(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 451/2011 (2) Taryba tam tikram importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės plonam kreidiniam popieriui nustatė antidempingo muitus (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Atlikus antisubsidijų tyrimą Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 452/2011 (3) tam tikram importuojamam KLR kilmės plonam kreidiniam popieriui taip pat nustatė galutinį kompensacinį muitą.

(3)

Antidempingo priemonės – tai 8–35,1 % ad valorem muito norma atskirai nurodytų eksportuotojų importuojamam produktui ir 27,1 % muito norma visos šalies mastu visų kitų eksportuotojų importuojamam produktui.

(4)

Pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (4) (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, 2017 m. liepos 3 d. Taryba Reglamentu (ES) 2017/1188 (5) tam tikram importuojamam KLR kilmės plonam kreidiniam popieriui iš naujo nustatė galutines antidempingo priemones (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra).

(5)

Šiuo metu galioja 8–35,1 % antidempingo muito norma atrinktų eksportuojančių gamintojų importuojamam produktui ir 27,1 % antidempingo muito norma visų kitų KLR bendrovių importuojamam produktui.

(6)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią antidempingo priemonių, taikomų tam tikram importuojamam KLR kilmės plonam kreidiniam popieriui, galiojimo pabaigą (6), Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą atlikti peržiūrą tam tikro plono kreidinio popieriaus Sąjungos pramonės vardu 2022 m. kovo 31 d. pateikė „Arctic Paper Grycksbo AB“, „Burgo Group SpA“, „Fedrigoni SpA“, „Lecta Group“ ir „Sappi Europe SA“ (toliau – pareiškėjai), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje.

(7)

Prašymas atlikti peržiūrą buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų ir tęstųsi arba pasikartotų Sąjungos pramonei daroma žala.

(8)

2022 m. birželio 30 d. Komisija, pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą, susijusią su tam tikru į Sąjungą importuojamu KLR kilmės plonu kreidiniu popieriumi. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (7) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(9)

2022 m. birželio 30 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu Komisija taip pat pranešė inicijuojanti galutinių kompensacinių priemonių, taikomų tam tikram į Sąjungą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plonam kreidiniam popieriui, galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 (8) 18 straipsnį.

(10)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėjamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(11)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams ir naudotojams Sąjungoje, taip pat Kinijos valdžios institucijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(12)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(14)

Pranešime apie priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija bendroves atrinko remdamasi tipiškumu pagal panašaus produkto gamybos ir pardavimo ES apimtį 2021 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko apie 41 % visos apskaičiuotos Sąjungos panašaus produkto gamybos apimties ir 37 % apskaičiuotos pardavimo apimties. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta, todėl preliminariai atrinktos bendrovės buvo patvirtintos. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimą nurodytą informaciją.

(16)

Apie save nepranešė ir prašomos informacijos nepateikė nė vienas nesusijęs importuotojas.

(17)

Pranešime apie priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį gali vykdyti eksportuojančių gamintojų atranką.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Tačiau apie save nepranešė ir prašomos informacijos nepateikė nė vienas eksportuojantis gamintojas.

(19)

Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti. Tačiau atsakymo nepateikta.

(20)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Klausimyno atsakymo negauta.

(21)

Komisija klausimynus išsiuntė trims atrinktiems Sąjungos gamintojams. Inicijavimo dieną tie patys klausimynai buvo paskelbti Prekybos GD interneto svetainėje (9). Be to, Komisija išsiuntė pareiškėjams klausimyną dėl makroekonominių duomenų. Klausimynai nesusijusiems importuotojams ir naudotojams taip pat buvo paskelbti toje pačioje Prekybos GD svetainėje (10).

(22)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai. Be to, pareiškėjai pateikė Komisijai makroekonominius duomenis. Eksportuojantys gamintojai klausimyno atsakymų nepateikė. Atsakymų nepateikė ir nesusiję importuotojai. Atsakymų į klausimynus nepateikė nė vienas naudotojas.

(23)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai ir Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, išvados dėl dempingo ir jo daromos žalos pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį buvo padarytos remiantis turimais faktais. Apie tai atitinkamai pranešta Kinijos Liaudies Respublikos atstovybei Europos Sąjungoje. Pastabų negauta.

(24)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti.

(25)

Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį vykdomi tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(26)

2023 m. birželio 14 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti.

(27)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(28)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats kaip ir pradiniame tyrime ir ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje, t. y. tam tikras plonas kreidinis popierius (toliau – PKP) – iš vienos ar abiejų pusių dengtas popierius ar kartonas (išskyrus kraftpopierį ar kraftkartonį), lakštais ar ritiniais, kurio gramatūra ne mažesnė nei 70 g/m2, bet ne didesnė nei 400 g/m2 ir kurio šviesumas daugiau nei 84 (matuojant pagal ISO 2470-1).

(29)

Peržiūrimasis produktas neapima:

(30)

Priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime nagrinėjamasis produktas – Kinijos kilmės peržiūrimasis produktas, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 4810 13 00, ex 4810 14 00, ex 4810 19 00, ex 4810 22 00, ex 4810 29 30, ex 4810 29 80, ex 4810 99 10 ir ex 4810 99 80 (TARIC kodai 4810130020, 4810140020, 4810190020, 4810220020, 4810293020, 4810298020, 4810991020 ir 4810998020).

(31)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(32)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad šie produktai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(34)

Kaip minėta 23 konstatuojamojoje dalyje, atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Kinijos eksportuotojas ir (arba) gamintojas. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo pagrįstos turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir statistiniais duomenimis, gautais iš Eurostato, „Global Trade Atlas“ (12) (toliau – GTA), Brazilijos geografijos ir statistikos instituto (13), Brazilijos kasyklų ir energetikos ministerijos (14), ir viešai prieinama informacija oficialioje Brazilijos bendrovės „Sylvamo Ltda“ svetainėje (15).

(35)

Iš statistinių duomenų matyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu PKP importas iš KLR į Sąjungą buvo mažesnis nei 200 tonų. Komisija padarė išvadą, kad šie kiekiai nėra tipiški, nes sudarė mažiau kaip 1 % viso nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą. Todėl remiantis Kinijos importu į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nebuvo įmanoma atlikti prasmingos dempingo analizės. Todėl atliekant tyrimą pirmiausia nagrinėta dempingo pasikartojimo tikimybė.

(36)

Dėl KLR, kadangi inicijuojant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijavo tyrimą remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(37)

Siekdama gauti informacijos, reikalingos atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Kinijos vyriausybė nepateikė klausimyno atsakymų ir suinteresuotosios šalys nepateikė jokių pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(38)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji preliminariai pasirinko Indoneziją tinkama tipiška šalimi, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Tiriamuoju laikotarpiu Indonezijos klasifikacija pasikeitė iš didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalies į mažesnes pajamas gaunančią šalį (16). Todėl Komisija nurodė, kad ji nagrinės kitas galbūt tinkamas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(39)

2023 m. vasario 20 d. pranešimu Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Braziliją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija apie tipiškos šalies Brazilijos gamintoją „Sylvamo Ltda.“. Pastabas pateikė tik pareiškėjai ir jos aptariamos 3.3.4 skirsnyje.

(40)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(41)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(42)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo atvirosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(43)

Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(44)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „[k]ai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(45)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė KLR ataskaitą (17) (toliau – ataskaita), kurioje atskleidė, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ir cheminių medžiagų sektoriuose). Ataskaita buvo pridėta prie tyrimo bylos inicijavimo etapu, o inicijavimo metu suinteresuotosios šalys buvo paragintos paneigti tyrimo byloje pateiktus įrodymus, juos pakomentuoti arba papildyti.

(46)

Prašyme, kuriame daroma nuoroda į ataskaitą ir jos išvadas dėl rinkos iškraipymų, nurodyta, kad ataskaitos pastabos dėl kainų nustatymo ir gamybos veiksnių, pvz., žemės, energijos, kapitalo ir materialinių išteklių, kuriems valstybė daro labai didelę įtaką, paskirstymo ypač tinka Kinijos PKP sektoriui.

