(1)

miškai, teikiantys prieglobstį didžiajai daliai Žemės sausumos biologinės įvairovės, teikia ir labai įvairią naudą aplinkai, taip pat ekonominę ir socialinę naudą, įskaitant medieną, su mediena nesusijusius miško produktus ir žmonijai būtinas ekosistemines paslaugas. Jie palaiko ekosistemų funkcijas, padeda apsaugoti klimato sistemą, valo orą ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį valant vandenis bei dirvožemius ir išlaikant vandenį bei papildant jo išteklius. Dideli miškų plotai yra drėgmės šaltinis ir padeda užkirsti kelią žemyninių regionų dykumėjimui. Be to, miškai yra apytikriai trečdalio pasaulio gyventojų pragyvenimo ir pajamų šaltinis, tad miškų naikinimas turi rimtų padarinių pažeidžiamiausių žmonių, įskaitant čiabuvių tautas ir vietos bendruomenes, kurios yra labai priklausomos nuo miškų ekosistemų, pragyvenimo šaltiniams. Be to, dėl miškų naikinimo ir alinimo mažėja būtinų anglies dioksido absorbentų. Dėl miškų naikinimo ir alinimo taip pat daugėja laukinių gyvūnų, ūkinių gyvūnų ir žmonių kontakto tikimybė, todėl didėja naujų ligų plitimo ir naujų epidemijų bei pandemijų rizika;

(2)

miškai naikinami ir alinami nerimą keliančiu tempu. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vertinimu 1990–2020 m. visame pasaulyje prarasta 420 mln. hektarų miško – tai už Europos Sąjungą didesnis plotas, kuris sudaro apie 10 % visų likusių pasaulio miškų. Miškų naikinimas ir alinimas savo ruožtu yra svarbūs visuotinio atšilimo ir biologinės įvairovės nykimo – dviejų svarbiausių mūsų laikų aplinkos problemų – veiksniai. Tačiau kasmet pasaulyje ir toliau prarandama 10 mln. hektarų miško. Miškai taip pat patiria didelį klimato kaitos poveikį ir per ateinančius dešimtmečius reikės spręsti daug uždavinių, kad būtų užtikrintas miškų gebėjimas prisitaikyti ir atsparumas;

(3)

naikinant ir alinant miškus įvairiais būdais prisidedama prie pasaulinės klimato krizės. Svarbiausia, kad dėl susijusių miškų gaisrų didėja išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, visam laikui sunaikinami anglies dioksido absorbentai, mažėja paveiktos vietovės atsparumas klimato kaitai ir drastiškai sumažėja jos biologinė įvairovė, taip pat atsparumas ligoms ir kenkėjams. Vien miškų naikinimas lemia 11 % išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kaip nurodyta 2019 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioje ataskaitoje dėl klimato kaitos ir žemės;

(4)

pastarojo meto tyrimais patvirtinta, kad dėl kritiškos klimato padėties visame pasaulyje nyksta biologinė įvairovė, o biologinės įvairovės nykimas dar labiau pablogina klimato kaitą, nes šie du reiškiniai yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Biologinė įvairovė ir sveikos ekosistemos yra itin svarbios klimato kaitai atspariam vystymuisi. Vabzdžiai, paukščiai ir žinduoliai veikia kaip apdulkintojai bei sėklų platintojai ir gali tiesiogiai ar netiesiogiai padėti efektyviau kaupti anglies dioksidą. Miškai taip pat užtikrina nuolatinį vandens išteklių papildymą ir sausrų bei jų žalingo poveikio vietos bendruomenėms, įskaitant čiabuvių tautas, prevenciją. Vienintelė didžiausia gamtinė klimato kaitos švelninimo galimybė – drastiškai mažinti miškų naikinimą ir alinimą, taip pat sistemiškai atkurti miškus ir kitas ekosistemas;

(5)

biologinė įvairovė yra būtina ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų atsparumui tiek vietos, tiek pasaulio lygmeniu. Daugiau nei pusė pasaulio bendrojo vidaus produkto priklauso nuo gamtos ir jos paslaugų. Trys labai svarbūs ekonomikos sektoriai – statybos, žemės ūkio ir maisto bei gėrimų – yra labai priklausomi nuo gamtos. Biologinės įvairovės nykimas kelia grėsmę tvariems vandens ciklams ir maisto sistemoms, todėl kyla pavojus apsirūpinimo maistu saugumui ir mitybai. Daugiau kaip 75 % pasaulio maistinių kultūrų rūšių priklauso nuo gyvūnų atliekamo apdulkinimo. Be to, keliuose pramonės sektoriuose genetinė įvairovė ir ekosisteminės paslaugos yra svarbūs gamybos ištekliai, visų pirma gaminant vaistus, įskaitant antimikrobines medžiagas;

(6)

klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir miškų naikinimas yra didžiausios pasaulinės svarbos klausimai, turintys įtakos žmonijos išlikimui ir tvarioms gyvenimo sąlygoms Žemėje. Dėl spartesnės klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos būklės blogėjimo, taip pat apčiuopiamų jų pražūtingo poveikio gamtai, žmonių gyvenimo sąlygoms ir vietos ekonomikai pavyzdžių buvo pripažinta, kad žalioji pertvarka yra pagrindinis mūsų laikų tikslas ir lyčių bei kartų lygybės klausimas;

(7)

aplinkos srities žmogaus teisių gynėjai, kurie siekia apsaugoti ir propaguoti žmogaus teises, susijusias su aplinka, įskaitant prieigą prie švaraus vandens, oro ir žemės dažnai tampa persekiojimo ir mirtinų išpuolių taikiniu. Tie išpuoliai daro neproporcingai didelį poveikį čiabuvių tautoms. Remiantis 2020 m. pranešimais, daugiau kaip du trečdaliai tų išpuolių aukų dirbo, kad apsaugotų pasaulio miškus nuo naikinimo ir pramonės plėtros;

(8)

Sąjungos vartojimas yra svarbi miškų naikinimo ir alinimo visame pasaulyje varomoji jėga. Atliekant šio reglamento poveikio vertinimą apskaičiuota, kad be tinkamų reguliavimo srities intervencinių veiksmų vien dėl šešių biržos prekių (galvijų, kakavos, kavos, alyvpalmių aliejaus, sojų ir medienos) Sąjungos suvartojimo ir gamybos kasmet sunaikinamo miško plotas iki 2030 m. pasiektų apytikriai 248 000 hektarų;

(9)

kalbant apie miškų padėtį Sąjungoje, 2020 m. Europos miškų būklės ataskaitoje teigiama, kad 1990–2020 m. miškų plotas Europoje padidėjo 9 %, biomasėje sukaupto anglies dioksido padaugėjo 50 %, o medienos pasiūla padidėjo 40 %. Neliestiems ir natūraliai ataugantiems miškams rizika kyla, inter alia, dėl intensyvios miškotvarkos, taip pat kyla pavojus jų unikaliai biologinei įvairovei ir struktūrinėms ypatybėms. Be to, Europos aplinkos agentūra pažymėjo, kad nesutrikdytais arba natūraliais šiuo metu laikoma mažiau kaip 5 % Europos miškų, o 10 % Europos miškų buvo priskirta miškų, kuriuose vykdoma intensyvi miškotvarka, kategorijai. Miškų ekosistemos susiduria su įvairiu klimato kaitos sukeltu spaudimu, pradedant ekstremaliomis oro sąlygomis ir baigiant kenkėjais, ir su žmonių vykdoma veikla, kuri daro neigiamą poveikį ekosistemoms ir buveinėms. Pavyzdžiui, intensyviai tvarkomi vienodo amžiaus miškai dėl kirtimų ir negyvos medienos šalinimo gali turėti didelį poveikį ištisoms buveinėms;

(10)

2019 m. Komisija priėmė kelias iniciatyvas, skirtas pasaulinėms aplinkos krizėms spręsti, įskaitant konkrečius kovos su miškų naikinimu veiksmus. 2019 m. liepos 23 d. Komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ („ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“) Komisija kaip vieną iš prioritetų įvardijo Sąjungos vartojimo poveikio žemei mažinimą ir produktų, kurių tiekimo grandinės yra nesusijusios su miškų naikinimu, vartojimo Sąjungoje skatinimą. 2019 m. gruodžio 11 d. komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija išdėstė naują augimo strategiją, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, paremta tvaria ir taisyklėmis grindžiama laisva prekyba, kurioje 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo ir joks asmuo ar vieta nebus palikti nuošalyje. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir puoselėti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių ir ateities kartų sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, Europos žaliuoju kursu siekiama užtikrinti piliečiams ir ateities kartoms, inter alia, gryną orą, švarų vandenį, sveiką dirvožemį ir biologinę įvairovę. Tuo tikslu 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate dėl 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos: Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą („2030 m. ES biologinės įvairovės strategija.“), 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate dėl sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos strategijos „Nuo ūkio iki stalo“(„Nuo ūkio iki stalo“ strategija), 2021 m. liepos 16 d. Komisijos komunikate dėl naujos 2030 m. ES miškų strategijos, 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikate dėl sveikos planetos visiems kūrimo ir kitose pagal Europos žaliąjį kursą parengtose atitinkamose strategijose, tokiose kaip 2021 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatas dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m., dar labiau pabrėžiama veiksmų miškų apsaugos ir atsparumo srityje svarba. Visų pirma 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija siekiama apsaugoti gamtą ir pakeisti ekosistemų alinimo tendencijos kryptį. Galiausiai 2018 m. spalio 11 d. Komisijos komunikatu dėl tvarios Europos bioekonomikos: ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas gerinama aplinkos ir ekosistemų apsauga ir kartu, ieškant naujų gamybos ir vartojimo būdų, sprendžiamas didėjančios maisto, pašarų, energijos, medžiagų ir produktų paklausos klausimas;

