(1)

Reglamentu (ES) 2019/73 (2) Europos Komisija importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės elektriniams dviračiams nustatė antidempingo muitus (toliau – ginčijamas reglamentas).

(2)

„Giant Electric Vehicle (Kunshan) Co., Ltd.“ (toliau – „Giant“ arba pareiškėjas) ginčijamą reglamentą užginčijo Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (toliau – Bendrasis Teismas). 2022 m. balandžio 27 d. Bendrasis Teismas paskelbė sprendimą byloje T-242/19 (3) dėl ginčijamo reglamento (toliau – sprendimas).

(3)

Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija neprivalėjo nustatyti priverstinio kainų mažinimo skirtumų ir kad ji turėjo teisę savo žalos analizę, taigi ir priežastinį ryšį, grįsti kitais, pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 3 dalyje išvardytais su kaina susijusiais reiškiniais, pavyzdžiui, dideliu Sąjungos pramonės kainų smukdymu arba didelio masto trukdymu didinti kainas. Tačiau, kadangi Komisija rėmėsi priverstinio kainų mažinimo skaičiavimu pagal 3 straipsnio 3 dalį, Bendrasis Teismas konstatavo, kad dėl Sąjungos gamintojų kainų atsižvelgdama į tam tikrus elementus, kuriuos ji išskaitė iš pareiškėjo kainų (arba kurių nebuvo, kiek tai susiję su PĮG (4) pardavimu, nes nagrinėjamojo produkto (5) pardavimą vartotojų rinkoje vykdė nepriklausomas pirkėjas), apskaičiuodama pareiškėjo priverstinio kainų mažinimo skirtumą Komisija neatliko sąžiningo palyginimo. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad dėl šios nustatytos metodologinės klaidos buvo nustatytas priverstinis Sąjungos pramonės kainų mažinimas, kurio svarba ar egzistavimas nebuvo tinkamai įrodytas.

(4)

Atsižvelgdamas į svarbą, kurią Komisija teikė priverstiniam kainų mažinimui savo išvadoje dėl žalos ir išvadoje dėl importo dempingo kaina ir tos žalos priežastinio ryšio, Bendrasis Teismas konstatavo, kad klaidos, padarytos apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, pakanka, kad būtų galima paneigti Komisijos atliktą priežastinio ryšio, kurio egzistavimas yra ypač svarbi priežastis priemonėms nustatyti, analizę.

(5)

Galiausiai Bendrasis Teismas pažymėjo, kad nepaisant pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 9 dalies taikymo pagal analogiją vertinant žalą, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnyje, dėl prieštaravimo antroje dalyje nurodyto neteisingo palyginimo Komisijos analizė pagal tas nuostatas bet kuriuo atveju yra negaliojanti (6).

(6)

Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad žalos pašalinimo lygis buvo nustatytas remiantis palyginimu, kuriame naudota atrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinė svertinė importo kaina, tinkamai pakoreguota dėl importo kainų ir muitų, kaip nustatyta atliekant priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą (7). Todėl jis nusprendė, kad negalima atmesti galimybės, kad, jei nebūtų metodologinės klaidos, susijusios su pareiškėjo kainų priverstiniu mažinimu, būtų buvęs nustatytas dar mažesnis žalos Sąjungos pramonei skirtumas, nei nustatytas ginčijamame reglamente, ir dar mažesnis nei jame nustatytas dempingo skirtumas. Tokiu atveju pagal pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 4 dalį atitinkamo muito suma turėtų būti sumažinta iki tokios normos, kuri būtų tinkama žalai pašalinti (8).

(7)

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą, kiek jis yra susijęs su „Giant“.

(8)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 266 straipsnyje nustatyta, kad institucijos privalo imtis būtinų priemonių Teismo sprendimams vykdyti. Jeigu panaikinamas aktas, institucijų priimtas atliekant administracinę procedūrą, pvz., antidempingo tyrimą, kaip yra šiuo atveju, Bendrojo Teismo sprendimas įgyvendinamas panaikintą aktą pakeičiant nauju aktu, kuriuo pašalinamas Teismo nustatytas pažeidimas (9).

(9)

Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, panaikinto akto pakeitimo procedūra gali būti atnaujinta nuo to konkretaus momento, kai buvo padarytas pažeidimas (10). Tiksliau tai reiškia, kad tokiu atveju, kai panaikinamas administracinę procedūrą užbaigiantis aktas, panaikinimas nebūtinai turi įtakos parengiamiesiems veiksmams, pvz., antidempingo tyrimo inicijavimui. Tokiu atveju, kai, pavyzdžiui, panaikinamas reglamentas, kuriuo nustatomos galutinės antidempingo priemonės, tai reiškia, kad po panaikinimo antidempingo tyrimas yra vis dar vykdomas, nes Sąjungos teisės sistemoje nebėra akto, kuriuo buvo baigtas antidempingo tyrimas (11), nebent pažeidimas padarytas inicijavimo etapu.

(10)

Šioje byloje Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą dėl vienos priežasties (tiksliau dėl to, kad siekdama nustatyti, jog vykdomas didelis priverstinis kainų mažinimas, Komisija priverstinio kainų mažinimo analizėje neatliko sąžiningo palyginimo tuo pačiu prekybos lygiu). Bendrojo Teismo nuomone, dėl šios klaidos taip pat kilo abejonė dėl priežastinio ryšio analizės ir, tikėtina, žalos skirtumo pareiškėjo atžvilgiu.

(11)

Ginčijamame reglamente likę nustatyti faktai ir padarytos išvados, kurios nebuvo užginčytos arba kurios buvo užginčytos, bet Bendrojo Teismo nenagrinėtos, tebegalioja ir šis atnaujinimas joms įtakos neturi (12).

