2023 9 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/2053

2023 m. rugsėjo 13 d.

kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

vienas iš bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (3), yra užtikrinti, kad jūrų biologinių išteklių naudojimas teiktų tvarią ekonominę, aplinkosaugos ir socialinę naudą;

(2)

Tarybos sprendimu 98/392/EB (4) Sąjunga patvirtino Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją ir Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo; juose nustatyti principai ir taisyklės, susiję su gyvųjų jūros išteklių išsaugojimu ir valdymu. Vykdydama savo platesnio masto tarptautines pareigas, Sąjunga prisideda prie pastangų išsaugoti žuvų išteklius tarptautiniuose vandenyse;

(3)

Sąjunga yra Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos (5) (toliau – Konvencija) šalis;

(4)

2018 m. įvykusiame 21-ajame neeiliniame pagal Konvenciją įsteigtos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (toliau – ICCAT) susitikime priimta Rekomendacija 18-02, kuria nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas (toliau – valdymo planas). Tas valdymo planas grindžiamas ICCAT Nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto (toliau – SCRS) rekomendacija, kurioje teigiama, kad ICCAT 2018 m. turėtų parengti daugiametį tų išteklių valdymo planą, nes, atsižvelgiant į dabartinę išteklių būklę, nebereikia taikyti neatidėliotinų priemonių, kurios buvo nustatytos pagal paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą, nustatytą Rekomendacija 17-07, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija 14-04, tačiau būtina nešvelninti esamų stebėjimo ir kontrolės priemonių;

(5)

ICCAT Rekomendacija 18-02 panaikina Rekomendaciją 17-07, kuri Sąjungos teisėje buvo įgyvendinta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1627 (6);

(6)

per 2019 m. 26-ąjį eilinį susitikimą ICCAT priėmė Rekomendaciją 19-04, kuria iš dalies pakeitė Rekomendacija 18-02 nustatytą daugiametį išteklių valdymo planą. ICCAT rekomendacija 19-04 panaikina ir pakeičia Rekomendaciją 18-02. Šiuo reglamentu Rekomendacija 19-04 turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisėje;

(7)

šiuo reglamentu taip pat turėtų būti įgyvendintos ICCAT rekomendacijos 06-07 dėl paprastųjų tunų auginimo, 18-10 dėl ICCAT konvencijos rajone taikomų būtinųjų laivų stebėjimo sistemos standartų, 96-14 dėl reikalavimų laikymosi vykdant paprastųjų tunų ir Šiaurės Atlanto paprastųjų durklažuvių išteklių žvejybą, 13-13 dėl ICCAT registro, į kurį traukiami laivai, kurių bendrasis ilgis 20 metrų ar daugiau, ir kuriems leidžiama vykdyti veiklą konvencijos rajone, sukūrimo ir 16-15 dėl perkrovimo (visos arba atitinkamais atvejais jų dalys);

(8)

Sąjungos pozicijos regioninėse žvejybos valdymo organizacijose turi būti grindžiamos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant užtikrinti, kad žvejybos ištekliai būtų valdomi laikantis BŽP tikslų, visų pirma tikslo palaipsniui atkurti ir išlaikyti tokį žuvų išteklių populiacijų dydį, kuris viršytų biomasės dydį, galintį užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (toliau – MSY), ir tikslo sudaryti sąlygas ekonomiškai perspektyviam ir konkurencingam žvejybos ir perdirbimo sektoriui ir sausumoje vykdomai su žvejyba susijusiai veiklai. Remiantis SCRS 2018 m. spalio mėn. paskelbta ataskaita, paprastųjų tunų laimikis, kai mirtingumo dėl žvejybos koeficientas yra F0,1, atitinka su MSY suderinamą mirtingumo dėl žvejybos koeficientą (Fmsy). Laikoma, kad išteklių biomasė yra MSY užtikrinančio dydžio. Biomasės vertė B0,1 svyruoja, t. y. jei išteklių pasipildymo lygis yra vidutinis ar žemas, ji tą dydį viršija, o jei išteklių pasipildymo lygis aukštas, ji to dydžio nesiekia;

(9)

valdymo plane atsižvelgiama į įvairių žvejybos įrankių tipų ir žvejybos būdų ypatumus. Įgyvendindamos valdymo planą, Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti priekrantės žvejybos veiklą ir mažesnį poveikį aplinkai darančių selektyviosios žvejybos, o ypač tradicinės ir smulkiosios žvejybos įrankių ir būdų naudojimą, ir taip prisidėti prie deramo vietos ekonomikos subjektų gyvenimo lygio užtikrinimo;

(10)

reikėtų atsižvelgti į specifinius mažos apimties ir smulkiosios žvejybos ypatumus ir poreikius. Be atitinkamų ICCAT rekomendacijos 19-04 nuostatų, kuriomis pašalinamos kliūtys mažos apimties priekrantės žvejybos laivams dalyvauti paprastųjų tunų žvejyboje, valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų sąžiningą ir skaidrų žvejybos galimybių paskirstymą mažos apimties, smulkiosios žvejybos ir didesniems laivynams tokiu būdu, kad būtų laikomasi joms nustatytų pareigų pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį;

(11)

siekiant užtikrinti BŽP laikymąsi, buvo priimti Sąjungos teisės aktai, kuriais nustatoma kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, apimanti kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (NNN žvejyba). Visų pirma, siekiant užtikrinti visų BŽP taisyklių laikymąsi, Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 (7) nustatyta Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo, laikantis bendro ir integruoto požiūrio, sistema. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011 (8) nustatytos išsamios Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 įgyvendinimo taisyklės. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (9) nustatyta Bendrijos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Tuose reglamentuose jau yra nuostatos, kurios apima dalį priemonių, nustatytų ICCAT rekomendacijoje 19-04, pvz., nuostatos dėl žvejybos licencijų ir leidimų, taip pat tam tikros taisyklės dėl laivų stebėjimo sistemų. Todėl tas priemones apimančių nuostatų į šį reglamentą įtraukti nebūtina;

(12)

Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 apibrėžtas terminas „mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis“. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, Sąjungos teisėje vartojamas terminas „mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis“ turėtų būti prilygintas ICCAT vartojamam terminui „mažiausias dydis“;

(13)

remiantis ICCAT rekomendacija 19-04, sužvejoti paprastieji tunai, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, turi būti išmesti į jūrą. Tas pats reikalavimas galioja ir paprastųjų tunų laimikiui, viršijančiam metiniuose žvejybos planuose nustatytus laimikio limitus. Kad Sąjunga galėtų laikytis ICCAT nustatytų tarptautinių įpareigojimų, į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/98 (10) 4 straipsnį įtrauktos paprastųjų tunų laimikiui taikomos nuostatos, kuriomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 2 dalį leidžiama nukrypti nuo įpareigojimo iškrauti laimikį. Deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/98 įgyvendinamos tam tikros Rekomendacijos 19-04 nuostatos, pagal kurias laivams, viršijusiems savo paprastųjų tunų kvotą arba didžiausią leidžiamos šių žuvų priegaudos kiekį, taikomas įpareigojimas išmesti jas į jūrą. Į to deleguotojo reglamento taikymo sritį patenka ir mėgėjų žvejybą vykdantys laivai. Todėl nebūtina, kad šis reglamentas apimtų tokius įpareigojimus išmesti ar paleisti žuvis į jūrą, ir šiuo reglamentu nedaromas poveikis atitinkamoms Deleguotojo reglamento (ES) 2015/98 nuostatoms;

(14)

2018 m. metiniame susitikime Konvencijos susitariančiosios šalys pripažino, kad reikia gerinti kai kurių su paprastųjų tunų ištekliais susijusių operacijų kontrolę. Tuo tikslu tame susitikime susitarta, kad už žuvininkystės ūkius atsakingos Konvencijos susitariančiosios šalys turėtų užtikrinti visišką įkėlimo į varžas operacijų atsekamumą ir vykdyti rizikos analize grindžiamus atsitiktinius patikrinimus;

(15)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 640/2010 (11) numatytas elektroninis paprastųjų tunų laimikio dokumentas (toliau – eBCD) ir taip įgyvendinama ICCAT rekomendacija 09-11, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija 08-12. ICCAT rekomendacijos 17-09 ir 11-20 dėl eBCD taikymo neseniai panaikintos ICCAT Rekomendacijomis 18-12 ir 18-13. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 640/2010 tapo nebeaktualus ir Komisija priėmė pasiūlymą dėl naujo reglamento, kuriuo bus įgyvendintos naujausios ICCAT taisyklės dėl eBCD. Todėl šiame reglamente turėtų būti daromos ne konkrečios nuorodos į Reglamentą (ES) Nr. 640/2010, o bendresnės į ICCAT rekomenduojamą laimikio dokumentavimo programą;

(16)

atsižvelgiant į tai, kad tam tikras ICCAT rekomendacijas ICCAT susitariančiosios šalys dažnai iš dalies keičia ir greičiausiai dar keis, ir siekiant Sąjungos teisės aktais nedelsiant įgyvendinti būsimas ICCAT rekomendacijas, kuriomis bus iš dalies keičiamas ar papildomas valdymo planas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl: informacijos teikimo terminų, žvejybos sezono laikotarpių; nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo draudimo perkelti nepanaudotas kvotas; mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių; procentinių dydžių ir parametrų, Komisijai teiktinos informacijos; nacionalinių ir regioninių stebėtojų užduočių, priežasčių, dėl kurių atsisakoma išduoti leidimą perkelti žuvis; priežasčių, dėl kurių konfiskuojamas laimikis ir pareikalaujama paleisti žuvis į jūrą. Be to, ICCAT susitikimuose kiekvienais metais Sąjungai atstovaujanti Komisija tariasi tik dėl techninių ICCAT rekomendacijų, visų pirma susijusių su pajėgumų apribojimais, laivo žurnalo reikalavimais, laimikio ataskaitų formomis, perkrovimo ir ICCAT perkėlimo deklaracijomis, būtinąja žvejybos leidimuose nurodoma informacija, mažiausiu žvejybos laivų, įtraukiamų pagal ICCAT tarptautinio jungtinio inspektavimo sistemą, skaičiumi, inspektavimo ir stebėjimo sistemos specifikacijomis, vaizdo įrašymo standartais, žuvų paleidimo į jūrą protokolais, negyvų žuvų tvarkymo standartais, įkėlimo į varžas deklaracijomis ir laivų stebėjimo sistemų standartais, kurie turėtų būti Sąjungos teisėje įgyvendinami šio reglamento I–XV priedais. Todėl pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais taip pat iš dalies keičiami arba papildomi šio reglamento I–XV priedai, atsižvelgiant į iš dalies pakeistas arba papildytas ICCAT rekomendacijas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (12) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(17)

ICCAT rekomendacijos dėl paprastųjų tunų žvejybos, t. y. su sugavimu, perkėlimu, transportavimu, įkėlimu į varžas, auginimu, skerdimu ir palikimu žuvininkystės ūkyje kitiems metams susijusių operacijų, dažnai keičiamos. Žvejybos kontrolės ir valdymo technologijos, pvz., stereoskopinės kameros ir alternatyvios priemonės, nuolat tobulėja, o valstybės narės jas turi taikyti vienodai. Taip pat būtiniems atvejams reikia parengti veiklos procedūras, padėsiančias valstybėms narėms laikytis šiuo reglamentu Sąjungos teisėje įgyvendinamų ICCAT taisyklių. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti išsamias taisykles dėl gyvų paprastųjų tunų palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams, jų perkėlimo ir įkėlimo į varžas operacijų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13);

(18)

šiame reglamente numatyti deleguotieji aktai ir įgyvendinimo aktai nedaro poveikio būsimų ICCAT rekomendacijų įgyvendinimui Sąjungos teisėje taikant įprastą teisėkūros procedūrą;

(19)

šiuo reglamentu bus nustatytas naujas išsamus paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2017/2107 (14) ir (ES) 2019/833 (15) nuostatos dėl paprastųjų tunų turėtų būti išbrauktos. Reglamento (ES) 2017/2107 43 straipsnio dalis, skirta Viduržemio jūros paprastosioms durklažuvėms, įtraukta į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1154 (16). Kai kurios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1936/2001 (17) nuostatos taip pat turėtų būti išbrauktos. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti reglamentus (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 ir (ES) 2019/833;

(20)

ICCAT rekomendacija 18-02 panaikinta Rekomendacija 17-07, nes išteklių būklė pagerėjo ir nebereikėjo taikyti neatidėliotinų priemonių, numatytų ta rekomendacija nustatytame paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plane. Todėl Reglamentas (ES) 2016/1627, kuriuo tas išteklių atkūrimo planas įgyvendinamas, turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, pagal kurias Sąjunga vienodai ir veiksmingai įgyvendina Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) priimtą daugiametį rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) išteklių valdymo planą.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

a)

Sąjungos žvejybos laivams ir mėgėjų žvejybą vykdantiems Sąjungos laivams, kurie:

i)

žvejoja paprastuosius tunus Konvencijos rajone ir

ii)

perkrauna arba laiko – taip pat ir už Konvencijos rajono ribų – Konvencijos rajone sužvejotus paprastuosius tunus;

b)

Sąjungos žuvininkystės ūkiams;

c)

trečiųjų valstybių žvejybos laivams ir mėgėjų žvejybą vykdantiems trečiųjų valstybių laivams, kurie veiklą vykdo Sąjungos vandenyse ir sužvejoja paprastųjų tunų Konvencijos rajone;

d)

trečiųjų valstybių laivams, kurie yra inspektuojami valstybių narių uostuose ir kuriuose laikomi Konvencijos rajone sužvejoti paprastieji tunai ar iš Sąjungos vandenyse sužvejotų paprastųjų tunų pagaminti žvejybos produktai, kurie anksčiau nebuvo iškrauti ar perkrauti uostuose.

3 straipsnis

Tikslas

Šio reglamento tikslas – įgyvendinti ICCAT priimtą daugiametį paprastųjų tunų išteklių valdymo planą, kuriuo siekiama išlaikyti tokį paprastųjų tunų biomasės dydį, kuris viršytų dydį, galintį užtikrinti MSY.

4 straipsnis

Ryšys su kitais Sąjungos teisės aktais

Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, jis taikomas nedarant poveikio kitiems žvejybos sektoriaus Sąjungos teisės aktams, visų pirma:

1)

Reglamentui (EB) Nr. 1224/2009;

2)

Reglamentui (EB) Nr. 1005/2008;

3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2017/2403 (18);

4)

Reglamentui (ES) 2017/2107;

5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2019/1241 (19).

5 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

ICCAT – Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija;

2)

Konvencija – Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos;

3)

žvejybos laivas – bet kuris variklinis laivas, eksploatuojamas verslinio paprastųjų tunų išteklių naudojimo tikslais, įskaitant žūklės laivus, žuvų perdirbimo laivus, aptarnaujančius laivus, vilkikus, perkrovimo operacijas atliekančius laivus, transportavimo laivus, įrengtus tunų produktams transportuoti, ir pagalbinius laivus, išskyrus konteinervežius;

4)

gyvi paprastieji tunai – paprastieji tunai, gyvi laikomi gaudyklėje tam tikrą laiką arba perkeliami į žuvininkystės ūkį;

5)

SCRS – ICCAT Nuolatinis mokslinių tyrimų ir statistikos komitetas;

6)

mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla;

7)

sportinė žvejyba – neverslinė žvejyba, kurios dalyviai yra nacionalinės sporto organizacijos nariai arba asmenys, kuriems išduotos nacionalinės sporto licencijos;

8)

vilkikas – bet kuris laivas, naudojamas varžoms vilkti;

9)

perdirbimo laivas – laivas, kuriame prieš supakuojant žuvininkystės produktus atliekama viena arba kelios iš šių operacijų: filė gamyba arba pjaustymas, užšaldymas ir (arba) perdirbimas;

10)

pagalbinis laivas – bet kuris laivas, naudojamas negyviems (neperdirbtiems) paprastiesiems tunams transportuoti iš transportavimo ir (arba) auginimo varžos, gaubiamojo tinklo arba gaudyklės į paskirtąjį uostą ir (arba) perdirbimo laivą;

11)

gaudyklė – statomasis prie dugno tvirtinamas žvejybos įrankis, paprastai su nukreipiamuoju tinklu, kuriuo paprastieji tunai nukreipiami į aptvarą arba aptvarus, kuriuose jie laikomi iki skerdimo arba auginimo;

12)

gaubiamasis tinklas – apsupamasis tinklas, kurio apačia sutraukiama per išilginius gruntlynio žiedus perkištu lynu, kuriuo tinklą galima sutraukti ir užverti;

13)

įkėlimas į varžą – gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš transportavimo varžos arba gaudyklės į auginimo ar tukinimo varžas;

14)

žūklės laivas – laivas, naudojamas verslinei paprastųjų tunų išteklių žvejybai;

15)

žuvininkystės ūkis – geografinėmis koordinatėmis aiškiai apibrėžtas jūros plotas, kuriame tukinami arba auginami gaudyklėmis ir (arba) gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejoti paprastieji tunai; žuvininkystės ūkyje gali būti kelios auginimo vietos – kiekviena jų turi būti apibrėžta geografinėmis koordinatėmis, aiškiai nurodant kiekvieno daugiakampio taško ilgumą ir platumą;

16)

auginimas arba tukinimas – paprastųjų tunų laikymas žuvininkystės ūkių varžose ir jų šėrimas siekiant juos tukinti ir didinti jų bendrą biomasę;

17)

skerdimas – paprastųjų tunų nužudymas žuvininkystės ūkiuose ar gaudyklėse;

18)

stereoskopinė kamera – kamera su dviem ar daugiau lęšių, kurių kiekvienas turi atskirą vaizdo jutiklį arba juostos kadrą, kad būtų galima fiksuoti trimačius vaizdus ir taip nustatyti žuvų ilgį; ši kamera padeda patikslinti paprastųjų tunų skaičių ir svorį;

19)

mažos apimties priekrantės žvejybos laivas – žūklės laivas, pasižymintis bent trimis iš šių penkių charakteristikų:

a)

bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų;

b)

laivas žvejoja tik vėliavos valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse;

c)

žvejybos reisai trunka mažiau nei 24 valandas;

d)

įgulą sudaro ne daugiau kaip keturi asmenys, arba

e)

laivo žvejybos metodai yra selektyvūs ir daro mažesnį poveikį aplinkai;

20)

jungtinė žvejybos operacija – bet kuri dviejų arba daugiau gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų atliekama operacija, kai vieno gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo laimikis pagal iš anksto sutartą laimikio paskirstymo formulę priskiriamas kitam gaubiamaisiais tinklais žvejojančiam laivui arba laivams;

21)

aktyvus žvejybos veiklos vykdymas – bet kuriuo žūklės laivu tikslingai vykdoma paprastųjų tunų žvejyba konkrečiu žvejybos sezonu;

22)

BCD – paprastųjų tunų laimikio dokumentas;

23)

eBCD – elektroninis paprastųjų tunų laimikio dokumentas;

24)

Konvencijos rajonas – Konvencijos 1 straipsnyje apibrėžtas geografinis rajonas;

25)

perkrovimas – visų žvejybos laive laikomų žvejybos produktų arba bet kokio jų kiekio iškrovimas į kitą žvejybos laivą; tačiau perkrovimu nelaikomas negyvų paprastųjų tunų iškrovimas iš gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo, gaudyklės arba vilkiko į pagalbinį laivą;

26)

kontrolinis perkėlimas – bet kuris papildomas perkėlimas, atliekamas žvejybos ir (arba) auginimo veiklos vykdytojų arba kontrolės institucijų prašymu siekiant patikrinti perkeliamų žuvų skaičių;

27)

kontrolinė kamera – stereoskopinė kamera ir (arba) įprastinė vaizdo kamera, naudojama šiame reglamente numatytos kontrolės tikslais;

28)

KSŠ – Konvencijos susitariančioji šalis arba Konvencijos nepasirašiusi bendradarbiaujančioji šalis, subjektas arba žvejybos subjektas;

29)

didelis pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas – pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas, kurio bendrasis ilgis yra didesnis nei 24 metrai;

30)

perkėlimas –

a)

gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš žūklės laivo tinklo į transportavimo varžą;

b)

gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš vienos transportavimo varžos į kitą;

c)

varžos su gyvais paprastaisiais tunais perkėlimas iš vieno vilkiko į kitą;

d)

varžos su gyvais paprastaisiais tunais perkėlimas iš vieno žuvininkystės ūkio į kitą arba gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš vienos varžos į kitą varžą tame pačiame žuvininkystės ūkyje;

e)

gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš gaudyklės į transportavimo varžą nepriklausomai nuo to, ar operacijos vietoje yra vilkikas;

31)

veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdantis arba turintis įmonę, kuri vykdo veiklą, susijusią su bet kuriuo žvejybos ir akvakultūros produktų gavybos, perdirbimo, pardavimo, platinimo ar mažmeninės prekybos etapu;

32)

žvejybos įrankio grupė – tokį patį žvejybos įrankį naudojančių žvejybos laivų grupė, kuriai skirta grupinė kvota;

33)

žvejybos pastanga – žvejybos laivo pajėgumo ir veiklos sandauga; žvejybos laivų grupės žvejybos pastangos – visų grupės laivų žvejybos pastangų suma;

34)

atsakinga valstybė narė – vėliavos valstybė narė arba valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso atitinkamas žuvininkystės ūkis ar gaudyklė.

II SKYRIUS

Valdymo priemonės

6 straipsnis

Su žvejybos valdymo priemonėmis susijusios sąlygos

1.   Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos žūklės laivų ir gaudyklių žvejybos pastangos atitiktų jai skirtas paprastųjų tunų žvejybos rytų Atlante ir Viduržemio jūroje galimybes. Valstybių narių priimtos priemonės apima individualių kvotų nustatymą žūklės laivams, kurių bendrasis ilgis didesnis nei 24 metrai, įtrauktiems į 26 straipsnyje nurodytą laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą.

