Pagal tarptautinę viešąją teisę teisinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 31 – Vienodos variklinių transporto priemonių vientisųjų priekinių žibintų, skleidžiančių europinį asimetrinį trumposios arba tolimosios šviesos srautą, arba abu šiuos srautus, patvirtinimo nuostatos

2 versija

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

02 pakeitimų serijos 7 papildymo. Įsigaliojimo data: 2008 m. spalio 15 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

Taikymo sritis

Apibrėžtys

Patvirtinimo paraiška

Ženklinimas

Patvirtinimas

Bendrosios specifikacijos

Vardinės ir bandymo vertės

Apšviestumas

Spalva

10.

Nepatogumo įvertinimas

11.

Gamybos atitiktis

12.

Baudos už gamybos neatitiktį

13.

Halogeninio vientisojo priekinio žibinto įrenginio (HVPŽ įrenginio) tipo patvirtinimo pakeitimas ir išplėtimas

14.

Visiškas gamybos nutraukimas

15.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

16.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administravimo padalinių pavadinimai ir adresai

PRIEDAI

1 priedas.

Pranešimas dėl halogeninio vientisojo priekinio žibinto įrenginio (HVPŽ įrenginio) tipo patvirtinimo, patvirtinimo išplėtimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimo arba visiško gamybos nutraukimo pagal taisyklę Nr. 31

2 priedas.

Patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai

3 priedas.

HVPŽ įrenginių elektros jungtys

4 priedas.

Matavimo ekranas

5 priedas.

Minimalūs gamybos atitikties kontrolės procedūrų reikalavimai

6 priedas.

Naudojamų priekinių žibintų fotometrinių savybių pastovumo bandymai

7 priedas.

Žibintų su plastikiniais sklaidytuvais reikalavimai. Sklaidytuvų arba medžiagos bandinių ir surinktų žibintų bandymas

8 priedas.

Minimalūs inspektoriaus atliekamos pavyzdžių atrankos reikalavimai

1. TAIKYMO SRITIS (1)

Ši taisyklė taikoma M, N ir T kategorijų transporto priemonėms (2).

2. APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.

halogeninis vientisasis priekinio žibinto įrenginys (toliau – HVPŽ įrenginys) – priekinis žibintas, kurio sudedamosios dalys, įskaitant stiklinį, metalinį arba iš kitokios medžiagos pagamintą reflektorių, optinę sistemą ir vieną arba daugiau halogeninių šviesos šaltinių, sudaro vientisą, nedalomai surinktą įrenginį, kurio negalima išardyti jo visiškai nesugadinant. Šie įrenginiai yra:

2.1.1.

1 kategorijos, jeigu jie skleidžia tik tolimąją šviesą;

2.1.2.

21 kategorijos, jeigu jie skleidžia tik artimąją šviesą;

2.1.3.

22 kategorijos, jeigu jie naudotojo pasirinkimu skleidžia arba tolimąją šviesą, arba artimąją šviesą;

2.2.

sklaidytuvas – tolimiausia priekinio žibinto (įrenginio) sudedamoji dalis, praleidžianti šviesą pro šviečiamąjį paviršių;

2.3.

danga – gaminys (-iai), kurio (-ių) vienu ar keliais sluoksniais padengtas išorinis sklaidytuvo paviršius;

2.4.

skirtingų tipų HVPŽ įrenginiai – įrenginiai, kurie skiriasi šiomis pagrindinėmis savybėmis:

2.4.1.

prekės pavadinimu arba ženklu;

2.4.2.

optinės sistemos savybėmis;

2.4.3.

sudedamosiomis dalimis, dėl kurių naudojimo arba pašalinimo gali pakisti optiniai efektai, apibūdinami kaip atspindėjimas, refrakcija, sugertis ir (arba) deformacija eksploatacijos metu; tačiau filtrų, kurių vienintelė paskirtis – šviesos spalvos keitimas nekeičiant šviesos pasiskirstymo, įrengimas arba pašalinimas nėra priekinio žibinto tipo pakeitimas;

2.4.4.

vardine įtampa;

2.4.5.

kaitinamojo (-ųjų) siūlo (-ų) forma;

2.4.6.

skleidžiamo šviesos srauto tipu (artimoji šviesa, tolimoji šviesa arba abiejų tipų šviesa);

2.4.7.

sklaidytuvo ir dangos, jeigu naudojama, medžiagomis.

2.5.

Įtaiso skleidžiamos šviesos spalva: šiai taisyklei taikomos Taisyklėje Nr. 48 ir jos pakeitimų serijoje, galiojančioje pateikiant tipo patvirtinimo paraišką, pateiktos skleidžiamos šviesos spalvos apibrėžtys.

3. PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.

Patvirtinimo paraišką pateikia prekės pavadinimo arba ženklo savininkas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas. Paraiškoje nurodoma:

3.1.1.

ar HVPŽ įrenginys skirtas skleisti ir artimąją, ir tolimąją šviesą, ar tik vieną iš jų;

3.1.2.

jeigu HVPŽ įrenginys skirtas skleisti artimąją šviesą, ar jis skirtas eismui kairiąja ir dešiniąja pusėmis, ar eismui tik viena iš šių pusių;

3.2.

Prie kiekvienos patvirtinimo paraiškos pridedama:

3.2.1.

trys pakankamai išsamių, kad būtų galima nustatyti tipą, HVPŽ įrenginio (su sklaidytuvo liejinio detalėmis, jeigu taikytina) atvaizdo iš priekio ir skerspjūvio brėžinių egzemplioriai; be to, brėžiniuose 2:1 masteliu pateikiamas priekinis ir šoninis kaitinamojo (-ųjų) siūlo (-ų) ir skydo (-ų) atvaizdas; brėžiniuose privalo būti parodyta patvirtinimo ženklui ir papildomiems simboliams skirta vieta patvirtinimo ženklo apskritimo atžvilgiu;

3.2.2.

trumpas techninis aprašas;

3.2.3.

pavyzdžiai:

3.2.3.1.

jeigu norima patvirtinti HVPŽ įrenginį, skleidžiantį nenuspalvintą šviesą: penki pavyzdžiai;

3.2.3.2.

jeigu norima patvirtinti HVPŽ įrenginį, skleidžiantį nuspalvintą šviesą: du spalvotos šviesos įrenginių pavyzdžiai ir penki to paties tipo nenuspalvintos šviesos įrenginių pavyzdžiai, kurie nuo pateikto tipo skiriasi tik tuo, kad jų sklaidytuvas arba filtras yra bespalvis;

3.2.3.3.

jeigu tai nuspalvintą šviesą skleidžiantys HVPŽ įrenginiai, kurie nuo nenuspalvintos šviesos įrenginių skiriasi tik skleidžiamos šviesos spalva ir kurie jau atitinka 6, 7 arba 8 dalių reikalavimus, pakanka pateikti tik vieną nuspalvintos šviesos įrenginio pavyzdį 9 dalyje aprašytiems bandymams atlikti.

3.2.4.

plastiko, iš kurio pagaminti sklaidytuvai, bandymui:

3.2.4.1.

trylika sklaidytuvų:

3.2.4.1.1.

šeši iš šių sklaidytuvų gali būti pakeisti šešiais ne mažesniais kaip 60 mm × 80 mm dydžio medžiagos bandiniais, plokščiu arba išgaubtu išoriniu paviršiumi ir ne mažesne kaip 15 mm × 15 mm iš esmės plokščia sritimi viduryje (kreivio spindulys ne mažesnis kaip 300 mm);

3.2.4.1.2.

kiekvienas toks sklaidytuvas arba medžiagos bandinys turi būt pagaminti tokiu pat būdu, koks taikomas masinėje gamyboje;

3.2.4.2.

reflektorius, prie kurio pagal gamintojo instrukcijas gali būti tvirtinami sklaidytuvai.

3.3.

Medžiagų, iš kurių gaminami sklaidytuvai ir dangos, jeigu jos naudojamos, savybės pateikiamos kartu su tų medžiagų ir dangų bandymų protokolu, jeigu jos jau buvo išbandytos.

3.4.

Kompetentinga institucija, prieš suteikdama tipo patvirtinimą, patikrina, ar taikomos tinkamos priemonės veiksmingai produkcijos atitikties kontrolei užtikrinti.

4. ŽENKLINIMAS (3)

4.1.

Patvirtinti pateikti HVPŽ įrenginiai paženklinami paraiškos pateikėjo naudojamu prekės pavadinimu arba ženklu.

4.2.

Ant šių įrenginių sklaidytuvo paliekamas pakankamo dydžio tarpas 5 dalyje nurodytam patvirtinimo ženklui ir papildomiems simboliams; šis tarpas parodomas brėžiniuose, minėtuose 3.2.1 skirsnyje.

4.3.

Ant šių įrenginių sklaidytuvo arba korpuso nurodoma tolimosios šviesos kaitinamojo siūlo vardinė įtampa ir vardinė galia, o po jos, jeigu taikytina, – artimosios šviesos kaitinamojo siūlo vardinė galia.

5. PATVIRTINIMAS

5.1. Bendrosios nuostatos

5.1.1.

Jeigu visi pagal 3 dalį pateikti HVPŽ įrenginio tipo pavyzdžiai atitinka šios taisyklės nuostatas, suteikiamas patvirtinimas.

5.1.2.

Jeigu sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungtieji žibintai atitinka daugiau nei vienos taisyklės reikalavimus, jie gali būti ženklinami tik vienu tarptautiniu patvirtinimo ženklu, jeigu kiekvienas iš sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtųjų žibintų atitinka jam taikomas nuostatas.

5.1.3.

Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Du pirmieji jo skaitmenys (šiuo metu – 02) nurodo pakeitimų, apimančių naujausius svarbesnius techninius taisyklės pakeitimus, galiojančius suteikiant patvirtinimą, serijas. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio paskirti kitam HVPŽ įrenginio tipui, kuriam taikoma ši taisyklė, išskyrus atvejį, kai patvirtinimas išplečiamas įtaisui, kuris skiriasi tik skleidžiamos šviesos spalva.

5.1.4.

Apie optinio įtaiso įrenginio patvirtinimą, išplėtimo patvirtinimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą pagal šią taisyklę pranešama šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio blanką.

5.1.5.

Be 4.1 skirsnyje nustatyto ženklo, kiekvienas priekinis žibintas, atitinkantis pagal šią taisyklę patvirtintą HVPŽ įrenginio tipą, 4.2 skirsnyje nurodytose vietose paženklinamas toliau 5.2 ir 5.3 skirsniuose aprašytu patvirtinimo ženklu.

