(1)

Atlikusi antidempingo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį, 2017 m. gegužės 2 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/763 (2), kuriuo tam tikram į Sąjungą importuojamam Korėjos Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės lengvam terminiam popieriui nustatė galutinį antidempingo muitą (toliau – aptariamas reglamentas). Nustatytos priemonės – šios fiksuoto dydžio muito normos: 104,46 EUR už neto toną tiek grupei „Hansol“, tiek visoms kitoms bendrovėms.

(2)

Grupė „Hansol“ („Hansol Paper Co. Ltd.“ ir „Hansol Artone Paper Co. Ltd.“) (toliau – „Hansol“) apskundė aptariamą reglamentą Bendrajame Teisme. 2020 m. balandžio 2 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje T-383/17, kuriuo panaikino Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/763 tiek, kiek jis susijęs su „Hansol“. 2020 m. birželio 11 d. Komisija pateikė apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo (byla C-260/20 P). 2022 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismas apeliacinį skundą atmetė.

(3)

Bendrasis Teismas nustatė, kad Komisija padarė klaidą nustatydama „Hansol Artone Paper Co. Ltd.“ (toliau – „Artone“) parduodamo bent vienos rūšies produkto normaliąją vertę. Nesant tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, „Artone“ normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi „Artone“ gamybos sąnaudomis. Kadangi „Hansol Paper Co. Ltd.“ (toliau – „Hansol Paper“) vykdė tipišką tos rūšies produkto pardavimą vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis, Bendrasis Teismas nustatė, kad Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalimi, kaip normaliąją vertę turėjo naudoti šios šalies pardavimo vidaus rinkoje kainą.

(4)

Bendrasis Teismas taip pat nustatė, kad Komisija padarė akivaizdžią lyginamojo svorio vertinimo klaidą, lygindama didelių ritinių pardavimą Europos Sąjungoje nepriklausomiems pirkėjams su pardavimu susijusiems perdirbėjams, kurie juos perdirba į mažus ritinius. Komisija tokį koeficientą taikė siekdama tinkamai atspindėti bendrą „Hansol“ dempingo elgseną, nors „Hansol“ prašymu trims jos susijusiems perdirbėjams buvo leista nepildyti klausimyno. Bendrasis Teismas nustatė, kad, neatsižvelgdama į tam tikrą „Schades Nordic“, vieno iš šių trijų susijusių perdirbėjų Sąjungoje, perpardavimo apimtį, Komisija nepakankamai įvertino „Hansol“ didelių ritinių pardavimo sandorių, sudarytų su nepriklausomais pirkėjais, kurių dempingo skirtumas buvo gerokai mažesnis nei „Hansol“ pardavimo susijusiems perdirbėjams, kurie juos perpardavė mažų ritinių pavidalu nepriklausomiems prekiautojams, lyginamąjį svorį. Todėl Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį, nes Komisijos atlikti skaičiavimai neatspindėjo viso „Hansol“ vykdomo dempingo masto.

(5)

Galiausiai Bendrasis Teismas nustatė, kad 4 konstatuojamojoje dalyje aprašyta lyginamojo svorio klaida taip pat turėjo įtakos apskaičiuojant priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumą, nes Komisija šiam skaičiavimui taikė tą patį koeficientą. Todėl jis nusprendė, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis.

(6)

Šias išvadas patvirtino Teisingumo Teismas (5).

(7)

Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 266 straipsniu, Sąjungos institucijos privalo imtis būtinų priemonių Sąjungos teismų sprendimams vykdyti. Jeigu panaikinamas aktas, Sąjungos institucijų priimtas atliekant administracinę procedūrą, kaip antai šiuo atveju antidempingo tyrimą, Bendrojo Teismo sprendimas įgyvendinamas panaikintą aktą pakeičiant nauju aktu, kuriuo pašalinamas Bendrojo Teismo nustatytas pažeidimas (6).

(8)

Atsižvelgiant į Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo praktiką, procedūra, kuria siekiama pakeisti panaikintą aktą, gali būti tęsiama tiksliai nuo to etapo, kuriame nustatytas pažeidimas (7). Tiksliau tai reiškia, kad tokiu atveju, kai panaikinamas administracinę procedūrą užbaigiantis aktas, panaikinimas nebūtinai turi įtakos parengiamiesiems veiksmams, pvz., antidempingo tyrimo inicijavimui. Pavyzdžiui, kai panaikinamas reglamentas, kuriuo nustatomos galutinės antidempingo priemonės, tyrimas lieka nebaigtas, nes tik tyrimo užbaigimo aktas nebėra Sąjungos teisės sistemos dalis (8), išskyrus atvejus, kai pažeidimas padarytas inicijavimo etapu. Administracinės procedūros atnaujinimas vėl nustatant antidempingo muitus produktams, importuotiems panaikinto reglamento taikymo laikotarpiu, negali būti laikomas prieštaraujančiu netaikymo atgaline data taisyklei (9).

(9)

Šioje byloje Bendrasis Teismas panaikino aptariamą reglamentą, kiek tai susiję su „Hansol“, remdamasis 3–5 konstatuojamosiose dalyse nurodytais pagrindais.

(10)

Aptariamame reglamente padarytos išvados, kurios nebuvo užginčytos arba kurios buvo užginčytos, tačiau Bendrojo Teismo atmestos arba Bendrojo Teismo nenagrinėtos, ir todėl dėl jų aptariamas reglamentas nebuvo panaikintas, visapusiškai tebegalioja (10).

