16.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/6

1.

2000 m. kovo mėn. Lisabonoje ir 2002 m. kovo mėn. Barselonoje įvykusiuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose buvo nuspręsta nustatyti strateginį tikslą siekti, kad Europos Sąjunga iki 2010 m. taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, Europos Sąjungos švietimo ir mokymo sistemos iki 2010 m. taptų pasauliniu kokybės standartu ir būtų sukurta Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė.

2.

2008 m. kovo mėn. Briuselyje Europos Vadovų Taryba susitarė dėl tikslo pašalinti kliūtis laisvam žinių judėjimui sukuriant „penktąją laisvę“, kuri, inter alia, sudarytų sąlygas didesniam mokslininkų, studentų, mokslo darbuotojų ir universitetų dėstytojų tarpvalstybiniam judumui.

3.

Visais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimais, nustatančiais veiksmų programas švietimo ir mokymo visą gyvenimą, įskaitant jaunystės laikotarpiu, srityje 2007–2013 m. laikotarpiu siekiama skatinti judumą; be to, to paties tikslo siekiama ir Europos programomis ir priemonėmis mokslinių tyrimų ir įmonių politikos srityje, bei struktūriniais fondais.

4.

Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl Europos mobilumo kokybės chartijos (2006 m.) buvo pasiūlyti pagrindiniai principai siekiant užtikrinti geriausias įmanomas sąlygas jauno žmogaus parengimui judumo kitoje valstybėje narėje laikotarpiui, paramai judumo laikotarpiu ir judumo rezultatų įvertinimui.

5.

Bolonijos proceso aukštojo mokslo srityje ir Kopenhagos proceso profesinio švietimo ir mokymo srityje tikslas yra sukurti Europos erdvę, kurioje studentams ir dėstytojams atveriamos didesnio judumo galimybės, yra daugiau skaidrumo kvalifikacijų, studijų ir mokymosi laikotarpių pripažinimo srityje ir institucijos geriau bendradarbiauja tarpusavyje.

6.

Įvairiomis Europos priemonėmis, įskaitant galiojančias (Europos kvalifikacijų sistema, Europos kreditų perkėlimo sistema (ECTS) ir Europasas) ir numatomas įvesti (Europos kreditų perkėlimo sistemas profesinio švietimo ir mokymo srityje (ECVET)) priemones, siekiama užtikrinti, kad Europos piliečių kvalifikacijos ir gebėjimai būtų geriau pripažįstami ir stiprinami, taip pat teikti jiems informaciją apie mokymosi galimybes visoje Europoje (per PLOTEUS ir „Studijų Europoje“ portalus) (1).

7.

2008 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose dėl tarpkultūrinės kompetencijos pabrėžiamas judumo indėlis siekiant įgyti tokias kompetencijas.

8.

2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl jaunų savanorių judumo Europos Sąjungoje nagrinėjami klausimai, susiję būtent su jaunų savanorių judumu.

—

puoselėti priklausymo Europai jausmą,

—

propaguoti socialinį ir profesinį integravimą,

—

užtikrinti Europos ekonomikos konkurencingumą globalizuotoje aplinkoje.

1.

Judumo klausimas yra aktualus visiems jauniems europiečiams — moksleiviams, studentams, praktikantams, savanoriams, mokytojams, jauniems mokslininkams, instruktoriams, jaunimo srities ekspertams, verslininkams ar darbo rinkoje esančiam jaunimui.

2.

Judumas visų pirma turi būti suprantamas kaip fizinis judumas — apsigyvenimas kitoje šalyje siekiant mokytis, atlikti praktiką įmonėje, dirbti visuomenei naudingą darbą arba gauti papildomą mokymą pagal mokymosi visą gyvenimą principą. Tačiau „virtualus judumas“, t. y. IKT priemonių naudojimas plėtojant partnerystes ar jaunimo kitose šalyse mainus tarp viena nuo kitos nutolusių šalių vykdant struktūrinius švietimo ar mokymo projektus taip pat gali labai prisidėti prie judumo, ypač mokyklose.

3.

Jaunimo judumą reikėtų laikyti ne savaiminiu tikslu, o pageidautina Europos pilietybės ir konkurencingumo stiprinimo priemone, plėtojančia ir praturtinančia jaunimo mokymą, sustiprinančia jo gebėjimą prisitaikyti prie įvairių sąlygų ir galimybes įsidarbinti, bei padidinančia tarpkultūrinį suvokimą tobulinant jaunimo kalbinius įgūdžius ir jiems susipažįstant su kitomis kultūromis.