2.   Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad žūklės laivai nedelsdami plauktų į jos paskirtą uostą, kai tik laivui skirta individuali kvota laikoma išnaudota, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 35 straipsnyje.

3.   Frachtavimo operacijos vykdant paprastųjų tunų žvejybą neleidžiamos.

7 straipsnis

Nepaskerstų gyvų paprastųjų tunų palikimas žuvininkystės ūkyje kitiems metams

1.   Nepaskerstų gyvų paprastųjų tunų iš praėjusių metų laimikio palikimas ūkyje kitiems metams gali būti leidžiamas, tik jei įdiegiama sugriežtinta kontrolės sistema, apie kurią valstybė narė praneša Komisijai. Ta sistema yra neatsiejama 14 straipsnyje nurodyto valstybės narės metinio inspektavimo plano dalis ir į ją įtraukiamos bent priemonės, nustatytos pagal 53 ir 61 straipsnius.

2.   Jei pagal 1 dalį palikimas kitiems metams leidžiamas, taikomi šie punktai:

a)

už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės iki kiekvienų metų gegužės 25 d. užpildo ir pateikia Komisijai metinę palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams deklaraciją, kurioje nurodoma:

i)

kiekis (kilogramais) ir žuvų, kurias ketinama palikti žuvininkystės ūkyje kitiems metams, skaičius;

ii)

laimikio sužvejojimo metai;

iii)

vidutinis svoris;

iv)

vėliavos valstybė narė arba KSŠ;

v)

BCD, atitinkančių paliktą kitiems metams laimikį, nuorodos;

vi)

žuvininkystės ūkio pavadinimas ir ICCAT numeris;

vii)

varžos numeris ir

viii)

informacija apie paskerstą kiekį (kilogramais) užbaigus operacijas;

b)

pagal 1 dalį kitiems metams palikti kiekiai patalpinami į atskiras varžas ar atskirą jų grupę žuvininkystės ūkyje pagal laimikio sužvejojimo metus.

3.   Prieš prasidedant žvejybos sezonui už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės užtikrina, kad būtų atliktas išsamus jų jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose esančių gyvų paprastųjų tunų, paliktų kitiems metams po masinio skerdimo, vertinimas. Tuo tikslu visi per masinį skerdimą žuvininkystės ūkyje nepaskersti gyvi paprastieji tunai, paliekami kitiems metams po sužvejojimo metų, yra perkeliami į kitas varžas naudojant stereoskopines kameras ar alternatyvias priemones, jei jomis užtikrinamas tokio pačio lygio tikslumas, kaip nurodyta 51 straipsnyje. Viso proceso metu užtikrinamas išsamiai dokumentuojamas atsekamumas. Paprastųjų tunų palikimas kitiems metams po metų, kuriais masinis skerdimas nebuvo vykdomas, kontroliuojamas kasmet, taikant tą pačią rizikos vertinimu grindžiamo atitinkamų ėminių ėmimo procedūrą.

4.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, pagal kurias nustatoma sugriežtinta gyvų paprastųjų tunų palikimo kitiems metams kontrolės sistema. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Neišnaudotų kvotų perkėlimas

Neišnaudotų kvotų perkėlimas kitiems metams neleidžiamas.

9 straipsnis

Kvotų perleidimas

1.   Sąjunga ir kitos KSŠ kvotas perleisti vienos kitoms gali tik gavusios išankstinį atitinkamų valstybių narių ir (arba) KSŠ leidimą. Komisija likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki tokio kvotų perleidimo apie tai praneša ICCAT sekretoriatui.

2.   Leidžiama perleisti kvotas žvejybos įrankio grupėse, taip pat perleisti kiekvienos valstybės narės priegaudos kvotas ir individualias žvejybos kvotas, su sąlyga, kad atitinkamos valstybės narės iš anksto apie tokį perleidimą praneša Komisijai, kad ši galėtų dar iki perleidimo informuoti ICCAT sekretoriatą.

10 straipsnis

Išskaitymas iš kvotų peržvejojimo atveju

Jei valstybės narės peržvejoja joms skirtas kvotas ir tokia padėtis negali būti ištaisyta pasikeičiant kvotomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį, taikomi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 ir 105 straipsniai.

11 straipsnis

Metiniai žvejybos planai

1.   Kiekviena paprastųjų tunų žvejybos kvotą turinti valstybė narė parengia metinį žvejybos planą. Planas apima bent šią informaciją žūklės laivų ir gaudyklių atveju:

a)

kiekvienai žvejybos įrankio grupei paskirtas kvotas, įskaitant priegaudos kvotas;

b)

atitinkamais atvejais kvotų skirstymo ir valdymo metodus;

c)

individualių kvotų laikymosi užtikrinimo priemones;

d)

laikotarpius, kuriais leidžiama vykdyti žvejybą, pagal žvejybos įrankio kategoriją;

e)

informaciją apie paskirtuosius uostus;

f)

priegaudos taisykles, ir

g)

žūklės laivų, kurių bendrasis ilgis didesnis nei 24 metrai, išskyrus dugninės žvejybos tralerius, ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, kuriems rytų Atlante ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, skaičių.

2.   Valstybės narės, turinčios mažos apimties priekrantės žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, skiria konkrečias sektorines kvotas tiems laivams ir jas įtraukia į savo žvejybos planus. Į savo stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo planus jos taip pat įtraukia papildomas priemones, kuriomis siekia atidžiai stebėti, kaip tas laivynas naudoja kvotas. Kad visiškai išnaudotų savo žvejybos galimybes, valstybės narės, naudodamos 1 dalyje nurodytus parametrus, gali varijuoti laivų, kuriems leidžia žvejoti, skaičių.

3.   Portugalija ir Ispanija gali skirti sektorines kvotas kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantiems laivams, veiklą vykdantiems Azorų, Madeiros ir Kanarų salynų Sąjungos vandenyse. Tos sektorinės kvotos įtraukiamos į jų metinius žvejybos planus, o papildomas tų kvotų naudojimo stebėsenos priemones aiškiai nustatomos jų metiniuose stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo planuose.

4.   Jei valstybės narės paskiria sektorines kvotas pagal 2 arba 3 dalį, taikomame Sąjungos teisės akte dėl žvejybos galimybių paskirstymo nustatytas reikalavimas dėl minimalaus 5 tonų kvotos dydžio netaikomas.

5.   Atitinkama valstybė narė apie kiekvieną metinio žvejybos plano pakeitimą praneša Komisijai likus ne mažiau kaip trims darbo dienoms iki žvejybos veiklos, su kuria tas pakeitimas susijęs, pradžios. Komisija apie pakeitimą praneša ICCAT sekretoriatui likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki žvejybos veiklos, su kuria tas pakeitimas susijęs, pradžios.

12 straipsnis

Žvejybos galimybių paskirstymas

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį, skirdamos žvejybos galimybes, kuriomis jos gali pasinaudoti, valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus, taip pat stengiasi teisingai paskirstyti nacionalines kvotas įvairiems laivyno segmentams ypač atsižvelgdamos į tradicinę ir smulkiąją žvejybą ir skatina Sąjungos žvejybos laivus naudoti selektyvius žvejybos įrankius arba mažesnį poveikį aplinkai darančius žvejybos būdus.

13 straipsnis

Metiniai žvejybos pajėgumo valdymo planai

Kiekviena paprastųjų tunų žvejybos kvotą turinti valstybė narė parengia metinį žvejybos pajėgumo valdymo planą. Tame plane valstybė narė koreguoja žūklės laivų ir gaudyklių skaičių taip, kad būtų užtikrinta, kad žvejybos pajėgumas atitiktų žūklės laivams ir gaudyklėms skirtas atitinkamo kvotos laikotarpio žvejybos galimybes. Valstybė narė žvejybos pajėgumą koreguoja naudodama taikomame Sąjungos teisės akte dėl žvejybos galimybių paskirstymo apibrėžtus parametrus. Gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų Sąjungos žvejybos pajėgumas koreguojamas jį varijuojant ne daugiau kaip 20 %, palyginti su 2018 m. baziniu žvejybos pajėgumu.

14 straipsnis

Metiniai inspektavimo planai

Kiekviena paprastųjų tunų žvejybos kvotą turinti valstybė narė parengia metinį inspektavimo planą, kuriuo siekia užtikrinti šio reglamento laikymąsi. Kiekviena valstybė narė savo atitinkamą planą teikia Komisijai. Kiekviena valstybė narė savo planą rengia remdamasi:

a)

inspektavimo veiklos tikslais, prioritetais, procedūromis ir gairėmis, nustatytais pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsnį parengtoje specialiojoje paprastųjų tunų išteklių žvejybos kontrolės ir tikrinimo programoje;

b)

nacionaline paprastųjų tunų išteklių žvejybos kontrolės veiksmų programa, parengta pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 46 straipsnį.

15 straipsnis

Metiniai auginimo valdymo planai

1.   Kiekviena paprastųjų tunų žvejybos kvotą turinti valstybė narė parengia metinį auginimo valdymo planą.

2.   Metiniu auginimo valdymo planu valstybė narė užtikrina, kad bendras perkėlimo pajėgumas ir bendras auginimo pajėgumas atitiktų auginti galimų paprastųjų tunų apskaičiuotąjį kiekį.

3.   Valstybės narės apriboja savo tunų auginimo pajėgumą iki bendro auginimo pajėgumo, kuris užregistruotas ICCAT paprastųjų tunų auginimo ūkių registre arba dėl kurio 2018 m. išduotas leidimas ir apie kurį pranešta ICCAT.

4.   Didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į valstybių narių žuvininkystės ūkius, kiekis negali būti didesnis už perkeltų tunų kiekius, kuriuos tos valstybės narės žuvininkystės ūkiai užregistravo ICCAT paprastųjų tunų auginimo ūkių registre 2005 m., 2006 m., 2007 m. arba 2008 m.

5.   Jei valstybė narė turi padidinti didžiausią laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į vieną ar daugiau jos tunų auginimo ūkių, kiekį, tas padidinimas turi atitikti tai valstybei narei paskirtas žvejybos galimybes ir bet kokį gyvų paprastųjų tunų importą iš kitos valstybės narės arba susitariančiosios šalies.

6.   Už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės užtikrina, kad mokslininkai, kuriems SCRS yra pavedęs atlikti bandymus, per kuriuos nustatomas augimo greitis tukinimo laikotarpiu, galėtų patekti į ūkius ir gauti pagalbą, kad galėtų atlikti savo užduotis.

7.   Kai tikslinga, valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 15 d. pateikia Komisijai peržiūrėtus auginimo valdymo planus.

16 straipsnis

Metinių planų perdavimas

1.   Kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. kiekviena paprastųjų tunų kvotą turinti valstybė narė Komisijai pateikia šiuos planus:

a)

metinį rytų Atlante ir Viduržemio jūroje paprastuosius tunus žvejojančių žūklės laivų ir gaudyklių žvejybos planą, parengtą pagal 11 straipsnį;

b)

metinį žvejybos pajėgumo valdymo planą, parengtą pagal 13 straipsnį;

c)

metinį inspektavimo planą, parengtą pagal 14 straipsnį, ir

d)

metinį auginimo valdymo planą, parengtą pagal 15 straipsnį.

2.   Komisija surenka 1 dalyje nurodytus planus ir panaudoja juos rengdama Sąjungos metinį planą. Ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 15 d. Komisija Sąjungos metinį planą perduoda svarstyti ir tvirtinti ICCAT.

3.   Jei valstybė narė nepateikia Komisijai kurio nors 1 dalyje nurodyto plano per toje dalyje nustatytą terminą, Komisija gali nuspręsti Sąjungos planą ICCAT sekretoriatui pateikti be atitinkamos valstybės narės planų. Atitinkamos valstybės narės prašymu Komisija stengiasi atsižvelgti į vieną iš 1 dalyje nurodytų planų, pateiktų pasibaigus toje dalyje nustatytam terminui, tačiau iki 2 dalyje nurodyto termino. Jei valstybės narės pateiktas planas neatitinka šio reglamento nuostatų, susijusių su metiniais žvejybos, pajėgumo, inspektavimo ir auginimo planais, arba jame yra rimtų trūkumų, dėl kurių ICCAT komisija gali nepatvirtinti Sąjungos metinio plano, Komisija gali nuspręsti Sąjungos metinį planą perduoti ICCAT sekretoriatui be atitinkamos valstybės narės planų. Komisija kuo greičiau informuoja atitinkamą valstybę narę ir stengiasi įtraukti visus tos valstybės narės pateiktus peržiūrėtus planus į Sąjungos metinį planą arba į Sąjungos metinio plano pakeitimus, jei tie peržiūrėti planai atitinka šio reglamento nuostatas, susijusias su metiniais žvejybos, pajėgumo, inspektavimo ir auginimo planais.

III SKYRIUS

Techninės priemonės

17 straipsnis

Žvejybos sezonai

1.   Paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais rytų Atlante ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti kiekvienais metais nuo gegužės 26 d. iki liepos 1 d.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, Kipras ir Graikija gali, pateikdamos savo metinius žvejybos planus, kaip nurodyta 11 straipsnyje, prašyti, kad su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos gaubiamaisiais tinklais laivams būtų leista žvejoti paprastuosius tunus rytų Viduržemio jūroje (FAO 37.3.1 ir 37.3.2 žvejybos rajonuose) kiekvienais metais nuo gegužės 15 d. iki liepos 1 d.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, Kroatija gali 11 straipsnyje nurodytame savo metiniame žvejybos plane prašyti, kad su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos gaubiamaisiais tinklais laivams būtų leista paprastuosius tunus auginimo tikslais žvejoti Adrijos jūroje (FAO 37.2.1 žvejybos rajone) kiekvienais metais nuo gegužės 26 d. iki liepos 15 d.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, jei valstybė narė Komisijai pateikia įrodymų, kad dėl oro sąlygų kai kurie iš jos gaubiamaisiais tinklais paprastuosius tunus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejojančių laivų kuriais nors metais negalėjo išnaudoti savo įprastų žvejybos dienų, ta valstybė narė gali nuspręsti, kad atskirų gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, kurie pateko į tokią padėtį, žvejybos sezonas, nurodytas 1 dalyje, turi būti pratęstas tiek žvejybos dienų, kiek jų buvo prarasta, bet ne daugiau kaip 10 dienų. Atvejai, kai atitinkami laivai arba, jungtinės žvejybos operacijos atveju – visi joje dalyvaujantys laivai nevykdo veiklos, turi būti tinkamai pagrindžiami pateikiant oro sąlygų pranešimus ir laivų stebėjimo sistemos (toliau – LSS) fiksuojamas koordinates.

5.   Dideliems žvejybos pelaginėmis ūdomis laivams žvejoti paprastuosius tunus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje leidžiama laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d.

6.   Valstybės narės savo metiniuose žvejybos planuose nustato savo laivynų, išskyrus gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus ir didelius pelaginėmis ūdomis žvejojančius laivus, žvejybos sezonus.

18 straipsnis

Įpareigojimas iškrauti laimikį

Šis skyrius taikomas nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio, įskaitant visas taikytinas nuo jo nukrypti leidžiančias nuostatas, taikymui.

19 straipsnis

Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis

1.   Draudžiama sužvejoti, laikyti laive, perkrauti, perkelti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, parduoti, demonstruoti arba siūlyti parduoti paprastuosius tunus, kurių svoris mažesnis nei 30 kg arba kurių ilgis nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo mažesnis nei 115 cm, įskaitant sužvejotus kaip priegauda arba vykdant mėgėjų žvejybą.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, toliau nurodytam paprastųjų tunų laimikiui taikomas 8 kg arba 75 cm nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis paprastųjų tunų dydis:

a)

paprastiesiems tunams, sužvejotiems rytų Atlante kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų;

b)

paprastiesiems tunams, sužvejotiems Viduržemio jūroje kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų, ūdomis žvejojančių laivų ir rankinėmis ūdomis žvejojančių laivų, vykdančių mažos apimties šviežių žuvų žvejybą priekrantėje, ir

c)

paprastiesiems tunams, auginimo tikslais sužvejotiems Adrijos jūroje su Kroatijos vėliava plaukiojančių laivų.

3.   2 dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata taikoma laikantis I priede nustatytų specialiųjų sąlygų.

4.   Valstybės narės išduoda žvejybos leidimus laivams, žvejojantiems pagal I priedo 2 ir 3 dalyse nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas. Atitinkami laivai įrašomi į 26 straipsnyje nurodytą žūklės laivų sąrašą.

5.   Šiame straipsnyje nustatytų mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių nesiekiančios į jūrą išmestos negyvos žuvys įskaičiuojamos į atitinkamos valstybės narės kvotą.

20 straipsnis

Atsitiktinis mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių žuvų laimikis

1.   Nukrypstant nuo 19 straipsnio 1 dalies, visiems žūklės laivams ir gaudyklėms, kuriais vykdoma aktyvi paprastųjų tunų žvejybos veikla, leidžiama sužvejoti ne didesnį kaip 5 %, skaičiuojant individais, atsitiktinį paprastųjų tunų, kurių svoris 8–30 kg arba ilgis nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo 75–115 cm, laimikį.

2.   1 dalyje nurodyta 5 % dalis apskaičiuojama remiantis bendruoju paprastųjų tunų laimikiu, bet kuriuo metu po kiekvienos žvejybos operacijos laikomu laive arba gaudyklėje.

3.   Atsitiktinis laimikis išskaitomas iš valstybės narės, atsakingos už žūklės laivą arba gaudyklę, kvotos.

4.   Atsitiktiniam mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių paprastųjų tunų laimikiui taikomi 31, 33, 34 ir 35 straipsniai.

21 straipsnis

Priegauda

1.   Kiekviena valstybė narė numato, kokia jos paprastųjų tunų kvotos dalis bus sužvejojama kaip priegauda, ir apie tai informuoja Komisiją teikdama savo žvejybos planą.

2.   Leidžiamos priegaudos dydis, neviršijantis 20 % bendro kiekvieno žvejybos reiso pabaigoje laive laikomo laimikio, ir apskaičiavimo, kokią bendro laive laikomo laimikio dalį ta priegauda sudaro, metodika turi būti aiškiai nustatyta 11 straipsnyje nurodytame metiniame žvejybos plane. Priegaudos procentinis dydis gali būti apskaičiuojamas pagal svorį arba pagal žuvų skaičių. Apskaičiavimas pagal žuvų skaičių taikomas tik ICCAT valdomų tunų ir tunams giminingų rūšių atveju. Mažos apimties priekrantės žvejybos laivynui leidžiamos priegaudos dydis gali būti apskaičiuojamas kasmet.

3.   Visa laive laikomų arba į jūrą išmestų negyvų paprastųjų tunų priegauda išskaitoma iš vėliavos valstybės narės kvotos, užregistruojama ir apie ją pranešama Komisijai pagal 31 ir 32 straipsnius.

4.   Jei valstybės narės paprastųjų tunų kvotos neturi, atitinkama priegauda išskaitoma iš Sąjungos specialios paprastųjų tunų priegaudos kvotos, nustatytos pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį.

5.   Jei valstybei narei paskirta visa kvota išnaudota, su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams sužvejoti paprastuosius tunus neleidžiama ir ta valstybė narė imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad kaip priegauda sužvejoti paprastieji tunai būtų paleisti į jūrą. Jei Sąjungos speciali paprastųjų tunų priegaudos kvota, nustatyta pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį, išnaudota, su valstybių narių, neturinčių paprastųjų tunų kvotos, vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastųjų tunų neleidžiama, ir tos valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kaip priegauda sužvejoti paprastieji tunai būtų paleisti į jūrą. Tokiais atvejais negyvų paprastųjų tunų perdirbimas ir verslinis naudojimas draudžiami, ir visas laimikis turi būti užregistruotas. Valstybės narės kasmet Komisijai teikia informaciją apie negyvų paprastųjų tunų priegaudos dydžius, o ši tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

6.   Visi laivuose, kurie paprastųjų tunų žvejybos veiklos nevykdo aktyviai, palikti paprastieji tunai aiškiai atskiriami nuo kitų rūšių žuvų, kad kontrolės institucijos galėtų patikrinti, kaip laikomasi šio straipsnio. Tą priegaudą galima parduoti, jei kartu pateikiamas eBCD.

22 straipsnis

Oro priemonių naudojimas

Draudžiama paprastųjų tunų ieškoti naudojantis bet kokiomis oro priemonėmis, įskaitant orlaivius, sraigtasparnius ar bet kurios rūšies bepiločius orlaivius.

IV SKYRIUS

Mėgėjų žvejyba

23 straipsnis

Speciali mėgėjų žvejybos kvota

1.   Kiekviena paprastųjų tunų kvotą turinti valstybė narė mėgėjų žvejybą reguliuoja skirdama specialią tokios žvejybos kvotą. Nustatant šią kvotą atsižvelgiama į galimą negyvų paprastųjų tunų kiekį, taip pat žvejybos, per kurią žuvys sugaunamos ir paleidžiamos, atveju. Valstybės narės, teikdamos savo žvejybos planus, praneša Komisijai apie paskirtą mėgėjų žvejybos kvotą.

2.   Apie sužvejotą negyvų paprastųjų tunų kiekį pranešama ir jis įskaičiuojamas į valstybės narės kvotą.

24 straipsnis

Speciali mėgėjų žvejybos kvota

1.   Kiekviena mėgėjų žvejybai paskirtą paprastųjų tunų kvotą turinti valstybė narė mėgėjų žvejybą reguliuoja laivams išduodama mėgėjų žvejybos leidimus. ICCAT paprašius, valstybės narės pateikia Komisijai mėgėjų žvejybos laivų, kuriems suteiktas žvejybos leidimas žvejoti paprastuosius tunus, sąrašą. Komisija tą sąrašą persiunčia ICCAT. Tame sąraše apie kiekvieną laivą pateikiama ši informacija:

a)

laivo pavadinimas;

b)

registro numeris;

c)

numeris ICCAT registre (jei yra);

d)

ankstesnis pavadinimas (jei yra) ir

e)

savininko (-ų) ir operatoriaus (-ų) pavadinimas (-ai) (vardas (-ai), pavardė (-ės)) ir adresas.