(11)

Teisingumo Teismui priėmus sprendimą byloje C-260/20 P, Komisija nusprendė iš dalies atnaujinti antidempingo tyrimą dėl tam tikro importuojamo lengvo terminio popieriaus, dėl kurio buvo priimtas aptariamas reglamentas, ir atnaujinti tyrimą nuo to momento, kai buvo padaryti pažeidimai. 2022 m. birželio 30 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas pranešimas (toliau – pranešimas dėl tyrimo atnaujinimo) (11). Atnaujintas tyrimas buvo susijęs tik su Teisingumo Teismo sprendimo dėl „Hansol“ vykdymu.

(12)

Tuo pat metu Komisija nusprendė nustatyti reikalavimą registruoti tam tikrą importuojamą Korėjos Respublikos kilmės ir „Hansol“ pagamintą lengvą terminį popierių ir paprašė nacionalinių muitinių prieš priimant sprendimą dėl prašymų grąžinti arba atsisakyti išieškoti antidempingo muitus, kiek tai susiję su „Hansol“ importuojamais produktais, palaukti, kol bus paskelbtas atitinkamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo bus vėl nustatyti muitai (12) (toliau – registracijos reglamentas).

(13)

Komisija apie tyrimo atnaujinimą pranešė suinteresuotosioms šalims ir paragino jas teikti pastabas.

(14)

Komisija gavo „Hansol“, Europos terminio popieriaus asociacijos (ETPA) ir jos narių pastabas.

(15)

„Hansol“ pažymėjo, kad registracijos reglamente Komisija rėmėsi Bendrojo Teismo sprendimais bylose T-440/20 ir T-441/20 (toliau – sprendimai Jindal Saw) (13), darydama išvadą, kad registracija yra priemonė, leidžianti vėliau taikyti priemones importuojamam produktui nuo registracijos dienos. „Hansol“ teigė, kad šie sprendimai dar nėra galutiniai ir netaikytini šiomis aplinkybėmis, nes byloje T-383/17 Bendrasis Teismas nurodė, kad reglamentas yra neteisėtas, o bylose T-440/20 ir T-441/20 to nenurodė. Ji taip pat teigė, kad sprendime Jindal Saw nagrinėjama bendrovė, t. y. „Jindal Saw“, buvo viena iš kelių eksportuojančių gamintojų ir buvo kelios nagrinėjamosios šalys, o šioje byloje, susijusioje tik su Korėja, „Hansol“ yra vienintelis eksportuojantis gamintojas. Remdamasi tuo, „Hansol“ teigė, kad Komisija negali remtis sprendimais Jindal Saw tam, kad atgaline data išieškotų galutinius antidempingo muitus, mokėtinus už importuojamą „Hansol“ gaminamą nagrinėjamąjį produktą.

(16)

Dėl to, kad sprendimas Jindal Saw vis dar gali būti apskųstas apeliacine tvarka, ETPA teigė, kad šiuose sprendimuose pakartojama suformuota jurisprudencija. ETPA taip pat nesutiko su „Hansol“ nurodytais sprendimų Jindal Saw ir sprendimo byloje T-383/17 skirtumais, nes sprendimų bylose T-300/16 ir T-301/16 (bylos prieš sprendimus bylose T-440/20 ir T-441/20, kuriais buvo panaikinti pradiniai reglamentai byloje Jindal Saw) rezoliucinėje dalyje, kaip ir sprendime byloje T-383/17, Bendrasis Teismas panaikino visą ginčijamą reglamentą tiek, kiek jis susijęs su pareiškėju. ETPA teigimu, tai, kad aptariamas reglamentas sprendimu panaikintas tik „Hansol“ atžvilgiu, taip pat reiškia, kad, kitaip nei teigia „Hansol“, jis vis dar yra Sąjungos teisės sistemos dalis.

(17)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad tai, jog sprendimas byloje T-440/20 dar nebuvo galutinis, kai buvo paskelbtas registracijos reglamentas, nereiškia, kad šiuo atveju registracija nebuvo galima. Bendrasis Teismas toje byloje pritarė Komisijos praktikai registruoti importuojamą produktą, kai vykdomi teismo sprendimai, ir taip patvirtino, kad tokiais atvejais Komisija iš tiesų gali registruoti importuojamą produktą. Bendrasis Teismas nurodė, kad pagrindinio reglamento 14 straipsnis, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai reikalauti, kad nacionalinės valdžios institucijos imtųsi tinkamų priemonių importuojamam produktui registruoti, yra taikomas visuotinai. Konkrečiai Bendrasis Teismas pažymėjo, kad „to reglamento 14 straipsnio 5 dalyje nėra jokių apribojimų, susijusių su aplinkybėmis, kuriomis Komisija yra įgaliota reikalauti, kad nacionalinės muitinės registruotų prekes“. Bendrasis Teismas taip pat nurodė, kad „atėmus iš Komisijos teisę imtis registracijos kaip procedūros, susijusios su galutinio antidempingo muito pakartotiniu nustatymu, dalį, gali būti pakenkta reglamentų, kuriais gali būti vėl nustatytas toks muitas, veiksmingumui“. Bet kuriuo atveju sprendimas tapo galutinis. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(18)

Dėl „Hansol“ teiginio, kad aptariamas reglamentas nebegalioja, nes „Hansol“, dėl kurios jis buvo panaikintas, buvo vienintelis eksportuojantis gamintojas, kuriam tas reglamentas taikomas, Komisija pažymėjo, kad, nenagrinėjant šio teiginio teisinės reikšmės, teiginys yra faktiškai neteisingas. Iš tiesų tai, kad tiriamuoju laikotarpiu nebuvo nustatyta kitų į Sąjungą eksportuojančių Korėjos Respublikos gamintojų, nereiškia, kad Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/763 taikomas tik „Hansol“. Iš tiesų aptariamu reglamentu Komisija muito kitiems eksportuotojams forma nustatė muitus ir kitiems eksportuojantiems gamintojams (14). Be to, Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą tik „tiek, kiek jis susijęs su „Hansol Paper Co. Ltd.“ Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(19)

„Hansol“ taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Komisija galbūt neteisingai supras, kaip išspręsti lyginamojo svorio problemą. „Hansol“ teigė, kad, Bendrojo Teismo teigimu, „Schades Ltd.“ perparduodamų didelių ritinių procentinė dalis, palyginti su bendru „Hansol Paper“, „Artone“ ir jos susijusio prekiautojo „Hansol Europe“ parduodamų didelių ritinių susijusiam prekiautojui „Schades Ltd.“ kiekiu, turėtų būti taikoma didelių ritinių, skirtų perparduoti, pardavimui susijusiems perdirbėjams („Schades Nordic“, „Heipa“ ir „R+S“). Gautas kiekis turėtų būti pridedamas prie dempingo skirtumui apskaičiuoti naudojamo didelių ritinių pardavimo (tiesioginio ir netiesioginio) kiekio ir atimamas iš didelių ritinių, skirtų perdirbti, pardavimo „Schades Nordic“, „Heipa“ ir „R+S“ kiekio. Tuo remdamasi „Hansol“ perskaičiavo tiesioginio ir netiesioginio didelių ritinių pardavimo nepriklausomiems pirkėjams sandorių lyginamąjį svorį, palyginti su pardavimu susijusiems perdirbėjams, kurie perparduoda mažus ritinius nepriklausomiems pirkėjams. ETPA pabrėžė, kad tyrimo metu, be „Schades Ltd.“, vienintelis su „Hansol“ susijęs perdirbėjas, kuris taip pat perpardavė didelius ritinius, buvo „Schades Nordic“, todėl vien dėl šios priežasties toks metodas neatitinka Komisijos turimų įrodymų. Ji taip pat pabrėžė, kad, nors Bendrasis Teismas nustatė tam tikrų klaidų, susijusių su Komisijos metodu, taikytu atliekant pradinį tyrimą, jis nenustatė patikslinto lyginamojo svorio apskaičiavimo metodo ir paaiškino, kad Komisija turi nuspręsti, kokios priemonės yra tinkamos, kad būtų užtikrintas sprendimo vykdymas.

(20)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad „Hansol“ pasiūlytas metodas iš esmės skiriasi nuo metodo, kurį Komisija taikė apskaičiuodama dempingą aptariamame reglamente. Apskaičiuodama „Hansol“ dempingo skirtumus, Komisija kiekybiškai įvertino visą tiesioginį ir netiesioginį didelių ritinių pardavimą nesusijusiems pirkėjams, kurį vykdė visa grupė „Hansol“, kaip nurodyta įvairių grupės subjektų klausimyno atsakymuose pateiktose jų pardavimo lentelėse. Tuo remdamasi Komisija nustatė tokio pardavimo sandorių lyginamąjį svorį, palyginti su didelių ritinių, skirtų perdirbti į mažus ritinius, pardavimo sandorių lyginamuoju svoriu. „Hansol“ pasiūlymas taikyti apskaičiuotą „Schades Ltd.“ perparduotų didelių ritinių dalį, palyginti su visa „Schades Ltd.“ pirkimo apimtimi, kitiems trims susijusiems perdirbėjams yra iš esmės skirtingas ir ne toks tikslus metodas, atsižvelgiant į trijų susijusių perdirbėjų, kurie neatsakė į klausimyną, perparduotų didelių ritinių apimtį, kurią „Hansol“ nurodė tyrimo metu.

(21)

Komisija taip pat patikslino, kad, nors Bendrasis Teismas nustatė, jog Komisija suklydo į skaičiavimus neįtraukdama „Schades Nordic“ didelių ritinių perpardavimo apimties, kurią tyrimo metu nurodė „Schades Nordic“ (15), jis iš esmės neatmetė Komisijos metodikos. Todėl Komisija griežtai laikėsi Bendrojo Teismo sprendimo ir nepakeitė atitinkamo lyginamojo svorio nustatymo metodikos, išskyrus tai, kad, kaip reikalavo Bendrasis Teismas, dabar ji pridėjo „Schades Nordic“, „Heipa“ ir „R+S“ parduotų didelių ritinių apimtį. Šis apskaičiavimas buvo išsamiau paaiškintas konkrečioms bendrovės atskleidžiant ribotą informaciją.