(11)

valstybės narės ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinio miškų naikinimo ir miškų alinimo. Jos pabrėžė, kad dabartinės politikos ir veiksmų pasauliniu lygmeniu miškų išsaugojimo, atkūrimo ir tvaraus valdymo srityje nepakanka, kad būtų sustabdytas miškų naikinimas, alinimas ir biologinės įvairovės nykimas, todėl reikia imtis aktyvesnių Sąjungos veiksmų, kad būtų veiksmingiau padedama siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinant 2015 m. visų Jungtinių Tautų (JT) valstybių narių patvirtintą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Taryba savo komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ ypač pritarė paskelbtam Komisijos pranešimui, kad ji įvertins papildomas reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias priemones ir pateiks pasiūlymus abiejų rūšių priemonėms. Sąjunga ir valstybės narės taip pat pritarė JT Veiksmų dešimtmečiui siekiant DVT, JT ekosistemų atkūrimo dešimtmečiui ir JT šeimos ūkininkavimo dešimtmečiui;

(12)

Europos Parlamentas pabrėžė, kad vykdomas pasaulio miškų ir natūralių ekosistemų naikinimas, alinimas ir konversija, taip pat žmogaus teisių pažeidimai, yra daugiausia susiję su žemės ūkio gamybos plėtra, visų pirma miškų pavertimu žemės ūkio paskirties žeme, skirta įvairiems labai paklausiems biržos prekėms ir produktams gaminti. 2020 m. spalio 22 d. Europos Parlamentas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsnį priėmė rezoliuciją, kurioje Komisija raginama, remiantis SESV 192 straipsnio 1 dalimi, pateikti pasiūlymą dėl „ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti“, grindžiamos privalomu išsamiu patikrinimu;

(13)

kova su miškų naikinimu ir alinimu yra svarbi dalis priemonių rinkinio, kurio reikia norint sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir vykdyti Sąjungos įsipareigojimus pagal Europos žaliąjį kursą, taip pat pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją priimtą Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (3) (toliau – Paryžiaus susitarimas) ir Aštuntąją aplinkosaugos veiksmų programą, patvirtintą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2022/591 (4), ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 (5) nustatytą teisiškai privalomą įsipareigojimą ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

(14)

kova su miškų naikinimu ir alinimu taip pat yra svarbi dalis priemonių rinkinio, kurio reikia norint kovoti su biologinės įvairovės nykimu ir vykdyti Sąjungos įsipareigojimus pagal JT biologinės įvairovės konvenciją (BĮK) (6), Europos žaliąjį kursą, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją ir susijusius Sąjungos gamtos atkūrimo tikslus;

(15)

neliesti miškai yra unikalūs ir nepakeičiami. Įveistinių ir sodintinių miškų biologinė įvairovė ir ekosisteminės paslaugos yra kitokie, palyginti su neliestais ir natūraliai ataugančiais miškais;

(16)

žemės ūkio plėtra lemia beveik 90 % pasaulinio miškų naikinimo: daugiau kaip pusė sunaikintų miškų ploto paverčiama pasėliams skirta žeme ir beveik 40 % sunaikintų miškų tampa gyvulių ganyklomis;

(17)

gyvulių pašarų gamyba gali prisidėti prie miškų naikinimo ir alinimo. Alternatyvios tvarios žemės ūkio praktikos skatinimas gali padėti spręsti aplinkos ir klimato uždavinius ir užkirsti kelią miškų naikinimui ir alinimui visame pasaulyje. Paskatos rinktis labiau subalansuotą, sveikesnę ir maistingesnę mitybą ir tvaresnį gyvenimo būdą gali sumažinti žemei ir ištekliams tenkantį spaudimą;

(18)

1990–2008 m. Sąjunga importavo ir suvartojo trečdalį visame pasaulyje parduodamų žemės ūkio produktų, siejamų su miškų naikinimu. Sąjungos vartojimui priskiriama 10 % per tą laikotarpį visame pasaulyje vykusio miškų naikinimo, susijusio su prekių gamyba ar paslaugų teikimu. NET jei santykinė Sąjungos suvartojimo dalis mažėja, Sąjungos vartojimu neproporcingai daug prisidedama prie miškų naikinimo. Todėl Sąjunga turėtų imtis veiksmų, kad sumažintų pasaulinį miškų naikinimą ir alinimą, kurį lemia tam tikrų biržos prekių ir produktų vartojimas joje, ir tokiu būdu stengtis mažiau prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir biologinės įvairovės nykimo pasaulyje, taip pat skatinti tvarius gamybos ir vartojimo modelius Sąjungoje ir visame pasaulyje. Kad Sąjungos politikos poveikis būtų didžiausias, ja turėtų būti siekiama daryti įtaką pasaulinei rinkai, o ne tik tiekimo į Sąjungą grandinėms. Šiuo požiūriu labai svarbios yra partnerystės ir veiksmingas tarptautinis bendradarbiavimas, įskaitant laisvosios prekybos susitarimus, su šalimis gamintojomis ir šalimis vartotojomis;

(19)

Sąjunga yra įsipareigojusi visame pasaulyje skatinti ir įgyvendinti plataus užmojo aplinkos ir klimato politiką pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, visų pirma jos 37 straipsnį, kuriame nustatyta, kad aukštas aplinkosaugos lygis ir aplinkos kokybės gerinimas turi būti integruotas į Sąjungos politiką ir užtikrintas pagal darnaus vystymosi principus. Vykdant veiksmus pagal šį reglamentą, kurie yra Europos žaliojo kurso išorės aspekto dalis, turėtų būti atsižvelgiama į esamų pasaulinių susitarimų, įsipareigojimų ir programų, kuriais padedama mažinti miškų naikinimą ir alinimą, svarbą; tai yra, pavyzdžiui, 2017–2030 m. JT strateginis miškų planas ir jo pasauliniai miškų srities tikslai, JT bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC) ir Paryžiaus susitarimas, BĮK ir jos Pasaulinė biologinės įvairovės strategija po 2020 m., visuotinis 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo planas ir jo Aičio biologinės įvairovės tikslai ir JT konvencija dėl kovos su dykumėjimu; taip pat bus atsižvelgiama į daugiašalės sistemos, kuria remiamas miškų naikinimo ir alinimo pagrindinių priežasčių šalinimas, pavyzdžiui, JT DVT ir JT deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių, svarbą;

(20)

miškų naikinimo sustabdymas ir nualintų miškų atkūrimas yra esminė DVT dalis. Šiuo reglamentu visų pirma turėtų būti padedama siekti tikslų, susijusių su gyvybe sausumoje (15 DVT), klimato politika (13 DVT), atsakingu vartojimu ir gamyba (12 DVT), bado panaikinimu (2 DVT) ir gera sveikata bei gerove (3 DVT), įgyvendinimo. Atitinkamas 15.2 tikslas iki 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą nebuvo pasiektas – tai rodo, kaip svarbu neatidėliojant imtis ryžtingų ir efektyvių veiksmų;

(21)

šiuo reglamentu taip pat turėtų būti reaguojama į Niujorko deklaraciją dėl miškų – teisiškai neprivalomą politinę deklaraciją, kurioje patvirtintas visuotinis tvarkaraštis: iki 2020 m. perpus sumažinti natūralių miškų nykimą ir stengtis, kad iki 2030 m. miškai nebenyktų. Deklaracijai pritarė dešimtys Vyriausybių, daugelis didžiausių pasaulio bendrovių, įtakingos pilietinės visuomenės ir čiabuvių organizacijos. Ja privatusis sektorius taip pat paragintas ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti tikslą, kad miškai nebebūtų naikinami dėl žemės ūkio biržos prekių, pvz., alyvpalmių aliejaus, sojų, popieriaus ir jautienos produktų, gamybos, tačiau šis tikslas nebuvo pasiektas. Be to, šiuo reglamentu turėtų būti prisidedama prie 2017–2030 m. JT strateginio miškų plano, kurio 1-asis pasaulinis miškų srities tikslas yra nukreipti miškų dangos nykimo procesą priešinga linkme visame pasaulyje vykdant tvarią miškotvarką, įskaitant apsaugą, atkūrimą, apželdinimą mišku ir miško atsodinimą, ir dėti daugiau pastangų, kad būtų užkirstas kelias miškų alinimui, ir prisidėti prie pasaulinių pastangų kovojant su klimato kaita;

(22)

šiuo reglamentu taip pat turėtų būti reaguojama į 2021 m. lapkritį JT Klimato kaitos konferencijoje paskelbtą Glazgo vadovų deklaraciją dėl miškų ir žemės naudojimo, kurioje pripažįstama, kad „norint pasiekti mūsų žemės naudojimo, klimato, biologinės įvairovės ir darnaus vystymosi tikslus tiek pasaulio, tiek nacionaliniu mastu, reikės imtis transofrmacinių tolesnių veiksmų tarpusavyje susijusiose tvarios gamybos ir vartojimo, infrastruktūros plėtros, prekybos, finansų ir investicijų, taip pat paramos smulkiesiems ūkininkams, čiabuvių tautoms ir vietos bendruomenėms srityse“. Deklaraciją pasirašiusios šalys įsipareigojo kolektyviai imtis veiksmų ir iki 2030 m. sustabdyti miškų naikinimą ir žemės degradaciją ir nukreipti šį procesą priešinga linkme ir pabrėžė, kad jos turėtų stiprinti šalims apibusiškai naudingas bendras pastangas tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis palengvinti prekybos ir vystymosi politiką, kuria skatinamas darnus vystymasis ir tvari biržos prekių gamyba bei vartojimas;

