(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/336 (3) Europos Komisija (toliau – Komisija) nustatė antidempingo muitus tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės nelegiruotojo plieno arba kito legiruotojo plieno sunkiosioms plokštėms (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1382 (4) (toliau – apsaugos priemonių reglamentas) Komisija iš dalies pakeitė tam tikrus reglamentus, kuriais tam tikriems plieno produktams, kuriems taikomos apsaugos priemonės, nustatomos antidempingo arba antisubsidinės priemonės.

(3)

Šiuo metu galiojančios antidempingo muitų normos: 65,1–73,7 % – importui iš atrinktų eksportuojančių gamintojų, 70,6 % – importui iš neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių ir 73,7 % – importui iš visų kitų Kinijos bendrovių.

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (5), Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(5)

Prašymą atlikti peržiūrą 2021 m. lapkričio 26 d. tam tikrų nelegiruotojo plieno arba kito legiruotojo plieno sunkiųjų plokščių Sąjungos pramonės, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, vardu pateikė Europos plieno asociacija EUROFER (toliau – pareiškėjas).

(6)

Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi arba pasikartotų.

(7)

2022 m. vasario 25 d. Komisija, pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl tam tikrų Kinijos kilmės nelegiruotojo plieno arba kito legiruotojo plieno sunkiųjų plokščių importo į Sąjungą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (6) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(8)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(9)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems KLR gamintojams ir KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(10)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(11)

Nė viena šalis nepateikė prašymo išklausyti.

(12)

Pastabų dėl inicijavimo Komisija gavo iš Kinijos geležies ir plieno asociacijos (toliau – CISA) ir bendrovės „Primex Steel Trading GmbH“ (toliau – bendrovė „Primex“). Šiuo klausimu pastabų pateikė ir pareiškėjas.

(13)

Bendrovė „Primex“ tvirtino, kad prašyme nepateikta pakankamai įrodymų dėl dempingo pasikartojimo arba tęsimosi tikimybės. Visų pirma bendrovė „Primex“ tvirtino, kad importo į Sąjungą lygis tuo atveju, jeigu priemonės būtų nebetaikomos, priklausytų ne tik nuo KLR nepanaudotų pajėgumų, bet ir nuo paklausos Sąjungoje, kainų ir sąnaudų santykio, taip pat nuo konkurencijos pasaulinėje rinkoje intensyvumo, prekybos kliūčių pasaulinėje rinkoje ir valiutų kursų raidos. Bendrovė „Primex“ taip pat teigė, kad dėl prašyme pareiškėjo nurodytų nepanaudotų pajėgumų skirtingų šaltinių kilo abejonių dėl šių duomenų pagrįstumo. Bendrovė „Primex“ teigė, kad dėl pasikeitusios Kinijos plieno politikos, įskaitant tam tikrų grąžinamųjų eksporto PVM išmokų sumažinimą, nebetaikant priemonių importas į Sąjungą padidėtų nedaug. Bendrovė „Primex“ taip pat teigė, kad Sąjungos rinka Kinijos eksportuotojams nebuvo tokia patraukli, kaip prašyme atlikti peržiūrą teigė pareiškėjas.

(14)

Išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad inicijavimo etapu buvo pakankamai įrodymų, kad dempingas tęstųsi arba pasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti importui iš KLR nustatytų antidempingo priemonių. Pareiškėjas savo analizę grindė ne tik KLR nepanaudotais pajėgumais, bet ir Sąjungos rinkos patrauklumu dėl jos dydžio, prekybos bendrovių, su kuriomis Sąjungoje dirba didieji Kinijos sunkiųjų plokščių gamintojai, įsitvirtinusiu tinklu, trečiųjų šalių nustatytomis prekybos apsaugos priemonėmis ir nesąžininga KLR kainodaros politika trečiųjų šalių rinkose. Tyrimui inicijuoti reikalaujamas teisinis įrodymų standartas (t. y. pakankamai dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymų) yra žemesnis nei reikalaujama galutiniam sprendimui priimti (7). Reikalavimas pateikti pakankamai įrodymų taikomas tik informacijai, kuri gali būti pagrįstai prieinama jos prašančiai šaliai (8). Nereikalaujama, kad prašyme pateikta informacija būtų neginčijami įrodymai, kad esama įtariamų faktų (9). Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(15)

Bendrovė „Primex“ nesutiko su pareiškėjo sprendimu tipiška šalimi pasirinkti Braziliją. Visų pirma bendrovė „Primex“ tvirtino, kad: Brazilijos rinka buvo mažesnė už Kinijos rinką; Brazilijos bendrovė „Usinas Siderúrgicas de Minas Gerais SA“ (toliau – bendrovė „Usiminas“), kurią pareiškėjas pasirinko apskaičiuodamas pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelno dydį, buvo netinkama, nes ši bendrovė dominuoja vidaus rinkoje; Brazilijos rinka yra apsaugota nuo tarptautinės importo konkurencijos antidempingo muitais, taikomais iš Ukrainos, Kinijos, Pietų Afrikos ir Pietų Korėjos importuojamiems produktams (10); iš Brazilijos į Sąjungą importuojama nedaug produktų.

(16)

Remdamasi pareiškėjo pateikta informacija Komisija išnagrinėjo siūlomą tipišką šalį ir laikėsi nuomonės, kad Brazilija atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad inicijuojant priemonių galiojimo termino peržiūrą ją būtų galima pasirinkti kaip tipišką šalį. Visų pirma, remiantis Pasaulio banko duomenimis, Brazilijos ekonominio išsivystymo lygis panašus į Kinijos, ši šalis yra didelė sunkiųjų plokščių gamintoja, o duomenys apie atitinkamas šios šalies gamybos ir pardavimo sąnaudas yra lengvai prieinami. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad inicijavimo etape Brazilija buvo tinkamai pasirinkta tipiška šalimi.

(17)

Bendrovė „Primex“ taip pat teigė, kad prašyme atlikti peržiūrą nurodyta dempingo skaičiavimo metodika buvo neteisinga. Visų pirma bendrovė „Primex“ tvirtino, kad tiriamasis laikotarpis (t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) buvo per trumpas, kad būtų galima nustatyti tipišką normaliąją vertę, ir jis skyrėsi nuo prašyme atlikti peržiūrą nurodyto laikotarpio. Bendrovė „Primex“ taip pat teigė, kad 2021 m. pagrindinių žaliavų (geležies rūdos, koksinių anglių ir metalų laužo) kainos labai svyravo, (ypač geležies rūdos kainos), todėl 2021 m. negalėjo būti laikomi tipiškais metais. Be to, bendrovė „Primex“ tvirtino, kad abejotina, ar Sąjungos gamintojo duomenys, kuriuos pareiškėjas prašyme naudojo suvartojimo veiksniams nustatyti, buvo tipiški visoje rinkoje. Bendrovė „Primex“ taip pat tvirtino, kad pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą naudota metodika KLR normaliajai vertei apskaičiuoti buvo netinkama, nes pareiškėjas naudojo tik Brazilijos bendrovės „Usiminas“ darbo sąnaudų, PBA išlaidų ir pelno duomenis. Bendrovė „Primex“ taip pat tvirtino, kad prašyme atlikti peržiūrą nepateikta įrodymų, kad Sąjungos, Brazilijos ir Kinijos gamintojų sąnaudų struktūra buvo panaši. Be to, bendrovė „Primex“ tvirtino, kad prašyme atlikti peržiūrą nebuvo paaiškinta, ar atskirų gamybos veiksnių Brazilijoje kainos buvo tipiškos. Bendrovė „Primex“ taip pat teigė, kad pareiškėjas neteisingai apskaičiavo pelno procentinę dalį kaip pardavimo sąnaudų procentinę dalį, nes ji turėjo būti apskaičiuota kaip pardavimo procentinė dalis. Be to, bendrovė „Primex“ tvirtino, kad tipiškas pelno dydis turėtų būti apskaičiuojamas ilgesniam laikotarpiui ir turėtų apimti ir 2019 m., nes tais metais nebuvo COVID-19 pandemijos. Galiausiai bendrovė „Primex“ tvirtino, kad 14 % pelno dydis, kurį pareiškėjas naudojo prašyme atlikti peržiūrą, įprastomis rinkos sąlygomis buvo neįmanomas. Bendrovė „Primex“ taip pat tvirtino, kad abu eksporto kainos skaičiavimo metodai, kuriuos pareiškėjas naudojo prašyme atlikti peržiūrą, buvo netinkami.

(18)

Priemonių galiojimo termino peržiūra inicijuojama, jeigu prašyme pateikiama pakankamai įrodymų, kad priemonėms nustojus galioti dempingas ir žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų. Pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų dėl eksporto kainos ir normaliosios vertės, iš kurių matyti, kad dempingo skirtumai būtų dideli, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių. Duomenys, kuriais buvo remiamasi nustatant normaliąją vertę ir eksporto kainą, buvo grindžiami pakankamais įrodymais, patvirtintais pačių Komisijos tarnybų atliktos analizės metu. Praktiškai normalioji vertė ir eksporto kaina buvo apskaičiuotos laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio principų ir iš jų matyti, kad prašyme buvo pateikta pakankamai dempingo, Sąjungos rinkoje vykdomo nagrinėjamojo produkto atžvilgiu, įrodymų. Atlikdama teisės aktų nustatytą analizę Komisija atsižvelgė tik į tuos elementus, kurių atžvilgiu įrodymai yra pakankami ir tikslūs.

(19)

Komisija pažymėjo, kad pagrindiniame reglamente nėra jokio teisinio reikalavimo dėl pareiškėjo pasirinkto laikotarpio, taip pat nėra reikalavimo, kad tyrimui pasirinktas laikotarpis turi sutapti su pareiškėjo pasirinktu laikotarpiu. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį parenkamas tiriamasis laikotarpis – paprastai tiriant dempingą imamas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis iki tyrimo pradžios. Pareiškėjo pasirinktas laikotarpis, t. y. 2020 m. liepos 1 d. – 2021 m. birželio 30 d., baigėsi likus nedaug laiko iki prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikimo 2021 m. lapkričio 26 d., todėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei nustatyti inicijavimo etape jis buvo laikomas tipišku.

(20)

Atlikusi pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad nagrinėjamasis produktas ir Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamas ir parduodamas produktas yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. Prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą nurodyta, kad Sąjungos pramonės gamybos procesas, kurį pareiškėjas naudojo siekdamas nustatyti suvartojimo veiksnius, buvo panašus į gamybos procesą KLR ir tipiškoje šalyje. Todėl prašyme naudota sąnaudų struktūra ir suvartojimo veiksniai buvo laikomi tipiškais. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį pareiškėjas normaliąją vertę apskaičiavo remdamasis atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tipiškoje šalyje, t. y. Brazilijoje. Skaičiuojant gamybos sąnaudas, šios šalies sąnaudos buvo pritaikytos gamybos veiksnių suvartojimo normoms, o informacija apie PBA išlaidas ir pelną buvo gauta iš viešai prieinamų tipiškos šalies gamintojo finansinių ataskaitų. Reikėtų pažymėti, kad dempingas buvo nustatytas vien palyginus apskaičiuotas gamybos sąnaudas, neįskaitant tipiškos šalies gamintojo PBA išlaidų ir pelno, su Kinijos peržiūrimojo produkto eksporto į trečiąsias šalis kainomis. Todėl bendrovės „Primex“ tvirtinimai dėl pelningumo yra nepagrįsti.

(21)

Kalbant apie eksporto kainą, prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą buvo naudojami trys metodai, t. y. vidutinė importo iš Kinijos į Sąjungą kaina TARIC (11) lygmeniu, paskelbta vidutinė vienos iš pagrindinių rūšių produkto Kinijos eksporto į visas trečiąsias šalis FOB kaina ir vidutinė Kinijos eksporto į visas trečiąsias šalis kaina. Nustatyta, kad šie trys metodai buvo pakankamai pagrįsti ir inicijavimo etapu atitiko teisinį standartą.

(22)

CISA teigė, kad prašyme atlikti peržiūrą buvo naudojama pernelyg daug konfidencialios informacijos, todėl ji negalėjo įvertinti Sąjungos pramonės ekonominės padėties ir atsižvelgti į prašyme atlikti peržiūrą išdėstytus pareiškėjo tvirtinimus. Dėl to tariamai buvo pažeistos CISA teisės į gynybą. Pavyzdžiui, CISA visų pirma nurodė F1 priedą („Pajėgumai“), F2 priedą („Eksportas“), konkrečiau susijusį su Kinijos sunkiųjų plokščių eksportu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. liepos mėn., ir N priedą („Priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimai“), konkrečiau kiek jis buvo susiję su prašyme atlikti peržiūrą pateiktais Sąjungos pramonės pardavimo ir sąnaudų ES 27 duomenimis.

(23)

Komisija pažymi, kad nekonfidencialiame F1 priede buvo pateikti intervalais nurodyti Kinijos sunkiųjų plokščių suvartojimo, pajėgumų ir gamybos duomenys. Nekonfidencialiame F2 priede buvo pateikta išsami vidutinės Kinijos eksporto kainos ir bendros Kinijos eksporto į kitas pasaulio šalis, įskaitant penkias pagrindines eksporto paskirties šalis, apimties santrauka. Nekonfidencialiame N priede pateikti visi priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimai, taip pat suvestiniai Sąjungos pramonės vidutinės kainos ir sąnaudų duomenys. Nekonfidencialiame M priede buvo pateikti visų pareiškėjų žalos rodikliai, indeksuoti kiekvienos bendrovės atveju, o nekonfidencialiame K priede buvo nurodytos apibendrintos visų duomenų, reikalingų suvartojimui ES, įskaitant pardavimą, apskaičiuoti, vertės, kurios taip pat buvo indeksuotos kiekvienos bendrovės atveju. Todėl laikyta, kad nekonfidencialioje prašymo atlikti peržiūrą versijoje pateikti duomenys buvo pakankamai išsamūs, kad būtų galima pagrįstai suprasti konfidencialiai pateiktos informacijos esmę.

(24)

Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį leidžiama saugoti konfidencialią informaciją, jei jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio šis gavo informaciją. Prašymo riboto naudojimo prieduose pateikta informacija priskiriama šioms kategorijoms. Komisija laikėsi nuomonės, kad suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje nekonfidencialioje prašymo versijoje buvo pateikti visi esminiai įrodymai. Nekonfidencialios duomenų, kurie pateikti konfidencialiai, santraukos buvo pakankamai išsamios, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialiai pateiktos informacijos esmę ir kad suinteresuotosios šalys galėtų pasinaudoti savo teisėmis į gynybą viso tyrimo metu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(25)

CISA tvirtino, kad prašyme atlikti peržiūrą buvo pateikta prieštaringa informacija, visų pirma susijusi su eksporto iš KLR į Sąjungą kaina, dėl kurios buvo padarytas poveikis išvadoms dėl dempingo.

(26)

Prašyme atlikti peržiūrą nebuvo prieštaringos informacijos. Pareiškėjas apskaičiavo dviejų rūšių (S235 ir S355) produkto normaliąją vertę ir naudojo S235 plieno markės produktų importo iš Kinijos kainą TARIC lygmeniu bei paskelbtą vidutinę Kinijos S355 plieno markės produktų eksporto kainą. Todėl pareiškėjas dempingo skirtumus apskaičiavo lygindamas panašių rūšių produktus. Be to, pareiškėjas, palyginęs vidutinę Kinijos peržiūrimojo produkto pardavimo į visas trečiąsias šalis kainą su abiem apskaičiuotomis normaliosiomis vertėmis, nustatė, kad buvo vykdomas dempingas. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(27)

CISA tvirtino, kad prašyme nepateikta pakankamai įrodymų dėl žalos pasikartojimo arba tęsimosi tikimybės. Visų pirma CISA tvirtino, kad prašyme nepateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad pasibaigus priemonių galiojimui žala galėtų tęstis. CISA taip pat abejojo dėl tariamai nestabilios Sąjungos pramonės padėties ir teigė, kad jeigu tai buvo tiesa, veiksniai, kurių visiškai pakanka tokiai padėčiai paaiškinti, yra suvartojimo ir paklausos sumažėjimas. CISA taip pat teigė, kad nėra požymių, jog žala pasikartotų, nes tam tikriems plieno produktams, įskaitant sunkiąsias plokštes, taikomos ES apsaugos priemonės, o Kinijos sunkiųjų plokščių eksportui nebetaikomos eksporto PVM grąžinamosios išmokos.

(28)

Komisija laikėsi nuomonės, kad prašyme pateiktų įrodymų, kuriuos pareiškėjas galėjo pagrįstai gauti, pakako dempingui, žalai ir priežastiniam ryšiui pagrįsti. Įvertinus prašyme pateiktus pagrindinius žalos rodiklius nustatyta neigiama pareiškėjo pasirinkto ataskaitinio laikotarpio tendencija, todėl pareiškėjas tvirtino, kad jis ir toliau patyrė materialinę žalą.

(29)

Tačiau pareiškėjas prašyme atlikti peržiūrą taip pat pripažino, kad nustačius pradines priemones importas iš KLR iš esmės sustojo, o Sąjungos pramonės žalingą padėtį ir suvartojimo sumažėjimą lėmė kiti veiksniai, kaip antai visos ekonomikos būklė, visų pirma statybos ir vamzdynų tiesimo projektų srityse, ir neigiamas COVID-19 pandemijos poveikis. Todėl jis taip pat tvirtino, kad tikėtina, jog nebetaikant priemonių žala pasikartos, ir šiuo atžvilgiu pateikė pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad netaikant priemonių importas iš KLR veikiausiai padidėtų tokiomis kainomis, dėl kurių būtų priverstinai mažinamos kainos. Todėl CISA tvirtinimas turi būti atmestas.

(30)

Bendrovė „Primex“ tvirtino, kad CIF importo kaina ir Sąjungos pardavimo kaina, kurią prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjas naudojo priverstiniam kainų mažinimui ir priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis apskaičiuoti, buvo neteisingos, todėl neturėjo būti nustatyti nei priverstinio kainų mažinimo, nei priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis. Be to, bendrovė „Primex“ tvirtino, kad pelno dydis, naudotas apskaičiuojant priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis, nebuvo pasiektas net ir taikant pastaraisiais metais galiojusias priemones.

(31)

Komisija nesutiko, kad prašyme pateikti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimai buvo neteisingi. Pareiškėjas pateikė dažniausiai importuojamų rūšių produktų eksporto kainos ir Sąjungos pardavimo kainos palyginimą, t. y. išsamesnį nei vidutinės eksporto kainos ir vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos palyginimą, kurį siūlė bendrovė „Primex“. Pareiškėjo metodika išsamiai paaiškinta prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą 3.6 punkte ir N priede, kuriame pateikti skaičiavimai dėl kiekvienos tipiškos rūšies produkto, iš kurių matyti priverstinis kainų mažinimas ir priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis. Be to, dėl pelno dydžio, kurį pareiškėjas naudojo priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis apskaičiuoti, Komisija per pradinį tyrimą laikėsi nuomonės, kad šis pelno dydis galėjo būti pagrįstai gautas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Reikia pažymėti, kad net jeigu pareiškėjas nebūtų pateikęs priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimų, vis tiek buvo pakankamai įrodymų, kad importo dempingo kaina iš Kinijos daroma žala pasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(32)

CISA tvirtino, kad ataskaita, kuria rėmėsi Komisija, neatitiko nešališkų ir objektyvių įrodymų ir pakankamos įrodomosios galios įrodymų standartų, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Komisija šią ataskaitą parengė siekdama konkretaus tikslo – padėti Sąjungos pramonei teikti skundus prekybos priemonių srityje. Be to, CISA tvirtino, kad, kadangi ši ataskaita buvo paskelbta 2017 m., ji negalėjo atspindėti įtariamų iškraipymų tiriamuoju laikotarpiu, apimančiu 2021 kalendorinius metus.

(33)

Komisija nesutiko. Komisija pažymėjo, kad ataskaita yra išsamus dokumentas, pagrįstas išsamiais objektyviais įrodymais, įskaitant Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės (toliau – Kinijos vyriausybė) paskelbtus teisės aktus, reglamentus ir kitus oficialius politikos dokumentus, tarptautinių organizacijų trečiųjų šalių ataskaitas, akademinius tyrimus ir mokslininkų straipsnius bei kitus patikimus nepriklausomus šaltinius. Ataskaita buvo viešai paskelbta 2017 m. gruodžio mėn., kad bet kuri suinteresuotoji šalis turėtų pakankamai galimybių ją paneigti, papildyti ar pateikti pastabų dėl jos ir ją pagrindžiančių įrodymų. Nei Kinijos vyriausybė, nei kitos šalys nepateikė argumentų ar įrodymų, paneigiančių ataskaitoje pateiktus šaltinius. Panašiai, dėl argumento, kad ataskaita buvo pasenusi, Komisija visų pirma pažymėjo, kad dauguma ataskaitoje pateiktų pagrindinių politikos dokumentų ir įrodymų, įskaitant susijusius penkmečio planus ir peržiūrimajam produktui taikomus teisės aktus, per PTL vis dar buvo aktualūs ir kad nė viena šalis neįrodė, kad taip nebėra. Kinija naujus penkmečio planus pradėjo skelbti tik 2021 m., o daugelis tų planų buvo viešai paskelbti tik antrąjį tų metų pusmetį. Tai taip pat patvirtinta Komisijos atliktu konkrečių atvejų tyrimu, kaip apibendrinta pirmiau.

(34)

Antra, CISA teigė, kad PPO antidempingo susitarimo (toliau – ADS) 2 straipsnio 2.2 dalyje nepripažįstama didelių iškraipymų sąvoka. Pagal šią nuostatą normaliąją vertę galima apskaičiuoti tik tam tikromis konkrečiomis sąlygomis, o dideli iškraipymai prie tokių sąlygų nepriskiriami. Be to, CISA teigė, kad pagal ADS 2 straipsnio 2.2 dalį leidžiama naudoti tik gamybos sąnaudas kilmės šalyje, pridedant pagrįstą administracinių, pardavimo ir bendrųjų išlaidų ir pelno sumą, o pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį leidžiama naudoti tinkamos tipiškos šalies duomenis, todėl ta dalis neatitinka PPO nuostatos. CISA taip pat tvirtino, kad bet kokią apskaičiuotąją vertę reikėtų nustatyti pagal ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį ir PPO apeliacinio komiteto aiškinimą byloje „ES. Biodyzelinas“ (DS473) (angl. „EU – Biodiesel“), taip pat PPO kolegijos aiškinimą byloje „ES. Sąnaudų koregavimo metodai II (Rusija) (DS494) (angl. „EU – Cost Adjustment Methodologies II (Russia)“), kuriuose neminima nei didelių iškraipymų sąvoka, nei galimybė neatsižvelgti į eksportuojančios bendrovės duomenis.

(35)

Komisijos nuomone, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO ir CISA cituojamą jurisprudenciją. Pirma, Komisija mano, kad sąvoka „dideli iškraipymai“ yra suderinama su ADS. Be to, Komisija mano, kad remiantis PPO kolegijos ir Apeliacinio komiteto sprendimu byloje DS473, pagal pagrindinio reglamento nuostatas, kurios apskritai taikomos visoms PPO narėms, visų pirma pagal 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai pakoreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Kadangi eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, jos sąnaudos ir kainos yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Tokiomis aplinkybėmis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį numatyta gamybos ir pardavimo sąnaudas apskaičiuoti remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, įskaitant kainas ar lyginamuosius dydžius tinkamoje tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies. Dėl bylos DS494 šio ginčo Kolegijos ataskaitoje konkrečiai nurodyta, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos nepatenka į ginčo taikymo sritį. Be to, Komisija priminė, kad tiek ES, tiek Rusijos Federacija apskundė Kolegijos išvadas, taigi jos nėra galutinės, todėl remiantis nusistovėjusia PPO praktika neturi teisinio statuso PPO sistemoje, nes jų nepatvirtino Ginčų sprendimo taryba PPO narių sprendimu. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(36)

Trečia, CISA teigė, kad praktika pateikti nuorodas į ankstesnius tyrimus siekiant pagrįsti tam tikrus įtarimus, kaip tai darė pareiškėjas šio tyrimo prašyme, veikiausiai neatitiktų Apeliacinio komiteto požiūrio į prievolę įrodyti, kaip išdėstyta PPO apeliacinio komiteto sprendime byloje „JAV. Tam tikriems produktams iš Kinijos taikomi galutiniai antidempingo ir kompensaciniai muitai“ (DS379) (angl. „US – Definitive Antidumping and Countervailing Duties on Certain Products (China)“).

(37)

Komisija priminė, kad byloje DS379 Apeliacinio komiteto sprendime buvo aiškiai nustatyta, kad sprendimų kryžmines nuorodas leidžiama naudoti, jeigu abu tyrimai iš esmės ir laiko atžvilgiu sutampa. Akivaizdu, kad šis tyrimas iš esmės sutampa su prašyme nurodytu orientuoto grūdėtumo plokščių valcavimo produktų iš silicinio elektrotechninio plieno (toliau – OGEP) tyrimu, nes abu tyrimai yra ne tik susiję su Kinijos plieno sektoriumi, bet OGEP tiriamasis laikotarpis (2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d.) ir šio tyrimo PTL (2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d.) skiriasi tik šešiais mėnesiais.

(38)

Ketvirta, CISA iškėlė 13-ojo penkmečio plano klausimą, pažymėdama, kad šis planas neturėtų būti laikomas privalomu teisės aktu, o veikiau bendru politikos dokumentu, kuris egzistuoja ir ES, ir kad PTL nepatenka į 13-ojo penkmečio plano laikotarpį. Be to, CISA teigė, kad prašyme ir toliau buvo minimas 13-asis penkmečio planas ir nurodoma, kad 14-ajame penkmečio plane nėra jokių požymių, jog valstybės kontrolė apskritai KLR ekonomikos arba konkrečiai plieno sektoriaus atžvilgiu būtų mažesnė.

(39)

Šis argumentas negalėjo būti priimtinas. Visų pirma Kinijoje planavimas vykdomas periodiniais penkmečio ciklais. Tokiame cikle atskiri kito ciklo planavimo dokumentai rengiami jau ankstesnio ciklo metu, o kito ciklo atskiri planavimo dokumentai gali būti oficialiai paskelbti su tam tikru vėlavimu, pasibaigus atitinkamų ankstesnio ciklo planavimo dokumentų galiojimui. Tai, kad oficiali 13-ojo penkmečio plano pabaigos data gali nepatekti į peržiūros tiriamąjį laikotarpį arba atitinkami 14-ojo penkmečio plano dokumentai buvo paskelbti po tam tikro laiko pasibaigus ankstesniam planavimo laikotarpiui, negali pakeisti Kinijos planavimo sistemos, kurioje valdžios institucijos ir verslo subjektai visada yra planavimo ciklo dalis, pobūdžio. Komisija taip pat pabrėžė, kad Kinijos vyriausybės skelbiami penkmečio planai nėra tik bendro pobūdžio rekomendaciniai dokumentai, bet yra teisiškai privalomi. Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė ataskaitos 4 skyriuje pateiktą išsamią planų analizę ir 4.3.1 skirsnyje pateiktą konkrečiai privalomam planų pobūdžiui skirtą dalį. Tiek 14-ajame, tiek 13-ajame penkmečio plane visoms institucijoms aiškiai primenama, kad jos turi kruopščiai įgyvendinti planus: „Stiprinsime planavimo valdymo sistemas, kaip antai katalogus ir sąrašus, duomenų kaupimo ir archyvavimo, derinimo ir koordinavimo priemones, rengsime sąrašus ir katalogus, kaip antai, 14-ojo penkmečio nacionalinius specialiuosius planus, skatinsime planų archyvavimą naudojant integruotą nacionalinę planavimo valdymo informacinę platformą ir užtikrinsime, kad įvairūs planai būtų valdomi vienodai. Nustatysime ir gerinsime planavimo derinimo ir koordinavimo mechanizmus, suderinsime su šiuo planu [Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP)] centrinio komiteto ir Valstybės tarybos patvirtintus bei provincijų plėtros planus prieš juos pateikdami tvirtinti, užtikrinsime, kad nacionalinio lygmens teritorijų planavimas, specialusis planavimas, regioninis planavimas ir planavimas kitais lygmenimis pagrindinių tikslų, plėtros krypčių, bendro išdėstymo, pagrindinių politikos krypčių, svarbiausių projektų, rizikos prevencijos ir kontrolės požiūriu būtų suderintas su šiuo planu.“ (12) Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane taip pat nustatyta, kad „visos vietovės turi geriau įgyvendinti šį planą ir įtraukti šio plano pagrindinį turinį ir svarbiausius projektus į savo pagrindines vietos lygmeniu planuojamas užduotis“, o „plieno ir kiti pagrindiniai sektoriai turi parengti konkrečias nuomones dėl įgyvendinimo, grindžiamas šio plano tikslais ir uždaviniais“ (13). Todėl CISA tvirtinimas turi būti atmestas.

(40)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(41)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio nuostatomis. Komisija gamintojus atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtimi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Preliminariai atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko daugiau nei 25 % visos apskaičiuotos Sąjungos gamybos apimties ir daugiau nei 31 % visos apskaičiuotos panašaus produkto pardavimo Sąjungoje apimties. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta.

(42)

2022 m. kovo 8 d. pranešime Komisija galutinai patvirtino preliminariai atrinktas bendroves ir nurodė, kad jos laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(43)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(44)

Apie save nepranešė jokie nesusiję importuotojai.

(45)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų žinomų Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(46)

Nė vienas nagrinėjamosios šalies eksportuojantis gamintojas nepateikė prašytos informacijos ir nesutiko būti atrinktas.

(47)

Komisija Kinijos vyriausybei nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(48)

Komisija išsiuntė raštus su nuorodomis į klausimynus šiems atrinktiems Sąjungos gamintojams:

(49)

Inicijavimo dieną tie patys klausimynai taip pat buvo pateikti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD interneto svetainėje (14).

(50)

Klausimyno atsakymus pateikė visi trys atrinkti Sąjungos gamintojai.

(51)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat paragino naudotojus ir jiems atstovaujančias asociacijas, profesines sąjungas ir vartotojams atstovaujančias organizacijas pateikti informaciją apie Sąjungos interesus ir užpildyti specialų klausimyną.

(52)

Peržiūrimojo produkto naudotojams skirto klausimyno atsakymus pateikė trys bendrovės:

(53)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(54)

Komisija ketino surengti tikrinamąjį vizitą pagrindinio nepriklausomo naudotojo (bendrovės „Vestas“) patalpose, tačiau bendrovė neužtikrino pakankamo bendradarbiavimo, kad toks vizitas vyktų.

(55)

2023 m. vasario 28 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamoms KLR kilmės sunkiosioms plokštėms (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo. Komisija gavo pareiškėjo ir CISA pastabų.

(56)

Po galutinio faktų atskleidimo suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė būti išklausytoms pagal pranešimo apie inicijavimą 5.8 punkto nuostatas. Klausymas dėl galutinio faktų atskleidimo buvo surengtas su CISA.

(57)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats, kaip ir pradiniame tyrime, t. y. plokšti produktai iš nelegiruotojo arba legiruotojo plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną, silicinį elektrotechninį plieną, įrankinį plieną ir greitapjovį plieną), karštai valcuoti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti, nesuvynioti į ritinius, kurių storis didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 600 mm, arba kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm (toliau – peržiūrimasis produktas arba sunkiosios plokštės).

(58)

Sunkiosios plokštės naudojamos statybos, kasybos ir medienos ruošos įrenginiams gaminti, slėginiams indams gaminti, naftos ir dujų vamzdynuose, laivams, tiltams ir pastatams statyti.

(59)

Šiame tyrime nagrinėjamasis produktas – Kinijos kilmės peržiūrimasis produktas, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 7208 51 20, ex 7208 51 91, ex 7208 51 98, ex 7208 52 91, ex 7208 90 20, ex 7208 90 80, 7225 40 40, ex 7225 40 60 ir ex 7225 99 00 (TARIC kodai 7208512010, 7208519110, 7208519810, 7208529110, 7208902010, 7208908020, 7225406010 ir 7225990045). Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija nedarant poveikio vėlesniam tarifinio klasifikavimo pakeitimui.

(60)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir tokią pačią pagrindinę naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(61)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(62)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš KLR importuojamų sunkiųjų plokščių kiekis buvo nedidelis, todėl juo remiantis nebuvo galima daryti išvados dėl dempingo tęsimosi. Todėl kitame skirsnyje Komisija išnagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę.

(63)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Analizuoti šie elementai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas, eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainos ir galimi trečiųjų šalių rinkų absorbavimo pajėgumai.

(64)

Kaip minėta 46 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas KLR gamintojas. Todėl Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija, darydama išvadas dėl KLR eksportuojančių gamintojų, gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Komisija negavo jokių pastabų ar prašymų, kad šiuo klausimu įsikištų bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(65)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados dėl dempingo pasikartojimo tikimybės buvo padarytos remiantis turimais faktais, visų pirma tinkamai atnaujinta (jeigu įmanoma) prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, iš pareiškėjo gauta informacija ir iš kitų viešai prieinamų šaltinių, visų pirma Pasaulio prekybos atlaso (toliau – PPA), gauta informacija (15).

(66)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjo pateikta informacija, KLR sunkiųjų plokščių gamybos pajėgumai per PTL buvo grindžiami dviejų informacijos šaltinių, CRU (16) ir MCI (17), duomenimis. Remiantis CRU ataskaita, 2021 m. Kinijos sunkiųjų plokščių gamybos pajėgumai siekė 94 mln. tonų, o faktinė gamyba siekė 86 mln. tonų, taigi nepanaudoti pajėgumai siekė ne mažiau kaip 8 mln. tonų. Remiantis MCI duomenimis, 2021 m. Kinijos sunkiųjų plokščių gamybos pajėgumai siekė 113 mln. tonų, o faktinė gamyba siekė 99 mln. tonų, taigi nepanaudoti pajėgumai siekė ne mažiau kaip 14 mln. tonų.

(67)

Todėl Kinijos nepanaudoti pajėgumai siekia 8–14 mln. tonų, o to pakanka visam Sąjungos suvartojimui per PTL, t. y. 8,2 mln. tonų, kaip nurodyta 177 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje 2 lentelėje, patenkinti. Pareiškėjas laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į tokius didelius nepanaudotus pajėgumus, importas į Sąjungą iš Kinijos galėtų padidėti iki daugiau kaip 1 mln. tonų per metus, kaip buvo pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (2015 m.) (18).

(68)

Kaip nurodyta 13 konstatuojamojoje dalyje, bendrovė „Primex“ teigė, kad Kinijos skirtinguose šaltiniuose nurodyti sunkiųjų plokščių pajėgumai labai skyrėsi, kad nebuvo nurodyta pirminių duomenų kilmė ir kad atsižvelgiant į 2018–2021 m. sumažėjusius nepanaudotus pajėgumus galima laikyti, kad galimas Kinijos eksportas į Sąjungą pastaraisiais metais sumažėjo.