(22)

Apskaičiuodama dviejų rūšių produktų, kuriuos „Artone“ eksportavo į Sąjungą, dempingą Komisija apskaičiavo normaliąją vertę nesant tipiško šios šalies pardavimo vidaus rinkoje. Sprendimo byloje T-383/17 148 punkte ir 152–158 punktuose bei sprendimo byloje C-260/20 P 79 ir 85 punktuose Sąjungos teismai nustatė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos formuluotę ir struktūrą nustatant normaliąją vertę pirmiausia turi būti atsižvelgiama į įprastomis prekybos sąlygomis faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą. Kai eksportuotojas neparduoda panašaus produkto vidaus rinkoje, normalioji vertė turi būti nustatoma pirmiausia remiantis kitų pardavėjų ar gamintojų kainomis, o ne nagrinėjamos bendrovės gamybos sąnaudomis.

(23)

Vieną iš dviejų 22 konstatuojamojoje dalyje nurodytų rūšių produktą susijusi bendrovė „Hansol Paper“ iš tiesų pardavė vidaus rinkoje tipiškais kiekiais ir įprastomis prekybos sąlygomis, todėl Bendrasis Teismas nustatė, kad apskaičiuodama „Artone“ normaliąją vertę Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį.

(24)

Todėl Komisija patikslino tos rūšies produkto normaliosios vertės apskaičiavimą, pakeisdama apskaičiuotą „Artone“ normaliąją vertę „Hansol Paper“ normaliąja verte, taikoma tos rūšies produktui.

(25)

„Artone“ eksportuoto kitos rūšies produkto, kurio normalioji vertė buvo apskaičiuota, „Hansol Paper“ pardavimas vidaus rinkoje taip pat nebuvo tipiškas. Iš tiesų „Hansol Paper“ pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo gerokai mažesnė už pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 % ribą. Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, šios rūšies produkto normalioji vertė taip pat buvo apskaičiuota „Hansol Paper“. Todėl nesant tipiškų kitų eksportuojančios šalies pardavėjų ar gamintojų pardavimo kainų įprastomis prekybos sąlygomis, „Artone“ toliau buvo taikoma apskaičiuota šios rūšies produkto normalioji vertė.

(26)

Atlikdama tyrimą, po kurio buvo priimtas aptariamas reglamentas, Komisija gavo klausimyno atsakymus iš „Hansol“, „Artone“, „Hansol Europe“ (susijęs prekiautojas Sąjungoje) ir „Schades UK Ltd.“, susijusio prekiautojo/perdirbėjo, įsikūrusio Sąjungoje. Trys Sąjungoje esantys ir su grupe „Hansol“ susiję perdirbėjai, t. y. „Schades Nordic“, „Heipa“ ir „R+S“, paprašė atleisti nuo klausimyno, skirto su eksportuojančiu gamintoju susijusioms bendrovėms, pildymo (klausimyno I priedas). Šios šalys nagrinėjamąjį produktą perdirbo į mažus ritinius, kuriuos perpardavė nepriklausomiems pirkėjams. Komisija patenkino jų prašymą atleisti nuo klausimyno pildymo, kuris buvo grindžiamas tuo, kad šios šalys nepardavė nagrinėjamojo produkto arba jo pardavė nedaug.

(27)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį Komisija, apskaičiuodama dempingo skirtumą, privalo atsižvelgti į visus eksporto į Sąjungą sandorius. Siekdama į dempingo apskaičiavimą įtraukti didelę grupės „Hansol“ pardavimo susijusiems perdirbėjams, kurie buvo atleisti nuo klausimyno pildymo, apimtį, Komisija išplėtė dempingo apskaičiavimo rezultatus, taikydama dempingo skirtumų, apskaičiuotų remiantis patikrintais „Hansol Paper“, „Artone“, „Hansol Europe“ ir „Schades UK Ltd.“ klausimyno atsakymais, lyginamąjį svorį. Šiuo tikslu Komisija nustatytam tiesioginio pardavimo ir nagrinėjamojo produkto pardavimo per susijusias bendroves dempingo skirtumui taikė 15–25 %, o nustatytam pardavimo susijusiems perdirbėjams, kurie mažus ritinius perpardavė nesusijusioms šalims dempingo skirtumui – 75–85 % lyginamąjį svorį (16).

(28)

Bendrasis Teismas ir Teisingumo Teismas nustatė, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį ir 9 straipsnio 4 dalį. Jie nustatė, kad taikant lyginamąjį svorį buvo padaryta akivaizdi klaida, nes nebuvo atsižvelgta į tam tikrą „Schades Nordic“ perparduoto nagrinėjamojo produkto apimtį. Todėl apskaičiuojant lyginamąjį svorį buvo nepakankamai įvertinta nagrinėjamojo produkto tiesioginio ir netiesioginio pardavimo apimtis, taigi skaičiavimai neatsispindėjo viso dempingo masto (17).

(29)

Atsižvelgdama į Sąjungos teismų išvadas, apibendrintas 28 konstatuojamojoje dalyje, Komisija peržiūrėjo lyginamojo svorio apskaičiavimą. Ji tai padarė prie tiesioginio ir netiesioginio nagrinėjamojo produkto pardavimo apimties, naudotos tam skaičiavimui, pridėdama „Hansol“ didelių ritinių perpardavimo per „Schades Nordic“ apimtį, kurią tyrimo metu nurodė „Hansol“. Todėl „Hansol“ tiesioginio ir netiesioginio nagrinėjamojo produkto pardavimo sandorių lyginamasis svoris, palyginti su visu jos pardavimu į Sąjungą, padidėjo 0,7 procentinio punkto, o jos pardavimo susijusiems perdirbėjams, kurie perpardavė mažus ritinius nesusijusioms šalims, sandorių lyginamasis svoris sumažėjo tuo pačiu procentiniu punktu.

(30)

Komisija perskaičiavo „Hansol“ dempingo skirtumą, pakeisdama apskaičiuotą vienos rūšies produkto, kurį pardavė „Artone“, normaliąją vertę normaliąja verte, pagrįsta tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kaina, kurią gavo „Hansol Paper“, kaip paaiškinta 24 konstatuojamojoje dalyje, ir peržiūrėdama nustatytų pardavimo abiem kanalais dempingo skirtumų lyginamąjį svorį, kaip paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje.

(31)

Tuo remiantis patikslintas galutinis vidutinis svertinis grupės „Hansol“ dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentiniu dydžiu, buvo sumažintas nuo 10,3 % iki 10,2 %.

(32)

Aptariamame reglamente tas pats lyginamasis svoris, kuris buvo taikomas tiesioginio ir netiesioginio nagrinėjamojo produkto pardavimo sandoriams ir pardavimo susijusiems perdirbėjams, kurie jį perpardavė mažais ritiniais nesusijusioms šalims, sandoriams, buvo taikomas ir apskaičiuojant „Hansol“ priverstinio kainų mažinimo skirtumą.

(33)

Sąjungos teismai nustatė, kad klaida, turėjusi įtakos pardavimo sandorių lyginamojo svorio apskaičiavimui, taip pat turėjo įtakos priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimui ir importo dempingo kaina poveikio panašiems Sąjungos pramonės produktams vertinimui (18).

(34)

Apskaičiuodama priverstinį kainų mažinimą, Komisija įvykdė Teisingumo Teismo sprendimą patikslintus lyginamuosius svorius, kaip paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje, taip pat taikydama nagrinėjamojo produkto tiesioginio ir netiesioginio pardavimo ir pardavimo susijusiems perdirbėjams, kurie jį perpardavė mažais ritiniais nesusijusioms šalims, priverstinio kainų mažinimo skirtumams.

(35)

Palyginus gautas rezultatas, išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi, buvo 9,3 % vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas.

(36)

Atliekant tyrimą, po kurio buvo priimtas aptariamas reglamentas, nustatytas priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 9,4 %. Atsižvelgdama į nereikšmingą skirtumą tarp šio ir patikslinto priverstinio kainų mažinimo skirtumo, Komisija padarė išvadą, kad dėl šio pokyčio nereikėjo iš naujo vertinti žalos ar atlikti priežastinio ryšio analizės. Todėl ji patvirtino su tuo susijusias išvadas, apibendrintas reglamento, kuriuo nustatytos laikinosios priemonės (19), 4 ir 5 skirsniuose ir aptariamo reglamento 102 konstatuojamojoje dalyje.

(37)

2022 m. lapkričio 14 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie pirmiau išdėstytas išvadas, kuriomis remiantis buvo ketinama pasiūlyti tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės ir „Hansol“ gaminamam lengvam terminiam popieriui iš naujo nustatyti antidempingo muitą ir pakoreguoti muitą atitinkamam kitų eksportuotojų popieriui, remiantis faktais, surinktais ir pateiktais atliekant pradinį tyrimą. Po galutinio faktų atskleidimo buvo gautos „Hansol“, ETPA ir Korėjos Respublikos Vyriausybės pastabos.

(38)

Korėjos Respublikos Vyriausybė išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip Komisija įgyvendino Sąjungos teismų sprendimus, nes ji suprato, kad patikslintuose dempingo skaičiavimuose nebuvo visiškai ištaisytos šiuose sprendimuose nustatytos klaidos. Tačiau Korėjos Respublikos Vyriausybė nedetalizavo, kokiu būdu Komisija padarė klaidą.

(39)

ETPA aiškiai pritarė Komisijos numatytai veiksmų eigai.

(40)

Savo pastabose dėl faktų atskleidimo „Hansol“ teigė, kad Komisija neištaisė klaidos, susijusios su normaliosios vertės apskaičiavimu. „Hansol“ taip pat teigė, kad Komisija neištaisė Bendrojo Teismo nustatytos ir Teisingumo Teismo patvirtintos lyginamojo svorio klaidos.

(41)

„Hansol“ teigė, kad ji sutinka su tuo, jog Komisija įvykdė Sąjungos teismų sprendimus palyginimui su „Artone“ eksporto kaina naudodama „Hansol Paper“ pardavimo vidaus rinkoje kainą, taikomą atitinkamos rūšies produktui, kurį ši šalis vidaus rinkoje pardavė tipiškais kiekiais ir įprastomis prekybos sąlygomis (žr. 23 ir 24 konstatuojamąsias dalis). Tačiau „Hansol“ nesutiko su tuo, kad Komisija, kaip paaiškinta 25 konstatuojamojoje dalyje, to nepadarė kitos rūšies produkto, kurio „Artone“ nepardavė vidaus rinkoje, atžvilgiu.

