2023 6 30   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/6


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/1322

2023 m. birželio 27 d.

dėl Europos Sąjungos narkotikų agentūros (EUDA), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1920/2006

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 168 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 302/93 (3) buvo įsteigtas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA). 2006 m., priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 (4), tas reglamentas buvo išdėstytas nauja redakcija;

(2)

EMCDDA buvo įsteigtas, kad Sąjungai, valstybėms narėms ir dalyvaujančioms valstybėms teiktų faktinę, objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją apie narkotikus, priklausomybę nuo narkotikų ir jų pasekmes Europos lygmeniu, tam, kad jos susidarytų bendrą vaizdą apie tą informaciją ir gautų faktinių duomenų, kuriais remdamosi jos galėtų formuoti politiką ir kurti narkotikų problemos sprendimo iniciatyvas, tokiu būdu suteikiant tokioms iniciatyvoms pridėtinės vertės, kai jos savo kompetencijos srityse įgyvendina kovos su narkotikų reiškiniu priemones ir priima sprendimus dėl atitinkamų veiksmų. Įsteigus EMCDDA ir jam pradėjus veikti, akivaizdžiai pagerėjo informacijos apie narkotikus, priklausomybę nuo narkotikų ir jų pasekmes prieinamumas visoje Sąjungoje ir tarptautiniu mastu;

(3)

nors bendrasis šio centro veiklos tikslas vis dar aktualus ir turėtų būti paliktas toks, koks yra, pats Reglamentas (EB) Nr. 1920/2006 nebėra tinkamas pagrindas siekiant įveikti dabartinius ir būsimus su narkotikais susijusius iššūkius. Todėl EMCDDA įgaliojimai turėtų būti peržiūrėti, be kita ko, siekiant juos pakeisti ir sustiprinti. EMCDDA turėtų būti pervadinta Europos Sąjungos narkotikų agentūra (EUDA) (toliau – Agentūra). Kadangi Reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 reikia iš esmės pakeisti, kad atitinkamos nuostatos būtų pritaikytos atsižvelgiant į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2012 m. liepos 19 d. priimtą bendrą požiūrį dėl Sąjungos decentralizuotų agentūrų ir kad būtų atsižvelgta į narkotikų reiškinio raidą, siekiant aiškumo ir veiksmingumo tas reglamentas turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu;

(4)

Reglamente (EB) Nr. 1920/2006 daugiausia dėmesio skirta su sveikata susijusiems klausimams. Nors ir toliau itin svarbu daugiausia dėmesio skirti tai sričiai, kadangi su sveikata ir pasiūla susijusios narkotikų reiškinio keliamos problemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, taip pat reikia spręsti narkotikų pasiūlos problemą siekiant sumažinti narkotikų prieinamumą Sąjungoje ir pažaboti narkotikų paklausą ir taip prisidėti prie su sauga ir saugumu susijusių problemų sprendimo. Tam, kad pateiktų faktinius, objektyvius, patikimus, palyginamus ir Sąjungos mastu reikšmingus duomenis bei analizę, Agentūra turėtų spręsti su narkotikų reiškiniu susijusias problemas laikydamasi faktiniais duomenimis grindžiamo, integruoto, subalansuoto ir daugiadalykio požiūrio į narkotikus, narkotikų vartojimą, su narkotikų vartojimu susijusius sutrikimus ir priklausomybes, prevenciją, gydymą, priežiūrą, rizikos ir žalos mažinimą, reabilitaciją, socialinę reintegraciją ir išgijimą, narkotikų rinkas ir pasiūlą, įskaitant neteisėtą gamybą ir prekybą, taip pat kitus atitinkamus su narkotikais susijusius klausimus bei pasekmes. Požiūris, kuriuo vadovaujasi Agentūra, turėtų apimti žmogaus teisių, lyčių ir lyčių lygybės, amžiaus, lygybės sveikatos priežiūros srityje ir socialinį aspektus;

(5)

Agentūros veikla turėtų būti vykdoma deramai atsižvelgiant į atitinkamus Sąjungos ir jos valstybių narių įgaliojimus su narkotikais susijusiose srityse. Ji turėtų aprėpti įvairius narkotikų reiškinio aspektus ir šios problemos sprendimo būdus. Visų pirma Agentūra turėtų svarstyti visus su sveikatos apsauga ir gerinimu susijusius aspektus, įskaitant fizinius ir psichinius aspektus, taip pat atsižvelgti į galimą poveikį visuomenės sveikatai. Agentūra taip pat turėtų svarstyti socialinius aspektus, be kita ko, susijusius su narkotikus vartojančių asmenų stigmatizacija, marginalizacija ir reintegracija. Tai darydama Agentūra turėtų vadovautis su narkotikais susijusiais Sąjungos strateginiais dokumentais;

(6)

vykdydama savo veiklą Agentūra turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis pagal jų atitinkamus įgaliojimus ir atsižvelgti į jų veiklą, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo. Visų pirma Agentūra, tinkamai atsižvelgdama į atitinkamus įgaliojimus, turėtų bendradarbiauti su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/794 (5) įsteigta Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu), kad būtų užtikrintas duomenų apie narkotikų pasiūlą, įskaitant neteisėtą gamybą bei prekybą ir kitus susijusius nusikaltimus, naujų technologijų naudojimą ir naujas psichoaktyviąsias medžiagas rinkimas bei atitinkamų tendencijų stebėsena. Agentūra taip pat turėtų bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu su atitinkamomis trečiųjų valstybių, visų pirma šalių kandidačių, institucijomis ir įstaigomis, bei pat tam, kad būtų remiami Sąjungos valstybių narių veiksmai Jungtinių Tautų lygmeniu. Būtina, kad toks bendradarbiavimas atitiktų žmogaus teisių normas;

(7)

kad sprendžiant narkotikų reiškinio problemą būtų užtikrintas didžiausias veiksmingumas, Agentūra turėtų keistis nuomonėmis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su mokslininkų bendruomene, konkrečiai įskaitant akademinę bendruomenę, pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant narkotikus vartojančių asmenų organizacijas ir bendruomenes, susiduriančias su narkotikų vartojimu bei pardavimu ar su narkotikais susijusiais nusikaltimais. Atsižvelgiant į itin didelę Agentūros patirtį jos kompetencijai priklausančioje pilietinės visuomenės organizacijų srityje svarbą, Agentūra turėtų palaikyti su jos veikla susijusį bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis, pavyzdžiui, aktyviai dalyvaujančiomis atitinkamose Komisijos ekspertų grupėse narkotikų klausimais, kurių narės yra pilietinės visuomenės organizacijos. Agentūra turėtų skirti reikiamas priemones, kad su šiomis organizacijomis būtų konsultuojamasi, keičiamasi informacija ir telkiamos žinios, be kita ko, naujų psichoaktyviųjų medžiagų srityje. Kai tikslinga, Agentūra turėtų rengti tikslines konsultacijas jos įgaliojimų sričiai priklausančiomis temomis;

(8)

kad būtų platinama patikima informacija apie narkotikus ir su narkotikais susijusią padėtį, Agentūra turėtų dalyvauti komunikacijos veikloje jos įgaliojimų sričiai priklausančiomis temomis. Tačiau komunikacija plačiajai visuomenei narkotikų srityje kartais gali turėti nenumatytų neigiamų pasekmių. Todėl, kad būtų kuo labiau sumažinta galima su narkotikais susijusi žala, Agentūra turėtų apsvarstyti galimybę vykdydama komunikacijos veiklą ir tais atvejais, kai tikslinga, platinti savo ataskaitas, įskaitant pradines ataskaitas ir naujų psichoaktyviųjų medžiagų rizikos vertinimo ataskaitas, taip pat ir mokslininkų bendruomenei ir pilietinės visuomenės organizacijoms. Jeigu Agentūra negali platinti savo ataskaitų, visų pirma dėl to, kad joje esama įslaptintos ar neskelbtinos neįslaptintos informacijos, ji galėtų apsvarstyti galimybę paskelbti tų ataskaitų santrauką, kad būtų kuo labiau sumažinta su narkotikais susijusi žala;

(9)

Agentūra savo darbe turėtų deramą dėmesį skirti kombinuotam psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui, nes jis tampa vis dažnesnis;

(10)

Agentūra turėtų plėtoti savo veiklą orientuodamasi į tris pagrindines jos kompetencijai priskiriamas veiklos sritis, t. y. stebėseną – kad būtų geriau pagrįsta vykdoma politika, parengtį – kad būtų geriau pagrįsti įgyvendinami veiksmai ir kompetencijos plėtojimą – kad Sąjunga ir valstybės narės gebėtų veiksmingiau imtis atsakomųjų priemonių, susijusių su narkotikų reiškiniu;

(11)

pagrindinė Agentūros užduotis ir toliau turėtų būti duomenų rinkimas, analizė ir sklaida. Rinkdama, analizuodama ar platindama duomenis, Agentūra turėtų laikytis asmens duomenų tvarkymo teisinės sistemos ir neturėtų platinti ar perduoti jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti pavienių asmenų ar nedidelių asmenų grupių tapatybę. Standartiniai duomenys renkami pasitelkiant pagrindinius nacionalinius centrus, kurie ir toliau turėtų būti pirminiai Agentūrai reikalingų duomenų teikėjai. Agentūra taip pat galėtų naudotis papildomais šaltiniais ir organizuoti ekspertų posėdžius, be kita ko, virtualius. Be to, vis dažniau dėl naujoviškų duomenų rinkimo metodų galima pasinaudoti papildomais, tiksliau tikralaikę padėtį atspindinčių duomenų šaltiniais. Todėl Agentūra turėtų turėti galimybę susipažinti su visais aktualiais turimais duomenimis, kad galėtų visapusiškai įvertinti narkotikų reiškinio padėtį Sąjungoje ir jam įtakos turinčius išorės veiksnius. Siekiant užtikrinti, kad kiekvienas nacionalinis centras ir toliau būtų informuojamas apie padėtį savo valstybėje narėje, jis turėtų būti reguliariai informuojamas apie savo valstybės narės duomenis, surinktus iš papildomų informacijos šaltinių ir teismo medicinos ir toksikologijos laboratorijų tinklo veiklos, nustatytos šiuo reglamentu;

(12)

svarbiausi Sąjungos narkotikų stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos subjektai yra pagrindiniai nacionaliniai centrai. Jie renka informaciją ir teikia palyginamus ir moksliškai patikimus duomenis apie su narkotikais susijusią nacionalinę padėtį, kurie padeda stebėti padėtį visoje Sąjungoje. Pagrindiniai nacionaliniai centrai taip pat yra labai svarbūs tobulinant duomenų rinkimo metodikas bei priemones ir rengiant atitinkamas jų įgyvendinimo gaires. Be to, pagrindiniai nacionaliniai centrai dalyvauja ankstyvojo perspėjimo sistemoje ir praneša apie naujas esamų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas. Todėl labai svarbu, kad Agentūra ir pagrindiniai nacionaliniai centrai, palaikydami ryšius, ir toliau vienas kitą stiprintų. Agentūros duomenų reikalavimai turėtų atsispindėti pagrindinių nacionalinių centrų reikalavimuose. Valstybėse narėse pagrindiniams nacionaliniams centrams turėtų būti suteikta teisė gauti visus aktualius duomenis iš įvairių nacionalinių institucijų. Agentūra vengia imtis suderinimo priemonių ir palieka valstybėms narėms pačioms spręsti dėl pagrindinių nacionalinių centrų valdymo, struktūros ar pagrindinių užduočių kitų nacionalinių kompetentingų institucijų atžvilgiu, tačiau laikantis Sutarčių, Agentūros įgaliojimai turėtų sudaryti sąlygas kuo labiau racionalizuoti duomenų rinkimą valstybėse narėse, kad būtų išvengta duomenų pateikimo du kartus ir pastangų dubliavimo;

(13)

būtina sukurti tarpusavio pasitikėjimu grindžiamų Agentūros ir pagrindinių nacionalinių centrų tarpusavio santykių ir nuolatinio dialogo pagrindą, grindžiamą aiškiu ir veiksmingu veikimo mechanizmu ir taisyklėmis. Todėl Agentūrai turėtų būti suteikti įgaliojimai finansiškai remti pagrindinius nacionalinius centrus ir prisidėti prie efektyvaus jų veikimo, be kita ko, atliekant kiekvieno pagrindinio nacionalinio centro vertinimą, tiesiogiai susijusį su jo indėliu į koordinuojamus Sąjungos veiksmus narkotikų srityje;

(14)

kad būtų remiami efektyvūs Sąjungos veiksmai narkotikų srityje ir prisidedama prie Agentūros darbo, pagrindiniai nacionaliniai centrai turėtų, inter alia, prisiimti koordinavimo vaidmenį vykdant veiklą, kuria siekiama užtikrinti nuoseklų su narkotikais susijusių duomenų rinkimą ir stebėseną, ryšius su Agentūra, skatinti faktiniais duomenimis grindžiamų sprendimų priėmimą, užtikrinti tarpsektorinį ir visapusišką nacionalinį su narkotikais susijusios situacijos vaizdą, įskaitant visą aktualią informaciją apie naujas tendencijas ir iššūkius, ir prisidėti prie atitinkamų rodiklių nustatymo. Be to, atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją, pagrindiniams nacionaliniams centrams tenka itin svarbus vaidmuo skatinti ir remti faktiniais duomenimis grindžiamų sprendimų priėmimą, remti bendradarbiavimo sistemas ir vertinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų informacijos poreikius, taip pat rengti nuolat atnaujinamą nacionalinių informacijos apie narkotikus šaltinių sąrašą;

(15)

kad galėtų palengvinti ir susisteminti duomenų rinkimą ir keitimąsi tiek kokybine, tiek kiekybine informacija, taip pat padėti sukurti integruotą ir sąveikią stebėsenos sistemą, suteikiančią galimybę vykdyti stebėseną tikruoju laiku, Agentūra turėtų parengti ir taikyti atitinkamus jos užduotims atlikti reikalingus skaitmeninius sprendimus;

(16)

kad Agentūra galėtų geriau naudotis turima informacija, pavyzdžiui, kad galėtų įgyvendinti iniciatyvesnes priemones, pavyzdžiui, grėsmių vertinimus, strategines žvalgybos ataskaitas ir pranešimus, taip pat sustiprinti Sąjungos pasirengimą būsimiems pokyčiams, reikėtų sustiprinti Agentūros stebėsenos ir analizės pajėgumus, palyginti su EMCDDA;

(17)

siekiant gerinti Sąjungos pasirengimą, taip pat būtina visapusiškai įvertinti galimą narkotikų reiškinio raidą ateityje. Kad galėtų pasirengti tokiems būsimiems pokyčiams ir suteikti politikos formuotojams geresnių priemonių reaguoti į šiuos pokyčius, Agentūra turėtų reguliariai pateikti savo įžvalgas, atsižvelgdama į didžiąsias tendencijas, t. y. pokyčius skatinančius ilgalaikius veiksnius, kurie yra matomi dabar ir kurie veikiausiai turės reikšmingos įtakos ateityje, siekdama nustatyti naujus iššūkius ir galimybes reaguoti į su narkotikais susijusias problemas;

(18)

narkotikų reiškinys tampa vis labiau susijęs su technologijomis, kaip tuo dar kartą įsitikinta COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kuriuo pastebėtas aktyvesnis naudojimasis narkotikų platinimą palengvinančiomis naujomis technologijomis. Apytikriai nustatyta, kad apie du trečdaliai pasiūlymų kriptorinkose yra susiję su narkotikais. Narkotikais prekiaujama įvairiose platformose, įskaitant socialinės žiniasklaidos tinklus ir mobiliąsias programėles. Į tuos pokyčius atsižvelgiama reaguojant į narkotikų reiškinį – vis dažniau tuo tikslu naudojamos internetinės ryšio ir intervencinės internetinės priemonės, įskaitant mobiliąsias programėles ir intervencines e. sveikatos priemones. Agentūra, kartu su kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis ir vengdama pastangų dubliavimo, turėtų stebėti tokius pokyčius laikydamasi savo holistinio požiūrio į narkotikų reiškinį;

(19)

turėtų būti tinkamai sprendžiama naujų psichoaktyviųjų medžiagų, kurios kelia pavojų visuomenės sveikatai ir socialinę riziką visoje Sąjungoje, problema. Todėl naujas psichoaktyviąsias medžiagas būtina stebėti, o tam, kad būtų galima greitai reaguoti, būtina toliau taikyti Reglamentu (EB) Nr. 1920/2006 nustatytą ES ankstyvojo perspėjimo sistemą. To reglamento nuostatos, susijusios su keitimusi informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, taip pat ankstyvojo perspėjimo apie jas sistema, įskaitant pradines ataskaitas dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir jų rizikos vertinimo procedūrą, neseniai buvo iš dalies pakeistos ir šiuo reglamentu neturėtų būti keičiamos;

(20)

remdamasi sustiprinta Agentūros vykdoma stebėsena ir patirtimi, įgyta atliekant naujų psichoaktyviųjų medžiagų rizikos vertinimą, Agentūra turėtų plėtoti bendruosius grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo pajėgumus. Skubiai reikia proaktyvesnių gebėjimų greitai nustatyti naujas grėsmes ir pateikti reikiamą informaciją atsakomosioms priemonėms parengti, nes dėl dabartinio narkotikų reiškinio dinamiškumo susijusios problemos gali sparčiai išplisti į kitas valstybes;

(21)

kadangi pavojingos cheminės medžiagos ir tam tikri vartojimo būdai gali sukelti žalą sveikatai, Agentūra turėtų galėti skelbti pranešimus papildydama atitinkamas nacionalines pranešimų sistemas ir nedarydama joms poveikio. Kad būtų galima atlikti tą funkciją, Agentūra turėtų sukurti Europos pranešimų apie narkotikus sistemą, kuria galėtų naudotis nacionalinės institucijos. Ta sistema turėtų sudaryti sąlygas sparčiai keistis informacija, dėl kurios gali reikėti imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti sveikatą, atsižvelgti į socialinius aspektus, taip pat užtikrinti saugą ar saugumą. Agentūra turėtų galėti, laikydamasi šiame reglamente nustatytų sąlygų, sukurti pranešimų sistemą, kad informacija apie nustatytą riziką būtų prieinama tam tikrus narkotikus vartojantiems ar galimai vartojantiems asmenims;