(69)

Pareiškėjas paaiškino, kad pajėgumai buvo apskaičiuoti remiantis dviem išsamiomis nepriklausomų trečiųjų šalių, t. y. CRU ir MCI, ataskaitomis, parengtomis remiantis daugelio Kinijos bendrovių duomenimis. Be to, pareiškėjas teigė, kad nepanaudotų pajėgumų sumažėjimas buvo susijęs su tikrojo Kinijos suvartojimo didėjimu iki 2020 m., po kurio, nuo 2021 m., suvartojimas sumažėjo, ir prognozėmis, kad Kinijos ekonomika ir toliau išliks silpna. 2021 m. sunkiųjų plokščių suvartojimas Kinijoje buvo apie 85 mln. tonų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Tarptautinis valiutos fondas pranešė, jog nuo 2022 m. pradžios augimas Kinijoje gerokai sumažėjo (19). Be to, EBPO duomenimis, sulėtėjus statybų sektoriui 2021 m. liepos mėn. pradėjo mažėti plieno suvartojimas (20). Remiantis vieno iš Sąjungos gamintojų žiniomis apie rinką, manoma, kad vidutiniu laikotarpiu Kinijoje bus užfiksuotas neigiamas sunkiųjų plokščių paklausos pokytis.

(70)

Todėl pareiškėjas teigė, kad tikėtina, jog Kinijos sunkiųjų plokščių suvartojimas toliau mažės, o nepanaudoti pajėgumai toliau didės, todėl Kinijos gamintojams būtų daromas didesnis spaudimas rasti trečiųjų šalių rinkas jų pertekliniams pajėgumams plieno sektoriuje.

(71)

Pareiškėjas taip pat teigė, kad staigus Kinijos kilmės plokščių (KN kodas 7207 12 10) importo į Sąjungą padidėjimas 2022 m. birželio – rugpjūčio mėn. rodo, jog Kinijoje esama daug nepanaudotų pajėgumų ir kad šios šalies gamintojai gali per labai trumpą laiką vežti į Sąjungą labai didelį plieno kiekį.

(72)

Komisija laikėsi nuomonės, kad prašyme pateikta informacija, paaiškinta pareiškėjo, taip pat jo pateikti įrodymai dėl numatomo suvartojimo Kinijoje sumažėjimo ir pastaruoju metu padidėjusio plokščių importo rodo, kad nepanaudoti sunkiųjų plokščių pajėgumai Kinijoje yra dideli ir nepanašu, kad vidutiniu laikotarpiu jie sumažės. Todėl Komisija atmetė bendrovės „Primex“ pateiktus argumentus.

(73)

Todėl Komisija nustatė, kad esama didelių nepanaudotų pajėgumų, kurie galėtų būti panaudoti eksportui į Sąjungą dideliais kiekiais padidinti, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(74)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjo pateikta informacija, Sąjungos sunkiųjų plokščių rinka yra viena iš didžiausių rinkų pasaulyje. Be to, Kinijos gamintojų pajėgumai, nurodyti 66 konstatuojamojoje dalyje, bent 9 mln. tonų viršija 69 konstatuojamojoje dalyje nurodytą Kinijos suvartojimą, todėl Kinijos gamintojai ieško eksporto rinkų, kurios galėtų absorbuoti jų perteklinius pajėgumus.

(75)

Prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjas nurodė, kad dideli Kinijos sunkiųjų plokščių gamintojai, kaip antai bendrovės „Baoshan Iron & Steel Co., Ltd.“ (toliau – bendrovė „Baosteel“) ir „Wuhan Iron & Steel Co., Ltd.“ (toliau – bendrovė WISCO), įsteigė prekybos bendroves Sąjungoje, taip siekdamos palengvinti savo produktų importą į Sąjungą. Tai buvo patvirtinta Komisijos įgyvendinimo reglamente, kuriuo tam tikriems importuojamiems, be kitų šalių, KLR kilmės OGEP nustatomas galutinis antidempingo muitas (21).

(76)

Kaip minėta 67 konstatuojamojoje dalyje, prieš nustatant antidempingo muitus sunkiųjų plokščių importas iš Kinijos 2015 m. siekė daugiau kaip 1 mln. tonų. Todėl tikėtina, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos eksportuotojai vėl norėtų eksportuoti didelius kiekius į Sąjungos rinką.

(77)

Bendrovė „Primex“ tvirtino, kad, taikant sunkiosioms plokštėms nustatytas apsaugos priemones (pakoreguotas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/434 (22)), importas į Sąjungą ribojamas iki 2024 m. birželio 30 d. Bendrovė teigė, kad importui iš Kinijos buvo taikoma kitoms šalims nustatyta kvota, o tos kategorijos produktų importas 2021 m. siekė apie 370 000 tonų. Bendrovė teigė, kad dėl to, jog kitos šalys ir toliau eksportuos į Sąjungą, Kinija neturės galimybės pasinaudoti visa kitoms šalims nustatyta kvota.

(78)

Pareiškėjas prašyme atlikti peržiūrą taip pat nurodė, kad šiuo metu galiojančiomis ES apsaugos priemonėmis, taikomomis tam tikriems importuojamiems plieno produktams, reikšmingai neapribojama sunkiųjų plokščių importo apimtis.

(79)

Tačiau 2022 m. liepos 1 d. – 2023 m. birželio 30 d. laikotarpiui nustatyta daugiau kaip 3,2 mln. tonų nelegiruotojo plieno arba kito legiruotojo plieno reversinio valcavimo plokščių bendra tarifinė kvota ir apie 2,2 mln. tonų pagal šią kvotą skirta kitoms šalims, taigi ir Kinijai. Be to, laikotarpiui nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. buvo nustatyta maždaug 3,4 mln. tonų kvota, iš kurios apie 2,3 mln. tonų skirta kitoms šalims, taigi ir Kinijai (23). Sunkiųjų plokščių importas iš kitų šalių (išskyrus Ukrainos), per PTL iš viso siekė mažiau nei 0,8 mln. tonų, kaip nurodyta 3 ir 5 lentelėse, todėl Kinija gali padidinti savo importą iki daugiau kaip 1 mln. tonų, ir apsaugos priemonės jai vis dar nebūtų taikomos.

(80)

Todėl Komisija mano, kad importui iš Kinijos skirta kvota yra didelė, ir dėl jos Sąjungos rinkos patrauklumas nesumažėtų, jeigu būtų leista nebetaikyti antidempingo muitų, nes vis tik būtų galima importuoti pagal šią Kinijai skirtą kvotą nustatytą didelį produktų kiekį.

(81)

Be to, siekdama nustatyti tikėtiną Sąjungai taikomą kainodaros politiką, jei priemonės nebūtų taikomos, Komisija taip pat palygino Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainą su Kinijos normaliąja verte.

(82)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai ir Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, Komisija normaliąją vertę nustatė remdamasi prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija ir kita turima informacija, kaip paaiškinta tolesniame skirsnyje.

(83)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijavo tyrimą remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(84)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Klausimyno atsakymų iš Kinijos vyriausybės negauta. Tada Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(85)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, ir tinkama tipiška šalimi pasiūlė rinktis Braziliją. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galbūt tinkamas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(86)

2022 m. gruodžio 16 d. Komisija pranešimu (toliau – pranešimas) suinteresuotosioms šalims pranešė apie atitinkamus šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Braziliją. Komisija suinteresuotosioms šalims taip pat pranešė, kad PBA išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija apie bendroves „Usinas Siderúrgicas de Minas Gerais“ (toliau – bendrovė „Usiminas“) ir „Gerdau S/A“ (toliau – bendrovė „Gerdau“), kurios yra peržiūrimojo produkto gamintojos tipiškoje šalyje.

(87)

Savo pastabose dėl pranešimo pareiškėjas teigė, kad Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į kitus gamybos veiksnius, susijusius su sunkiųjų plokščių gamyba, kaip antai nelegiruotojo aliuminio vielą, aliuminio atliekas ir laužą, ferolydinį, ferosilicį, vandenį, sunkiąsias alyvas, acetileną ir kt.

(88)

Pranešime Komisija pristatė pagrindinius gamybos veiksnius. Be šių gamybos veiksnių, Komisija taip pat pridėjo pridėtines išlaidas, kaip paaiškinta 139 ir 149 konstatuojamosiose dalyse. Be to, atsižvelgdama į tai, kad dabartinis tyrimas yra priemonių galiojimo termino peržiūra pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, pagal kurią reikalaujama ne tiksliai apskaičiuoti dempingo skirtumą, o veikiau nustatyti dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, Komisija nusprendė, kad šiuo atveju, apskaičiuodama normaliąją vertę, išimties tvarka galėtų atsižvelgti tik į pagrindinius gamybos veiksnius. Be to, kaip nurodyta 184 ir 185 konstatuojamosiose dalyse, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importas iš KLR buvo nedidelis. Todėl apskaičiuota normalioji vertė bus naudojama tik atliekant palyginimą su Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kaina.

(89)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(90)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“, ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(91)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(92)

Neseniai atlikdama su KLR plieno sektoriumi susijusius tyrimus (24) Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(93)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (25). Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė peržiūrimojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (26), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (27). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (28). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (29). Komisija taip pat nustatė, kad aliuminio sektoriuje esama užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (30), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (31).

(94)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR plieno sektoriumi, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais prašyme bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (32) (toliau – ataskaita), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis atitinkamame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(95)

Prašyme pareiškėjas teigė, kad plieno produktų, įskaitant peržiūrimąjį produktą, kainos ir sąnaudos KLR nepriklauso nuo atvirosios rinkos jėgų. Prašyme buvo teigiama, kad visi su gamyba susiję veiksniai (žemė, energija, kapitalas, žaliavos ir darbo jėga) taip pat iškraipyti. Siekiant pagrįsti šią poziciją, prašyme buvo nurodyta keletas viešai prieinamų informacijos šaltinių, kaip antai ataskaita, JAV prekybos departamento padarytos išvados (33), Komisijos neseniai atlikti Kinijos plieno sektoriaus tyrimai (34), KLR 13-asis nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planas ir KLR 14-asis nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planas.

(96)

Tuo remiantis prašyme pabrėžiama, kad:

(97)

Kinijos vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(98)

Konkrečiai peržiūrimojo produkto sektoriuje, t. y. plieno sektoriuje, Kinijos vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje. Kadangi Kinijos peržiūrimojo produkto eksportuotojai nebendradarbiavo, nebuvo galima nustatyti tikslaus šio produkto privačių ir valstybės valdomų gamintojų santykio. Tačiau atlikus tyrimą buvo patvirtinta, kad du didžiausi plieno sektoriaus gamintojai, t. y. bendrovė „Angang Steel Group“ (toliau – bendrovė „Ansteel“) ir bendrovė „Baowu“, yra visiškai valdomos valstybės arba valstybei priklauso kontrolinis jų akcijų paketas. Bet kuriuo atveju, net jeigu informacijos konkrečiai apie peržiūrimąjį produktą nėra, šis sektorius yra plieno pramonės sektoriaus dalis, todėl su plieno sektoriumi susijusios išvados laikomos orientacinėmis ir peržiūrimojo produkto atveju.

(99)

Tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms plieno sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su plieno sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų vyriausybės politiką. Tai matyti iš Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos gairių dėl aukštos kokybės plėtros skatinimo plieno pramonėje projekto, kuriame raginama toliau konsoliduoti pramonės pagrindus ir labai pagerinti pramonės grandinės modernizavimo lygį (35), iš 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano, pagal kurį šiame sektoriuje bus „siekiama pirmauti rinkoje skatinant vyriausybės politiką“ ir bus „steigiama pirmaujančių įmonių grupė, kuriai bus būdinga ekologinė lyderystė ir konkurencingumas“ (36) arba taip pat iš 14-ojo plieno laužo pramonės plėtros penkmečio plano, kurio pagrindiniai tikslai yra „nuolat didinti plieno laužo panaudojimo rodiklį ir iki 14-ojo penkmečio pabaigos pasiekti, kad visapusis nacionalinis plieno laužo panaudojimo rodiklis siektų 30 %“ (37).

(100)

Panašūs Kinijos valdžios institucijų ketinimo prižiūrėti ir valdyti sektoriaus pokyčius pavyzdžiai matomi provincijų lygmeniu, kaip antai Hebėjaus, kuriame planuojama „nuolat vykdyti grupinę organizacijų plėtrą, spartinti mišrios valstybės valdomų įmonių nuosavybės reformą, sutelkti dėmesį į tarpregioninių privačių geležies ir plieno įmonių susijungimo ir reorganizavimo skatinimą ir siekti sukurti 1–2 dideles pasaulinio lygio grupes, 3–5 dideles grupes, kurių veikla grindžiama įtaka šalies viduje“, ir „toliau plėsti plieno laužo perdirbimo ir apyvartos kanalus, stiprinti plieno laužo tikrinimo ir klasifikavimo veiklą“ (38). Panašiai Henano plieno pramonės pertvarkymo ir modernizavimo įgyvendinant 14-ąjį penkmečio plane numatyta „statyti tipiškas plieno gamybos bazes <...>, pastatyti 6 tipiškas plieno gamybos bazes Anjange, Dzijuane, Pingdingšane, Sinjange, Šangčiu, Džoukou ir kt., taip pat didinti pramonės mastą, aktyvinimą, specializaciją ir savitumą. Be kita ko, iki 2025 m. kontroliuojami luitinio ketaus gamybos pajėgumai Anjange sieks 14 mln. tonų, o kontroliuojami neapdoroto plieno gamybos pajėgumai – 15 mln. tonų.“ (39) Kiti pramonės politikos tikslai taip pat nurodyti kitų provincijų, kaip antai Dziangsu (40), Šandongo (41), Šansi (42), Liaoningo Daliano (43) ar Džedziango (44), planavimo dokumentuose.

(101)

Kalbant apie Kinijos vyriausybės galimybę kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo neįmanoma nustatyti asmeninių ryšių tarp peržiūrimojo produkto gamintojų ir KKP. Atsižvelgiant į tai, kad peržiūrimasis produktas yra plieno sektoriaus dalis, turima informacija apie plieno gamintojus taip pat yra susijusi su peržiūrimuoju produktu.

(102)

Pavyzdžiui, bendrovės „Ansteel“ pirmininkas taip pat yra ir partijos komiteto sekretorius. Analogiškai bendrovės „Ansteel“ vadovas ir generalinis direktorius taip pat yra ir partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (45). Bendrovės „Baowu“ atveju bendrovės „Baosteel“, kuri yra „Baowu“ 100 % valdoma patronuojamoji bendrovė, pirmininkas taip pat yra ir partijos komiteto sekretorius, vykdomasis direktorius taip pat yra ir partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas, o generalinio direktoriaus pavaduotojas – partijos komiteto nuolatinio komiteto narys (46).

(103)

Be to, 2022 m. liepos 22 d. bendrovės „Ansteel“ partijos komitetas paskelbė ataskaitą dėl generalinio sekretoriaus Si Dzinpingo „Liepos 1 d.“ svarbios kalbos dvasios išnagrinėjimo ir įgyvendinimo: „Turime dėti daug pastangų, kad įgyvendintume generalinio sekretoriaus Si Dzinpingo „Liepos 1 d.“ svarbios kalbos dvasią, atidžiai lygintume „Ansteel“ grupės partijos komiteto pasirengimą ir planus, išnagrinėtume ir parengtume neprivalomuosius veiksmus, glaudžiai juos susietume su dabartine padėtimi, susijusia su „Ansteel“ grupės 14-osios penkmečio plėtros strategijos skatinimu, atliktume nuodugnius tyrimus, gerai vykdytume praktinę veiklą ir naujus darbus.“ (47)2021 m. balandžio 2 d.„Ansteel“ grupės profesinių sąjungų susitikime pabrėžta, kad „visais „Ansteel“ grupės lygmenimis veikiančios profesinių sąjungų organizacijos turėtų būti ištikimos partijos vadovybei, atspindėti profesinių sąjungų politinę atsakomybę ir sąmoningai prisidėti prie kokybiškos „Ansteel“ grupės plėtros“ (48).

(104)

Be to, bendrovės „Baowu“ interneto svetainėje nurodyta: „Bendrovė „Baowu“ visiškai įgyvendina „Nuomonės dėl partijos lyderystės stiprinimo tobulinant centrinių įmonių bendrąjį valdymą“ reikalavimus, sistemingai optimizuoja pagrindinę sprendimų priėmimo sistemą, rengia „trijų svarbių ir vieno reikšmingo“ sprendimų priėmimo sistemos įgyvendinimo priemones, teisių priimti sprendimus ir pareigų, susijusių su svarbiausiais klausimais, sąrašą ir direktorių valdybą.“ (49)

(105)

Be to, peržiūrimojo produkto sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje. Nors atliekant tyrimą nepavyko nustatyti jokių politikos dokumentų, kuriais būtų vadovaujamasi plėtojant būtent sunkiųjų plokščių pramonę, joje naudojamasi vyriausybės gairėmis ir valstybės kišimusi į plieno sektorių, atsižvelgiant į tai, kad peržiūrimasis produktas yra šio sektoriaus dalis.

(106)

Kinijos vyriausybė plieno pramonę ir toliau laiko esmine pramonės šaka (50). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis skelbiamų plienui skirtų planų, nurodymų ir kitų dokumentų. 2021 m. kovo mėn. priimtame 14-ajame penkmečio plane Kinijos vyriausybė numato pertvarkyti ir atnaujinti plieno pramonę, taip pat ją optimizuoti ir struktūriškai koreguoti (51). Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuris taip pat taikomas plieno pramonei, šis sektorius nurodomas kaip „realiosios ekonomikos pamatas“ ir „pagrindinė sritis, kurioje formuojamas Kinijos tarptautinis konkurencinis pranašumas“, taip pat nustatomi įvairūs tikslai ir darbo metodai, kuriais būtų skatinama plieno sektoriaus plėtra 2021–2025 m. laikotarpiu – kaip antai technologiniai patobulinimai, sektoriaus struktūros gerinimas (be kita ko, toliau koncentruojant įmones) arba skaitmeninė pertvarka (52).