(12)

Po Bendrojo Teismo sprendimo 2022 m. liepos 6 d. Komisija paskelbė pranešimą (toliau – pranešimas dėl tyrimo atnaujinimo), kuriuo atnaujinamas pradinis Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės elektrinių dviračių importo tyrimas, po kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas, kiek jis susijęs su „Giant“, ir šis tyrimas tęsiamas nuo to momento, kai buvo padarytas pažeidimas (13).

(13)

Atnaujinimas susijęs tik su Bendrojo Teismo sprendimo dėl „Giant“ vykdymu.

(14)

2022 m. liepos 6 d. importuojamiems KLR kilmės elektriniams dviračiams, kuriuos pagamino „Giant“, Komisija pritaikė registracijos reikalavimą ir nurodė nacionalinėms muitinėms palaukti, kol atnaujinto nagrinėjimo rezultatai bus paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, prieš priimant sprendimą dėl bet kokių prašymų grąžinti panaikintus muitus (toliau – registracijos reglamentas) (14).

(15)

Komisija informavo suinteresuotąsias šalis apie atnaujinimą ir paragino jas pareikšti savo nuomonę raštu bei pateikti prašymą būti išklausytoms per pranešime dėl tyrimo atnaujinimo nustatytą terminą.

(16)

Viena suinteresuotoji šalis, „Giant“, paprašė būti išklausyta per pranešime dėl tyrimo atnaujinimo nustatytą terminą ir jai buvo suteikta galimybė būti išklausytai.

(17)

Po galutinio faktų atskleidimo „Giant“ ir EBMA paprašė būti išklausytomis ir ši galimybė joms suteikta.

(18)

Nė viena suinteresuotoji šalis neprašė būti išklausyta dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(19)

Atnaujinusi tyrimą, Komisija išsiuntė prašymus pateikti informaciją atrinktiems Sąjungos gamintojams ir su jais susijusioms prekybos bendrovėms.

(20)

Atsakymai į prašymus pateikti informaciją buvo gauti iš visų atrinktų Sąjungos gamintojų.

(21)

Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 16 straipsnį Komisija surengė tikrinamuosius vizitus toliau nurodytų bendrovių patalpose:

(22)

Atliekant tyrimą nagrinėtas 2016 m. spalio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(23)

Komisija gavo pastabų konkrečiai dėl tyrimo atnaujinimo iš „Giant“ ir importuotojo „Rad Power Bikes NL“.

(24)

„Giant“ teigė, kad pagal pagrindinio antidempingo reglamento 6 straipsnio 9 dalį, tyrimo procedūros, inicijuotos pagal 5 straipsnio 9 dalį, turi būti baigtos, jei tai įmanoma, per vienus metus. Tačiau bet kuriuo atveju tyrimas turi būti baigtas per 15 mėnesių nuo jo pradžios, laikantis 8 straipsnio pagrindu priimtų išvadų dėl įsipareigojimų arba 9 straipsnio pagrindu priimtų išvadų dėl galutinių veiksmų. „Giant“ taip pat teigė, kad PPO susitarimo dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (toliau – PPO antidempingo susitarimas) 5.10 straipsnyje numatyta, jog, išskyrus ypatingas aplinkybes, tyrimai turi būti baigti ne vėliau kaip per vienus metus ir bet kuriuo atveju per ne daugiau kaip 18 mėnesių nuo jų inicijavimo. „Giant“ teigė, kad PPO antidempingo susitarimo 5.10 straipsnyje nustatytų terminų privalomą ir absoliutų pobūdį ne kartą patvirtino PPO Apeliacinis komitetas ir PPO kolegijos, visų pirma ginče EC – Fasteners, kur PPO Apeliacinis komitetas nurodė, kad 5.10 straipsnyje reikalaujama, jog tyrimai būtų baigti ne vėliau kaip per 12 mėnesių arba ypatingomis aplinkybėmis ne vėliau kaip per 18 mėnesių (15), ir ginče Morocco – Hot-Rolled Steel (Turkey) (16), kur kolegija nusprendė, kad 5.10 straipsnyje nenumatyta jokių išimčių dėl toje nuostatoje nustatytų terminų laikymosi. „Giant“ taip pat teigė, kad pranešime dėl tyrimo atnaujinimo aiškiai pripažįstama, jog dabartinis tyrimas yra pradinio tyrimo tęsinys – kadangi pradinis antidempingo tyrimas buvo inicijuotas 2017 m. spalio 20 d., siekiant laikytis pagrindinio antidempingo reglamento 6 straipsnio 9 dalyje nustatyto privalomo termino, tyrimas turėjo būti baigtas iki 2019 m. sausio 20 d. Todėl, anot „Giant“, 2022 m. liepos mėn. atnaujinus pradinį tyrimą šis tyrimas buvo pratęstas ilgesniam laikotarpiui nei iki pagrindinio antidempingo reglamento 6 straipsnio 9 dalyje nurodyto privalomo tyrimų užbaigimo termino ir taip pat neatitinka PPO antidempingo susitarimo 5.10 straipsnyje nurodytų terminų.

