(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/763 (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui nustatė antidempingo muitus (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu. Priemonės buvo nustatytos vienintelei bendradarbiaujančiai eksportuojančiai grupei ir visoms kitoms bendrovėms nustatant fiksuotas 104,46 EUR už neto toną muito normas.

(2)

Sprendimais bylose T-383/17 (3) ir C-260/20 P (4) buvo panaikintos priemonės, kurios buvo nustatytos vienintelei bendradarbiaujančiai eksportuojančiai grupei. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/593 (5) Europos Komisija vienintelės bendradarbiaujančios eksportuojančios grupės ir visų kitų bendrovių importuojamam tam tikram Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui iš naujo nustatė 103,16 EUR už neto toną antidempingo muitą.

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (6), Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(4)

Prašymą atlikti peržiūrą 2022 m. vasario 1 d. tam tikro lengvo terminio popieriaus Sąjungos pramonės, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, vardu pateikė Europos terminio popieriaus asociacija (toliau – pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala greičiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(5)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, 2022 m. gegužės 3 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą, susijusią su į Sąjungą importuojamu tam tikru Korėjos Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės lengvu terminiu popieriumi. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (7) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(6)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(7)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, žinomam Korėjos Respublikos gamintojui ir Korėjos Respublikos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir prekiautojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(8)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(9)

Komisija gavo pastabų dėl inicijavimo iš bendrovės „Hansol Paper Co. Ltd.“ (toliau – bendrovė „Hansol Paper“). Ši šalis teigė, kad iš prašyme pateiktų duomenų nematyti, kad Sąjungos pramonei daroma materialinė žala.

(10)

Komisija priminė, kad bendrovė „Hansol Paper“ išnagrinėjo prašymą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir kitas susijusias 11 straipsnio dalis, ir padarė išvadą, kad tyrimo inicijavimui keliami reikalavimai buvo įvykdyti, t. y. pareiškėjų pateiktų įrodymų tinkamumas ir tikslumas yra pakankami įrodymai, kuriais remiantis galima teigti, kad žalingas dempingas tęsis arba pasikartos.

(11)

Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat priminė, kad prašymo teikimo etape nebūtina, kad Komisijai būtų pateikti tie patys dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės ir žalos apimties ir kokybės įrodymai, kurių galėtų reikėti siekiant pratęsti priemonių galiojimą. Antidempingo tyrimas yra procesas, kurio metu tikrumas dėl duomenų, būtinų priemonei priimti ar pratęsti arba tyrimui nutraukti, pasiekiamas laipsniškai atliekant tyrimą. Be to, neatmetama galimybė, kad prašyme gali būti tam tikrų klaidų ar netikslumų. Tačiau jų egzistavimas nebūtinai turi įtakos bendrai išvadai, kad prašyme pateikta pakankamai įrodymų, jog yra tikimybė, kad žalingas dempingas tęsis arba pasikartos, ir kad bylą reikia tirti.

(12)

Be to, iš prašymui pateikti reikalingo įrodymų (pakankamų įrodymų) teisinio standarto aiškiai matyti, kad skunde pateiktos informacijos kiekis ir kokybė skiriasi nuo informacijos, kuri reikalinga norint priimti galutinį sprendimą tyrimo pabaigoje, kiekio ir kokybės. Neatmetama galimybė, kad nuo prašymo pateikimo iki tyrimo pabaigos bus pokyčių. Tačiau tokie pakeitimai nebūtinai turi įtakos bendrai išvadai, kad bylą reikia tirti, nes turima pakankamai įrodymų, kad žalingas dempingas tęsis arba pasikartos.

(13)

Dėl tvirtinimo, kad iš prašyme pateiktų duomenų nebuvo matyti, jog Sąjungos pramonei daroma materialinė žala, bendrovė „Hansol Paper“ teigė, kad iš prašyme pateiktų ekonominių rodiklių matyti, jog importas iš Korėjos nėra žalingas, Korėjos rinkos dalis yra nereikšminga, o Sąjungos pramonės pardavimo apimties, rinkos dalies, investicijų ir veiklos efektyvumo rodikliai yra geri. Bendrovės „Hansol Paper“ teigimu, prašyme pripažinta, kad Sąjungos gamintojų pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, tačiau teigiama, kad taip atsitiko dėl kitų rinkos veiksnių, nesusijusių su importu iš Korėjos.

(14)

Komisija paaiškino, kad prašyme pareiškėjas teigia, kad yra tikimybė, jog nagrinėjamojoje šalyje daroma žala tęsis arba pasikartos. Komisija iš tiesų laikėsi nuomonės, kad prašyme pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, jog po pradinio atsigavimo laikotarpio Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, kai nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. padidėjo importas iš nagrinėjamosios šalies. Šiuo atžvilgiu primenama, kad norint nustatyti, ar esama materialinės žalos, reikia išnagrinėti, inter alia, atitinkamus veiksnius, kaip aprašyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies d punkte. Iš tiesų pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę skunde turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo lemiamą poveikį Sąjungos pramonei pagal Sąjungos pramonės būklę rodančius atitinkamus (ne būtinai visus) veiksnius ir rodiklius, pavyzdžiui, išvardytus 3 straipsnio 3 ir 5 dalyse. Tai mutatis mutandis taikoma atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tikimybės analizę. Lygiai taip pat ne visi veiksniai turi rodyti pablogėjimą, kad būtų galima nustatyti materialinę žalą (taigi ir jos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę). Be to, tai, kad esama kitų veiksnių, kurie gali turėti įtakos Sąjungos pramonės padėčiai, nebūtinai reiškia, jog importo dempingo kaina poveikis šiam pramonės sektoriui nėra reikšmingas (vėlgi tai pasakytina ir atliekant tikimybės analizę). Šis klausimas yra dar aktualesnis priemonių galiojimo termino peržiūros atveju, kai daugiausia dėmesio skiriama tam, kas nutiktų, jeigu priemonės būtų panaikintos. Be to, priemonių galiojimo termino peržiūros atveju antidempingo priemonės gali turėti tam tikrą teigiamą poveikį, net jeigu apskritai žala tęsiasi. Bet kuriuo atveju Komisija taip pat pažymėjo, kad prašyme pateikta pakankamai įrodymų dėl žalos pasikartojimo tikimybės. Visų pirma, paaiškėjo, kad Korėjos rinkai būdingas didelis gamybos pajėgumų perteklius. Korėjos vidaus rinka negali absorbuoti šių perteklinių produktų. Todėl Sąjungos rinka, kuri yra didžiausia pasaulyje terminio popieriaus rinka, dėl savo dydžio yra patraukli Korėjos eksportuotojams. Be to, į kitas eksporto rinkas sunku patekti dėl tam tikrų priežasčių (8). Remdamasi šia informacija, Komisija turėjo teisę inicijuoti tyrimą.