(107)

Kita svarbi žaliava, naudojama sunkiosioms plokštėms gaminti, yra geležies rūda. Geležies rūda taip pat minima 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuriame valstybė planuoja „vykdyti racionalią plėtrą šalies naudingųjų iškasenų srityje. Stiprinti geležies rūdos žvalgymo veiklą <...>, vykdyti lengvatinę mokesčių politiką, skatinti diegti pažangiąsias technologijas ir įrangą, siekiant sumažinti kietųjų kasybos atliekų susidarymą.“ (53) Tokiose provincijose, kaip antai Hebėjuje, valdžios institucijos šiame sektoriuje numato: „subsidijas diskonto norma investicijoms į naujus projektus. Išnagrinėti galimybę finansų įstaigoms teikti lengvatines paskolas geležies ir plieno sektorių įmonėms, kad jos galėtų pereiti į naujas pramonės šakas, o vyriausybė tuo pat metu teiks subsidijas diskonto norma.“ (54) Taigi, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant peržiūrimajam produktui gaminti naudojamų pagrindinių žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(108)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką sunkiųjų plokščių sektoriuje, kaip nurodyta 93 konstatuojamojoje dalyje, neturėtų poveikio peržiūrimojo produkto gamintojams.

(109)

Sunkiųjų plokščių sektoriui poveikį taip pat daro darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 93 konstatuojamojoje dalyje. Minėtais iškraipymais poveikis šiam sektoriui daromas tiek tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), tiek netiesiogiai (kai naudojamasi bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, gamybos ištekliais) (55).

(110)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad peržiūrimojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 93 konstatuojamojoje dalyje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(111)

Komisija primena, kad peržiūrimajam produktui gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai sunkiųjų plokščių gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(112)

Todėl negalima naudoti ne tik sunkiųjų plokščių pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(113)

Pastabose dėl pranešimo CISA pakartojo savo pastabas dėl tyrimo inicijavimo (žr. 32–39 konstatuojamąsias dalis). CISA taip pat pridūrė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą vertinimas, ar yra didelių iškraipymų, turėtų būti atliekamas atskirai kiekvieno eksportuojančio gamintojo atžvilgiu. Todėl Komisija privalėjo išanalizuoti kiekvieno Kinijos gamintojo padėtį ir nuspręsti, ar kuris nors iš jo gamybos ir pardavimo sąnaudų veiksnys yra susijęs su iškraipymais. CISA tvirtino, kad nors šiuo atveju atskiri Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, išvados dėl „visos šalies masto“ arba „viso sektoriaus lygmens“ neturėtų būti daromos.

(114)

Komisija pažymėjo, kad nustačius, jog dėl eksportuojančioje šalyje esančių didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies b punkte, netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus kainų ir sąnaudų, Komisija normaliąją vertę kiekvienam eksportuojančiam gamintojui pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą gali apskaičiuoti naudodama neiškraipytas kainas arba lyginamuosius dydžius tinkamoje tipiškoje šalyje. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatyta, kad galima naudoti kiekvieno gamintojo vidaus sąnaudas, jeigu remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais nustatoma, kad jos nėra iškraipytos. Tačiau atsižvelgiant į turimus įrodymus, susijusius su atskirų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksniais, nebuvo galima nustatyti, kad peržiūrimojo produkto gamybos ir pardavimo sąnaudos būtų buvusios neiškraipytos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(115)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CISA dar kartą pakartojo savo pastabas, pateiktas reaguojant į inicijavimą ir atsakant į pranešimą (žr. 32–39 konstatuojamąsias dalis). Konkrečiai, CISA patvirtino, kad Komisija atsakė į jos ankstesnes pastabas, tačiau išreiškė nusivylimą, kad Komisija atmetė pateiktus argumentus. Todėl CISA primygtinai tvirtino, kad i) ataskaitos įrodomoji galia yra abejotina ir ataskaita neatitinka nešališkų ir objektyvių įrodymų standartų, ii) įvairūs penkmečio planai yra tik bendri politikos dokumentai, neturintys privalomų teisinių pasekmių (tai, CISA nuomone, taip pat akivaizdu dėl to, kad nėra tiesioginių sankcijų už pažeidimus), o panašių politikos dokumentų turi ir ES.

(116)

CISA pateikti argumentai jau buvo aptarti 33 konstatuojamojoje dalyje dėl ataskaitos ir 39 konstatuojamojoje dalyje dėl penkmečio planų. Dėl CISA pastabos, kad ES turi politikos dokumentus, panašius į Kinijos penkmečio planus, Komisija pažymėjo, kad šie dokumentai yra visiškai neaktualūs vertinant didelius iškraipymus Kinijoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Be to, dėl teiginio, kad penkmečio planuose nenumatomos sankcijos, negali pasikeisti 39 konstatuojamojoje dalyje pateiktas vertinimas, iš kurio, remiantis konkrečiomis atitinkamų penkmečio planų nuostatomis ir ataskaitoje aptartais faktais, matyti nedviprasmiški atitinkamų Kinijos valdžios institucijų įsipareigojimai įgyvendinti aptariamus penkmečio planus. Taigi, dėl CISA pateiktų argumentų negali pasikeisti 32–39 konstatuojamosiose dalyse pateiktos Komisijos išvados.

(117)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo atvirosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(118)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(119)

Kaip paaiškinta 86 konstatuojamojoje dalyje, Komisija paskelbė pranešimą dėl atitinkamų šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Šiame pranešime aprašyti faktai ir įrodymai, susiję su atitinkamais kriterijais. Pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Braziliją, jeigu bus patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(120)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje išvardytais kriterijais, Komisija nustatė, kad Brazilija yra šalis, kurios ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į KLR, kaip savo prašyme atlikti peržiūrą teigė pareiškėjas. Pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas Braziliją priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių. Todėl manoma, kad jos ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į KLR.

(121)

Komisija nustatė, kad Brazilija yra didelė sunkiųjų plokščių gamintoja (šios šalies turimi pajėgumai sudaro apie 3,1 mln. tonų per metus (58)). Komisija taip pat nustatė, kad Brazilija atitinka visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytus kriterijus, ir kad visi aktualūs viešieji duomenys, įskaitant importo statistikos duomenis, taip pat informaciją apie žaliavų sąnaudas ir tokius gamybos veiksnius, kaip antai gamtinės dujos, elektros energija ir darbo jėga, yra lengvai prieinami ir pasiekiami.

(122)

Pagrindinė Brazilijos sunkiųjų plokščių gamintoja yra bendrovė „Usinas Siderúrgicas de Minas Gerais“ (toliau – bendrovė „Usiminas“). Pareiškėjo teigimu, bendrovė „Usiminas“ yra didelė integruota plieno gamintoja, kuri gamindama plieną naudoja tą patį procesą, kaip ir Kinijos gamintojai (t. y. pradėdama nuo anglių ir geležies rūdos, gamindama luitinį ketų deoksidacijos būdu aukštakrosnėse, tuomet neapdorotą plieną naudojant deguoninius konverterius ir galiausiai naudodama nepertraukiamo liejimo ir valcavimo procesus). Komisija pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų bendrovės „Usiminas“ finansinės ataskaitos pateikiamos duomenų bazėje „Orbis (Bureau van Dijk)“ (toliau – duomenų bazė „Orbis“). Kitas Brazilijos sunkiųjų plokščių gamintojas yra bendrovė „Gerdau S/A“ (toliau – bendrovė „Gerdau“). 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų bendrovės „Gerdau“ finansinės ataskaitos taip pat pateikiamos duomenų bazėje „Orbis“. Todėl Komisija ketina naudoti abiejų Brazilijos sunkiųjų plokščių gamintojų finansinius duomenis.

(123)

Importuotojas „Primex“ pateikė pastabų dėl prašyme atlikti peržiūrą nurodytos pasiūlytos tipiškos šalies.

(124)

Kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, bendrovė „Primex“ nesutiko su tuo, kad prašyme atlikti peržiūrą tipiška šalimi buvo pasirinkta Brazilija. Visų pirma, bendrovė „Primex“ tvirtino, kad 1) Brazilijos rinka buvo mažesnė už Kinijos rinką, 2) Brazilijos bendrovė „Usiminas“, kurią pareiškėjas pasirinko PBA išlaidoms ir pelno dydžiui apskaičiuoti, buvo netinkama, nes ši bendrovė dominuoja vidaus rinkoje, 3) Brazilijos rinka buvo apsaugota nuo tarptautinės importo konkurencijos antidempingo muitais, taikomais iš Ukrainos, Kinijos, Pietų Afrikos ir Pietų Korėjos importuojamoms sunkiosioms plokštėms, ir 4) iš Brazilijos į Sąjungą buvo importuojama nedaug sunkiųjų plokščių.

(125)

Komisija pažymėjo, kad tai, jog šalies rinka yra mažesnė už Kinijos rinką, nereiškia, kad ji negali būti laikoma tipiška šalimi. Pagrindiniame reglamente tinkamumo reikalavimas yra susijęs su panašiu ekonominio išsivystymo lygiu, o pačios rinkos dydis nenurodomas. Taip pat pažymėta, kad, kaip nurodyta prašyme, Brazilija yra viena iš trijų didžiausių sunkiųjų plokščių gamintojų, kurią Pasaulio bankas priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių, kartu su Rusija ir KLR (kuri yra šio tyrimo objektas). Kaip paaiškinta pirmiau, Brazilijoje yra du tinkami sunkiųjų plokščių gamintojai, kurių PBA išlaidų ir pelno duomenys yra pagrįsti.

(126)

Be to, tvirtinimas, kad bendrovė „Usiminas“ dominuoja Brazilijos rinkoje, nebuvo pagrįstas įrodymais, iš kurių būtų galima matyti, ar ir kaip dėl šios aplinkybės ši bendrovė taptų netinkama neiškraipytiems duomenų šaltiniams nustatyti. Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta pirmiau, apskaičiuodama PBA išlaidas ir pelno dydį Komisija naudojo abiejų Brazilijos sunkiųjų plokščių gamintojų finansinius duomenis, nes abiejų bendrovių finansiniai duomenys buvo lengvai prieinami.

(127)

Be to, bendrovė „Primex“ nepagrindė, kokį poveikį antidempingo priemonių nustatymas iš KLR, Pietų Afrikos ir Pietų Korėjos importuojamoms sunkiosioms plokštėms turėjo bendrovės „Usiminas“ PBA išlaidų, kaip neiškraipyto duomenų šaltinio, tinkamumui. Kalbant apie pelną, nors antidempingo priemonių taikymas Brazilijoje iš tiesų galėtų turėti įtakos bendrovės „Usiminas“ pelno dydžiui, antidempingo priemonėmis siekiama atkurti sąžiningą konkurenciją, įskaitant normalų vidaus gamintojų pelno lygį. Bet kuriuo atveju Komisija pažymėjo, kad bendrovių „Usiminas“ ir „Gerdau“ finansinėse ataskaitose nurodomos ne tik sunkiosios plokštės, bet ir visi šių bendrovių gaminami plieno produktai. Komisija taip pat pažymėjo, kad šiuo etapu bendrovė „Primex“ nepasiūlė alternatyvios tipiškos šalies.

(128)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Brazilijos kaip tipiškos šalies ir bendrovių „Usiminas“ bei „Gerdau“ kaip tipiškos šalies gamintojų tinkamumo.

(129)

Paskelbus pranešimą dėl tinkamos tipiškos šalies, nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė jokių pastabų dėl Brazilijos pasirinkimo tipiška šalimi.

(130)

Pastabose dėl pranešimo CISA teigė, kad nustatydama pagrindinių gamybos veiksnių vieneto kainą Komisija turėtų naudoti vidaus rinkos kainas, o ne PPA importo duomenis, nes importo kainoms įtakos turi keli veiksniai, kaip antai tam tikro produkto importuojamas kiekis, tokio produkto prieinamumas ir atstumas tarp eksportuojančių ir importuojančių šalių.

(131)

Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte reikalaujama naudoti atitinkamus duomenis tinkamoje tipiškoje šalyje, „su sąlyga, kad atitinkami duomenys yra lengvai prieinami“. Komisija neturi duomenų apie atitinkamų gamybos veiksnių vidaus rinkos kainas galimose tipiškose šalyse ir tokie duomenys nėra lengvai prieinami. Kita vertus, duomenys apie importo kainas galimose tinkamose tipiškose šalyse yra lengvai prieinami. Jeigu, remiantis įrodymais, yra pagrindo taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, Komisija toliau pakoreguoja šias importo kainas (pvz., pridėdama atitinkamus muitus), taip gaudama pagrįstą pakaitinį kintamąjį, atitinkantį neiškraipytą šių šalių vidaus rinkos kainą. Komisija taip pat patikrina, ar yra pakankamai šių tipiškų neiškraipytų importo duomenų, kad gautu galutiniu vidurkiu būtų galima automatiškai sumažinti galimų neįprastų kainų poveikį apatinėje ir viršutinėje intervalo ribose, taip atspindint tam tikrų žaliavų skirtingų savybių ir prieinamumo derinį. Be to, Komisija, siekdama nustatyti atitinkamus lyginamuosius dydžius, neįtraukia importo į tipišką šalį iš Kinijos ir PPO nepriklausančių narių (59) duomenų. Jeigu gamybos veiksnių importo apimtis yra pakankamai tipiška ir nėra kitų konkrečių aplinkybių, dėl kurių jie būtų netinkami, nėra jokios objektyvios priežasties jų neįtraukti. CISA taip pat nepateikė jokių įrodymų savo tvirtinimui pagrįsti. Todėl, neturėdama priešingų įrodymų, Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(132)

Galiausiai atsižvelgiant į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama, ir remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad Brazilija yra tinkama tipiška šalis, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(133)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama ir nebuvo gauta pastabų dėl pranešimo dėl tinkamos tipiškos šalies, atsižvelgdama į pasiūlymą prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą ir į tai, kad Brazilija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, Komisija tinkama tipiška šalimi pasirinko Braziliją.

(134)

Pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, gamtines dujas, energiją ir darbą, susijusius su eksportuojančių gamintojų peržiūrimojo produkto gamyba. Komisija taip pat nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, ypač žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudosis PPA duomenimis. Be to, Komisija nurodė, kad naudosis iš Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) gauta informacija neiškraipytoms darbo sąnaudoms nustatyti ir Brazilijos elektros energijos tiekėjų viešaisiais tarifais.

(135)

Galiausiai Komisija pareiškė, kad PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti ji naudos Brazilijos peržiūrimojo produkto gamintojų finansinius duomenis.

(136)

Pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dėl gausaus atrinktų eksportuojančių gamintojų, kurie pateikė išsamią informaciją, gamybos veiksnių kiekio ir nedidelės santykinės kai kurių žaliavų dalies bendrose gamybos sąnaudose šie nereikšmingi elementai buvo priskirti prie kategorijos „vartojimo prekės“. Be to, Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės, ir pritaikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

(137)

Atsižvelgiant į visą prašyme, taip pat vėliau pareiškėjo ir suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Sunkiųjų plokščių gamybos veiksniai

Žaliavos

(138)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta PPA, prie kurios pridėjo importo muitus. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis (60). Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 4.2.2.1 skirsnyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo į tipišką šalį iš KLR ir šalių, kurios nėra PPO narės, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis išliko tipiška.

(139)

Pareiškėjo patirtos faktinės sąnaudos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl kelių gamybos veiksnių sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi joms naudota vertė neturėjo pastebimos įtakos dempingo skirtumo skaičiavimui, nepriklausomai nuo naudoto šaltinio, Komisija nusprendė šias sąnaudas priskirti prie visų kitų žaliavų. Siekdama nustatyti neiškraipytą visų kitų žaliavų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija rėmėsi turimais faktais. Todėl, remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, Komisija nustatė visų kitų žaliavų ir visų žaliavų sąnaudų santykį, kuris siekė 7,5 %. Siekiant nustatyti neiškraipytą kitų žaliavų vertę ta procentinė dalis vėliau buvo pritaikyta neiškraipytai žaliavų vertei.

(140)

Paprastai prie šių importo kainų taip pat reikėtų pridėti vidaus vežimo kainas. Tačiau, atsižvelgdama į šio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo, kurio tikslas yra nustatyti, ar dempingas pasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, o ne jo tikslų mastą, pobūdį Komisija nusprendė, kad vidaus vežimo išlaidų koreguoti nereikia. Dėl tokio koregavimo tik padidėtų normalioji vertė, taigi ir dempingo skirtumas.

Darbo jėga

(141)

Darbo užmokesčiui Brazilijoje nustatyti Komisija naudojo TDO statistinius duomenis (61). Iš jų gaunama informacija apie Brazilijos gamybos sektoriaus darbuotojų mėnesinį darbo užmokestį ir vidutinį savaitinį darbo valandų skaičių tiriamuoju laikotarpiu (2021 m.).

Elektros energija

(142)

Siekdama nustatyti elektros energijos kainas Komisija naudojo prieinamas vieno iš pagrindinių elektros energijos tiekėjų Brazilijoje „Cemig Distribuição S.A“ kainas (62). Remiantis šio šaltinio duomenimis galima nustatyti vidutinio pramoninio tarifo kainą tiriamuoju laikotarpiu (2021 m.).

Gamtinės dujos

(143)

Gamtinių dujų atveju Komisija naudojo bendrovės „Companhia de Gás de Minas Gerais“ (toliau – bendrovė GASMIG) (63) paskelbtą dujų kainą Brazilijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, pagal kurią buvo galima nustatyti pramoniniams naudotojams tiekiamų gamtinių dujų kainą.

