2.1.

Transporto priemonės tvirtinimas – tai transporto priemonės tipo tvirtinimas, atsižvelgiant į sėdynių ir jų tvirtinimo įtaisų tvirtumą, sėdynių atlošų galinių dalių konstrukciją ir galvos atramų charakteristikas.

2.2.

Transporto priemonių tipas – tai kategorija variklinių transporto priemonių, nesiskiriančių šiais esminiais atžvilgiais:

2.2.1.

sėdynių konstrukcija, forma, matmenimis, medžiagomis ir mase, nors sėdynės gali skirtis danga ir spalva; ne didesni kaip 5 % dydžio patvirtinto sėdynių tipo masės skirtumai nelaikomi svarbiais;

2.2.2.

sėdynių atlošų, sėdynių ir jų dalių reguliavimo, poslinkio ir fiksavimo sistemų tipu ir matmenimis;

2.2.3

sėdynių tvirtinimo įtaisų tipu ir matmenimis;

2.2.4.

galvos atramų matmenimis, sandara, medžiagomis ir kamšalu, nors jos gali skirtis spalva ir danga;

2.2.5.

jei galvos atrama yra atskiroji – jos tvirtinimo įtaisų tipu bei matmenimis ir transporto priemonės dalies, prie kurios galvos atrama tvirtinama, charakteristikomis.

2.3.

Sėdynė – tai konstrukcija, kuri gali būti neatsiejama nuo transporto priemonės konstrukcijos, arba atskira konstrukcija, parengta naudoti ir skirta sėdėti vienam suaugusiam asmeniui. Terminas taikomas ir atskirai sėdynei, ir keliavietės sėdynės daliai, skirtai sėdėti vienam asmeniui.

2.4.

Keliavietė sėdynė – parengta naudoti konstrukcija, skirta sėdėti daugiau kaip vienam suaugusiam asmeniui.

2.5.

Tvirtinimo įtaisas – tai sistema, kuria sėdynė pritvirtinama prie transporto priemonės konstrukcijos, įskaitant susijusias transporto priemonės konstrukcijos dalis.

2.6.

Reguliavimo sistema – tai įtaisas, kuriuo sėdynė arba jos dalys gali būti nustatomos į sėdinčiam asmeniui tinkamą padėtį. Šiuo įtaisu visų pirma gali būti reguliuojama:

2.6.1.

poslinkis išilgine kryptimi;

2.6.2.

poslinkis vertikalia kryptimi;

2.6.3.

polinkio kampas.

2.7.

Poslinkio sistema – įtaisas, kuriuo galima sėdynę arba vieną iš jos dalių pastumti į kitą vietą ir (arba) pasukti be fiksuotos tarpinės padėties, kad keleiviams būtų galima pasiekti už tos sėdynės esančią vietą.

2.8.

Fiksavimo sistema – tai įtaisas, užtikrinantis, kad sėdynė ir jos dalys bus išlaikomos naudojimo padėtyje.

2.9.

Sulenkiamoji sėdynė – tai papildoma sėdynė, skirta naudoti retkarčiais ir paprastai esanti sulenkta.

2.10.

Skersinė plokštuma – vertikali plokštuma, statmena vidurinei išilginei transporto priemonės plokštumai.

2.11.

Išilginė plokštuma – plokštuma, lygiagreti su vidurine išilgine transporto priemonės plokštuma.

2.12.

Galvos atrama – tai įtaisas, kurio paskirtis apriboti suaugusio keleivio galvos poslinkį atgal liemens atžvilgiu, kad įvykus avarijai būtų sumažintas kaklo slankstelių sužeidimo pavojus.

2.12.1.

Neatskiriamoji galvos atrama – tai galvos atrama, kurią sudaro sėdynės atlošo viršutinė dalis. Šią apibrėžtį atitinka ir 2.12.2 ir 2.12.3 pastraipų reikalavimus atitinkančios galvos atramos, kurias galima atskirti nuo sėdynės arba transporto priemonės konstrukcijos tik įrankiais ir visiškai arba iš dalies nuėmus sėdynės užvalkalą.

2.12.2.

Atskiriamoji galvos atrama – tai galvos atrama, kurią sudaro nuo sėdynės atsiskirianti sudedamoji dalis, skirta įkišti į sėdynės atlošo konstrukciją ir galinti šioje padėtyje savaime laikytis.

2.12.3.

Atskiroji galvos atrama – tai galvos atrama, kurią sudaro sėdynei nepriklausanti sudedamoji dalis, skirta įkišti į transporto priemonės konstrukciją ir (arba) galinti šioje padėtyje savaime laikytis.

2.13.

„R“ taškas – tai sėdimosios vietos atskaitos taškas, kaip apibrėžta šios taisyklės 3 priede.

2.14.

Atskaitos linija – tai ant manekeno esanti linija, parodyta šios taisyklės 3 priedo 1 priedėlio 1 pav.

2.15.

Atribojimo sistema – tai dalys arba įtaisai, kurie kartu su sėdynių atlošais skirti apsaugoti keleivius nuo bagažo poslinkio; atribojimo sistema paprastai yra padaryta iš vielos tinklo, esančio virš sėdynių atlošų, kai šie yra nustatyti į stačią padėtį arba nulenkti žemyn. Transporto priemonėse, kuriose įtaisytos tokios dalys arba įtaisai, kaip standartinė įranga įrengtos galvos atramos laikomos atribojimo sistemos dalimi. Tačiau nelaikoma, kad sėdynė, kurioje įtaisyta galvos atrama, viena pati sudaro atribojimo sistemą.

3.1.

Transporto priemonės tipo tvirtinimo paraišką turi pateikti transporto priemonės gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

3.2.

Paraiška pateikiama kartu su toliau nurodytais dokumentais (trimis egzemplioriais) ir šia informacija:

3.2.1.

išsamus transporto priemonės tipo aprašas sėdynių konstrukcijos, jų tvirtinimo įtaisų, reguliavimo, poslinkio ir fiksavimo sistemų požiūriu;

3.2.1.1.

išsamus atribojimo sistemos aprašas ir (arba) brėžiniai, jei taikoma;

3.2.2.

gana išsamūs ir tinkamo mastelio sėdynių, jų tvirtinimo prie transporto priemonės įtaisų, reguliavimo, poslinkio ir fiksavimo sistemų brėžiniai.

3.2.3.

Kai sėdynė yra su atskiriamąja galvos atrama:

3.2.3.1.

išsamus galvos atramos aprašas, kuriame visų pirma išsamiai apibrėžiama kamšalo medžiaga arba medžiagos;

3.2.3.2.

galvos atramos tvirtinimo prie sėdynės vietos, atramos tipo ir tvirtinimo įtaisų išsamus aprašas.

3.2.4.

Kai sėdynė yra su atskirąja galvos atrama:

3.2.4.1.

išsamus galvos atramos aprašas, kuriame visų pirma išsamiai apibrėžiama kamšalo medžiaga arba medžiagos;

3.2.4.2.

galvos atramos tvirtinimo prie transporto priemonės konstrukcijos vietos ir tvirtinimo įtaisų išsamus aprašas.

3.3.

Už tvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai pateikiama:

3.3.1.

pavyzdinė tvirtintino tipo transporto priemonė arba transporto priemonės dalys, kurios, technikos tarnybos nuomone, reikalingos tvirtinimo bandymams;

3.3.2.

papildomas transporto priemonėje įtaisomų sėdynių rinkinys su tvirtinimo įtaisais.

3.3.3.

Transporto priemonės, kuriose įtaisytos arba gali būti įtaisomos galvos atramos, kartu su 3.3.1 ir 3.3.2 pastraipose nustatytais reikalavimais:

3.3.3.1.

atskiriamosios galvos atramos: papildomas transporto priemonėje įtaisomų sėdynių rinkinys su galvos atramomis ir jų tvirtinimo įtaisais;

3.3.3.2.

atskirosios galvos atramos: papildomas transporto priemonėje įtaisomų sėdynių rinkinys su tvirtinimo įtaisais ir papildomas atitinkamų galvos atramų rinkinys bei transporto priemonės konstrukcijos dalis, prie kurios tvirtinama galvos atrama arba visa konstrukcija.

4.1.

Jei pagal šią taisyklę tvirtinti pateiktas transporto priemonės tipas atitinka svarbius reikalavimus (sėdynės su įtaisytomis galvos atramomis arba pritaikytos jas įtaisyti), transporto priemonės tipui turi būti suteiktas patvirtinimas.

4.2.

Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Pirmieji du jo skaitmenys (šiuo metu 07 atitinka 07 pakeitimų seriją) rodo pakeitimų, apimančių naujausius pagrindinius techninius taisyklės pakeitimus, kurie buvo padaryti išduodant patvirtinimą, seriją. Ta pati susitariančioji šalis negali paskirti to paties numerio nei tam pačiam transporto priemonių tipui su įtaisytomis kitų tipų sėdynėmis arba galvos atramomis, nei sėdynėms, transporto priemonėje tvirtinamoms kitaip (tai taikoma ir sėdynėms su galvos atramomis ir be jų) arba kitame transporto priemonių tipe.

4.3.

Pranešimas apie patvirtinimą, jo išplėtimą arba atsisakymą suteikti transporto priemonės tipo patvirtinimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims, naudojant šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkančią formą.

4.4.

Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonių tipą, aiškiai ir lengvai prieinamoje, patvirtinimo formoje apibrėžtoje vietoje pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.4.1.