(47)

Kinijos vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo, Komisija taip pat negavo jokių Kinijos eksportuojančių gamintojų pastabų.

(48)

Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis atitinkamame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė savo pačios atliktu įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, tyrimu.

(49)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama socialistinės rinkos ekonomikos sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (18). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (19).

(50)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys: „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“ (20). Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę. Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(51)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (21). Kinijos valdžios institucijos taiko įvairias intervencines ekonomines priemones, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(52)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės šakoms ir (arba) sektoriams remti ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir kt.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybės valdomi – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.3.2.5 skirsnį) (22).

(53)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, KLR finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai ir politiniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.3.2.8 skirsnį) (23). Tas pat pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, pavyzdžiui, vertybinių popierių rinkas, obligacijų rinkas, privataus akcinio kapitalo rinkas ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (24).

(54)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (25). Panašiai investicijų srityje Kinijos vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba remti vidaus pramonę (26).

(55)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (27).

(56)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, sudaro labai didelę KLR ekonomikos dalį.

(57)

Nors valstybės nuosavybės dalis kreidinio popieriaus pramonėje neatrodo didelė, Kinijos vyriausybė išlaiko keleto gamintojų, pavyzdžiui, didžiausios Kinijos popieriaus gamybos įmonės „Shandong Chenming Paper Holding“, akcijų dalį (28). Iš tiesų, bendrovę „Chenming Paper Holding“ valdo „Chenming“ (15,2 % akcijų paketas), o ši priklauso (45,2 %) valstybei visiškai priklausančiai įmonei „Shandong Shouguang Jinxin Investment Development Holding Group Co., Ltd.“ (29). Be to, atsižvelgiant į tai, kad KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimą tapo norma taip pat ir privačiose bendrovėse (30), KKP siekiant vadovauti beveik visiems šalies ekonomikos aspektams, dėl valstybės įtakos, daromos KKP struktūromis bendrovėse, ekonominės veiklos vykdytojai yra kontroliuojami ir politiškai prižiūrimi vyriausybės, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai Kinijos valstybės ir partijos struktūros yra susijusios.

(58)

Tai matyti ir sektoriaus asociacijoje – Kinijos popieriaus pramonės asociacijoje. Kinijos popieriaus pramonės asociacijos įstatų 3 straipsnyje nurodyta, kad asociacija „yra ištikima visai Kinijos komunistų partijos vadovybei“ ir „priima subjektų, atsakingų už registraciją, partijos stiprinimą, taip pat atitinkamų administracinių padalinių, atsakingų už pramonę, verslo gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (31).

(59)

Todėl net peržiūrimojo produkto sektoriaus privatiems gamintojams užkertamas kelias veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų tiek valstybės, tiek privačioms šio sektoriaus įmonėms taikoma politikos priežiūra ir gairės, kaip nurodyta ir 3.3.2.5 skirsnyje.

(60)

Be to, kad Kinijos vyriausybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės valdomų įmonių nuosavybės teises ir vykdydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės valdomų įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (32), KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (33)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba jo vykdymas nebuvo griežtai užtikrinamas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sugriežtino savo pretenzijas į galimybę kontroliuoti bendrovių verslo sprendimus ir tai tapo politiniu principu (34), be kita ko, darydama spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės (35). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (36). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, peržiūrimojo produkto gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(61)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (37) (toliau – gairės), kuriuo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiose įmonėse. Gairių II.4 skirsnyje nurodyta: „[p]rivalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“, o III.6 skirsnyje nurodyta: „[t]urime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį stiprinti (38).

(62)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad asmenims, užimantiems vadovaujamąsias pareigas kreidinio popieriaus pramonėje, yra įprasta taip pat būti KKP nariais ir (arba) vykdyti partijos funkcijas. Pavyzdžiui, „Shandong Chenming Paper Group Co., Ltd.“ direktorių valdybos pirmininkas lygiagrečiai eina bendrovės partijos komiteto sekretoriaus pareigas (39). „Shandong Chenming Paper“ svetainėje esančiame straipsnyje taip pat pabrėžtas grupės įsipareigojimas įgyvendinti sprendimus, priimtus per 20-ąjį Kinijos komunistų partijos nacionalinį kongresą, ir „visiškai, tiksliai ir visapusiškai įgyvendinti naują vystymosi koncepciją, sutelkti dėmesį į pagrindinį verslą, stiprinti pramonę, toliau ryžtingai laikytis įsipareigojimų ir pasiekti naujų puikių laimėjimų siekiant Kinijos modelio modernizavimo“ (40). Per susitikimą su grupės direktorių valdybos pirmininku Savivaldybės partijos komiteto sekretorius patikino, kad „Savivaldybių partijos komitetas ir savivaldybė toliau optimizuos verslo aplinką, [...] laiku koordinuos ir spręs įmonių gamybos ir veiklos procesų sunkumus bei problemas ir visapusiškai rems „Chenming“ gamybos stabilizavimą ir didinimą, kad būtų pasiektas dar geresnis vystymasis“ (41).

(63)

Grupės direktorių valdybos pirmininkas taip pat „dėkoja Savivaldybės partijos komitetui ir savivaldybės vyriausybei už paramą įmonės plėtrai“ ir patvirtino, kad „bendrovė pasinaudos galimybėmis ir aktyviai bendradarbiaus su savivaldybės partijos komitetu ir savivaldybe dėl miškų pramonės išdėstymo ir plėtros“ (42). Tokį dalyvavimą taip pat galima patvirtinti kitose kreidinio popieriaus pramonės bendrovėse. Pavyzdžiui, „Shandong Sun Paper Co., Ltd.“ direktorių valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, kuris taip pat yra partijos komiteto sekretorius (43), pareiškė, kad „be partijos reformos ir atvirumo politikos bendrovė „Sun Paper“ nebūtų vystoma; be partijos ir vyriausybės paramos nebūtų jokių „Sun Paper“ laimėjimų“ (44).

(64)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.3.2.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, papildomai daro rinkos iškreipiamąjį poveikį (45). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, kreidinio popieriaus ir kitose pramonės šakose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių pramonėje) leidžia Kinijos vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(65)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia faktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (46).

(66)

Kinijos valdžios institucijos priėmė keletą politikos priemonių, kuriomis vadovaujantis turėtų veikti peržiūrimojo produkto sektorius. Visų pirma, su kreidiniu popieriumi susijusios technologijos yra įtrauktos į skatinamųjų pramonės sektorių sąrašą 2019 m. Kinijos pramonės struktūros koregavimo žinyne (47), o tai byloja apie valdžios institucijų ketinimus sukurti reglamentavimo aplinką, palankią sektoriaus plėtrai, ir taip pat gali sudaryti sąlygas pramonei gauti finansavimą. Be to, žinyne taip pat nurodomi pagrindiniai gamybos tikslai, pavyzdžiui, susiję su įvairių rūšių medienos plaušiena (48), kalbama apie pažangios plaušienos gamybos ir popieriaus gamybos įrangos plėtrą (49) ir nurodomi įvairūs popieriaus ir medienos plaušienos gamybos sektoriai, kurie turi būti panaikinti, jei nebus pasiekti metiniai pajėgumai (50). Be to, nacionaliniame 14-ajame penkmečio plane (51) pramonė raginama „spartinti pagrindinių pramonės šakų, pavyzdžiui, chemijos pramonės ir popieriaus gamybos, įmonių pertvarkymą ir modernizavimą“ (52). 14-ajame miškininkystės ir pievų vystymo penkmečio plane (53) pabrėžiamas tikslas „stiprinti tradicines pramonės šakas, kad intensyviai perdirbant medieną […] būtų remiama žalioji ir skaitmeninė ekonomikos sektorių, pavyzdžiui, miškų, medienos ir bambuko perdirbimo, miškininkystės cheminių medžiagų, plaušienos ir popieriaus, pertvarka“ (54), ir „spartinti pasenusių gamybos pajėgumų likvidavimą [...], skatinti technologinę transformaciją ir gerinti energijos ir žaliavų naudojimo lygį“ (55).