(144)

Savo pastabose dėl pranešimo CISA nurodė, kad Brazilija buvo pasirinkta kaip tipiška šalis atliekant kitus du tyrimus: AD683 – Elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno produktai (64) (toliau – EBCPPP) ir R728 – Tam tikri orientuoto grūdėtumo plokšti valcavimo produktai iš silicinio elektrotechninio plieno (65). CISA teigė, kad nors šių tyrimų tiriamieji laikotarpiai nebuvo visiškai vienodi, atsižvelgdama į tai, kad abu minėti tyrimai buvo neseniai atlikti, Komisija turėjo surinkti su energija ir sąnaudomis susijusius duomenis iš panašių šaltinių, todėl kiekvieno veiksnio atveju nustatė panašias vieneto sąnaudas. CISA tvirtino, kad šiame tyrime gamtinių dujų kainos lyginamasis dydis buvo nustatytas remiantis bendrovės GASMIG paskelbta dujų kaina Brazilijoje ir apskaičiuota, kad jis siekė 7,46 CNY/m3. Atliekant EBCPPP tyrimą, dujų kainos lyginamasis dydis buvo nustatytas remiantis Brazilijos energetikos ministerijos statistiniais duomenimis ir apskaičiuota, kad jis siekė 2,257 CNY/m3. OGEP tyrime gamtinių dujų kainos lyginamasis dydis buvo nustatytas remiantis bendrovės GASMIG nurodyta kaina ir apskaičiuota, kad jis siekė 3,42–3,72 CNY/m3. CISA teigė, kad nepaisant to, jog EBCPPP ir OGEP tyrimų tiriamieji laikotarpiai buvo labai panašūs į šio tyrimo tiriamąjį laikotarpį, šiuo metu atliekamo tyrimo ir EBCPPP ir OGEP tyrimų kainų skirtumas yra daugiau nei dvigubai didesnis, todėl jis viršija pagrįstą intervalą. CISA prašo, kad Komisija palygintų šių skirtingų šaltinių kainas ir nustatytų pagrįstą kainą.

(145)

Be to, CISA pateikė panašią pastabą dėl darbo sąnaudų. CISA pabrėžė, kad šiame tyrime darbo jėgos lyginamasis dydis buvo nustatytas remiantis TDO statistiniais duomenimis ir bendrovės „Usiminas“ paskelbtos tvarumo ataskaitos duomenimis ir apskaičiuota, kad jis siekė 46,69 CNY/val. Atliekant EBCPPP tyrimą buvo naudojami tik TDO statistiniai duomenys ir šis dydis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į vidutines darbo sąnaudas, kurios siekė 27,112 CNY/val. CISA teigė, kad darbo sąnaudos Brazilijoje trumpuoju laikotarpiu negalėjo tiek daug padidėti, ir paprašė Komisijos šiame tyrime taikyti tą pačią darbo jėgos lyginamojo dydžio nustatymo metodiką, kaip ir atliekant EBCPPP tyrimą.

(146)

Komisija pažymėjo, kad šio tyrimo tiriamasis laikotarpis skiriasi nuo abiejų CISA nurodytų tyrimų tiriamųjų laikotarpių. Kaip nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje, šio tyrimo tiriamasis laikotarpis yra nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., EBCPPP tiriamasis laikotarpis – nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., o OGEP tyrimo tiriamasis laikotarpis – nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Todėl lyginamųjų indeksų vertės gali skirtis, nes jos susijusios su skirtingais laikotarpiais. Be to, CISA nenurodė, ar kuri nors metodika, kurią Komisija taikė apskaičiuodama lyginamuosius dydžius, buvo neteisinga. Atrodo, kad CISA daugiausia dėmesio skyrė tik lyginamojo dydžio vertei. CISA nenurodė, kokia turėtų būti pagrįsta lyginamojo dydžio vertė. Atrodo, kad CISA manė, jog pagrįstu lyginamuoju dydžiu reikėtų laikyti mažesnį lyginamąjį dydį. Komisija taip pat pažymėjo, kad nors dujų atveju CISA nurodė ir EBCPPP, ir OGEP tyrimus, darbo sąnaudų atveju CISA rėmėsi tik OGEP tyrimu. Pažymėtina, kad OGEP tyrime apskaičiuotas darbo jėgos lyginamasis dydis buvo 84,59 CNY/val., t. y. dvigubai didesnis nei šiame tyrime. Be to, Komisija pažymėjo, kad CISA nepateikė pastabų dėl elektros energijos lyginamojo dydžio vertės EBCPPP ir OGEP tyrimų atžvilgiu. Šiame tyrime elektros energijos lyginamasis dydis buvo gerokai mažesnis, palyginti su kitais dviem tyrimais. Šiame tyrime apskaičiuota, kad elektros energijos lyginamasis dydis buvo 0,79 kWh, atliekant EBCPPP tyrimą jis siekė iki 5,034 kWh, o OGEP tyrime – iki 8,251 kWh.

(147)

Atlikdama kiekvieną tyrimą Komisija lyginamuosius dydžius apskaičiuoja remdamasi lengvai prieinama informacija, taip pat konkrečiai su tyrimu ir Kinijos eksportuojančiais gamintojais susijusia informacija. Primenama, kad atliekant šį tyrimą Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, o atliekant EBCPPP ir OGEP tyrimus Kinijos eksportuojantys gamintojai bendradarbiavo. Tai, ar atliekant vieną tyrimą lyginamojo dydžio vertė yra mažesnė už kito tyrimo lyginamojo dydžio vertę, nėra svarbu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(148)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima.

(149)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija naudojo turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Todėl, remdamasi vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis, Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir visų gamybos ir darbo sąnaudų santykį. Siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ta procentinė dalis vėliau buvo pritaikyta neiškraipytai gamybos sąnaudų vertei.

(150)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą Komisija rėmėsi naujausiais turimais Brazilijos bendrovių, kurios pranešime buvo nurodytos kaip aktyvios ir pelningos peržiūrimojo produkto gamintojos, finansiniais duomenimis. Buvo naudojami iš duomenų bazės „Orbis (Bureau van Dijk)“ gauti šių bendrovių 2020 ir 2021 finansinių metų finansiniai duomenys: bendrovės „Usiminas“ ir bendrovės „Gerdau“.

(151)

Paskelbus pranešimą CISA teigė, kad 2020 m. tiek bendrovė „Usiminas“, tiek bendrovė „Gerdau“ gavo itin dideles pajamas ir pelną, palyginti su 2021 m. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, CISA paprašė Komisijos naudoti ne 2021 m. finansinius duomenis, o 2020 ir 2021 m. finansinių duomenų vidurkį, kad būtų galima pagrįstai atspindėti įprastą dviejų Brazilijos gamintojų finansinę padėtį.

(152)

Komisija nusprendė, kad šis tvirtinimas buvo pagrįstas. Bendrovės „Usiminas“ ir „Gerdau“ 2021 m. iš tikrųjų gavo labai didelį pelną. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad būtų tikslingiau naudoti šių dviejų Brazilijos gamintojų 2020 m. finansinius duomenis, o ne 2021 m., kurie, atrodo, buvo išskirtiniai abiejų bendrovių atveju.

(153)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo, CISA tvirtino, kad Komisijos naudotos PBA išlaidos ir pelno dydžiai vis dar buvo dideli. CISA tvirtino, kad tokiuose pramonės sektoriuose kaip geležies ir plieno sektorius pasiekti dviženklį pelną pavyksta labai retai arba tai padaryti apskritai neįmanoma. CISA tvirtino, kad Komisija neturėtų naudoti duomenų bazės „Orbis“ finansinės informacijos apie dvi Brazilijos bendroves, nes ji nėra susijusi tik su nagrinėjamuoju produktu, ir turėtų remtis Brazilijos ekonomikos ministerijos paskelbtomis priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo dėl importuojamų Pietų Afrikos, Kinijos, Pietų Korėjos ir Ukrainos kilmės sunkiųjų plokščių išvadomis (66). CISA paprašė Komisijos, kad koreguodama PBA išlaidas ir pelno dydžius ji atsižvelgtų į šio tyrimo išvadas.

(154)

Komisija pažymėjo, kad savo pastabose dėl pirmojo pranešimo CISA paprašė Komisijos naudoti ne 2021 m. finansinius duomenis, o 2020 ir 2021 m. finansinių duomenų vidurkį, kad būtų galima pagrįstai atspindėti įprastą abiejų Brazilijos gamintojų finansinę padėtį, kaip nurodyta 151 konstatuojamojoje dalyje. Komisija priėmė šį tvirtinimą ir, siekdama taikyti dar konservatyvesnį požiūrį, naudojo tik 2020 m. PBA išlaidas ir pelno dydžius, kurie buvo mažesni už CISA pasiūlytus 2020 ir 2021 m. vidutinius PBA išlaidų ir pelno dydžius. Dėl CISA minėto tyrimo Komisija pažymėjo, kad šis tyrimas buvo užbaigtas 2019 m. spalio mėn. ir vykdytas remiantis 2013 ir 2017 m. duomenimis, o šio tyrimo tiriamasis laikotarpis yra 2021 m. Be to, CISA nenurodė, kaip Komisija, remdamasi Brazilijos tyrimo išvadomis, turėtų koreguoti PBA išlaidas ir pelno dydžius. Be to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą reikalaujama, kad PBA išlaidų ir pelno sumos, naudojamos normaliajai vertei apskaičiuoti, būtų neiškraipytos ir pagrįstos. CISA neįrodė, kad šios vertės buvo iškraipytos arba nepagrįstos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(155)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(156)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vadovavosi pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija apie kiekvieno veiksnio (medžiagų ir darbo) panaudojimą gaminant peržiūrimąjį produktą.

(157)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną, kaip nurodyta 149–152 konstatuojamosiose dalyse. Gamybos pridėtinės išlaidos buvo nustatytos remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis. PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti remiantis bendrovių „Usiminas“ ir „Gerdau“ 2020 m. finansinėmis ataskaitomis, pateiktomis bendrovių finansinėse ataskaitose. Prie neiškraipytų gamybos sąnaudų Komisija pridėjo:

(158)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(159)

Kadangi KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina nustatyta remiantis PPA Kinijos eksporto į trečiąsias šalis FOB duomenimis ir pakoreguota pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis.

(160)

Šiuo atžvilgiu Komisija naudojo šių Kinijos prekių kodų eksporto statistinius duomenis iš PPA: 7208 51 10, 7208 51 20, 7208 51 90, 7208 52 00, 7208 90 00, 7225 40 91, 7225 40 99 ir 7225 99 90. Komisija pažymi, kad šie prekių kodai yra susiję ne tik su nagrinėjamuoju produktu, bet ir su kitų rūšių produktais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, remiantis byloje pateikta informacija negalima nustatyti nagrinėjamojo produkto apimties, palyginti su bendra pagal šiuos Kinijos prekių kodus klasifikuojamų produktų eksporto apimtimi. Vidutinės eksporto kainos svyruoja nuo 619 EUR iki 1 163 EUR už toną, priklausomai nuo prekės kodo. Vidutinė pagal visus aštuonis Kinijos prekių kodus klasifikuojamų produktų eksporto kaina buvo 749 EUR už toną. Didžiausios apimties eksportas į trečiąsias šalis buvo vykdomas pagal Kinijos prekės kodą 7225 40 99, kurio eksporto kaina buvo mažiausia iš visų aštuonių Kinijos prekių kodų, t. y. 619 EUR už toną.

(161)

PPA FOB duomenys buvo pakoreguoti atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis. Taigi FOB kaina buvo sumažinta atsižvelgus į vidaus vežimo išlaidas, remiantis pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija.

(162)

Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotą normaliąją vertę su pirmiau nustatyta Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kaina EXW sąlygomis.

(163)

Tuo remiantis nustatyta, kad normaliosios vertės ir eksporto į trečiąsias šalis kainų skirtumai, nustatyti kaip CIF kainos pasienyje procentinė dalis, svyruoja nuo 9 % iki 97 %, priklausomai nuo Kinijos prekės kodo. Nustatytas kainos skirtumas, išreikštas kaip CIF kainos pasienyje procentinė dalis, vidutiniškai siekė 65 %.

(164)

Tai rodo, kad jeigu priemonės nustotų galioti, o kainos, kuriomis Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportuotų nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą, atitiktų atliekant peržiūrą nustatytas kainas, kuriomis eksportuojama į kitas trečiąsias šalis, dempingo skirtumai greičiausiai būtų dideli ir panašūs į pradiniame tyrime nustatytus skirtumus.

(165)

Be to, kaip nurodyta 13 ir 27 konstatuojamosiose dalyse, CISA ir bendrovė „Primex“ tvirtino, kad, siekdama apriboti Kinijos plieno eksportą ir nukreipti Kinijos plieno gamybą į Kinijos vidaus pramonę, Kinijos finansų ministerija paskelbė, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. už tam tikrus plieno produktus, įskaitant sunkiąsias plokštes, nebebus mokamos grąžinamosios eksporto PVM išmokos (67). CISA teigė, kad pakeisdama politiką Kinijos vyriausybė siekė sumažinti eksportą ir nukreipti Kinijos gamybą į vidaus pramonę. CISA teigė, kad dėl šio politikos pasikeitimo artimiausiu metu galima tikėtis didelio sunkiųjų plokščių eksporto iš Kinijos sumažėjimo, o bendrovė „Primex“ teigė, kad importas iš Kinijos šiek tiek padidėtų.

(166)

Nors Kinijos eksportuojantys gamintojai nuo 2021 m. iš tiesų neteko šios eksporto paskatos, nes 1) kaip nurodyta 69 konstatuojamojoje dalyje, sumažėjo paklausa Kinijos rinkoje; 2) kaip paaiškinta 169 konstatuojamojoje dalyje, keliose kitose pagrindinėse rinkose buvo taikomos antidempingo priemonės ir 3) kaip nurodyta 66 ir 69 konstatuojamosiose dalyse, šioje šalyje buvo daug nepanaudotų pajėgumų, netekus šios paskatos Kinijos gamintojams nebūtų užkirstas kelias į Sąjungos rinką eksportuoti didelius kiekius sunkiųjų plokščių dempingo kainomis, jei priemonės būtų nebetaikomos, kad panaudotų tokius nepanaudotus pajėgumus. Be to, CISA ir bendrovė „Primex“ kiekybiškai neįvertino galimo PVM grąžinamųjų išmokų panaikinimo poveikio eksporto kainai. Šios šalys taip pat laikosi prieštaringų nuomonių dėl poveikio importo apimčiai, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(167)

Komisija išnagrinėjo kainų lygį, kurį Sąjungos gamintojai galėtų pasiekti Sąjungos rinkoje, palyginti su Kinijos eksportuojančių gamintojų kainomis kitų trečiųjų šalių rinkose.

(168)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija naudojo PPA duomenis. Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje kaina (749 EUR už toną), kaip nurodyta 9 lentelėje, buvo tokia pati kaip vidutinė eksporto į trečiąsias šalis FOB kaina (749 EUR už toną), tačiau didesnė už vidutinę Kinijos prekės kodo produktų, kurių eksporto apimtis buvo didžiausia, kainą. Todėl, jeigu priemonės nebebūtų taikomos, Kinijos eksportuojantiems gamintojams būtų naudinga nukreipti eksportą iš trečiųjų šalių į Sąjungą ir taip pasinaudoti galimybe išplėsti eksportą į Sąjungos rinką.

(169)

Remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjo pateikta, internete atliktų tyrimų metu surinkta ir patikrinta PPO duomenų bazės informacija, Komisija nustatė, kad iš KLR į Braziliją, Kanadą, Indoneziją, Tailandą, Jungtines Amerikos Valstijas (68) ir Jungtinę Karalystę (69) importuojamoms sunkiosioms plokštėms taikomos antidempingo priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos eksportuotojams sunku parduoti savo produktus visose šiose rinkose, jeigu būtų leista nebetaikyti šiuo metu galiojančių priemonių, Sąjungos rinka taptų labai patraukli Kinijos eksportuotojams, norintiems eksportuoti savo produktų perteklių ir panaudoti nepanaudotus pajėgumus.

(170)

Atsižvelgdama į 66–169 konstatuojamosiose dalyse pateiktą vertinimą, visų pirma į didelius nepanaudotus Kinijos eksportuotojų pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir mažą trečiųjų šalių rinkų absorbavimo pajėgumą, Komisija padarė išvadą, kad, jeigu galiojančių priemonių būtų leista nebetaikyti, importas dempingo kaina iš KLR veikiausiai pasikartotų.

(171)

Bendrovė „Primex“ tvirtino, kad tuo atveju, jeigu priemonės būtų nebetaikomos, importo į Sąjungą lygis priklausytų ne tik nuo Kinijos gamybos pajėgumų, bet ir nuo daugelio veiksnių, iš kurių svarbiausias būtų vartotojų paklausa Sąjungoje. Kiti veiksniai būtų kainų ir sąnaudų santykis, taip pat konkurencijos pasaulinėje rinkoje intensyvumas, prekybos kliūtys pasaulinėje rinkoje ir valiutų kursų raida. Bendrovė „Primex“ taip pat pareiškė, kad negalima numatyti, kokia šių veiksnių raida bus ateityje.

(172)

Kaip nurodyta 170 konstatuojamojoje dalyje, Komisijos išvada, kurioje teigiama, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti šiuo metu galiojančių priemonių, didelės apimties importas dempingo kaina iš KLR veikiausiai pasikartotų, grindžiama ne tik nepanaudotais Kinijos pajėgumais, bet ir Sąjungos rinkos patrauklumu bei mažais trečiųjų šalių rinkų absorbavimo pajėgumais. Bendrovė „Primex“ nepagrindė savo tvirtinimo dėl kitų veiksnių, todėl jis buvo atmestas.

(173)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu gamino daugiau kaip 25 Sąjungos gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(174)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 9,4 mln. tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir patikrintais EUROFER pateiktais duomenimis.