„E“ raidę supantis apskritimas, po kurio nurodomas skiriamasis patvirtinimą suteikusios šalies numeris; (3)

4.4.2.

šios taisyklės numeris, po kurio rašoma „R“ raidė, brūkšnys ir patvirtinimo numeris, dešinėje apskritimo pusėje, kaip nurodyta 4.4.1 pastraipoje.

4.4.3.

Tačiau jei transporto priemonėje yra įrengta viena arba daugiau sėdynių su galvos atramomis, patvirtintų pagal 5.1 ir 5.2 pastraipų reikalavimus, po šios taisyklės numerio rašomos raidės „RA“. Šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkančioje formoje nurodoma, kuriose transporto priemonės sėdynėse yra pritaisytos arba gali būti pritaisomos galvos atramos. Ženklinimu taip pat parodoma, kad visos kitos transporto priemonės sėdynės, be galvos atramų arba nepritaikytos įrengti galvos atramas, yra patvirtintos ir atitinka šios taisyklės 5.1 pastraipos reikalavimus.

4.5.

Jei transporto priemonė atitinka pagal vieną ar keletą kitų prie Susitarimo prijungtų taisyklių patvirtintą transporto priemonių tipą, pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje 4.4.1. pastraipoje nurodyto simbolio nereikia kartoti; tokiu atveju taisyklė ir patvirtinimo numeriai bei papildomi visų taisyklių, pagal kurias buvo suteiktas patvirtinimas (šalyje, kuri suteikė patvirtinimą pagal šią taisyklę), simboliai išdėstomi vertikaliais stulpeliais į dešinę nuo 4.4.1 pastraipoje nurodyto simbolio.

4.6.

Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7.

Patvirtinimo ženklas turėtų būti tvirtinamas prie automobilio duomenų plokštelės, kurią tvirtina gamintojas, arba ant jos.

4.8.

Šios taisyklės 2 priede pateikti patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai.

5.1.1.

Kiekvienoje pateikiamoje reguliavimo ir poslinkio sistemoje turi būti automatinė fiksavimo sistema. Porankių arba kitų patogumo įtaisų fiksavimo sistemos nebūtinos, nebent tokie įtaisai susidūrimo atveju keltų papildomą susižeidimo pavojų.

5.1.2.

2.7 pastraipoje nurodytas įtaiso atleidimo valdiklis turėtų būti prie durų, už sėdynės ribų. Jis turi būti lengvai pasiekiamas, net ir už tos sėdynės sėdinčiam keleiviui.

5.1.3.

6.8.1.1 pastraipoje apibrėžtoje 1 srityje esančios galinės sėdynių dalys turi išlaikyti energijos išsklaidymo bandymą pagal šios taisyklės 6 priedo reikalavimus.

5.1.3.1.

Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei pagal 6 priede nurodytą tvarką atliekamų bandymų metu galvos formos įtaiso lėtėjimas nenutrūkstamai neviršija 80 g ilgiau kaip 3 ms. Be to, per bandymą arba po jo neturi atsirasti arba likti pavojingų kraštų.

5.1.3.2.

5.1.3 pastraipos reikalavimai netaikomi galinėms arba atlošais viena į kitą atsuktoms sėdynėms.

5.1.4.

Sėdynių galinių dalių paviršius neturi būti pavojingai šiurkštus arba turėti aštrių kraštų, dėl kurių padidėtų keleivių sužeidimo pavojus. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei pagal 6.1 pastraipoje nurodytas sąlygas išbandytų sėdynių galinių dalių kreivio spindulys yra ne mažesnis kaip:

Šios sritys yra apibrėžtos 6.8.1 pastraipoje.

5.1.4.1.

Šis reikalavimas netaikomas:

5.1.4.1.1.

skirtingų sričių dalims, išsikišančioms iš aplinkinio paviršiaus ne daugiau kaip 3,2 mm, su bukais kraštais, jei iškyšos aukštis yra ne didesnis kaip pusė jos pločio;

5.1.4.1.2.

galinėms sėdynėms ir atlošais viena į kitą atsuktoms sėdynėms;

5.1.4.1.3.

galinėms sėdynių dalims, esančioms žemiau horizontalios plokštumos, einančios per žemiausią kiekvienos sėdynių eilės „R“ tašką (kai sėdynių eilių aukštis skirtingas, pradedant nuo galo, plokštuma paslenkama aukštyn arba žemyn, sudarant vertikalų laiptelį, einantį per priešais esančios sėdynių eilės „R“ tašką);

5.1.4.1.4.

dalims, panašioms į „lankstų vielos tinklą“.

5.1.4.2.

6.8.1.2 pastraipoje apibrėžtoje 2 srityje paviršių spindulys gali būti mažesnis kaip 5 mm, bet ne mažesnis kaip 2,5 mm, jei paviršiai išlaiko šios taisyklės 6 priede nurodytą energijos išsklaidymo bandymą. Be to, tokie paviršiai turi būti taip padengti, kad galva neturėtų tiesioginio sąlyčio su sėdynės rėmo konstrukcija.

5.1.4.3.

Jei pirmiau nurodytose srityse yra dalių, padengtų medžiaga, kurios kietumas pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę, mažesnis kaip 50, pirmiau minėti reikalavimai, išskyrus susijusius su energijos išsklaidymo bandymu pagal 6 priedo reikalavimus, taikomi tik standžioms dalims.

5.1.5.

Per 6.2 ir 6.3 pastraipose nurodytą bandymą arba po jo sėdynės rėmas ir jos tvirtinimo įtaisai, reguliavimo ir poslinkio sistemos ar jų fiksavimo įtaisai neturi sulūžti. Liekamoji deformacija, įskaitant trūkius, gali būti leidžiama, jeigu dėl jos nepadidėja pavojus susižeisti susidūrimo atveju ir išlaikomos nustatytos apkrovos.

5.1.6.

Atliekant 6.3 pastraipoje ir 9 priedo 2.1 pastraipoje nurodytus bandymus, fiksavimo sistemos neturi atsilaisvinti.

5.1.7.

Po bandymų poslinkio sistemos, kurių paskirtis leisti arba palengvinti keleivių įlipimą ar išlipimą, turi išlikti tinkamos naudoti; jas turi būti įmanoma bent vieną kartą atleisti ir paslinkti sėdynę arba sėdynės dalį, kuriai šios sistemos yra skirtos.

Nereikalaujama, kad visos kitos poslinkio sistemos, taip pat reguliavimo sistemos ir jų fiksavimo sistemos išliktų tinkamos naudoti.

Jei sėdynės yra su galvos atramomis, laikoma, kad sėdynės atlošo ir jo fiksavimo įtaisų tvirtumas atitinka 6.2 pastraipos reikalavimus, jei po 6.4.3.6 pastraipoje nurodyto bandymo sėdynė ar jos atlošas nesulūžta: priešingu atveju būtina įrodyti, kad sėdynė gali atitikti 6.2 pastraipos reikalavimus.

Jei (keliavietėse) sėdynėse yra daugiau sėdimųjų vietų nei galvos atramų, atliekamas 6.2 pastraipoje aprašytas bandymas.

5.2.1.

Sėdynės ir keliavietės sėdynės turi būti tvirtai pritvirtintos prie transporto priemonės.

5.2.2.

Slankiojamosios ir keliavietės sėdynės turi būti automatiškai fiksuojamos visose numatytose padėtyse.

5.2.3.

Reguliuojami sėdynių atlošai turi būti fiksuojami visose numatytose padėtyse.

5.2.4.

Visos sėdynės, kurios gali būti pakreiptos pirmyn arba turi sulenkiamus atlošus, turi automatiškai fiksuotis įprastoje padėtyje.

5.3.1.

Galvos atrama įtaisoma kiekvienoje kraštinėje priekinėje sėdynėje, kiekvienoje M1 kategorijos transporto priemonėje. Sėdynės su galvos atramomis, skirtomis montuoti kitose sėdimosiose vietose ir kitų kategorijų transporto priemonėse, taip pat gali būti patvirtintos pagal šią taisyklę.

5.3.2.

Galvos atrama įtaisoma kiekvienos M2 kategorijos transporto priemonės, kurios masė ne didesnė kaip 3 500 kg, ir N1 kategorijos transporto priemonės kiekvienoje kraštinėje priekinėje sėdynėje; tokiose transporto priemonėse įtaisytos galvos atramos turi atitikti Taisyklės Nr. 25 su 03 serijos pakeitimais reikalavimus.

5.4.1.

Galvos atrama neturi transporto priemonės keleiviams kelti papildomo pavojaus. Visų pirma atrama neturi jokioje naudojimo padėtyje būti pavojingai šiurkšti arba turėti aštrių kraštų, galinčių padidinti keleivių sunkaus sužalojimo pavojų.

5.4.2.

1 srityje esančių galvos atramų priekinių arba galinių paviršių dalys, kaip toliau apibrėžta 6.8.1.1.3 pastraipoje, turi išlaikyti energijos sugerties bandymą.

5.4.2.1.

Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei pagal 6 priede nurodytą tvarką atliekamuose bandymuose galvos formos įtaiso lėtėjimas nenutrūkstamai neviršija 80 g ilgiau kaip 3 ms. Be to, per bandymą arba po jo neturi atsirasti arba likti pavojingų kraštų.

5.4.3.