(22)

narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai – tai medžiagos, kurios yra būtinos tokių narkotikų kaip amfetaminai, kokainas ir heroinas, gamybai. Neteisėtų narkotikų gamybos mastas Sąjungoje didėja, todėl reikėtų stiprinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų naudojimo neteisėtiems narkotikams gaminti ir prekybos tais pirmtakais prevenciją. Kad galėtų prisidėti prie šių pastangų, Agentūra turėtų būti įtraukta į narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų naudojimo neteisėtiems narkotikams gaminti ir neteisėtos prekybos jais stebėseną ir padėti Komisijai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų;

(23)

kadangi didėja teismo ekspertizių ir toksikologinių tyrimų duomenų, taip pat ekspertinių žinių poreikis, o kartu ir poreikis geriau koordinuoti valstybių narių laboratorijų veiklą, būtina sukurti teismo ekspertizės ir toksikologijos laboratorijų, kurios yra sukaupusios daug žinių apie narkotikus ir su jais susijusią žalą, tinklą. Tas tinklas turėtų suteikti Agentūrai galimybę susipažinti su aktualia informacija, padidinti Agentūros pajėgumus toje srityje ir padėti atitinkamoms valstybių narių laboratorijoms keistis žiniomis Agentūrai nepatiriant didelių išlaidų, susijusių su nuosavos laboratorijos kūrimu ir eksploatavimu;

(24)

teismo ekspertizės ir toksikologijos laboratorijų tinkle turėtų būti atstovaujama valstybėms narėms, suteikiant kiekvienai iš jų galimybę į šį tinklą paskirti ne daugiau kaip tris laboratorijas, kuriose atliekami toksikologiniai tyrimai ir teismo ekspertizės. Siekiant užtikrinti kuo platesnę aprėptį, kitų laboratorijų, kurios yra svarbios Agentūros atliekamam darbui, ekspertams, įskaitant Europos muitinių laboratorijų tinklo ekspertus, taip pat turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti tinklo veikloje. Toks bendradarbiavimas suteiktų galimybę visoms dalyvaujančioms laboratorijoms mokytis vienoms iš kitų įvairiose srityse, atitinkamoms laboratorijoms būtų paprasčiau dalytis informacija ir sumažėtų pavienių laboratorijų patiriamos išlaidos;

(25)

siekdama gilinti žinias srityje, kuri yra Agentūros įgaliojimų dalis, ir remti valstybes nares, Agentūra turėtų nustatyti ir finansuoti atitinkamus projektus, pvz., naujų narkotikų atžvilgiu taikytinų bazinių standartų kūrimą, toksikologinių ar farmakologinių tyrimų rengimą, naujoviškų metodų mokslinių tyrimų srityje diegimą ir narkotikų profiliavimą. Agentūros finansuojami projektai turėtų būti įtraukti į Agentūros konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą ir skelbiami viešai;

(26)

Agentūrai bus suteikta galimybė turėti prieigą prie duomenų ir įgyti reikiamą mokslinę patirtį, kad ji galėtų plėtoti ir skatinti faktiniais duomenimis grindžiamas intervencines priemones ir geriausią praktiką, didinti informuotumą apie neigiamą narkotikų poveikį, prevenciją, riziką ir žalos mažinimo priemones, gydymą, priežiūrą, reabilitaciją ir išgijimą, ir, kai aktualu, vadovautis lyčiai atžvalgiu požiūriu ir atsižvelgti į amžiaus aspektą. Agentūra turėtų skatinti įgyvendinti ir atnaujinti esamus narkotikų prevencijos kokybės standartus (Europos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės standartus) ir mokymo programą, pagal kurią sprendimus priimantiems ir politiką formuojantiems asmenims suteikiama žinių apie veiksmingiausias faktiniais duomenimis grindžiamas prevencines intervencines priemones ir metodus (Europos Sąjungos prevencijos mokymo programą), įskaitant tai, kaip pasiekti didelės rizikos gyventojų grupes;

(27)

atsižvelgiant į tai, kad Agentūros perspektyva apima visą Sąjungą, ji turėtų galėti įvertinti, ar nacionalinės priemonės ir mokymo programos, pvz., susijusios su prevencija, įskaitant lyčiai atžvalgią ir amžiui tinkamą prevenciją, gydymu, žalos mažinimu bei išgijimu, ir kitos susijusios priemonės atitinka naujausią mokslo pažangą ir ar įrodytas jų veiksmingumas. Teigiamas nacionalinių priemonių vertinimas galėtų pasitarnauti kaip darbo kokybės ženklas;

(28)

atsižvelgiant į tai, kad Agentūrai bus suteikta išskirtinė padėtis Sąjungos lygmeniu, leidžianti jai palyginti duomenis ir geriausią praktiką, Agentūra turėtų galėti siūlyti paramą, be kita ko, kai to paprašo valstybės narės, kad padėtų visose valstybėse narėse labiau struktūrizuotai vertinti ir rengti nacionalines narkotikų strategijas. Be to, Agentūros vaidmuo rengiant mokymą ir teikiant paramą valstybėms narėms įgyvendinant kokybės standartus ir gerąją praktiką, turėtų būti sustiprintas, atsižvelgiant į ekspertines žinias, kurias ji plėtos tose srityse;

(29)

viena pagrindinių Agentūros užduočių turėtų būti tarptautinis bendradarbiavimas, o pareigos turėtų būti aiškiai nustatytos, kad ji galėtų visapusiškai dalyvauti tokioje veikloje ir reaguoti į tarptautinių organizacijų ir kitų įstaigų bei trečiųjų valstybių prašymus. Agentūra turėtų galėti pasiūlyti tinkamų mokslinių ir faktiniais duomenimis grindžiamų priemonių, skirtų Sąjungos narkotikų politikos išorės aspektui plėtoti ir įgyvendinti ir svarbiam Sąjungos vaidmeniui daugiašaliu lygmeniu įtvirtinti laikantis Sutarčių, nes tai yra vienas iš būdų užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų Sąjungos narkotikų politikos įgyvendinimą Sąjungoje ir tarptautiniu lygmeniu. Darbas toje srityje turėtų būti grindžiamas Agentūros išplėtota tarptautinio bendradarbiavimo sistema. Tarptautinio bendradarbiavimo sistema turėtų atitikti Sutartis ir Sąjungos tarptautinio bendradarbiavimo prioritetus ir kurioje turėtų būti remiamasi atitinkamais Jungtinių Tautų dokumentais. Agentūra turėtų reguliariai peržiūrėti tarptautinio bendradarbiavimo sistemą siekdama užtikrinti, kad ji tinkamai atspindėtų tarptautinius pokyčius ir prioritetus;

(30)

kad padėtų išnaudoti visą saugumo ir sveikatos srities moksliniams tyrimams skiriamo Sąjungos finansavimo potencialą ir patenkinti narkotikų politikos poreikius, Agentūra turėtų padėti Komisijai nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas, taip pat rengti ir įgyvendinti Sąjungos bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, kurios yra aktualios siekiant Agentūros tikslų. Tais atvejais, kai Agentūra padeda Komisijai nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas ar rengti bei įgyvendinti Sąjungos bendrąją programą, ji neturėtų gauti finansavimo pagal tą programą ir turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad išvengtų interesų konfliktų. Galiausiai, Agentūra turėtų dalyvauti įgyvendinant Sąjungos masto iniciatyvas, susijusias su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, siekdama užtikrinti, kad būtų sukurtos jos veiklai būtinos technologijos ir jas būtų galima naudoti. Planuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla turėtų būti išdėstyta bendrajame programavimo dokumente, kuriame pateikiamos Agentūros daugiametė ir metinė darbo programos;

(31)

kad Agentūros veikla būtų veiksmingai prižiūrima, Agentūros valdyboje turėtų būti Komisijos ir valstybių narių atstovų. Valdybos nariai ir pakaitiniai nariai turėtų būti skiriami atsižvelgiant į jų atitinkamus vadovavimo, administracinius ir su biudžetu susijusius įgūdžius. Atitinkamiems nariams nedalyvaujant, pakaitiniai nariai turėtų veikti kaip nariai. Pakaitiniai nariai taip pat gali dalyvauti posėdžiuose dalyvaujant atitinkamiems nariams, tačiau dėl jų dalyvavimo Agentūra neturi patirti papildomų išlaidų ir jie negali dalyvauti balsuojant;

(32)

valdybai turėtų būti suteikti reikiami įgaliojimai, visų pirma įgaliojimai nustatyti biudžetą ir priimti atitinkamas finansines taisykles bei planavimo dokumentus, taip pat priimti konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą. Kad būtų užtikrintas nepriklausomas Agentūros veikimas ir jos principingumas, valdyba taip pat turėtų priimti taisykles dėl savo narių, vykdomosios valdybos, Mokslinio komiteto ir Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo (toliau – REITOX tinklas) narių, taip pat deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir kitų darbuotojų, kurie nėra įdarbinti Agentūroje, interesų konfliktų prevencijos ir valdymo. Svarbu, kad tai darydama Agentūra deramai atsižvelgtų į rekomendacijas ir gaires šiuo klausimu, visų pirma į Europos ombudsmeno rekomendacijas bei gaires, ir į 2013 m. gruodžio 10 d. Komisijos gaires dėl interesų konfliktų prevencijos ir valdymo ES decentralizuotose agentūrose. Valdyba Agentūros personalo, įskaitant vykdomąjį direktorių, atžvilgiu turėtų naudotis paskyrimų tarnybos įgaliojimais;

(33)

svarbu, kad visos valdyboje atstovaujamos šalys stengtųsi, kad jos darbe būtų atstovaujama kuo įvairesnėms perspektyvoms ir patirčiai bei jomis prisidedama, kartu užtikrindamos joje vykstančio darbo tęstinumą. Visos šalys turėtų siekti, kad valdyboje būtų užtikrinta tinkama lyčių pusiausvyra;

(34)

vykdomoji valdyba turėtų padėti valdybai rengti jos sprendimus. Agentūrai turėtų vadovauti vykdomasis direktorius. Mokslinis komitetas ir toliau turėtų padėti valdybai ir vykdomajam direktoriui atitinkamais moksliniais klausimais;

(35)

vykdomąjį direktorių po atviros ir skaidrios atrankos procedūros, kurią organizuoja ir veda Komisija, turėtų skirti valdyba. Vadovaujantis praktika, pagal kurią EMCDDA skiria vykdomuosius direktorius, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę į skyrimo procedūrą stebėtojo teisėmis įtraukti valdybos atstovą. Į Komisijos vertinimą, pateikiamą pasibaigus pradinei vykdomojo direktoriaus penkerių metų kadencijai, turėtų būti įtraukta išankstinė valdybos nuomonė dėl vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų;

(36)

svarbu, kad Agentūrai būtų skiriama pakankamai išteklių jos pagal šį reglamentą pavestoms užduotims bei tikslams įgyvendinti ir pareigoms vykdyti. Agentūrai turėtų būti suteiktas atskiras biudžetas, atspindintis jos misiją. Agentūra iš esmės turėtų būti finansuojama įnašo iš Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis. Sąjungos biudžeto procedūra turėtų būti taikoma tiek, kiek tai susiję su Sąjungos įnašu ir bet kuriomis kitomis subsidijomis, mokėtinomis iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Agentūros finansinių ataskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai;

(37)

siekiant dar labiau padėti valstybėms narėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams suprasti ir spręsti su narkotikų reiškiniu susijusias problemas, turėtų būti numatyta galimybė Agentūrai už mokestį teikti papildomas paslaugas, kurios nėra šiame reglamente nustatytos jos pagrindinės užduotys. Metodas, pagal kurį Agentūra apskaičiuoja jos taikomą mokestį, turėtų būti skaidrus, o Agentūros taikomas mokestis turėtų apimti visas veiklos, susijusios su teikiamomis paslaugomis, išlaidas, įskaitant išlaidas personalui ir veiklos išlaidas. Jei konkrečiais finansiniais metais buvo taikyti mokesčiai, prie Agentūros preliminariųjų ataskaitų turėtų būti pridėta tų mokesčių ataskaita. Tokios ataskaitos taip pat turėtų būti pateiktos Audito Rūmų auditui. Turėtų būti nustatomi tokio dydžio mokesčiai, kad būtų išvengta biudžeto deficito arba didelio biudžeto pertekliaus susidarymo;

(38)

vykdomasis direktorius turėtų pateikti Agentūros metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Be to, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų turėti galimybę paprašyti vykdomojo direktoriaus pateikti savo pareigų vykdymo ataskaitą;

(39)

Agentūrai turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (6). Agentūra turėtų užtikrinti kuo didesnį savo veiklos skaidrumą nekeldama pavojaus tikslų, kurių ji siekia vykdydama savo veiksmus, įgyvendinimui;

(40)

Agentūrai turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (7) ir 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinis susitarimas tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (8), prie kurio EMCDDA jau prisijungė;

(41)

Agentūra tvarko duomenis, kuriems reikia ypatingos apsaugos, visų pirma Europos Sąjungos įslaptintą informaciją (ESĮI) ir neskelbtiną neįslaptintą informaciją. Agentūra turėtų parengti tokios informacijos konfidencialumo ir tvarkymo taisykles. ESĮI apsaugos taisyklės turėtų atitikti Komisijos sprendimus (ES, Euratomas) 2015/443 (9) ir (ES, Euratomas) 2015/444 (10). Laikantis tų teisės aktų, Agentūra turėtų neskelbti neskelbtinų duomenų. Be to, ji turėtų neatskleisti trečiųjų šalių konfidencialios verslo informacijos;

(42)

siekiant kontroliuoti Agentūros veiklos rezultatus ir užtikrinti, kad ji tinkamai atliktų savo darbą ir kad jos įgaliojimai suteiktų jai galimybę vykdyti veiklą, kuri yra būtina atsižvelgiant į narkotikų rinkos ir politikos pokyčius, reguliariai turėtų būti atliekamas išorinis Agentūros atliekamo darbo vertinimas ir prireikus atitinkamai koreguojami jai suteikti įgaliojimai;

(43)

įgyvendindama savo darbo programą, Agentūra, visapusiškai paisydama pagrindinių teisių, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kitomis Sąjungoje ir ne Sąjungoje esančiomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis įstaigomis, įskaitant atitinkamas technines įstaigas, laikydamasi atitinkamų Sutarčių nuostatų ir gerbdama valstybių narių kompetenciją, visų pirma siekdama išvengti darbo dubliavimo ir užsitikrinti galimybę naudotis visais duomenimis ir priemonėmis, kurių reikia jos įgaliojimams vykdyti;

(44)

Agentūra turėtų pakeisti EMCDDA ir perimti jo teises ir pareigas. Todėl ji turėtų būti visų EMCDDA sutarčių, įskaitant darbo sutartis, įsipareigojimų ir įgyto turto teisių perėmėja. Iki 2024 m. liepos 2 d. EMCDDA sudaryti tarptautiniai susitarimai turėtų likti galioti;

(45)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įsteigti agentūrą su narkotikų reiškiniu susijusiems klausimams spręsti, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau - ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Agentūros tikslai ir užduotys

1 straipsnis

Agentūros įsteigimas

1.   Šiuo reglamentu įsteigiama Europos Sąjungos narkotikų agentūra (EUDA) (toliau - Agentūra).

2.   Agentūra pakeičia Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą (EMCDDA), įsteigtą Reglamentu (EB) Nr. 1920/2006, ir perima jo teises ir pareigas.

2 straipsnis

Teisinis statusas ir būstinė

1.   Agentūra yra Sąjungos įstaiga, turinti juridinio asmens statusą.

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje Agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal nacionalinę teisę. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jį perleisti ir būti šalimi teismo procese.

3.   Agentūros būstinė yra Lisabonoje (Portugalija).

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

narkotikas – bet kuri iš šių medžiagų:

a)

medžiaga, kuriai taikoma 1961 m. Jungtinių Tautų bendroji narkotinių medžiagų konvencija su pakeitimais, padarytais 1972 m. protokolu, arba 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija;

b)

bet kuri iš medžiagų, išvardytų Tarybos pamatinio sprendimo 2004/757/TVR (11) priede;

2)

nauja psichoaktyvioji medžiaga – nauja psichoaktyvioji medžiaga, kaip apibrėžta Pamatinio sprendimo 2004/757/TVR 1 straipsnio 4 punkte;

3)

kombinuotas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas – vienos ar kelių arba vienos ar kelių rūšių neteisėtų ar teisėtų psichoaktyviųjų medžiagų (visų pirma vaistų, alkoholio ir tabako) vartojimas kartu su narkotikais arba netrukus po narkotikų vartojimo;

4)

narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas – medžiaga, kuri kontroliuojama ir stebima vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 273/2004 (12) ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 111/2005 (13);

5)

dalyvaujanti valstybė – valstybė narė ar trečioji valstybė, sudariusi susitarimą su Sąjunga pagal šio reglamento 54 straipsnį;

6)

tarptautinė organizacija – organizacija ir jai pavaldžios įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja tarptautinė viešoji teisė, arba bet kuri kita įstaiga, įsteigta dviejų ar daugiau valstybių susitarimu arba remiantis tokiu susitarimu;

7)

Jungtinių Tautų konvencijos dėl narkotikų – 1961 m. Jungtinių Tautų bendroji narkotinių medžiagų konvencija su pakeitimais, padarytais 1972 m. protokolu, 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija ir 1988 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta;

8)

Jungtinių Tautų sistema – kontrolės mechanizmo sistema, sukurta Jungtinių Tautų konvencijomis dėl narkotikų.

