(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2022/1369 (1) siekiama, kad būtų savanoriškai ir prireikus privalomai sumažintas Sąjungos dujų poreikis ir pagerėtų sąlygos pripildyti dujų saugyklas bei pasirengimas tolesniems tiekimo sutrikimams. Reglamentas (ES) 2022/1369 buvo priimtas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 122 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į gresiančią dujų tiekimo krizę, kilusią dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėn., ir į būtinybę Sąjungai reaguoti taikant laikinąsias priemones ir vadovaujantis valstybių narių solidarumo principu;

(2)

pagal Reglamentą (ES) 2022/1369 valstybės narės turėjo dėti visas pastangas, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. savo dujų suvartojimą sumažintų 15 %. Jei paaiškėtų, kad savanoriško poreikio mažinimo priemonių nepakanka didelio tiekiamų dujų stygiaus rizikai pašalinti, Taryba buvo Komisijos pasiūlymu įgaliota paskelbti Sąjungos masto pavojų, dėl kurio atsirastų privalomas poreikio mažinimo įpareigojimas. Pastaraisiais mėnesiais valstybės narės uoliai dirbo ir, vadovaudamosi solidarumo principu, patvirtino priemones, kuriomis kiekviena siekia atitinkamą savo dujų poreikį sumažinti 15 %. Dėl to dujų poreikis visoje Sąjungoje nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. sausio mėn. faktiškai sumažėjo daugiau kaip 15 %;

(3)

tačiau išlieka didelių su energijos tiekimo saugumo užtikrinimu susijusių sunkumų. Bendra dujų rinkos padėtis nuo 2022 m. vasario mėn. nepagerėjo ir, nepaisant to, kad pagal Reglamentą (ES) 2022/1369 poreikis buvo sumažintas, Sąjunga, norėdama patenkinti savo bendrą dujų poreikį, ir toliau turi importuoti tam tikrą Rusijos dujų kiekį. Praėjusiais metais išvengta energijos poreikio ribojimų Sąjungos piliečiams, nes imtasi veiksmingų priemonių, susijusių su saugyklų pripildymu ir poreikio mažinimu. Tačiau 11 valstybių narių vis dar yra paskelbusios ankstyvąjį perspėjimą, o viena valstybė narė – pavojaus lygį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1938 (2). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad dujų kainos vis dar yra išskirtinai didelės, o nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., kai buvo priimtas Reglamentas (ES) 2022/1369, pasaulinė pasiūla nepagerėjo, reikia skubiai pratęsti krizę suvaldyti padėjusių priemonių galiojimą, ypač tęsti priemones dėl poreikio mažinimo. Poreikio mažinimo priemonių sustabdymas pakeistų trapiai stabilią padėtį, kurią Sąjungai pavyko pasiekti, ir pakenktų jos atsparumui reaguojant į tikėtinus pokyčius ateityje, pavyzdžiui, visišką importo iš Rusijos sustojimą. Todėl yra ypatingai svarbu toliau taikyti priemones, kad Sąjunga nepatirtų dujų stygiaus ir didelio kainų nepastovumo;

(4)

per praėjusius metus gerokai sumažėjo vamzdynais Rusijos tiekiamų dujų importas, todėl Sąjunga dabar gerokai mažiau pajėgi papildyti saugyklas, be kita ko, lyginant su padėtimi 2022 m. vasarą. Nežiūrint į tai, kad energetikos krizė prasidėjo 2022 m., Sąjunga saugykloms pripildyti tais metais galėjo importuoti apie 60 mlrd. m3 dujų iš Rusijos, be kita ko, dujotiekiu „NordStream 1“. Tačiau 2022 m. vasarą Rusija dujų tiekimą tuo dujotiekiu sustabdė ir galiausiai visiškai nutraukė, o 2022 m. rugsėjo mėn. sabotažo veiksmais jis buvo pažeistas tiek, kad nei šiuo metu, nei artimoje ateityje dujos juo tekėti negalės visai. Atsižvelgiant į dabartinį dujų importo vamzdynais lygį, Sąjunga iš Rusijos taip galės gauti ne daugiau kaip 20 mlrd. m3, jei tik tas nepatikimas importas nebus apskritai nutrauktas. Todėl kyla didelė rizika, kad artėjančią 2023–2024 m. žiemą Sąjungoje pritrūks dujų;

(5)

šią keblią padėtį dar labiau apsunkina keli papildomi rizikos veiksniai ir nauji veiksniai, be kita ko, padidėjusi suskystintų gamtinių dujų (SGD) paklausa Azijoje, dėl kurios sumažėjo dujų prieinamumas pasaulinėje dujų rinkoje, oro sąlygos, kurios pastaruoju metu toliau blogėjo, todėl krintant vandens lygiui mažėja hidroenergijos akumuliacija ir branduolinės energijos gamyba, nauji techniniai pokyčiai, dėl kurių auga neapibrėžtumas, kad sumažės galimybių esamai branduolinės energijos gamybai ir teks kūrenti daugiau dujų elektros energijai gaminti, ir tolesni galimi dujų tiekimo sutrikimai, įskaitant visišką dujų importo iš Rusijos sustojimą;