(175)

Kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje, buvo atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Jie pagamina daugiau nei 25 % viso panašaus produkto Sąjungoje, o jų pardavimo apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė daugiau nei 31 % visos apskaičiuotos panašaus produkto pardavimo Sąjungoje apimties.

(176)

Komisija Sąjungos suvartojimą apskaičiavo remdamasi Eurostato importo statistiniais duomenimis ir patikrintais Sąjungos pramonės pardavimo duomenimis.

(177)

Peržiūrimojo produkto suvartojimo Sąjungoje raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(178)

Bendras Sąjungos suvartojimas pirmiausia sumažėjo 9 % 2019 m., kai labai sulėtėjo Sąjungos BVP augimas, o tai turėjo neigiamą poveikį sektoriams, kuriems būdingas didelis cikliškumas, kaip antai plieno pramonei. Vėliau šis rodiklis dar labiau pablogėjo dėl COVID-19 pandemijos sukelto ekonomikos nuosmukio, o 2020 m. vartojimas toliau mažėjo. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suvartojimas galiausiai ėmė didėti, tačiau jis buvo 10 % mažesnis nei 2018 m.

(179)

Uždaroji rinka apima tiek uždarąjį pardavimą, tiek uždarąjį naudojimą. Apskritai uždarajai rinkai skirtų sunkiųjų plokščių kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 23 %. Uždarojoje rinkoje buvo parduodama tik nedidelė sunkiųjų plokščių dalis, kuri siekė mažiau nei 10 % viso suvartojimo šiuo laikotarpiu. Šio pardavimo dalis, palyginti su bendru suvartojimu, 2019 m. buvo dar mažesnė, o 2020 m. dėl ekonomikos sulėtėjimo ir COVID-19 pandemijos ji sudarė apie 6 % suvartojimo. Taip atsitiko daugiausia dėl sumažėjusios susijusių bendrovių, veikiančių vamzdžių sektoriuje, paklausos.

(180)

Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje kito panašiai kaip bendras suvartojimas. Dėl 178 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių iki 2020 m. suvartojimas sumažėjo 18 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pradėjo didėti. Tačiau 2018 m. lygio jis nepasiekė. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tam tikri pardavimo segmentai, kaip antai automobilių ir vėjo jėgainių, augo (ypač peržiūros tiriamuoju laikotarpiu). Tačiau ekonomikos sulėtėjimo poveikis kai kuriems svarbiausiems pardavimo segmentams, kaip antai plieninių vamzdžių pramonės ir laivų statybos sektoriams, buvo labai didelis, ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jie neatsigavo. Dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje sumažėjo 9 %.

(181)

Komisija importo iš Kinijos apimtį nustatė remdamasi Eurostato importo statistiniais duomenimis. Tuomet importo rinkos dalis buvo nustatyta palyginus importo į atvirąją rinką apimtį su bendru Sąjungos suvartojimu toje rinkoje, kaip parodyta 177 konstatuojamosios dalies 2 lentelėje.

(182)

Importo iš Kinijos į Sąjungą raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(183)

Importo iš Kinijos apimtis siekė 1,4 mln. tonų, o rinkos dalis pradinio tyrimo metu viršijo 14 %.

(184)

Importas iš Kinijos į Sąjungą nagrinėjamuoju laikotarpiu tapo nereikšmingas. Jo apimtis jau 2018 m. buvo labai maža, o nagrinėjamuoju laikotarpiu ši apimtis sumažėjo 86 %.

(185)

Importo iš Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko nedidelė, t. y. ji buvo mažesnė nei 1 % Sąjungos suvartojimo.

(186)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vidutinę importo iš Kinijos kainą nustatė remdamasi Eurostato importo statistiniais duomenimis.

(187)

Importo į Sąjungą iš Kinijos vidutinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kaina (EUR/t)

(188)

Vidutinės importo iš Kinijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu labai svyravo. Kaip parodyta 182 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje 3 lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu importo apimtis išliko nedidelė. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad dėl tokios mažos importo apimties nebuvo galima padaryti reikšmingų ar svarbių išvadų.

(189)

Be to, pažymėtina, kad nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai savo sunkiąsias plokštes pardavinėjo pagal vidutinio laikotarpio sutartis, t. y. iš esmės vienų ir (arba) dvejų metų trukmės sutartis, kuriose buvo nustatytos sutarties laikotarpiu galiojančios kainos, iš turimos informacijos matyti, kad Kinijos eksportuotojai savo sunkiąsias plokštes pardavinėjo vietoje, t. y. pagal labai trumpalaikes sutartis. Dėl to šie eksportuotojai galėjo palyginti greitai pritaikyti savo kainas prie rinkos sąlygų ir greitai prisitaikyti prie kainų tendencijų. Vis dėlto, kaip minėta 185 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos produktų rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat buvo mažesnė nei de minimis, todėl negalima padaryti prasmingų išvadų dėl tokio mažo produktų kiekio kainų.

(190)

Sunkiųjų plokščių importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, buvo daugiausia vykdomas iš Ukrainos, Indijos, Rusijos Federacijos ir Korėjos Respublikos.

(191)

(Bendros) importo į Sąjungą apimties, taip pat sunkiųjų plokščių importo iš kitų trečiųjų šalių atvirosios rinkos dalies ir kainų raida:

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių ir rinkos dalys

(192)

Bendras peržiūrimojo produkto importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3 %.

(193)

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip aprašyta 178 konstatuojamojoje dalyje, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo mažiau nei Sąjungos suvartojimas, importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 6 % (arba 0,9 procentinio punkto).

(194)

Norėdamas apskaičiuoti nelegiruotojo plieno sunkiųjų plokščių importą, pareiškėjas naudojo Eurostato duomenis, susijusius su visais šiuos produktus atitinkančiais KN kodais, o ne tik atitinkamais TARIC kodais. Taip buvo daroma todėl, kad, pareiškėjo nuomone, visi pagal šiuos KN kodus importuojami produktai turėtų būti laikomi peržiūrimuoju produktu. Visų pirma, kalbant apie įrankinį plieną, kuris neįtrauktas į produkto apibrėžtąją sritį, pareiškėjas teigė, kad pagal Kombinuotojoje nomenklatūroje (70) pateiktą apibrėžtį įrankinis plienas gali būti gaminamas tik iš legiruotojo plieno, todėl jokie įrankinio plieno produktai negali būti priskiriami KN kodams, taikomiems nelegiruotojo plieno produktams. Bet kuriuo atveju pareiškėjas teigė, kad į pradinio tyrimo skundą buvo neįtrauktas tik įrankinis plienas, gaminamas iš legiruotojo plieno. Pareiškėjas laikėsi nuomonės, kad Komisija neturėjo nustatyti 10 skaitmenų TARIC kodų pagrindiniams nelegiruotojo plieno sunkiųjų plokščių KN kodams 7208 51 20, 7208 51 91, 7208 51 98 ir 7208 52 91 ir kad atliekant skaičiavimus pagal šiuos TARIC kodus dėl neteisingo klasifikavimo būtų nustatyta gerokai mažesnė importo apimtis. Dėl tokios gerokai mažesnės importo apimties būtų padaryta klaidų apskaičiuojant kitus žalos veiksnius, kaip antai suvartojimą ir rinkos dalį, o atliekant žalos analizę būtų galima susidaryti iškraipytą Sąjungos pramonės padėties vaizdą.

(195)

Komisija nustatė, kad įrankinio plieno produktai gali būti gaminami ir iš nelegiruotojo (t. y. anglinio) plieno (71) ir kad nagrinėjamuoju laikotarpiu į Sąjungą buvo importuotas bent tam tikras tokių produktų kiekis. Tai, kad įrankinis plienas gali būti gaminamas iš nelegiruotojo plieno, neprieštarauja Kombinuotojoje nomenklatūroje pateiktai įrankinio plieno apibrėžčiai, nes ši apibrėžtis nustatyta tik konkrečių subpozicijų (KN kodų), atitinkančių legiruotojo plieno produktus, tikslais. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad peržiūrimojo produkto importas būtų klasifikuojamas neteisingai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija patvirtino, kad skaičiuojant importo duomenis turėtų būti remiamasi atitinkamais TARIC kodais, jeigu tokie kodai buvo nustatyti. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad net jeigu būtų įrodyta, kad didesnis įvertis, gautas naudojant išsamius KN kodus, būtų tikslesnis, išvados dėl žalos nepasikeistų.

(196)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(197)

Kaip minėta 41 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(198)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis ir patikrinta pareiškėjo pateikta informacija, t. y. duomenimis, susijusiais su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais, t. y. duomenimis, susijusiais su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(199)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(200)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(201)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6A lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(202)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės gamybos tendencijos labai atitiko suvartojimo tendencijas atvirojoje rinkoje. Apskritai, nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba sumažėjo 8 %. Padėtis buvo ypač sudėtinga 2020 m., kai dėl mažos paklausos, kurią lėmė tais metais prasidėjusi COVID-19 pandemija, gamyba sumažėjo 15 %. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl padidėjusio suvartojimo atvirojoje rinkoje ir uždarojo naudojimo gamyba atsigavo, tačiau 2018 m. lygio nepasiekė.

(203)

Sunkiųjų plokščių gamybos pajėgumai išliko, o 2018–2020 m. net šiek tiek padidėjo. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė turėjo atsisakyti kai kurių savo pajėgumų arba perkelti juos į kitų produktų sektorius. Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendri pajėgumai buvo sumažinti 5 % arba 727 tūkst. tonų.

(204)

Atsižvelgiant į 5 % siekusį gamybos pajėgumų sumažėjimą, jų naudojimo koeficientas peržiūros tiriamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje siekė maždaug 70 %. Tačiau 2019 m. ir 2020 m. pajėgumų naudojimo koeficientas buvo ypač mažas – vos 59 %. Tokį mažą koeficientą lėmė ekonomikos nuosmukis įvykus COVID-19 krizei, dėl kurio labai sumažėjo suvartojimas atvirojoje rinkoje ir gamyba uždarajam naudojimui bei uždarajam pardavimui.

6B lentelė

Sąjungos gamyba uždarajam naudojimui ir uždarajam pardavimui

(205)

Kaip minėta 5.2 punkte „Sąjungos suvartojimas“, sunkiųjų plokščių suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Toks sumažėjimas darė ypač didelį poveikį gamybai uždarajam naudojimui ir uždarajam pardavimui, kuri 2019 m. sumažėjo 39 %, o 2020 m. – dar 4 procentiniais punktais. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu stebėtas atsigavimas buvo nepakankamas, kad būtų galima atkurti ankstesniais metais prarastą gamybos apimtį.

(206)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(207)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės bendros pardavimo apimties raida iš esmės atitiko suvartojimo tendencijas. 2019 m. ji sumažėjo 8 %, o 2020 m., t. y. tais metais, kai prasidėjo COVID-19 pandemija, – dar labiau. Net jeigu paklausa peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo, pramonei nepavyko pasiekti 2018 m. buvusio pardavimo lygio. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu prarasta pardavimo dalis siekė beveik milijoną tonų.

(208)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad uždarajam pardavimui buvo padarytas didesnis poveikis nei pardavimui atvirojoje rinkoje. Nuo 2018 m. iki 2020 m. pabaigos uždarasis pardavimas sumažėjo net 55 % (arba apie 425 000 tonų). Uždarasis pardavimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu didėjo palyginti mažai ir vis dar buvo 37 % mažesnis nei 2018 m.

(209)

Pardavimui atvirojoje rinkoje poveikį taip pat padarė bendras rinkos nuosmukis, o pardavimo tendencijos taip pat atitiko suvartojimo toje rinkoje tendencijas. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu stebėtas augimas buvo nedidelis ir nepakankamas, kad būtų galima atkurti ankstesniais metais prarastą pardavimo apimtį.

(210)

Kadangi pardavimo apimties tendencijos labai atitiko suvartojimo atvirojoje rinkoje tendencijas, Sąjungos pramonės rinkos dalis toje rinkoje nesumažėjo. Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis atvirojoje rinkoje vis tiek sumažėjo (– 683 000 tonų).

(211)

Kaip minėta 178 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis laikotarpis apėmė 2019 m., kai sulėtėjo ekonomikos augimas, ir 2020 m., kuriais nuosmukis dar labiau padidėjo dėl COVID-19 pandemijos. Taigi, rinkos ir kiti apimties rodikliai tuo laikotarpiu nedidėjo, net jeigu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu rinkoje ir buvo vilčių teikiančių atsigavimo požymių.

(212)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(213)

Sąjungos pramonė išlaikė užimtumo lygį iki 2020 m. pabaigos, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl didelio nuosmukio rinkoje pramonė turėjo atleisti 14 % savo darbo jėgos. Šis skaičius apėmė ir darbo jėgą, prarastą 2021 m., kai vienas iš Sąjungos gamintojų (bendrovė „ThyssenKrupp“) nutraukė veiklą sunkiųjų plokščių gamybos srityje.

(214)

2019 ir 2020 m. Sąjungos pramonės darbuotojų našumas buvo labai mažas, nes smarkiai (iki –15 %) sumažėjo gamyba, o užimtumas tais metais išliko toks pat. Našumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo dėl mažesnio darbuotojų skaičiaus ir gamybos atsigavimo (+7 %), palyginti su 2020 m.

(215)

Atsižvelgdama į tai, kad importo iš Kinijos apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nedidelė, Komisija tuo laikotarpiu vykdyto dempingo neskaičiavo. Tačiau primenama, kad tokie skaičiavimai buvo atlikti atsižvelgiant į 4 skyriuje nurodytą dempingo pasikartojimo tikimybę.

(216)

Vertinant atsigavimą nuo buvusio dempingo, pažymėtina, kad šiuo metu atliekamas tyrimas yra pirmoji pradinių priemonių, kurių lygis svyruoja nuo 65,1 % iki 73,7 %, peržiūra. Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos eksportuotojų rinkos dalis siekė 14,4 %, negalima nuvertinti buvusio dempingo neigiamo poveikio Sąjungos rinkai ir Sąjungos pramonei ilguoju laikotarpiu, ypač ekonomikos nuosmukio sąlygomis.

(217)

Atsižvelgiant į tai, kad ekonominė padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nepalanki, Sąjungos pramonė pakankamai neatsigavo nuo buvusio dempingo poveikio.

(218)

Vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų ir atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje ir vieneto gamybos sąnaudos (EUR/t)

(219)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė pardavimo kainą atvirojoje rinkoje galėjo padidinti 9 %. Tačiau tokio kainos padidėjimo nepakako tuo laikotarpiu taip pat padidėjusioms sąnaudoms padengti. Kaip paaiškinta 189 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė produktus parduoda pagal vienų arba dvejų metų trukmės sutartis, kuriose kainos nustatomos visam sutarties galiojimo laikotarpiui. Be to, nebuvo galima numatyti COVID-19 pandemijos ir jos poveikio rinkai.

(220)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad kainos tam tikru mastu galėtų būti koreguojamos atsižvelgiant į sąnaudų raidą. Vis dėlto vieneto pardavimo kaina atvirojoje rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 12 % mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas.

(221)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(222)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės darbo sąnaudos šiek tiek svyravo ir iš viso padidėjo 4 %.

(223)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(224)

Iš 11 lentelės duomenų matyti, kad 2018–2019 m. sunkiųjų plokščių atsargos sumažėjo beveik 20 %, 2020 m. jos išliko stabilios, o 2021 m. padidėjo iki 2018 m. lygio ir sudarė apie 12 % visos produkcijos. Atsargos nelaikomos svarbiu pramonės žalos rodikliu, nes Sąjungos pramonė panašų produktą paprastai gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus.

(225)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(226)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, t. y. pardavimo atvirojoje rinkoje, grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Kaip ir tikėtasi, 2020 m., pandemijos įkarštyje, pelningumas pasiekė žemiausią lygį, t. y. –11 %. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis padidėjo, tačiau išliko neigiamas. Šį rezultatą pavyko pasiekti, nes kainos buvo padidintos iki 9 %, palyginti su 2018 m., o tam tikras sąnaudas, kaip antai bendras darbo sąnaudas, tuo laikotarpiu buvo galima sumažinti.

(227)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srautas išliko neigiamas ir gerokai sumažėjo, ypač 2020 m. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šis rodiklis šiek tiek pagerėjo, tačiau daugiausia išliko neigiamas.

(228)

Ekonomikos nuosmukis, daugumos gamybos sąnaudų padidėjimas ir Sąjungos pramonės patirti nuostoliai nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo rimtų pasekmių investicijų lygiui, kuris nuo 2020 m. turėjo būti nuosekliai ir smarkiai mažinamas. Investicijų lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo daugiau nei perpus mažesnis, palyginti su investicijų lygiu 2018 m.

(229)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Kaip ir kiti veiklos rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąža išliko neigiama. Nenuostabu, kad žemiausias šio rodiklio lygis (–20 %) buvo pasiektas 2020 m. Dėl rinkos atsigavimo, nuostolių sumažėjimo, taip pat mažesnio investicijų lygio peržiūros tiriamuoju laikotarpiu rezultatas šiek tiek pagerėjo, nors ir išliko neigiamas.

(230)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos sumažėjo ir išliko mažesnis už de minimis lygį. Taigi, remiantis tokio nedidelio importuoto kiekio apimtimi arba kaina, nebuvo galima padaryti reikšmingų išvadų.

(231)

Mažėjant paklausai, nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis. Vidutinė iš visų kitų trečiųjų šalių importuojamų sunkiųjų plokščių importo kaina buvo maždaug 2,5 % mažesnė už vidutinį Sąjungos pramonės kainų lygį. Šio importo rinkos dalis tuo laikotarpiu iš esmės išliko stabili.