2 srityje esantys priekiniai ir galiniai galvos atramų paviršiai, kaip apibrėžta 6.8.1.2.2 pastraipoje, turi būti padengti taip, kad nebūtų įmanomas joks tiesioginis galvos sąlytis su konstrukcijos elementais, ir turi atitikti 5.1.4 pastraipos reikalavimus, taikomus 2 srityje esančių sėdynių galinėms dalims.

5.4.4.

5.4.2 ir 5.4.3 pastraipų reikalavimai netaikomi galvos atramų, skirtų sėdynėms, už kurių nėra sėdimųjų vietų, galinių paviršių dalims.

5.4.5.

Galvos atrama turi būti pritvirtinta prie sėdynės arba prie transporto priemonės konstrukcijos taip, kad iš galvos atramos arba jos tvirtinimo prie sėdynės atlošo įtaisų, per bandymą veikiamų galvos formos įtaiso sukeliamu spaudimu, neišlįstų jokių standžių arba pavojingų dalių.

5.4.6.

Kai sėdynėje yra įtaisyta galvos atrama, sutarus su technikos tarnyba gali būti laikoma, kad 5.1.3 pastraipos sąlygos nepažeidžiamos, jei sėdynė su galvos atrama atitinka 5.4.2 pastraipos nuostatas.

5.5.1.

Galvos atramų aukštis matuojamas pagal 6.5 pastraipą.

5.5.2.

Galvos atramų, kurių aukštis nereguliuojamas, aukštis priekinėse sėdynėse turi būti ne mažesnis kaip 800 mm, o kitose sėdynėse – 750 mm.

5.5.3.

Galvos atramos, kurių aukštis reguliuojamas

5.5.3.1.

Priekinėse sėdynėse aukštis turi būti ne mažesnis kaip 800 mm, o kitose sėdynėse – 750 mm; ši vertė turi būti padėtyje, esančioje tarp aukščiausios ir žemiausios galimos reguliavimo padėties;

5.5.3.2.

neturi būti „naudojimo padėties“, kurios aukštis mažesnis kaip 750 mm;

5.5.3.3.

visose kitose sėdynėse (išskyrus priekines) galvos atramos gali būti tokios, kad jas būtų galima pastumti į žemesnę kaip 750 mm padėtį tik tada, jei keleiviui būtų aiškiai suprantama, jog tokioje padėtyje esanti galvos atrama negali būti naudojama;

5.5.3.4.

priekinių sėdynių galvos atramos gali būti tokios, kad sėdynei esant laisvai jas būtų galima automatiškai pastumti į žemesnę kaip 750 mm padėtį su sąlyga, kad galvos atrama automatiškai grįš į naudojimo padėtį užėmus sėdynę.

5.5.4.

5.5.2 ir 5.5.3.1 pastraipose nurodyti matmenys priekinėse sėdynėse gali būti mažesni nei 800 mm, o kitose sėdynėse mažesni nei 750 mm, kad būtų paliekamas reikiamas tarpas tarp galvos atramos ir stogo vidinės pusės, langų arba bet kurios kitos transporto priemonės konstrukcijos dalies; tačiau tarpas neturi būti didesnis kaip 25 mm. Kai sėdynėse įtaisytos poslinkio ir (arba) reguliavimo sistemos, tai taikoma visoms sėdimosioms vietoms. Be to, pagal 5.5.3.2 pastraipos leidžiančią nukrypti nuostatą, neturi būti jokios „naudojimo padėties“, kurios aukštis žemesnis kaip 700 mm.

5.5.5.

Nukrypstant nuo 5.5.2 ir 5.5.3.1 pastraipose pateiktų aukščio reikalavimų, bet kurios galvos atramos, skirtos galinėms vidurinėms sėdynėms arba sėdėjimo vietoms, aukštis turi būti ne mažesnis kaip 700 mm.

5.6.

Kai sėdynė pritaikyta įrengti galvos atramą, turi būti patikrintos 5.1.3 ir 5.4.2 pastraipų sąlygos.

5.6.1.

Įtaiso dalies, į kurią remiasi galva, aukštis, išmatuotas pagal 6.5 pastraipą, turi būti ne mažesnis kaip 100 mm, kai galvos atramos aukštis yra reguliuojamas.

5.7.

Tarp sėdynės atlošo ir galvos atramos neturi būti didesnio kaip 60 mm tarpo, kai įtaiso aukštis negali būti reguliuojamas. Jei galvos atramos aukštis reguliuojamas, žemiausioje padėtyje jis turi būti ne daugiau kaip per 25 mm nuo sėdynės atlošo viršaus. Kai reguliuojamo aukščio sėdynėse arba keliavietėse sėdynėse įtaisytos atskirosios galvos atramos, atitiktis šiam reikalavimui turi būti tikrinama visose sėdynės arba keliavietės sėdynės padėtyse.

5.8.

Kai galvos atramos yra integruotos į sėdynės atlošą, atsižvelgiama į šią sritį:

esančią virš plokštumos, statmenos atskaitos linijai ir esančios 540 mm atstumu nuo „R“ taško.

Tarp dviejų vertikalių išilginių plokštumų, kurios 85 mm atstumu yra abiejose atskaitos linijos pusėse. Šioje srityje pagal 6.7 pastraipą išmatuotas vieno arba daugiau tarpų „a“ atstumas, nepaisant jo (jų) formos, gali būti didesnis kaip 60 mm, jeigu pagal 6.4.3.3.2 pastraipą atlikus papildomą bandymą, nėra pažeidžiami 5.11 pastraipos reikalavimai.

5.9.

Kai galvos atramų aukštis yra reguliuojamas, leidžiama, kad pagal 6.7 pastraipą išmatuotas vieno arba daugiau tarpų „a“ atstumas, nepaisant jo (jų) formos, galvos atramoje gali būti didesnis kaip 60 mm tik tokiu atveju, jei po papildomo pagal 6.4.3.3.2 pastraipą atliekamo bandymo nėra pažeidžiami 5.11 pastraipos reikalavimai.

5.10.

Galvos atramos plotis turi būti toks, kad įprastai sėdinčio asmens galvai būtų suteikiama tinkama atrama. Kaip nustatyta pagal 6.6 pastraipoje aprašytą tvarką, galvos atrama turi apimti plotą, į kiekvieną pusę nuo vertikalios vidurinės sėdynės, kuriai skirta galvos atrama, plokštumos besitęsiantį ne mažiau kaip 85 mm.

5.11.

Galvos atrama ir jos tvirtinimo įtaisas turi būti tokie, kad didžiausias atgalinis galvos poslinkis X, kurį leidžia galvos atrama ir kuris matuojamas pagal 6.4.3 pastraipoje nustatytą statinę procedūrą, būtų mažesnis nei 102 mm.

5.12.

Galvos atrama ir jos tvirtinimo įtaisas turi būti pakankamai tvirti, kad nelūžtų veikiami 6.4.3.6 pastraipoje nustatytos apkrovos. Jei galvos atramos integruotos į sėdynės atlošą, šios pastraipos reikalavimai turi būti taikomi atlošo konstrukcijos daliai, esančiai virš plokštumos, statmenos atskaitos linijai ir esančios 540 mm atstumu nuo „R“ taško.

5.13.

Jei galvos atramos aukštis reguliuojamas, ją virš didžiausio nustatyto naudojimo aukščio turi būti įmanoma pakelti tik naudotojui sąmoningai atlikus veiksmą, kuris skiriasi nuo aukščiui reguliuoti būtinų veiksmų.

5.14.

Laikoma, kad sėdynės atlošo ir jo fiksavimo įtaisų tvirtumas atitinka 6.2 pastraipoje nustatytus reikalavimus, kai po bandymo pagal 6.4.3.6 pastraipą sėdynė ir jos atlošas nesulūžta; kitu atveju turi būti įrodyta, kad sėdynė atitinka 6.2 pastraipoje nustatytus bandymo reikalavimus.

5.15.1.

Sėdynių atlošai

Sėdynių atlošai ir (arba) galvos atramos išdėstyti taip, kad jie yra priekinė bagažo skyriaus siena; visos savo vietoje įprastoje gamintojo nurodytoje naudojimo padėtyje esančios sėdynės turi būti pakankamai tvirtos, kad apsaugotų keleivius nuo bagažo poslinkio priekinio susidūrimo atveju. Laikoma, kad ši reikalavimas įvykdytas, jei per 9 priede aprašytą bandymą ir po jo sėdynių atlošai ir fiksavimo mechanizmai išlieka savo vietose. Tačiau sėdynių atlošų ir jų tvirtinimo detalių deformacija per bandymą yra leidžiama, jei bandomo sėdynės atlošo ir (arba) galvos atramų, kurių kietumas pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę, yra didesnis kaip 50, priekinė dalis nepajuda į priekį nuo skersinės vertikalios plokštumos, kuri eina per:

neatsižvelgiant į bandymų blokų grįžimo etapus.

Integruotų galvos atramų atveju riba tarp galvos atramos ir sėdynės atlošo apibrėžiama plokštuma, statmena atskaitos linijai ir esančia 540 mm atstumu nuo „R“ taško.

Visi matavimai atliekami bandomos sėdynės išilginėje vidurinėje plokštumoje arba kiekvienoje sėdimojoje vietoje, kai kiekviena sėdimoji vieta yra bagažo skyriaus priekinė siena.

Per 9 priede aprašytą bandymą bandymų blokai turi likti už bandomų sėdynių atlošų.