2.   Vykdant mėgėjų žvejybą draudžiama vienam laivui per dieną sužvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti daugiau kaip vieną paprastąjį tuną.

3.   Vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotus paprastuosius tunus parduoti draudžiama.

4.   Kiekviena valstybė narė registruoja paprastųjų tunų laimikio, sužvejoto vykdant mėgėjų žvejybą, duomenis, įskaitant kiekvieno paprastojo tuno svorį ir, kai įmanoma, ilgį, ir kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. praėjusių metų duomenis pateikia Komisijai. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

5.   Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų kuo geriau užtikrinti, kad vykdant mėgėjų žvejybą sužvejoti gyvi paprastieji tunai, ypač jų jaunikliai, būtų paleidžiami į jūrą. Visi iškraunami paprastieji tunai turi būti neapdoroti, be žiaunų ir (arba) išdarinėti.

25 straipsnis

Sugavimas, įsago įsegimas ir paleidimas į jūrą

1.   Nukrypstant nuo 23 straipsnio 1 dalies, valstybės narės, leidžiančios šiaurės rytų Atlante vykdyti žvejybą, per kurią žuvys sugaunamos ir paleidžiamos ir kurią vykdo tik sportinės žvejybos laivai, gali nedideliam skaičiui sportinės žvejybos laivų leisti be specialios kvotos žvejoti paprastuosius tunus tam, kad juos sugautų, įsegtų jiems įsagą ir paleistų į jūrą. Tokie laivai veiklą vykdo pagal mokslinių tyrimų įstaigos mokslinį projektą, kuris įtrauktas į mokslinių tyrimų programą. Projekto rezultatai pateikiami atitinkamoms vėliavos valstybės narės institucijoms.

2.   Laivai, vykdantys mokslinius tyrimus pagal ICCAT paprastųjų tunų išteklių mokslinių tyrimų programą, nelaikomi vykdančiais 1 dalyje nurodytą sugavimo, įsagų segimo ir paleidimo į jūrą veiklą.

3.   Sugavimo, įsago įsegimo ir paleidimo į jūrą veiklą leidžiančios valstybės narės:

a)

kaip neatsiejamą 12 ir 15 straipsniuose nurodytų savo žvejybos ir inspektavimo planų dalį pateikia tos veiklos ir su ja susijusių priemonių aprašymą;

b)

vykdo išsamią atitinkamų laivų veiklos stebėseną siekdamos užtikrinti, kad jie laikytųsi šio reglamento;

c)

užtikrina, kad įsagų segimo ir žuvų paleidimo į jūrą operacijas atliktų parengti darbuotojai, kad kuo daugiau žuvų išgyventų, ir

d)

ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 30 d. pateikia Komisijai vykdomos mokslinės veiklos metinę ataskaitą; tą ataskaitą Komisija persiunčia ICCAT sekretoriatui likus ne mažiau kaip 60 dienų iki kitų metų SCRS susitikimo.

4.   Apie visus per sugavimo, įsago įsegimo ir paleidimo į jūrą procesą nugaišusius paprastuosius tunus yra pranešama ir jie išskaičiuojami iš vėliavos valstybės narės kvotos.

V SKYRIUS

Kontrolės priemonės

1 skirsnis

Laivų ir gaudyklių sąrašai ir registrai

26 straipsnis

Laivų sąrašai ir registrai

1.   Kiekvienais metais, likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki leidimo galiojimo laikotarpio pradžios, valstybės narės ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairių naujausioje redakcijoje nurodytu formatu Komisijai pateikia šiuos laivų sąrašus:

a)

visų žūklės laivų, kuriems leidžiama aktyviai vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, sąrašą ir

b)

visų kitų žvejybos laivų, skirtų versliniam paprastųjų tunų išteklių naudojimui, sąrašą.

Komisija, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki žvejybos veiklos pradžios, tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui, kad tie laivai galėtų būti įtraukti į laivų, kuriems leidžiama žvejoti, ICCAT registrą ir, jei aktualu, į laivų, kurių bendrasis ilgis ne mažesnis kaip 20 metrų ir kuriems leidžiama vykdyti veiklą Konvencijos rajone, ICCAT registrą.

2.   Per kalendorinius metus žvejybos laivas gali būti įtrauktas į abu 1 dalyje nurodytus sąrašus su sąlyga, kad jis neįtraukiamas į abu sąrašus vienu metu.

3.   1 dalies a ir b punktuose nurodyta informacija apie laivus apima laivo pavadinimą ir Sąjungos laivyno registro numerį (CFR), kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/218 (20) I priede.

4.   Komisija atgaline data pateikiamų 1 dalyje nurodytų sąrašų nepriima.

5.   Paskesni 1 dalyje nurodytų sąrašų pakeitimai kalendoriniais metais galimi tik jei žvejybos laivas, apie kurį pranešta, negali dalyvauti žvejybos veikloje dėl su veikla susijusių teisėtų priežasčių arba dėl force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkama valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją ir pateikia:

a)

išsamius duomenis apie žvejybos laivą (-us), kuriuo (-iais) bus pakeistas tas žvejybos laivas, ir

b)

išsamų priežasties, kuria grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, išdėstymą ir visus atitinkamus patvirtinamuosius įrodymus ar informaciją.

6.   Komisija prireikus per metus keičia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie laivus ir atnaujintą informaciją pateikia ICCAT sekretoriatui pagal Reglamento (ES) 2017/2403 7 straipsnio 6 dalį.

27 straipsnis

Laivų žvejybos leidimai

1.   Valstybės narės išduoda žvejybos leidimus laivams, įtrauktiems į vieną iš 26 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų sąrašų. Žvejybos leidimuose pateikiama bent VII priede nustatyta informacija ir jie išduodami tame priede nustatyta forma. Valstybės narės užtikrina, kad žvejybos leidime pateikiama informacija būtų teisinga ir atitiktų šį reglamentą.

2.   Nedarant poveikio 21 straipsnio 6 dalies taikymui, laikoma, kad į 26 straipsnio 1 dalyje nurodytus ICCAT registrus neįtrauktiems Sąjungos žvejybos laivams rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perkelti, perdirbti ar iškrauti paprastųjų tunų neleidžiama.

3.   Kai laivui skirta individuali kvota yra išnaudota, vėliavos valstybė narė panaikina laivui išduotą paprastųjų tunų žvejybos leidimą ir gali reikalauti, kad laivas nedelsdamas plauktų į jos paskirtą uostą.

28 straipsnis

Gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, sąrašai ir registrai

1.   Kiekviena valstybė narė Komisijai kaip savo žvejybos planų dalį pateikia gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, sąrašą. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui, kad tos gaudyklės galėtų būti įtrauktos į gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, ICCAT registrą.

2.   Valstybės narės žvejybos leidimus išduoda tik dėl tų gaudyklių, kurios įtrauktos į 1 dalyje nurodytą sąrašą. Žvejybos leidimuose pateikiama bent VII priede nurodyta informacija ir juos rengiant naudojama tame priede nustatyta forma. Valstybės narės užtikrina, kad žvejybos leidime pateikiama informacija būtų teisinga ir atitiktų šį reglamentą.

3.   Laikoma, kad Sąjungos gaudyklėmis, kurios nėra įtrauktos į gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, ICCAT registrą, rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejoti paprastųjų tunų neleidžiama. Tomis gaudyklėmis sužvejotus paprastuosius tunus laikyti laive, perkelti, įkelti į varžas arba iškrauti draudžiama.

4.   Kai laikoma, jog gaudyklės individuali kvota yra išnaudota, vėliavos valstybė narė panaikina tai gaudyklei skirtą paprastųjų tunų žvejybos leidimą.

29 straipsnis

Informacija apie žvejybos veiklą

1.   Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 15 d. pateikia Komisijai išsamią informaciją apie per praėjusius metus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje sužvejotą paprastųjų tunų laimikį. Komisija ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 31 d. perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui. Ta informacija apima:

a)

kiekvieno žūklės laivo pavadinimą ir ICCAT numerį;

b)

kiekvieno žūklės laivo leidimo (-ų) galiojimo laikotarpį;

c)

kiekvieno žūklės laivo bendrą laimikį, sužvejotą leidimo (-ų) galiojimo laikotarpiu, įskaitant atvejus, kai laimikio sužvejota nebuvo;

d)

bendrą dienų skaičių, kurį leidimo (-ų) galiojimo laikotarpiu kiekvienas žūklės laivas žvejojo rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, ir

e)

bendrą laimikį, sužvejotą ne leidimo galiojimo laikotarpiu (priegaudą).

2.   Valstybės narės apie su jų vėliava plaukiojančius laivus, kurie neturėjo leidimo aktyviai vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, bet sužvejojo paprastųjų tunų kaip priegaudą, pateikia Komisijai šią informaciją:

a)

laivo pavadinimą ir ICCAT numerį arba, jei laivas neregistruotas ICCAT, valstybinį registracijos numerį ir

b)

bendrą paprastųjų tunų laimikį.

3.   Valstybės narės Komisijai praneša visą informaciją apie laivus, kuriems netaikomos 1 ir 2 dalys, tačiau kurie, kaip žinoma ar manoma, rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejojo paprastuosius tunus. Komisija kaip įmanoma greičiau perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

30 straipsnis

Jungtinės žvejybos operacijos

1.   Vykdyti bet kokią jungtinę paprastųjų tunų žvejybos operaciją leidžiama tik jei dalyvaujantiems laivams suteiktas atitinkamos (-ų) vėliavos valstybės (-ių) narės (-ių) leidimas. Kad gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas gautų leidimą, jame turi būti paprastųjų tunų žvejybos įranga, jam turi būti suteikta individuali kvota ir jis turi vykdyti 32 straipsnyje nustatytus pranešimo įpareigojimus.

2.   Jungtinėms žvejybos operacijoms skirta kvota yra lygi dalyvaujantiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams skirtų kvotų sumai.

3.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys Sąjungos laivai nedalyvauja jungtinėse žvejybos operacijose su kitų KSŠ gaubiamaisiais tinklais žvejojančiais laivais.

4.   Prašymo leisti dalyvauti jungtinėje žvejybos operacijoje forma pateikta IV priede. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad iš savo jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų gautų informaciją apie:

a)

laikotarpį, kuriam prašoma išduoti jungtinės žvejybos operacijos leidimą;

b)

dalyvaujančių veiklos vykdytojų tapatybę;

c)

individualias laivų kvotas;

d)

laimikio paskirstymo laivams raktą, ir

e)

paskirties žuvininkystės ūkius.

5.   Kiekviena valstybė narė 4 dalyje nurodytą informaciją Komisijai pateikia likus ne mažiau kaip 10 dienų iki jungtinės žvejybos operacijos pradžios, naudodama IV priede pateiktą formą. Komisija, likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki žvejybos operacijos pradžios, tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui ir jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių kitų žvejybos laivų vėliavos valstybei narei.

6.   Force majeure atvejais 5 dalyje nustatyti terminai netaikomi teikiant informaciją apie paskirties žuvininkystės ūkius. Tokiais atvejais valstybės narės atnaujintą minėtą informaciją kartu su įvykių, dėl kurių susidarė force majeure, aprašymu Komisijai pateikia kiek galėdamos greičiau. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

2 skirsnis

Laimikio registravimas

31 straipsnis

Registravimo reikalavimai

1.   Sąjungos žūklės laivų kapitonai laivo operacijas registruoja žvejybos žurnale, laikydamiesi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14, 15, 23 ir 24 straipsnių bei šio reglamento II priedo A skirsnio.

2.   Sąjungos vilkikų, pagalbinių laivų ir perdirbimo laivų kapitonai registruoja laivo veiklą pagal II priedo B, C ir D skirsniuose išdėstytus reikalavimus.

32 straipsnis

Kapitonų ir gaudyklių operatorių siunčiamos laimikio ataskaitos

1.   Aktyviai žvejybos veiklą vykdančių Sąjungos žūklės laivų kapitonai visą laikotarpį, kuriuo jiems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, savo vėliavos valstybėms narėms siunčia kasdienes laimikio ataskaitas. Tų ataskaitų siųsti neprivaloma, kai laivas yra uoste, išskyrus atvejus, kai jis dalyvauja jungtinėje žvejybos operacijoje. Ataskaitose teikiami duomenys imami iš žvejybos žurnalų ir apima datą, laiką, vietą (ilgumą ir platumą) ir Konvencijos rajone sužvejotų paprastųjų tunų svorį ir skaičių, įskaitant į jūrą paleistas žuvis ir į jūrą išmestas negyvas žuvis. Ataskaitas kapitonai siunčia naudodami III priede nustatytą formą arba formą, kurią naudoti reikalauja valstybė narė.

2.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų kapitonai 1 dalyje nurodytas kasdienes laimikio ataskaitas rengia apie kiekvieną žvejybos operaciją, įskaitant operacijas, per kurias žuvų sužvejota nebuvo. Ataskaitas už praėjusią dieną laivo kapitonas arba jo įgaliotasis atstovas savo vėliavos valstybei narei nusiunčia iki 9.00 val. (GMT).

3.   Gaudyklių, kuriomis aktyviai vykdoma paprastųjų tunų žvejybos veikla, operatoriai arba jų įgaliotieji atstovai visą laikotarpį, kuriuo jiems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, rengia kasdienes laimikio ataskaitas ir jas nusiunčia savo vėliavos valstybėms narėms per 48 valandas. Tose ataskaitose nurodomas gaudyklės numeris ICCAT registre, laimikio sužvejojimo data ir laikas, sužvejotų paprastųjų tunų svoris ir skaičius, įskaitant operacijas, per kurias žuvų sužvejota nebuvo, ir į jūrą paleistų žuvų bei į jūrą išmestų negyvų žuvų kiekius. Tą informaciją jie siunčia naudodami III priede nustatytą formą.

4.   Žūklės laivų, išskyrus gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus, kapitonai 1 dalyje nurodytas ataskaitas už praėjusią savaitę, kuri baigiasi sekmadienį, savo vėliavos valstybei narei atsiunčia ne vėliau kaip antradienį 12.00 val. (GMT).

3 skirsnis

Iškrovimas ir perkrovimas

33 straipsnis

Paskirtieji uostai

1.   Kiekviena valstybė narė, kuriai skirta paprastųjų tunų kvota, paskiria uostus, kuriuose leidžiama atlikti paprastųjų tunų iškrovimo arba perkrovimo operacijas. Informacija apie paskirtuosius uostus įtraukiama į 11 straipsnyje nurodytus metinius žvejybos planus. Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie visus informacijos apie paskirtuosius uostus pasikeitimus. Komisija nedelsdama tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

2.   Kad uostas būtų priskirtas prie paskirtųjų uostų, uosto valstybė narė turi užtikrinti, kad būtų įvykdytos šios sąlygos:

a)

nustatytas iškrovimo ir perkrovimo laikas;

b)

nustatytos iškrovimo ir perkrovimo vietos ir

c)

nustatytos inspektavimo ir priežiūros procedūros, kuriomis užtikrinamas inspektavimas visą iškrovimo ir perkrovimo laiką visose perkrovimo ir iškrovimo vietose, kaip nurodyta 35 straipsnyje.

3.   Vietose, kurios nėra KSŠ ar valstybių narių paskirti uostai, draudžiama iš žūklės laivų, taip pat perdirbimo ir pagalbinių laivų iškrauti arba perkrauti bet kokį rytų Atlante ar Viduržemio jūroje sužvejotų paprastųjų tunų kiekį. Iš gaudyklės arba varžos išimti paskersti negyvi paprastieji tunai išimties tvarka gali būti pagalbiniu laivu transportuoti į perdirbimo laivą, su sąlyga, kad tokį transportavimą prižiūri kontrolės institucija.

34 straipsnis

Išankstinis pranešimas apie iškrovimą

1.   Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar daugiau, įtrauktų į 26 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą, kapitonams taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnis. Išankstinis pranešimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnį siunčiamas valstybės narės (įskaitant vėliavos valstybę narę) arba KSŠ, kurios uostais arba iškrovimo infrastruktūra pageidaujama pasinaudoti, kompetentingai institucijai.

2.   Į 26 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą įtrauktų Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis kaip 12 metrų, įskaitant perdirbimo laivus ir pagalbinius laivus, kapitonai arba tokių laivų atstovai likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko praneša valstybės narės (įskaitant vėliavos valstybę narę) arba KSŠ, kurios uostais ar iškrovimo infrastruktūra jie pageidauja pasinaudoti, kompetentingai institucijai bent šią informaciją:

a)

numatomą atvykimo laiką;

b)

įvertintą laive laikomų paprastųjų tunų kiekį;

c)

informaciją apie geografinį rajoną, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

d)

žvejybos laivo išorinį identifikavimo numerį ir pavadinimą.

3.   Kai pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus valstybėms narėms leidžiama taikyti trumpesnį pranešimo pateikimo terminą nei keturios valandos iki numatyto atvykimo laiko, informacija apie įvertintus laive laikomus paprastųjų tunų kiekius gali būti pranešama iki atvykimo į uostą laikantis taikomo termino. Jei žvejybos vietos yra arčiau nei keturios valandos kelio nuo uosto, informacija apie įvertintus laive laikomus paprastųjų tunų kiekius gali būti koreguojama bet kuriuo metu prieš atvykstant į uostą.

4.   Uosto valstybės narės institucijos registruoja visus einamųjų metų išankstinius pranešimus.

5.   Visas Sąjungoje vykdomas iškrovimo operacijas tikrina atitinkamos uosto valstybės narės kontrolės institucijos, o tam tikra procentinė dalis patikrinama remiantis rizikos vertinimo sistema, apimančia kvotas, laivyno dydį ir žvejybos pastangas. Išsami informacija apie tokią kiekvienos valstybės narės priimtą kontrolės sistemą pateikiama 14 straipsnyje nurodytame metiniame inspektavimo plane.

6.   Sąjungos žūklės laivų kapitonai, nepriklausomai nuo laivo ilgio, per 48 valandas nuo iškrovimo pabaigos valstybės narės arba KSŠ, kurioje vykdytas iškrovimas, kompetentingoms institucijoms ir savo vėliavos valstybei narei pateikia iškrovimo deklaraciją. Sąjungos žūklės laivo kapitonas yra atsakingas už deklaracijos išsamumą bei teisingumą ir juos patvirtina. Iškrovimo deklaracijoje turi būti nurodomi bent iškrautų paprastųjų tunų kiekiai ir rajonas, kuriame jie sužvejoti. Visas iškrautas laimikis pasveriamas. Uosto valstybė narė iškrovimo duomenis per 48 valandas nuo iškrovimo pabaigos išsiunčia vėliavos valstybės narės arba KSŠ institucijoms.

35 straipsnis

Perkrovimas

1.   Sąjungos žvejybos laivams, kuriuose yra paprastųjų tunų, ar Sąjungos vandenyse esantiems trečiųjų valstybių laivams bet kokiomis aplinkybėmis draudžiama atlikti perkrovimą jūroje.

2.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2017/2107 52 straipsnio 2 ir 3 dalių, 54 ir 57 straipsnių taikymui, žvejybos laivai paprastųjų tunų laimikį perkrauna tik paskirtuosiuose uostuose, kaip nurodyta šio reglamento 33 straipsnyje.

3.   Žvejybos laivo, į kurį perkraunama, kapitonas arba kapitono atstovas likus ne mažiau kaip 72 valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko atitinkamoms uosto valstybės institucijoms pateikia V priede pateiktame perkrovimo deklaracijos šablone išvardytą informaciją. Bet kokiam perkrovimui reikalingas žvejybos laivo, iš kurio perkraunama, vėliavos valstybės narės arba vėliavos KSŠ išankstinis leidimas. Be to, laivo, iš kurio perkraunama, kapitonas perkrovimo metu informuoja savo vėliavos valstybę narę arba KSŠ apie datas, reikalaujamas pagal V priedą.

4.   Atplaukusį žvejybos laivą, į kurį perkraunama, iš karto inspektuoja uosto valstybė narė ir patikrina jame esančius kiekius ir su perkrovimo operacija susijusius dokumentus.

5.   Perkrovimo operacijose dalyvaujančių Sąjungos žvejybos laivų kapitonai per 15 dienų nuo perkrovimo pabaigos užpildo ir savo vėliavos valstybėms narėms persiunčia ICCAT perkrovimo deklaraciją. Žvejybos laivų, iš kurių perkraunama, kapitonai užpildo ICCAT perkrovimo deklaraciją pagal V priedą. Perkrovimo deklaracijoje nurodomas eBCD numeris, kad būtų lengviau atlikti kryžminę joje pateiktų duomenų patikrą.

6.   Uosto valstybė narė per 5 dienas nuo perkrovimo pabaigos žvejybos laivo, iš kurio perkraunama, vėliavos valstybės narės arba KSŠ institucijai išsiunčia perkrovimo duomenis.

7.   Visas perkrovimo operacijas tikrina paskirtojo uosto valstybės narės kompetentingos institucijos.

4 skirsnis

Pareiga teikti ataskaitas

36 straipsnis

Savaitinės kiekių ataskaitos

Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai savaitines laimikio ataskaitas. Tose ataskaitose pateikiami pagal 32 straipsnį reikalaujami duomenys apie gaudykles, gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus ir kitus žūklės laivus. Informacija išdėstoma pagal žvejybos įrankių tipą. Komisija tą informaciją nedelsdama perduoda ICCAT sekretoriatui.

37 straipsnis

Informacija apie kvotos išnaudojimą

1.   Valstybės narės ne tik vykdo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 34 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bet ir informuoja Komisiją, kai laikoma, jog yra išnaudota 80 % žvejybos įrankio grupei skirtos kvotos.