(67)

Be to, nacionalinio lygmens politika, susijusi su kreidinio popieriaus pramone, įgyvendinama žemesniu nei centrinis lygmeniu, pasitelkiant atitinkamus planavimo dokumentus. Šandongo provincijos 14-ajame penkmečio plane (56) dėl stiprios gamybos provincijos sukūrimo nurodoma, kad „iki 14-ojo penkmečio plano pabaigos […] geležies ir plieno, spalvotųjų metalų, buitinių prietaisų, popieriaus gamybos ir kitų pramonės šakų gamyba pasieks vieną iš trijų didžiausių šalies pramonės šakų gamybos apimtį“ (57), taip pat prašoma optimizuoti fiskalinę ir mokestinę finansinę paramą (58) ir aiškiai nurodoma, kad „provincijų, savivaldybių ir apskričių finansų administravimo departamentai stiprina fondų koordinavimą ir visapusiškai taiko tokius metodus kaip investicijos į nuosavą kapitalą, paskolų palūkanų nuolaidos ir ex post atlygis bei subsidijos, kad padidintų paramą gamybos pramonei“ (59). Šandongo provincijos stiprios pažangios gamybos provincijos 2022–2025 m. veiksmų plane (60) vietos valdžia teigia, kad „provincijos vadovaujančioji smulkioji grupė, atsakinga už stiprios gamybos provincijoje diegimą, atlieka visapusišką ir koordinuojamąjį vaidmenį, o atitinkami departamentai, tiesiogiai pavaldūs provincijos vyriausybei, tinkamai vykdo savo pareigas. Pagrindiniai atsakingi partijos komitetų ir vyriausybių nariai miestuose ir apskrityse remiasi moksliniais tyrimais ir diegimu ir imasi vadovaujamojo vaidmens skatinant įgyvendinimą“ (61). Dziangsu provincijos anglies dioksido kiekio mažinimo veiksmų plane, taikomame Dziangsu pramonės šakoms ir pagrindiniams sektoriams (62), taip pat pateikti nurodymai, kaip „spartinti tradicinių pramonės šakų […], pavyzdžiui, […] popieriaus gamybos, pertvarkymą ir modernizavimą“ (63). Taigi šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos valdžios institucijos teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir juos kontroliuoja.

(68)

Taigi, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų, susijusių su kreidinio popieriaus pramone. Tokiomis priemonėmis rinkos jėgoms trukdoma laisvai veikti.

(69)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pavyzdžiui, sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei KLR, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (64).

(70)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs ir nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių KLR srityje (65). Visa žemė priklauso valstybei (kaimo žemei būdinga kolektyvinė priklausomybė, o miesto žemė priklauso valstybei) ir tai, kaip ji skirstoma, sprendžia tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (66). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (67).

(71)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, peržiūrimojo produkto gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos taip pat miškininkystės ir medienos gamybos sektoriui. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti aptariamais nustatytais faktais.

(72)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūrimojo produkto sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai.

(73)

KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis savo teisėmis jungtis į organizacijas. KLR neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (68). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (69). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (70). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas.

(74)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad kreidinio popieriaus pramonėje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi šiam sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(75)

KLR įmonių galimybės gauti kapitalo priklauso nuo įvairių iškraipymų. Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės valdomų bankų (71) padėtis, kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai, kaip ir ne finansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (72), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina Kinijos vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (73). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (74).

(76)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus (75), matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(77)

Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė paaiškino, kad KKP turi stebėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus, kurie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant veiklos ir valdymo klausimus (76). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus dabar visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (77).

(78)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (78).

(79)

Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (79). Dėl to skolinimas valstybės valdomoms įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(80)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(81)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. 2018 m. pabaigoje skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudarė bent trečdalį viso skolinimo (80). KLR oficiali žiniasklaida neseniai pranešė, kad KKP paragino „mažinti paskolų rinkos palūkanų normas“ (81). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(82)

Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Todėl greitai atsirado daug neveiksnių paskolų, o Kinijos vyriausybė ne kartą sudarė sąlygas vengti įsipareigojimų neįvykdymo, taip sudarydama sąlygas kurtis vadinamosioms bendrovėms zombėms, arba perleisti skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalindama bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(83)

Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(84)

Šiame tyrime Komisija nustatė, kad, be minėtos viešosios politikos, kuria remiama kreidinio popieriaus pramonė, Kinijos vyriausybė finansiškai remia šio sektoriaus bendroves. 2022 m. metinėje ataskaitoje „Shandong Chenming Paper Holding“ bendrovė išvardija kelias 2022 m. vyriausybės dotacijas, paskirstytas šiems keturiems projektams:

(85)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad su Kinijos sistema susiję faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.3.2.2–3.3.2.5 skirsniuose ir ataskaitos I dalyje, tinka visai šaliai ir visiems ekonomikos sektoriams. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.3.2.6–3.3.2.8 skirsniuose ir ataskaitos II dalyje.

(86)

Komisija primena, kad peržiūrimajam produktui gaminti reikalingi tam tikri gamybos ištekliai. Kai dengto popieriaus gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra susijusios su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(87)

Todėl negalima naudoti ne tik peržiūrimojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų aprašytas valstybės kišimasis kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų pasiskirstymo srityse pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklių, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, veikia dideli iškraipymai. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Per šį tyrimą nei Kinijos vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(88)

3.3.2.1–3.3.2.9 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su KLR kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir konkrečiai į peržiūrimojo produkto sektorių, parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau jame nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kinijos vyriausybei nebendradarbiaujant, tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(89)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(90)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis turėtų būti pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(91)

Kaip paaiškinta 39 konstatuojamojoje dalyje, Komisija 2023 m. vasario 20 d. paskelbė pranešimą dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Šiame pranešime aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, o suinteresuotosios šalys informuotos apie Komisijos ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Braziliją, jeigu būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(92)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje išvardytais kriterijais Komisija nustatė, kad Brazilijos ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR. Pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas Braziliją priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių. Be to, buvo nustatyta, kad Brazilijoje gaminamas peržiūrimasis produktas, o atitinkami viešieji duomenys yra lengvai prieinami.

(93)

Galiausiai atsižvelgiant į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama, ir remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad Brazilija yra tinkama tipiška šalis, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(94)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama ir Brazilija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, Komisija tinkama tipiška šalimi pasirinko Braziliją.

(95)

Pranešime dėl atitinkamų šaltinių, naudotinų normaliajai vertei nustatyti, Komisija išvardijo gamybos veiksnius, pvz., medžiagas, energiją ir darbą, kurie naudojami peržiūrimajam produktui gaminti, kaip nurodė pareiškėjas prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą. Komisija taip pat nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, ypač žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudosis GTA duomenimis. Be to, Komisija nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas darbo sąnaudas gamybos sektoriuje ji naudosis ILOSTAT (86) informacija, o viešiesiems elektros energijos ir dujų tarifams nustatyti ji naudosis Brazilijos kasyklų ir energetikos ministerijos (87) informacija. Vėliau, kaip paaiškinta 98 konstatuojamojoje dalyje, darbo sąnaudoms nustatyti Komisija nusprendė naudoti „Instituto Brasileiro de Geografia e Estatística“ (88) informaciją.

(96)

Galiausiai Komisija pareiškė, kad pagrįstoms PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti ji naudos tik vieno Brazilijos peržiūrimojo produkto gamintojo „Sylvamo Ltda“ finansinius duomenis, kaip nurodyta 100 konstatuojamojoje dalyje. Pastabų dėl nustatytos tipiškos šalies negauta. Tačiau pareiškėjai pateikė pastabų dėl kelių pirmiau minėtame pranešime aptartų klausimų, kaip aprašyta toliau.