5.15.2.

Atribojimo sistemos

Transporto priemonės gamintojo prašymu, 9 priede aprašytas bandymas gali būti atliekamas atribojimo sistemoms esant savo vietoje, jei šios sistemos tam tikrame transporto priemonių tipe įrengtos kaip standartinė įranga.

Atribojimo sistemų vielos tinklas, esantis virš įprastoje naudojimo padėtyje esančių sėdynių atlošų, bandomas pagal 9 priedo 2.2 pastraipą.

Laikoma, kad šis reikalavimas yra įvykdytas, jei per bandymą atribojimo sistemos išlieka savo vietose. Tačiau atribojimo sistemų deformacija per bandymą yra leidžiama, jei atribojimo sistemos priekinė dalis (įskaitant išbandytų sėdynių atlošų ir (arba) galvų atramų dalis), kurios kietumas pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę, yra didesnis kaip 50, nepajuda į priekį nuo skersinės vertikalios plokštumos kuri eina per:

Kai galvos atrama integruota, tarp galvos atramos ir sėdynės atlošo taikoma riba yra nustatyta 5.15.1 pastraipoje.

Visi matavimai atliekami bandomos sėdynės išilginėje vidurinėje plokštumoje arba kiekvienoje sėdimojoje vietoje, kai kiekviena sėdimoji vieta yra bagažo skyriaus priekinė siena.

Po bandymo neturi atsirasti aštrių arba šiurkščių kraštų, galinčių padidinti keleivių sužeidimo pavojų.

5.15.3.

5.13.1 ir 5.13.2 pastraipose nurodyti reikalavimai netaikomi bagažo atribojimo sistemoms, kurios susidūrimo atveju suveiklinamos automatiškai. Gamintojas technikos tarnybai turi įrodyti, kad tokių sistemų suteikiama apsauga yra lygiavertė 5.15.1 ir 5.15.2 pastraipose aprašytai apsaugai.

6.1.1.

Sėdynės atlošas, jei yra reguliuojamas, turi būti užfiksuotas atlošus jį atgal per 25o nuo manekeno vertikalios liemens atskaitos linijos, kaip aprašyta 3 priede, nebent kitaip yra nurodęs gamintojas.

6.1.2.

Kai sėdynė, jos fiksavimo mechanizmas ir įrengimas yra vienodi arba simetriški kitos transporto priemonėje esančios sėdynės atžvilgiu, technikos tarnyba gali bandyti tik vieną iš tokių sėdynių.

6.1.3.

Kai sėdynė turi reguliuojamas galvos atramas, bandymai gali būti atliekami galvos atramas nustačius į pačią nepalankiausią padėtį (paprastai tai yra aukščiausia padėtis), kurią leidžia reguliavimo sistema.

6.2.1.

53 daNm momentą „R“ taško atžvilgiu suteikianti jėga taikoma išilgine kryptimi ir atgal nuo viršutinės sėdynės atlošo rėmo dalies per sudedamąją dalį, imituojančią manekeno nugarą, kaip parodyta šios taisyklės 3 priede. Keliavietės sėdynės atveju, kai dalis arba visas atraminis rėmas (įskaitant galvos atramas) yra bendras daugiau kaip vienai sėdimajai vietai, bandymas turi būti atliekamas vienu metu su visomis sėdimosiomis vietomis.

6.3.1.

Ne mažesne kaip 20 g išilgine horizontalia lėtėjimo jėga 30 milisekundžių priekine kryptimi veikiamas visas transporto priemonės karkasas pagal 7 priedo 1 pastraipos reikalavimus. Gamintojo prašymu alternatyviai gali būti naudojamas 9 priedo priedėlyje aprašytas bandomasis impulsas.

6.3.2.

Išilginio lėtėjimo jėga, taikoma atgaline kryptimi pagal 6.3.1 pastraipos reikalavimus.

6.3.3.

6.3.1 ir 6.3.2 pastraipų reikalavimų atitiktis tikrinama visose sėdynės padėtyse. Kai sėdynės turi reguliuojamas galvos atramas, bandymas turi būti atliekamas galvos atramas nustačius į pačią nepalankiausią padėtį (paprastai tai yra aukščiausia padėtis), kurią leidžia reguliavimo sistema. Per bandymą sėdynė turi būti nustatyta taip, kad joks išorinis veiksnys nesukliudytų atlaisvinti fiksavimo sistemas.

Laikoma, kad šios sąlygos įvykdytos, jei sėdynė bandoma nustačius į šias padėtis:

6.3.4.

Tais atvejais, kai fiksavimo sistemų įrengimas yra toks, kad sėdynės padėtyje (išskyrus 6.3.3 pastraipoje apibrėžtas padėtis) fiksavimo įtaisus ir sėdynės tvirtinimo įtaisus veikiančių jėgų pasiskirstymas būtų neparankesnis nei vienoje iš 6.3.3 pastraipoje nustatytų padėčių, bandymai atliekami nustačius sėdynę į tą neparankesnę padėtį.

6.3.5.

6.3.1 pastraipos bandymo sąlygos laikomos įvykdytomis, jei gamintojo prašymu vietoj jų atliekamas visos parengtos naudoti transporto priemonės atsitrenkimo į standžią kliūtį bandymas, kaip nurodyta šios taisyklės 7 priedo 2 pastraipoje. Šiuo atveju sėdynė turi būti nustatyta į įtempimo pasiskirstymo tvirtinimo sistemoje atžvilgiu neparankesnę padėtį, kaip numatyta 6.1.1, 6.3.3 ir 6.3.4 pastraipose.

6.4.1.

Galvos atrama, jei yra reguliuojama, turi būti nustatyta į pačią nepalankiausią padėtį (paprastai tai yra aukščiausia padėtis), kurią leidžia reguliavimo sistema.

6.4.2.

Keliavietės sėdynės atveju, kai dalis arba visas atraminis rėmas (įskaitant galvos atramas) yra bendras daugiau kaip vienai sėdimajai vietai, bandymas turi būti atliekamas vienu metu su visomis sėdimosiomis vietomis.

6.4.3.1.

Visos linijos, įskaitant atskaitos linijos projekcijas, braižomos tam tikros sėdynės arba sėdimosios vietos vertikalioje vidurio plokštumoje (žr. šios taisyklės 5 priedą).

6.4.3.2.

Paslinktoji atskaitos linija nustatoma šios taisyklės 3 priede pavaizduotą manekeno nugarą imituojančią dalį paveikus pradine jėga, kuri galine kryptimi „R“ taško atžvilgiu sukuria 37,3 daNm momentą.

6.4.3.3.

165 mm skersmens sferiniu galvos pavidalo įtaisu, stačiais kampais paslinktosios atskaitos linijos, kuri išlaikoma toje padėtyje pagal 6.4.3.2 pastraipos reikalavimus (65 mm atstumu žemiau galvos atramos viršaus), atžvilgiu taikoma pradinė jėga, kuri „R“ taško atžvilgiu sukuria 37,3 daNm momentą.

6.4.3.3.1.

Jei dėl kiaurymių 6.4.3.3 pastraipoje nurodyta jėga negalima veikti 65 mm atstumu žemiau nuo galvos atramos viršaus, tas atstumas gali būti sumažintas tiek, kad jėgos veikimo linija eitų per arčiausiai kiaurymės esančio rėmo elemento vidurio liniją.

6.4.3.3.2.

Pirmiau 5.8 ir 5.9 pastraipose aprašytais atvejais bandymas kartojamas kiekvieną kiaurymę, naudojant 165 mm skersmens rutulį, veikiant jėga:

6.4.3.4.

Nustatoma sferinės galvos formos liestinė Y, lygiagreti su paslinktąja atskaitos linija.

6.4.3.5.

Išmatuojamas 5.11 pastraipoje pateiktas X atstumas tarp Y liestinės ir paslinktosios atskaitos linijos.

6.4.3.6.

Galvos atramos veiksmingumui patikrinti 6.4.3.3 ir 6.4.3.3.2 pastraipose nurodyta pradinė jėga padidinama iki 89 daN, nebent sėdynė arba jos atlošas sulūžta anksčiau.

6.5.1.

Visos linijos, įskaitant atskaitos linijos projekciją, braižomos tam tikros sėdynės arba sėdimosios vietos vertikalioje vidurio plokštumoje, o tos plokštumos sankirta su sėdyne apibrėžia galvos atramos ir sėdynės atlošo kontūrą (žr. šios taisyklės 4 priedo 1 pav.).

6.5.2.

Šios taisyklės 3 priede aprašytas manekenas įprastai pasodinamas ant sėdynės.

6.5.3.

Tada 6.4.3.1 pastraipoje nurodytoje plokštumoje nubrėžiama atitinkamoje sėdynėje sėdinčio šios taisyklės 3 priede aprašyto manekeno atskaitos linijos projekcija.

Statmenai atskaitos linijai nubraižoma galvos atramos viršaus liestinė S.

6.5.4.

Vykdant 5.5 pastraipos reikalavimus, vertinamas aukštis yra „h“ atstumas nuo „R“ taško iki S liestinės.

6.6.1.

S1 plokštuma, statmena atskaitos linijai ir esanti 65 mm žemiau už 6.5.3 pastraipoje apibrėžtą S liestinę, apibrėžia galvos atramos dalį, ribojamą C kontūro.

6.6.2.