4 straipsnis

Agentūros bendroji užduotis

1.   Agentūra:

a)

Sąjungai ir jos valstybėms narėms teikia faktinę, objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją, ankstyvuosius perspėjimus ir rizikos vertinimus Sąjungos lygmeniu, susijusius su narkotikais, narkotikų vartojimu, su narkotikų vartojimu susijusiais sutrikimais ir priklausomybėmis, prevencija, gydymu, priežiūra, rizikos ir žalos mažinimu, reabilitacija, socialine reintegracija, išgijimu, narkotikų rinkomis ir pasiūla, įskaitant neteisėtą gamybą ir prekybą, taip pat kitais atitinkamais su narkotikais susijusiais klausimais bei jų pasekmėmis, ir

b)

rekomenduoja, kokių tinkamų ir konkrečių faktiniais duomenimis grindžiamų veiksmų reikėtų imtis, kad pavyktų veiksmingai ir laiku įveikti iššūkius, susijusius su narkotikais, narkotikų vartojimu, su narkotikų vartojimu susijusiais sutrikimais ir priklausomybėmis, prevencija, gydymu, priežiūra, rizikos ir žalos mažinimu, reabilitacija, socialine reintegracija, išgijimu, narkotikų rinkomis ir pasiūla, įskaitant neteisėtą gamybą ir prekybą, taip pat kitais atitinkamais su narkotikais susijusiais klausimais bei jų pasekmėmis.

2.   Vykdydama savo užduotis, Agentūra užtikrina, kad būtų visapusiškai paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi duomenų apsaugos taisyklių, taip pat laikosi faktiniais duomenimis grindžiamo, integruoto, subalansuoto ir daugiadalykio požiūrio į narkotikų reiškinį. Tas požiūris apima žmogaus teisių, lyčių ir lyčių lygybės, amžiaus, sveikatos, lygybės sveikatos priežiūros srityje ir socialinį aspektus.

5 straipsnis

Konkrečios užduotys

1.   Siekdama atlikti 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąją užduotį, Agentūra turi šias konkrečias užduotis:

a)

stebėsenos užduotis, kurios apima:

i)

informacijos ir duomenų rinkimą ir analizę pagal 6 straipsnio 1 dalį;

ii)

informacijos, duomenų ir analizės rezultatų sklaidą pagal 6 straipsnio 5 dalį, ir

iii)

narkotikų reiškinio stebėseną, kuri apima su sveikata, žmogaus teisėmis, socialiniais klausimais, sauga ir saugumu susijusius šio reiškinio aspektus, pagal 7 straipsnį;

b)

pasirengimo užduotis, kurios apima:

i)

keitimąsi informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir ankstyvojo perspėjimo apie jas sistemą, įskaitant pradinių ataskaitų rengimą ir rizikos vertinimus, pagal 8–11 straipsnius;

ii)

grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimą ir pasirengimą joms pagal 12 straipsnį;

iii)

Europos pranešimų apie narkotikus sistemos sukūrimą ir eksploatavimą pagal 13 straipsnį;

iv)

pokyčių, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų naudojimu neteisėtiems narkotikams gaminti ir prekyba jais, stebėseną, ir pagalbą įgyvendinant Sąjungos teisę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų, pagal 14 straipsnį;

v)

teismo ekspertizės ir toksikologijos laboratorijų tinklo sukūrimą ir eksploatavimą pagal 15 straipsnį;

c)

kompetencijos plėtojimo užduotis, kurios apima:

i)

faktiniais duomenimis grindžiamų intervencinių priemonių, geriausios praktikos ir informuotumo didinimo veiklos plėtojimą ir skatinimą pagal 16 straipsnį;

ii)

nacionalinių priemonių vertinimą pagal 17 straipsnį;

iii)

paramą valstybėms narėms pagal 18 straipsnį;

iv)

mokymą pagal 19 straipsnį;

v)

tarptautinį bendradarbiavimą ir techninę pagalbą pagal 20 straipsnį;

vi)

mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą pagal 21 straipsnį.

2.   Konsultuodamasi ir bendradarbiaudama su dalyvaujančių valstybių kompetentingomis įstaigomis ir organizacijomis, Agentūra sukuria 32 straipsnyje nurodytą Europos narkotikų ir narkomanijos informacinis tinklą (toliau – REITOX tinklas) ir koordinuoja jo veiklą.

3.   Vykdydama 1 dalyje nustatytas konkrečias užduotis, Agentūra veikia skaidriai, objektyviai, nešališkai ir griežtai remdamasi moksliniu požiūriu.

4.   Agentūra remia ir gerina nacionalinių ir Sąjungos veiksmų savo veiklos srityse koordinavimą. Agentūra sudaro palankesnes sąlygas sprendimus priimantiems subjektams, tyrėjams, specialistams ir visiems asmenims iš vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, kurie dalyvauja sprendžiant su narkotikais susijusius klausimus, keistis informacija.

5.   Agentūra atitinkamai padeda Komisijai, valstybėms narėms ir kitiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, nurodytiems taikytinose su narkotikais susijusiuose Sąjungos strateginiuose dokumentuose, įgyvendinti tuos strateginius dokumentus.

6.   Vykdydama 1 dalyje nustatytas konkrečias užduotis, Agentūra prireikus gali:

a)

organizuoti ekspertų posėdžius;

b)

steigti ad hoc darbo grupes, ir

c)

finansuoti projektus.

Jei Agentūra organizuoja posėdžius, steigia darbo grupes ar finansuoja projektus pagal pirmą pastraipą, ji apie tai informuoja REITOX tinklą.

7.   Tam, kad vykdant narkotikų reiškinio stebėseną, vertinimą ir reaguojant į tą reiškinį būtų užtikrinamas kuo didesnis veiksmingumas, Agentūra, vykdydama 1 dalyje nustatytas konkrečias užduotis, aktyviai bendradarbiauja su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko:

a)

kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, atsižvelgiant į jų įgaliojimus, visų pirma Europolu, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1727 (14) įsteigta Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustu), Tarybos reglamentu (EB) Nr. 168/2007 (15) įsteigta Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2219 (16) įsteigta Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 726/2004 (17) įsteigta Europos vaistų agentūra, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 851/2004 (18) įsteigtu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/127 (19) įsteigtu Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu (EUROFOUND);

b)

kitomis tarptautinėmis įstaigomis, biurais ir agentūromis, visų pirma Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru (UNODC), Jungtinių Tautų Ekonomine ir Socialine Taryba ir Tarptautine narkotikų kontrolės valdyba (INCB), ir

c)

mokslininkų bendruomene ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

8.   Agentūra savo iniciatyva vykdo komunikacijos veiklą savo kompetencijos srityje. Skiriant išteklius komunikacijos veiklai neturi būti trukdoma veiksmingai vykdyti 1 dalyje nustatytas konkrečias užduotis. Komunikacijos veiklą Agentūra vykdo laikydamasi valdybos priimtos atitinkamų komunikacijos strategijų ir sklaidos planų. Rengiant tas strategijas ir planus, Agentūra gali įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant mokslininkų bendruomenę ir pilietinės visuomenės organizacijas.

II SKYRIUS

Stebėsena

6 straipsnis

Informacijos ir duomenų rinkimas ir sklaida

1.   Agentūra:

a)

renka aktualią informaciją ir duomenis, įskaitant pagrindinių nacionalinių centrų perduodamą informaciją ir duomenis, gaunamus atliekant mokslinius tyrimus, iš atvirųjų šaltinių, taip pat duomenis, gaunamus iš Sąjungos šaltinių, nevyriausybinių šaltinių ir kompetentingų tarptautinių organizacijų ir įstaigų;

b)

renka informaciją ir duomenis, reikalingus kombinuotam psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui ir jo pasekmėms stebėti pagal 7 straipsnio 1 dalies d punktą;

c)

bendradarbiaudama su Europolu, renka pagrindinių nacionalinių centrų turimą informaciją ir duomenis apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir nepagrįstai nedelsdama perduoda tą informaciją pagrindiniams nacionaliniams centrams, Europolo nacionaliniams padaliniams ir Komisijai;

d)

renka ir analizuoja informaciją ir duomenis apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakus, jų naudojimą neteisėtiems narkotikams gaminti ir prekybą narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais;

e)

vykdo ir užsako mokslinius tyrimus ir stebėsenos tyrimus, apklausas, galimybių studijas ir bandomuosius projektus, būtinus jos užduotims atlikti;

f)

užtikrina didesnį informacijos ir duomenų palyginamumą, objektyvumą ir patikimumą Sąjungos mastu ir, bendradarbiaudama su pagrindiniais nacionaliniais centrais, nustato rodiklius ir neprivalomus bendruosius standartus, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės ir Sąjunga naudotų vienodesnius matavimo metodus; Agentūra gali rekomenduoti laikytis tokių neprivalomų bendrųjų standartų;

g)

glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis bei tarptautinėmis organizacijomis ir įstaigomis, visų pirma UNODC ir INCB, kad būtų palengvintas pranešimų teikimas ir išvengta bereikalingos naštos valstybėms narėms.

2.   Agentūra renka atitinkamus nacionalinius duomenis pasitelkiant pagrindinius nacionalinius centrus. Prieš renkant duomenis, Agentūra su pagrindiniais nacionaliniais centrais aptaria nacionalinį ataskaitų rinkinį ir dėl jo susitaria. Agentūra gali naudotis papildomais informacijos šaltiniais nacionaliniams duomenims gauti. Jei Agentūra naudojasi tokiais papildomais šaltiniais, ji deramai informuoja apie tai atitinkamą pagrindinį nacionalinį centrą. Surinkti duomenys, kai įmanoma, suskirstomi pagal biologinę lytį ir, kai įmanoma, pagal socialinę lytį. Renkant tokius duomenis atsižvelgiama į lyčių požiūriu aktualius narkotikų politikos aspektus.

3.   Agentūra, atsižvelgdama į savo įgaliojimus, rengia duomenų rinkimo metodus ir principus, be kita ko, įgyvendindama projektus kartu su išorės partneriais.

4.   Agentūra rengia būtinus skaitmeninius sprendimus, kurie naudojami informacijai ir duomenims rinkti, tvirtinti, analizuoti, apie juos pranešti, jiems valdyti ir jais keistis, be kita ko, automatiniu būdu.

5.   Informaciją ir duomenis Agentūra platina:

a)

suteikdama galimybę Sąjungai, valstybėms narėms ir kitoms suinteresuotosioms šalims susipažinti su savo parengta informacija, įskaitant informaciją apie naujus pokyčius ir kintančias tendencijas;

b)

užtikrindama plačią savo analizės, išvadų ir ataskaitų platinimą, be kita ko, mokslininkų bendruomenei, pilietinės visuomenės organizacijoms ir paveiktoms bendruomenėms, įskaitant narkotikus vartojančius asmenis, išskyrus įslaptintą ir neskelbtiną neįslaptintą informaciją, kaip nurodyta 49 straipsnyje;

c)

reguliariai skelbdama jos surinktais duomenimis grindžiamą ataskaitą apie su narkotikų reiškiniu susijusią padėtį ir besiformuojančias tendencijas;

d)

kurdama atviruosius mokslinės dokumentacijos išteklius ir sudarydama galimybę jais naudotis;

e)

teikdama informaciją apie kokybės standartus, faktiniais duomenimis grindžiamą geriausią praktiką, novatoriškus metodus ir įgyvendinamus mokslinių tyrimų rezultatus valstybėse narėse, taip pat palengvindama keitimąsi informacija apie tokius standartus ir praktikos pavyzdžius ir jų įgyvendinimą.

6.   Kai aktualu, Agentūra gali platinti informaciją ir suskirstytus duomenis, visų pirma pagal valstybes nares, biologinę lytį, socialinę lytį, amžių, negalią ir socioekonominį statusą, laikydamasi atitinkamos Sąjungos teisės, visų pirma dėl duomenų apsaugos.

7.   Pagal 5 dalį platindama informaciją ir duomenis, Agentūra nurodo jų šaltinius.

8.   Agentūra negali platinti ar perduoti informacijos ir duomenų, pagal kuriuos galima nustatyti pavienių asmenų ar nedidelių asmenų grupių tapatybę.

7 straipsnis

Narkotikų reiškinio stebėsena ir dalijimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

1.   Agentūra stebi:

a)

narkotikų reiškinį Sąjungoje, vadovaudamasi holistiniu požiūriu, taikydama epidemiologinius ir kitus rodiklius, aprėpdama su sveikata, žmogaus teisėmis, socialiniais klausimais, sauga ir saugumu susijusius šio reiškinio aspektus, įskaitant taikytinų su narkotikais susijusių Sąjungos strateginių dokumentų įgyvendinimą;

b)

faktiniais duomenimis grindžiamą geriausią praktiką ir novatoriškus metodus, susijusius su sveikatos, žmogaus teisių, socialinės, saugos ar saugumo sričių atsakomosiomis priemonėmis;

c)

narkotikų vartojimą, su narkotikų vartojimu susijusius sutrikimus, priklausomybes nuo narkotikų ir susijusią riziką sveikatai, su narkotikais susijusią žalą, su narkotikų vartojimu susijusį rizikingą elgesį ir besiformuojančias tendencijas tose srityse;

d)

kombinuotą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir jo pasekmes, visų pirma padidėjusią sveikatos ir socialinių problemų riziką, narkotikų vartojimą lemiančius socialinius veiksnius, su narkotikų vartojimu susijusius sutrikimus ir priklausomybes ir poveikį politikai ir atsakomosioms priemonėms;

e)

narkotikų ir kombinuotą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir jo pasekmes amžiaus ir lyčių aspektu, visų pirma jo poveikį smurtui dėl lyties;

f)

besiformuojančias narkotikų reiškinio tendencijas Sąjungoje ir tarptautiniu mastu, darančias poveikį Sąjungai; stebėsena pagal šį punktą apima narkotikų pasiūlos, įskaitant neteisėtą gamybą, prekybą ir kitus susijusius nusikaltimus bei naujų technologijų naudojimą, stebėseną, nedarant poveikio kitų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų įgaliojimams;

g)

bendradarbiaudama su Europolu ir padedama pagrindinių nacionalinių centrų ir Europolo nacionalinių padalinių – visas naujas psichoaktyviąsias medžiagas, apie kurias praneša valstybės narės;

h)

narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakus, jų naudojimą neteisėtiems narkotikams gaminti ir prekybą tais pirmtakais;

i)

Sąjungos ir nacionalinės narkotikų politikos įgyvendinimą, be kita ko, siekdama padėti tą politiką formuoti ir atlikti nepriklausomą jos vertinimą.

2.   Remdamasi stebėsenos veikla pagal 1 dalį, Agentūra identifikuoja, remia ir, kai tikslinga, kartu rengia faktiniais duomenimis grindžiamą geriausią praktiką bei novatoriškus metodus. Agentūra tokiais geriausios praktikos pavyzdžiais bei metodais dalijasi su valstybėmis narėmis bei sudaro sąlygas joms tarpusavyje keistis tais geriausios praktikos pavyzdžiais ir metodais.

3.   Agentūra kuria priemones ir rengia dokumentus, kurie padėtų valstybėms narėms stebėti ir vertinti savo nacionalinę politiką, bendradarbiaudama su pagrindiniais nacionaliniais centrais, o Komisijai – stebėti ir vertinti Sąjungos politiką.

4.   Atsižvelgdama į turimą informaciją, Agentūra reguliariai teikia savo įžvalgas. Remdamasi jomis, Agentūra rengia atitinkamus scenarijus, į kuriuos atsižvelgiant plėtojama būsima narkotikų politika.

III SKYRIUS

Pasirengimas

8 straipsnis

Keitimasis informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir ankstyvojo perspėjimo apie jas sistema

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos pagrindinis nacionalinis centras ir Europolo nacionalinis padalinys, atsižvelgdami į savo atitinkamus įgaliojimus, laiku ir nepagrįstai nedelsdami Agentūrai ir Europolui teiktų turimą informaciją apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas. Ta informacija yra susijusi su tokių medžiagų aptikimu ir identifikavimu, vartojimu ir vartojimo būdais, gamyba, išgavimu, platinimu ir platinimo metodais, neteisėta prekyba ir naudojimu komercinėms, medicinos ir mokslo reikmėms, taip pat su galima ir nustatyta tų medžiagų keliama rizika.

2.   Agentūra, bendradarbiaudama su Europolu, renka, lygina, analizuoja ir vertina informaciją apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas. Tą informaciją ji laiku perduoda pagrindiniams nacionaliniams centrams, Europolo nacionaliniams padaliniams ir Komisijai, kad suteiktų jiems bet kokią informaciją, kuri gali būti reikalinga ankstyvojo perspėjimo tikslais.

Remdamasi informacija, surinkta pagal pirmą pastraipą, Agentūra pagal 9 straipsnį parengia pradines ataskaitas arba bendras pradines ataskaitas.

9 straipsnis

Pradinė ataskaita

1.   Jeigu Agentūra, Komisija arba dauguma valstybių narių mano, kad dėl vienoje ar keliose valstybėse narėse surinktos ir tarpusavyje pasidalintos informacijos apie naują psichoaktyviąją medžiagą kyla susirūpinimas, kad ta nauja psichoaktyvioji medžiaga galėtų kelti pavojų sveikatai arba socialinę riziką Sąjungos mastu, Agentūra parengia pradinę ataskaitą dėl naujos psichoaktyviosios medžiagos.

Pirmos pastraipos tikslais valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie savo pageidavimą, kad būtų parengta pradinė ataskaita. Daugumai valstybių narių tokiu būdu pranešus Komisijai, Komisija pateikia atitinkamus nurodymus Agentūrai ir apie tai praneša valstybėms narėms.

2.   Pradinėje ataskaitoje, kaip nurodyta 1 dalyje, pateikiama:

a)

preliminari informacija apie incidentų, atskleidusių sveikatos ir socialines problemas, su kuriomis gali būti susijusi nauja psichoaktyvioji medžiaga, pobūdį, skaičių ir mastą, taip pat apie tos naujos psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdus;

b)

preliminari informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos chemines ir fizines savybes ir jai gaminti ar išgauti naudojamus metodus ir pirmtakus;

c)

preliminari informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos farmakologines ir toksikologines savybes;

d)

preliminari informacija apie nusikalstamų grupių dalyvavimą gaminant ar platinant naują psichoaktyviąją medžiagą;

e)

informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos naudojimą medicinos ir veterinarijos reikmėms, be kita ko, naudojimą kaip žmonėms skirto vaisto ar veterinarinio vaisto veiklioji medžiaga;

f)

informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos naudojimą komercinėms ir pramonės reikmėms, naudojimo tokioms reikmėms mastą ir apie jos naudojimą mokslinių tyrimų ir plėtros tikslais;

g)

informacija apie tai, ar naujai psichoaktyviajai medžiagai bet kurioje valstybėje narėje taikomos kokios nors ribojamosios priemonės;

h)

informacija apie tai, ar nauja psichoaktyvioji medžiaga šiuo metu yra arba buvo vertinama Jungtinių Tautų sistemoje;

i)

kita aktuali informacija, jei jos turima.