(42)

„Hansol“ teigė, kad Komisija vis tiek turėjo naudoti „Hansol Paper“ tos rūšies, kuri toliau vadinama produkto X rūšimi (faktinis produkto rūšies kodas yra konfidencialus), produkto pardavimo kainas. Ji teigė, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog Komisija prioritetine tvarka turėtų naudoti kitų šalių pardavimo kainas, jei jos žinomos. Šiuo atžvilgiu ji teigė, kad visas „Hansol“ X rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas, todėl apskaičiuota šios rūšies produkto „Hansol Paper“ normalioji vertė buvo lygi normaliajai vertei, pagrįstai pardavimo kainomis. Kadangi apskaičiuota normalioji vertė buvo lygi pardavimo kainai, „Hansol“ teigė, kad Komisija privalėjo taikyti „Hansol Paper“ pardavimo kainą.

(43)

Komisija su tuo nesutiko. Pirma, ji paaiškino, kad Bendrasis Teismas patvirtino, jog pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, jei panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis neparduodama arba parduodama nepakankamai, Komisija nukrypsta nuo pardavimo kainų naudojimo normaliajai vertei nustatyti principo ir normaliąją vertę grindžia kitų pardavėjų ar gamintojų kainomis arba, jei jų nėra, normaliąją vertę apskaičiuoja pagal gamybos sąnaudas. Sprendimo byloje T-383/17 150 punkte jis patikslino, kad nepakankamas pardavimas apima atvejį, kai panašaus produkto pardavimas eksportuojančioje šalyje sudaro mažiau nei 5 % nagrinėjamojo produkto pardavimo į Sąjungą apimties. Todėl Bendrasis Teismas patvirtino, kad tokiu atveju Komisija neturi naudoti pardavimo vidaus rinkoje kainų (20). Šioje byloje „Hansol Paper“ X rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis sudarė mažiau nei 1 % tos produkto rūšies pardavimo į Sąjungą, t. y. gerokai mažiau nei pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta 5 % riba, todėl Komisija apskaičiavo tos rūšies produkto normaliąją vertę. Jis taip pat priminė, kad per tyrimą „Hansol“ niekada neteigė, kad Komisija neturėjo apskaičiuoti „Hansol Paper“ tos rūšies produkto normaliosios vertės. Kadangi nebuvo jokio kito bendradarbiaujančio gamintojo, o Komisija, kaip paaiškinta pirmiau, buvo apskaičiavusi „Hansol Paper“ X rūšies produkto normaliąją vertę ir nebuvo jokios alternatyvios tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kainos, Komisija apskaičiavo „Artone“ X rūšies produkto normaliąją vertę.

(44)

Antra, vien tai, kad apskaičiuota tam tikros rūšies produkto normalioji vertė sutampa su jo pardavimo kaina, nepaverčia jos normaliąja verte, pagrįsta pardavimo kainomis. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį nustatyta normalioji vertė yra apskaičiuotoji normalioji vertė. Todėl apskaičiuojant dempingą ši apskaičiuota normalioji vertė negali būti naudojama palyginimui su kitų šalių eksporto kainomis, nes pagrindiniame reglamente tai nenumatyta. Todėl buvo atmestas „Hansol“ teiginys, kad Sąjungos teismų sprendimai įpareigojo Komisiją naudoti „Hansol Paper“ pardavimo vidaus rinkoje kainą apskaičiuojant tos konkrečios rūšies produkto „Artone“ dempingą.

(45)

„Hansol“ taip pat teigė, kad Komisija neteisingai suprato metodą, kurį ji turėtų taikyti lyginamojo svorio klaidai ištaisyti. Ji rėmėsi sprendimo byloje T-383/17 86 punktu ir sprendimo byloje C-260/20 P 64 punktu teigdama, kad Komisija turėjo atspindėti „Schades UK Ltd.“ pardavimo be perdirbimo dalį „Hansol“ pardavimo kitiems susijusiems prekiautojams struktūroje, o ne tiesiog pridėti „Schades Nordic“ pardavimo be perdirbimo apimtį prie „Hansol“ tiesioginio ir netiesioginio pardavimo nepriklausomiems pirkėjams. „Hansol“ taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, jei Bendrasis Teismas būtų manęs, kad Komisija ištaisys 29 konstatuojamojoje dalyje paaiškintą lyginamojo svorio klaidą, jis, atsižvelgdamas į ribotą poveikį, nebūtų padaręs išvados, kad lyginamojo svorio klaida galėjo turėti įtakos priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimui ir importo dempingo kaina poveikio Sąjungos pramonės panašiems produktams vertinimui.

(46)

Preliminariai galima teigti, kad iš „Hansol“ teiginio matyti, jog Komisija atrinko bendroves, t. y. taikė pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, kai nusprendė „Schades UK Ltd.“ duomenis naudoti tam, kad apskaičiuotų nagrinėjamojo produkto pardavimo susijusiems perdirbėjams dempingo skirtumą. Komisija pažymėjo, kad sprendimo byloje T-383/17 63–69 punktuose Bendrasis Teismas tą patį teiginį atmetė. Iš tiesų Komisija nusprendė apskaičiuoti „Hansol“ pardavimo kitiems trims susijusiems perdirbėjams dempingo skirtumą pagal „Schades UK Ltd“ eksporto kainų duomenis, nes buvo manoma, kad ši bendrovė gali pateikti tiksliausius duomenis apie didžiąją dalį grupės „Hansol“ pardavimo susijusiems perdirbėjams Sąjungoje, kurie vėliau mažus ritinius perpardavė nesusijusiems pirkėjams (21). Apskaičiuodama grupės „Hansol“ dempingą, Komisija laikėsi nuomonės, kad „Schades UK Ltd.“ buvo vienintelis su grupe „Hansol“ susijęs perdirbėjas, perpardavęs nagrinėjamąjį produktą nepriklausomiems pirkėjams. Šią išvadą Sąjungos teismai laikė neteisinga, atsižvelgdami į turimus byloje esančius įrodymus, susijusius su „Schades Nordic“.

