(1)

siekiant įvertinti, ar investicinių įmonių likvidumo lygis tinkamas, būtina nustatyti bendrus kriterijus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti atitinkamus likvidumo poreikius įprastomis ir nepalankiausiomis aplinkybėmis ir nustatyti, ar yra atotrūkis tarp investicinių įmonių turimo likvidžiojo turto lygio ir nustatytų likvidumo poreikių;

(2)

laikoma, kad investicinių įmonių, kurios atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 (2) 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas, likvidumo rizika, palyginti su kitomis investicinėmis įmonėmis, yra ribota. Todėl kompetentingos institucijos pagal Reglamento (ES) 2019/2033 43 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą gali tokioms investicinėms įmonėms netaikyti to reglamento 43 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyto likvidumo reikalavimo. Tačiau toks netaikymas yra neprivalomas. Siekiant atsižvelgti į mažas ir tarpusavio sąsajų neturinčias investicines įmones, kurių kompetentinga institucija nėra nusprendusi joms netaikyti to likvidumo reikalavimo, būtų neproporcinga toms investicinėms įmonėms taikyti tokius pačius likvidumo reikalavimus kaip ir didesnėms ir tarpusavio sąsajų turinčioms investicinėms įmonėms. Todėl tikslinga nustatyti, kad kompetentingos institucijos, vertindamos likvidumo riziką ir likvidumo rizikos elementus, nurodytus Direktyvos (ES) 2019/2034 42 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte, turėtų vertinti tik tą likvidumo riziką arba likvidumo rizikos elementus, kurie kyla dėl tos veiklos ir kitų veiksnių, būdingų mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms investicinėms įmonėms, ir dėl kurių labai tikėtina, kad susidarys reikšminga likvidumo rizika, kuriai netaikomi Reglamento (ES) 2019/2033 penktoje dalyje nustatyti likvidumo reikalavimai. Tie veiksniai apima portfelio valdymo veiklą, daugiašalės prekybos sistemos, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (3) 4 straipsnio 22 punkte, arba organizuotos prekybos sistemos, apibrėžtos tos direktyvos 4 straipsnio 23 punkte, administravimo veiklą, kreditų ir paskolų teikimo investuotojams veiklą, taip pat finansavimo riziką ir grupės struktūros svarbą likvidumo rizikai;

(3)

Reglamento (ES) 2019/2033 7 straipsnio 3 dalimi reikalaujama, kad Sąjungos patronuojančiosios investicinės įmonės, Sąjungos patronuojančiosios investicinės kontroliuojančiosios bendrovės ir Sąjungos patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduotai laikytųsi to reglamento penktoje dalyje nustatytų likvidumo reikalavimų. Sąjungos patronuojančioji investicinė įmonė, Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė ir Sąjungos patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė konsoliduotos būklės gali susidurti su likvidumo rizika arba likvidumo rizikos elementais, kurie yra reikšmingi ir kuriems tie likvidumo reikalavimai netaikomi arba taikomi nepakankamai. Panašiai Sąjungos patronuojančioji investicinė įmonė, Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė ir Sąjungos patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė konsoliduotos būklės gali neatitikti Direktyvos (ES) 2019/2034 24 ir 26 straipsniuose nustatytų reikalavimų, o kitomis administracinėmis priemonėmis greičiausiai nepavyktų per tinkamą laikotarpį pakankamai pagerinti Direktyvos (ES) 2019/2034 42 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą tvarką, procesus, mechanizmus ir strategijas. Todėl tokių Sąjungos patronuojančiųjų investicinių įmonių, Sąjungos patronuojančiųjų investicinių kontroliuojančiųjų bendrovių ir Sąjungos patronuojančiųjų mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių atveju kompetentingos institucijos turėtų konsoliduotai įvertinti, ar toms įmonėms ir bendrovėms kylanti likvidumo rizika yra reikšminga ir jai netaikomi Reglamento (ES) 2019/2033 penktoje dalyje nustatyti likvidumo reikalavimai;