(232)

Nagrinėjamasis laikotarpis apima 2020 m., kuriais kilo COVID-19 pandemija, dėl kurios visame pasaulyje prasidėjo didelis bendras ekonomikos nuosmukis. Šiomis aplinkybėmis atlikus tyrimą nustatyta, kad mažėjant rinkai visų Sąjungos pramonės žalos rodiklių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama ir (arba) išliko neigiama. Gamyba buvo sumažinta, pardavimas atvirojoje rinkoje sumažėjo 9 %, o Sąjungos pramonė turėjo 14 % sumažinti savo darbuotojų skaičių. Pardavimo kainas pavyko padidinti, bet nepakankamai, kad būtų galima padengti padidėjusias gamybos sąnaudas, todėl pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža tuo laikotarpiu nuolat buvo neigiami.

(233)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė yra labai pažeidžiama ir kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jai buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. Kartu Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos apimtis buvo nedidelė, materialinė žala Sąjungos pramonei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu negalėjo būti padaryta dėl importo iš Kinijos.

(234)

Bendrovė „Primex“ tvirtino, kad Sąjungos pramonės nestabilios padėties priežastis buvo paklausos sumažėjimas ir kad nėra įrodymų, jog tarp importo iš Kinijos ir Sąjungos gamintojų padėties būtų buvęs priežastinis ryšys. Todėl Kinijos eksportuotojai negalėjo būti laikomi atsakingais už žalą, kuri Sąjungos pramonei buvo padaryta Sąjungos rinkoje.

(235)

Tikėtina, kad Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo įtakos suvartojimo sumažėjimas. Tačiau primenama, kad atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, inicijuotą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, reikia atsižvelgti į kitus kriterijus, visų pirma į dempingo ir žalos, padarytos dėl importo dempingo kaina iš Kinijos, pasikartojimo tikimybę. Šiuo atžvilgiu Komisija toliau nagrinėjo žalos, kurią iš pradžių darė importas iš Kinijos, pasikartojimo tikimybę.

Pastabos po galutinio faktų atskleidimo

(236)

Po galutinio faktų atskleidimo pateiktose pastabose pareiškėjas sutiko su Komisijos išvadomis, kuriose teigiama, kad nustačius antidempingo priemones iš esmės pagerėjo Sąjungos pramonės ekonominė padėtis, palyginti su pradiniu tiriamuoju laikotarpiu, tačiau pažymėjo, kad Sąjungos pramonės padėtis tebėra ekonomiškai nestabili ir žalinga.

(237)

Savo pastabose CISA laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju Komisijos pripažintas faktas, kad įtariama žala Sąjungos pramonei tęsėsi ne dėl importo iš Kinijos, buvo esminis elementas.

(238)

Tačiau CISA taip pat suabejojo dėl Komisijos atlikto žalos nustatymo ir tvirtino, kad ši procedūra neatitiko PPO antidempingo susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų objektyvaus nagrinėjimo ir tiesioginių įrodymų standartų. Siekdama pagrįsti šį tvirtinimą, CISA išsamiau paaiškino nagrinėjamojo laikotarpio pasirinkimą, pagrindinių Sąjungos pramonės makroekonominių rodiklių aiškinimą ir importo kainodaros tendencijas.

(239)

Dėl nagrinėjamojo laikotarpio CISA nurodė objektyvaus nagrinėjimo standarto aiškinimą, kurį pateikė PPO apeliacinis komitetas, savo ataskaitoje (72) nurodęs, kad „tyrimą atliekančios institucijos neturi teisės atlikti tyrimo taip, kad taptų labiau tikėtina, jog dėl faktų nustatymo arba vertinimo proceso jos nustatys, jog vidaus pramonei buvo padaryta žala“. Be to, CISA nurodė pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad tiriamasis laikotarpis, be kita ko, parenkamas „siekiant pagrįstų išvadų“. CISA laikėsi nuomonės, kad dėl 2020 ir 2021 m. COVID-19 pandemijos padaryto poveikio ekonomikai apskritai ir konkrečiai plieno pramonei Komisijos nagrinėjamasis laikotarpis (2018 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d.) nebuvo tipiškas ir kad Komisija į nagrinėjamąjį laikotarpį turėjo įtraukti dar bent dvejus metus iki šio laikotarpio, taip pat laikotarpį po TL.

(240)

Dėl pagrindinių Sąjungos pramonės makroekonominių rodiklių aiškinimo CISA pakartojo savo pastabose dėl inicijavimo išsakytą nuomonę. Visų pirma CISA daugiausia dėmesio skyrė sunkiųjų plokščių suvartojimo Sąjungoje mažėjimui ir teigė, kad Sąjungos pramonės rodikliai turėtų būti analizuojami atsižvelgiant į šį sumažėjimą. CISA tvirtino, kad taikant šį metodą būtų padaryta išvada, kad Sąjungos pramonės būklė yra gera. CISA taip pat pabrėžė, kad bet kokia neigiama tokių rodiklių raida negali būti siejama su importu iš Kinijos.

(241)

Dėl importo kainodaros tendencijų CISA pastebėjo, kad importo iš Kinijos kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas ir gamybos sąnaudas, taip pat kad importo iš Kinijos kainos 2019–2021 m. buvo didesnės už importo iš kitų trečiųjų šalių kainas, kurios nuolat buvo mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas ir gamybos sąnaudas. CISA nuomone, tai buvo dabartinių eksportuotojų vykdomo priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis prima facie įrodymai ir papildomi įrodymai, kad, priešingai Komisijos išvadoms, galiojančių antidempingo priemonių tolesnis taikymas Kinijai būtų nepagrįstas.

(242)

Kaip nurodyta 233 konstatuojamojoje dalyje, materialinė žala Sąjungos pramonei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu negalėjo būti siejama su importu iš Kinijos dempingo kaina. Todėl priešingai, nei savo pastabose nurodė CISA, žalos priežastis šiuo atveju nėra esminis klausimas. Be to, žalos pasikartojimo tikimybės analizė parodė, kad tikėtina, jog netaikant priemonių labai padidėtų importas iš KLR žalingomis dempingo kainomis, o materialinė žala, kuri iš pradžių buvo daroma dėl importo dempingo kaina iš Kinijos, veikiausiai pasikartotų. Tai išsamiai paaiškinta 249–263 konstatuojamosiose dalyse. Todėl CISA tvirtinimai dėl išvados dėl materialinės žalos yra nereikšmingi.

(243)

Bet kuriuo atveju ir siekdama išsamumo, dėl tolesnėse konstatuojamosiose dalyse paaiškintų priežasčių Komisija taip pat nesutiko su CISA tvirtinimais, kad žalos nustatymas neatitiko objektyvaus nagrinėjimo ir tiesioginių įrodymų standartų. Komisija taip pat nesutiko, kad kuris nors iš CISA pateiktų argumentų būtų tinkamas šiam tvirtinimui pagrįsti.

(244)

Kalbant apie nagrinėjamojo laikotarpio pasirinkimą, kaip savo pastabose pripažįsta CISA, Komisija turi didelę veiksmų laisvę. Šiuo atveju Komisija laikėsi įprastos praktikos, t. y. pasirinko laikotarpį, apėmusį tiriamąjį laikotarpį (pasirinktą pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį) ir pilnus trejus metus iki jo. Todėl bet koks užuominos, kad nagrinėjamasis laikotarpis buvo pasirinktas taip, kad būtų labiau tikėtina, jog buvo padaryta žala, yra visiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas. Kalbant apie tipiškumą, paprastai laikoma, kad pilnų ketverių metų laikotarpis yra pakankamai tipiškas. Normalu, kad rinkos sąlygos per tokį laikotarpį kinta ir kad jis gali apimti ekonomikos nuosmukio intervalus, nepriklausomai nuo to, ar jie yra verslo ciklo dalis, ar prasideda dėl netikėtų pokyčių, kaip antai COVID-19 pandemijos protrūkio. Komisija taip pat pabrėžė, kad atliekant vertinimą buvo tinkamai atsižvelgta į rinkos sąlygas, be kita ko, į suvartojimo sumažėjimą, ir padaryta išvada, kad žala negalėjo būti siejama su importu iš Kinijos.

(245)

Dėl pagrindinių makroekonominių rodiklių aiškinimo Komisija pažymėjo, kad pagrindiniame reglamente nėra jokių nuostatų, kuriomis vadovaujantis būtų galima teigti, kad Sąjungos pramonės ekonominę padėtį reikėtų vertinti tik atsižvelgiant į suvartojimą ir kitas rinkos sąlygas. Priešingai, pagrindiniame reglamente reikalaujama, kad vertinant priežastinį ryšį būtų atsižvelgiama į paklausos sumažėjimą ir vartojimo modelių pokyčius. Kaip paaiškinta pirmiau, Komisijos analizėje šis reikalavimas buvo visiškai įvykdytas.

(246)

Dėl importo kainodaros tendencijų Komisija pažymėjo, kad importo iš Kinijos apimties ir kainų palyginimas su importo iš trečiųjų šalių apimtimi ir kainomis nėra svarbus nustatant žalą per se, – jis gali būti svarbus tik vertinant, ar yra priežastinis ryšys.

(247)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija patvirtino savo išvadą dėl žalos ir pažymėjo, kad bet kuriuo atveju materialinės žalos buvimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu analizė ir nustatymas, ar yra žalos pasikartojimo tikimybė, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, atliekami atskirai. Kaip paaiškinta 250–260 konstatuojamosiose dalyse, pastarasis grindžiamas perspektyvine įvairių veiksnių analize.

(248)

233 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Kaip nurodyta 216 konstatuojamojoje dalyje, neigiamo ankstesnio didelio dempingo poveikio negalima nuvertinti ir Komisija laikėsi nuomonės, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu žala Sąjungos pramonei negalėjo būti padaryta dėl importo iš KLR, nes jo apimtis tuo laikotarpiu buvo labai nedidelė. Kaip minėta 185 ir 230 konstatuojamosiose dalyse, importo iš Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo mažesnė nei de minimis lygis, t. y. ji sudarė mažiau nei 1 % suvartojimo. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra žalos, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš KLR, pasikartojimo tikimybė, jeigu būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių.

(249)

Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinėjo Kinijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, taip pat Sąjungos rinkos patrauklumą ir eksporto į trečiąsias šalis kainų ir kainų lygio Sąjungoje santykį. Be to, Komisija nagrinėjo tikėtinus importo iš KLR kainų lygius, jeigu antidempingo priemonės būtų netaikomos, taip pat jų poveikį Sąjungos pramonei.

(250)

Primenama, kad Kinijos eksportuotojai vis dažniau veikė Sąjungos rinkoje ir pradiniu tiriamuoju laikotarpiu jų rinkos dalis siekė 14,4 %. Tai rodo, kad šiems eksportuotojams Sąjungos rinka buvo ypač įdomi. Kaip nurodyta 170 konstatuojamojoje dalyje, remiantis KLR nepanaudotais pajėgumais, Sąjungos rinkos patrauklumu Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir antidempingo priemonėmis kitose šalyse, kuriomis apribojamos eksporto į tas rinkas galimybės, yra didelė tikimybė, kad pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui labai padidėtų sunkiųjų plokščių eksportas iš KLR į Sąjungą.

(251)

Kalbant apie kainų, kuriomis šie importuojami produktai būtų įvežami į Sąjungą, lygį, pareiškėjas pateikė įverčius, pagrįstus nepriklausomos plieno sektoriaus rinkos analizės bendrovės „S&P Global Platts“ kainodaros duomenimis. Šie duomenys apėmė eksporto iš KLR (Šanchajaus) kainas (FOB), Sąjungos pramonės kainas (EXW), taikomas Šiaurės ir Pietų Europoje, taip pat importo kainas (CIF) Pietų Europos uoste. KLR eksporto kainos yra susijusios su pagrindine konstrukcinio plieno marke Q355, o likusios kainos – su panašia plieno marke S235 JR. Įvertinus duomenis nustatyta, kad laikotarpiu po PTL KLR eksporto kainos iš esmės buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, taikomas Šiaurės ir Pietų Europoje, ir importo kainas Pietų Europos uoste. Visų pirma, vertindamas paskutinius tris mėnesius, apie kuriuos buvo turima duomenų, t. y. 2022 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn., pareiškėjas apskaičiavo, kad KLR eksporto kainos (pakoreguotos atsižvelgiant į vežimo iš Šanchajaus į Antverpeną išlaidas) buvo 39 % mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, taikomas Šiaurės Europoje, 29 % mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, taikomas Pietų Europoje, ir 20 % mažesnės už importo kainas Pietų Europoje. Todėl pareiškėjas apskaičiavo, kad dėl didelės Kinijos eksporto į Sąjungos rinką apimties kainos ES rinkoje veikiausiai sumažėtų bent 20–29 %, jeigu pardavimo apimtis išliktų tokia pati.

(252)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad labai padidėjus importui iš KLR būtų daromas didelis papildomas spaudimas Sąjungos kainoms, kurios jau dabar yra nuostolingos. Atsižvelgiant į pažeidžiamą Sąjungos pramonės padėtį, dėl tokių aplinkybių toliau labai mažėtų pardavimas, rinkos dalis ir pelningumas, toliau blogėtų Sąjungos pramonės padėtis ir galiausiai kiltų abejonių dėl jos gyvybingumo.

(253)

CISA pateikė keletą tvirtinimų dėl žalos pasikartojimo tikimybės. Pirmiausia ši šalis teigė, kad sunkiosioms plokštėms jau taikoma ES apsaugos priemonėmis užtikrinama apsauga ir kad vien dėl šių priemonių labai mažai tikėtina, kad žala galėtų pasikartoti. CISA paragino Komisiją atsižvelgti į šią dvejopą apsaugą atliekant šiuo metu vykdomos peržiūros vertinimą.

(254)

Šiuo atveju reikėtų priminti du pagrindinius principus. Pirma, net ir tuomet, kai tiek apsaugos, tiek antidempingo priemonėmis siekiama pašalinti žalą, pirmosios priemonės nepakeičia pastarųjų. Antra, šiuo atveju dviguba Sąjungos pramonės apsauga netaikoma. Kaip nurodė CISA, sunkiosioms plokštėms nustatytos apsaugos priemonės siekė 25 %, o antidempingo muitai buvo didesni ir siekė 65,1–73,7 %. Kaip aiškiai nurodyta apsaugos priemonių reglamento 2.6 priede, tik dalis antidempingo muito būtų mokėtina po to, kai sumokamos sunkiosioms plokštėms nustatytos apsaugos priemonės. Todėl šios priemonės nėra sumuojamos ir dviguba apsauga netaikoma.

(255)

Antra, apsaugos priemonių reglamento 2.6 priede nurodyta, kad apsaugos priemonės nėra nustatomos siekiant užtikrinti, kad sunkiosios plokštės iš Kinijos būtų importuojamos atitinkamomis nežalingomis kainomis, nustatytomis atlikus pradinį antidempingo tyrimą. Tam užtikrinti turėtų būti taikomas papildomas muitas, siekiantis ne mažiau kaip 40,1 %. Be to, kaip minėta 79 ir 80 konstatuojamosiose dalyse, Komisija pažymėjo, kad pagal galiojančias apsaugos priemones nustatyta bendroji kvota yra didelė, todėl, jeigu būtų leista nebetaikyti antidempingo muitų, ja nebūtų galima reikšmingai apriboti importo iš KLR į Sąjungos rinką žalingomis kainomis.

(256)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tvirtinimai, kad Sąjungos pramonei taikoma dviguba apsauga ir kad taikant apsaugos priemones žala nepasikartotų, atmetami.

(257)

CISA ir bendrovė „Primex“ taip pat tvirtino, kad Kinijos finansų ministerija paskelbė, jog tam tikriems plieno produktams, įskaitant sunkiąsias plokštes, nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. nebebus taikomos eksporto PVM grąžinamosios išmokos ir kad dėl šios priemonės mažai tikėtina, kad žala pasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(258)

Kaip minėta 166 konstatuojamojoje dalyje, CISA ir bendrovė „Primex“ nepateikė jokių tvirtinimų dėl tikėtino eksporto PVM grąžinamųjų išmokų panaikinimo poveikio eksporto į Sąjungą kainai tuo atveju, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių. Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į poreikį panaudoti nepanaudotus pajėgumus, panaikinus PVM eksporto grąžinamąsias išmokas Kinijos gamintojams nebūtų užkirstas kelias užtvindyti Sąjungos rinką dempingo kainomis eksportuojamais produktais. Todėl argumentas, kad dėl šio panaikinimo žala veikiausiai nepasikartotų, nebuvo pagrįstas.

(259)

Tuo remiantis daroma išvada, kad tikėtina, jog netaikant priemonių labai padidėtų importas iš KLR žalingomis dempingo kainomis, o materialinė žala, kuri iš pradžių buvo daroma dėl importo dempingo kaina iš Kinijos, veikiausiai pasikartotų.

Pastabos po galutinio faktų atskleidimo

(260)

Po faktų atskleidimo pateiktose pastabose pareiškėjas pritarė Komisijos išvadai teigdamas, kad tikėtina, jog netaikant priemonių labai padidėtų importas iš KLR žalingomis dempingo kainomis, o materialinė žala, kuri iš pradžių buvo daroma dėl importo dempingo kaina iš Kinijos, veikiausiai pasikartotų.

(261)

Tačiau CISA savo pastabose pakartojo, kad sunkiųjų plokščių importas iš Kinijos jau buvo nereikšmingas ir kad panaikinus eksporto PVM grąžinamąsias išmokas nuo jo būtų atgrasoma dar labiau. CISA teigimu, vienintelė išvada, kurią galima pagrįstai padaryti, būtų ta, kad jokia įtariama žala Sąjungos pramonei arba tokios žalos pasikartojimo tikimybė negali būti siejama su importu iš Kinijos.

