(1)

2016 m. gruodžio 16 d. Europos cheminių medžiagų agentūra (toliau – Agentūra) Komisijos prašymu pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 69 straipsnio 1 dalį pateikė dokumentų rinkinį (2) (toliau – XV priede nurodyta dokumentacija), kuriame įrodyta, kad dėl iš gaminių, pagamintų iš vinilchlorido polimerų arba kopolimerų (PVC), kurių sudėtyje yra švino stabilizatorių, per jų gyvavimo ciklą išsiskiriančio švino tiesiogiai ir netiesiogiai didėja švino poveikis žmonėms. Agentūra XV priede nurodytoje dokumentacijoje pasiūlė apriboti švino tiekimą rinkai arba jo naudojimą iš PVC pagamintuose gaminiuose, jeigu švino koncentracija yra lygi arba didesnė nei 0,1 % PVC medžiagos masės. Atsižvelgiant į tai, kad švino junginiai negali veiksmingai stabilizuoti PVC, jei jų koncentracija yra mažesnė nei maždaug 0,5 % masės, siūloma ribinė koncentracija turėtų užtikrinti, kad Sąjungoje maišant PVC į jį sąmoningai nebebūtų pridedama kaip stabilizatorių švino junginių. Agentūra į XV priede nurodytą dokumentaciją taip pat įtraukė keletą nuo šio siūlomo apribojimo leidžiančių nukrypti nuostatų, visų pirma dėl PVC gaminių, kurių sudėtyje yra regeneruoto PVC. Terminas „regeneruotas“ vartojamas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB (3) 3 straipsnio 15a punkte pateiktos sąvokos „naudojimas medžiagoms gauti“ apibrėžties;

(2)

švinas yra toksiška medžiaga, kuri veikia nervų sistemos vystymąsi, sukelia lėtines inkstų ligas ir neigiamai veikia kraujospūdį. Nors poveikio vaikų nervų sistemos vystymuisi ir poveikio inkstams ribinė vertė nenustatyta, pasak Europos maisto saugos tarnybos, dabartinis švino, esančio maiste ir kituose šaltiniuose, poveikis vis dar viršija leidžiamąjį poveikio lygį ir neigiamai veikia vaikų nervų sistemos vystymąsi (4);

(3)

švino stabilizatoriai didina PVC šiluminį stabilumą junginių ir gaminių gamybos metu. Jie taip pat apsaugo PVC nuo fotoskilimo. Sąjungos pramonė savanoriškai palaipsniui nutraukė švino stabilizatorių naudojimą PVC junginiuose ir PVC gaminiuose ir pranešė, kad šis procesas buvo sėkmingai užbaigtas 2015 m. (5) PVC gaminių, kurių sudėtyje yra švino, visų pirma statybos produktų, naudojimo laikotarpis yra ilgas – juos galima naudoti ilgiau nei keletą dešimtmečių, po kurių jie tampa atliekomis ir gali būti perdirbami, potencialiai kartu su regeneruotu PVC švino vėl įdedant į gaminius. XV priede nurodytoje dokumentacijoje parodyta, kad 2016 m. Sąjungoje 90 % viso apskaičiuoto iš PVC gaminių išsiskyrusio švino kiekio dėl švino stabilizatorių laipsniško atsisakymo Sąjungoje priskiriama importuotiems PVC gaminiams;

(4)

siekiant palengvinti siūlomo apribojimo vykdymą, tikslinga apriboti bet kokio PVC esančio švino naudojimą, nepriklausomai nuo numatytos PVC paskirties;

(5)

2017 m. gruodžio 5 d. Agentūros Rizikos vertinimo komitetas (toliau – RVK) priėmė galutinę nuomonę (6), kurioje daroma išvada, kad Agentūros siūlomas apribojimas yra tinkamiausia Sąjungos masto priemonė nustatytai rizikai, kurią kelia PVC gaminiuose kaip stabilizatoriai naudojami švino junginiai, šalinti, kiek tai susiję su tokios rizikos mažinimo veiksmingumu, praktiškumu ir stebėsenos galimybėmis;

(6)

RVK pasiūlė uždrausti naudoti bet kokios koncentracijos šviną PVC gaminiuose. RVK taip pat pritarė Agentūrai, kad turėtų būti nustatyta nukrypti leidžianti nuostata dėl PVC gaminių, kurių sudėtyje yra regeneruoto PVC. Tačiau RVK pasiūlė tam tikriems PVC gaminiams, kuriuose yra regeneruoto standaus ir lankstaus PVC, nustatyti didesnes švino kiekio ribines vertes – atitinkamai 2 % ir 1 % masės. Tame pasiūlyme buvo atsižvelgta į vertinimą, pagal kurį alternatyvus tokių gaminių perdirbimas, t. y. PVC atliekų šalinimas sąvartynuose ir jų deginimas, padidintų teršalų išmetimą į aplinką ir nesumažintų rizikos. Siūlomomis skirtingomis ribinėmis vertėmis buvo atsižvelgta į įvertintą vidutinį švino kiekį standaus ir lankstaus PVC atliekose 2013 m., numatomą poveikį perdirbamų medžiagų kiekiui ir tai, kad, kaip žinoma, iš lankstaus PVC išsiskiria didesnis švino kiekis nei iš standaus PVC. Tinkamai atsižvelgiama į tai, kad kai kuriuose gaminiuose yra didelis regeneruoto PVC kiekis, kuris gali siekti 100 % masės PVC galutiniame gaminyje;

(7)

2018 m. kovo 15 d. Agentūros Socialinės ir ekonominės analizės komiteto (toliau – SEAK) priimtoje galutinėje nuomonėje (7) padaryta išvada, kad Agentūros siūlomas apribojimas su RVK ir SEAK padarytais pakeitimais yra tinkamiausia Sąjungos masto priemonė nustatytai rizikai mažinti, atsižvelgiant į jos socialinę bei ekonominę naudą ir kainą. SEAK priėjo prie šios išvados remdamasis geriausiais turimais įrodymais, atsižvelgdamas į švino, kaip ribinės vertės neturinčios toksiškos medžiagos, savybes ir jo poveikį žmonių sveikatai bei sąnaudų, susijusių su siūlomu apribojimu, priimtinumą. SEAK laikėsi nuomonės, kad Sąjungoje yra tinkamų plačiai prieinamų ir jau naudojamų alternatyvų. Jis taip pat apsvarstė apribojimo ekonominį efektyvumą. Galiausiai jis padarė išvadą, kad net ir ribotas poveikis žmonių sveikatai, susijęs su intelekto koeficiento mažėjimu, atsvertų apribojimo kainą;

(8)

SEAK pritarė XV priede nurodytoje dokumentacijoje pateiktam pasiūlymui, kad, atsižvelgiant į numatomą švino kiekio regeneruotame PVC kitimą, iki 2035–2040 m. ši koncentracija pakankamai sumažėtų ir PVC gaminiai, kurių sudėtyje yra regeneruoto PVC, atitiktų siūlomą bendrą 0,1 % masės švino koncentracijos ribinę vertę. Todėl tam tikriems PVC gaminiams, kurių sudėtyje yra regeneruoto PVC, taikoma nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma 15 metų nuo apribojimo įsigaliojimo. SEAK taip pat pritarė tam, kad, siekiant atsižvelgti į netikrumą dėl būsimų tendencijų, susijusių su perdirbti skirtų PVC atliekų kiekiu ir jose esančiu švino kiekiu, tas taikymo laikotarpis turėtų būti pakartotinai įvertintas per 10 metų nuo apribojimo įsigaliojimo. Atsižvelgdama į 2015 m. ES žiedinės ekonomikos veiksmų plano (8) tikslą skatinti netoksiškų medžiagų naudojimo ciklus ir išlaikyti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, Komisija mano, kad taikymo laikotarpis turėtų būti pakartotinai įvertintas per 7,5 metų nuo apribojimo įsigaliojimo;

(9)

dėl siūlomo apribojimo surengtos konsultacijos su Agentūros Keitimosi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą forumu ir, atsižvelgiant į jo nuomonę, buvo pakeistas siūlomo apribojimo taikymo srities ir leidžiančių nukrypti nuostatų aprašymas;

(10)

2018 m. balandžio 26 d. Agentūra pateikė galutines RVK ir SEAK nuomones Komisijai;

(11)

atsižvelgdama į XV priede nurodytą dokumentaciją ir RVK ir SEAK nuomones, taip pat atsižvelgdama į tai, kad PVC gaminiuose esantis švinas kelia nepriimtiną riziką žmonių sveikatai, Komisija pasiūlė Komisijos reglamento projektą (toliau – reglamento projektas), kuriuo apribojamas bet kokios koncentracijos švino ir jo junginių naudojimas PVC gaminiuose ir 0,1 % masės ar didesnės švino ir jo junginių koncentracijos pagal masę PVC gaminiuose tiekimas rinkai. 2019 m. lapkričio 20 d. Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsniu įsteigtas komitetas pateikė palankią nuomonę dėl reglamento projekto;

(12)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu Europos Parlamentas 2020 m. vasario 12 d. plenariniame posėdyje priėmė rezoliuciją, kurioje prieštaraujama reglamento projektui (9). Todėl Komisija reglamento projekto nepriėmė;

(13)

savo rezoliucijoje Parlamentas paprašė Komisijos panaikinti nukrypti leidžiančias nuostatas dėl regeneruoto PVC, nes dėl to švinas patektų į naujus produktus. Parlamentas taip pat paprašė panaikinti nukrypti leidžiančią nuostatą dėl dviejų švino pigmentų, kuriems taikoma autorizacijos tvarka pagal REACH reglamentą. Be to, Komisijos buvo paprašyta išbraukti siūlomus PVC gaminių, kurių sudėtyje yra regeneruoto PVC, ženklinimo reikalavimus, nes, Parlamento nuomone, tai klaidina ir neatspindi to, kad regeneruoto PVC sudėtyje yra daugiau švino nei naujai pagaminto PVC sudėtyje. Galiausiai Parlamentas paprašė Komisijos sutrumpinti siūlomą reglamento nuostatų taikymo pereinamąjį laikotarpį;

(14)

Komisija atidžiai įvertino Parlamento rezoliuciją ir pripažįsta, kad būtina spręsti tam tikrus susirūpinimą keliančius klausimus. Be to, ji mano, kad PVC gaminiuose esantis švinas vis dar kelia nepriimtiną riziką žmonių sveikatai, ir šią problemą reikia spręsti visos Europos Sąjungos mastu. Atsižvelgdama į tai, Komisija nusprendė iš dalies pakeisti kai kurias reglamento projekto nuostatas, kad būtų atsižvelgta į Parlamento pateiktus argumentus ir atitinkamus naujus duomenis, gautus iš Agentūros ir suinteresuotųjų subjektų;

(15)

Komisija visų pirma mano, kad reikėtų skatinti taikyti švarias perdirbimo technologijas, kurios sudarytų galimybę iš PVC atliekų pašalinti likusias susirūpinimą keliančias medžiagas, įskaitant šviną. Tačiau dabartinėmis medžiagų perdirbimo technologijomis likusių medžiagų kiekį galima sumažinti, bet ne visiškai jas pašalinti. Todėl būtina nustatyti 0,1 % masės švino koncentracijos pagal masę ribą ne tik tiekimo rinkai, bet ir švino ir jo junginių naudojimo PVC atvejams, kad būtų leidžiama tiekti rinkai gaminius, kurių sudėtyje yra mažiau nei 0,1 % masės švino PVC medžiagoje, ir toliau naudoti gaminius, kurių medžiagoje švino kiekis yra mažesnis už tą ribą, pvz., cheminiu perdirbimu arba suskaidymu tirpiklyje regeneruotos PVC medžiagos, kurioje yra labai mažai švino, gaminius;