(4)

skirtinga investicinių įmonių veikla gali turėti skirtingą poveikį jų likvidumo profiliui. Turto kainų vertės pokyčiai gali sukelti nuostolių ir turėti įtakos investicinių įmonių balansams ir likvidumo pozicijoms, nors tos įmonės savo sąskaita klientų turto nelaiko. Portfelio valdymo paslaugas teikiančios investicinės įmonės gali būti jautrios rinkos svyravimams, dėl kurių gali atsirasti arba padidėti neatitikimas tarp gaunamų pinigų srautų iš mokesčių, paprastai gaunamų kas ketvirtį arba kas pusmetį, ir netenkamų pinigų srautų, skirtų įsipareigojimams apmokėti suėjus terminui. Todėl tikslinga kiekvienai Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnyje nurodytai investicinei paslaugai ar veiklai nustatyti kriterijus, į kuriuos kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti vertindamos, ar Reglamento (ES) 2019/2033 penktoje dalyje nustatytas likvidumo reikalavimas pakankamai apima investicinės įmonės likvidumo riziką arba likvidumo rizikos elementus. Visų pirma turėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos atsižvelgtų į tas investicines paslaugas ar veiklą, kurios yra jautriausios rinkos svyravimams, nes tokie svyravimai tiek laiko, tiek masto požiūriu yra nenuspėjami ir likvidumo riziką gali paveikti įvairiais būdais, įskaitant didesnes garantines įmokas, mažesnį pelną ir sumažėjusius mokesčius;

(5)

investicinėms įmonėms, turinčioms leidimą kaip papildomą paslaugą teikti kreditus ar paskolas investuotojams, kyla specifinė likvidumo rizika. Investuotojams vėluojant grąžinti skolas gali būti pakenkta investicinės įmonės gebėjimui vykdyti įsipareigojimus, o užtikrinimo priemonių realizavimas pablogėjus likvidumo profiliui gali lemti situaciją, kai turima mažiau likvidaus turto, kurį būtų galima panaudoti vykdant įprastas operacijas. Todėl kompetentingos institucijos turėtų įvertinti padidėjusią riziką tokias paslaugas teikiančioms investicinėms įmonėms;

(6)

finansavimas yra pagrindinis investicinių įmonių likvidumo šaltinis, ir ribotos arba laikinai panaikintos galimybės gauti finansavimą gali lemti investicinių įmonių paslaugų nutraukimą, o tai gali turėti neigiamą poveikį rinkoms ir klientams. Atsižvelgiant į investicinių įmonių finansavimo ir indėlius priimančių kredito įstaigų finansavimo skirtumus ir į tai, kad tokių investicinių įmonių galimybė gauti finansavimą tam tikromis aplinkybėmis gali būti rizikinga, būtina nurodyti elementus, į kuriuos kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti tokioms investicinėms įmonėms nustatydamos specialius likvidumo reikalavimus;

(7)

pablogėjus makroekonominei ir geopolitinei padėčiai investicinės įmonės gali susidurti su dideliais galimybės gauti finansavimą apribojimais. Todėl kompetentingos institucijos turėtų įvertinti galimas tokio pablogėjimo pasekmes investicinių įmonių finansavimo šaltiniams, įskaitant didmeninį finansavimą ir kredito linijas. Atsižvelgiant į tai, būtina nurodyti elementus, kuriuos kompetentingos institucijos turi įvertinti dėl nepalankių išorės įvykių, dėl kurių gali padidėti investicinių įmonių likvidumo rizika;

(8)

kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti, kurie operaciniai įvykiai gali turėti reikšmingą poveikį investicinių įmonių likvidumui, operacinius įvykius, kurie turėtų būti aktualiausi investicinėms įmonėms, būtina nurodyti kaip Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (4) 324 straipsnyje nurodyto nuostolio įvykių rūšių sąrašo pogrupį;

