(1)

siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį sektoriuose, kuriuose, kaip manoma, ilguoju laikotarpiu turėtų būti naudojamas dujinis ir skystasis kuras (pavyzdžiui, jūrų ir aviacijos transporto sektoriuose), svarbus vaidmuo tenka iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintam nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui. Būtina nustatyti Sąjungos metodiką, kurioje būtų išdėstytos išsamios taisyklės dėl elektros energijos, kuri turi būti naudojama nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui gaminti, kad jį būtų galima laikyti tik iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintu kuru. Šiuo tikslu, atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytus bendrus aplinkos apsaugos tikslus, būtina nustatyti aiškias objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais grindžiamas taisykles. Naudojant elektros energiją pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis kuras paprastai laikomas pagamintu iš atsinaujinančiųjų išteklių tik tuo atveju, kai jam gaminti naudojama elektros energija pati yra pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių. Tokia atsinaujinančiųjų išteklių energija gali būti tiekiama iš įrenginio, kuris yra tiesiogiai prijungtas prie nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminančio įrenginio (paprastai elektrolizerio), arba tiesiai iš tinklo;

(2)

beveik viso iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro energinė vertė grindžiama iš atsinaujinančiųjų išteklių elektrolizės būdu pagaminto vandenilio energine verte. Vandenilio, kuris gaminamas naudojant iš iškastinio kuro gautą elektros energiją, taršos intensyvumas yra gerokai didesnis už vandenilio, kuris gaminamas iš gamtinių dujų taikant tradicinius procesus. Todėl svarbu užtikrinti, kad elektros energijos poreikis nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti būtų tenkinamas naudojant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją. Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Sąjungos poreikis greitai pereiti prie švarios energijos ir sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro importo tapo dar aiškesnis ir didesnis. Komunikate „RepowerEU“ (2) Komisija išdėstė savo strategiją, pagal kurią ES turėtų tapti nepriklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro gerokai iki dešimtmečio pabaigos. Svarbus vaidmuo siekiant šio tikslo ir apskritai mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro importo tenka iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintam nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui. Todėl nustatytini kriterijai taip pat bus svarbūs norint išvengti situacijos, kai gaminant vandenilį (kuris yra būtinas iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamas nebiologinės kilmės transporto kuras) naudojamos elektros energijos poreikiui patenkinti būtų importuojama daugiau iškastinio kuro iš Rusijos;

(3)

šiame reglamente nustatytos taisyklės turėtų būti taikomos neatsižvelgiant į tai, ar nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras gaminamas Sąjungos teritorijoje, ar už jos ribų. Kai daroma nuoroda į prekybos zoną ir atsiskaitymo už disbalansą laikotarpį (šios Sąjungoje vartojamos sąvokos yra vartojamos ne visose kitose šalyse), tikslinga leisti trečiųjų valstybių kuro gamintojams remtis lygiavertėmis sąvokomis, jei dėl to vis tiek pasiekiamas šio reglamento tikslas, o nuostatai įgyvendinti pasirenkama panašiausia atitinkamoje trečiojoje valstybėje vartojama sąvoka. Prekybos zonų atveju tai galėtų būti panašios rinkos reguliavimo taisyklės, fizinės elektros tinklo charakteristikos, visų pirma sujungimo lygis, arba kraštutiniu atveju – šalis;

(4)

vandenilio sektorius, jo vertės grandinė ir rinka dar tik formuojasi, todėl planuojant ir statant elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminančius įrenginius ir nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminančius įrenginius dažnai labai uždelsiamas leidimų išdavimo procesas arba susiduriama su kitomis nenumatytomis kliūtimis, nors ir buvo numatyta, kad tie įrenginiai pradės veikti tuo pačiu metu. Todėl praktiniais sumetimais, siekiant nustatyti, ar elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminantis įrenginys pradėjo veikti po nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminančio įrenginio, ar tuo pačiu metu, tikslinga atsižvelgti į ne ilgesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį. Jei atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti gaunama tiesiogiai prisijungus prie ją gaminančio įrenginio, kuris nėra prijungtas prie tinklo, tai rodo, kad elektros energija yra pagaminta tame įrenginyje. Tačiau jei elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminantis įrenginys ir vandenilį gaminantis įrenginys yra ne tik tiesiogiai sujungti tarpusavyje, bet ir prijungti prie tinklo, reikėtų įrodyti, kad vandeniliui gaminti reikiama elektros energija yra gaunama tiesiogiai prisijungus prie įrenginio. Įrenginys, iš kurio vandeniliui gaminti reikiama elektros energija gaunama tiesiogiai, turėtų pastoviai tiekti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energiją. Jei jo tiekiama elektros energija nėra pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių, gautas vandenilis neturėtų būti laikomas atsinaujinančiųjų išteklių vandeniliu;