Galvos atramos plotis, į kurį turi būti atsižvelgta paisant 5.10 pastraipos reikalavimo, yra „L“ atstumas, išmatuotas S1 plokštumoje tarp vertikalių išilginių plokštumų P ir P.

6.6.3.

Prireikus galvos atramos plotis taip pat gali būti nustatytas atskaitos linijai statmenoje plokštumoje, esančioje 635 mm virš sėdynės „R“ taško, matuojant išilgai atskaitos linijos.

6.7.1.

Kiekvienos kiaurymės „a“ matmuo priekinėje galvos atramos dalyje nustatomas 165 mm skersmens rutuliu.

6.7.2.

Nenaudojant jėgos rutulys pridedamas prie atramos ties ta kiaurymės vieta, kurioje jis gali daugiausia įlįsti į kiaurymę.

6.7.3.

Pagal 5.8 ir 5.9 pastraipų reikalavimus vertinamas „a“ matmuo yra atstumas tarp dviejų rutulio sąlyčio su kiauryme taškų.

6.8.1.

Tikrinami tik sėdynių galinių dalių paviršiai, kurie yra toliau apibrėžtose srityse, prie kurių, sėdynei esant įtaisytai transporto priemonėje, gali prisiliesti 165 mm skersmens rutulys.

6.8.1.1.

1 sritis

6.8.1.1.1.

Atskirų sėdynių be galvos atramų atveju ši sritis aprėpia sėdynės atlošo galinę dalį tarp išilginių vertikalių plokštumų, esančių 100 mm atstumu iš abiejų sėdynės vidurio linijos išilginės simetrijos plokštumos pusių ir virš plokštumos, statmenos atskaitos linijai ir esančios 100 mm žemiau sėdynės atlošo viršaus.

6.8.1.1.2.

Keliaviečių sėdynių be galvos atramų atveju ši sritis tęsiasi tarp išilginių vertikalių plokštumų, esančių 100 mm atstumu iš abiejų kiekvienos gamintojo nustatytos kraštinės sėdimosios vietos išilginės simetrijos plokštumos pusių ir virš plokštumos, statmenos atskaitos linijai ir esančios 100 mm žemiau sėdynės atlošo viršaus.

6.8.1.1.3.

Sėdynių arba keliaviečių sėdynių su galvos atramomis atveju ši sritis tęsiasi tarp išilginių vertikalių plokštumų, esančių 70 mm atstumu iš abiejų sėdynės arba sėdimosios vietos išilginės simetrijos plokštumos pusių ir virš plokštumos, statmenos atskaitos linijai ir esančios 635 mm nuo „R“ taško. Jei galvos atrama reguliuojama, per bandymą ji turi būti nustatyta į pačią neparankiausią padėtį (paprastai tai yra aukščiausia padėtis), kurią leidžia reguliavimo sistema.

6.8.1.2.

2 sritis

6.8.1.2.1.

Sėdynių arba keliaviečių sėdynių be galvos atramų ir sėdynių arba keliaviečių sėdynių su atskiriamosiomis arba atskirosiomis galvos atramomis atveju 2 sritis yra virš atskaitos linijai statmenos plokštumos, esančios 100 mm atstumu nuo sėdynės atlošo viršaus, išskyrus 1 srities dalis.

6.8.1.2.2.

Sėdynių arba keliaviečių sėdynių su integruotomis galvos atramomis atveju 2 sritis yra virš atskaitos linijai statmenos plokštumos, esančios 440 mm atstumu nuo sėdynės „R“ taško arba nuo tam tikros sėdimosios vietos, išskyrus 1 srities dalis.

6.8.1.3.

3 sritis

6.8.1.3.1.

3 sritis – tai sėdynės arba keliavietės sėdynės atlošo dalis, esanti virš horizontalių plokštumų, pirmiau apibrėžtų 5.1.4.1.3 pastraipoje, išskyrus 1 ir 2 srityse esančias dalis.

7.1.

kiekviena pagal šią taisyklę patvirtinta transporto priemonė turi būti pagaminta taip, kad atitiktų tipą, kuris patvirtintas laikantis anksčiau 5 pastraipoje nustatytų reikalavimų. Tačiau, atsižvelgiant į galvos atramas, kaip apibrėžta 2.12.2 ir 2.12.3 pastraipose, niekas neturi kliudyti transporto priemonei atitikti patvirtintą transporto priemonių tipą, net jei transporto priemonė parduodama su sėdynėmis be galvos atramų.

7.2.

Tipą patvirtinusi kompetentinga institucija bet kuriuo metu gali patikrinti kiekvienam produkcijos vienetui taikomus atitikties kontrolės metodus. Institucija taip pat gali atsitiktine tvarka atlikti serijinės gamybos transporto priemonių patikrinimus 5 pastraipos reikalavimų požiūriu.

8.1.

Transporto priemonių tipui pagal šią taisyklę suteiktas patvirtinimas gali būti anuliuotas, jeigu nepaisoma pirmiau 7.1 pastraipoje išdėstytų reikalavimų, arba jei su transporto priemonėmis atliktų patikrinimų (pirmiau nurodytų 7 pastraipoje) rezultatai neatitinka privalomųjų.

8.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis anuliuoja patvirtinimą, kurį buvo anksčiau suteikusi, kitas šią taisyklę taikančias susitariančiąsias šalis apie tai informuoja naudodama pranešimo formą, atitinkančią šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį.

9.1.

Apie kiekvieną transporto priemonių tipo modifikaciją, susijusią su sėdynėmis, jų tvirtinimo įtaisais ir (arba) jų galvos atramomis, pranešama transporto priemonės tipą patvirtinusiam administracijos padaliniui. Tada padalinys gali:

9.1.1.

laikyti, kad modifikacijos greičiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio, ir bet kokiu atveju transporto priemonė atitinka reikalavimus; arba

9.1.2.

laikyti, kad modifikacijos yra nesvarbios 6.2, 6.3 ir 6.4 pastraipose apibrėžtiems rezultatams, ir jos neturi būti tikrinamos apskaičiavimais, remiantis bandymo rezultatais; arba

9.1.3.

reikalauti, kad už bandymus atsakinga technikos tarnyba pateiktų papildomą ataskaitą.

9.2.

Apie pritarimą patvirtinimui arba atsisakymą jį suteikti, apibrėžiant modifikacijas, šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims turi būti pranešta pagal 4.3 pastraipoje aprašytą tvarką.

9.3.

Patvirtinimą leidžianti išplėsti kompetentinga institucija turi tokiam išplėtimui paskirti serijos numerį ir taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkančia pranešimo forma informuoti kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. susitarimo šalis.

10.1.

Jei patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtintą įtaisą, jis turi apie tai informuoti patvirtinimą suteikusią instituciją. Tokį pranešimą gavusi institucija, naudodama šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkančią pranešimo formą, turi informuoti kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. susitarimo šalis.

11.1.

Sėdynėms su reguliuojamomis galvos atramomis gamintojai turi pateikti naudojimo, reguliavimo, fiksavimo ir, kai taikoma, galvos atramų nuėmimo instrukcijas.

13.1.

Nuo oficialios 06 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti EEK patvirtinimus pagal šią taisyklę su 06 serijos pakeitimais.

13.2.

Nuo 1999 m. spalio 1 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys turi suteikti EEK patvirtinimus, tik jei laikomasi šios taisyklės su 06 pakeitimais reikalavimų.

13.3.

Nuo 2001 m. spalio 1 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali atsisakyti pripažinti patvirtinimus, kurie suteikti ne pagal šią taisyklę su 06 serijos pakeitimais.

13.4.

Nuo oficialios 07 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti EEK patvirtinimus pagal šią taisyklę su 07 serijos pakeitimais.

13.5.

Praėjus 24 mėnesiams nuo 07 serijos pakeitimų įsigaliojimo, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys turi suteikti EEK patvirtinimus tik tiems transporto priemonių tipams, kurie atitinka šios taisyklės su 07 serijos pakeitimais reikalavimus.

13.6.

Praėjus 48 mėnesiams nuo 07 serijos pakeitimų įsigaliojimo, pagal šią taisyklę galiojantys patvirtinimai taps negaliojantys, išskyrus transporto priemonių tipus, kurie atitinka šios taisyklės su 07 serijos pakeitimais reikalavimus.

2.1.

Atskaitos duomenys – viena arba keletas pateiktų sėdimosios vietos charakteristikų:

2.1.1.

„H“ taškas, „R“ taškas ir jų tarpusavio santykis,

2.1.2.

tikrasis liemens kampas, projektinis liemens kampas ir jų tarpusavio santykis.

2.2.

Trimatis „H“ taško nustatymo įrenginys (3-D H įrenginys) – įtaisas, naudojamas nustatyti „H“ taškus ir tikruosius liemens kampus. Šis įtaisas aprašytas šio priedo 1 priedėlyje;

2.3.

„H“ taškas – transporto priemonės sėdynėje pagal toliau pateiktą 4 pastraipą įtaisyto 3-D H įrenginio liemens ir šlaunų sukimosi centras. „H“ taškas yra įtaiso ašinės linijos, esančios tarp „H“ taško matymo įtaisų bet kurioje 3-D H įrenginio pusėje, viduryje. Teoriškai „H“ taškas atitinka „R“ tašką (dėl leistinųjų nuokrypių žr. 3.2.2 pastraipą). Kai taškas „H“ nustatomas pagal 4 pastraipoje aprašytą tvarką, jis laikomas nekintamu sėdynės sėdimosios dalies atžvilgiu ir, reguliuojant sėdynę, juda kartu;

2.4.