(97)

Pirmiausia pareiškėjai teigė, kad Komisija neatsižvelgė į tam tikras žaliavas, neturinčias SS kodų (užpildus, kitus pigmentus, kitus rišiklius ir kitus priedus). Tačiau tai, kad šių žaliavų nėra pranešimo dėl atitinkamų šaltinių normaliajai vertei nustatyti žaliavų lentelėje, nereiškia, kad jos nebuvo ignoruojamos. Komisijos skaičiavimuose į šias žaliavas iš tiesų buvo atsižvelgta kaip į vartojimo reikmenis. Konkrečiau, atlikdama priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija turi tik nustatyti, ar yra dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė. Atsižvelgiant į 122 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą dėl (didelio) apskaičiuotos normaliosios vertės ir pardavimo į kitas pasaulio šalis kainų skirtumo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir vėlesnę išvadą dėl dempingo pasikartojimo tikimybės, šiame tyrime Komisija neprivalėjo nustatyti dempingo. Be to, nagrinėjamos žaliavos sudarė nedidelę visų gamybos sąnaudų procentinę dalį. Todėl į jas buvo atsižvelgta kaip į vartojimo reikmenis naudojant pareiškėjo pateiktus sąnaudų procentinius dydžius (iš viso apie 7 %).

(98)

Antra, pareiškėjas paprašė nustatyti pritaikytus lyginamuosius dydžius, skirtus skirtingų rūšių darbo sąnaudoms, atskiriant skirtingų rūšių darbuotojus. Tačiau pareiškėjas nepateikė tokių Brazilijos darbo sąnaudų duomenų, kad būtų galima atskirti skirtingas darbo jėgos rūšis. Be to, jei Komisija taip diferencijuotų darbo lyginamuosius dydžius ir atsižvelgiant į santykinę darbo sąnaudų dalį bendrose gamybos sąnaudose, apskaičiuotos normaliosios vertės ir eksporto į trečiąsias šalis kainos skirtumo pokytis būtų nedidelis. Be to, atlikdama priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija neprivalo apskaičiuoti tikslaus dempingo skirtumo, o turi nustatyti, ar yra dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė. Vis dėlto, siekdama geriau atspindėti gamybos sektoriaus atlyginimus peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, Komisija nusprendė vietoj ILOSTAT (kaip paskelbta pranešime dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti) naudoti „Instituto Brasileiro de Geografia e Estatística“ (89) kaip 2021 m. gamybos sektoriaus darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio pagal vidutinį darbo valandų per savaitę skaičių Brazilijoje šaltinį.

(99)

Trečia, pareiškėjas paprašė atsižvelgti ir į gamybos pridėtines išlaidas (įrenginių nusidėvėjimą, netiesioginį darbą, pakavimo sąnaudas). Tačiau, kaip paaiškinta 109 konstatuojamojoje dalyje, atlikdama skaičiavimus Komisija jau atsižvelgė į šias sąnaudas, naudodama prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą nurodytus sąnaudų procentinius dydžius.

(100)

Ketvirta, pareiškėjas suabejojo tuo, kad Komisija savo skaičiavimuose nenaudojo didžiausio Brazilijos plono kreidinio popieriaus gamintojo „Suzano S.A.“ pelno ir PBA išlaidų ir kad ji atsižvelgė tik į kitą į peržiūrimąjį produktą panašių produktų gamintoją – „Sylvamo Ltda“. Šiuo klausimu Komisija manė, kad bendras „Suzano S.A.“ pelnas ir PBA išlaidos nėra tipiški atsižvelgiant į tai, ką plono kreidinio popieriaus pramonė pasiektų įprastomis rinkos sąlygomis, todėl jie nėra pagrįsti. Todėl ji nusprendė laikytis savo pradinio pasirinkimo naudoti tik „Sylvamo Ltda.“ duomenis pagrįstai PBA išlaidų ir pelno procentinei daliai apskaičiuoti. „Suzano S.A.“ duomenų naudojimas tik dar labiau padidintų nustatytą apskaičiuotos normaliosios vertės ir eksporto į trečiąsias šalis kainos, aprašytos 122 konstatuojamojoje dalyje, skirtumą. Kaip paaiškinta 98 konstatuojamojoje dalyje, Komisija neprivalo apskaičiuoti tikslaus dempingo skirtumo, o turi nustatyti, ar yra dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė. Todėl ji šį tvirtinimą atmetė.

(101)

Atsižvelgiant į visą prašyme pateiktą informaciją ir per tyrimą surinktą papildomą informaciją ir išnagrinėjus suinteresuotųjų šalių pastabas, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė.

Tam tikro plono kreidinio popieriaus gamybos veiksniai

(102)

Siekdama nustatyti neiškraipytą tipiškos šalies žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, su pridėtais importo muitais. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2015/755 (93) 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis.

(103)

Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo iš KLR į tipišką šalį, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis išliko tipiška.

(104)

Paprastai prie šių importo kainų taip pat reikėtų pridėti vidaus vežimo kainas. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama, ir į priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo pobūdį (tikslas yra nustatyti, ar dempingas tęsėsi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį arba ar galėtų pasikartoti, o ne jo tikslų mastą), Komisija nusprendė, kad koreguoti atsižvelgiant į vidaus vežimo kainas nereikia. Dėl tokio koregavimo tik padidėtų normalioji vertė, taigi ir dempingo skirtumas.

(105)

Tiesioginės ir netiesioginės darbo jėgos atveju darbo užmokesčiui Brazilijoje nustatyti buvo naudojami „Instituto Brasileiro de Geografia e Estatística“ (94) sąnaudų statistiniai duomenys. Komisija naudojo 2021 m. Brazilijos apdirbamosios pramonės darbuotojų mėnesinį darbo užmokestį ir vidutinį darbo valandų per savaitę skaičių. Tuo remiantis buvo apskaičiuotas 59,57 RMB/val. valandinis įkainis.

(106)

Elektros energijos kainą Brazilijoje skelbia Brazilijos kasyklų ir energetikos ministerija (95). Komisija naudojo 2021 m. pramonės elektros energijos kainų duomenis ir nustatė 919,96 RMB/MWh kainą (peržiūros tiriamuoju laikotarpiu).

(107)

Nustatydama dujų sąnaudų lyginamąjį dydį, Komisija naudojo Brazilijos kasyklų ir energetikos ministerijos (96) statistinius duomenis. Nustatyta, kad 2021 m. vidutinė dujų vieneto kaina Brazilijos pramoniniams naudotojams buvo 344,29 RMB/MWh (peržiūros tiriamuoju laikotarpiu).

(108)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(109)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį naudojo turimus faktus. Todėl, remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir visų produkto gamybos ir darbo sąnaudų santykį. Tada, atsižvelgiant į gaminamą modelį, ta procentinė dalis buvo taikoma neiškraipytai produkto gamybos sąnaudų vertei, kad būtų nustatyta neiškraipyta gamybos pridėtinių išlaidų vertė.

(110)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija rėmėsi naujausiais turimais bendrovės „Sylvamo Ltda“ finansiniais duomenimis (97). (2021 finansiniai metai).

(111)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(112)

Pirmiausia Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vadovavosi pareiškėjų prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija apie kiekvieno veiksnio (medžiagų ir darbo) panaudojimą gaminant peržiūrimąjį produktą.

(113)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas (įskaitant darbo sąnaudas), PBA išlaidas ir pelną, kaip nurodyta 109 ir 110 konstatuojamosiose dalyse. Gamybos pridėtinės išlaidos buvo nustatytos remiantis pareiškėjų pateiktais duomenimis, o darbo sąnaudos buvo nustatytos remiantis iš „Instituto Brasileiro de Geografia e Estatística“ (98) gauta informacija. PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti remiantis tipiškos šalies bendrovės „Sylvamo Ltda“ 2021 m. finansinėse ataskaitose nurodytomis vertėmis, kaip pranešama bendrovės audituotose finansinėse ataskaitose (99). Prie neiškraipytų gamybos sąnaudų Komisija pridėjo:

(114)

Tuo remdamasi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ir atsižvelgdama į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo peržiūrimojo produkto lygmeniu, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Šiuo pagrindu nustatyta normalioji vertė siekė 1 247,15 EUR už toną.

(115)

Kaip paaiškinta 34 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas, todėl Komisija turėjo pasinaudoti turima statistine informacija, kad nustatytų, ar yra dempingo tęsimosi tikimybė.

(116)

Eurostato duomenimis, Kinijos importas į Sąjungą sudarė tik 197 tonas, t. y. tik 0,008 % viso suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Komisija nustatė, kad toks mažas kiekis nėra pakankamai patikimas pagrindas tęsti dempingo analizę. Todėl atlikdama tyrimą Komisija daugiausia dėmesio skyrė dempingo pasikartojimo tikimybei, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(117)

Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir į tai, kas išdėstyta 115 ir 116 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad dempingas pasikartotų, jei priemonės nebebūtų taikomos. Tam analizuoti šie elementai: PKP eksporto iš Kinijos į kitas pasaulio šalis kaina, siekiant įvertinti Kinijos eksportuotojų elgseną kitose rinkose, Kinijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai bei Sąjungos rinkos patrauklumas.

(118)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį naudojo turimus faktus Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainoms nustatyti. Visų pirma Komisija naudojo prašyme atlikti peržiūrą, kuris grindžiamas „Svan Data“ (100) informacija, pateiktus duomenis.

(119)

Kalbant apie Kinijos eksporto į trečiąsias šalis, išskyrus ES, kainas, pareiškėjas prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą paaiškino, kad nagrinėjamojo produkto eksportas daugiausia buvo vykdomas pagal Kinijos prekės kodą 4810 19, todėl Komisija atliko palyginimą tik su šiuo prekės kodu ir šiuos duomenis naudojo kaip turimus faktus.

(120)

Siekdama nustatyti vidutinę eksporto į trečiąsias šalis kainą EXW sąlygomis, Komisija naudojo eksporto į trečiąsias šalis FOB kainą, kaip nurodyta 118 konstatuojamojoje dalyje. Nustatyta, kad vidutinė svertinė FOB kaina Kinijos uosto lygmeniu buvo 781,22 EUR už toną. Iš šios kainos Komisija atėmė vidaus transporto išlaidas, kaip nurodyta prašyme atlikti peržiūrą (101). Tuo remiantis nustatyta 755,22 EUR/t eksporto kaina EXW sąlygomis.

(121)

Kad apskaičiuotos normaliosios vertės ir eksporto kainos EXW sąlygomis skirtumas būtų išreikštas atitinkamos CIF eksporto kainos procentine dalimi, Komisija taip pat apskaičiavo eksporto iš Kinijos į trečiąsias šalis CIF kainą pagal prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą nurodytą metodiką. Pagal šią metodiką prie eksporto į trečiąsias šalis FOB kainos pridėtos jūrų frachto sąnaudos buvo pagrįstos 2019 m. kainomis, nes 2020 m. kainoms padarė poveikį COVID-19 pandemija, todėl jos laikytos netipiškomis. Tuo remiantis nustatyta eksporto iš Kinijos į trečiąsias šalis CIF kaina buvo 844,22 EUR už toną.

(122)

Taigi, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksporto kainos EXW sąlygomis ir normaliosios vertės, apskaičiuotos 3.4.2 skirsnyje, skirtumas, išreikštas atitinkamos CIF vertės procentine dalimi, buvo 58 %.

(123)

Analizuodama KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, atsižvelgdama į tai, kad Kinijos vyriausybė ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, ir neturėdama jokių kitų patikimų duomenų, Komisija rėmėsi pareiškėjų prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, kaip nurodyta tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, susijusia su PKP ir kreidinio popieriaus be medienos masės (KPBMM) pramone, t. y. platesniu sektoriumi, kuriam priklauso PKP.

(124)

Kadangi KPBMM duomenys buvo lengviau prieinami, pareiškėjai jais naudojosi apskaičiuodami PKP gamybos ir pajėgumų skaičiaus dalį.

(125)

Remiantis pareiškėjų prašymu (102), 2021 m. pasaulinė KPBMM paklausa buvo apie 17,3 mln. tonų, o pasauliniai pajėgumai sudarė apie 20,7 mln. tonų. Pareiškėjų apskaičiuota pasaulinė PKP paklausa buvo maždaug 12,1 mln. tonų, o pajėgumai – apie 14,5 mln. tonų.

(126)

Pareiškėjo teigimu, 2021 m. ES KPBMM paklausa buvo apie 3,2 mln. tonų, o ES KPBMM popieriaus pajėgumai – apie 5 mln. tonų. Kaip nurodyta 140 ir 154 konstatuojamosiose dalyse, Komisija apskaičiavo, kad ES PKP paklausa yra maždaug 2,6 mln. tonų, o ES PKP pajėgumai – šiek tiek daugiau nei 4 mln. tonų.

(127)

2021 m. Kinijos KPBMM pajėgumai sudarė apie 6,8 mln. tonų, o Kinijos paklausa – 4,7 mln. tonų. Pareiškėjų skaičiavimu, Kinijos PKP pajėgumai sudarė 4,8 mln. tonų, o nagrinėjamojo produkto paklausa vidaus rinkoje buvo apie 3,3 mln. tonų (103).

(128)

Todėl 2021 m. Kinija turėjo mažiausiai 0,9 mln. tonų PKP nepanaudotų pajėgumų (104), pertekliniai pajėgumai (105) sudarė apie 1,5 mln. tonų, o tai atitinka maždaug 56 % visos ES PKP paklausos. Bendrai vertinant KPBMM, 2021 m. Kinijos pertekliniai pajėgumai sudarė daugiau kaip 2 mln. tonų (daugiau kaip 80 % ES suvartojimo). Nustatyta, kad pertekliniai pajėgumai nesumažėjo (žr. 66 konstatuojamąją dalį). Todėl, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, galima daryti prielaidą, kad dar didesnius nepanaudotus pajėgumus būtų galima lengvai nukreipti iš KPBMM į PKP gamybą ir parduoti produkciją Sąjungos rinkoje.

(129)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kuriuos, jei priemonės būtų panaikintos, jie galėtų panaudoti dar didesnei PKP produkcijai gaminti ir eksportuoti ją į Sąjungos rinką. Komisija taip pat nustatė, kad šis eksporto potencialas galėtų padidėti dėl numatomo pasaulinės ir vidaus paklausos KLR sumažėjimo, atsižvelgiant į pokyčius per pastarąjį dešimtmetį, kaip aprašyta prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą 5 skirsnyje.

(130)

Kaip nurodyta 124–127 konstatuojamosiose dalyse, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos PKP paklausa išliko didelė. Nors Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, Sąjungos rinka išlieka antra pagal dydį rinka pasaulyje (antra Kinijos rinka), kuriai tenka apie 20 % pasaulinio suvartojimo. Be to, prognozuojama, kad KLR vidaus paklausa mažės, todėl galima daryti prielaidą, kad Kinijos gamintojams tai bus didelė paskata ieškoti alternatyvių rinkų, kurios galėtų absorbuoti Kinijos perteklinius pajėgumus.

(131)

Be to, kelios šalys, be kita ko, Pietų Korėja, Indija ir JAV Kinijos kilmės popieriaus produktams nustatė priemones (106), kaip nurodyta prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(132)

Be to, remdamasi turimais faktais, visų pirma prašymu, Komisija nustatė 27 šalis, kuriose Kinijos eksportuotojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pardavė peržiūrimąjį produktą mažesnėmis kainomis nei Sąjungos pramonės tikslinės kainos. Kinijos eksportas į šias šalis sudarė apie 10 % Kinijos eksporto į trečiąsias šalis apimties.