(16)

siekiant apriboti švino patekimą į naujus produktus, iš reglamento projekto turėtų būti išbraukta nukrypti leidžianti nuostata, taikoma PVC gaminiams, kurių sudėtyje yra regeneruoto lankstaus PVC. Tačiau ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteiktas 24 mėnesių laikotarpis prisitaikyti prie naujų reikalavimų;

(17)

tačiau reikėtų nustatyti nukrypti leidžiančią nuostatą dėl tam tikrų PVC gaminių, kurių sudėtyje yra regeneruoto standaus PVC, kad būtų pasiekta tinkama pusiausvyra tarp bendros ilgalaikės tų medžiagų žiedinio naudojimo naudos ir bendrų ilgalaikių su ta regeneruota medžiaga susijusių sveikatos problemų. Remiantis pramonės ataskaitomis, kuriose nurodyta, kad vidutinė švino koncentracija regeneruotame standžiame PVC yra mažesnė nei 1,5 % masės dėl įprasto vartotojų nenaudotų ir naudotų produktų atliekų maišymo, leistina švino koncentracijos regeneruotame standžiame PVC riba turėtų būti sumažinta nuo 2 % iki 1,5 % masės. Siekiant užkirsti kelią galimam švino išplovimui ir dulkių, kuriose yra švino, formavimuisi, gaminiuose, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, esantis regeneruotas standus PVC turėtų būti visiškai padengtas naujai pagaminto PVC, regeneruoto PVC arba kitos tinkamos medžiagos, kurioje švino yra mažiau nei 0,1 % masės, sluoksniu, išskyrus atvejus, kai gaminys, kuriam taikoma nukrypti leidžianti nuostata, yra neprieinamas įprastinio naudojimo metu. Komisija taip pat pritaria Parlamentui, kad su apribojimu susijusios naudos sveikatos apsaugai turėtų būti siekiama greičiau. Todėl nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo trukmė turėtų būti sutrumpinta nuo 15 iki 10 metų. Nukrypti leidžiančios nuostatos peržiūra turėtų būti vykdoma ne vėliau kaip po 5 metų nuo apribojimo įsigaliojimo. Atliekant peržiūrą turėtų būti patikrintos tendencijos, susijusios su švino koncentracija regeneruotame PVC, įvertintas tinkamų teršalų pašalinimo metodų prieinamumas ir socialinis bei ekonominis nukrypti leidžiančios nuostatos panaikinimo poveikis, atsižvelgiant į riziką žmonių sveikatai ir aplinkai;

(18)

siekiant apriboti švino kiekį regeneruotame standžiame PVC taip, kad jį būtų galima naudoti tik tam tikriems žinomiems gaminiams gaminti, standus PVC, regeneruotas iš pastatams arba inžineriniams statiniams naudojamų profilių ir lakštų, kurių sudėtyje esantis švinas sudaro daugiau kaip 0,1 % PVC masės, turėtų būti naudojamas tik naujiems tos pačios paskirties PVC profiliams ir lakštams gaminti. Kartu su atitinkamais ženklinimo įpareigojimais šitai taip pat turėtų užtikrinti produktų, kurių sudėtyje yra švino, nustatymą ir sudaryti palankesnes sąlygas būsimiems teršalų pašalinimo darbams. Tai taip pat turėtų skatinti rūšiuojamąjį PVC vamzdžių surinkimą ir antrinį perdirbimą (šiuo metu jie retai perdirbami), nes vamzdžių gamintojai, dabar naudojantys iš profilių ir lakštų regeneruotą PVC naujiems vamzdžiams gaminti, turės jį pakeisti PVC iš alternatyvaus šaltinio. Tačiau, siekiant ekonominės veiklos vykdytojams suteikti pakankamai laiko įdiegti PVC atliekų surinkimo ir perdirbimo procesus, pertvarkyti savo tiekimo grandines ir, prireikus, įsigyti ne iš profilių ir lakštų regeneruoto PVC, ši prievolė turėtų būti pradėta taikyti po 36 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo;