(15)

Kalbant apie bendrovės „Hansol Paper“ tvirtinimus, susijusius su kai kurių prašyme nurodytų žalos rodiklių, pvz., rinkos dalies ir pardavimo apimties, teigiama raida, Komisija pažymėjo, kad antidempingo priemonės dažnai turi teigiamą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai – tai veiksnys, į kurį, žinoma, buvo atsižvelgta Komisijos tarnybų analizėje.

(16)

Kalbant apie pastabą dėl Sąjungos interesų, Komisija nėra teisiškai įpareigota inicijavimo etape nagrinėti Sąjungos interesus.

(17)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(18)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija atrinko tris Sąjungos gamintojus. Atrankai naudoti kriterijai buvo didžiausia tipiška panašaus produkto pardavimo ir gamybos apimtis ES 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko apie 86 proc. visos apskaičiuotos Sąjungos gamybos ir pardavimo apimties. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Viena pastaba buvo gauta iš Sąjungos asociacijos, kuri pritarė dėl preliminariai atrinktų gamintojų. Atrinkti gamintojai buvo patvirtinti 2022 m. gegužės 12 d. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Prašomos informacijos nepateikė nė vienas nesusijęs importuotojas. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(20)

Komisija paragino tris atrinktus Sąjungos gamintojus ir pagrindinį žinomą Korėjos eksportuojantį gamintoją užpildyti atitinkamus klausimynus, kurie buvo paskelbti internete (9) inicijavimo dieną.

(21)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, pagrindinis žinomas eksportuojantis gamintojas „Hansol Paper“ ir su juo susiję importuotojai bendrovės „Hansol Europe B.V.“ ir „Hansol America Inc.“. Be to, pareiškėjas pateikė klausimyno atsakymus su makroekonominiais duomenimis.

(22)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojų:

eksportuojančių Korėjos Respublikos gamintojų:

susijusių importuotojų:

(23)

2023 m. balandžio 27 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. 2023 m. gegužės 10 d. Komisija atnaujintą priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą nusiuntė tik bendrovei „Hansol Paper“. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl faktų ir aplinkybių atskleidimo pateikti. Pastabas pateikė pareiškėjai ir bendrovė „Hansol Paper“.

(24)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Nė viena šalis nepateikė prašymo būti išklausyta.

(25)

Atsižvelgiant į tai, kad duomenis pateikė nedaug šalių, kai kurie iš toliau pateiktų skaičių turėjo būti pateikti intervalais, taip siekiant išvengti konfidencialumo pažeidimų. Vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo duomenys taip pat pateikiami intervalais, nes tai vienintelė bendradarbiavusi bendrovė.

(26)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats, kaip ir pradiniame tyrime, t. y. tam tikras lengvas terminis popierius, kurio svoris ne didesnis kaip 65 g/m2; suvyniotas į ritinius, kurių plotis ne mažesnis kaip 20 cm, svoris (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 50 kg, o skersmuo (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 40 cm (toliau – dideli ritiniai); iš vienos arba abiejų pusių padengtas skaidriąja danga arba nepadengtas; iš vienos arba abiejų pusių padengtas drėgmei ir temperatūrai jautria medžiaga ir padengtas viršutine danga arba ne (toliau – peržiūrimasis produktas), kurio KN kodai šiuo metu yra ex 4809 90 00, ex 4811 90 00, ex 4816 90 00 ir ex 4823 90 85 (TARIC kodai: 4809900010, 4811900010, 4816900010, 4823908520).

(27)

Lengvas terminis popierius yra specialios paskirties popierius. Jis padengtas šilumine aktyviąja danga, kuriai sureagavus į spausdintuvų su terminėmis spausdinimo galvutėmis išskiriamą šilumą išryškėja vaizdas. Lengvas terminis popierius yra naudojamas prekybos vietose, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos kasos aparatų spausdinamiems čekiams, taip pat elektroninės prekybos pakuočių lipnioms etiketėms, bilietams ir žymėms gaminti.

(28)

Lengvas terminis popierius gali būti gaminamas naudojant kelių rūšių cheminius ryškalus. Šiame tyrime nagrinėjamas visų rūšių produktas.

(29)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas yra Korėjos kilmės peržiūrimasis produktas.

(30)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(31)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(32)

2022 m. liepos 1 d. pastabose eksportuojantis gamintojas paprašė paaiškinti, ar į priemonių galiojimo termino peržiūros aprėptį būtų įtraukti arba neįtraukti Sąjungos pramonės gaminami naujų rūšių produktai. Gaminant šių naujų rūšių produktus nenaudojami jokie cheminiai ryškalai, o vaizdas išryškėja vykstant ne cheminiams, o fizikiniams procesams. 2022 m. rugsėjo 19 d. pranešime dėl bylos tyrimo aprėptis paaiškinta taip, kad tyrimas buvo susijęs tik su lengvu terminiu popieriumi, gaminamu naudojant cheminį ryškalą.