(47)

Iš tiesų Komisija pažymėjo, kad atliekant pradinį tyrimą „Hansol“ nurodė Komisijai, jog „Schades Nordic“ nepriklausomiems pirkėjams perpardavė [170–190] tonų neperdirbto produkto. Ji taip pat nurodė, kad kiti du susiję perdirbėjai, kurie buvo atleisti nuo klausimyno pildymo, t. y. „Heipa“ ir „R+S“, neperdirbto produkto nepardavė (22). „Hansol“ nepateikė jokių įrodymų, kad „Heipa“ ir „R+S“ pardavė didelius ritinius. Todėl „Hansol“ teiginys tiesiogiai prieštaravo informacijai, kurią ji pateikė tyrimo metu.

(48)

Sprendime byloje C-260/20 P Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad Komisija negali atmesti suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos vien dėl to, kad ji buvo pateikta kitu būdu nei atsakant į antidempingo klausimyną (23). Atnaujinusi tyrimą Komisija laikėsi šios išvados, nes į tyrimą įtraukė „Hansol“ pateiktą informaciją apie „Schades Nordic“, „Heipa“ ir „R+S“ perparduodamus didelius ritinius. Kadangi „Hansol“ nurodė, kad „Heipa“ ir „R+S“ nagrinėjamojo produkto neperpardavė, šioms šalims nustatytų kiekių koreguoti nereikėjo.

(49)

Be to, savo teiginį, kad Komisija turėtų taikyti „Schades UK Ltd.“ pardavimo be perdirbimo dalį kitiems trims su „Hansol“ susijusiems prekiautojams, „Hansol“ visų pirma grindė sprendimo byloje T-383/17 86 punktu, kuriame teigiama: „<...> reikėtų pažymėti, kad Komisija nusprendė naudoti „Schades (UK Ltd)“ duomenis, kad apskaičiuotų dempingo skirtumą, taikomą pareiškėjo pardavimui trims kitiems susijusiems perdirbėjams <...>“. Šiuo atžvilgiu ji taip pat rėmėsi Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-260/20 P 64 punkte pateiktu teiginiu: „kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 85 ir 86 punktų, Komisija nusprendė Schades duomenis naudoti apskaičiuodama Hansol pardavimo kitiems trims susijusiems perdirbėjams sandorių dempingo skirtumą. <...> Atsižvelgdamas į tai, kad Komisija žinojo, jog Schades perpardavė tam tikrą nagrinėjamo produkto kiekį nepriklausomiems klientams be perdirbimo, Bendrasis Teismas nusprendė, kad ji turėjo atspindėti šią situaciją nagrinėjamų produktų pardavimo kitiems susijusių perdirbėjams lygiu. <...>“.

(50)

Komisija laikėsi nuomonės, kad „Hansol“ neteisingai suprato Sąjungos teismų teiginius. Iš tiesų „Schades UK Ltd.“ duomenys buvo naudojami apskaičiuojant „Hansol“ pardavimo kitiems trims susijusiems perdirbėjams dempingo skirtumą, nes nustatytas „Schades UK Ltd.“ didelių ritinių, perdirbtų į mažus ritinius, dempingo skirtumas buvo taikomas Korėjos kilmės perdirbti skirtų ritinių, parduotų kitiems trims susijusiems perdirbėjams, atitinkamai apimčiai. Tačiau 64 punkte Teisingumo Teismas pažymėjo, kad „Schades“ duomenų reprezentatyvumas „visiškai nereiškia, kad šiais duomenimis grindžiamame skaičiavime negali būti klaidų, nes nebuvo atsižvelgta į visus šiuo klausimu svarbius duomenis“. Kitaip tariant, Teisingumo Teismas nusprendė, kad tai, jog „Schades UK Ltd.“ duomenys buvo naudojami kaip tipiškas „Hansol“ pardavimas kitiems susijusiems perdirbėjams, nereiškia, kad Komisija galėjo nepaisyti byloje esančių įrodymų, susijusių su didelių ritinių pardavimu nepriklausomiems pirkėjams, kurį nurodė „Schades Nordic“. Tam nereikėjo, kad Komisija atspindėtų ar taikytų tą pačią „Schades Ltd.“ pardavimo be perdirbimo dalį „Hansol“ pardavimo struktūroje kitiems susijusiems prekiautojams. Tai prieštarautų faktiniams byloje esantiems įrodymams, kurių „Hansol“ neginčijo. Atnaujinusi tyrimą, kitaip nei anksčiau, Komisija visapusiškai išnagrinėjo su „Hansol“ susijusiems Sąjungos perdirbėjams, kurie perpardavė didelius ritinius be perdirbimo, parduotų didelių ritinių kiekius.