(23)

būdama Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė, Sąjunga yra įsipareigojusi skatinti visuotinę, taisyklėmis grindžiamą, atvirą, skaidrią, nuspėjamą, įtraukią, nediskriminacinę ir teisingą daugiašalę prekybos sistemą pagal PPO taisykles, taip pat atvirą, tvarią ir tvirtą prekybos politiką. Todėl į šio reglamento taikymo sritį turėtų būti įtrauktos Sąjungoje pagamintos biržos prekės bei produktai ir į Sąjungą importuojamos biržos prekės bei produktai;

(24)

pasauliui iškilusius klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo iššūkius galima atremti tik imantis pasaulinio masto veiksmų. Sąjunga turėtų būti stipri pasaulinio masto veikėja tiek rodant pavyzdį, tiek imantis vadovaujamojo vaidmens tarptautinio bendradarbiavimo srityje, kad būtų sukurta atvira ir teisinga daugiašalė sistema, kurioje tvari prekyba būtų pagrindinis žaliosios pertvarkos veiksnys kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimo procesą nukreipiant priešinga linkme;

(25)

šiame reglamente taip pat vadovaujamasi 2022 m. birželio 22 d. Komisijos komunikatu „Prekybos partnerysčių galia: drauge siekti žaliosios ir teisingos ekonomikos augimo“ ir 2021 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatu „Prekybos politikos peržiūra – Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“, kuriuose teigiama, kad, atsižvelgiant į naujus vidinius ir išorinius iššūkius ir visų pirma į naują, tvaresnį augimo modelį, nustatytą Europos žaliojo kurso komunikate ir 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate dėl Europos skaitmeninės ateities formavimo nustatytoje Europos skaitmeninėje strategijoje, Sąjungai reikalinga nauja prekybos politikos strategija, kuri padėtų įgyvendinti jos vidaus ir išorės politikos tikslus bei skatintų didesnį tvarumą, įgyvendinant jos įsipareigojimus visapusiškai įgyvendinti JT DVT. Gaivinant Sąjungos ekonomiką po COVID-19 pandemijos ir vykdant ekonomikos žaliąją ir skaitmeninę transformaciją, taip pat kuriant atsparesnę Sąjungą pasaulyje, reikia išnaudoti visas prekybos politikos galimybes;

(26)

vadovaudamasi savo 2022 m. birželio 22 d. komunikatu „Prekybos partnerysčių galia: drauge siekti žaliosios ir teisingos ekonomikos augimo“, Komisija intensyvina bendradarbiavimą su prekybos partneriais, kad paskatintų laikytis tarptautinių darbo ir aplinkos apsaugos standartų. Komunikate numatyti išsamūs skyriai dėl darnaus vystymosi, įskaitant nuostatas dėl miškų naikinimo ir alinimo. Dabartinių prekybos susitarimų vykdymo užtikrinimas ir naujų tokių susitarimų, į kuriuos bus įtraukti tokie skyriai, sudarymas papildys šio reglamento tikslus;

(27)

šis reglamentas turėtų papildyti kitas komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ pasiūlytas priemones, visų pirma: bendradarbiavimą su šalimis gamintojomis, padedant joms šalinti pagrindines miškų naikinimo priežastis, tokias kaip silpnas valdymas, neveiksminga teisėsauga ir korupcija, ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą su pagrindinėmis šalimis vartotojomis, inter alia, skatinant prekiauti su miškų naikinimu nesusijusiais produktais ir priimti panašias priemones, kad būtų išvengiama produktų iš tiekimo grandinių, siejamų su miškų naikinimu ir alinimu, pateikimo jų rinkai;

(28)

šiame reglamente turėtų būti atsižvelgiama į politikos suderinamumo vystymosi labui principą ir jis turėtų pasitarnauti bendradarbiavimui su besivystančiomis šalimis, visų pirma mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis, skatinti ir palengvinti, inter alia, teikiant techninę ir finansinę pagalbą, kai tai įmanoma ir tinkama;

(29)

koordinuodama veiklą su valstybėmis narėmis, Komisija turėtų toliau bendradarbiauti su šalimis gamintojomis ir plačiau su tarptautinėmis organizacijomis bei įstaigomis, taip pat su vietoje veikiančiais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, pasitelkdama įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogą. Komisija turėtų stiprinti paramą ir paskatas tokiose srityse kaip miškų apsauga, perėjimas prie gamybos, nesusijusios su miškų naikinimu, čiabuvių tautų, vietos bendruomenių, smulkiųjų ūkininkų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vaidmens ir teisių pripažinimas ir stiprinimas, valdymo ir teisių į naudojimąsi žeme tobulinimas, teisėsaugos stiprinimas ir tvarios miškotvarkos, akcentuojant gamtiškosios miškininkystės praktiką, grindžiamą moksliniais rodikliais ir ribinėmis vertėmis, ekologinio turizmo, klimato kaitos poveikiui atsparaus žemės ūkio, įvairinimo, agroekologijos ir agrarinės miškininkystės skatinimas. Visoje šioje veikloje Komisija turėtų visapusiškai pripažinti čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių vaidmenį ir teises saugant miškus, atsižvelgdama į laisvo, išankstinio ir informacija grindžiamo sutikimo principą. Remdamosi patirtimi, įgyta įgyvendinant jau esamas iniciatyvas, Sąjunga ir valstybės narės, turėtų siekti partnerystės su šalimis gamintojomis, jei jos to prašo, ir spręsti pasaulinius uždavinius, kartu tenkinant vietos poreikius ir skiriant dėmesio smulkiųjų ūkininkų patiriamiems sunkumams, kaip nurodyta Komunikate dėl ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimo. Partnerystės metodas turėtų padėti šalims gamintojoms ir jų dalims saugoti, atkurti ir tvariai naudoti miškus, taip prisidedant prie šio reglamento tikslo mažinti miškų naikinimą ir alinimą, be kita ko, naudojant skaitmenines technologijas, geoerdvinę informaciją ir stiprinant gebėjimus;

(30)

veiklos vykdytojams ir prekiautojams šiame reglamente nustatytos pareigos turėtų būti privalomos nepriklausomai nuo to, ar tiekimas rinkai vyksta tradicinėmis priemonėmis, ar internetu. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad kiekvienoje tiekimo grandinėje būtų veiklos vykdytojas, kaip tai suprantama šiame reglamente, kuris yra įsisteigęs Sąjungoje ir gali būti laikomas atsakingu šiame reglamente nustatytų pareigų nevykdymo atveju. Komisija ir valstybės narės turėtų stebėti, kaip įgyvendinamas šis reglamentas, ir nustatyti, ar dėl skaitmeninių ir technologinių pokyčių ateityje atitinkamai reikės tolesnių specifikacijų ar iniciatyvų;

(31)

kitas svarbus komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ paskelbtas veiksmas – Komisijos įsteigtas ES miškų naikinimo, miškų alinimo, pasaulio miškų dangos pokyčių ir susijusių veiksnių stebėjimo centras (toliau – ES stebėjimo centras), kurio paskirtis – geriau stebėti pasaulio miškų dangos pokyčius ir susijusius veiksnius. Remdamasis esamomis stebėsenos priemonėmis, įskaitant „Copernicus“ produktus ir kitus viešai prieinamus ar privačius šaltinius, ES stebėjimo centras turėtų palengvinti viešųjų subjektų, vartotojų ir įmonių prieigą prie informacijos apie tiekimo grandines, teikdamas lengvai suprantamus duomenis ir informaciją, susiejančią miškų naikinimą, alinimą ir pasaulio miškų dangos pokyčius su Sąjungos biržos prekių ir produktų paklausa ir prekyba. Todėl ES stebėjimo centras turėtų padėti įgyvendinti šį reglamentą teikdamas mokslinius duomenis, susijusius su pasauliniu miškų naikinimu, alinimu ir susijusia prekyba. ES stebėjimo centras turėtų nuo šiame reglamente nustatytos atskaitos datos teikti miškų ploto žemėlapius, be kita ko, su laiko eilutėmis, ir įvairias klases, pagal kurias galima patikrinti kraštovaizdžio sudėtį. ES stebėjimo centras turėtų dalyvauti rengiant ankstyvojo įspėjimo sistemą, apimančią mokslinių tyrimų ir stebėsenos pajėgumus. Kiek tai susiję su šiuo reglamentu, kai techniškai įmanoma, turėtų būti siekiama tikslo, kad ankstyvojo įspėjimo sistema taptų platformos, kuri gali padėti kompetentingoms institucijoms, veiklos vykdytojams, prekiautojams ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, dalimi ir kuri gali vykdyti nuolatinę stebėseną bei teikti ankstyvus pranešimus apie galimą miškų naikinimo ar alinimo veiklą. Ta platforma turėtų pradėti veikti kuo greičiau. ES stebėjimo centras turėtų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis bei įstaigomis, mokslinių tyrimų institutais, nevyriausybinėmis organizacijomis, veiklos vykdytojais, prekiautojais, trečiosiomis valstybėmis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