(25)

Komisija pažymėjo, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką (17) pagrindinio antidempingo reglamento 6 straipsnio 9 dalyje numatytas 15 mėnesių galutinis terminas tyrimui užbaigti netaikomas tais atvejais, kai tyrimas atnaujinamas po teismo sprendimo. 6 straipsnio 9 dalis apima tik pradines procedūras, o ne procedūras, atnaujinamas priėmus sprendimą dėl panaikinimo ar negaliojimo. „Giant“ minimi PPO atvejai neatrodo aktualūs, nes dėl jų nekyla abejonių, kad PPO antidempingo susitarimo 5.10 straipsnis apima ne tik pradinius tyrimus. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(26)

„Giant“ taip pat teigė, kad Komisija neturi teisės atnaujinti pradinio antidempingo tyrimo „Giant“ atžvilgiu, nes Bendrojo Teismo nustatyta esminė klaida paveikė ne tik tyrimą „Giant“ atžvilgiu, bet ir bendrą žalos ir priežastinio ryšio analizę, kuri bent iš dalies buvo pagrįsta su „Giant“ susijusiomis išvadomis. „Giant“ taip pat teigė, kad, vadovaujantis Bendrojo Teismo sprendimu byloje T-242/19, Komisija neturėjo teisės atnaujinti pradinio tyrimo, vietoje to ji turėtų panaikinti antidempingo priemones, taikomas elektriniams dviračiams, kiek tai susiję su „Giant“. „Rad Power Bikes NL“ taip pat tvirtino, kad pagal Bendrojo Teismo išvadas Komisija turėtų atšaukti nustatytas priemones.

(27)

Komisija nesutiko su tvirtinimais, kad būtų neįmanoma atnaujinti tyrimo siekiant ištaisyti Europos teismų nustatytą pažeidimą. Iš tikrųjų byloje Jindal (18) Bendrasis Teismas nustatė, kad Komisija gali atnaujinti tyrimą, tęsti jį nuo to momento, kai buvo padarytas pažeidimas, ištaisyti pažeidimą ir per aptariamo reglamento taikymo laikotarpį iš naujo nustatyti priemones, net jei buvo padaryta esminė ar metodologinė klaida. Be to, Komisija nesuprato, kaip kuri nors iš PPO nuostatų ar teismų praktika, kurias minėjo „Giant“, pagrindžia šios bendrovės tvirtinimus, nes jomis nereglamentuojami pažeidimų ištaisymai po teismo bylos.

(28)

Be to, kaip paaiškinta 3 ir 4 skirsniuose, šiame atnaujintame tyrime Komisija ištaisė metodologinę klaidą, kaip to buvo reikalaujama Bendrojo Teismo sprendime byloje T-242/19, peržiūrėdama „Giant“ priverstinio kainų mažinimo skaičiavimus. Komisija taip pat perskaičiavo „Giant“ žalos pašalinimo lygį pašalindama tą pačią metodologinę klaidą. Atsižvelgdama į Bendrojo Teismo išvadą, kad šis klausimas taip pat turi įtakos bendroms žalos ir priežastinio ryšio išvadoms, Komisija peržiūrėjo žalos ir priežastinio ryšio analizę, kaip paaiškinta 3 ir 4 skirsniuose. Todėl Komisija nusprendė, kad jos peržiūrėtos išvados visiškai atitinka Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-242/19. Kadangi dėl peržiūrėtų išvadų muito lygis buvo sumažintas, bet ne panaikintas, nebuvo būtina panaikinti elektriniams dviračiams taikomų antidempingo priemonių, susijusių su „Giant“. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(29)

„Giant“ taip pat teigė, kad, jei Komisija tęs atnaujintą tyrimą, ji taip pat turi ištaisyti visas kitas klaidas, kurias „Giant“ užginčijo Bendrajam Teismui. „Giant“ visų pirma teigė, kad Komisija turi ištaisyti klaidas, susijusias su jos dempingo skirtumo skaičiavimais (įskaitant jos RER prašymą ir normaliosios vertės vertinimą). „Giant“ tvirtino, kad nebuvo užtikrintas sąžiningas palyginimas pagal pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 10 dalį.

(30)

Komisija atmetė šį tvirtinimą. Sprendimo byloje T-242/19125 punkte pateiktoje išvadoje Bendrasis Teismas konstatavo, kad, kiek tai susiję su „Giant“, reglamentas turėtų būti panaikintas, nes dėl nustatytos priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimo metodologinės klaidos kyla abejonių dėl ginčijamo reglamento teisėtumo, kadangi ji paneigia Komisijos atliktą žalos ir priežastinio ryšio analizę. Teismas nemanė, kad būtina išnagrinėti ar įvertinti bet kokių kitų pareiškėjo pateiktų tvirtinimų pagrįstumą. Kaip nurodyta 8 ir 11 konstatuojamosiose dalyse, SESV 266 straipsnyje numatyta, kad institucijos privalo imtis būtinų priemonių Bendrojo Teismo sprendimams vykdyti, o ginčijamame reglamente likę nustatyti faktai ir padarytos išvados, kurios nebuvo užginčytos arba kurios buvo užginčytos, bet Bendrojo Teismo nenagrinėtos, lieka galioti visa apimtimi. Kadangi atnaujintu tyrimu siekiama ne peržiūrėti visą bylą, o ištaisyti konkrečias Bendrojo Teismo nustatytas klaidas, Komisija nemanė, kad būtina peržiūrėti „Giant“ dempingo skirtumą.

(31)

„Giant“ taip pat nurodė, kad tiek pradiniame, tiek atnaujintame tyrime Komisija neatskleidė visos informacijos, kurios jai reikia, kad galėtų įvertinti, ar buvo sąžiningai palygintos „Giant“ ir Sąjungos pramonės eksporto kainos. Todėl „Giant“ paprašė, kad per atnaujintą tyrimą Komisija atskleistų atitinkamą informaciją apie atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kanalus.

(32)

Nors Komisija laikėsi savo pozicijos dėl konkrečios informacijos apie Sąjungos pramonės vykdomą pardavimą Sąjungos rinkoje konfidencialumo, Komisijos manymu, galima informuoti „Giant“ apie toliau pateiktus faktus: keturi atrinkti Sąjungos gamintojai apie 46 % savo pardavimo apimties pardavė per susijusius prekiautojus. Be atrinktų gamintojų atlikto tiesioginio pardavimo, elektrinius dviračius nesusijusioms bendrovėms pardavė iš viso 10 susijusių prekiautojų. Todėl tiesioginis pardavimas sudarė apie 54 % Sąjungos pardavimo apimties.

(33)

„Giant“ teigimu, priešingai nei nurodė Komisija savo pranešime dėl tyrimo atnaujinimo, Komisija privalėjo sąžiningai palyginti importuotų elektrinių dviračių kainas ir Sąjungos gamintojų Sąjungos rinkoje parduodamų elektrinių dviračių kainas. „Giant“ teigė, kad pagal pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį Komisija yra įpareigota atlikti tokį kainų palyginimą – tai gali būti importuotų elektrinių dviračių kainų ir faktinių Sąjungos pramonės kainų palyginimas, siekiant išnagrinėti nagrinėjamojo importo poveikį kainoms. Atliekant šį sąžiningą palyginimą turėtų būti atsižvelgiama į tinkamą konkurenciją tarp atitinkamų pardavimo kainų. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į skirtumus, susijusius su tuo, ar tai buvo firminių produktų, ar PĮG lygmens pardavimai.

(34)

Komisija atsižvelgė į „Giant“ argumentus ir Bendrojo Teismo sprendime pateiktas pastabas peržiūrėtoje priverstinio kainų mažinimo, žalos, priežastinio ryšio ir žalos pašalinimo analizėje bei išvadose, pateiktose 3 ir 4 skirsniuose.

(35)

„Giant“ taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad registracijos reglamente aiškiai pripažįstama, jog „galutinė <...> mokėtina antidempingo ir kompensacinių muitų <...> suma bus pagrįsta atnaujinto nagrinėjimo išvadomis“ (19), todėl, anot „Giant“, bet kokia galutinė mokėtina suma gali būti taikoma tik būsimam importui, t. y. produktams, kurie į laisvą apyvartą patenka po tokių muitų įsigaliojimo. „Giant“ teigė, kad minėtą poziciją patvirtina generalinio advokato išvada byloje C-458/98 (IPS), taip pat pačios Komisijos anksčiau išsakyta nuomonė (20). Todėl, „Giant“ teigimu, bet kokius perskaičiuotus muitus būtų galima nustatyti tik būsimam „Giant“ pagamintų elektrinių dviračių importui, t. y. elektriniams dviračiams, kurie į laisvą apyvartą pateks po to, kai bus paskelbti reglamentai, kuriais iš naujo nustatomi muitai. Be to, „Giant“ teigė, kad perskaičiuotų muitų nustatymas buvusiam importui taip pat prieštarautų antidempingo muitų pobūdžiui, nes tai yra ne baudžiamosios priemonės, kuriomis siekiama kompensuoti Sąjungos pramonės praeityje patirtą žalą, o būdas išvengti žalos ateityje (21).

(36)

Teisingumo Teismas ne kartą konstatavo, kad pagrindinio antidempingo reglamento (22) 10 straipsnio 1 dalis neužkerta kelio iš naujo nustatyti antidempingo muitus produktams, importuotiems negaliojančiais paskelbtų reglamentų taikymo laikotarpiu (23). Taigi, kaip paaiškinta registracijos reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje, administracinės procedūros atnaujinimas, po kurio vėl nustatomi muitai, negali būti laikomas prieštaraujančiu netaikymo atgaline data taisyklei (24). Dėl to „Giant“ tvirtinimas, kad muitai negali būti iš naujo nustatyti importui, kuris pateko į laisvą apyvartą prieš paskelbiant (būsimą) Komisijos įgyvendinimo reglamentą, buvo atmestas.

(37)

„Rad Power Bikes NL“ pareiškė, kad iš kitų Kinijos eksportuotojų importavo produktus, kurie buvo panašūs į importuotus iš „Giant“, ir kad šiems importuotiems produktams buvo taikomi muitai, kurie buvo apskaičiuoti ir nustatyti remiantis atitinkamu žalos pašalinimo lygiu. Todėl bendrovė teigė, kad perskaičiuodama „Giant“ taikomus muitus Komisija taip pat turi peržiūrėti ir sumažinti kitiems Kinijos eksportuotojams taikomas muito normas – tiek tiems, kuriems buvo nustatytos individualios muito normos, tiek kitiems neatrinktiems bendradarbiaujantiems Kinijos eksportuotojams.

(38)

Kaip paaiškinta 30 konstatuojamojoje dalyje, atnaujintu tyrimu siekiama ne peržiūrėti visas ginčijamo reglamento išvadas, o įgyvendinti konkrečias Bendrojo Teismo išvadas, kiek jos susijusios su „Giant“. Bendrasis Teismas nepanaikino ginčijamo reglamento kitų eksportuojančių gamintojų atžvilgiu. Todėl, Komisijos manymu, nėra būtina ar tikslinga peržiūrėti jos pradines išvadas, skirtas kitiems Kinijos eksportuotojams. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(39)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Giant“ pakartojo savo tvirtinimus dėl „Giant“ taikomų peržiūrėtų antidempingo muitų pakartotinio nustatymo atgaline data teisėtumo, kaip nurodyta 35 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau, kadangi nebuvo pateikta jokių naujų argumentų, jos tvirtinimo atmetimas buvo patvirtintas.

(40)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Bendrasis Teismas konstatavo, kad, kadangi Komisija rėmėsi priverstinio kainų mažinimo skaičiavimu pagal pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 3 dalį, dėl Sąjungos gamintojų kainų atsižvelgdama į tam tikrus elementus, kuriuos ji išskaitė iš „Giant“ kainų (arba kurių nebuvo, kiek tai susiję su PĮG pardavimu), apskaičiuodama „Giant“ priverstinio kainų mažinimo skirtumą Komisija neatliko sąžiningo palyginimo. Todėl tokio priverstinio kainų mažinimo svarba ar egzistavimas nebuvo tinkamai nustatytas.

(41)

Kaip paaiškinta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1012 (25) (toliau – laikinasis reglamentas) 155 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė per tiriamąjį laikotarpį buvusį priverstinį kainų sumažinimą palygindama:

(42)

Siekdama užtikrinti sąžiningą „Giant“ kainų ir Sąjungos gamintojų kainų palyginimą, Komisija perskaičiavo „Giant“ priverstinio mažinimo skirtumą dviem aspektais pakoreguodama 41 konstatuojamojoje dalyje nurodytų atrinktų Sąjungos gamintojų svertines vidutines pardavimo kainas.

(43)

Pirma, kai atrinkti Sąjungos gamintojai vykdė pardavimą per susijusius prekiautojus, iš nepriklausomiems pirkėjams (visų tipų) taikomos pardavimo kainos buvo atskaitytos atitinkamo prekiautojo faktinės PBA išlaidos ir pelnas (9 %). Vienam Sąjungos gamintojui nustatyta į rinkliavą panaši skaičiavimo tvarka. Šiuo atveju, kai susijusio prekiautojo išlaidos buvo susijusios su gamybos veikla, šios išlaidos nebuvo išskaičiuotos. Šiame skaičiavime naudotas pelno lygis yra toks pats, koks nustatytas siekiant taikyti pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 9 dalį atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, kaip nurodyta laikinojo reglamento (26) 109 konstatuojamojoje dalyje, ir kuris apskaičiuotas pagal bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų duomenis.

(44)

Antra, kai buvo būtina palyginti kainas PĮG lygmeniu, nuo atitinkamų Sąjungos pramonės kainų buvo papildomai atskaityta 2,3 %, kad būtų atsižvelgta į projektavimo, rinkodaros ir mokslinių tyrimų bei plėtros (MTP) išlaidas. Šis atskaitymas nustatytas, kaip nurodyta ginčijamo reglamento 59–72 konstatuojamosiose dalyse.

(45)

Nuspręsta, kad papildomas koregavimas šiuo prekybos lygiu, atsižvelgiant į pirkėjo tipą, nebūtinas, nes atlikus tyrimą nustatyta, jog Sąjungoje nėra nuoseklaus ir aiškaus pardavimo prekiautojams ir mažmenininkams kainų skirtumo.

(46)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Giant“ tvirtino, kad jos ir Sąjungos pramonės eksporto kainos turėtų būti lyginamos pirmojo pardavimo nesusijusiam pirkėjui lygmeniu, nekoreguojant abiejų skaičiavimo pusių pagal PBA išlaidas ir pelną. „Giant“ tvirtino, kad Komisija laikėsi šio požiūrio įgyvendindama Bendrojo Teismo sprendimą Jindal byloje. „Giant“ teigė, kad taikant šį metodą būtų galima atlikti teisingą palyginimą.

(47)

Komisija priminė, kad eksportuojančio gamintojo ir Sąjungos pramonės kainos Jindal byloje buvo palygintos nesusijusių pirkėjų lygmeniu dėl ypatingų to atvejo aplinkybių, kai rinka buvo geografiškai padalyta ir vyko konkurencija konkursų lygmeniu. Kiekvienu atveju remiamasi konkrečiais faktais ir aplinkybėmis, atsižvelgiant į konkretų sprendimą. „Giant“ nepaaiškino, kodėl šios bylos aplinkybės pateisintų tokį patį požiūrį kaip ir Jindal byloje ir kodėl Komisijos požiūris neatitinka Teismo sprendimo. Komisija taip pat pažymėjo, kad per pradinį tyrimą eksporto kainos prireikus buvo pakoreguotos atsižvelgiant į susijusių prekiautojų PBA išlaidas ir sąlyginį pelną pagal Komisijos praktiką pagal analogiją taikyti tą pačią metodiką, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje. Šį požiūrį Teisingumo Teismas aiškiai patvirtino Sprendime Hansol (27), kuriame pabrėžiama, kad taikant pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį Komisija turi didelę veiksmų laisvę. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(48)

„Giant“ taip pat teigė, kad alternatyviai 46 konstatuojamojoje dalyje aprašytam tvirtinimui, Sąjungos pramonės pardavimo tiesiogiai mažmenininkams atveju Komisija turėtų iš Sąjungos gamintojo pardavimo kainų papildomai atskaityti PBA išlaidas ir pelną, pagal vidaus pardavimo padalinius.

(49)

Tačiau Komisija priminė, kad taikant 42–45 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą metodą buvo užtikrintas sąžiningas palyginimas, nes taikant tą pačią metodiką buvo vienodai pakoreguotos tų pačių pardavimo kanalų eksporto kainos ir Sąjungos pramonės kainos. Tai reiškė, kad tiek eksporto kainos, tiek Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo pakoreguotos atsižvelgiant į PBA išlaidas ir pelną, jei pardavimas buvo vykdomas per susijusius prekiautojus, o tiesioginis pardavimas nebuvo pakoreguotas. Todėl pakoregavus Sąjungos pramonės tiesioginio pardavimo kainas, kaip siūlė „Giant“, atsirastų asimetrija Sąjungos pramonės nenaudai, palyginti su „Giant“ atitinkamo pardavimo eksporto kainomis, nes tokie atskaitymai nebuvo taikomi „Giant“ gaminančio subjekto tiesioginiam pardavimui Kinijoje. Tai taip pat prieštarautų Bendrojo Teismo sprendimui dėl tų pačių asimetrijos priežasčių, kuriomis Teismas rėmėsi priimdamas sprendimą „Giant“ naudai. Be to, Komisija pažymėjo, kad, kai tinkama, kaip paaiškinta 44 ir 45 konstatuojamosiose dalyse, jau atlikti tolesni koregavimai, susiję su projektavimo, rinkodaros, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) sąnaudomis ir prekybos lygiu, siekiant užtikrinti visišką atitinkamos „Giant“ ir Sąjungos pramonės padėties simetriją, laikantis sprendimo. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(50)

„Giant“ taip pat teigė, kad jos PĮG pardavimas turėtų būti lyginamas su Sąjungos pramonės pardavimo kainomis, kurioms prireikus buvo taikomi PBA išlaidų ir pelno atskaitymai.

(51)

Komisija patvirtino, kad šio požiūrio buvo laikomasi.

(52)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo Sąjungos pramonė teigė, kad patikslintų Sąjungos pramonės kainų skaičiavimų atskleidimas buvo neteisingas dėl metodikos, taikytos kreditiniams dokumentams įtraukti. Sąjungos gamintojai teigė, kad tai turėjo įtakos tiek grynųjų kainų apskaičiavimui, tiek PBA išlaidų ir pelno atskaitymams.

(53)

Komisija įvertino, ar atrinktų Sąjungos gamintojų pasiūlyta peržiūrėta metodika turėjo kokį nors poveikį priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumams. Todėl Komisija patikslino savo skaičiavimus, tačiau tai neturėjo reikšmingo poveikio šiems skirtumams. Peržiūrėti skaičiavimai buvo atskleisti atrinktiems Sąjungos gamintojams, o tai, kad skaičiavimai buvo peržiūrėti, 2023 m. vasario 10 d. taip pat buvo atskleista bendrovei „Giant“ ir kitoms suinteresuotosioms šalims. Šalims buvo suteiktas laikotarpis pastaboms pateikti.

(54)

2023 m. vasario 13 d. pastabose Sąjungos pramonė nurodė vieno Sąjungos gamintojo kreditinių dokumentų skaičiavimo klaidą. Ištaisius šią klaidą, „Giant“ priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 11,5 %. Nauji skaičiavimai visoms suinteresuotosioms šalims buvo atskleisti 2023 m. vasario 14 d., o šalims buvo suteiktas papildomas laikotarpis pastaboms pateikti. Kitų pastabų negauta.

(55)

Be to, 2023 m. vasario 13 d. pastabose Sąjungos pramonė teigė, kad vertindama kreditinius dokumentus Komisija turėjo apskaičiuoti tik PBA išlaidų ir pelno dydžius remdamasi kiekvieno pardavimo sandorio EXW verte. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad PBA išlaidos apskaičiuotos kiekvienam elektriniam dviračiui, o pelno dydis apskaičiuotas pagal sąskaitos faktūros vertę, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(56)

Per klausymą Sąjungos pramonė teigė, kad viso pardavimo, kai Komisija iš Sąjungos pramonės pardavimo kainų atskaitė susijusio importuotojo pelną, 9 % pelno norma buvo per didelė, nes ji buvo daug didesnė už tikslinį pelną, nustatytą per pradinį tyrimą (4,3 %). Šiame tvirtinime taip pat paaiškinta, kad 9 % pelno norma nebuvo pagrįsta atnaujinto tyrimo „jokia bylos medžiagoje esančia informacija“. „Giant“ pateikė pastabą šiam teiginiui paneigti ir teigė, kad netikslinga keisti taikomą pelno normą, nes nebuvo pagrindo pakeisti per pradinį tyrimą apskaičiuotą sąlyginę pelno normą.

(57)

Susijusio importuotojo tikslinio pelno norma ir sąlyginė pelno norma buvo nustatytos per pradinį tyrimą (remiantis bylos duomenimis) ir Bendrasis Teismas jų nenagrinėjo ir nenurodė sprendime, po kurio šis tyrimas buvo atnaujintas. Todėl Komisija neprivalo iš naujo nagrinėti šio klausimo dabartiniame įgyvendinimo etape. Be to, tikslinis pelnas (t. y. pelnas, kurį Sąjungos pramonė gauna parduodama vidaus rinkoje įprastomis konkurencijos sąlygomis) ir prekiautojo pelnas (sąlyginė suma, padengianti paprastai importuotojo gaunamą pelną) yra dvi skirtingos sąvokos ir jiems taikomos skirtingos pagrindinio reglamento nuostatos. Todėl tiesioginis šių dviejų sąvokų palyginimas yra netinkamas ir nesvarbus nustatant bet kurį pelno dydį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(58)

Sąjungos pramonė taip pat teigė, kad PBA išlaidų ir pelno atskaitymas nebuvo pagrįstas dėl dviejų Sąjungos gamintojų ir su jais susijusių prekiautojų ryšių. Visų pirma buvo nurodyta, kad PBA išlaidos ir pelnas neturėtų būti atimami iš pardavimo per tam tikrus prekiautojus kainos, nes gamintojas veikė pagal žaliavų perdirbimo susitarimą. Sąjungos pramonė savo tvirtinimui pagrįsti pateikė atitinkamų gamybos ir pardavimo bendrovių susitarimus.

(59)

Kalbant apie gamintoją, kuris taip pat paminėtas 43 konstatuojamojoje dalyje, jis taikė specialią, „panašią į žaliavų perdirbimo“ tvarką. Komisija peržiūrėjo tikslias šio susitarimo sąlygas ir padarė išvadą, kad taikoma gamybos pagal sutartis sistema, o ne žaliavų perdirbimo susitarimas ir kad tiek gamintojas, tiek susijęs prekiautojas patyrė PBA išlaidų. Susitarimas taip pat rodė sutartinius santykius tarp susijusių šalių. Todėl Komisija teigė, kad netikslinga visiškai neįtraukti PBA išlaidų ir pelno atskaitymų iš šio gamintojo pardavimo per susijusias šalis kainų. Komisija atsižvelgė į PBA išlaidas, kurios buvo susijusios su išlaidomis, kurias paprastai patiria susijęs prekiautojas, tačiau neatsižvelgė į paprastai su gamintoju susijusių funkcijų sąnaudas. Be to, nagrinėjamasis gamintojas turėjo su tiesioginiu pardavimu susijusių PBA išlaidų. Todėl Komisija padarė išvadą, kad PBA išlaidos ir pelnas turėtų būti išskaičiuoti iš susijusio prekiautojo pardavimo kainos, ir atmetė šį tvirtinimą.