(262)

Komisija laikėsi nuomonės, kad vertinant, ar yra žalos pasikartojimo tikimybė, svarbus klausimas buvo ne eksporto PVM grąžinamųjų išmokų panaikinimo poveikis priemonių galiojimo laikotarpiu, o jo poveikis Sąjungos sunkiųjų plokščių rinkai ir Sąjungos pramonei tuo atveju, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių. Komisija pažymėjo, kad CISA kiekybiškai neįvertino tokio panaikinimo poveikio galimai apimčiai ir eksporto kainai, kuriomis Kinijos kilmės produktai galėtų būti tiekiami į Sąjungos rinką. Be to, CISA nepateikė jokių argumentų, kuriais būtų galima paneigti išvadą, kad panaikinus eksporto PVM grąžinamąsias išmokas Kinijos gamintojams nebūtų užkirstas kelias Sąjungos rinką užtvindyti dempingo kainomis eksportuojamais produktais, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl Komisija nepakeitė 259 konstatuojamojoje dalyje padarytos išvados dėl žalos pasikartojimo tikimybės.

(263)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir (arba) prekiautojų ir naudotojų interesus.

(264)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(265)

Sąjungos pramonė veikia keliose valstybėse narėse, kaip antai Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Graikijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Austrijoje, ir, kaip minėta 212 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sunkiųjų plokščių sektoriuje buvo tiesiogiai įdarbinta daugiau kaip 16 000 žmonių.

(266)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu, nepaisant KLR taikomų priemonių, Sąjungos pramonės veikla išliko nuostolinga, o gamybos ir pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje sumažėjo. Kaip paaiškinta pirmiau, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, yra didelė tikimybė, kad iš Kinijos dempingo kainomis vėl būtų importuojami dideli kiekiai produktų. Dėl to veikiausiai pablogėtų ir taip pažeidžiama Sąjungos pramonės padėtis ir gali kilti abejonių dėl sunkiųjų plokščių gamybos sektoriaus gyvybingumo, o dėl to sumažėtų užimtumas ir alternatyvūs tiekimo šaltiniai Sąjungoje.

(267)

Sąjungos pramonė suinteresuota, kad rinkoje būtų vyrautų veiksmingos ir sąžiningos prekybos sąlygos. Jeigu priemonės būtų toliau taikomos, tikimasi, kad rinkai atsigavus po pandemijos Sąjungos pramonė galėtų padidinti savo kainas, gamybos ir pardavimo apimtį, užimtumą ir palaipsniui pradėtų dirbti pelningai.

(268)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas KLR atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(269)

Nė vienas nesusijęs importuotojas ar prekiautojas nepateikė atitinkamo Komisijos klausimyno atsakymų.

(270)

Sunkiųjų plokščių importuotojas, bendrovė „Primex“, kuri nepritarė priemonių galiojimo pratęsimui, pateikė pastabų dėl peržiūros inicijavimo, tačiau pastabų dėl nesusijusių importuotojų ir prekiautojų interesų nepateikė.

(271)

Pradiniame tyrime buvo padaryta išvada, kad nustačius priemones Sąjungos importuotojų interesams didelio neigiamo poveikio nebus padaryta. Tokia išvada padaryta dėl to, kad sunkiosios plokštės sudarė ne daugiau kaip 20 % bendradarbiaujančių importuotojų verslo, ir dėl to, kad dauguma importuotojų prekiauja produktais iš įvairių šaltinių, įskaitant Sąjungos pramonę.

(272)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad jeigu priemonės būtų taikomos toliau, poveikis nesusijusiems importuotojams ir prekiautojams neturėtų būti didelis.

(273)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo trys naudotojai, kurie bent iš dalies atsakė į Komisijos klausimyną. Bendrovė „Europipe GmbH“ (toliau – bendrovė „Europipe“) pareiškė pritarianti dėl tolesnio priemonių taikymo. Tačiau šis naudotojas priklauso dviem Sąjungos gamintojams, todėl jo pozicija negali būti laikoma tipiška naudotojų interesus atspindinčia pozicija.

(274)

Kiti du naudotojai – bendrovė „Vestas Wind Systems A/S“ (toliau – bendrovė „Vestas“) ir bendrovė „Astilleros Gondán S.A.“ (toliau – bendrovė „Gondán“) – pareiškė nepritariančios dėl tolesnio priemonių taikymo.

(275)

Bendrovė „Vestas“, gaminanti vėjo jėgaines, teigė, kad peržiūrimasis produktas sudaro didelę jos galutinių produktų sąnaudų dalį. Nors ši bendrovė teigė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu naudojo tik Sąjungos pramonės gaminamas sunkiąsias plokštes, ji tvirtino, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų neigiamą poveikį jos veiklai. Tačiau šis naudotojas atsisakė pateikti informacijos, kuri būtų buvusi svarbi tikrinant šio tvirtinimo pagrįstumą.

(276)

Siekdama įvertinti galimą priemonių galiojimo pratęsimo poveikį šiam naudotojui ir apskritai vėjo elektrinių verslui, Komisija taip pat naudojo „WindEurope“ ataskaitą (73), iš kurios matyti, kad, nepaisant 178 konstatuojamojoje dalyje minėtos sunkios ekonominės padėties, vėjo elektrinių pramonės sektorius 2018–2020 m. laikotarpiu nuolat augo (+22 %), o ši tendencija išliko ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (+17 %). Remiantis prognozėmis, iki 2026 m. šis sektorius ir toliau smarkiai augs.

(277)

Laivų statybos srityje veikianti bendrovė „Gondán“ nurodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ji taip pat pirko tik Sąjungos pramonės produktus. Peržiūrimojo produkto sąnaudos sudarė mažiau nei 5 % visų atitinkamų galutinių produktų sąnaudų.

(278)

Visų kitų naudotojų sunkiųjų plokščių suvartojimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė gerokai mažiau nei 10 % viso suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje.

(279)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra įrodymų, kad tolesnis priemonių taikymas galėtų turėti didelį arba neproporcingą poveikį šių naudotojų veiklai.

(280)

Bendrovė „Vestas“, CISA ir bendrovė „Primex“ teigė, kad tolesnis antidempingo priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų, visų pirma atsižvelgiant į neišprovokuoto ir nepagrįsto 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėto agresijos karo prieš Ukrainą poveikį sunkiųjų plokščių tiekimui ir į vėliau Rusijai ir Baltarusijai nustatytas sankcijas. Šių šalių teigimu, dėl šių pokyčių Rusijos ir Baltarusijos kilmės sunkiųjų plokščių importas buvo nutrauktas, o importas iš Ukrainos buvo labai apribotas. Manoma, kad šios aplinkybės išliks. Bendrovių „Vestas“ ir „Primex“ teigimu, Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumai taip pat būtų apriboti dėl tariamai nepakankamų plieno plokščių ar kitų gamybos išteklių, kaip antai geležies rūdos granulių, koksinių anglių, metalo laužo ir legiruojamų metalų tiekimo. Atsižvelgdamos į importo iš minėtų šalių sumažėjimą, CISA ir bendrovė „Primex“ tvirtino, kad importuojamais Kinijos kilmės produktais būtų galima pakeisti trūkstamus produktus.

(281)

Komisija pripažino, kad nuo 2022 m. vasario mėn. dėl karo Ukrainoje labai sumažėjo importas iš Rusijos ir Ukrainos ir kad nebuvo požymių, kad ši padėtis artimiausioje ateityje pasikeis. Tačiau Komisija pastebėjo, kad importą iš Ukrainos ir Rusijos iš esmės pakeitė importas iš Indijos, Indonezijos ir Korėjos Respublikos. Be to, kaip nurodyta 201 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė vis dar turi nepanaudotų pajėgumų, kurie siekia maždaug 4 mln. tonų, ir gali patenkinti labai padidėjusią paklausą, o tariami apribojimai, susiję su žaliavomis, nebuvo pagrįsti. Galiausiai Komisija priminė, kad priemonių tikslas nėra išstumti iš rinkos importuojamus Kinijos kilmės produktus ir kad Kinijos eksportuotojams visada buvo leidžiama pardavinėti sunkiąsias plokštes nežalingomis kainomis. Todėl tvirtinimai dėl pasiūlos trūkumo buvo nepriimtini.

(282)

Apibendrindama Komisija laikėsi nuomonės, kad tolesnis priemonių taikymas neturėtų didelio poveikio naudotojams, visų pirma atsižvelgiant į poreikį išsaugoti Sąjungos sunkiųjų plokščių gamybos sektorių.

(283)

Bendrovė „Vestas“ tvirtino, kad dėl ribotų Sąjungos pramonės pajėgumų Sąjungos sunkiųjų plokščių, visų pirma didelių plieno plokščių, paklausa Sąjungos vėjo energijos sektoriuje negalėtų būti patenkinta, jeigu priemonės būtų toliau taikomos. Bendrovės „Vestas“ teigimu, tai taip pat turėtų įtakos tolesnei vėjo energijos reikšmei energijos rūšių derinyje ir Sąjungos gebėjimui pasiekti savo atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslus.

(284)

Komisija pažymėjo, kad bendrovė „Vestas“ nepagrindė tariamų pajėgumų apribojimų, susijusių su konkrečios rūšies sunkiosiomis plokštėmis. Be to, kaip pažymėta 281 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė vis dar turi nepanaudotų pajėgumų, kurie gali patenkinti labai padidėjusią paklausą, o jos produkciją papildo importas iš trečiųjų šalių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra įrodymų, kad dėl tolesnio priemonių taikymo būtų labai apribota vėjo energijos sektoriaus plėtra.

(285)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė turi plataus užmojo planų, susijusių su investicijomis į plieno gamybos žalinimą, įskaitant tradicinių aukštakrosnių pakeitimą elektrinėmis lankinėmis krosnimis. Manoma, kad šios investicijos labai padės siekiant Sąjungos išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslų. Tačiau jos būtų vykdomos tik tuo atveju, jeigu Sąjungos pramonė galėtų pasiekti pakankamą pelningumą, o siekiant tai užtikrinti būtina toliau taikyti priemones.

(286)

Apibendrindama Komisija laikėsi nuomonės, kad apskritai tolesnis priemonių taikymas neturėtų neigiamo poveikio Sąjungos aplinkos srities tikslams.

(287)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių importuojamoms KLR kilmės sunkiosioms plokštėms nereikėtų toliau taikyti esamų antidempingo priemonių.

Pastabos po galutinio faktų atskleidimo

(288)

Po galutinio faktų atskleidimo pateiktose pastabose pareiškėjas sutiko su Komisijos išvadomis ir nurodė, kad tolesnis priemonių taikymas būtų naudingas visai Sąjungos rinkai, nes būtų užtikrinamas saugus ir stabilus sunkiųjų plokščių vidaus tiekimas ir sudaromos sąlygos tęsti perėjimą prie žalios plieno gamybos ir mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

(289)

Tačiau CISA tvirtino, kad dėl Sąjungos interesų reikia leisti nebetaikyti priemonių ir nurodė šias priežastis: 1) galimą importo deficitą Rusijai ir Ukrainai de facto pasitraukus iš ES rinkos ir toliau plieno produktams taikant apsaugos priemones, 2) siūlomą ES pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą ir 3) ekonomikos nuosmukio grėsmę, susijusią su dideliu infliacijos lygiu ES.

(290)

Dėl galimo importo deficito CISA pakartojo savo nuomonę, kad nutraukus importą iš Rusijos ir Ukrainos atsirastų pasiūlos trūkumas. Savo tvirtinimui pagrįsti CISA pateikė aktualų rinkos analitiko paskelbtą straipsnį (74).

(291)

Komisija pažymėjo, kad CISA pateikta informacija patvirtina išvadą, jog importą iš Ukrainos ir Rusijos iš esmės pakeitė importas iš kitų šalių, be kito ko, Indijos ir Indonezijos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad CISA nepateikė patikimos informacijos apie Sąjungos paklausos raidą arba apie Sąjungos gamintojų sunkiųjų plokščių gamybą, buvo laikoma, kad tvirtinimai dėl trūkumo buvimo nebuvo pagrįsti ir kad į juos negalima atsižvelgti.

(292)

Dėl ES pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) CISA tvirtino, kad jeigu jis bus priimtas ir taikomas pagal atitinkamą laikinąjį Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą (75), dėl šio mechanizmo atsiras didelių papildomų išlaidų, todėl bus atgrasoma nuo sunkiųjų plokščių importo, įskaitant visų pirma importą iš Kinijos, Indijos, Rusijos ir Turkijos.

(293)

Kaip pripažino pati CISA, PADKM peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nedarė jokio poveikio, nes tuo metu tai buvo tik pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Bet kuriuo atveju Komisija priminė, kad siūlomo mechanizmo tikslas – užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui, skatinti švaresnę pramoninę gamybą ES nepriklausančiose šalyse ir užtikrinti teisingą kainą, mokamą už anglies dioksidą, išmetamą gaminant tam tikras į ES įvežamas daug energijos suvartojančias prekes. Todėl PADKM tikslai visiškai atitinka Sąjungos interesą siekti savo aplinkos tikslų. Be to, Komisija priminė, kad bet koks galimas PADKM poveikis sunkiųjų plokščių importui iš Kinijos, Indijos, Rusijos ir Turkijos priklausytų nuo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo šių šalių gamybos procesuose, o tai vertinti šiuo etapu būtų dar per anksti. Šiuo atžvilgiu Komisija peržiūrės PADKM poveikį įgyvendinimo pereinamojo laikotarpio pabaigoje (2025 m. gruodžio mėn.) ir prireikus pakoreguos jo taikymą prieš 2026 m. sausio mėn. visiškai įsigaliojant galutinei sistemai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(294)

Dėl infliacijos CISA tvirtino, kad, atsižvelgiant į precedento neturintį infliacijos lygį Sąjungoje 2022 m., padidėjus nagrinėjamojo produkto kainoms kiltų pavojus infrastruktūros projektų gyvybingumui ir ES valstybių narių BVP augimui.

(295)

Komisija priminė, kad priemonių tikslas buvo užtikrinti sąžiningas rinkos sąlygas Sąjungoje, ir pažymėjo, kad ekonominė aplinka, kurioje gamybos išteklių sąnaudos labai padidėja, tačiau gamintojams neleidžiama atitinkamai koreguoti savo kainų dėl importo dempingo kaina, nebūtų palanki ekonomikos augimui ir keltų grėsmę pramonės gyvybingumui.

(296)

Taigi Komisija toliau laikosi pozicijos, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių importuojamoms KLR kilmės sunkiosioms plokštėms nereikėtų toliau taikyti esamų antidempingo priemonių.

(297)

CISA tvirtino, kad galiojančių antidempingo priemonių taikymo sustabdymo sąlygos pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį buvo įvykdytos. CISA tvirtino, kad abi pirmiau minėtoje pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos buvo įvykdytos. CISA teigė, kad rinkos sąlygos laikinai pasikeitė tiek, kad mažai tikėtina, jog žala tęsis arba atsiras, jeigu priemonių galiojimas bus sustabdytas. Šiuo atveju CISA paminėjo Sąjungos galutinės grandies pramonės sektorių augimo lūkesčius ir didėjantį produktų stygių Sąjungos rinkoje, numatomą ekonomikos atsigavimą po COVID-19 protrūkio, nagrinėjamojo produkto kainų padidėjimą, numatomą importo iš Rusijos ir Ukrainos apimties sumažėjimą ir įgyvendinimo sprendimą sustabdyti galutinių antidempingo muitų, nustatytų KLR kilmės plokštiems valcavimo produktams iš aliuminio, taikymą.

(298)

Komisija atmetė CISA tvirtinimą, nes jis buvo nepagrįstas. CISA nepateikė jokios informacijos, pagrindžiančios, kad buvo įvykdytos pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalies sąlygos ir kad galiojančių antidempingo priemonių taikymas turėtų būti sustabdytas.

(299)

Remiantis Komisijos išvadomis dėl dempingo pasikartojimo tikimybės, žalos pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų, antidempingo priemonės sunkiosioms plokštėms iš Kinijos Liaudies Respublikos turėtų būti taikomos toliau.

(300)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(301)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(302)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(303)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės peržiūrimajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(304)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (76). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad šis pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(305)

Eksportuotojas arba gamintojas, kuris neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kurio duomenys buvo naudojami nustatyti jo eksportui šiuo metu taikomo muito dydį, gali prašyti, kad Komisija jam taikytų neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jeigu tekinamos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kurio duomenys buvo naudojami nustatyti jo eksportui taikomo muito dydį; ii) jis nėra susijęs su bendrove, kuri vykdė tokią veiklą ir dėl to jai taikomi antidempingo muitai, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(306)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti galiojančias priemones taikyti toliau. Taip pat buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(307)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (77) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(308)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 (78) Komisija trejų metų laikotarpiui tam tikriems plieno produktams nustatė apsaugos priemonę. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1029 (79) tos apsaugos priemonės galiojimas buvo pratęstas iki 2024 m. birželio 30 d. Peržiūrimasis produktas (kaip kategorija) yra vienas iš produktų, kuriems taikoma apsaugos priemonė. Taigi, viršijus pagal apsaugos priemonę nustatytas tarifines kvotas, už tą patį importą turėtų būti mokamas ir virškvočio muitas, ir antidempingo muitas. Kadangi toks antidempingo priemonių ir apsaugos priemonių sumavimas gali turėti didesnį nei pageidaujama poveikį prekybai, Komisija nusprendė neleisti tuo pačiu metu peržiūrimajam produktui taikyti ir antidempingo muito, ir virškvočio muito tol, kol bus taikomas apsaugos muitas.

(309)

Tai reiškia, kad tais atvejais, kai peržiūrimajam produktui tampa taikytinas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas, renkamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir prie jo pridedamas skirtumas tarp to muito ir didesniojo iš šiuo reglamentu nustatytų antidempingo muitų. Nesurinktos antidempingo muitų sumos dalies surinkimas sustabdomas.

(310)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,