(32)

dabartinėje Sąjungos teisinėje sistemoje daugiausia dėmesio skiriama kovai su neteisėta medienos ruoša ir susijusia prekyba, o miškų naikinimo problema tiesiogiai nesprendžiama. Šią sistemą sudaro Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010 (7), ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 (8). Abu reglamentai buvo įvertinti atliekant tinkamumo patikrinimą, per kurį nustatyta, kad nors teisės aktai turėjo teigiamą poveikį miškų valdymui, abiejų reglamentų tikslai – pažaboti neteisėtą medienos ruošą ir susijusią prekybą ir sumažinti neteisėtai paruoštos medienos vartojimą Sąjungoje – nebuvo pasiekti; padaryta išvada, kad nustatytiems tikslams pasiekti orientuotis vien į medienos teisėtumą nepakanka;

(33)

turimose ataskaitose patvirtinama, kad pagal gamybos šalies įstatymus didelė dalis vykdomo miškų naikinimo yra teisėta. 2021 m. gegužę pateiktos Miškų prekybos ir finansavimo politikos iniciatyvos ataskaitoje įvertinta, kad 2013–2019 m. atogrąžų šalyse apie 30 % miškų naikinimo siekiant užsiimti komercine žemės ūkio veikla buvo teisėta. Turimi duomenys daugiausia susiję su šalimis, kuriose valdymas silpnas – neteisėto miškų naikinimo dalis pasaulyje gali būti mažesnė, tačiau jau dabar turima aiškių duomenų, iš kurių galima spręsti, kad neįtraukiant miškų naikinimo, kuris gamybos šalyje yra teisėtas, pakertamas politikos priemonių veiksmingumas;

(34)

iš galimų politikos priemonių, kurių tikslas yra kovoti su Sąjungos vartojimo lemiamu miškų naikinimu ir alinimu, poveikio vertinimo, 2019 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvadų ir 2020 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucijos aiškiai matyti, kad rengiant būsimas Sąjungos priemones pagrindinis orientacinis kriterijus turi būti miškų naikinimas ir alinimas. Sutelkus dėmesį tik į teisėtumą gali kilti pavojus, kad dėl noro patekti į rinką gali būti sumažinti aplinkos apsaugos standartai. Todėl naujojoje Sąjungos teisės aktų sistemoje turėtų būti svarbus tiek teisėtumo aspektas, tiek tai, ar gaminant atitinkamas biržos prekes ir atitinkamus produktus nenaikinami miškai;

(35)

sąvokos „nesusijęs su miškų naikinimu“ apibrėžtis turėtų būti pakankamai plati, kad apimtų miškų naikinimą ir alinimą, ir turėtų teikti teisinį aiškumą; be to, šis kriterijus turėtų būti išmatuojamas remiantis kiekybiniais, objektyviais ir tarptautiniu mastu pripažintais duomenimis;

(36)

šio reglamento tikslais žemės ūkio paskirtis turėtų būti apibrėžiama kaip žemės naudojimas žemės ūkio tikslu. Šiuo tikslu Komisija turėtų parengti gaires, kuriose būtų patikslintas šios apibrėžties aiškinimas, visų pirma dėl miško pavertimo žeme, kai tokio pavertimo tikslas nėra žemės ūkis;

(37)

laikantis FAO apibrėžčių, agrarinės miškininkystės sistemos, įskaitant atvejus, kai pasėliai auginami po medžių danga, taip pat miškinės augalininkystės, miškinės gyvulininkystės ir miškinės augalininkystės bei gyvulininkystės sistemos turėtų būti laikomos ne miškais, o naudojimu žemės ūkio paskirties tikslais;

(38)

šis reglamentas turėtų būti taikomas biržos prekėms, kurių vartojimas Sąjungoje labiausiai susijęs su pasauliniu miškų naikinimu ir alinimu ir kurių atžvilgiu Sąjungos politikos intervencinės priemonės galėtų duoti didžiausios naudos vertinant pagal vieno prekybos vieneto vertę. Atliekant tyrimą, kuriuo paremtas šio reglamento poveikio vertinimas, buvo atlikta išsami atitinkamos mokslinės literatūros, t. y. pirminių šaltinių, vertinančių Sąjungos vartojimo poveikį pasauliniam miškų naikinimui ir susiejančių šį aplinkosauginį pėdsaką su konkrečiomis biržos prekėmis, peržiūra ir atlikta kryžminė patikra, plačiai konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais. Per šį procesą buvo sudarytas pirmasis aštuonių prekių sąrašas. Mediena iškart buvo įtraukta į taikymo sritį, nes jai jau buvo taikomas Reglamentas (ES) Nr. 995/2010. Remiantis veiksmingumo analizei naudotu neseniai paskelbtu mokslinių tyrimų dokumentu (9), iš tame mokslinių tyrimų dokumente analizuotų aštuonių biržos prekių didžiausia Sąjungos lemiamo miškų naikinimo dalis tenka septynioms biržos prekėms: alyvpalmių aliejui (34,0 %), sojoms (32,8 %), medienai (8,6 %), kakavai (7,5 %), kavai (7,0 %), galvijams (5,0 %) ir kaučiukui (3,4 %);

(39)

siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas pasiektų savo tikslus, svarbu užtikrinti, kad gaminant gyvulių pašarus, kuriems taikomas šis reglamentas, nebūtų naikinami miškai. Todėl veiklos vykdytojai, kurie rinkai pateikia arba iš jos eksportuoja atitinkamus produktus, kuriuose yra galvijų arba kurie buvo pagaminti naudojant galvijus, kurie buvo šeriami atitinkamais produktais, kuriuose yra kitų atitinkamų biržos prekių ar produktų arba kurie buvo pagaminti juos naudojant, vykdydami savo išsamaus patikrinimo sistemą turėtų užtikrinti, kad pašarai būtų gauti iš su miškų naikinimu nesusijusių tiekimo grandinių. Tokiu atveju šiame reglamente nustatyti geografinės vietos reikalavimai turėtų apsiriboti nuoroda į kiekvieno ūkio, kuriame galvijai buvo užauginti, geografinę vietą, ir neturėtų būti reikalaujama geografinės vietos informacijos apie patį pašarą. Jeigu kompetentinga institucija gauna arba yra informuojama apie atitinkamą informaciją, be kita ko, informaciją grindžiamą trečiųjų asmenų pateiktais pagrįstais skundais, kad esama rizikos, jog pašaras neatitinka šio reglamento, kompetentinga institucija turėtų nedelsdama prašyti išsamios informacijos apie tokį pašarą. Jeigu pašaras jau buvo išsamiai patikrintas ankstesniame tiekimo grandinės etape, veiklos vykdytojai kaip įrodymus turėtų naudoti atitinkamas sąskaitas faktūras, atitinkamų išsamaus patikrinimo pareiškimų registracijos numerius arba bet kuriuos atitinkamus dokumentus, kuriuose nurodoma, kad pašarai nesusiję su miškų naikinimu, ir iš jų gali būti reikalaujama kompetentingoms institucijoms paprašius pateikti tokius įrodymus. Įrodymai turėtų apimti gyvūnų gyvenimo trukmę, bet ne ilgiau kaip penkerius metus;

(40)

atsižvelgiant į tai, kad būtina skatinti perdirbtų atitinkamų biržos prekių ir atitinkamų produktų naudojimą ir kad įtraukus tokias biržos prekes ir produktus į šio reglamento taikymo sritį veiklos vykdytojams būtų užkrauta neproporcinga administracinė našta, naudotos biržos prekės ir produktai, kurių gyvavimo ciklas yra baigtas kurie ir kitu atveju būtų pašalinti kaip atliekos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB (10) 3 straipsnio 1 dalyje, į šio reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtraukti. Tačiau tai neturėtų būti taikoma tam tikriems gamybos proceso metu atsirandantiems šalutiniams produktams;

(41)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos su atitinkamomis biržos prekėmis ir produktais susijusios pareigos, siekiant veiksmingai kovoti su miškų naikinimu ir alinimu ir skatinant tiekimo grandines, nesusijusias su miškų naikinimu, atsižvelgiant į žmogaus teisių apsaugą ir čiabuvių tautų bei vietos bendruomenių teises Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse;

(42)

vertinant riziką, kad atitinkamos biržos prekės ir atitinkami produktai, kuriuos ketinama pateikti rinkai arba iš jos eksportuoti, gali neatitikti reikalavimų, reikėtų atsižvelgti į žmogaus teisių, susijusių su miškų naikinimu arba alinimu, įskaitant čiabuvių tautų, vietos bendruomenių ir paprotinio žemės valdymo teisių turėtojų teises, pažeidimus;

(43)

daugelis tarptautinių organizacijų bei įstaigų, pvz., FAO, IPCC, JT aplinkos programa ir Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga, veikia miškų naikinimo ir alinimo srityje, ir šioje srityje buvo sudaryti tarptautiniai susitarimai, tokie kaip Paryžiaus susitarimas ir BĮK, ir šiame reglamente pateiktos apibrėžtys yra grindžiamos tuo darbu;