3.   Rengdama pradinę ataskaitą, kaip nurodyta 1 dalyje, Agentūra naudojasi turima informacija.

4.   Jei Agentūra mano, kad tai būtina, ji prašo pagrindinių nacionalinių centrų suteikti papildomos informacijos apie naują psichoaktyviąją medžiagą. Pagrindiniai nacionaliniai centrai tokią informaciją pateikia per dvi savaites nuo tokio prašymo gavimo dienos.

5.   Pradėjusi rengti pradinę ataskaitą pagal 1 dalį, Agentūra nepagrįstai nedelsdama prašo Europos vaistų agentūros suteikti informacijos apie tai, ar Sąjungos ar nacionaliniu lygmeniu naujoji psichoaktyvioji medžiaga yra:

a)

žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, kuriam rinkodaros leidimas išduotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB (20), Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/6 (21), veiklioji medžiaga;

b)

žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, dėl kurio yra pateikta paraiška gauti rinkodaros leidimą, veiklioji medžiaga;

c)

žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, kurio rinkodaros leidimo galiojimą kompetentinga institucija yra sustabdžiusi, veiklioji medžiaga;

d)

žmonėms skirto vaisto, kuriam neišduotas leidimas, kaip nurodyta Direktyvos 2001/83/EB 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba ekstemporalaus veterinarinio vaisto pagal Reglamento (ES) 2019/6112 straipsnio 1 dalies c punktą, veiklioji medžiaga;

e)

tiriamojo vaisto, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/20/EB (22) 2 straipsnio d punkte, veiklioji medžiaga.

Jei pagal pirmą pastraipą pateikta informacija yra susijusi su valstybių narių suteiktais rinkodaros leidimais, Europos vaistų agentūros prašymu jai tokią informaciją suteikia atitinkamos valstybės narės.

6.   Pradėjusi rengti pradinę ataskaitą pagal 1 dalį, Agentūra nepagrįstai nedelsdama prašo Europolo suteikti informaciją apie tai, ar su naujos psichoaktyviosios medžiagos gamyba, platinimu ir platinimo metodais bei prekyba šia medžiaga yra susijusios nusikalstamos grupės, taip pat apie tai, ar jos naudoja tą naują psichoaktyviąją medžiagą kokioms nors reikmėms.

7.   Pradėjusi rengti pradinę ataskaitą pagal 1 dalį, Agentūra nepagrįstai nedelsdama prašo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 (23) įsteigtos Europos cheminių medžiagų agentūros, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (24) įsteigtos Europos maisto saugos tarnybos pateikti savo turimą informaciją ir duomenis apie naują psichoaktyviąją medžiagą.

8.   Agentūros ir šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytų Sąjungos agentūrų bendradarbiavimo tvarka nustatoma darbo tvarkos susitarimuose. Tokie darbo tvarkos susitarimai sudaromi pagal 53 straipsnio 2 dalį.

9.   Agentūra laikosi jai perduodamos informacijos naudojimo sąlygų, įskaitant sąlygas, susijusias su galimybe susipažinti su dokumentais ir informacija, duomenų saugumu ir konfidencialių duomenų, įskaitant neskelbtinus duomenis ir trečiųjų šalių konfidencialią verslo informaciją, apsauga.

10.   Pradinę ataskaitą, kaip nurodyta 1 dalyje, Agentūra Komisijai ir valstybėms narėms pateikia per penkias savaites nuo 5, 6 ir 7 dalyse nurodytų prašymų suteikti informaciją pateikimo dienos.

11.   Jei Agentūra surenka informaciją apie kelias naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kurias ji laiko esant panašios cheminės struktūros, ji per šešias savaites nuo 5, 6 ir 7 dalyje nurodytų prašymų suteikti informaciją pateikimo dienos pateikia Komisijai ir valstybėms narėms atskiras pradines ataskaitas, kaip nurodyta 1 dalyje, arba bendras pradines ataskaitas dėl kelių naujų psichoaktyviųjų medžiagų, jei kiekvienos naujos psichoaktyviosios medžiagos savybės yra aiškiai nustatytos.

10 straipsnis

Rizikos vertinimo procedūra ir ataskaita

1.   Per dvi savaites nuo 9 straipsnio 10 dalyje nurodytos pradinės ataskaitos gavimo dienos Komisija gali paprašyti, kad Agentūra įvertintų galimą riziką, kurią kelia nauja psichoaktyvioji medžiaga, ir parengtų rizikos vertinimo ataskaitą, jei remiantis pradine ataskaita galima daryti prielaidą, kad nauja psichoaktyvioji medžiaga galėtų kelti didelę riziką visuomenės sveikatai ir, kai taikytina, didelę socialinę riziką. Rizikos vertinimą atlieka Mokslinis komitetas.

2.   Komisija per dvi savaites nuo atskirų pradinių ataskaitų ar bendros pradinės ataskaitos, kaip nurodyta 9 straipsnio 11 dalyje, gavimo dienos gali paprašyti, kad Agentūra įvertintų galimą riziką, kurią kelia kelios panašios cheminės struktūros naujos psichoaktyviosios medžiagos, ir parengtų bendro rizikos vertinimo ataskaitą, jei remiantis bendra pradine ataskaita galima daryti prielaidą, kad tos naujos psichoaktyviosios medžiagos galėtų kelti didelę riziką visuomenės sveikatai ir, kai taikytina, didelę socialinę riziką. Bendrą rizikos vertinimą atlieka Mokslinis komitetas.

3.   Rizikos vertinimo ataskaitoje arba bendro rizikos vertinimo ataskaitoje pateikiama:

a)

turima informacija apie naujos (-ų) psichoaktyviosios (-iųjų) medžiagos (-ų) chemines ir fizines savybes, taip pat jai (joms) gaminti arba išgauti naudojamus metodus ir pirmtakus;

b)

turima informacija apie naujos (-ų) psichoaktyviosios (-iųjų) medžiagos (-ų) farmakologines ir toksikologines savybes;

c)

su nauja (-omis) psichoaktyviąja (-iosiomis) medžiaga (-mis) siejamos rizikos sveikatai, visų pirma susijusios su tos (tų) medžiagos (-ų) ūminiu ir lėtiniu toksiškumu, galimybe piktnaudžiauti ta (tomis) medžiaga (-omis) ir jos (jų) galimybe sukelti priklausomybę, taip pat su jos (jų) poveikiu fizinei ir psichikos sveikatai bei elgesiui, analizė;

d)

su nauja (-omis) psichoaktyviąja (-iosiomis) medžiaga (-mis) siejamos socialinės rizikos, visų pirma tos (tų) medžiagos (-ų) poveikio socialiniam funkcionavimui, viešajai tvarkai ir nusikalstamai veiklai, taip pat nusikalstamų grupių dalyvavimo gaminant, platinant naują (-as) psichoaktyviąją (-iąsias) medžiagą (-as), plėtojant jos (jų) platinimo būdus ir vykdant prekybą ja (jomis), analizė;

e)

turima informacija apie naujos (-ų) psichoaktyviosios (-iųjų) medžiagos (-ų) vartojimo mastą ir būdus, taip pat apie galimybes jos (jų) įsigyti ir apie jos (jų) išplitimo Sąjungoje tikimybę;

f)

turima informacija apie naujos (ų) psichoaktyviosios (-iųjų) medžiagos (-ų) naudojimą komercinėms ir pramonės reikmėms, naudojimo tokioms reikmėms mastą, taip pat jos (jų) naudojimą mokslinių tyrimų ir plėtros tikslais;

g)

kita svarbi informacija, jei jos turima.

4.   Mokslinis komitetas atlieka rizikos vertinimą, siekdamas įvertinti naujos psichoaktyviosios medžiagos arba naujų psichoaktyviųjų medžiagų grupės keliamą riziką. Kiekvienam tokiam rizikos vertinimui Komisija, Agentūra, Europolas ir Europos vaistų agentūra turi teisę paskirti po du stebėtojus.

5.   Mokslinis komitetas rizikos vertinimus, kaip nurodyta 4 dalyje, atlieka remdamasis turima informacija ir visais kitais svarbiais moksliniais duomenimis. Komitetas atsižvelgia į visas savo narių nuomones. Agentūra organizuoja rizikos vertinimo procedūrą ir, be kita ko, nustato būsimus informacijos poreikius ir susijusius tyrimus.

6.   Rizikos vertinimo ataskaitą arba bendro rizikos vertinimo ataskaitą Agentūra Komisijai ir valstybėms narėms pateikia per šešias savaites nuo Komisijos prašymo parengti rizikos vertinimo ataskaitą pagal 1 dalį arba bendro rizikos vertinimo ataskaitą pagal 2 dalį gavimo dienos.

7.   Gavusi tinkamai pagrįstą Agentūros prašymą, Komisija gali pratęsti laikotarpį, per kurį reikia užbaigti rizikos vertinimą arba bendrą rizikos vertinimą, nustatytą 6 dalyje, kad būtų galima atlikti papildomus mokslinius tyrimus ir surinkti papildomų duomenų. Tokiame prašyme pateikiama informacija apie tai, kiek laiko reikės rizikos vertinimui arba bendram rizikos vertinimui užbaigti.

8.   Agentūra taip pat laiku pateikia skubius rizikos vertinimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2371 (25) 20 straipsnį, jei kyla grėsmė, kaip nurodyta to reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punkte, kai ta grėsmė patenka į Agentūros įgaliojimų sritį.

11 straipsnis

Rizikos nevertinimas

1.   Rizikos vertinimas neatliekamas, jeigu jau gerokai pasistūmėta vertinant naują psichoaktyviąją medžiagą Jungtinių Tautų sistemoje, t. y. jeigu Pasaulio sveikatos organizacijos Priklausomybės nuo narkotikų ekspertų komitetas yra paskelbęs kritinę apžvalgą ir rašytinę rekomendaciją, išskyrus tuos atvejus, kai turima pakankamai duomenų ir informacijos, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad reikia parengti rizikos vertinimo ataskaitą Sąjungos lygmeniu, o priežastys ją parengti tos medžiagos pradinėje ataskaitoje.

2.   Rizikos vertinimas neatliekamas, jeigu, įvertinus Jungtinių Tautų sistemoje, nuspręsta naujos psichoaktyviosios medžiagos neįtraukti į oficialų sąrašą, išskyrus tuos atvejus, kai turima pakankamai duomenų ir informacijos, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad reikia parengti rizikos vertinimo ataskaitą Sąjungos lygmeniu, o priežastys ją parengti tos medžiagos pradinėje ataskaitoje.

3.   Rizikos vertinimas neatliekamas, jei nauja psichoaktyvioji medžiaga yra:

a)

žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, kurio rinkodaros leidimas išduotas pagal Direktyvą 2001/83/EB, Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 arba Reglamentą (ES) 2019/6, veiklioji medžiaga;

b)

žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, dėl kurio yra pateikta paraiška gauti rinkodaros leidimą, veiklioji medžiaga;

c)

žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, kurio rinkodaros leidimo galiojimą kompetentinga institucija yra sustabdžiusi, veiklioji medžiaga;

d)

tiriamojo vaisto, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/20/EB 2 straipsnio d punkte, veiklioji medžiaga.

12 straipsnis

Grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimas ir pasirengimas

1.   Agentūra sukuria strateginio faktiniais duomenimis grindžiamo grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo pajėgumus, kad galėtų ankstyvame etape nustatyti naujus narkotikų reiškinio pokyčius, kurie gali daryti neigiamą poveikį sveikatai, socialiniams aspektams, saugai ar saugumui Sąjungoje, ir taip padėtų padidinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų pasirengimą veiksmingai ir laiku reaguoti į naujas grėsmes.

2.   Agentūra grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimą gali pradėti savo iniciatyva, remdamasi signalų, nustatytų vykdant įprastinę stebėseną, atliekant mokslinius tyrimus ar vertinant kitus atitinkamus informacijos šaltinius, vidiniu vertinimu. Komisijos arba valstybės narės prašymu Agentūra taip pat gali pradėti grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimą, jei tenkinami 1 dalyje nustatyti kriterijai.

3.   Grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimą sudaro skubus esamos informacijos vertinimas ir prireikus naujos informacijos rinkimas naudojantis Agentūros informaciniais tinklais. Agentūra parengia tinkamus mokslinius skubaus vertinimo metodus.

4.   Jei, atlikus grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimą, Agentūra parengia grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo ataskaitą, toje ataskaitoje aprašoma nustatyta grėsmė, esama padėtis atsižvelgiant į turimus faktinius duomenis, galimos pasekmės, jei nebus imtasi jokių veiksmų. Grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo ataskaitoje išdėstomos pasirengimo ir reagavimo galimybės, kurios gali būti įgyvendinamos siekiant sumažinti nustatytą grėsmę ir į ją reaguoti, įskaitant faktiniais duomenimis grindžiamas intervencines priemones paklausos, rizikos bei žalos mažinimo ir išgijimo srityje. Grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo ataskaitoje taip pat gali būti nurodytos galimos tolesnės priemonės. Agentūra grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo ataskaitą siunčia Komisijai ir, kai taikoma, valstybėms narėms.

5.   Atlikdama grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimą, Agentūra glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kitomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis, prireikus įtraukdama jas į šį vertinimą. Jei galimos grėsmės analizė jau atliekama pagal kitą Sąjungos mechanizmą, Agentūra grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo neatlieka.

6.   Komisijai pritarus, Agentūra atlieka už Sąjungos ribų kylančių su narkotikais susijusių grėsmių sveikatai ir saugumui, kurios gali daryti poveikį sveikatai, socialiniams aspektams, saugai ar saugumui Sąjungoje, vertinimus.

7.   Agentūra stebi padėties raidą ir prireikus atitinkamai atnaujina grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimus.

13 straipsnis

Europos skubių pranešimų apie narkotikus sistema

1.   Agentūra sukuria ir administruoja Europos skubių pranešimų apie narkotikus sistemą, kuria papildomos atitinkamos nacionalinės pranešimų sistemos, nedarant joms poveikio. Europos skubių pranešimų apie narkotikus sistema papildo 8 straipsnyje nurodytą ankstyvojo perspėjimo sistemą.

2.   Pagrindiniai nacionaliniai centrai, bendradarbiaudami su atitinkamomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, nedelsdami Agentūrai pateikia bet kokią informaciją, susijusią su didelės tiesioginės ar netiesioginės su narkotikais susijusios rizikos sveikatai, socialiniams aspektams, saugai ar saugumui atsiradimu, ir bet kokią informaciją, kuri galėtų būti naudinga koordinuojant atsaką, kai tik jie gauna tokią informaciją, pavyzdžiui:

a)

apie rizikos rūšį ir kilmę,

b)

apie su rizika susijusio įvykio datą ir vietą,

c)

apie ekspozicijos, perdavimo ar sklaidos būdus,

d)

analizės ir toksikologinių tyrimų duomenis,

e)

apie nustatymo metodus,

f)

apie riziką sveikatai,

g)

apie socialinę, saugos ir saugumo riziką,

h)

apie sveikatos priemones, kurios įgyvendintos arba kurių numatoma imtis nacionaliniu lygmeniu,

i)

apie priemones, kurios nėra sveikatos priemonės,

j)

bet kokią kitą informaciją, tiesiogiai susijusią su atitinkama didele rizika sveikatai.

3.   Agentūra analizuoja ir vertina turimą informaciją ir duomenis apie galimą didelę riziką sveikatai ir papildo juos moksline ir technine informacija, gaunama naudojantis 8 straipsnyje nurodyta ankstyvojo perspėjimo sistema ir atlikus kitus grėsmių vertinimus pagal 12 straipsnį, taip pat iš kitų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų bei tarptautinių organizacijų, visų pirma Pasaulio sveikatos organizacijos. Agentūra atsižvelgia į atvirųjų šaltinių ir turimą informaciją, kurią ji gavo naudodamasi savo duomenų rinkimo priemonėmis, informacija iš atvirųjų šaltinių ir iš atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant mokslininkų bendruomenę ir pilietinės visuomenės organizacijas.

4.   Remdamasi pagal 3 dalį gauta informacija ir duomenimis, Agentūra atitinkamoms nacionalinėms institucijoms, įskaitant pagrindinius nacionalinius centrus, teikia tikslinius skubius perspėjimo apie riziką pranešimus. Agentūra tokiuose pranešimuose apie riziką gali pasiūlyti reagavimo galimybes. Valstybės narės gali apsvarstyti tokias reagavimo galimybes planuodamos savo pasirengimą ir įgyvendindamos nacionalinio lygmens atsakomuosius veiksmus.

5.   Pagrindiniai nacionaliniai centrai, bendradarbiaudami su atitinkamomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, praneša Agentūrai jų turimą papildomą informaciją, suteikiant galimybę Agentūrai išsamiau išanalizuoti ir įvertinti 2 dalyje nurodytą riziką, ir praneša jai apie veiksmus, kurie buvo įgyvendinti, arba priemones, kurių buvo imtasi gavus 4 dalyje nurodytus skubius perspėjimo apie riziką pranešimus.

6.   Agentūra glaudžiai bendradarbiauja su Komisija ir valstybėmis narėmis, kad paskatintų būtiną informavimo apie riziką proceso nuoseklumą.

7.   Agentūra gali suteikti trečiosioms valstybėms arba tarptautinėms organizacijoms galimybę prisijungti prie Europos pranešimų apie narkotikus sistemos. Toks prisijungimas grindžiamas abipusiškumo principu ir apima konfidencialumo užtikrinimo priemones, lygiavertes Agentūroje taikomoms priemonėms.

8.   Glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, visų pirma pagrindiniais nacionaliniais centrais, Agentūra prireikus sukuria pranešimų sistemą, kurioje pateikiama informacija apie konkrečią riziką, kai tinkama, būtų prieinama asmenims, kurie vartoja arba galimai vartoja konkrečius narkotikus.