(6)

šie dideli nesibaigiantys ir nauji sunkumai daro įtaką Sąjungos galimybėms patenkinti dujų poreikį, visų pirma laiku ir veiksmingai pripildyti požemines saugyklas 2023–2024 m. žiemai, ir užtikrinti, kad 2023–2024 m. žiemą pasiūla atitiktų poreikį;

(7)

Komisija pagal Reglamentą (ES) 2022/1369 atliko to reglamento peržiūrą, ir jos rezultatai apibendrinti ataskaitoje, kurią Komisija pateikė Tarybai. Ataskaitoje išanalizuoti įvairūs scenarijai: ir be tolesnių poreikio mažinimo pastangų, ir jas tęsiant pagal Reglamentą (ES) 2022/1369 septynis mėnesius nuo 2023 m. balandžio iki spalio mėn., aštuonis mėnesius nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. kovo mėn. ir vienerius metus nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2024 m. kovo mėn. Ataskaitoje daroma išvada, kad, poreikio mažinimo nepratęsus, 2023 m. spalio mėn. pabaigoje saugyklose laikomos atsargos sudarytų tik 69 mlrd. m3, t. y. gerokai nesiektų Reglamente (ES) 2017/1938 nustatyto 90 % (89,4 mlrd. m3) pripildymo ne vėliau kaip lapkričio 1 d. tikslo, o iki 2024 m. vasario mėn. tos saugyklose laikomos atsargos būtų visiškai išnaudotos;

(8)

kalbant apie įvairius ataskaitoje įvertintus scenarijus, jei laikotarpis būtų pratęstas septyniems mėnesiams nuo 2023 m. balandžio mėn. iki spalio mėn., pasibaigus 2023 m. vasarai saugyklos būtų pripildytos pakankamai – 95 mlrd. m3 iki 2023 m. spalio mėn. pabaigos – ir 90 % tikslas būtų pasiektas. Vis dėlto, kadangi dujų poreikis net ir įprastomis žiemomis yra dvigubai didesnis nei vasarą, iki 2023-2024 m. žiemos pabaigos saugyklos beveik visiškai ištuštėtų (iki 9 mlrd. m3 2024 m. kovo mėn. pabaigoje). Dėl to kiltų nepaprastai didelių tiekimo saugumo problemų ir būtų labai sunku pakankamai pripildyti saugyklas ateinančiai žiemai. Jei laikotarpis būtų pratęstas aštuoniems mėnesiams nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. kovo mėn., saugyklos būtų pildomos pernelyg lėtai ir iki 2023 m. spalio mėn. pabaigos jų pripildymas pasiektų tik 80 mlrd. m3, t. y. gerokai nesiektų tikslo, o saugyklose laikomų atsargų lygis iki 2023-2024 m. žiemos pabaigos sumažėtų iki mažiau nei 30 % (mažiau nei 28 mlrd. m3); todėl kiltų didelių tiekimo saugumo problemų ir būtų sunku pakankamai pripildyti saugyklas ateinančiai žiemai. Tik tuo atveju, jei laikotarpis būtų pratęstas vieneriems metams ir pastoviai nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2024 m. kovo mėn. būtų išlaikytas 15 % mažesnis poreikis, saugyklose laikomų atsargų lygis pasiektų 90 % saugyklų pripildymo ne vėliau kaip lapkričio 1 d. tikslą ir saugyklose laikomos atsargos iki 2023 m. lapkričio 1 d. pasiektų 89,4 mlrd. m3, o valstybės narės sėkmingai artėtų link saugaus dujų tiekimo ateinančią 2023–2024 m. žiemą, Sąjungos lygmeniu 2024 m. kovo mėn. pabaigoje turėdamos 43 mlrd. m3 atsargų;

(9)

atsižvelgiant į tuos scenarijus, ataskaitoje daroma išvada, kad 15 % sumažintą poreikį būtina išlaikyti 12 mėnesių laikotarpiu iki 2024 m. kovo mėn. pabaigos, kad valstybės narės galėtų laikytis Reglamente (ES) 2017/1938 nustatyto 90 % saugyklų pripildymo tikslo, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą ir išvengti bet kokio tiekimo nutrūkimo 2023–2024 m. žiemą;