2.   Kiekviena valstybė narė ne tik vykdo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 35 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bet ir informuoja Komisiją, kai laikoma, jog žvejybos įrankio grupei arba jungtinei žvejybos operacijai ar gaubiamaisiais tinklais žvejojančiam laivui skirta kvota yra išnaudota. Ta informacija pateikiama kartu su oficialiais dokumentais, įrodančiais, kad valstybė narė laivynui, žvejybos įrankio grupei, jungtinės žvejybos operacijos dalyviams arba individualią kvotą turintiems laivams uždraudė žvejoti arba liepė grįžti į uostą, taip pat aiškiai nurodė draudimo žvejoti datą ir laiką.

3.   Komisija informuoja ICCAT sekretoriatą apie datas, kuriomis Sąjungai skirta paprastųjų tunų kvota buvo išnaudota.

5 skirsnis

Stebėtojų programos

38 straipsnis

Nacionalinė stebėtojų programa

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nacionalinių stebėtojų, kuriems išduotas oficialus tapatybės dokumentas, vykdomas žvejybos laivų ir gaudyklių, kuriais žvejojami paprastieji tunai, stebėjimas aprėptų bent:

a)

20 % jos žvejybos pelaginiais tralais aktyviai veiklą vykdančių tralerių (ilgesnių nei 15 metrų);

b)

20 % jos žvejybos ūdomis aktyviai veiklą vykdančių laivų (ilgesnių nei 15 metrų);

c)

20 % jos žvejybos kartinėmis ūdomis aktyviai veiklą vykdančių laivų (ilgesnių nei 15 metrų);

d)

100 % vilkikų;

e)

100 % skerdimo gaudyklėse operacijų.

Valstybės narės, turinčios mažiau nei penkis pirmos pastraipos a, b ir c punktuose išvardytų kategorijų žūklės laivus, kuriems leidžiama aktyviai vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, užtikrina, kad nacionalinių stebėtojų veikla aprėptų ne mažiau kaip 20 % laiko, kurį laivai aktyviai vykdo paprastųjų tunų žvejybos veiklą.

2.   Nacionalinio stebėtojo užduotys visų pirma yra šios:

a)

stebėti, ar žvejybos laivai ir gaudyklės atitinka šį reglamentą;

b)

registruoti žvejybos veiklą ir rengti jos ataskaitą, be kita ko, nurodyti šiuos duomenis:

i)

laimikio (įskaitant priegaudą) dydį ir statusą (žuvys paliktos laive arba gyvos ar negyvos išmestos į jūrą);

ii)

rajono, kuriame sužvejotas laimikis, platumą ir ilgumą;

iii)

žvejybos pastangų apimtį (pvz., kiek kartų panaudoti žvejybos įrankiai, kabliukų skaičių), kaip nurodyta ICCAT praktiniame įvairių žvejybos įrankių naudojimo vadove;

iv)

laimikio sužvejojimo datą;

c)

tikrinti laivo žurnalo įrašus;

d)

nustatyti ir registruoti laivus, kurie žvejodami galbūt nesilaiko ICCAT nustatytų išteklių išsaugojimo priemonių.

3.   Be 2 dalyje nurodytų užduočių, nacionaliniai stebėtojai remdamiesi SCRS gairėmis vykdo mokslinį darbą, be kita ko, renka būtinus duomenis.

4.   Duomenys ir informacija, surinkti pagal kiekvienos valstybės narės stebėtojų programą, pateikiami Komisijai. Komisija tuos duomenis ir tą informaciją peduoda atitinkamai SCRS arba ICCAT sekretoriatui.

5.   Taikant 1–3 dalis kiekviena valstybė narė užtikrina:

a)

laiko ir vietos požiūriu reprezentatyvią aprėptį, kuria užtikrinama, kad Komisija gautų tikslius ir tinkamus duomenis bei informaciją apie laimikį, pastangas ir kitus mokslinius bei valdymo aspektus, kuriuose atsižvelgiama į laivynų bei žvejybos veiklos charakteristikas;

b)

kad būtų naudojami patikimi duomenų rinkimo protokolai;

c)

kad atlikti užduotį skiriami stebėtojai prieš tai būtų tinkamai išmokyti ir patvirtinti;

d)

kad Konvencijos rajone žvejojančių laivų ir gaudyklių operacijos būtų kiek praktiškai įmanoma mažiau trikdomos.

39 straipsnis

ICCAT regioninių stebėtojų programa

1.   Valstybės narės užtikrina, kad ICCAT regioninių stebėtojų programa būtų veiksmingai įgyvendinama, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir VIII priede.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad ICCAT regioninis stebėtojas būtų:

a)

visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, kuriems išduotas leidimas žvejoti paprastuosius tunus;

b)

kiekvieną kartą paprastuosius tunus perkeliant iš gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų;

c)

kiekvieną kartą paprastuosius tunus perkeliant iš gaudyklių į transportavimo varžas;

d)

kiekvieną kartą paprastuosius tunus perkeliant iš vieno žuvininkystės ūkio į kitą;

e)

kiekvieną kartą paprastuosius tunus įkeliant į varžas žuvininkystės ūkiuose;

f)

kiekvieną kartą paprastuosius tunus skerdžiant žuvininkystės ūkiuose ir

g)

paprastuosius tunus paleidžiant iš auginimo varžų į jūrą.

3.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kuriuose nėra ICCAT regioninio stebėtojo, žvejoti paprastųjų tunų neleidžiama.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienam žuvininkystės ūkiui visam įkėlimo į varžas operacijų laikui būtų skirtas vienas ICCAT regioninis stebėtojas. Force majeure atveju, kai force majeure aplinkybes patvirtina žuvininkystės ūkio valstybė narė, vienas ICCAT regioninis stebėtojas gali būti skirtas daugiau nei vienam žuvininkystės ūkiui, siekiant išvengti ūkio operacijų pertrūkio, jei užtikrinama, kad stebėtojo užduotys būtų tinkamai įvykdytos. Tačiau tokiu atveju už ūkius atsakinga valstybė narė nedelsdama paprašo atsiųsti papildomą regioninį stebėtoją.

5.   ICCAT regioninių stebėtojų užduotys visų pirma yra šios:

a)

stebėti, ar žvejybos ir ūkio operacijos atliekamos laikantis atitinkamų ICCAT priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, be kita ko, naudojantis įkėlimo į varžas filmavimo stereoskopine kamera medžiaga, kuri suteikia galimybę išmatuoti žuvų ilgį ir įvertinti atitinkamą svorį;

b)

pasirašyti ICCAT perkėlimo deklaracijas ir BCD, kai juose esanti informacija sutampa su jų pačių stebėjimų rezultatais. Priešingu atveju ICCAT regioninis stebėtojas ICCAT perkėlimo deklaracijoje ir BCD pažymi, kad dalyvavo, ir nurodo savo nepritarimo priežastis pacituodamas konkrečią (-ias) taisyklę (-es), kurios (-ų) nesilaikyta;

c)

vadovaujantis SCRS gairėmis vykdyti mokslinį darbą, įskaitant ėminių ėmimą.

6.   Regioniniams stebėtojams vykdant pareigas kapitonai, įgula, žuvininkystės ūkių, gaudyklių ir laivų operatoriai jokiu būdu jiems netrukdo, jų nebaugina, nesikiša į jų darbą ir nedaro jiems įtakos.

6 skirsnis

Perkėlimo operacijos

40 straipsnis

Perkėlimo leidimas

1.   Prieš bet kurią perkėlimo operaciją žūklės laivo ar vilkiko kapitonas ar kapitono atstovas arba žuvininkystės ūkio ar gaudyklės, iš kurio (-ios) perkeliama, operatorius vėliavos valstybei narei arba už žuvininkystės ūkį ar gaudyklę atsakingai valstybei narei siunčia išankstinį pranešimą apie perkėlimą, kuriame nurodo:

a)

žūklės laivo, žuvininkystės ūkio arba gaudyklės pavadinimą ir numerį ICCAT registre;

b)

numatytą perkėlimo laiką;

c)

įvertintą numatytų perkelti paprastųjų tunų kiekį;

d)

vietos, kurioje bus perkeltos žuvys, koordinates (platumą ir ilgumą) ir varžų identifikavimo numerius;

e)

vilkiko pavadinimą, velkamų varžų skaičių ir numerį ICCAT registre, kai taikoma, ir

f)

paprastųjų tunų paskirties uostą, žuvininkystės ūkį arba varžą.

2.   1 dalies taikymo tikslais valstybės narės kiekvienai transportavimo varžai priskiria unikalų numerį. Jei vienos žvejybos operacijos laimikiui perkelti prireikia kelių transportavimo varžų, pakanka parengti vieną ICCAT perkėlimo deklaraciją, tačiau joje turi būti nurodyti visų naudotų transportavimo varžų numeriai ir aiškiai nurodyta, kiek paprastųjų tunų transportuojama kiekvienoje varžoje.

3.   Varžų numeriai priskiriami pagal unikalią numeravimo sistemą, juos sudaro bent triraidis kodas, atitinkantis ūkio valstybės narės kodą, ir po jo einantys trys skaitmenys. Unikalus varžos numeris yra nuolatinis ir negali būti perskirtas kitai varžai.

4.   Valstybė narė, kuriai pagal 1 dalį nusiųstas pranešimas apie perkėlimą, kiekvienai perkėlimo operacijai suteikia leidimo numerį, kurį praneša atitinkamai žvejybos laivo kapitonui arba gaudyklės ar žuvininkystės ūkio operatoriui. Leidimo numerį sudaro triraidis valstybės narės kodas, keturi metus nurodantys skaitmenys ir trys raidės, reiškiančios leidimą (AUT) arba atsisakymą jį išduoti (NEG), po kurių nurodomi eilės numeriai.

5.   Valstybė narė, kuriai pagal 1 dalį nusiųstas pranešimas apie perkėlimą, perkėlimo leidimą išduoda arba atsisako jį išduoti per 48 valandas nuo išankstinio pranešimo apie perkėlimą pateikimo. Perkėlimo operacija nepradedama be išduoto išankstinio leidimo.

6.   Perkėlimo leidimas nereiškia, kad leidžiama atlikti įkėlimo į varžas operaciją.

41 straipsnis

Atsisakymas išduoti perkėlimo leidimą ir paprastųjų tunų paleidimas į jūrą

1.   Valstybė narė, kuriai pagal 40 straipsnio 1 dalį nusiųstas išankstinis pranešimas apie perkėlimą, atsisako išduoti leidimą perkelti žuvis, jei, gavusi išankstinį pranešimą apie perkėlimą, ji nustato, kad:

a)

žūklės laivas arba gaudyklė, kuriais, kaip deklaruota, sužvejotos žuvys, neturi pakankamos kvotos;

b)

žūklės laivas arba gaudyklės operatorius tinkamai nepranešė apie žuvų kiekį arba negavo leidimo jo įkelti į varžas;

c)

žūklės laivas, kuris, kaip deklaruota, sužvejojo žuvis, neturėjo pagal 27 straipsnį išduoto galiojančio leidimo žvejoti paprastuosius tunus, arba

d)

vilkikas, į kurį, kaip deklaruota, bus perkeltos žuvys, yra neregistruotas 26 straipsnyje nurodytame kitų žvejybos laivų ICCAT registre arba neturi tinkamai veikiančios LSS arba lygiaverčio stebėjimo įtaiso.

2.   Jei valstybė narė, kuriai pagal 40 straipsnio 1 dalį nusiųstas pranešimas apie perkėlimą, perkėlimo leidimo neduoda, ji atitinkamai žūklės laivo ar vilkiko kapitonui arba gaudyklės ar žuvininkystės ūkio operatoriui nedelsdama duoda nurodymą paleisti žuvis į jūrą, kuriuo jie informuojami, kad perkėlimo leidimas neduotas ir jie turi žuvis paleisti į jūrą pagal XII priedą.

3.   Jei transportuojant žuvis į žuvininkystės ūkį sugenda vilkiko LSS, jis kiek įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per 72 valandas po to techninio gedimo pakeičiamas kitu tinkamai veikiančią LSS turinčiu vilkiku arba jame įtaisoma ar naudojama nauja veikianti LSS. Tas 72 valandų terminas gali būti išimties tvarka pratęstas dėl force majeure arba su veikla susijusių teisėtų priežasčių. Apie gedimą nedelsiant pranešama Komisijai, o ši informuoja ICCAT sekretoriatą. Kapitonas arba kapitono atstovas nuo gedimo nustatymo iki padėties ištaisymo kas keturias valandas vėliavos valstybės narės kontrolės institucijoms tinkamomis ryšio priemonėmis praneša naujausias žvejybos laivo geografines koordinates.

42 straipsnis

ICCAT perkėlimo deklaracija

1.   Žūklės laivo ar vilkiko kapitonas arba žuvininkystės ūkio ar gaudyklės operatorius perkėlimo operacijos pabaigoje užpildo ir atsakingai valstybei narei nusiunčia VI priede nustatytos formos ICCAT perkėlimo deklaraciją.

2.   Už žvejybos laivą, žuvininkystės ūkį ar gaudyklę, iš kurių perkeliama, atsakingos valstybės narės institucijos ICCAT perkėlimo deklaracijų formas numeruoja. ICCAT perkėlimo deklaracijos formos numerį sudaro triraidis valstybės narės kodas, po kurio seka keturi metus nurodantys skaitmenys ir trys eilės skaitmenys, po kurių nurodomos trys raidės – ITD (VN-20**/xxx/ITD).

3.   Perkeliant žuvis pateikiamas ICCAT perkėlimo deklaracijos originalas. Žūklės laive arba gaudyklėje ir vilkikuose saugoma deklaracijos kopija.

4.   Perkėlimo operacijas atliekančių laivų kapitonai teikia ataskaitas apie laivo veiklą pagal II priedą.

5.   Informacija apie negyvas žuvis registruojama laikantis XIII priede nustatytų procedūrų.

43 straipsnis

Stebėjimas vaizdo kamera

1.   Žūklės laivo arba vilkiko kapitonas arba žuvininkystės ūkio ar gaudyklės operatorius užtikrina, kad perkėlimas būtų stebimas vandenyje esančia vaizdo kamera, kad būtų galima patikrinti perkeliamų žuvų skaičių. Vaizdo įrašymas atliekamas laikantis X priede nustatytų būtinųjų standartų ir procedūrų.

2.   Jeigu SCRS prašo Komisijos pateikti vaizdo įrašų kopijas, valstybės narės tas kopijas pateikia Komisijai, o ši jas persiunčia SCRS.

44 straipsnis

ICCAT regioninių stebėtojų atliekamas tikrinimas ir tyrimų vykdymas

1.   Žūklės laive esantys ar gaudyklę stebintys ICCAT regioniniai stebėtojai, kaip nurodyta 39 straipsnyje ir VIII priede:

a)

registruoja vykdomos perkėlimo veiklos duomenis ir teikia jos ataskaitas;

b)

stebi ir įvertina perkeliamą laimikį, ir

c)

tikrina 40 straipsnyje nurodyto išankstinio perkėlimo leidimo ir 42 straipsnyje nurodytos ICCAT perkėlimo deklaracijos įrašus.

2.   Tais atvejais, kai regioninio stebėtojo, atitinkamų kontrolės institucijų arba žūklės laivo ar vilkiko kapitono arba gaudyklės ar žuvininkystės ūkio operatoriaus pateiktas įvertintas paprastųjų tunų individų skaičius skiriasi daugiau nei 10 %, atsakinga valstybė narė inicijuoja tyrimą. Tyrimas užbaigiamas iki įkėlimo į žuvininkystės ūkio varžas ir bet kuriuo atveju per 96 valandas nuo tada, kai buvo inicijuotas, išskyrus force majeure atvejus. Kol nėra tyrimo rezultatų, žuvų įkelti į varžas neleidžiama ir atitinkamas BCD skirsnis nepatvirtinamas.

3.   Tačiau, jei vaizdo įrašas yra nepakankamai kokybiškas ar aiškus, kad būtų galima įvertinti perkeltus kiekius, laivo kapitonas arba žuvininkystės ūkio ar gaudyklės operatorius gali prašyti atsakingos valstybės narės institucijų leidimo atlikti naują perkėlimo operaciją ir atitinkamą vaizdo įrašą pateikti regioniniam stebėtojui. Jei tas savanoriškas kontrolinis perkėlimas neduoda patenkinamų rezultatų, atsakinga valstybė narė inicijuoja tyrimą. Jei po tokio tyrimo patvirtinama, kad vaizdo įrašas yra nepakankamos kokybės ar nepakankamai aiškus, kad būtų galima įvertinti perkeliamus kiekius, atsakingos valstybės narės kontrolės institucijos nurodo vykdyti dar vieną kontrolinę perkėlimo operaciją ir atitinkamą vaizdo įrašą pateikia ICCAT regioniniam stebėtojui. Nauji perkėlimai atliekami kaip kontroliniai perkėlimai, kol gaunamas tokios kokybės vaizdo įrašas, kuris leidžia įvertinti perkeliamus kiekius.

4.   Nedarant poveikio inspektorių atliekamiems patikrinimams, ICCAT regioniniai stebėtojai ICCAT perkėlimo deklaraciją pasirašo tik jei jų stebėjimo rezultatai atitinka ICCAT priimtas išsaugojimo ir valdymo priemones, o ICCAT perkėlimo deklaracijoje pateikta informacija neprieštarauja jų stebėjimo rezultatams ir apima reikalavimus atitinkantį vaizdo įrašą, kaip reikalaujama pagal 1, 2 ir 3 dalis. ICCAT stebėtojai taip pat tikrina, ar ICCAT perkėlimo deklaracija perduota atitinkamai vilkiko kapitonui arba žuvininkystės ūkio operatoriui ar gaudyklės atstovui. Jei ICCAT stebėtojai nepritaria ICCAT perkėlimo deklaracijos įrašams, jie ICCAT perkėlimo deklaracijoje ir BCD pažymi, kad dalyvavo, ir nurodo savo nepritarimo priežastis pacituodami konkrečią (-ias) taisyklę (-es), kurios (-ių) nesilaikyta.

5.   Žūklės laivo ar vilkiko kapitonas arba žuvininkystės ūkio ar gaudyklės operatorius perkėlimo operacijos pabaigoje užpildo ir atsakingai valstybei narei nusiunčia VI priede nustatytos formos ICCAT perkėlimo deklaraciją. Valstybės narės ICCAT perkėlimo deklaraciją persiunčia Komisijai.

45 straipsnis

Įgyvendinimo aktai

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos operacinės šio skirsnio taikymo procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7 skirsnis

Įkėlimo į varžas operacijos

46 straipsnis

Įkėlimo į varžas leidimas ir galimas atsisakymas jį išduoti

1.   Prieš pradedant įkėlimo į kiekvieną transportavimo varžą operaciją, transportavimo varžas inkaruoti arčiau kaip 0,5 jūrmylės atstumu nuo auginimo ūkio įrenginių draudžiama. Tuo tikslu 15 straipsnyje nurodytuose auginimo valdymo planuose nurodomos daugiakampį plotą, kuriame yra žuvininkystės ūkis, apibrėžiančios geografinės koordinatės.

2.   Prieš bet kokią įkėlimo į varžas operaciją už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė prašo už žūklės laivą arba gaudyklę, kuria sužvejoti į varžas perkelti numatyti paprastieji tunai, atsakingos valstybės narės ar KSŠ įkėlimo į varžas patvirtinimo.

3.   Už žūklės laivą ar gaudyklę atsakingos valstybės narės kompetentinga institucija atsisako patvirtinti įkėlimą į varžas, jei nustato, kad:

a)

žūklės laivas ar gaudyklė, kuriais sužvejotos žuvys, neturėjo pakankamos paprastųjų tunų kvotos;

b)

žūklės laivas arba gaudyklės operatorius tinkamai nepranešė apie žuvų kiekį, arba

c)

žūklės laivas arba gaudyklė, kuriais, kaip deklaruota, sužvejotos žuvys, neturi pagal 27 straipsnį išduoto galiojančio leidimo žvejoti paprastuosius tunus.

4.   Jei už žūklės laivą ar gaudyklę atsakinga valstybė narė atsisako patvirtinti įkėlimą į varžas, ji:

a)

apie tai informuoja už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės ar KSŠ kompetentingą instituciją ir

b)

prašo kompetentingos institucijos konfiskuoti laimikį ir paleisti žuvis į jūrą.

5.   Įkėlimas į varžas nepradedamas be patvirtinimo, kurį per vieną darbo dieną nuo prašymo gavimo suteikia už žūklės laivą arba gaudyklę atsakinga valstybė narė ar KSŠ arba jų institucijoms pritarus – už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė. Jei per vieną darbo dieną negaunama atsakymo iš už žūklės laivą ar gaudyklę atsakingos valstybės narės ar KSŠ institucijų, už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti atlikti įkėlimo į varžas operaciją.

6.   Žuvys į varžas keliamos kiekvienais metais iki rugpjūčio 22 d., išskyrus atvejus, kai už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės ar KSŠ kompetentingos institucijos kartu su įkėlimo į varžas ataskaita pateikia force majeure aplinkybių įrodymus. Bet kuriuo atveju po rugsėjo 7 d. žuvys į varžas nebekeliamos.

47 straipsnis

Paprastųjų tunų laimikio dokumentavimas

1.   Už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės draudžia kelti į varžas paprastuosius tunus, jei neturima dokumentų, kurių pagal Reglamentu (ES) Nr. 640/2010 nustatytą laimikio dokumentavimo programą reikalauja ICCAT. Dokumentai turi būti tikslūs ir išsamūs, ir juos patvirtina už žūklės laivus ar gaudykles atsakingos valstybės narės arba KSŠ.

2.   Valstybės narės netalpina paprastųjų tunų žuvininkystės ūkyje, kuriam nesuteiktas valstybės narės arba KSŠ leidimas arba kuris neįtrauktas į auginimo ūkių ICCAT registrą.

3.   Už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės užtikrina, kad paprastųjų tunų laimikis būtų patalpintas į atskiras varžas ar jų grupę ir suskirstytas pagal vėliavos valstybę narę arba kilmės KSŠ. Nukrypstant nuo šios nuostatos, jei paprastieji tunai sužvejojami vykdant skirtingų valstybių narių jungtinę žvejybos operaciją, už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės užtikrina, kad paprastieji tunai būtų patalpinti į atskiras varžas ar jų grupę ir suskirstyti pagal jungtines žvejybos operacijas ir laimikio metus.

48 straipsnis

Inspektavimas

Už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės imasi reikiamų priemonių visoms įkėlimo į varžas operacijoms žuvininkystės ūkiuose tikrinti.

49 straipsnis

Stebėjimas vaizdo kamera

Už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės užtikrina, kad įkėlimo į varžas operacijas stebėtų jų kontrolės institucijos, naudojant vandenyje esančią vaizdo kamerą. Daromas vienas kiekvienos įkėlimo į varžas operacijos vaizdo įrašas laikantis X priede nustatytų procedūrų.

50 straipsnis

Tyrimų inicijavimas ir atlikimas

Jei ICCAT regioninio stebėtojo, atitinkamos valstybės narės kontrolės institucijų ir (arba) žuvininkystės ūkio operatoriaus pateiktas įvertintas paprastųjų tunų individų skaičius skiriasi daugiau kaip 10 %, už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė, bendradarbiaudama su valstybe nare ar KSŠ, atsakinga už žūklės laivą ir (arba) gaudyklę, inicijuoja tyrimą. Tyrimą atliekanti valstybė narė gali naudotis kita jos turima informacija, įskaitant 51 straipsnyje nurodytų įkėlimo į varžas programų rezultatus.

51 straipsnis

Priemonės ir programos, skirtos į varžas įkeltinų paprastųjų tunų skaičiui ir svoriui įvertinti

1.   Valstybės narės užtikrina, kad 100 % įkėlimo į varžas operacijų būtų įtraukta į programą, pagal kurią žuvų skaičius ir svoris nustatomas naudojant stereoskopinės kameros sistemas arba tokias alternatyvias priemones, kuriomis užtikrinamas lygiavertis tikslumas.

2.   Ta programa vykdoma laikantis XI priede nustatytų procedūrų. Alternatyvios priemonės gali būti naudojamos tik jei jas savo metiniame susitikime patvirtino ICCAT.

3.   Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė programos rezultatus pateikia už žūklės laivą atsakingai valstybei narei arba KSŠ ir subjektui, kuris ICCAT vardu vykdo regioninių stebėtojų programą.

4.   Jei vienos žūklės operacijos atveju programos rezultatai rodo, kad į varžas įkeltų paprastųjų tunų individų skaičius daugiau kaip 10 % skiriasi nuo sužvejotų ir (arba) perkeltų žuvų kiekių, apie kuriuos pranešta, už žūklės laivą arba gaudyklę atsakinga valstybė narė pradeda tyrimą, kad nustatytų tikslų laimikio svorį, kuris bus išskaitytas iš nacionalinės paprastųjų tunų kvotos pagal 9 dalį.

5.   Kai už žūklės laivą ar gaudyklę atsakinga valstybė narė arba KSŠ pradeda tyrimą, už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė visapusiškai bendradarbiauja ir pateikia tyrimą atliekančiai valstybei narei ar KSŠ visą prašomą papildomą informaciją, įskaitant atitinkamos vaizdo medžiagos analizės rezultatus, taip pat nedelsdama informuoja Komisiją.

6.   Valstybių narių, įskaitant tas, kurių laivai dalyvavo transportuojant žuvis, kompetentingos institucijos aktyviai bendradarbiauja, be kita ko, keisdamosi visa jų turima informacija ir dokumentais.

7.   Už žūklės laivą ar gaudyklę atsakingos valstybės narės kompetentinga institucija tyrimą užbaigia per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės kompetentinga institucija praneša įkėlimo į varžas rezultatus.

8.   Jei atitinkamu laivu ar gaudykle sužvejotų paprastųjų tunų, apie kuriuos pranešta, skaičius ir už tą žūklės laivą ar gaudyklę atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos tyrimo metu nustatytas skaičius skiriasi daugiau kaip 10 %, laikoma, kad atitinkamas laivas arba gaudyklė galimai nesilaikė reikalavimų.

9.   Jei atlikus tyrimą padaroma išvada, kad trūksta paprastųjų tunų individų, trūkstamų žuvų svoris išskaičiuojamas iš už atitinkamai žūklės laivą ar gaudyklę atsakingos valstybės narės kvotos, sužvejotų paprastųjų tunų skaičiui, kurį nustatė už žvejybos laivą arba gaudyklę atsakingos valstybės narės kompetentinga institucija, atlikusi pirmojo perkėlimo vaizdo įrašo analizę tyrimo metu, pritaikant už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos praneštą vidutinį individualų svorį įkėlimo į varžas metu.

10.   Nepaisant 9 dalies, pasikonsultavusios su valstybės narės arba KSŠ, atsakingos už žvejybos laivą, susijusį su žuvų transportavimu į paskirties žuvininkystės ūkį, kompetentingomis institucijomis, už žūklės laivą ar gaudyklę atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos ir Komisija gali nuspręsti neišskaičiuoti iš nacionalinės kvotos žuvų, kurios, kaip nustatyta atlikus tyrimą, buvo prarastos, jei veiklos vykdytojas praradimą tinkamai įformino kaip force majeure aplinkybes, atitinkama informacija buvo perduota už veiklos vykdytoją atsakingos valstybės narės kompetentingai institucijai ir Komisijai iš karto po tokio įvykio ir tas praradimas nenulėmė žinomų mirčių atvejų.

11.   Už žūklės laivą arba gaudyklę atsakinga valstybė narė duoda nurodymą laikantis XII priede išdėstytų procedūrų į varžas įkeltą žuvų kiekį, kuriuo viršijamas deklaruotas sužvejotas ir perkeltas kiekis, paleisti į jūrą, jei:

a)

per 10 darbo dienų nuo programos rezultatų pranešimo nebaigiamas 4 dalyje nurodytas tyrimas dėl vienos įkėlimo į varžas operacijos arba visų su jungtine žvejybos operacija susijusių įkėlimo į varžas operacijų, arba

b)

tyrimo rezultatai rodo, kad paprastųjų tunų skaičius ir (arba) vidutinis svoris viršija deklaruotą sužvejotų ir perkeltų paprastųjų tunų skaičių ir (arba) vidutinį svorį.

Perteklinių žuvų paleidimas į jūrą vykdomas dalyvaujant kontrolės institucijoms.

12.   Sprendžiant, ar žuvis reikia paleisti į jūrą, naudojami programos rezultatai ir atitinkamai užpildomos įkėlimo į varžas deklaracijos ir atitinkami BCD skirsniai. Kai duodamas nurodymas paleisti žuvis į jūrą, žuvininkystės ūkio operatorius prašo, kad žuvų paleidimą stebėtų nacionalinė kontrolės institucija ir ICCAT regioninis stebėtojas.

13.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. pateikia Komisijai programos rezultatus. Įkėlimo į varžas force majeure atveju valstybės narės tuos rezultatus pateikia iki kiekvienų metų rugsėjo 12 d. Komisija ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. perduoda tą informaciją įvertinti SCRS.

14.   Gyvų paprastųjų tunų perkelti iš vienos auginimo varžos į kitą negalima, jei nėra gautas leidimas ir nedalyvauja už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės ar KSŠ kontrolės institucijos. Kiekvienas perkėlimas registruojamas, kad būtų galima sekti individų skaičių. Nacionalinės kontrolės institucijos stebi perkėlimus ir užtikrina, kad kiekvienas perkėlimas žuvininkystės ūkyje būtų registruojamas eBCD sistemoje.

52 straipsnis

Įkėlimo į varžas deklaracija ir įkėlimo į varžas ataskaita

1.   Žuvininkystės ūkio operatorius per 72 valandas nuo kiekvienos įkėlimo į varžas operacijos pabaigos savo kompetentingai institucijai pateikia XIV priede nurodytą žuvų įkėlimo į varžas deklaraciją.

2.   Be 1 dalyje nurodytos įkėlimo į varžas deklaracijos, už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė per savaitę nuo įkėlimo į varžas operacijos pabaigos valstybei narei arba KSŠ, kurios laivais arba gaudyklėmis sužvejoti paprastieji tunai, ir Komisijai pateikia žuvų įkėlimo į varžas ataskaitą, kurioje pateikiami XI priedo B skirsnyje išdėstyti elementai. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

3.   Taikant 2 dalį, įkėlimo į varžas operacija nelaikoma baigta tol, kol nėra užbaigtas bet koks pradėtas tyrimas ir bet kokia paleidimo į jūrą operacija, dėl kurios duotas nurodymas.

53 straipsnis

Perkėlimai žuvininkystės ūkyje ir atsitiktiniai patikrinimai

1.   Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė įdiegia atsekamumo sistemą, kuri apima perkėlimo ūkyje vaizdo įrašymą.

2.   Už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės kontrolės institucijos, remdamosi rizikos analize, vykdo atsitiktinius paprastųjų tunų, laikomų ūkio varžose nuo įkėlimo į varžas operacijų užbaigimo tam tikrais metais iki pirmojo įkėlimo į varžas kitais metais, patikrinimus.

3.   Taikant 2 dalį, už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė nustato mažiausią patikrintinų žuvų procentinę dalį. Ta procentinė dalis nustatoma 14 straipsnyje nurodytame metiniame inspektavimo plane. Kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia per metus atliktų atsitiktinių patikrinimų rezultatus. Komisija kitų metų, einančių po atitinkamos kvotos laikotarpio, balandžio mėn. tuos rezultatus persiunčia ICCAT sekretoriatui.

54 straipsnis

Prieiga prie vaizdo įrašų ir su jais susiję reikalavimai

1.   Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė užtikrina, kad 49 ir 51 straipsniuose nurodyti vaizdo įrašai būtų prieinami nacionaliniams, regioniniams bei ICCAT inspektoriams ir ICCAT bei nacionaliniams stebėtojams jiems to paprašius.

2.   Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų išvengta vaizdo įrašų originalo pakeitimo kitu, jo redagavimo ar manipuliavimo juo.

55 straipsnis

Metinė žuvų įkėlimo į varžas ataskaita

Valstybės narės, kurioms taikomas įpareigojimas pagal 52 straipsnį teikti įkėlimo į varžas deklaracijas ir ataskaitas, Komisijai ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 31 d. pateikia įkėlimo į varžas ataskaitą už praėjusius metus. Komisija tą informaciją iki kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. perduoda ICCAT sekretoriatui. Ataskaitose pateikiama ši informacija:

a)

bendras kiekviename žuvininkystės ūkyje į varžas įkeltų paprastųjų tunų kiekis, įskaitant žuvų, prarastų jas transportuojant į varžas iš žvejybos laivo arba gaudyklės, skaičių ir svorį, pagal ūkius;

b)

laivų, kurie žvejoja, tiekia ar transportuoja paprastuosius tunus auginimo tikslais, (nurodomas laivo pavadinimas, vėliavos valstybė, licencijos numeris, žvejybos įrankio tipas) ir gaudyklių sąrašas;

c)

ėminių ėmimo programos, kuria siekiama nustatyti kiekvienos dydžio kategorijos sužvejotų paprastųjų tunų skaičių, rezultatus, taip pat sužvejojimo datą, laiką bei rajoną ir naudotą žvejybos būdą, kad būtų galima pagerinti išteklių būklei vertinti reikalingus statistinius duomenis.

Pagal ėminių ėmimo programą reikalaujama, kad siekiant nustatyti žuvų dydį (ilgį arba svorį) būtų imamas vienas 100 žuvų individų ėminys 100-ui tonų gyvų žuvų arba 10 % visų varžose esančių žuvų sudarantis ėminys. Ėminiai dydžiui nustatyti bus imami žuvų skerdimo žuvininkystės ūkyje metu ir iš transportuojant nugaišusių žuvų, laikantis ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairių. Daugiau nei vienus metus ūkyje augintoms žuvims nustatomi kiti papildomi ėminių ėmimo metodai. Ėminiai imami iš visų varžų bet kokio žuvų skerdimo metu;

d)

į varžas įleistų paprastųjų tunų kiekiai, augimo ir mirtingumo buvimo ūkyje laikotarpiu įverčiai ir parduoti kiekiai tonomis. Ta informacija pateikiama apie kiekvieną ūkį;

e)

per praėjusius metus į varžas įkeltų paprastųjų tunų kiekiai, ir

f)

per praėjusius metus parduotų žuvų kiekiai pagal žuvų kilmę.

56 straipsnis

Įgyvendinimo aktai

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos šiame skirsnyje išdėstytų nuostatų taikymo procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 skirsnis

Stebėsena ir priežiūra

57 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 5 dalies, vėliavos valstybės narės įgyvendina LSS, skirtą jų žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis 12 metrų ar daugiau, laikydamosi XV priedo.

2.   Į 26 straipsnio 1 dalies a arba b punkte nurodytą laivų sąrašą įrašyti laivai, kurių bendrasis ilgis didesnis nei 15 metrų, LSS duomenis ICCAT pradeda perduoti likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki jų leidimo galiojimo laikotarpio pradžios ir nenustoja perduoti dar bent 5 dienas po leidimo galiojimo laikotarpio pabaigos, nebent Komisijai iš anksto būtų atsiųstas prašymas išbraukti laivą iš ICCAT laivų registro.

3.   Kontrolės tikslais kapitonas arba kapitono atstovas užtikrina, kad žūklės laivų, kuriems leidžiama aktyviai vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, LSS duomenų perdavimas nenutrūktų ir laivams esant uoste, nebent esama pranešimo apie įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo sistemos.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad jų žvejybos stebėjimo centrai naudodami duomenų teikimo formatą „https“ tikruoju laiku Komisijai ir jos paskirtai įstaigai persiųstų su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų LSS pranešimus. Komisija tuos pranešimus perduoda ICCAT sekretoriatui.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)

su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų LSS pranešimai Komisijai būtų persiunčiami bent kas dvi valandas;

b)

techninio LSS gedimo atveju alternatyvūs pranešimai, gaunami pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 25 straipsnio 1 dalį iš žvejybos laivų, plaukiojančių su jų vėliava, Komisijai būtų persiunčiami per 24 valandas nuo tų pranešimų gavimo jų žvejybos stebėjimo centruose;

c)

Komisijai persiunčiami pranešimai būtų numeruojami eilės tvarka (nurodant unikalų identifikatorių), siekiant išvengti kartotinių duomenų;

d)

Komisijai perduodami pranešimai atitiktų Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 24 straipsnio 3 dalį.

6.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visi jų inspektavimo laivams pateikti pranešimai būtų laikomi konfidencialiais ir kad jais būtų naudojamasi tik vykdant inspektavimo jūroje operacijas.

9 skirsnis

Inspektavimas ir vykdymo užtikrinimas

58 straipsnis

ICCAT tarptautinio jungtinio inspektavimo sistema

1.   Tarptautinio jungtinio inspektavimo veikla vykdoma laikantis ICCAT tarptautinio jungtinio inspektavimo sistemos (toliau – ICCAT sistema), skirtos tarptautinei kontrolei nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse vykdyti, kaip nustatyta šio reglamento IX priede.

2.   Valstybės narės, kurių žvejybos laivams leidžiama vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skiria inspektorius ir pagal ICCAT sistemą atlieka inspektavimą jūroje.

3.   Jei bet kuriuo metu Konvencijos rajone paprastųjų tunų žvejybos veiklą vykdo daugiau kaip 15 žvejybos laivų, plaukiojančių su tos pačios valstybės narės vėliava, atitinkama valstybė narė, remdamasi rizikos vertinimu, skiria inspektavimo laivą, kuris Konvencijos rajone atlieka inspektavimą ir kontrolę jūroje visu laikotarpiu, kurį tie laivai ten yra. Laikoma, kad tas įpareigojimas įvykdytas, jei valstybės narės inspektavimo laivą į Konvencijos rajoną išsiunčia bendrai arba jei į jį išsiunčiamas Sąjungos inspektavimo laivas.

4.   Komisija arba jos paskirta įstaiga gali skirti Sąjungos inspektorius dalyvauti įgyvendinant ICCAT sistemą.

5.   Taikant 3 dalį, Komisija arba jos paskirta įstaiga Sąjungos vardu koordinuoja priežiūros ir inspektavimo veiklą. Komisija, derindama veiksmus su atitinkamomis valstybėmis narėmis, gali rengti jungtines inspektavimo programas, kurios padėtų Sąjungai vykdyti įsipareigojimus pagal ICCAT sistemą. Valstybės narės, kurių žvejybos laivai vykdo paprastųjų tunų žvejybą, priima reikiamas priemones, kad būtų sudarytos palankios sąlygos įgyvendinti tas programas, visų pirma atsižvelgdamos į reikiamus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius ir laikotarpius, per kuriuos tie ištekliai turi būti naudojami, bei tų išteklių naudojimo geografinius rajonus.

6.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 d. Komisijai praneša inspektorių, kuriuos jos tais metais ketina skirti ICCAT sistemai įgyvendinti, vardus ir pavardes ir tuo tikslu numatytų skirti inspektavimo laivų pavadinimus. Remdamasi ta informacija ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija parengia planą, pagal kurį Sąjunga kasmet dalyvauja įgyvendinant ICCAT sistemą; Komisija tą planą siunčia ICCAT sekretoriatui ir valstybėms narėms.

59 straipsnis

Inspektavimas pažeidimų atveju

Laivo vėliavos valstybė narė užtikrina, kad fizinis su jos vėliava plaukiojančio laivo inspektavimas jos uostuose vyktų jai kontroliuojant arba, jei žvejybos laivas yra ne jos uoste, kad jį vykdytų jos paskirtas inspektorius, jei žvejybos laivas:

a)

nevykdė 31 ir 32 straipsniuose nustatytų duomenų registravimo ir ataskaitų teikimo reikalavimų, arba

b)

nesilaikė šio reglamento arba padarė sunkų pažeidimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnyje arba Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje.

60 straipsnis

Kryžminiai patikrinimai

1.   Kiekviena valstybė narė pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnį tikrina informaciją, nurodytą inspektavimo bei stebėtojų ataskaitose, LSS pranešimuose ir, kai tinkama, eBCD, taip pat jos žvejybos laivų žurnaluose, perkėlimo ir perkrovimo dokumentuose bei laimikio dokumentuose, taip pat tikrina, ar šie dokumentai teikiami laiku.

2.   Kiekviena valstybė narė atlieka visų iškrautų, perkrautų arba įkeltų į varžas kiekvienos rūšies žuvų kiekių, įrašytų žvejybos laivų žurnaluose, perkrovimo, iškrovimo arba įkėlimo į varžas deklaracijose ir visuose kituose susijusiuose dokumentuose, kaip antai sąskaitose faktūrose ar pardavimo pažymose, kryžminius patikrinimus.

10 skirsnis

Vykdymo užtikrinimas

61 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 89–91 straipsnių taikymui, visų pirma valstybių narių pareigai žvejybos laivo atžvilgiu imtis atitinkamų vykdymo užtikrinimo priemonių, už paprastųjų tunų žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė tokių priemonių žuvininkystės ūkio atžvilgiu imasi, jei remiantis nacionaline teise nustatyta, kad ūkis nesilaiko šio reglamento 46–56 straipsnių. Atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir laikantis atitinkamų nacionalinės teisės nuostatų, tokios priemonės gali būti, visų pirma, leidimo galiojimo sustabdymas ar panaikinimas, baudos skyrimas arba tiek tas, tiek tas. Valstybės narės apie bet kokį leidimo galiojimo sustabdymą ar panaikinimą praneša Komisijai, kuri apie tai informuoja ICCAT sekretoriatą, kad būtų atitinkamai pakeistas paprastųjų tunų auginimo ūkių registras.

VI SKYRIUS

Prekyba

62 straipsnis

Prekybos priemonės

1.   Nedarant poveikio reglamentų (EB) Nr. 1224/2009 ir (EB) Nr. 1005/2008 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (21) taikymui, Sąjungoje prekiauti paprastaisiais tunais, juos iškrauti, importuoti, eksportuoti, įkelti į varžas tukinimo arba auginimo tikslais, reeksportuoti ir perkrauti draudžiama, jei kartu su jais nėra pateikiami tikslūs, išsamūs ir patvirtinti dokumentai, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą ar kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais įgyvendinamos ICCAT taisyklės dėl paprastųjų tunų laimikio dokumentavimo programos.

2.   Sąjungoje prekiauti paprastaisiais tunais, juos importuoti, iškrauti, įkelti į varžas tukinimo arba auginimo tikslais, perdirbti, eksportuoti, reeksportuoti bei perkrauti draudžiama, jei:

a)

paprastieji tunai buvo sužvejoti žvejybos laivais arba gaudyklėmis, kurių vėliavos valstybei pagal ICCAT nustatytas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių nuostatas neskirta paprastųjų tunų kvota ar laimikio limitas, arba

b)

paprastieji tunai buvo sužvejoti žūklės laivu arba gaudykle, kurių individuali kvota arba kurių valstybės žvejybos galimybės sužvejojimo momentu jau buvo išnaudotos.

3.   Nedarant poveikio reglamentų (EB) Nr. 1224/2009, (EB) Nr. 1005/2008 ir (ES) Nr. 1379/2013 taikymui, Sąjungoje prekiauti paprastaisiais tunais, užaugintais tukinimo arba auginimo ūkiuose, neatitinkančiuose 1 dalyje nurodytų reglamentų, juos importuoti, iškrauti, perdirbti ir eksportuoti draudžiama.

VII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

63 straipsnis

Vertinimas

Valstybės narės Komisijai paprašius nedelsdamos pateikia jai išsamią šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Remdamasi iš valstybių narių gauta informacija, Komisija iki ICCAT nustatytos datos ICCAT sekretoriatui pateikia išsamią ICCAT rekomendacijos 19-04 įgyvendinimo ataskaitą.

64 straipsnis

Finansavimas

Taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 (22), šis reglamentas laikomas daugiamečiu planu, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnyje.

65 straipsnis

Konfidencialumas

Duomenys, kurie yra renkami ir kuriais yra keičiamasi pagal šį reglamentą, tvarkomi laikantis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 112 ir 113 straipsnius taikomų konfidencialumo taisyklių.

66 straipsnis

Pakeitimų darymo tvarka

1.   Komisijai pagal 67 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant jį pritaikyti prie ICCAT priimtų priemonių, kurios Sąjungai ir jos valstybėms narėms yra privalomos, dėl:

a)

nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo 8 straipsnyje nustatyto draudimo perkelti nepanaudotas kvotas;

b)

24 straipsnio 4 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje, 32 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 35 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 36 straipsnyje, 41 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 2 dalyje, 51 straipsnio 13 dalyje, 52 straipsnio 2 dalyje, 55 straipsnyje, 57 straipsnio 5 dalies b punkte ir 58 straipsnio 6 dalyje nustatytų informacijos teikimo terminų;

c)

17 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų žvejybos sezono laikotarpių;

d)

19 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 20 straipsnio 1 dalyje nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio;

e)

13 straipsnyje, 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje, 38 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 51 straipsnio 8 dalyje nustatytų procentinių dydžių ir orientacinių parametrų;

f)

11 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 4 dalyje, 34 straipsnio 2 dalyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 55 straipsnyje nurodytos Komisijai teiktinos informacijos;

g)

nacionalinių stebėtojų ir ICCAT regioninių stebėtojų užduočių, nurodytų atitinkamai 38 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 5 dalyje;

h)

41 straipsnio 1 dalyje išdėstytų atsisakymo išduoti perkėlimo leidimą priežasčių;

i)

priežasčių, dėl kurių pagal 46 straipsnio 4 dalį konfiskuojamas laimikis ir pareikalaujama žuvis paleisti į jūrą;

j)

laivų skaičiaus, nustatyto 58 straipsnio 3 dalyje;

k)

I–XV priedų.

2.   Visi pagal 1 dalį priimti pakeitimai turi būti susiję tik su atitinkamų ICCAT rekomendacijų, kurios yra privalomos Sąjungai, pakeitimų ir (arba) papildymų įgyvendinimu.

67 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   66 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2023 m. spalio 17 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 66 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 66 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

68 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

69 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1936/2001 iš dalies keičiamas taip:

a)

3 straipsnio g–j punktai, 4a, 4b ir 4c straipsniai ir Ia priedas išbraukiami;

b)

I priede išbraukiama įtrauka „Paprastasis tunas: Thunnus thynnus“;

c)

II priede išbraukiama eilutė „Thunnus thynnus: Paprastasis tunas“.

70 straipsnis

Reglamento (ES) 2017/2107 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) 2017/2107 43 straipsnis išbraukiamas.

71 straipsnis

Reglamento (ES) 2019/833 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) 2019/833 53 straipsnis išbraukiamas.

72 straipsnis

Panaikinimas

1.   Reglamentas (ES) 2016/1627 panaikinamas.

2.   Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento XVI priede pateiktą atitikties lentelę.

73 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2023 m. rugsėjo 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. M. ALBARES BUENO


(1)   OL C 232, 2020 7 14, p. 36.

(2)   2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir pirmuoju svarstymu 2023 m. birželio 26 d. priimta Tarybos pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2023 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)   2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)   1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

(5)  Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos (OL L 162, 1986 6 18, p. 34).

(6)   2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1).

(7)   2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(8)   2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).

(9)   2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(10)   2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/98 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų vykdymo pagal Tarptautinę konvenciją dėl Atlanto tunų apsaugos ir Konvenciją dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Vakarų Atlanto žvejyboje (OL L 16, 2015 1 23, p. 23).

(11)   2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 640/2010, kuriuo sudaroma sužvejotų paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) kiekio dokumentavimo programa ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1984/2003 (OL L 194, 2010 7 24, p. 1).

(12)   OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(13)   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(14)   2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007 (OL L 315, 2017 11 30, p. 1).

(15)   2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/833, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1627 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2115/2005 ir (EB) Nr. 1386/2007 (OL L 141, 2019 5 28, p. 1).

(16)   2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1154 dėl daugiamečio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107 (OL L 188, 2019 7 12, p. 1).

(17)   2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1936/2001, nustatantis tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones (OL L 263, 2001 10 3, p. 1).

(18)   2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

(19)   2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).

(20)   2017 m. vasario 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/218 dėl Sąjungos žvejybos laivyno registro (OL L 34, 2017 2 9, p. 9).

(21)   2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

(22)   2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).


I PRIEDAS

SPECIALIOSIOS SĄLYGOS, TAIKOMOS ŽVEJOJANTIEMS ŽŪKLĖS LAIVAMS PAGAL 19 STRAIPSNĮ

1.   

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų laikomasi šių pajėgumo apribojimų:

a)

didžiausias kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama aktyviai vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius neviršija laivų, vykdžiusių specializuotąją paprastųjų tunų žvejybą 2006 m., skaičiaus;

b)

didžiausias smulkiosios žvejybos laivų, kuriems leidžiama aktyviai vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą Viduržemio jūroje, skaičius neviršija laivų, vykdžiusių paprastųjų tunų žvejybą 2008 m., skaičiaus;

c)

didžiausias žūklės laivų, kuriems leidžiama aktyviai vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą Adrijos jūroje, skaičius neviršija laivų, vykdžiusių paprastųjų tunų žvejybą 2008 m., skaičiaus.

Kiekviena valstybė narė atitinkamiems laivams skiria individualias kvotas.

2.   

Kiekviena valstybė narė gali skirti:

ne daugiau kaip 7 % savo paprastųjų tunų kvotos kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantiems laivams ir velkamosiomis ūdomis žvejojantiems laivams. Prancūzija gali leisti su jos vėliava plaukiojantiems Biskajos įlankoje veiklą vykdantiems laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis kaip 17 m, sužvejoti ne daugiau kaip 100 tonų paprastųjų tunų, kurių svoris ne mažesnis kaip 6,4 kg arba ilgis nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo ne mažesnis kaip 70 cm,

ne daugiau kaip 2 % savo paprastųjų tunų kvotos smulkiąją šviežių žuvų žvejybą Viduržemio jūros priekrantėje vykdantiems laivams,

ne daugiau kaip 90 % savo paprastųjų tunų kvotos žūklės laivams, žvejojantiems Adrijos jūroje auginimo tikslais.

3.   

Kroatija ne daugiau kaip 7 %, skaičiuojant sužvejotų žuvų svorį, paprastųjų tunų individų, sužvejotų su jos vėliava plaukiojančiais laivais Adrijos jūroje auginimo tikslais, gali taikyti mažiausio 6,4 kg svorio arba 66 cm ilgio nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo reikalavimus.

4.   

Valstybės narės, kurios kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantiems laivams, ūdomis žvejojantiems laivams, rankinėmis ūdomis žvejojantiems laivams ir velkamosiomis ūdomis žvejojantiems laivams leidžia žvejoti paprastuosius tunus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, nustato šiuos reikalavimus dėl uodegos įsago:

uodegos įsagais visi paprastieji tunai paženklinami nedelsiant, kai tik iškraunami,

kiekviename uodegos įsage turi būti unikalus identifikavimo numeris, kuris įrašomas į paprastųjų tunų laimikio dokumentus ir įskaitomai bei nenutrinamai užrašomas ant visų pakuočių, kuriose yra tuno.


II PRIEDAS

LAIVO ŽURNALAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

A.   ŽŪKLĖS LAIVAI

Būtiniausi žvejybos žurnalams taikomi reikalavimai:

1)

laivo žurnalo puslapiai sunumeruojami;

2)

laivo žurnalas pildomas kasdien (iki vidurnakčio) arba prieš atplaukiant į uostą;

3)

laivo žurnalas pildomas, jei atliekamas inspektavimas jūroje;

4)

viena laivo žurnalo lapų kopija lieka prisegta prie žurnalo;

5)

laive laikomi visi laivo žurnalai, kuriuose aprašyta vienų metų laikotarpio veikla.

Būtiniausia standartinė žvejybos žurnaluose pateikiama informacija:

1)

kapitono vardas, pavardė ir adresas;

2)

išvykimo uostai, išplaukimo datos, įplaukimo uostai, įplaukimo datos;

3)

laivo pavadinimas, registracijos numeris, ICCAT numeris, tarptautinis radijo šaukinys ir IMO (Tarptautinės jūrų organizacijos) numeris (jeigu yra);

4)

žvejybos įrankiai:

a)

tipas pagal FAO kodą;

b)

matmenys (pvz., ilgis, tinklo akių dydis, kabliukų skaičius);

5)

operacijų jūroje, užpildant (mažiausiai) vieną eilutę per vieną reiso dieną, duomenys, nurodant:

a)

veiklą (pvz., žvejyba, navigacija);

b)

koordinates: kasdien tiksliai nurodoma laivo geografinė padėtis (laipsniais ir minutėmis), užregistruota vykdant kiekvieną žvejybos operaciją arba vidurdienį, jeigu tą dieną žvejojama nebuvo;

c)

duomenis apie laimikį, įskaitant:

FAO kodą,

suapvalintą (RTW) per dieną sužvejotų žuvų svorį (kg),

vienetų skaičių per dieną.

Gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų atveju tie duomenys registruojami vykdant kiekvieną operaciją, taip pat kai žuvų sužvejota nebuvo;

6)

laivo kapitono parašas;

7)

svorio nustatymo priemonės: įvertinimas, svėrimas laive;

8)

į laivo žurnalą įrašomas lygiavertis gyvasis žuvų svoris ir nurodomi perskaičiavimo koeficientai, kurie buvo naudoti atliekant skaičiavimą.

Būtiniausia žvejybos žurnaluose pateikiama informacija žuvis iškraunant arba perkraunant:

1)

iškrovimo arba perkrovimo datos ir uostas;

2)

produktai:

a)

žuvų rūšys ir pateikimas pagal FAO kodą;

b)

žuvų arba dėžių skaičius ir kiekis (kg);

3)

laivo kapitono arba laivo atstovo parašas;

4)

jei perkraunama: laivo, į kurį perkraunama, pavadinimas, jo vėliavos valstybė ir ICCAT numeris.

Būtiniausia žvejybos žurnaluose pateikiama informacija žuvis perkeliant į varžas:

1)

perkėlimo data, laikas ir geografinė padėtis (ilguma ir platuma);

2)

produktai:

a)

žuvų rūšys pagal FAO kodą;

b)

į varžas perkeltų žuvų skaičius ir kiekis (kg);

3)

vilkiko pavadinimas, vėliavos valstybė ir ICCAT numeris;

4)

paskirties žuvininkystės ūkio pavadinimas ir ICCAT numeris;

5)

jei vykdoma jungtinė žvejybos operacija, 1–4 punktuose nurodytą informaciją kapitonai papildo laivo žurnale įrašydami:

a)

žūklės laivo, iš kurio žuvys perkeliamos į varžas, atveju:

į laivą paimto laimikio kiekį,

laimikį, įskaičiuojamą į individualią laivo kvotą,

kitų laivų, dalyvaujančių jungtinėje žvejybos operacijoje, pavadinimus;

b)

kitų toje pačioje jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių žūklės laivų, kurie nedalyvauja perkeliant žuvis, atveju:

tų laivų pavadinimus, tarptautinius radijo šaukinius ir ICCAT numerius,

informaciją, kad joks laimikis nebuvo paimtas į laivą ar perkeltas į varžas,

laimikį, įskaičiuojamą į individualias tų laivų kvotas,

a punkte nurodyto žūklės laivo pavadinimą ir ICCAT numerį.

B.   VILKIKAI

1.

Vilkiko kapitonas kasdieniame laivo žurnale registruoja perkėlimo operacijos datą, laiką ir geografinę padėtį, perkeltų žuvų kiekius (žuvų skaičių ir svorį (kg)), varžos numerį, taip pat žūklės laivo pavadinimą, vėliavos valstybę ir ICCAT numerį, kito (-ų) susijusio (-ių) laivo (-ų) pavadinimą (-us) ir jo (jų) ICCAT numerį (-ius), paskirties žuvininkystės ūkį bei jo ICCAT numerį, ir ICCAT perkėlimo deklaracijos numerį.

2.

Apie kitas perkėlimo į pagalbinius laivus arba į kitą vilkiką operacijas pranešama pateikiant tokią pat informaciją, kaip nurodyta 1 punkte, taip pat pagalbinio laivo arba vilkiko pavadinimą, vėliavos valstybę, ICCAT numerį ir ICCAT perkėlimo deklaracijos numerį.

3.

Kasdieniame laivo žurnale nurodomi išsamūs visų per žvejybos sezoną atliktų perkėlimo operacijų duomenys. Kasdienis laivo žurnalas turi būti laikomas laive ir juo bet kuriuo metu turi būti galima naudotis kontrolės tikslais.

C.   PAGALBINIAI LAIVAI

1.

Pagalbinio laivo kapitonas laivo žurnale kasdien registruoja veiklos duomenis, įskaitant datą, laiką ir koordinates į, į laivą paimtų paprastųjų tunų kiekius ir žvejybos laivo, žuvininkystės ūkio ar gaudyklės, su kuriais pagalbinio laivo kapitonas kartu vykdo veiklą, pavadinimą.

2.

Kasdieniame laivo žurnale nurodomi išsamūs visos per žvejybos sezoną vykdytos veiklos duomenys. Kasdienis laivo žurnalas turi būti laikomas laive ir juo bet kuriuo metu turi būti galima naudotis kontrolės tikslais.

D.   PERDIRBIMO LAIVAI

1.

Perdirbimo laivo kapitonas kasdieniame laivo žurnale registruoja veiklos datą, laiką ir koordinates, perkrautų paprastųjų tunų kiekius ir iš žuvininkystės ūkių, gaudyklių ar žūklės laivų, jei taikoma, gautų paprastųjų tunų skaičių ir svorį. Kapitonas taip pat registruoja tų žuvininkystės ūkių, gaudyklių ar žūklės laivų pavadinimus ir ICCAT numerius.

2.

Perdirbimo laivo kapitonas pildo kasdienį perdirbimo veiklos žurnalą, kuriame nurodo suapvalintą perkeltų arba perkrautų žuvų svorį ir skaičių, taikytą perskaičiavimo koeficientą ir pagal pateikimo būdą suskirstytų produktų svorį bei kiekį.

3.

Perdirbimo laivo kapitonas pildo produktų sukrovimo planą, iš kurio matyti kiekvienos rūšies žuvų buvimo vieta, kiekiai ir pateikimo būdas.

4.

Kasdieniame laivo žurnale nurodomi išsamūs visų per žvejybos sezoną atliktų perkrovimo operacijų duomenys. Kasdienis laivo žurnalas, perdirbimo veiklos žurnalas, sukrovimo planas ir ICCAT perkrovimo deklaracijų originalai turi būti laikomi laive ir jais bet kuriuo metu turi būti galima naudotis kontrolės tikslais.

III PRIEDAS

LAIMIKIO ATASKAITOS FORMA

Laimikio ataskaitos forma

Vėliava

ICCAT numeris

Laivo pavadinimas

Ataskaitos pradžios data

Ataskaitos pabaigos data

Ataskaitos laikotarpis (dienomis)

Laimikio sužvejojimo data

Laimikio sužvejojimo vieta

Laimikis

Priskirtas svoris (kg), jei vykdoma jungtinė žvejybos operacija

Platuma

Ilguma

Svoris (kg)

Vienetų skaičius

Vidutinis svoris (kg)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


IV PRIEDAS

LEIDIMO DALYVAUTI JUNGTINĖJE ŽVEJYBOS OPERACIJOJE PARAIŠKOS FORMA

Jungtinė žvejybos operacija

Vėliavos valstybė

Laivo pavadinimas

ICCAT Nr.

Operacijos trukmė

Operatorių tapatybė

Individuali laivo kvota

Sužvejotų žuvų kiekio paskirstymo kiekvienam laivui raktas

Paskirties žuvininkystės ūkis žuvims tukinti ir auginti

KSŠ

ICCAT Nr.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Data …

Vėliavos valstybės patvirtinimas …


V PRIEDAS

ICCAT PERKROVIMO DEKLARACIJA

Image 1


VI PRIEDAS

ICCAT PERKĖLIMO DEKLARACIJA

Image 2


VII PRIEDAS

BŪTINOJI ŽVEJYBOS LEIDIMUOSE NURODOMA INFORMACIJA  (1)

A.   IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

1.

ICCAT registracijos numeris

2.

Žvejybos laivo pavadinimas

3.

Išorinis registracijos numeris (raidės ir skaitmenys)

B.   ŽVEJYBOS SĄLYGOS

1.

Išdavimo data

2.

Galiojimo laikas

3.

Naudojimosi žvejybos leidimu sąlygos, įskaitant, kai tinkama, rūšis, zoną, žvejybos įrankį ir kitas pagal šį reglamentą ir (arba) nacionalinės teisės aktus taikomas sąlygas.

 

 

Nuo …/…/…

Iki …/…/…

Nuo …/…/…

Iki …/…/…

Nuo …/…/…

Iki …/…/…

Nuo …/…/…

Iki …/…/…

Nuo …/…/…

Iki …/…/…

Nuo …/…/…

Iki …/…/…

Zonos

 

 

 

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

 

 

 

Žvejybos įrankis

 

 

 

 

 

 

 

Kitos sąlygos

 

 

 

 

 

 

 


(1)  Pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 404/2011.


VIII PRIEDAS

ICCAT REGIONINIŲ STEBĖTOJŲ PROGRAMA

ICCAT REGIONINIŲ STEBĖTOJŲ SKYRIMAS

1.

Kiekvienas ICCAT regioninis stebėtojas turi turėti šias jų užduotims atlikti būtinas kvalifikacijas:

a)

pakankamos patirties, kad galėtų atpažinti žuvų rūšis ir žvejybos įrankius;

b)

pakankamų žinių apie ICCAT išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones; tos žinios turi būti patvirtintos valstybių narių išduotu sertifikatu ir atitikti ICCAT mokymo gaires;

c)

gebėjimą stebėti ir tiksliai registruoti duomenis;

d)

pakankamų stebimo laivo vėliavos valstybės arba stebimo žuvininkystės ūkio valstybės kalbos žinių.

ICCAT REGIONINIŲ STEBĖTOJŲ PAREIGOS

2.

ICCAT regioniniai stebėtojai turi:

a)

būti baigę techninio mokymo kursus, kaip reikalaujama pagal ICCAT nustatytas gaires;

b)

būti vienos iš valstybių narių piliečiai ir, kiek tai įmanoma, nebūti žuvininkystės ūkio ar gaudyklės valstybės arba gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo vėliavos valstybės piliečiai. Tačiau jei paprastieji tunai skerdžiami varžose ir parduodami kaip švieži produktai, tunų skerdimą stebintis ICCAT regioninis stebėtojas gali būti už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės pilietis;

c)

sugebėti atlikti 3 punkte išdėstytas užduotis;

d)

būti įtraukti į ICCAT tvarkomą ICCAT regioninių stebėtojų sąrašą;

e)

neturėti aktualių finansinių interesų, susijusių su paprastųjų tunų žvejyba, ir nesiekti gauti iš jos naudos.

ICCAT REGIONINIŲ STEBĖTOJŲ UŽDUOTYS

3.

ICCAT regioninių stebėtojų užduotys yra šios:

a)

gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose dirbančių stebėtojų – stebėti, ar gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai laikosi atitinkamų ICCAT priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių; visų pirma, ICCAT regioninis stebėtojas:

1)

pastebėjęs veiklą, kurią vykdant galbūt nesilaikoma ICCAT rekomendacijų, ICCAT regioninis stebėtojas tą informaciją nedelsdamas pateikia ICCAT regioninių stebėtojų programą įgyvendinančiam subjektui, o šis nedelsdamas perduoda ją žūklės laivo vėliavos valstybės valdžios institucijoms;

2)

registruoja vykdomos žvejybos veiklos duomenis ir teikia jos ataskaitas;

3)

stebi laimikį bei įvertina jo dydį ir tikrina laivo žurnalo įrašus;

4)

kasdien rengia ataskaitą apie gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų vykdytą perkėlimo veiklą;

5)

nustato ir registruoja laivus, kurie žvejodami galbūt pažeidžia ICCAT priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones;

6)

registruoja vykdomos perkėlimo veiklos duomenis ir teikia jos ataskaitas;

7)

tikrina perkėlimo veikloje dalyvaujančio laivo koordinates;

8)

stebi perkeliamus produktus ir įvertina jų kiekį, be kita ko, peržiūrėdamas vaizdo įrašus;

9)

tikrina ir registruoja atitinkamo žvejybos laivo pavadinimą bei jo ICCAT numerį;

10)

remdamasis SCRS nurodymais vykdo mokslinę veiklą, pavyzdžiui, renka II užduoties duomenis, kai to reikalauja ICCAT komisija;

b)

žuvininkystės ūkiuose ir gaudyklėse dirbančių ICCAT regioninių stebėtojų – stebėti, ar tie ūkiai ir gaudyklės taiko atitinkamas ICCAT priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones. ICCAT regioninis stebėtojas visų pirma:

1)

tikrina, be kita ko, peržiūrėdamas vaizdo įrašus, ICCAT perkėlimo deklaracijoje, įkėlimo į varžas deklaracijoje ir BCD pateiktus duomenis;

2)

tvirtina ICCAT perkėlimo deklaracijoje, įkėlimo į varžas deklaracijoje ir BCD pateiktus duomenis;

3)

kasdien parengia ataskaitą apie žuvininkystės ūkyje ir gaudyklėje vykdytą perkėlimo veiklą;

4)

pasirašo ICCAT perkėlimo deklaraciją, įkėlimo į varžas deklaraciją ir BCD tik tuo atveju, jei ICCAT regioninis stebėtojas sutinka, kad juose pateikta informacija neprieštarauja stebėtojo stebėjimo rezultatams, įskaitant reikalavimus atitinkantį vaizdo įrašą, kaip reikalaujama pagal 42 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį;

5)

remdamasis SCRS nurodymais vykdo mokslinę veiklą, pavyzdžiui, ima ėminius, jei to reikalauja Komisija;

6)

registruoja ir tikrina esamus bet kurios rūšies įsagus, įskaitant natūralias žymes, ir praneša apie visus požymius, liudijančius, kad įsagai neseniai buvo pašalinti;

c)

rengia bendrąsias ataskaitas, kuriose pateikiama pagal šį punktą surinkta informacija, ir suteikia kapitonui bei žuvininkystės ūkio operatoriui galimybę į ataskaitas įtraukti bet kurią susijusią informaciją;

d)

c punkte nurodytą bendrąją ataskaitą per 20 dienų nuo stebėjimo laikotarpio pabaigos pateikia sekretoriatui;

e)

atlieka bet kurias kitas ICCAT komisijos nustatytas funkcijas.

4.

ICCAT regioninis stebėtojas visą informaciją, susijusią su žvejybos ir perkėlimo operacijomis, kurias vykdė gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai ir žuvininkystės ūkiai, laiko konfidencialia, taip pat raštu patvirtina sutinkąs su konfidencialumo reikalavimu, kuris yra skyrimo ICCAT regioniniu stebėtoju sąlyga.

5.

ICCAT regioninis stebėtojas laikosi vėliavos valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso laivas arba žuvininkystės ūkis, į kuriuos ICCAT regioninis stebėtojas yra paskirtas, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

6.

ICCAT regioninis stebėtojas laikosi hierarchijos ir visuotinių elgesio taisyklių, taikomų visam laivo ir žuvininkystės ūkio personalui, jei šios taisyklės yra suderinamos su šioje programoje nustatytomis ICCAT regioninio stebėtojo pareigomis ir šio priedo 7 punkte bei 39 straipsnyje nustatytomis laivo ir žuvininkystės ūkio personalo pareigomis.

VĖLIAVOS VALSTYBIŲ NARIŲ PAREIGOS ICCAT REGIONINIŲ STEBĖTOJŲ ATŽVILGIU

7.

Už gaubiamaisiais tinklais žvejojantį laivą, žuvininkystės ūkį ar gaudyklę atsakingos valstybės narės užtikrina, kad:

a)

ICCAT regioniniams stebėtojams būtų leidžiama bendrauti su laivo, ūkio bei gaudyklės personalu ir patekti prie žvejybos įrankių, varžų bei įrenginių;

b)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti šio priedo 3 punkte nurodytas pareigas, ICCAT regioninių stebėtojų prašymu, jiems būtų leidžiama patekti prie toliau nurodytų įrenginių, jei tokių yra laivuose, į kuriuos jie buvo paskirti:

1)

palydovinės navigacijos įrangos;

2)

radiolokacinio vaizdo ekranų, jei jie naudojami;

3)

elektroninių ryšio priemonių;

c)

ICCAT regioniniai stebėtojai būtų apgyvendinami, įskaitant patalpas, maistą ir tinkamas sanitarines sąlygas, atitinkančias aukštesnio rango laivo įgulai sudaromas sąlygas;

d)

ICCAT regioniniams stebėtojams būtų suteikiama pakankamai vietos ant kapitono tiltelio ar locmano kabinoje kanceliariniam darbui atlikti ir pakankamai vietos ant denio stebėtojo pareigoms atlikti.

SU ICCAT REGIONINIŲ STEBĖTOJŲ PROGRAMA SUSIJUSIOS IŠLAIDOS

8.

Visas išlaidas, susijusias su ICCAT regioninių stebėtojų veikla, apmoka kiekvienas žuvininkystės ūkio operatorius arba gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo savininkas.

IX PRIEDAS

ICCAT TARPTAUTINIO JUNGTINIO INSPEKTAVIMO SISTEMA

ICCAT ketvirtajame eiliniame susitikime (vykusiame 1975 m. lapkričio mėn. Madride) ir 2008 m. Marakeše vykusiame metiniame susitikime susitarė, kad:

vadovaudamasi Konvencijos IX straipsnio 3 dalimi, ICCAT komisija rekomenduoja, kad, siekiant užtikrinti Konvencijos ir joje nustatytų priemonių taikymą, būtų nustatytos toliau nurodytos nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse taikomos tarptautinės kontrolės priemonės.

I.   SUNKŪS PAŽEIDIMAI

1.

Taikant šias procedūras, sunkiais pažeidimais laikomi šie ICCAT komisijos priimtų ICCAT išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių nuostatų pažeidimai:

a)

žvejyba neturint vėliavos KSŠ išduotos licencijos, leidimo ar žvejybos leidimo;

b)

nepakankamas informacijos apie laimikį ir su laimikiu susijusių duomenų registravimas pagal ICCAT komisijos nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus arba iš esmės neteisingos informacijos apie tokį laimikį ir su juo susijusių duomenų teikimas;

c)

žvejyba draudžiamame rajone;

d)

žvejyba draudžiamu laikotarpiu;

e)

tyčinis tam tikrų rūšių žuvų žvejojimas arba laikymas laive, pažeidžiant taikytinas ICCAT priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones;

f)

sunkus pagal ICCAT taisykles galiojančių laimikio limitų arba kvotų pažeidimas;

g)

uždraustų žvejybos įrankių naudojimas;

h)

žvejybos laivo žymenų, identifikavimo ar registracijos duomenų falsifikavimas arba tyčinis slėpimas;

i)

su pažeidimo tyrimu susijusių įrodymų slėpimas, klastojimas ar naikinimas;

j)

daugkartiniai pažeidimai, kuriuos bendrai vertinant matyti, kad iš esmės nepaisoma pagal ICCAT taisykles galiojančių priemonių;

k)

įgaliotojo inspektoriaus ar stebėtojo užpuolimas, priešinimasis jam, jo bauginimas, seksualinis priekabiavimas prie jo, kišimasis į jo veiklą, nepagrįstas kliudymas jo veiklai ar jo gaišinimas;

l)

tyčinis LSS duomenų klastojimas arba jos gadinimas;

m)

kitokie pažeidimai, kuriuos nustato ICCAT, kai jie įtraukiami į atnaujintą tų procedūrų redakciją ir išplatinami;

n)

žvejyba pasitelkiant lėktuvus, kuriais ieškoma žuvų;

o)

palydovinio ryšio stebėjimo sistemos veikimo trikdymas ir (arba) LSS neturinčio laivo eksploatavimas;

p)

perkėlimo veikla nepildant ICCAT perkėlimo deklaracijos;

q)

perkrovimas jūroje.

2.

Jei įgaliotasis inspektorius, patekęs į žvejybos laivą ir atlikęs jame inspektavimą, nustato, kad laivo vykdoma veikla arba susidariusios aplinkybės galėtų būti laikomos 1 punkte apibrėžtu sunkiu pažeidimu, inspektavimo laivų vėliavos valstybės institucijos nedelsdamos tiesiogiai ir per ICCAT sekretoriatą apie tai praneša žvejybos laivo vėliavos valstybei. Tokiais atvejais inspektorius taip pat informuoja bet kurį to žvejybos laivo vėliavos valstybės inspektavimo laivą, kuris, remiantis turimais duomenimis, yra netoliese.

3.

ICCAT inspektorius atliktą inspektavimą ir visus nustatytus pažeidimus registruoja žvejybos laivo žurnale.

4.

Vėliavos valstybė narė užtikrina, kad po 2 punkte nurodyto inspektavimo atitinkamas žvejybos laivas nutrauktų visą žvejybos veiklą. Vėliavos valstybė narė pareikalauja, kad žvejybos laivas per 72 valandas atplauktų į jos paskirtą uostą, kuriame pradedamas tyrimas.

5.

Jei nepareikalaujama, kad laivas plauktų į uostą, vėliavos valstybė narė Komisijai laiku pateikia pagrįstą paaiškinimą, o ši perduoda informaciją ICCAT sekretoriatui, o jis, gavęs prašymą, pateikia kitoms susitariančiosioms šalims.

II.   INSPEKTAVIMO TVARKA

6.

Inspektavimą atlieka susitariančiųjų šalių paskirti inspektoriai. Įgaliotųjų Vyriausybinių agentūrų pavadinimai ir kiekvieno atitinkamų Vyriausybių tuo tikslu paskirto inspektoriaus vardas ir pavardė pranešami ICCAT komisijai.

7.

Laivai, vykdantys tarptautinio įlaipinimo ir inspektavimo pareigas pagal šį priedą, plaukioja su specialia ICCAT komisijos patvirtinta ir ICCAT sekretoriato išduota vėliava arba gairele. Tokios paskirties laivų pavadinimai pranešami ICCAT sekretoriatui, kai tik tai praktiškai įmanoma, prieš pradedant inspektavimo veiklą. Informaciją apie paskirtus inspektavimo laivus ICCAT pateikia visoms KSŠ, be kita ko, paskelbia ją slaptažodžiu apsaugotoje savo interneto svetainėje.

8.

Kiekvienas inspektorius su savimi turi turėti atitinkamą vėliavos valstybės institucijų išduotą šio priedo 21 punkte nurodytos formos tapatybės dokumentą.

9.

Laikantis tvarkos, dėl kurios susitarta pagal 16 punktą, su susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantis laivas, kuriuo Konvencijos rajone, jo vėliavos KSŠ nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse, žvejojami tunai arba tunams giminingos žuvys, turi sustoti, kai su 7 punkte nurodyta ICCAT gairele plaukiojantis laivas, kuriame yra inspektorius, atitinkamu Tarptautinio signalų sąvado signalu žvejybos laivui perduoda signalą, išskyrus atvejus, kai žvejybos laivas tuo metu vykdo žvejybos operacijas – tokiu atveju jis turi nedelsdamas sustoti užbaigęs tokias operacijas. Laivo kapitonas leidžia 10 punkte nurodytai inspektavimo grupei patekti į laivą ir parūpina trapą. Kapitonas sudaro sąlygas inspektavimo grupei patikrinti įrenginius, laimikį arba žvejybos įrankius ir bet kuriuos susijusius dokumentus taip, kaip inspektorius manys esant reikalinga siekiant patikrinti, ar laikomasi inspektuojamo laivo vėliavos valstybei nustatytų galiojančių ICCAT komisijos rekomendacijų. Inspektorius taip pat gali prašyti pateikti visus paaiškinimus, kurie laikomi būtinais.

10.

Inspektavimo grupės dydį nustato inspektavimo laivo vadovaujantysis pareigūnas, atsižvelgdamas į atitinkamas aplinkybes. Inspektavimo grupė turi būti kuo mažesnė, kad galėtų saugiai ir patikimai įvykdyti šiame priede nustatytas pareigas.

11.

Inspektorius, patekęs į laivą, pateikia 8 punkte apibūdintą tapatybės dokumentą. Inspektorius laikosi visuotinai pripažintų tarptautinių taisyklių, procedūrų ir praktikos, susijusių su inspektuojamo laivo ir jo įgulos sauga, ir kuo mažiau trukdo vykdyti žvejybos veiklą ar krauti produktus, ir taip pat, kiek praktiškai įmanoma, vengia veiksmų, dėl kurių galėtų pablogėti laive esančio laimikio kokybė.

Kiekvienas inspektorius pateikia tik tokius klausimus, kurių reikia įsitikinti, ar laikomasi atitinkamo laivo vėliavos valstybei nustatytų galiojančių ICCAT komisijos rekomendacijų. Atlikdamas inspektavimą, inspektorius žvejybos laivo kapitono gali prašyti bet kokios reikiamos pagalbos. Inspektorius pagal ICCAT komisijos patvirtintą formą parengia inspektavimo ataskaitą. Inspektorius ataskaitą pasirašo dalyvaujant laivo kapitonui. Kapitonas turi teisę į ataskaitą įrašyti visas pastabas, kurios, kapitono manymu, yra tinkamos, arba pasirūpinti, kad tos pastabos būtų įrašytos, ir po jomis pasirašo.

12.

Ataskaitos kopijos pateikiamos laivo kapitonui ir inspektavimo grupės vadovybei, o ši kopijas perduoda atitinkamoms inspektuoto laivo vėliavos valstybės institucijoms ir ICCAT komisijai. Nustatęs ICCAT rekomendacijų pažeidimų, inspektorius, jei įmanoma, apie tai taip pat informuoja bet kurį žvejybos laivo vėliavos valstybės inspektavimo laivą, kuris, turimais duomenimis, yra netoliese.

13.

Pasipriešinimą inspektoriui arba atsisakymą paklusti jo nurodymams inspektuojamo laivo vėliavos valstybė vertina taip pat, kaip ji vertintų tokį elgesį su nacionaliniais inspektoriais.

14.

Inspektoriai savo pareigas eina pagal šias nuostatas, laikydamiesi šiame reglamente nustatytų taisyklių, tačiau inspektorių veiklą kontroliuoja jų nacionalinės institucijos ir jie toms institucijoms yra atskaitingi.

15.

Susitariančiosios šalys užsienio šalių inspektorių inspektavimo, stebėjimo duomenų lapus pagal ICCAT rekomendaciją 94-09 ir dokumentų patikrinimo ataskaitas vertina ir imasi su jais susijusių veiksmų pagal šią tvarką kaip ir nacionalinių inspektorių pateiktų ataskaitų atžvilgiu pagal savo nacionalinės teisės aktus. Šiuo punktu susitariančioji šalis neįpareigojama užsienio šalies inspektoriaus ataskaitai suteikti svaresnės įrodomosios galios nei ji turėtų inspektoriaus šalyje. Susitariančiosios šalys bendradarbiauja, kad palengvintų teismines ar kitas procedūras, kurios vykdomos remiantis inspektoriaus parengta ataskaita pagal šias nuostatas.

16.

a)

Kasmet ne vėliau kaip vasario 15 d. susitariančiosios šalys ICCAT komisiją informuoja apie savo preliminarius planus, kuriuose numatoma tais kalendoriniais metais pagal šiuo reglamentu įgyvendinamą rekomendaciją vykdytina inspektavimo veikla, o ICCAT komisija susitariančiosioms šalims gali pateikti pasiūlymų dėl nacionalinių šios srities operacijų koordinavimo, įskaitant inspektorių ir laivų, kuriuose yra inspektorių, skaičių.

b)

ICCAT rekomendacijoje 19-04 nustatytos tvarkos laikosi ir dalyvavimo planus įgyvendina visos susitariančiosios šalys, nebent jos susitaria kitaip; apie tokį susitarimą pranešama ICCAT komisijai. Tačiau bet kurios dvi susitariančiosios šalys sustabdo sistemos įgyvendinimą, jeigu kuri nors iš jų apie tai pranešė ICCAT komisijai, kol bus sudarytas toks susitarimas.

17.

a)

Žvejybos įrankiai tikrinami laikantis taisyklių, galiojančių parajonyje, kuriame atliekamas inspektavimas. Inspektavimo ataskaitoje inspektorius nurodo parajonį, kuriame atliktas inspektavimas, ir apibūdina visus nustatytus pažeidimus.

b)

Inspektoriui suteikiami įgaliojimai tikrinti visus naudojamus arba laive esančius žvejybos įrankius.

18.

Inspektorius visus patikrintus žvejybos įrankius, kurie atrodo neatitinkantys atitinkamo laivo vėliavos valstybei taikomų galiojančių ICCAT komisijos rekomendacijų, paženklina ICCAT komisijos patvirtintu atpažinties ženklu ir tą faktą užregistruoja inspektavimo ataskaitoje.

19.

Inspektoriui žvejybos įrankius, įrenginius, dokumentus ir visus kitus elementus, kurie, inspektoriaus manymu, būtini, leidžiama fotografuoti taip, kad būtų matomi tie požymiai, kurie, inspektoriaus nuomone, neatitinka galiojančių taisyklių; tokiu atveju nufotografuoti objektai išvardijami ataskaitoje, o nuotraukų kopijos pridedamos prie ataskaitos kopijos, siunčiamos vėliavos valstybei.

20.

Siekdamas nustatyti, ar laikomasi ICCAT rekomendacijų, inspektorius prireikus tikrina visą laive esantį laimikį.

21.

Inspektorių tapatybės kortelės pavyzdys:

Image 3


X PRIEDAS

BŪTINIAUSI VAIZDO ĮRAŠYMO PROCEDŪRŲ STANDARTAI

Perkėlimo operacijos

1.

Elektroninė laikmena su vaizdo įrašo originalu turi būti pateikiama ICCAT regioniniam stebėtojui kuo greičiau, kai pabaigiama perkėlimo operacija, o jis nedelsdamas turi ją pažymėti savo inicialais, kad būtų išvengta bet kokio tolesnio manipuliavimo.

2.

Įrašo originalas turi būti laikomas žūklės laive arba saugomas žuvininkystės ūkio ar gaudyklės operatoriaus, kai tikslinga, visą leidimo galiojimo laikotarpį.

3.

Turi būti padaromos dvi vienodos vaizdo įrašo kopijos. Viena kopija turi būti perduota gaubiamaisiais tinklais žvejojančiame laive esančiam ICCAT regioniniam stebėtojui, o kita – vilkike esančiam nacionaliniam stebėtojui; pastaroji kopija turi būti pateikta kartu su ICCAT perkėlimo deklaracija ir su ja susijusiu laimikiu. Nacionaliniams stebėtojams ta tvarka taikoma tik perkėlimo iš vieno vilkiko į kitą atveju.

4.

Kiekvieno vaizdo įrašo pradžioje arba pabaigoje, arba tiek ten, tiek ten, turi būti parodomas ICCAT perkėlimo leidimo numeris.

5.

Kiekviename vaizdo įraše turi būti nuolat rodomas įrašo laikas ir data.

6.

Prieš pradedant perkėlimą, vaizdo įraše turi būti parodomas tinklo arba angos atidarymo ir uždarymo momentas, taip pat filmuota medžiaga, iš kurios matyti, ar varžose, iš kurių perkeliama, ir varžose, į kurias perkeliama, jau esama paprastųjų tunų.

7.

Vaizdo įrašas turi būti ištisinis, be pertrūkių ir neiškarpytas, jame turi būti matoma visa perkėlimo operacija.

8.

Vaizdo įrašas turi būti pakankamai kokybiškas, kad būtų galima įvertinti perkeliamų paprastųjų tunų skaičių.

9.

Jei vaizdo įrašas yra nepakankamai kokybiškas, kad būtų galima įvertinti perkeliamų paprastųjų tunų skaičių, turi būti atliktas kontrolinis perkėlimas. Operatorius gali paprašyti laivo ar gaudyklės vėliavos valstybės institucijų leidimo atlikti kontrolinį perkėlimą. Jei operatorius nepaprašo leidimo atlikti kontrolinį perkėlimą arba jei to savanoriško perkėlimo rezultatas yra nepatenkinamas, kontrolės institucijos paprašo atlikti tiek kontrolinių perkėlimų, kiek reikia, kol bus gautas pakankamai kokybiškas vaizdo įrašas. Tokių kontrolinių perkėlimų metu visi paprastieji tunai iš varžos, į kurią jie buvo perkelti, turi būti perkelti į kitą varžą, kuri turi būti tuščia. Jei žuvis sugauta gaudykle, paprastieji tunai, jau perkelti iš gaudyklės į varžą, gali būti sugrąžinti į gaudyklę; tokiu atveju kontrolinis perkėlimas atšaukiamas prižiūrint ICCAT regioniniam stebėtojui.

Įkėlimo į varžas operacijos

1.

Elektroninė laikmena su vaizdo įrašo originalu turi būti pateikiama ICCAT regioniniam stebėtojui kuo greičiau, kai pabaigiama įkėlimo į varžas operacija, o jis nedelsdamas turi ją pažymėti savo inicialais, kad būtų išvengta bet kokio tolesnio manipuliavimo.

2.

Įrašo originalas turi būti laikomas žuvininkystės ūkyje, jei taikoma, visą leidimo galiojimo laikotarpį.

3.

Turi būti padaromos dvi vienodos vaizdo įrašo kopijos. Viena kopija turi būti perduota žuvininkystės ūkyje esančiam ICCAT regioniniam stebėtojui.

4.

Kiekvieno vaizdo įrašo pradžioje arba pabaigoje turi būti parodomas ICCAT įkėlimo į varžas leidimo numeris.

5.

Kiekviename vaizdo įraše turi būti nuolat rodomas įrašo laikas ir data.

6.

Prieš pradedant kėlimą į varžas, vaizdo įraše turi būti parodomas tinklo ir (arba) angos atidarymo ir uždarymo momentas, taip pat tai, ar varžose, iš kurių perkeliama, ir varžose, į kurias perkeliama, jau esama paprastųjų tunų.

7.

Vaizdo įrašas turi būti ištisinis, be pertrūkių ir neiškarpytas, jame turi būti matoma visa įkėlimo į varžas operacija.

8.

Vaizdo įrašas turi būti pakankamai kokybiškas, kad būtų galima įvertinti perkeliamų paprastųjų tunų skaičių.

9.

Jei vaizdo įrašas yra nepakankamai kokybiškas, kad būtų galima įvertinti perkeliamų paprastųjų tunų skaičių, kontrolės institucijos reikalauja atlikti naują įkėlimo į varžas operaciją. Per naują įkėlimo į varžas operaciją visi paprastieji tunai, esantys žuvininkystės ūkio varžoje, į kurią jie buvo perkelti, turi būti perkelti į kitą žuvininkystės ūkio varžą, kuri turi būti tuščia.