(19)

reikalavimų vykdymo užtikrinimo tikslais ir siekiant užtikrinti, kad specialistai ir vartotojai būtų tinkamai informuoti apie galimą riziką, PVC gaminiai, kurių sudėtyje yra regeneruoto standaus PVC, turėtų būti paženklinti, jei juose esančio švino koncentracija yra lygi ar didesnė nei 0,1 % PVC medžiagos masės. Tai taip pat turėtų palengvinti atskirą atliekų, kurių sudėtyje yra švino, surinkimą;

(20)

atsižvelgiant į tai, kad sunku nustatyti, ar gaminiuose esantis PVC yra regeneruotas, PVC gaminių, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, susijusios su juose esančio regeneruoto PVC kiekiu, tiekėjai turėtų sugebėti pateikti patvirtinamuosius dokumentus ir įrodyti, kad medžiaga yra regeneruota. Sąjungoje perdirbėjai gali naudotis keliomis sertifikavimo schemomis, kurios visos grindžiamos standarte EN 15343:2007 (10) pateiktomis techninėmis specifikacijomis, kad pagrįstų teiginius apie regeneruoto PVC atsekamumą. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimų vykdymo užtikrinimo institucijoms trūksta tinkamų praktinių priemonių, leidžiančių patikrinti atliekų naudojimo teiginius, susijusius su regeneruotu PVC importuotuose gaminiuose, tokie teiginiai turėtų būti pagrįsti nepriklausomos trečiosios šalies sertifikatais;

(21)

iš reglamento projekto turėtų būti išbraukta anksčiau pasiūlyta konkreti nukrypti leidžianti nuostata dėl švino pigmentų „švino sulfochromatas geltonasis“ ir „švino chromatas-molibdatas-sulfatas raudonasis“. Atsižvelgdama į naujausią teismo praktiką (11) ir į Agentūros ketinimą pateikti apribojimų dokumentaciją pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 69 straipsnio 2 dalį, susijusią su rizika, kylančia dėl šių dviejų švino pigmentų naudojimo, Komisija mano, kad ši nukrypti leidžianti nuostata tapo nereikalinga;

(22)

kadangi rizika nedidelė ir nėra tinkamų alternatyvų, 10 metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos turėtų būti nustatyta nukrypti leidžianti nuostata dėl PVC-silicio dioksido separatorių švino baterijose, o vėliau tikimasi sulaukti tinkamų alternatyvų;

(23)

siekiant išvengti dvigubo reglamentavimo, turėtų būti nustatyta nukrypti leidžianti nuostata dėl gaminių, kuriems jau taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 arba kiti Sąjungos teisės aktai, kuriais reglamentuojamas švino kiekis PVC;

(24)

kadangi Sąjungos pramonė PVC švino stabilizatorių nebenaudoja nuo 2015 m., 18 mėnesių laikotarpis laikomas pakankamu, kad dauguma ekonominės veiklos vykdytojų pajėgtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų, atsikratyti turimų atsargų ir perduoti savo tiekimo grandinėms atitinkamą informaciją apie apribojimą. Be to, apribojimas neturėtų būti taikomas PVC gaminiams, kurie jau patiekti rinkai iki to laikotarpio pabaigos, nes tai gerokai apsunkintų reikalavimų vykdymo užtikrinimą;

(25)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(26)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,