(10)

nors valstybės narės gali spręsti, kokios priemonės labiau tinka saugyklų pripildymo tikslų įgyvendinimui užtikrinti, be poreikio mažinimo priemonių tie tikslai nėra pasiekiami. Ataskaitoje daroma išvada, kad rinkoje nepakanka dujų kiekio, reikalingo norint įvykdyti tą įpareigojimą visose valstybėse narėse. Tai reiškia, kad ne visos valstybės narės yra fiziškai pajėgios pripildyti saugyklas iki pakankamo lygio, todėl 2023–2024 m. žiemos pabaigoje kiltų didelių tiekimo saugumo sunkumų;

(11)

ataskaitoje taip pat nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. dujų suvartojimą reikia sumažinti proporcingai Reglamente (ES) 2022/1369 nustatytam kiekiui. Pratęstas mažinimas atitiktų 15 % mažinimą 2023 m. balandžio 1 d. – 2024 m. kovo 31 d. laikotarpiu, palyginti su 2017 m. balandžio 1 d. – 2022 m. kovo 31 d. baziniu laikotarpiu. Pratęsus poreikio mažinimo priemonių taikymą ir poreikio mažinimo laikotarpį, rinkoje taip pat atsirastų lankstumo suvaldyti dujų kainų nepastovumą ir būtų išvengta tokių kainų šuolių, kokie fiksuoti 2022 m.;

(12)

atsižvelgiant į esamą trapią pasiūlos ir poreikio pusiausvyrą, net ir nedidelis dujų tiekimo sutrikimas gali turėti didžiulį poveikį dujų rinkai ir padaryti didelės bei ilgalaikės žalos Sąjungos ekonomikai ir piliečiams. Dujų saugyklų pripildymo įpareigojimo privaloma laikytis, nebent paskelbiama regioninio masto arba Sąjungos ekstremalioji situacija pagal Reglamentą (ES) 2017/1938. Būtina ir toliau savanoriškai ir koordinuotai mažinti poreikį, kad, staiga sutrikus 10 % Sąjungos importui vamzdynais, valstybėms narėms netektų drastiškomis padrikomis priemonėmis vykdyti savo įpareigojimo pripildyti saugyklas arba netektų skelbti regioninio masto arba Sąjungos ekstremaliosios situacijos. Toks pratęstas koordinuotas visų valstybių narių poreikio mažinimas laikantis solidarumo principo yra labai svarbus tam, kad saugyklų pajėgumai būtų pildomi veiksmingai ir kuo mažiau trikdant rinką – to nepadarius prieš prasidedant 2023–2024 m. žiemai dujų tiekimo saugumas dar neįmanomas;

(13)

Reglamento (ES) 2022/1369 pratęsimas yra neatidėliotina priemonė, priimama reaguojant į nuolatinius ir naujus didelius energijos tiekimo sunkumus, kuriuose slypi staigios krizės rizika ir dėl kurių reikia pritaikyti dujų poreikio mažinimo laikotarpį, kad po 2023 m. kovo mėn. savanoriškas dujų poreikio mažinimas būtų tęsiamas ir būtų užtikrinta galimybė skelbti Sąjungos masto pavojų ir atitinkamai įpareigoti privalomai sumažinti dujų poreikį;

(14)

dėl dabartinės krizės visai Sąjungai gresia energijos trūkumo ir didelių energijos kainų rizika. Kadangi Sąjunga yra bendroji rinka, dujų trūkumas vienoje valstybėje narėje turėtų skaudžių padarinių visose kitose valstybėse narėse dėl fizinio dujų tiekimo trūkumo, kainų nepastovumo ar pramonės grandinių sutrikdymo, įvykusio dėl galimų apribojimų konkrečioms pramonės šakoms kurioje nors valstybėje narėje. Be to, visos valstybės narės, vadovaudamosi solidarumo principu, gali toliau mažinti energijos trūkumo riziką ir, mažindamos savo poreikį, apriboti dujų kainų nepastovumą. Teigiamas šio solidarumo principo poveikis per praėjusius metus netgi gerokai padidėjo – plėtojami nauji jungiamieji dujotiekiai į rytus ir papildomi SGD importo pajėgumai, kurie fiziškai arba virtualiai geriau sujungia valstybes nares su SGD pakartotinio dujinimo įrenginiais. Todėl tęsiami koordinuoti veiksmai pasitelkiant priemones, kurių imamasi Sąjungos lygmeniu siekiant mažinti poreikį, būtų naudingi visoms valstybėms narėms, nes sumažėtų didesnio poveikio jų ekonomikai rizika;

(15)

reikia skubiai imtis veiksmų, nes dujų saugyklų pripildymo sezonas prasideda balandžio mėn. Turint omenyje aptartuosius tebetvyrančius ir naujus didelius sunkumus, jei prieš pripildant saugyklas nebus pratęstas koordinuotas poreikio mažinimas, tai tiesiogiai atsilieps saugyklų pildymo trajektorijoms, rinkos sąlygoms, darančioms poveikį tiekimo saugumui, ir kainų nepastovumui;