„R“ taškas arba sėdimosios vietos atskaitos taškas – transporto priemonės gamintojo kiekvienai sėdimajai vietai apskaičiuotas projektinis taškas ir nustatytas atsižvelgiant į trimatę atskaitos sistemą;

2.5.

Liemens linija – 3-D H įrenginio liestuko, kai jis yra labiausiai į galą atitrauktoje padėtyje, ašinė linija;

2.6.

Tikrasis liemens kampas – kampas tarp vertikalios linijos, einančios per „H“ tašką, ir liemens linijos, nustatytas naudojant 3-D H įrenginio nugarinės dalies kampo kvadrantą. Teoriškai tikrasis liemens kampas atitinka projektinį liemens kampą (dėl leistinųjų nuokrypių žr. 3.2.2 pastraipą);

2.7.

Projektinis liemens kampas – kampas tarp vertikalios linijos, einančios per „R“ tašką, ir liemens plokštumos, kuri atitinka transporto priemonės gamintojo nustatytą sėdynės atlošo projektinę padėtį;

2.8.

Keleivio simetrijos plokštuma (C/LO) – vidurinė 3-D H įrenginio, esančio kiekvienoje nustatytoje sėdimojoje padėtyje, plokštuma; ją apibrėžia „H“ taško koordinatės „Y“ ašyje. Kiekvienos sėdynės simetrijos plokštuma sutampa su keleivio simetrijos plokštuma. Kitų sėdynių keleivio simetrijos plokštumą nustato gamintojas;

2.9.

Trimatė atskaitos sistema – sistema aprašyta šio priedo 2 priedėlyje;

2.10.

Atskaitos pradžios žymos – ant transporto priemonės kėbulo esantys gamintojo nustatyti fiziniai taškai (angos, paviršiai, žymenys ar išrėžos);

2.11.

Transporto priemonės matuojamoji padėtis – transporto priemonės padėtis, apibrėžta atskaitos pradžios žymų koordinatėmis trimatėje atskaitos sistemoje.

3.1.1.

„R“ taško koordinatės trimatės atskaitos sistemos atžvilgiu;

3.1.2.

projektinis liemens kampas;

3.1.3.

visi nurodymai, reikalingi sėdynei nustatyti (jei reguliuojama) į matavimų padėtį, pateikti tolesnėje 4.3 pastraipoje.

3.2.1.

„H“ taško koordinatės ir tikrojo liemens kampo vertė, gauta naudojant tolesnėje 4 pastraipoje išdėstytą procedūrą, turi būti palyginamos atitinkamai su transporto priemonės gamintojo nurodytomis „R“ taško koordinatėmis ir projektine liemens kampo verte.

3.2.2.

Nagrinėjamos sėdimosios vietos santykinės „R“ ir „H“ taškų padėtys ir projektinio liemens kampo bei tikrojo liemens kampo santykis turi būti laikomi patenkinamais, jei „H“ taško koordinatės yra 50 mm ilgio kraštinės kvadrate, kurio įstrižainės susikerta „R“ taške, o tikrasis liemens kampas nesiskiria nuo projektinio daugiau kaip 5o.

3.2.3.

Jei šios sąlygos atitinka, „R“ taškas ir projektinis liemens kampas turi būti naudojami parodyti, kad laikomasi šios taisyklės nuostatų.

3.2.4.

Jei „H“ taškas arba tikrasis liemens kampas neatitinka ankstesnės 3.2.2 pastraipos reikalavimų, „H“ taškas ir tikrasis liemens kampas turi būti nustatomi dar du kartus (iš viso tris kartus). Jei dviejų (iš šių trijų) matavimų rezultatai atitinka reikalavimus, turi būti taikomos 3.2.3 pastraipos sąlygos.

3.2.5.

Jei mažiausiai dviejų iš trijų matavimų, anksčiau aprašytų 3.2.4 pastraipoje, rezultatai neatitinka anksčiau 3.2.2 pastraipoje aprašytų reikalavimų, arba negalima atlikti patikrinimo dėl to, kad transporto priemonės gamintojas nepateikė informacijos, susijusios su „R“ taško padėtimi arba projektiniu liemens kampu, turi būti imamas trijų išmatuotų taškų centroidas arba trijų išmatuotų kampų vidurkis; laikoma, kad šie dydžiai turi būti taikytini kaip šioje taisyklėje nurodytas „R“ taškas arba projektinis liemens kampas.

4.1.

Transporto priemonė iš anksto turi būti gamintojo nuožiūra parengiama 20 ± 10 oC temperatūroje, kad sėdynės medžiagos pasiektų kambario temperatūrą. Jei ant tikrintinos sėdynės anksčiau nėra sėdėta, 70–80 kg svorio asmuo (arba prietaisas) turi atsisėsti (būti pasodintas) ant sėdynės du kartus ir pasėdėti po minutę, kad sėdimoji dalis ir atlošas būtų įspausti. Gamintojo prašymu, prieš įtaisant 3-D H įrenginį, visos sėdynės dalys turi išbūti neapkrautos mažiausiai 30 minučių.

4.2.

Transporto priemonė turi būti matuojamoje tokioje padėtyje, kaip anksčiau apibrėžta 2.11 pastraipoje.

4.3.

Jei sėdynė reguliuojama, pirma turi būti nustatyta tolimiausioje galinėje įprasto vairavimo ar važiavimo padėtyje, kaip nurodyta transporto priemonės gamintojo, atliekant tik išilginį sėdynės reguliavimą, išskyrus sėdynės padėtis, kurios nenaudojamos įprastai važiuojant. Kai yra kitų sėdynės reguliavimo būdų (vertikalus, polinkio kampo, atlošo ir kt.), juos taikant sėdynė turi būti nustatoma į transporto priemonės gamintojo nurodytą padėtį. Sėdynės su hidrauline pakaba vertikali padėtis turi būti tiksliai užfiksuota ir atitikti gamintojo nurodytą įprasto važiavimo padėtį.

4.4.

Sėdimosios vietos plotas, kurį lies 3-D H įrenginys, turi būti uždengtas reikiamo dydžio ir tinkamos faktūros lygiu muslino audeklu, kurio viename kvadratiniame centimetre yra 18,9 siūlo, o svoris 0,228 kg/m2, arba panašių savybių megztu ar neaustiniu audeklu. Jei bandymas su sėdyne atliekamas ne transporto priemonėje, grindys, ant kurių dedama sėdynė, turi būti tokių pačių savybių (7) kaip transporto priemonės, kurioje sėdynė bus naudojama, grindys.

4.5.

3-D H įrenginio sėdimosios ir galinės dalies junginys uždedamas taip, kad keleivio simetrijos plokštuma (C/LO) sutaptų su 3-D H įrenginio simetrijos plokštuma. Gamintojo prašymu 3-D H įrenginys gali būti paslinktas į vidų C/LO atžvilgiu, jei 3-D H įrenginys yra tiek pastumtas, kad dėl sėdynės krašto būtų neįmanoma 3-D H įrenginio išlyginti.

4.6.

Pritaisykite pėdos ir blauzdos junginius prie sėdimosios dalies junginio: atskirai arba naudodami T formos strypą ir blauzdos junginį. Per „H“ taško matymo įtaisus einanti linija turi būti lygiagreti su žeme ir statmena išilginei sėdynės simetrijos plokštumai.

4.7.

3-D H įrenginio pėdų ir kojų padėtis sureguliuokite taip:

4.7.1.

Nustatyta sėdimoji vieta: vairuotojas ir kraštinis priekyje sėdintis keleivis.

4.7.1.1.

Abu pėdų ir kojų junginiai turi būti traukiami į priekį taip, kad pėdos atsidurtų įprastinėje padėtyje ant grindų, jei būtina, tarp valdymo pedalų. Kai įmanoma, kairioji pėda turi būti padedama apytiksliai tokiu pačiu atstumu į kairę nuo 3-D H įrenginio simetrijos plokštumos, kaip dešinė pėda – į dešinę. Jei reikia, skersinę 3-D H įrenginio padėtį rodantis gulsčiukas nustatomas horizontaliai, pareguliuojant sėdimąją dalį, jei būtina, arba atgal pastumiant kojų ir pėdų junginius. Per „H“ taško matymo įtaisus einanti linija turi būti išlaikoma statmena išilginei sėdynės simetrijos plokštumai.

4.7.1.2.

Jei kairiosios kojos nesiseka išlaikyti lygiagrečiai su dešiniąja, ir kairiosios kojos negali paremti konstrukcija, pastumkite koją tiek, kad ji būtų remiama. Turi būti išlaikomas matymo įtaisų centravimas.

4.7.2.

Nustatyta sėdimoji vieta: galinė kraštinė

Galinėse arba papildomose sėdynėse kojos išdėstomos taip, kaip nurodyta gamintojo. Jei pėdos remiasi į grindų dalis, kurios yra skirtingo lygio, priekinę sėdynę pirma paliečianti pėda turi būti laikoma atskaitine, o kita pėda turi būti padedama taip, kad gulsčiukas rodytų, jog skersinė įtaiso padėtis horizontali.

4.7.3.

Kitos nustatytos sėdimosios vietos:

Turi būti laikomasi anksčiau 4.7.1 pastraipoje nurodytos tvarkos, išskyrus tai, kad pėdos turi būti išdėstomos kaip apibrėžta transporto priemonės gamintojo.