4.

Plataus užmojo, kompleksinės Europos judumo politikos sėkmės sąlyga — sudominti judumu visą jaunimą, siekiant, kad palaipsniui judumo laikotarpis kitoje Europos šalyje taptų norma visiems, ir kad būtų skiriama pakankamai finansinių išteklių šiems tikslams pasiekti. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas studentams, kuriems dėl jų socialinės ir ekonominės kilmės ar specialių poreikių reikia papildomos finansinės paramos. Įgyvendinant tokią politiką dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas pasirengimo judumui ir paramos judumui sistemoms, taip pat judumo laikotarpio mokymosi rezultatų pripažinimui ir turėtų būti skatinamas mokytojų bei instruktorių judumo, kurie atlieka labai svarbų vaidmenį šiose sistemose, plėtojimas.

5.

Šia judumo politika visų pirma siekiama judumo Europoje, tačiau ji taip pat gali prisidėti prie judumo tarp Europos ir trečiųjų šalių plėtojimo.

1.

nustatyti tikslą, kad mokymasis užsienyje tam tikrą laikotarpį visiems jauniems europiečiams palaipsniui taptų veikiau taisyklė nei išimtis, sudarant daugiau tarpvalstybinio judumo galimybių įvairiose švietimo bei mokymo srityse ir tinkamai atsižvelgiant į nacionalines sistemas bei teisės aktus savanoriškos veiklos srityje;

2.

atitinkamai, pasiekti Europos Sąjungos programose švietimo, jaunimo, kultūros, pilietiškumo ir mokslinių tyrimų srityse 2007–2013 m. laikotarpiui nustatytus tikslus;

3.

remiantis Aukšto lygio ekspertų forumo darbo rezultatais kiek įmanoma labiau stengtis įgyvendinti šiuos tikslus po 2013 m.:

4.

praktiškai įgyvendinti šiuos tikslus įvairiais lygiais, kad jaunimui būtų sudaryta daugiau judumo galimybių, ir įgyvendinti judumo partnerystes, jungiančias pagrindinius visus suinteresuotuosius subjektus — valstybines įstaigas, įmones bei švietimo ir mokymo institucijas — ir pilietinę visuomenę.

1.1.

gerinti viešojo sektoriaus paramos judumo srityje valdymą skatinant suinteresuotuosius subjektus — tiek politinius (Europos Sąjungą, valstybę, regionų ir vietos institucijas), tiek administracinius (visų pirma už Bendrijos programų valdymą atsakingas nacionalines agentūras) imtis suderintų veiksmų;

1.2.

visapusiškai išnaudoti visas judumo galimybes, kurias dabar užtikrina Europos Sąjungos programos, kuriomis numatoma plėtoti virtualų judumą ir įtraukti ne tik jaunimą, bet ir platesnius švietimo darbuotojų sluoksnius;

1.3.

atsižvelgti į mažiau palankioje padėtyje esančių studentų, kurie be papildomos paramos negalėtų pasinaudoti judumo programų teikiama nauda, poreikius, visų pirma finansavimo srityje;

1.4.

skatinti naujų judumo galimybių plėtotę, visų pirma:

2.1.

didinti jaunimo, už jaunimą atsakingų darbuotojų, jų socialinio rato (visų pirma šeimos, mokytojų ir švietimo darbuotojų) ir jaunimo srities ekspertų informuotumą apie judumo teikiamus privalumus; tuo tikslu sudaryti galimybes visomis turimomis priemonėmis informuoti šias tikslines grupes;

2.2.

toliau stiprinti Europos Sąjungos programų švietimo, jaunimo, kultūros, pilietiškumo ir mokslinių tyrimų srityse propagavimą ir įgyvendinimą.

3.1.

toliau paprastinti Europos Sąjungos programų įgyvendinimo nuostatas, visų pirma užtikrinant, kad būtų visuotinai naudojamasi daugiamečiais susitarimais, ypač švietimo ir profesinio mokymo srityse. Tokie susitarimai yra ilgalaikės mokymo įstaigų ir įmonių partnerystės nustatymo būtina sąlyga;

3.2.