5.2. Patvirtinimo ženklo struktūra

Patvirtinimo ženklas sudaromas iš:

5.2.1.

tarptautinio patvirtinimo ženklo, kurį sudaro:

5.2.1.1.

raidė E, po jos nurodytas patvirtinimą suteikusios šalies skiriamasis numeris ir juos supantis apskritimas (4);

5.2.1.2.

5.1.3 skirsnyje nustatytas patvirtinimo numeris;

5.2.2.

šio (-ių) papildomo (-ų) simbolio (-ių):

5.2.2.1.

ant HVPŽ optinių įrenginių, atitinkančių eismo tik kairiąja puse reikalavimus, pateikiamos horizontalios rodyklės, nukreiptos į dešinę pusę, kai žiūrima stovint priešais HVPŽ optinį įrenginį, t. y., į tą kelio pusę, kuria vyksta eismas;

5.2.2.2.

ant HVPŽ optinių įrenginių, atitinkančių šios taisyklės reikalavimus tik dėl artimosios šviesos, pateikiamų raidžių HSC;

5.2.2.3.

ant HVPŽ optinių įrenginių, atitinkančių šios taisyklės reikalavimus tik dėl tolimosios šviesos, pateikiamų raidžių HSR;

5.2.2.4.

ant HVPŽ optinių įrenginių, atitinkančių šios taisyklės reikalavimus dėl artimosios ir tolimosios šviesų, pateikiamų raidžių HSCR;

5.2.2.5.

ant HVPŽ optinių įrenginių, atitinkančių šios taisyklės reikalavimus dėl tolimosios šviesos, prie raidę E supančio apskritimo nurodomas didžiausias šviesos stipris, išreikštas atskaitos žyme, kaip toliau nustatyta 8.3.2.1.2 skirsnyje.

5.2.2.6.

ant HVPŽ optinių įrenginių su plastikiniu sklaidytuvu greta 5.2.2.3–5.2.2.5 skirsniuose nurodytų simbolių pateikiamų raidžių PL;

5.2.2.7.

greta pirmiau minėtų papildomų simbolių gali būti pateikiami du patvirtinimo numerio skaitmenys (šiuo metu – 02), rodantys pakeitimų, apimančių naujausius svarbesnius techninius taisyklės pakeitimus, serijas, galiojančias suteikiant patvirtinimą, ir, jeigu būtina, reikiama rodyklė.

5.2.2.8.

Bet kuriuo atveju šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims perduodamuose patvirtinimo ir pranešimo blankuose turi būti nustatytas atitinkamas veikimo režimas, taikytinas atliekant bandymą pagal 6 priedo 1.1.1.1 skirsnį, ir leidžiama (-os) įtampa (-os) pagal 6 priedo 1.1.1.2 skirsnį.

Atitinkamais atvejais įtaisas ženklinamas taip:

įrenginių, atitinkančių šios taisyklės reikalavimus ir sukonstruotų taip, kad kaitinamasis artimosios šviesos žibinto siūlas nešviestų kartu su kuriuo nors kitu apšvietimo funkciją atliekančiu įtaisu, su kuriuo jis gali būti tarpusavyje sujungtas,

patvirtinimo ženkle po artimosios šviesos žibinto simbolio rašomas pasvirasis brūkšnys (/).

5.2.2.9.

5.2.1–5.2.3 skirsniuose nurodyti ženklai ir simboliai turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami – net ir tada, kai optinis įrenginys įrengiamas transporto priemonėje.

5.3. Patvirtinimo ženklo išdėstymas

5.3.1. Atskiri žibintai

Šios taisyklės 2 priedo 1–7 paveiksluose pateikta patvirtinimo ženklo ir pirmiau minėtų papildomų simbolių išdėstymo pavyzdžių.

5.3.2. Sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungtieji žibintai

5.3.2.1.

Jeigu sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungtieji žibintai atitinka keleto taisyklių reikalavimus, jie gali būti ženklinami vienu tarptautiniu patvirtinimo ženklu, kurį sudaro apskritimas, jame įrašyta raidė E ir po jos nurodytas skiriamasis patvirtinimą suteikusios šalies numeris. Šis patvirtinimo ženklas gali būti pateikiamas bet kurioje sugrupuotų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtųjų žibintų vietoje su sąlyga, kad:

5.3.2.1.1.

jis būtų matomas įrengus tuos žibintus;

5.3.2.1.2.

nė vienos sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtųjų žibintų šviesą praleidžiančios dalies nebūtų galima pašalinti kartu nepašalinant ir patvirtinimo ženklo.

5.3.2.2.

Kiekvieno žibinto identifikavimo simbolis, atitinkantis kiekvieną taisyklę, pagal kurią buvo suteiktas patvirtinimas, kartu su atitinkamomis pakeitimų, apimančių naujausius svarbesnius techninius taisyklės pakeitimus, serijomis, galiojančiomis suteikiant patvirtinimą, ir, jeigu būtina, reikalinga rodyklė pateikiami:

5.3.2.2.1.

ant atitinkamo šviesą skleidžiančio paviršiaus;

5.3.2.2.2.

arba grupėje taip, kad kiekvieną iš sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtųjų žibintų būtų galima aiškiai identifikuoti (žr. 2 priede pateiktus keturis galimus pavyzdžius).

5.3.2.3.

Bendro patvirtinimo ženklo sudedamųjų dalių dydis turi būti ne mažesnis už mažiausią leidžiamą mažiausių atskirų ženklų dydį, kaip reikalaujama taisyklėje, pagal kurią buvo suteiktas patvirtinimas.

5.3.2.4.

Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio priskirti kitam sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtųjų žibintų tipui, kuriam taikoma ši taisyklė.

5.3.2.5.

Šios taisyklės 2 priedo 8 paveiksle pateikta sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtųjų žibintų patvirtinimo ženklų su minėtais papildomais simboliais išdėstymo pavyzdžių.

5.3.3. Žibintai, kurių sklaidytuvai naudojami skirtingų tipų žibintuose ir kurie gali būti tarpusavyje sujungti arba sugrupuoti su kitais žibintais

Taikomos 5.3.2 skirsnyje išdėstytos nuostatos.

5.3.3.1.

Be to, kai naudojamas toks pats sklaidytuvas, jį galima ženklinti skirtingais patvirtinimo ženklais, susijusiais su skirtingų tipų priekiniais žibintais arba žibintų įrenginiais, su sąlyga, kad ant HVPŽ įrenginio pagrindinio korpuso, net jeigu jo negalima atskirti nuo sklaidytuvo, taip pat būtų paliktas 4.2 skirsnyje aprašytas tarpas ir pateiktas patvirtinimo ženklas, nurodantis atliekamas funkcijas.

Jeigu skirtingų tipų HVPŽ įrenginių pagrindinis korpusas yra toks pat, ant jo gali būti pateikiami skirtingi patvirtinimo ženklai.

5.3.3.2.

Šios taisyklės 2 priedo 9 paveiksle pateikta patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžių, susijusių su minėtu atveju.

6. BENDROSIOS SPECIFIKACIJOS

6.1.

Kiekvienas pavyzdys turi atitikti toliau šioje dalyje, 7 bei 8 dalyse ir, jeigu būtina, 9 dalyje nustatytas specifikacijas.

6.2.

HVPŽ įrenginiai turi būti pagaminti taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis, nepaisant galimo vibracijos poveikio, jie išliktų geros darbinės būklės ir kad būtų išsaugotos šioje taisyklėje jiems nustatytos savybės.

6.2.1.

HVPŽ optiniai įrenginiai turi būti montuojami su įtaisu, kuriuo tuos įrenginius transporto priemonėje būtų galima sureguliuoti pagal jiems taikomas taisykles. Tokio įtaiso neprivalo būti HVPŽ optinio įrenginio įdėkle, jeigu šie įdėklai pritaikyti naudoti tik transporto priemonėse, kuriose priekinių žibintų padėtį galima reguliuoti kitomis priemonėmis.

Jeigu HVPŽ optinis įrenginys, skleidžiantis tolimąją šviesą, ir HVPŽ optinis įrenginys, skleidžiantis artimąją šviesą, surenkami kaip keičiami sudedamieji įrenginiai, montuojami į sudėtinį bloką, reguliavimo įtaisu turi būti galima atskirai tinkamai sureguliuoti kiekvieną HVPŽ įrenginį.

6.2.2.

Tačiau tai netaikoma priekinių žibintų blokams, kuriuose negalima atskirti reflektoriaus. Tokio tipo blokams taikomi šios taisyklės 8.3 skirsnyje nustatyti reikalavimai. Jeigu tolimajai šviesai skleisti naudojamas daugiau kaip vienas šviesos šaltinis, norint nustatyti didžiausią apšviestumo vertę (EM), naudojamos kombinuotos tolimosios šviesos funkcijos.

6.3.

Gnybtai turi turėti elektros jungtį tik su atitinkamu (-ais) kaitinamuoju (-aisiais) siūlu (-ais) ir turi būti tvirti bei gerai pritvirtinti prie HVPŽ įrenginio.

6.4.

HVPŽ įrenginiai turi turėti elektros jungtis, atitinkančias parodytąsias viename iš šios taisyklės 3 priede pateiktų pavyzdžių, ir jų matmenys turi būti tokie, kaip nurodyta tame priede.

6.5.

Atliekami papildomi bandymai, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pernelyg didelių fotometrinių savybių pokyčių, pagal 6 priedo reikalavimus.

6.6.

Jeigu HVPŽ įrenginio sklaidytuvas pagamintas iš plastiko, bandymai atliekami pagal 7 priedo reikalavimus.

7. VARDINĖS IR BANDYMO VERTĖS

7.1.

Vardinė įtampa – 12 voltų (5).

7.2.

Tolimosios šviesos kaitinamojo siūlo galia turi būti ne didesnė kaip 75 vatai, artimosios šviesos kaitinamojo siūlo – 68 vatai, matuojant, kai bandymo įtampa yra 13,2 volto.

8. APŠVIESTUMAS (6)

8.1. Bendrosios specifikacijos

8.1.1.

HVPŽ įrenginiai turi būti pagaminti taip, kad neakindami užtikrintų tinkamą apšviestumą artimąja šviesa ir gerą apšviestumą tolimąja šviesa.

8.1.2.

HVPŽ įrenginio užtikrinamas apšviestumas nustatomas naudojant vertikalų ekraną, pastatytą 25 m atstumu priešais įrenginį, kaip parodyta šios taisyklės 4 priede (7).

8.1.3.

Toliau 8.2.5, 6.2.6 ir 8.3 skirsnyje minimos ekrano apšviestumo vertės matuojamos fotoreceptoriumi, kurio naudingasis plotas neviršija 65 kvadratinių milimetrų.

8.2. Reikalavimai dėl artimosios šviesos

8.2.1.

