(1)

dabartinei ekonominei padėčiai būdingos bendros didelės pragyvenimo išlaidos, kurios turi įtakos vyno vartojimui ir pardavimui, ir padidėjusios žemės ūkio gamybos bei vyno perdirbimo sąnaudos, kurios neigiamai veikia vyno kainas. Šios aplinkybės gali smarkiai sutrikdyti Sąjungos vyno rinką, nes kelioms valstybėms narėms, kurios yra pagrindinės vyno gamintojos, poveikį turi tai, kad turimos vyno atsargos didėja iki tokio lygio, kuris gali tapti netvarus atsižvelgiant į artėjantį derliaus nuėmimo ir gamybos sezoną, o vyno gamintojams kyla finansinių sunkumų bei pinigų srautų problemų;

(2)

pasaulinė infliacija ir dėl jos mažėjanti vartotojų perkamoji galia dar labiau sustiprina pastaraisiais metais stebimą bendrą vyno vartojimo mažėjimo tendenciją. Apskaičiuota, kad einamaisiais prekybos metais, palyginti su padėtimi rinkoje iki COVID-19 pandemijos, suvartojimas Italijoje sumažės 7 proc., Ispanijoje – 10 proc., Prancūzijoje – 15 proc., Vokietijoje – 22 proc., o Portugalijoje – 34 proc. Ši tendencija ypač paveikė tam tikrus vyno rinkos segmentus, t. y. raudonojo ir rožinio vyno;

(3)

iš turimų duomenų matyti, kad vyno pardavimas šiais prekybos metais sumažėjo, o tai atitinka stebimą vidaus paklausos sumažėjimą, pavyzdžiui, Ispanijoje ir Prancūzijoje pardavimas sumažėjo 5,3 proc., o kai kuriose labai nukentėjusiose vietovėse pardavimas sumažėjo 25–35 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių prekybos metų laikotarpiu. O Sąjungos vyno eksportas 2023 m. sausio–balandžio mėn. buvo 8,5 proc. mažesnis nei tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu;

(4)

dėl bendro pagrindinių žemės ūkio gamybos sąnaudų, pavyzdžiui, trąšų, energijos ir vyno gamybai reikalingų butelių, padidėjimo, kurį iš dalies lėmė ir Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, gamybos sąnaudos kai kuriose valstybėse narėse ypač išaugo ir vidutiniškai padidėjo 30–40 proc. Šios aplinkybės dar labiau sunkina Sąjungos vyno gamintojų padėtį ir mažina jų pajėgumą vykdyti rinkodaros veiksmus bei investuoti. Be to, nepaisant didėjančių viso vyno gamybos ciklo sąnaudų, iš turimų duomenų matyti, kad tam tikrų vynų kainos labiausiai nuo krizės nukentėjusiuose regionuose, palyginti su padėtimi iki COVID-19 pandemijos, staiga sumažėjo, pavyzdžiui, kai kuriuose Prancūzijos regionuose kainos sumažėjo 10–26 proc.;

(5)

vertinant šiuos veiksnius kartu, akivaizdu, kad Sąjungos vynų paklausa ir pardavimas apskritai sumažėjo, o jų gamyba Sąjungoje augo 4 proc., palyginti su praėjusiais prekybos metais, ir dėl to padidėjo ir taip didelės pradinės atsargos (+2 proc., palyginti su pastarųjų penkerių metų vidurkiu). Jei nebus imtasi skubių veiksmų didėjančiai perteklinei pasiūlai mažinti, kyla grėsmė, kad vėliausiai nuėmus naują derlių, kai vyno gamintojai neturės kur sandėliuoti naują produkciją ir bus priversti vyną parduoti dar mažesnėmis kainomis, rinka gali būti smarkiai sutrikdyta, t. y. gali atsirasti didelis bendras rinkos disbalansas;

(6)

šiuo etapu dėl dabartinių rinkos aplinkybių skirtinguose gamybos regionuose vyno sektoriaus rinka trinka nevienodai, nes Sąjungos vyno rinka yra labai segmentuota. Tam tikruose kelių valstybių narių regionuose tie sutrikimai yra dideli ir visų pirma neigiamai veikia raudonųjų ir rožinių vynų rinkos segmentus. Šį rinkos susiskaidymą iliustruoja, pavyzdžiui, 27 proc. už penkerių metų vidurkį didesnės atsargos Estremadūroje (Ispanija), 24 proc. ir 14 proc. didesnės nei praėjusiais metais atsargos Lisabonos ir Alentežo regionuose (Portugalija) ir 26 proc. didesnės, palyginti su praėjusių prekybos metų pradžia, rožinių vynų atsargos Langedoko-Rusijono regione (Prancūzija);

(7)

be to, Sąjungos vyno rinkoje jau buvo susiklosčiusios nepalankios sąlygos, visų pirma 2019, 2020 ir 2021 m. dėl anksčiau taikytų prekybos apribojimų, sumažėjusio vartojimo COVID-19 pandemijos metu ir kelių ekstremalių oro sąlygų atvejų. Dabartinės sunkios aplinkybės – dar vienas smūgis ir taip trapiam sektoriui, dėl kurio visi jo dalyviai praranda nemažai pajamų. Labiausiai nukentėjusių valstybių narių regionų vynuogių augintojai susiduria su finansiniais sunkumais ir pinigų srautų problemomis. Todėl reikia imtis neatidėliotinų veiksmų ir šiuo atžvilgiu, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į tokią nevienodą rinkos padėtį, leidžiant valstybėms narėms perskirstyti dalį nacionalinėms paramos vyno sektoriui programoms skirtų finansinių išteklių ir teikti labiau pritaikytą paramą įvairiems sektoriaus dalyviams;

(8)

iš labiausiai nukentėjusių regionų rinkos pašalinus dalį vyno kiekio, kuriam realizuoti nerandama tinkamų rinkų, turėtų būti padedama spręsti rinkos disbalanso problemą ir užkertamas kelias tam, kad dabartiniai sutrikimai nevirstų didesniais ar ilgalaikiais viso Sąjungos vyno sektoriaus sutrikimais. Pagrįstais atvejais vyno distiliavimą turėtų būti laikinai leidžiama finansuoti pagal paramos vyno sektoriui programas, kad būtų galima pagerinti rinkos pusiausvyrą ir vyno gamintojų ekonominę padėtį labiausiai nukentėjusiuose gamybos regionuose. Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, neturėtų būti leidžiama pagamintą alkoholį naudoti maisto ir gėrimų pramonėje; jis turėtų būti naudojamas tik pramonės tikslais, įskaitant dezinfekcinių produktų ir vaistinių preparatų gamybą, ir energetikos reikmėms. Norint išvengti bet kokio piktnaudžiavimo ar per didelės kompensacijos įgyvendinus šią išskirtinę priemonę, tikslinga reikalauti, kad valstybės narės šią priemonę taikytų regionams, kuriuose atsirado rinkos disbalansas, pagrįstų ją objektyviais kriterijais, o kompensaciją, kurią skirs, ribotų atsižvelgdamos į naujausias rinkos kainas;

(9)

kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 47 straipsnyje, neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas, yra rinkos valdymo priemonė, taikoma tada, kai numatomas perteklinis vynuogių derlius. Siekiant padėti ūkio subjektams reaguoti į dabartines rinkos aplinkybes ir sumažinti riziką, kad ateinančiais prekybos metais situacija vėl pasikartos, tikslinga suteikti tam tikrą lankstumą įgyvendinant šią priemonę 2023 finansiniais metais. Visų pirma, kaip išskirtinę priemonę būtina nustatyti nukrypti nuo Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 47 straipsnio 1 ir 3 dalių leidžiančias nuostatas, kad būtų galima visiškai sunaikinti arba pašalinti neprinokusių vynuogių kekes dalyje valdos, jei tai daroma visame sklype, ir laikinai padidinti didžiausią Sąjungos finansuojamą paramos šiai priemonei dalį;

(10)

distiliavimo krizės atveju priskyrimas prie finansuoti tinkamų priemonių ir neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimui taikomas lankstumas yra finansinės paramos forma, tačiau jai nereikalingas papildomas Sąjungos finansavimas, nes 2023 finansinių metų nacionalinėms paramos vyno sektoriui programoms ir toliau taikomi biudžeto apribojimai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 (2) VII priede. Taigi valstybės narės gali nuspręsti atitinkamoms priemonėms skirti didesnes sumas tik iš tame priede numatyto metinio biudžeto. Todėl finansine parama, skiriama abiem pirmiau minėtoms krizės priemonėms, siekiama teikti pagalbą nestabilioje rinkos padėtyje atsidūrusiam sektoriui, ir tam visų pirma nereikia sutelkti papildomų lėšų;

(11)

siekiant padidinti Sąjungos finansinių išteklių, kurie gali būti skirti šioms krizės priemonėms, veiksmingumą, valstybėms narėms turėtų būti leista papildyti Sąjungos finansinę paramą nacionalinėmis išmokomis, sudarančiomis iki 50 proc. paramos, skiriamos abiem šiame reglamente numatytoms krizės priemonėms;

(12)

dėl neigiamų rinkos pokyčių, išaugusių sąnaudų ir dėl to vyno sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams kylančių pinigų srautų problemų sunku įgyvendinti nacionalinių paramos vyno sektoriui programų priemones tuo metu, kai labiausiai reikia gerinti sektoriaus orientaciją į rinką. Siekiant užtikrinti programų įgyvendinimo veiksmingumą vyraujančiomis vyno sektoriaus rinkos ir ekonominėmis aplinkybėmis, tikslinga laikinai padidinti didžiausią Sąjungos finansuojamą paramos pardavimo skatinimo, vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos, neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimo ir investicijų priemonėms dalį;

(13)

be to, taip pat svarbu, kad paramos gavėjams būtų suteiktas tinkamas pagal nacionalines paramos programas patvirtintos veiklos įgyvendinimo lankstumas, kad jie galėtų reaguoti į dabartinį neaiškumą rinkoje ir prireikus veiklą pritaikyti. Toks lankstumas yra papildoma rinkos rėmimo priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią tam, kad dabartiniai ekonominiai sutrikimai nevirstų didesniais ar ilgalaikiais Sąjungos vyno rinkos sutrikimais, ir juo užtikrinama, kad kitos šiame reglamente nustatytos išskirtinės priemonės, valstybei narei priėmus sprendimą, galėtų būti veiksmingai įgyvendinamos ir paramos gavėjų lygmeniu. Todėl, imantis dar vienos išskirtinės priemonės, būtina nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/1149 (3) ir leisti valstybėms narėms suteikti paramos gavėjams tam tikrą lankstumą, kad jie galėtų tinkamai pagrįstais atvejais pritaikyti veiklą supaprastinta tvarka ir ją įgyvendinti iš dalies;

(14)

kadangi priežastys, dėl kurių tam tikroms priemonėms taikomos padidintos Sąjungos finansavimo normos ir leidžiamas tam tikras programų valdymo lankstumas, yra susijusios su dabartine vyno sektoriaus ekonomine padėtimi ir kadangi priemonės yra laikinos, tikslinga, kad jų taikymo sritis apsiribotų veikla, pradėta įgyvendinti 2023 finansiniais metais. Priešingai, šios priemonės neturėtų būti taikomos, pavyzdžiui, ankstesniais finansiniais metais įgyvendintai ir tik 2023 finansiniais metais apmokamai veiklai;

(15)

dėl privalomų skubos priežasčių, atsižvelgiant į tebesitęsiančius rinkos sutrikimus ir trumpą laiką, kuris skirtas valstybėms narėms šiame reglamente numatytoms priemonėms įgyvendinti per einamuosius finansinius metus, ir siekiant užkirsti kelią tolesniam rinkos padėties blogėjimui, būtina imtis neatidėliotinų veiksmų. Viena vertus, labiausiai nukentėjusiuose regionuose pasiūlos perteklius turi būti pašalintas iš rinkos kuo greičiau ir bet kuriuo atveju iki naujo derliaus nuėmimo pradžios, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio pabaigos arba rugsėjo pradžios, nes priešingu atveju padėtis rinkoje dar pablogėtų, o dabartinis disbalansas persikeltų į naujus prekybos metus ir galėtų sukelti ilgalaikę visos Sąjungos vyno rinkos krizę. Kita vertus, visos šiame reglamente numatytos priemonės turi būti įgyvendintos iki dabartinių nacionalinių paramos vyno sektoriui programų pabaigos – jos taikomos tik iki 2023 m. spalio 15 d., kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2117 5 straipsnio 7 dalyje (4). Pagal šią nuostatą Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 39–54 straipsniai po 2022 m. gruodžio 31 d. toliau taikomi patirtoms išlaidoms ir išmokėtoms išmokoms už veiklą, įgyvendintą iki 2023 m. spalio 16 d. Todėl delsiant imtis veiksmų kiltų pavojus, kad nukentėjusioms valstybėms narėms bus sunku ar net neįmanoma įgyvendinti priemones per 2023 finansinius metus – paskutinius dabartinių nacionalinių paramos vyno sektoriui programų įgyvendinimo metus;

(16)

atsižvelgiant į pirmiau nurodytas privalomas skubos priežastis, šis reglamentas turėtų būti priimtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 228 straipsnyje nustatytą skubos procedūrą;

(17)

atsižvelgiant į būtinybę imtis neatidėliotinų veiksmų, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,