(133)

Todėl, atsižvelgiant į nustatytus didelius nepanaudotus pajėgumus, galimybę padidinti nepanaudotus pajėgumus pereinant nuo kitų rūšių popieriaus prie plono kreidinio popieriaus gamybos, ribotas Kinijos plono kreidinio popieriaus gamintojų galimybes patekti į svarbias trečiųjų šalių rinkas, kainą, kuria Kinijos eksportuojantys gamintojai galėtų parduoti Sąjungos rinkoje, taip pat prognozuojamą suvartojimo KLR vidaus rinkoje sumažėjimą, tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, importas dempingo kaina būtų nukreiptas į Sąjungą. Todėl, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, tikėtina, kad importas dempingo kaina į Sąjungą būtų vykdomas didesniais kiekiais ir kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonė būtų priversta parduoti produktą mažesnėmis kainomis.

(134)

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad panaikinus priemones eksportas iš KLR veikiausiai bus nukreiptas į Sąjungos rinką.

(135)

Atsižvelgiant į 122 konstatuojamojoje dalyje minėtas išvadas, Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainų palyginimas su kaina tipiškoje šalies rinkoje akivaizdžiai patvirtina dempingo pasikartojimo tikimybę.

(136)

Be to, atsižvelgiant į KLR turimus didelius gamybos pajėgumus, nepanaudotus pajėgumus ir į Sąjungos rinkos patrauklumą eksportui, Komisija padarė išvadą, kad panaikinus priemones PKP eksportas iš KLR į Sąjungą dempingo kainomis veikiausiai išaugtų.

(137)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 17 gamintojų. Šie gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(138)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 3 700 000 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi Sąjungos pramonės pateiktais atsakymais į makroekonominių duomenų klausimyną. Kaip nurodyta 14 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pagamino apie 41 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(139)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi Sąjungos pramonės pateiktu makroekonominių duomenų klausimynu ir Eurostato duomenimis.

(140)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė.

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(141)

2019 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo 5 %, o 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio sumažėjo dar 24 procentiniais punktais. 2021 m. jis šiek tiek padidėjo 4 procentiniais punktais, nors to tikrai nepakanka iki krizės buvusiam lygiui atkurti, taigi Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 25 %. Vertinant ilgalaikę tendenciją, apskaičiuotas Sąjungos suvartojimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 44 % mažesnis nei per pradinį tyrimą nustatytas tiriamojo laikotarpio suvartojimas (4 572 057 tonos). Sąjungos suvartojimo mažėjimas atspindi bendrai mažėjančios grafinio popieriaus paklausos tendenciją, kurią daugiausia lemia tradicinius spaudinius išstumiančių skaitmeninių medijų augimas.

(142)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos pramonės pateiktu makroekonominių duomenų klausimynu ir Eurostato duomenimis. Eurostato duomenys anksčiau buvo patikrinti pagal turimą informaciją.

(143)

Eksportuotojų, kuriems šiuo metu taikomi muitai, importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė.

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(144)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR į Sąjungą apimtis buvo nežymi. Iš tiesų nuo priemonių nustatymo 2011 m. importas į Sąjungą iš KLR sumažėjo iki nereikšmingo lygio.

(145)

Kaip nurodyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, dėl nedidelės PKP importo iš KLR į Sąjungą apimties peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šio pardavimo kainos nebuvo laikomos tipiškomis ir negalėjo būti naudojamos išvadoms dėl importo iš KLR į Sąjungą kainų ir eksportuojančių gamintojų kainodaros politikos daryti.

(146)

Plono kreidinio popieriaus importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, daugiausia buvo vykdomas iš Pietų Korėjos ir JAV.

(147)

(Bendros) importo į Sąjungą apimties, taip pat PKP importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų raida:

4 lentelė.

Importas iš trečiųjų šalių

(148)

Nors bendra importo į Sąjungą iš kitų šalių, išskyrus KLR, apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, ji išliko labai maža, kaip matyti iš bendros rinkos dalies, kuri per šį laikotarpį padidėjo nuo 0,22 % iki 0,95 %. Vidutinės šio importo kainos buvo didesnės už vidutines Sąjungos pramonės kainas. Todėl šis importas iš trečiųjų šalių prie ES padarytos žalos neprisidėjo.

(149)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(150)

Kaip minėta 138 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(151)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi su visais Sąjungos gamintojais susijusiais duomenimis, pateiktais Sąjungos pramonės pateiktame makroekonominių duomenų klausimyne. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Abu duomenų rinkiniai buvo patikrinti ir nustatyta, kad jie atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(152)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(153)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(154)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė.

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(155)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba ir gamybos pajėgumai sumažėjo atitinkamai 25 % ir 26 %. Šis gamybos ir gamybos pajėgumų sumažėjimas yra ilgalaikė tendencija, susijusi su pramonės prisitaikymu prie mažėjančios paklausos, susijusios su visuomenės skaitmeninimu.

(156)

Dar prieš nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamintojai ėmėsi didelių restruktūrizavimo veiksmų, kad pašalintų dėl skaitmeninimo atsiradusius struktūrinius perteklinius pajėgumus, ir šie veiksmai buvo tęsiami nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tiek dėl tam tikrų gamyklų uždarymo, tiek dėl kitų gamyklų pertvarkymo kitiems nei PKP popieriaus produktams gaminti, Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažino savo PKP gamybos pajėgumus maždaug 1 400 000 tonų.

(157)

Nuolat mažindama gamybos pajėgumus Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu sugebėjo išlaikyti palyginti stabilų pajėgumų naudojimą, išskyrus 2020 m., kuriais pajėgumų naudojimas buvo mažesnis, palyginti su ankstesniais ir vėlesniais metais, daugiausia dėl gamybos sumažėjimo po 2020 m. COVID-19 protrūkio.

(158)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl didelių investicijų į ilgalaikį turtą ir atitinkamo poveikio vidutinėms gamybos sąnaudoms didelis pajėgumų naudojimas yra svarbus veiksnys siekiant ilgalaikio popieriaus pramonės gyvybingumo.

(159)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė.

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis (tonomis)

(160)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje sumažėjo 25 %. 2018–2019 m. pardavimas sumažėjo 5 %, o 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos jis smarkiai sumažėjo dar 24 procentiniais punktais. 2021 m. jis šiek tiek padidėjo – 4 procentiniais punktais, bet ne iki 2018 m. užfiksuoto pardavimo lygio. Mažėjantis pardavimas buvo susijęs su galimai dėl visuomenės skaitmeninimo mažėjančia nagrinėjamojo produkto paklausa.

(161)

Kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamasis produktas buvo beveik neimportuojamas, Sąjungos pramonės rinkos dalis išliko stabili ir sudarė apie 99 %.

(162)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo rodikliai nedidėjo. Priešingai, šie ekonominiai rodikliai praktiškai visiškai atitiko Sąjungos suvartojimo mažėjimo tendenciją.

(163)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė.

Užimtumas ir našumas

(164)

Darbuotojų skaičius per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 22 %. Per šį laikotarpį šis mažėjimas buvo pastovus ir reguliarus. Tai atspindi ilgesnio laikotarpio restruktūrizavimą, kurį Sąjungos pramonė vykdė siekdama išspręsti struktūrinių perteklinių pajėgumų problemas, kaip paaiškinta 156 konstatuojamojoje dalyje.

(165)

Didelį darbo jėgos sumažėjimą lydėjo panašus gamybos sumažėjimas. Todėl našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas (tonomis), nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo šiek tiek (4 %). 2020 m. dėl staigaus paklausos sumažėjimo, kurį sukėlė COVID-19 pandemija, našumas smarkiai sumažėjo 19 procentinių punktų. Todėl 2020 m. našumas pasiekė žemiausią lygį.