9.   Agentūra prireikus atnaujina savo pranešimus apie narkotikus.

14 straipsnis

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai

1.   Agentūra padeda Komisijai stebėti pokyčius, susijusius su prekyba narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų naudojimu neteisėtiems narkotikams gaminti ir prekyba tais pirmtakais, taip pat įvertinti poreikį įtraukti juos į atitinkamą į oficialų sąrašą įtrauktų ir neįtrauktų medžiagų kategoriją, išbraukti iš atitinkamos kategorijos arba pakeisti kategoriją, atsižvelgiant į reglamentus (EB) Nr. 273/2004 ir (EB) Nr. 111/2005, ir, be kita ko, padeda nustatyti ir įvertinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų teisėtus ir neteisėtus naudojimo būdus.

2.   Agentūra savo iniciatyva arba Komisijos prašymu parengia narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų grėsmių vertinimo ataskaitą.

15 straipsnis

Teismo ekspertizės ir toksikologijos laboratorijų tinklas

1.   Agentūra sukuria teismo ekspertizės ir toksikologijos laboratorijų, kuriose atliekamos narkotikų ir narkotikų daromos žalos teismo ekspertizės ir toksikologiniai tyrimai, tinklą (toliau – tinklas).

2.   Tinklas veikia visų pirma kaip forumas, kuriame:

a)

generuojami duomenys ir keičiamasi informacija apie naujus pokyčius ir tendencijas;

b)

organizuojamas mokymas teismo medicinos ekspertų narkotikų ir toksikologijos klausimais kompetencijai didinti;

c)

padedama įgyvendinti kokybės užtikrinimo sistemas, ir

d)

padedama labiau suderinti duomenų rinkimo ir analizės metodus.

Pagrindiniai nacionaliniai centrai reguliariai, bent kartą per metus, informuojami apie tinklo veiklą. Pagrindiniai nacionaliniai centrai turi prieigą prie tinklo sugeneruotos informacijos ir duomenų.

3.   Kiekviena valstybė narė tinklui per savo atstovą valdyboje turi teisę paskirti ne daugiau kaip tris laboratorijas, kurios specializuojasi teismo ekspertizės srityje, toksikologijos srityje ar kitose atitinkamose su narkotikais susijusiose srityse, kurios veiktų kaip nacionalinės reprezentacinės laboratorijos. Agentūra gali, įgyvendindama konkrečius projektus, atrinkti papildomas laboratorijas ar ekspertus, kurie aktyviai atlieka narkotikų ir narkotikų daromos žalos teismo ekspertizes ir toksikologinius tyrimus.

4.   Komisijos Jungtinis tyrimų centras yra tinklo narys ir tinkle atstovauja Komisijai.

5.   Tinklas glaudžiai bendradarbiauja su esamais toje pačioje srityje kaip ir tinklas veikiančiais tinklais ir organizacijomis ir atsižvelgia į jų darbą, kad būtų išvengta dubliavimosi. REITOX tinklas reguliariai, bent kartą per metus, informuojamas apie tinklo darbą.

6.   Agentūra pirmininkauja tinklui ir sušaukia bent po vieną posėdį per metus. Tinklas gali nuspręsti suburti darbo grupes, kurioms gali pirmininkauti tinklo nariai.

7.   Tinklas suteikia Agentūrai galimybę naudotis teismo ekspertizės ir toksikologijos duomenimis, sugeneruotais ar surinktais tinklo laboratorijų, kad prireikus ji galėtų, be kita ko, atlikti naujų psichoaktyviųjų medžiagų analizę.

8.   Agentūra nustato ir finansuoja konkrečius projektus, siekdama atitinkamai plėsti tinklo darbą remiantis aiškiomis ir skaidriomis taisyklėmis bei procedūromis. Agentūra tas taisykles ir procedūras nustato iš anksto prieš nustatydama tokius projektus.

9.   Agentūra sukuria duomenų bazę, kurioje pagal atitinkamas šio reglamento nuostatas, įskaitant 6 straipsnio 8 dalį ir 49 straipsnį, saugoma, analizuojama ir pateikiama tinklo surinkta arba sugeneruota informacija ir duomenys.

IV SKYRIUS

Kompetencijos plėtotė

16 straipsnis

Faktiniais duomenimis grindžiamos intervencinės priemonės, geriausia praktika ir informuotumo didinimas

1.   Agentūra plėtoja ir skatina faktiniais duomenimis grindžiamas intervencines priemones ir geriausią praktiką apie neigiamą narkotikų poveikį, prevenciją, gydymą, priežiūrą, riziką ir žalos mažinimą, reabilitaciją, socialinę reintegraciją ir išgijimą ir siekdama didinti informuotumą apie tai. Kai aktualu, Agentūra laikosi lyčiai atžvalgaus požiūrio ir atsižvelgia į amžiaus aspektą. Faktiniais duomenimis grindžiamos intervencinės priemonės, geriausia praktika ir informuotumo didinimas gali būti pritaikyti prie nacionalinių aplinkybių, įgyvendinami nacionaliniu lygmeniu ir prireikus skirti konkrečioms grupėms.

2.   1 dalyje nurodyta su faktiniais duomenimis grindžiamomis intervencinėmis priemonėmis, geriausia praktika ir informuotumo didinimu susijusi veikla turi atitikti žmogaus teisių normas ir politikos gaires, išdėstytas taikytinuose su narkotikais susijusiuose Sąjungos strateginiuose dokumentuose.

3.   Agentūra skatina įgyvendinti esamus narkotikų prevencijos kokybės standartus ir juos atitinkamai atnaujinti. Agentūra rengia arba padeda rengti mokymus pagal 19 straipsnį. Agentūra taip pat, kai tinkama, parengia rizikos ir žalos mažinimo, gydymo, išgijimo, priežiūros ir reabilitacijos kokybės standartus.

4.   Agentūra gali pasiūlyti valstybėms narėms paramą ir, gavusi jų išankstinį sutikimą, padeda joms plėtoti su jos įgaliojimų sritimi susijusias nacionalines intervencines priemones.

17 straipsnis

Nacionalinių priemonių vertinimo sistema

1.   Dalyvaujančios valstybės nacionalinės institucijos prašymu Agentūra atlieka nacionalinių priemonių vertinimą pagal 3 dalyje numatytą standartinį veiklos protokolą.

2.   Prieš atlikdama nacionalinės priemonės vertinimą, Agentūra ją įvertina ir išanalizuoja, ar ji atitinka naujausią mokslo pažangą ir ar įrodyta, kad ji yra naudinga siekiant jos deklaruojamų tikslų.

3.   Agentūra parengia vertinimo procedūrą. Agentūra vertinimo procedūrą skaidriai išdėsto standartinio veiklos protokolo forma. Valdyba patvirtina standartinį veiklos protokolą ir visus jo pakeitimus prieš Agentūrai pradedant jį taikyti.

4.   Agentūra reguliariai informuoja valdybą apie jos atliktus vertinimus pagal šį straipsnį.

18 straipsnis

Parama valstybėms narėms

1.   Valstybės narės prašymu Agentūra gali padėti atlikti nepriklausomą jos narkotikų politikos vertinimą ir plėtoti faktiniais duomenimis grindžiamą narkotikų politiką vadovaujantis taikytinais su narkotikais susijusiais Sąjungos strateginiais dokumentais.

2.   Agentūra gali pasiūlyti valstybėms narėms paramą ir, gavusi jų išankstinį sutikimą, padeda joms įgyvendinti nacionalinę narkotikų politiką, kokybės standartus, geriausią praktiką ir novatoriškus metodus. Agentūra nacionalinėms institucijoms ir ekspertams padeda keistis informacija, be kita ko, apie atitinkamą teisę ir geriausios praktikos pavyzdžius.

3.   Teikdama paramą vertinant narkotikų politiką, Agentūra veikia nepriklausomai ir vadovaujasi savo moksliniais standartais ir faktiniais duomenimis grindžiamu požiūriu.

19 straipsnis

Mokymas

Agentūra pagal savo įgaliojimus ir derindama veiksmus su kitomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis:

a)

vykdo specializuotą mokymą ir mokymo programas Sąjungai svarbiose ir aktualiose srityse;

b)

teikia su mokymu susijusias priemones ir paramos sistemas, kad sudarytų sąlygas keistis žiniomis visoje Sąjungoje;

c)

padeda valstybėms narėms organizuoti mokymo ir gebėjimų stiprinimo iniciatyvas.

20 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas ir techninė pagalba

1.   Agentūra:

a)

sukuria tarptautinio bendradarbiavimo sistemą, kurią turi patvirtinti valdyba, prieš tai gavusi Komisijos pritarimą, ir kuria Agentūra vadovaujasi vykdydama veiklą tarptautinio bendradarbiavimo srityje;

b)

glaudžiai bendradarbiauja su 53 straipsnio 1 dalyje nurodytomis organizacijomis ir įstaigomis;

c)

padeda tarptautiniu lygmeniu keistis Sąjungos geriausios praktikos pavyzdžiais ir įgyvendinamais mokslinių tyrimų rezultatais ir juos platinti;

d)

stebi tarptautinio narkotikų reiškinio pokyčius, galinčius kelti grėsmę arba turėti padarinių Sąjungai, stebėdama ir analizuodama informaciją, gaunamą iš tarptautinių įstaigų, nacionalinių institucijų, atlikus mokslinius tyrimus ir iš kitų svarbių informacijos šaltinių;

e)

pateikia su narkotikais susijusios padėties Europoje duomenis ir analizę atitinkamuose tarptautiniuose susitikimuose ir techniniuose forumuose, glaudžiai koordinuodama veiksmus su Komisija, ir padeda Komisijai bei valstybėms narėms tarptautiniuose dialoguose narkotikų klausimais;

f)

skatina įtraukti visus aktualius valstybėse narėse surenkamus arba Sąjungos lygmeniu surinktus duomenis apie narkotikus, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, į tarptautines stebėsenos ir narkotikų kontrolės programas, ypač į Jungtinių Tautų ir jų specializuotų agentūrų sukurtas programas, nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su informacijos perdavimu pagal Jungtinių Tautų konvencijas dėl narkotikų;

g)

padeda valstybėms narėms teikti atitinkamą informaciją ir reikiamą analizę Jungtinių Tautų sistemai, įskaitant visų aktualių duomenų, susijusių su naujų psichoaktyviųjų medžiagų, teikimą UNODC ir Pasaulio sveikatos organizacijai;

h)

padeda trečiosioms valstybėms, visų pirma šalims kandidatėms, plėtoti jų narkotikų politiką vadovaujantis taikytinuose su narkotikais susijusiuose Sąjungos strateginiuose dokumentuose nustatytais principais, be kita ko, padėdama atlikti nepriklausomą jų politikos vertinimą ir ragindama tas trečiąsias valstybes remti pilietinės visuomenės dalyvavimą ir įtraukimą rengiant, įgyvendinant ir vertinant narkotikų politiką.

2.   1 dalies a punkte nurodyta tarptautinio bendradarbiavimo sistema siekiama toliau stiprinti ir remti trečiųjų valstybių pastangas spręsti su narkotikais susijusias problemas faktiniais duomenimis grindžiamu, integruotu, subalansuotu ir daugiadalykiu būdu, taip pat visapusiškai laikantis žmogaus teisių normų. Toje tarptautinio bendradarbiavimo sistemoje atsižvelgiama į atitinkamus Sąjungos politikos dokumentus ir į narkotikų reiškinio raidą. Joje nustatomos prioritetinės šalys ar regionai, su kuriais būtina bendradarbiauti, ir pagrindiniai tokio bendradarbiavimo rezultatai. Joje atsižvelgiama į valstybių narių patirtį ir į jų vykdomą veiklą. Agentūra reguliariai vertina ir peržiūri tarptautinio bendradarbiavimo sistemą.

3.   Komisijos prašymu ir su sąlyga, kad valdyba pritaria, Agentūra perduoda savo ekspertizę ir teikia techninę pagalbą trečiosioms valstybėms, visų pirma šalims kandidatėms, pagal 1 dalies a punkte nurodytą tarptautinio bendradarbiavimo sistemą.

Teikiant techninę pagalbą daugiausia dėmesio skiriama visų pirma pagrindinių nacionalinių centrų, nacionalinių duomenų rinkimo sistemų ir nacionalinių ankstyvojo perspėjimo sistemų kūrimui arba stiprinimui ir geriausios praktikos prevencijos, gydymo, priežiūros, rizikos ir žalos mažinimo, reabilitacijos, socialinės integracijos ir išgijimo srityse propagavimui, o vėliau padedama kurti ir stiprinti struktūrinius ryšius su 8 straipsnyje nurodyta ankstyvojo perspėjimo sistema ir REITOX tinklu. Jei trečioji valstybė to prašo, Agentūra gali atlikti trečiosios valstybės nacionalinių įstaigų vertinimą.

4.   Agentūra bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis valstybėmis pagal 53 ir 54 straipsnius.

21 straipsnis

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

1.   Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas ir rengti bei įgyvendinti Sąjungos bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programas, kurios yra aktualios siekiant įgyvendinti atitinkamai 4 ir 5 straipsniuose nustatytas jos bendrąją ir konkrečias užduotis. Su moksliniais tyrimais susijusioje veikloje Agentūra skiria deramą dėmesį sąryšingumui, kuris yra kompleksinis principas. Kai Agentūra padeda Komisijai nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas, arba rengti ar įgyvendinti Sąjungos bendrąją programą, Agentūra negauna finansavimo pagal tą programą.

2.   Agentūra proaktyviai stebi mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir prie jos prisideda, siekdama įgyvendinti atitinkamai 4 ir 5 straipsniuose nustatytas jos bendrąją ir konkrečias užduotis, remia susijusią valstybių narių veiklą ir vykdo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, susijusią su klausimais, patenkančiais į šio reglamento taikymo sritį, įskaitant priemonių kūrimo algoritmų kūrimą, su jais susijusį mokymą, testavimą ir patvirtinimą. Agentūra platina tokių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus Europos Parlamentui, valstybėms narėms ir Komisijai, vadovaudamasi 49 straipsnyje numatytomis saugumo taisyklėmis.

3.   Agentūra prisideda prie veiklos, vykdomos mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklo kontekste, pavyzdžiui, ES vidaus saugumo inovacijų centro ir Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijos, įsteigtos 2021 m. rugsėjo 16 d. Komisijos sprendimu (26), veiklos, ir toje veikloje dalyvauja.

4.   Agentūra gali planuoti ir įgyvendinti bandomuosius projektus šio reglamento taikymo sričiai priskiriamais klausimais.

5.   Agentūra imasi visų būtinų priemonių, kad įgyvendinant 4 dalyje nurodytus bandomuosius projektus būtų išvengta interesų konfliktų. Ji viešai skelbia informaciją apie savo mokslinių tyrimų projektus, įskaitant parodomuosius projektus. Tokia informacija apima informaciją apie dalyvaujančius bendradarbiavimo partnerius ir projektų biudžetą.

6.   Agentūra sukuria duomenų bazę, kurioje saugomi, analizuojami ir yra prieinami su narkotikais susijusių mokslinių tyrimų programų duomenys.

V SKYRIUS

Agentūros organizacinė struktūra

22 straipsnis

Administracinė ir valdymo struktūra

1.   Agentūros administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:

a)

valdyba, kuri vykdo 24 straipsnyje nustatytas funkcijas;

b)

vykdomoji valdyba, kuri vykdo 28 straipsnyje nustatytas funkcijas;

c)

vykdomasis direktorius, kuris vykdo 30 straipsnyje nustatytas pareigas;

d)

Mokslinis komitetas, kuris vykdo 31 straipsnyje nustatytas funkcijas, ir

e)

REITOX tinklas.

2.   Agentūros administracinės ir valdymo struktūros nariai negali turėti finansinių ar kitokių interesų, kurie galėtų turėti įtakos jų nešališkumui. Jie veikia viešojo intereso labui ir vykdo savo veiklą nepriklausomai, nešališkai ir skaidriai. Jie taip pat kasmet pateikia savo interesų deklaraciją, su kuria gali būti leidžiama susipažinti pateikus prašymą.

23 straipsnis

Valdybos sudėtis

1.   Valdybą sudaro po vieną atstovą iš:

a)

kiekvienos valstybės narės, turintys balsavimo teisę, ir

b)

du Komisijos atstovai, turintys balsavimo teisę.

2.   Valdybos nariai taip pat yra:

a)

du Europos Parlamento paskirti nepriklausomi ypač gerai narkotikų sritį išmanantys ekspertai, turintys balsavimo teisę;

b)

po vieną atstovą iš kiekvienos trečiosios valstybės, sudariusios susitarimą su Sąjunga pagal 54 straipsnį; jie neturi balsavimo teisės.

3.   Kiekvienas valdybos narys turi pakaitinį narį. Pakaitinis narys atstovauja nariui jam nesant ir gali dalyvauti valdybos posėdžiuose.

4.   Valdybos nariai ir pakaitiniai nariai skiriami atsižvelgiant į jų žinias 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytose srityse ir į jų atitinkamus vadovavimo, administravimo ir biudžeto valdymo įgūdžius. Kad būtų užtikrintas valdybos darbo tęstinumas, visos šalys, kurioms atstovaujama valdyboje, stengiasi, kad jų atstovų kaita būtų kuo mažesnė. Visos šalys siekia, kad valdyboje būtų užtikrinta tinkama lyčių pusiausvyra.

5.   Valdyba gali pakviesti stebėtojų teisėmis dalyvauti tarptautinių organizacijų, su kuriomis Agentūra bendradarbiauja pagal 53 straipsnį, atstovus.

6.   Nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami ketverių metų kadencijai. Šis terminas gali būti pratęstas.