4.8.

Naudokite blauzdos ir šlaunies pasvarus ir išlyginkite 3-D H įrenginį.

4.9.

Palenkite nugarinę dalį į priekį iki priekinio stabdiklio ir naudodami T formos strypą patraukite 3-D H įrenginį nuo atlošo. 3-D H įrenginio padėtį ant sėdynės nustatykite vienu iš šių būdų:

4.9.1.

Jei 3-D H įrenginys linkęs slinkti atgal, darykite taip: leiskite 3-D H įrenginiui slysti atgal tol, kol nereikės horizontalios T formos strypą veikiančios slinkimą ribojančios apkrovos, t. y. tol, kol sėdimoji dalis palies atlošą. Jei būtina, iš naujo nustatykite blauzdos padėtį.

4.9.2.

Jei 3-D H įrenginys nelinkęs slinkti atgal, darykite šitaip: naudodami horizontalią T formos strypą veikiančią slinkimą ribojančią apkrovą, stumkite 3-D H įrenginį atgal, kol sėdimoji dalis palies atlošą (žr. šio priedo 1 priedėlio 2 pav.).

4.10.

3-D H įrenginio nugarinės ir sėdimųjų dalių junginys ties klubų kampo kvadranto ir T formos strypo įvorės jungtimi veikiamas 100 ± 10 N apkrova. Apkrovos veikimo kryptis išlaikoma lygiagreti su linija, einančia per minėtą sujungimą ir tašką, esantį virš šlaunų strypo įvorės (žr. šio priedo 1 priedėlio 2 pav.). Tada nugarinė dalis atsargiai priglaudžiama prie sėdynės atlošo. Per likusią procedūros dalį turi būti laikomasi atsargumo, kad 3-D H įrenginys nepasislinktų į priekį.

4.11.

Pritaisykite dešinįjį ir kairįjį sėdmenų pasvarus, tuomet iš eilės – aštuonis liemens pasvarus. 3-D H įrenginį išlaikykite horizontalioje padėtyje.

4.12.

Nugarinę dalį palenkite į priekį, kad sumažėtų sėdynės atlošo įtempimas. Pasiūbuokite 3-D H įrenginį į šonus 10o lanku (po 5o į kiekvieną pusę nuo vertikalios simetrijos plokštumos) visus tris ciklus, kad neliktų jokios trinties tarp 3-D H įrenginio ir sėdynės.

Siūbuojant 3-D H įrenginio T formos strypas gali nukrypti nuo apibrėžto horizontalaus ir vertikalaus centravimo padėties. Todėl siūbuojant T formos strypas turi būti prilaikomas naudojant tinkamą šoninę apkrovą. Laikant T formos strypą ir siūbuojant 3-D H įrenginį, turi būti laikomasi atsargumo, kad neatsargi išorinė apkrova nebūtų naudojama vertikalia ar priekine bei atbuline kryptimis.

Šiame etape 3-D H įrenginio pėdų judėjimas nėra apribojamas ar sulaikomas. Jei pėdos keičia padėtį, tuo metu joms turi būti leidžiama likti toje padėtyje.

Atsargiai priglauskite nugarinę dalį prie sėdynės atlošo ir patikrinkite abu gulsčiukus; jie turi rodyti horizontalią padėtį. Jei 3-D H įrenginį siūbuojant pėdos pasislinko, jos turi būti išdėstytos taip:

Iš eilės pakelkite kiekvieną pėdą nuo grindų kiek reikia, kol pėdos nustos judėti. Keliant turi būti galima laisvai pėdas pasukti; neturi būti naudojama priekinė arba šoninė apkrovos. Kai kiekviena pėda grąžinama į apatinę padėtį, kulnas turi liesti tam skirtą konstrukciją.

Patikrinkite, ar šoninis gulsčiukas rodo horizontalią padėtį; jei reikia, nugarinės dalies viršus pastumiamas iš šono tiek, kad 3-D H įrenginio sėdimoji dalis ant sėdynės būtų horizontali.

4.13.

Laikydami T formos strypą, kad 3-D H įrenginiui ant sėdimosios dalies nebūtų leidžiama judėti į priekį, atlikite šiuos veiksmus:

4.14.

Atlikite matavimus:

4.14.1.

„H“ taško koordinatės matuojamos atsižvelgiant į trimatę atskaitos sistemą.

4.14.2.

Pagal 3-D H įrenginio nugarinės dalies kampo kvadrantą tikrasis liemens kampas nustatomas tada, kai liestukas yra toliausioje galinėje padėtyje.

4.15.

Jei norima pakartoti 3-D H įrenginio įrengimą, sėdynės mazgas turėtų likti neapkrautas mažiausiai 30 min. iki pakartotinio įrengimo. 3-D H įrenginys neturi būti paliktas ant sėdynės mazgo ilgiau, nei reikia laiko bandymui atlikti.

4.16.

Jei toje pačioje eilėje esančios sėdynės gali būti laikomos panašiomis (keliavietė sėdynė, vienodos sėdynės ir kt.), kiekvienai sėdynių eilei turi būti nustatomas tik vienas „H“ taškas ir vienas „tikrasis liemens kampas“; šio priedo 1 priedėlyje aprašytas 3-D H įrenginys bus naudojamas vienoje vietoje, ir tai bus taikoma visai sėdynių eilei. Ta vieta turi būti:

4.16.1.

priekinėje eilėje: vairuotojo sėdynė;

4.16.2.

galinėje eilėje arba eilėse: kraštinė sėdynė.

1.

Trimatę atskaitos sistemą apibrėžia trys stačiakampės plokštumos, nustatytos transporto priemonės gamintojo (žr. paveikslėlį) (9).

2.

Transporto priemonės matuojamoji padėtis nustatoma pastačius transporto priemonę ant atraminio paviršiaus taip, kad atskaitos pradžios žymų koordinatės atitiktų gamintojo nurodytas vertes.

3.

„R“ ir „H“ taškų koordinatės nustatomos transporto priemonės gamintojo nustatytų atskaitos pradžios žymų atžvilgiu.

L = kairė

C = centras

R = dešinė

2.1.

Atskaitos pradžios žymų koordinatės

X …………………………

Y …………………………

Z …………………………

3.1.

Sėdimoji vieta: …………………………

3.1.1.

„R“ taško koordinatės

X …………………………

Y …………………………

Z …………………………

3.1.2.

Projektinis liemens posvyrio kampas: …………………………

3.1.3.

Sėdynės reguliavimo techninės sąlygos (10)

horizontali: …………………………

vertikali: …………………………

kampinė: …………………………

liemens kampas: …………………………

1.

Pradinė neapkrauta padėtis.

2a.

Paslinkta padėtis manekeno nugarą veikiant 373 N m jėgos momentu aplink „R“ tašką, kai nustatoma paslinktosios atskaitos linijos r1 padėtis.

2b.

Paslinkta padėtis 165 mm skersmens rutulį veikiant F jėga, sukuriančia 373 Nm jėgos momentą aplink „R“ tašką, kai išlaikoma paslinktosios atskaitos linijos r1 padėtis.

3.

Padėtis po poslinkio F jėgą padidinus iki 890 N.

1.2.1.

Šis įrenginys sudarytas iš švytuoklės, kurios ašį prilaiko rutuliniai guoliai ir kurios sumažinta masė (11) smūgio viduryje yra 6,8 kg. Apatinį švytuoklės galą sudaro 165 mm skersmens standus galvos pavidalo įtaisas, kurio centras sutampa su švytuoklės smūgio centru.

1.2.2.

Galvos pavidalo įtaise turi būti įrengti du pagreičio matuokliai ir greičio matuoklis, galintys atlikti matavimus smūgio kryptimi.

1.3.1.

Pagreitis:

tikslumas = ± 5 % tikrosios vertės;

duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė: 600 klasė, atitinkanti ISO standartą 6487 (1980);

jautris tarp ašių = < 5 % mažiausios skalės vertės.

1.3.2.

Greitis:

tikslumas: ±2,5 % tikrosios vertės;

jautris: 0,5 km/h.

1.3.3.

Laiko registravimas:

prietaisai turi būti tinkami registruoti veiksmą visą jo trukmę, o rodmenis pateikti vienos tūkstantosios sekundės dalies tikslumu;

įrašuose, naudojamuose analizuojant bandymą, turi būti nustatomi rodmenys, užregistruoti galvos pavidalo įtaisui pirmą kartą atsitrenkus į bandomąjį objektą.

1.4.1.

Sėdynės atlošo bandymai

Sėdynę įtaisius kaip nurodyta šio priedo 1.1 pastraipoje, smūgio kryptis – iš galo į priekį išilginėje plokštumoje, 45o kampu nuo vertikalės.

Smūgio vietas turi parinkti bandymų laboratorija; jos turi būti 1 srityje, kaip apibrėžta šios taisyklės 6.8.1.1 pastraipoje, arba, jei būtina, 2 srityje, kaip apibrėžta šios taisyklės 6.8.1.2 pastraipoje; paviršių kreivio spindulys turi būti mažesnis nei 5 mm.

1.4.2.