(166)

Kaip paaiškinta 116 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo įmanoma nustatyti dempingo skirtumo dydžio peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl atliekant tyrimą pirmiausia nagrinėta dempingo pasikartojimo tikimybė, jei antidempingo priemonės būtų panaikintos.

(167)

Per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą pastebėta Sąjungos pramonės atsigavimo nuo buvusio dempingo poveikio ženklų. Per dabartinį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą nagrinėjamuoju laikotarpiu tokių atsigavimo požymių nebuvo, nes Sąjungos pramonės padėtis buvo sudėtinga, o prie neigiamo COVID-19 pandemijos poveikio prisidėjo poreikis restruktūrizuotis.

(168)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė.

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/t)

(169)

Sąjungos pramonės vidutinių vieneto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo gana stabili ir sumažėjo tik 1 %. 2019 m. šiek tiek (2 %) padidėjusios kainos sumažėjo 8 procentiniais punktais 2020 m., t. y. COVID-19 protrūkio metais, kai kainos sumažėjo dėl mažesnės paklausos. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kainos vėl padidėjo 5 procentiniais punktais dėl padidėjusios paklausos.

(170)

2018–2019 m. Sąjungos pramonės vieneto gamybos sąnaudos šiek tiek sumažėjo – 2 %. 2020 m. sumažėjimą dar 3 procentiniais punktais lėmė sumažėjusios žaliavų ir energijos kainos. 2021 m. žaliavų ir energijos kainos labai padidėjo, todėl gamybos sąnaudos padidėjo 11 procentinių punktų, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso padidėjo 6 %.

(171)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė.

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(172)

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui 2018–2019 m. nekito. 2020 m., palyginti su 2019 m., jos sumažėjo 6 %. Iš karto po to peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jos padidėjo iki 5 % didesnio lygio nei 2018 m.

(173)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė.

Atsargos

(174)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargos sumažėjo 29 %. Tai atitinka gamybos ir gamybos pajėgumų sumažėjimą.

(175)

Kalbant apie gamybos procentinę dalį, laikotarpio pabaigos atsargų lygis per laikotarpį sumažėjo apie 3 %.

(176)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė.

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(177)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Sąjungos pramonė buvo nuostolinga per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Beje, pažymima, kad pradiniame tyrime nustatytas 8 % šios pramonės tikslinis pelnas (107). Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo nuo –3,6 iki –9,5 %. 2019-ieji buvo, palyginti, geriausi metai, kai Sąjungos pramonės pelningumas pasiekė –0,8 % dėl mažesnių gamybos sąnaudų ir didelių pardavimo kainų. 2020 m. pelningumas smarkiai sumažėjo iki –5,6 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu toliau mažėjo iki –9,5 %.

(178)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srautas buvo teigiamas ir jo raida daugiausia atitiko pelningumo raidą, o geriausi metai buvo 2019-ieji.

(179)

Atsižvelgiant į mažėjančią PKP paklausą tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų nagrinėjamuoju laikotarpiu, Sąjungos pramonė neinvestavo į naujus pajėgumus. Investuota daugiausia į techninę priežiūrą, kapitalo pakeitimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir priemones, skirtas restruktūrizavimui ir atitikčiai aplinkos apsaugos standartams užtikrinti.

(180)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Ji kito panašiai kaip pelnas nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(181)

Atsižvelgiant į esamos skolos sąnaudas, Sąjungos pramonės pelningumą ir nuolat mažėjančią PKP paklausą, Sąjungos pramonės pajėgumas padidinti kapitalą nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko ribotas.

(182)

Nagrinėjamojo laikotarpio žalos rodikliai neigiami. Gamybos pajėgumai ir gamyba mažėjo, pardavimas mažėjo, taip pat mažėjo užimtumas. Pelnas ir investicijų grąža buvo neigiami per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, o 2020 ir 2021 m. buvo blogiausi šio laikotarpio metai.

(183)

Neigiamą gamybos ir pardavimo apimties tendenciją lėmė nuolatinis PKP paklausos mažėjimas tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų, dėl kurio Sąjungos pramonė turėjo tęsti restruktūrizavimą ir, be kita ko, uždaryti popieriaus gamyklas, o kitas pritaikyti kitų rūšių popieriaus gamybai.

(184)

Numatoma, kad ateityje PKP paklausa mažės, Sąjungos pramonės padėtis išliks sudėtinga ir gamyba bei gamybos pajėgumai turės toliau mažėti.

(185)

Taikomomis priemonėmis buvo užtikrinta Sąjungos pramonės apsauga, todėl ji galėjo išlaikyti didelę rinkos dalį nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo padidinti PKP kainų, kurios būtų pakankamai didesnės už sąnaudas padengiantį lygį, kad gautų pelno. 2018–2019 m. taip atsitiko dėl didėjančių žaliavų (ypač plaušienos) kainų ir sunkumų perkelti didėjančias kainas Sąjungos pramonės pirkėjams. 2020 m. Sąjungos pramonė patyrė didelių nuostolių dėl paklausos ir kainų sumažėjimo, susijusio su COVID-19 pandemija. 2021 m. žaliavų ir energijos kainos didėjo, dėl to gamybos sąnaudos padidėjo 11 %, o rezultatai toliau blogėjo. Be to, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonė turėjo restruktūrizuoti savo veiklą, o gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo sumažinti 26 %. Tai reiškė papildomas sąnaudas.

(186)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. Šiuo laikotarpiu Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis negalėjo būti importas dempingo kaina iš KLR dėl labai riboto jo kiekio. Ją daugiausia lėmė mažėjanti PKP paklausa ir su tuo susijusios didelės restruktūrizavimo išlaidos, kurios turėjo didelės įtakos Sąjungos pramonės pelningumui.

(187)

186 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Komisija 186 konstatuojamojoje dalyje taip pat padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis negalėjo būti importas dempingo kaina iš KLR dėl labai riboto jo kiekio. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra žalos, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš KLR, pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti dabartinių priemonių.

(188)

Kaip minėta 130 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos rinka yra antra didžiausia PKP rinka pasaulyje. Dėl bendro šios rinkos dydžio ir dėl to, kad joje esama didelių PKP pirkėjų, ji yra labai patraukli Kinijos PKP gamintojams, nes galimybė joje parduoti didelius kiekius leistų jiems panaudoti jų nenaudojamus gamybos pajėgumus ir taip sumažinti jų vieneto gamybos sąnaudas. Taigi, jeigu priemonės būtų panaikintos, atsižvelgdami į ekonominę naudą, kurią duoda nepanaudotų KLR gamybos pajėgumų panaudojimas, Kinijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai PKP Sąjungos rinkoje parduotų dempingo kainomis, taip darydami spaudimą Sąjungos pramonės kainoms ir pelningumui.

(189)

Komisija taip pat analizavo Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodarą trečiųjų šalių rinkose, kad nustatytų poveikį kainoms Sąjungos pramonėje, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(190)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį naudojo turimus faktus Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainoms nustatyti. Šiuo tikslu buvo naudojami prašyme atlikti peržiūrą pateikti duomenys, pagrįsti „Svan Data“ (108), ir dėl 119 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių visų pirma Kinijos eksporto duomenys, susiję su prekės kodu 4810 19.

(191)

Palyginimo tikslais Komisija nustatė šias kainas:

(192)

Pirma, Komisija palygino pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotą Sąjungos pramonės vidutinę svertinę pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainą su Kinijos eksporto į trečiąsias šalis, išskyrus Sąjungą, kainomis, pakoreguotomis atsižvelgiant į Sąjungoje iškrauto produkto kainą per PTL. Palyginus kainas remiantis 191 konstatuojamojoje dalyje pateiktais duomenimis nustatyta, kad eksporto į 8 trečiąsias šalis kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Šis eksportas sudarė apie 1 % Kinijos eksporto apimties. Šią nedidelę procentinę dalį lėmė sumažėjusios PKP kainos Sąjungoje.