24 straipsnis

Valdybos funkcijos

1.   Valdyba:

a)

teikia bendrąsias Agentūros veiklos gaires;

b)

priima 36 straipsnyje nurodyto bendrojo programavimo dokumento projektą prieš pateikdama jį Komisijos nuomonei gauti;

c)

gavusi Komisijos nuomonę, dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma patvirtina Agentūros bendrąjį programavimo dokumentą;

d)

dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma tvirtina Agentūros metinį biudžetą ir vykdo kitas su Agentūros biudžetu susijusias funkcijas pagal VI skyrių;

e)

vertina ir dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma tvirtina Agentūros konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą ir ne vėliau kaip kiekvienų metų liepos 1 d. išsiunčia tą ataskaitą ir savo vertinimą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams, taip pat užtikrina, kad konsoliduotoji metinė veiklos ataskaita būtų paskelbiama viešai;

f)

priima Agentūrai taikomas finansines taisykles pagal 42 straipsnį;

g)

atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį, patvirtina sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

h)

patvirtina veiksmingumo didinimo ir sinergijos su kitomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis užtikrinimo strategiją;

i)

priima savo narių, vykdomosios valdybos, Mokslinio komiteto narių ir REITOX tinklo narių, taip pat deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir kitų personalo narių, kurie nėra Agentūros darbuotojai, kaip nurodyta 44 straipsnyje, interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles ir kasmet Agentūros svetainėje skelbia valdybos narių interesų deklaracijas;

j)

patvirtina 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą standartinį veiklos protokolą;

k)

patvirtina 20 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą Agentūros tarptautinio bendradarbiavimo sistemą ir 20 straipsnio 3 dalyje nurodytas techninės pagalbos programas;

l)

patvirtina 33 straipsnio 5 dalyje nurodyto bendrojo finansavimo lygį;

m)

remdamasi poreikių analize, priima ir reguliariai atnaujina 5 straipsnio 8 dalyje nurodytus komunikacijos strategijas ir sklaidos planus;

n)

priima ir viešai paskelbia savo darbo tvarkos taisykles, įskaitant interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles;

o)

laikydamasi šio straipsnio 2 dalies, Agentūros personalo atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatais (toliau – Tarnybos nuostatai) suteikti paskyrimų tarnybai, ir Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis (toliau – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos) - tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, kaip nustatyta Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (27) (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

p)

suderinusi su Komisija ir laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalies, priima Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

q)

skiria vykdomąjį direktorių ir, kai aktualu, priima sprendimą dėl kadencijos pratęsimo arba atleidimo iš pareigų pagal 29 straipsnį;

r)

skiria apskaitos pareigūną, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir kuris eidamas savo pareigas turi būti visiškai nepriklausomas;

s)

skiria Mokslinio komiteto narius;

t)

patvirtina ekspertų sąrašą, kuris naudojamas Moksliniam komitetui išplėsti pagal 31 straipsnio 6 dalį;

u)

priima sprendimus, gavusi pagrindinių nacionalinių centrų vertinimą pagal 35 straipsnį;

v)

nustato mokesčių apskaičiavimo metodą ir mokesčių mokėjimo būdą pagal 38 straipsnį;

w)

užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų atsižvelgiant į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), įsteigtos Komisijos sprendimu 1999/352/EB, EAPB, Euratomas (28), ir Europos prokuratūros, įsteigtos Tarybos reglamentu (ES) 2017/1939 (29), atliktų tyrimų išvadas ir rekomendacijas, kaip nurodyta šio reglamento 48 straipsnyje;

x)

atsižvelgdama į Agentūros veiklos poreikius ir patikimą biudžeto valdymą, priima visus sprendimus dėl Agentūros vidaus struktūrų sukūrimo ir prireikus jų keitimo;

y)

patvirtina darbo tvarkos susitarimus pagal 53 straipsnį.

2.   Vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, valdyba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai deleguojami vykdomajam direktoriui ir nustatomos to įgaliojimų delegavimo sustabdymo sąlygos. Vykdomasis direktorius įgaliojamas perdeleguoti tuos įgaliojimus.

Jei to reikia dėl išskirtinių aplinkybių, valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui ir asmenims, kuriems vykdomasis direktorius tuos įgaliojimus perdelegavo, ir jais naudotis pati arba juos deleguoti vienam iš savo narių arba darbuotojui, kuris nėra vykdomasis direktorius.

25 straipsnis

Valdybos pirmininkas

1.   Valdyba iš savo narių, turinčių balsavimo teisę, renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių valdybos narių balsų dauguma.

2.   Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

3.   Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skiriami ketverių metų kadencijai. Jų kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Tačiau jei kuriuo nors kadencijos metu jie netenka valdybos nario statuso, jų kadencija automatiškai baigiasi tą pačią dieną.

4.   Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų tvarka išsamiai išdėstoma valdybos darbo tvarkos taisyklėse.

26 straipsnis

Valdybos posėdžiai

1.   Valdybos posėdžius šaukia pirmininkas.

2.   Vykdomasis direktorius dalyvauja valdybos svarstymuose.

3.   Valdyba per metus surengia bent vieną eilinį posėdį. Be to, valdyba posėdžiauja savo pirmininko iniciatyva, Komisijos prašymu arba ne mažiau kaip trečdalio savo narių prašymu.

4.   Valdyba gali kviesti bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijų atstovus, dalyvauti posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

5.   Laikantis darbo tvarkos taisyklių, valdybos nariams posėdžiuose gali padėti patarėjai ar ekspertai.

6.   Agentūra teikia valdybai sekretoriato paslaugas.

27 straipsnis

Valdybos balsavimo taisyklės

1.   Nedarant poveikio 24 straipsnio 1 dalies c ir d punktams, 25 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 6 daliai, 29 straipsnio 8 daliai ir 53 straipsnio 2 daliai, valdyba sprendimus priima balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

2.   Kiekvienas narys, turintis balsavimo teisę, turi vieną balsą. Balsavimo teisę turinčiam nariui nedalyvaujant, teisę pasinaudoti balsavimo teise turi pakaitinis narys.

3.   Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas balsuojant dalyvauja.

4.   Vykdomasis direktorius balsuojant nedalyvauja.

5.   Valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma vieno nario veikimo kito nario vardu aplinkybės.

28 straipsnis

Vykdomoji valdyba

1.   Vykdomoji valdyba:

a)

priima sprendimus tais klausimais, kurie numatyti finansinėse taisyklėse, priimtose pagal 42 straipsnį, ir kurių pagal šį reglamentą nepriima išimtinai valdyba;

b)

užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų atsižvelgiant į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat OLAF ir Europos prokuratūros atliktų tyrimų išvadas ir rekomendacijas, kaip nurodyta 48 straipsnyje;

c)

nedarant poveikio vykdomojo direktoriaus pareigoms, kaip nustatyta 30 straipsnyje, stebi ir prižiūri, kaip įgyvendinami valdybos sprendimai, kad būtų sustiprinta administracinio ir biudžeto valdymo priežiūra.

2.   Prireikus skubiais atvejais vykdomoji valdyba gali valdybos vardu priimti tam tikrus laikinus sprendimus, visų pirma administracinio valdymo klausimais, įskaitant sprendimus sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą ir susijusius su biudžeto klausimais. Tokių laikinų sprendimų priėmimo sąlygos nustatomos valdybos darbo tvarkos taisyklėse.

3.   Vykdomąją valdybą sudaro valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, dar du nariai, paskirti valdybos iš savo narių, turinčių balsavimo teisę, ir du Komisijos atstovai valdyboje.

Valdybos pirmininkas taip pat yra vykdomosios valdybos pirmininkas.

Vykdomasis direktorius vykdomosios valdybos posėdžiuose dalyvauja stebėtojo teisėmis. Vykdomoji valdyba gali pakviesti kitus stebėtojus dalyvauti savo posėdžiuose.

4.   Vykdomosios valdybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai. Jų kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Tačiau jei kuriuo nors kadencijos metu jie netenka valdybos nario statuso, jų kaip vykdomosios valdybos narių kadencija automatiškai baigiasi tą pačią dieną.

5.   Vykdomoji valdyba per metus surengia bent du eilinius posėdžius. Be to, vykdomoji valdyba posėdžiauja savo pirmininko iniciatyva arba savo narių prašymu.

6.   Vykdomosios valdybos sprendimai priimami jos narių bendru sutarimu. Jei vykdomoji valdyba negali priimti sprendimo bendru sutarimu, atitinkamas klausimas perduodamas valdybai.

7.   Valdyba nustato vykdomosios valdybos darbo tvarkos taisykles.

29 straipsnis

Vykdomasis direktorius

1.   Vykdomasis direktorius pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą įdarbinamas kaip Agentūros laikinasis darbuotojas.

2.   Vykdomąjį direktorių valdyba skiria iš Komisijos pasiūlytų bent trijų kandidatų sąrašo, taikydama atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą. Į atrankos procedūrą įtraukiamas kvietimo pareikšti susidomėjimą paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitose atitinkamose žiniasklaidos priemonėse. Dėl kvietimo pareikšti susidomėjimą projekto Komisija konsultuojasi su valdyba. Komisija gali į atrankos procedūrą stebėtojo teisėmis įtraukti valdybos atstovą.

Prieš valdybai paskiriant vykdomąjį direktorių, Komisijos siūlomi kandidatai gali būti paprašomi nedelsiant padaryti pareiškimą kompetentingame (-uose) Europos Parlamento komitete (-uose) ir atsakyti į komiteto narių klausimus. Išklausęs pareiškimą ir atsakymus, Europos Parlamentas gali priimti nuomonę, kurioje išdėsto savo požiūrį, ir pateikti ją valdybai.

3.   Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi, Agentūrai atstovauja valdybos pirmininkas.

4.   Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Prieš pasibaigiant šiam laikotarpiui Komisija atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų vertinimą, įskaitant pirmiau pateiktą valdybos nuomonę, ir į būsimas Agentūros užduotis bei iššūkius.

5.   Valdyba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 4 dalyje nurodytą vertinimą, gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Jei valdyba ketina pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją, ji apie tai informuoja Europos Parlamentą. Prieš valdybai priimant sprendimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją, jo gali būti paprašyta nedelsiant padaryti pareiškimą Europos Parlamento kompetentingame (-uose) komitete (-uose) ir atsakyti į komiteto narių klausimus.

6.   Vykdomasis direktorius, kurio kadencija pratęsta, viso laikotarpio pabaigoje nedalyvauja kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

7.   Vykdomasis direktorius gali būti atleistas iš pareigų tik valdybos sprendimu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu. Europos Parlamentas ir Taryba informuojami apie tokio sprendimo priežastis, laikantis taikytinų konfidencialumo reikalavimų.

8.   Valdyba sprendimus dėl vykdomojo direktoriaus skyrimo, kadencijos pratęsimo ar jo atleidimo iš pareigų priima dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių savo narių balsų dauguma.

30 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pareigos

1.   Vykdomasis direktorius atsako už Agentūros valdymą. Vykdomasis direktorius atskaitingas valdybai.

2.   Nedarant poveikio Komisijos, valdybos ir vykdomosios valdybos įgaliojimams, vykdomasis direktorius savo pareigas vykdo nepriklausomai, nesiekia gauti jokios vyriausybės ar kitos įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

3.   Gavęs prašymą, vykdomasis direktorius pateikia Europos Parlamentui savo pareigų vykdymo ataskaitą. Taryba gali paprašyti, kad vykdomasis direktorius pateiktų savo pareigų vykdymo ataskaitą.

4.   Vykdomasis direktorius yra Agentūros teisinis atstovas.

5.   Vykdomasis direktorius yra atsakingas už Agentūros konkrečių užduočių, nustatytų 5 straipsnyje, įgyvendinimą. Visų pirma, vykdomasis direktorius yra atsakingas už:

a)

kasdienį Agentūros administravimą;

b)

valdybos priimamų sprendimų rengimą ir įgyvendinimą;

c)

36 straipsnyje nurodyto bendrojo programavimo dokumento rengimą ir jo pateikimą valdybai, prieš tai pasikonsultavus su Komisija;

d)

bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimą ir jo įgyvendinimo ataskaitos pateikimą valdybai;

e)

Agentūros konsoliduotosios metinės veiklos ataskaitos rengimą ir jos pateikimą valdybai įvertinti ir priimti;

f)

pasiūlymo dėl 33 straipsnio 5 dalyje nurodyto bendrojo finansavimo lygio pateikimą valdybai, jei pagrindiniams nacionaliniams centrams numatoma skirti tokį bendrąjį finansavimą;

g)

pasiūlymo dėl mokesčių apskaičiavimo metodo ir mokesčių mokėjimo būdo pateikimą valdybai pagal 38 straipsnį;

h)

tolesnio veiksmų plano rengimą atsižvelgiant į vidaus arba išorės audito ataskaitų ir vertinimų išvadas bei OLAF ir Europos prokuratūros tyrimus, kaip nurodyta 48 straipsnyje, taip pat už pažangos ataskaitų teikimą Komisijai du kartus per metus ir reguliarų pažangos ataskaitų teikimą valdybai ir vykdomajai valdybai;

i)

Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla priemones, nedarant poveikio OLAF ir Europos prokuratūros kompetencijai tyrimų srityje, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant netinkamai išmokėtas lėšas ir, kai tinkama, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines nuobaudas ir pranešant Europos prokuratūrai apie bet kokius nusikalstamus veiksmus pagal Reglamento (ES) 2017/1939 24 straipsnį, kurių atžvilgiu Europos prokuratūra gali naudotis savo kompetencija;

j)

Agentūros kovos su sukčiavimu strategijos ir veiksmingumo didinimo ir sinergijos užtikrinimo strategijos rengimą ir pateikimą valdybai tvirtinti;

k)

Agentūrai taikytinų finansinių taisyklių projekto rengimą;

l)

Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projekto rengimą ir biudžeto vykdymą.

6.   Vykdomasis direktorius gali nuspręsti į Sąjungos institucijas ir atitinkamas Sąjungos įstaigas, organus ir agentūras paskirti vieną ar daugiau ryšių palaikymo pareigūnų, kad būtų galima veiksmingai ir efektyviai atlikti Agentūrai pavestas užduotis. Prieš tai vykdomasis direktorius turi gauti Komisijos ir valdybos sutikimą. Sprendimuose dėl ryšių palaikymo pareigūnų skyrimo tų pareigūnų vykdytinos veiklos apimtis nustatoma taip, kad būtų išvengta nebūtinų išlaidų ir Agentūros administracinių funkcijų dubliavimo.

7.   Europos Parlamento ar Tarybos kvietimu vykdomasis direktorius nepagrįstai nedelsdamas dalyvauja atitinkamai Europos Parlamento ar Tarybos rengiamuose posėdžiuose bet kokiu klausimu, susijusiu su Agentūros įgaliojimais.

31 straipsnis

Mokslinis komitetas

1.   Mokslinį komitetą sudaro ne mažiau kaip septyni ir ne daugiau kaip 15 mokslininkų, paskirtų valdybos atsižvelgiant į jų mokslinę kompetenciją ir nepriklausomumą po to, kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitose atitinkamose žiniasklaidos priemonėse paskelbiamas kvietimas teikti paraiškas. Agentūra informuoja atitinkamą (-us) Europos Parlamento komitetą (-us) apie paskyrimus į Mokslinį komitetą ir apie jo darbą. Mokslinio komiteto narių atrankos procedūra užtikrinama, kad specifinės Mokslinio komiteto narių kompetencijos sritys aprėptų visas svarbiausias su Agentūros tikslais susijusias sritis. Šalys, dalyvaujančios skiriant Mokslinio komiteto narius, siekia jame užtikrinti lyčių pusiausvyrą.

2.   Mokslinio komiteto nariai skiriami asmeniškai ketverių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas vieną kartą.

3.   Mokslinio komiteto nariai yra nepriklausomi ir veikia vadovaudamiesi viešuoju interesu. Jie nesiekia gauti jokios vyriausybės ar kitos įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

4.   Jei narys nebeatitinka nepriklausomumo kriterijų, jis apie tai praneša valdybai. Kitu atveju valdyba gali, ne mažiau kaip vieno trečdalio savo narių arba Komisijos siūlymu, paskelbti nario nepriklausomumo stoką ir atšaukti to nario paskyrimą. Valdyba skiria naują narį likusiam to nario kadencijos laikotarpiui taikant įprastą narių skyrimo procedūrą.

5.   Mokslinis komitetas rengia savo nuomonę šiame reglamente numatytais atvejais arba visais su Agentūros veikla susijusiais moksliniais klausimais, kuriuos valdyba ar vykdomasis direktorius gali pateikti Moksliniam komitetui. Mokslinio komiteto nuomonės skelbiamos Agentūros svetainėje.

6.   Siekiant įvertinti naujos psichoaktyviosios medžiagos arba naujų psichoaktyviųjų medžiagų grupės keliamą riziką, jeigu vykdomasis direktorius, remdamasis Mokslinio komiteto pirmininko rekomendacijomis, nusprendžia, kad tai yra būtina, Mokslinis komitetas gali būti išplėstas, į jį įtraukiant ekspertus, atstovaujančius toms mokslo sritims, kurios yra svarbios siekiant užtikrinti subalansuotą naujos psichoaktyviosios medžiagos ar naujų psichoaktyviųjų medžiagų grupės keliamos rizikos vertinimą. Vykdomasis direktorius skiria tuos ekspertus iš ekspertų sąrašo. Ekspertų sąrašą valdyba tvirtina kas ketverius metus.

7.   Mokslinis komitetas renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją visam Mokslinio komiteto įgaliojimų laikotarpiui. Pirmininkas gali stebėtojo teisėmis dalyvauti valdybos posėdžiuose.

8.   Mokslinis komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus.

9.   Mokslinio komiteto narių sąrašas skelbiamas viešai, ir Agentūra jį nuolat atnaujina savo svetainėje.

32 straipsnis

Europos narkotikų ir narkomanijos informacinis tinklas

1.   Valstybės narės padeda Agentūrai vykdyti užduotį rinkti ir pranešti nuoseklią ir standartizuotą informaciją apie narkotikų reiškinį visoje Sąjungoje, naudodamosi REITOX tinklu. REITOX tinklą sudaro pagrindiniai nacionaliniai centrai, paskirti pagal 33 straipsnį, ir Komisijos ryšių punktas.

2.   REITOX tinklas iš savo narių renka atstovą spaudai ir vieną–tris atstovo spaudai pavaduotojus. Atstovas spaudai atstovauja REITOX tinklui Agentūroje ir gali stebėtojo teisėmis dalyvauti valdybos posėdžiuose.

3.   REITOX tinklas per metus surengia bent vieną eilinį posėdį. Posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Agentūra. Be to, tinklo posėdžiai vyksta jo atstovo spaudai iniciatyva arba ne mažiau kaip vieno trečdalio jo narių prašymu.