Artimosios šviesos srauto ribinė linija turi būti pakankamai aiški, kad ji būtų tinkama naudoti kaip reguliavimo priemonė. Eismo pusei, kuriai skirtas priekinis žibintas, priešingoje pusėje ribinė linija turi būti horizontali tiesė. Kitoje pusėje ji negali užeiti nei už punktyrinės linijos HV H1 H4, sudarytos iš tiesės HV H1, sudarančios 45° kampą su horizontale, ir tiesės H1 H4, esančios 25 cm virš tiesės hh, nei už tiesės HV H3, pasvirusios 15° kampu virš horizontalės (žr. šios taisyklės 4 priedą). Ribinė linija jokiomis aplinkybėmis negali užeiti už linijos HV H2 ir linijos H2 H4 ir būti sudaryta iš dviejų pirmiau aprašytų galimybių derinio.

8.2.2.

HVPŽ įrenginys turi būti nustatytas taip, kad:

8.2.2.1.

jeigu HVPŽ įrenginiai sukonstruoti pagal eismo dešiniąja puse reikalavimus, ribinė linija būtų horizontali kairėje ekrano pusėje (8), o jeigu HVPŽ įrenginiai sukonstruoti pagal eismo kairiąja puse reikalavimus, ribinė linija būtų horizontali dešinėje ekrano pusėje;

8.2.2.2.

ši horizontali ribinės linijos dalis ekrane būtų 25 cm žemiau už liniją hh (žr. šios taisyklės 4 priedą);

8.2.2.3.

ribinės linijos lūžio taškas būtų linijoje vv (9).

8.2.3.

Jeigu patvirtinimo siekiama tik artimajai šviesai, pakanka, kad taip nustatytas HVPŽ įrenginys atitiktų 8.2.5 ir 8.2.6 skirsnių reikalavimus (10); jeigu HVPŽ įrenginys skirtas artimajai ir tolimajai šviesoms, jis turi atitikti 8.2.5, 8.2.6 ir 8.3 skirsnių reikalavimus.

8.2.4.

Jeigu taip nustatytas HVPŽ įrenginys neatitinka 8.2.5, 8.2.6 ir 8.3 skirsnių reikalavimų, jo reguliavimas gali būti pakeistas su sąlyga, kad šviesos srauto ašis į šonus (į dešinę arba į kairę) nepasislinks daugiau kaip per 1° (t. y. 44 cm) (11). Kad būtų lengviau reguliuoti atsižvelgiant į ribinę liniją, dalį įrenginio galima uždengti, kad ribinė linija būtų ryškesnė.

8.2.5.

Apšviestumas, kurį ekrane sukuria artimoji šviesa, turi atitikti šiuos reikalavimus:

MATAVIMO EKRANO TAŠKAI		REIKIAMAS APŠVIESTUMAS LIUKSAIS
HVP ĮRENGINIAI, SKIRTI EISMUI DEŠINIĄJA PUSE	HVP ĮRENGINIAI, SKIRTI EISMUI KAIRIĄJA PUSE	REIKIAMAS APŠVIESTUMAS LIUKSAIS
B 50 L	B 50 L	≤ 0.4
75 L	75 L	≥ 12
75 L	75 R	≤ 12
50 L	50 R	≥ 12
50 R	50 L	≤ 15
50 V	20 V	≥ 6
25 L	25 R	≥ 2
25 R	25 L	≥ 2
		≤ 0,7
		≥ 3
Bet kuris taškas III zonoje Bet kuris taškas IV zonoje Bet kuris taškas I zonoje		≤ 2 x (E50 R arba E50 L) (*1)

8.2.6.

I, II, III, ir IV zonose turi nebūti matomumą bloginančių šviesos poslinkių į šonus.

8.3. Reikalavimai dėl tolimosios šviesos

8.3.1.

Jeigu HVPŽ įrenginys skirtas skleisti tolimąją ir artimąją šviesas, tolimosios šviesos sukuriamas apšviestumas ekrane matuojamas HVPŽ įrenginį sureguliavus taip pat, kaip matavimams pagal 8.2.5 ir 8.2.6 skirsnių nuostatas; jeigu HVPŽ įrenginys skleidžia tik tolimąją šviesą, jis sureguliuojamas taip, kad didžiausio apšviestumo plotas būtų koncentruotas linijų hh ir vv sankirtos taške HV; toks HVPŽ įrenginys turi atitikti tik 8.3 skirsnio reikalavimus.

8.3.2.

Apšviestumas, kurią ekrane sukuria tolimoji šviesa, turi atitikti šiuos reikalavimus:

8.3.2.1.

Linijų hh ir vv sankirtos taškas HV turi būti izoliuksės, žyminčios 80 % didžiausio apšviestumo, ribojamame plote. Ši didžiausia vertė (EM) turi būti ne mažesnė kaip 48 liuksai. Didžiausia vertė (EM) turi neviršyti 240 liuksų; be to, jeigu tai kombinuotasis artimosios ir tolimosios šviesų HVPŽ įrenginys, ta vertė turi būti ne daugiau kaip 16 kartų didesnė už artimosios šviesos sukuriamą apšviestumą, išmatuotą taške 75 R (arba 75 L).

8.3.2.1.1.

Didžiausias tolimosios šviesos stipris (IM), išreikštas tūkstančiais kandelų, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

IM = 0,625 EM.

8.3.2.1.2.

Šio didžiausio stiprio atskaitos žymė (I'M), minėta 5.2.2.5 skirsnyje, nustatoma pagal šią formulę: IM = IM/3 = 0,208 EM.

Ši vertė suapvalinama iki artimiausios iš šių verčių: 7,5 – 10 – 12,5 – 17,5 – 20 – 25 – 27,5 – 30 – 37,5 – 40 – 45 – 50.

8.3.2.2.

Pradedant nuo taško HV ir horizontaliai judant į dešinę ir į kairę, apšviestumas 1,125 m atstumu turi būti ne mažesnis kaip 24 liuksai, o 2,25 m atstumu – ne mažesnis kaip 6 liuksai.

9. SPALVA

9.1.

HVPŽ įrenginiai turi skleisti baltą šviesą.

10. NEPATOGUMO ĮVERTINIMAS

Turi būti įvertintas nepatogumas, kurį sukelia HVPŽ įrenginių artimoji šviesa (12).

11. GAMYBOS ATITIKTIS

11.1.

Pagal šią taisyklę patvirtinti priekiniai žibintai turi būti pagaminti taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą pagal 8 ir 9 dalyse nustatytus reikalavimus.

11.2.

Siekiant patikrinti, ar laikomasi 11.1 skirsnio reikalavimų, taikomos tinkamos gamybos kontrolės priemonės.

11.3.

Patvirtinimo savininkas pirmiausia turi:

11.3.1.

užtikrinti, kad būtų taikomos veiksmingos gaminių kokybės kontrolės procedūros;

11.3.2.

turėti galimybę naudotis kontrolės įranga, būtina atitikčiai kiekvienam patvirtintam tipui patikrinti;

11.3.3.

užtikrinti, kad būtų registruojami bandymų rezultatų duomenys ir kad tam tikrą laiką, suderintą su administravimo tarnyba, būtų galima naudotis susijusiais dokumentais;

11.3.4.

analizuoti kiekvienos rūšies bandymų rezultatus, siekiant patikrinti ir užtikrinti gaminio savybių pastovumą, pramoninei gamybai taikant tam tikrą leidžiamą nuokrypį;

11.3.5.

užtikrinti, kad su kiekvieno tipo gaminiu būtų atlikti bent tie bandymai, kurie yra nurodyti šios taisyklės 5 priede;

11.3.6.

užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu su atrinktais pavyzdžiais atlikus susijusius bandymus nustatyta neatitiktis tipui, būtų atliekama papildoma atranka ir papildomas bandymas. Turi būti imamasi visų būtinų priemonių, kad būtų atkurta atitinkamos gamybos atitiktis.

11.4.

Patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija gali bet kada patikrinti kiekvieno gamybos padalinio taikomus kontrolės metodus.

11.4.1.

Per kiekvieną patikrinimą apsilankiusiam inspektoriui pateikiami bandymų žurnalai ir gamybos tyrimų duomenys.

11.4.2.

Inspektorius gali atsitiktine tvarka pasirinkti pavyzdžius, kurie bus išbandyti gamintojo laboratorijoje. Mažiausiasis pavyzdžių skaičius gali būti nustatomas atsižvelgiant į paties gamintojo atliktų patikrų rezultatus.

11.4.3.

Nustatęs, kad kokybės lygis nepakankamas arba kad būtina patikrinti bandymo, atlikto pagal 11.4.2 skirsnį, patikimumą, inspektorius, vadovaudamasis 8 priede nurodytais kriterijais, parenka pavyzdžius, kurie bus perduoti technikos tarnybai, atlikusiai tipo patvirtinimo bandymus.

11.4.4.

Kompetentinga institucija gali atlikti bet kurį šioje taisyklėje nustatytą bandymą. Šie bandymai atliekami su pavyzdžiais, atsitiktine tvarka atrinktais nepažeidžiant gamintojo teikimo įsipareigojimų ir laikantis 8 priede nustatytų kriterijų.

11.4.5.

Kompetentinga institucija turi siekti, kad patikros būtų atliekamos ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Tačiau šios nuostatos įgyvendinimas paliekamas kompetentingos institucijos nuožiūrai, atsižvelgiant į tai, kaip ji vertina gamybos atitikties veiksmingos kontrolės įgyvendinimo priemonių patikimumą. Kompetentinga institucija, per kurį nors apsilankymą gavusi neigiamų rezultatų, turi užtikrinti, kad būtų kuo greičiau imtasi visų reikiamų priemonių gamybos atitikčiai atkurti.

11.5.

Į priekinius žibintus su akivaizdžiais trūkumais neatsižvelgiama.

11.6.

Į atskaitos žymę neatsižvelgiama.

12. BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

12.1.

Jeigu nesilaikoma pirmiau nustatytų reikalavimų arba jeigu patvirtinimo ženklu paženklintas HVPŽ įrenginys neatitinka patvirtinto tipo, HVPŽ įrenginio tipui pagal šią taisyklę suteiktas patvirtinimas gali būti panaikintas.

12.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti Susitarimo šalis panaikina patvirtinimą, kurį anksčiau pati buvo suteikusi, ji, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką, apie tai nedelsdama praneša kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims.

13. HALOGENINIO VIENTISOJO PRIEKINIO ŽIBINTO ĮRENGINIO (HVPŽ ĮRENGINIO) TIPO PATVIRTINIMO PAKEITIMAS IR IŠPLĖTIMO PATVIRTINIMAS

13.1.

