuojamos remiantis 4a priedo nuostatomis.

3.2.3.5.   Bandymo rezultatai palyginami su šios taisyklės 5.3.1.4 punkte nurodytomis ribinėmis vertėmis ir apskaičiuojamas vidutinis išmetamas kiekvieno teršalo kiekis pagal B sąlygą (M2i). Bandymo rezultatai M2i, padauginti iš atitinkamų nusidėvėjimo ir Ki koeficientų, turi būti mažesni už šios taisyklės 5.3.1.4 punkte nustatytas ribines vertes.

3.2.4.   Bandymų rezultatai

3.2.4.1.   Jeigu bandymai atliekami pagal 3.2.2.6.2.1 punktą

Svertinės vertės, kurias reikia nurodyti, apskaičiuojamos taip:

Mi = (De · M1i + Dav · M2i)/(De + Dav)

čia:

Mi

=

išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą,

M1i

=

vidutinė išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą, esant iki galo įkrautam elektros energijos/galios kaupimo įtaisui, apskaičiuojama 3.2.2.7 punkte,

M2i

=

vidutinė išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą, elektros energijos/galios kaupimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenoje (didžiausia iškrova), apskaičiuojama 3.2.3.5 punkte,

De

=

transporto priemonės nuvažiuojamas atstumas naudojant elektrą, jungikliui esant išimtinai elektros režimo, kai naudojama tik elektra, padėtyje pagal Taisyklės Nr. 101 9 priede aprašytą metodiką. Jei padėties, kai naudojama tik elektra, nėra, gamintojas turi pateikti matavimo priemones transporto priemonei veikiant režimu, kai naudojama tik elektra.

Dav

=

25 km (vidutinis nuvažiuojamas atstumas nuo vienos akumuliatoriaus įkrovos iki kitos).

3.2.4.2.   Jeigu bandymai atliekami pagal 3.2.2.6.2.2 punktą

Svertinės vertės, kurias reikia nurodyti, apskaičiuojamos taip:

Mi = (Dovc · M1i + Dav · M2i)/(Dovc + Dav)

čia:

Mi

=

išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą,

M1i

=

vidutinė išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą, esant iki galo įkrautam elektros energijos/galios kaupimo įtaisui, apskaičiuojama 3.2.2.7 punkte,

M2i

=

vidutinė išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą, elektros energijos/galios kaupimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenoje (didžiausia iškrova), apskaičiuojama 3.2.3.5 punkte,

Dovc

=

OVC sritis pagal Taisyklės Nr. 101 9 priedėlyje pateiktą metodiką,

Dav

=

25 km (vidutinis nuvažiuojamas atstumas nuo vienos akumuliatoriaus įkrovos iki kitos).

3.3.   Įkraunama viduje (not-OVC HEV) be veikimo režimo jungiklio

3.3.1.   Šios transporto priemonės bandomos pagal 4a priedą.

3.3.2.   Atliekant pirminį kondicionavimą taikomi bent iš eilės atliekami du mišrieji važiavimo ciklai (vienas pirmos dalies ir vienas antros dalies), neatliekant stabilizavimo.

3.3.3.   Transporto priemone važiuojama pagal 4a priedo nuostatas arba, jei taikoma speciali pavarų perjungimo strategija, pagal gamintojo instrukcijas, kaip nurodyta serijinės gamybos transporto priemonių vairuotojo vadove ir kaip nurodyta ant techninio pavarų perjungimo prietaiso (vairuotojo informacijai). Šioms transporto priemonėms netaikomi pavarų perjungimo taškai, nurodyti 4a priede. Renkantis eksploatavimo kreivės profilį, taikomas 4a priedo 6.1.3 punkte esantis aprašas.

3.4.   Įkraunama viduje (not-OVC HEV) su veikimo režimo jungikliu

3.4.1.   Šių transporto priemonių pirminis kondicionavimas ir bandymas atliekami hibridiniu režimu pagal 4a priedą. Jei yra keletas hibridinių režimų, bandymas atliekamas režimu, kuris automatiškai nustatomas uždegimo raktelį pasukus į įjungimo padėtį (įprastas režimas). Remdamasi gamintojo pateikta informacija, technikos tarnyba garantuoja, kad visi hibridiniai režimai atitinka ribines vertes.

3.4.2.   Atliekant pirminį kondicionavimą taikomi bent iš eilės atliekami du mišrieji važiavimo ciklai (vienas pirmos dalies ir vienas antros dalies), neatliekant stabilizavimo.

3.4.3.   Transporto priemone važiuojama pagal 4a priedo nuostatas arba, jei taikoma speciali pavarų perjungimo strategija, pagal gamintojo instrukcijas, kaip nurodyta serijinės gamybos transporto priemonių vairuotojo vadove ir kaip nurodyta ant techninio pavarų perjungimo prietaiso (vairuotojo informacijai). Šioms transporto priemonėms netaikomi pavarų perjungimo taškai, nurodyti 4a priede. Renkantis eksploatavimo kreivės profilį, taikomas 4a priedo 6.1.3.2 punkte esantis aprašas.