(44)

labai svarbu, kad šiame reglamente taip pat būtų nagrinėjamas miškų alinimo klausimas. Miškų alinimo apibrėžtis turėtų būti grindžiama tarptautiniu mastu sutartomis sąvokomis ir ja turėtų būti užtikrinama, kad veiklos vykdytojai ir kompetentingos institucijos galėtų lengvai vykdyti susijusias pareigas. Tos pareigos turėtų būti veiklos požiūriu išmatuojamos ir patikrinamos, taip pat aiškios ir nedviprasmiškos, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas. Atsižvelgiant į tai, šiame reglamente daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pagrindiniams miškų alinimo aspektams, kurie yra išmatuojami ir patikrinami, taip pat ypač svarbūs siekiant išvengti poveikio aplinkai, remiantis naujausiais moksliniais duomenimis. Tuo tikslu miškų alinimo apibrėžtis turėtų būti grindžiama FAO apibrėžtomis tarptautiniu mastu sutartomis sąvokomis. Miškų alinimo apibrėžtis turėtų būti peržiūrėta pagal šį reglamentą siekiant įvertinti, ar ji turėtų būti išplėsta, kad būtų įtrauktas platesnis visame pasaulyje miškų alinimą skatinančių veiksnių ir miškų ekosistemų spektras ir būtų toliau remiami šiame reglamente nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, atsižvelgiant į pažangą, padarytą tarptautinėse diskusijose šiuo klausimu, taip pat į miškų ekosistemų ir praktikos įvairovę visame pasaulyje. Peržiūra turėtų būti atliekama remiantis išsamia analize, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, tarptautinėmis organizacijomis bei įstaigomis ir mokslo bendruomene;

(45)

šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp veiklos vykdytojų ir prekiautojų, pateikiančių atitinkamas prekes ir atitinkamus biržos produktus rinkai arba juos eksportuojančių, teisėtų lūkesčių apsaugos, kartu kuo labiau sumažinant staigų tiekimo grandinių sutrikdymą, ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje nustatytos pagrindinės teisės į aplinkos apsaugą. Tuo tikslu turėtų būti nustatyta atskaitos data, kuria remiantis būtų galima įvertinti, ar atitinkamoje žemėje buvo naikinamas arba alinamas miškas, kad jokios į šio reglamento taikymo sritį įtrauktos biržos prekės ir produktai negalėtų būti pateikiami rinkai arba eksportuojami, jei jie pagaminti žemėje, kurioje po tos datos buvo naikinami arba alinami miškai;

(46)

atskaitos data turėtų atitikti esamus tarptautinius įsipareigojimus, išdėstytus DVT ir Niujorko deklaracijoje dėl miškų, kuriais siekiama užmojį sustabdyti miškų naikinimą, atkurti nualintus miškus ir iš esmės padidinti apželdinimą mišku ir miško atsodinimą visame pasaulyje įgyvendinti iki 2020 m., taigi ta data turėtų būti 2020 m. gruodžio 31 d. Ta data taip pat atitinka laikotarpį, kuriuo Komisija savo komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“, Europos žaliajame kurse, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje ir „Nuo ūkio iki stalo“ strategijoje, paskelbė ketinanti kovoti su miškų naikinimu. Laikantis atsargumo principo, šio reglamento Komisijos pasiūlyme nurodyta atskaitos data yra ankstesnė už reglamento įsigaliojimo datą. Atskaitos data buvo pasirinkta siekiant užkirsti kelią prognozuojamai galimybei, kad laikotarpiu nuo Komisijos pasiūlymo paskelbimo iki šio reglamento įsigaliojimo dienos bus paspartinta veikla, dėl kurios naikinami ir alinami miškai. Siekiant užtikrinti, kad gamintojams ir veiklos vykdytojams, kurie derybų dėl šio reglamento laikotarpiu naikino ir alino miškus, nebūtų leidžiama pateikti rinkai atitinkamų biržos prekių ir atitinkamų produktų arba jų eksportuoti, šiuo reglamentu turėtų būti pripažintas tikslas, kurio siekiama aplinkos srityje, ir patvirtinta atskaitos data;

(47)

veiklos vykdytojų ir prekiautojų naudojimosi pagrindinėmis teisėmis ir teisėtų lūkesčių apsaugos apribojimai, nustatyti dėl atskaitos datos pasirinkimo, turėtų būti proporcingi ir tik griežtai reikalingi siekiant bendrojo intereso tikslo apsaugoti aplinką. Siekiant padėti siekti to tikslo, šis reglamentas turėtų būti netaikomas atitinkamoms biržos prekėms ir atitinkamiems produktams, kurie pagaminti iki šio reglamento įsigaliojimo dienos. Atidėjus šio reglamento nuostatų, kuriais reglamentuojamos veiklos vykdytojų ir prekiautojų, ketinančių pateikti atitinkamų biržos prekių ir atitinkamų produktų rinkai arba juos eksportuoti, pareigos, taikymą, jiems taip pat suteikiamas pagrįstas laikotarpis prisitaikyti prie naujų šio reglamento reikalavimų;

(48)

siekiant sustiprinti Sąjungos indėlį stabdant miškų naikinimą ir alinimą ir užtikrinti, kad rinkai nebūtų pateikiami ar eksportuojami atitinkami produktai iš tiekimo grandinių, susijusių su miškų naikinimu ir alinimu, atitinkami produktai neturėtų būti pateikiami, tiekiami rinkai ar neturėtų būti eksportuojami, nebent jie būtų nesusiję su miškų naikinimu ir pagaminti laikantis atitinkamų gamybos šalies teisės aktų. Siekiant patvirtinti, kad taip yra, prie jų visada turėtų būti pridėtas išsamaus patikrinimo pareiškimas;

(49)

laikantis sisteminio požiūrio, veiklos vykdytojai turėtų imtis atitinkamų veiksmų, kad užtikrintų, jog atitinkami produktai, kuriuos jie ketina pateikti rinkai, atitinka šiame reglamente nustatytus miškų nenaikinimo ir teisėtumo reikalavimus. Tuo tikslu veiklos vykdytojai turėtų nustatyti ir įgyvendinti išsamaus patikrinimo sistemas. Tos išsamaus patikrinimo procedūros turėtų apimti tris elementus, t. y.: informacijos pateikimo reikalavimus, rizikos vertinimą ir rizikos mažinimo priemones, kurios papildomos ataskaitų teikimo pareigomis. Išsamaus patikrinimo sistemos turėtų būti parengtos taip, kad būtų galima susipažinti su informacija apie rinkai pateikiamų biržos prekių ir produktų šaltinius ir tiekėjus, įskaitant informaciją, įrodančią, kad laikomasi miškų nenaikinimo, miškų nealinimo ir teisėtumo reikalavimų, inter alia, nustatant jų arba jų dalių gamybos šalį ir, be kita ko, atitinkamų žemės sklypų geografines koordinates. Nustatant tas geografines koordinates, susijusias su laiku, padėties nustatymu ir (arba) Žemės stebėjimu, būtų galima pasinaudoti kosmoso duomenimis ir paslaugomis, teikiamomis pagal Sąjungos kosmoso programą (EGNOS/„Galileo“ ir „Copernicus“). Remdamiesi ta informacija veiklos vykdytojai turėtų atlikti rizikos įvertinimą. Nustačius, kad rizikos esama, veiklos vykdytojai turėtų ją sumažinti tiek, kad jos iš viso nebeliktų arba liktų tik nedidelė rizika. Veiklos vykdytojui turėtų būti leidžiama pateikti atitinkamą produktą rinkai arba jį eksportuoti, tik jei veiklos vykdytojas, užbaigus būtiną išsamaus patikrinimo procedūrą, padaro išvadą, kad nėra rizikos, jog atitinkami produktai neatitinka šio reglamento, arba ji yra nedidelė;

(50)

apsirūpinant produktais turėtų būti dedamos pagrįstos pastangos užtikrinti, kad gamintojams, įskaitant smulkiuosius ūkininkus, būtų sumokėta sąžininga kaina, kad jie galėtų gauti pragyvenimą garantuojančių pajamų ir būtų sprendžiama skurdo kaip vienos iš pagrindinių miškų naikinimo priežasčių problema;

(51)

veiklos vykdytojai turėtų oficialiai prisiimti atsakomybę už atitinkamų produktų, kuriuos jie ketina pateikti rinkai arba eksportuoti, atitiktį pateikdami išsamaus patikrinimo pareiškimus. Šiame reglamente turėtų būti pateiktas tokių pareiškimų šablonas. Tokie išsamaus patikrinimo šablonai padės kompetentingoms institucijoms ir teismams užtikrinti šio reglamento vykdymą ir padės veiklos vykdytojams geriau laikytis jo reikalavimų;

(52)

siekiant pripažinti gerąją praktiką, atliekant rizikos vertinimo procedūrą galėtų būti naudojamos sertifikavimo arba kitos trečiosios šalies patikrintos sistemos. Tačiau jos neturėtų pakeisti veiklos vykdytojo atsakomybės, susijusios su išsamiu patikrinimu;

(53)

prekiautojai turėtų būti atsakingi už informacijos, kuria užtikrinamas atitinkamų produktų, kuriuos jie tiekia rinkai, tiekimo grandinės skaidrumas, rinkimą ir saugojimą. Ne MVĮ prekiautojai daro didelę įtaką tiekimo grandinėms ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad tiekimo grandinės nebūtų susijusios su miškų naikinimu. Todėl jiems turėtų būti nustatytos tokios pačios pareigos kaip ir veiklos vykdytojams, jie turėtų prisiimti atsakomybę už atitinkamų produktų atitiktį šiam reglamentui ir prieš tiekdami atitinkamus produktus rinkai turėtų užtikrinti, kad jie pagal ši reglamentą atliko išsamų patikrinimą ir nusprendė, kad rizikos, jos nesilaikoma šio reglamento nuostatų nėra arba ši rizika yra nedidelė;