Apie kiekvieną HVPŽ įrenginio tipo pakeitimą pranešama administravimo padaliniams, suteikusiems HVPŽ įrenginio tipo patvirtinimą. Tuomet šis padalinys gali:

13.1.1.

nuspręsti, kad atlikti pakeitimai veikiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir kad HVPŽ įrenginys vis dar atitinka reikalavimus, arba

13.1.2.

pareikalauti, kad už bandymus atsakinga technikos tarnyba pateiktų papildomą bandymų protokolą.

13.2.

Apie patvirtinimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą, nurodant pakeitimus, 5.1.4 skirsnyje nustatyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims.

13.3.

Išplėtimo patvirtinimą suteikianti kompetentinga institucija kiekvienam tokiam išplėtimui suteikia serijos numerį ir, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką, apie tai praneša šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims.

14. VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jeigu patvirtinimo savininkas visiškai nutraukia pagal šią taisyklę patvirtinto tipo HVPŽ įrenginio gamybą, jis apie tai praneša patvirtinimą suteikusiai institucijai. Atitinkamą pranešimą gavusi institucija, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką, apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims.

15. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

15.1.

Nuo šios taisyklės 02 serijos pakeitimų įsigaliojimo dienos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis negali atsisakyti suteikti patvirtinimą pagal šią taisyklę su 02 serijos pakeitimais.

15.2.

Praėjus 24 mėnesiams nuo pirmiau 15.1 skirsnyje minėtos įsigaliojimo dienos, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys patvirtinimus suteikia tik tuo atveju, jeigu HVPŽ įrenginio tipas atitinka šios taisyklės su 02 serijos pakeitimais reikalavimus.

15.3.

Pagal šią taisyklę iki 15.2 skirsnyje minėtos dienos suteikti patvirtinimai lieka galioti. Tačiau šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali drausti įrengti HVPŽ įrenginius, neatitinkančius šios taisyklės su 02 serijos pakeitimais reikalavimų:

15.3.1.

transporto priemonėse, kurioms tipo arba atskiras patvirtinimas suteiktas praėjus daugiau kaip 24 mėnesiams nuo pirmiau 15.1 skirsnyje minėtos įsigaliojimo dienos;

15.3.2.

transporto priemonėse, pirmą kartą registruojamose praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo pirmiau 15.1 skirsnyje minėtos įsigaliojimo dienos.

16. UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRAVIMO PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios 1958 m. Susitarimo šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių administravimo padalinių, kuriems siunčiami kitose šalyse išduoti pranešimų dėl patvirtinimo, išplėtimo patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimo arba visiško gamybos nutraukimo blankai, pavadinimus ir adresus.

(1) Nė viena šis taisyklės nuostata neturi kliudyti šią taisyklę taikančiai Susitarimo šaliai drausti pagal šią taisyklę patvirtintą HVPŽ įrenginį su plastikiniu sklaidytuvu naudoti kartu su mechaniniu priekinio žibinto valymo įtaisu (su valytuvais).

(2) Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais dokumentu Amend. 4).

(3) Jeigu įrenginiai atitinka eismo tik viena kelio puse reikalavimus (dešiniąja arba kairiąja), taip pat rekomenduojama, kad ant priekinio sklaidytuvo būtų aiškiai pažymėtas plotas, kurį galima uždengti, kad nebūtų keliama nepatogumų eismo dalyviams tose šalyse, kuriose eismas vyksta kita eismo puse – priešinga tai, kuriai pritaikytas įrenginys. Tačiau šis ženklinimas nebūtinas, kai tas plotas akivaizdžiai matomas iš konstrukcijos.

(4) 1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojama), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojama), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojama), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojama), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojama), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojama), 42 – Europos Bendrija (patvirtinimus suteikia jos valstybės narės, naudodamos atitinkamus savo EEK ženklus), 43 – Japonija, 44 (nenaudojama), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta, 51 – Korėjos Respublika, 52 – Malaizija, 53 – Tailandas, 54 ir 55 (nenaudojama), 56 – Juodkalnija, 57 (nenaudojama), 58 – Tunisas. Tolesni numeriai kitoms šalims skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikuoja Susitarimą dėl suvienodintų techninių nuostatų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti įrengiamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas nuostatas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų priėmimo, arba kuria prie šio susitarimo prisijungia; apie tokiu būdu paskirtus numerius susitariančiosioms šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

(5) Svarstomi reikalavimai dėl HVPŽ įrenginių, kurių vardinė įtampa – 24 voltai.

(6) Visi fotometriniai matavimai atliekami naudojant 7.1 skirsnyje nurodytą vardinę įtampą.

(7) Jeigu HVPŽ įrenginys sukonstruotas taip, kad šios taisyklės reikalavimus atitiktų tik artimoji šviesa, ir jeigu židinio ašis yra gerokai nukrypusi nuo bendrosios šviesos srauto krypties arba jeigu nepaisant priekinio žibinto tipo (at tai tik artimosios šviesos, ar tai artimosios ir tolimosios šviesos priekinis žibintas) šviesos srauto ribinė linija neturi aiškaus lūžio, šoninis reguliavimas atliekamas taip, kad kuo geriau būtų laikomasi apšviestumo reikalavimų taškuose 75 R ir 50 R eismo dešiniąja puse atveju ir taškuose 75 L ir 50 L eismo kairiąja puse atveju.

(8) Bandymo ekranas turi būti pakankamai platus, kad būtų galima patikrinti spindulio ribinę liniją ne mažiau kaip per 5° į abi puses nuo tiesės vv.

(9) Jeigu šviesos srauto ribinė linija neturi aiškaus lūžio, šoninis reguliavimas atliekamas taip, kad kuo geriau būtų laikomasi apšviestumo reikalavimų taškuose 75 R ir 50 R eismo dešiniąja puse atveju, ir taškuose 75 L ir 50 L eismo kairiąja puse atveju.

(10) Artimajai šviesai skleisti skirtame HVPŽ įrenginyje gali būti įtaisytas šios sąlygos neatitinkantis tolimosios šviesos įtaisas.

(11) Pareguliavimas paslenkant 1° į dešinę arba į kairę gali būti derinamas su vertikaliu pareguliavimu aukštyn arba žemyn. Pastarajam taikomi tik 8.3 skirsnio reikalavimai. Tačiau horizontalioji ribinės linijos dalis negali užeiti už linijos hh (8.3 skirsnio nuostatos netaikomos HVPŽ įrenginiams, kurie turi atitikti šios taisyklės reikalavimus tik dėl artimosios šviesos).

(*1) E50R ir E50L faktiškai išmatuotos apšviestumo vertės.

(12) Šis reikalavimas bus įtrauktas į rekomendacijas administracijoms.

6 PRIEDAS

Naudojamų priekinių žibintų fotometrinių savybių pastovumo bandymai

SURINKTŲ PRIEKINIŲ ŽIBINTŲ BANDYMAI

Pagal šios taisyklės nuostatas taške Emax, jeigu bandomas tolimosios šviesos žibintas, ir taškuose HV, 50 R ir B 50 L, jeigu bandomas artimosios šviesos žibintas (arba HV, 50 L, B 50 R, jeigu bandomi priekiniai žibintai, skirti eismui kairiąja puse), išmatavus fotometrines vertes, atliekamas veikiančio pavyzdinio surinkto priekinio žibinto fotometrinių savybių pastovumo bandymas. Surinktas priekinis žibintas – tai visas žibintas su supančiomis korpuso dalimis ir lempomis, kurios gali turėti įtakos žibinto šiluminei sklaidai.

1. FOTOMETRINIŲ SAVYBIŲ PASTOVUMO BANDYMAS

Bandymai atliekami sausame ir ramiame ore, esant 23 ± 5 °C aplinkos temperatūrai, surinktą priekinį žibintą įrengus ant pagrindo taip, kaip jis turėtų būti tinkamai įrengiamas transporto priemonėje.

1.1. Švarus priekinis žibintas

Priekinis žibintas laikomas įjungtas 12 valandų, kaip aprašyta 1.1.1 skirsnyje, ir tikrinamas, kaip nurodyta 1.1.2 skirsnyje.

1.1.1. Bandymo metodika

Priekinis žibintas laikomas įjungtas nustatytą laikotarpį, kad:

1.1.1.1.

a)	jeigu norima patvirtinti tik vieną apšvietimo funkciją (tolimąją arba artimąją šviesą), nustatytą laikotarpį būtų laikomas įjungtas atitinkamas kaitinamasis siūlas (1);

jeigu tai tarpusavyje sujungti artimosios ir tolimosios šviesų žibintai (HVPŽ priekinis žibintas su dviem kaitinamaisiais siūlais):

jeigu pareiškėjas nurodo, kad priekinis žibintas bus naudojamas vienu metu šviečiant tik vienam kaitinamajam siūlui (2), bandymas atliekamas laikantis šios sąlygos, paeiliui įjungiant (1) ir 1.1 skirsnyje nustatytą laikotarpį laikant įjungtą kiekvieną nurodytą funkciją;

visais kitais atvejais (1) (2) priekinis žibintas bandomas taikant toliau nurodytą veiksmų seką, kol sukanka nustatytas laikas:

15 minučių uždegtas artimosios šviesos kaitinamasis siūlas;

5 minutes uždegti visi kaitinamieji siūlai.

c)	jeigu bandomos sugrupuotos apšvietimo funkcijos, visos atskiros apšvietimo funkcijos vienu metu įjungiamos laikotarpiui, nustatytam atskiroms apšvietimo funkcijoms (a), įskaitant naudojamas tarpusavyje sujungtas apšvietimo funkcijas (b), kaip nurodyta gamintojo specifikacijose.

1.1.1.2. Bandymo įtampa

Bandymo įtampa turi būti tokia, kad būtų užtikrintas 90 % didžiausios galios vatais maitinimas, šioje taisyklėje nustatytas atitinkamam (-iems) HVPŽ priekinio (-ių) žibinto (-ų) tipui (-ams).

1.1.2. Bandymo rezultatai

1.1.2.1. Vizuali apžiūra

Priekiniam žibintui pasiekus aplinkos temperatūrą, priekinio žibinto sklaidytuvas ir išorinis sklaidytuvas, jeigu toks yra, nuvalomas švariu, drėgnu medvilnės audeklu. Tada priekinis žibintas apžiūrimas vizualiai; turi nebūti jokių matomų priekinio žibinto sklaidytuvo arba išorinio sklaidytuvo, jeigu toks yra, deformacijos ir įtrūkimo požymių arba spalvos pokyčių.

1.1.2.2. Fotometrinis bandymas

Siekiant užtikrinti šios taisyklės reikalavimų laikymąsi, fotometrinės vertės tikrinamos šiuose taškuose:

artimoji šviesa:

50 R–B 50 L–HV, jeigu tai priekiniai žibintai, skirti eismui dešiniąją puse;

50 L–B 50 R–HV, jeigu tai priekiniai žibintai, skirti eismui kairiąja puse;

tolimoji šviesa:

taške Emax.