įgyvendinti ar skatinti sukurti finansinių paskatų strategiją, skirtą įstaigoms ir suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma mokytojams, instruktoriams ir jaunimo srities ekspertus, kurie organizuoja jaunimo, už kurį jie atsakingi, judumą visoje Europoje;

3.3.

gerinti su judumu susijusio mokymo rezultatų pripažinimą kiek įmanoma visuotiniau užtikrinant visų judumo laikotarpių Europoje mokymosi rezultatų patvirtinimą — šiam tikslui pasiekti palankesnės sąlygos bus sudarytos iki 2010 m. valstybių narių kvalifikacijų sistemas susiejus su Europos kvalifikacijų sąranga, taip pat įgyvendinus tokias europines priemones kaip Europasas, jaunimo pasas, Europos kreditų perkėlimo sistema (ECTS) ir Europos kreditų perkėlimo sistema profesinio švietimo ir mokymo srityje (ECVET).

4.1.

remti jaunimo judumą tinkamu Bendrijos finansavimu, neviršijant finansinės programos ribų, ypač pasitelkiant struktūrinius fondus — iš esmės geriau pasinaudojant Europos socialinio fondo teikiamomis galimybėmis — ir ilguoju laikotarpiu patvirtinant jų gaires ir jų valdymą laikantis valstybių narių prioritetų atsižvelgti į judumo tikslą;

4.2.

skatinti jaunimo judumo projektų finansavimo metodų didesnį diversifikavimą ir geresnį papildomumą, pasinaudojant viešojo ir privačiojo sektorių finansavimo šaltiniais neviršijant jų atitinkamos kompetencijos ribų (valstybe, regionų ir vietos institucijomis, įmonėmis, bankų institucijomis, įskaitant Europos investicijų banką, fondais, Europos prekybos asociacijomis ir t. t.);

4.3

atsižvelgti į mažiau palankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių ar specialių poreikių turinčių studentų finansinius poreikius, siekiant sudaryti jiems galimybes dalyvauti judumo programose.

5.1.

skatinti keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, kad išaugtų kompetencija ir pagerėtų jaunų europiečių įtraukimo į judumo programas kokybė;

5.2.

raginti atsakingus suinteresuotuosius asmenis gerinti judumo programose dalyvaujančių jaunų europiečių apgyvendinimo, gyvenimo ir darbo sąlygas, visų pirma aukštojo mokslo įstaigų miesteliuose;

5.3.

gerinti jaunimo kalbinį ir kultūrinį pasirengimą judumui.

6.1.

tvarkyti judumo srautų Europoje apskaitą konsoliduojant ir atitinkamais atvejais rengiant patikimus ir palyginamus statistinius duomenis;

6.2.

veiksmingiau kaupti ir platinti turimus tyrimų rezultatus;

6.3.

prireikus atlikti poveikio tyrimus, siekiant įvertinti praktinę judumo naudą Europos jaunimui kultūriniu, švietimo ir profesiniu požiūriu.

1.

parengti darbo planą, kuris apimtų visų Europos programų tarpvalstybinio judumo priemones, visų pirma sukuriant mechanizmus, propaguojančius programas jaunimo tarpe ir sudarančius palankesnes sąlygas kartu su kompetentingomis institucijomis steigti „vieno langelio“ informacinius centrus ir Europos jaunimo judumo portalą, kuriais būtų gerinamas informacijos platinimas jaunimo tarpe bei atitinkamoms institucijoms, išnaudoti kiekvienos programos virtualaus judumo sistemų galimybes ir užtikrinti skirtingų programų sinergiją;

2.

iki 2010 m. pabaigos paskelbti jaunimo judumo visoje Europoje plėtotės vidutinės trukmės laikotarpiu ataskaitą ir kas 4 metus rengti reguliarias jaunimo ir mokytojų bei dėstytojų judumo Europos Sąjungoje būklės ataskaitas, įtraukiamas į bendrą laikotarpio vidurio ataskaitą;

3.

parengti vadovą, skirtą valstybėms narėms, regionų ir vietos institucijoms bei švietimo ir mokymo įstaigoms ir su jaunimo politika susijusiems subjektams, kad jie galėtų pasinaudoti kitų Europos politikos krypčių, remiančių judumą, pavyzdžiui, struktūrinių fondų ir mokslinių tyrimų programų bei politikos krypčių, teikiamais privalumais;

4.

išnagrinėti galimybes sukurti naujas finansinės paramos priemones, skirtas padėti jaunimui tarpvalstybinio mokymosi judumo laikotarpiais, įskaitant „Europos studentų paskolų“ galimybę, ir pateikti Tarybai ataskaitą apie padarytą pažangą.