(54)

siekiant puoselėti skaidrumą ir palengvinti vykdymo užtikrinimą, veiklos vykdytojai, kurie nepriskiriami MVĮ, įskaitant labai mažų įmonių ar fizinių asmenų kategorijoms, turėtų kasmet viešai pranešti apie savo išsamaus patikrinimo sistemą, įskaitant veiksmus, kurių jie ėmėsi savo pareigoms įvykdyti;

(55)

veikos vykdytojai turėtų turėti galimybę iš suinteresuotųjų šalių gauti pagrįstus skundus, įskaitant elektroninėmis priemonėmis, ir turėtų nuodugniai ištirti visus gautus pagrįstus skundus;

(56)

kiti Sąjungos teisės aktai, kuriais nustatomi reikalavimai išsamiai patikrinti, ar vertės grandinėje nedaroma neigiamo poveikio žmogaus teisėms ar aplinkai, turėtų būti taikomi tuo atveju, jei šiame reglamente nėra konkrečių nuostatų, turinčių tą patį tikslą, pobūdį ir poveikį; tos nuostatos gali būti pritaikomos atsižvelgiant į būsimus Sąjungos teisės aktų pakeitimus. Šiuo reglamentu neturėtų būti užkirstas kelias taikyti kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais nustatomi reikalavimai, susiję su vertės grandinės išsamiu patikrinimu. Tais atvejais, kai tokiuose kituose Sąjungos teisės aktuose numatomos konkretesnės nuostatos arba papildomos šiame reglamente nustatytos nuostatos, tokios nuostatos turėtų būti taikomos kartu su šio reglamento nuostatomis. Be to, jei šiame reglamente yra konkretesnių nuostatų, jos neturėtų būti aiškinamos taip, kad būtų pakenkta veiksmingam kitų Sąjungos teisės aktų dėl išsamaus patikrinimo taikymui arba jų bendro tikslo įgyvendinimui. Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė paskelbia aiškias ir lengvai suprantamas gaires dėl to, kaip veiklos vykdytojai ir prekiautojai, visų pirma MVĮ, turi laikytis šio reglamento;

(57)

gerbiant su miškais susijusias čiabuvių tautų teises ir į laisvo, išankstinio ir informacija grindžiamo sutikimo principą, be kita ko, kaip išdėstyta JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių, prisidedama prie biologinės įvairovės apsaugos, klimato kaitos švelninimo ir atsižvelgiama į susijusius visuomenei susirūpinimą keliančius viešojo intereso klausimus. Čiabuvių tautos turi tradicinių žinių, turinčių ekologinės ir medicininės vertės, ir labai dažnai vadovaujasi tvaraus miškų išteklių naudojimo modeliu. Tai gali prisidėti prie išsaugojimo in situ, laikantis BĮK siekių. Be to, tyrimai rodo, kad miškuose įsikūrusios čiabuvių tautos kovojant su klimato kaita atlieka dvejopą vaidmenį: pirma, jie paprastai priešinasi žemių, kuriose gyveno daug tos bendruomenės kartų, užėmimui ir jose esančių miškų naikinimui, ir, antra, kai kurios čiabuvių tautų bendruomenės mano, kad jos yra atsakingos už miškų apsaugą siekiant kovoti su klimato kaita;

(58)

siekiant užtikrinti tvarią miškotvarką, yra svarbūs 1992 m. JT Rio deklaracijoje dėl aplinkos ir plėtros išdėstyti principai, visų pirma 10 principas dėl visuomenės informuotumo ir dalyvavimo sprendžiant su aplinka susijusius klausimus ir 22 principas dėl esminio čiabuvių tautų vaidmens aplinkosaugos vadybos ir plėtros srityje;

(59)

čiabuvių tautų laisvo, išankstinio ir informacija grindžiamo sutikimo samprata buvo plėtojama daug metų nuo 1989 m. Tarptautinės Darbo Organizacijos konvencijos Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų patvirtinimo, ir tai atspindima JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių apsaugos. Ja siekiama būti apsaugos priemone, kuria būtų užtikrinama, kad sprendimų dėl projektų, kuriais daromas poveikis čiabuvių tautoms, priėmimo procese būtų atsižvelgta į galimą poveikį toms tautoms;

(60)

veiklos vykdytojai, patenkantys į kitų Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatomi reikalavimai išsamiai patikrinti, ar vertės grandinėje nedaroma neigiamo poveikio žmogaus teisėms ar aplinkai, taikymo sritį, turėtų galėti įvykdyti šiame reglamente nustatytas ataskaitų teikimo pareigas, jei jie į ataskaitas, teikiamas pagal kitus Sąjungos teisės aktus, įtraukia pagal šį reglamentą reikalaujamą informaciją;

(61)

atsakomybė už šio reglamento vykdymą turėtų tekti valstybėms narėms, o valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad šio reglamento būtų visiškai laikomasi. Vienodą šio reglamento vykdymą, susijusį su atitinkamais produktais, įvežamais į rinką arba iš jos išvežamais, galima užtikrinti tik kompetentingoms institucijoms, muitinėms ir Komisijai sistemingai keičiantis informacija ir bendradarbiaujant;

(62)

veiksmingas ir efektyvus šio reglamento įgyvendinimas ir vykdymas yra labai svarbūs jo tikslams pasiekti. Tuo tikslu Komisija turėtų sukurti ir tvarkyti informacinę sistemą, kuri padėtų veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms pateikti ir gauti būtiną informaciją apie rinkai pateikiamus atitinkamus produktus. Išsamaus patikrinimo pareiškimus veiklos vykdytojai turėtų pateikti per šią informacinę sistemą. Informacinė sistema turėtų būti prieinama kompetentingoms institucijoms ir muitinėms, kad joms būtų lengviau vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, o ją taikant turėtų būti palengvinamas informacijos perdavimas tarp valstybių narių, kompetentingų institucijų ir muitinių. Atsižvelgiant į Sąjungos atvirų duomenų politiką, duomenys, kurie nėra neskelbtini komerciniai duomenys, taip pat turėtų būti prieinami platesnei visuomenei, ir šie duomenys turėtų būti anonimizuoti – išskyrus informaciją, susijusią su galutinių sprendimų, priimtų prieš juridinius asmenis, dėl šio reglamento pažeidimų ir šiems asmenims nustatytų sankcijų sąrašu; jie turėtų būti pateikiami atvira ir kompiuterio skaitoma forma pagal atvirųjų duomenų politiką, kaip tai nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1024 (11);

(63)

kompetentingoms institucijoms pavedama tikrinti, ar atitinkamų į rinką įvežamų arba iš jos išvežamų produktų atveju laikomasi šio reglamento, remiantis, inter alia, veiklos vykdytojų pateiktais išsamaus patikrinimo pareiškimais. Muitinės užduotis turėtų būti užtikrinti, kad muitinės deklaracijoje, kai taikytina, būtų pateikta nuoroda į išsamaus patikrinimo pareiškimą, o nuo tada, kai bus sukurta muitinės ir kompetentingų institucijų keitimosi informacija elektroninė sąsaja, muitinė turėtų patikrinti išsamaus patikrinimo pareiškimo statusą po pradinės rizikos analizės, kurią kompetentingos institucijos atlieka informacinėje sistemoje. Muitinė turėtų imtis atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, sustabdyti arba uždrausti atitinkamos biržos prekės ar produkto įvežimą jo (jos) išsamaus patikrinimo statuso informacinėje sistemoje pagrindu. Tas konkretus kontrolės organizavimas padaro Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1020 (12) VII skyriaus netaikomu, kiek tai susiję su šio reglamento taikymu ir vykdymo užtikrinimu;

(64)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos visada turėtų pakankamai finansinių išteklių reikiamiems darbuotojams ir įrangai. Veiksmingoms patikroms vykdyti reikia daug išteklių, o ištekliai turėtų būti teikiami stabiliai ir tokio masto, kokio reikia pagal atitinkamo momento vykdymo užtikrinimo poreikius. Valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė papildyti viešuosius finansus iš atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų išieškant išlaidas, patirtas tikrinant reikalavimų neatitinkančias atitinkamas biržos prekes ir produktus;

(65)

šis reglamentas nedaro poveikio kitiems Sąjungos teisės aktams dėl prekių ir produktų, įvežamų į rinką arba iš jos išvežamų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 952/2013 (13) dėl muitinės įgaliojimų ir muitinio tikrinimo. Importuotojams turėtų būti priminta, kad to reglamento 220, 254, 256, 257 ir 258 straipsniuose nustatyta, kad į rinką įvežamų produktų, kuriuos reikia toliau perdirbti, atžvilgiu taikoma atitinkama muitinės procedūra, kuria sudaromos sąlygos atlikti tokį perdirbimą. Apskritai išleidimas į laisvą apyvartą ar eksportas neturėtų būti laikomas atitikties Sąjungos teisei įrodymu, nes išleidžiant į laisvą apyvartą ar eksportuojant nebūtinai atliekama visapusiška atitikties kontrolė;