(193)

Antra, Komisija taip pat analizavo, ar dėl Kinijos svertinių eksporto į trečiąsias šalis, išskyrus Sąjungą, kainų, pakoreguotų atsižvelgiant į Sąjungoje iškrauto produkto kainą, Sąjungos pramonė turėjo priverstinai parduoti mažesnėmis kainomis, palyginti su Sąjungos pramonės tiksline kaina per PTL. Atsižvelgdama į tai, kad Kinijos eksportuotojai nebendradarbiavo, Komisija savo analizę grindė prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais duomenimis. Atlikus analizę nustatytos 27 trečiosios šalys, kuriose Kinijos eksportuojantys gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamąjį produktą pardavė mažesnėmis kainomis nei vidutinė Sąjungos pramonės tikslinė kaina. Kinijos eksportas į šias šalis sudarė apie 10 % viso Kinijos eksporto į kitas trečiąsias šalis apimties. Be to, kaip nurodyta 131 konstatuojamojoje dalyje, pagrindinėse trečiosios rinkose ribojamas eksportas iš Kinijos jam taikomais muitais.

(194)

Apibendrinant, remiantis turimais faktais nustatyta, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai sugebėjo parduoti mažesnėmis kainomis nei Sąjungos tikslinė kaina. Atsižvelgiant į didelius nepanaudotus pajėgumus Kinijoje, taip pat pažymėta, kad dideli PKP kiekiai galėtų būti pagaminti ir parduoti ES rinkoje. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos eksportuotojai galėtų daryti didelį spaudimą kainoms ir taip daryti žalą Sąjungos pramonei.

(195)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta (žr. 182–186 konstatuojamąsias dalis), kad Sąjungos pramonei buvo padaryta žala ir ji buvo pažeidžiama. Taip pat pažymėta, kad šiuo metu pramonė restruktūrizuojama, kaip matyti iš gamybos pajėgumų sumažėjimo nagrinėjamuoju laikotarpiu; kai kurios bendrovės pertvarkė kai kurias gamybos linijas kitų rūšių popieriui gaminti.

(196)

Atlikus tyrimą taip pat patvirtinti per pradinį tyrimą nustatyti faktai, kad didelis pajėgumų naudojimas yra svarbus veiksnys siekiant ilgalaikio popieriaus gamintojų gyvybingumo, nes šios pramonės gamybos procesas yra imlus kapitalui. Dėl importo dempingo kaina pasikartojimo ir dėl to atsirandančio spaudimo kainoms Sąjungos pramonė netektų pinigų srauto, būtino restruktūrizavimo veiksmams, kuriais siekiama prisitaikyti prie mažėjančios PKP paklausos pasaulyje, finansuoti. Dėl to taip pat sumažėtų teigiamas ankstesnių restruktūrizavimo veiksmų poveikis ir toliau blogėtų visi žalos rodikliai.

(197)

Tuo remiantis daroma išvada, jog tikėtina, kad netaikant priemonių labai padidėtų importas iš KLR žalingomis dempingo kainomis, ir tikėtina, kad materialinė žala pasikartotų.

(198)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų akivaizdžiai prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, nesusijusių importuotojų, prekiautojų ir naudotojų interesus.

(199)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta žala ir ji buvo pažeidžiama. Dėl sunkumų, kylančių dėl nuolat mažėjančios PKP paklausos, reikės toliau rengti restruktūrizavimo planus, įskaitant popieriaus gamyklų uždarymą ir kitų gamyklų pertvarkymą kitų rūšių popieriui gaminti.

(200)

KLR importui dempingo kaina darant spaudimą kainoms Sąjungos pramonė negalėtų pasiekti aukštesnio nei sąnaudoms padengti būtino lygio PKP kainų, gauti restruktūrizavimui finansuoti būtinų pajamų ir prisitaikyti prie sunkumų, kurių turi dėl nuolat mažėjančios PKP paklausos.

(201)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(202)

Nesusiję importuotojai ir prekiautojai nebendradarbiavo. Remdamasi tuo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu PKP importo iš KLR beveik nebuvo, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamojo produkto importas nesudaro didžiosios nesusijusių importuotojų ir prekiautojų verslo veiklos dalies ir kad nėra veiksnių, leidžiančių manyti, kad, palikus galioti priemones, jiems bus daromas neproporcingas poveikis.

(203)

Nė vienas naudotojas nebendradarbiavo ir nepateikė klausimyno atsakymų.

(204)

Komisija gavo du rašytinius pareiškimus: vieną iš „Unitedprint.com“, Sąjungos PKP naudotojo, ir kitą iš spausdinimo pramonės asociacijos „Intergraf“ (113) (kurią remia Nyderlandų karališkosios spausdinimo ir susijusios pramonės asociacija).

(205)

„Intergraf“ pareiškime buvo aiškinama, kad Sąjungos spausdinimo pramonė sunkumų patiria dėl to, kad popierinius spaudinius keičia skaitmeniniai, taip pat dėl to, kad labai daug spaudos gaminių yra importuojama, visų pirma iš KLR. Pasak „Intergraf“, antidempingo ir antisubsidinės priemonės kenkia Sąjungos spaustuvių, kurios nėra apsaugotos panašiomis prekybos priemonėmis ir privalo atitikti griežtus aplinkos apsaugos standartus, konkurencingumui.

(206)

„Intergraf“ teigė, kad iš Kinijos į ES kasmet eksportuojama daugiau kaip 700 mln. EUR spausdinto popieriaus. Tai apima daug įvairių spausdinimo produktų, kurie nėra spausdinami ant PKP. Remdamasi turima informacija Komisija negalėjo įvertinti, kurie iš KLR importuoti produktai yra atspausdinti ant PKP, o kurie – ant kitų rūšių popieriaus.

(207)

Per pradinį tyrimą nustatyta, kad dauguma ant PKP spausdinamų produktų yra produktai, kuriems svarbus laiko veiksnys (pvz., žurnalai, brošiūros, reklaminis paštas ir įklijos, kurie dėl jiems transportuoti būtino laiko veikiausiai nėra importuojami iš KLR). Per šią peržiūrą pareiškėjo pateikta informacija patvirtino, kad tebegalioja pradinio tyrimo išvados.

(208)

Taigi, Komisija padarė išvadą, kad nors tikėtina, jog tam tikra ant PKP spausdinamų spaudinių dalis dėl antidempingo ir kompensacinių muitų yra spausdinama ne Sąjungoje, jų poveikis Sąjungos spausdinimo pramonės ekonominei padėčiai yra ribotas.

(209)

„Intergraf“ taip pat atkreipė dėmesį į PKP pasiūlos trūkumą ir didelį kainų padidėjimą, ypač nuo 2021 m. vidurio. Tai taip pat pažymėta „Unitedprint.com“ pareiškime. Remdamasi pateikta informacija Komisija negalėjo įvertinti atitinkamų pasiūlos ir paklausos kiekių, taigi ir tariamo rinkos disbalanso. Komisija taip pat negalėjo įvertinti, ar minėtas kainų padidėjimas galėtų būti perkeltas jų pirkėjams, ar ne. Komisija taip pat pažymėjo, kad 2021 m. po COVID-19 pandemijos kai kuriose žaliavų rinkose būta pasiūlos trūkumo.

(210)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių importuojamam Kinijos kilmės PKP nereikėtų toliau taikyti esamų priemonių.

(211)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo pasikartojimo, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, antidempingo priemones iš Kinijos importuojamam PKP reikėtų taikyti toliau.

(212)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(213)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(214)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir tada nustatyti visai valstybei taikomą muitą.

(215)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam Kinijos kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(216)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (114). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(217)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti galiojančias priemones taikyti toliau. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(218)

Komisija gavo ES pramonės atstovų pastabas, kuriomis papildomai pagrindžiamos Komisijos išvados, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai galėjo parduoti mažesnėmis kainomis nei Sąjungos tikslinė kaina. Todėl nuspręsta, kad šio reglamento teksto keisti nereikia.

(219)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (115) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną,

(220)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,