(9)

padidėjusi likvidumo rizika gali kilti dėl reputacijos rizikos, kuri savo ruožtu gali turėti įtakos investicinių įmonių veiklai. Nors tam tikros reputacijos rizikos pasekmės nėra lengvai nuspėjamos, kitas, pvz., sumažėjusias galimybes patekti į rinką arba gauti likvidumo iš sandorio šalių, galima numatyti. Todėl kompetentingos institucijos turėtų įvertinti tokių nuspėjamų reputacijos rizikos pasekmių poveikį investicinių įmonių likvidumo rizikai;

(10)

dėl galimo likvidumo rizikos poveikio investicinės įmonės veikimui investicinės įmonės turėtų atidžiai stebėti tokią riziką. Pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 29 straipsnį investicinės įmonės turi turėti patikimas strategijas, politiką ir procesus, įskaitant susijusius su likvidumo rizikos stebėsena ir likvidumo trūkumo problemų sprendimu. Todėl būtina nurodyti, ką kompetentingos institucijos turėtų įvertinti vertindamos investicinių įmonių likvidumo rizikos valdymo ir kontrolės veiksmingumą;

(11)

nors grupė gali suteikti investicinei įmonei papildomo likvidumo, tokia grupė pagal investicinės įmonės ir patronuojančiosios įmonės ar bet kurių kitų grupės subjektų susitarimus ir kitus turto perdavimo mechanizmus taip pat gali naudotis svarbiais investicinei įmonei priklausančiais likvidžiais ištekliais. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos įvertintų bendrą grupės struktūrą ir apsvarstytų, kokį poveikį tokie susitarimai ir kiti turto perdavimo mechanizmai gali turėti tokiai grupei priklausančių investicinių įmonių likvidumo rizikai;

(12)

šis reglamentas grindžiamas Europos bankininkystės institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(13)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (5) 37 straipsnį, pateikti rekomendacijų,

a)

esamų finansavimo šaltinių prieinamumą ir galimybę pasinaudoti iš anksto nustatytais skubaus finansavimo šaltiniais;

b)

ar tokie finansavimo šaltiniai yra užtikrinti, ar neužtikrinti;

c)

tokių finansavimo šaltinių valiutą;

d)

nesuvaržyto turto, kurį būtų galima panaudoti užtikrintam finansavimui gauti, sumą;

e)

skirtingus tokių finansavimo šaltinių terminus, atsižvelgiant į jų artimiausią termino datą ir anksčiausią datą, kurią jie gali būti pareikalauti pagal sutartį;

f)

investicinės įmonės kasdienių pinigų srautų sutrikdymo dėl investicinės įmonės kredito priemonių nutraukimo riziką;

g)

kitus investicinei įmonei paskirtus, bet nepanaudotus finansavimo šaltinius.

a)

investicinės įmonės sistemų, naudojamų siekiant patekti į rinką arba pasinaudoti finansavimo šaltiniais, neprieinamumo;

b)

paslaugų teikimo depozitoriumuose ir bankuose korespondentuose nutraukimo;

c)

sukčiavimo išorėje arba įmonėje;

d)

kompensacijų ir reikalavimų, susijusių su pavedimų vykdymo klaidomis.

a)

sumažėja investicinės įmonės galimybės patekti į rinką;

b)

investicinės įmonės sandorio šalys sumažina jos finansavimo šaltinius;

c)

rinkos sandorio šalys sumažina savo pozicijas investicinės įmonės atžvilgiu nebiržinėse operacijose.

a)

likvidumo rizikos vertinimo, valdymo ir pranešimo apie ją sistemas ir investicinės įmonės valdymo sistemą, įskaitant jos rizikos valdymo funkcijos tinkamumą;

b)

visus rizikos mažinimo veiksmus, įskaitant investicinės įmonės veiklos, kuriai reikia didelių piniginių išmokų, mažinimą, kredito linijų kūrimą, piniginio kapitalo didinimą ir turto kaip užtikrinimo priemonės naudojimą atpirkimo sandoriuose;

c)

investicinės įmonės gaivinimo plano patikimumą, jei taikoma pareiga parengti ir prižiūrėti gaivinimo planą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES (6) 5 straipsnio 1 dalį.