(51)

Bendrasis Teismas ir Teisingumo Teismas nustatė, kad klaida apskaičiuojant perpardavimą padaryta dėl [170–190] tonų nagrinėjamojo produkto perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams, nes Komisija neatsižvelgė į šį perpardavimą, apie kurį „Hansol“ pranešė ne tyrimo metu atsakydama į klausimyną, o kitais būdais. Kaip paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje, ši klaida buvo ištaisyta prie tiesioginio ir netiesioginio nagrinėjamojo produkto pardavimo apimties pridėjus tą „Hansol“ didelių ritinių perpardavimo per „Schades Nordic“ apimtį, kurią tyrimo metu nurodė „Hansol“. Jokių papildomų koregavimų atlikti nereikėjo, nes „Hansol“ pranešė, kad perdirbėjai „Heipa“ ir „R+S“ neperpardavė nagrinėjamojo produkto nepriklausomiems pirkėjams.

(52)

Galiausiai Komisija atmetė teiginį, kad tai, jog Komisijos atliktas koregavimas turi nedidelį poveikį tik priverstinio kainų mažinimo skirtumui ir neturi jokio poveikio žalos ir priežastinio ryšio analizei, rodo, kad Komisija neteisingai suprato Sąjungos teismų sprendimus. Bendrojo Teismo sprendime teigiama, kad „negalima atmesti“, jog Komisijos klaida galėjo turėti įtakos, o ne tai, kad ji turėjo įtakos žalos ir priežastinio ryšio analizei (24). Atitinkamai 62 punkte Teisingumo Teismas pažymėjo: „Tai, kad, atsižvelgiant į minėtus duomenis, bent jau buvo įmanoma, kad Komisija pernelyg didelį svorį suteikė su pardavimo sandoriais susijusiems perdirbėjams siekiant nagrinėjamą produktą perdirbti į mažus ritinius, taip padidindama realų Hansol taikomą dempingą, buvo pakankamas pagrindas abejoti Komisijos atlikto Hansol taikomo dempingo vertinimo patikimumu ir objektyvumu“. Todėl tai, kad lyginamojo svorio koregavimas turėjo nedidelį poveikį patikslintam priverstiniam kainų mažinimui, rodo ne ką kitą, o tai, kad Bendrojo Teismo nustatyta klaida buvo nereikšminga. Taigi šis teiginys buvo atmestas.

(53)

Bendrojo Teismo nustatyta ir Teisingumo Teismo patvirtinta klaida dėl pardavimo sandorių lyginamojo svorio taip pat turėjo įtakos žalos skirtumo apskaičiavimui. Komisija įvykdė Sąjungos teismų sprendimus patikslintus lyginamuosius svorius, kaip paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje, taip pat taikydama nagrinėjamojo produkto tiesioginio ir netiesioginio pardavimo ir pardavimo susijusiems perdirbėjams, kurie jį perpardavė mažais ritiniais nesusijusioms šalims, žalos skirtumams.

(54)

Atlikus palyginimą nustatyta, kad „Hansol“ žalos skirtumas yra 36,9 %, o atlikus tyrimą, po kurio priimtas aptariamas reglamentas, nustatytas 37 % žalos skirtumas (25). Atsižvelgiant į tai, kad perskaičiuotas dempingo skirtumas yra mažesnis už žalos skirtumą, pagal taikytinas taisykles antidempingo muito norma turėtų būti nustatyta pagal dempingo normą. Atitinkamai „Hansol“ iš naujo nustatyta 10,2 % antidempingo muito norma.

(55)

Komisija priminė, kad antidempingo muitas buvo nustatytas kaip fiksuota suma eurais už neto toną. Patikslinta 10,2 % galutinio muito norma yra 103,16 EUR už neto toną fiksuoto dydžio muito norma.

(56)

Komisija taip pat priminė, kad bendradarbiavimo lygis šioje byloje buvo aukštas, nes „Hansol“ importas sudarė visą eksportą į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Todėl antidempingo muitas kitiems eksportuotojams buvo nustatytas bendradarbiaujančiai bendrovei taikomu lygiu. Atitinkamai visoms kitoms bendrovėms taikoma galutinio muito norma buvo patikslinta ir sudaro 103,16 EUR už neto toną fiksuoto dydžio muito normą.

(57)

Patikslinto dydžio antidempingo muitas taikomas be jokių pertraukų nuo aptariamo reglamento įsigaliojimo (t. y. nuo 2017 m. gegužės 4 d.). Muitinėms nurodoma pagal taikomus muitų teisės aktus surinkti atitinkamą sumą, susijusią su importuojamais „Hansol“ produktais, ir grąžinti visas iki šiol surinktas permokėtas sumas.

(58)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (26) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(59)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija nusprendė, kad tikslinga iš naujo nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui, kurio svoris ne didesnis kaip 65 g/m2; suvyniotam į ritinius, kurių plotis ne mažesnis kaip 20 cm, svoris (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 50 kg, o skersmuo (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 40 cm (didelius ritinius); iš vienos arba abiejų pusių padengtam skaidriąja danga arba nepadengtam; iš vienos arba abiejų pusių padengtam drėgmei ir temperatūrai jautria medžiaga ir padengtam viršutine danga arba ne, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 4809 90 00, ex 4811 90 00, ex 4816 90 00 ir ex 4823 90 85 (TARIC kodai: 4809900010, 4811900010, 4816900010, 4823908520), nustatant 103,16 EUR už toną fiksuoto dydžio muito normą.

(60)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,