4.   II TIPO BANDYMŲ METODIKA

4.1.   Transporto priemonės bandomos pagal 5 priedą, veikiant degalais varomam varikliui. Gamintojas užtikrina „veikimo režimą“, kad būtų galima atlikti šį bandymą.

Prireikus taikoma speciali metodika, pateikta šios taisyklės 5.1.6 punkte.

5.   III TIPO BANDYMŲ METODIKA

5.1.   Transporto priemonės bandomos pagal 6 priedą, veikiant degalais varomam varikliui. Gamintojas užtikrina „veikimo režimą“, kad būtų galima atlikti šį bandymą.

5.2.   Bandymai atliekami tik pagal 6 priedo 3.2 punkto 1 ir 2 sąlygas. Jei dėl kokių nors priežasčių neįmanoma atlikti bandymo pagal 2 sąlygą, turėtų būti taikoma kita pastovaus greičio sąlyga (veikiant degalais varomam varikliui ir jam taikant apkrovą).

6.   IV TIPO BANDYMŲ METODIKA

6.1.   Transporto priemonės bandomos pagal 7 priedą.

6.2.   Prieš pradedant bandymo procedūrą (7 priedo 5.1 punktas), transporto priemonių pirminis kondicionavimas atliekamas, kaip nurodyta toliau.

6.2.1.

OVC transporto priemonės

6.2.1.1.

OVC transporto priemonės be veikimo režimo jungiklio: procedūra pradedama transporto priemonės elektros energijos arba galios kaupimo įtaiso iškrova važiuojant (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ir kt.):

a)

pastoviu 50 km/h greičiu, kol pradeda veikti degalais varomas HEV variklis; arba

b)

jei transporto priemonė negali pasiekti pastovaus 50 km/h greičio neužvedus degalais varomo variklio, greitis sumažinamas, kol transporto priemonė galės važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, neužvedant degalais varomo variklio nustatytą laiką ir (arba) atstumą (kurį nustato technikos tarnyba ir gamintojas); arba

c)

pagal gamintojo rekomendacijas.

Degalais varomas variklis sustabdomas per 10 sekundžių nuo automatinio užsivedimo.

6.2.1.2.

OVC transporto priemonės su veikimo režimo jungikliu Procedūra pradedama transporto priemonės elektros energijos arba galios kaupimo įtaiso iškrova jungikliui esant režimo, kai naudojama tik elektra, padėtyje (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ir kt.) ir važiuojant pastoviu greičiu, lygiu 70 ± 5 % didžiausio 30 minučių greičio.

Iškrova sustabdoma:

a)

kai transporto priemonė negali pasiekti 65 % didžiausio trisdešimties minučių greičio; arba

b)

kai transporto priemonėje sumontuota standartine įranga vairuotojui duodamas ženklas sustoti; arba

c)

nuvažiavus 100 km.

Jei transporto priemonėje nėra režimo, kai naudojama tik elektra, elektros energijos/galios kaupimo įtaiso iškrova pasiekiama važiuojant (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ir kt.):

a)

pastoviu 50 km/h greičiu, kol nepradeda veikti degalais varomas HEV variklis; arba

b)

jei transporto priemonė negali pasiekti pastovaus 50 km/h greičio neužvedus degalais varomo variklio, greitis sumažinamas, kol transporto priemonė galės važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, neužvedant degalais varomo variklio nustatytą laiką ir (arba) atstumą (kurį nustato technikos tarnyba ir gamintojas); arba

c)

pagal gamintojo rekomendacijas.

Variklis sustabdomas per 10 sekundžių nuo jo automatinio užsivedimo.

6.2.2.

NOVC transporto priemonės:

6.2.2.1.

NOVC transporto priemonės be veikimo režimo jungiklio Procedūra pradedama pirminio kondicionavimo sąlygomis iš eilės atliekamais bent dviem mišriaisiais važiavimo ciklais (vienas pirmos dalies ir vienas antros dalies), netaikant transporto priemonės būklės stabilizavimo.

6.2.2.2.

NOVC transporto priemonės su veikimo režimo jungikliu Procedūra pradedama pirminio kondicionavimo sąlygomis iš eilės atliekamais bent dviem mišriaisiais važiavimo ciklais (vienas pirmos dalies ir vienas antros dalies), neatliekant stabilizavimo, transporto priemonei veikiant hibridiniu režimu. Jei yra keletas hibridinių režimų, bandymas atliekamas režimu, kuris automatiškai nustatomas uždegimo raktelį pasukus į įjungimo padėtį (įprastas režimas).

6.3.   Pirminio kondicionavimo važiavimas ir dinamometro bandymas atliekamas pagal 7 priedo 5.2 ir 5.4 punktus.

6.3.1.

OVC transporto priemonės: tomis pačiomis sąlygomis, kaip apibrėžta I tipo bandymo B sąlyga (3.1.3 ir 3.2.3 punktai).

6.3.2.