Galvos atramos bandymai

Galvos atrama pritaikoma ir nustatoma taip, kaip nurodyta šio priedo 1.1 pastraipoje. Smūgiai turi būti atliekami į bandymo laboratorijos parinktas vietas; jos turi būti 1 srityje, kaip apibrėžta šios taisyklės 6.8.1.1 pastraipoje, ir gali būti 2 srityje, kaip apibrėžta šios taisyklės 6.8.1.2 pastraipoje; paviršių kreivio spindulys turi būti mažesnis nei 5 mm.

1.4.2.1.

Galiniam paviršiui taikomas smūgis nukreipiamas iš galo į priekį išilginėje plokštumoje, 45o kampu nuo vertikalės.

1.4.2.2.

Priekiniam paviršiui taikomas smūgis nukreipiamas iš priekio į galą horizontaliai išilginėje plokštumoje.

1.4.2.3.

Priekinė ir galinė zonos yra atitinkamai susietos horizontalia plokštuma, kuri liečia galvos atramos viršų, kaip nustatyta šios taisyklės 6.5 pastraipoje.

1.4.3.

Galvos pavidalo įtaisas turi smogti į bandomą objektą 24,1 km/h greičiu: toks greitis pasiekiamas naudojant vien tik varomąją energiją arba kartu naudojant ir papildomą stūmimo įtaisą.

3.

Lygiavertės procedūros (žr. šios taisyklės 6.9 pastraipą).

1.1.

Bandytinos sėdynės pritaisomos prie transporto priemonės, kuriai jos skirtos, kėbulo. Transporto priemonės kėbulas tvirtai pritvirtinamas ant bandymų vežimėlio, kaip nurodyta pateiktose pastraipose.

1.2.

Transporto priemonės kėbulo tvirtinimo ant bandymų vežimėlio būdas turi būti toks, kad dėl jo nebūtų papildomai sustiprinti tvirtinimo įtaisai.

1.3.

Sėdynės ir jų dalys nustatomos ir užfiksuojamos taip, kaip nurodyta 6.1.1 pastraipoje, vienoje iš šios taisyklės 6.3.3 arba 6.3.4 pastraipose nurodytų padėčių.

1.4.

Jei grupės sėdynės labai nesiskiria šios taisyklės 2.2 pastraipos požiūriu, šios taisyklės 6.3.1 ir 6.3.2 pastraipose nurodyti bandymai gali būti atliekami vieną sėdynę užfiksavus toliausioje priekinėje padėtyje, o kita sėdynė nustatoma į pačią galinę padėtį.

1.5.

Vežimėlio lėtėjimas matuojamas naudojant duomenų perdavimo kanalus, kurių dažnio klasė (CFC) 60, atitinkančius tarptautiniame standarte ISO 6487 (1980) pateiktas charakteristikas.

2.1.

Kliūtis turi būti sudaryta iš ne siauresnės kaip 3 m, ne žemesnės kaip 1,5 m ir ne plonesnės kaip 0,6 m gelžbetonio plokštės. Priekinis paviršius turi būti statmenas įsibėgėjimo kelio galinei daliai ir padengtas 19 ± 1 mm storio faneros plokštėmis. Už gelžbetonio plokštės turi būti supresuota bent 90 tonų žemės. Gelžbetonio kliūtį ir žemę galima pakeisti tokį patį priekinį paviršių turinčiomis kliūtimis, jeigu jas naudojant gaunami lygiaverčiai rezultatai.

2.2.

Per susidūrimą transporto priemonė turi judėti laisvai. Ji turi pasiekti kliūtį susidūrimo sienai statmena kryptimi; didžiausias leidžiamas šoninis nuokrypis tarp transporto priemonės priekio vertikaliosios vidurio linijos ir susidūrimo sienos vertikaliosios vidurio linijos turi būti ± 30 cm; susidūrimo metu transporto priemonė neturi būti papildomai vairuojama arba varoma. Greitis susidūrimo metu turi būti 48,3–53,1 km/h.

2.3.

Degalais arba lygiaverčiu skysčiu pripildoma bent 90 % degalų tiekimo sistemos talpos.

2.1.1.1.

Automobilio gamintojo nuožiūra iš bandomos sėdynės ir galvos atramos gali būti pašalintos dalys, kurių kietumas pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę, mažesnis nei 50.

2.1.1.2.

Du 1 tipo bandymų blokai padedami ant bagažo skyriaus grindų. Kad būtų nustatyta bandymo blokų vieta išilgai, jie pirmiau turi būti išdėstyti taip, kad jų priekinė pusė liestų transporto priemonės dalį, kuri yra priekinė bagažo skyriaus siena, o apatinė pusė remtųsi į bagažo skyriaus grindis. Tada jie perkeliami atgal ir lygiagrečiai su transporto priemonės išilgine vidurio plokšte, kol jų geometrinis centras horizontaliai pasieks 200 mm ribą. Jei bagažo skyriaus matmenys neleidžia paslinkti 200 mm ir jei galinės sėdynės reguliuojamos horizontaliai, sėdynės turi būti pastumtos į priekį, iki reguliavimo intervalo ribos, skirtos įprastam naudojimui, arba – 200 mm, atsižvelgiant į tai, kuris atstumas mažesnis. Kitais atvejais bandymų blokai padedami kuo toliau už galinių sėdynių. Atstumas nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos iki kiekvieno bandymų bloko į vidų atsuktos pusės turi būti 25 mm, kad tarp abiejų blokų būtų 50 mm atstumas.

2.1.1.3.

Per bandymą sėdynės turi būti nustatytos taip, kad būtų užtikrinta, jog fiksavimo sistema negalės būti atlaisvinta dėl išorės veiksnių poveikio. Jei taikoma, sėdynės nustatomos taip:

į išilginę padėtį, esančią vienu žingsniu arba 10 mm į priekį nuo toliausios galinės gamintojo nustatytos naudojimo padėties (nepriklausomo vertikalaus reguliavimo sėdynių pagalvėlė nustatoma į žemiausią galimą padėtį). Bandymas atliekamas, sėdynių atlošams esant įprastoje naudojimo padėtyje.

2.1.1.4.

Jei sėdynės atloše įtaisyta galvos atrama, bandymas atliekamas galvos atramą nustačius į aukščiausią padėtį, jei reguliuojama.

2.1.1.5.

Jei sėdynės (-ių) atlošą (-us) galima nulenkti žemyn, jie standartiniu fiksavimo mechanizmu nustatomi į įprastą vertikalią padėtį.

2.1.1.6.

Bandymų su sėdynėmis, už kurių negalima įtaisyti 1 tipo blokų, nedaroma.

2.1.2.1.

Jei galinė sėdynių eilė yra išimama ir (arba) naudotojas gali nulenkti jų atlošus pagal gamintojo instrukcijas, kad padidėtų bagažo skyriaus plotas, tada taip pat turi būti bandoma prieš galinę sėdynių eilę esanti sėdynių eilė.

2.1.2.2.

Tačiau šiuo atveju technikos tarnyba, pasitarusi su gamintoju, gali nuspręsti nebandyti vienos iš dviejų galinių sėdynių eilės, jei sėdynės ir jų priedai yra panašios konstrukcijos ir jei atsižvelgiama į 200 mm bandymo reikalavimą.

2.1.3.

Kai yra tarpas, leidžiantis paslinkti 1 tipo bloką už sėdynių, tada, technikos tarnybai ir gamintojui sutarus, bandymo apkrovos (du 1 tipo blokai) įtaisomos už sėdynių.

2.1.4.

Bandymo ataskaitoje nurodoma tiksli bandymo konfigūracija.

2.2.

Atribojimo sistemų bandymas

Virš sėdynių atlošų esančių atribojimo sistemų bandymui transporto priemonėje turi būti įtaisytos nejudamos paaukštintos bandymo grindys; bandymų bloko sunkio centro vieta ant tų grindų turi būti tarp viršutinio šalia esančios sėdynės atlošo krašto (neatsižvelgiant į galvos atramas) ir apatinio stogo apdailos krašto. 2 tipo bandymų blokas padedamas ant paaukštintų bandymo grindų, kurių didžiausias paviršius – 500 x 350 mm, viduryje išilginės transporto priemonės ašies atžvilgiu; bloko paviršius turi būti paslinktas 500 x 125 mm į priekį. Neatliekamas bandymas su atribojimo sistemomis, už kurių negalima įtaisyti 2 tipo bloko. Bandymų blokas padedamas taip, kad liestų atribojimo sistemą. Be to, du 1 tipo bandymų blokai išdėstomi pagal 2.1 pastraipą, kad tuo pačiu metu būtų galima atlikti sėdynių atlošų bandymą (žr. 2 pav.).

2.2.1.

Jei sėdynės atloše įtaisyta galvos atrama, bandymas atliekamas galvos atramą nustačius į aukščiausią padėtį, jei reguliuojama.

3.1.

Keleivinio automobilio kėbulas patikimai pritvirtinamas prie bandymų vežimėlio, jo tvirtinimo įtaisai neturi papildomai sustiprinti sėdynių atlošus ir atribojimo sistemą. Įtaisius bandymų blokus, kaip aprašyta 2.1 arba 2.2 pastraipoje, keleivinio automobilio kėbului suteikiamas greitis, kaip parodyta 9 priedo priedėlyje, kad per susidūrimą jo laisvasis greitis būtų 50 +0/–2 km/h. Sutarus su gamintoju, kaip pakaitas sėdynių tvirtumo bandymui atlikti pagal 6.3.1 pastraipą gali būti naudojamas pirmiau aprašytas bandymo impulso koridorius.