(66)

siekiant optimizuoti atitinkamų produktų, įvežamų į rinką arba iš jos išvežamų, kontrolės procesą, įskaitant administracinės naštos palengvinimą, būtina sukurti sąveikią elektroninę sąsają, kuria sudaromos sąlygos automatiškai perduoti duomenis tarp muitinės sistemų ir kompetentingų institucijų informacinių sistemų. Akivaizdi kandidatė tokiam duomenų perdavimui įgalinti – Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka. Sąsaja turėtų būti labai automatizuota ir turėtų būti ja paprasta naudotis, ir ji turėtų palengvinti muitinių ir veiklos vykdytojų procesus. Be to, atsižvelgiant į nedidelius duomenų, kurie turi būti pateikiami muitinei ir kurie turi būti nurodomi išsamaus patikrinimo pareiškime, skirtumus, tikslinga taip pat pasiūlyti verslo dalijimosi duomenimis su valdžios sektoriumi metodą, pagal kurį prekiautojai ir ekonominės veiklos vykdytojai su atitinkamu produktu susijusį išsamaus patikrinimo pareiškimą pateiktų per nacionalinę muitinės vieno langelio aplinką ir šis pareiškimas būtų automatiškai perduodamas į kompetentingų institucijų naudojamą informacinę sistemą pagal šį reglamentą. Muitinė ir kompetentingos institucijos turėtų padėti nustatyti, kokie duomenys turi būti perduodami, ir kitus techninius reikalavimus;

(67)

reikalavimų neatitinkančių produktų pateikimo rinkai ar jų eksporto rizika skiriasi priklausomai nuo biržos prekės ir produkto, taip pat nuo kilmės ir gamybos šalies ar jų dalies. Veiklos vykdytojams, apsirūpinantiems biržos prekėmis ir produktais iš šalių ar jų dalių, kuriose rizika, jog atitinkamos biržos prekės bus auginamos, gaunamos ar gaminamos pažeidžiant šį reglamentą, yra maža, turėtų būti taikoma mažiau reikalavimų – taip būtų sumažintos reikalavimų laikymosi išlaidos ir administracinė našta, nebent veiklos vykdytojas žino ar turi pagrindo manyti, kad egzistuoja šio neatitikties reglamento reikalavimams rizika. Jei kompetentinga institucija sužino apie riziką, kad apeinamas šis reglamentas, pavyzdžiui, kai atitinkama didelės rizikos šalyje pagaminta biržos prekė arba atitinkamas produktas vėliau perdirbami mažos rizikos šalyje arba jos dalyje, iš kurios jie vėliau pateikiami rinkai ar į ją įvežami ar išvežami, o išsamaus patikrinimo pareiškime arba muitinės deklaracijoje nurodoma, kad atitinkama biržos prekė arba atitinkamas produktas buvo pagaminti mažos rizikos šalyje, kompetentinga institucija vykdydama tolesnes patikras turėtų patikrinti, ar nėra neatitikties reikalavimams, ir prireikus imtis atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, konfiskuoti atitinkamą biržos prekę ar atitinkamą produktą ir sustabdyti jo (jos) pateikimą rinkai, taip pat atlikti tolesnes patikras. Kompetentingų institucijų turėtų būti reikalaujama griežčiau tikrinti atitinkamas biržos prekes ir atitinkamus produktus iš didelės rizikos šalių arba jų dalių;

(68)

todėl Komisija turėtų įvertinti miškų naikinimo ir alinimo riziką šalies ar jos dalių lygmeniu, remdamasi įvairiais kriterijais, atspindinčiais kiekybinius, objektyvius ir tarptautiniu mastu pripažintus duomenis, ir požymiais, kad šalys aktyviai kovoja su miškų naikinimu ir alinimu. Tokia lyginamosios analizės informacija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos veiklos vykdytojams atlikti išsamų patikrinimą, o kompetentingoms institucijoms – stebėti ir užtikrinti reikalavimų laikymąsi, kartu skatinant šalis gamintojas didinti savo žemės ūkio gamybos sistemų tvarumą ir mažinti jų poveikį miškų naikinimui. Tai turėtų padėti tiekimo grandines padaryti skaidresnes ir tvaresnes. Lyginamosios analizės sistema turėtų būti grindžiama trijų pakopų šalių klasifikacijos sistema: žemos, standartinės arba didelės rizikos šalys. Siekiant užtikrinti deramą skaidrumą ir aiškumą, Komisija visų pirma turėtų viešai skelbti duomenis, naudojamus lyginamajai analizei, priežastis, dėl kurių siūloma pakeisti šalies klasifikavimą, ir atsakymą atitinkamai šaliai. Veiklos vykdytojams turėtų būti leidžiama taikyti supaprastintą išsamų patikrinimą atitinkamiems produktams iš mažos rizikos šalių ar jų dalių. Kompetentingos institucijos turėtų būti įpareigotos griežčiau tikrinti atitinkamus produktus iš didelės rizikos šalių arba jų dalių, kurios nustatytos kaip didelės rizikos. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo teisės aktus, kuriais nustatomas šalių arba jų dalių, kuriose rizika yra maža arba didelė, sąrašas;

(69)

Komisija turėtų bendradarbiauti su šalimis, kurios yra arba galėtų būti klasifikuojamos kaip didelės rizikos, ir su atitinkamais tose šalių suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų dedamos pastangos sumažinti rizikos lygį;

(70)

kompetentingos institucijos turėtų periodiškai vykdyti veiklos vykdytojų ir prekiautojų patikras, kad patikrintų, ar jie veiksmingai vykdo šiame reglamente nustatytas pareigas. Be to, kompetentingos institucijos turėtų atlikti patikras turimos atitinkamos informacijos pagrindu, įskaitant trečiųjų šalių pateiktus pagrįstus skundus. Kompetentingos institucijos, nustatydamos kurios patikros turi būti atliktos, turėtų remtis rizika grindžiamu požiūriu. Dėl atitinkamų produktų iš šalių ar jų dalių, kurios klasifikuojamos kaip didelės rizikos, atveju atitinkamus veiklos vykdytojus ir prekiautojus bei jų atitinkamų biržos prekių ir atitinkamų produktų dalies kiekius, turėtų būti taikomas dvejopas požiūris, kuriuo nustatoma visapusiška aprėptis. Taigi turėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos patikrintų tam tikrą veiklos vykdytojų ir prekiautojų procentinę dalį, kartu apimdamos tam tikrą atitinkamų produktų procentinę dalį. Dėl atitinkamų produktų iš šalių ar jų dalių, kurios klasifikuojamos kaip žemos ar standartinės rizikos, atveju turėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos patikrintų bent tam tikrą veiklos vykdytojų ir prekiautojų procentinę dalį. Patikros lygis turėtų būti aukštesnis tikrinant atitinkamus produktus iš didelės rizikos šalių arba jų dalių, o standartinės ar žemės rizikos šalių ar jų dalių atveju tas lygis galėtų būti mažesnis. Atlikdama šio reglamento peržiūrą, Komisija turėtų įvertinti ir nurodyti kiekybines metines patikras, kurias turi atlikti kompetentingos institucijos, tikslus, kurie yra tinkami siekiant užtikrinti šio reglamento vykdymą ir suderintą požiūrį visoje Sąjungoje;

(71)

kompetentingų institucijų atliekama veiklos vykdytojų ir prekiautojų patikra turėtų apimti jų išsamaus patikrinimo sistemas ir atitinkamų produktų atitiktį šiam reglamentui. Patikros turėtų būti atliekamos pagal rizika pagrįstą planą, kuriame turėtų būti numatyti rizikos kriterijai, pagal kuriuos kompetentingos institucijos galėtų atlikti veiklos vykdytojų ir prekiautojų pateiktų išsamaus patikrinimo pareiškimų rizikos analizę. Nustatant rizikos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į miškų naikinimo riziką, susijusią su atitinkamomis biržos prekėmis gamybos šalyje, veiklos vykdytojų ir prekybininkų ankstesnį šio reglamento reikalavimų nesilaikymą ir visą kitą kompetentingoms institucijoms prieinamą svarbią informaciją. Išsamaus patikrinimo pareiškimų rizikos analizė turėtų sudaryti galimybes padėti kompetentingoms institucijoms padėti nustatyti tuos veiklos vykdytojus, prekiautojus ir atitinkamus produktus, kuriuos reikia patikrinti. Ta rizikos analizė turėtų būti atliekama naudojant elektroninius duomenų apdorojimo metodus informacinėje sistemoje, per kurią pateikiami išsamaus patikrinimo pareiškimai. Kai tai būtina ir techniškai įmanoma, kompetentingos institucijos, pasikonsultavusios ir glaudžiai bendradarbiaudamos su trečiųjų valstybių institucijomis, taip pat turėtų galėti vykdyti patikrinimus vietoje;

(72)

tais atvejais, kai atlikus išsamaus patikrinimo pareiškimų rizikos analizę, nustatoma, jog esama didelės rizikos, kad tam tikri atitinkami produktai neatitiks reikalavimų, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę nedelsiant imtis laikinųjų priemonių, kad būtų užkirstas kelias tų produktų pateikimui arba tiekimui rinkai ar tų produktų eksportui. Tais atvejais, kai tokie atitinkami produktai tuo metu įvežami į rinką arba iš jos išvežami, kompetentingos institucijos turėtų prašyti muitinės sustabdyti išleidimą į laisvą apyvartą arba eksportą, kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti būtinas patikras. Apie tokius prašymus turėtų būti pranešama per muitinės ir kompetentingų institucijų sąveikos sistemą. Pateikimo arba tiekimo rinkai arba išleidimo į laisvą apyvartą arba eksporto sustabdymas turėtų netrukti ilgiau kaip tris darbo dienas arba 72 valandas greitai gendančių atitinkamų produktų atveju, išskyrus atvejus, kai kompetentingoms institucijoms reikia papildomo laiko, kad įvertintų atitinkamų biržos prekių ir atitinkamų produktų atitiktį šiam reglamentui. Tais atvejais kompetentingos institucijos turėtų imtis papildomų laikinųjų priemonių, kad būtų pratęstas sustabdymo laikotarpis, arba, jei atitinkami produktai įvežami į rinką arba iš jos išvežami, prašyti, kad muitinė jį pratęstų;