(16)

vadovaujantis SESV 122 straipsnio 1 dalimi, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali, vadovaudamasi valstybių narių solidarumu, priimti sprendimą dėl ekonominę padėtį atitinkančių priemonių, ypač jei didelių sunkumų kyla dėl tam tikrų produktų tiekimo, visų pirma energetikos srityje. Remiantis pateiktais argumentais, dabartinė dujų – energinio produkto – tiekimo krizė yra tokia padėtis. Taigi, siekiant reaguoti į esamą padėtį vadovaujantis valstybių narių solidarumo principu, būtina laikinai pratęsti priemonių, kurių imtasi pagal Reglamentą (ES) 2022/1369, galiojimą ir atlikti tikslinius jo pakeitimus. Todėl SESV 122 straipsnio 1 dalis yra pagrįstas šio reglamento teisinis pagrindas;

(17)

Reglamento (ES) 2022/1369 nuostatos, kuriomis atsižvelgiama į konkrečias nacionalines aplinkybes privalomo poreikio mažinimo atveju dėl Sąjungos masto pavojaus paskelbimo, taikomos toliau. Valstybės narės ir toliau gali laikinai apriboti privalomą poreikio mažinimą valstybei narei susidūrus su elektros energijos sektoriaus krize, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/941 (3). Esant tokiai situacijai gali būti numatytas apribojimas, proporcingas reikšmingai padidėjusiam dujų naudojimui elektros energijos gamybai, kurio reikia norint eksportuoti gerokai daugiau elektros energijos į kaimyninę valstybę narę dėl išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl mažo hidroenergijos ar branduolinės energijos kiekio atitinkamoje valstybėje narėje arba kaimyninėje valstybėje narėje, į kurią eksportuojama gerokai daugiau elektros energijos. Tas apribojimas neturėtų viršyti dujų kiekio, atitinkančio pirmiau minėtą papildomą eksportą. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į tą apribojimą pranešdamos išskaidytus duomenis apie dujų suvartojimą pagal sektorius;

(18)

valstybės narės, kurios imasi svarbių dekarbonizacijos priemonių pereidamos nuo anglių prie dujų centralizuotam šilumos tiekimui, turėtų turėti galimybę išskaičiuoti tuos dujų kiekius iš savo poreikio mažinimo įpareigojimo, jei tie dujų kiekiai yra tiesiogiai susiję su perėjimu nuo anglių prie dujų;

(19)

valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie savo dujų suvartojimą ne rečiau kaip kas du mėnesius, ne vėliau kaip iki po to einančio mėnesio 15 d., per Eurostatą. Siekiant gauti naujausius duomenis, valstybės narės apie savo dujų suvartojimą raginamos pranešti kas mėnesį, kad būtų galima įvertinti, kiek sumažėjo poreikis. Jei paskelbiamas Sąjungos masto pavojus, pranešimai turėtų būti teikiami kas mėnesį. Siekiant taikliau taikyti poreikio mažinimo priemones ir gerinti dujų vartojimo stebėjimą, valstybės narės raginamos savo pranešimuose pateikti dujų suvartojimo duomenis, išskaidytus pagal sektorius, be kita ko, duomenis apie dujų sąnaudas elektros energijai ir šilumai gaminti, dujų suvartojimą pramonėje ir dujų suvartojimą namų ūkiuose bei paslaugų sektoriuje, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1099/2008 (4) nustatytų apibrėžčių ir statistikos taisyklių;

(20)

pagal Reglamentą (ES) 2022/1369 Komisija privalo atlikti peržiūrą ir turi teisę, remdamasi jos išvadomis, pasiūlyti pratęsti to reglamento taikymo laikotarpį. Atsižvelgiant į tolesnį Reglamento (ES) 2022/1369 taikymo laikotarpio pratęsimą, turėtų būti nustatyta nauja peržiūros data – 2024 m. kovo 1 d.;

(21)

pratęstos ir iš dalies pakeistos poreikio mažinimo priemonės turėtų būti laikinos ir turėtų galioti iki 2023–2024 m. žiemos pabaigos. Remdamasi nauja peržiūra, kuri turi būti atlikta iki 2024 m. kovo 1 d., Komisija turėtų galėti, jei tikslinga, pasiūlyti pratęsti jų taikymo laikotarpį;

(22)

siekiant užtikrinti tęstinį poreikio mažinimą 15 % 12 mėnesių laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. bei sudaryti sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams, valstybėms narėms ir Komisijai imtis būtinų priemonių tam tikslui pasiekti, šis reglamentas turėtų įsigalioti 2023 m. balandžio 1 d.;

(23)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(24)

todėl Reglamentas (ES) 2022/1369 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,