NOVC transporto priemonės: pagal tas pačias sąlygas, kurios skirtos I tipo bandymui.

7.   V TIPO BANDYMO METODIKA

7.1.   Transporto priemonės bandomos pagal 9 priedą.

7.2.   OVC transporto priemonės

Norint nuvažiuoti reikiamą atstumą, per dieną leidžiama du kartus įkrauti elektros energijos/galios kaupimo įrenginį.

OVC transporto priemonių su veikimo režimo jungikliu atveju reikiamas atstumas važiuojamas režimu, kuris automatiškai nustatomas uždegimo raktelį pasukus į įjungimo padėtį (įprastas režimas).

Važiuojant reikiamą atstumą, įjungti kitą hibridinį režimą leidžiama, jei būtina tęsti važiavimą reikiamu atstumu susitarus su technikos tarnyba.

Išmetamųjų teršalų matavimai atliekami pagal tas pačias sąlygas, kaip apibrėžta I tipo bandymo B sąlyga (3.1.3 ir 3.2.3 punktai).

7.3.   NOVC transporto priemonės

NOVC transporto priemonių su veikimo režimo jungikliu atveju reikiamas atstumas važiuojamas režimu, kuris automatiškai nustatomas uždegimo raktelį pasukus į įjungimo padėtį (įprastas režimas).

Išmetamųjų teršalų matavimai atliekami pagal tas pačias sąlygas, kurios taikomos atliekant I tipo bandymą.

8.   VI TIPO BANDYMO METODIKA

8.1.   Transporto priemonės bandomos pagal 8 priedą.

8.2.   OVC transporto priemonių atveju išmetamųjų teršalų matavimai atliekami pagal tas pačias sąlygas, kaip apibrėžta I tipo bandymo B sąlyga (3.1.3 ir 3.2.3 punktai).

8.3.   NOVC transporto priemonių atveju išmetamųjų teršalų matavimai atliekami pagal tas pačias sąlygas, kurios taikomos atliekant I tipo bandymą.

9.   TRANSPORTO PRIEMONĖS DIAGNOSTIKOS SISTEMA (OBD), BANDYMO METODIKA

9.1.   Transporto priemonės bandomos pagal 11 priedą.

9.2.   OVC transporto priemonių atveju išmetamųjų teršalų matavimai atliekami pagal tas pačias sąlygas, kaip apibrėžta I tipo bandymo B sąlyga (3.1.3 ir 3.2.3 punktai).

9.3.   NOVC transporto priemonių atveju išmetamųjų teršalų matavimai atliekami pagal tas pačias sąlygas, kurios taikomos atliekant I tipo bandymą.


(1)  Kitaip dar vadinama „įkraunama iš išorės“.

(2)  Kitaip dar vadinama „įkraunama ne iš išorės“.

(3)  Pvz., sportinis, ekonomiškas, miesto, užmiesčio, …

(4)  Hibridinis režimas, kai daugiausia naudojama elektra:

Hibridinis režimas, kai galima įrodyti, kad iš visų pasirenkamų hibridinių režimų juo važiuojant sunaudojama daugiausia elektros, kai bandoma pagal Taisyklės Nr. 101 10 priedo 4 dalies A sąlygą, nustatomas remiantis gamintojo pateikta informacija ir pritarus technikos tarnybai.

(5)  Režimas, kai daugiausia naudojami degalai:

Hibridinis režimas, kai galima įrodyti, kad iš visų pasirenkamų hibridinių režimų juo važiuojant sunaudojama daugiausia degalų, kai bandoma pagal Taisyklės Nr. 101 10 priedo 4 dalies B sąlygą, nustatomas remiantis gamintojo pateikta informacija ir pritarus technikos tarnybai.

Priedėlis

Elektros energijos arba galios kaupimo įtaiso įkrovos būsena (SOC) OVC HEV I tipo bandymui

I tipo bandymo A sąlyga

Image

A sąlyga:

(1)

Pradinė elektros energijos/galios kaupimo įtaiso įkrovos būsena.

(2)

Iškrova atliekama pagal 3.1.2.1 arba 3.2.2.1 punktą.

(3)

Transporto priemonė kondicionuojama pagal 3.1.2.2 arba 3.2.2.2 punktą.

(4)

Įkrova stabilizavimo metu atliekama pagal 3.1.2.3 ir 3.1.2.4 arba pagal 3.2.2.3 ir 3.2.2.4 punktus.

(5)

Bandymas atliekamas pagal 3.1.2.5 arba 3.2.2.5 punktą.

I tipo bandymo B sąlyga

Image

B sąlyga:

(1)

Pradinė įkrovos būsena.

(2)

Transporto priemonė kondicionuojama pagal 3.1.3.1 arba 3.2.3.1 punktą.

(3)

Iškrova atliekama pagal 3.1.3.2 arba 3.2.3.2 punktą.

(4)

Stabilizavimas atliekamas pagal 3.1.3.3 arba 3.2.3.3 punktą.

(5)

Bandymas atliekamas pagal 3.1.3.4 arba 3.2.3.4 punktą.