XI PRIEDAS

STEREOSKOPINĖS KAMEROS SISTEMŲ NAUDOJIMO VYKDANT ĮKĖLIMO Į VARŽAS OPERACIJAS STANDARTAI IR PROCEDŪROS

A.   Stereoskopinės kameros sistemų naudojimas

Vykdant įkėlimo į varžas operacijas stereoskopinės kameros sistemos turi būti naudojamos, kaip reikalaujama pagal 51 straipsnį, laikantis šių sąlygų:

1)

gyvų žuvų ėminių ėmimo intensyvumas negali būti mažesnis kaip 20 % į varžas įkeliamų žuvų kiekio. Jei techniškai įmanoma, gyvų žuvų ėminiai imami nuosekliai ir matuojamas kas penktas sužvejotas individas; tokį ėminį sudaro žuvys, išmatuotos 2–8 m atstumu nuo kameros;

2)

perkėlimo angos tarp varžos, iš kurios perkeliama, ir varžos, į kurią perkeliama, plotis ir aukštis turi būti ne didesni kaip 10 metrų;

3)

jei matuojant žuvų ilgį skirstinys yra daugiaviršūnis (dvi ar daugiau skirtingo dydžio žuvų kohortų), per tą pačią įkėlimo į varžas operaciją galima naudoti daugiau negu vieną perskaičiavimo algoritmą; ilgį nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo perskaičiuojant į bendrą svorį naudojamas (-i) naujausias (-i) SCRS nustatytas (-i) algoritmas (-ai), atsižvelgiant į žuvies, išmatuotos per įkėlimo į varžas operaciją, dydžio kategoriją;

4)

stereoskopinio ilgio matavimo rezultatai turi būti patvirtinami prieš kiekvieną įkėlimo į varžas operaciją naudojant mastelinį matuoklį 2–8 metrų atstumu;

5)

perduodant stereoskopinės programos rezultatus, nurodoma paklaida, kurią lemia stereoskopinių kamerų sistemos techninės specifikacijos, neišeinanti už +/– 5 % intervalo ribų;

6)

stereoskopinės programos rezultatų ataskaitoje turi būti pateikiama išsami informacija apie visas pirmiau minėtas technines specifikacijas, įskaitant ėminių ėmimo intensyvumą, ėminių ėmimo metodiką, atstumą nuo kameros, perkėlimo angos matmenis ir algoritmus (ilgio ir svorio santykį). SCRS peržiūri tas specifikacijas ir prireikus teikia rekomendacijas jas pakeisti;

7)

tais atvejais, kai stereoskopine kamera filmuota medžiaga yra nepakankamai kokybiška, kad būtų galima įvertinti į varžas įkeliamų paprastųjų tunų svorį, už žūklės laivą, gaudyklę arba žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės institucijos reikalauja atlikti naują įkėlimo į varžas operaciją.

B.   Programų rezultatų pateikimas ir naudojimas

1.

Sprendimai dėl laimikio ataskaitos ir rezultatų, gautų taikant stereoskopinės sistemos programą, skirtumų priimami atsižvelgiant į jungtinę žvejybos operaciją arba į visą gaudyklėmis sužvejotą laimikį, jei laimikis, sužvejotas per jungtinę žvejybos operaciją ir gaudyklėmis, yra skirtas žuvininkystės ūkiui ir visa tai susiję su viena KSŠ ir (arba) valstybe nare. Sprendimai dėl laimikio ataskaitos ir rezultatų, gautų taikant stereoskopinės sistemos programą, skirtumų priimami atsižvelgiant į įkėlimo į varžas operacijas, jei jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvavo daugiau nei viena KSŠ ir (arba) valstybė narė, išskyrus atvejus, kai visų jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių žūklės laivų vėliavos KSŠ ir (arba) valstybių narių institucijos susitaria kitaip.

2.

Per 15 dienų nuo įkėlimo į varžas dienos už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė pateikia už žūklės laivą arba gaudyklę atsakingai valstybei narei ar KSŠ ir Komisijai ataskaitą, įskaitant šiuos dokumentus:

a)

techninę stereoskopinės sistemos ataskaitą, kurioje pateikiama:

bendroji informacija: žuvų rūšys, vieta, varža, data ir algoritmas,

statistiniai dydžio duomenys: vidutinis, mažiausias ir didžiausias svoris ir ilgis, ėminiams paimtų žuvų skaičius, pasiskirstymas pagal svorį ir dydį;

b)

išsamius programos rezultatus, nurodant kiekvienos ėminiams paimtos žuvies dydį ir svorį;

c)

įkėlimo į varžas ataskaitą, kurioje nurodoma:

bendroji informacija apie operaciją: įkėlimo į varžas operacijos numeris, žuvininkystės ūkio pavadinimas, varžos numeris, BCD numeris, ICCAT perkėlimo deklaracijos (ITD) numeris, žūklės laivo arba gaudyklės pavadinimas ir vėliavos valstybė, vilkiko pavadinimas ir vėliavos valstybė, stereoskopinių kamerų sistemos panaudojimo data ir rinkmenos su filmuota medžiaga pavadinimas,

ilgio perskaičiavimo į svorį algoritmas,

BCD deklaruotų ir stereoskopinių kamerų sistema užfiksuotų žuvų skaičiaus, vidutinio svorio ir bendro svorio palyginimas (skirtumui apskaičiuoti naudojama formulė: (stereoskopinės sistemos rezultatai – BCD duomenys) / stereoskopinės sistemos rezultatai * 100),

sistemos paklaida,

jei įkėlimo į varžas ataskaitos susijusios su jungtine žvejybos operacija ir (arba) gaudyklėmis, paskutinėje įkėlimo į varžas ataskaitoje taip pat pateikiama visų ankstesnių įkėlimo į varžas ataskaitų informacijos santrauka.

3.

Gavusios įkėlimo į varžas ataskaitą, žūklės laivo arba gaudyklės valstybės narės institucijos imasi visų būtinų priemonių atsižvelgdamos į šias aplinkybes:

a)

jei bendras svoris, kurį žūklės laivas arba gaudyklė deklaravo BCD, patenka į stereoskopinės sistemos rezultatų intervalą:

žuvų paleisti į jūrą nereikalaujama,

pataisomas BCD nurodytas žuvų skaičius (pagal žuvų skaičių, nustatytą naudojant kontrolines kameras ar kitus alternatyvius metodus) ir vidutinis svoris, o bendras svoris netaisomas;

b)

jei bendras svoris, kurį žūklės laivas arba gaudyklė deklaravo BCD, yra mažesnis už mažiausią stereoskopinės sistemos rezultatų intervalo skaičių:

remiantis mažiausiu stereoskopinės sistemos rezultatų intervalo skaičiumi, nurodoma paleisti į jūrą tam tikrą skaičių žuvų,

žuvų paleidimo į jūrą operacijos atliekamos 41 straipsnio 2 dalyje ir XII priede nustatyta tvarka,

atlikus žuvų paleidimo į jūrą operacijas, pataisomas BCD nurodytas žuvų skaičius (pagal žuvų skaičių, nustatytą naudojant kontrolines kameras, iš kurio atimamas paleistų žuvų skaičius) ir vidutinis svoris, o bendras svoris netaisomas;

c)

jei bendras paprastųjų tunų svoris, kurį žūklės laivas arba gaudyklė deklaravo BCD, yra didesnis už didžiausią stereoskopinės sistemos rezultatų intervalo skaičių:

žuvų paleisti į jūrą nereikalaujama,

atitinkamai pataisomas BCD nurodytas bendras žuvų svoris (pagal stereoskopinės sistemos rezultatų intervalo didžiausią skaičių), žuvų skaičius (pagal kontrolinių kamerų rezultatus) ir vidutinis svoris.

4.

Jei atliekamas koks nors atitinkamas BCD pakeitimas, 2 skirsnyje įrašytos vertės (skaičius ir svoris) turi atitikti 6 skirsnio vertes, o 3, 4 ir 6 skirsnių vertės negali viršyti 2 skirsnio verčių.

5.

Jei atskirose visų jungtinės žvejybos operacijos ir (arba) gaudyklių įkėlimo į varžas ataskaitose nustatyti skirtumai kompensuojami (nepriklausomai nuo to, ar reikalaujama žuvis paleisti į jūrą), visi atitinkami BCD pataisomi remiantis mažiausiu stereoskopinių sistemų rezultatų intervalu. BCD, susiję su į jūrą paleistų paprastųjų tunų kiekiais, taip pat pataisomi taip, kad atspindėtų paleistų žuvų svorį ir (arba) skaičių. BCD, susiję su paprastaisiais tunais, kurie nebuvo paleisti į jūrą, tačiau kurių atveju stereoskopinių sistemų arba alternatyvių metodų taikymo rezultatai skiriasi nuo praneštų sužvejotų ir perkeltų kiekių, taip pat pakeičiami siekiant atspindėti tuos skirtumus.

BCD, susiję su laimikiu, kurio dalis buvo paleista į jūrą, taip pat pataisomi taip, kad atspindėtų paleistų žuvų svorį ir (arba) skaičių.


XII PRIEDAS

ŽUVŲ PALEIDIMO Į JŪRĄ PROTOKOLAS

1.   

Paprastųjų tunų paleidimas iš auginimo varžų į jūrą turi būti filmuojamas vaizdo kamera ir jį turi stebėti ICCAT regioninis stebėtojas – jis turi parengti ataskaitą ir pateikti ją kartu su vaizdo įrašais ICCAT sekretoriatui.

2.   

Jei nurodoma paleisti žuvis į jūrą, žuvininkystės ūkio operatorius turi prašyti atsiųsti ICCAT regioninį stebėtoją.

3.   

Paprastųjų tunų paleidimą iš transportavimo varžų ar gaudyklių į jūrą turi stebėti už vilkiką ar gaudyklę atsakingos valstybės narės nacionalinis stebėtojas – jis turi parengti ataskaitą ir pateikti ją atsakingos valstybės narės kontrolės institucijoms.

4.   

Prieš pradedant žuvų paleidimo į jūrą operaciją, valstybės narės kontrolės institucijos gali nurodyti atlikti kontrolinį perkėlimą naudojant standartines ir (arba) stereoskopines kameras, kad būtų įvertintas žuvų, kurios turi būti paleistos, skaičius ir svoris.

5.   

Valstybės narės institucijos gali įgyvendinti bet kurias papildomas priemones, kurios, jų nuomone, yra būtinos siekiant užtikrinti, kad žuvų paleidimo į jūrą operacijos būtų atliekamos tinkamiausiu metu ir tinkamiausioje vietoje siekiant padidinti tikimybę, kad žuvys prisijungs prie savo išteklių. Veiklos vykdytojas atsako už žuvų išgyvenimą tol, kol įvykdoma žuvų paleidimo į jūrą operacija. Tos žuvų paleidimo į jūrą operacijos turi būti įvykdomos per tris savaites nuo žuvų įkėlimo į varžas operacijų užbaigimo.

6.   

Užbaigus žuvų skerdimo operacijas, žuvininkystės ūkyje likusios žuvys, kurios nėra įtrauktos į BCD, turi būti paleistos į jūrą 41 straipsnio 2 dalyje ir šiame priede nustatyta tvarka.


XIII PRIEDAS

NEGYVŲ ŽUVŲ TVARKYMAS

Per gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų žvejybos operacijas tinkle rastų negyvų žuvų kiekiai turi būti registruojami žvejybos laivo žurnale ir atitinkamai įskaičiuojami į valstybės narės kvotą.

Negyvų žuvų registravimas ir tvarkymas per pirmąjį perkėlimą

1.

BCD vilkiko operatoriui turi būti pateikiamas užpildžius 2 skirsnį (Bendrasis laimikis), 3 skirsnį (Prekyba gyvomis žuvimis) ir 4 skirsnį (Perkėlimas, įskaitant nugaišusias žuvis).

Bendri 3 ir 4 skirsniuose nurodyti kiekiai turi atitikti 2 skirsnyje nurodytus kiekius. Pagal šį reglamentą BCD turi būti pateikiamas kartu su ICCAT perkėlimo deklaracijos (ITD) originalu. ITD nurodyti (perkeltų gyvų žuvų) kiekiai turi atitikti kiekius, nurodytus atitinkamo BCD 3 skirsnyje.

2.

BCD dalis, kurią sudaro 8 skirsnis (Prekybos informacija), turi būti užpildoma ir pateikiama pagalbinio laivo, kuriuo negyvi paprastieji tunai transportuojami į krantą, operatoriui (arba paliekama žūklės laive, jei žuvys iškraunamos tiesiai į krantą). Negyvos žuvys ir atitinkama BCD dalis turi būti pateikiamos kartu su ITD kopija.

3.

Negyvų žuvų kiekiai turi būti registruojami laimikį sužvejojusio žūklės laivo BCD, o jungtinės žvejybos operacijos atveju – jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių žūklės laivų arba su kitos valstybės vėliava plaukiojančio laivo BCD.


XIV PRIEDAS

ICCAT ĮKĖLIMO Į VARŽAS DEKLARACIJA  (1)

Laivo pavadinimas

Vėliava

Registracijos numeris; atpažįstamas varžos numeris

Laimikio sužvejojimo data

Laimikio sužvejojimo vieta: ilguma, platuma

eBCD numeris

eBCD data

Įkėlimo į varžas data

Į varžą įkeltas kiekis (t)

Į varžą tukinti įkeltų žuvų skaičius

Sudėtis pagal dydį

Žuvininkystės ūkis (*1)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


(1)  ICCAT rekomendacijoje 06-07 nurodyta įkėlimo į varžas deklaracija.

(*1)  Ūkis, kuriame leidžiama tukinti Konvencijos rajone sužvejotus paprastuosius tunus.


XV PRIEDAS

LSS ĮDIEGIMO ICCAT KONVENCIJOS RAJONE BŪTINIEJI STANDARTAI  (1)

1.   

Nepaisant bet kokių griežtesnių reikalavimų, taikomų vykdant tam tikrą ICCAT valdomų išteklių žvejybą, kiekviena vėliavos valstybė narė užtikrina, kad jos žvejybos laivai, kurių bendrasis ilgis didesnis kaip 15 metrų ir kuriems leidžiama žvejoti vėliavos valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse, naudotųsi LSS, taip pat:

a)

reikalauja, kad jos žvejybos laivuose būtų įrengta autonominė, pažeidimams atspari sistema, kuri be pertrūkio automatiškai, nepriklausomai nuo laive esančių asmenų veiksmų perduotų pranešimus vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centrui (ŽSC), kad to laivo vėliavos valstybė narė galėtų sekti žvejybos laivo koordinates, kursą ir greitį;

b)

užtikrina, kad žvejybos laivuose įmontuoti palydovinio sekimo įtaisai be pertrūkio priimtų ir persiųstų vėliavos valstybės narės ŽSC šiuos duomenis:

laivo identifikavimo duomenis,

laivo geografines koordinates (ilgumą, platumą) su mažesne kaip 500 metrų paklaida, taikant 99 % pasikliautinąjį intervalą, ir

datą bei laiką;

c)

užtikrina, kad vėliavos valstybės narės ŽSC gautų atitinkamą automatinį pranešimą, jei ŽSC ir palydovinio sekimo įtaiso ryšys nutrūktų;

d)

bendradarbiaudama su pakrantės valstybe užtikrina, kad pranešimai apie geografines koordinates, kuriuos su jos vėliava plaukiojantys laivai siunčia vykdydami veiklą tos pakrantės valstybės jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, taip pat būtų automatiškai tikruoju laiku persiunčiami pakrantės valstybės, kuri leido tą veiklą vykdyti, ŽSC. Įgyvendinant šią nuostatą tinkamomis priemonėmis stengiamasi kuo labiau sumažinti su šių pranešimų siuntimu susijusias veiklos išlaidas, techninius sunkumus ir administracinę naštą, ir

e)

užtikrina, kad, siekiant lengviau gauti ir siųsti pranešimus apie geografines koordinates pagal d punktą, vėliavos valstybės narės arba KSŠ ŽSC ir pakrantės valstybės ŽSC keistųsi savo kontaktine informacija ir nedelsdami vienas kitam praneštų apie visus šios informacijos pasikeitimus. Pakrantės valstybės ŽSC praneša vėliavos valstybės narės arba KSŠ ŽSC apie bet kokį pertrūkį gaunant iš eilės teikiamus pranešimus apie geografines koordinates. Vėliavos valstybės narės arba KSŠ ŽSC ir pakrantės valstybės ŽSC pranešimus apie geografines koordinates vienas kitam perduoda elektroniniu būdu, naudodamiesi saugaus ryšio sistema.

2.   

Kiekviena valstybė narė imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad LSS pranešimai būtų siunčiami ir gaunami taip, kaip nurodyta 1 dalyje, ir pagal juos nuolat seka su jos vėliava plaukiojančių laivų koordinates.

3.   

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų kapitonai pasirūpintų, kad palydovinio sekimo įtaisas nuolat veiktų ir kad gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai 1 dalies b punkte nurodytą informaciją rinktų ir perduotų ne rečiau kaip kas valandą, o visi kiti laivai – ne rečiau kaip kas dvi valandas. Be to, valstybės narės reikalauja, kad jų laivų operatoriai užtikrintų, kad:

a)

palydovinio sekimo įtaisas nebūtų niekaip pažeistas;

b)

duomenys nebūtų niekaip keičiami;

c)

prie palydovinio sekimo įtaiso prijungtos antenos niekas neužstotų;

d)

palydovinio sekimo įtaisas būtų pritaisytas prie žvejybos laivo ir jo maitinimas niekaip nenutrūktų, ir

e)

palydovinio sekimo įtaisas nebūtų išmontuojamas iš laivo, išskyrus atvejus, kai jį reikia pataisyti arba pakeisti.

4.   

Jeigu žvejybos laive įmontuotas palydovinio sekimo įtaisas sugenda ar nustoja veikti, jis turi būti pataisytas arba pakeistas per vieną mėnesį nuo to įvykio, išskyrus atvejus, kai laivas išbraukiamas iš didelių žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašo, arba, jei laivas neprivalo būti įtrauktas į ICCAT laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą, – kai nebegalioja leidimas žvejoti KSŠ jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose. Laivui su sugedusiu palydovinio sekimo įtaisu pradėti žvejybos reiso neleidžiama. Jei palydovinio sekimo įtaisas nustoja veikti arba sugenda per žvejybos reisą, jį imamasi taisyti arba jis pakeičiamas vos tik laivui įplaukus į uostą; kol įtaisas nepataisytas ar nepakeistas, laivui pradėti žvejybos reiso neleidžiama.

5.   

Kiekviena valstybė narė arba KSŠ užtikrina, kad žvejybos laivas, kurio palydovinio sekimo įtaisas neveikia, bent kartą per dieną ŽSC siųstų pranešimus, kuriuose pateikiama 1 dalies b punkte nurodyta informacija, kitomis ryšio priemonėmis (radijo ryšiu, interneto pranešimais, e. paštu, telefaksu ar teleksu).

6.   

Valstybės narės arba KSŠ gali leisti laive esantį palydovinio sekimo įtaisą įjungti budėjimo režimu tik tuomet, jei laivas ilgą laiką nežvejos (pvz., yra taisomas sausajame doke) ir tik jei apie tai iš anksto pranešama vėliavos valstybei narei arba KSŠ. Prieš laivui išplaukiant iš uosto palydovinio sekimo įtaisas vėl įjungiamas aktyviuoju režimu ir gauna bei išsiunčia bent vieną pranešimą.


(1)  Pagal ICCAT rekomendaciją 18-10 dėl ICCAT konvencijos rajone taikomų būtinųjų laivų stebėjimo sistemos standartų.


XVI PRIEDAS

REGLAMENTO (ES) 2016/1627 IR ŠIO REGLAMENTO ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (ES) 2016/1627

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

1 straipsnis

3 straipsnis

5 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

6 straipsnis

11 straipsnis

7 straipsnis

12 straipsnis

8 straipsnis

13 straipsnis

9 straipsnis

14 straipsnis

10 straipsnis

16 straipsnis

11 straipsnis

17 straipsnis ir I priedas

12 straipsnis

17 straipsnis ir I priedas

13 straipsnis

18 straipsnis

14 straipsnis

19 straipsnis

15 straipsnis

20 straipsnis

16 straipsnis

21 straipsnis

17 straipsnis

25 straipsnis

18 straipsnis

22 straipsnis

19 straipsnis

23 straipsnis

20 straipsnis

26 straipsnis

21 straipsnis

4 straipsnis

22 straipsnis

27 straipsnis

23 straipsnis

28 straipsnis

24 straipsnis

30 straipsnis

25 straipsnis

31 straipsnis

26 straipsnis

32 straipsnis

27 straipsnis

36 straipsnis

28 straipsnis

37 straipsnis

29 straipsnis

29 straipsnis

30 straipsnis

33 straipsnis

31 straipsnis

34 straipsnis

32 straipsnis

35 straipsnis

33 straipsnis

40 straipsnis

34 straipsnis

41 straipsnis

35 straipsnis

43 straipsnis

36 straipsnis

44 straipsnis

37 straipsnis

51 straipsnis

38 straipsnis

42 straipsnis

39 straipsnis

45 straipsnis

40 straipsnis

46 straipsnis

41 straipsnis

46 straipsnis

42 straipsnis

47 straipsnis

43 straipsnis

48 straipsnis

44 straipsnis

49 straipsnis

45 straipsnis

50 straipsnis

46 straipsnis

51 straipsnis

47 straipsnis

55 straipsnis

48 straipsnis

56 straipsnis

49 straipsnis

57 straipsnis

50 straipsnis

38 straipsnis

51 straipsnis

39 straipsnis

52 straipsnis

58 straipsnis

53 straipsnis

15 straipsnis

54 straipsnis

59 straipsnis

55 straipsnis

60 straipsnis

56 straipsnis

62 straipsnis

57 straipsnis

63 straipsnis

58 straipsnis

64 straipsnis

59 straipsnis

68 straipsnis

60 straipsnis

70 straipsnis

61 straipsnis

71 straipsnis

I priedas

I priedas

II priedas

II priedas

III priedas

V priedas

IV priedas

VI priedas

V priedas

III priedas

VI priedas

IV priedas

VII priedas

VIII priedas

VIII priedas

IX priedas

IX priedas

X priedas

X priedas

XI priedas

XI priedas

XII priedas

XII priedas

XIII priedas