(5)

prekybos zonose, kuriose atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija jau sudaro didžiausią procentinę dalį, iš tinklo gaunama elektros energija turėtų būti laikoma pagaminta tik iš atsinaujinančiųjų išteklių, jei iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro pilnutinės apkrovos valandų skaičius neviršija atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos procentinės dalies prekybos zonoje, o bet koks šią dalį viršijantis kiekis laikomas pagamintu iš neatsinaujinančiųjų išteklių. Papildomų elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminančių įrenginių pridėti nebūtina, nes galima pagrįstai manyti, kad vandenilio gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių prekybos zonoje, kurioje atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis viršija 90 %, atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalyje nustatytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo 70 % kriterijų ir dėl tokio pridėjimo galėtų kilti elektros energijos sistemos eksploatavimo sunkumų;

(6)

panašiai ir prekybos zonose, kuriose elektros energijos taršos intensyvumas yra mažesnis nei 18 g CO2e/MJ, – papildomų elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminančių įrenginių pridėti nebūtina, kad būtų galima 70 % sumažinti gaminant vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tokiais atvejais iš tinklo gauta elektros energija gali būti laikoma pagaminta tik iš atsinaujinančiųjų išteklių, jei jos atsinaujinančiųjų išteklių savybės įrodomos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartimis ir taikomi koreliacijos laiko ir geografiniu atžvilgiu kriterijai. Jei šių sąlygų ir kriterijų nesilaikoma, skystajam ir dujiniam transporto kurui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti naudojama elektros energija nelaikoma pagaminta tik iš atsinaujinančiųjų išteklių;

(7)

be to, iš tinklo gaunamą elektros energiją laikyti gauta tik iš atsinaujinančiųjų išteklių tikslinga ir tais atvejais, kai nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių padeda integruoti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą į elektros energijos sistemą ir sumažinti poreikį perskirstyti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą;

(8)

visais kitais atvejais atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio gamyba turėtų skatinti diegti naujus atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos pajėgumus ir turėtų būti vykdoma tuo metu, kai atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos turima, ir tose vietose, kuriose jos turima (koreliacija laiko ir geografiniu atžvilgiu), kad būtų išvengta paskatų gaminti daugiau elektros energijos iš iškastinio kuro. Atsižvelgiant į tai, kad planuojant ir statant elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminančius įrenginius dažnai labai uždelsiamas leidimų išdavimo procesas, elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminantį įrenginį, kuris pradėjo veikti ne anksčiau kaip prieš 36 mėnesius iki pradedant veikti nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminančiam įrenginiui, tikslinga laikyti nauju įrenginiu;

(9)

elektros energijos pirkimo sutartys yra tinkama priemonė, kuria skatinama diegti naujus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumus, jei tiems pajėgumams diegti neteikiama finansinė parama, nes atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio naudojimas jau remiamas atsižvelgiant į tai, kad jį galima įtraukti į Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnyje kuro tiekėjams nustatytą įpareigojimą. Kita vertus, atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kiekį, kurio reikia nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminti, kuro gamintojai galėtų pasigaminti patys, naudodamiesi savo turimais atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos pajėgumais. Elektros energijos pirkimo sutarties nutraukimas neturėtų neigiamai paveikti galimybės elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminantį įrenginį ir toliau laikyti nauju įrenginiu, kai su jo valdytoju sudaroma nauja elektros energijos pirkimo sutartis. Be to, tuo atveju, kai vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminantis įrenginys yra išplečiamas ir dėl to padidėja jo gamybos pajėgumai, gali būti laikoma, kad išplėstas įrenginys pradėjo veikti tuo pačiu metu kaip ir pirminis įrenginys. Taip būtų išvengta galimo poreikio kiekvieną kartą išplėtus įrenginį sudaryti elektros energijos pirkimo sutartis su skirtingų įrenginių valdytojais ir sumažinta administracinė našta. Grąžinta finansinė parama arba finansinė parama elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminančiam įrenginiui prijungti prie sausumoje esančio objekto arba prie tinklo neturėtų būti laikoma veiklos pagalba arba investicine pagalba;

(10)

dėl kai kurių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įskaitant vėjo ir saulės energiją, nepastovumo ir elektros tinklo perkrovos gali būti neįmanoma nuolat gauti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti. Todėl tikslinga nustatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių būtų gaminamas tuo metu, kai turima atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, ir tose vietose, kuriose jos turima;

(11)

siekdami įrodyti, kad vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamas tuo metu, kai turima atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, vandenilio gamintojai turėtų įrodyti, kad vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamas tą patį kalendorinį mėnesį kaip ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija, kad elektrolizeris naudoja sukauptą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją arba kad elektrolizeris naudoja elektros energiją tuo metu, kai elektros energijos kainos yra tokios mažos, kad elektros energijos gamyba iš iškastinio kuro yra ekonomiškai neperspektyvi, todėl papildoma elektros energijos paklausa skatina gaminti daugiau elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių ir nedidina elektros energijos gamybos iš iškastinio kuro masto. Kai atsiras rinkų, infrastruktūros objektų ir technologijų, leidžiančių greitai pritaikyti vandenilio gamybą ir sinchronizuoti elektros energijos bei vandenilio gamybą, reikėtų taikyti griežtesnį sinchronizavimo kriterijų;