Siekiant kompensuoti priekinio žibinto pagrindo deformaciją dėl šilumos (ribinės linijos padėties pokytis aprašytas šio priedo 2 dalyje), priekinis žibintas gali būti sureguliuotas ir kitaip. Leidžiama 10 proc. fotometrinių savybių ir prieš bandymą išmatuotų verčių neatitiktis, įskaitant leidžiamus fotometrinių matavimų procedūros nuokrypius.

1.2. Nešvarus priekinis žibintas

Priekinį žibintą išbandžius taip, kaip nurodyta 1.1 skirsnyje, priekinis žibintas laikomas įjungtas vieną valandą, kaip aprašyta 1.1.1 skirsnyje, jį parengus taip, kaip nurodyta 1.2.1 skirsnyje, ir patikrinus taip, kaip nurodyta 1.1.2 skirsnyje.

1.2.1. Priekinio žibinto parengimas

1.2.1.1. Bandymo mišinys

1.2.1.1.1.

Priekiniam žibintui su išoriniu stikliniu sklaidytuvu:

ant priekinio žibinto tepamas vandens ir teršalo mišinys gaminamas iš:

9 dalių (pagal masę) kvarcinio smėlio, kurio smilčių dydis 0–100 μm;

1 dalies (pagal masę) augalinių anglies dulkių (buko malkų), kurių dalelių dydis 0–100 μm;

0,2 dalių (pagal masę) NaCMC (3) ir

atitinkamo kiekio distiliuoto vandens, kurio laidumas ne didesnis kaip 1 mS/m.

Mišinys privalo būti pagamintas ne daugiau kaip prieš 14 dienų.

1.2.1.1.2.

Priekiniam žibintui su išoriniu plastikiniu sklaidytuvu:

ant priekinio žibinto tepamas vandens ir teršalo mišinys gaminamas iš:

9 dalių (pagal masę) kvarcinio smėlio, kurio smilčių dydis 0–100 μm;

1 dalies (pagal masę) augalinių anglies dulkių (buko malkų), kurių dalelių dydis 0-100 μm;

0,2 dalių (pagal masę) NaCMC (3),

13 dalių (pagal masę) distiliuoto vandens, kurio laidumas ne didesnis kaip 1 mS/m, ir

2 ± 1 dalies (-ių) (pagal masę) paviršiaus aktyvios medžiagos (4).

Mišinys privalo būti pagamintas ne daugiau kaip prieš 14 dienų.

1.2.1.2. Bandymo mišinio tepimas ant priekinio žibinto

Bandymo mišinys tolygiai paskleidžiamas ant viso šviesą skleidžiančio priekinio žibinto paviršiaus ir leidžiama jam išdžiūti. Ši procedūra kartojama tol, kol apšviestumo vertė tampa 15–20 % mažesnė už vertes, pirmiau 1 dalyje aprašytomis sąlygomis išmatuotas kiekviename toliau nurodytame taške:

taške Emax, matuojant artimosios ir tolimosios šviesų žibinto skleidžiamos tolimosios šviesos fotometrinį pasiskirstymą;

taške Emax, matuojant tik tolimosios šviesos žibinto skleidžiamos tolimosios šviesos fotometrinį pasiskirstymą;

50 R ir 50 V (5), bandant tik artimosios šviesos žibintą, skirtą eismui dešiniąja puse;

50 L ir 50 V (5), bandant tik artimosios šviesos žibintą, skirtą eismui kairiąja puse.

1.2.1.3. Matavimo įranga

Matavimo įranga turi būti lygiavertė įrangai, naudojamai per priekinių žibintų patvirtinimo bandymus.

2. RIBINĖS LINIJOS VERTIKALIOSIOS PADĖTIES POKYČIO DĖL ŠILUMOS POVEIKIO BANDYMAS

Per šį bandymą tikrinama, ar šilumos sukeliamas ribinės linijos vertikalusis poslinkis neviršija veikiančiam artimosios šviesos žibintui nustatytos vertės.

Pagal 1.1 skirsnio nurodymus patikrintas priekinis žibintas bandomas pagal 2.1 skirsnio nurodymus, jo nenuimant nuo bandymo įrangos ir nereguliuojant bandymo įrangos atžvilgiu.

2.1. Bandymas

Bandymas atliekamas sausame ir ramiame ore, esant 23 ± 5 °C aplinkos temperatūrai.

Naudojant masinės gamybos HVPŽ priekinį žibintą, kuris prieš bandymą buvo naudojamas ne mažiau kaip vieną valandą, įjungiama priekinio žibinto artimoji šviesa, žibinto nenuimant nuo bandymo įrangos ir nereguliuojant bandymo įrangos atžvilgiu. (Atliekant šį bandymą įtampa sureguliuojama taip, kaip nurodyta 1.1.1.2 skirsnyje.) Ribinės linijos horizontaliosios dalies padėtis (tarp vv ir vertikalios linijos, kertančios tašką B 50 L, jeigu artimosios šviesos žibintas skirtas eismui dešiniąja puse, arba B 50 R, jeigu artimosios šviesos žibintas skirtas eismui kairiąja puse) tikrinama nuo įjungimo praėjus 3 minutėms (r3) ir 60 minučių (r60).

Pirmiau aprašytos ribinės linijos padėties pokyčiai matuojami taikant bet kurį metodą, pagal kurį užtikrinamas pakankamas tikslumas ir atkuriami rezultatai.

2.2. Bandymo rezultatai

2.2.1.

Miliradianais (mrad) išreikštas rezultatas yra priimtinas, jeigu užregistruota priekinio žibinto absoliuti vertė ΔrI = | r3 - r60 | yra ne didesnė kaip 1,0 mrad (ΔrI ≤ 1,0 mrad).

2.2.2.

Tačiau, jeigu ši vertė yra didesnė kaip 1,0 mrad, bet ne didesnė kaip 1,5 mrad (1,0 mrad < ΔrI ≤ 1,5 mrad), 2.1 skirsnyje aprašytas bandymas atliekamas su antruoju priekiniu žibintu, prieš tai tris kartus iš eilės atlikus toliau aprašytą veiksmų seką; šio pakartotinio bandymo tikslas – stabilizuoti priekinio žibinto mechaninių dalių padėtį ant pagrindo, ant kurio šios dalys įrengiamos taip pat, kaip transporto priemonėje:

vienai valandai įjungiamas artimosios šviesos žibintas (įtampa sureguliuojama taip, kaip nurodyta 1.1.1.2 skirsnyje);

žibintas vienai valandai išjungiamas.

Priekinio žibinto tipas yra priimtinas, jeigu pirmojo pavyzdžio išmatuotų absoliučių verčių ΔrI ir antrojo pavyzdžio absoliučių verčių ΔrII vidurkis neviršija 1,0 mrad.

(1) Jeigu bandomasis priekinis žibintas sugrupuotas ir (arba) tarpusavyje sujungtas su signaliniais žibintais, šie turi būti įjungti per visą bandymą. Posūkio rodiklis turi būti įjungtas mirksėjimo režimu taip, kad įjungimo ir išjungimo laikas būtų beveik vienodas.

(2) Jeigu priekiniam žibintui mirksint vienu metu uždegami du lempos kaitinamieji siūlai, tai nelaikoma įprastu dviejų kaitinamųjų siūlų naudojimu vienu metu.

(3) NaCMC yra karboksimetilceliuliozės, paprastai žymimos CMC, natrio druska. Teršalų mišinyje naudojamos NaCMC pakeitimo laipsnis (PL) turi būti 0,6–0,7, o 2 % tirpalo klampa 20 °C temperatūroje – 200–300 cP.

(4) Leidžiamas tam tikras kiekio nuokrypis, kad nešvarumai tinkamai pasiskirstytų ant viso plastikinio sklaidytuvo paviršiaus.

(5) Taškas 50 V yra 375 mm žemiau HV, 25 m atstumu esančiame ekrane ant vertikalios linijos v-v.

7 PRIEDAS

Žibintų su plastikiniais sklaidytuvais reikalavimai. Sklaidytuvų arba medžiagos bandinių ir surinktų žibintų bandymas

1. BENDROSIOS SPECIFIKACIJOS

1.1.

Pagal šios taisyklės 3.2.4 skirsnį pateikti pavyzdžiai turi atitikti toliau 2.1–2.5 skirsniuose nurodytas specifikacijas.

1.2.

Dviejų iš penkių surinktų žibintų pavyzdžių, pateiktų pagal šios taisyklės 3.2.3 skirsnį, su plastikiniais sklaidytuvais sklaidytuvų medžiaga turi atitikti toliau 2.6 skirsnyje nurodytas specifikacijas.

1.3.

Su plastikinių sklaidytuvų pavyzdžiais arba medžiagos bandiniais, įrengus reflektorių, su kuriuo jie bus montuojami (kai taikytina), šio priedo 1 priedėlio A lentelėje nurodyta chronologine tvarka atliekami patvirtinimo bandymai.

1.4.

Tačiau, jeigu žibinto gamintojas gali įrodyti, kad gaminys jau sėkmingai išlaikė toliau 2.1–2.5 skirsniuose nurodytus bandymus arba lygiaverčius bandymus pagal kitą taisyklę, šių bandymų kartoti nereikia; privaloma atlikti tik 1 priedėlio B lentelėje nurodytus bandymus.

2. BANDYMAI

2.1. Atsparumas temperatūros pokyčiams

2.1.1. Bandymai

Trims naujiems pavyzdžiams (sklaidytuvams) taikomi penki temperatūros ir drėgnio (SOD – santykinis oro drėgnis) pokyčių ciklai pagal šią programą:

3 valandos 40 ± 2 °C temperatūroje, esant 85–95 % SOD;

1 valanda 23 ± 5 °C temperatūroje, esant 60–75 % SOD.;

15 valandų – 30 ± 2 °C temperatūroje;

1 valanda 23 ± 5 °C temperatūroje, esant 60–75 % SOD.;

3 valandos 80 ± 2 °C temperatūroje;

1 valanda 23 ± 5 °C temperatūroje, esant 60–75 % SOD.

Prieš šį bandymą pavyzdžiai ne mažiau kaip keturias valandas laikomi 23 ± 5 °C temperatūroje, esant 60–75 % SOD.

Pastaba. Į vienos valandos trukmės laikymo 23 ± 5 °C temperatūroje laikotarpius įtraukiami perėjimo iš vienos temperatūros į kitą laikotarpiai, reikalingi tam, kad būtų išvengta šilumos smūgio poveikio.

2.1.2. Fotometriniai matavimai

2.1.2.1. Metodas

Pavyzdžių fotometriniai matavimai atliekami prieš bandymą ir po jo.

Tokie matavimai, naudojant standartinį žibintą, atliekami šiuose taškuose:

B 50 L ir 50 R, jeigu matuojama artimosios šviesos žibinto arba artimosios ir tolimosios šviesų žibinto artimoji šviesa (B 50 R ir 50 L, jeigu tai priekiniai žibintai, skirti eismui kairiąja puse);

taške Emax, jeigu matuojama tolimosios šviesos žibinto arba artimosios ir tolimosios šviesų žibinto tolimoji šviesa.

2.1.2.2. Rezultatai

Prieš bandymą ir po jo išmatuotų kiekvieno pavyzdžio fotometrinių verčių pokyčiai turi neviršyti 10 %, įskaitant leidžiamus fotometrinių matavimų nuokrypius.

2.2. Atsparumas atmosferos veiksniams ir cheminėms medžiagoms

2.2.1. Atsparumas atmosferos veiksniams

Trys nauji pavyzdžiai (sklaidytuvai arba medžiagos bandiniai) laikomi spindulių šaltinio, kurio energijos spektro sudėtis artima 5 500–6 000 K temperatūros juodojo kūno energijos spektro sudėčiai, spinduliuose. Tarp to šaltinio ir pavyzdžių įterpiami reikiami filtrai, kuo labiau mažinantys trumpesnių kaip 295 nm ilgio bangų ir ilgesnių kaip 2 500 nm ilgio bangų spinduliuotę. Pavyzdžiai veikiami 1 200 ± 200 W/m2 energijos srautu tiek laiko, kad jų gautas šviesos energijos kiekis būtų 4 500 ± 200 MJ/m2. Bandymo įrenginyje, vienodame lygyje su pavyzdžiais padėto juodo skydelio temperatūra turi būti 50 ± 5 °C. Kad pavyzdžiai būtų veikiami tolygiai, jie turi suktis aplink spindulių šaltinį 1–5 karto per minutę dažniu.

Pavyzdžiai apipurškiami 23 ± 5 °C temperatūros distiliuotu vandeniu, kurio savitasis laidumas mažesnis kaip 1 mS/m, taikant tokį ciklą:

apipurškimas	:	5 minutės,
džiūvimas	:	25 minutės.

2.2.2. Atsparumas cheminėms medžiagoms

Atlikus pirmiau 2.2.1 skirsnyje aprašytą bandymą ir toliau 2.2.3.1 skirsnyje aprašytą matavimą, minėtų trijų pavyzdžių išorinis paviršius 2.2.2.2 skirsnyje nustatyta tvarka padengiamas toliau 2.2.2.1 skirsnyje aprašytu mišiniu.

2.2.2.1. Bandymo mišinys

Bandymo mišinį sudaro: 61,5 % n-heptano; 12,5 % toluolo; 7,5 % etilo tetrachlorido; 12,5 % trichloretileno ir 6 % ksilolo (nurodyti tūrio procentai).

2.2.2.2. Bandymo mišinio tepimas

Medvilninio audinio skiautė įmirkoma (pagal ISO 105) 2.2.2.1 skirsnyje aprašytame mišinyje ir per dešimt sekundžių dešimčiai minučių prispaudžiama prie pavyzdžio išorinio paviršiaus 50 N/cm2 slėgiu, atitinkančiu slėgį, gaunamą 14 × 14 mm bandomąjį paviršių veikiant 100 N jėga).

Per šį dešimties minučių laikotarpį audinys dar kartą įmirkomas mišinyje, kad naudojamo skysčio sudėtis nuolat būtų tokia pati kaip nustatyto bandymo mišinio.

Per bandymą leidžiama kompensuoti slėgį, kuriuo veikiamas pavyzdys, kad šis neįtrūktų.

2.2.2.3. Valymas

Baigus naudoti bandymo mišinį, pavyzdžiai išdžiovinami atvirame ore ir nuplaunami 2.3 skirsnyje („Atsparumas valikliams“) aprašytu 23 ± 5 °C temperatūros tirpalu. Tada pavyzdžiai kruopščiai išskalaujami 23 ± 5 °C temperatūros distiliuotu vandeniu, kurio sudėtyje yra ne daugiau kaip 0,2 % priemaišų, ir nušluostomi minkšto audeklo skiaute.

2.2.3. Rezultatai

2.2.3.1.

Atlikus atsparumo atmosferos veiksniams bandymą, išoriniame pavyzdžių paviršiuje turi nebūti įtrūkimų, įbrėžimų, atplaišų arba deformacijos požymių, o praleidimo pokyčių vidurkis

Δt = (T2–T3) / T2, gautas šio priedo 2 priedėlyje aprašyta tvarka išmatavus tris pavyzdžius, turi neviršyti 0,020

(Δ tm ≤ 0,020).

2.2.3.2.

Po atsparumo cheminėms medžiagoms bandymo, ant pavyzdžių turi nebūti jokių cheminių medžiagų dėmių, galinčių sukelti šviesos srauto sklaidos pokyčius, kurių vidurkis

Δd = (T5–T4) / T2, gautas šio priedo 2 priedėlyje aprašyta tvarka išmatavus tris bandinius, turi neviršyti 0,020

(Δ dm ≤ 0,020).

2.3. Atsparumas valikliams ir angliavandeniliams

2.3.1. Atsparumas valikliams

Išorinis trijų pavyzdžių (sklaidytuvų arba medžiagos bandinių) paviršius įkaitinamas iki 50 ± 5 °C temperatūros, po to penkioms minutėms pamerkiamas į 23 ± 5 °C temperatūros mišinį, kurį sudaro 99 dalys distiliuoto vandens su ne daugiau kaip 0,02 % priemaišų ir viena dalis alkilarilo sulfonato.

Baigiant bandymą, pavyzdžiai išdžiovinami 50 ± 5 °C temperatūroje. Pavyzdžių paviršius nuvalomas drėgna audeklo skiaute.

2.3.2. Atsparumas angliavandeniliams

Minėtų trijų pavyzdžių išorinis paviršius vieną minutę nestipriai trinamas medvilninio audeklo skiaute, įmirkyta mišinyje, sudarytame iš 70 % n-heptano ir 30 % toluolo (nurodyta tūrio procentais), paskui išdžiovinamas atvirame ore.

2.3.3. Rezultatai

Atlikus abu pirmiau aprašytus bandymus, vidutinė laidumo pokyčių vertė Δt = (T–T3) / T2, gauta šio priedo 2 priedėlyje aprašyta tvarka išmatavus tris pavyzdžius, turi neviršyti 0,010 (Δ tm ≤ 0,010).

2.4. Atsparumas mechaniniam poveikiui

2.4.1. Mechaninio poveikio metodas

Taikant šio priedo 3 priedėlyje aprašytą metodą, su trijų naujų pavyzdžių (sklaidytuvų) išoriniu paviršiumi atliekamas tolygaus mechaninio poveikio bandymas.

2.4.2. Rezultatai

Atlikus bandymą,

praleidimo pokytis Δ t = (T2-T3)/T2

sklaidos pokytis Δ t = (T5-T4)/T2

2 priedėlyje aprašyta tvarka matuojami šios taisyklės 3.2.4.1.1 skirsnyje nurodytoje vietoje. Visų trijų pavyzdžių vidutinė pokyčių vertė turi būti tokia: Δ tm ≤ 0,100; Δ dm ≤ 0,050.

2.5. Dangos (jeigu naudojama) sukibimo bandymas

2.5.1. Pavyzdžio parengimas

20 mm x 20 mm ploto sklaidytuvo dangos paviršius skustuvu arba adata išraižomas taip, kad susidarytų maždaug 2 mm x 2 mm dydžio langelių tinklelis. Peiliuką arba adatą reikia spausti pakankamai, kad būtų perrėžtas bent dangos sluoksnis.

2.5.2. Bandymo aprašymas

Naudojama lipnioji juosta, kurios sukibimo jėga, išmatuota šio priedo 4 priedėlyje aprašytomis standartinėmis sąlygomis, lygi 2 N vienam pločio cm ± 20 %. Ši ne mažiau kaip 25 mm pločio lipnioji juosta ne mažiau kaip penkias minutes laikoma prispausta prie paviršiaus, parengto, kaip nurodyta 2.5.1 skirsnyje.

Lipniosios juostos galas apkraunamas taip, kad sukibimo su paviršiumi jėga būtų lygi šiam paviršiui statmenai jėgai. Tada juosta nuplėšiama traukiant vienodu 1,5 ± 0,2 m/s greičiu.

2.5.3. Rezultatai

Tinklelio plote turi nebūti pastebimų apgadinimų. Tinklelio linijų sankirtose arba įrantų kraštuose apgadinimų gali būti, tačiau apgadintas plotas turi neviršyti 15 % suraižyto paviršiaus ploto.

2.6. Surinkto žibinto su plastikiniu sklaidytuvu bandymai

2.6.1. Sklaidytuvo paviršiaus atsparumas mechaniniam poveikiui

2.6.1.1. Bandymai

Su pavyzdinio žibinto Nr. 1 sklaidytuvu atliekamas pirmiau 2.4.1 skirsnyje aprašytas bandymas.

2.6.1.2. Rezultatai

Atlikus bandymą, pagal šią taisyklę atliktų žibinto fotometrinių matavimų rezultatai negali daugiau kaip 30 % viršyti didžiausių verčių, nustatytų taškams B 50 L ir HV, ir negali būti daugiau kaip 10 % mažesni už mažiausias vertes, nustatytas taškui 75 R (jeigu priekiniai žibintai skirti eismui kairiąja puse, taškai, į kuriuos atsižvelgiama, yra B 50 R, HV ir 75 L).

2.6.2. Dangos (jeigu naudojama) sukibimo bandymas

Su pavyzdinio žibinto Nr. 2 sklaidytuvu atliekamas pirmiau 2.5 skirsnyje aprašytas bandymas.

3. GAMYBOS ATITIKTIES PATIKRA

3.1.

Sklaidytuvams gaminti naudojamų medžiagų atžvilgiu pripažįstama, kad tam tikros serijos žibintai atitinka šios taisyklės reikalavimus, jeigu:

3.1.1.

po atsparumo cheminėms medžiagoms, valikliams ir angliavandeniliams bandymų išoriniame pavyzdžių paviršiuje nėra plika akimi matomų įtrūkimų, atplaišų arba deformacijos požymių (žr. 2.2.2, 2.3.1 ir 2.3.2 skirsnius);

3.1.2.

po 2.6.1.1 skirsnyje aprašyto bandymo 2.6.1.2 skirsnyje nurodytuose taškuose išmatuotos fotometrinės vertės neviršija šioje taisyklėje nustatytų gamybos atitikties ribų.

3.2.

Jeigu bandymų rezultatai neatitinka reikalavimų, bandymai kartojami su kitu atsitiktine tvarka atrinktu priekinio žibinto pavyzdžiu.

1 PRIEDĖLIS

CHRONOLOGINĖ PATVIRTINIMO BANDYMŲ TVARKA

Plastikinių medžiagų (sklaidytuvų arba medžiagos bandinių, pateiktų pagal šios taisyklės 3.2.4 skirsnį) bandymai.

Pavyzdžiai Bandymai

Sklaidytuvai arba medžiagos bandiniai

Sklaidytuvai

1.1.	Ribota fotometrija (2.1.2 skirsnis)

1.1.1.

Temperatūros pokytis (2.1.1 skirsnis)

1.1.2.

Ribota fotometrija (2.1.2 skirsnis)

1.2.1.

Praleidimo matavimas

1.2.2.

Sklaidos matavimas

1.3.	Atmosferos veiksniai (2.2.1 skirsnis)

1.3.1.

Praleidimo matavimas

1.4.	Cheminės medžiagos (2.2.2 skirsnis)

1.4.1.

Sklaidos matavimas

1.5.	Valikliai (2.3.1 skirsnis)

1.6.	Angliavandeniliai (2.3.2 skirsnis)

1.6.1.

Praleidimo matavimas

1.7.	Mechaninis poveikis (2.4.1 skirsnis)

1.7.1.

Praleidimo matavimas

1.7.2.

Sklaidos matavimas

1.8.	Sukibimas (2.5 skirsnis)

Surinktų žibintų (pateiktų pagal šios taisyklės 3.2.3 skirsnį) bandymai.

Bandymai

Surinktas priekinis žibintas

Pavyzdžio Nr.

2.1.	Mechaninis poveikis (2.6.1.1 skirsnis)

2.2.	Fotometrija (2.6.1.2 skirsnis)

2.3.	Sukibimas (2.6.2 skirsnis)

2 PRIEDĖLIS

Šviesos sklaidos ir praleidimo matavimo metodas

1. ĮRANGA (žr. paveikslą)

Pusinės divergencijos β/2 = 17,4 × 10-4 kolimatoriaus K spindulys apribojamas diafragma DT su 6 mm skersmens apertūra, prieš kurią pastatomas stovas su pavyzdžiu.

Glaudžiamasis achromatinis sklaidytuvas L2, apsaugotas nuo sferinės aberacijos, jungia diafragmą DT ir imtuvą R; sklaidytuvo L2 skersmuo turi būti toks, kad neribotų pavyzdžio sklaidomos šviesos kūgio, kurio pusinis viršūnės kampas β/2 = 14 °.

Sklaidytuvo L2 vaizdo židinio plokštumoje pastatoma žiedo pavidalo diafragma DD, kurios kampai α0/2 = 1 ° ir αmax/2 = 12 °.

Neskaidri centrinė diafragmos dalis reikalinga tam, kad nepraleistų tiesiai iš šviesos šaltinio sklindančios šviesos. Centrinę diafragmos dalį turi būti įmanoma patraukti iš šviesos srauto taip, kad ją būtų galima grąžinti tiksliai į pradinę vietą.

Atstumas L2 DT ir sklaidytuvo L2 židinio nuotolis F2 parenkamas taip, kad DT atvaizdas visiškai uždengtų imtuvą R.

Pradinį krentantį srautą prilyginus 1 000 vienetų, absoliutus kiekvieno rodmens tikslumas turi būti didesnis už 1 vienetą.

2. MATAVIMAI

Matuojami šie dydžiai:

Dydis	Su pavyzdžiu	Su centrine DD dalimi	Gauta vertė
T1	Ne	Ne	Krentančio srauto pradinis rodmuo
T2	Taip (prieš bandymą)	Ne	Srautas, kurį praleidžia naujoji medžiaga 24 °C srityje
T3	Taip (po bandymo)	Ne	Srautas, kurį praleidžia bandomoji medžiaga 24 °C srityje
T4	Taip (prieš bandymą)	Taip	Naujosios medžiagos srauto sklaida
T5	Taip (po bandymo)	Taip	Bandomosios medžiagos srauto sklaida

3 PRIEDĖLIS

BANDYMAS PURŠKIMO METODU

1. BANDYMO ĮRANGA

1.1. Purkštuvas

Naudojamas purkštuvas su 1,3 mm skersmens antgaliu, kuriuo skystį būtų galima purkšti 0,24 ± 0,02 l/min. greičiu, esant 6–6,5 barų darbiniam slėgiui.

Šiomis darbinėmis sąlygomis ant bandomojo paviršiaus, esančio 380 ± 10 mm atstumu nuo purkštuvo antgalio, turi būti gauta 170 ± 50 mm skersmens srovės projekcija.

1.2. Bandymo mišinys

Bandymo mišinys sudaromas iš:

kvarcinio smėlio, kurio kietumas pagal Moso skalę – 7, smilčių dydis – 0–0,2 mm, pasiskirstymas daugmaž normalus, kampinis koeficientas – 1,8–2;

vandens, kurio kietumas ne didesnis kaip 205 g/m3; į litrą vandens dedama 25 g smėlio.

2. BANDYMAS

Ant žibinto sklaidytuvų išorinio paviršiaus vieną arba daugiau kaip vieną kartą užpurškiama pirmiau aprašytoji smėlio srovė. Srovė į bandomąjį paviršių turi būti purškiama beveik statmenai.

Paviršiaus dilimas tikrinamas prie bandomųjų sklaidytuvų pridedant vieną arba kelis standartinius stiklo bandinius. Mišinio purškiama tol, kol 2 priedėlyje aprašytais metodais išmatuotos pavyzdžio arba pavyzdžių šviesos sklaidos pokytis tampa lygus:

Δd = (T5–T4)/T2 = 0,0250 ± 0,0025

Tikrinant, ar visas bandomas paviršius nudilo vienodai, gali būti naudojami keli standartiniai pavyzdžiai.

4 PRIEDĖLIS

SUKIBIMO BANDYMAS LIPNIĄJA JUOSTA

1. TIKSLAS

Šiuo metodu įprastinėmis sąlygomis galima išmatuoti linijinę lipniosios juostos sukibimo su stiklo plokšte jėgą.

2. PRINCIPAS

Matuojama jėga, kurios reikia 90° kampu traukiamai lipniajai juostai atplėšti nuo stiklo plokštės.

3. REIKIAMOS ATMOSFEROS SĄLYGOS

Aplinkos temperatūra turi būti 23 ± 5 °C, santykinis oro drėgnis (SOD) – 65 ± 15 %.

4. BANDINIAI

Prieš bandymą bandomasis lipniosios juostos ritinėlis 24 valandas laikomas nurodytomis atmosferos sąlygomis (žr. 3 dalį).

Iš kiekvieno ritinėlio turi būti išbandyta po penkis 400 mm ilgio bandinius. Bandiniai iš ritinėlio imami pirmiau nusukus nuo ritinėlio ir išmetus pirmąsias tris juostos vijas.

5. PROCEDŪRA

Bandymas atliekamas 3 dalyje nurodytomis aplinkos sąlygomis.

Ritinėlį vyniojant maždaug 300 mm/s greičiu, paimami penki bandiniai, kurie per 15 sekundžių užklijuojami tokiu būdu:

juosta palaipsniui priglaudžiama prie stiklo plokštės, išilgai lengvai trinant pirštu, kad tarp juostos ir stiklo plokštės nesusidarytų oro pūslių, tačiau pernelyg nespaudžiama.

Stiklo plokštė su užklijuota juosta nurodytomis aplinkos sąlygomis laikomos 10 minučių.

Juostos bandinys atplėšiamas nuo stiklo per maždaug 25 mm taip, kad plėšimo plokštuma būtų statmena bandinio ašiai. Plokštė įtvirtinama, o laisvasis juostos galas atlenkiamas atgal 90° kampu. Jėga naudojama taip, kad juostos ir plokštės skiriamoji linija būtų statmena šios jėgos vektoriui ir statmena plokštei.

Juosta plėšiama 300 ± 30 mm/s greičiu ir registruojama juostai atplėšti reikalinga jėga.

6. REZULTATAI

Gautosios penkios vertės surašomos didėjimo tvarka, ir matavimo rezultatu laikoma vidurinioji vertė (mediana). Ši vertė išreiškiama niutonais juostos pločio centimetrui.

8 PRIEDAS

MINIMALŪS INSPEKTORIAUS ATLIEKAMOS PAVYZDŽIŲ ATRANKOS REIKALAVIMAI

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.

Mechaniniu ir geometriniu požiūriu atitikties reikalavimų laikomasi, jeigu skirtumai neviršija įprastų gamybos nuokrypių, atitinkančių šios taisyklės reikalavimus.

1.2.

Fotometrinių savybių atžvilgiu masiniu būdu gaminamų priekinių žibintų atitiktis neginčijama, jeigu atliekant bet kurio atsitiktinai pasirinkto priekinio žibinto fotometrinių savybių bandymą:

1.2.1.

nė viena išmatuota vertė nenukrypsta į netinkamą pusę nuo šioje taisyklėje nustatytų verčių daugiau kaip 20 proc. Vertės B 50 L (arba R) taške ir III zonoje daugiausia gali nukrypti atitinkamai:

B 50 L (arba R)	0,2	liukso, atitinkančio 20 proc.
B 50 L (arba R)	0,3	liukso, atitinkančio 30 proc.
III zona	0,3	liukso, atitinkančio 20 proc.
III zona	0,45	liukso, atitinkančio 30 proc.

1.2.2.

arba jeigu:

1.2.2.1.

artimosios šviesos atveju taške HV (leidžiamas 0,2 lx nuokrypis) ir, atsižvelgiant į šį sureguliavimą, bent viename kiekvieno ploto, matavimo ekrane (25 m atstumu) ribojamo 15 cm spindulio apskritimu aplink taškus B 50 L (arba R) (1) (leidžiamas 0,1 lx nuokrypis), 75 R (arba L), 50 V, 25 R ir 25 L, taške ir visoje IV zonoje, kuri negali būti daugiau kaip per 22,5 cm virš linijos 25 R ir 25 L, gaunamos šioje taisyklėje nustatytos vertės;

1.2.2.2.

ir jeigu tolimosios šviesos atveju, kai HV yra 0,75 Emax atitinkančios izoliuksės ribojamame plote, bet kuriame matavimo taške, nurodytame šios taisyklės 8.3 skirsnyje, gaunamas leidžiamas + 20 proc. didžiausių fotometrinių verčių nuokrypis ir leidžiamas – 20 proc. mažiausių fotometrinių verčių nuokrypis. Į atskaitos žymę neatsižvelgiama.

1.2.3.

Jeigu pirmiau aprašytų bandymų rezultatai neatitinka reikalavimų, priekinio žibinto sureguliavimas gali būti pakeistas su sąlyga, kad šviesos srauto ašis į šonus nepasislinks daugiau kaip per 1° į dešinę arba į kairę (2).

1.2.4.

Į priekinius žibintus su akivaizdžiais trūkumais neatsižvelgiama.

1.2.5.

Į atskaitos žymę neatsižvelgiama.

1.3.

Turi būti užtikrintos reikiamos pagrindinių spalvų koordinatės.

2. PIRMOJI PAVYZDŽIŲ ATRANKA

Pirmą kartą atrenkant pavyzdžius, atsitiktine tvarka pasirenkami keturi priekiniai žibintai. Pirmasis pavyzdys iš dviejų pažymimas raide A, antrasis – raide B.

2.1. Neginčijama atitiktis

2.1.1.

Atlikus šio priedo 1 paveiksle pavaizduotą pavyzdžių atrankos procedūrą, masinės gamybos priekinių žibintų atitiktis neginčijama, jeigu priekinių žibintų išmatuotųjų verčių nuokrypiai į netinkamą pusę yra tokie:

2.1.1.1.

A pavyzdys

A1	vieno priekinio žibinto		0 proc.
A1	vieno priekinio žibinto	ne daugiau kaip	20 proc.
A2	abiejų priekinių žibintų	daugiau kaip	0 proc.
	bet	ne daugiau kaip	20 proc.
	pereiti prie B pavyzdžio

2.1.1.2.

B pavyzdys

abiejų priekinių žibintų

0 proc.

2.1.2.

arba jeigu laikomasi 1.2.2 skirsnyje A pavyzdžiui nustatytų sąlygų.

2.2. Ginčijama atitiktis

2.2.1.

Atlikus šio priedo 1 paveiksle pavaizduotą pavyzdžių atrankos procedūrą, masinės gamybos priekinių žibintų atitiktis ginčijama ir iš gamintojo reikalaujama užtikrinti gaminiams nustatytų reikalavimų laikymąsi (atitiktį), jeigu priekinių žibintų išmatuotųjų verčių nuokrypiai yra tokie:

2.2.1.1.

A pavyzdys

A3	vieno priekinio žibinto	ne daugiau kaip	20 proc.
	vieno priekinio žibinto	daugiau kaip	20 proc.
	bet	ne daugiau kaip	30 proc.

2.2.1.2.

B pavyzdys

B2	A2 atveju:
	vieno priekinio žibinto	daugiau kaip	0 proc.
	bet	ne daugiau kaip	20 proc.
	vieno priekinio žibinto	ne daugiau kaip	20 proc.
B3	A2 atveju:
	vieno priekinio žibinto		0 proc.
	vieno priekinio žibinto	daugiau kaip	20 proc.
	bet	ne daugiau kaip	30 proc.

2.2.2.

arba jeigu nesilaikoma 1.2.2 skirsnyje A pavyzdžiui nustatytų sąlygų.

2.3. Patvirtinimo panaikinimas

Atitiktis ginčijama ir taikoma 12 dalis, jeigu atlikus šio priedo 1 paveiksle pavaizduotą pavyzdžių atrankos procedūrą, priekinių žibintų išmatuotųjų verčių nuokrypiai yra:

2.3.1.

A pavyzdys

A4	vieno priekinio žibinto	ne daugiau kaip	20 proc.
A4	vieno priekinio žibinto	daugiau kaip	30 proc.
A5	abiejų priekinių žibintų	daugiau kaip	20 proc.

2.3.2.

B pavyzdys

B4	A2 atveju:
	vieno priekinio žibinto	daugiau kaip	0 proc.
	bet	ne daugiau kaip	20 proc.
	vieno priekinio žibinto	ne daugiau kaip	20 proc.
B5	A2 atveju:
B5	abiejų priekinių žibintų	daugiau kaip	20 proc.
B6	A2 atveju:
	vieno priekinio žibinto		0 proc.
	vieno priekinio žibinto	daugiau kaip	30 proc.

2.3.3.

arba jeigu nesilaikoma 1.2.2 skirsnyje A ir B pavyzdžiams nustatytų sąlygų.

3. PAKARTOTINĖ PAVYZDŽIŲ ATRANKA

A3, B2 ir B3 atvejais per du mėnesius nuo pranešimo būtina atlikti pakartotinę pavyzdžių atranką; šiuo tikslu imamas trečiasis – C – pavyzdys, sudarytas iš dviejų priekinių žibintų, ir ketvirtasis – D – pavyzdys, sudarytas iš dviejų priekinių žibintų, atrinktų iš gaminių, pagamintų užtikrinus atitiktį.

3.1. Neginčijama atitiktis

3.1.1.

3.1.1.1.

C pavyzdys

C1	vieno priekinio žibinto		0 proc.
C1	vieno priekinio žibinto	ne daugiau kaip	20 proc.
C2	abiejų priekinių žibintų	daugiau kaip	0 proc.
	bet	ne daugiau kaip	20 proc.
	pereiti prie D pavyzdžio

3.1.1.2.

D pavyzdys

D1	C2 atveju:
	abiejų priekinių žibintų		0 proc.

3.1.2.

arba jeigu laikomasi 1.2.2 skirsnyje C pavyzdžiui nustatytų sąlygų.

3.2. Ginčijama atitiktis

3.2.1.

3.2.1.1.

D pavyzdys

D2	C2 atveju:
	vieno priekinio žibinto	daugiau kaip	0 proc.
	bet	ne daugiau kaip	20 proc.
	vieno priekinio žibinto	ne daugiau kaip	20 proc.

3.2.1.2.

arba jeigu nesilaikoma 1.2.2 skirsnyje C pavyzdžiui nustatytų sąlygų.

3.3. Patvirtinimo panaikinimas

Atitiktis ginčijama ir taikoma 12 dalis, jeigu atlikus šio priedo 1 paveiksle pavaizduotą pavyzdžių atrankos procedūrą, priekinių žibintų išmatuotųjų verčių nuokrypiai yra:

3.3.1.

C pavyzdys

C3	vieno priekinio žibinto	ne daugiau kaip	20 proc.
C3	vieno priekinio žibinto	daugiau kaip	20 proc.
C4	abiejų priekinių žibintų	daugiau kaip	20 proc.

3.3.2.

D pavyzdys

D3	C2 atveju:
	vieno priekinio žibinto	0 arba daugiau kaip	0 proc.
	vieno priekinio žibinto	daugiau kaip	20 proc.

3.3.3.

arba jeigu nesilaikoma 1.2.2 skirsnyje C ir D pavyzdžiams nustatytų sąlygų.

4. RIBINĖS LINIJOS VERTIKALIOS PADĖTIES POKYTIS

Tikrinant ribinės linijos vertikaliųjų padėčių pokytį dėl šilumos poveikio, taikoma tokia procedūra:

Vienas iš A pavyzdį sudarančių priekinių žibintų, atlikus šio priedo 1 paveiksle pavaizduotą pavyzdžių atrankos procedūrą ir tris kartus iš eilės atlikus 6 priedo 2.2.2 skirsnyje aprašytą veiksmų seką, bandomas 6 priedo 2.1 skirsnyje aprašyta tvarka.

Priekinis žibintas yra priimtinas, jeigu Δr neviršija 1,5 mrad.

Jeigu ši vertė didesnė kaip 1,5 mrad, bet ne didesnė kaip 2,0 mrad, atliekamas bandymas su antruoju A pavyzdį sudarančiu priekiniu žibintu; atlikus šį bandymą, abiejų pavyzdžių užregistruotų absoliučių verčių vidurkis turi neviršyti 1,5 mrad. Tačiau, jeigu šios 1,5 mrad vertės atliekant bandymą su A pavyzdžiu negaunama, ta pati procedūra atliekama su dviem B pavyzdį sudarančiais priekiniais žibintais; kiekvieno iš jų Δr vertė turi neviršyti 1,5 mrad.

1 paveikslas

(1) Raidės skliausteliuose nurodo priekinius žibintus, skirtus eismui kairiąja puse.

(2) Pareguliavimas paslenkant 1° į dešinę arba į kairę gali būti derinamas su vertikaliu pareguliavimu aukštyn arba žemyn. Pastarajam taikomi tik 8.3 skirsnio reikalavimai. Tačiau horizontalioji ribinės linijos dalis negali užeiti už linijos hh (8.3 skirsnio nuostatos netaikomos HVPŽ įrenginiams, kurie turi atitikti šios taisyklės reikalavimus tik dėl artimosios šviesos).

4 paveikslas	5 paveikslas
Šie ženklai ant HVPŽ optinių įrenginių su plastikiniu sklaidytuvu rodo, kad tie įrenginiai atitinka šios taisyklės su 02 serijos pakeitimais reikalavimus:
tik dėl artimosios šviesos, ir kad jie skirti eismui tik kairiąja puse.	tik dėl tolimosios šviesos.
	Skaičius 30 rodo, kad didžiausias tolimosios šviesos stipris yra 82 500 –101 250 kandelų.
6 paveikslas	7 paveikslas
Tai HVPŽ įrenginio, atitinkančio Taisyklės Nr. 31 reikalavimus, ženklinimas, rodantis, kad įrenginys:
skirtas artimajai ir tolimajai šviesoms ir eismui tik dešiniąja puse.	skirtas tik artimajai šviesai ir eismui tik dešiniąja puse.
Artimosios šviesos žibinto kaitinamasis siūlas negali šviesti kartu su tolimosios šviesos žibinto kaitinamuoju siūlu ir (arba) kitu tarpusavyje sujungtu žibintu.

arba	:	HVPŽ įrenginys, galintis skleisti artimąją šviesą, skirtą eismui dešiniąja ir kairiąja pusėmis, ir tolimąją šviesą, patvirtintas Vokietijoje (E1) pagal taisyklės Nr. 5 su 02 serijos pakeitimais reikalavimus, sujungtas su priekiniu gabarito žibintu, patvirtintu pagal Taisyklę Nr. 7 su 01 serijos pakeitimais;
arba	:	HVPŽ įrenginys, galintis skleisti artimąją šviesą, skirtą eismui dešiniąja ir kairiąja pusėmis, ir tolimąją šviesą, kurios didžiausias stipris yra 86 250–101 250 kandelų, patvirtintas Vokietijoje (E1) pagal Vokietijos (E1) ir Taisyklės Nr. 31 su 02 serijos pakeitimais reikalavimus, sujungtas su tokiu pačiu priekiniu gabarito žibintu, kaip aprašyta pirmiau;
arba netgi	:	bet kuris iš pirmiau minėtų HVPŽ įrenginių, patvirtintų kaip atskiras žibintas.