33 straipsnis

Pagrindiniai nacionaliniai centrai

1.   Kiekviena dalyvaujanti valstybė, naudodamasi atitinkamomis nacionalinėmis teisinėmis ar administracinėmis priemonėmis, skiria bendrą pagrindinį nacionalinį centrą, kuris steigiamas kaip nuolat veikianti įstaiga ir kuriam suteikiami aiškūs įgaliojimai. Apie pagrindinio nacionalinio centro skyrimą ir pagrindinio nacionalinio centro vadovo paskyrimą, taip pat apie bet kokius su tokiais paskyrimais susijusius pokyčius, nacionalinis valdybos narys praneša Agentūrai.

2.   Atsakinga nacionalinė institucija užtikrina, kad pagrindiniam nacionaliniam centrui būtų pavestos 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos užduotys. Pagrindiniam nacionaliniam centrui REITOX tinkle atstovauja pagrindinio nacionalinio centro vadovas arba pakaitinis narys.

3.   Pagrindiniai nacionaliniai centrai, vykdydami mokslinę veiklą, turi būti nepriklausomi ir turi užtikrinti savo duomenų kokybę.

4.   Pagrindiniai nacionaliniai centrai planuoja savo veiklą iš anksto ir turi turėti pakankamai biudžetinių ir žmogiškųjų išteklių, paskirtų iš nacionalinio biudžeto ir bendrai finansuojant Agentūrai pagal šio straipsnio 5 dalį, kad galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir užduotis, nustatytas 34 straipsnio 2 dalyje, ir turi turėti pakankamai įrangos ir priemonių savo kasdienei veiklai vykdyti.

5.   Kiekvienos valstybės narės pagrindinis nacionalinis centras gauna bendrąjį finansavimą savo pagrindinėms išlaidoms padengti kaip Agentūros teikiamą dotaciją, jei jis atitinka 1–4 dalyse nustatytas sąlygas. Kad gautų tą bendrąjį finansavimą, pagrindinis nacionalinis centras kasmet pasirašo dotacijos susitarimą su Agentūra. Pasiūlymą dėl bendrojo finansavimo lygio teikia vykdomasis direktorius; pasiūlymą patvirtina valdyba ir jis yra reguliariai peržiūrimas. Agentūra gali ad hoc pagrindu pagrindiniams nacionaliniams centrams skirti papildomą finansavimą, kad jie galėtų dalyvauti konkrečiuose projektuose ir juos vykdyti.

6.   Agentūra vertina pagrindinius nacionalinius centrus vadovaudamasi 35 straipsniu.

34 straipsnis

Pagrindinių nacionalinių centrų užduotys

1.   Pagrindiniai nacionaliniai centrai yra sąsaja tarp dalyvaujančių valstybių ir Agentūros ir padeda joms palaikyti ryšius.

2.   Kad padėtų Agentūrai siekti atitinkamai 4 ir 5 straipsniuose nustatytų bendrosios ir konkrečių užduočių įvykdymo ir taip prisidėti prie koordinuotų Sąjungos veiksmų, kiekvienas pagrindinis nacionalinis centras vykdo šias užduotis:

a)

tų duomenų perdavimo Agentūrai tikslais nacionaliniu lygmeniu koordinuoja su narkotikais susijusių duomenų rinkimo ir stebėsenos veiklą;

b)

renka atitinkamus nacionalinius duomenis ir informaciją 4 straipsnyje nurodytose srityse, remdamasis 6 straipsnio 2 dalyje nurodytu nacionaliniu ataskaitų rinkiniu, ir perduoda juos Agentūrai. Tai darydamas pagrindinis nacionalinis centras sutelkia įvairių sektorių, visų pirma sveikatos, teisingumo ir teisėsaugos, patirtį ir bendradarbiauja, kai aktualu, su ekspertais ir nacionalinėmis organizacijomis, mokslo bendruomene, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, veikiančiais narkotikų politikos srityje;

c)

prisideda prie narkotikų ir jų vartojimo stebėsenos ir teikia apie tai ataskaitas, be kita ko, tarptautinėms organizacijoms;

d)

atitinkamai padeda plėtoti naujus epidemiologinių duomenų šaltinius, siekdami padėti laiku pateikti ataskaitas apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas;

e)

ad hoc pagrindu ir tikslingai padeda rinkti duomenis, susijusius su naujomis grėsmėmis sveikatai ir saugumui;

f)

teikia informaciją Agentūrai apie naujas esamų psichoaktyviųjų medžiagų arba psichoaktyviųjų medžiagų naujų derinių vartojimo tendencijas ir su tuo susijusius iššūkius, keliančius galimą riziką sveikatai, taip pat informaciją apie galimas su sveikata susijusias priemones;

g)

prisideda prie keitimosi informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir ankstyvojo perspėjimo apie jas sistemos įgyvendinimo pagal III skyrių;

h)

prisideda rengiant atitinkamus rodiklius ir kitus susijusius duomenų rinkinius, įskaitant jų įgyvendinimo gaires, kad būtų galima surinkti patikimą ir palyginamą informaciją Sąjungos lygmeniu pagal 6 straipsnį;

i)

Agentūros prašymu skiria nacionalinius ekspertus dalyvauti konkrečiose diskusijose dėl atitinkamų rodiklių ir kitoje ad hoc ir tikslinėje duomenų rinkimo veikloje;

j)

skatina, vykdant narkotikų ir jų vartojimo stebėseną atitinkamoje valstybėje, naudoti tarptautiniu mastu sutartus duomenų rinkimo protokolus ir standartus;

k)

teikia Agentūrai ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams metinę savo veiklos ataskaitą;

l)

įgyvendina kokybės užtikrinimo mechanizmus, kad būtų užtikrinamas jų gaunamų duomenų ir informacijos patikimumas.

3.   Priklausomai nuo turimų pajėgumų, pagrindiniai nacionaliniai centrai gali stebėti, analizuoti ir aiškinti atitinkamą informaciją 4 straipsnyje nurodytose srityse. Pagrindiniai nacionaliniai centrai Agentūrai teikia tą informaciją ir informaciją apie taikomą politiką ir sprendimus.

4.   Pagrindiniai nacionaliniai centrai užmezga ir palaiko reikiamą bendradarbiavimą su atitinkamomis nacionalinėmis ir regioninėmis institucijomis, įstaigomis, agentūromis ir organizacijomis informacijos, kurios jiems reikia jų užduotims atlikti pagal 2 dalį, rinkimo tikslais.

5.   Rinkdami duomenis pagal šį straipsnį, pagrindiniai nacionaliniai centrai, kai įmanoma, užtikrina, kad surinkti duomenys būtų suskirstyti pagal biologinę ar socialinę lytį. Rinkdami ir pristatydami duomenis pagal šį straipsnį, pagrindiniai nacionaliniai centrai atsižvelgia į lyčiai atžvalgius narkotikų politikos aspektus. Pagrindiniai nacionaliniai centrai neperduoda jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti asmens ar nedidelių asmenų grupių tapatybę. Jie negali perduoti jokios informacijos, susijusios su konkrečiais asmenimis.

35 straipsnis

Pagrindinių nacionalinių centrų vertinimas

1.   Agentūra vertina, ar kiekvienas pagrindinis nacionalinis centras, vykdydamas 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas užduotis, padeda Agentūrai siekti jos užduočių įvykdymo. Įstaigos, kurioje veikia pagrindinis nacionalinis centras, kitos funkcijos ar visa struktūra, į kurią integruotas pagrindinis nacionalinis centras, nevertinamos.

2.   1 dalyje nurodytas vertinimas grindžiamas atitinkama informacija, kurią turi pateikti pagrindinis nacionalinis centras. Prireikus Agentūros atstovai gali apsilankyti pagrindiniame nacionaliniame centre.

3.   Kiekvieną pagal 1 dalį atliktą vertinimą Agentūra pateikia atitinkamam pagrindiniam nacionaliniam centrui ir atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai. Į vertinimus gali būti įtrauktos rekomendacijos dėl 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų užduočių vykdymo, jų įvykdymo tvarkaraštis ir Agentūros pasiūlymas dėl paramos pagrindinių nacionalinių centrų pajėgumų stiprinimui.

4.   Kai pagal 3 dalį pateikiamos rekomendacijos ir jų įgyvendinimo tvarkaraštis, atitinkamas pagrindinis nacionalinis centras informuoja Agentūrą apie tai, kad su rekomendacijomis sutinka, arba – nesutikimo atveju – raštu pateikia Agentūrai pagrįstą nuomonę.

5.   Agentūra informuoja valdybą apie pagal 1 dalį atlikto vertinimo rezultatus pirmame posėdyje po to, kai Agentūra užbaigia vertinimą. Nesutarimo tarp Agentūros ir pagrindinio nacionalinio centro atveju, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, Agentūra valdybai kitame posėdyje patvirtinti jos narių, turinčių balsavimo teisę pagal 23 straipsnį, balsų dauguma pateikia vertinimą, rekomendacijas ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį. Atitinkamos valstybės narės atstovas tame balsavime nedalyvauja.

6.   Jei iki vertinime nurodyto termino, kaip nurodyta 1 dalyje, pagrindinis nacionalinis centras neįvykdo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų užduočių, valdyba pirmame posėdyje po vertinime nurodyto termino narių, turinčių balsavimo teisę pagal 23 straipsnį, dviejų trečdalių balsų dauguma priima sprendimą dėl to, kad nebūtų teikiamas bendrasis finansavimas tol, kol tas pagrindinis nacionalinis centras neįvykdys 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų užduočių. Atitinkamos valstybės narės atstovas tame balsavime nedalyvauja.

7.   Agentūra pirmąjį kiekvieno pagrindinio nacionalinio centro vertinimą pagal 1 dalį atlieka ne vėliau kaip 2026 m. liepos 3 d. Vėliau prireikus Agentūra periodiškai atlieka pagrindinių nacionalinių centrų vertinimą.

VI SKYRIUS

Finansinės nuostatos

36 straipsnis

Bendrasis programavimo dokumentas

1.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 15 d. valdyba, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktu projektu, pasikonsultavusi su Moksliniu komitetu, atsižvelgdama į Komisijos nuomonę ir dėl daugiametės programos pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame pateikiama daugiametė ir metinė programos bei Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 (30) 32 straipsnyje išvardyti dokumentai. Kai valdyba nusprendžia nesilaikyti tam tikrų Komisijos nuomonės aspektų arba aspektų, kilusių pasikonsultavus su Europos Parlamentu ar Moksliniu komitetu, ji pateikia paaiškinimą. Ne vėliau kaip kitų metų sausio 31 d. valdyba bendrąjį programavimo dokumentą perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Bendrasis programavimo dokumentas tampa galutiniu po to, kai galutinai priimamas Sąjungos bendrasis biudžetas, ir prireikus jis atitinkamai koreguojamas.

2.   Metinė darbo programa apima išsamiai išdėstytus tikslus ir numatomus rezultatus, įskaitant veiklos rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, vadovaujantis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principais. Metinė darbo programa turi derėti su 4 dalyje nurodyta daugiamete darbo programa. Joje aiškiai nurodomos užduotys, kurios buvo pridėtos, pakeistos arba pašalintos, palyginti su praėjusiais finansiniais metais.

Daugiametėje arba metinėje programoje pateikiama informacija apie 20 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos tarptautinio bendradarbiavimo sistemos įgyvendinimą ir su ta sistema susijusius veiksmus. Į ją taip pat įtraukiama 21 straipsnyje nurodyta Agentūros planuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla.

3.   Valdyba iš dalies keičia priimtą metinę darbo programą, kai Agentūrai pavedama nauja užduotis.

Bet koks esminis metinės darbo programos pakeitimas priimamas vadovaujantis tokia pat procedūra, kaip ir priimant pradinę metinę darbo programą. Valdyba gali vykdomajam direktoriui perduoti įgaliojimus atlikti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

4.   Daugiametėje darbo programoje išdėstoma bendra strateginė programa, įskaitant tikslus, numatomus rezultatus ir veiklos rodiklius. Joje taip pat išdėstoma išteklių programa, įskaitant daugiametį biudžetą ir darbuotojų skaičių.

Išteklių programa kasmet atnaujinama. Strateginė programa atnaujinama pagal poreikį, visų pirma siekiant atsižvelgti į 51 straipsnyje nurodyto vertinimo rezultatus.

5.   Daugiametė ir metinė darbo programos rengiamos laikantis Deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 32 straipsnio.

37 straipsnis

Biudžetas

1.   Agentūros visų pajamų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiama Agentūros biudžete.

2.   Agentūros biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3.   Nedarant poveikio kitiems ištekliams, Agentūros pajamas sudaro:

a)

Sąjungos įnašas, įtrauktas į Sąjungos bendrąjį biudžetą;

b)

bet koks savanoriškas valstybių narių finansinis įnašas;

c)

mokesčiai, mokami už paslaugas, teikiamas vadovaujantis 38 straipsniu;

d)

bet kokie finansiniai įnašai iš organizacijų ir įstaigų ir trečiųjų valstybių, nurodytų atitinkamai 53 ir 54 straipsniuose, ir

e)

Sąjungos finansavimas, teikiamas taikant netiesioginį valdymą arba ad hoc dotacijų forma pagal Agentūrai taikytinas finansines taisykles ir pagal atitinkamų priemonių, kuriomis remiama Sąjungos politika, nuostatas.

4.   3 dalies b–e punktuose nurodytų pajamų suma ir kilmė įtraukiamos į Agentūros metines ataskaitas ir aiškiai nurodomos 41 straipsnio 3 dalyje nurodytoje Agentūros biudžeto ir finansų valdymo metinėje ataskaitoje.

5.   Agentūros išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės bei infrastruktūros išlaidos ir veiklos išlaidos. Į veiklos išlaidas gali būti įtrauktos išlaidos pagrindiniams nacionaliniams centrams remti, kaip nurodyta 33 straipsnio 5 dalyje.

38 straipsnis

Mokesčiai

1.   Agentūra, gavusi prašymą, gali teikti šias papildomas paslaugas:

a)

individualizuotą mokymą;

b)

tam tikrą paramos valstybėms narėms veiklą, kuri nepriskiriama prie prioritetinių veiklos sričių, bet galėtų būti naudinga, jei būtų remiama nacionaliniais ištekliais;

c)

trečiųjų valstybių pajėgumų stiprinimo programas, kurioms neskiriamas atskiras Sąjungos finansavimas;

d)

pagal 20 straipsnio 3 dalį trečiosiose valstybėse, visų pirma šalyse kandidatėse, įsteigtų nacionalinių įstaigų vertinimą;

e)

kitas individualizuotas paslaugas, teikiamas dalyvaujančios valstybės prašymu, kurias teikiant būtina investuoti papildomų išteklių nacionalinei veiklai remti.

Agentūra už pirmoje pastraipoje nurodytų paslaugų teikimą taiko mokestį.

2.   Vykdomojo direktoriaus siūlymu ir pasikonsultavus su Komisija, valdyba skaidriai nustato mokesčių apskaičiavimo būdą ir jų mokėjimo metodą.

3.   Mokesčiai turi būti proporcingi suteiktų paslaugų, teikiamų ekonomiškai efektyviu būdu, sąnaudoms ir turi būti pakankami toms sąnaudoms padengti. Mokesčiai nustatomi tokio dydžio, kad būtų užtikrinta, jog jie būtų nediskriminaciniai ir kad dėl jų suinteresuotiesiems subjektams nebūtų užkrauta pernelyg didelė finansinė ar administracinė našta.

4.   Mokesčiai turėtų būti nustatyti tokio dydžio, kad būtų išvengta Agentūros biudžeto deficito arba didelio biudžeto pertekliaus susidarymo. Jei dėl paslaugų, už kurias imamas mokestis, teikimo pakartotinai susidaro didelis teigiamas biudžeto balansas, arba jei dėl paslaugų, už kurias imamas mokestis, teikimo susidaro didelis neigiamas balansas, valdyba 2 dalyje nustatyta tvarka peržiūri mokesčių apskaičiavimo metodą.

5.   Kai taikytina, Agentūra įtraukia ataskaitą apie taikytus mokesčius ir jų poveikį Agentūros biudžetui pagal 41 straipsnyje nustatytą ataskaitų teikimo procedūrą.

39 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.   Kiekvienais metais vykdomasis direktorius parengia kitų finansinių metų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, į kurį įtraukia etatų planą, ir perduoda jį valdybai.

2.   Valdyba, remdamasi 1 dalyje nurodytu sąmatos projektu, tvirtina kitų finansinių metų Agentūros preliminarų pajamų ir išlaidų sąmatos projektą.

3.   Agentūros preliminarus pajamų ir išlaidų sąmatos projektas ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. perduodamas Komisijai. Galutinį sąmatos projektą valdyba perduoda Komisijai ne vėliau kaip kovo 31 d.

4.   Komisija Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatą kartu su Sąjungos bendrojo biudžeto projektu perduoda biudžeto valdymo institucijai.

5.   Remdamasi Agentūros pajamų ir išlaidų sąmata, Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia sąmatą, jos nuomone, reikalingą etatų planui ir iš bendrojo biudžeto mokėtinos subsidijos sumai, kurią ji pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 313 ir 314 straipsnius teikia biudžeto valdymo institucijai.

6.   Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūrai skiriamo įnašo asignavimus.

7.   Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūros etatų planą.

8.   Agentūros biudžetą dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma tvirtina valdyba. Biudžetas tampa galutiniu po to, kai galutinai priimamas Sąjungos bendrasis biudžetas. Esant būtinybei biudžetas atitinkamai tikslinamas.

9.   Statybos projektams, kurie veikiausiai turės didelį poveikį Agentūros biudžetui, taikomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715.

40 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.   Agentūros biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

2.   Kiekvienais metais vykdomasis direktorius biudžeto valdymo institucijai perduoda visą 51 straipsnyje išdėstytoms vertinimo procedūroms svarbią informaciją.

41 straipsnis

Finansinių ataskaitų pateikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

1.   Agentūros apskaitos pareigūnas ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 1 d. Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams perduoda preliminariąsias finansines ataskaitas.