(60)

Dėl antrojo gamintojo Sąjungos pramonė taip pat pateikė gamintojo ir susijusio prekiautojo susitarimą, kad pagrįstų tvirtinimą, kad Komisija iš susijusių prekiautojų pardavimo kainų neturėtų atskaityti PBA išlaidų ir pelno. „Giant“ paneigė šį argumentą teigdama, kad Sąjungos pramonei turėtų būti taikomas toks pat metodas, kaip ir „Giant“.

(61)

Nagrinėdama šį klausimą Komisija pažymėjo, kad šiam antrajam gamintojui pateiktas susitarimas taip pat buvo ne žaliavų perdirbimo susitarimas, o susijusių šalių gamybos susitarimas, kuriame apibrėžiami gamintojo ir susijusio prekiautojo vaidmenys, ir į jį įtrauktos kitos sąlygos, pavyzdžiui, sandorių kainų apskaičiavimo metodika. Susitarime nebuvo patvirtinta, kad per pradinio tyrimo TL elektriniai dviračiai buvo gaminami pagal žaliavų perdirbimo susitarimą arba bet kokį kitą susitarimą, dėl kurio būtų netikslinga iš susijusių prekiautojų pardavimo kainų atskaityti PBA išlaidas. Iš tikrųjų susitarimas rodė sutartinius santykius tarp susijusių šalių. Susijęs prekiautojas taip pat veikė kaip gamintojas ir jis pardavė elektrinius dviračius tiesiogiai rinkai ir per kitus susijusius prekiautojus. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(62)

Sąjungos pramonė taip pat teigė, kad vieno Sąjungos gamintojo pardavimas turėtų būti padidintas arba į jį neturėtų būti atsižvelgta lyginant kainas, nes jis buvo susijęs su pardavimu prekybos centrų tinklams ir interneto platformoms, o ne kitų rūšių mažmeniniams pirkėjams.

(63)

Komisija nemanė, kad būtų tikslinga neįtraukti tokio pardavimo, nes per pradinį tyrimą atrinkti Sąjungos gamintojai buvo laikomi tipiškais Sąjungos pramonės gamintojais. Be to, 45 konstatuojamojoje dalyje patvirtinta, kad tolesnis kainų koregavimas, išskyrus jau atliktus, nėra tinkamas įvairių rūšių pirkėjams.

(64)

Sąjungos pramonė teigė, kad jos PĮG pardavimas neturėtų būti lyginamas su pardavimu eksportui, nebent jos kainos būtų pakoreguotos siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą.

(65)

Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonės PĮG pardavimo apimtis buvo labai maža ir didžioji tokio pardavimo dalis nebuvo naudojama priverstiniam kainų mažinimui ir priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis apskaičiuoti, nes nebuvo importuojamo produkto rūšies atitikmens. Todėl padaryta išvada, kad Sąjungos pramonės PĮG pardavimo koregavimas neturėtų būti toliau svarstomas, nes šis klausimas neturėtų esminio poveikio priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumams.

(66)

Todėl patvirtinamas patikslintas 11,5 % „Giant“ priverstinio kainų mažinimo skirtumas pradiniu tiriamuoju laikotarpiu.

(67)

Byloje T-242/19 Bendrasis Teismas pažymėjo, kad nustatyta metodologinė klaida, dėl kurios Komisija apskaičiuodama „Giant“ priverstinio kainų mažinimo skirtumą neatliko sąžiningo palyginimo, taip pat gali turėti įtakos kitiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatyto priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimui (28).

(68)

Siekdama užtikrinti sąžiningą kitų atrinktų eksportuojančių gamintojų kainų ir Sąjungos gamintojų kainų palyginimą, Komisija taip pat perskaičiavo kitų atrinktų eksportuojančių gamintojų priverstinio mažinimo skirtumą atsižvelgdama į 41–44 konstatuojamosiose dalyse nurodytus aspektus.

(69)

Iš palyginimų rezultatų matyti, kad vidutinis importo iš atrinktų eksportuotojų (įskaitant „Giant“) priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 17,1 %. Atsižvelgiant į 53 konstatuojamojoje dalyje paaiškintą „Giant“ priverstinio kainų mažinimo skirtumo patikslinimą, patvirtintas skaičius yra 17,0 %.

(70)

Komisija pažymėjo, kad po byloje T-242/19 (29) Bendrojo Teismo nustatytos metodologinės klaidos, susijusios su priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimu, ištaisymo skirtumas tarp Kinijos importo kainų ir Sąjungos pramonės kainų sumažėjo iki vidutiniškai 17,0 %, kaip nurodyta 69 konstatuojamojoje dalyje. Nors priverstinio kainų mažinimo lygis sumažėjo, akivaizdu, kad dėl importo dempingo kaina iš KLR priverstinis kainų mažinimas vis dar yra didelis.

(71)

Komisijos išvados dėl kitų žalos rodiklių, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 200–205 konstatuojamosiose dalyse ir ginčijamo reglamento 141–156 konstatuojamosiose dalyse, lieka galioti visa apimtimi.