(33)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu lengvas terminis popierius buvo toliau importuojamas iš Korėjos Respublikos, tik daug mažesniais kiekiais nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.). Pagal 2 lentelę lengvo terminio popieriaus importas iš Korėjos Respublikos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 2,7 proc. Sąjungos rinkos, palyginti su 13,6 proc. rinkos dalimi per pradinį tyrimą.

(34)

Atliekant tyrimą bendrovė „Hansol Paper“ bendradarbiavo. (Beveik) visas iš Korėjos Respublikos importuojamo peržiūrimojo produkto kiekis buvo gaminamas šios bendrovės. Apie save nepranešė jokie kiti eksportuojantys gamintojai. Išvados dėl dempingo tęsimosi grindžiamos patikrintais bendrovės „Hansol Paper“ duomenimis.

(35)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 proc. visos jo peržiūrimojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad eksportuojančio gamintojo bendras panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(36)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančio gamintojo, kurio pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis.

(37)

Tuomet Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduoto kiekvienos rūšies produkto, kuris yra toks pats ar panašus į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 proc. visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad kai kurių rūšių produktai, eksportuoti į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nebuvo parduodami vidaus rinkoje, todėl nebuvo tipiški.

(38)

Tada Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(39)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(40)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(41)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

(42)

Atlikus pardavimo vidaus rinkoje analizę nustatyta, kad, priklausomai nuo produkto rūšies, 32–100 proc. visos pardavimo vidaus rinkoje apimties buvo pelninga ir kad kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Atitinkamai, priklausomai nuo produkto rūšies, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje kainos svertinis vidurkis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu arba tik kaip pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(43)

Jeigu tam tikros rūšies produktas nebuvo parduodamas vidaus rinkoje ir joks kitas eksportuojantis gamintojas tokios rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kainos nebuvo nustatęs, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(44)

Normalioji vertė apskaičiuota prie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(45)

Bendrovė „Hansol Paper“ peržiūrimąjį produktą eksportavo į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba pasitelkdama susijusią bendrovę „Hansol Europe“.

(46)

Eksportuojančio gamintojo pardavimo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje atveju pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą peržiūrimąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(47)

Eksportuojančio gamintojo pardavimo į Sąjungą per kaip importuotojas veikiančią bendrovę „Hansol Europe“ atveju, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į gautą pelną.

(48)

Kalbant apie pelno dydį, Komisija pagal nusistovėjusią Sąjungos teismų praktiką (10) nenaudojo susijusios bendrovės pelno dydžio, nes jis laikomas nepatikimu. Neturėdama jokios kitos informacijos, Komisija naudojo 4,5 proc. pelno dydį, kuris buvo naudojamas ir atliekant pradinį tyrimą (11).

(49)

Komisija eksportuojančio gamintojo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(50)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Korekcijos, susijusios su transporto išlaidomis, tvarkymo ir krovos išlaidomis, banko mokesčiais, ES muitais, metų pabaigos atskaitomis, komisiniais ir sąlyginiu apmokestinimu muitais, buvo išskaičiuoti iš pardavimo vidaus rinkoje ir (arba) eksportui kainų, kai apie juos buvo pranešta ir nustatyta, kad jie yra pagrįsti. Komisija nustatė, kad prašymai atlikti korekcijas, susijusias su pakavimo ir kredito išlaidomis, buvo nepagrįsti.

(51)

Eksportui ir pardavimui vidaus rinkoje skirtos pakuotės iš esmės buvo identiškos, todėl nebuvo pagrindo patenkinti prašymą dėl korekcijų.

(52)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies g punkte nustatyta, kad korekcijos gali būti pateisinamos tais atvejais, kai kreditas yra veiksnys, į kurį atsižvelgiama nustatant taikomas kainas. Komisija atmetė kredito išlaidų korekcijas remdamasi argumentais, kurie dėl jų neskelbtino pobūdžio buvo atskleisti tik eksportuojančiam gamintojui. Komisija padarė išvadą, kad suteikto kredito kaina nebuvo veiksnys, į kurį šalis atsižvelgia nustatydama taikomas kainas.

(53)

Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(54)

Tuo remiantis buvo nustatyta, kad bendrovės „Hansol Paper“ vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 29 proc. Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(55)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Hansol Paper“ pažymėjo, kad didžioji dempingo dalis buvo susijusi su etikečių gamybai skirtu terminiu popieriumi ir atkreipė dėmesį į skirtumus tarp produktų, kuriais Sąjungoje buvo prekiaujama pradinio tyrimo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiais. Komisija primena, kad normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos pagal produkto rūšį, kaip aprašyta pirmesniuose skirsniuose, ir kad galiausiai visų produktų, kuriems taikomos galiojančios priemonės, pardavimui turėjo būti nustatytas tik vienas dempingo skirtumas. Todėl nustatant dempingo skirtumą buvo atsižvelgta į produktų, kuriais buvo prekiaujama pradinio tyrimo ir peržiūros metu, asortimento skirtumus.

(56)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Analizuoti šie elementai: Korėjos Respublikos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai bei Sąjungos rinkos patrauklumas lyginant su kitomis rinkomis.

(57)

Remiantis rinkos tyrimais, bendrovė „Hansol Paper“ buvo didžiausia peržiūrimojo produkto gamintoja Korėjos Respublikoje. Bendrovės gamybos pajėgumai skyrėsi priklausomai nuo šaltinio. 2019 m. bendrovės „Hansol Paper“ tvarumo ataskaitoje nustatyta, kad jos gamybos pajėgumai, įskaitant lengvo terminio popieriaus gamybą, siekė 355 000 tonų per metus (12). Tyrimo metu bendrovė „Hansol Paper“, pripažinusi, kad šis skaičius buvo susijęs su projektiniais dengimo šilumine danga pajėgumais, nurodė, kad jos gamybos pajėgumai siekė 250 000–300 000 tonų per metus. Atliekant tikrinimą vietoje bendrovė tvirtino, kad 2019 m. ataskaitoje nurodytas skaičius buvo netikslus. Bendrovė laikėsi nuomonės, kad bendrovės „Laves Chemie Consulting“2019–2024 m. pasaulinės terminio popieriaus rinkos tyrime paskelbti pajėgumų duomenys buvo tikslesni. Šio tyrimo metu buvo apskaičiuota, kad bendrovės „Hansol Paper“ terminio popieriaus gamybos pajėgumai siekė 260 000 tonų per metus (13).

(58)

Remiantis pirmiau minėtu bendrovės „Laves Chemie Consulting“ tyrimu, dar neseniai Korėjos Respublikoje galėjo būti dar trys terminio popieriaus gamintojai, kurių bendras gamybos pajėgumas – 45 000 tonų (14). Tačiau neaišku, kokiu mastu šie pajėgumai galėtų būti aktyvuoti lengvo terminio popieriaus gamybai, jeigu tai būtų galima padaryti esant tam tikroms rinkos sąlygoms. Sąjungos gamintojų teigimu, vienintelis papildomas Korėjos gamintojas, vis dar gaminantis terminį popierių, būtų bendrovė „Donghwa Ind co. Ltd“, kurios gamybos pajėgumas – 15 000 tonų per metus (15).

(59)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nors Komisija negalėjo kiekybiškai įvertinti visų nepanaudotų pajėgumų Korėjoje, ji galėjo nustatyti, kad šios šalies gamybos pajėgumai yra dideli, t. y. maždaug 10 kartų didesni už Korėjos vidaus suvartojimą ir beveik dvigubai didesni už Sąjungos suvartojimą. Be to, bendrovė „Hansol Paper“ ne kartą paskelbė ketinanti plėsti terminio popieriaus verslą, kaip matyti iš jos 2021 m. pirmojo pusmečio finansinės ataskaitos (16) ir vėlesnių finansinių ataskaitų (taip pat 2022 m. (17)). Toks išplėtimas reikštų, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Korėjos terminio popieriaus gamybos pajėgumai buvo papildyti, nors jie jau buvo gerokai didesni už Sąjungos lengvo terminio popieriaus suvartojimą (žr. 1 lentelę).

(60)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Hansol Paper“ teigė, kad Komisijos išvados dėl pajėgumų Korėjoje buvo nepagrįstos ir neteisingos, nes: i) bendrovė „Hansol Paper“ buvo vienintelis peržiūrimojo produkto gamintojas Korėjoje, ii) Komisija neteisingai aiškino „Hansol Paper“ pranešimus apie bendrovės plėtrą ir iii) Komisija perdėtai nustatė, kad „Hansol Paper“ gamybos pajėgumai yra labai lankstūs.

(61)

Komisija su tuo nesutiko. Dėl tvirtinimo, kad vienintelis peržiūrimojo produkto gamintojas Korėjoje buvo bendrovė „Hansol Paper“, Komisija pažymėjo, kad jis neatitiko kitos byloje pateiktos informacijos, įskaitant pačios bendrovės „Hansol Paper“ pareiškimus, pateiktus atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą (18). Nors Komisija nuolat laikėsi nuomonės, kad bendrovė „Hansol Paper“ buvo vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas šio peržiūros tyrimo metu, Komisija nepadarė išvados, kad „Hansol Paper“ buvo vienintelis lengvo terminio popieriaus gamintojas Korėjos Respublikoje. Priešingai, kaip paaiškinta 58 konstatuojamojoje dalyje, iš bylos įrodymų matyti, kad peržiūrimąjį produktą galėjo gaminti dar bent vienas Korėjos Respublikos lengvo terminio popieriaus gamintojas, t. y. bendrovė „Donghwa Ind Co. Ltd“. Komisija pažymėjo, kad bendrovės „Donghwa Ind“ interneto svetainėje (19) buvo apskritai nurodyta, kad bendrovė gamina terminį popierių, ir pateiktos tokių produktų, kaip prekybos vietose išduodamų kasos aparatų čekių, kurie paprastai gaminami iš lengvo terminio popieriaus, nuotraukos. Komisija taip pat pažymėjo, kad, pateikus priešingus įrodymus, bendrovė „Hansol Paper“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, kad Korėjos Respublikoje ji buvo vienintelė lengvo terminio popieriaus gamintoja. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(62)

Komisija nesutiko, kad, kaip nurodė bendrovė „Hansol“, Korėjoje nebuvo jokių nepanaudotų pajėgumų. Pavyzdžiui, bendrovė „Hansol Paper“ pateikė tokias mažas pajėgumų vertes, kad kai kuriais nagrinėjamojo laikotarpio metais jos nurodytas pajėgumų panaudojimas būtų siekęs daugiau nei 100 proc.

(63)

Komisija nesutiko dėl tvirtinimų, kad bendrovės „Hansol Paper“ pranešimai apie plėtrą esą buvo aiškinami klaidingai, ir dėl lanksčių gamybos pajėgumų klausimo. Pati bendrovė „Hansol Paper“ savo finansinėse ataskaitose ne kartą viešai skelbė apie savo ketinimą išplėsti terminio popieriaus verslą (20). Tai, kad į tikrinamojo vizito metu pateiktus investicijų planus nebuvo įtrauktos investicijos, kuriomis būtų siekiama didinti pajėgumus, nereiškia, jog bendrovė „Hansol Paper“ atsisakė savo ketinimų. Bet kuriuo atveju bendrovės „Hansol Paper“ galimybės plėsti terminio popieriaus verslą yra įvairios, įskaitant pajėgumų pakeitimo galimybę. Kaip pati šalis pažymėjo „Hansol Paper“ 2022 m. tvarumo ataskaitoje (21), bendrovės „Hansol Paper“ gamybos priemonės buvo neabejotinai lanksčios. Net jeigu to lankstumo kiekybinis įvertinimas nėra aiškiai žinomas, tai, kad jis buvo nurodytas ataskaitoje, rodo, kad lankstumas yra nemažas ir todėl verta apie jį paskelbti viešai. Atsižvelgiant į bendrovės „Hansol Paper“ 2023 m. gamybos plane nurodytą produktų asortimentą, šaliai neužkertamas kelias prireikus nemažus pajėgumus pakeisti peržiūrimuoju produktu.

(64)

Korėjos Respublikos vidaus rinka yra maža, jos metinis suvartojimas siekia 20 000–37 200 tonų (22). Vien bendrovės „Hansol Paper“ metinė gamyba yra 4–9 kartus didesnė nei peržiūrimojo produkto suvartojimas vidaus rinkoje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad vertinant pagal apimtį vidaus suvartojimas mažėja, nes vidaus rinkoje dominuojančio šalies gamintojo „Hansol Paper“ lengvo terminio popieriaus pardavimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 29 proc. (23). Todėl Korėjos lengvo terminio popieriaus pramonė yra orientuota į eksportą. Informacija apie bendrovės „Hansol Paper“ pardavimo vidaus rinkoje pelningumą pateikiama 3.2.1 skirsnyje.

(65)

Remdamasi patikrintais bendrovės „Hansol Paper“ duomenimis, Komisija nustatė, kad Korėjos eksporto į kitas nei Sąjunga paskirties vietas apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo (24). Komisija taip pat nustatė, kad Korėjos eksporto, visų pirma į JAV, apimtis buvo didelė (25). Tačiau Korėjos eksporto į kitas nei Sąjunga paskirties vietas pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Tai aiškiai matoma kalbant apie JAV rinką (26). Be to, 2021 m. rugsėjo 27 d. JAV valdžios institucijos importuojamam, inter alia, Korėjos Respublikos kilmės terminiam popieriui nustatė antidempingo priemones (27). Dėl šių priežasčių, kalbant apie kainas, JAV rinka tapo mažiau patraukli Korėjos eksportui.

(66)

Sąjungos rinka yra didžiausia pasaulyje lengvojo terminio popieriaus rinka, kuriai tenka apie 25 proc. viso pasaulyje suvartojamo kiekio, jos augimo potencialas vertinant absoliučiaisiais skaičiais yra didelis (28). Atlikus tyrimą nustatyta, kad, palyginti su kitomis rinkomis, Sąjungos rinka yra patraukli kainų požiūriu. 2017 m. nustačius antidempingo priemones importas iš Korėjos Respublikos labai sumažėjo ir 2020 m. siekė tik 1 000–2 500 tonų. Tačiau nuo tada, nepaisant galiojančių antidempingo muitų, Korėjos pardavimo į Sąjungą apimtis vėl padidėjo (29) ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 4 500–6 000 tonų, t. y. 2,7 proc. rinkos dalį.

(67)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Hansol Paper“ paprašė Komisijos apskaičiuoti „Hansol Paper“ pardavimo trečiųjų šalių rinkoms dempingo skirtumą, remdamasis tuo, kad toks skaičiavimas buvo nuosekli praktika Komisijai atliekant priemonių galiojimo termino peržiūras ir kad Komisija neįvertino, ar „Hansol Paper“ eksporto į ne ES rinkas kainos rodė, jog buvo vykdomas dempingas. Komisija paaiškino, kad priemonių galiojimo termino peržiūros tikslas yra nustatyti, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir žala tęstųsi arba pasikartotų. Atsižvelgdama į tai, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatytas didelis dempingas, susijęs su pardavimu į Sąjungą, ir, atsižvelgdama į vėlesnę išvadą dėl dempingo tęsimosi tikimybės, šiame tyrime Komisija neprivalėjo toliau daryti išvadų dėl dempingo. Bendrovės „Hansol Paper“ eksporto į ne ES rinkas kainos buvo išanalizuotos 65 konstatuojamojoje dalyje. Jos toliau analizuojamos tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(68)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Hansol Paper“ tvirtino, kad Komisija turėjo nustatyti, jog Sąjungos lengvojo terminio popieriaus rinka nebebuvo patraukli, atsižvelgiant į „Hansol Paper“ jau pateiktą informaciją (nes Komisija esą nepakankamai į ją atsižvelgė) ir visų pirma į tvirtinimus, kad „Hansol Paper“ nebeskirtų viso dėmesio Sąjungos rinkai, į JAV rinkos svarbą „Hansol Paper“, JAV terminiam popieriui nustatytų antidempingo priemonių lygį ir į tai, kad Komisija šiame reglamente neapibūdino „Hansol Paper“ veiklos kitose trečiosiose rinkose.

(69)

Komisija nesutiko dėl įtariamo Sąjungos rinkos nepatrauklumo Korėjos eksportui. Dėl to, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinka apimties požiūriu nebuvo pagrindinė bendrovės „Hansol Paper“ rinka ir kad „Hansol Paper“ produktų pardavimo apimtis JAV buvo didelė, Sąjungos rinkos patrauklumas nesumažėjo. Be to, Komisija teigė, kad vien dėl to, kad JAV taikomos antidempingo priemonės, JAV rinka tapo mažiau patraukli nei prieš nustatant bet kokias priemones, net jeigu tokių priemonių lygis nebuvo pernelyg didelis. Kalbant apie bendrovės „Hansol Paper“ pardavimą kitose rinkose, šiame reglamente Komisija negalėjo atskleisti pardavimo apimties ir kainų kitose kiekvienos šalies rinkose (t. y. vienintelio nagrinėjamų duomenų šaltinio), nes šalis tokią informaciją laikė neskelbtina. Vis dėlto Komisija įvertino bendrovės „Hansol Paper“ pardavimo ir kainų kitose rinkose strategiją, kurią ši šalis aprašė patikrinimo ataskaitose. Šiuo atžvilgiu Komisija nustatė, pasaulyje terminio popieriaus gamyba vykdoma keliose šalyse, kaip matyti iš bendrovės „Laves Chemie Consulting“ atlikto 2019–2024 m. pasaulinės terminio popieriaus rinkos tyrimo. Todėl peržiūrimojo produkto gamintojai su vietos gamintojais konkuruoja tik keliose pasaulio vietovėse. Taigi grynosios terminio popieriaus importuotojos (daugiausia iš Korėjos) yra Pietų ir Centrinės Amerikos, Afrikos, Australazijos regionai ir dauguma Azijos šalių (30). Net jeigu iš esmės rinkos, kuriose nėra (didelės) vidaus gamybos, iš pirmo žvilgsnio atrodytų patrauklesnės, Komisija nustatė, kad apskritai bendrovės „Hansol Paper“ peržiūrimojo produkto pardavimo ne ES eksporto rinkose, įskaitant JAV, kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo tiek pat, kiek pardavimo Sąjungoje kainos. Palyginus bendrovės „Hansol Paper“ pardavimo kainas visose ne ES eksporto rinkose ir „Hansol Paper“ pardavimo Sąjungoje kainas, nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu ES kainos apskritai buvo nuolat didesnės už „Hansol Paper“ pardavimo kitose pasaulio šalyse kainas. Todėl Komisija patvirtino, kad Sąjungos rinka, kuri yra didžiausia pasaulyje lengvojo terminio popieriaus rinka ir kurios augimo potencialas vertinant absoliučiaisiais skaičiais yra didelis, yra pagal apimtį ir kainą patraukli Korėjos eksportui rinka, nepriklausomai nuo bendrovės „Hansol Paper“ pardavimo tinklo pokyčių, įvykusių po pradinio tyrimo.

(70)

Atsižvelgiant į Komisijos išvadas dėl dempingo tęsimosi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kaip nustatyta 54 konstatuojamojoje dalyje, į tai, kad Korėjos Respublikoje yra nemažų lanksčių gamybos pajėgumų, į vis dar didėjantį Korėjos susidomėjimą didele Sąjungos rinka, kurioje siūlomos patrauklios kainos, ir į neseniai nustatytas antidempingo priemones šiuo metu pagrindinėje šios šalies eksporto rinkoje (31), galima numatyti, kad panaikinus priemones nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina toliau didės. Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus importuojamam nagrinėjamajam produktui nustatytų antidempingo priemonių galiojimui dempingas tęstųsi.

(71)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino penki gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(72)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 360 727 tonos. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, pavyzdžiui, pareiškėjo pateiktais klausimyno atsakymais, kurie buvo sutikrinti su atskirais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 86 proc. viso panašaus produkto Sąjungoje.

(73)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi: a) pareiškėjo duomenimis apie Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimą, iš dalies sutikrintais pagal atrinktų Sąjungos gamintojų nurodytą pardavimo apimtį (32), ir b) peržiūrimojo produkto importu iš visų trečiųjų šalių, kurio duomenis pateikė Eurostatas, ir kaip nurodyta bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto duomenų analizėje.

(74)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(75)

2018–2020 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo 8 proc. 2020 m. Sąjungos suvartojimui poveikį padarė pasaulinė COVID-19 pandemija, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 2 proc.

(76)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateiktais klausimyno atsakymais ir Eurostato statistiniais duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu.

(77)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(78)

Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis 2018–2020 m. sumažėjo. Tačiau apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gerokai padidėjo ir buvo 65 proc. didesnė nei 2018 m. Rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 1,6 proc. 2018 m. iki 2,7 proc. per PTL.

(79)

Siekdama nustatyti importo apimtį ir vertę nagrinėjamuoju laikotarpiu, Komisija, remdamasi Eurostato pateiktais importo statistiniais duomenimis, išnagrinėjo bendradarbiaujančio eksportuojančio nagrinėjamosios šalies gamintojo „Hansol Paper“ pateiktus eksporto duomenis. Komisija nustatė neatitikimų tarp bendrovės „Hansol Paper“ nurodyto eksporto į Daniją, Estiją, Suomiją ir Lietuvą ir Eurostato užfiksuoto importo į tas valstybes nares. Remdamasi bendrovės pateikta informacija Komisija padarė išvadą, kad „Hansol Paper“ į Daniją, Estiją, Suomiją ir iš dalies į Lietuvą eksportuotas peržiūrimasis produktas nebuvo įvežtas į Sąjungos muitų teritoriją. Tikėtina, kad šie parduoti produktai buvo gabenami tranzitu ir (arba) buvo skirti Sąjungai nepriklausančioms šalims. Todėl, kalbant apie importą į pirmiau minėtas keturias valstybes nares, Komisija rėmėsi Eurostato užfiksuotais statistiniais duomenimis.

(80)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi eksportuojančio gamintojo pateiktais klausimyno atsakymais ir Eurostato statistiniais duomenimis.

(81)

Importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR už toną)

(82)

Vidutinė importo iš nagrinėjamosios šalies kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 19 proc.

(83)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(84)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginimo rezultatas buvo išreikštas kiekvieno eksportuojančio gamintojo teorinės apyvartos (eksportuojančio gamintojo eksportuoto kiekio, įvertinto Sąjungos pramonės pardavimo kaina) procentine dalimi, kai buvo nustatytas toks pats Sąjungos pramonės PKN.

(85)

Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 13,7 proc. Nustatyta, kad dėl maždaug 83 proc. importo apimties kainos buvo priverstinai mažinamos.

(86)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Hansol Paper“ tvirtino, kad didžioji dalis priverstinio kainų mažinimo buvo susijusi su etikečių gamybai skirtu terminiu popieriumi, kuris nebuvo susijęs su pradiniame tyrime nagrinėjamais produktais. Komisija priverstinio kainų mažinimo skirtumą apskaičiavo lygindama produktų rūšis – kaip ir pradinio tyrimo metu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(87)

Tam tikras lengvas terminis popierius iš trečiųjų šalių, išskyrus Korėjos Respubliką, daugiausia buvo importuojamas iš Kinijos ir JAV.

(88)

Importo apimties, taip pat tam tikro lengvo terminio popieriaus importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų tendencijų raida:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(89)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos sumažėjo daugiau nei 50 proc., o importas iš JAV padidėjo 5 proc. Kitų trečiųjų šalių rinkos dalis nuolat mažėjo: nuo 5,8 proc. 2018 m. iki 5,3 proc. per PTL.

(90)

pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(91)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija įvertino makroekonominius rodiklius remdamasi pareiškėjo klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, tinkamai sutikrintais su prašyme pateikta informacija ir Eurostato statistiniais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(92)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(93)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(94)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(95)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 10 proc. Dėl COVID-19 pandemijos poveikio 2020 m. gamybos apimtis, palyginti su 2018 m., sumažėjo 13 proc.

(96)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai padidėjo, o 2020 m. ir per PTL išliko palyginti stabilūs.

(97)

2018–2020 m. pajėgumų naudojimo koeficientas sumažėjo 23 proc. Nuo 2020 m. iki PTL pajėgumų naudojimas šiek tiek padidėjo (3 procentiniais punktais).

(98)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(99)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 proc. Vėlgi, dėl COVID-19 krizės 2020 m. labai sumažėjo pardavimo apimtis. Pardavimo apimtis padidėjo per PTL, panašiai, kaip ir 1 lentelėje nurodytas suvartojimas.

(100)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko palyginti stabili ir per PTL sudarė 92 proc.

(101)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 2 proc. Panašiai sumažėjo ir pramonės pardavimo ES rinkoje apimtis. Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo tik nežymiai – nuo 92,6 proc. iki 92 proc.

(102)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(103)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičius labai sumažėjo – iš viso 19 procentinių punktų.

(104)

Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas 2018–2020 m. buvo stabilus, o nuo 2020 m. padidėjo 13 proc.

(105)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas individualus dempingo skirtumas vis dar buvo didelis (žr. 54 konstatuojamąją dalį).

(106)

Tačiau, nepaisant to, kad tebebuvo vykdomas dempingas iš nagrinėjamosios šalies, iš žalos rodiklių analizės matyti, kad nustatytos priemonės darė teigiamą poveikį Sąjungos pramonei.

(107)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/t)

(108)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina sumažėjo 12 proc. Gamybos sąnaudos nuo 2018 m. iki PTL sumažėjo 7 proc. Iš pradžių 2018–2020 m. gamybos sąnaudos sumažėjo 12 proc., o vėliau nuo 2020 m. iki PTL padidėjo 5,5 proc. Taip atsitiko dėl padidėjusių žaliavų kainų, visų pirma medienos plaušienos kainos, ir energijos sąnaudų.

(109)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(110)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbo sąnaudos padidėjo 22 proc. Kartu sumažėjo darbuotojų skaičius. Šis darbo sąnaudų padidėjimas buvo daug didesnis už bendrą Sąjungos pramonės sąnaudų padidėjimą dėl infliacijos.

(111)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(112)

Laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabilios. Peržiūrimasis produktas paprastai gaminamas pagal užsakymą, todėl laikotarpio pabaigos atsargos dažniausiai būna stabilios. Tačiau laikotarpio pabaigos atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 proc., o tai sutapo su tuo pačiu laikotarpiu įvykusiu gamybos sumažėjimu.

(113)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(114)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(115)

Visą nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumas buvo teigiamas. Tačiau padidėjus gamybos sąnaudoms pelningumas per PTL sumažėjo iki 6,6 proc., t. y. buvo gerokai mažesnis už pradinio tyrimo metu nustatytą 11,5 proc. tikslinį pelną. Šį pelningumo sumažėjimą iš dalies lėmė nuo 2020 m. iki PTL padidėjusios sąnaudos (kaip nurodyta 108 konstatuojamojoje dalyje) ir jis sutapo su tuo pačiu laikotarpiu smarkiai padidėjusiu importu iš nagrinėjamosios šalies.

(116)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 53 proc. Ši tendencija buvo panaši į pradinio tyrimo metu užfiksuotą tendenciją.

(117)

2018–2020 m. laikotarpiu Sąjungos pramonė toliau investavo. Tačiau šios investicijos labai sumažėjo per PTL.

(118)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ji sumažėjo 76 proc. Šis investicijų grąžos sumažėjimas atitinka pelningumo sumažėjimą.

(119)

Mažėjantis pelningumas turėjo įtakos Sąjungos pramonės galimybėms padidinti kapitalą, kaip matyti iš labai sumažėjusių investicijų per PTL.

(120)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis išliko didelė ir stabili – 92 proc. arba didesnė. Pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje šiek tiek sumažėjo, kartu panašiai sumažėjo suvartojimas.

(121)

Kalbant apie finansinius rodiklius, Sąjungos pramonės pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiamas ir didžiąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį siekė pradinio tyrimo metu nustatytą 11,5 proc. tikslinį pelną arba jį viršijo. Visų pirma Sąjungos pramonė 2018, 2019 ir 2020 m. gavo atitinkamai 11,3 proc., 14,8 proc. ir 12,2 proc. pelną. Tačiau sąnaudos nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo 5,5 proc., o kainos išliko stabilios, todėl pelningumas sumažėjo iki 6,6 proc. Šis rezultatas taip pat sutapo su importo dempingo kaina padidėjimu nuo 0,9 proc. rinkos dalies 2020 m. iki 2,7 proc. rinkos dalies peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(122)

Iš išnagrinėtų rodiklių matyti, kad antidempingo priemonėmis buvo pasiektas jų tikslas pašalinti Sąjungos gamintojams daromą žalą. Iš tiesų, 2017 m. nustačius pradines priemones Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu galėjo atsigauti ir išlaikyti dideles Sąjungos rinkos dalis bei gauti pelno. Tačiau dėl importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms, dėl kurio Sąjungos pramonė negalėjo didinti savo kainų atsižvelgdama į padidėjusias gamybos sąnaudas, Sąjungos pramonės pelningumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo ir buvo mažesnis nei tikslinis pelnas.

(123)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu patikrinta Sąjungos pramonės padėtis buvo žalinga. Nepriklausomai nuo to, ar tokią žalą jau būtų galima laikyti materialine, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, Komisija nusprendė išnagrinėti žalos pasikartojimo tikimybę.

(124)

Atskleidus faktus bendrovė „Hansol Paper“ tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nebuvo žalinga.

(125)

Kaip nurodyta 83 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė 13,7 proc. priverstinio kainų mažinimo skirtumą. 114 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu labai, t. y. 80 proc., sumažėjo Sąjungos pramonės investicijos. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas buvo gerokai mažesnis nei pradinio tyrimo metu nustatytas 11,5proc.% tikslinis pelnas. Visi šie rezultatai rodo žalingą Sąjungos pramonės padėtį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(126)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija toliau vertino, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš Korėjos Respublikos, pasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti tokiam importui nustatytų priemonių.

(127)

Šiuo tikslu Komisija nagrinėjo šiuos veiksnius: nagrinėjamosios šalies gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir galimos importo apimties bei importo kainų poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(128)

Kaip aprašyta 57–59 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamosios šalies eksportuojantis gamintojas gali padidinti savo gamybos pajėgumų paskirstymą ir sudaryti palankesnes sąlygas lengvo terminio popieriaus gamybai. Iš tiesų bendrovės „Hansol Paper“ tvarumo ataskaitoje pažymėta, kad pajėgumai gali būti keičiami taip, kad būtų galima gaminti įvairių rūšių popierių, priklausomai nuo rinkos padėties. Be to, kaip pažymėta 59 konstatuojamojoje dalyje, Korėjos gamybos pajėgumai yra dideli, t. y. maždaug 10 kartų didesni už šalies vidaus suvartojimą ir beveik du kartus didesni už Sąjungos suvartojimą.

(129)

Antra, kaip aprašyta 66 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos rinka yra didžiausia pasaulyje lengvojo terminio popieriaus rinka, kuriai tenka apie 25 proc. viso pasaulyje suvartojamo šio produkto kiekio. Be to, kaip aprašyta 65 konstatuojamojoje dalyje, JAV valdžios institucijos neseniai nustatė antidempingo priemones nagrinėjamajam produktui, todėl ši didelė rinka tapo mažiau patraukli Korėjos eksportui. Be to, tam tikrais nagrinėjamojo laikotarpio etapais šie eksportuojami produktai Sąjungos rinkoje buvo parduodami didesnėmis kainomis, palyginti su JAV rinka. Dėl to Sąjungos rinka yra patraukli tiek kainos, tiek prieinamumo požiūriu, ir yra didelė tikimybė, kad pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui importas dempingo kaina labai padidėtų.

(130)

Trečia, kaip parodyta 2 ir 3 lentelėse, nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis padidėjo, o importo kainos sumažėjo. Šios importo kainos yra mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Iš tiesų, kaip aprašyta 83–85 konstatuojamosiose dalyse, Komisijos atlikta priverstinio kainų mažinimo analizė parodė, kad per PTL priverstinio kainų mažinimo skirtumas netaikant muitų buvo 13,7 proc. Tai rodo, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, Korėjos eksportuotojai būtų skatinami eksportuoti į Sąjungą žalingomis kainomis. Dėl to būtų daromas spaudimas Sąjungos pramonės kainoms, Sąjungos pramonė tuomet prarastų pardavimo apimtį ir (arba) būtų priversta mažinti savo kainas, o tai turėtų įtakos pelningumui.

(131)

Tuo remiantis daroma išvada, jog labai tikėtina, kad netaikant priemonių labai padidėtų importas dempingo kaina iš Korėjos Respublikos, o materialinė žala greičiausiai pasikartotų.

(132)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(133)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(134)

Tuo remdamasi Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad tęsis dempingas ir pasikartos žala, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(135)

Sąjungos pramonę sudaro penki gamintojai, įsikūrę trijose valstybėse narėse (Vokietijoje, Ispanijoje, Suomijoje). Visi penki gamintojai pritarė, kad reikia atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(136)

Kaip nurodyta 123 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės padėtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo žalinga. Be to, kaip nurodyta 130 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė negalėtų atlaikyti priemonių panaikinimo pasekmių, nes tikėtina, kad dėl to labai padidėtų importas dempingo kaina. Todėl leidus nebetaikyti priemonių kiltų pavojus ilgalaikiam pramonės finansiniam gyvybingumui.

(137)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(138)

Visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams ir naudotojams pranešta apie peržiūros inicijavimą. Tačiau nesusiję importuotojai ir naudotojai su Komisija nebendradarbiavo.

(139)

Todėl nebuvo jokių požymių, rodančių, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis naudotojams ir (arba) importuotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį.

(140)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui nereikėtų toliau taikyti galiojančių priemonių.

(141)

Remiantis Komisijos išvadomis dėl dempingo pasikartojimo, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, tam tikram Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui, turėtų būti toliau taikomos antidempingo priemonės.

(142)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti galiojančias priemones taikyti toliau. Visoms šalims taip pat buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Į pateiktą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(143)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (33) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(144)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,