(73)

kompetentingos institucijos turėtų nuolat atnaujinti savo patikrų planus, atsižvelgiant į tų patikrų įgyvendinimo rezultatus. Veiklos vykdytojai, kurie nuosekliai laikosi reikalavimų, galėtų būti tikrinami rečiau;

(74)

siekiant užtikrinti šio reglamento įgyvendinimą ir veiksmingą vykdymą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė pašalinti ir atšaukti reikalavimų neatitinkančius produktus ir imtis tinkamų taisomųjų veiksmų. Jos taip pat turėtų užtikrinti, kad už šio reglamento pažeidimus veiklos vykdytojams ir prekiautojams būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos;

(75)

siekiant padidinti veiklos vykdytojų ir prekiautojų atskaitomybę, Komisija savo interneto svetainėje turėtų paskelbti galutinių sprendimų, priimtų prieš juridinius asmenis, dėl šio reglamento pažeidimų ir šiems asmenims nustatytų sankcijų sąrašą. Ta informacija galėtų padėti kompetentingoms institucijoms, kitiems veiklos vykdytojams ir prekiautojams atlikti rizikos vertinimus ir padidinti vartotojų ir pilietinės visuomenės informuotumą apie veiklos vykdytojus ir prekiautojus, kurie nesilaiko šio reglamento;

(76)

šiam reglamentui įgyvendinti reikės pakankamai išteklių ir pajėgumų. Atsižvelgiant į tai, be nacionalinių išteklių, valstybės narės turėtų kuo labiau išnaudoti paramos progas ir galimybes, kurios yra prieinamos Sąjungos lygmeniu ir pasitelkiant kitas priemones, įskaitant sanglaudos fondus ir gebėjimų stiprinimo priemones, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 (14) nustatytos techninės paramos priemonės kontekste;

(77)

atsižvelgdamos į tarptautinį miškų naikinimo, alinimo ir susijusios prekybos pobūdį, kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, su valstybių narių muitinėmis, Komisija ir trečiųjų šalių administracinėmis institucijomis. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, prižiūrinčiomis kitus Sąjungos teisės aktus, kuriose nustatyti išsamaus patikrinimo, ar vertės grandinėje nedaromas neigiamas poveikis žmogaus teisėms ir aplinkai, reikalavimai, ir užtikrinančiomis jų vykdymą;

(78)

pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, asmens teisių pagal Sąjungos teisę teisminę apsaugą turi užtikrinti valstybių narių teismai. Be to, Europos Sąjungos sutarties (toliau - ES sutartis) 19 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės numatytų teisių gynimo priemones, kurios yra pakankamos užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse. Šiuo atžvilgiu valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visuomenei, įskaitant fizinius ar juridinius asmenis, pateikiančius pagrįstus skundus pagal šį reglamentą, būtų užtikrinama teisė kreiptis į teismą laikantis įsipareigojimų, kuriuos valstybės narės prisiėmė kaip 1998 m. birželio 25 d. JT Europos ekonominės komisijos (JT EEK) konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencijos) šalys;

(79)

siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas išliktų aktualus ir atitiktų prekybos, mokslo ir technologijų raidą, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl atitinkamų produktų KN kodų, nustatytų šio reglamento I priede, sąrašo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (15) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(80)

Reglamentu (ES) Nr. 995/2010 draudžiama Sąjungos rinkai pateikti neteisėtai paruoštą medieną ir medienos produktus. Jame veiklos vykdytojams, pirmą kartą pateikiantiems medieną rinkai, nustatytos pareigos atlikti deramą patikrinimą, o prekiautojams – atsekamai registruoti savo tiekėjų ir klientų duomenis. Šiuo reglamentu turėtų būti išlaikyta pareiga užtikrinti rinkai pateikiamų atitinkamų produktų, įskaitant medieną ir medienos produktus, teisėtumą, ir juo turėtų būti papildomas tvarumo reikalavimas. Dėl šio reglamento Reglamentas (ES) Nr. 995/2010 ir su juo susijęs Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 607/2012 (16) tampa nereikalingi ir turėtų būti panaikinti. Mediena ir medienos produktai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 995/2010 2 straipsnio a punkte, yra lygiaverčiai medienai ir medienos produktams, kurie išvardyti šio reglamento I priede ir kuriuose yra medienos arba kurie buvo pagaminti naudojant medieną;

(81)

Reglamentu (EB) Nr. 2173/2005 sukurta miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos (FLEGT) licencijavimo schema medienos importui į Sąjungą. Ši licencijavimo schema įgyvendinama savanoriškais partnerystės susitarimais su medieną gaminančiomis šalimis, kuriais siekiama sustabdyti neteisėtą medienos ruošą ir gerinti miškų valdymą bei susijusią prekybą. Šis reglamentas turėtų būti grindžiamas pasiektais teigiamais FLEGT rezultatais, ypač kiek tai susiję su aktyvesniu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu ir geresniu miškų valdymu. Konkrečiais atvejais šį reglamentą galėtų papildyti savanoriškos partnerystės susitarimai, kiek tai susiję su medienos produktų teisėtumu. Siekiant laikytis esamų dvišalių įsipareigojimų ir išsaugoti pažangą, padarytą su šalimis partnerėmis, turinčiomis veikiančią sistemą (FLEGT licencijavimo etapas), taip pat, kai aktualu ir susitarta, bendradarbiauti su dabartiniais savanoriškos partnerystės susitarimų partneriais, kad jie galėtų pasiekti tą etapą, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta nuostata, pagal kurią mediena ir medienos produktai, kuriems išduota galiojanti FLEGT licencija, būtų laikomi atitinkantys Reglamente (EB) Nr. 2173/2005 nustatytą teisėtumo reikalavimą;

(82)

nors šiame reglamente sprendžiama miškų naikinimo ir alinimo problema, kaip numatyta komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“, miškų apsauga neturėtų nulemti kitų natūralių ekosistemų konversijos ar alinimo. Ekosistemos, įskaitant valdomas ekosistemas, pavyzdžiui, šlapynės, savanos ir durpynai, yra itin svarbios dedant pasaulines pastangas kovoti su klimato kaita ir įveikti biologinės įvairovės krizę, taip pat siekiant kitų DVT, o jų konversija ar alinimas reikalauja itin neatidėliotinų veiksmų ir jiems turi būti užkirstas kelias. Atsižvelgiant į Sąjungos pėdsaką, susijusį su ne miško natūraliomis ekosistemomis, ne vėliau kaip per vienus metus po šio reglamento įsigaliojimo dienos turėtų būti atliktas vertinimas, ar šio reglamento taikymo sritis būtų išplėsta įtraukiant ir kitą miškingą žemę, ir, kai tinkama, turėtų būti pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tokio taikymo srities išplėtimo. Be to, ne vėliau kaip per dvejus metus po tos įsigaliojimo dienos Komisija turėtų įvertinti ir, kai tinkama, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento taikymo srities išplėtimo įtraukiant ir kitas natūralias ekosistemas, įskaitant kitą žemę, kurioje yra didelių anglies sankaupų ir kuri turi didelę biologinės įvairovės vertę, pavyzdžiui, pievas, durpynus ir šlapynes. Dėl Sąjungos rinkai skirtų biržos prekių gamybos ekosistemoms taip pat daromas vis didesnis spaudimas, susijęs su konversija ir alinimu. Ne vėliau kaip per dvejus metus po šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija taip pat turėtų įvertinti poreikį ir galimybes išplėsti jo taikymo sritį įtraukiant ir kitas biržos prekes. Kartu Komisija, priimdama deleguotąjį aktą, taip pat turėtų peržiūrėti atitinkamų šio reglamento I priede nustatytų produktų KN kodų sąrašą;

(83)

atsižvelgiant į Europos Parlamento 2020 m. spalio 22 d. rezoliucijoje „ES teisinė sistema, skirta ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti“ pateiktą prašymą, ir į prašymą, pateiktą didžiosios daugumos iš beveik 12 mln. Komisijos viešų konsultacijų dalyvių, Komisija savo vertinime ir ateityje bet kokiame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto daugiausia dėmesio turėtų skirti šio reglamento taikymo srities išplėtimui įtraukiant ne miško ekosistemas ir jų konversiją bei alinimą;

(84)

kai šio reglamento tikslais būtina tvarkyti asmens duomenis, tie duomenys turėtų būti tvarkomi laikantis Sąjungos teisės dėl asmens duomenų apsaugos. Tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą vadovaujamasi atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 (17) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1725 (18);

(85)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. kovoti su miškų naikinimu ir alinimu mažinant Sąjungos vartojimo indėlį į tai, valstybės narės pavieniui negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(86)

veiklos vykdytojams, prekiautojams ir kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteiktas pagrįstas laikotarpis, per kurį jie galėtų pasirengti laikytis šio reglamento reikalavimų,