2.   Komisijos apskaitos pareigūnas ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. Audito Rūmams perduoda preliminariąsias Agentūros finansines ataskaitas, konsoliduotas su Komisijos finansinėmis ataskaitomis.

3.   Ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. Agentūra Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams perduoda biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

4.   Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Agentūros preliminarių ataskaitų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (31) 246 straipsnį, vykdomasis direktorius savo atsakomybe rengia Agentūros galutines finansines ataskaitas ir jas teikia valdančiajai tarybai, kad ši pareikštų savo nuomonę.

5.   Ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius Audito Rūmams perduoda atsakymą dėl pateiktų pastabų. Tą atsakymą vykdomasis direktorius taip pat perduoda valdybai.

6.   Valdyba pateikia nuomonę dėl galutinių Agentūros finansinių ataskaitų.

7.   Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip liepos 1 d. apskaitos pareigūnas galutines Agentūros finansines ataskaitas kartu su valdybos nuomone perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

8.   Galutinės finansinės ataskaitos ne vėliau kaip kitų metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9.   Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius pateikia Europos Parlamentui visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 261 straipsnio 3 dalį.

10.   Ne vėliau kaip N + 2 metų gegužės 15 d. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, patvirtina vykdomajam direktoriui, kad N finansinių metų biudžetas įvykdytas.

42 straipsnis

Finansinės taisyklės

Valdyba priima Agentūrai taikomas finansines taisykles, prieš tai pasikonsultavusi su Komisija. Finansinės taisyklės negali nukrypti nuo Deleguotojo reglamento (ES) 2019/715, nebent taip nukrypti konkrečiai prašoma dėl Agentūros veiklos, ir Komisija davė savo išankstinį sutikimą.

VII SKYRIUS

Darbuotojai

43 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Agentūros darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų susitarimu priimtos Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2.   Personalo iš trečiųjų valstybių įdarbinimas Agentūroje sudarant 54 straipsnyje nurodytus susitarimus turi atitikti Tarnybos nuostatus ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas.

44 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai

1.   Agentūra gali pasitelkti deleguotuosius nacionalinius ekspertus arba kitus darbuotojus, kurie nėra Agentūros darbuotojai. Deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams ar kitiems darbuotojams, kurie nėra Agentūros darbuotojai, netaikomi Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos.

2.   Valdyba priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į Agentūrą taisyklės.

VII SKYRIUS

Bendrosios ir baigiamosios nuostatos

45 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Agentūrai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie ES sutarties ir SESV.

46 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų

Agentūrai taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1 (32).

47 straipsnis

Skaidrumas

1.   Agentūros turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2.   Asmens duomenis Agentūra tvarko laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (33).

3.   Valdyba per šešis mėnesius nuo savo pirmojo posėdžio po 2024 m. liepos 2 d. nustato priemones, kuriomis Agentūra taiko Reglamentą (ES) 2018/1725, įskaitant susijusias su Agentūros duomenų apsaugos pareigūno skyrimu. Tos priemonės nustatomos pasikonsultavus su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

48 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1.   Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Agentūrai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.

2.   Agentūra ne vėliau kaip 2023 m. spalio 1 d. prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir, naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną, priima atitinkamas nuostatas, taikytinas visiems Agentūros darbuotojams.

3.   Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių iš Agentūros Sąjungos lėšų, auditą, remiantis dokumentais ir patikrinimais vietoje.

4.   Vadovaudamosi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (34) nuostatomis ir procedūromis, OLAF ir Europos prokuratūra pagal savo įgaliojimus gali atlikti tyrimus, kurie, kiek tai susiję su OLAF, gali taip pat apimti patikras vietoje ir patikrinimus, kad nustatytų, ar būta sukčiavimo, korupcijos arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų, susijusių su Agentūros finansuojama dotacija arba sutartimi.

5.   Nedarant poveikio šio straipsnio 1–4 dalims, į Agentūros darbo tvarkos susitarimus ir susitarimus su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis susitarimus, kaip nurodyta 53 ir 54 straipsniuose, sutartis, susitarimus dėl dotacijos ir sprendimus dėl dotacijos skyrimo įtraukiamos nuostatos, kuriomis Audito Rūmai ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus auditą ir tyrimus pagal savo atitinkamą kompetenciją.

49 straipsnis

Įslaptintos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsauga

1.   Agentūra priima saugumo taisykles, lygiavertes Komisijos saugumo taisyklėms, skirtoms Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (ESĮI) ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti, kaip nustatyta sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 ir (ES, Euratomas) 2015/444. Agentūros saugumo taisyklės, be kita ko, apima nuostatas dėl keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo.

2.   Agentūra gali keistis įslaptinta informacija tik su atitinkamomis trečiosios valstybės valdžios institucijomis ar tarptautine organizacija arba dalytis ESĮI su kita Sąjungos įstaiga, organas ar agentūra pagal atitinkamus administracinius susitarimus. Administraciniai susitarimai sudaromi tik leidus valdybai, prieš tai pasikonsultavus su Komisija. Nesant administracinio susitarimo, ESĮI išimtinėmis sąlygomis ad hoc pagrindu kitai Sąjungos įstaigai, organui ar agentūrai perduodama tik vykdomajam direktoriui priėmus atitinkamą sprendimą, prieš tai pasikonsultavus su Komisija.

50 straipsnis

Atsakomybė

1.   Sutartinė Agentūros atsakomybė reglamentuojama atitinkamai sutarčiai taikytina teise.

2.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Agentūros sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

3.   Nesutartinės atsakomybės atveju Agentūra pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro jos padaliniai arba darbuotojai.

4.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus dėl 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo.

5.   Asmeninė Agentūros darbuotojų atsakomybė jos atžvilgiu reglamentuojama Tarnybos nuostatais arba Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis.

51 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2029 m. liepos 3 d. ir vėliau kas penkerius metus Komisija įvertina Agentūros veiklos rezultatus, susijusius su jos tikslais, įgaliojimais, užduotimis ir vieta, kaip numatyta Komisijos gairėse. Visų pirma įvertinamas galimas poreikis keisti Agentūros įgaliojimus ir tokio pakeitimo finansinis poveikis. Pirmojo vertinimo metu Komisija ypatingą dėmesį skiria šiuo reglamentu padarytiems Agentūros įgaliojimų ir užduočių pakeitimams.

2.   Atlikdama kas antrą vertinimą, Komisija taip pat vertina Agentūros pasiektus rezultatus, atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus ir užduotis, įskaitant vertinimą, ar, atsižvelgiant į tuos tikslus, įgaliojimus ir užduotis, tikslinga tęsti Agentūros veiklą.

3.   Komisija vertinimų pagal šį straipsnį išvadas pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir valdybai. Vertinimų išvados skelbiamos viešai.

52 straipsnis

Administraciniai tyrimai

Europos ombudsmenas atlieka tyrimus dėl Agentūros veiklos pagal SESV 228 straipsnį.

53 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis ir įstaigomis

1.   Agentūra aktyviai siekia bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis ir kitomis įstaigomis, ypač Sąjungos, vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis įstaigomis, taip pat su techninėmis įstaigomis, kompetentingomis į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais, pagal su tokiomis įstaigomis sudarytus darbo tvarkos susitarimus, vadovaudamasi SESV ir nuostatomis dėl tokių įstaigų kompetencijos. Tokie darbo tvarkos susitarimai neapima keitimosi įslaptinta informacija.

2.   Valdyba priima darbo tvarkos susitarimus, kaip nurodyta 1 dalyje, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktais projektais ir gavusi Komisijos išankstinį pritarimą. Jei Komisija pareiškia nesutinkanti su tokiais darbo tvarkos susitarimais, valdyba juos priima trijų ketvirtadalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

3.   Valdyba priima esamų darbo tvarkos susitarimų pakeitimus arba pakoregavimus, kurie yra nedideli ir nekeičia bendros darbo tvarkos susitarimų taikymo srities ir tikslo, arba techninius darbo su kitomis techninėmis įstaigomis tvarkos susitarimus, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktais projektais, prieš tai informavusi Komisiją.

4.   Agentūra savo interneto svetainėje skelbia darbo tvarkos susitarimus, sudarytus pagal šį straipsnį.

54 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis

1.   Agentūra suteikia galimybę trečiosioms valstybėms, kurios tuo tikslu yra sudariusios susitarimus su Sąjunga, dalyvauti savo darbe.

2.   Pagal atitinkamas 1 dalyje nurodytų susitarimų nuostatas rengiami susitarimai, kuriuose visų pirma nurodomas atitinkamų trečiųjų valstybių dalyvavimo Agentūros darbe pobūdis, mastas ir būdas ir į kuriuos, be kita ko, įtraukiamos nuostatos, susijusios su dalyvavimu Agentūros įgyvendinamose iniciatyvose, finansiniais įnašais ir darbuotojais.

Kalbant apie personalo klausimus, susitarimai, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, turi atitikti Tarnybos nuostatus.

55 straipsnis

Bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis

1.   Agentūra bendradarbiauja su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, vykdančiomis veiklą į šio reglamento taikymo sritį patenkančiose srityse nacionaliniu, Sąjungos arba tarptautiniu lygmenimis, toms pilietinės visuomenės organizacijoms dalyvaujant konsultavimosi, keitimosi informacija ir žinių telkimo tikslais. Tuo tikslu Agentūra paskiria vykdomajam direktoriui pavaldų bendrą kontaktinį punktą, kuris užtikrina reguliarų pilietinės visuomenės organizacijų informavimą apie Agentūros veiklą, įskaitant specialaus tinklalapio sukūrimą ar kitas atitinkamas priemones. Agentūra sudaro sąlygas pilietinės visuomenės organizacijoms teikti su Agentūros veikla susijusius duomenis ir informaciją.

2.   Dirbdama konkrečiais klausimais Agentūra, kai aktualu, keičiasi tiksline informacija su pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios turi atitinkamą kvalifikaciją ir patirtį tų atitinkamų klausimų srityje.

3.   Pilietinės visuomenės organizacijas, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, Agentūra įregistruoja 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniu susitarimu dėl privalomo skaidrumo registro (35) įsteigtame Skaidrumo registre. Agentūra viešai paskelbia tų pilietinės visuomenės organizacijų sąrašą.

56 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1.   Susitarime dėl būstinės, kurį Agentūra sudaro su valstybe nare, kurioje yra Agentūros būstinė, nustatomos reikiamos nuostatos dėl Agentūros įkūrimo priimančiojoje valstybėje narėje, infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė ir konkrečios taisyklės, toje valstybėje narėje taikytinos valdybos nariams, Agentūros darbuotojams, įskaitant vykdomąjį direktorių, ir jų šeimos nariams, sudaromas gavus valdybos pritarimą.

2.   Valstybė narė, kurioje yra Agentūros būstinė, užtikrina geriausias įmanomas sąlygas, kad būtų užtikrintas Agentūros sklandus ir veiksmingas veikimas, įskaitant daugiakalbį europinį mokymą darbuotojų vaikams ir atitinkamą transporto infrastruktūrą.

57 straipsnis

Teisių perėmimas

1.   Agentūra yra visų EMCDDA sudarytų sutarčių, jam tenkančių įsipareigojimų ir įsigyto turto teisių perėmėja.

2.   Šiuo reglamentu nedaroma poveikio EMCDDA iki 2024 m. liepos 2 d. sudarytų sutarčių ir susitarimų teisinei galiai.

58 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl valdybos

1.   EMCDDA valdyba tęsia savo darbą ir vykdo veiklą remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1920/2006 ir pagal tą reglamentą nustatytomis taisyklėmis, kol pagal šio reglamento 23 straipsnį į valdybą bus paskirti visi atstovai.

2.   Ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai asmenų, kuriuos pagal 23 straipsnį jos paskyrė valdybos nariais ir pakaitiniais nariais, vardus ir pavardes.

3.   Pagal 23 straipsnį įsteigta valdyba surengia savo pirmąjį posėdį ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 3 d. To posėdžio metu valdyba gali priimti savo darbo tvarkos taisykles.

59 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl vykdomojo direktoriaus

1.   EMCDDA direktoriui, paskirtam remiantis Reglamento (EB) Nr. 1920/2006 11 straipsniu, visam likusiam jo kadencijos laikotarpiui pavedamos vykdomojo direktoriaus pareigos, kaip numatyta šio reglamento 30 straipsnyje. Kitos jo sutarties sąlygos lieka nepakitusios.

Jei EMCDDA direktoriaus kadencija baigiasi laikotarpyje tarp 2023 m. liepos 1 d. ir 2024 m. liepos 2 d., ir jei ta kadencija dar nepratęsta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1920/2006, ji automatiškai pratęsiama iki 2025 m. liepos 3 d.

2.   Jei direktorius, paskirtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 1920/2006 11 straipsniu, nenori arba negali veikti vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalimi, valdyba paskiria laikinąjį vykdomąjį direktorių eiti pareigas, kurios pavedamos vykdomajam direktoriui ne ilgesniam kaip 18 mėnesių laikotarpiui, kol vykdomasis direktorius bus paskirtas pagal 29 straipsnio 2 dalį.

60 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl pagrindinių nacionalinių centrų

Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 1 d. valdybos nariai Agentūrai pateikia institucijų, kurios pagal 33 straipsnio 1 dalį paskirtos pagrindiniais nacionaliniais centrais, pavadinimą ir pagrindinių nacionalinių centrų vadovų vardus ir pavardes. Tuo tikslu valdybos nariai gali išsiųsti e. laišką, kuriuo patvirtinama dabartinė status quo.

61 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl biudžeto

Biudžetų, patvirtintų remiantis Reglamento (EB) Nr. 1920/2006 14 straipsniu, įvykdymo patvirtinimo procedūra atliekama vadovaujantis to reglamento 15 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

62 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1920/2006 panaikinimas

1.   Reglamentas (EB) Nr. 1920/2006 panaikinamas nuo 2024 m. liepos 2 d. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

2.   Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 valdybos priimtos vidaus taisyklės ir priemonės galioja toliau po 2024 m. liepos 2 d., išskyrus atvejus, kai taikydama šį reglamentą valdyba nusprendžia kitaip.

63 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2024 m. liepos 2 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. birželio 27 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. ROSWALL


(1)  OL C 323, 2022 8 26, p. 88.

(2)  2023 m. birželio 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2023 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas.

(3)  1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 302/93 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro įsteigimo (OL L 36, 1993 2 12, p. 1).

(4)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (nauja redakcija) (OL L 376, 2006 12 27, p. 1).

(5)  2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(6)  2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(7)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(8)  OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(9)  2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).

(10)  2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(11)  2004 m. spalio 25 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2004/757/TVR, nustatantis būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje (OL L 335, 2004 11 11, p. 8).

(12)  2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) (OL L 47, 2004 2 18, p. 1).

(13)  2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 111/2005, nustatantis prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles (OL L 22, 2005 1 26, p. 1).

(14)  2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (OL L 295, 2018 11 21, p. 138).

(15)  2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (OL L 53, 2007 2 22, p. 1).

(16)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2219 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR (OL L 319, 2015 12 4, p. 1).

(17)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, kuriuo nustatoma žmonėms skirtų vaistų Sąjungos leidimų išdavimo ir priežiūros tvarka ir įsteigiama Europos vaistų agentūra (OL L 136, 2004 4 30, p. 1).

(18)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 851/2004, steigiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (OL L 142, 2004 4 30, p. 1).

(19)  2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/127, kuriuo įsteigiamas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1365/75 (OL L 30, 2019 1 31, p. 74).

(20)  2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).

(21)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/82/EB (OL L 4, 2019 1 7, p. 43).

(22)  2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo (OL L 121, 2001 5 1, p. 34).

(23)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(24)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(25)  2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2371 dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1082/2013/ES (OL L 314, 2022 12 6, p. 26).

(26)  2021 m. rugsėjo 16 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiama Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (2021/C 393 I/02) (OL C 393 I, 2021 9 29, p. 3).

(27)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(28)  1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimas 1999/352/EB, EAPB, Euratomas, dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimo (OL L 136, 1999 5 31, p. 20).

(29)  2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(30)  2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).

(31)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(32)  Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis Europos ekonominėje bendrijoje vartotinas kalbas (OL 17, 1958 10 6, p. 385).

(33)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(34)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(35)  OL L 207, 2021 6 11, p. 1.


PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 1920/2006

Šis reglamentas

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnis

8 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

1 straipsnio 2 dalis

4 straipsnis

2 straipsnis

5 straipsnis

1 straipsnio 3 ir 5 dalys, 2 straipsnio a, b ir c punktai

6 straipsnis

I priedas

7 straipsnis

5a–5d straipsniai

8–11 straipsniai

12 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

16 straipsnis

17 straipsnis

18 straipsnis

19 straipsnis

2 straipsnio d punktas

20 straipsnis

21 straipsnis

22 straipsnis

9 straipsnio 1 dalis

23 straipsnis

24 straipsnis

9 straipsnio 2 dalis

25 straipsnis

9 straipsnio 3 dalis

26 straipsnis

9 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

27 straipsnis

10 straipsnis

28 straipsnis

11 straipsnis

29 ir 30 straipsniai

13 straipsnis

31 straipsnis

5 straipsnio 1 dalis

32 straipsnis

5 straipsnio 3 dalis

33 straipsnis

5 straipsnio 2 dalis

34 straipsnis

35 straipsnis

9 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys

36 straipsnis

14 straipsnio 1–4 dalys

37 straipsnis

38 straipsnis

14 straipsnio 5–9 dalys

39 straipsnis

15 straipsnio 1 dalis

40 straipsnis

15 straipsnio 2–9 dalys

41 straipsnis

42 straipsnis

18 straipsnis

43 straipsnis

18 straipsnio penkta pastraipa

44 straipsnis

17 straipsnis

45 straipsnis

46 straipsnis

6 ir 7 straipsniai

47 straipsnis

16 straipsnis

48 straipsnis

49 straipsnis

19 straipsnis

50 straipsnis

23 straipsnis

51 straipsnis

52 straipsnis

20 straipsnis

53 straipsnis

21 straipsnis

54 straipsnis

55 straipsnis

56 straipsnis

57 straipsnis

58 straipsnis

59 straipsnis

60 straipsnis

61 straipsnis

24 straipsnis

62 straipsnis

25 straipsnis

63 straipsnis