(72)

Atsižvelgdama į 70 konstatuojamojoje dalyje nurodytus peržiūrėtus didelius priverstinio kainų mažinimo skirtumus ir neigiamo beveik visų žalos rodiklių pokyčio įrodymus, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 200–205 konstatuojamosiose dalyse ir ginčijamo reglamento 141–156 konstatuojamosiose dalyse, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(73)

Komisija toliau nagrinėjo, ar vis dar būtų priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos gamintojų patirtos žalos, atsižvelgiant į peržiūrėtus importo iš atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo skirtumus.

(74)

Nepaisant visų atrinktų Kinijos eksportuotojų priverstinio kainų mažinimo skirtumo sumažinimo, tai nepakeitė fakto, kad importas iš atrinktų Kinijos eksportuotojų reikšmingu mastu priverstinai mažino Sąjungos pramonės pardavimo kainas. Todėl dėl peržiūrėtų priverstinio kainų mažinimo skirtumų nebuvo pakeista pirminė Komisijos išvada dėl priežastinio ryšio tarp Sąjungos gamintojų patirtos žalos ir importo dempingo kaina iš KLR buvimo, kaip nurodyta laikinojo reglamento 223 konstatuojamojoje dalyje ir patvirtinta ginčijamo reglamento 168 konstatuojamojoje dalyje.

(75)

Dėl peržiūrėtų priverstinio kainų mažinimo skirtumų taip pat nebuvo pakeista analizė ir išvados, susijusios su kitomis žalos priežastimis, kaip nurodyta laikinojo reglamento 5.2 skirsnyje ir galutinio reglamento 5.2 skirsnyje.

(76)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo dempingo kaina iš KLR ir kad dėl kitų atskirai arba bendrai vertintų veiksnių žalos ir importo dempingo kaina priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(77)

Atsižvelgdama į Bendrojo Teismo pastabas, pateiktas sprendimo byloje T-242/19123 punkte, Komisija taip pat perskaičiavo „Giant“ žalos pašalinimo lygį.

(78)

Pradiniame tyrime Komisija nustatė per tiriamąjį laikotarpį buvusį žalos pašalinimo lygį palygindama:

(79)

Siekdama užtikrinti sąžiningą „Giant“ kainų ir Sąjungos gamintojų kainų palyginimą, Komisija perskaičiavo „Giant“ žalos pašalinimo lygį pakoreguodama atrinktų Sąjungos gamintojų, nurodytų 78 konstatuojamojoje dalyje, svertines vidutines tikslines kainas.

(80)

Kai atrinkti Sąjungos gamintojai vykdė pardavimą per susijusius prekiautojus, iš nepriklausomiems pirkėjams taikomos kainos buvo atskaitytos prekiautojų faktinės PBA išlaidos ir 9 % pelnas. Skirtingų prekiautojų PBA išlaidos skyrėsi. Jei susijusio prekiautojo išlaidos buvo susijusios ne su produktų rinkodara, o su gamybos veikla (pvz., gamybos planavimu ir žaliavų pirkimu), šios išlaidos nebuvo išskaičiuotos, nes jos nebuvo susijusios su įprastomis susijusio prekiautojo, prekiaujančio produktais Sąjungos rinkoje, funkcijomis. Šiame skaičiavime naudotas pelno lygis yra pradiniame tyrime nustatytas bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pelno lygis.

(81)

Nuspręsta, kad papildomas koregavimas siekiant atsižvelgti į PĮG arba prekės ženklo lygį nebūtinas, nes šis koregavimas (kuris sudarė 2,3 %) jau buvo atliktas.

(82)

Nuspręsta, kad papildomas koregavimas šiuo prekybos lygiu, atsižvelgiant į pirkėjo tipą, nebūtinas, nes atlikus tyrimą nustatyta, jog Sąjungoje nėra nuoseklaus ir aiškaus pardavimo prekiautojams ir mažmenininkams kainų skirtumo.

(83)

„Giant“ ir Sąjungos pramonės pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo pateikti tvirtinimai dėl 3 skirsnyje nurodyto priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimo taip pat taikomi šiame skirsnyje nurodytiems priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumams.

(84)

Atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas, „Giant“ priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas yra 13,8 %.

(85)

Atsižvelgiant į šiame atnaujintame antidempingo tyrime Komisijos padarytas išvadas, nagrinėjamojo produkto importui turėtų būti iš naujo nustatytas galutinis antidempingo muitas, atitinkantis dempingo skirtumą arba žalos skirtumą, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra mažesnis, atsižvelgiant į mažesnio muito taisyklę.

(86)

Pabrėžiama, kad antisubsidijų tyrimas vykdytas lygiagrečiai su antidempingo tyrimu. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 (30) 24 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į mažesnio muito taisyklę ir tai, kad galutinės subsidijų normos yra mažesnės už žalos pašalinimo lygį, būtų tikslinga nustatyti patvirtintų galutinių subsidijų normų dydžio galutinį kompensacinį muitą ir tada nustatyti galutinį antidempingo muitą, kuris neviršytų atitinkamo žalos pašalinimo lygio.

(87)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

Galutinės priemonės

(88)

Patikslinto dydžio antidempingo muitas taikomas be jokių pertraukų nuo laikinojo reglamento įsigaliojimo (t. y. nuo 2018 m. liepos 19 d.) (31). Muitinėms nurodoma pagal taikomus muitų teisės aktus surinkti atitinkamą sumą, susijusią su „Giant Electric Vehicle (Kunshan) Co., Ltd.“ importu, ir grąžinti visas iki šiol surinktas permokėtas sumas (kurios sudaro 10,8 %).

(89)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama iš KLR importuojamiems eksportuojančio gamintojo „Giant Electric Vehicle (Kunshan) Co., Ltd.“ elektriniams dviračiams iš naujo nustatyti galutinį antidempingo muitą.

(90)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (32) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(91)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,