(12)

prekybos zonos nustatytos taip, kad jose būtų išvengta tinklo perkrovos. Siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta elektros energijos tinklo perkrovos tarp elektrolizerio, gaminančio vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių, ir įrenginio, gaminančio elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, tikslinga reikalauti, kad abu įrenginiai būtų toje pačioje prekybos zonoje. Jei tie įrenginiai yra sujungtose prekybos zonose, elektros energijos kaina prekybos zonoje, kurioje yra elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminantis įrenginys, turėtų būti ne mažesnė nei prekybos zonoje, kurioje iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras, nes tai padėtų sumažinti perkrovą; arba įrenginys, kuriame elektros energija iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminama pagal elektros energijos pirkimo sutartį, turėtų būti jūrinėje prekybos zonoje, sujungtoje su prekybos zona, kurioje yra elektrolizeris;

(13)

tam, kad valstybės narės galėtų atsižvelgti į nacionalinius savo prekybos zonų ypatumus ir remti integruotą elektros energijos ir vandenilio tinklų planavimą, joms turėtų būti leidžiama nustatyti papildomus kriterijus, susijusius su elektrolizerių vieta prekybos zonose;

(14)

kuro gamintojai galėtų lanksčiai derinti įvairias elektros energijos, naudojamos nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti, įskaičiavimo galimybes su sąlyga, kad kiekvienam elektros energijos sąnaudų vienetui būtų taikoma tik viena galimybė. Siekiant patikrinti, ar taisyklių laikomasi teisingai, tikslinga reikalauti, kad kuro tiekėjai išsamiai pagrįstų dokumentais, kokiomis galimybėmis jie naudojosi siekdami gauti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti. Tikimasi, kad savanoriškos ir nacionalinės schemos atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant ir sertifikuojant taisykles trečiosiose valstybėse, nes reikalaujama, kad valstybės narės priimtų įrodymus, gautus pagal pripažintas savanoriškas schemas;

(15)

Direktyvos (ES) 2018/2001 7 ir 19 straipsniais suteikiama pakankamai garantijų, kad vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti naudojamos elektros energijos atsinaujinančiųjų išteklių savybės bus deklaruojamos tik kartą ir tik viename galutinio naudojimo sektoriuje. Tos direktyvos 7 straipsniu užtikrinama, kad apskaičiuojant bendrą atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį bendrame galutiniame suvartotos energijos kiekyje nebūtų įskaičiuotas iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras, nes jam pagaminti suvartota atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija jau buvo įskaičiuota. Tos direktyvos 19 straipsniu turėtų būti siekiama išvengti atvejų, kai ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamintojas, ir tą elektros energiją naudojantis atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro gamintojas galėtų gauti kilmės garantijas, užtikrinant, kad atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamintojui suteiktos kilmės garantijos būtų panaikintos;

(16)

trumpuoju laikotarpiu įgyvendinti koreliaciją laiko atžvilgiu trukdo technologinės kliūtys, dėl kurių negalima išmatuoti valandinės pusiausvyros, su elektrolizerių projektavimu susiję iššūkiai, taip pat tai, kad vandenilio infrastruktūra, leidžianti kaupti ir transportuoti atsinaujinančiųjų išteklių vandenilį galutiniams vartotojams, kuriems būtinas nuolatinis vandenilio tiekimas, yra nepakankama. Siekiant sudaryti sąlygas padidinti nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių mastą, koreliacijos laiko atžvilgiu kriterijai pradiniu etapu turėtų būti lankstesni, kad rinkos dalyviai galėtų pritaikyti būtinus technologinius sprendimus;

(17)

atsižvelgiant į laiką, kurio reikia atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos įrenginiams suplanuoti ir pastatyti, ir į tai, kad neremiamų naujų elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminančių įrenginių nėra, šio reglamento 5 straipsnio a ir b punktuose nustatyti reikalavimai turėtų būti taikomi tik vėlesniame etape;

(18)

įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, priklausomybė nuo iškastinio kuro elektros energijai gaminti ilgainiui turėtų sumažėti, o atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinė dalis – padidėti. Komisija turėtų atidžiai stebėti šį pokytį ir įvertinti šiame reglamente nustatytų reikalavimų, visų pirma palaipsniui griežtinamo reikalavimo dėl koreliacijos laiko atžvilgiu, poveikį gamybos sąnaudoms, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui ir energetikos sistemai ir ne vėliau kaip 2028 m. liepos 1 d. pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai,