kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2017/1151 nuostatos dėl tipo patvirtinimo atsižvelgiant į lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekį procedūrų
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (1), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
(1)
Reglamentu (EB) Nr. 715/2007 reglamentuojamas motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimas atsižvelgiant į jų išmetamų teršalų kiekį. Šiuo tikslu jame reikalaujama, kad naujos lengvosios keleivinės ir komercinės transporto priemonės atitiktų tam tikras išmetamųjų teršalų ribines vertes. Tam reglamentui įgyvendinti būtinos specialios techninės nuostatos yra pateiktos Komisijos reglamente (ES) 2017/1151 (2). Atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 (3) reglamentuoja motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimą, tikslinga suderinti Komisijos reglamento (ES) 2017/1151 apibrėžtis su Reglamento (ES) 2018/858 apibrėžtimis, kad tipo patvirtinimo teisės aktai būtų vienodai suprantami (2);
(2)
nuostatos dėl prieigos prie transporto priemonės vidinės diagnostikos (OBD) informacijos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 715/2007 III skyriuje, buvo įtrauktos į Reglamento (ES) 2018/858 XIV skyrių, kuris taikomas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Siekiant suderinti teisės aktus, tikslinga išbraukti Reglamento (ES) 2017/1151 nuostatas, susijusias su prieiga prie tokios informacijos;
(3)
į Reglamentu (ES) 2016/427 nustatytus transporto priemonių bandymų reikalavimus įtraukus realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo metodiką, kuri buvo įtraukta į Reglamento (ES) 2017/1151 IIIA priedą, visos transporto priemonės gali būti bandomos esant žemai aplinkos temperatūrai. Todėl specialus reikalavimas pateikti informaciją, kad azoto oksidų (NOx) taršos kontrolės įtaisai per 400 sekundžių pasiekia pakankamai aukštą temperatūrą – 7 °C temperatūroje, yra perteklinis ir turėtų būti išbrauktas;
(4)
siekiant turėti galimybę stebėti visų tipų transporto priemonių, kurioms taikomas šis reglamentas, degalų ir (arba) elektros energijos sąnaudas, tokios stebėsenos reikalavimai turėtų būti taikomi N2 kategorijos transporto priemonėms. Kadangi šis reikalavimas yra naujas tai kategorijai, tikslinga suteikti transporto priemonių gamintojams pakankamai laiko įvykdyti tą reikalavimą;
(5)
siekiant nustatyti, ar bandomoji transporto priemonė veikia pagal pagrindinę išmetamųjų teršalų kontrolės strategiją (BECS) ar papildomą išmetamųjų teršalų kontrolės strategiją (AECS), transporto priemonėse turėtų būti atitinkamas AECS įjungimo indikatorius, pranešantis apie tai, kada AECS yra naudojama. Todėl indikatoriui įdiegti visose naujose transporto priemonėse būtinas atitinkamas pasirengimo laikotarpis;
(6)
turėtų būti pateiktas oficialus dokumentų rinkinys, kad kitos tipo patvirtinimo institucijos, techninės tarnybos, trečiosios šalys, Komisija arba rinkos priežiūros institucijos galėtų suprasti, ar AECS būtų galima priskirti didesnį išmetamųjų teršalų kiekį, nei numatomas atliekant bandymus tam tikromis sąlygomis;
(7)
atsižvelgiant į tai, kad Reglamentu (ES) 2018/858 trečiosioms šalims leidžiama atlikti eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus, reikia pakeisti eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrų nuostatas.
(8)
eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrų atlikimą turi palengvinti elektroninė platforma, skirta eksploatuojamų transporto priemonių atitikčiai. Šios platformos sukūrimas parodė, kad reikia tam tikrų skaidrumo aprašų pakeitimų. Kartu skaidrumo aprašai turėtų būti supaprastinti, kad į juos būtų įtraukti tik eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymams būtini elementai;
(9)
JT Pasaulinis forumas transporto priemonių reglamentavimui suderinti rengia JT taisyklę dėl realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio, kurioje tobulinama realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio (RDE) nustatymo metodikos struktūra ir kiti elementai. Šie patobulinimai dar nėra oficialiai priimti, tačiau jie atspindi naujausius techninius pokyčius, todėl juos būtina įtraukti į Reglamentą (ES) 2017/1151;
(10)
2020 m. (4) ir 2021 m. (5) Jungtinis tyrimų centras paskelbė dvi peržiūros ataskaitas dėl PEMS ribinių verčių, naudojamų taikant realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo procedūrą, vertinimo, atspindinčias naujausias žinias apie nešiojamųjų išmetamųjų teršalų matavimo sistemų eksploatacines savybes. Todėl tikslinga sumažinti PEMS ribines vertes, atsižvelgiant į šiose ataskaitose pateiktas geriausias turimas mokslines žinias. Sumažinus PEMS ribines vertes turėtų būti keičiama realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio (RDE) nustatymo bandymo rezultatų apskaičiavimo metodika;
(11)
pasaulinė suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūra (WLTP) pirmą kartą buvo patvirtinta JT Pasauliniame forume transporto priemonių reglamentavimui suderinti kaip bendrasis techninis reglamentas (BTR) Nr. 15 (6), o vėliau – kaip JT taisyklė Nr. 154 (7). Siekiant atsižvelgti į naujausius technikos pažangos pokyčius, Jungtinėse Tautose buvo padaryti tam tikri WLTP metodikos pakeitimai. Todėl Reglamente (ES) 2017/1151 nustatytą WLTP metodiką tikslinga suderinti su JT taisykle;
(12)
JT taisyklė Nr. 154 apima du regioninių reikalavimų rinkinius – 1A lygį ir 1B lygį. Nors dauguma tos JT taisyklės reikalavimų taikoma ir 1A lygiui, ir 1B lygiui, kai kurie iš šių reikalavimų yra būdingi konkrečiam lygiui. Taikant JT taisyklę Nr. 154 Sąjungoje tinka tik 1A lygio reikalavimai, nes tik šis lygis pagrįstas Sąjungoje naudojamu keturių etapų (mažo, vidutinio, didelio ir labai didelio greičio) bandymų ciklu;
(13)
siekiant kuo labiau sumažinti šio reglamento sudėtingumą ir išvengti reglamentavimo nuostatų dubliavimo, užuot šiuo reglamentu perkėlus JT taisyklės Nr. 154 nuostatas, į Reglamentą (ES) 2017/1151 reikėtų įtraukti nuorodą į tą JT taisyklę;
(14)
remiantis Jungtinio tyrimų centro rekomendacijomis, tikslinga iš dalies pakeisti gamybos atitikties (CoP) vertinimui skirtą atitinkamą transporto priemonių išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio bandymo procedūrą, įskaitant įvažinėjimo procedūrą, kad būtų sudarytos sąlygos technikos pažangai;
(15)
siekiant sumažinti nukrypimo nuo bandymų galimybes, reikėtų pradėti taikyti kai kurias specialias nuostatas, pavyzdžiui, nuostatas dėl hidrodinamikos skaitmeninio modeliavimo (CFD) priemonių naudojimo ir jų tinkamumo patvirtinimo, taip pat dėl saviriedos funkcijos nustatymo dinamometre;
(16)
kaip orientacinė priemonė turėtų būti nustatyta papildoma Jungtinio tyrimų centro sukurta pavarų perjungimo skaičiavimo priemonė;
(17)
būtina atnaujinti 5 tipo bandymą, skirtą taršos kontrolės įtaisų patvarumui patikrinti, ir atnaujinti OBD reikalavimus, kad būtų atsižvelgta į su WLTP susijusius pakeitimus;
(18)
neseniai atliktuose tyrimuose nustatytas didelis skirtumas tarp per lizdą įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių vidutinio tikrojo išmetamo CO2 kiekio ir WLTP nustatyto jų išmetamo CO2 kiekio. Siekiant užtikrinti, kad nustatytas tokių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis atitiktų tikrąją vairuotojo elgseną, reikėtų peržiūrėti naudingumo koeficientus, taikomus nustatant išmetamo CO2 kiekį tipo patvirtinimo metu. Pirmiausia atsižvelgiant į turimus duomenis reikėtų nustatyti naujus naudingumo koeficientus. Antra, tie koeficientai turėtų būti papildomai peržiūrėti, atsižvelgiant į tokiose transporto priemonėse įrengtų degalų sąnaudų stebėjimo įtaisų duomenis, surinktus pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/392 (8);
(19)
pagal kai kuriuos šiame pakeitime nustatytus reikalavimus, pvz., reikalavimą dėl AECS įjungimo indikatoriaus naudojimo, būtinas transporto priemonės pertvarkymas. Todėl tie reikalavimai turėtų būti nustatyti trimis atskirais etapais;
(20)
todėl tikslinga iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2017/1151;
(21)
tam, kad valstybės narės ir nacionalinės institucijos, taip pat ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pakankamai laiko pasirengti šiuo reglamentu nustatomų taisyklių taikymui, reikėtų atidėti šio reglamento taikymo pradžios datą;
(22)
šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Motorinių transporto priemonių techninio komiteto nuomonę,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (ES) 2017/1151 iš dalies keičiamas taip:
1)
2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)
įvadinis sakinys pakeičiamas taip:
„Šiame reglamente vartojami Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/858 (*1) apibrėžti terminai.
Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:
(*1)
2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).“;"
b)
1 punktas iš dalies keičiamas taip:
1)
įvadinis sakinys pakeičiamas taip:
„Transporto priemonės tipas atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį – transporto priemonių grupė, kuri:“;
2)
a punktas pakeičiamas taip:
„a)
nesiskiria nuo kriterijų, sudarančių interpoliacijos šeimą, nurodytą JT taisyklės Nr. 154 (*2) 6.3.2 punkte;
(*2) JT taisyklė Nr. 154 „Suvienodintos lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į kriterinių išmetamųjų teršalų kiekį, išmetamo anglies dioksido kiekį ir degalų sąnaudas ir (arba) išmatuotą sunaudojamą elektros energijos kiekį bei elektrinę ridą (WLTP), nuostatos (OL L 290, 2022 11 10, p. 1).“;"
3)
b papunktis pakeičiamas taip:
„b)
patenka į vieną „CO2 interpoliacijos intervalą“, kaip apibrėžta JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo 2.3.2 punkte arba JT taisyklės Nr. 154 B8 priedo 4.5.1 punkte;“;
4)
c papunkčio antra įtrauka keičiama taip:
„—
išmetamųjų dujų recirkuliacija (yra / nėra, vidaus / išorės, aušinama / neaušinama, žemo / aukšto / kombinuotojo slėgio)“;
c)
2 punktas pakeičiamas taip:
„2.
Transporto priemonės ES tipo patvirtinimas atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį – transporto priemonių ES tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į variklio išmetalų kiekį, išmetamąsias karterio dujas, degalų garavimo išlakas ir degalų sąnaudas.“;
d)
8 punktas iš dalies keičiamas taip:
a)
a punktas pakeičiamas taip:
„a)
substratų kiekiu ir rūšimi, struktūra ir medžiaga;“
b)
pridedamas šis i papunktis:
„i)
būtinu reagentu (jei taikoma).“;
e)
10 punktas pakeičiamas taip:
„10.
Vieneriopų degalų dujinė transporto priemonė – vieneriopus degalus naudojanti transporto priemonė, kuri pirmiausia suprojektuota nuolat veikti naudojant SND ar GD / biometaną arba vandenilį, bet taip pat gali turėti benzino tiekimo sistemą, skirtą naudoti vien tik avariniu atveju arba užvedimui, ir kurios nominalioji degalų bako talpa yra ne didesnė kaip 15 l.“;
f)
11 punktas pakeičiamas taip:
„11.
Dvejopų degalų transporto priemonė – transporto priemonė, turinti dvi atskiras degalų laikymo sistemas, suprojektuota taip, kad pirmiausia vienu metu būtų naudojami tik vienos rūšies degalai.“;
g)
17 punktas pakeičiamas taip:
„17.
Tinkamai prižiūrima ir naudojama – bandomosios transporto priemonės atveju tai reiškia, kad ši transporto priemonė atitinka II priedo 1 priedėlyje nustatytus pasirinktos transporto priemonės priimtinumo kriterijus.“;
h)
20 punktas pakeičiamas taip:
„20.
Triktis – su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusios sudedamosios dalies arba sistemos gedimas, dėl kurio išmetamųjų teršalų kiekis viršytų JT taisyklės Nr. 154 6.8.2 punkto 4A lentelėje nustatytas ribines vertes, arba jei OBD sistema neatitinka JT taisyklės Nr. 154 C5 priede nustatytų pagrindinių stebėsenos reikalavimų.“;
i)
22 punktas pakeičiamas taip:
„22.
Važiavimo ciklas – transporto priemonės OBD sistemos atveju tai variklio paleidimas, važiavimo režimas, kuriuo būtų nustatoma triktis, jei yra, ir variklio išjungimas.“;
j)
23 punktas išbraukiamas;
k)
įterpiamas šis 23a punktas:
„23a.
Trečioji šalis – trečioji šalis, atitinkanti Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/163 (*3) reikalavimus.
(*3)
2022 m. vasario 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/163, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/858 taikymo taisyklės, susijusios su transporto priemonių, sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų rinkos priežiūros funkciniais reikalavimais (OL L 27, 2022 2 8, p. 1).“;"
l)
25 punktas pakeičiamas taip:
„25.
Nusidėvėjęs pakaitinis taršos kontrolės įtaisas – taršos kontrolės įtaisas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 715/2007 3 straipsnio 11 dalyje, kuris yra sendinamas arba dirbtinai nudėvimas tiek, kad atitiktų JT taisyklės Nr. 154 C4 priedo 1 priedėlio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.“;
2)
3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)
1 dalis pakeičiama taip:
„1. Norėdamas gauti EB tipo patvirtinimą atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, gamintojas turi įrodyti, kad transporto priemonės atitinka šio reglamento reikalavimus, kai bandomos pagal IIIA–VIII, XI, XVI, XX, XXI ir XXII prieduose nustatytas bandymų procedūras. Be to, gamintojas turi užtikrinti, kad etaloniniai degalai atitiktų IX priede nustatytas specifikacijas.“;
b)
2 dalis papildoma šia pastraipa:
„Visose nuorodose į JT taisyklę Nr. 154 taikomi tik su Europos Sąjunga susiję reikalavimai, apibūdinami 1A lygiu. JT taisyklėje Nr. 154 pateiktos nuorodos į „kriterinius išmetamuosius teršalus“ suprantamos kaip nuorodos į „išmetamuosius teršalus“ šiame reglamente.“;
c)
3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Norint pagal šios straipsnio dalies nuostatas gauti EB tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, būtina atlikti IV priede nustatytus išmetamųjų teršalų kiekio bandymus techninės apžiūros tikslais ir XXI priede nurodytus degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio bandymus.“;
d)
7 dalis pakeičiama taip:
„7. Vieneriopų degalų dujinės transporto priemonės bandomos atliekant 1 tipo bandymą dėl SND arba GD / biometano sudėties kitimo, kaip nustatyta JT taisyklės Nr. 154 B6 priede dėl išmetamųjų teršalų, su degalais, naudojamais naudingajai galiai matuoti pagal šio reglamento XX priedą.
Dvejopų degalų transporto priemonės bandomos naudojant benziną ir SND arba GD / biometaną. Bandymai su SND arba GD / biometanu atliekami dėl SND arba GD / biometano sudėties kitimo, kaip nustatyta JT taisyklės Nr. 154 B6 priede dėl išmetamųjų teršalų, o su degalais, naudojamais naudingajai galiai matuoti, – pagal šio reglamento XX priedą.“;
e)
10 dalies antra ir penkta pastraipos išbraukiamos;
f)
11 dalies pirma ir antra pastraipa pakeičiamos taip:
„11. Gamintojas užtikrina, kad per visą įprastą transporto priemonės, kurios tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007, naudojimo trukmę jos galutiniai realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio rezultatai, nustatyti pagal IIIA priedą ir išmesti per bet kurį pagal tą priedą atliktą 1a tipo bandymą, neviršytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių dėl NOx ir kietųjų dalelių kiekio.
Tipo patvirtinimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 gali būti suteiktas tik tuo atveju, jei transporto priemonė pagal IIIA priedo 3.3 punktą priklauso PEMS bandymų šeimai, kurios tinkamumas buvo patvirtintas.“;
3)
4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:
„4. Bandant OBD sistemą su sugedusia sudedamąja dalimi, kaip nustatyta JT taisyklės Nr. 154 C5 priedo 1 priedėlyje, turi įsijungti šios sistemos trikčių indikatorius.
OBD sistemos trikčių indikatorius taip pat gali įsijungti bandymo metu, kai išmetamųjų teršalų kiekis yra mažesnis už JT taisyklės Nr. 154 6.8.2 punkto 4A lentelėje nustatytas OBD ribines vertes.
5. Gamintojas užtikrina, kad OBD sistema visomis pagrįstai numatomomis važiavimo sąlygomis atitiktų eksploatacinių savybių reikalavimus, nustatytus XI priedo 1 priedėlio 1 skirsnyje.
6. Gamintojas turi užtikrinti, kad nacionalinės institucijos ir nepriklausomi ekonominės veiklos vykdytojai galėtų lengvai gauti nekoduotus eksploatacinių savybių duomenis, įrašytus transporto priemonės OBD sistemoje ir jos pateikiamus pagal XI priedo 1 priedėlio 1 skirsnio nuostatas.“;
4)
4a straipsnio įvadinis sakinys pakeičiamas taip:
„Gamintojas užtikrina, kad toliau nurodytose M1, N1 ir N2 kategorijų transporto priemonėse būtų įrengtas įtaisas, nustatantis, įrašantis ir pateikiantis duomenis apie degalų ir (arba) elektros energijos kiekį, sunaudotą eksploatuojant transporto priemonę:“;
5)
5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)
antraštė pakeičiama taip:
„Paraiška patvirtinti transporto priemonės EB tipą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį“;
b)
1 dalis pakeičiama taip:
„1. Gamintojas pateikia patvirtinimo institucijai paraišką patvirtinti transporto priemonės ES tipą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį.“;
c)
3 dalis iš dalies keičiama taip:
1)
a punktas pakeičiamas taip:
„a)
jei transporto priemonėse įrengti kibirkštinio uždegimo varikliai – gamintojo deklaraciją dėl uždegimo pertrūkių, dėl kurių išmetamųjų teršalų kiekis viršytų JT taisyklės Nr. 154 6.8.2 punkto 4A lentelėje nustatytas OBD sistemos ribines vertes, mažiausios procentinės dalies nuo bendro uždegimo taktų skaičiaus, jei tokia procentinė dalis nekito nuo įrodymui pagal JT taisyklės Nr. 154 C5 priedą pasirinkto 1 tipo bandymo pradžios, arba dėl uždegimo pertrūkių, dėl kurių išmetamųjų dujų katalizatorius ar katalizatoriai galėtų perkaisti dar prieš padarant nepataisomos žalos, mažiausios procentinės dalies nuo bendro uždegimo taktų skaičiaus;“;
2)
d–g punktai pakeičiami taip:
„d)
gamintojo deklaraciją, kad OBD sistema atitinka XI priedo 1 priedėlio 1 dalies nuostatas dėl eksploatacinių savybių, esant pagrįstai numatomoms važiavimo sąlygoms;
e)
planą, kuriame aprašomi išsamūs techniniai kiekvieno stebėsenos įtaiso, turinčio atitikti JT taisyklės Nr. 154 C5 priedo 1 priedėlio 7.2 ir 7.3 punktuose nustatytus reikalavimus, skaitiklio ir vardiklio didinimo, įskaitant draudimą keisti skaitiklių, vardiklių ir bendrojo vardiklio vertes JT taisyklės Nr. 154 C5 priedo 1 priedėlio 7.7 punkte nurodytomis sąlygomis, kriterijai ir motyvai;
f)
priemonių, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų, įskaitant išmetamųjų teršalų kontrolės kompiuterį ir odometrą, klastojimui ir pakeitimui, įskaitant ridos verčių registravimą pagal XI ir XVI priedų reikalavimus, aprašymą;
g)
jei taikoma, išsamius transporto priemonių šeimos duomenis, kaip nurodyta JT taisyklės Nr. 154 6.8.1 punkte;“;
d)
6 dalies pirma ir antra pastraipa pakeičiamos taip:
„Patvirtinimo institucijos nepatvirtina transporto priemonės, jeigu pagal 3 dalies d ir e punktus gamintojo pateikta informacija neatitinka XI priedo 1 priedėlio 1 dalies reikalavimų.
JT taisyklės Nr. 154 C5 priedo 1 priedėlio 7.2, 7.3 ir 7.7 dalys taikomos esant visomis pagrįstai numatomomis važiavimo sąlygoms.“;
e)
11 dalis iš dalies keičiama taip:
a)
įterpiama antra pastraipa:
„Transporto priemonėse, patvirtintose pagal EB ir EC raides, kaip apibrėžta I priedo 6 priedėlio 1 lentelėje, gamintojas įrengia indikatorių (AECS žymą arba laikmatį), kuris turi rodyti, kad transporto priemonė veikia AECS režimu, o ne BECS režimu. Indikatorius turi būti pasiekiamas per nuoseklųjį standartinės diagnostinės jungties prievadą pagal paprastosios nuskaitymo priemonės signalą. Kai EAS veikia, ją turi būti įmanoma identifikuoti naudojant oficialų dokumentų rinkinį.“
b)
šešta pastraipa pakeičiama taip:
„Patvirtinimo institucija gali bandyti AECS veikimą.“;
c)
įterpiamos šios pastraipos:
„Keitimosi informacija apie vykdymą forumas kasmet sudaro AECS, kurios, tipo patvirtinimo institucijų nuomone, yra nepriimtinos, sąrašą ir, jei buvo nepriimtinomis laikomų AECS, Komisija pateikia visuomenei jų sąrašą ne vėliau kaip iki kitų metų kovo mėnesio pabaigos.
Gamintojas taip pat pateikia patvirtinimo institucijoms I priedo 3a priedėlyje nurodytą oficialų dokumentų rinkinį, kuriame yra informacija apie AECS ir (arba) BECS, leidžianti nepriklausomam bandytojui nustatyti, ar išmatuotas išmetamųjų teršalų kiekis gali būti priskirtas AECS ar BECS strategijai, arba galbūt gautas dėl išderinimo įtaiso naudojimo. Oficialus dokumentų rinkinys pateikiamas visoms tipo patvirtinimo institucijoms, techninėms tarnyboms, rinkos priežiūros institucijoms, trečiosioms šalims ir Komisijai paprašius.
M1 arba N1 kategorijos transporto priemonės patvirtinamos pagal išmetamųjų teršalų raides EA, EB arba EB, kaip nurodyta I priedo 6 priedėlio 1 lentelėje, atsižvelgiant į naudingumo koeficientus, nustatytus pagal XXI priedo 3.2 punkto A8.App5/1 lentelėje nurodytas vertes.“;
f)
12 dalis pakeičiama taip:
„12. Gamintojas pagal šį reglamentą tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, suteikusiai tipo patvirtinimo institucijai (toliau – patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija) pateikia dokumentų, susijusių su bandymų skaidrumu, rinkinį su reikiama informacija, suteikiančia galimybę atlikti bandymus pagal II priedo 5.9 punktą.
Kai tik parengiama elektroninė platforma, skirta eksploatuojamų transporto priemonių atitikčiai, gamintojas taip pat į platformą įkelia visus reikiamus duomenis apie visas savo transporto priemones. Skaidrumo aprašuose pateikiama tik II priedo 5 priedėlyje reikalaujama nustatyta informacija.“;
6)
6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)
antraštė pakeičiama taip:
„Administracinės nuostatos dėl transporto priemonės EB tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį“;
b)
1 dalis pakeičiama taip:
„1. Jei laikomasi visų susijusių reikalavimų, patvirtinimo institucija išduoda EB tipo patvirtinimą ir pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/683 (*4) IV priede nustatytą numeravimo sistemą suteikia tipo patvirtinimo numerį.
Nepažeidžiant Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/683 IV priedo nuostatų, tipo patvirtinimo numerio trečiasis segmentas sudaromas pagal šio reglamento I priedo 6 priedėlį.
Patvirtinimo institucija nepriskiria to paties numerio kitam transporto priemonės tipui.
(*4)
2020 m. balandžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/683, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros administracinių reikalavimų (OL L 163, 2020 5 26, p. 1).“;"
c)
2 dalis pakeičiama taip:
„2. Nukrypstant nuo 1 dalies, gamintojui paprašius, transporto priemonė su įrengta OBD sistema gali būti priimta tipo patvirtinimui, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, net jei sistema turi vieną ar daugiau trūkumų ir jei dėl to paisoma ne visų XI priedo specialiųjų reikalavimų, bet laikomasi to priedo 3 dalyje nustatytų specialiųjų administracinių nuostatų.
Patvirtinimo institucija apie savo sprendimą suteikti šį tipo patvirtinimą, laikydamasi Reglamento (ES) 2018/858 27 straipsnyje nustatytų reikalavimų, praneša visoms kitų valstybių narių patvirtinimo institucijoms.“;
7)
7 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Reglamento (ES) 2018/858 27, 33 ir 34 straipsniai taikomi visiems tipo patvirtinimų, suteiktų pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007, pakeitimams.“;
8)
8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Gamybos atitikties užtikrinimo priemonių imamasi pagal Reglamento (ES) 2018/858 31 straipsnį.
Taikomos šio reglamento I priedo 4 skirsnio nuostatos ir atitinkamas JT taisyklės Nr. 154 2 priedėlyje nurodytas statistinis metodas.“;
9)
9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)
antraštė pakeičiama taip:
„Eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis“;
b)
1 dalis pakeičiama taip:
„1. Priemonių, skirtų užtikrinti eksploatuojamų transporto priemonių, kurių tipas patvirtintas pagal šį reglamentą, atitiktį, imamasi laikantis gamybos atitikties susitarimų, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/858 31 straipsnyje, Reglamento (ES) 2018/858 IV priede ir šio reglamento II priede.“;
c)
4 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:
„Dėl tokių šeimų gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pateikia ataskaitą apie pretenzijas dėl su teršalų išmetimu susijusios garantijos ir atitinkamo remonto, kaip nustatyta II priedo 4 punkte.“;
d)
5 dalis pakeičiama taip:
„5. Gamintojas ir patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija atlieka eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikras pagal II priedą. Kitos tipo patvirtinimo institucijos, techninės tarnybos, Komisija ir trečiosios šalys gali atlikti eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrų dalis pagal II priedą. Tokioms patikroms atlikti reikalingi duomenys reglamentuojami Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2022/163 (*5) ir šio reglamento II priede.
(*5)
2022 m. vasario 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/163, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/858 taikymo taisyklės, susijusios su transporto priemonių, sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų rinkos priežiūros funkciniais reikalavimais (OL L 27, 2022 2 8, p. 1).“;"
e)
7 dalis pakeičiama taip:
„7. Jei tipo patvirtinimo institucija, techninė tarnyba, Komisija ar trečioji šalis nustato, kad eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeima neatitinka eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros kriterijų, ji pagal Reglamento (ES) 2018/858 54 straipsnio 1 dalį nedelsdama apie tai praneša patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai.
Gavusi tokį pranešimą, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija, atsižvelgdama į Reglamento (ES) 2018/858 54 straipsnio 5 dalies nuostatas, praneša gamintojui, kad eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeima neatitinka eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrų kriterijų ir kad turi būti taikomos II priedo 6 ir 7 punktuose nustatytos procedūros.
Jei patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija nustato, kad nepavyks susitarti su tipo patvirtinimo institucija, nustačiusia, kad eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeima neatitinka eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros kriterijų, pradedama Reglamento (ES) 2018/858 54 straipsnio 5 dalyje nustatyta procedūra.“;
f)
8 dalis pakeičiama taip:
„8. Be 1–7 dalių, transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas pagal II priedą, taikomos šios nuostatos:
a)
dėl pakopinio tipo patvirtinimo, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 3 straipsnio 8 dalyje, pateiktų transporto priemonių atitiktis eksploatuojamoms transporto priemonėms keliamiems reikalavimams patikrinama pagal pakopinio patvirtinimo taisykles, nustatytas šio reglamento II priedo 5.10.6 punkte;
b)
katafalkams, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/858 II priedo III dalies 1 priedėlyje, šarvuotosioms transporto priemonėms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 II priedo III dalies 2 priedėlyje, ir neįgaliųjų vežimėliams pritaikytoms transporto priemonėms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 II priedo III dalies 3 priedėlyje, šio straipsnio nuostatos netaikomos. Visų kitų specialios paskirties transporto priemonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 II priedo III dalies 4 priedėlyje, atitiktis eksploatuojamoms transporto priemonėms keliamiems reikalavimams patikrinama pagal pakopinių tipo patvirtinimų taisykles, nustatytas šio reglamento II priede.“;
10)
10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Gamintojas užtikrina, kad pagal šio reglamento 12 bei 13 straipsnius ir XIII priedą būtų patvirtintas pakaitinių taršos kontrolės įtaisų, skirtų įtaisyti patvirtinto EB tipo transporto priemonėse, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 715/2007, kaip Direktyvos 2007/46/EB 10 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų atskirų techninių mazgų, EB tipas.
Šiame reglamente taršos kontrolės įtaisais laikomi kataliziniai keitikliai ir kietųjų dalelių gaudyklės.
Atitinkami reikalavimai laikomi įvykdytais, jei pakaitiniai taršos kontrolės įtaisai yra patvirtinti pagal JT/EEK taisyklę Nr. 103 (*6).
(*6) Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 103 „Vienodos variklio varomų transporto priemonių pakaitinių taršos kontrolės įtaisų patvirtinimo nuostatos“ (OL L 207, 2017 8 10, p. 30).“;"
11)
11 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Bandomosios transporto priemonės turi atitikti JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo 2.3 skirsnyje nustatytus reikalavimus.“;
12)
13 straipsnis išbraukiamas;
13)
14 straipsnis išbraukiamas;
14)
15 straipsnis papildomas šiomis 12, 13 ir 14 dalimis:
„12. Transporto priemonių tipams, kurių galiojantis tipo patvirtinimas yra išduotas iki 2023 m. rugsėjo 1 d., naujų tipo patvirtinimo bandymų atlikti nereikia, jei gamintojas tipo patvirtinimo institucijai deklaruoja, kad yra užtikrinta atitiktis šio reglamento reikalavimams. Galioja su transporto priemonės bandymais nesusiję reikalavimai, įskaitant reikiamas deklaracijas ir duomenims keliamus reikalavimus.
13. Jei tai transporto priemonių tipai, kurių galiojantis tipo patvirtinimas suteiktas pagal „Euro 6e“ (*7) išmetamųjų teršalų kiekio standartą ir kuriuos gamintojas prašo patvirtinti pagal „Euro 6e-bis“ (*7) išmetamųjų teršalų kiekio standartą, naujo tipo patvirtinimo bandymo nereikalaujama, jei gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pareiškia, kad užtikrinama atitiktis „Euro 6e-bis“ išmetamųjų teršalų kiekio standarto reikalavimams. Galioja su transporto priemonės bandymais nesusiję reikalavimai, įskaitant reikiamas deklaracijas ir duomenims keliamus reikalavimus.
14. Jei tai transporto priemonių tipai, kurių galiojantis tipo patvirtinimas suteiktas pagal „Euro 6e-bis“ išmetamųjų teršalų kiekio standartą ir kuriuos gamintojas prašo patvirtinti pagal „Euro 6e-bis-FCM“ išmetamųjų teršalų kiekio standartą (*7), naujų tipo patvirtinimo bandymų nereikalaujama, jei gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pareiškia, kad užtikrinama atitiktis „Euro 6e-bis-FCM“ išmetamųjų teršalų kiekio standarto reikalavimams. Galioja su transporto priemonės bandymais nesusiję reikalavimai, įskaitant reikiamas deklaracijas ir duomenims keliamus reikalavimus.
priedų sąrašas ir I priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento I priede;
16)
II priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu;
17)
IIIA priedas pakeičiamas šio reglamento III priedo tekstu;
18)
V priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento IV priede;
19)
VI priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento V priede;
20)
VII priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento VI priede;
21)
VIII priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento VII priede;
22)
IX priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento VIII priede;
23)
XI priedas pakeičiamas šio reglamento IX priedo tekstu;
24)
XII priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento X priede;
25)
XIII priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento XI priede;
26)
XIV priedas išbraukiamas;
27)
XVI priedas pakeičiamas šio reglamento XII priedo tekstu;
28)
XX priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento XIII priede;
29)
XXI priedas pakeičiamas šio reglamento XIV priedo tekstu;
30)
XXII priedas pakeičiamas šio reglamento XV priedo tekstu.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.
Tačiau nuo 2023 m. kovo 1 d. nacionalinės institucijos negali atsisakyti suteikti ES tipo patvirtinimo naujo tipo transporto priemonei arba išplėsti jau patvirtintą transporto priemonės tipą, arba uždrausti naują transporto priemonę registruoti, pateikti rinkai arba pradėti eksploatuoti, kai atitinkama transporto priemonė atitinka šį reglamentą, jei to prašo gamintojas.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
(2)
2017 m. birželio 1 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1151, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1230/2012 ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 (OL L 175, 2017 7 7, p. 1).
(3)
2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).
(4) Valverde Morales, V., Giechaskiel, B., Carriero, M., Real Driving Emissions: 2018-2019 assessment of Portable Emissions Measurement Systems (PEMS) measurement uncertainty, EUR 30099 EN, Publications Office of the European Union, Luxembourg, 2020, ISBN 978-92-76-16364-0, doi:10.2760/684820, JRC114416.
(5) Giechaskiel, B., Valverde Morales, V., Clairotte, M., Real Driving Emissions (RDE): 2020 assessment of Portable Emissions Measurement Systems (PEMS) measurement uncertainty, EUR 30591 EN, Publications Office of the European Union, Luxembourg, 2021, ISBN 978-92-76-30230-8, doi:10.2760/440720, JRC124017.
(6) Bendrasis techninis reglamentas Nr. 15 dėl pasaulinės suderintos lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūros.
(7) JT taisyklė Nr. 154 „Suvienodintos lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į kriterinių išmetamųjų teršalų kiekį, išmetamo anglies dioksido kiekį ir degalų sąnaudas ir (arba) išmatuotą sunaudojamą elektros energijos kiekį bei elektrinę ridą (WLTP), nuostatos (OL L 290, 2022 11 10, p. 1).
(8)
2021 m. kovo 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/392 dėl lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio stebėsenos ir duomenų apie jį teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/631, kuriuo panaikinami Komisijos įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1014/2010, (ES) Nr. 293/2012, (ES) 2017/1152 ir (ES) 2017/1153 (OL L 77, 2021 3 5, p. 8).
I PRIEDAS
Reglamento (ES) 2017/1151 priedų sąrašas ir I priedas iš dalies keičiami taip:
1)
priedų sąrašas pakeičiamas taip:
„PRIEDŲ SĄRAŠAS
I PRIEDAS
EB tipo patvirtinimo administracinės nuostatos
1 priedėlis
—
2 priedėlis
—
3 priedėlis
Pavyzdinis informacinis dokumentas
3a priedėlis
Dokumentų rinkiniai
3b priedėlis
AECS vertinimo metodika
4 priedėlis
Pavyzdinis EB tipo patvirtinimo sertifikatas
5 priedėlis
—
6 priedėlis
EB tipo patvirtinimo sertifikatų numeravimo sistema
7 priedėlis
Gamintojo parengtas OBD sistemos eksploatacinių savybių reikalavimų atitikties sertifikatas
8a priedėlis
Bandymų ataskaitos
8b priedėlis
Kelio apkrovos bandymų ataskaita
8c priedėlis
Bandymų lapo šablonas
8d priedėlis
Degalų garavimo išlakų kiekio bandymų ataskaita
II PRIEDAS
Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties metodika
1 priedėlis
Transporto priemonių atrankos ir neigiamo sprendimo dėl transporto priemonių priėmimo kriterijai
2 priedėlis
Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties 4 tipo bandymų taisyklės
3 priedėlis
Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties tikrinimo ataskaita
4 priedėlis
Patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos metinė eksploatuojamų transporto priemonių atitikties ataskaita
5 priedėlis
Skaidrumo aprašas
IIIA PRIEDAS
Realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio (RDE) tikrinimas
1 priedėlis
Rezervuota
2 priedėlis
Rezervuota
3 priedėlis
Rezervuota
4 priedėlis
Transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo nešiojamąja išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistema (PEMS) bandymo procedūra
5 priedėlis
PEMS sudedamųjų dalių ir signalų specifikacijos bei kalibravimas
6 priedėlis
PEMS ir neatsekamais matuokliais nustatyto išmetamųjų dujų masės srauto patvirtinimas
7 priedėlis
Akimirkinių išmetamųjų teršalų kiekio nustatymas
8 priedėlis
Viso maršruto tinkamumo vertinimas taikant slankiųjų vidurkinimo intervalų metodą
9 priedėlis
Važiavimo dinamikos pertekliaus arba nebuvimo vertinimas
10 priedėlis
PEMS maršruto suminio teigiamo aukščio padidėjimo nustatymo procedūra
11 priedėlis
Galutinių RDE rezultatų apskaičiavimas
12 priedėlis
Gamintojo parengtas RDE atitikties sertifikatas
IV PRIEDAS
Išmetamųjų teršalų kiekio duomenys, kurių reikia tipui patvirtinti atsižvelgiant į tinkamumą eksploatuoti keliuose
1 priedėlis
Anglies monoksido kiekio, išmetamo varikliui veikiant tuščiąja eiga, matavimas (2 tipo bandymas)
2 priedėlis
Dūmų neskaidrumo matavimas
V PRIEDAS
Išmetamųjų karterio dujų kiekio tikrinimas (3 tipo bandymas)
VI PRIEDAS
Degalų garavimo išlakų nustatymas (4 tipo bandymas)
VII PRIEDAS
Taršos kontrolės įtaisų patvarumo patikra (5 tipo bandymas)
VIII PRIEDAS
Vidutinio teršalų kiekio, išmetamo esant žemai aplinkos oro temperatūrai, patikra (6 tipo bandymas)
IX PRIEDAS
Etaloninių degalų specifikacijos
X PRIEDAS
—
XI PRIEDAS
Motorinių transporto priemonių vidinės diagnostikos sistemos (OBD)
1 priedėlis
Eksploatacinės savybės
XII PRIEDAS
Transporto priemonių, kuriose įdiegtos ekologinės naujovės, tipo patvirtinimas ir transporto priemonių, pateiktų patvirtinti pagal pakopinę arba individualaus transporto priemonės tipo patvirtinimo procedūrą, išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų nustatymas
XIII PRIEDAS
Pakaitinių taršos kontrolės įtaisų, kaip atskirų techninių mazgų, EB tipo patvirtinimas
1 priedėlis
Pavyzdinis informacinis dokumentas
2 priedėlis
Pavyzdinis EB tipo patvirtinimo sertifikatas
3 priedėlis
Pavyzdinis EB tipo patvirtinimo ženklas
XIV priedas
—
XV PRIEDAS
—
XVI PRIEDAS
Reikalavimai, taikomi transporto priemonėms, kurių išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemose naudojami reagentai
XVII PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 692/2008 pakeitimai
XVIII PRIEDAS
Direktyvos 2007/46/EB pakeitimai
XIX PRIEDAS
Reglamento (ES) Nr. 1230/2012 pakeitimai
XX PRIEDAS
Elektrinių galios pavarų naudingosios galios ir didžiausios 30 minučių galios matavimas
XXI PRIEDAS
1 tipo išmetamųjų teršalų bandymo procedūros
XXII PRIEDAS
Transporto priemonėje įrengti vidinės degalų ir (arba) elektros energijos sąnaudų stebėsenos įtaisai“
2)
I priedas iš dalies keičiamas taip:
a)
1.1.1–4.5.1.4 punktai pakeičiami taip:
„1.1.1.
Vieneriopų degalų dujinių transporto priemonių ir dvejopų degalų dujinių transporto priemonių tipo patvirtinimo suteikimo papildomi reikalavimai yra nustatyti JT taisyklės Nr. 154 5.9 punkte. Nuoroda į informacinį dokumentą JT taisyklės Nr. 154 5.9.1 punkte suprantama kaip nuoroda į šio reglamento I priedo 3 priedėlį.
1.2. Papildomi reikalavimai mišrių degalų transporto priemonėms
Papildomi mišrių degalų transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimai yra nustatyti JT taisyklės Nr. 154 5.8 punkte.
2. PAPILDOMI TECHNINIAI REIKALAVIMAI IR BANDYMAI
2.1. Smulkieji gamintojai
2.1.1.
3 straipsnio 3 dalyje nurodytų teisės aktų sąrašas:
Teisės aktas
Reikalavimai
Kalifornijos taisyklių kodekso (leidykla „Barclay’s Publishing“) 13 skyriaus 1961 skirsnio a dalis ir 1961 skirsnio b dalies 1 punkto C papunkčio 1 dalis, taikomos 2001 m. pagamintoms ir naujesnių modelių transporto priemonėms, bei 1968.1, 1968.2, 1968.5, 1976 ir 1975 skirsniai.
Tipo patvirtinimai turi būti suteikti pagal Kalifornijos taisyklių kodeksą, taikomą naujausių modelio metų lengvosioms transporto priemonėms.
2.2. Degalų bakų pildymo angos
2.2.1.
Reikalavimai, keliami degalų bakų pildymo angoms, yra nurodyti JT taisyklės Nr. 154 6.1.5 ir 6.1.6 punktuose.
2.3. Elektroninės sistemos saugumo nuostatos
2.3.1.
Būtina atitikti elektroninės sistemos saugumo reikalavimus, nurodytus JT taisyklės Nr. 154 6.1.7 punkte. Veiksmingas šių strategijų taikymas siekiant apsaugoti išmetamųjų teršalų kontrolės sistemas gali būti bandomas tipo patvirtinimo metu ir (arba) atliekant rinkos priežiūrą.
2.3.2
Gamintojai turi veiksmingai atgrasyti nuo odometro rodmenų perprogramavimo transporto priemonės tinkle, bet kuriame galios pavaros valdiklyje ir nuotolinio keitimosi duomenimis siųstuve, jei taikoma. Gamintojai turi taikyti patobulintas apsaugos nuo sisteminio neteisėto keitimo strategijas ir nuo perrašymo apsaugančias funkcijas siekdami apsaugoti odometro rodmenų vientisumą. Tinkamą apsaugos nuo neteisėto keitimo lygį užtikrinančius metodus patvirtina patvirtinimo institucija. Veiksmingas šių strategijų taikymas siekiant apsaugoti odometrą gali būti bandomas tipo patvirtinimo metu ir (arba) atliekant rinkos priežiūrą.
2.4. Bandymų atlikimas
2.4.1.
I.2.4 lentelėje parodyta, kaip atliekami transporto priemonės tipo patvirtinimo bandymai. Specialios bandymų procedūros aprašytos II, IIIA, IV, V, VI, VII, VIII, XI, XVI, XX, XXI ir XXII prieduose.
I.2.4 paveikslas
Bandymų reikalavimų taikymas tipo patvirtinimui ir patvirtinto tipo išplėtimui
Transporto priemonės kategorija
Kibirkštinio uždegimo variklį turinčios transporto priemonės, įskaitant hibridines (1) (2)
Slėginio uždegimo variklį turinčios transporto priemonės, įskaitant hibridines
Grynosios elektrinės transporto priemonės
Vandenilio kuro elementais varomos transporto priemonės
3.1. Patvirtinto tipo išplėtimas atsižvelgiant į variklio teršalų išmetimą (1 tipo ir 2 tipo bandymai bei OBFCM)
3.1.1.
Patvirtintas tipas išplečiamas transporto priemonėms, jeigu jos atitinka JT taisyklės Nr. 154 7.4 punkto reikalavimus. Išmetamųjų teršalų kiekis neturi viršyti ribų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje.
3.2. Patvirtinto tipo išplėtimas atsižvelgiant į degalų garavimo išlakas (4 tipo bandymas)
3.2.1.
Jei bandymai atliekami pagal JT EEK taisyklės Nr. 83 6 priedą [1 dienos naujasis Europos važiavimo ciklas (NEDC)] arba Reglamento (EB) Nr. 2017/1221 priedą [2 dienų NEDC], patvirtinto tipo išplėtimas suteikiamas transporto priemonėms su įrengta degalų garavimo išlakų kontrolės sistema, jei jos atitinka šias sąlygas:
3.2.1.1.
pagrindinis degalų ar oro dozavimo principas yra tas pats;
3.2.1.2.
degalų bako forma turi būti tokia pati, o medžiaga, iš kurios pagamintas degalų bakas ir skystųjų degalų žarnos, turi būti techniniu požiūriu lygiavertė;
3.2.1.3.
turi būti bandoma blogiausiojo atvejo atsižvelgiant į žarnų skerspjūvio plotą ir apytikrį ilgį transporto priemonė. Apie tai, ar galima naudoti nevienodus garų ir skysčio skirtuvus, sprendžia už tipo patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba;
3.2.1.4.
degalų bako tūris neturi skirtis daugiau kaip ± 10 %;
3.2.1.5.
degalų bako apsauginiai vožtuvai turi būti vienodai sureguliuoti;
3.2.1.6.
degalų garų surinkimo būdas turi būti vienodas, t. y. gaudyklės forma ir tūris, laikykla, oro filtras (jeigu naudojamas degalų garavimo išlakoms kontroliuoti) ir kiti parametrai turi būti vienodi;
3.2.1.7.
surinktų garų prapūtimo būdai turi būti vienodi (pvz., oro srautas, prapūtimo pradžia arba prapūtimo tūris parengiamojo kondicionavimo ciklo metu);
3.2.1.8.
degalų dozavimo sistemos sandarinimo ir ventiliacijos būdai turi būti vienodi.
3.2.2.
Kai bandymai atliekami pagal VI priedą [dviejų dienų WLTP], patvirtinto tipo išplėtimas suteikiamas transporto priemonėms, priklausančioms patvirtintai degalų garavimo išlakų šeimai, kaip nustatyta JT reglamento Nr. 154 6.6.3 punkte.
3.3. Patvirtinto tipo išplėtimas atsižvelgiant į taršos kontrolės įtaisų patvarumą (5 tipo bandymas)
3.3.1.
Nusidėvėjimo koeficientai taikymas išplečiamas skirtingoms transporto priemonėms ir transporto priemonių tipams, jei jos atitinka JT taisyklės Nr. 154 7.6 punkto reikalavimus.
3.4. Patvirtinto tipo išplėtimas atsižvelgiant į vidinės diagnostikos sistemą
3.4.1.
Patvirtintas tipas išplečiamas transporto priemonėms, priklausančioms patvirtintai OBD šeimai, kaip nustatyta JT taisyklės Nr. 154 6.8.1 punkte.
3.5. Patvirtinto tipo išplėtimas atliekant žemos temperatūros bandymą (6 tipo bandymą)
3.5.1. Skirtingos standartinės masės transporto priemonės
3.5.1.1.
Patvirtinto tipo išplėtimas suteikiamas tik toms transporto priemonėms, kurių etaloninei masei reikia naudoti dviejų gretimų didesnių dydžių ekvivalentines inercines apkrovas ar bet kokią mažesnę ekvivalentinę inercinę apkrovą.
3.5.1.2.
N kategorijos transporto priemonių atveju patvirtinto tipo išplėtimas suteikiamas tik mažesnės standartinės masės transporto priemonėms, jei jau patvirtintos transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekis neviršija transporto priemonei, kuriai prašoma suteikti patvirtinto tipo išplėtimą, nustatytų ribinių verčių.
3.5.2. Transporto priemonės su skirtingais bendraisiais pavarų perdavimo skaičiais
3.5.2.1.
Transporto priemonėms su skirtingais perdavimo skaičiais patvirtinto tipo išplėtimas suteikiamas tik tam tikromis sąlygomis.
3.5.2.2.
Siekiant nustatyti, ar galima suteikti patvirtinto tipo išplėtimą, kiekvienam 6 tipo bandyme naudotam perdavimo skaičiui nustatomas santykis
kai variklio sūkių skaičius yra 1 000 min–1, V1 yra patvirtinto tipo transporto priemonės greitis, o V2 yra transporto priemonės tipo, kuriam prašoma suteikti patvirtinto tipo išplėtimą, greitis.
3.5.2.3.
Jei kiekvienam perdavimo skaičiui apskaičiuotas santykis E ≤ 8 %, patvirtinto tipo išplėtimas suteikiamas nekartojant 6 tipo bandymų.
3.5.2.4.
Jei bent vieno perdavimo skaičiaus E > 8 % ir jei kiekvieno perdavimo skaičiaus E ≤ 13 %, 6 tipo bandymas kartojamas. Bandymai gali būti atliekami gamintojo pasirinktoje laboratorijoje, jei tam pritaria techninė tarnyba. Bandymų ataskaita siunčiama už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai techninei tarnybai.
3.5.3. Transporto priemonės su skirtinga etalonine masė ir perdavimo skaičiais
Patvirtinto tipo išplėtimas suteikiamas skirtingos etaloninės masės transporto priemonėms ir transporto priemonėms su skirtingais perdavimo skaičiais, jei laikomasi visų 3.5.1 ir 3.5.2 punktuose nustatytų sąlygų.
4. GAMYBOS ATITIKTIS
4.1. Įvadas
4.1.1.
Kiekviena transporto priemonė, pagaminta taikant tipo patvirtinimo procedūrą pagal šį reglamentą, turi būti pagaminta taip, kad atitiktų tipo patvirtinimo pagal šį reglamentą reikalavimus. Gamintojas įgyvendina tinkamas priemones ir dokumentais patvirtintus kontrolės planus ir nustatytais intervalais, kaip nurodyta šiame reglamente, atlieka būtinus teršalų išmetimo, OBFCM ir OBD bandymus, skirtus patikrinti, ar nuolatos laikomasi atitikties patvirtintam tipui. Patvirtinimo institucija patikrina šias gamintojo priemones ir kontrolės planus ir jiems pritaria, taip pat gamintojo patalpose, įskaitant gamybines ir bandymų patalpas, atlieka auditus bei išmetamųjų teršalų, OBFCM ir OBD bandymus tam tikrais intervalais, kaip nurodyta šiame reglamente, kaip dalį gaminių atitikties nuolatinio tikrinimo priemonių, aprašytų Reglamento (ES) 2018/858 IV priede.
4.1.2.
Gamintojas patikrina gamybos atitiktį, pagal V, VI, XI, XXI ir XXII prieduose aprašytas bandymų procedūras atlikdamas išmetamųjų teršalų kiekio (žr. Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelę), išmetamo CO2 kiekio (kartu matuojant elektros energijos sąnaudas, ir, jei taikoma, stebint vidinio degalų ir (arba) energijos sąnaudų stebėsenos (OBFCM) įtaiso tikslumą), išmetamųjų karterio dujų kiekio bei garavimo išlakų kiekio nustatymo bandymus ir OBD sistemos bandymą. Todėl į patikrą turi būti įtraukti 1, 3 ir 4 tipų bandymai, OBFCM ir OBD bandymai, kaip aprašyta 2.4 punkte.
Tipo patvirtinimo institucija ne trumpiau kaip 5 metus saugo įrašus apie visus dokumentus, susijusius su gamybos atitikties bandymų rezultatais, ir, gavusi prašymą, pateikia juos Komisijai.
Konkrečios gamybos atitikties procedūros yra nustatytos JT taisyklės Nr. 154 8 ir 9 dalyse ir 1–4 priedėliuose, išskyrus šią išimtį:
JT taisyklės Nr. 154 8.1.2 punkto 8/1 lentelė pakeičiama taip:
8/1 lentelė
1 tipas. 1 tipui taikomi gamybos atitikties reikalavimai, keliami įvairių tipų transporto priemonėms
Papildomų verčių, kurių reikia gamybos atitikties dėl PEV ir OVC-HEV elektros energijos sąnaudų patikrai, apskaičiavimas nurodytas JT taisyklės Nr. 154 B8 priedo 8 priedėlyje.
4.1.8.
Neatitikties atveju taikomas Reglamento (ES) 2018/858 51 straipsnis.
4.2.6.
Transporto priemonės, kuriose diegta ekologinių naujovių
4.2.6.1.
Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/631 (10) 11 straipsnyje, M1 ir N1 kategorijos transporto priemonių gamybos atitiktis, atsižvelgiant į ekologines naujoves, turi būti įrodyta patikrinant, ar jose yra įrengtos tinkamos nagrinėjamosios ekologinės naujovės.
4.5. Transporto priemonės atitikties patikra atliekant 3 tipo bandymą
4.5.1.
Jei reikia atlikti 3 tipo bandymo tikrinimą, jis atliekamas laikantis toliau nurodytų reikalavimų.
4.5.1.1.
Patvirtinimo institucijai nustačius, kad gamybos kokybė atrodo netinkama, iš šeimos atsitiktine tvarka atrenkama viena transporto priemonė ir su ja atliekami V priede aprašyti bandymai.
4.5.1.2.
Gamyba laikoma atitinkančia nustatytus reikalavimus, jei ši transporto priemonė atitinka V priede aprašytų bandymų reikalavimus.
4.5.1.3.
Jei išbandyta transporto priemonė neatitinka 4.5.1.1 punkto reikalavimų, atsitiktine tvarka atrenkamos dar keturios tos pačios šeimos transporto priemonės ir su jomis atliekami V priede aprašyti bandymai. Bandymus galima atlikti su nemodifikuotomis transporto priemonėmis, kurių rida ne didesnė kaip 15 000 km.
4.5.1.4.
Gamyba laikoma atitinkančia nustatytus reikalavimus, jei ne mažiau kaip trys transporto priemonės atitinka V priede aprašytų bandymų reikalavimus.“;
3)
1 ir 2 priedėliai išbraukiami;
4)
3 ir 3a priedėliai pakeičiami taip:
„3 priedėlis
PAVYZDINIS
INFORMACINIS DOKUMENTAS Nr. …
DĖL TRANSPORTO PRIEMONĖS EB TIPO PATVIRTINIMO, ATSIŽVELGIANT Į IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKĮ
Jeigu taikoma, turi būti pateikti trys toliau nurodytos informacijos egzemplioriai ir turinys. Brėžiniai turi būti atitinkamo mastelio ir pakankamai išsamūs, jie pateikiami A4 formato lapuose arba A4 formato aplanke. Jei pateikiamos nuotraukos, jos turi būti pakankamai detalios.
Jei sistemos, sudedamosios dalys arba atskiri techniniai mazgai turi elektroninius valdymo blokus, turi būti pateikti duomenys apie tų valdymo blokų veikimo charakteristikas.
0.
BENDRIEJI DUOMENYS
0.1.
Markė (gamintojo prekės pavadinimas): …
0.2.
Tipas: …
0.2.1.
Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jei yra): …
0.2.2.1.
Leidžiamos pakopinio tipo patvirtinimo parametrų vertės, naudojamos kaip bazinės transporto priemonės išmetamųjų teršalų, sąnaudų ir (arba) ridos vertės (jei taikoma, nurodyti intervalą):
Faktinė sukomplektuotos transporto priemonės masė (kg): …
Didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos sukomplektuotos transporto priemonės masė (kg): …
Sukomplektuotos transporto priemonės priekinio paviršiaus plotas (cm2): …
Pasipriešinimo riedėjimui koeficientas (kg/t): …
Radiatoriaus priekinių grotelių oro angų skerspjūvio plotas (cm2): …
0.2.3.
Šeimos identifikatoriai
0.2.3.1.
Interpoliacijos šeima: …
0.2.3.2.
ATCT šeima (-os): …
0.2.3.3.
PEMS šeima: …
0.2.3.4.
Kelio apkrovos šeima
0.2.3.4.1.
VH kelio apkrovos šeima: …
0.2.3.4.2.
VL kelio apkrovos šeima: …
0.2.3.4.3.
Kelio apkrovos šeimos, taikomos interpoliacijos šeimoje: …
0.2.3.5.
Kelio apkrovos matricos šeima (-os): …
0.2.3.6.
Periodinio regeneravimo šeima (-os): …
0.2.3.7.
Garavimo išlakų kiekio bandymo šeima (-os): …
0.2.3.8.
OBD šeima (-os): …
0.2.3.9.
Ilgaamžiškumo šeima (-os): …
0.2.3.10.
ER sistemos šeima (-os): …
0.2.3.11.
Dujomis varomų transporto priemonių šeima (-os): …
0.2.3.12.
–
0.2.3.13.
KCO2 pataisos koeficiento šeima: …
0.2.4.
Kita (-os) šeima (-os): …
0.4.
Transporto priemonės kategorija (c): …
0.5
Gamintojo pavadinimas ir adresas
0.8.
Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): …
0.9.
Gamintojo atstovo (jei yra) pavadinimas ir adresas: …
1.
BENDROSIOS KONSTRUKCIJOS CHARAKTERISTIKOS
1.1.
Tipinės transporto priemonės / sudedamosios dalies / atskiro techninio mazgo nuotraukos ir (arba) brėžiniai (1):
1.3.3.
Varančiosios ašys (skaičius, vieta, tarpusavio sujungimas): …
2.
MASĖS IR MATMENYS (f) (g) (7)
(kg ir mm) (jei taikoma, pateikiamos nuorodos į brėžinius)
2.6.
Parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė (h)
a)
(didžiausia ir mažiausia kiekvieno varianto masė): …
2.6.3.
Sukamoji masė: 3 % parengtos naudoti transporto priemonės masės ir 25 kg sumos arba vertė, vienai ašiai (kg): …
2.8.
Gamintojo nurodyta didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė (i) (3): …
3.
VAROMOSIOS ENERGIJOS KEITIKLIS (k)
3.1.
Varomosios energijos keitiklio (-ių) gamintojas: …
3.1.1.
Gamintojo kodas (pažymėtas ant varomosios energijos keitiklio arba naudojant kitas atpažinimo priemones): …
3.2.
Vidaus degimo variklis
3.2.1.1.
Veikimo principas: kibirkštinio uždegimo / slėginio uždegimo / dviejų rūšių degalų vienalaikis naudojimas (1)
Ciklas: keturių taktų / dviejų taktų / rotacinis (1)
3.2.1.2.
Cilindrų skaičius ir išdėstymas: …
3.2.1.2.1.
Cilindrų skersmuo (1): … mm
3.2.1.2.2.
Stūmoklio eiga (1): … mm
3.2.1.2.3.
Cilindrų uždegimo seka: …
3.2.1.3.
Variklio darbinis tūris (m): … cm3
3.2.1.4.
Tūrinis suspaudimo laipsnis (2): …
3.2.1.5.
Degimo kameros, stūmoklio galvutės ir, jeigu tai yra kibirkštinio uždegimo variklis, stūmoklio žiedų brėžiniai: …
3.2.1.6.
Normalus variklio sūkių skaičius tuščiąja eiga (2): … min–1
3.2.1.6.1.
Didelis variklio sūkių skaičius tuščiąja eiga (2): … min–1
3.2.1.8.
Vardinė variklio galia (n): … kW esant … min–1 (gamintojo deklaruota vertė)
3.2.1.9.
Gamintojo nurodytas didžiausias leidžiamasis variklio sūkių skaičius: … min–1
Uždegimo sistema (tik kibirkštinio uždegimo variklių)
3.2.6.1.
Markė (-ės): …
3.2.6.2.
Tipas (-ai): …
3.2.6.3.
Veikimo principas: …
3.2.6.6.
Uždegimo žvakės
3.2.6.6.1.
Markė: …
3.2.6.6.2.
Tipas: …
3.2.6.6.3.
Tarpo nuostatis: … mm
3.2.6.7.
Uždegimo ritė (-ės)
3.2.6.7.1.
Markė: …
3.2.6.7.2.
Tipas: …
3.2.7.
Aušinimo sistema: skysčiu / oru (1)
3.2.7.1.
Variklio temperatūros kontrolės mechanizmo nominalusis nuostatis: …
3.2.7.2.
Skystis
3.2.7.2.1.
Skysčio rūšis: …
3.2.7.2.2.
Cirkuliacinis siurblys (-iai): taip / ne (1)
3.2.7.2.3.
Charakteristikos: … arba
3.2.7.2.3.1.
Markė (-ės): …
3.2.7.2.3.2.
Tipas (-ai): …
3.2.7.2.4.
Pavaros perdavimo skaičius (-ai): …
3.2.7.2.5.
Ventiliatoriaus ir jo varomojo mechanizmo aprašymas: …
3.2.7.3.
Oras
3.2.7.3.1.
Ventiliatorius: taip / ne (1)
3.2.7.3.2.
Charakteristikos: … arba
3.2.7.3.2.1.
Markė (-ės): …
3.2.7.3.2.2.
Tipas (-ai): …
3.2.7.3.3.
Pavaros perdavimo skaičius (-iai): …
3.2.8.
Įsiurbimo sistema
3.2.8.1.
Kompresorius: taip / ne (1)
3.2.8.1.1.
Markė (-ės): …
3.2.8.1.2.
Tipas (-ai): …
3.2.8.1.3.
Sistemos aprašymas (pvz., didžiausias pripūtimo slėgis: … kPa; išmetamųjų dujų slėgio reguliavimo įtaisas, jei naudojamas): …
3.2.8.2.
Tarpinis aušintuvas: taip / ne (1)
3.2.8.2.1.
Tipas: oras–oras / oras–vanduo (1)
3.2.8.3.
Įsiurbimo slėgio sumažėjimas, esant vardiniam variklio sūkių skaičiui ir 100 % apkrovai (tik slėginio uždegimo varikliams):
3.2.8.4.
Įsiurbimo vamzdžių ir jų pagalbinių įtaisų (padidinto slėgio kameros, šildymo įtaiso, papildomų oro įleidimo angų ir kt.) aprašymas ir brėžiniai: …
3.2.8.4.1.
Įsiurbimo kolektoriaus aprašymas (įskaitant brėžinius ir (arba) nuotraukas): …
3.2.8.4.2.
Oro filtras, brėžiniai: … arba
3.2.8.4.2.1.
Markė (-ės): …
3.2.8.4.2.2.
Tipas (-ai): …
3.2.8.4.3.
Įsiurbimo triukšmo slopintuvas, brėžiniai: … arba
3.2.8.4.3.1.
Markė (-ės): …
3.2.8.4.3.2.
Tipas (-ai): …
3.2.9.
Išmetimo sistema
3.2.9.1.
Išmetimo kolektoriaus aprašymas ir (arba) brėžinys: …
3.2.9.2.
Išmetimo sistemos aprašymas ir (arba) brėžinys: …
3.2.9.3.
Didžiausias leidžiamas išmetimo sistemos priešslėgis, esant vardiniam variklio sūkių skaičiui ir 100 % apkrovai (tik slėginio uždegimo varikliams): … kPa
3.2.10.
Mažiausiasis įsiurbimo ir išmetimo angų skerspjūvio plotas: …
3.2.11.
Vožtuvo uždarymo ir atidarymo laiko reguliavimas arba lygiaverčiai duomenys
3.2.11.1.
Didžiausias vožtuvų pakilimo aukštis, atidarymo ir uždarymo kampai arba išsami informacija apie alternatyvių paskirstymo sistemų veikimo taktą, atsižvelgiant į rimties taškus. Jei tai yra kintamojo takto sistema, mažiausiasis ir didžiausiasis taktai: …
3.2.11.2.
Atskaitos ir (arba) nustatymo intervalai (1): …
3.2.12.
Oro taršos mažinimo priemonės
3.2.12.1.
Karterio dujų perdirbimo įtaisas (aprašymas ir brėžiniai): …
3.2.12.2.
Taršos kontrolės įtaisai (jei nenurodyta kituose punktuose)
3.2.12.2.1.
Katalizinis keitiklis
3.2.12.2.1.1.
Katalizinių keitiklių ir sudedamųjų dalių skaičius (toliau pateikiama informacija apie kiekvieną atskirą mazgą): …
3.2.12.2.1.2.
Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) matmenys, forma ir tūris: …
Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) padėtis (-ys) (vieta ir santykinis atstumas išmetimo vamzdyne): …
3.2.12.2.1.10.
Šiluminė apsauga: taip / ne (1)
3.2.12.2.1.11.
Normalaus veikimo temperatūros intervalas: … oC
3.2.12.2.1.12.
Katalizinio keitiklio markė: …
3.2.12.2.1.13.
Sudedamosios dalies identifikacinis numeris: …
3.2.12.2.2.
Jutikliai
3.2.12.2.2.1.
Deguonies ir (arba) lambda jutiklis (-iai): taip / ne (1)
3.2.12.2.2.1.1.
Markė: …
3.2.12.2.2.1.2.
Vieta: …
3.2.12.2.2.1.3.
Valdymo intervalas: …
3.2.12.2.2.1.4.
Tipas arba veikimo principas: …
3.2.12.2.2.1.5.
Sudedamosios dalies identifikacinis numeris: …
3.2.12.2.2.2.
NOx jutiklis: taip / ne (1)
3.2.12.2.2.2.1.
Markė: …
3.2.12.2.2.2.2.
Tipas: …
3.2.12.2.2.2.3.
Vieta
3.2.12.2.2.3.
Kietųjų dalelių jutiklis: taip / ne (1)
3.2.12.2.2.3.1.
Markė: …
3.2.12.2.2.3.2.
Tipas: …
3.2.12.2.2.3.3.
Vieta: …
3.2.12.2.3.
Oro įpūtimas: taip / ne (1)
3.2.12.2.3.1.
Tipas (oro įpūtimo sistema, oro siurblys ir kt.): …
3.2.12.2.4.
Išmetamųjų dujų recirkuliacija (IDR): taip / ne (1)
3.2.12.2.4.1.
Charakteristikos (markė, tipas, srautas, aukštas slėgis / žemas slėgis / bendras slėgis ir kt.): …
3.2.12.2.4.2.
Aušinimo vandeniu sistema (nurodoma atskirai kiekvienos IDR sistemos atveju, pvz., mažo slėgio, aukšto slėgio ar bendro slėgio): taip / ne (1)
3.2.12.2.5.
Degalų garavimo išlakų kontrolės sistema (tik benzino ir etanolio variklių): taip / ne (1)
3.2.12.2.5.1.
Išsamus įtaisų aprašymas: …
3.2.12.2.5.2.
Garavimo išlakų kontrolės sistemos brėžinys: …
3.2.12.2.5.3.
Aktyvintųjų anglių filtro brėžinys: …
3.2.12.2.5.4.
Sausų aktyvintųjų anglių masė: … g
3.2.12.2.5.5.
Scheminis degalų bako brėžinys (tik benzino ir etanolio variklių): …
3.2.12.2.5.5.1.
Degalų bako sistemos talpa, medžiaga ir konstrukcija: …
3.2.12.2.5.5.2.
Degalų garams skirtos žarnelės medžiagos, degalų tiekimo linijos medžiagos ir degalų sistemos sujungimo būdo aprašymas: …
3.2.12.2.5.5.3.
Sandaraus degalų bako sistema: taip / ne
3.2.12.2.5.5.4.
Degalų bako apsauginio vožtuvo reguliavimas (oro įleidimas ir išleidimas): …
3.2.12.2.5.5.5.
Prapūtimo kontrolės sistemos aprašymas: …
3.2.12.2.5.6.
Šiluminės apsaugos tarp bako ir išmetimo sistemos aprašymas ir scheminis brėžinys: …
3.2.12.2.5.7.
Pralaidumo faktorius: …
3.2.12.2.6.
Kietųjų dalelių gaudyklė: taip / ne (1)
3.2.12.2.6.1.
Kietųjų dalelių gaudyklės matmenys, forma ir talpa: …
3.2.12.2.6.2.
Kietųjų dalelių gaudyklės konstrukcija: …
3.2.12.2.6.3.
Padėtis (santykinis atstumas išmetimo vamzdyne): …
3.2.12.2.6.4.
Kietųjų dalelių gaudyklės markė: …
3.2.12.2.6.5.
Sudedamosios dalies identifikacinis numeris: …
3.2.12.2.7
Vidinė diagnostikos (OBD) sistema: taip / ne (1)
3.2.12.2.7.1.
Trikčių indikatoriaus sistemos aprašymas ir (arba) brėžinys: …
3.2.12.2.7.2.
Visų OBD sistema stebimų sudedamųjų dalių sąrašas ir paskirtis: …
3.2.12.2.7.3.
Aprašymas (pagrindinių veikimo principų):
3.2.12.2.7.3.1
Kibirkštinio uždegimo varikliai
3.2.12.2.7.3.1.1.
Katalizatoriaus stebėsena …
3.2.12.2.7.3.1.2.
Uždegimo pertrūkių aptikimas: …
3.2.12.2.7.3.1.3.
Deguonies jutiklio stebėsena: …
3.2.12.2.7.3.1.4.
Kitos OBD sistema stebimos sudedamosios dalys: …
3.2.12.2.7.3.2.
Slėginio uždegimo varikliai
3.2.12.2.7.3.2.1.
Katalizatoriaus stebėsena …
3.2.12.2.7.3.2.2.
Kietųjų dalelių gaudyklės stebėsena: …
3.2.12.2.7.3.2.3.
Degalų tiekimo elektroninės sistemos stebėsena: …
3.2.12.2.7.3.2.5.
Kitos OBD sistema stebimos sudedamosios dalys: …
3.2.12.2.7.4.
Trikčių indikatoriaus įsijungimo kriterijai (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas): …
3.2.12.2.7.5.
OBD sistemos naudojamų išvesties kodų ir formatų sąrašas (pateikiant kiekvieno paaiškinimą): …
3.2.12.2.7.6.
Toliau nurodytą papildomą informaciją transporto priemonės gamintojas pateikia tam, kad būtų galima gaminti OBD sistemai tinkamas pakaitines arba atsargines dalis, diagnostikos priemones ir bandymų įrangą.
3.2.12.2.7.6.1.
Per transporto priemonės pradinį tipo patvirtinimą taikytų parengiamojo kondicionavimo ciklų ar alternatyvių parengiamojo kondicionavimo metodų tipo ir skaičiaus aprašymas ir jų naudojimo priežastys.
3.2.12.2.7.6.2.
OBD sistemos parodomojo ciklo, taikomo atliekant transporto priemonės pradinį patvirtinimą dėl OBD sistemos stebimos sudedamosios dalies, tipo aprašas
3.2.12.2.7.6.3.
Išsamus dokumentas, kuriame apibūdinami visi komponentai, iš kurių gaunami signalai, ir gedimų nustatymo strategija bei MI įjungimas (pvz., nustatytas važiavimų skaičius arba statistinis metodas), įskaitant kiekvieno OBD sistemos stebimo komponento svarbių antrinių registruojamų parametrų sąrašą. Sąrašas visų OBD sistemos išėjimo kodų ir naudoto formato (su visų jų paaiškinimais), susijusių su atskirais su išmetimu susijusiais galios pavaros komponentais ir atskirais su išmetimu nesusijusiais komponentais, jeigu komponentas kontroliuojamas veikimo sutrikimo indikatoriaus įjungimo nustatymo tikslais, įskaitant visų pirma išsamų $05 techninės priežiūros bandymo ID nuo $21 iki FF bei $06 techninės priežiūros duomenų paaiškinimą.
Jei tai tokio tipo transporto priemonė, kurioje naudojamos ryšio jungtys pagal standartą ISO 15765-4 „Kelių transporto priemonės, diagnostika valdiklio zonos tinkle (CAN). 4 dalis. Su išmetamaisiais teršalais susijusių sistemų reikalavimai“, reikia išsamiai paaiškinti $06 techninės priežiūros bandymo ID nuo $00 iki FF duomenis kiekvieno palaikomo OBD monitoriaus ID.
3.2.12.2.7.6.4.
Pirmiau nustatyti duomenys gali būti apibrėžti užpildant lentelę, kaip aprašyta toliau.
3.2.12.2.7.6.4.1.
Lengvoji transporto priemonė
Sudedamoji dalis
Trikties kodas
Stebėsenos strategija
Trikties nustatymo kriterijai
Trikčių indikatoriaus įsijungimo kriterijai
Antriniai parametrai
Parengiamasis kondicionavimas
Parodomasis bandymas
Katalizatorius
P0420
1 ir 2 deguonies jutiklių signalai
1 ir 2 jutiklių signalų skirtumas
3-ias ciklas
Variklio sūkių skaičius / apkrova, A / F režimas, katalizatoriaus temperatūra
Du 1 tipo ciklai
1 tipas
3.2.12.2.8.
Kita sistema: …
3.2.12.2.8.2.
Vairuotojo raginimo imtis priemonių sistema
3.2.12.2.8.2.3.
Raginimo imtis priemonių sistemos tipas: nėra variklio pakartotinio užvedimo blokavimo po tam tikro užvedimų skaičiaus / variklio užvedimo blokavimo papildžius degalų / degalų blokavimo / veikimo apribojimo
3.2.12.2.8.2.4.
Raginimo imtis priemonių sistemos aprašymas
3.2.12.2.8.2.5.
Vidutinio atstumo, kurį transporto priemonė nuvažiuoja su pilnu degalų baku, vertė: … km
3.2.12.2.10.
Periodinio regeneravimo sistema: (toliau pateikti informaciją apie kiekvieną atskirą mazgą)
3.2.12.2.10.1.
Regeneravimo metodo arba sistemos aprašymas ir (arba) brėžinys: …
3.2.12.2.10.2.
1 tipo veikimo ciklų arba lygiaverčių variklio bandymų stendo ciklų skaičius tarp dviejų ciklų, kai atsinaujinimo fazės vyksta pagal sąlygas, lygiavertes 1 tipo bandymo sąlygoms (D atstumas): …
3.2.12.2.10.2.1.
Taikomas 1 tipo ciklas (nurodyti taikomą procedūrą: XXI priedas arba JT/EEK taisyklė Nr. 83): …
3.2.12.2.10.2.2.
Regeneravimui reikalingų pilnų taikomų bandymų ciklų skaičius (d atstumas)
3.2.12.2.10.3.
Ciklų skaičiaus tarp dviejų ciklų, kuriais vyksta regeneravimo fazės, nustatymo metodika: …
3.2.12.2.10.4.
Apkrovos, būtinos, kad įvyktų regeneravimas, lygio nustatymo parametrai (t. y. temperatūra, slėgis ir kt.): …
3.2.12.2.10.5.
Sistemai apkrauti taikyto metodo aprašymas: …
3.2.12.2.11.
Katalizinio keitiklio sistemos, naudojančios sunaudojamus reagentus (toliau pateikti informaciją apie kiekvieną atskirą mazgą): yra / nėra (1)
3.2.12.2.11.1.
Reikiamo reagento tipas ir jo koncentracija: …
3.2.12.2.11.2.
Normalus reagento veikimo temperatūrų intervalas: …
Gamintojo rekomendacija dėl parengiamojo kondicionavimo: …
3.4.10.
FCHV: taip / ne (1)
3.4.10.1.
Kuro elemento tipas
3.4.10.1.2.
Markė: …
3.4.10.1.3.
Tipas: …
3.4.10.1.4.
Nominalioji įtampa (V): …
3.4.10.1.5.
Aušalo tipas: oras / skystis (1)
3.4.10.2.
Sistemos aprašymas (kuro elemento veikimo principas, brėžinys ir kt.): …
3.4.11.
Elektros energijos keitikliai
3.4.11.1.
Elektros energijos keitiklis tarp elektros mašinos ir traukos ĮEEKS
3.4.11.1.1.
Markė: ..........................
3.4.11.1.2.
Tipas: ..........................
3.4.11.1.3.
Deklaruota nominalioji galia: .......................... W
3.4.11.2.
Elektros energijos keitiklis tarp traukos ĮEEKS ir žemos įtampos maitinimo šaltinio
3.4.11.2.1.
Markė: ..........................
3.4.11.2.2.
Tipas: ..........................
3.4.11.2.3.
Deklaruota nominalioji galia: .......................... W
3.4.11.3.
Elektros energijos keitiklis tarp įkrovimo jungties ir traukos ĮEEKS
3.4.11.3.1.
Markė: ..........................
3.4.11.3.2.
Tipas: ..........................
3.4.11.3.3.
Deklaruota nominalioji galia: .......................... W
3.5.
Gamintojo deklaruotos vertės, skirtos nustatyti išmetamo CO2 kiekį, degalų sąnaudas, elektros energijos sąnaudas, elektrinę ridą, ir išsami informacija apie ekologines naujoves (jei taikoma) (o)
3.5.7.
Gamintojo deklaruotos vertės
3.5.7.1.
Bandomosios transporto priemonės parametrai
Transporto priemonė
Mažai CO2 išmetanti transporto priemonė (VL) jei yra
Daug CO2 išmetanti transporto priemonė (VH)
VM jei yra
Tipinė transporto priemonė (tik kelio apkrovos matricos šeima (*1))
Numatytosios vertės
Transporto priemonės kėbulo tipas
-
Taikytas kelio apkrovos metodas (matavimas arba apskaičiavimas, atsižvelgiant į kelio apkrovos šeimą)
-
-
Kelio apkrovos informacija:
Padangų markė ir tipas,
jei taikomas matavimas
-
Padangų matmenys (priekinių / galinių),
jei taikomas matavimas
-
Padangų pasipriešinimo riedėjimui koeficientas (priekinių / galinių) (kg/t)
-
Padangų oro slėgis (priekinių / galinių) (kPa),
jei taikomas matavimas
-
Transporto priemonės L delta CD × A palyginti su transporto priemone H (IP_H minus IP_L)
-
-
-
Delta CD × A, palyginti su kelio apkrovos šeimai priklausančia transporto priemone L (IP_H/L minus RL_L), jei skaičiuojama pagal kelio apkrovos šeimą
-
-
Transporto priemonės bandymo masė (kg)
Parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė (kg)
-
-
-
Didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė (kg)
-
-
-
Kelio apkrovos koeficientai
f0 (N)
f1 (N/(km/h))
f2 (N/(km/h)2)
Priekinio paviršiaus plotas m2 (0,000 m2)
-
-
-
Ciklo energijos poreikis (J)
3.5.7.1.1.
Degalai, naudoti per 1 tipo bandymą ir pasirinkti naudingajai galiai matuoti pagal šio reglamento XX priedą (taikoma tik SND ir GD varomoms transporto priemonėms): …
3.5.7.2.
Bendras išmetamo CO2 kiekis
3.5.7.2.1.
Tik vidaus degimo varikliu (-iais) varomų (ICE) ir NOVC-HEV transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis
3.5.7.2.1.0.
Interpoliacijos šeimos transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio mažiausioji ir didžiausioji vertės: … g/km
3.5.7.2.1.1.
Daug CO2 išmetanti transporto priemonė: … g/km
3.5.7.2.1.2.
Mažai CO2 išmetanti transporto priemonė (jei taikoma): … g/km
3.5.7.2.1.3.
Vidutinį CO2 kiekį išmetanti transporto priemonė (jei taikoma): … g/km
3.5.7.2.2
OVC-HEV transporto priemonių išmetamo CO2 masė įkrovos palaikymo režimu
3.5.7.2.2.1.
Daug CO2 išmetančios transporto priemonės išmetamo CO2 masė įkrovos palaikymo režimu: g/km
3.5.7.2.2.2.
Mažai CO2 išmetančios transporto priemonės išmetamo CO2 masė įkrovos palaikymo režimu (jei taikoma): g/km
3.5.7.2.2.3.
Vidutinį CO2 kiekį išmetančios transporto priemonės išmetamo CO2 masė įkrovos palaikymo režimu (jei taikoma): g/km
3.5.7.2.3.
OVC-HEV išmetamo CO2 kiekis ir svertinis išmetamo CO2 kiekis įkrovos naudojimo režimu
3.5.7.2.3.1.
Daug CO2 išmetančios transporto priemonės išmetamo CO2 masė įkrovos naudojimo režimu: … g/km
3.5.7.2.3.2.
Mažai CO2 išmetančios transporto priemonės išmetamo CO2 masė įkrovos naudojimo režimu (jei taikoma): … g/km
3.5.7.2.3.3.
Vidutinį CO2 kiekį išmetančios transporto priemonės išmetamo CO2 masė įkrovos naudojimo režimu (jei taikoma): … g/km
3.5.7.2.3.4.
OVC interpoliacijos šeimos transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio mažiausioji ir didžiausioji svertinės vertės: … g/km
3.5.7.3.
Elektrifikuotų transporto priemonių elektrinė rida
3.5.7.3.1.
PEV grynoji elektrinė rida (GER)
3.5.7.3.1.1.
Daug CO2 išmetanti transporto priemonė: … km
3.5.7.3.1.2.
Mažai CO2 išmetanti transporto priemonė (jei taikoma): … km
3.5.7.3.2.
OVC-HEV ir OVC-FCHV visa elektrinė rida (VER) (jei taikoma)
3.5.7.3.2.1.
Daug CO2 išmetanti transporto priemonė: … km
3.5.7.3.2.2.
Mažai CO2 išmetanti transporto priemonė (jei taikoma): … km
3.5.7.3.2.3.
Vidutinį CO2 kiekį išmetanti transporto priemonė (jei taikoma): … km
3.5.7.4.
FCHV degalų sąnaudos (FCCS)
3.5.7.4.1.
NOVC-FCHV ir OVC-FCHV (jei taikoma) degalų sąnaudos įkrovos palaikymo režimu
3.5.7.4.1.1.
Daug CO2 išmetanti transporto priemonė: … kg/100 km
3.5.7.4.1.2.
Mažai CO2 išmetanti transporto priemonė (jei taikoma): … kg/100 km
3.5.7.4.1.3.
Vidutinį CO2 kiekį išmetanti transporto priemonė (jei taikoma): … kg/100 km
3.5.7.4.2.
OVC-FCHV degalų sąnaudos įkrovos naudojimo režimu (jei taikoma)
3.5.7.4.2.1.
Daug CO2 išmetanti transporto priemonė: … kg/100 km
3.5.7.4.2.2.
Mažai CO2 išmetanti transporto priemonė (jei taikoma): … kg/100 km
3.5.7.5.
Elektrifikuotų transporto priemonių elektros energijos sąnaudos
3.5.7.5.1.
Grynųjų elektrinių transporto priemonių bendros elektros energijos sąnaudos (ECWLTC)
3.5.7.5.1.1.
Daug CO2 išmetanti transporto priemonė: … Wh/km
3.5.7.5.1.2.
Mažai CO2 išmetanti transporto priemonė (jei taikoma): … Wh/km
3.5.7.5.2.
Pagal naudojimo koeficientą apskaičiuotos svertinės elektros energijos sąnaudos įkrovos naudojimo režimu ECAC,CD (jungtinės)
3.5.7.5.2.1.
Daug CO2 išmetanti transporto priemonė: … Wh/km
3.5.7.5.2.2.
Mažai CO2 išmetanti transporto priemonė (jei taikoma): … Wh/km
3.5.7.5.2.3.
Vidutinį CO2 kiekį išmetanti transporto priemonė (jei taikoma): … Wh/km
3.5.8.
Transporto priemonė, kurioje įdiegta ekologinė naujovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/631 11 straipsnyje, jei tai M1 arba N1 kategorijos transporto priemonės taip / ne (1)
3.5.8.1.
Bazinės transporto priemonės tipas / variantas / versija, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 5 straipsnyje M1 kategorijos transporto priemonių atveju arba Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 427/2014 5 straipsnyje N1 kategorijos transporto priemonių atveju (jei taikoma): …
3.5.8.2.
Skirtingų ekologinių naujovių sąveika: taip / ne (1)
3.5.8.3.
Išmetamųjų teršalų duomenys, susiję su ekologinių inovacijų naudojimu (užpildyti atskirą lentelę kiekvienos rūšies bandomiems etaloniniams degalams) (w1)
Ekologinės naujovės patvirtinimo sprendimas (w2)
Ekologinės naujovės kodas (w3)
1. Bazinės transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis (g/km)
2. Transporto priemonės, kurioje įdiegta ekologinė inovacija, išmetamo CO2 kiekis (g/km)
3. Bazinės transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis per 1 tipo bandymo ciklą (w4)
4. Transporto priemonės, kurioje įdiegta ekologinė inovacija, išmetamo CO2 kiekis per 1 tipo bandymo ciklą
5. Naudojimo koeficientas (UF), t. y. technologijos naudojimo trukmė normaliojo eksploatavimo sąlygomis
Išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas ((1 – 2) – (3 – 4))*5
xxx/201x
Bendras išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas taikant WLTP (g/km) (w5)
3.6.
Gamintojo leidžiama temperatūra
3.6.1.
Aušinimo sistema
3.6.1.1.
Aušinimas skysčiu
Didžiausioji temperatūra išleidimo angoje: … K
3.6.1.2.
Aušinimas oru
3.6.1.2.1.
Atskaitos taškas: …
3.6.1.2.2.
Aukščiausioji temperatūra atskaitos taške: … K
3.6.2.
Didžiausioji temperatūra įsiurbimo tarpinio aušintuvo išleidimo angoje: … K
3.6.3.
Didžiausia išmetamųjų dujų temperatūra išmetimo vamzdžio (-ių) taške, esančiame greta išmetimo kolektoriaus arba turbokompresoriaus išorinės jungės (-ių): … K
n_min_drive_set, taikoma lėtėjimo fazėmis (nmin_drive_down):
4.6.1.6.
pradinis laikotarpis
4.6.1.6.1.
t_start_phase: … s
4.6.1.6.2.
n_min_drive_start: … min–1
4.6.1.6.3.
n_min_drive_up_start: … min–1
4.6.1.7.
taikoma ASM: taip / ne (1)
4.6.1.7.1.
ASM vertės: … esant… min–1
4.7.
Transporto priemonės didžiausiasis konstrukcinis greitis (km/h) (q): …
4.12.
Pavarų dėžės tepalas: …W…
6.
PAKABA
6.6.
Padangos ir ratai
6.6.1.
Padangų ir ratų derinys (-iai)
6.6.1.1.
Ašys
6.6.1.1.1.
1 ašis: …
6.6.1.1.1.1.
Padangos dydžio žymuo
6.6.1.1.2.
2 ašis: …
6.6.1.1.2.1.
Padangos dydžio žymuo
ir kt.
6.6.2.
Viršutinė ir apatinė riedėjimo spindulio riba
6.6.2.1.
1 ašis: …
6.6.2.2.
2 ašis: …
6.6.3.
Transporto priemonės gamintojo rekomenduojamas (-i) padangų oro slėgis (-iai) … kPa
9.
KĖBULAS
9.1.
Kėbulo tipas pagal Reglamento (ES) 2018/ 858 I priedo C dalyje nustatytus kodus: …
12.
ĮVAIRŪS DALYKAI
12.10.
Įtaisai ar sistemos su vairuotojo pasirenkamais režimais, turintys įtakos išmetamo CO2 kiekiui, degalų sąnaudoms, elektros energijos sąnaudoms ir (arba) kriteriniams išmetamiesiems teršalams ir neturintys pagrindinio režimo: taip / ne (1)
12.10.1.
Įkrovos palaikymo bandymas (jei taikoma) (nurodyti dėl kiekvieno įtaiso arba sistemos)
12.10.1.0.
Pagrindinis režimas įkrovos palaikymo sąlygomis: taip / ne (1)
12.10.1.0.1.
Pagrindinis režimas įkrovos palaikymo sąlygomis: … (jei taikoma)
12.10.1.1.
Geriausiojo atvejo režimas: … (jei taikoma)
12.10.1.2.
Blogiausiojo atvejo režimas: … (jei taikoma)
12.10.1.3.
Režimas, kuriuo transporto priemonė gali būti bandoma atliekant pamatinį bandymo ciklą: … (jei nėra pagrindinio režimo įkrovos palaikymo sąlygomis ir pamatinį bandymo ciklą galima atlikti tik vienu režimu)
12.10.2.
Įkrovos naudojimo bandymas (jei taikoma) (nurodoma dėl kiekvieno įtaiso arba sistemos)
12.10.2.0.
Pagrindinis režimas įkrovos naudojimo sąlygomis: taip / ne (1)
12.10.2.0.1.
Pagrindinis režimas įkrovos naudojimo sąlygomis: … (jei taikoma)
12.10.2.1.
Daugiausia elektros energijos naudojantis režimas: … (jei taikoma)
12.10.2.2.
Režimas, kuriuo transporto priemonė gali būti bandoma atliekant pamatinį bandymo ciklą: … (jei nėra pagrindinio režimo CD sąlygomis ir pamatinį bandymo ciklą galima atlikti tik vienu režimu)
12.10.3.
1 tipo bandymas (jei taikoma) (kiekvieno įtaiso arba sistemos būsena)
12.10.3.1.
Geriausiojo atvejo režimas: …
12.10.3.2.
Blogiausiojo atvejo režimas: …
Aiškinamosios pastabos
(1)
Išbraukti, kas netaikoma (tam tikrais atvejais, jei taikomas daugiau kaip vienas punktas, nereikia nieko išbraukti).
(2)
Nurodyti leidžiamąją nuokrypą.
(3)
Įrašyti kiekvieno varianto didžiausiąją ir mažiausiąją vertes.
(6)
–
(7)
Nurodoma pasirenkamoji įranga, kuri turi įtakos transporto priemonės matmenims.
(c)
Klasifikuota pagal Reglamento (ES) 2018/858 4 straipsnyje pateiktas apibrėžtis.
(f)
Kai viena versija yra su įprasta kabina, o kita – su miegamąja vieta, masė ir matmenys nurodomi abiem atvejais.
(g)
Standartas ISO 612: 1978. Kelių transporto priemonės. Automobilių ir vilkikų su priekabomis matmenys. Terminai ir apibrėžtys.
(h)
Vairuotojo masė yra 75 kg.
Sistemos, kuriose yra skysčių (išskyrus skirtas panaudotam vandeniui, kurios turi likti tuščios), užpildomos iki 100 % gamintojo nurodytos talpos.
Informacija, nurodyta 2.6 punkto b papunktyje ir 2.6.1 punkto b papunktyje neturi būti pateikta N2, N3, M2, M3, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėms.
(i)
Jei tai yra priekabos arba puspriekabės ar transporto priemonės, sukabintos su priekaba arba puspriekabe, kurios sukabintuvą ar balninį sukabintuvą veikia didele vertikalia apkrova, ta apkrova, padalinta iš standartinio gravitacijos pagreičio, įtraukiama į didžiausią techniškai leidžiamą masę.
(k)
Jei tai transporto priemonė, kuri gali būti varoma benzinu, dyzelinu ir kt. arba naudojant derinį su kitais degalais, punktai pakartojami.
Jei varikliai ir sistemos yra nestandartiniai, gamintojas pateikia šiame punkte nurodytajai lygiavertę informaciją.
(l)
Šis skaičius suapvalinamas dešimtosios milimetro dalies tikslumu.
(m)
Šią vertę reikia apskaičiuoti (π = 3,1416) ir suapvalinti vieno cm3 tikslumu.
(n)
Nustatyta pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 arba Reglamento (EB) Nr. 595/2009 reikalavimus, jei taikoma.
Izoliacijos nominalusis tūris ir nominalioji masė nurodoma 2 skaitmenų po kablelio tikslumu. Izoliacijos tūriui ir izoliacijos masei taikoma +/– 10 procentų leidžiamoji nuokrypa. Dokumentuoti nereikia, jei 3.2.20.2.5 ar 3.2.20.2.7 punkte atsakoma „ne“.
(w)
Ekologinės inovacijos.
(w1)
Prireikus lentelę galima išplėsti, atskirai ekologinei inovacijai skiriant papildomą eilutę.
(w2)
Komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinama ekologine naujove, numeris.
(w3)
Priskirtas Komisijos sprendimu, kuriuo patvirtinama ekologine naujove.
(w4)
Jei, tipo patvirtinimo institucijai pritarus, vietoj 1 tipo bandymo ciklo taikomas modeliavimo metodas, ši vertė turi būti taikant modeliavimo metodą gauta vertė.
(w5)
Dėl kiekvienos atskiros ekologinės naujovės sumažėjusių išmetamo CO2 kiekių suma.
„3a priedėlis
DOKUMENTŲ RINKINIAI
Oficialių dokumentų rinkinys
Gamintojas gali naudoti vieną oficialių dokumentų rinkinį keliems tipo patvirtinimams atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį. Oficialių dokumentų rinkinyje pateikiama ši informacija:
Punktas
Paaiškinimas
1.
Tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį numeris (-iai)
Tipo patvirtinimų atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, kuriems taikoma ši BECS-AECS deklaracija, numerio (-ių) sąrašas:
įskaitant tipo patvirtinimo nuorodą, programinės įrangos nuorodą, kalibravimo numerį, kiekvienos versijos ir kiekvieno atitinkamo valdymo bloko (CU), pvz., variklio ir išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo valdymo įtaisų, kontrolines sumas
Programinės įrangos ir kalibravimo versijos nuskaitymo metodas
Pvz., nuskaitymo priemonės paaiškinimas
2.
Pagrindinės išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos
BECS x
x strategijos aprašymas
BECS y
y strategijos aprašymas
3.
Papildomos išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos
AECS pristatymas
AECS hierarchiniai ryšiai: kuriai AECS teikiama pirmenybė, jei jų yra daugiau nei viena
AECS x
—
AECS aprašymas ir pagrindimas
—
Išmatuoti ir (arba) sumodeliuoti AECS aktyvavimo parametrai
—
Kiti AECS aktyvuoti naudojami parametrai
—
Išmetamų teršalų ir CO2 kiekio padidėjimas naudojant AECS, palyginti su BECS
AECS y
Žr. pirmiau
Išplėstas duomenų rinkinys
Į išplėstą dokumentų rinkinį įtraukiama ši informacija apie visas papildomas išmetamųjų teršalų kontrolės strategijas (AECS):
a)
gamintojo deklaracija, kad transporto priemonėje nėra jokio išderinimo įtaiso (valdiklio), kuriam netaikoma viena iš išimčių pagal Reglamente (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalį;
b)
variklio ir taikomų išmetamųjų teršalų kontrolės strategijų bei įtaisų, ar tai būtų programinė, ar aparatinė įranga, ir bet kokios (-ių) sąlygos (-ų), dėl kurios (-ų) strategijos ir įtaisai neveiks taip, kaip jie veikia atliekant tipo patvirtinimo bandymą, aprašymas;
c)
deklaracija dėl šioms AECS / BECS kontroliuoti naudojamos programinės įrangos versijos, įskaitant atitinkamas šių programinių įrangų kontrolines sumas ar pamatines vertes ir nurodymus institucijai apie tai, kaip nuskaityti kontrolines sumas ar pamatines vertes; Ši deklaracija atnaujinama ir siunčiama tipo patvirtinimo institucijai, kuri saugo tokį išplėstinį dokumentų rinkinį kiekvieną kartą, kai yra nauja programinės įrangos versija, kuri turi įtakos AECS / BECS. Gamintojai gali prašyti naudoti kontrolinės sumos alternatyvą, jei ji užtikrina lygiavertį programinės įrangos versijos pakeitimų atsekamumo lygį;
d)
išsamus visų AECS techninis pagrindimas, įvertinantis AECS buvimo ir nebuvimo poveikį, ir tokia informacija:
i)
kodėl taikoma kuri nors iš Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo naudoti išderinimo įtaisus išlygų;
ii)
informaciją apie aparatinės įrangos elementą (-us), kuris (-ie) turi būti saugomas (-i) taikant AECS, jei taikoma;
iii)
variklio staigaus nepataisomo gedimo, kurio negalima išvengti vykdant reguliarią priežiūrą ir kuris įvyktų nesant AECS, įrodymas, jei taikoma;
iv)
argumentuotas paaiškinimas, kodėl reikia naudoti AECS paleidus variklį, jei taikoma;
e)
degalų tiekimo reguliavimo sistemos logikos, sinchronizavimo strategijos ir perjungimo taškų visais darbo režimais aprašymas;
f)
AECS tarpusavio hierarchinių santykių (t. y. kai tuo pačiu metu gali būti taikoma ne viena AECS) aprašymas, nurodant, kuri AECS atlieka pagrindinę reagavimo funkciją ir koks yra strategijų sąveikos būdas, įskaitant duomenų srautų diagramas ir sprendimų priėmimo logiką, taip pat tai, kaip tokia hierarchija užtikrinama, kad, veikiant visoms AECS, išmetamųjų teršalų kiekis būtų kontroliuojamas ir būtų išlaikomas kuo įmanoma mažesnis;
g)
parametrų, kurie matuojami ir (arba) apskaičiuojami taikant AECS, sąrašas, taip pat kiekvieno matuojamo ir (arba) apskaičiuojamo parametro paskirtis ir tai, kaip kiekvienas iš tų parametrų yra susijęs su variklio gedimu, įskaitant apskaičiavimo būdą ir tai, kiek tiksliai šie apskaičiuojami parametrai atitinka tikrąją kontroliuojamo parametro būseną, taip pat bet kokią gautą leidžiamąją nuokrypą ar saugos koeficientą, kuris dėl to įtraukiamas į analizę;
h)
variklio ir (arba) išmetamųjų teršalų kontrolės parametrų, kurie keičiami kaip išmatuoto (-ų) arba apskaičiuoto (-ų) parametro (-ų) funkcija, sąrašas ir kiekvieno variklio ir (arba) išmetamųjų teršalų kontrolės parametro keitimo intervalas; taip pat variklio ir (arba) išmetamųjų teršalų kontrolės parametrų ir išmatuotų arba apskaičiuotų parametrų tarpusavio santykis;
i)
vertinimas, kaip taikant AECS bus kontroliuojamas kaip įmanoma mažesnis realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis, įskaitant išsamią analizę, kaip galėtų padidėti bendras reguliuojamų išmetamųjų teršalų ir CO2 kiekis taikant AECS, palyginti su BECS.
Išplėstas dokumentų rinkinys turi būti ne didesnis kaip 100 puslapių, jame turi būti visos pagrindinės sudedamosios dalys, kurios leistų tipo patvirtinimo institucijai įvertinti AECS. Prireikus šis dokumentų rinkinys gali būti papildytas priedais ir kitais pridedamais dokumentais su papildomais duomenimis. Kaskart, kai padaroma AECS pakeitimų, gamintojas tipo patvirtinimo institucijai perduoda naują išplėsto dokumentų rinkinio versiją. Į šią naują versiją įtraukiami tik pakeitimai ir jų padariniai. Tipo patvirtinimo institucija įvertina ir patvirtina naująją AECS versiją.
Išplėsto dokumentų rinkinio struktūra turi būti tokia:
Išplėstas AECS taikymo dokumentų rinkinys Nr. YYY/OEM, parengtas pagal Reglamentą (ES) 2017/1151
Dalys
Skirsnis
Punktas
Paaiškinimas
Įvadiniai dokumentai
Įvadinis raštas tipo patvirtinimo institucijai
Dokumento nuoroda su versija, dokumento parengimo data, gamintojo organizacijai priklausančio susijusio asmens parašas
Versijų lentelė
Su kiekviena versija susijusių pakeitimų turinys: nurodant, kokia dalis buvo pakeista
Susijusių tipų (atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį) aprašymas
Pridedamų dokumentų lentelė
Visų pridėtų dokumentų sąrašas
Kryžminės nuorodos
Nuoroda į 3a priedėlio a–i punktus (kur rasti kiekvieną reglamento reikalavimą)
Pareiškimas dėl išderinimo įtaiso nebuvimo
su parašu
Pagrindinis dokumentas
0
Akronimai ir santrumpos
1
BENDRASIS APRAŠAS
1.1
Bendras variklio pristatymas
Pagrindinių charakteristikų aprašymas: darbinis tūris, išmetamųjų teršalų papildomas apdorojimas, …
1.2
Bendra sistemos architektūra
Sistemos struktūrinė schema: jutiklių ir pavarų sąrašas, variklio bendrųjų funkcijų paaiškinimas
1.3
Programinės įrangos ir kalibravimo versijos rodmenys
Pvz., nuskaitymo priemonės paaiškinimas
2
Pagrindinės išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos
2.x
BECS x
x strategijos aprašymas
2.y
BECS y
y strategijos aprašymas
3
Papildomos išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos
3.0
AECS pristatymas
AECS hierarchiniai ryšiai: aprašymas ir pagrindimas (pvz., sauga, patikimumas ir kt.)
3.x
AECS x
3.x.1
AECS pagrindimas
3.x.2
AECS charakteristikų išmatuoti ir (arba) sumodeliuoti parametrai
3.x.3
AECS veikimo režimas. Taikomi parametrai
3.x.4
AECS poveikis teršalams ir CO2
3.y
AECS y
3.y.1
3.y.2
ir kt.
100 puslapių apribojimas taikomas iki šios vietos
Priedas
Tipų, kuriems taikoma ši pagrindinė ir (arba) papildoma AECS, sąrašas: įskaitant tipo patvirtinimo nuorodą, programinės įrangos nuorodą, kalibravimo numerį, kiekvienos versijos ir kiekvieno kontrolinio įtaiso, pvz., variklio ir išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo kontrolės įtaisų, jei yra, kontrolines sumas
Pridedami dokumentai
Techninė pastaba dėl AECS pagrindimo Nr. xxx
Rizikos vertinimas arba pagrindimas bandymu, arba staigaus gedimo pavyzdys, jei yra
Techninė pastaba dėl AECS pagrindimo Nr. yyy
Bandymų ataskaita, susijusi su konkretaus AECS poveikio kiekybiniu įvertinimu
Visų atliktų konkrečių AECS pagrindimo bandymų ataskaita, išsami informacija apie bandymo sąlygas, transporto priemonės aprašymas ir bandymų datos, poveikis išmetamų teršalų ir (arba) CO2 kiekiui, kai AECS veikia ir kai ji neveikia
“
5)
4 priedėlyje Pavyzdinis EB tipo patvirtinimo sertifikatas be papildymo pakeičiamas taip:
„PAVYZDINIS EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATAS
(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))
EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATAS
Administracijos antspaudas
Pranešimas dėl sistemos tipo / transporto priemonės tipo atsižvelgiant į sistemą:
—
EB tipo patvirtinimo (1),
—
patvirtinto EB tipo išplėtimo (1),
—
atsisakymo suteikti EB tipo patvirtinimą (1),
—
EB tipo patvirtinimo panaikinimo (1),
—
pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 (2) ir Reglamentą (ES) 2017/1151 (3).
EB tipo patvirtinimo numeris: …
Išplėtimo priežastis: …
I SKIRSNIS
0.1.
Markė (gamintojo prekės pavadinimas): …
0.2.
Tipas: …
0.2.1.
Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jei yra): …
0.3.
Tipo identifikavimo priemonė, jei transporto priemonė pažymėta tipo ženklu (4)
0.3.1.
Tokio žymens vieta: …
0.4.
Transporto priemonės kategorija (5):
0.4.2.
Bazinė transporto priemonė (5a) (1): taip / ne (1)
0.5.
Gamintojo pavadinimas ir adresas: …
0.8.
Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): …
0.9.
Gamintojo atstovo, jei taikoma, pavadinimas ir adresas: …
II SKIRSNIS
0.
Interpoliacijos šeimos identifikatorius, kaip apibrėžta JT taisyklės Nr. 154 6.2.6 punkte
1.
Papildoma informacija (jei taikoma): (žr. papildymą)
2.
Už bandymų atlikimą atsakinga techninė tarnyba: …
3.
1 tipo bandymų ataskaitos parengimo data: …
4.
1 tipo bandymų ataskaitos numeris: …
5.
Pastabos (jei yra): (žr. papildymo 3 skirsnį)
6.
Vieta: …
7.
Data: …
8.
Parašas: …
Priedai:
Informacinis rinkinys (6)
Bandymų ataskaita (-os)“
6)
5 priedėlis išbraukiamas;
7)
6 priedėlis iš dalies keičiamas taip:
1)
1 punkto 1 lentelė iš dalies keičiama taip:
1)
AP–AR eilutės pakeičiamos taip:
„AP
Euro 6d-ISC-FCM
Euro 6-2
M kategorija, N1 I klasė
PI, CI
2020 1 1
2021 1 1
2024 8 31
AQ
Euro 6d-ISC-FCM
Euro 6-2
N1 II klasė
PI, CI
2021 1 1
2022 1 1
2024 8 31
AR
Euro 6d-ISC-FCM
Euro 6-2
N1 III klasė, N2
PI, CI
2021 1 1
2022 1 1
2024 8 31“
2)
po AR eilutės įterpiamos šios eilutės:
„EA
Euro 6e
Euro 6-2
M, N1, N2
PI, CI
2023 9 1
2024 9 1
2025 12 31
EB
Euro 6e -bis
Euro 6-2
M, N1, N2
PI, CI
2025 1 1
2026 1 1
2027 12 31
EC
Euro 6e-bis-FCM
Euro 6-2
M, N1, N2
PI, CI
2027 1 1
2028 1 1“
2)
po 1 lentelės paaiškinimų, skirtų „Euro 6d-ISC-FCM' RDE“ įterpiamas šis tekstas:
„„Euro 6e“
=
Kaip nurodyta pirmiau + RDE atitiktis, atsižvelgiant į atnaujintas PEMS ribines vertes, OBFCM, kai tai N2 transporto priemonės;
„Euro 6e-bis“
=
Kaip nurodyta pirmiau + padidintos išplėstos aplinkos sąlygos dėl RDE atitikties + AECS žymuo + naudingumo koeficientas, grindžiamas dneb (žr. XXI priedo 3.2 punktą);
„Euro 6e-bis-FCM“
=
Kaip nurodyta pirmiau + naudingumo koeficientas, grindžiamas dnec (žr. XXI priedo 3.2 punktą) (11).“
3)
2 punktas pakeičiamas taip:
„2. TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATŲ NUMERIŲ PAVYZDŽIAI
2.1.
Toliau pateiktas Euro 6 lengvojo automobilio atitikties pagal „Euro 6d“ išmetamųjų teršalų kiekio standartą ir „Euro 6-2“ OBD standartą, tipo patvirtinimo, identifikuojamo pagal 1 lentelę AJ raidėmis, pavyzdys. Patvirtinimas buvo suteiktas pagal pagrindinį Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir jo Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1151. Tai 17-asis Liuksemburgo suteiktas tokio tipo patvirtinimas, identifikuojamas kodu „e13“, be jokio išplėtimo. Todėl ketvirtas ir penktas patvirtinimo numerio segmentai yra „0017“ ir „00“.
e13*715/2007*2017/1151AJ*0017*00
2.2.
Šiame antrame pavyzdyje pateiktas Euro 6 N1 II klasės lengvosios komercinės transporto priemonės tipo patvirtinimas pagal „Euro 6d-TEMP“ išmetamųjų teršalų standartą ir „Euro 6-2“ OBD standartą, identifikuojamas pagal 1 lentelę raidėmis „AH“. Patvirtinimas buvo suteiktas pagal pagrindinį Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir jo įgyvendinimo teisės aktus (su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2018/1832). Tai 1-asis Rumunijos suteiktas toks patvirtinimas, identifikuojamas kodu „e19“, be jokio išplėtimo. Todėl ketvirtas ir penktas patvirtinimo numerio segmentai yra „0001“ ir „00“.
e19*715/2007*2018/1832AH*0001*00
2.3.
Šiame trečiame pavyzdyje pateiktas Euro 6 klasės lengvosios komercinės transporto priemonės tipo patvirtinimas pagal „Euro 6e“ išmetamųjų teršalų standartą ir „Euro 6-2“ OBD standartą, identifikuojamas pagal 1 lentelę raidėmis „EA“. Patvirtinimas buvo suteiktas pagal pagrindinį Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir jo įgyvendinimo teisės aktus (su pakeitimais, padarytais šiuo Reglamentu (ES) 2023/443). Tai antrasis Nyderlandais suteikto 7-ojo tokio tipo patvirtinimo išplėtimas, identifikuojamas kodu „e4“. Todėl ketvirtas ir penktas patvirtinimo numerio segmentai yra „00007“ ir „02“.
e4*715/2007*2023/443EA*00007*02“;
8)
8a, 8b ir 8c priedėliai pakeičiami taip:
„8a priedėlis
Bandymų ataskaitos
Bandymų ataskaita – už bandymų atlikimą pagal šį reglamentą atsakingos techninės tarnybos parengta ataskaita.
I DALIS
Toliau nurodyta informacija, jei taikoma, yra būtiniausi duomenys, kurie turi būti įtraukti į 1 tipo bandymą.
Ataskaitos numeris
PAREIŠKĖJAS
Gamintojas
DALYKAS
…
Kelio apkrovos šeimos identifikatorius (-iai)
:
Interpoliacijos šeimos identifikatorius (-iai)
:
Bandymams pateiktas objektas
Markė
:
Interpoliacijos šeimos identifikatorius
:
IŠVADA
Bandymams pateiktas objektas atitinka dalyko skiltyje nurodytus reikalavimus.
VIETA,
MMMM-MM-DD
Bendrosios pastabos:
Jei yra kelios galimybės (nuorodos), pasirinktoji bandymams turėtų būti aprašyta bandymų ataskaitoje.
Jei jų nėra, gali užtekti pateikti tik informacijos dokumento nuorodą bandymų ataskaitos pradžioje.
Kiekviena techninė tarnyba gali įtraukti tam tikrą papildomą informaciją.
Bandymų ataskaitos skirsniuose, susijusiuose su konkrečiais transporto priemonių tipais, nurodomi atitinkami simboliai:
„a)“
būdingi transporto priemonėms su kibirkštinio uždegimo varikliais;
„b)“
būdingi transporto priemonėms su slėginio uždegimo varikliais.
1. BANDYTOS (-Ų) TRANSPORTO PRIEMONĖS (-IŲ) APRAŠYMAS: DIDELĮ, MAŽĄ CO2 IR VIDUTINĮ CO2 (JEI TAIKOMA) KIEKĮ IŠMETANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS
1.1. Bendrieji dalykai
Transporto priemonės numeriai
:
Prototipo numeris ir transporto priemonės identifikacinis numeris (VIN)
Kategorija
:
Kėbulas
:
Varomieji ratai
:
1.1.1. Galios pavaros architektūra
Galios pavaros architektūra
:
tik vidaus degimo varikliu (-iais) varoma (ICE), hibridinė, elektrinė arba varoma kuro elementais
1.1.2. VIDAUS DEGIMO VARIKLIS (jei taikoma)
Jei yra daugiau nei vienas vidaus degimo variklis, punkto duomenys kartojami.
Markė
:
Tipas
:
Veikimo principas
:
dvitaktis / keturtaktis
Cilindrų skaičius ir išdėstymas
:
Variklio darbinis tūris (cm3)
:
Variklio sūkių skaičius tuščiąja eiga (min– 1)
:
+
Didelis variklio sūkių skaičius tuščiąja eiga (min– 1) (a)
:
+
Vardinė variklio galia
:
kW
esant
min-1
Didžiausiasis naudingasis sukimo momentas
:
Nm
esant
min-1
Variklio alyva
:
markė ir tipas
Aušinimo sistema
:
Tipas: oras / vanduo / alyva
Izoliacija
:
medžiagos, kiekis, vieta, nominalusis tūris ir nominalioji masė (*2)
1.1.3. BANDOMIEJI DEGALAI, naudojami atliekant 1 tipo bandymus (jei taikoma)
Jei yra daugiau nei vieni bandomieji degalai, punkto duomenys kartojami.
Markė
:
Tipas
:
Benzinas E10 – Dyzelinas B7 – SND – GD – …
Tankis 15 °C temperatūroje
:
Sieros kiekis
:
Tik dyzelino B7 ir benzino E10
Partijos numeris
:
Willans koeficientai (vidaus degimo variklio), taikomi išmetamo CO2 kiekiui (gCO2/MJ)
:
1.1.4. DEGALŲ TIEKIMO SISTEMA (jei taikoma)
Jei yra daugiau nei viena degalų tiekimo sistema, punkto duomenys kartojami.
Išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų geriausiojo atvejo režimas (jei taikoma)
:
Išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų blogiausiojo atvejo režimas (jei taikoma)
:
Daugiausia elektros energijos naudojantis režimas (jei taikoma)
:
Valdymo įtaisas
:
Pavarų dėžės tepalas
:
markė ir tipas
Padangos
Markė
:
Tipas
:
Matmenys (priekinių / galinių)
:
Dinaminis perimetras (m)
:
Padangų oro slėgis (kPa)
:
Pavarų perdavimo skaičiai (R.T.), pirminiai santykiai (R.P.) ir (transporto priemonės greitis (km/h)) /(variklio sūkių skaičius (1 000 (min–1) (V
1 000
) kiekvienam pavaros perdavimo skaičiui (R.B.).
R.B.
R.P.
R.T.
V1 000
1st
1/1
2nd
1/1
3rd
1/1
4th
1/1
5th
1/1
…
1.1.9. ELEKTROS MAŠINA (jei taikoma)
Jei yra daugiau nei viena elektros mašina, punkto duomenys kartojami.
Markė
:
Tipas
:
Pikinė galia (kW)
:
1.1.10. TRAUKOS ĮEEKS (jei taikoma)
Jei yra daugiau nei viena traukos ĮEEKS, punkto duomenys kartojami.
Markė
:
Tipas
:
Talpa (Ah)
:
Nominalioji įtampa (V)
:
1.1.11. KURO ELEMENTAS (jei taikoma)
Jei yra daugiau nei vienas kuro elementas, punkto duomenys kartojami.
Markė
:
Tipas
:
Didžiausioji galia (kW)
:
Nominalioji įtampa (V)
:
1.1.12. GALIOS ELEKTRONIKA (jei taikoma)
Gali būti daugiau nei viena elektroninė galios sistema (varomosios energijos keitiklis, žemos įtampos sistema arba įkroviklis)
Markė
:
Tipas
:
Galia (kW)
:
1.2. Daug CO2 išmetančios transporto priemonės aprašymas
1.2.1. MASĖ
VH transporto priemonės bandymo masė (kg)
:
1.2.2. KELIO APKROVOS PARAMETRAI
f0 (N)
:
f1 (N/(km/h))
:
f2 (N/(km/h)2)
:
Ciklo energijos poreikis (J)
:
Kelio apkrovos bandymų ataskaitos nuoroda
:
Kelio apkrovos šeimos identifikatorius
:
1.2.3. CIKLO ATRANKOS PARAMETRAI
Ciklas (be mažinimo)
:
1 / 2 / 3a / 3b klasė
Vardinės galios ir parengtos eksploatuoti transporto priemonės masės santykis (PMR)(W/kg)
:
(jei taikoma)
Matavimo metu taikytas greičio ribojimo procesas
:
taip / ne
Transporto priemonės didžiausiasis greitis (km/h)
:
Mažinimas (jei taikoma)
:
taip / ne
Mažinimo koeficientas (fdsc)
:
Ciklo atstumas (m)
:
Pastovus greitis (jei taikoma sutrumpinta bandymo procedūra)
:
jei taikoma
1.2.4. PAVARŲ PERJUNGIMO MOMENTAS (JEI TAIKOMA)
Pavarų perjungimo momento apskaičiavimo metodo variantas
Mažiausias variklio sūkių skaičius perjungiant pavarą (nmin drive)
1-oji pavara
:
…min–1
Perjungimas iš 1-osios pavaros į 2-ąją
:
…min–1
Sustojimas važiuojant 2-ąja pavara
:
…min–1
2-oji pavara
:
…min–1
3-ioji ir aukštesnės pavaros:
:
…min–1
1-oji pavara nenaudojama
:
taip / ne
Kiekvienos pavaros n_95_high:
:
…min–1
n_min_drive_set, taikoma greitėjimo / važiavimo pastoviu greičiu fazėmis (n_min_drive_up)
:
…min–1
n_min_drive_set, taikoma lėtėjimo fazėmis (nmin_drive_down)
:
…min–1
t_start_phase
:
…s
n_min_drive_start
:
…min–1
n_min_drive_up_start
:
…min–1
taikoma ASM
:
taip / ne
ASM vertės
:
1.3. Mažai CO2 išmetančios transporto priemonės aprašymas (jei taikoma)
1.3.1. MASĖ
VL transporto priemonės bandymo masė (kg)
:
1.3.2. KELIO APKROVOS PARAMETRAI
f0 (N)
:
f1 (N/(km/h))
:
f2 (N/(km/h)2)
:
Ciklo energijos poreikis (J)
:
Δ(CD × Af)LH (m2)
:
Kelio apkrovos bandymų ataskaitos nuoroda
:
Kelio apkrovos šeimos identifikatorius
:
1.3.3. CIKLO ATRANKOS PARAMETRAI
Ciklas (be mažinimo)
:
1 / 2 / 3a / 3b klasė
Vardinės galios ir parengtos eksploatuoti transporto priemonės masės santykis – 75kg (PMR) (W/kg)
:
(jei taikoma)
Matavimo metu taikytas greičio ribojimo procesas
:
taip / ne
Transporto priemonės didžiausiasis greitis
:
Mažinimas (jei taikoma)
:
taip / ne
Mažinimo koeficientas (fdsc)
:
Ciklo atstumas (m)
:
Pastovus greitis (jei taikoma sutrumpinta bandymo procedūra)
:
jei taikoma
1.3.4. PAVARŲ PERJUNGIMO MOMENTAS (JEI TAIKOMA)
Pavarų perjungimas
:
Vidutinė pavara, kai v ≥ 1 km/h, x.xxxx
1.4. Vidutinį CO2 kiekį išmetančios transporto priemonės aprašymas (jei taikoma)
1.4.1. MASĖ
VL transporto priemonės bandymo masė (kg)
:
1.4.2. KELIO APKROVOS PARAMETRAI
f0 (N)
:
f1 (N/(km/h))
:
f2 (N/(km/h)2)
:
Ciklo energijos poreikis (J)
:
Δ(CD × Af)LH (m2)
:
Kelio apkrovos bandymų ataskaitos nuoroda
:
Kelio apkrovos šeimos identifikatorius
:
1.4.3. CIKLO ATRANKOS PARAMETRAI
Ciklas (be mažinimo)
:
1 / 2 / 3a / 3b klasė
Vardinės galios ir parengtos eksploatuoti transporto priemonės masės santykis – 75 kg (PMR) (W/kg)
:
(jei taikoma)
Matavimo metu taikytas greičio ribojimo procesas
:
taip / ne
Transporto priemonės didžiausiasis greitis
:
Mažinimas (jei taikoma)
:
taip / ne
Mažinimo koeficientas (fdsc)
:
Ciklo atstumas (m)
:
Pastovus greitis (jei taikoma sutrumpinta bandymo procedūra)
:
jei taikoma
1.4.4. PAVARŲ PERJUNGIMO MOMENTAS (JEI TAIKOMA)
Pavarų perjungimas
:
Vidutinė pavara, kai v ≥ 1 km/h, x.xxxx
2. BANDYMŲ REZULTATAI
2.1. 1 tipo bandymas
Važiuoklės dinamometro nustatymo metodas
:
Fiksuotas važiavimas / kartotinis / alternatyvus su atskiru įšilimo ciklu
Dinamometro veikimas dviejų ratų pavaros / keturių ratų pavaros režimu
:
dviejų ratų pavara / keturių ratų pavara
Ar dinamometrui veikiant dviejų ratų pavaros režimu sukosi nevaroma ašis
:
taip / ne / netaikoma
Dinamometro veikimo režimas
taip / ne
Saviriedos režimas
:
taip / ne
Papildomas parengiamasis kondicionavimas
:
taip / ne
Aprašymas
Nusidėvėjimo koeficientai
:
priskirtieji / išbandyti
2.1.1. Daug CO2 išmetanti transporto priemonė
Bandymo (-ų) data (-os)
:
(metai-mėnuo-diena)
Bandymo (-ų) vieta
:
Važiuoklės dinamometro vieta, šalis
Apatinio krašto aukštis virš aušinimo ventiliatoriaus pagrindo (cm)
:
Ventiliatoriaus centro skersinė padėtis (jei pakeista gamintojo prašymu)
:
transporto priemonės vidurio linijoje /...
Atstumas nuo transporto priemonės priekio (cm)
:
IWR: Inertinio veikimo santykinis efektyvumas (%)
:
x,x
RMSSE: vidutinė kvadratinė greičio paklaida (km/h)
:
x,xx
Priimtino nuokrypio nuo važiavimo ciklo aprašymas
:
PEV iki nutraukimo kriterijų įvykdymo
arba
akceleratoriaus pedalo nuspaudimas iki galo
2.1.1.1. Išmetamųjų teršalų kiekis (jei taikoma)
2.1.1.1.1. NOVC-HEV ir OVC-HEV transporto priemonių su bent vienu vidaus degimo varikliu išmetamų teršalų kiekis atliekant įkrovos palaikymo 1 tipo bandymą
Kiekvienam bandomam vairuotojo pasirenkamam režimui turi būti pakartojami toliau nurodyti punktai (taikant pagrindinį režimą arba, jei taikoma, geriausiojo atvejo ir blogiausiojo atvejo režimus)
1 bandymas
Teršalai
CO
THC (a)
NMHC (a)
NOx
THC + NOx (b)
Kietųjų dalelių masė
Kietųjų dalelių kiekis
(mg/km)
(mg/km)
(mg/km)
(mg/km)
(mg/km)
(mg/km)
(#.1011/km)
Išmatuotosios vertės
Regeneravimo koeficientai (Ki)(2)
Pridedamieji
Regeneravimo koeficientai (Ki)(2)
Dauginamieji
Nusidėvėjimo koeficientai (DF), pridedamieji
Nusidėvėjimo koeficientai (DF), dauginamieji
Galutinės vertės
Ribinės vertės
(2)
Žr. Ki šeimos ataskaitą (-as)
:
1/I tipo bandymas, atliktas siekiant nustatyti Ki
:
pagal JT taisyklės Nr. 154 B4 priedą arba JT/EEK taisyklę Nr. 83 (13)
Regeneravimo šeimos identifikatorius
:
2 bandymas, jei taikoma: dėl CO2 (dCO21) / dėl teršalų (90 % ribinių verčių) / dėl abiejų
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
3 bandymas, jei taikoma: dėl CO2 (dCO22)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
2.1.1.1.2. OVC-HEV išmetamų teršalų kiekis atliekant įkrovos naudojimo 1 tipo bandymą
1 bandymas
Turi būti pasiektos išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir toliau nurodytas punktas turi būti kartojamas kiekvieno važiavimo bandymo ciklo atveju.
Teršalai
CO
THC (a)
NMHC (a)
NOx
THC + NOx (b)
Kietųjų dalelių masė
Kietųjų dalelių kiekis
(mg/km)
(mg/km)
(mg/km)
(mg/km)
(mg/km)
(mg/km)
(#.1011/km)
Išmatuotos vieno ciklo vertės
Ribinės vieno ciklo vertės
2 bandymas (jei taikoma): dėl CO2 (dCO21) / dėl teršalų (90 % ribinių verčių) / dėl abiejų
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
3 bandymas (jei taikoma): dėl CO2 (dCO22)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
2.1.1.1.3. PAGAL NAUDOJIMO KOEFICIENTĄ APSKAIČIUOTAS SVERTINIS OCV-HEV IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIS
Teršalai
CO
THC (a)
NMHC (a)
NOx
THC + NOx (b)
Kietųjų dalelių masė
Kietųjų dalelių kiekis
(mg/km)
(mg/km)
(mg/km)
(mg/km)
(mg/km)
(mg/km)
(#.1011/km)
Apskaičiuotos vertės
2.1.1.2. Išmetamo CO2 kiekis (jei taikoma)
2.1.1.2.1. NOVC-HEV ir OVC-HEV transporto priemonių su bent vienu vidaus degimo varikliu išmetamo CO2 kiekis atliekant įkrovos palaikymo 1 tipo bandymą
Kiekvienam bandomam vairuotojo pasirenkamam režimui turi būti pakartojami toliau nurodyti punktai (taikant pagrindinį režimą arba, jei taikoma, geriausiojo atvejo ir blogiausiojo atvejo režimus)
1 bandymas
Išmetamo CO2 kiekis
Mažas
Vidutinis
Didelis
Ypač didelis
Bendras
Išmatuota vertė MCO2,p,1 / MCO2,c,2
Pataisyta greičio ir atstumo vertė MCO2,p,2b / MCO2,c,2b
RCB pataisos koeficientas: (5)
MCO2,p,3 / MCO2,c,3
Regeneravimo koeficientai (Ki)
Pridedamieji
Regeneravimo koeficientai (Ki)
Dauginamieji
MCO2,c,4
—
AFKi = MCO2,c,3 / MCO2,c,4
—
MCO2,p,4 / MCO2,c,4
—
ATCT pataisos koeficientas (FCF) (4)
Laikinos vertės MCO2,p,5 / MCO2,c,5
Deklaruota vertė
—
—
—
—
dCO21 * deklaruota vertė
—
—
—
—
(4)
FCF: šeimos pataisos koeficientas, taikomas darant pataisas pagal tipines regionines temperatūros sąlygas (ATCT)
Žr. ATCT šeimos ataskaitą (-as)
:
ATCT šeimos identifikatorius
:
(5)
Pataisa, nurodyta JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo 2 priedėlyje, taikoma tik vidaus degimo varikliu varomoms transporto priemonėms, o JT taisyklės Nr. 154 B8 priedo 2 priedėlyje – HEV (KCO2)
2 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
3 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
Išvada
Išmetamo CO2 kiekis (g/km)
Mažas
Vidutinis
Didelis
Ypač didelis
Bendras
MCO2,p,6 / MCO2,c,6 vidurkinimas
MCO2,p,7 / MCO2,c,7 išlyginimas
Galutinės MCO2,p,H / MCO2,c,Hvertės
Informacija apie OVC-HEV gamybos atitiktį
Bendras
Išmetamo CO2 kiekis (g/km)
MCO2,CS,COP
AFCO2,CS
2.1.1.2.2. OVC-HEV išmetamo CO2 kiekis atliekant įkrovos naudojimo 1 tipo bandymą
1 bandymas
Išmetamo CO2 kiekis (g/km)
Bendras
Apskaičiuota MCO2,CD vertė
Deklaruota vertė
dCO21
2 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
3 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
Išvada
Išmetamo CO2 kiekis (g/km)
Bendras
MCO2,CD vidurkinimas
Galutinė MCO2,CDvertė
2.1.1.2.3. PAGAL NAUDOJIMO KOEFICIENTĄ APSKAIČIUOTAS SVERTINIS OVC-HEV išmetamo CO2 kiekis
Išmetamo CO2 kiekis (g/km)
Bendras
Apskaičiuota MCO2,weighted vertė
2.1.1.3. DEGALŲ SĄNAUDOS (JEI TAIKOMA)
2.1.1.3.1. NOVC-HEV ir OVC-HEV transporto priemonių su bent vienu vidaus degimo varikliu degalų sąnaudos atliekant įkrovos palaikymo 1 tipo bandymą
Kiekvienam bandomam vairuotojo pasirenkamam režimui turi būti pakartojami toliau nurodyti punktai (taikant pagrindinį režimą arba, jei taikoma, geriausiojo atvejo ir blogiausiojo atvejo režimus)
2.1.1.3.2. OCV-HEV ir OVC-FCHV degalų sąnaudos atliekant įkrovos naudojimo 1 tipo bandymą
1 bandymas
Degalų sąnaudos (l/100 km arba kg/100 km)
Bendros
Apskaičiuota FCCD vertė
2 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
3 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
Išvada
Degalų sąnaudos (l/100km arba kg/100 km)
Bendros
FCCD vidurkinimas
Galutinė FCCDvertė
2.1.1.3.3. Pagal naudojimo koeficientą apskaičiuotos svertinės OVC-HEV ir OVC-FCHV degalų sąnaudos
Degalų sąnaudos (l/100 km arba kg/100 km)
Bendros
Apskaičiuota FCweighted vertė
2.1.1.3.4. NOVC-FCHV ir OVC-FCHV transporto priemonių degalų sąnaudos atliekant įkrovos palaikymo 1 tipo bandymą
Kiekvienam bandomam vairuotojo pasirenkamam režimui turi būti pakartojami toliau nurodyti punktai (taikant pagrindinį režimą arba, jei taikoma, geriausiojo atvejo ir blogiausiojo atvejo režimus)
Degalų sąnaudos (kg/100 km)
Bendros
Išmatuotos vertės
RCB pataisos koeficientas
Galutinės FCc vertės
2.1.1.4. RIDOS (JEI TAIKOMA)
2.1.1.4.1. OVC-HEV ir OVC-FCHV ridos (jei taikoma)
2.1.1.4.1.1. Visa elektrinė rida
1 bandymas
VER (km)
Miestas
Bendra
Išmatuotos arba apskaičiuotos AER vertės
Deklaruota vertė
—
2 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
3 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
Išvada
AER (km)
Miestas
Bendra
AER vidurkinimas (jei taikoma)
Galutinės AER vertės
2.1.1.4.1.2. Visos elektrinės ridos ekvivalentas
EAER (km)
Mažas
Vidutinis
Didelis
Ypač didelis
Miestas
Bendra
Galutinės EAER vertės
2.1.1.4.1.3. Faktinė įkrovos naudojimo rida
RCDA (km)
Bendra
Galutinė RCDAvertė
2.1.1.4.1.4. Įkrovos naudojimo ciklo rida
1 bandymas
RCDC (km)
Bendra
Galutinė RCDC vertė
Pereinamojo ciklo indekso numeris
Patvirtinimo ciklo REEC (%)
2 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
3 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
2.1.1.4.2. PEV ridos. Grynoji elektrinė rida (jei taikoma)
1 bandymas
PER (km)
Maža
Vidutinė
Didelė
Ypač didelė
Miestas
Bendra
Apskaičiuotos PER vertės
Deklaruota vertė
—
—
—
—
—
2 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
3 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
Išvada
PER (km)
Miestas
Bendra
PER vidurkinimas
Galutinės PER vertės
2.1.1.5. ELEKTROS ENERGIJOS SĄNAUDOS (JEI TAIKOMA)
2.1.1.5.1. OVC-HEV ir OVC-FCHV elektros energijos sąnaudos (jei taikoma)
2.1.1.5.1.1. Pakartotinai įkrauta elektros energija y (EAC)
EAC(Wh)
2.1.1.5.1.2. Elektros energijos sąnaudos (EC)
EC (Wh/km)
Mažos
Vidutinės
Didelės
Ypač didelės
Miestas
Bendros
Galutinės EC vertės
2.1.1.5.1.3. Pagal naudojimo koeficientą apskaičiuotos svertinės elektros energijos sąnaudos įkrovos naudojimo režimu
1 bandymas
ECAC,CD (Wh/km)
Bendros
Apskaičiuota ECAC,CD vertė
2 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
3 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
Išvada (jei taikoma)
ECAC,CD (Wh/km)
Bendros
ECAC,CD vidurkinimas
Galutinė vertė
2.1.1.5.1.4. Pagal naudojimo koeficientą apskaičiuotos svertinės elektros energijos sąnaudos
1 bandymas
ECAC,weighted (Wh)
Bendros
Apskaičiuota ECAC,weighted vertė
2 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
3 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
Išvada (jei taikoma)
ECAC,weighted (Wh/km)
Bendros
ECAC,weighted vidurkinimas
Galutinė vertė
2.1.1.5.1.5. Informacija dėl gamybos atitikties
Bendros
Elektros energijos sąnaudos ECDC,CD,COP (Wh/km)
AFEC,AC,CD
2.1.1.5.2. PEV elektros energijos sąnaudos (jei taikoma)
1 bandymas
EC (Wh/km)
Miestas
Bendros
Apskaičiuotos EC vertės
Deklaruota vertė
—
2 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
3 bandymas (jei taikoma)
Bandymo rezultatus registruoti pagal 1 bandymo lentelę.
EC (Wh/km)
Mažos
Vidutinės
Didelės
Ypač didelės
Miestas
Bendros
EC vidurkinimas
Galutinės EC vertės
Informacija dėl gamybos atitikties
Bendros
Elektros energijos sąnaudos (Wh/km) ECDC,COP
AFEC
2.1.2. MAŽAI CO2 IŠMETANTI TRANSPORTO PRIEMONĖ (JEI TAIKOMA)
Kartojamas 2.1.1 punktas.
2.1.3. VIDUTINĮ CO2 KIEKĮ IŠMETANTI TRANSPORTO PRIEMONĖ (JEI TAIKOMA)
Kartojamas 2.1.1 punktas.
2.1.4. GALUTINĖS IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO KRITERIJŲ VERTĖS (JEI TAIKOMA)
pavyzdžiui, nuskaitoma naudojant skenavimo įrenginį
Oro srautmatis
:
Droselio sklendės korpusas
:
Slėgio jutiklis
:
Įpurškimo siurblys
:
Purkštuvas (-ai)
:
1.1.4. DEGALŲ TIEKIMO SISTEMA (jei taikoma)
Jei yra daugiau nei viena degalų tiekimo sistema, punkto duomenys kartojami.
1.1.5. ĮSIURBIMO SISTEMA (jei taikoma)
Jei yra daugiau nei viena įsiurbimo sistema, punkto duomenys kartojami.
Kompresorius
:
Taip / ne
markė ir tipas (1)
Tarpinis aušintuvas
:
taip / ne
tipas (oras / oras – oras / vanduo) (1)
Oro filtras (elementas) (1)
:
markė ir tipas
Oro įsiurbimo triukšmo slopintuvas (1)
:
markė ir tipas
1.1.6. IŠMETIMO SISTEMA IR APSAUGOS NUO DEGALŲ GARAVIMO IŠLAKŲ SISTEMA (jei taikoma)
Jei yra daugiau nei viena išmetimo sistema, punkto duomenys kartojami.
Pirmas katalizinis keitiklis
:
markė ir nuoroda (1)
veikimo principas: trejopo veikimo / oksidacijos katalizatorius / NOx gaudyklė / NOx kaupimo sistema / selektyvioji katalizinė redukcija...
Antras katalizinis keitiklis
:
markė ir nuoroda (1)
veikimo principas: trejopo veikimo / oksidacijos katalizatorius / NOx gaudyklė / NOx kaupimo sistema / selektyvioji katalizinė redukcija...
Kietųjų dalelių gaudyklė
:
yra / nėra / netaikoma
su katalizatoriumi taip / ne
markė ir nuoroda (1)
Deguonies jutiklio (-ių) nuoroda ir padėtis
:
prieš katalizatorių / už katalizatoriaus
Oro įpūtimas
:
yra / nėra / netaikoma
IDR
:
yra / nėra / netaikoma
aušinama / neaušinama
aukšto slėgio / žemo slėgio
Degalų garavimo išlakų kontrolės sistema
:
yra / nėra / netaikoma
NOx jutiklio (-ių) nuoroda ir padėtis
:
prieš / už
Bendras aprašymas (1)
:
1.1.7. ŠILUMOS KAUPIMO ĮTAISAS (jei taikoma)
Jei yra daugiau nei viena šilumos kaupimo sistema, punkto duomenys kartojami.
Šilumos kaupimo įtaisas
:
taip / ne
Šiluminis našumas (sukaupta entalpija J)
:
Šilumos išsiskyrimo trukmė (s)
:
1.1.8. TRANSMISIJA (jei taikoma)
Jei yra daugiau nei viena transmisija, punkto duomenys kartojami.
Pavarų dėžė
:
rankinė / automatinė / bepakopė
Pavarų perjungimo procedūra
Pagrindinis režimas
:
taip / ne
įprastas / varomasis / ekologinis /…
Išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų geriausiojo atvejo režimas (jei taikoma)
:
Išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų blogiausiojo atvejo režimas (jei taikoma)
:
Valdymo įtaisas
:
Pavarų dėžės tepalas
:
markė ir tipas
Padangos
Markė
:
Tipas
:
Matmenys (priekinių / galinių)
:
Dinaminis perimetras (m)
:
Padangų oro slėgis (kPa)
:
Pavarų perdavimo skaičiai (R.T.), pirminiai santykiai (R.P.) ir (transporto priemonės greitis (km/h)) / (variklio sūkių skaičius (1 000 (min– 1) (V1000) kiekvienam pavaros perdavimo skaičiui (R.B.).
R.B.
R.P.
R.T.
V1000
1st
1/1
2nd
1/1
3rd
1/1
4th
1/1
5th
1/1
…
1.1.9. ELEKTROS MAŠINA (jei taikoma)
Jei yra daugiau nei viena elektros mašina, punkto duomenys kartojami.
Markė
:
Tipas
:
Pikinė galia (kW)
:
1.1.10. TRAUKOS ĮEEKS (jei taikoma)
Jei yra daugiau nei viena traukos ĮEEKS, punkto duomenys kartojami.
Markė
:
Tipas
:
Talpa (Ah)
:
Nominalioji įtampa (V)
:
1.1.11. -
1.1.12. GALIOS ELEKTRONIKA (jei taikoma)
Gali būti daugiau nei viena elektroninė galios sistema (varomosios energijos keitiklis, žemos įtampos sistema arba įkroviklis)
Markė
:
Tipas
:
Galia (kW)
:
1.2. TRANSPORTO PRIEMONĖS APRAŠYMAS
1.2.1. MASĖ
VH transporto priemonės bandymo masė (kg)
:
1.2.2. KELIO APKROVOS PARAMETRAI
f0 (N)
:
f1 (N/(km/h))
:
f2 (N/(km/h)2)
:
f2_TReg (N/(km/h)2)
:
Ciklo energijos poreikis (J)
:
Kelio apkrovos bandymų ataskaitos nuoroda
:
Kelio apkrovos šeimos identifikatorius
:
1.2.3. CIKLO ATRANKOS PARAMETRAI
Ciklas (be mažinimo)
:
1 / 2 / 3a / 3b klasė
Vardinės galios ir parengtos eksploatuoti transporto priemonės masės santykis – 75 kg (PMR) (W/kg)
:
(jei taikoma)
Matavimo metu taikytas greičio ribojimo procesas
:
taip / ne
Transporto priemonės didžiausiasis greitis (km/h)
:
Mažinimas (jei taikoma)
:
taip / ne
Mažinimo koeficientas (fdsc)
:
Ciklo atstumas (m)
:
Pastovus greitis (jei taikoma sutrumpinta bandymo procedūra)
:
jei taikoma
1.2.4. PAVARŲ PERJUNGIMO MOMENTAS (JEI TAIKOMA)
Pavarų perjungimo momento apskaičiavimo metodo variantas
Stabdžių reguliavimas netipiniam parazitiniam pasipriešinimui išvengti
:
Didžiausiasis atskaitos greitis (km/h)
:
Anemometrija
:
stacionari
ar transporto priemonėje: anemometrijos įtaka (CD × A) ir ar buvo daroma jos pataisa.
Padalijimo taškų skaičius
:
Vėjas
:
vidutinis, pikai ir kryptis siejant su bandymo kelio kryptimi
Oro slėgis
:
Temperatūra (vidutinė vertė)
:
Pataisa dėl vėjo
:
taip / ne
Oro slėgio padangose reguliavimas
:
taip / ne
Neapdoroti rezultatai
:
Sukimo momento metodas:
c0r =
c1r =
c2r =
Saviriedos metodas:
f0r =
f1r =
f2r =
Galutiniai rezultatai
Sukimo momento metodas:
c0r =
c1r =
c2r =
ir
f0r (apskaičiuota transporto priemonei HM) =
f2r (apskaičiuota transporto priemonei HM) =
f0r (apskaičiuota transporto priemonei LM) =
f2r (apskaičiuota transporto priemonei LM) =
Saviriedos metodas:
f0r (apskaičiuota transporto priemonei HM) =
f2r (apskaičiuota transporto priemonei HM) =
f0r (apskaičiuota transporto priemonei LM) =
f2r (apskaičiuota transporto priemonei LM) =
Arba
KELIO APKROVOS MATRICOS ŠEIMOS BANDYMAS TAIKANT TUNELIO METODĄ
Įranga (pavadinimas / vieta / dinamometro nuoroda)
:
Įrenginių tinkamumas
:
Ataskaitos nuoroda ir data
Dinamometras
Dinamometro tipas
:
plokščiajuostis arba važiuoklės dinamometras
Metodas
:
stabilizuoto greičio arba lėtėjimo metodas
Įšilimas
:
įšilimas ant dinamometro arba transporto priemonei važiuojant
Pataisa dėl būgno kreivio
:
(važiuoklės dinamometrui, jei taikoma)
Važiuoklės dinamometro nustatymo metodas
:
Fiksuotas važiavimas / kartotinis / alternatyvus su atskiru įšilimo ciklu
Išmatuotas aerodinaminio pasipriešinimo koeficientas, padaugintas iš priekinio paviršiaus ploto
:
Greitis (km/h)
CD × A (m2)
…
…
…
…
Rezultatas
:
f0r =
f1r =
f2r =
f0r (apskaičiuota transporto priemonei HM) =
f2r (apskaičiuota transporto priemonei HM) =
f0r (apskaičiuota transporto priemonei LM) =
f2r (apskaičiuota transporto priemonei LM) =
2.4.2. Mažai CO2 išmetanti transporto priemonė
Pakartoti 2.4.1 punktą su VL duomenimis;
„8c priedėlis
Bandymų lapo šablonas
Bandymų lape turi būti įrašyti bandymų duomenys, kurie yra registruojami, tačiau neįtraukiami į bandymų ataskaitą.
Bandymo lapą (-us) gamintojas arba techninė tarnyba saugo mažiausiai 10 metų.
Toliau nurodyta informacija, jei taikytina, yra būtiniausi duomenys, kurie turi būti įtraukti į bandymų lapus.
Informacija iš JT taisyklės Nr. 154 B4 priedo
c0, c1 ir c2 koeficientai
:
c0 =
c1 =
c2 =
Saviriedos trukmė, išmatuota ant važiuoklės dinamometro
:
Atskaitos greitis (km/h)
Saviriedos trukmė (-ės)
130
120
110
100
90
80
70
60
50
40
30
20
Siekiant pašalinti padangos slydimą, ant transporto priemonės arba joje gali būti papildoma masė
:
masė (kg)
ant transporto priemonės / transporto priemonėje
Saviriedos trukmė, atlikus transporto priemonės saviriedos procedūrą
:
Atskaitos greitis (km/h)
Saviriedos trukmė (-ės)
130
120
110
100
90
80
70
60
50
40
30
20
Informacija iš JT taisyklės Nr. 154 B5 priedo
NOx keitiklio efektyvumas
Nurodytos koncentracijos (a), (b), (c), (d) ir koncentracija, kuriai esant NOx analizatorius veikia NO režimu, todėl kalibravimo dujos nepraeina per keitiklį
:
a) =
b) =
c) =
d) =
Koncentracija NO režimu =
Informacija iš JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo
Faktinis transporto priemonės nuvažiuotas atstumas
:
Jei tai transporto priemonė su mechanine pavarų dėže, MT transporto priemonė, kuriai negali būti taikomas bandymų ciklo kelias:
Nuokrypiai nuo važiavimo ciklo
:
Važiavimo trasos indeksai:
Šie indeksai apskaičiuojami pagal standartą SAE J2951 (peržiūrėtas 2014 m. sausio mėn.):
:
:
IWR: inertinio veikimo santykinis efektyvumas
:
RMSSE: vidutinė kvadratinė greičio paklaida
:
:
:
Kietųjų dalelių ėminių filtro svėrimas
Filtras prieš bandymą
:
Filtras po bandymo
:
Etaloninis filtras
:
Kiekvieno junginio kiekis, išmatuotas po matavimo įtaiso stabilizavimo
:
Regeneravimo koeficiento nustatymas
Ciklų D skaičius tarp dviejų WLTC ciklų, jei įvyksta regeneravimas
:
Ciklų, kuriais atliekami išmetamųjų teršalų matavimai, skaičius n
:
Per kiekvieną ciklą j išmatuota kiekvieno išmetamųjų teršalų junginio masė M′sij
:
Regeneravimo koeficiento nustatymas
Visiškam regeneravimui taikomų bandymo ciklų skaičius d
:
Regeneravimo koeficiento nustatymas
Msi
:
Mpi
:
Ki
:
Informacija iš JT taisyklės Nr. 154 B6a priedo
ATCT
Oro temperatūra ir drėgnumas bandymų kameroje, matuojami transporto priemonės aušinimo ventiliatoriaus išėjimo angoje taikant mažiausią 0,1 Hz dažnį.
:
Temperatūros nuostatis = Treg
Faktinė temperatūros vertė
± 3 °C bandymo pradžioje
± 5 °C bandymo metu
Stabilizavimo zonoje temperatūra matuojama nenutrūkstamai bent 0 033 Hz dažniu.
:
Temperatūros nuostatis = Treg
Faktinė temperatūros vertė
± 3 °C bandymo pradžioje
± 5 °C bandymo metu
Perkėlimo iš parengiamojo kondicionavimo vietos į stabilizavimo zoną trukmė
:
≤ 10 minučių
Laikas nuo 1 tipo bandymo pabaigos iki aušinimo procedūros
:
≤ 10 minučių
Stabilizavimo trukmė išmatuojama ir užregistruojama visuose atitinkamuose bandymų lapuose.
:
Laikas nuo galutinės temperatūros matavimo iki 1 tipo bandymo pabaigos, esant 23 °C temperatūrai
Informacija iš JT taisyklės Nr. 154 C3 priedo
Paros bandymai
Aplinkos temperatūra per du paros ciklus (registruojama ne rečiau kaip kas minutę)
:
Aktyvintųjų anglių filtro degalų išlakų įkrova
Aplinkos temperatūra per pirmąjį 11 valandų intervalą (registruojama ne rečiau kaip kas 10 minučių)
:
“
9)
8d priedėlis iš dalies keičiamas taip:
1)
Antraštė „Degalų garavimo išlakų kiekio bandymų ataskaita“ keičiama „Degalų garavimo išlakų kiekio bandymų ataskaita“;
2)
2.1 punktas pakeičiamas taip:
„Aktyvintųjų anglių filtro sendinimas stende
Bandymų data
:
(metai-mėnuo-diena)
Bandymo vieta
:
Aktyvintųjų anglių filtro sendinimo bandymų ataskaita
:
Užpildymo norma
:
Degalų specifikacija
Markė
:
Tipas
:
etaloninių degalų pavadinimas ...
Tankis 15 °C temperatūroje (kg/m3)
:
Etanolio kiekis (%)
:
Partijos numeris
:“
3)
2.3.5 punkte paskutinė eilutė išbraukiama;
4)
įterpiamas 2.3.6 punktas:
„2.3.6.
Parodytos alternatyvaus gamybos atitikties bandymo procedūros, jei taikoma:
Nuotėkio bandymas
:
Alternatyvios slėgio ir (arba) trukmės vertės arba alternatyvi bandymo procedūra
Ventiliacijos bandymas
:
Alternatyvios slėgio ir (arba) trukmės vertės arba alternatyvi bandymo procedūra
Prapūtimo bandymas
:
Alternatyvi srauto vertė arba bandymo procedūra
Sandarus degalų bakas
:
Alternatyvi bandymo procedūra“
(1) Specialios vandeniliu ir mišriais degalais, kurių sudėtyje yra biodyzelino, varomų transporto priemonių bandymo metodikos bus nustatytos vėliau.
(2) Kietųjų dalelių masės ir kietųjų dalelių kiekio ribinės vertės ir atitinkamos matavimo procedūros taikomos tik transporto priemonėms su tiesioginio įpurškimo varikliais.
(3) Jei dvejopų degalų transporto priemonė yra pateikta kartu su mišriais degalais varoma transporto priemone, taikomi abiejų bandymų reikalavimai.
(4) Jei transporto priemonė varoma vandeniliu, nustatomas tik išmetamo NOx kiekis.
(5) Kietųjų dalelių masės ir kietųjų dalelių kiekio ribinės vertės ir atitinkamos matavimo procedūros netaikomos.
(6) Kietųjų dalelių kiekio RDE bandymas taikomas tik toms transporto priemonėms, kurių „Euro 6“ išmetamųjų teršalų ribinės vertės nustatytos Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje.
(7) Dėl dozuojamų sudedamųjų dalių taikymo degalams ir transporto priemonių technologijai, taigi ir matavimo procedūrų, žr. Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje apibrėžtas išmetamųjų teršalų ribines vertes.
(8) Faktinis bandymas gali būti nereikalingas, žr. JT taisyklę Nr. 24 dėl išsamesnės informacijos.
(9) Tik jei vidaus degimo variklis veikia tuo metu, kai atliekamas tinkamas atitinkantis CD 1 tipo gamybos atitikties tikrinimo bandymas.
(10)
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos, ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (OL L 111, 2019 4 25, p. 13).
(*1) Bandoma tipinė kelio apkrovos matricos šeimos transporto priemonė.
(11) Jei dnec vertė po 2024 m. peržiūros pasikeis, transporto priemonių tipams, patvirtintiems su peržiūrėta dnec verte, bus priskirta kita raidė.
(*2) Gali būti +/– 10 procentų tūrio ir masės leidžiamoji nuokrypa.
(12) Jei tai OVC-HEV – įkrovos palaikymo režimu ir įkrovos naudojimo režimu.
(21) Jei „taip“, paskutinės šešios eilutės netaikomos.
(*4) Gali būti +/– 10 procentų tūrio ir masės leidžiamoji nuokrypa.
(22) Pataisa, nurodyta šio reglamento JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo 2 priedėlyje, taikoma vidaus degimo varikliu varomoms transporto priemonėms, HEV taikoma KCO2.
(23) Pataisa, nurodyta JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo 2 priedėlyje, taikoma vidaus degimo varikliu varomoms transporto priemonėms, o JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo 2 priedėlyje – HEV (KCO2).
(24) Jei „taip“, paskutinės šešios eilutės netaikomos.
(25) Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 I priedo 1 priedėlio 4.2 punkte.
(26) Matmuo, apibrėžtas standarto ISO 612:1978 6.3 punkte.
(27) Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 I priedo 1 priedėlio 4.2 punkte.
(28) Matmuo, apibrėžtas standarto ISO 612:1978 6.3 punkte.
II PRIEDAS
„II PRIEDAS
Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros metodika
1. ĮVADAS
Šiame priede nustatyta eksploatuojamų transporto priemonių atitikties (ISC) patikros metodika, kuria tikrinama, ar variklio išmetamųjų teršalų (įskaitant žemą temperatūrą) ir degalų garavimo išlakų kiekis atitinka ribinės vertės per visą įprastą transporto priemonės eksploatacijos trukmę.
2. PROCESO APRAŠYMAS
1 paveikslas
Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties (ISC) proceso iliustravimas (kai GTAA reiškia tipo patvirtinimą suteikusiąją instituciją, OEM – gamintoją, o kiti subjektai apibrėžiami taip: TAA reiškia tipo patvirtinimo institucijas, išskyrus suteikiančią atitinkamą tipo patvirtinimą, TS – technines tarnybas, EC – Komisiją ir trečiąsias šalis, kurios atitinka Įgyvendinimo reglamente (ES) 2022/163 nustatytus reikalavimus
3. EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ATITIKTIES ŠEIMOS APIBRĖŽTIS
Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimą sudaro šios transporto priemonės:
a)
pagal variklio išmetamuosius teršalus (1 tipo, 1a tipo ir 6 tipo bandymai) – transporto priemonės, priklausančios PEMS bandymų šeimai, kaip aprašyta IIIA priedo 3.3 punkte;
b)
pagal degalų garavimo išlakas (4 tipo bandymas) – transporto priemonės, įtrauktos į degalų garavimo išlakų šeimą, kaip aprašyta JT taisyklės Nr. 154 6.6.3 punkte.
4. INFORMACIJOS RINKIMAS IR PRADINIS RIZIKOS VERTINIMAS
Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija ir kiti subjektai surenka visą svarbią informaciją apie galimus teršalų išmetimo reikalavimų nesilaikymo atvejus, kuria remiantis būtų galima priimti sprendimą, kokias eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimas patikrinti tam tikrais metais. Jie pirmiausia atsižvelgia į informaciją, rodančią, kokių tipų transporto priemonės realiomis važiavimo sąlygomis išmeta daug teršalų. Ta informacija turi būti gaunama pagal tinkamus metodus, galinčius apimti tolimąjį stebėjimą, supaprastintas vidines išmetamųjų teršalų stebėsenos sistemas (SEMS) ir bandymus, atliekamus naudojant nešiojamąsias išmetamųjų teršalų matavimo sistemas (PEMS). Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų prioritetai gali būti nustatomi remiantis per tokius bandymus nustatytų viršijimo atvejų skaičiumi ir svarba.
Teikdamas informaciją, reikalingą eksploatuojamų transporto priemonių atitikčiai patikrinti, kiekvienas gamintojas tipo patvirtinimo procedūros metu patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos ir gamintojo sutartu formatu pateikia patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo informaciją apie pretenzijas dėl garantijos, susijusios su teršalų išmetimu, ir remonto, susijusio su teršalų išmetimu, atlikto arba užregistruoto atliekant techninės priežiūros darbus. Pateikiant šią informaciją, pagal kiekvieną eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimą išsamiai nurodomas su teršalų išmetimu susijusių sudedamųjų dalių ir sistemų trikčių dažnumas ir pobūdis. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties ataskaitos dėl kiekvienos transporto priemonės eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimos teikiamos ne rečiau kaip kartą per metus, per visą laikotarpį, kuriuo pagal 9 straipsnio 3 dalį turi būti atliekamos eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties ataskaitos pateikiamos paprašius.
Remdamasi pirmoje ir antroje pastraipose nurodyta informacija, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija atlieka pradinį eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimos neatitikties eksploatuojamų transporto priemonių atitikties taisyklėms rizikos vertinimą ir, remdamasi tuo vertinimu, priima sprendimą, kokias šeimas patikrinti ir kokių tipų bandymus atlikti pagal eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros nuostatas. Be to, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija bandymams gali pasirinkti eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimas atsitiktine tvarka.
Kiti subjektai atsižvelgia į informaciją, surinktą pagal pirmąją pastraipą, kad nustatytų bandymų prioritetus. Be to, bandymams jie gali atsitiktinai pasirinkti eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimas.
5. EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ATITIKTIES BANDYMAI
Gamintojas atlieka visų eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimų variklio išmetamųjų teršalų kiekio atitikties bandymus, kuriuos sudarytų bent 1 tipo bandymai. Gamintojas taip pat gali atlikti visų arba kai kurių eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimų 1a tipo, 4 tipo ir 6 tipo bandymus. Gamintojas pateikia patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai visus eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų rezultatus, naudodamas 5.9 punkte aprašytą eksploatuojamų transporto priemonių atitikties informacijos elektroninę platformą arba, jei tai neįmanoma, kitas tinkamas priemones.
Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija kasmet patikrina tinkamą eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimų skaičių, kaip nustatyta 5.4 punkte. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija visus eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų rezultatus pateikia 5.9 punkte aprašytoje eksploatuojamų transporto priemonių atitikties informacijos elektroninėje platformoje.
Kiti subjektai kiekvienais metais gali atlikti bet kokio skaičiaus eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimų patikrinimus. Jie pateikia patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai visus eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų rezultatus, naudodami 5.9 punkte aprašytą elektroninę eksploatuojamų transporto priemonių atitikties platformą, arba, jei tai neįmanoma, kitas tinkamas priemonėmis.
5.1. Bandymų kokybės užtikrinimas
Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija kasmet atlieka gamintojo atliktų eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrų auditą. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija taip pat gali atlikti trečiosiomis šalimis atliktų eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrų auditą. Šis auditas atliekamas remiantis gamintojų, akredituotųjų laboratorijų ar trečiųjų šalių pateikta informacija, apimančia bent išsamią eksploatuojamų transporto priemonių atitikties ataskaitą, parengtą pagal 3 priedėlį. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija gali reikalauti, kad gamintojai arba trečiosios šalys pateiktų papildomą informaciją.
5.2. Bandymų rezultatų atskleidimas
Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija, gavusi atitikties vertinimo ir taisomųjų veiksmų, susijusių su tam tikra eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeima, rezultatus, juos iškart perduoda kitiems subjektams, kurie pateikė tos šeimos bandymų rezultatus.
Bandymų rezultatai, įskaitant išsamius duomenis apie visas bandytas transporto priemones, visuomenei gali būti atskleidžiami tik tuomet, kai patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija paskelbia metinę ataskaitą ar atskiros eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros procedūros rezultatus arba kai statistinė procedūra baigiama (žr. 5.10 punktą) be rezultatų. Jei skelbiami kitų trečiųjų šalių atliktų eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų rezultatai, turi būti daroma nuoroda į juos įtraukusios tipo patvirtinimo institucijos metinę ataskaitą.
5.3. Bandymų tipai
Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymai atliekami tik su transporto priemonėmis, atrinktomis pagal 1 priedėlį.
Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymai, grindžiami 1 tipo bandymu, atliekami pagal XXI priedą.
Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties 1a tipo bandymai atliekami pagal IIIA priedą, 4 tipo bandymai atliekami pagal šio priedo 2 priedėlį, 6 tipo bandymai atliekami pagal VIII priedą.
5.4. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų dažnumas ir apimtis
Laikotarpis tarp gamintojo atliekamų dviejų tam tikrai eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai priklausančių eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrų pradžios turi būti ne ilgesnis kaip 24 mėnesiai.
Patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos atliekamų eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų dažnumas nustatomas pagal rizikos vertinimo metodiką, atitinkančią tarptautinį standartą ISO 31000:2018 „Rizikos valdymas. Principai ir gairės“, naudojant pagal 4 punktą atlikto pradinio vertinimo rezultatus.
Kiekviena tipo patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija atlieka abiejų 1 tipo ir 1a tipo bandymus ne mažiau kaip 5 % vieno gamintojo eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimų per metus arba bent dviejų vieno gamintojo eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimų per metus, jei įmanoma. Reikalavimas per metus atlikti ne mažiau kaip 5 % arba ne mažiau kaip dviejų kiekvieno gamintojo eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimų bandymus netaikomas smulkiesiems gamintojams. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija, siekdama užtikrinti atitiktį pagal 9 straipsnio 3 dalį, užtikrina kuo platesnę eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimų ir konkrečiai eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai priklausančių transporto priemonių eksploatavimo trukmės aprėptį. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija dėl kiekvienos eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimos pradėtą statistinę procedūrą baigia per 12 mėnesių.
4 ir 6 tipo eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymams reikalavimų dėl mažiausiojo dažnumo nenustatoma.
5.5. Patvirtinimą suteikusiųjų tipo patvirtinimo institucijų atliekamų eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų finansavimas
Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija užtikrina, kad būtų skiriama pakankamai išteklių eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų išlaidoms padengti. Nepažeidžiant nacionalinės teisės aktų, šios išlaidos padengiamos mokesčiais, kuriuos patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija gali rinkti iš gamintojo. Šiais mokesčiais padengiamos kasmet atliekamų iki 5 % arba ne mažiau kaip dviejų kiekvieno gamintojo eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimų bandymų išlaidos.
5.6. Bandymų planas
Kai atliekami eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymai, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija parengia bandymų planą. 1a tipo bandymų atveju į tą planą įtraukiami eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros bandymai, atliekami esant įvairioms sąlygoms pagal IIIA priedą.
5.7. Transporto priemonių parinkimas eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymams
Surinkta informacija turi būti pakankamai išsami, kad būtų užtikrinta galimybė įvertinti tinkamai prižiūrimų ir eksploatuojamų transporto priemonių eksploatacines savybes. Sprendimui, ar transporto priemonė gali būti pasirinkta eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymams, priimti naudojamos 1 priedėlyje pateiktos lentelės. Atliekant patikrą pagal 1 priedėlyje pateiktas lenteles ir esant įrodymų, kad išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos dalys buvo sugedusios, kai kurios transporto priemonės gali būti pripažįstamos turinčiomis trūkumų ir per eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrą nebandytinomis.
Ta pati transporto priemonė gali būti naudojama daugiau kaip vieno tipo (1 tipo, 1a tipo, 4 tipo, 6 tipo) bandymams atlikti ir jų ataskaitoms parengti, tačiau atliekant statistinę procedūrą remiamasi tik pirmuoju tinkamu kiekvieno tipo bandymu.
5.7.1. Bendrieji reikalavimai
Transporto priemonė turi priklausyti eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai, kaip aprašyta 3 punkte, ir 1 priedėlio lentelėje nustatytų patikrų rezultatai turi būti teigiami. Ji turi būti registruota Sąjungoje ir Sąjungoje ja turi būti važinėta ne mažiau kaip 90 % visos važiavimo ta transporto priemone trukmės. Išmetamųjų teršalų kiekio bandymai gali būti atliekami ne ta pačiame geografiniame regione, iš kurio buvo atrinktos transporto priemonės. Jei eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros bandymus atlieka gamintojas, sutikus patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai, gali būti bandomos ne ES šalyje registruotos transporto priemonės, jei jos priklauso tai pačiai eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai ir turi atitikties sertifikatą.
Prie atrinktų transporto priemonių pridedamas techninės priežiūros informacijos dokumentas, iš kurio būtų matyti, kad transporto priemonė buvo tinkamai prižiūrima ir kad jos techninės priežiūros darbai buvo atliekami pagal gamintojo rekomendacijas, su teršalų išmetimu susijusias dalis keičiant tik originaliomis dalimis.
Jei yra požymių, kad transporto priemonės atžvilgiu buvo atlikta neteisėtų veiksmų arba kad ji buvo netinkamai eksploatuojama ir dėl to galėjo būti padarytas poveikis jos išmetamam teršalų kiekiui, arba jei yra neteisėto keitimo arba naudojimo sąlygomis, dėl kurių eksploatavimas gali tapti nesaugus, požymių, tokia transporto priemonė nenaudojama eksploatuojamų transporto priemonių atitikčiai tikrinti.
Neturi būti padaryta transporto priemonių aerodinaminių pakeitimų, kurių nebūtų galima pašalinti prieš bandymus.
Transporto priemonė nenaudojama eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymams, jei iš informacijos, saugomos transporto priemonės kompiuteryje, matyti, kad po to, kai buvo parodytas trikties kodas, transporto priemonė buvo eksploatuojama toliau, neatlikus remonto darbų, nurodytų gamintojo pateiktose specifikacijose.
Transporto priemonė nenaudojama eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymams, jei iš tos transporto priemonės degalų bako paimti degalai neatitinka taikomų standartų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/70/EB (1) arba jei yra įrodymų arba įrašų, kad buvo įpilta netinkamos rūšies degalų.
5.7.2. Transporto priemonės tikrinimas ir techninė priežiūra
Prieš pradedant eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus ir po jų atliekami transporto priemonių, pripažintų tinkamomis naudoti bandymų tikslais, trikčių nustatymo ir kiti įprasti techninės priežiūros darbai, kurie yra būtini pagal 1 priedėlį.
Atliekamos šios patikros: OBD sistemos patikros (prieš bandymą arba po jo), vizualiniai patikrinimai, ar nėra degančių trikčių indikatorių lempučių, ar gera oro filtro, visų diržinių pavarų, visų skysčių lygių, radiatoriaus ir degalų bako dangtelio, visų vakuuminės ir degalų sistemos žarnų ir elektros laidų, susijusių su išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema, būklė; patikrinamas uždegimas, degalų dozavimo ir taršos kontrolės įtaisų sudedamosios dalys, ar šie įtaisai tinkamai sureguliuoti ir ar neteisėtai nepakeistos jų veikimo charakteristikos.
Jei iki numatytų transporto priemonės techninės priežiūros darbų liko nuvažiuoti 800 km arba mažiau, tie techninės priežiūros darbai turi būti atlikti.
Prieš 4 tipo bandymą pašalinamas langų valymo skystis ir pripilama karšto vandens.
Pagal IIIA priedo reikalavimus paimamas ir saugojamas degalų ėminys, kurį būtų galima ištirti, jei bandymo rezultatai būtų neigiami.
Visos triktys registruojamos. Jei triktis yra susijusi su taršos kontrolės įtaisais, transporto priemonė nurodoma kaip turinti trūkumų ir tolesniems bandymams nenaudojama, tačiau į tą triktį atsižvelgiama atliekant atitikties vertinimą pagal 6.1 punktą.
5.8. Imties dydis
Gamintojai, taikydami 5.10 punkte 1 tipo bandymui nustatytą statistinę procedūrą, ėminių partijų skaičių nustato remdamiesi per metus Sąjungoje parduodamu eksploatuojamų transporto priemonių šeimai priklausančių transporto priemonių skaičiumi, kaip aprašyta toliau pateiktoje lentelėje.
1 lentelė
Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties 1 tipo bandymams skirtų ėminių partijų skaičius
Per kalendorinius metus, apimančius su ėminių ėmimo laikotarpį, ES užregistruoti transporto priemonių kiekiai
Ėminių partijų kiekis (1 tipo bandymams)
iki 100 000
1
100 001 –200 000
2
Daugiau kaip 200 000
3
Kiekvienoje ėminių partijoje turi būti pakankamai transporto priemonių tipų, siekiant užtikrinti, kad į imtį patektų ne mažiau kaip 20 % viso per praėjusius metus Europoje užregistruotų šios PEMS transporto priemonių kiekio. Jei tai pačiai PEMS šeimai priklauso daugiau prekės ženklų, bandomos visų prekių ženklų transporto priemonės. Jei, atsižvelgiant į šeimą, turi būti išbandyta daugiau kaip viena ėminių partija, į antrąją ir trečiąją ėminių partiją atrenkamos transporto priemonės, eksploatuotos skirtingomis aplinkos ir (arba) tipinės eksploatacijos sąlygomis nei pirmosios imties transporto priemonės.
5.9. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties informacijos elektroninės platformos naudojimas ir prieiga prie bandymams reikalingų duomenų
Komisija sukuria elektroninę platformą, kuri gamintojams ir kitiems subjektams padėtų keistis duomenimis su patvirtinimą suteikusia tipo patvirtinimo institucija ir priimančia teigiamą arba neigiamą sprendimą dėl imties atitikties.
Gamintojas 5 priedėlyje pateiktose 1 ir 2 lentelėse bei šio punkto 2 lentelėje nustatytu formatu užpildo 5 straipsnio 12 dalyje nurodytą skaidrumo patikrinimo dokumentų rinkinį ir jį perduoda tipo patvirtinimą suteikiančiai tipo patvirtinimo institucijai. 5 priedėlyje pateikta 2 lentelė naudojama siekiant suteikti galimybę iš tos pačios šeimos parinkti transporto priemones, su kuriomis bus atliekami bandymai, ir kartu su 5 priedėlio 1 lentele suteikti pakankamai informacijos apie bandytinas transporto priemones.
Kai bus parengta naudoti pirmoje pastraipoje nurodyta elektroninė platforma, tipo patvirtinimą atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį suteikianti tipo patvirtinimo institucija per penkias darbo dienas nuo gavimo įkelia 5 priedėlyje pateiktose 1 ir 2 lentelėse nurodytą informaciją.
Visa 5 priedėlyje pateiktose 1 ir 2 lentelėse nurodyta informacija turi būti viešai ir nemokamai prieinama elektronine forma.
Į skaidrumo patikrinimo dokumentų rinkinį taip pat įtraukiama toliau nurodyta informacija, kurią gamintojas nemokamai pateikia per penkias darbo dienas nuo kitų subjektų prašymo pateikimo.
2 lentelė
Neskelbtina informacija
ID
Įvesties duomenys
Aprašymas
1.
Specialioji transporto priemonių perdarymo (iš keturių ratų pavaros į dviejų ratų pavarą) bandymams naudojant dinamometrą procedūra, jei tokia yra
Kaip apibrėžta JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo 2.4.2.4 punkte.
2.
Instrukcijos dėl dinamometro režimo, jei tokios yra
Kaip įjungti dinamometro režimą, kaip tai daroma ir atliekant tipo patvirtinimo bandymus
3.
Per tipo patvirtinimo bandymus taikomas saviriedos režimas
Jei yra parengtos instrukcijos dėl transporto priemonės saviriedos režimo, kaip įjungti šį režimą
4.
Baterijos iškrovos procedūra (OVC-HEV, PEV)
Pirminės įrangos gamintojo nustatyta baterijos iškrovos procedūra, taikoma norint parengti OVC-HEV įkrovos palaikymo bandymui ir įkrauti PEV bateriją.
5.
Visų pagalbinių įtaisų išjungimo procedūra
Jei taikoma per tipo patvirtinimo procedūrą
6.
Visų ĮEEKS srovės ir įtampos matavimo procedūra naudojant išorinę įrangą
Kaip apibrėžta JT taisyklės Nr. 154 B8 priedo 3 priedėlyje.
Jei srovė ir įtampa matuojamos nepriklausomai nuo transporto priemonės duomenų, pirminės įrangos gamintojas pateikia matavimo procedūrą, srovės ir įtampos prieigos taškų aprašą bei srovei ir įtampai matuoti tipo patvirtinimo metu naudojamų įtaisų sąrašą.
5.10. Statistinė procedūra
5.10.1. Bendrosios nuostatos
Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikra atliekama pagal statistinį metodą, grindžiamą bendraisiais nuosekliosios atrankos, taikomos siekiant atlikti patikrą pagal tam tikrus požymius, principais. Kad būtų galima priimti teigiamą sprendimą dėl atitikties, imtis turi būti ne mažesnė kaip trys transporto priemonės, o didžiausiasis suminis imties dydis atliekant 1 tipo ir 1a tipo bandymus yra dešimt transporto priemonių.
Atliekant 4 ir 6 tipo bandymus, gali būti taikomas supaprastintas metodas, pagal kurį imtis turi būti ne mažesnė kaip trys transporto priemonės, neigiamas sprendimas dėl imties atitikties priimamas, kai visų trijų transporto priemonių bandymo rezultatas yra neigiamas, teigiamas – kai visų trijų transporto priemonių bandymo rezultatas yra teigiamas. Tais atvejais, kai teigiami arba neigiami rezultatai gaunami dėl dviejų iš trijų transporto priemonių, tipo patvirtinimo institucija gali nuspręsti atlikti papildomus bandymus arba atlikti atitikties vertinimą pagal 6.1 punktą.
Bandymų rezultatai iš nusidėvėjimo koeficientų nedauginami.
Transporto priemonių, kurių atitikties sertifikato, aprašyto Reglamento (ES) 2020/683 VIII priede, 48.2 punkte deklaruotos didžiausiosios RDE vertės yra mažesnės už išmetamųjų teršalų ribines vertes, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje, atitiktis tikrinama pagal šias deklaruotąsias didžiausiąsias RDE vertes. Jei nustatoma, kad imtis neatitinka deklaruotųjų didžiausiųjų RDE verčių, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija pareikalauja, kad gamintojas imtųsi taisomųjų veiksmų.
Prieš atliekant pirmąjį eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymą, gamintojas arba kiti subjektai praneša patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai apie ketinimą atlikti tam tikros transporto priemonių šeimos eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus. Gavusi tokį pranešimą, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija rezultatams, susijusiems su kiekvienu atitinkamu toliau nurodytų parametrų deriniu, priskiriamu tai konkrečiai šaliai ir (arba) šalių grupei, tvarkyti sukuria naują statistinių duomenų aplanką; minėtieji parametrai yra šie: transporto priemonių šeima, išmetamųjų teršalų kiekio bandymų tipas ir teršalas. Dėl kiekvieno atitinkamo šių parametrų derinio vykdomos atskiros statistinės procedūros.
Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija į kiekvieną statistinių duomenų aplanką įtraukia tik atitinkamos šalies pateiktus rezultatus. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija saugo duomenis apie atliktų bandymų skaičių, bandymų, kurių rezultatai buvo neigiami, ir bandymų, kurių rezultatai buvo teigiami, skaičių ir kitus statistinei procedūrai atlikti reikalingus duomenis.
Kadangi dėl tam tikro bandymų tipo ir transporto priemonių šeimos derinio vienu metu gali būti vykdoma daugiau kaip viena statistinė procedūra, pagal tam tikrą bandymų tipo ir transporto priemonių šeimos derinį šaliai leidžiama pateikti bandymų rezultatus tik dėl vienos vykdomos statistinės procedūros. Apie kiekvieną bandymą pranešama tik kartą ir pranešama apie visus bandymus (tinkamus, netinkamus, bandymus, kurių rezultatai neigiami, bandymus, kurių rezultatai teigiami, ir kt.).
Kiekviena eksploatuojamų transporto priemonių atitikties statistinė procedūra vykdoma tol, kol pasiekiamas rezultatas, kai taikant statistinę procedūrą dėl imties priimamas teigimas arba neigiamas sprendimas pagal 5.10.5 punktą. Tačiau, jei rezultatas negaunamas per 12 mėnesių nuo statistinių duomenų aplanko sukūrimo, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija uždaro statistinių duomenų aplanką, išskyrus atvejus, kai nusprendžia per kitus 6 mėnesius pabaigti su tuo statistinių duomenų aplanku susijusius bandymus.
Pirmiau aprašytos funkcijos vykdomos tiesiogiai elektroninėje platformoje, kai tik atitinkamos funkcijos yra gaunamos.
5.10.2. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties rezultatų jungimas
Iš kitų subjektų gauti bandymų rezultatai gali būti jungiami, kad būtų galima atlikti bendrą statistinę procedūrą. Norint jungti bandymų rezultatus, reikia gauti rašytinį visų suinteresuotųjų šalių, kurios teikia jungiamus bandymų rezultatus, sutikimą ir prieš bandymų pradžią apie tai pranešti patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai ir elektroninei platformai, jei yra. Viena iš šalių paskiriama grupės vadove ir yra atsakinga už duomenų teikimą patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai ir ryšio ja palaikymą.
5.10.3. Teigiama išvada dėl atskiro bandymo / neigiama išvada dėl atskiro bandymo / atskiro bandymo pripažinimas netinkamu
Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimams bandymo rezultatas vieno ar daugiau teršalų atžvilgiu laikomas teigiamu, jeigu išmestas teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų ribinės vertės, to tipo bandymui nustatytos Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje.
Išmetamųjų teršalų kiekio bandymo rezultatas vieno ar daugiau teršalų atžvilgiu laikomas neigiamu, jeigu išmestas teršalų kiekis viršija atitinkamą to tipo bandymui nustatytą išmetamųjų teršalų ribinę vertę. Kiekvienas bandymas, kurio rezultatas neigiamas, su tuo statistiniu atveju susijusį neigiamų rezultatų skaičių f (žr. 5.10.5 punktą) padidina vienetu.
Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatas laikomas netinkamu, jei jis atliekamas nesilaikant 5.3 punkte nurodytų bandymų reikalavimų. Netinkami bandymo rezultatai neįtraukiami į statistinę procedūrą ir bandymas kartojamas su ta pačia transporto priemone, kad bandymas būtų tinkamas.
Visų eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų rezultatai per dešimt darbo dienų nuo kiekvieno atskiros transporto priemonės bandymo atlikimo dienos pateikiami patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai. Baigus bandymus, prie bandymų rezultatų pridedama išsami bandymų ataskaita. Su imtimi susiję rezultatai įtraukiami chronologine bandymų atlikimo tvarka.
Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija visus tinkamus išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatus įtraukia į atitinkamą vykdomą statistinę procedūrą, kol pagal 5.10.5 punktą dėl imties priimamas neigiamas arba teigiamas sprendimas.
5.10.4. Išskirčių tvarkymas
Dėl išskirčių įtraukimo į imčiai taikomą statistinę procedūrą, pagal toliau aprašytas procedūras gali būti gautas neigiamas rezultatas:
išskirtys skirstomos į nedideles, tarpines ar kraštutines.
Išmetamųjų teršalų bandymo rezultatas laikomas nedidele išskirtimi, jei jis viršija taikomą išmetamųjų teršalų ribą, bet yra mažesnis nei 1,3 karto taikoma išmetamųjų teršalų riba. Nedidelė išskirtis įtraukiama tik į 5.10.5 punkte nurodytų neigiamų rezultatų skaičių.
Išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatas laikomas tarpine išskirtimi, jei jis taikomą išmetamųjų teršalų ribinę vertę viršija 1,3 karto arba daugiau. Jei imtyje yra dvi tokios išskirtys, imties bandymų rezultatas yra neigiamas.
Išmetamųjų teršalų kiekio bandymo rezultatas laikomas kraštutine išskirtimi, jei jis taikomą išmetamųjų teršalų ribinę vertę viršija 2,5 karto arba daugiau. Jei imtyje yra viena tokia išskirtis, imties bandymų rezultatas yra neigiamas. Tokiu atveju gamintojui ir patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai pranešamas transporto priemonės valstybinio numerio ženklas. Prieš pradedant bandymus, transporto priemonių savininkams pranešama apie tokią galimybę.
5.10.5. Teigiamas ar neigiamas sprendimas dėl imties
Siekiant priimti sprendimą, ar imties bandymo rezultatas yra teigiamas, ar neigiamas, registruojamas teigiamų rezultatų skaičius p ir neigiamų rezultatų skaičius f. Kiekvienas bandymas, kurio rezultatas teigiamas, vienetu padidina skaičių p, o kiekvienas bandymas, kurio rezultatas neigiamas, vienetu padidina skaičių f,
Į statistinės procedūros metu nagrinėjamą atvejį įtraukus tinkamus išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatus, tipo patvirtinimo institucija atlieka šiuos veiksmus:
—
atnaujina su tuo atveju susijusį suminį imties dydį n, rodantį bendrą tinkamų išmetamųjų teršalų kiekio bandymų, įtrauktų į statistinę procedūrą, skaičių,
—
įvertinusi rezultatus, atnaujina teigiamų rezultatų skaičių p ir neigiamų rezultatų skaičių f,
—
pagal 5.10.4 punktą apskaičiuoja imties kraštutinių ir tarpinių išskirčių skaičių,
—
patikrina, ar pagal toliau aprašytą procedūrą galima priimti sprendimą.
Sprendimas priklauso nuo suminio imties dydžio n, teigiamų ir neigiamų rezultatų skaičių p ir f, taip pat nuo tarpinių ir (arba) kraštutinių išskirčių skaičiaus imtyje. Teigiamam arba neigiamam sprendimui dėl eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros tikslais atrinktos imties priimti tipo patvirtinimo institucija taiko: nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtintų tipų transporto priemonėms – 2 paveiksle pateiktą sprendimų priėmimo schemą; iki 2019 m. gruodžio 31 d. patvirtintų tipų transporto priemonėms – 2.a paveiksle pateiktą sprendimų priėmimo schemą. Šiose schemose rodomas sprendimas, priimtinas atsižvelgiant į tam tikrą suminį imties dydį n ir neigiamų rezultatų skaičių f.
Atsižvelgiant į tam tikrą transporto priemonių šeimos derinį, išmetamųjų teršalų kiekio bandymo tipą ir teršalą, taikant statistinę procedūrą gali būti priimti du sprendimai.
Teigiamas sprendimas dėl imties priimamas, kai pagal taikomą – 2 paveiksle arba 2.a paveiksle parodytą – sprendimų priėmimo schemą, atsižvelgiant į suminį imties dydį n ir neigiamų rezultatų skaičių f, padaroma teigiama išvada.
Neigiamas sprendimas dėl tam tikro suminio dydžio n imties priimamas tada, kai įvykdoma bent viena iš toliau nurodytų sąlygų:
—
pagal taikomą – 2 paveiksle arba 2.a paveiksle parodytą – sprendimų priėmimo schemą, atsižvelgiant į esamą suminį imties dydį n ir neigiamų rezultatų skaičių f, padaroma neigiama išvada,
—
yra du neigiami sprendimai dėl tarpinių išskirčių,
—
yra vienas neigiamas sprendimas dėl kraštutinės išskirties.
Jei nepriimama jokio sprendimo, statistinė procedūra vykdoma toliau, kol, įtraukus papildomus rezultatus, priimamas koks nors sprendimas arba procedūra baigiama pagal 5.10.1 punktą.
2 paveikslas
Sprendimų priėmimo schema, pagal statistinę procedūrą taikoma nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtintų tipų transporto priemonėms („NEPR.“ reiškia, kad sprendimas nepriimtas)
2.a paveikslas
Sprendimų priėmimo schema, pagal statistinę procedūrą taikoma iki 2019 m. gruodžio 31 d. patvirtintų tipų transporto priemonėms („NEPR.“ reiškia, kad sprendimas nepriimtas)
5.10.6. Sukomplektuotų ir pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą patvirtinamų specialios paskirties eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis
Bazinės transporto priemonės gamintojas nustato leidžiamas 3 lentelėje nurodytų parametrų vertes. Kiekvienos šeimos leidžiamos parametrų vertės įrašomos į tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, informacinį dokumentą (žr. I priedo 3 priedėlį) ir 5 priedėlyje nustatytą 1 skaidrumo aprašą. Galutinio etapo gamintojui bazines transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekio vertes leidžiama taikyti tik tokiu atveju, jei sukomplektuota transporto priemonė ir toliau atitinka leidžiamas parametrų vertes. Kiekvienos sukomplektuotos transporto priemonės parametrų vertės įrašomos į jos atitikties sertifikatą.
3 lentelė
Pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą patvirtintų transporto priemonių ir specialios paskirties transporto priemonių leidžiamos parametrų vertės, skirtos naudoti bazinės transporto priemonės tipo patvirtinimui atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį
Parametrų vertės
Leidžiamų verčių intervalai
Faktinė sukomplektuotos transporto priemonės masė (kg)
Sukomplektuotos transporto priemonės didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė (kg)
Sukomplektuotos transporto priemonės priekinio paviršiaus plotas (cm2)
Pasipriešinimo riedėjimui koeficientas (kg/t)
Radiatoriaus grotelių oro angų priekinės dalies projekcijos plotas (cm2)
Jei atliekamas sukomplektuotos arba pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą patvirtinamos specialios paskirties transporto priemonės bandymas ir bandymo rezultatas nesiekia taikomos išmetamųjų teršalų ribinės vertės, taikant 5.10.3 punktą, transporto priemonė laikoma atitinkančia eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai keliamus reikalavimus.
Jei sukomplektuotos arba pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą patvirtinamos specialios paskirties transporto priemonės bandymo rezultatas viršija taikomas išmetamųjų teršalų ribines vertes, bet ne daugiau kaip 1,3 karto, bandytojas patikrina, ar transporto priemonė atitinka 3 lentelėje nustatytas vertes. Apie bet kokią neatitiktį šioms vertėms pranešama patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai. Jei transporto priemonė neatitinka tų verčių, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija išnagrinėja neatitikties priežastis ir sukomplektuotos arba pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą patvirtinamos specialios paskirties transporto priemonės gamintojo atžvilgiu imasi tinkamų atitikties atkūrimo priemonių, įskaitant tipo patvirtinimo panaikinimą. Jei transporto priemonė atitinka 3 lentelėje nustatytas vertes, ji, taikant 6.1 punktą, laikoma eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai keliamus reikalavimus atitinkančia transporto priemone.
Jei bandymo rezultatas 1,3 karto viršija taikomas išmetamųjų teršalų ribines vertes, jis laikomas neatitinkančiu eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai keliamų reikalavimų pagal 6.1 punktą, bet ne atitinkamos eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimos išskirtimi. Jei sukomplektuota arba pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą patvirtinama specialios paskirties transporto priemonė neatitinka 3 lentelėje nustatytų verčių, apie tai pranešama patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai, ši išnagrinėja neatitikties priežastis ir sukomplektuotos arba pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą patvirtinamos specialios paskirties transporto priemonės gamintojo atžvilgiu imasi tinkamų atitikties atkūrimo priemonių, įskaitant tipo patvirtinimo panaikinimą.
6. ATITIKTIES VERTINIMAS
6.1.
Per 10 darbo dienų nuo 5.10.5 punkte nurodytos imties eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų pabaigos patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija kartu su gamintoju pradeda išsamius tyrimus, kad priimtų sprendimą, ar eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeima (arba jos dalis) atitinka eksploatuojamų transporto priemonių atitikties nuostatas ir ar jos atžvilgiu reikia imtis taisomųjų veiksmų. Jei tai pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą patvirtintos transporto priemonės arba specialios paskirties transporto priemonės, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija taip pat atlieka išsamius tyrimus, kai yra bent trys tokį pat trūkumą turinčios transporto priemonės arba penkios reikalavimus atitinkančios tai pačiai eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai priklausančios transporto priemonės, kaip nustatyta 5.10.6 punkte.
6.2.
Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija užtikrina, kad būtų skirta pakankamai išteklių atitikties vertinimo išlaidoms padengti. Nepažeidžiant nacionalinės teisės aktų, šios išlaidos padengiamos mokesčiais, kuriuos patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija gali rinkti iš gamintojo. Šiais mokesčiais padengiami visi bandymai ar auditai, reikalingi atitikčiai įvertinti.
6.3.
Gamintojui paprašius, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija į tyrimus gali įtraukti eksploatuojamas to paties gamintojo transporto priemones, priklausančias kitoms eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimoms, kurios, tikėtina, turi tokių pat trūkumų.
6.4.
Išsamus tyrimas turi trukti ne ilgiau kaip 60 darbų dienų nuo patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos pradėto tyrimo pradžios. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija gali atlikti papildomus eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus, kad nustatytų, kodėl, atliekant pirminius eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus, buvo gauti neigiami transporto priemonių bandymų rezultatai. Papildomi bandymai atliekami panašiomis sąlygomis kaip ir pirminiai eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymai, kurių rezultatai buvo neigiami.
Patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos prašymu gamintojas pateikia papildomą informaciją, pirmiausia tokią, iš kurios būtų matyti galima trikčių priežastis, kokiose šeimos dalyse šių trikčių gali pasitaikyti, ar šios triktys galimos ir kitose šeimose arba, jei taikoma, kodėl problema, dėl kurios, atliekant pirminius eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus, įvyko triktis, nėra susijusi su eksploatuojamų transporto priemonių atitiktimi. Gamintojui suteikiama galimybė įrodyti, kad buvo laikomasi nuostatų dėl eksploatuojamų transporto priemonių atitikties.
6.5.
Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija per 6.4 punkte nustatytą terminą priima sprendimą dėl atitikties ar neatitikties. Neatitikties atveju patvirtinimo tipą suteikianti institucija nustato eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai taisomuosius veiksmus pagal 7 dalį. Ji apie tai praneša gamintojui.
7. TAISOMIEJI VEIKSMAI
7.1.
Gamintojas per 45 darbo dienas nuo 6.5 punkte nurodyto sprendimo dėl atitikties arba neatitikties parengia taisomųjų veiksmų planą ir jį pateikia patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai. Jei gamintojas patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai įrodo, kad neatitikčiai ištirti reikia daugiau laiko, šis laikotarpis gali būti pratęstas dar 30 darbo dienų.
7.2.
Patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos reikalaujami taisomieji veiksmai turi apimti tinkamai suplanuotus būtinus sudedamųjų dalių ir transporto priemonių bandymus, kuriais būtų įrodytas taisomųjų veiksmų veiksmingumas ir ilgaamžiškumas.
7.3.
Gamintojas taisomųjų veiksmų planui suteikia unikalų identifikavimo pavadinimą arba numerį. Taisomųjų veiksmų plane pateikiama bent tokia informacija:
a)
kiekvieno į taisomųjų veiksmų planą įtraukto transporto priemonių tipo, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, aprašas;
b)
specialių modifikacijų, pertvarkymų, remonto darbų, pataisymų, reguliavimų arba kitokių pakeitimų, kuriuos reikia atlikti tam, kad transporto priemonės atitiktų reikalavimus, aprašas su trumpa duomenų ir techninių tyrimų, reikalingų gamintojo sprendimui dėl konkrečių taikytinų taisomųjų veiksmų pagrįsti, santrauka;
c)
būdo, kuriuo gamintojas transporto priemonių savininkus informuoja apie numatytus taisomuosius veiksmus, aprašas;
d)
tinkamos techninės priežiūros arba eksploatavimo sąlygų, kurias gamintojas nustato, kad transporto priemonę būtų galima remontuoti pagal taisomųjų veiksmų planą, aprašas ir tokių sąlygų reikalingumo paaiškinimas;
e)
procedūros, kurios turi laikytis transporto priemonių savininkai, kad būtų pašalinta jų transporto priemonių neatitiktis, aprašas; tame apraše nurodoma data, nuo kurios bus imamasi taisomųjų veiksmų, numatytas laikas, per kurį dirbtuvės turi atlikti remontą, ir vieta, kurioje tas remontas gali būti atliktas;
f)
transporto priemonės savininkui perduodamo informacinio pranešimo kopija;
g)
trumpas sistemos, kurią gamintojas naudoja, kad užtikrintų tinkamą sudedamųjų dalių arba sistemų, reikalingų taisomiesiems veiksmams įgyvendinti, tiekimą, aprašas, nurodant, kada bus pateikta pakankamai sudedamųjų dalių, programinės įrangos arba sistemų, kad būtų galima imtis taisomųjų veiksmų;
h)
visų instrukcijų, kurios turi būti nusiųstos remonto darbus atliksiančioms remonto dirbtuvėms, kopija;
i)
siūlomų taisomųjų veiksmų poveikio kiekvieno atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį patvirtinto tipo, kuriam taikomas taisomųjų veiksmų planas, transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekiui, degalų sąnaudoms, važiavimo charakteristikoms ir saugai, aprašas, taip pat pateikiant patvirtinamuosius duomenis ir techninius tyrimus;
j)
jei pagal taisomųjų veiksmų planą numatomas transporto priemonių atšaukimas, patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai pateikiamas remonto darbų registravimo būdo aprašas. Jei naudojama etiketė, taip pat pateikiamas jos pavyzdys.
Taikydamas d punktą, gamintojas gali nenustatyti techninės priežiūros arba eksploatavimo sąlygų, jei jos nėra akivaizdžiai susijusios su neatitiktimi ir taisomaisiais veiksmais.
7.4.
Remonto darbai atliekami tikslingai, per pagrįstą laikotarpį nuo to momento, kai gamintojas gauna suremontuotiną transporto priemonę. Per 15 darbo dienų nuo siūlomo taisomųjų veiksmų plano gavimo patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija jį patvirtina arba pagal 7.5 punktą pareikalauja parengti naują planą.
7.5.
Jei patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija nepatvirtina taisomųjų veiksmų plano, gamintojas per 20 darbo dienų nuo pranešimo apie patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos sprendimą gavimo parengia naują planą ir jį pateikia patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai.
7.6.
Jei patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija nepatvirtina gamintojo pateikto antrojo plano, ji pagal Reglamento (ES) 2018/858 53 straipsnį imasi visų būtinų atitikties atkūrimo priemonių, įskaitant, jei reikia, tipo patvirtinimo panaikinimą.
7.7.
Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija per penkias darbo dienas apie savo sprendimą dėl taisomųjų veiksmų praneša visoms valstybėms narėms ir Komisijai.
7.8.
Taisomieji veiksmai taikomi visoms eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai (arba kitoms atitinkamoms šeimoms, kurias gamintojas nustato pagal 6.2 punktą) priklausančioms transporto priemonėms, kurios gali turėti tokių pat trūkumų. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija priima sprendimą, ar būtina iš dalies pakeisti tipo patvirtinimą.
7.9.
Gamintojas yra atsakingas už patvirtinto taisomųjų veiksmų plano įgyvendinimą visose valstybėse narėse ir įrašų apie kiekvieną iš rinkos pašalintą arba atšauktą ir suremontuotą transporto priemonę bei dirbtuves, kurios atliko remonto darbus, apskaitą.
7.10.
Gamintojas išsaugo pranešimo, kuris buvo perduotas trūkumų turinčių transporto priemonių, kurioms taikomas taisomųjų veiksmų planas, pirkėjams, kopiją. Be to, gamintojas registruoja atšaukimo kampanijos duomenis, įskaitant bendrą trūkumų turinčių transporto priemonių skaičių kiekvienoje valstybėje narėje ir bendrą jau atšauktų transporto priemonių skaičių pagal kiekvieną valstybę narę, taip pat, jei taikytina, pateikdamas paaiškinimą, kodėl vėluota taikyti taisomuosius veiksmus. Gamintojas šiuos užregistruotus atšaukimo kampanijos duomenis kas du mėnesius pateikia patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai, kiekvienos valstybės narės tipo patvirtinimo institucijoms ir Komisijai.
7.11.
Valstybės narės imasi priemonių, kad užtikrintų, jog patvirtintas taisomųjų veiksmų planas per dvejus metus būtų įgyvendintas bent 90 % jų teritorijoje užregistruotų trūkumų turinčių transporto priemonių atžvilgiu.
7.12.
Informacija apie remontą ir modifikavimą arba naujos įrangos įrengimą įrašoma sertifikate, kuris pateikiamas transporto priemonės savininkui, nurodant taisomųjų veiksmų kampanijos numerį.
8. PATVIRTINIMĄ SUTEIKUSIOSIOS TIPO PATVIRTINIMO INSTITUCIJOS METINĖ ATASKAITA
Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija iki kiekvienų metų kovo 31 d. viešai prieinamoje svetainėje paskelbia nemokamai ir naudotojui neatskleidžiant savo tapatybės ar be registracijos gaunamą ataskaitą su visų baigtų eksploatuojamų transporto priemonių atitikties tyrimų, kurie buvo atliekami praėjusiais metais, rezultatais. Jei kokie nors praėjusiais metais vykdyti eksploatuojamų transporto priemonių atitikties tyrimai iki minėtos dienos nebaigiami, apie juos pranešama, kai jie baigiami. Ataskaitoje pateikiama bent 4 priedėlyje nurodyta informacija.
1 priedėlis
Transporto priemonių atrankos ir neigiamo sprendimo dėl transporto priemonių priėmimo kriterijai
Turi būti naudojama transporto priemonių apžiūra, kad eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymams būtų atrinktos tinkamai prižiūrimos ir naudotos transporto priemones. Transporto priemonėms, kurioms taikomas vienas ar keli toliau nurodyti atmetimo kriterijai, neturi būti bandomos arba jos turi būti remontuojamos ir tada atrenkamos.
Transporto priemonių atranka eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymams atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimus
Konfidencialu
Data:
x
Tyrėjo vardas ir pavardė:
x
Bandymo vieta:
x
Registravimo šalis (tik ES):
x
x – atmetimo kriterijai
X – patikrinta ir pranešta
Transporto priemonės charakteristikos
Transporto priemonės valstybinio numerio ženklas:
x
x
Transporto priemonės rida ir amžius:
Transporto priemonė turi atitikti 9 straipsnyje nurodytas ridos ir amžiaus taisykles, kitaip ji negali būti pasirinkta. Transporto priemonės amžius skaičiuojamas nuo pirmosios registracijos datos
x
Pirmosios registracijos data:
x
VIN:
x
x
Klasė, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, ir išmetamųjų teršalų pobūdis
x
Registravimo šalis:
transporto priemonė turi būti registruota ES
x
x
Modelis:
x
Variklio kodas:
x
Variklio tūris (l):
x
Variklio galia (kW):
x
Pavarų dėžės tipas (automatinė ar mechaninė):
x
Varomoji ašis (priekinė / priekinė ir galinė / galinė)
x
Padangų dydis (jei skiriasi, atskirai nurodyti priekinių ir galinių padangų matmenis)
x
Ar transporto priemonei taikoma atšaukimo arba techninės priežiūros kampanija?
Jei taip: kokia? Ar pagal tą kampaniją numatyti remonto darbai jau atlikti?
Remontas turi būti atliktas prieš eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus
x
x
Transporto priemonės savininko apklausa
(savininkui užduodami tik pagrindiniai klausimai, jis neinformuojamas apie tolesnį atsakymų panaudojimą)
Savininko vardas ir pavardė (atskleidžiama tik akredituotajai tikrinimo įstaigai ar laboratorijai / techninei tarnybai)
x
Kontaktiniai duomenys (adresas / telefonas (atskleidžiama tik akredituotajai tikrinimo įstaigai ar laboratorijai / techninei tarnybai)
x
Kiek būta šios transporto priemonės savininkų?
x
Ar neveikė odometras?
Jei taip, šios transporto priemonės pasirinkti negalima.
x
Ar transporto priemonė naudota kuriuo nors iš šių tikslų?
Ar automobilis naudotas salonuose kaip demonstracinis automobilis?
x
Kaip taksi?
x
Siuntoms išvežioti?
x
Lenktynėse arba sporto šakose, kuriose naudojamos motorinės transporto priemonės?
x
Kaip nuomojamas automobilis?
x
Ar transporto priemone buvo gabenami sunkūs kroviniai, neatitinkantys gamintojo specifikacijų?
Jei taip, šios transporto priemonės pasirinkti negalima.
x
Ar buvo atliekamas kapitalinis variklio arba transporto priemonės remontas?
x
Ar buvo atliekamas neleistinas kapitalinis variklio arba transporto priemonės remontas?
Jei taip, šios transporto priemonės pasirinkti negalima.
x
Ar buvo atliekamas neleistinas galios didinimas arba reguliavimas?
Jei taip, šios transporto priemonės pasirinkti negalima.
x
Ar buvo pakeista kokia nors išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo ir (arba) degalų sistemos dalis? Ar naudotos originalios dalys? Jei naudotos ne originalios dalys, šios transporto priemonės pasirinkti negalima.
x
x
Ar buvo visam laikui pašalinta kokia nors išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemos dalis?
Jei taip, šios transporto priemonės pasirinkti negalima.
x
Ar buvo sumontuoti kokie nors neleistini įtaisai (karbamido šalinimo įtaisas, emuliatorius ir kt.)?
Jei taip, šios transporto priemonės pasirinkti negalima.
x
Ar transporto priemonė buvo patekusi į didelę avariją? Pateikite sugadintų dalių ir vėliau atliktų remonto darbų sąrašą
x
Ar praeityje automobilis buvo eksploatuojamas naudojant netinkamos rūšies degalus (pvz., benziną vietoj dyzelino)? Ar automobilis buvo eksploatuojamas naudojant rinkoje neparduodamus ES kokybės degalus (juodojoje rinkoje parduodamus degalus arba mišrius degalus)?
Jei taip, šios transporto priemonės pasirinkti negalima.
x
Ar pastarąjį mėnesį, tvarkydami automobilį, naudojote oro gaiviklį, kabinos purškalą, stabdžių valiklį ar kitą didelio kiekio angliavandenilių išlakų šaltinį? Jei taip, šios transporto priemonės negalima pasirinkti degalų garavimo išlakų kiekio bandymams.
x
Ar per pastaruosius 3 mėnesius transporto priemonės viduje arba ant jos išorės buvo išpilta benzino?
Jei taip, šios transporto priemonės negalima pasirinkti degalų garavimo išlakų kiekio bandymams.
x
Ar per pastaruosius 12 mėnesių automobilyje buvo rūkoma?
Jei taip, šios transporto priemonės negalima pasirinkti degalų garavimo išlakų kiekio bandymams.
x
Ar naudojote antikorozines medžiagas, lipdukus, antikorozinius dažus ar kitas priemones, galinčias skleisti lakiuosius junginius?
Jei taip, šios transporto priemonės negalima pasirinkti degalų garavimo išlakų kiekio bandymams.
x
Ar automobilis buvo perdažytas?
Jei taip, šios transporto priemonės negalima pasirinkti degalų garavimo išlakų kiekio bandymams.
x
Kur dažniau naudojote savo automobilį?
Greitkeliuose: … %
x
Kaimo vietovėse: … %
x
Mieste: … %
x
Ar automobiliu daugiau nei 10 % laiko važinėjote ne ES valstybėje narėje?
Jei taip, šios transporto priemonės pasirinkti negalima.
x
—
Kokioje šalyje paskutiniuosius du kartus į automobilį buvo pilama degalų?
Jei paskutiniuosius du kartus degalų į transporto priemonę buvo pilama šalyje, kuri netaiko ES degalų standartų, šios transporto priemonės pasirinkti negalima.
x
Ar buvo naudojamas gamintojo nepatvirtintas degalų priedas?
Jei taip, šios transporto priemonės pasirinkti negalima.
x
Ar transporto priemonė buvo prižiūrima ir eksploatuojama pagal gamintojo instrukcijas?
Jei ne, šios transporto priemonės pasirinkti negalima.
x
Išsami techninės priežiūros ir remonto darbų istorija, nurodant atnaujinimo darbus
Jei išsami dokumentacija negali būti pateikta, šios transporto priemonės pasirinkti negalima.
x
Transporto priemonės apžiūra ir techninė priežiūra
X – atmetimo kriterijai /
F – trūkumų turinti transporto priemonė
X – patikrinta ir pranešta
1
Degalų lygis bake (pilnas / tuščias)
Ar šviečia degalų lygio signalinė lemputė? Jei taip, prieš bandymą įpilkite degalų.
x
2
Ar prietaisų skydelyje dega kokios nors signalinės lemputės, rodančios transporto priemonės arba išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemos triktį, kurios negalima pašalinti atliekant įprastą techninės priežiūrą? (trikčių indikatoriaus lemputė, variklio techninės priežiūros lemputė ir kt.)?
Jei taip, šios transporto priemonės pasirinkti negalima.
x
3
Ar užvedus variklį užsidega selektyviosios katalizinės redukcijos lemputė?
Jei taip, prieš naudojant transporto priemonę bandymams, reikėtų įpilti „AdBlue“ arba atlikti remonto darbus.
x
4
Išmetimo sistemos apžiūra
Patikrinkite, ar tarp išmetimo kolektoriaus ir išmetimo vamzdžio nėra nuotėkio vietų. Patikrinkite ir patvirtinkite dokumentais (su nuotraukomis).
Jei yra pažeistų arba nuotėkio vietų, transporto priemonė pripažįstama turinčia trūkumų..
F
5
Su išmetamosiomis dujomis susijusios sudedamosios dalys
Apžiūrėkite visas išmetimo sistemos sudedamąsias dalis ir patikrinkite, ar jos nėra pažeistos, patikros rezultatus patvirtinkite dokumentais (su nuotraukomis)
Jei yra pažeistų vietų, transporto priemonė pripažįstama turinčia trūkumų.
F
6
Garavimo sistema
Padidinkite degalų sistemos slėgį (iš filtro pusės); pastovios aplinkos temperatūros sąlygomis patikrinkite, ar nėra nuotėkio vietų; transporto priemonės išorėje ir viduje atlikite įsiurbiamąjį bandymą, naudodami liepsnos jonizacijos detektorių. Jei naudojant liepsnos jonizacijos detektorių atlikto įsiurbiamojo bandymo rezultatas yra neigiamas, transporto priemonė pripažįstama turinčia trūkumų.
F
7
Degalų ėminys
Paimkite degalų ėminį iš degalų bako.
x
8
Oro ir alyvos filtrai
Patikrinkite, ar oro ir alyvos filtrai nėra užteršti ar pažeisti, ir, jei jie yra pažeisti ar labai užteršti arba jei iki kito rekomenduojamo keitimo yra likę nuvažiuoti mažiau kaip 800 km, pakeiskite juos.
x
9
Langų plovimo skystis (tik degalų garavimo išlakų kiekio bandymų atveju)
Pašalinkite langų plovimo skystį ir į baką pripilkite karšto vandens.
x
10
Ratai (priekiniai ir galiniai)
Patikrinkite, ar ratai sukasi laisvai, ar jiems suktis netrukdo stabdžiai.
Jei ne, šios transporto priemonės pasirinkti negalima.
x
11
Padangos (tik degalų garavimo išlakų kiekio bandymų atveju)
Išimkite atsarginį ratą, jei padangos keistos mažiau nei prieš 15 000 km, jas pakeiskite stabilizuotomis padangomis. Naudokite tik vasarines ir universalias padangas.
x
12
Diržinės pavaros ir aušintuvo dangtis
Jei yra pažeidimų, transporto priemonė pripažįstama turinčia trūkumų. Patvirtinkite dokumentais su nuotraukomis.
F
13
Patikrinkite skysčių lygį
Patikrinkite, ar skysčių (variklio alyvos, aušinamojo skysčio) lygis yra tarp didžiausiojo ir mažiausiojo; jei lygis nesiekia mažiausiojo, įpilkite atitinkamo skysčio
x
14
Degalų pildymo angos sklendė (tik degalų garavimo išlakų kiekio bandymų atveju)
Patikrinkite, ar ant degalų pildymo angos sklendės visiškai nėra degalų likučių arba nuplaukite žarną karštu vandeniu.
x
15
Vakuuminės žarnos ir elektros laidai
Patikrinkite viską dėl vientisumo. Jei yra pažeidimų, transporto priemonė pripažįstama turinčia trūkumų. Patvirtinkite dokumentais su nuotraukomis.
F
16
Įpurškimo vožtuvai / laidai
Patikrinkite visus laidus ir degalų tiekimo linijas. Jei yra pažeidimų, transporto priemonė pripažįstama turinčia trūkumų. Patvirtinkite dokumentais su nuotraukomis.
F
17
Uždegimo laidas (taikoma benzinu varomoms transporto priemonėms)
Patikrinkite žvakes, uždegimo laidus ir kt. Jei yra pažeidimų, pakeiskite juos.
x
18
EGR sistema ir katalizatorius, kietųjų dalelių filtras
Patikrinkite visus kabelius, laidus ir jutiklius.
Jei yra neteisėto keitimo požymių, šios transporto priemonės pasirinkti negalima.
Jei yra pažeidimų, transporto priemonė pripažįstama turinčia trūkumų. Patvirtinkite dokumentais su nuotraukomis.
x/F
19
Saugos būklė
Patikrinkite, ar padangos, transporto priemonės kėbulas, elektros ir stabdžių sistemos yra saugios naudoti per bandymą, ir laikykitės kelių eismo taisyklių.
Jei ne, šios transporto priemonės pasirinkti negalima.
x
20
Puspriekabė
Ar yra elektros laidai, būtini norint prikabinti puspriekabę?
x
21
Aerodinaminiai pakeitimai
Patikrinkite, ar nėra padaryta aerodinaminių pakeitimų, kurių nebūtų galima pašalinti prieš atliekant bandymus (stogo bagažinių, kroviniams vežti skirtų skersinių ar stovų, spoilerių ir kt.), ir ar netrūksta įprastų aerodinaminių sudedamųjų dalių (priekinių kreiptuvų, sklaidytuvų, skirstytuvų ir kt.)
Jei taip, šios transporto priemonės pasirinkti negalima. Patvirtinkite dokumentais su nuotraukomis.
x
22
Patikrinkite, ar iki kitų numatytų techninės priežiūros darbų liko nuvažiuoti mažiau kaip 800 km; jei taip, atlikite tuos techninės priežiūros darbus
x
23
Prieš bandymus ir po jų turi būti atliktos visos patikros, kurias atliekant reikia prisijungti prie OBD sistemos
24
Galios pavaros valdymo modulio kalibravimo dalies numeris ir kontrolinė suma
x
25
OBD sistema grindžiama diagnostika (prieš išmetamųjų teršalų kiekio bandymą ir po jo)
Nuskaitykite diagnostinius trikčių kodus ir atspausdinkite klaidų sąrašą.
x
26
OBD sistemos užklausa taikant 9-ąjį techninės priežiūros režimą (prieš išmetamųjų teršalų kiekio bandymą ir po jo)
Nuskaitykite 9-ojo techninės priežiūros režimo informaciją. Užregistruokite šią informaciją.
x
27
OBD sistemos 7-asis režimas (prieš išmetamųjų teršalų kiekio bandymą ir po jo)
Nuskaitykite 7-ojo techninės priežiūros režimo informaciją. Užregistruokite šią informaciją.
Pastabos dėl: remonto / sudedamųjų dalių keitimo / dalių numerių
2 priedėlis
Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties 4 tipo bandymų taisyklės
Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties 4 tipo bandymai atliekami pagal VI priedą (arba, jei taikoma, pagal Reglamento (EB) Nr. 692/2008 VI priedą), išskyrus tai, kad:
—
transporto priemonės, su kuriomis atliekamas 4 tipo bandymas, turi būti bent 12 mėnesių senumo,
—
filtras laikomas sendintu, todėl filtro sendinimo bandymo ant stendo procedūra netaikoma,
—
filtras pagal VI priede aprašytą atitinkamą procedūrą užpildomas transporto priemonės išorėje, ir išimamas iš transporto priemonės bei joje montuojamas pagal gamintojo pateiktas remonto darbų instrukcijas. Siekiant įsitikinti, kad filtras sumontuotas tinkamai, prieš užpildant filtrą ir jį užpildžius, kuo arčiau filtro atliekamas siurbimo bandymas naudojant liepsnos jonizacijos detektorių (kai rezultatai mažesni kaip 100 ppm, esant 20 °C temperatūrai),
—
degalų bakas laikomas sendintu, todėl, skaičiuojant 4 tipo bandymo rezultatą, pralaidumo faktorius netaikomas.
3 priedėlis
Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties ataskaita
Išsamioje eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros ataskaitoje pateikiama tokia informacija:
1)
bandymo data;
2)
eksploatuojamų transporto priemonių atitikties ataskaitos unikalusis numeris;
3)
patvirtinimo įgaliotoju atstovu data;
4)
perdavimo patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai arba įkėlimo į elektroninę platformą data;
5)
gamintojo pavadinimas ir adresas;
6)
atsakingos bandymų laboratorijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai ir el. pašto adresas;
7)
į bandymo planą įtrauktų transporto priemonių modelio (-ių) pavadinimas (-ai);
8)
jei reikia, transporto priemonių, apie kurias gamintojas pateikia informaciją, pvz., susijusią su variklio išmetamųjų teršalų kiekiu, sąrašas, eksploatuojamų transporto priemonių šeima;
9)
šių transporto priemonių šeimai priklausančių transporto priemonių tipų patvirtinimo numeriai, jei taikytina, įskaitant visų išplėtimų ir lauko sąlygomis atliktų remonto darbų ir (arba) transporto priemonių atšaukimo (atnaujinimo darbų) numerius;
10)
informacija apie šių transporto priemonių, apie kurias gamintojas pateikia informaciją (jeigu to prašo tipo patvirtinimo institucija), patvirtinto tipo išplėtimus, lauko sąlygomis atliktus remonto darbus ir (arba) transporto priemonių atšaukimą;
11)
laikotarpis, per kurį buvo surinkta informacija;
12)
eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros procedūra, įskaitant, jei taikoma:
i)
transporto priemonių gavimo būdą;
ii)
transporto priemonių atrankos ir atmetimo kriterijus (įskaitant atsakymus į 1 priedėlyje pateiktoje lentelėje nurodytus klausimus, taip pat pateikiant nuotraukas);
iii)
taikant programą naudojamų bandymų tipus ir procedūras;
iv)
geografinį (-ius) rajoną (-us), kuriame (-iuose) gamintojas surinko informaciją;
v)
ėminių partijos numerį ir naudotą ėminių ėmimo planą;
13)
eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros procedūros rezultatai, įskaitant:
i)
į programą įtrauktų transporto priemonių identifikavimą (išbandytų ar neišbandytų). Pateikiami 1 priedėlyje esančioje lentelėje nurodyti identifikavimo duomenys be konfidencialių dalykų;
ii)
variklio išmetamųjų teršalų kiekio bandymų duomenis:
—
bandymams naudojamų degalų specifikacijas (pvz., bandymų etaloniniai degalai ar rinkoje parduodami degalai),
—
bandymo sąlygas (temperatūra, oro drėgmė, dinamometro inercinis svoris),
—
dinamometro nuostačius (pvz., kelio apkrova, galios parametras),
—
bandymų rezultatus ir teigiamo arba neigiamo rezultato apskaičiavimą;
iii)
degalų garavimo išlakų kiekio bandymų duomenis:
—
bandymams naudojamų degalų specifikacijas (pvz., bandymų etaloniniai degalai ar rinkoje parduodami degalai),
—
bandymo sąlygas (temperatūra, oro drėgmė, dinamometro inercinis svoris),
—
dinamometro nuostačius (pvz., kelio apkrova, galios parametras),
—
bandymų rezultatus ir teigiamo arba neigiamo rezultato apskaičiavimą.
4 priedėlis
Patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos metinė eksploatuojamų transporto priemonių atitikties ataskaita
ANTRAŠTINĖ DALIS
A. Glausta apžvalga ir pagrindinės išvados.
B. Praėjusiais metais gamintojo vykdyta eksploatuojamų transporto priemonių atitikties tikrinimo veikla:
1)
gamintojo vykdytas informacijos rinkimas;
2)
eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymai (įskaitant planavimą ir bandomų šeimų atranką, galutinius bandymų rezultatus).
C. Praėjusiais metais kitų subjektų vykdyta eksploatuojamų transporto priemonių atitikties tikrinimo veikla:
3)
informacijos rinkimas ir rizikos vertinimas;
4)
eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymai (įskaitant planavimą ir bandomų šeimų atranką, galutinius bandymų rezultatus).
D. Praėjusiais metais patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos vykdyta eksploatuojamų transporto priemonių atitikties tikrinimo veikla:
5)
informacijos rinkimas ir rizikos vertinimas;
6)
eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymai (įskaitant planavimą ir bandomų šeimų atranką, galutinius bandymų rezultatus);
7)
išsamūs tyrimai;
8)
taisomieji veiksmai.
E. Numatomo per metus išmetamo teršalų kiekio sumažėjimo dėl taisomųjų veiksmų, taikytų siekiant užtikrinti eksploatuojamų transporto priemonių atitiktį, vertinimas.
F. Įgyta patirtis (įskaitant susijusią u naudotų priemonių veiksmingumu).
G. Ataskaita dėl kitų netinkamų bandymų.
5 priedėlis
Skaidrumo aprašai
1 lentelė
1 skaidrumo aprašas
ID
Įvesties duomenys
Duomenų tipas
Vienetas
Aprašymas
1
Tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus numeris
Tekstas
- -
Kaip nurodyta I priedo 6 priedėlyje (Reglamentas (ES) 2017/1151)
1a
Tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus data
Data
- -
Tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus data
2
Interpoliacijos šeimos identifikatorius (IP ID)
Tekstas
- -
Kaip nurodyta I priedo 4 priedėlio
II skirsnio 0 punkte (Reglamentas (ES) 2017/1151)
ir JT EEK taisyklės Nr. 154 A2 priedo tipo patvirtinimo pranešimo 0.1 punkto papildyme, interpoliacijos šeimos identifikatorius, kaip apibrėžta tos pačios taisyklės 6.2.2 punkte
5
Koregavimo pagal aplinkos temperatūrą bandymo (ATCT) šeimos identifikatorius
Tekstas
- -
Kaip nurodyta I priedo 3 priedėlio 0.2.3.2 punkte (Reglamentas (ES) 2017/1151)
7
Daug CO2 išmetančios transporto priemonės kelio apkrovos šeimos identifikatorius arba standartinės masės šeimos identifikatorius
Tekstas
- -
Kaip nurodyta I priedo 3 priedėlio 0.2.3.4.1 punkte (Kelio apkrovos matricos šeimos, 0.2.3.5. punktas)
(Reglamentas (ES) 2017/1151)
7a
Mažai CO2 išmetančios transporto priemonės kelio apkrovos šeimos identifikatorius (jei taikoma)
Tekstas
- -
Kaip nurodyta I priedo 3 priedėlio 0.2.3.4.2 punkte (Reglamentas (ES) 2017/1151)
7b
Vidutinį CO2 kiekį išmetančios transporto priemonės kelio apkrovos šeimos identifikatorius (jei taikoma)
Tekstas
- -
Kaip nurodyta JT taisyklės Nr. 154 A1 priedo 1 priedėlio 1.4.2 punkte. Kelio apkrovos parametrai
13
Šeimai priklausančios transporto priemonės varomieji ratai
I priedo 4 priedėlio papildymo 1.7 punktas (Reglamentas (ES) 2017/1151)
14
Važiuoklės dinamometro konfigūracija atliekant tipo patvirtinimo bandymą
Išvardijimas (viena ašis, dvi ašys)
- -
Kaip JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo 2.4.2.4 punkte
18
Vairuotojo pasirenkamas (-i) režimas (-ai), taikomas (-i) atliekant tipo patvirtinimo bandymus (tik vidaus degimo varikliu (-iais) varomų (ICE) transporto priemonių) arba bandymus įkrovos palaikymo režimo sąlygomis (ICE, NOVC-HEV, OVC-HEV, NOVC-FCHV)
Galimi formatai: pdf, jpg.
Rinkmenos pavadinimas turi būti UUID, unikalus rinkinyje.
- -
Nurodyti ir apibūdinti atliekant tipo patvirtinimą naudojamą (-us) režimą (-us). Vyraujančio režimo atvejais būtų tik viena įvestis. Arba reikia aprašyti geriausio ir blogiausio atvejo režimus. Režimų, kuriuos reikia naudoti atliekant tipo patvirtinimo bandymus, kaip nurodyta JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo 2.6.6 punkte
19
Vairuotojo pasirenkamas (-i) režimas (-ai), taikomas (-i) atliekant tipo patvirtinimo bandymus įkrovos naudojimo bandymo sąlygomis (OVC-HEV)
Galimi formatai: pdf, jpg.
Rinkmenos pavadinimas turi būti UUID, unikalus rinkinyje.
- -
Nurodyti ir apibūdinti atliekant tipo patvirtinimą naudojamą (-us) režimą (-us). Vyraujančio režimo atvejais būtų tik viena įvestis. Arba reikia aprašyti geriausio ir blogiausio atvejo režimus. Režimų, kuriuos reikia naudoti atliekant tipo patvirtinimo bandymus, kaip nurodyta JT taisyklės Nr. 154 B8 priedo 3.2.3 punkte, aprašymas.
Transporto priemonių su mechanine pavarų dėže visos apkrovos galios kreivė ir papildoma saugumo riba (ASM), degalai 1, degalai 2 (jei taikoma)
Vertės iš lentelių
min-1 vs. kW vs. %
Visos apkrovos galios kreivė variklio sūkių skaičiaus intervale nuo nidle iki nrated arba nmax, arba ndv (ngvmax) × vmax, pasirenkant didesnę vertę, ir ASM (jei naudojama pavarų perjungimo skaičiavimui), I priedo 8a priedėlio 1.2.4 punktas.
(Reglamentas (ES) 2017/1151)
Verčių iš lentelių pavyzdį galima rasti JT taisyklės Nr. 154 B2 priedo A2/1 lentelėje
26
Papildoma informacija apie transporto priemonių su mechanine pavarų dėže pavarų perjungimo skaičiavimą, degalai 1, degalai 2 (jei taikoma)
Žr. pavyzdžio lentelę
Žr. pavyzdžio lentelę
I priedo 8a priedėlio 1.2.4 punktas (Reglamentas (ES) 2017/1151)
29
Koregavimo pagal aplinkos temperatūrą bandymo (ATCT) šeimos pataisos koeficientas (FCF), degalai 1, degalai 2 (jei taikoma)
Skaičius
- -
Viena kiekvienų degalų vertė, jei tai yra dvejopais degalais ir mišriais degalais varoma transporto priemonė. Degalai 1 visada derinami su savo ATCT FCF, o degalai 2 su savo ATCT FCF.
Kaip apibrėžta JT taisyklės Nr. 154 B6a priedo 3.8.1 punkte. .
30a
Transporto priemonių, turinčių periodiškai regeneruojamas sistemas, pridedamasis (-ieji) Ki koeficientas (-ai)
Vertės iš lentelių
g/km – CO2, mg/km – visų likusių
Lentelė, kurioje nustatytos CO,
NOx, PM, THC (mg/km) ir CO2 (g/km) vertės.
Palikti tuščią, jei yra nurodyti dauginamieji Ki koeficientai arba jei transporto priemonės neturi jokių periodiškai regeneruojamų sistemų. I priedo 8a priedėlio 2.1.1.1.1 punktas dėl teršalų ir 2.1.1.2.1 punktas dėl CO2. (Reglamentas (ES) 2017/1151)
30b
Transporto priemonių, turinčių periodiškai regeneruojamas sistemas, dauginamasis (-ieji) Ki koeficientas (-ai)
Vertės iš lentelių
be vienetų
Lentelė, kurioje nustatytos CO,
NOx, PM, THC ir CO2 vertės. Palikti tuščią, jei yra nurodyti pridedamieji Ki koeficientai arba jei transporto priemonės neturi jokių periodiškai regeneruojamų sistemų. I priedo 8a priedėlio 2.1.1.1.1 punktas dėl teršalų ir 2.1.1.2.1 punktas dėl CO2.
Lentelė, kurioje nustatyti nusidėvėjimo koeficientai kiekvienam teršalui.
1)
CO, PM, PN, NOx, NMHC ir THC – vieneriopus degalus naudojančių benzinu varomų transporto priemonių bei visų dvejopus degalus ir mišrius degalus naudojančių transporto priemonių.
2)
CO, NOx, NMHC ir THC – vieneriopus degalus naudojančių SND ir GD varomų transporto priemonių.
3)
NOx – vieneriopus degalus naudojančių H2 varomų transporto priemonių.
4)
NOx, THC+NOX, CO, PM ir PN – visų dyzelinu varomų transporto priemonių.
5)
Jei yra nurodyti dauginamieji nusidėvėjimo koeficientai (DF) – palikti tuščią. I priedo 8a priedėlio 2.1.1.1.1 punktas (Reglamentas (ES) 2017/1151).
Lentelė, kurioje nustatyti nusidėvėjimo koeficientai kiekvienam teršalui.
—
CO, PM, PN, NOx, NMHC ir THC – vieneriopus degalus naudojančių benzinu varomų transporto priemonių bei visų dvejopus degalus ir mišrius degalus naudojančių transporto priemonių.
—
CO, NOx, NMHC ir THC – vieneriopus degalus naudojančių SND ir GD varomų transporto priemonių.
—
NOx – vieneriopus degalus naudojančių H2 varomų transporto priemonių.
—
NOx, THC+NOx, CO, PM ir PN – visų dyzelinu varomų transporto priemonių.
Jei yra nurodyti pridedamieji nusidėvėjimo koeficientai (DF) – palikti tuščią. I priedo 8a priedėlio 2.1.1.1.1 punktas.
(Reglamentas (ES) 2017/1151).
32
Kiekvienos ĮEEKS baterijų įtampa
Skaičius
V
Kaip apibrėžta JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo 2 priedėlio 4.1 punkte.
(DIN EN 60050-482)
33
K pataisos koeficientas tik NOVC ir OVC-HEV
Lentelė
(g/km)/(Wh/km)
NOVC ir OVC-HEV
Įkrovos palaikymo režimo sąlygomis išmetamo CO2 kiekio koregavimo koeficientas, kaip apibrėžta JT taisyklės Nr. 154 B8 priedo 2 priedėlio 2 dalyje
42
Regeneravimo atpažinimas
Dokumentas pdf arba jpg
Rinkmenos pavadinimas turi būti UUID, unikalus rinkinyje.
Transporto priemonės gamintojo aprašymas, kaip atpažinti, kad bandymo metu įvyko regeneravimas
43
Regeneravimo užbaigimas
Dokumentas pdf arba jpg
Rinkmenos pavadinimas turi būti UUID, unikalus rinkinyje.
-
Regeneravimo užbaigimo procedūros aprašymas
44a
Tik transporto priemonės L pereinamojo ciklo indekso numeris
Skaičius
-
Tik OVC-HEV transporto priemonių. Įkrovos naudojimo ciklo ridos bandymų, atliekamų iki nutraukimo kriterijaus įvykdymo, skaičius. I priedo 8a priedėlio 2.1.1.4.1.4 punktas (Reglamentas (ES) 2017/1151)
Pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą patvirtintos transporto priemonės arba specialios paskirties transporto priemonės
45
Leidžiamoji parengtos naudoti sukomplektuotos transporto priemonės masė (kg)
Skaičius
Kg
Kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/683 I priedo 0.2.2.1 punkte
Intervalas
45a
Faktinė sukomplektuotos transporto priemonės masė
Skaičius
kg
Kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/683 I priedo 0.2.2.1 punkte
Intervalas
45b
Galima transporto priemonės didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė (kg)
Skaičius
kg
Kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/683 I priedo 0.2.2.1 punkte
Intervalas
46
Leidžiamasis sukomplektuotos transporto priemonės priekinio paviršiaus plotas
Skaičius
cm2
Kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/683 I priedo 0.2.2.1 punkte
Intervalas
47
Leidžiamasis pasipriešinimo riedėjimui koeficientas
Skaičius
kg/t
Kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/683 I priedo 0.2.2.1 punkte
Intervalas
48
Leidžiamasis radiatoriaus grotelių oro angų priekinės dalies projekcijos plotas
Skaičius
cm2
Kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/683 I priedo 0.2.2.1 punkte
Intervalas
VISŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ
49
Varymo sistemos tipas
Išvardijimas (tik ICE, OVC-HEV, NOVC-HEV)
- -
Varymo sistemos tipas, kaip apibrėžta IIIA priedo 3.3.1.2 punkto a papunktyje
50
Uždegimo tipas:
Išvardijimas
(priverstinis uždegimas, slėginis uždegimas)
- -
Uždegimo tipas, kaip nurodyta
I priedo 3 priedėlio 3.2.1.1 punkte (Reglamentas (ES) 2017/1151)
I priedo 3 priedėlio 3.2.1.8 punktas (Reglamentas (ES) 2017/1151)
Dvigubos padangos
Taip / ne
Deklaruota pirminės įrangos gamintojo
Degalų bako talpa (apytikrės vertės)
Skaičius
Degalų bako (-ų) talpa (-os)
I priedo 3.2.3.1.1 punktas (Reglamentas (ES) 2020/683)
Sandarus degalų bakas
Taip / ne
I priedo 3.2.12.2.5.5.3 punktas (Reglamentas (ES) 2020/683)
Pasaulinis gamintojo identifikatorius (WMI) naudojamas šioje WVTA+TVV
Tekstas
Deklaruota pirminės įrangos gamintojo (ISO 3779)
“
(1)
1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL L 350, 1998 12 28, p. 58).
III PRIEDAS
„IIIA PRIEDAS
1. SANTRUMPOS
Santrumpos paprastai žymi sutrumpinto termino vienaskaitos ir daugiskaitos formas.
metano atskyriklio ir liepsnos jonizacijos detektoriaus derinys
NMHC
—
angliavandeniliai, išskyrus metaną
OBD
—
vidinė diagnostikos sistema
PEMS
—
nešiojamoji išmetamųjų teršalų matavimo sistema
RPA
—
santykinis teigiamas pagreitis
SEE
—
liekamasis standartinis nuokrypis
THC
—
bendras angliavandenilių kiekis
VIN
—
transporto priemonės identifikavimo numeris
WLTC
—
pasaulinė suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūra
2. APIBRĖŽTYS
2.1.
Šiame priede vartojamos tokios su bendraisiais klausimais susijusios apibrėžtys:
2.1.1.
Transporto priemonės tipas, atsižvelgiant į realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekį – grupė transporto priemonių, kurios nesiskiria pagal „PEMS bandymų šeimą“ sudarančius kriterijus, kaip apibrėžta 3.3.1 punkte.
2.1.2.
Deklaruotos didžiausios RDE vertės – išmetamųjų teršalų kiekio vertės, kurios būtinai turi būti mažesnės nei taikomos išmetamųjų teršalų ribinės vertės, pasirinktinai deklaruojamos gamintojo ir naudojamos tikrinant atitiktį mažesnėms išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms.
2.2.
Šiame priede vartojamos tokios su bandymo įranga susijusios apibrėžtys:
2.2.1.
Tikslumas – išmatuotos vertės ir pagal nacionalinį arba tarptautinį standartą atsekamos pamatinės vertės skirtumas, kuris apibūdina rezultato teisingumą (1 paveikslas).
2.2.2.
Pereinamoji jungtis – šiame priede reiškia mechanines dalis, kuriomis transporto priemonę galima prijungti prie dažniausiai naudojamos arba standartizuotos matuoklio jungties.
2.2.3.
Analizatorius – matuoklis, kuris nėra transporto priemonės dalis, tačiau įrengtas dujinių teršalų ar kietųjų dalelių koncentracijai arba kiekiui nustatyti.
2.2.4.
Kalibravimas – matavimo sistemos atsako nustatymo procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad išėjimo signalas patektų į atskaitos signalų intervalą.
2.2.5.
Kalibravimo dujos – dujų mišinys, naudojamas dujų analizatoriams kalibruoti.
2.2.6.
Delsos trukmė – skirtumas tarp atskaitos taške matuojamos sudedamosios dalies pokyčio laiko ir sistemos atsako, sudarančio 10 procentų galutinio rodmens, laiko (t10), kai ėminių ėmimo zondas apibrėžiamas kaip atskaitos taškas (2 paveikslas).
2.2.7.
Visa skalė – įrangos gamintojo nurodytas visas analizatoriaus, srauto matuoklio arba jutiklio diapazonas arba didžiausias konkrečiam bandymui naudojamas diapazonas.
2.2.8.
Tam tikros angliavandenilių rūšies angliavandenilių atsako koeficientas – FID rodmens ir nagrinėjamų angliavandenilių koncentracijos etaloninių dujų balione santykis, išreikštas ppmC1.
2.2.9.
Svarbi techninė priežiūra – sudedamosios dalies arba modulio, galinčio turėti įtakos matavimo tikslumui, reguliavimo, remonto ar keitimo darbai.
2.2.10.
Triukšmas – dešimties standartinių nuokrypių, kurių kiekvienas apskaičiuotas pagal nulinius atsakus, 30 sekundžių laikotarpiu matuojamus 1,0 Hz kartotiniu pastoviu dažniu, dvigubas kvadratinis vidurkis.
2.2.11.
Angliavandeniliai, išskyrus metaną (NMHC) – bendras angliavandenilių kiekis (THC), atėmus metano (CH4) kiekį.
2.2.12.
Glaudumas – kartotinių matavimų nepakitusiomis sąlygomis vienodų rezultatų gavimo laipsnis (1 paveikslas).
2.2.13.
Rodmuo – matuojant transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekį naudojamo analizatoriaus, srauto matuoklio, jutiklio arba bet kokio kito matuoklio pateikiama skaitinė vertė.
2.2.14.
Pamatinė vertė – pagal nacionalinį arba tarptautinį standartą atsekama vertė (1 paveikslas).
2.2.15.
Atsako trukmė (t90) – matuojamos sudedamosios dalies pokyčio atskaitos taške laiko ir sistemos atsako, sudarančio 90 procentų galutinio rodmens, laiko (t90) skirtumas, kai ėminių ėmimo zondas apibrėžiamas kaip atskaitos taškas, o matuojamo komponento pokytis sudaro bent 60 procentų visos skalės (FS) ir trunka ne ilgiau kaip 0,1 sekundės. Sistemos atsako trukmė susideda iš sistemos delsos trukmės ir sistemos kilimo trukmės, kaip pavaizduota 2 paveiksle.
2.2.16.
Kilimo trukmė – laiko, per kurį matuojama vertė pasiekia 10 procentų ir 90 procentų galutinio rodmens vertės, skirtumas (t10 – t90), kaip pavaizduota 2 paveiksle.
2.2.17.
Jutiklis – matuoklis, kuris nėra transporto priemonės dalis, tačiau įrengtas joje parametrams nustatyti, išskyrus dujinių bei kietųjų dalelių teršalų koncentraciją ir išmetamųjų dujų masės srautą.
2.2.18.
Nuostatis – kontrolės sistemos siektina tikslinė vertė.
2.2.19.
Matavimo intervalas – matuoklio sureguliuotas intervalas, kad būtų gautas tinkamas matuoklio atsakas į kalibravimo etaloną, kuris sudarytų 75–100 procentų didžiausiosios matuoklio matavimo diapazono arba numatomo naudojimo diapazono vertės.
2.2.20.
Atsakas į patikros dujas – vidutinis atsakas į matavimo intervalo signalą per ne trumpesnį negu 30 sekundžių tarpsnį.
2.2.21.
Atsako į patikros dujas slinkis – skirtumas tarp vidutinio atsako į matavimo intervalo signalą ir tikrojo matavimo intervalo signalo, išmatuoto apibrėžtu laiko tarpsniu po to, kai buvo nustatytas tikslus analizatoriaus, srauto matuoklio arba jutiklio matavimo intervalas.
2.2.22.
Bendras angliavandenilių kiekis (THC) – liepsnos jonizacijos detektoriumi (FID) nustatytų visų lakiųjų junginių suma.
2.2.23.
Atsekamas – matavimas arba rodmuo, kurį galima susieti per nenutrūkstamą palyginimų grandinę su nacionaliniu ar tarptautiniu standartu.
2.2.24.
Transformacijos trukmė – koncentracijos ar srauto pokyčio atskaitos taške laiko (t0) ir sistemos atsako, sudarančio 50 procentų galutinio rodmens, laiko (t50) skirtumas, kaip pavaizduota 2 paveiksle.
2.2.25.
Analizatoriaus tipas – grupė to paties gamintojo pagamintų analizatorių, kurių naudojimas paremtas identišku vieno konkretaus dujinio komponento koncentracijos arba kietųjų dalelių kiekio nustatymo principu.
2.2.26.
Išmetamųjų dujų masės srauto matuoklio tipas – grupė to paties gamintojo pagamintų išmetamųjų dujų masės srauto matuoklių, kuriuose naudojamas vienodo vidinio skersmens vamzdelis ir kurių naudojimas pagrįstas identišku išmetamųjų dujų masės srauto nustatymo principu.
2.2.27.
Tikrinimas – įvertinimo procesas siekiant nustatyti, ar analizatoriaus, srauto matuoklio arba jutiklio išėjime išmatuota, ar apskaičiuota vertė, ar išėjimo signalas arba metodas atitinka atskaitos signalą arba vertę, neviršijant vienos ar kelių iš anksto nustatytų priimtinumo ribų.
2.2.28.
Nulio nustatymas – toks analizatoriaus, srauto matuoklio ar jutiklio kalibravimas, kai gaunamas tikslus atsakas į nulinį signalą.
2.2.29.
Nulinės vertės nustatymo dujos – jokių analičių neturinčios dujos, naudojamos analizatoriaus nuliniam atsakui nustatyti.
2.2.30.
Nulinis atsakas – vidutinis atsakas į nulinį signalą per ne trumpesnį negu 30 sekundžių laiko tarpsnį.
2.2.31.
Nulio slinkis – skirtumas tarp vidutinio atsako į nulio signalą ir faktinio nulio signalo, išmatuoto per apibrėžtą laiko tarpsnį po to, kai, kalibruojant analizatorių, srauto matuoklį ar jutiklį, buvo tiksliai nustatyta nulinė vertė.
1 paveikslas
Tikslumo, glaudumo ir pamatinės vertės apibrėžtys
2 paveikslas
Delsos, kilimo, transformacijos ir atsako trukmės apibrėžimas
2.3.
Šiame priede vartojamos tokios su transporto priemonės charakteristikomis ir vairuotoju susijusios apibrėžtys:
2.3.1.
Faktinė transporto priemonės masė – parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė ir joje įrengtos pasirenkamosios įrangos masė.
2.3.2.
Pagalbiniai įtaisai – neišoriniai energiją naudojantys, keičiantys, kaupiantys arba tiekiantys įtaisai ar sistemos, sumontuoti transporto priemonėje ne jai varyti, o kitu tikslu, todėl nelaikomi galios pavaros sudedamąja dalimi.
2.3.3.
Parengtos naudoti transporto priemonės masė – transporto priemonės, kurios degalų bakas (-ai) pripildytas (-i) bent iki 90 procentų jo (jų) talpos, ir standartinės įrangos, įrengtos pagal gamintojo specifikacijas, masė, įskaitant vairuotojo, degalų bei skysčių masę, ir, jei yra, kėbulo, kabinos, jungiamojo įtaiso, atsarginio rato (-ų) ir įrankių masę.
2.3.4.
Didžiausioji leidžiama transporto priemonės bandymo masė – faktinės transporto priemonės masės ir 90 procentų didžiausiosios techniškai leidžiamos pakrautos transporto priemonės masės bei faktinės transporto priemonės masės skirtumo suma (3 paveikslas).
2.3.5.
Odometras – prietaisas, rodantis vairuotojui bendrą, nuo transporto priemonės pagaminimo nuvažiuotą atstumą.
2.3.6.
Pasirenkamoji įranga – visi į standartinę įrangą neįtraukti elementai, kuriuos gamintojas gali savo nuožiūra sumontuoti transporto priemonėje ir kuriuos gali užsakyti klientas.
2.3.7.
Galios bandymo masės vienetui indeksas – vidaus degimo variklio vardinės galios ir bandymo masės (t. y. faktinės transporto priemonės masės, matavimo įrangos masės ir papildomų keleivių masės arba naudingosios krovinio masės, jei yra, sumos) santykis.
2.3.8.
Galios masės vienetui indeksas – parengtos eksploatuoti transporto priemonės vardinės galios ir masės santykis.
2.3.9.
Vardinė variklio galia (Prated) – didžiausioji naudingoji variklio galia (kW) pagal JT taisyklės Nr. 85 (1) reikalavimus.
2.3.10.
Didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė – didžiausioji transporto priemonės masė, nustatyta atsižvelgiant į jos konstrukciją ir eksploatacines savybes.
2.3.11.
Transporto priemonės OBD sistemos informacija – informacija, susijusi su transporto priemonėje įrengta visų transporto priemonės elektroninių sistemų diagnostikos sistema.
3 paveikslas
Su mase susijusios apibrėžtys
2.3.12.
Mišriais degalais varoma transporto priemonė – vieną degalų laikymo sistemą turinti transporto priemonė, kuri gali būti varoma įvairiais dviejų arba daugiau rūšių degalų mišiniais.
2.3.13.
Vieneriopų degalų transporto priemonė – transporto priemonė, suprojektuota veikti dažniausiai naudojant vienos rūšies degalus.
2.3.14.
Iš vidaus įkraunama hibridinė elektrinė transporto priemonė (NOVC-HEV) – hibridinė elektrinė transporto priemonė, kurios negalima įkrauti iš išorinio šaltinio.
2.3.15.
Iš išorės įkraunama hibridinė elektrinė transporto priemonė (OVC-HEV) – hibridinė elektrinė transporto priemonė, kurią galima įkrauti iš išorinio šaltinio.
2.4. Šiame priede vartojamos tokios su skaičiavimais susijusios apibrėžtys:
2.4.1.
Determinacijos koeficientas (r2) tai:
čia:
a0
– tiesinės regresijos linijos atkarpa;
a1
– tiesinės regresijos linijos krypties koeficientas;
2.5. Šiame priede vartojamos tokios su kitais dalykais susijusios apibrėžtys
2.5.1.
Šaltojo paleidimo tarpsnis – laikas nuo 2.6.5 punkte apibrėžtos bandymo pradžios iki to momento, kai transporto priemonė važiuoja 5 minutes. Jei nustatoma aušalo temperatūra, šaltojo paleidimo tarpsnis baigiasi, kai aušalo temperatūra pirmą kartą pakyla ne mažiau kaip iki 70 °C, tačiau ne vėliau nei po 5 minučių nuo bandymo pradžios. Jei aušalo temperatūros neįmanoma išmatuoti, gamintojo prašymu ir patvirtinimo institucijai sutikus, vietoj aušalo temperatūros gali būti naudojama variklio alyvos temperatūra.
2.5.2.
Išjungtas vidaus degimo variklis – vidaus degimo variklis, kuriam taikomas vienas iš šių kriterijų:
—
užregistruotas variklio sūkių skaičius yra < 50 min–1,
—
arba, jei variklio sūkių skaičius neregistruojamas, išmatuotas išmetamųjų dujų masės srautas yra < 3 kg/h.
2.5.3.
Variklio valdymo blokas – įvairius vykdiklius valdantis elektroninis blokas optimaliam variklio veikimui užtikrinti.
2.5.4.
Išplėtimo koeficientas – koeficientas, kurį taikant atsižvelgiama į didesnio intervalo aplinkos temperatūros arba altitudės sąlygų poveikį išmetamiems teršalams.
2.5.5.
Išmetamųjų kietųjų dalelių kiekis (KDK) – transporto priemonės išmetamų kietųjų dalelių(2)bendras kiekis, išmatuotas skiedimo, ėminių ėmimo ir matavimo metodais, kaip nustatyta šiame priede.
2.6. Šiame priede vartojamos tokios su bandymo procedūra susijusios apibrėžtys
2.6.1.
Šaltojo paleidimo PEMS maršrutas – maršrutas atliekant transporto priemonės kondicionavimu prieš bandymą, kaip aprašyta 5.3.2 punkte.
2.6.2.
Įšilusio variklio paleidimo PEMS maršrutas – maršrutas neatliekant transporto priemonės kondicionavimo prieš bandymą, kaip aprašyta 5.3.2 punkte, bet su šiltu varikliu, kurio aušalo temperatūra viršija 70 °C. Jei aušalo temperatūros matuoti neįmanoma, gamintojo prašymu ir patvirtinimo institucijai pritarus, vietoj aušalo temperatūros gali būti matuojama variklio alyvos temperatūra.
2.6.3.
Periodiškai regeneruojama sistema – išmetamųjų teršalų kontrolės įtaisas (pvz., katalizinis keitiklis, kietųjų dalelių gaudyklė), kuriam būtinas periodinio regeneravimo procesas.
2.6.4.
Reagentas – bet koks produktas, išskyrus degalus, laikomas transporto priemonėje ir pagal išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos signalą tiekiamas papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemai.
2.6.5.
Bandymo pradžia – kas įvyksta pirmiausiai (4 paveikslas) nuo:
—
pirmo vidaus degimo variklio paleidimo,
—
pirmo OVC-HEV ir NOVC-HEV transporto priemonės judėjimo didesniu nei 1 km/h greičiu.
4 paveikslas
Bandymo pradžios apibrėžtis
2.6.6.
Bandymo pabaiga – transporto priemonė įveikė maršrutą (5 paveikslas) pagal tai, kas įvyksta vėliausiai:
—
vidaus degimo variklio galutinio išjungimas,
—
transporto priemonės sustojimas ir OVC-HEV ir NOVC-HEVS greitis yra mažesnis arba lygus 1 km/h, baigiant bandymą su išjungtu vidaus degimo varikliu.
5 paveikslas
Bandymo pabaigos apibrėžtis
2.6.7.
PEMS tinkamumo patvirtinimas – tinkamo nešiojamosios išmetamųjų teršalų matavimo sistemos įrengimo ant važiuoklės dinamometro ir jos veikimo, esant nustatytoms tikslumo ribinėms vertėms, išmetamųjų dujų masės srauto matavimų, gautų iš vieno ar kelių neatsekamų išmetamųjų dujų masės srauto matuoklių arba apskaičiuotų pagal jutiklius arba ECU signalus, įvertinimo procesas.
3. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
3.1. Atitikties reikalavimai
Pagal šį priedą patvirtintų transporto priemonių tipų galutiniai RDE rezultatai, apskaičiuoti pagal šį priedą atliekant bet kokį galimą RDE bandymą pagal šio priedo reikalavimus, neturi būti didesni nei bet kuri atitinkama „Euro 6“ išmetamųjų teršalų riba, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje. Gamintojas patvirtina atitiktį šiam reglamentui užpildydamas 12 priedėlyje pateiktą sertifikatą.
Gamintojas gali deklaruoti 12 priedėlyje pateiktame gamintojo RDE atitikties sertifikate ir kiekvienos transporto priemonės atitikties sertifikate atitiktį mažesnėms išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms, pateikdamas mažesnes NOx arba KDK arba abiejų teršalų vertes, vadinamas „deklaruotos didžiausios RDE vertės“. Šios deklaruotos didžiausios RDE vertės turi būti naudojamos tikrinant automobilių atitiktį, kai taikoma, įskaitant eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus ir rinkos priežiūrą.
Transporto priemonių RDE eksploatacinės charakteristikos įrodomos atliekant būtinus PEMS bandymų šeimos bandymus kelyje, kai jos eksploatuojamos, taikant įprastus važiavimo ciklus, sąlygas ir naudingąsias krovinio mases. Būtinieji bandymai turi reprezentuoti transporto priemonių, eksploatuojamų realiais važiavimo maršrutais su įprasta apkrova, bandymus. Reikalavimai išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms turi būti įvykdyti važiavimui mieste ir visam PEMS maršrutui.
Pagal šį priedą reikalaujami bandymai reiškia atitikties prielaidą. Prielaida dėl atitikties gali būti iš naujo įvertinta atlikus papildomus RDE bandymus. Atitiktis tikrinama pagal eksploatuojamų transporto priemonių atitikties taisykles.
3.2. PEMS bandymų supaprastinimas
Valstybės narės užtikrina, kad transporto priemones būtų galima bandyti naudojant PEMS viešuosiuose keliuose pagal nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas procedūras, laikantis vietos kelių eismo teisės aktų ir saugos reikalavimų.
Gamintojai užtikrina, kad transporto priemones būtų galima bandyti naudojant PEMS. Jie turi:
a)
sukonstruoti išmetimo vamzdžius, kad būtų lengviau paimti išmetamųjų teršalų ėminius, arba pateikti tinkamas išmetimo vamzdžių pereinamąsias jungtis, kad valdžios institucijos galėtų atlikti bandymus;
b)
jei išmetimo vamzdžio konstrukcija nepalengvina išmetamųjų teršalų ėminių ėmimo, gamintojas taip pat nepriklausomoms šalims suteikia galimybę įsigyti ar išsinuomoti pereinamąsias jungtis per jų atsarginių dalių arba techninės priežiūros priemonių tinklą (pvz., remonto ir techninės priežiūros portalą), per įgaliotus platintojus arba per kontaktinį asmenį, nurodytą viešoje svetainėje;
c)
pateikti internetines PEMS prijungimo prie transporto priemonių instrukcijas, kurioms gauti nereikia registruotis ar turėti registracijos kodą;
d)
suteikti prieigą prie su šiuo priedu susijusių ECU signalų, kaip nurodyta 4 priedėlio A4/1 lentelėje, ir
e)
imtis reikiamų administracinių priemonių.
3.3. Transporto priemonių atranka PEMS bandymams
PEMS bandymai neprivalomi kiekvienam „
transporto priemonės tipui, atsižvelgiant į realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekį
“. Transporto priemonės gamintojas gali sujungti kelis transporto priemonių tipus, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, kad sudarytų „
PEMS bandymų šeimą
“ pagal 3.3.1 punkto reikalavimus, kurios tinkamumo patvirtinimas turi būti atliekamas pagal 3.4 dalies reikalavimus.
Simboliai, parametrai ir vienetai
N
—
Transporto priemonių tipų, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, skaičius
NT
—
mažiausias transporto priemonių tipų, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, skaičius
PMRH
—
didžiausias visų PEMS bandymų šeimos transporto priemonių galios ir masės santykis
PMRL
—
mažiausias visų PEMS bandymų šeimos transporto priemonių galios ir masės santykis
V_eng_max
—
didžiausias visų PEMS bandymo šeimai priklausančių transporto priemonių variklių darbinis tūris
3.3.1. PEMS bandymų šeimos kūrimas
PEMS bandymo šeimą sudaro baigtos gaminti panašių išmetamųjų teršalų charakteristikų transporto priemonės. Transporto priemonių tipai, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, gali būti įtraukti į PEMS bandymų šeimą tik tada, jei PEMS bandymų šeimos transporto priemonių charakteristikos yra identiškos visų toliau išvardytų administracinių ir techninių kriterijų atžvilgiu.
3.3.1.1. Administravimo kriterijai
a)
Tipo patvirtinimo institucija, pagal šį priedą išduodanti tipo, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, patvirtinimą (toliau – institucija).
b)
gamintojas, kuriam pagal šį priedą išduotas tipo, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, patvirtinimas (toliau – gamintojas).
3.3.1.2. Techniniai kriterijai
a)
Varymo sistemos tipas (pvz., ICE, NOVC-HEV, OVC-HEV)
b)
Degalų rūšis (-ys) (pvz., benzinas, dyzelinas, SND, GD, …). Dvejopų arba mišrių degalų transporto priemones galima grupuoti su kitomis transporto priemonėmis, jei jos turi bendrą degalų rūšį.
c)
Degimo procesas (pvz., dviejų taktų, keturių taktų)
d)
Cilindrų skaičius
e)
Cilindrų bloko konfigūracija (pvz., linijinė, V formos, spindulinė, horizontalioji priešinė, …)
f)
Variklio tūris
Transporto priemonės gamintojas turi nurodyti vertę V_eng_max (į PEMS bandymų šeimą įtrauktų visų transporto priemonių didžiausias variklių tūris). Į PEMS bandymų šeimą įtrauktų transporto priemonių variklių tūris neturi skirtis daugiau nei 22 % nuo V_eng_max, jei V_eng_max ≥ 1500 ccm, ir daugiau nei 32 % nuo V_eng_max., jei V_eng_max < 1500 ccm.
g)
Degalų tiekimo į variklį metodas (pvz., netiesioginis ar tiesioginis arba kombinuotasis įpurškimas)
h)
Aušinimo sistemos tipas (pvz., aušinama oru, vandeniu, alyva)
i)
Oro įsiurbimo metodas, pvz., natūralus įsiurbimas, slėginis tiekimas, pripūtimo kompresoriaus tipas (pvz., varomas išorės šaltinio, sudarytas iš vieno ar kelių turbokompresorių, kintamosios geometrijos ir pan.)
j)
Papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo komponentų tipai ir išdėstymo seka (pvz., trejopo veikimo katalizatorius, oksidacijos katalizatorius, mažo NOx kiekio gaudyklė, selektyvioji katalizinė redukcija, mažo NOx kiekio katalizatorius, kietųjų dalelių gaudyklė)
k)
Išmetamųjų dujų recirkuliacija (yra / nėra, vidaus / išorės, aušinama / neaušinama, žemo / aukšto slėgio).
3.3.1.3. PEMS bandymų šeimos išplėtimas
Esamą PEMS bandymų šeimą galima išplėsti, į ją įtraukiant naujus transporto priemonių tipus, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus. Išplėsta PEMS bandymų šeima ir jos tinkamumo patvirtinimas taip pat turi atitikti 3.3 ir 3.4 dalių reikalavimus. Šiuo tikslu gali tekti atlikti papildomų transporto priemonių PEMS bandymą, kad išplėstos PEMS bandymų šeimos tinkamumo patvirtinimas būtų atliekamas pagal 3.4 dalį.
3.3.1.4. Pakaitinės PEMS bandymų šeimos apibrėžtis
Kitaip nei pagal 3.3.1.1 ir 3.3.1.2 punktų nuostatas transporto priemonės gamintojas gali apibrėžti PEMS bandymų šeimą, kuri yra tapati vienam transporto priemonės tipui, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, arba vienai WLTP IP šeimai. Šiuo atveju bandoma tik viena šeimos transporto priemonė, institucijos pasirinkimu atliekant įšilusio arba šalto variklio paleidimo bandymą, ir nereikia atlikti PEMS bandymų šeimos tinkamumo patvirtinimo, kaip nurodyta 3.4 dalyje.
3.4. PEMS bandymų šeimos tinkamumo patvirtinimas
3.4.1. Bendrieji PEMS bandymų šeimos tinkamumo patvirtinimo reikalavimai
3.4.1.1.
Transporto priemonės gamintojas institucijai pateikia PEMS bandymų šeimai priklausančią reprezentatyviąją transporto priemonę. Techninė tarnyba atlieka transporto priemonės PEMS bandymą, kad būtų įrodyta reprezentatyviosios transporto priemonės atitiktis šio priedo reikalavimams.
3.4.1.2.
Institucija pasirenka papildomas transporto priemones pagal 3.4.3 punkto reikalavimus PEMS bandymui, kurį atlieka techninė tarnyba, kad būtų įrodyta pasirinktų transporto priemonių atitiktis šio priedo reikalavimams. Papildomos transporto priemonės atrankos pagal 3.4.3 punktą techniniai kriterijai registruojami kartu su bandymo rezultatais.
3.4.1.3.
Gavus institucijos sutikimą, PEMS bandymą taip pat gali atlikti kitas techninės tarnybos nurodytas operatorius, jei bent 3.4.3.2 ir 3.4.3.6 punktuose nustatytus transporto priemonių bandymus ir 50 procentų PEMS bandymų šeimos tinkamumo patvirtinimui nustatytų bandymų atlieka techninė tarnyba. Šiuo atveju techninė tarnyba lieka atsakinga už tinkamą visų PEMS bandymų atlikimą pagal šio priedo reikalavimus.
3.4.1.4.
Konkrečios transporto priemonės PEMS bandymų rezultatus galima naudoti skirtingų PEMS bandymo šeimų tinkamumo patvirtinimui, jei laikomasi šių sąlygų:
—
į visas PEMS bandymo šeimas, kurių tinkamumas yra patvirtinamas, įtrauktas transporto priemones patvirtina viena institucija pagal šį priedą ir ši institucija sutinka naudoti tam tikros transporto priemonės PEMS bandymų rezultatus skirtingų PEMS bandymų šeimų tinkamumo patvirtinimui,
—
kiekviena PEMS bandymų šeima, kurios tinkamumas yra patvirtinamas, apima transporto priemonės tipą, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, kuriam priskiriama konkreti transporto priemonė.
3.4.2. Laikoma, kad atliekant kiekvieną tinkamumo patvirtinimą, taikomus įpareigojimus vykdo atitinkamos šeimos transporto priemonių gamintojas, neatsižvelgiant į tai, ar šis gamintojas dalyvavo atliekant konkretaus transporto priemonės tipo, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, PEMS bandymą.
3.4.3. Transporto priemonių atranka PEMS bandymui atliekant PEMS bandymų šeimos tinkamumo patvirtinimą
Iš PEMS bandymų šeimos renkantis transporto priemones, turi užtikrinama, kad į PEMS bandymo aprėptį būtų įtrauktos toliau nurodytos su išmetamaisiais teršalais susijusios techninės charakteristikos. Konkreti pasirinkta transporto priemonė gali reprezentuoti skirtingas technines charakteristikas. PEMS bandymų šeimos tinkamumo patvirtinimui transporto priemonės parenkamos PEMS bandymams toliau nustatyta tvarka.
3.4.3.1.
Kiekvienam degalų deriniui (pvz., benzino ir SND, benzino ir GD, tik benzino), kuriuo gali būti varomos kai kurios PEMS bandymų šeimos transporto priemones, PEMS bandymui turi būti parenkama bent viena transporto priemonė, kuri gali būti varoma tokiu degalų deriniu.
3.4.3.2.
Gamintojas turi nurodyti PMRH vertę (visų PEMS bandymų šeimos transporto priemonių didžiausią galios ir masės santykį) ir PMRL vertę (visų PEMS bandymų šeimos transporto priemonių mažiausią galios ir masės santykį). Bandymui parenkama bent viena PEMS bandymų šeimos transporto priemonė, kurios konfigūracija atitinka nurodytą PMRH, ir viena transporto priemonė, kurios konfigūracija atitinka nurodytą PMRL. Transporto priemonės galios ir masės santykis neturi nukrypti daugiau kaip 5 % nuo nurodytos PMRH arba PMRL vertės, kad transporto priemonė būtų laikoma atitinkančia šią vertę.
3.4.3.3.
Iš PEMS bandymų šeimos bandymui parenkama bent po vieną transporto priemonę su kiekvieno tipo pavarų dėže (pvz., rankine, automatine, su dviguba sankaba).
3.4.3.4.
Bandymui parenkama bent viena kiekvienos varomųjų ašių konfigūracijos transporto priemonė, jei tokios transporto priemonės priklauso PEMS bandymų šeimai.
3.4.3.5.
Kiekvienam variklio tūriui, susijusiam su PEMS bandymų šeimai priklausančia transporto priemone, turi būti išbandyta bent viena reprezentatyvioji transporto priemonė.
3.4.3.6.
Bent viena PEMS bandymų šeimos transporto priemone turi būti bandoma atliekant įšilusio variklio paleidimo bandymą.
3.4.3.7.
Nepaisant 3.4.3.1–3.4.3.6 punktų nuostatų, bandymui turi būti parenkamas bent toliau nurodytas tam tikros PEMS bandymų šeimos transporto priemonių tipų, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, skaičius:
PEMS bandymų šeimos transporto priemonių tipų, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, skaičius (N)
Mažiausias PEMS šaltojo paleidimo bandymui parinktų transporto priemonių tipų, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, skaičius (NT)
Mažiausias PEMS įšilusio variklio paleidimo bandymui parinktų transporto priemonių tipų, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, skaičius
Transporto priemonės gamintojas turi parengti išsamų PEMS bandymų šeimos aprašymą, į kurį įtraukia 3.3.1.2 punkte aprašytus techninius kriterijus, ir pateikia jį institucijai.
3.5.2.
Gamintojas PEMS bandymų šeimai suteikia MS-OEM-X-Y formos unikalųjį tapatybės nustatymo numerį ir praneša jį institucijai. Šiuo atveju MS – EB tipo patvirtinimą suteikiančios valstybės narės skiriamasis numeris (5), OEM – trys gamintoją žymintys simboliai, X – eilės numeris, žymintis originalią PEMS bandymų šeimą, o Y – išplėtimų skaičių žymintis simbolis (nuo 0, žyminčio kol kas neišplėstą PEMS bandymų šeimą).
3.5.3.
Institucija ir transporto priemonės gamintojas tvarko į tam tikrą PEMS bandymų šeimą įtrauktų transporto priemonės tipų, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, sąrašą pagal tipo, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, patvirtinimo numerius. Kiekvienam tipui, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, taip pat pateikiami visi atitinkami transporto priemonės tipo patvirtinimo numerių, tipų, variantų ir versijų deriniai, kaip apibrėžta transporto priemonės EB atitikties sertifikato 0.10 ir 0.2 skirsniuose.
3.5.4.
Institucija ir transporto priemonės gamintojas tvarko PEMS bandymui parinktų transporto priemonės tipų, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, sąrašą, kad pagal 3.4 punktą būtų galima atlikti PEMS bandymų šeimos tinkamumo patvirtinimą, ir šiame sąraše taip pat pateikia reikiamą informaciją apie 3.4.3 punkto atrankos kriterijų aprėptį. Šiame sąraše taip pat nurodoma, ar, atliekant tam tikrą PEMS bandymą, buvo taikomos 3.4.1.3 punkto nuostatos.
3.6. Apvalinimo reikalavimai
Duomenų apvalinimas duomenų mainų rinkmenoje, apibrėžtas 7 priedėlio 10 skirsnyje, neleidžiamas. Parengiamojo apdorojimo rinkmenos duomenys gali būti suapvalinti iki tos pačios atitinkamo parametro matavimo tikslumo dydžio.
Tarpiniai ir galutiniai išmetamųjų teršalų bandymo rezultatai, apskaičiuoti 11 priedėlyje, suapvalinami vienu kartu iki tiek skaičių po kablelio, kiek nurodyta taikomame išmetamųjų teršalų standarte, ir dar vieno papildomo reikšmingo skaičiumi. Ankstesnių etapų skaičiavimų rezultatai neapvalinami.
4. REIKALAVIMAI PRIETAISŲ VEIKIMO CHARAKTERISTIKOMS
RDE bandymams naudojami prietaisai turi atitikti 5 priedėlyje nustatytus reikalavimus. Institucijų prašymu bandytojas pateikia įrodymą, kad naudojami prietaisai atitinka 5 priedėlio reikalavimus.
5. BANDYMO SĄLYGOS
Tik šio skirsnio reikalavimus atitinkantis RDE bandymas laikomas tinkamu. Jei bandymų atlikimo sąlygos neatitinka šiame skirsnyje nurodytų sąlygų, bandymas turi būti laikomas netinkamu, jei nenurodyta kitaip.
5.1. Aplinkos sąlygos
Bandymas atliekamas šiame skirsnyje nustatytomis aplinkos sąlygomis. Aplinkos sąlygos laikomos „išplėstinėmis“, jei bent viena iš temperatūros ar altitudės sąlygų yra išplečiama. 7.5 dalyje apibrėžtas išplėstinių sąlygų koeficientas taikomos tik vieną kartą, net jei abi sąlygos išplečiamos per tą patį laikotarpį. Nepaisant šio skirsnio įžanginės pastraipos, jei bandymo dalis arba visas bandymas atliekamas už išplėstinių sąlygų ribų, bandymas negalioja tik tada, kai pagal 11 priedėlį apskaičiuotas galutinis išmetamųjų teršalų kiekis yra didesnis nei taikomos išmetamųjų teršalų ribinės vertės. Šios sąlygos yra tokios:
Tipo patvirtinimams su raidėmis EA, kaip nurodyta I priedo 6 priedėlio 1 lentelėje:
Vidutinės altitudės sąlygos:
Altitudė ne didesnė kaip 700 metrų virš jūros lygio.
Išplėstinės altitudės sąlygos:
Altitudė didesnė kaip 700 metrų virš jūros lygio, bet ne didesnė kaip 1300 metrų virš jūros lygio.
Vidutinės temperatūros sąlygos:
Aukštesnė negu 273,15 K (0 °C) arba jai lygi ir žemesnė negu 303,15 K (30 °C) arba jai lygi.
Išplėstinės temperatūros sąlygos:
Aukštesnė negu 266,15 K (–7 °C) arba jai lygi, žemesnė negu 273,15 K (0 °C) arba aukštesnė negu 303,15 K (30 °C) ir žemesnė negu 308,15 K (35 °C) arba jai lygi.
Tipo patvirtinimams su raidėmis EB ir EA, kaip nurodyta I priedo 6 priedėlio 1 lentelėje:
Vidutinės altitudės sąlygos:
Altitudė ne didesnė kaip 700 metrų virš jūros lygio.
Išplėstinės altitudės sąlygos:
Altitudė didesnė kaip 700 metrų virš jūros lygio, bet ne didesnė kaip 1300 metrų virš jūros lygio.
Vidutinės temperatūros sąlygos:
Aukštesnė negu 273,15 K (0 °C) arba jai lygi ir žemesnė negu 308,15 K (35 °C) arba jai lygi.
Išplėstinės temperatūros sąlygos:
Aukštesnė negu 266,15 K (–7 °C) arba jai lygi, žemesnė negu 273,15 K (0 °C) arba aukštesnė negu 308,15 K (35 °C) ir žemesnė negu 311,15 K (38 °C) arba jai lygi.
5.2. Dinaminės maršruto sąlygos
Dinaminės sąlygos apima kelio nuolydžio, priešinio vėjo, važiavimo dinamikos (greitėjimo, lėtėjimo) ir pagalbinių sistemų poveikį bandomosios transporto priemonės energijos sąnaudoms bei išmetamųjų teršalų kiekiui. Dinaminių sąlygų tinkamumo patikra atliekama užbaigus bandymą ir naudojant registruotus duomenis. Ši patikra atliekama dviem toliau aprašytais etapais.
i ETAPAS: Važiavimo dinamikos perteklius arba nepakankamumas įveikiant maršrutą tikrinamas taikant 9 priedėlyje aprašytus metodus.
ii ETAPAS: Jei maršrutas tinka atlikus tikrinimus pagal i ETAPĄ, taikomi 8 ir 10 priedėliuose nustatyti maršruto tinkamumo tikrinimo metodai.
5.3. Transporto priemonės būklė ir eksploatavimas
5.3.1. Transporto priemonės būklė
Transporto priemonės, įskaitant su išmetamaisiais teršalais susijusias sudedamąsias dalis, mechaninė būklė turi būti gera, prieš bandymą transporto priemonė turi būti įvažinėta ir su ja turi būti nuvažiuota bent 3 000 km. Turi būti užregistruojama RDE bandymams naudojamos transporto priemonės rida ir eksploatavimo trukmė.
Visos transporto priemonės, konkrečiai OVC-HEV, gali būti bandomos bet kokiu pasirenkamu režimu, įskaitant baterijos įkrovos režimą. Remiantis gamintojo pateiktais techniniais įrodymais ir pritarus atsakingai institucijai, labai specifinės ribotos paskirties vairuotojo pasirenkamieji režimai nenagrinėjami (pvz., techninės priežiūros režimas, lenktyninis važiavimas, lėto važiavimo režimas). Gali būti atsižvelgiama į visus likusius važiavimo režimus, ir visais režimais būtina atitikti išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes.
Transporto priemonės aerodinaminėms savybėms įtakos turintys pakeitimai, išskyrus PEMS įrengimą, neleidžiami. Padangų tipai ir slėgis turi atitikti transporto priemonės gamintojo rekomendacijas. Padangų slėgis turi būti patikrintas prieš parengiamąjį kondicionavimą ir prireikus sureguliuotas iki rekomenduojamų verčių. Draudžiama važiuoti transporto priemone su sniego grandinėmis.
Transporto priemonių nereikėtų bandyti esant išsikrovusiai starterio baterijai. Jei transporto priemonė turi paleidimo problemų, baterija turi būti pakeista atsižvelgiant į transporto priemonės gamintojo rekomendacijomis.
Transporto priemonės bandymo masę sudaro vairuotojas, bandymo stebėtojas (jei taikoma), bandymo įranga, įskaitant tvirtinimo ir energijos tiekimo įtaisus, ir papildoma naudingoji krovinio masė. Ji turi būti tarp faktinės transporto priemonės masės ir didžiausiosios leidžiamos transporto priemonės bandymo masės bandymo pradžioje ir nedidėti bandymo metu.
Siekiant neigiamų arba teigiamų bandymo rezultatų, bandomosiomis transporto priemonėmis neturi būti važiuojama ekstremaliu režimu, kuris neatitinka įprastų naudojimo sąlygų. Jei būtina, įprasto važiavimo tikrinimas gali būti pagrįstas ekspertų vertinimu, atliekamu tipo patvirtinimo institucijos arba jos vardu, pagal kelių signalų, kuriais gali būti išmetamųjų dujų srauto, temperatūros, CO2, O2 ir kt. signalai kartu su transporto priemonės greičiu, pagreičiu ir GNSS duomenimis, taip pat galbūt su kitais transporto priemonės duomenų parametrais, pvz., variklio sūkių skaičiumi, pavara, akceleratoriaus pedalo padėtimi ir kt., abipusę koreliaciją.
5.3.2. Transporto priemonės kondicionavimas prieš šaltojo paleidimo PEMS maršrutą
Prieš atliekant RDE išmetamųjų teršalų kiekio bandymą, transporto priemonė turi būti kondicionuojama tokiu būdu:
Transporto priemone važiuojama viešaisiais keliais, pageidautina tuo pačiu maršrutu, kaip ir planuojamo RDE bandymo atveju, arba bent po 10 minučių kiekvienam važiavimo tipui (pvz., mieste, užmiestyje, greitkeliu), arba važiuojama 30 minučių ne mažesniu kaip 30 km/h vidutiniu greičiu. Tinkamumo bandymas laboratorijoje, kaip nurodyta šio priedo 6 priedėlyje, taip pat laikomas parengiamuoju kondicionavimu. Tada transporto priemonė, kurios durelės ir variklio dangtis uždaryti, pastatoma stovėjimo vietoje ir 5.1 punkte nustatytomis vidutinėmis arba išplėstinėmis altitudės bei temperatūros sąlygomis paliekama 6–72 valandas stovėti su išjungtu varikliu. Turėtų būti vengiama ekstremalių oro sąlygų (pvz., smarkaus snygio, audros, krušos) ir pernelyg didelių dulkių ar dūmų kiekių poveikio.
Prieš pradedant bandymą turi būti patikrinta, ar nėra transporto priemonės ir įrangos gedimų ir įspėjamųjų signalų, kurie rodytų, kad transporto priemonės ar įrangos veikimas yra sutrikęs. Trikties atveju turi būti nustatytas ir pašalintas trikties šaltinis arba transporto priemonė atmetama.
5.3.3. Pagalbiniai įtaisai
Oro kondicionavimo sistema ir kiti pagalbiniai įtaisai turi būti naudojami taip, kaip jie įprastai būna numatyti naudoti realiomis važiavimo keliu sąlygomis. Visi naudojimo būdai turi būti aprašyti dokumentuose. Naudojant oro kondicionavimo arba šildymo sistemą, transporto priemonės langai turi būti uždaryti.
5.3.4. Transporto priemonės, kuriose įrengtos periodiškai regeneruojamos sistemos
5.3.4.1.
Visi rezultatai pakoreguojami taikant dauginamuosius Ki arba pridedamuosius Ki koeficientus, gautus pagal UN taisyklės Nr. 154 (6) B6 priedo 1 priedėlyje nustatytas transporto priemonių, kuriose yra įrengtos periodiškai regeneruojamos sistemos, tipo patvirtinimo procedūras. Dauginamasis Ki koeficientas arba pridedamasis Ki koeficientas taikomi galutiniams rezultatams, gautiems atlikus įvertinimą pagal 11 priedėlį.
5.3.4.2.
Jei pagal 11 priedėlį apskaičiuoti galutiniai išmetamųjų teršalų kiekiai viršija taikomas išmetamųjų teršalų ribines vertes, tikrinama, ar įvyko regeneracija. Tikrinant, ar įvyko regeneravimas, gali būti remiamasi ekspertų vertinimu, pagrįstu kelių šių signalų, kuriais gali būti išmetamųjų dujų temperatūros, KDK, CO2, O2 matavimo signalai, kartu su transporto priemonės greičiu ir pagreičiu, abipuse koreliacija. Jei transporto priemonėje yra įdiegta regeneravimo atpažinimo funkcija, ji turi būti naudojama regeneravimo faktui nustatyti. Gamintojas gali patarti, kaip atpažinti, ar įvyko regeneravimas, kai tokio signalo nėra.
5.3.4.3.
Jei regeneravimas įvyksta bandymo metu, galutinis išmetamųjų teršalų kiekio rezultatas, jam netaikant dauginamojo Ki ar pridedamojo Ki koeficiento, tikrinamas atsižvelgiant į taikomas išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes. Jei galutinis išmetamųjų teršalų kiekis neatitinka išmetamųjų teršalų ribinių verčių, bandymas turi būti paskelbtas netinkamu ir vieną kartą pakartotas. Prieš antrojo bandymo pradžią užbaigiamas regeneravimas ir stabilizavimas atliekant maždaug 1 valandos trukmės važiavimą. Antrasis bandymas laikomas galiojančiu, net jei jo metu įvyksta regeneravimas.
Net jei galutiniai išmetamųjų teršalų kiekio rezultatai yra mažesni už taikomas išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes, regeneracijos įvykimą galima patikrinti pagal 5.3.4.2 punktą. Jei regeneravimo faktą galima įrodyti ir jei sutinka tipo patvirtinimo institucija, galutiniai rezultatai gali būti apskaičiuojami netaikant dauginamojo Ki ar pridedamojo Ki koeficiento.
5.4. PEMS veikimo reikalavimai
Siekiant užtikrinti 6.3 dalyje nustatytą trumpiausią bandymo trukmę, maršrutas parenkamas taip, kad bandymas nebūtų nutraukiamas ir duomenys būtų nenutrūkstamai registruojami.
Elektros energija PEMS tiekiama iš išorinio energijos šaltinio, o ne iš tokio šaltinio, kuris energiją tiesiogiai ar netiesiogiai gauna iš bandomosios transporto priemonės variklio.
PEMS įranga turi būti montuojama taip, kad poveikis transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekiui arba jos veikimo charakteristikoms, arba šiems abiem dalykams būtų kiek įmanoma mažesnis. Turėtų būti imamasi priemonių siekiant kuo labiau sumažinti montuojamos įrangos masę ir galimą bandomosios transporto priemonės aerodinaminių savybių pakeitimą.
Tipo patvirtinimo metu, prieš atliekant RDE bandymą pagal 6 priedėlį, laboratorijoje turi būti atliktas tinkamumo bandymas. OVC-HEV atveju bandymas atliekamas transporto priemonės įkrovos palaikymo režimu.
5.5. Tepamoji alyva, degalai ir reagentas
Atliekant tipo patvirtinimo bandymus, RDE bandymui naudojami degalai turi būti etaloniniai degalai, apibrėžti JT taisyklės Nr. 154 B3 priede, arba jie turi atitikti klientui gamintojo pateiktas transporto priemonės naudojimo specifikacijas. Naudojamas reagentas (jei taikoma) ir naudojama tepimo priemonė turi atitikti gamintojo rekomenduojamas arba pateiktas specifikacijas.
Atliekant eksploatuojamų transporto priemonių atitikties arba rinkos priežiūros bandymus, RDE bandymams naudojami degalai (7) gali būti visi teisėtai rinkoje parduodami degalai ir jie turi atitikti klientui gamintojo pateiktas transporto priemonės naudojimo specifikacijas.
Jei RDE bandymo rezultatas yra neigiamas, paimami degalų, tepalo ir reagento (jei taikoma) ėminiai ir ne trumpiau kaip 1 metus laikomi ėminio vientisumą užtikrinančiomis sąlygomis. Ėminius po analizės galima išmesti.
6. BANDYMO PROCEDŪRA
6.1. Greičio intervalų tipai
Miesto greičio intervalui būdingas mažesnis kaip 60 km/h transporto priemonės greitis.
Užmiesčio greičio intervalui būdingas didesnis kaip 60 km/h, bet ne didesnis kaip 90 km/h greitis. Jei transporto priemonėse yra transporto priemonės greitį iki 90 km/h nuolat ribojantis įtaisas, užmiesčio greičio intervalui būdingas didesnis kaip 60 km/h, bet ne didesnis kaip 80 km/h greitis.
Greitkelio greičio intervalui būdingas didesnis kaip 90 km/h greitis.
Jei transporto priemonėse yra transporto priemonės greitį iki 100 km/h nuolat ribojantis įtaisas, greitkelio greičio intervalui būdingas didesnis kaip 90 km/h greitis.
Jei transporto priemonėse yra transporto priemonės greitį iki 90 km/h nuolat ribojantis įtaisas, greitkelio greičio intervalui būdingas didesnis kaip 80 km/h greitis.
6.1.1. Kiti reikalavimai
Vidutinis miesto greičio intervalo greitis (įskaitant sustojimus) yra 15–40 km/h.
Važiuojant greitkeliu greičio intervalas turi tinkamai aprėpti greičio intervalą nuo 90 km/h ir iki bent 110 km/h. Transporto priemonė turi važiuoti didesniu negu 100 km/h greičiu bent 5 minutes.
Jei transporto priemonėse yra transporto priemonės greitį iki 100 km/h nuolat ribojantis įtaisas, greitkelio greičio intervalas turi tinkamai aprėpti 90–100 km/h greičio intervalą. Transporto priemonė turi važiuoti didesniu negu 90 km/h greičiu bent 5 minutes.
Jei transporto priemonėse yra transporto priemonės greitį iki 90 km/h ribojantis įtaisas, greitkelio greičio intervalas turi tinkamai aprėpti 80–90 km/h greičio intervalą. Transporto priemonė turi važiuoti didesniu negu 80 km/h greičiu bent 5 minutes.
Jei konkrečios bandomos transporto priemonės vietiniai greičio apribojimai neleidžia atitikti šios dalies reikalavimų, taikomi šios pastraipos reikalavimai:
Važiuojant greitkeliu greičio intervalas turi tinkamai aprėpti greičio intervalą nuo X – 10 km/h iki bent X km/h. Transporto priemonė turi važiuoti didesniu negu X – 10 km/h greičiu bent 5 minutes. Čia X – bandomosios transporto priemonės vietinė ribinė greičio vertė.
6.2. Reikiamos atstumo dalys pagal maršruto greičio intervalus
Toliau pateikiamas įvertinimo poreikius atitinkančių RDE maršruto greičio intervalų pasiskirstymas: Maršrutą sudaro apytikriai 34 % važiavimo mieste, 33 % važiavimo užmiestyje ir 33 % važiavimo greitkeliu greičio intervalų. „Apytikriai“ reiškia ±10 procentų intervalą apie nurodytas procentines vertes. Tačiau miesto greičio intervalas neturi būti mažesnis negu 29 % viso maršruto ilgio.
Važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu greičio intervalai išreiškiami kaip viso maršruto atstumo procentinės dalys.
Kiekvieno važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu greičio intervalo ilgis neturi būti mažesnis negu 16 km.
6.3. Atliekamas RDE bandymas
Transporto priemonių RDE eksploatacinės charakteristikos įrodomos atliekant jų bandymus keliuose, kai jos eksploatuojamos taikant įprastus važiavimo ciklus, sąlygas ir naudingąsias krovinio mases. RDE bandymai turi būti atliekami keliuose su danga (pvz., važiavimas bekele nėra leidžiamas). RDE maršrutu turi būti važiuojama siekiant įrodyti atitiktį išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimams.
6.3.1.
Maršruto schema turi būti tokia, kad jis apimtų visas būtinas 6.2 dalyje nurodytas greičio intervalų atkarpas ir atitiktų visus kitus 6.1.1 punkte ir 6.3 dalyje, 8 priedėlio 4.5.1 punktuose bei 9 priedėlio 4 skirsnyje aprašytus reikalavimus.
6.3.2.
Planuojamas RDE maršrutas visada turi prasidėti važiavimu mieste, tada – užmiestyje, o paskui greitkeliu, atsižvelgiant į 6.2 dalyje nurodytas reikiamas greičio intervalo atkarpas. Važiavimas mieste, užmiestyje ir greitkelyje vykdomas nuosekliai, tačiau taip pat gali būti įterptas maršrutas, kuris prasideda ir baigiasi tame pačiame taške. Į važiavimą užmiestyje galima įterpti trumpus miesto greičio intervalus, jei važiuojama miesto vietove. Į važiavimą greitkeliu galima įterpti trumpus miesto ar užmiesčio greičio intervalus, pvz., kai važiuojama per kelių mokesčio mokėjimo punktus arba tomis atkarpomis, kuriose vykdomi kelio darbai.
6.3.3.
Transporto priemonės greitis paprastai neturi viršyti 145 km/h. Važiuojant greitkeliu didžiausią greičio vertę galima viršyti esant 15 km/h leidžiamajai nuokrypai, tačiau ne ilgiau negu 3 procentai važiavimo greitkeliu trukmės. Atliekant PEMS bandymą, neatsižvelgiant į kitus teisinius padarinius, paisoma vietinių važiavimo greičio apribojimų. Jeigu būtų pažeisti vietiniai greičio apribojimai, PEMS bandymo rezultatai dėl to savaime nebūtų laikomi netinkamais.
Sustojimo tarpsniai, kai transporto priemonės greitis yra mažesnis kaip 1 km/h, turi sudaryti 6–30 procentų važiavimo mieste trukmės. Važiuojant mieste gali būti keli 10 sekundžių ar ilgesni sustojimo tarpsniai. Jei važiuojant mieste sustojimo tarpsnių trukmė yra didesnė nei 30 procentų arba atskiri sustojimo tarpsniai viršija 300 sekundžių iš eilės, bandymas netinka tik tuo atveju, jei nėra atitikties išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms.
Važiavimo trukmė turi būti 90–120 minučių.
Maršruto pradžios vietos ir jo pabaigos vietos aukštis virš jūros lygio neturi skirtis daugiau nei 100 m. Be to, proporcingas suminis teigiamas altitudės padidėjimas per visą maršrutą ir važiuojant mieste turi būti mažesnis nei 1200 m/100 km ir nustatomas pagal 10 priedėlį.
6.3.4.
Vidutinis važiavimo greitis (įskaitant sustojimus) šaltojo paleidimo tarpsniu turi būti 15–40 km/h. Didžiausias greitis šaltojo paleidimo tarpsniu neturi viršyti 60 km/h.
Pradedant bandymą transporto priemonė turi pajudėti iš vietos per 15 sekundžių. Per visą 2.5.1 punkte nustatytą šaltojo paleidimo tarpsnį transporto priemonės sustojimo tarpsniai turi būti kiek įmanoma trumpesni ir jų bendra trukmė neturi viršyti 90 s.
6.4. Kiti maršrutui keliami reikalavimai
Jei atliekant bandymą variklis užgęsta, jį galima vėl paleisti, tačiau ėminių ėmimas ir duomenų registravimas neturi būti nutrauktas. Jei atliekant bandymą variklis užgęsta, ėminių ėmimas ir duomenų registravimas neturi būti nutrauktas.
Paprastai išmetamųjų dujų masės srautas nustatomas matavimo įranga, veikiančia nepriklausomai nuo transporto priemonės. Institucijai sutikus, taip gauti transporto priemonės ECU duomenys gali būti naudojami pirminio tipo patvirtinimo metu.
Jei patvirtinimo institucijai nėra priimtini pagal 4 priedėlį atlikti PEMS bandymo duomenų kokybės patikros ir tinkamumo patvirtinimo rezultatai, patvirtinimo institucija gali laikyti bandymą netinkamu. Tokiu atveju patvirtinimo institucija užregistruoja bandymo duomenis ir nurodo jo paskelbimo netinkamu priežastis.
Gamintojas tipo patvirtinimo institucijai turi įrodyti, kad pasirinkta transporto priemonė, važiavimo ciklai, sąlygos ir naudingosios krovinio masės yra būdingos PEMS bandymų šeimai. Reikalavimai aplinkos sąlygoms ir naudingajai krovinio masei, kaip nurodyta 5.1 dalyje ir 5.3.1 punkte atitinkamai turi būti naudojami iš anksto, kad būtų nustatyta, ar sąlygos yra priimtinos RDE bandymui.
Tipo patvirtinimo institucija pasiūlo važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu bandymo maršrutą, atitinkantį 6.2 dalies reikalavimus. Jei taikoma, planuojant maršrutą, miesto, užmiesčio ir greitkelio atkarpos turi būti pasirenkamos remiantis topografiniu žemėlapiu. Jei transporto priemonės ECU duomenų rinkimas daro įtaką transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekiui ar eksploatacinėms charakteristikoms, visa PEMS bandymų šeima, kuriai priklauso transporto priemonė, laikoma neatitinkančia reikalavimų.
Dėl tipo patvirtinimo RDE bandymų tipo patvirtinimo institucija tiesioginės patikros arba patvirtinamųjų įrodymų (pvz., nuotraukų, įrašų) analizės būdu gali patikrinti, ar taikoma bandymo konfigūracija ir naudojama bandymo įranga atitinka 4 ir 5 priedėlių reikalavimus.
6.5. Programinės įrangos priemonių atitiktis
Visas programinės įrangos priemones, naudojamos tikrinant maršruto tinkamumą ir skaičiuojant išmetamųjų teršalų kiekio atitiktį 5 ir 6 dalyse bei 7, 8, 9, 10 ir 11 priedėliuose pateiktoms nuostatoms, turi patvirtinti valstybės narės nustatytas subjektas. Jei tokia programinė priemonė yra PEMS prietaiso sudedamoji dalis, patvirtinimo įrodymas pateikiamas kartu su prietaisu.
7. BANDYMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ
7.1. Išmetamųjų teršalų kiekis ir maršruto įvertinimas
Bandymas atliekamas pagal 4 priedėlį.
7.2.
Maršruto tinkamumas tikrinamas atliekant trijų veiksmų procedūrą:
A VEIKSMAS: maršrutas atitinka bendruosius reikalavimus, ribines sąlygas, maršrutui taikomus reikalavimus ir veikimo reikalavimus, taip pat 5 ir 6 skirsniuose bei 10 priedėlyje nustatytas tepamosios alyvos, degalų ir reagentų specifikacijas;
B VEIKSMAS: patikrinama, ar maršrutas atitinka 9 priedėlyje nustatytus reikalavimus.
C VEIKSMAS: patikrinama, ar maršrutas atitinka 8 priedėlyje nustatytus reikalavimus.
Jeigu bent vienas iš šių reikalavimų neįvykdomas, maršrutas paskelbiamas netinkamu.
6 paveikslas
Maršruto tinkamumo vertinimo schema (t. y. ne visos detalės įtrauktos į paveiksle pateiktus etapus, žr. atitinkamus priedėlius)
7.3. Siekiant išsaugoti duomenų vientisumą, neturi būti leidžiama sujungti skirtingų RDE maršrutų duomenis į vieną duomenų rinkinį arba keisti ar pašalinti RDE maršruto duomenis, išskyrus šiame priede aiškiai nurodytus atvejus.
7.4. Išmetamųjų teršalų kiekio rezultatai skaičiuojami taikant 7 ir 11 priedėliuose nurodytus metodus. Išmetamųjų teršalų skaičiuojamai atliekami nuo bandymo pradžios iki bandymo pabaigos.
7.5. Šiame priede išplėtimo koeficientas yra 1,6. Jei tam tikrą laiko tarpsniu aplinkos sąlygos išplečiamos pagal 5.1 dalį, pagal 7 priedėlį apskaičiuotas išmetamųjų teršalų kiekis per tą konkretų laiko tarpsnį dalijamas iš išplėtimo koeficiento. Ši nuostata netaikoma išmetamo anglies dioksido kiekiui.
7.6. 2.6.1 punkte nustatyto šaltojo paleidimo tarpsniu išmetami dujinių teršalų ir kietųjų dalelių kiekiai įtraukiami į įprastą įvertinimą pagal 7 ir 11 priedėlius.
Jei paskutines tris valandas prieš bandymą transporto priemonė buvo kondicionuojama esant vidutinei temperatūrai, patenkančiai į 5.1 dalyje nustatytą išplėstinį intervalą, 7.5 punkto nuostatos taikomos duomenims, gautiems šaltojo paleidimo tarpsniu, net jei bandymo aplinkos sąlygos neatitinka išplėstinio temperatūros intervalo.
7.7. Ataskaitoje pateikiami duomenys
7.7.1. Bendrieji duomenys
Visi vieno RDE bandymo duomenys įrašomi pagal keitimosi duomenimis ir duomenų ataskaitų rinkmenas, kurias pateikia Komisija (8).
7.7.2. RDE bandymo informacijos pateikimas ir platinimas
transporto priemonės ir variklio aprašymas, kaip jis pateiktas Reglamento 2017/1151 I priedo 4 priedėlyje;
iv)
tinkamos kokybės ir apimties PEMS įrengimo bandomojoje transporto priemonėje vaizdinė pagalbinė medžiaga (nuotraukos ir (arba) vaizdo įrašai), kad būtų galima identifikuoti transporto priemonę ir vertinti, ar PEMS pagrindinio mazgo, EFM, GNSS antenos ir meteorologinės stoties įrengimas atitinka prietaisų gamintojų rekomendacijas ir bendra gera PEMS bandymų praktika.
7.7.2.2.
Gamintojas užtikrina, kad 7.7.2.2.1 punkte išvardyta informacija būtų nemokamai pateikiama viešoje svetainėje, kurioje vartotojui nereikėtų atskleisti savo tapatybės ar registruotis. Gamintojas nuolat informuoja Komisiją ir tipo patvirtinimo institucijas apie šios svetainės vietą.
7.7.2.2.1.
Svetainėje turi būti įmanoma pagrindinėje duomenų bazėje atlikti paiešką su pakaitos simboliais pagal vieną ar kelis iš šių parametrų:
markė, tipas, variantas, versija, komercinis pavadinimas arba tipo patvirtinimo numeris, kaip nurodyta atitikties sertifikate pagal Direktyvos 2007/46/EB IX priedą arba Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/683 VIII priedą.
Toliau apibūdinta informacija turi būti pateikiama apie kiekvieną transporto priemonę, atliekant bet kokią paiešką:
—
PEMS šeimos, kuriai ta transporto priemonė priklauso, identifikatorius, remiantis 2 skaidrumo aprašu, pateiktu II priedo 5 priedėlio 1 lentelėje,
—
Deklaruotos didžiausios RDE vertės, nurodytos atitikties sertifikato, aprašyto Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/683 VIII priede, 48.2 punkte.
7.7.2.3.
Gavęs prašymą, gamintojas per 10 dienų visoms trečiosioms šalims ir Komisijai nemokamai pateikia 7.7.2.1 punkte nurodytą techninę ataskaitą. Gamintojas taip pat pateikia 7.7.2.1 punkte nurodytą techninę ataskaitą kitų asmenų prašymu ir už pagrįstą ir proporcingą mokestį, kuris neatgrasytų pagrįstų interesų turinčio paklausėjo prašyti atitinkamos informacijos arba būtų didesnis nei vidinės gamintojo išlaidos prašomai informacijai pateikti.
Gavusi prašymą, tipo patvirtinimo institucija bet kuriai trečiajai šaliai arba Komisijai per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos nemokamai pateikia 7.7.2.1 ir 7.7.2.2 punktuose nurodytą informaciją. Tipo patvirtinimo institucija taip pat kitų prašymu pateikia 7.7.2.1 ir 7.7.2.2 punktuose nurodytą informaciją už pagrįstą ir proporcingą mokestį, kuris neatgrasytų pagrįstų interesų turinčio paklausėjo prašyti atitinkamos informacijos arba būtų didesnis nei vidinės institucijos išlaidos prašomai informacijai pateikti.
„1 priedėlis
Rezervuota
„2 priedėlis
Rezervuota
„3 priedėlis
Rezervuota
„4 priedėlis
Transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo nešiojamąja išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistema (PEMS) bandymo procedūra
Transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo nešiojamąja išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistema (PEMS) bandymo procedūra
1. ĮVADAS
Šiame priedėlyje aprašyta lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekio naudojant nešiojamąją išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemą bandymo procedūra.
2. SIMBOLIAI, PARAMETRAI IR VIENETAI
pe
–
sumažintas slėgis [kPa]
qvs
–
sistemos tūrinis srautas [l/min]
ppmC1
–
milijoninė anglies ekvivalento dalis
Vs
–
sistemos tūris [l]
3. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
3.1. PEMS
Atliekant bandymą naudojama PEMS, kurią sudaro 3.1.1–3.1.5 punktuose apibūdinti komponentai. Jei taikoma, galima užtikrinti ryšį su transporto priemonės ECU siekiant nustatyti 3.2 dalyje nurodytus atitinkamus variklio ir transporto priemonės parametrus.
3.1.1.
Teršalų koncentracijos išmetamosiose dujose nustatymo analizatoriai.
3.1.2.
Išmetamųjų dujų masės srauto matavimo ar nustatymo matuoklis ar keletas matuoklių arba jutiklis (-iai).
3.1.3.
GNSS imtuvas transporto priemonės padėčiai, altitudei ir važiavimo greičiui nustatyti.
3.1.4.
Jei taikoma, jutikliai ir kiti įtaisai, kurie nėra transporto priemonės dalis, pvz., aplinkos temperatūros, santykinio drėgnio ir oro slėgio matuokliai.
3.1.5.
Nuo transporto priemonės nepriklausomas energiją PEMS tiekiantis šaltinis.
3.2. Bandymo parametrai
A4/1 lentelėje nurodyti bandymo parametrai matuojami pastoviu 1,0 Hz arba didesniu dažniu ir registruojami bei teikiami pagal 7 priedėlio 10 dalies reikalavimus, esant 1,0 Hz ėminių ėmimo dažniui. Jei gaunami ECU parametrai, jie gali būti gaunami gerokai didesniu dažniu, tačiau turi būti registruojami 1,0 Hz dažniu. PEMS analizatoriai, srauto matuokliai ir jutikliai turi atitikti 5 ir 6 priedėliuose nustatytus reikalavimus.
Montuojant PEMS turi būti laikomasi PEMS gamintojo instrukcijų ir vietinių sveikatos bei saugos reikalavimų. Jei PEMS montuojama transporto priemonės viduje, transporto priemonėje turi būti įrengti dujų signalizatoriai arba pavojingųjų dujų (pvz., CO) įspėjimo sistemos. PEMS turėtų būti įrengta taip, kad atliekant bandymą elektromagnetinių trukdžių, smūgių, vibracijos, dulkių ir temperatūros kitimo poveikis būtų kuo mažesnis. PEMS turi būti įrengta ir eksploatuojama taip, kad būtų išvengta nuotėkio ir būtų kuo mažesni šilumos nuostoliai. Sumontavus ir naudojant PEMS neturi būti keičiamas išmetamųjų dujų pobūdis arba neleistinai padidinamas išmetimo vamzdžio ilgis. Siekiant išvengti kietųjų dalelių susidarymo, jungtys turi būti termiškai stabilios esant bandymo metu numatomai išmetamųjų dujų temperatūrai. Transporto priemonės išmetimo vamzdžio jungčiai su jungiamuoju vamzdžiu nerekomenduojama naudoti elastomerų jungčių. Jeigu naudojamos iš elastomero pagamintos jungiamosios detalės, jos neturi liestis išmetamosiomis dujomis, kad būtų išvengta dirbtinių produktų susidarymo. Jei bandymas, atliktas naudojant elastomerų jungtis, nepavyksta, bandymas kartojamas nenaudojant elastomerų jungčių.
3.4.2. Leidžiamasis priešslėgis
Įrengus PEMS ėminių ėmimo zondus ir juos naudojant, slėgis išmetimo vamzdžio išėjime neturi nepagrįstai padidėti taip, kad galėtų turėti įtakos matavimo rezultatų reprezentatyvumui. Todėl rekomenduojama toje pačioje plokštumoje įrengti tik vieną ėminių ėmimo zondą. Jei techniniu požiūriu įmanoma, bet kokio ilgintuvo, naudojamo palengvinti ėminių ėmimą ar sujungimą su išmetamųjų dujų masės srauto matuokliu, skerspjūvio plotas turi būti lygus išmetimo vamzdžio skerspjūvio plotui arba didesnis.
3.4.3. Išmetamųjų dujų masės srauto matuoklis
Jei naudojamas išmetamųjų dujų masės srauto matuoklis (EFM), jis tvirtinamas prie transporto priemonės išmetimo vamzdžio (-ių) pagal EFM gamintojo rekomendaciją. EFM matavimo intervalas turi atitikti per bandymą numatomą išmetamųjų dujų masės srauto intervalą. EFM rekomenduojama pasirinkti taip, kad didžiausias numatomas srautas bandymo metu pasiektų bent 75 procentus viso EFM intervalo, bet neviršytų viso EFM intervalo. EFM įranga ir visos išmetimo vamzdžio pereinamosios jungtys ar jungiamosios detalės neturi daryti neigiamo poveikio variklio ar papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos veikimui. Abiejose srauto jutiklio pusėse turi būti ne mažesnio nei keturių išmetimo vamzdžio skersmenų arba 150 mm, jei ši vertė didesnė, skersmens tiesus vamzdis. Atliekant daugiacilindrio variklio su šakotu išmetimo kolektoriumi bandymą, rekomenduojama išmetamųjų dujų srauto matuoklį montuoti už kolektorių susijungimo vietos ir padidinti vamzdyno skersmenį, kad būtų gautas lygiaverčio arba didesnio skerspjūvio ploto vamzdis, iš kurio būtų imami ėminiai. Jei tai neįmanoma, išmetamųjų dujų srautą galima matuoti keliais išmetamųjų dujų srauto matuokliais. Atsižvelgiant į įvairias išmetamųjų dujų išmetimo vamzdžių konfigūracijas, skirtingus matmenis ir išmetamųjų dujų masės srautus, renkantis ir montuojant EFM gali tekti priimti kitokius inžinerine nuovoka pagrįstus sprendimus. Leidžiama montuoti EFM, kurio skersmuo mažesnis už išmetimo angos skersmenį ar daugybinių išmetimo angų bendrą skerspjūvio plotą, jei dėl to padidėtų matavimo tikslumas ir nebūtų daromas neigiamas poveikis 3.4.2 punkte nurodytai papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemai. EFM įrengimą rekomenduojama patvirtinti dokumentais, naudojant nuotraukas.
3.4.4. Globalinė padėties nustatymo sistema (GNSS)
GNSS antena turi būti montuojama kiek įmanoma aukštesnėje transporto priemonės vietoje, kad būtų užtikrinamas geras palydovo signalo priėmimas. Sumontuota GNSS antena turi kuo mažiau trukdyti transporto priemonės veikimui.
3.4.5. Jungtis su variklio valdymo bloku (ECU)
Jei pageidaujama, atitinkamus A4/1 lentelėje išvardytus transporto priemonės ir variklio parametrus galima registruoti duomenų registruotuvu, kuris su ECU arba transporto priemonės tinklu sujungtas laikantis nacionalinių ar tarptautinių standartų, pvz., ISO 15031-5 arba SAE J1979, OBD-II, EOBD arba WWH-OBD. Jeigu taikoma, gamintojai turi nurodyti žymenis, kad būtų įmanoma identifikuoti reikiamus parametrus.
3.4.6. Jutikliai ir pagalbiniai įtaisai
Transporto priemonės greičio jutikliai, temperatūros jutikliai, aušalo termoelementai ar bet kokie kiti matuokliai, kurie nėra transporto priemonės sudedamosios dalys, turi būti sumontuoti taip, kad atitinkamo parametro vertė būtų matuojama laikantis reprezentatyvumo, patikimumo ir tikslumo reikalavimų ir nedarant neigiamo poveikio transporto priemonės eksploatavimui bei kitų analizatorių, srauto matuoklių, jutiklių veikimui ir signalams. Jutiklių ir pagalbinės įrangos maitinimo šaltinis turi būti nepriklausomas nuo transporto priemonės. Transporto priemonės bateriją leidžiama maitinti ne transporto priemonės kabinoje pritvirtintų ir įrengtų PEMS komponentų su sauga susijusį apšvietimą.
3.5. Išmetamųjų teršalų ėminių ėmimas
Išmetamųjų teršalų ėminių ėmimas turi būti reprezentatyvus ir atliekamas tose vietose, kuriose išmetamosios dujos yra tinkamai sumaišomos ir aplinkos oro poveikis už ėminių ėmimo vietos nėra didelis. Jei taikoma, išmetamųjų teršalų ėminiai turi būti imami už išmetamųjų dujų masės srauto matuoklių, tačiau išlaikant ne mažesnį negu 150 mm atstumą nuo srauto jutiklio. Ėminių ėmimo zondai įrengiami prieš tašką, kuriame išmetamosios dujos išeina iš PEMS ėminių ėmimo įrenginio į aplinką, ne mažesniu kaip 200 mm atstumu arba tris kartus už vidinį išmetimo vamzdžio skersmenį didesniu atstumu, jei jis didesnis,
Jei PEMS grąžina dalį ėminio atgal į išmetamųjų dujų srautą, tai turi vykti už ėminių ėmimo zondo taip, kad tai neturėtų įtakos išmetamųjų dujų savybėms ėminių ėmimo vietoje (-ose). Jei pakeičiamas ėminių ėmimo linijos ilgis, patikrinamas ir prireikus pataisyta ėminių perdavimo trukmė. Jei transporto priemonėje yra daugiau nei vienas išmetimo vamzdis, visi veikiantys išmetimo vamzdžiai turi būti sujungti prieš imant ėminius ir matuojant išmetamųjų dujų srautą.
Jei variklis yra su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, išmetamųjų teršalų ėminys imamas už papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos. Atliekant transporto priemonės su šakotu išmetimo kolektoriumi bandymą, ėminių ėmimo zondo įleidimo anga turi būti pakankamai toli nuo kolektoriaus, siekiant užtikrinti, kad ėminys atitiktų visų cilindrų išmetamųjų teršalų vidutinę vertę. Jei tai daugiacilindriai varikliai, turintys atskiras išmetimo kolektorių grupes, pvz., „V“ formos variklio konfigūraciją, ėminių ėmimo zondas turi būti dedamas už kolektorių susijungimo vietos. Jei dėl techninių priežasčių to padaryti neįmanoma, ėminiai gali būti imami daugelyje vietų, kuriose yra tinkamai išmaišytų išmetamųjų dujų. Šiuo atveju ėminių ėmimo zondų skaičius ir vieta turi kuo labiau atitikti išmetamųjų dujų srauto matuoklių skaičių ir vietą. Jeigu išmetamųjų dujų srautas nėra tolygus, turi būti svarstoma galimybė užtikrinti proporcingą ėminių ėmimą arba ėminius imti keliais analizatoriais.
Jeigu matuojamos kietosios dalelės, jos turi būti imamos iš išmetamųjų dujų srauto vidurio. Jei išmetamųjų teršalų ėminiams imti naudojami keli zondai, kietųjų dalelių ėminių zondas turėtų būti dedamas prieš kitus ėminių ėmimo zondus. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondas neturėtų trukdyti imti dujinių teršalų ėminių. Zondo tipas ir specifikacijos bei jo tvirtinimas turi būti išsamiai dokumentuojami (pvz., L tipo arba nupjautas 45o kampu, vidinis skersmuo, su gaubteliu ar be jo ir kt.).
Jei matuojamas angliavandenilių kiekis, ėminių ėmimo linija turi būti kaitinama iki 463 ± 10 K (190 ± 10 °C) temperatūros. Jei matuojamas kitų dujinių komponentų kiekis, naudojant aušintuvą arba jo nenaudojant, ėminių ėmimo linijos temperatūra turi būti palaikoma ne žemesnė negu 333 K (60 °C), siekiant išvengti kondensato ir užtikrinti reikiamą įvairių dujų skverbties veiksmingumą. Mažo slėgio ėminių ėmimo sistemose temperatūrą galima mažinti atsižvelgiant į slėgio sumažėjimą, jeigu naudojant ėminių ėmimo sistemą užtikrinamas visų reglamentuojamų dujinių teršalų 95 procentų skverbties efektyvumas. Jei ėminiai imami ir neskiedžiami prie išmetimo vamzdžio, ėminių ėmimo linija turi būti kaitinama iki ne žemesnės kaip 373 K (100 °C) temperatūros nuo neskiestų išmetamųjų dujų ėminių ėmimo vietos iki skiedimo vietos arba kietųjų dalelių detektoriaus. Ėminio buvimo trukmė kietųjų dalelių ėminių ėmimo linijoje iki pirmojo praskiedimo vietos arba dalelių detektoriaus, turi būti trumpesnė kaip 3 s.
Visos ėminių ėmimo sistemos dalys nuo išmetimo vamzdžio iki kietųjų dalelių detektoriaus, kurios liečiasi su neskiestomis arba praskiestomis išmetamosiomis dujomis, turi būti sukonstruotos taip, kad kietųjų dalelių nusėdimas būtų kuo mažesnis. Visos dalys turi būti pagamintos iš antistatinių medžiagų, kad būtų išvengta elektrostatikos reiškinių.
4. PARENGIAMOSIOS PROCEDŪROS
4.1. PEMS nuotėkio patikra
Sumontavus PEMS, atliekama nuotėkio patikra; pagal PEM gamintojo nurodymus arba pagal toliau išdėstytus reikalavimus kiekviena transporto priemonėje sumontuota PEMS patikrinama bent vieną kartą. Zondas atjungiamas nuo išmetamųjų dujų sistemos, o jos galas užkemšamas. Įjungiamas analizatoriaus siurblys. Jeigu nėra nuotėkio, užbaigus pradinį stabilizavimo tarpsnį visi srauto matuokliai turi apytikriai rodyti nulį. Priešingu atveju patikrinamos ėminių ėmimo linijos ir pašalinama triktis.
Nuotėkio srauto vertė vakuumo pusėje neturi būti didesnė negu 0,5 procento srauto, naudojamo toje tikrinamoje sistemos dalyje. Naudojamam srautui įvertinti galima naudoti srautus per analizatorių ir per aplenkiamuosius kanalus.
Kitu būdu sistema gali būti vakuumuojama pasiekiant bent 20 kPa vakuumą (80 kPa absoliučiojo slėgio). Po pradinio stabilizavimo tarpsnio slėgio Δp (kPa/min.) sistemoje neturi viršyti:
čia:
pe
– sumažintas slėgis [Pa],
Vs
– sistemos tūris [l],
qvs
– sistemos tūrinis srautas [l/min].
Kitas būdas – taikyti palaipsnį koncentracijos kitimą ėminio ėmimo linijos pradžioje, pereinant nuo nulio nustatymo dujų prie patikros dujų, tačiau išlaikant tokias pačias slėgio sąlygas, kokios yra taikomos sistemą naudojant įprastu būdu. Jeigu po tam tikro tarpsnio teisingai sukalibruoto analizatoriaus rodmuo sudaro ≤ 99 procentų, palyginti su įleistų dujų koncentracija, būtina pašalinti nuotėkį.
4.2. PEMS įjungimas ir stabilizavimas
PEMS įjungiama, šildoma ir stabilizuojama pagal PEMS gamintojo nurodymus tol, kol pagrindiniai veikimo parametrai, pvz., slėgio, temperatūros ir srautų vertės, pasiekia nustatytąsias eksploatacines vertes prieš bandymo pradžią. Siekiant užtikrinti tinkamą veikimą, kol transporto priemonė kondicionuojama prieš bandymą, PEMS gali būti laikoma įjungta arba gali būti šildoma ir stabilizuojama. Sistema turi veikti be klaidų ir neturi perduoti kritinių įspėjamųjų signalų.
4.3. Ėminių ėmimo sistemos parengimas
Iš ėminių zondo ir ėminių ėmimo linijos sudaryta ėminių ėmimo sistema parengiama bandymams atlikti laikantis PEMS gamintojo nurodymų. Turi būti užtikrinama, kad ėminių ėmimo sistema būtų švari ir kad joje nebūtų susikondensavusios drėgmės.
4.4. Išmetamųjų dujų masės srauto matuoklio (EFM) parengimas
Jeigu EFM naudojamas išmetamųjų dujų srautui matuoti, jis yra prapučiamas ir parengiamas naudoti pagal EFM gamintojo nurodymus. Naudojant šią procedūrą, jeigu būtina, iš linijų ir susijusių matavimo angų pašalinamas kondensatas ir nuosėdos.
4.5. Dujinių teršalų kiekio matavimo analizatorių patikra ir kalibravimas
Analizatorių nulinio atsako ir atsako į patikros dujas kalibravimas atliekamas naudojant kalibravimo dujas, atitinkančias 5 priedėlio 5 dalies reikalavimus. Pasirenkamos kalibravimo dujos, kurios yra suderinamos su per RDE bandymą numatomu teršalų koncentracijos intervalu. Siekiant sumažinti analizatoriaus slinkį, nulio ir matavimo intervalo kalibravimas turi būti atliekamas esant aplinkos temperatūrai, kuri kuo labiau atitiktų važiavimo metu įrangą veikiančią temperatūrą.
4.6. Išmetamųjų kietųjų dalelių kiekio matavimo analizatoriaus patikra
Analizatoriaus nulinis lygis registruojamas imant „HEPA“ filtru išvalyto aplinkos oro ėminius atitinkamoje ėminių ėmimo vietoje, geriausia ėminių ėmimo linijos įleidimo angoje. Signalas registruojamas pastoviu dažniu, kuris yra 1,0 Hz kartotinis, suvidurkintas 2 minučių tarpsniui. Galutinė koncentracijos vertė turi atitikti gamintojo specifikacijas, bet neturi būti didesnė nei 5000 kietųjų dalelių viename kubiniame centimetre.
4.7. Transporto priemonės greičio nustatymas
Transporto priemonės greitis nustatomas taikant bent vieną iš šių metodų:
a)
jutiklį (pvz., optinį ar mikrobangų jutiklį); jei transporto priemonės greitis nustatomas jutikliu, važiavimo greičio matavimai turi atitikti 5 priedėlio 8 dalies reikalavimus, arba jutikliu nustatytas bendras maršruto ilgis turi būti palygintas su atskaitos atstumu, apskaičiuotu naudojantis skaitmeniniu kelių tinklu arba topografiniu žemėlapiu. Jutikliu nustatytas bendras maršruto ilgis nuo atskaitos maršruto ilgio neturi skirtis daugiau negu 4 procentais;
b)
ECU; jeigu transporto priemonės greitis nustatomas naudojant ECU, bendras maršruto ilgis turi būti patvirtinamas pagal 6 priedėlio 3 dalį, o ECU perduodamas važiavimo greičio signalas prireikus sureguliuojamas, kad atitiktų 6 priedėlio 3 dalies reikalavimus. Kitas būdas – palyginti bendrą maršruto ilgį, nustatytą naudojant ECU, su atskaitos atstumu, apskaičiuotu naudojantis skaitmeniniu kelių tinklu arba topografiniu žemėlapiu. Naudojant ECU nustatytas bendras maršruto ilgis nuo atskaitos ilgio neturi skirtis daugiau negu 4 procentais.
c)
GNSS; jeigu transporto priemonės greitis nustatomas naudojant GNSS, bendras maršruto ilgis turi būti palyginamas su matavimais, atliktais taikant kitą metodą pagal 4 priedėlio 6.5 dalį;
4.8. PEMS parengties patikra
Turi būti patikrinama, ar visos jutiklių ir, jeigu reikia, ECU jungtys atitinka reikalavimus. Jeigu nustatoma, kokie yra variklio parametrai, turi būti užtikrinama, kad ECU perduodamos vertės būtų teisingos (pvz., nulinė variklio sūkių skaičiaus [m–1] vertė, jei vidaus degimo variklis yra išjungtas, bet raktas yra pasuktas). PEMS turi veikti be klaidų ir neturi perduoti kritinių įspėjamųjų signalų.
5. IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO NUSTATYMO BANDYMAS
5.1. Bandymo pradžia
Ėminių ėmimas, matavimas ir parametrų registravimas pradedamas prieš užvedant variklį (kaip apibrėžta šio priedo 2.6.5 punkte). Prieš pradedant bandymą turi būti patvirtinama, kad duomenų registruotuvu registruojami visi būtini parametrai.
Siekiant palengvinti derinimą pagal laiką, rekomenduojama parametrus, kuriems taikomas derinimas pagal laiką, registruojami vienu duomenų registravimo įtaisu arba naudojant sinchronizuotą laiko žymą.
5.2. Bandymas
Ėminių ėmimas, matavimas ir parametrų registravimas turi būti tęsiamas per visą transporto priemonės bandymo kelyje trukmę. Variklį galima išjungti ir paleisti, tačiau išmetamųjų teršalų ėminių ėmimas ir parametrų registravimas neturi būti nutraukiamas. RDE maršruto metu reikia vengti kartotinio variklio gesimo (t. y. netyčinio variklio išsijungimo). Visi įspėjamieji signalai, kuriais gali būti pranešama apie PEMS triktį, turi būti registruojami dokumentuose ir patikrinami. Jeigu atliekant bandymą perduodamas bet koks (-ie) klaidos signalas (-ai), bandymas turi būti laikomas netinkamu. Registruojant parametrus turi būti užregistruojama daugiau negu 99 procentai visų duomenų. Matavimą ir duomenų registravimą galima nutraukti trumpesniam negu 1 procentui viso maršruto trukmės laikui, tačiau ne ilgiau negu 30 sekundžių iš eilės ir tik tuo atveju, jei dėl nenumatytai nutrūksta signalo perdavimas arba ketinama atlikti techninę PEMS priežiūrą. Pertrūkius galima registruoti tiesiogiai naudojant PEMS, tačiau negalima daryti registruoto parametro pertrūkių atliekant išankstinį duomenų apdorojimą, jų mainus ar baigiamąjį duomenų apdorojimą. Savaiminis nulio nustatymas, jei taikoma, turi būti atliekamas naudojant atsekamą nulio etaloną, panašų į naudotą analizatoriaus nuliui nustatyti. Primygtinai rekomenduojama atlikti PEMS techninę priežiūrą tais tarpsniais, kai transporto priemonės greičio vertė yra lygi nuliui.
5.3. Bandymo pabaiga
Nuvažiavus visą maršrutą, turi būti vengiama perteklinio variklio veikimo tuščiąja eiga. Duomenys registruojami pasibaigus bandymui (kaip apibrėžta šio priedo 2.6.6 punkte) ir kol pasibaigia ėminių ėmimo sistemos atsako trukmė. Transporto priemonių, naudojančių regeneravimo aptikimo signalą, OBD sistemos patikra atliekama ir dokumentais patvirtinama iškart po duomenų registravimo ir prieš pradedant važiuoti kitą važiuojamą atstumą.
6. PO BANDYMO ATLIEKAMOS PROCEDŪROS
6.1. Išmetamųjų dujinių teršalų kiekio matavimo analizatorių patikra
Dujinių komponentų analizatorių nulis ir matavimo intervalas tikrinami naudojant kalibravimo dujas, identiškas dujoms, naudotoms pagal 4.5 dalį analizatorius nulio ir atsako slinkiui palyginti su kalibravimu prieš bandymą. Prieš pradedant tikrinti atsako į patikros dujas slinkį, galima nustatyti nulinę analizatoriaus vertę, jei buvo nustatyta, kad nulio slinkis atitinka leidžiamąjį intervalą. Slinkio po bandymo patikra turi būti atliekama kuo greičiau po bandymo ir prieš išjungiant PEMS, pavienius analizatorius ar jutiklius arba juos perjungiant į neveikos režimą. Prieš bandymą ir po jo nustatytų rezultatų skirtumas turi atitikti A4/2 lentelėje nurodytus reikalavimus.
A4/2 lentelė
Leidžiamas analizatoriaus slinkis atliekant PEMS bandymą
≤ 2 % rodmens arba ≤ 2 000 ppm bandymui, jei ši vertė didesnė
CO
≤ 75 ppm bandymui
≤ 2 % rodmens arba ≤ 75 ppm bandymui, jei ši vertė didesnė
NOX
≤ 3 ppm bandymui
≤ 2 % rodmens arba ≤ 3 ppm bandymui, jei ši vertė didesnė
CH4
≤ 10 ppm C1 bandymui
≤ 2 % rodmens arba ≤ 10 ppm C1 bandymui, jei ši vertė didesnė
THC
≤ 10 ppm C1 bandymui
≤ 2 % rodmens arba ≤ 10 ppm C1 bandymui, jei ši vertė didesnė
Jei prieš bandymą ir po jo nustatytų nulinio atsako ir atsako į patikros dujas slinkio rezultatų skirtumas viršija leidžiamą, visi bandymo rezultatai laikomi netinkamais ir bandymas kartojamas.
6.2. Išmetamųjų kietųjų dalelių kiekio matavimo analizatoriaus patikra
Analizatoriaus nulinis lygis registruojamas pagal 4.6 dalį.
6.3. Kelyje išmetamųjų teršalų kiekio matavimų patikra
Pagal 4.5 dalį analizatoriams kalibruoti naudotų patikros dujų koncentracija bandymo pradžioje turi apimti ne mažiau kaip 90 procentų koncentracijos verčių, gautų atliekant išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymo tinkamų dalių 99 procentus matavimų. Leidžiama, kad 1 procentas bendro įvertinimui naudojamų matavimų skaičiaus viršytų naudojamų patikros dujų koncentraciją ne daugiau kaip du kartus. Jei šie reikalavimai neįvykdyti, bandymas laikomas netinkamu.
6.4. Transporto priemonės altitudės nuoseklumo patikra
Jei altitudė buvo matuojama tik naudojant GNSS, turi būti patikrintas GNSS aukščio duomenų nuoseklumas ir, jei reikia, pataisytas. Duomenų nuoseklumas tikrinamas naudojant GNSS gautus ilgumos, platumos ir altitudės duomenis, kurie palyginami su skaitmeniniame vietovės modelyje ar tinkamo mastelio topografiniame žemėlapyje nurodyta altitude. Matavimo rezultatai, kurie nuo topografiniame žemėlapyje nurodytos altitudės vertės skiriasi daugiau negu 40 m, ištaisomi rankiniu būdu. Turi būti išsaugoti pradiniai ir netaisyti duomenys ir pažymimi visi taisyti duomenys.
Patikrinamas akimirkinių altitudės duomenų išsamumas. Duomenų spragos užpildomos interpoliuojant duomenis. Interpoliuotų duomenų teisingumas patikrinamas pagal topografinį žemėlapį. Interpoliuotus duomenis rekomenduojama pataisyti, jeigu galioja ši sąlyga:
Altitudė taisoma taip, kad:
čia:
h(t)
–
transporto priemonės altitudė taške t po atrankos ir principinės duomenų kokybės patikros [m virš jūros lygio]
hGNSS(t)
–
GNSS išmatuota transporto priemonės altitudė duomenų taške t [m virš jūros lygio]
hmap(t)
–
transporto priemonės altitudė taške t pagal topografinį žemėlapį [m virš jūros lygio]
6.5. Naudojant GNSS nustatytos transporto priemonės greičio vertės nuoseklumo patikra
Naudojant GNSS nustatytos transporto priemonės greičio vertės nuoseklumas tikrinamas apskaičiuojant visą maršruto ilgį ir jį lyginant su atskaitos matavimais, naudojant jutiklį, patvirtintą ECU arba skaitmeninio kelių tinklo arba topografinį žemėlapį. Privaloma pataisyti akivaizdžias GNSS duomenų paklaidas, pvz., prieš nuoseklumo patikros pradžią taikyti maršruto apskaičiavimo jutiklį. Turi būti išsaugoti pradiniai ir netaisyti duomenys ir pažymimi visi taisyti duomenys. Pataisytų duomenų nepertraukiamoji trukmė neturi būti ilgesnė negu 120 s, o visa jų trukmė – ilgesnė negu 300 s. Visas maršruto ilgis, apskaičiuotas naudojant pataisytus GNSS duomenis, ir atskaitos ilgis neturi skirtis daugiau negu 4 procentais. Jeigu GNSS duomenys šių reikalavimų neatitinka ir jeigu nėra kito patikimo transporto priemonės greičio šaltinio, bandymas laikomas netinkamu.
6.6. Aplinkos temperatūros nuoseklumo patikra
Turi būti patikrintas aplinkos temperatūros duomenų nuoseklumas, o nenuoseklios vertės pataisytos išskirtis pakeičiant gretimų verčių vidurkiu. Turi būti išsaugoti pradiniai ir netaisyti duomenys ir pažymimi visi taisyti duomenys.
„5 priedėlis
PEMS sudedamųjų dalių ir signalų specifikacijos bei kalibravimas
1. ĮVADAS
Šiame priedėlyje nustatomos PEMS komponentų ir signalų specifikacijos bei kalibravimas.
2. SIMBOLIAI, PARAMETRAI IR VIENETAI
A
—
neskiesto CO2 koncentracija [%]
a0
—
tiesinės regresijos linijos atkarpa y ašyje
a1
—
tiesinės regresijos linijos krypties koeficientas;
išmatuota praskiesto NO koncentracija po barboterio
cFS,b
—
visos skalės HC koncentracija b etapu [ppmC1]
cFS,d
—
visos skalės HC koncentracija d etapu [ppmC1]
cHC(w/NMC)
—
HC koncentracija, kai CH4 arba C2H6 teka per NMC [ppmC1]
cHC(w/o NMC)
—
HC koncentracija, kai CH4 ar C2H6 apeina NMC [ppmC1]
cm,b
—
išmatuota HC koncentracija b etapu [ppmC1]
cm,d
—
išmatuota HC koncentracija d etapu [ppmC1]
cref,b
—
etaloninė HC koncentracija b etapu [ppmC1]
cref,d
—
etaloninė HC koncentracija d etapu [ppmC1]
D
—
neskiesto NO koncentracija [ppm]
De
—
numatoma skiesto NO koncentracija [ppm]
E
—
absoliutusis darbinis slėgis [kPa]
ECO2
—
aušinimo CO2 procentinė dalis
E(dp)
—
PEMS kietųjų dalelių kiekio analizatoriaus efektyvumas
EE
—
efektyvumas pagal etaną
EH2O
—
aušinimo vandeniu procentinė dalis
EM
—
efektyvumas pagal metaną
EO2
—
deguonies trukdžiai
F
—
vandens temperatūra [K]
G
—
sočiųjų garų slėgis [kPa]
H
—
vandens garų koncentracija [%]
Hm
—
didžiausia vandens garų koncentracija [%]
NOX,dry
—
vidutinė stabilizuotų NOX rodmenų koncentracija, pataisyta dėl drėgnio
NOX,m
—
vidutinė stabilizuotų NOX rodmenų koncentracija
NOX,ref
—
vidutinė etaloninė stabilizuotų NOX rodmenų koncentracija
r2
—
determinacijos koeficientas
t0
—
dujų srauto pakeitimo laiko momentas [s]
t10
—
laiko momentas, kai atsakas sudaro 10 % galutinio rodmens
t50
—
laiko momentas, kai atsakas sudaro 50 % galutinio rodmens
t90
—
laiko momentas, kai atsakas sudaro 90 % galutinio rodmens
Tbd
—
turi būti nustatytas
X
—
nepriklausomasis kintamasis arba pamatinė vertė
xmin
—
mažiausia vertė
Y
—
priklausomas kintamasis arba išmatuota vertė
3. TIESIŠKUMO TIKRINIMAS
3.1. Bendrieji duomenys
Analizatorių, srauto matuoklių, jutiklių ir signalų tikslumas ir tiesiškumas turi būti atsekamas pagal tarptautinius ar nacionalinius standartus. Visi jutikliai ar signalai, kurie nėra tiesiogiai atsekami (pvz., supaprastinti srauto matuokliai), turi būti atitinkamai kalibruojami taikant laboratorinį važiuoklės dinamometrą, sukalibruotą pagal tarptautinius ar nacionalinius standartus.
3.2. Tiesiškumo reikalavimai
Visi analizatoriai, srauto matuokliai, jutikliai ir signalai turi atitikti A5/1 lentelėje nustatytus tiesiškumo reikalavimus. Jei oro srauto, degalų srauto, oro ir degalų santykio arba išmetamųjų dujų masės srauto vertės gaunamos iš ECU, apskaičiuotas išmetamųjų dujų masės srautas turi atitikti A5/1 lentelėje nustatytus tiesiškumo reikalavimus.
A5/1 lentelė
Tiesiškumo reikalavimai matavimo parametrams ir sistemoms
3.2 dalyje punkte nustatyti tiesiškumo reikalavimai tikrinami:
a)
kiekvieno dujų analizatoriaus atveju – ne rečiau kaip kas dvylika mėnesių arba kiekvieną kartą, kai atliekamas sistemos remontas ar pakeičiama kokia nors sudedamoji dalis arba atliekamas koks nors pakeitimas, galintis turėti įtakos kalibravimui;
b)
kitų atitinkamų matuoklių, pvz., KDK analizatorių, išmetamųjų dujų masės srauto matuoklių ir atsekamai kalibruotų jutiklių, atveju, jei pastebima pažeidimų, laikantis vidaus audito procedūrų arba matuoklio gamintojo nurodymų, bet likus ne daugiau kaip metams iki faktinio bandymo.
Tiesiogiai neatsekamų jutiklių arba ECU signalų tiesiškumo reikalavimai pagal 3.2 dalį tikrinami naudojant matavimo įtaisą su atsekamu kalibravimu ant važiuoklės dinamometro po vieną kartą kiekvienai PEMS ir transporto priemonės konfigūracijai.
3.4. Tiesiškumo tikrinimo procedūra
3.4.1. Bendrieji reikalavimai
Atitinkami analizatoriai, matuokliai ir jutikliai parengiami įprastinėms jų naudojimo sąlygoms pagal jų gamintojo rekomendacijas. Analizatoriai, matuokliai ir jutikliai naudojami nustatytomis temperatūros, slėgio ir srauto sąlygomis.
3.4.2. Bendroji procedūra
Kiekvieno normalaus darbinio intervalo tiesiškumas tikrinamas atliekant šiuos veiksmus:
a)
duodant nulio signalą nustatoma analizatoriaus, srauto matuoklio arba jutiklio nulinė vertė; į dujų analizatorių angą kuo tiesesniu ir trumpesniu dujų keliu tiekiamas išgrynintas sintetinis oras arba azotas;
b)
analizatoriaus, srauto matuoklio arba jutiklio matavimo intervalas nustatomas duodant matavimo intervalo signalą; į dujų analizatorių angą kuo tiesesniu ir trumpesniu dujų keliu tiekiamos atitinkamos patikros dujos;
c)
pakartojama a punkte nurodyta nulinės vertės nustatymo procedūra;
d)
tiesiškumas tikrinamas taikant ne mažiau negu 10 apytikriai vienodais tarpsniais paskirstytų ir tinkamų pamatinių verčių (įskaitant nulinę vertę). Komponentų koncentracijos, išmetamųjų dujų masės srauto ar kitų atitinkamų parametrų pamatinės vertės parenkamos taip, kad atitiktų verčių, numatomų atliekant išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymą, intervalą. Atliekant išmetamųjų dujų masės srauto matavimų tiesiškumo patikrą, galima neįtraukti mažesnės negu 5 procentų didžiausios kalibravimo vertės atskaitos taškus;
e)
į dujų analizatorių angą turi būti tiekiamos žinomos koncentracijos dujos, kaip nurodyta 5 dalyje. Turi būti pakankamos trukmės signalo stabilizavimo tarpsnis; Kietųjų dalelių kiekio analizatorių dalelių kiekio koncentracija turi būti bent du kartus didesnė už aptikimo ribą (apibrėžta 6.2 punkte);
f)
vertinamos vertės ir, jei reikia, pamatinės vertės registruojamos 30 sekundžių (60 s dalelių kiekio analizatorių) pastoviu dažniu, kuris yra 1,0 Hz kartotinis;
g)
per 30 sekundžių (arba 60 s) gautos aritmetinio vidurkio vertės naudojamos tiesinės regresijos parametrams pagal mažiausiųjų kvadratų metodą apskaičiuoti taikant šią geriausios sutapties lygtį:
čia:
y – faktinė matavimo sistemos vertė;
a1 – regresijos tiesės krypties koeficientas;
x – pamatinė vertė;
a0 – regresijos linijos atkarpa y ašyje;
y pagal x liekamasis standartinis nuokrypis (SEE) ir determinacijos koeficientas (r2) apskaičiuojami kiekvieno matavimo parametro ir sistemos atveju;
h)
tiesinės regresijos parametrai turi atitikti A5/1 lentelėje nurodytus reikalavimus.
3.4.3. Tiesiškumo tikrinimo naudojant važiuoklės dinamometrą reikalavimai
Neatsekami srauto matuokliai, jutikliai ar ECU signalai, kurių negalima tiesiogiai kalibruoti pagal atsekamus etalonus, kalibruojami naudojant važiuoklės dinamometrą. Procedūrą, kiek tai įmanoma, turi atitikti JT taisyklės Nr. 154 reikalavimus. Jeigu būtina, kalibruojamas matuoklis ar jutiklis turi būti įrengiamas bandomojoje transporto priemonėje ir naudojamas pagal 4 priedėlio reikalavimus. Kalibravimo procedūrą, kiek tai įmanoma, turi atitikti 3.4.2 punkto reikalavimus. Siekiant užtikrinti, kad būtų aprėpiama ne mažiau negu 90 procentų didžiausios vertės, numatytos atliekant RDE bandymą, pasirenkama ne mažiau kaip 10 atitinkamų pamatinių verčių.
Jei išmetamųjų dujų srauto nustatymui reikia kalibruoti neatsekamą srauto matuoklį, jutiklį arba ECU signalą, prie transporto priemonės išmetimo vamzdžio prijungiamas atsekamo kalibravimo etaloninis išmetamųjų dujų masės srauto matuoklis arba pastoviojo tūrio ėminių ėmiklis. Turi būti užtikrinama, kad transporto priemonės išmetamosios dujos būtų tiksliai išmatuotos naudojant išmetamųjų dujų masės srauto matuoklį pagal 4 priedėlio 3.4.3 punktą. Transporto priemonė turi būti eksploatuojama droselinį reguliatorių nustačius į pastovią padėtį, kai yra pasirinkta pastovi pavara ir važiuoklės dinamometro apkrova.
4. DUJINIŲ KOMPONENTŲ MATAVIMO ANALIZATORIAI
4.1. Leidžiami analizatorių tipai
4.1.1. Standartiniai analizatoriai
Dujiniai komponentai matuojami JT taisyklės Nr. 154 B5 priedo 4.1.4 punkte nurodytais analizatoriais. Jei nedispersinis ultravioletinės spinduliuotės (NDUV) analizatorius matuoja NO ir NO2, NO2/NO keitiklis nėra būtinas.
4.1.2. Pakaitiniai analizatoriai
Leidžiama naudoti bet kokį kitą 4.1.1 punkte išdėstytų konstrukcijos specifikacijų neatitinkantį analizatorių, jeigu jis atitinka 4.2 dalies reikalavimus. Gamintojas turi užtikrinti, kad pakaitinio analizatoriaus matavimo charakteristikos, palyginti su standartiniu analizatoriumi, būtų lygiavertės ar aukštesnės, kai, atliekant tinkamą RDE bandymą pagal šio priedėlio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytas vidutinio ir išplėstinio intervalo sąlygas, matuojamos tam tikro teršalų koncentracijos intervalo ir kartu esančios dujos, kurios gali būti išmetamos iš leidžiamaisiais degalais varomų transporto priemonių. Gavęs prašymą analizatoriaus gamintojas raštu pateikia papildomą informaciją, įrodančią, kad pakaitinio analizatoriaus matavimo charakteristikos nuosekliai ir patikimai atitinka standartinio analizatoriaus matavimo charakteristikas. Papildomą informaciją sudaro:
a)
pakaitinio analizatoriaus teorinio pagrindo ir techninių komponentų aprašymas;
b)
lygiavertiškumo su 4.1.1 punkte nurodytu atitinkamu standartiniu analizatoriumi įrodymas esant JT taisyklėje Nr. 154 apibrėžto transporto priemonių su kibirkštinio uždegimo ir slėginio uždegimo varikliu tipo patvirtinimo bandymo, taip pat 6 priedėlio 3 dalyje aprašyto tinkamumo bandymo numatomam teršalų koncentracijos intervalui ir aplinkos sąlygoms; analizatoriaus gamintojas turi įrodyti lygiavertiškumo reikšmingumą, atsižvelgiant į 6 priedėlio 3.3 dalyje pateiktas leidžiamąsias nuokrypas;
c)
lygiavertiškumo su 4.1.1 punkte nurodytu atitinkamu standartiniu analizatoriumi įrodymas, atsižvelgiant į atmosferos slėgio poveikį analizatoriaus matavimo charakteristikoms; atliekant įrodomąjį bandymą, nustatomas atsakas į analizatoriaus intervalą atitinkančios koncentracijos patikros dujas, kad būtų patikrintas atmosferos slėgio poveikis šio priedo 5.2 dalyje apibrėžtomis vidutinės ir išplėstinės altitudės sąlygomis. Šį bandymą galima atlikti bandymo kameroje, kurioje sukuriamos altitudės aplinkos sąlygos;
d)
lygiavertiškumo su 4.1.1 punkte nurodytu atitinkamu standartiniu analizatoriumi įrodymas atliekant bent tris šio priedėlio reikalavimus atitinkančius transporto priemonės bandymus kelyje;
e)
įrodymas, kad vibracijos, pagreičių ir aplinkos temperatūros poveikis analizatoriaus rodmenims neviršija analizatoriams 4.2.4 punkte nustatytų triukšmo reikalavimų.
Tipo patvirtinimo institucija gali prašyti papildomos lygiavertiškumą pagrindžiančios informacijos arba atsisakyti suteikti patvirtinimą, jeigu atliktais matavimais įrodyta, kad pakaitinis analizatorius nėra lygiavertis standartiniam analizatoriui.
4.2. Analizatoriaus specifikacijos
4.2.1. Bendrieji duomenys
Be 3 dalyje apibrėžtų kiekvieno analizatoriaus tiesiškumo reikalavimų, analizatoriaus gamintojas turi įrodyti, kad analizatoriaus tipai atitinka 4.2.2–4.2.8 punktuose nustatytas specifikacijas. Analizatorių matavimo intervalas ir atsako trukmė turi būti tokie, kad būtų įmanoma reikiamu tikslumu išmatuoti išmetamųjų dujų komponentų koncentraciją pagal taikomą išmetamųjų teršalų standartą pereinamosios ir nuostoviosios būsenos sąlygomis. Analizatorių jautrumas smūgiams, vibracijai, senėjimui, temperatūros ir oro slėgio pokyčiams bei elektromagnetiniams trukdžiams ir kitam su transporto priemone ir analizatoriaus veikimu susijusiam poveikiui turi būti kuo labiau sumažintas.
4.2.2. Tikslumas
Tikslumas, apibrėžiamas kaip analizatoriaus rodmens nuokrypis nuo pamatinės vertės, neturi viršyti 2 procentų rodmens arba 0,3 procento visos skalės, jei ši vertė didesnė.
4.2.3. Glaudumas
Glaudumas, apibrėžtas kaip 2,5 karto dešimties kartotinių atsakų į naudojamas kalibravimo ar patikros dujas standartinis nuokrypis, neturi būti didesnis nei 1 procentas visos koncentracijos skalės vertės, kai matavimo intervalas lygus 155 ppm (ar ppmC1) arba didesnis, ir 2 procentai visos koncentracijos skalės vertės, kai matavimo intervalas mažesnis už 155 ppm (ar ppmC1).
4.2.4. Triukšmas
Triukšmas neturi viršyti 2 procentų visos skalės. Kas 10 matavimo tarpsnių turi būti įterpiamas 30 sekundžių tarpsnis, per kurį į analizatorių tiekiamos atitinkamos patikros dujos. Prieš kiekvieną ėminių ėmimo tarpsnį ir kiekvieną matavimo intervalo patikros tarpsnį turi būti pakankamai laiko analizatorių ir ėminių ėmimo linijoms prapūsti.
4.2.5. Nulio slinkis
Nulio slinkis, apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas į nulinės vertės nustatymo dujas per ne trumpesnį kaip 30 sekundžių tarpsnį, turi atitikti A5/2 lentelėje pateiktas specifikacijas.
4.2.6. Atsako į patikros dujas slinkis
Atsako į patikros dujas slinkis, apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas į patikros dujas per ne trumpesnį kaip 30 sekundžių tarpsnį, turi atitikti A5/2 lentelėje pateiktas specifikacijas.
A5/2 lentelė
Dujiniams komponentams matuoti laboratorijos sąlygomis skirtų analizatorių nulinio atsako ir atsako į patikros dujas leidžiamas slinkis
Teršalas
Absoliutusis nulio slinkis
Absoliutusis atsako į patikros dujas slinkis
CO2
≤ 1000 ppm per 4 h
≤ 2 % rodmens arba ≤ 1000 ppm per 4 h, jei ši vertė didesnė
CO
≤ 50 ppm per 4 h
≤ 2 % rodmens arba ≤ 50 ppm per 4 h, jei ši vertė didesnė
KDK
5 000 dalelių viename kubiniame centimetre per 4 h
Pagal gamintojo specifikacijas
NOX
≤ 3 ppm per 4 h
≤ 2 % rodmens arba 3 ppm per 4 h, jei ši vertė didesnė
CH4
≤ 10 ppm C1
≤ 2 % rodmens arba ≤ 10 ppm C1 per 4 h, jei ši vertė didesnė
THC
≤ 10 ppm C1
≤ 2 % rodmens arba ≤ 10 ppm C1 per 4 h, jei ši vertė didesnė
4.2.7. Kilimo trukmė
Kilimo trukmė apibrėžiama, kaip laiko tarpsnis nuo 10 procentų iki 90 procentų galutinio rodmens atsako (t10 – t90; žr. 4.4 dalį), neturi viršyti 3 sekundžių.
4.2.8. Dujų džiovinimas
Išmetamąsias dujas galima matuoti drėgnas arba sausas. Dujų džiovinimo įtaiso, jei naudojamas, poveikis matuojamų dujų sudėčiai turi būti kiek įmanoma mažesnis. Cheminių džioviklių naudoti neleidžiama.
4.3. Papildomi reikalavimai
4.3.1. Bendrieji duomenys
4.3.2–4.3.5 punktų nuostatomis apibrėžiami papildomi tam tikrų tipų analizatorių veikimo charakteristikų reikalavimai ir jos taikomos tik tais atvejais, jei minėtas analizatorius naudojamas RDE matavimams.
4.3.2. NOX keitiklių efektyvumo bandymas
Jei naudojamas NOX keitiklis, pvz., NO2 paversti NO, kad būtų galima atlikti analizę chemiliuminescenciniu analizatoriumi, jo efektyvumas tikrinamas pagal JT taisyklės Nr. 154 B5 priedo 5.5 dalies reikalavimus. NOX keitiklio efektyvumas turi būti tikrinamas likus ne daugiau negu vienam mėnesiui iki išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymo.
Jei matuojami angliavandeniliai, FID reguliuojamas, kaip nurodė prietaiso gamintojas. Siekiant optimizuoti dažniausiai naudojamo darbinio intervalo atsaką, naudojamos oro ir propano mišinio arba propano ir azoto mišinio patikros dujos.
b)
Angliavandenilių atsako koeficientai
Jei angliavandenilių kiekis matuojamas, kaip patikros dujas naudojant propano ir oro arba propano ir azoto mišinį, o kaip nulinės vertės nustatymo dujas išgrynintą sintetinį orą arba azotą, FID angliavandenilių atsako koeficientas tikrinamas pagal JT taisyklės Nr. 154 B5 priedo 5.4.3 punkto nuostatas.
c)
Deguonies trukdžių patikra
Deguonies trukdžių patikra atliekama pradedant eksploatuoti FID analizatorių ir po periodiškai atliekamos svarbios techninės priežiūros. Pasirenkamas toks matavimo intervalas, kad deguonies trukdžių patikros dujos patektų į viršutinį 50 procentų intervalą. Bandymas atliekamas esant reikiamai krosnies temperatūrai. Deguonies trukdžių patikros specifikacijos aprašytos 5.3 punkte.
Taikoma ši procedūra:
i)
nustatoma analizatoriaus nulinė vertė;
ii)
analizatoriaus matavimo intervalas nustatomas naudojant 0 procentų deguonies mišinį, jei tai kibirkštinio uždegimo varikliai, ir 21 procento deguonies mišinį, jei tai slėginio uždegimo varikliai;
iii)
nulinis atsakas tikrinamas dar kartą. Jei jis yra pakitęs daugiau negu 0,5 procento visos skalės vertės, i ir ii etapai kartojami;
iv)
tiekiamos 5 procentų ir 10 procentų deguonies trukdžių patikros dujos;
v)
nulinis atsakas tikrinamas dar kartą. Jei jis yra pakitęs daugiau negu ± 1 procento visos skalės vertės, bandymas kartojamas;
visų reikiamų deguonies trukdžių patikros dujų deguonies trukdžiai EO2 turi būti mažesni negu ± 1,5 procento;
viii)
jei deguonies trukdžiai EO2 yra didesni negu ± 1,5 procento, galima imtis taisomųjų veiksmų ir šiuo tikslu laipsniškai reguliuoti oro srautą (renkantis didesnę ar mažesnę nei gamintojo specifikacijose nurodytoji vertę), degalų srautą ir bandymo dujų srautą;
ix)
Deguonies trukdžių patikra turi būti kartojama kiekvienam naujam nuostačiui.
Jei analizuojami angliavandeniliai, NMC galima naudoti angliavandeniliams, išskyrus metaną, pašalinti iš dujų ėminio visus juos oksiduojant, išskyrus metaną. Geriausia, kai metano konversija būtų 0 procentų, o visų kitų angliavandenilių, kuriuos atstovauja etanas, – 100 procentų. Norint tiksliai išmatuoti angliavandenilius be metano (NMHC), nustatomos dvi efektyvumo vertės, taikomos skaičiuojant išmetamų NMHC teršalų kiekį (žr. 7 priedėlio 6.2 dalį). Metano konversijos efektyvumo nebūtina nustatyti, jei metano atskyriklis ir liepsnos jonizacijos detektorius yra kalibruoti pagal 7 priedėlio 6.2 dalyje nurodytą b metodą, per metano atskyriklį leidžiant metano ir oro mišinio kalibravimo dujas.
a)
Metano konversijos efektyvumas
Kalibravimo dujos metanas leidžiamos per FID aplenkiant NMC ir jo neaplenkiant; registruojamos dvi koncentracijos vertės. Efektyvumas pagal metaną nustatomas pagal šią lygtį:
čia:
cHC(w/NMC)
– HC koncentracija, kai CH4 teka per NMC [ppmC1]
cHC(w/o NMC)
– HC koncentracija, kai CH4 aplenkia NMC [ppmC1]
b)
Etano konversijos efektyvumas
Kalibravimo dujos etanas leidžiamos per FID aplenkiant NMC ir jo neaplenkiant; registruojamos dvi koncentracijos vertės. Efektyvumas pagal etaną nustatomas pagal šią lygtį:
čia:
cHC(w/NMC)
– HC koncentracija, kai C2H6 teka per NMC [ppmC1]
cHC(w/o NMC)
– HC koncentracija, kai C2H6 aplenkia NMC [ppmC1]
4.3.5. Trukdžių poveikis
a)
Bendrieji duomenys
Analizatoriaus rodmeniui gali turėti įtakos ne tik analizuojamos, bet ir kitos dujos. Analizatorių gamintojas prieš pateikdamas juos į rinką atlieka trukdžių poveikio ir tinkamo analizatorių veikimo patikrą, atlikdamas ne mažiau kaip vieną kartą 4.3.5 punkto b–f papunkčiuose nurodyto kiekvieno tipo analizatoriaus ar įtaiso patikrą.
b)
CO analizatoriaus trukdžių poveikio patikra
Vanduo ir CO2 gali trukdyti atlikti matavimus CO analizatoriumi. Todėl patikros dujos CO2, kurių koncentracija yra nuo 80 procentų iki 100 procentų visos CO2 analizatoriaus didžiausio darbinio intervalo skalės, yra leidžiamos pro aplinkos temperatūros vandenį, o analizatoriaus atsakas registruojamas. Analizatoriaus atsakas neturi būti didesnis negu 2 procentai vidutinės CO koncentracijos, numatomos atliekant įprastą transporto priemonės bandymą kelyje, arba ± 50 ppm, jei ši vertė didesnė. H2O ir CO2 trukdžių poveikio patikrą galima atlikti kaip atskiras procedūras. Jei atliekant trukdžių patikrą pasirinkta H2O ir CO2 koncentracija yra didesnė nei atliekant bandymą numatomą koncentraciją, kiekviena nustatyta trukdžių vertė proporcingai sumažinama dauginant ją iš didžiausios bandymo metu numatomos koncentracijos vertės ir faktinės patikrai naudojamos vertės santykio. Gali būti atliekamos atskiros trukdžių patikros, naudojant mažesnę H2O koncentraciją negu didžiausia bandymą numatyta koncentracija, o gauta H2O trukdžių vertė proporcingai padidinama dauginant ją iš didžiausios bandymo metu numatomos H2O koncentracijos vertės ir faktinės patikrai naudojamos vertės santykio. Abiejų perskaičiuotų trukdžių verčių suma turi atitikti šiame punkte nustatytą leidžiamąją nuokrypą.
c)
NOX analizatoriaus aušinimo patikra
Dviejų rūšių dujos, turinčios įtakos CLD ir HCLD analizatoriams, yra CO2 ir vandens garai. Šių dujų aušinimo atsakas proporcingas jų koncentracijai. Turi būti atliekamas bandymas aušinimui nustatyti esant didžiausioms tikėtinoms koncentracijoms bandymo metu. Jei CLD ir HCLD analizatoriams taikomi aušinimo kompensavimo algoritmai, kurie naudoja H2O ar CO2 matavimo analizatorius, aušinimas įvertinamas veikiant šiems analizatoriams ir taikant kompensavimo algoritmus.
i)
Aušinimo CO2 patikra
Patikros dujos CO2, kurių koncentracija yra nuo 80 procentų iki 100 procentų visos didžiausio darbinio intervalo skalės, leidžiamos per NDIR analizatorių; CO2 vertė užrašoma kaip A. Patikros dujos CO2 skiedžiamos maždaug iki 50 procentų patikros dujomis NO ir leidžiamos per NDIR ir CLD ar HCLD; CO2 ir NO vertės užrašomos kaip B ir C. Tuomet nutraukiamas CO2 tiekimas ir per CLD ar HCLD leidžiamos tik patikros dujos NO; NO vertė užrašoma kaip D. Aušinimo procentinė dalis apskaičiuojama taip:
čia:
A
– neskiesto CO2 koncentracija, išmatuota naudojant NDIR [%];
B
– skiesto CO2 koncentracija, išmatuota naudojant NDIR [%];
C
– skiesto NO koncentracija, išmatuota naudojant CLD ar HCLD [ppm];
D
– neskiesto NO koncentracija, išmatuota naudojant CLD ar HCLD [ppm].
Galima taikyti pakaitinius CO2 ir NO patikros dujų skiedimo ir jų verčių apskaičiavimo metodus, pavyzdžiui, dinaminį maišymą ar dozavimą, jei gaunamas tipo patvirtinimo institucijos pritarimas.
ii)
Aušinimo vandeniu patikra
Ši patikra atliekama matuojant tik drėgnų dujų koncentraciją. Apskaičiuojant aušinimą vandeniu, atsižvelgiama į patikros dujų NO skiedimą vandens garais ir į vandens garų koncentracijos dujų mišinyje perskaičiavimą koncentracijos vertėms, kurias tikimasi turėti atliekant išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymą. Patikros dujos NO, kurių koncentracija yra nuo 80 procentų iki 100 procentų visos normalaus darbinio intervalo skalės, leidžiamos per CLD arba HCLD; NO vertė užrašoma kaip D. D. Tada patikros dujos NO leidžiamos per kambario temperatūros vandenį ir leidžiamos per CLD arba HCLD; NO vertė užrašoma kaip Cb. Nustatomas analizatoriaus absoliutusis darbinis slėgis ir vandens temperatūra, kurie užrašomi atitinkamai kaip E ir F. Nustatomas mišinio sočiųjų garų slėgis, atitinkantis barboterio vandens temperatūrą F, ir užrašomas kaip G. Vandens garų koncentracija H [%] dujų mišinyje apskaičiuojama taip:
Numatoma praskiestų NO ir vandens garų patikros dujų koncentracija užrašoma kaip De, apskaičiavus ją taip:
Atliekant dyzelinių variklių išmetamų teršalų kiekio nustatymo bandymą, didžiausia tikėtina vandens garų išmetamosiose dujose koncentracija (procentais) užrašoma kaip Hm po to, kai, padarius prielaidą, kad degalų H/C santykis yra 1,8/1, ji apskaičiuojama pagal didžiausią CO2 koncentraciją A išmetamosiose dujose:
Aušinimo vandeniu procentinė dalis apskaičiuojama taip:
čia:
De
– numatoma skiesto NO koncentracija (ppm);
Cb
– išmatuota skiesto NO koncentracija [ppm];
Hm
– didžiausia vandens garų koncentracija [%];
H
– faktinė vandens garų koncentracija [%].
iii)
Didžiausiasis leidžiamas aušinimas
Bendras aušinimas CO2 ir vandeniu neturi viršyti 2 procentų visos skalės vertės.
d)
NDUV analizatorių aušinimo patikra
Angliavandeniliai ir vanduo gali daryti teigiamus NDUV trikdžius, sukeldami į NOX panašų atsaką. NDUV analizatoriaus gamintojas turi taikyti tokią procedūrą, kuria būtų patikrinta, ar aušinimo poveikis yra ribotas:
i)
analizatorius ir aušintuvas nustatomi pagal gamintojo naudojimo instrukcijas; jie turėtų būti sureguliuoti, kad būtų parinktos tinkamiausios analizatoriaus ir aušintuvo veikimo charakteristikos;
ii)
atliekamas analizatoriaus nulinio atsako kalibravimas ir matavimo intervalo atsako kalibravimas taikant koncentracijos vertes, kurios tikėtinos per išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymą;
iii)
pasirenkamos NO2 kalibravimo dujos, kurių koncentracija kiek įmanoma atitiktų tikėtiną didžiausią NO2 koncentraciją, atliekant išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymą;
iv)
NO2 kalibravimo dujos turi tekėti per dujų ėminių ėmimo sistemos ėmiklį tol, kol stabilizuojasi analizatoriaus NOX atsakas;
v)
apskaičiuojama vidutinė stabilizuotų NOX rodmenų koncentracija 30 s laikotarpiu ir ji užrašoma kaip NOX,ref;
vi)
NO2 kalibravimo dujų srautas nutraukiamas ir ėminių ėmimo sistema prisotinama srautu iš rasos taško generatoriaus, nustatyto 50 °C temperatūros rasos taškui. Ne trumpiau kaip 10 minučių imami rasos taško generatoriaus išėjimo srauto ėminiai per ėminių ėmimo sistema ir aušintuvą, kol, kaip manoma, aušintuvas išskiria pastovų vandens kiekį;
vii)
užbaigus vi punkte nurodytus veiksmus, į ėminių ėmimo sistemą vėl pradedamos tiekti NO2 kalibravimo dujos, naudotos NOX,ref gauti, ir tiekiamos tol, kol stabilizuojasi bendro NOX atsakas;
viii)
apskaičiuojama vidutinė stabilizuotų NOX rodmenų koncentracija 30 s laikotarpiu ir ji užrašoma kaip NOX,m;
ix)
NOX,m perskaičiuojamas į NOX,dry, atsižvelgiant į likusius vandens garus, pratekėjusius per aušintuvą, esant aušintuvo išėjimo temperatūrai ir slėgiui.
Apskaičiuotas NOX,dry turi sudaryti ne mažiau kaip 95 % NOX,ref.
e)
Ėminių džiovintuvas
Naudojant ėminių džiovintuvą šalinamas vanduo, kuris antraip darytų įtaką NOX matavimui. Jei tai sausieji CLD analizatoriai, turi būti įrodyta, kad esant didžiausiai numatomai vandens garų koncentracijai Hm ėminių džiovintuvas CLD analizatoriuje užtikrina ≤ 5 g vandens/kg sauso oro drėgnio vertę (arba apytikriai 0,8 procento H2O), atitinkančią 100 procentų santykinį drėgnį 3,9 °C temperatūros ir 101,3 kPa slėgio sąlygomis arba maždaug 25 procentų santykinį drėgnį 25 °C temperatūros ir 101,3 kPa slėgio sąlygomis. Atitiktį galima įrodyti matuojant temperatūrą šiluminio ėminio džiovintuvo išėjime arba matuojant drėgnį prieš pat CLD. Taip pat būtų galima išmatuoti drėgnį CLD išėjime, jei vienintelis srautas į CLD yra srautas iš ėminių džiovintuvo.
f)
NO2 įsiskverbimas ėminių džiovintuve
Netinkamai suprojektuotame ėminio džiovintuve likęs skystas vanduo gali iš ėminio pašalinti NO2. Jei ėminio džiovintuvas naudojamas su NDUV analizatoriumi, prieš kurį nėra NO2/NO keitiklio, vanduo galėtų pašalinti NO2 iš ėminio prieš atliekant NOX matavimą. Ėminio džiovintuvas turi būti toks, kad būtų įmanoma išmatuoti bent 95 procentų bendro NO2 kiekio dujose, kurios yra prisotintos vandens garais ir NO2 koncentracija jose yra didžiausia numatoma koncentracija atliekant transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymą.
4.4. Analizės sistemos atsako trukmės patikra
Atliekant atsako trukmės patikrą, analizės sistemos nuostačiai turi būti tiksliai tokie patys kaip atliekant transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymą (t. y. slėgis, srautai, analizatorių filtro nuostačiai ir visi kiti atsako trukmei galintys turėti įtakos parametrai). Atsako trukmė nustatoma pakeičiant dujas tiesiog ėminių ėmimo zondo įėjime. Dujos turi būti pakeistos greičiau nei per 0,1 sekundės. Bandymui naudojamų dujų koncentracijos kitimas turi sudaryti mažiausiai 60 procentų analizatoriaus skalės vertės.
Turi būti nubrėžtos visų dujinių komponentų koncentracijos kreivės.
Derinant analizatoriaus ir išmetamųjų dujų srauto signalus pagal laiką, transformacijos trukmė apibrėžiama, kaip laikas nuo pokyčio (t0) iki tol, kol atsakas pasieks 50 procentų galutinio rodmens vertės (t50).
Visų komponentų ir naudojamų intervalų atveju sistemos atsako trukmė turi būti ≤ 12 s, kai kilimo trukmė yra ≤ 3 s. Kai NMHC matuoti naudojamas NMC, sistemos atsako trukmė gali būti didesnė kaip 12 sekundžių.
5. DUJOS
5.1. RDE bandymams skirtos kalibravimo ir patikros dujos
5.1.1. Bendrieji duomenys
Turi būti atsižvelgiama į kalibravimo dujų ir patikros dujų laikymo trukmę. Grynos ir mišrios kalibravimo ir patikros dujos turi atitikti JT taisyklės Nr. 154 B5 priedo specifikacijas.
5.1.2. Kalibravimo dujos NO2
Taip pat leidžiama naudoti kalibravimo dujas NO2. Kalibravimo dujų NO2 koncentracija deklaruotąją koncentracijos vertę turi atitikti dviejų procentų tikslumu. Kalibravimo dujose NO2 esančio NO kiekis neturi viršyti 5 procentų NO2 kiekio.
5.1.3. Daugiakomponenčiai mišiniai
Turi būti naudojami tik tokie daugiakomponenčiai mišiniai, kurie atitinka 5.1.1 punkte nustatytus reikalavimus. Šie mišiniai gali būti sudaryti iš dviejų ar daugiau komponentų. Daugiakomponenčiai mišiniai, kurių sudėtyje yra NO ir NO2, netaikomas 5.1.1 ir 5.1.2 punktuose nustatytas reikalavimas dėl NO2 priemaišų.
5.2. Dujų dozatoriai
Kalibravimo dujų ir patikros dujų galima pasiruošti dujų dozatoriais (t. y. tiksliais maišymo įtaisais, kuriais skiedžiama N2 ar sintetiniu oru). Dujų dozatoriaus tikslumas turi būti toks, kad skiedžiamų kalibravimo dujų koncentraciją būtų galima nustatyti ± 2 procentų tikslumu. Kiekvienas kalibravimas, kuriam naudojamas dujų dozatorius, tikrinamas nuo 15 procentų iki 50 procentų visos skalės vertės. Jeigu pirmasis tikrinimas nepavyksta, galima atlikti papildomą tikrinimą naudojant kitas kalibravimo dujas.
Pasirinktinai dujų dozatorius gali būti tikrinamas tiesiniu pagal savo pobūdį prietaisu, pvz., naudojant NO dujas kartu su CLD. Prietaiso matavimo intervalas reguliuojamas patikros dujomis, tiesiogiai prijungiamomis prie prietaiso. Dujų dozatorius tikrinamas pagal paprastai naudojamus nuostačius, o nominalioji vertė turi būti lyginama su prietaisu išmatuota koncentracija. Šis skirtumas kiekviename taške turi būti ne didesnis negu ± 1 procentas nominaliosios koncentracijos vertės.
5.3. Deguonies trukdžių patikros dujos
Deguonies trukdžių patikros dujos yra propano, deguonies ir azoto mišinys, kuriame propano koncentracija yra 350 ± 75 ppmC1. Koncentracijos vertė nustatoma gravimetriniais metodais, taikant dinaminį maišymą arba atliekant bendro angliavandenilių kiekio ir priemaišų chromatografinę analizę. Deguonies trukdžių patikros dujose deguonies koncentracija turi atitikti A5/3 lentelėje nurodytus reikalavimus; likusias deguonies trukdžių patikros dujas sudaro grynintas azotas.
A5/3 lentelė
Deguonies trukdžių patikros dujos
Variklio tipas
Slėginio uždegimo
Kibirkštinio uždegimo
O2 koncentracija
21 ± 1 %
10 ± 1 %
10 ± 1 %
5 ± 1 %
5 ± 1 %
0,5 ± 0,5 %
6. IŠMETAMŲJŲ (KIETŲJŲ) DALELIŲ KIEKIO MATAVIMO ANALIZATORIAI
Šiame skirsnyje bus apibrėžti būsimi reikalavimai išmetamųjų kietųjų dalelių kiekio matavimo analizatoriams, kai dalelių matavimas taps privalomas.
6.1. Bendrieji duomenys
KDK analizatorių sudaro parengiamojo kondicionavimo blokas ir kietųjų dalelių detektorius, kurio maždaug 23 nm ir didesnio dydžio kietųjų dalelių skaičiavimo efektyvumas yra 50 procentų. Kietųjų dalelių detektorių taip pat leidžiama naudoti parengiamajam aerozolio kondicionavimui. Analizatorių jautrumas smūgiams, vibracijai, senėjimui, temperatūros ir oro slėgio pokyčiams bei elektromagnetiniams trukdžiams ir kitam su transporto priemone ir analizatoriaus veikimu susijusiam poveikiui turi būti kuo mažesnis ir įrangos gamintojas turi aiškiai jį nustatyti savo pagalbinėje medžiagoje. KDK analizatorius turi būti naudojamas griežtai laikantis gamintojo deklaruotų veikimo parametrų. KDK analizatoriaus konfigūracijos pavyzdys pateiktas A5/1 paveiksle.
A5/1 paveikslas
KDK analizatoriaus konfigūracijos pavyzdys Taškinėmis linijomis pažymėtos neprivalomos dalys. EFM – išmetamųjų dujų masės srauto matuoklis, d – vidinis skersmuo, PND – kietųjų dalelių skiedimo įtaisas
KDK analizatorius sujungiamas su ėminių ėmimo vieta per ėminių ėmimo zondą, kuriuo ėminys imamas prie išmetimo vamzdžio vidurio linijos. Kaip nurodyta 4 priedėlio 3.5 dalyje, jei dalelės nėra skiedžiamos prie išmetimo vamzdžio, ėminių ėmimo linija turi būti kaitinama iki KDK pirmojo skiedimo analizatoriuje vietos arba analizatoriaus kietųjų dalelių detektoriaus iki ne žemesnės negu 373 K (100 °C) temperatūros. Ėminio buvimo ėminių ėmimo linijoje trukmė turi būti mažesnė negu 3 s.
Visų su išmetamosiomis dujomis, kurių ėminiai imami, besiliečiančių dalių temperatūra turi būti visada tokia, kuriai esant būtų išvengta bet kokio junginio kondensacijos įtaise. Tai galima pasiekti, pavyzdžiui, kaitinant aukštesnėje temperatūroje ir skiedžiant ėminį arba oksiduojant (pusiau) lakius junginius.
KDK analizatoriuje turi būti įrengta kaitinama dalis, kurios sienelių temperatūra yra ≥ 573 K. Šis blokas turi užtikrinti pastovią nominaliąją veikimo temperatūrą kaitinimo etapais, esant ± 10 K paklaidai, ir rodyti, ar kaitinimo etapais veikimo temperatūra atitinka nustatytąją. Temperatūra gali būti žemesnė, jeigu lakių kietųjų dalelių šalinimo efektyvumas atitinka 6.4 dalies specifikacijas.
Ar prietaiso veikimas yra tinkamas, stebima naudojant slėgio, temperatūros ir kitus jutiklius, kurie trikties atveju turi perduoti atitinkamą įspėjimą arba pranešimą.
KDK analizatoriaus delsos trukmė turi būti ≤ 5 s.
KDK analizatoriaus (ir (arba) kietųjų dalelių detektoriaus) kilimo trukmė turi būti ≤ 3,5 s.
Pateikiamos kietųjų dalelių koncentracijos vertės turi būti perskaičiuotos 273 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui. Jeigu būtina kietųjų dalelių koncentracijos perskaičiavimo tikslais, ties detektoriaus įleidimo anga turi būti matuojamas slėgis ir (arba) temperatūra, o duomenys registruojami.
KD sistemos, atitinkančios JT taisyklėje Nr. 154 nustatytus kalibravimo reikalavimus, automatiškai atitinka šiame priedėlyje nustatytus kalibravimo reikalavimus.
6.2. Efektyvumo reikalavimai
Visa KDK analizatoriaus sistema, įskaitant ėminių ėmimo liniją, turi atitikti A5/3a lentelėje nustatytus efektyvumo reikalavimus.
A5/3a lentelė
Kietųjų dalelių kiekio analizatoriaus (įskaitant ėminių ėmimo liniją) sistemos efektyvumo reikalavimai
dp [nm]
Iki 23
23
30
50
70
100
200
E(dp) KDK analizatorius
turi būti nustatytas
0,2 – 0,6
0,3 – 1,2
0,6 – 1,3
0,7 – 1,3
0,7 – 1,3
0,5 – 2,0
Efektyvumas E(dp) apibrėžiamas kaip KDK analizatoriaus sistemos rodmenų ir etaloniniu kondensaciniu dalelių skaitikliu (CPC) (d50 % = 10 nm arba mažesnis, patikrintu dėl tiesiškumo ir sukalibruotu elektrometru) arba elektrometru nustatytos kietųjų dalelių kiekio koncentracijos, išmatuotos naudojant panašų monodispersinį aerozolį, kurio kietųjų dalelių mobilumo skersmuo yra dp, ir perskaičiuotos tokioms pat temperatūros ir slėgio sąlygoms, santykis.
Turėtų būti naudojama į suodžius panaši termiškai stabili medžiaga (pvz., kibirkštiniu išlydžiu paveiktas grafitas arba iš anksto termiškai apdoroti difuzinės liepsnos suodžiai). Jei efektyvumo kreivė gaunama matavimams naudojant kitokį aerozolį (pvz., NaCl), koreliacija su į suodžius panašių dalelių kreive turi būti pateikta kaip grafikas, kuriame lyginamas efektyvumas, gautas naudojant abu bandomuosius aerozolius. Į skaičiavimo efektyvumo verčių skirtumus turi būti atsižvelgiama darant išmatuotų efektyvumų pataisą pagal pateiktą grafiką, kad būtų gautas į suodžius panašios medžiagos aerozolio efektyvumas. Dėl daugiakrūvių dalelių turėtų būti taikoma ir pagrįsta dokumentais pataisa, bet ji neturi būti didesnė kaip 10 %. Šios efektyvumo vertės taikomos KDK analizatoriams su ėminių ėmimo linija. KDK analizatorius taip pat gali būti kalibruojamas dalimis (t. y. parengiamojo kondicionavimo blokas ir kietųjų dalelių detektorius atskirai), jei įrodyta, kad KDK analizatorius ir ėminių ėmimo linija kartu atitinka A5/3a lentelėje nustatytus reikalavimus. Išmatuotas detektoriaus signalas turi būti daugiau kaip dukart didesnis už aptikimo ribą (šiuo atveju apibrėžiamą kaip nulinis lygis + 3 standartiniai nuokrypiai).
6.3. Tiesiškumo reikalavimai
KDK analizatorius, įskaitant ėminių ėmimo liniją, turi atitikti 5 priedėlio 3.2 dalyje nustatytus tiesiškumo reikalavimus, kai naudojamos monodispersinės arba polidispersinės į suodžius panašios dalelės. Dalelių dydis (mobilumo skersmuo arba suskaičiuotų dalelių medianinis skersmuo) turėtų būti didesnis nei 45 nm. Kaip etaloninis matavimo prietaisas turi būti naudojamas elektrinis skaitiklis arba kondensacinis dalelių skaitiklis (CPC), kurio d50 = 10 nm arba mažesnis, patikrinti dėl atitikties tiesiškumo reikalavimams. Arba gali būti naudojama kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema, atitinkanti JT taisyklę Nr. 154.
Be to, KDK analizatoriaus ir etaloninio matavimo prietaiso rodmenų skirtumai tikrinant visas vertes (išskyrus nulinės vertės tašką) nuo jų atitinkamos vidutinės vertės neturi skirtis daugiau negu 15 %. Turi būti patikrinti mažiausiai 5 vienodai paskirstyti taškai (ir nulinės vertės taškas). Didžiausia tikrinama koncentracijos vertė turi būti > 90 % KDK analizatoriaus nominaliojo matavimo intervalo.
Jei KDK analizatorius kalibruojamas dalimis, galima tikrinti tik KDK detektoriaus atitiktį tiesiškumo reikalavimams, tačiau į likusių dalių ir ėminių ėmimo linijos efektyvumo vertes turi būti atsižvelgta apskaičiuojant krypties koeficientą.
6.4. Lakių kietųjų dalelių šalinimo efektyvumas
Sistema turi užtikrinti ≥ 30 nm kietųjų tetrakontano (CH3(CH2)38CH3) dalelių > 99 % pašalinimą, esant ≥ 10000 dalelių viename kubiniame centimetre koncentracijai įėjime ir mažiausiam skiedimui.
Sistema taip pat turi pasiekti > 99 % tetrakontano pašalinimo efektyvumą, kai suskaičiuotų dalelių medianinis skersmuo yra > 50 nm, o masė > 1 mg/m3.
Lakių kietųjų dalelių šalinimo efektyvumas naudojant tetrakontaną turi būti įrodytas tik kartą prietaiso šeimai. Tačiau prietaiso gamintojas turi nurodyti techninės priežiūros arba pakeitimo intervalą, kurio laikantis užtikrinama, kad lakių kietųjų dalelių šalinimo efektyvumas nesumažėja tiek, kad nebeatitiktų techninių reikalavimų. Jeigu tokia informacija neteikiama, kiekvieno prietaiso lakių kietųjų dalelių šalinimo efektyvumas turi būti tikrinamas kartą per metus.
7. IŠMETAMŲJŲ DUJŲ MASĖS SRAUTO MATUOKLIAI
7.1. Bendrieji duomenys
Išmetamųjų dujų srauto matuoklių arba signalų matavimo intervalas ir atsako trukmė turi būti tokie, kad būtų galima reikiamu tikslumu išmatuoti išmetamųjų dujų srautą pereinamosios ir nuostoviosios būsenos sąlygomis. Matuoklių ir signalų jautrumas smūgiams, vibracijai, senėjimui, temperatūros ir aplinkos oro slėgio pokyčiams, elektromagnetiniams trukdžiams ir kitam su transporto priemone ir matuoklio veikimu susijusiam poveikiui turi būti tokio lygio, kad būtų pašalintos papildomos paklaidos.
7.2. Matuoklių specifikacijos
Išmetamųjų dujų masės srautas nustatomas vienu iš šių matuoklių taikant tiesioginio matavimo metodą:
a)
Pito principu veikiančiais srauto įtaisais;
b)
prietaisais, kuriais matuojamas slėgio skirtumas, pvz., srauto matavimo tūta (žr. standartą ISO 5167);
c)
ultragarsiniu srauto matuokliu;
d)
sūkuriniu srauto matuokliu.
Kiekvienas išmetamųjų dujų masės srauto matuoklis turi atitikti 3 dalyje nustatytus tiesiškumo reikalavimus. Be to, matuoklio gamintojas turi įrodyti kiekvieno išmetamųjų dujų masės srauto matuoklio tipo atitiktį 7.2.3–7.2.9 punktų specifikacijoms.
Išmetamųjų dujų masės srautą leidžiama apskaičiuoti pagal atsekamo kalibravimo jutikliais gautus oro srauto ir degalų srauto matavimo rezultatus, jei jie atitinka 3 dalies tiesiškumo reikalavimus, 8 dalies tikslumo reikalavimus ir jei nustatytas išmetamųjų dujų masės srautas patvirtinamas pagal 6 priedėlio 4 dalį.
Taip pat galima taikyti kitus metodus, pagrįstus išmetamųjų dujų masės srautas nustatymu neatsekamais matuokliais ir signalais, pvz., supaprastintais išmetamųjų dujų masės srauto matuokliais ar ECU signalais, jei išmatuotas išmetamųjų dujų masės srautas atitinka 3 dalies tiesiškumo reikalavimus ir patvirtinamas pagal 6 priedėlio 4 dalį.
7.2.1. Kalibravimo ir tikrinimo standartai
Išmetamųjų dujų masės srauto matuoklių matavimo charakteristikos turi būti tikrinamos naudojant orą arba išmetamąsias dujas pagal atsekamą etaloną, pvz., kalibruotą išmetamųjų dujų masės srauto matuoklį arba viso srauto skiedimo tunelį.
7.2.2. Tikrinimo dažnumas
Išmetamųjų dujų masės srauto matuoklių atitiktis 7.2.3–7.2.9 punktų reikalavimams tikrinama likus ne daugiau kaip metams iki faktinio bandymo.
7.2.3. Tikslumas
EFM tikslumas, apibrėžtas kaip EFM rodmens nuokrypis nuo pamatinės srauto vertės, neturi viršyti ± 3 procentų rodmens arba 0,3 % visos skalės, jei ji didesnė.
7.2.4. Glaudumas
Glaudumas, apibrėžtas kaip 2,5 karto dešimties kartotinių atsakų į apytikriai kalibravimo intervalo viduryje naudojamą nominalųjį srautą, neturi būti didesnis negu 1 procentas didžiausio srauto, kuriam EFM yra kalibruotas
7.2.5. Triukšmas
Triukšmas neturi viršyti 2 procentų didžiausiojo kalibruotojo srauto vertės. Kas 10 matavimo tarpsnių turi būti įterpiamas 30 sekundžių tarpsnis, kuriuo EFM yra veikiamas didžiausiu kalibruotu srautu.
7.2.6. Nulio slinkis
Nulio slinkis apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas į nulio signalą per ne trumpesnį negu 30 sekundžių tarpsnį. Nulio slinkį galima patikrinti pagal užregistruotus pirminius signalus, pvz., slėgio. Pirminių signalų slinkis per 4 valandų tarpsnį turi būti mažesnis nei ± 2 procentai didžiausios pirminio signalo vertės, užregistruotos esant srautui, kuriam buvo kalibruojamas EFM.
7.2.7. Atsako į patikros dujas slinkis
Atsako į patikros dujas slinkis apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas į patikros dujų signalą per ne trumpesnį kaip 30 sekundžių tarpsnį. Atsako į patikros dujas slinkį galima patikrinti pagal užregistruotus pirminius signalus, pvz., slėgio. Pirminių signalų slinkis per 4 valandų tarpsnį turi būti mažesnis nei ± 2 procentai didžiausios pirminio signalo vertės, užregistruotos esant srautui, kuriam buvo kalibruojamas EFM.
7.2.8. Kilimo trukmė
Išmetamųjų dujų srauto matuoklių kilimo trukmė ir metodai turi kiek įmanoma atitikti 4.2.7 punkte nurodytą dujų analizatorių kilimo trukmę, bet neturi viršyti 1 sekundės.
7.2.9. Atsako trukmės patikra
Išmetamųjų dujų srauto matuoklių atsako trukmė nustatoma taikant panašius parametrus kaip atliekant išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymą (t. y. slėgį, srautus, filtro nuostačius ir visus kitus atsako trukmei galinčius turėti įtakos parametrus). Atsako trukmė nustatoma pakeičiant dujas tiesiog išmetamųjų dujų srauto matuoklio įėjime. Dujų srauto pakeitimas turi būti atliekamas kiek įmanoma didesniu greičiu, tačiau primygtinai rekomenduojama, kad būtų greičiau nei per 0,1 sekundės. Bandymui naudojamo dujų srauto vertės kitimas turi sudaryti mažiausiai 60 procentų išmetamųjų dujų masės srauto matuoklio skalės vertės. Dujų srautas turi būti registruojamas. Delsos trukmė apibrėžiama, kaip laikas nuo dujų pakeitimo (t0) iki atsakas pasiekia 10 procentų galutinio rodmens vertės (t10). Kilimo trukmė apibrėžiama, kaip laiko tarpsnis nuo 10 procentų iki 90 procentų galutinio rodmens atsako (t10 – t90). Atsako trukmė (t90) apibrėžiama, kaip delsos trukmės ir kilimo trukmės suma. Išmetamųjų dujų masės srauto matuoklių atsako trukmė (t90) turi būti ≤ 3 sekundės, kai pagal 7.2.8 punktą kilimo trukmė (t10 – t90) yra ≤ 1 sekundę.
8. JUTIKLIAI IR PAGALBINĖ ĮRANGA
Bet koks jutiklis ar pagalbinė įranga, naudojami nustatyti, pavyzdžiui, temperatūrą, atmosferos slėgį, aplinkos oro drėgnį, transporto priemonės greitį, degalų srautą ar įsiurbiamo oro srautą, neturi pakeisti ar neleistinai paveikti transporto priemonės variklio ir papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos veikimo. Jutiklių ir pagalbinės įrangos tikslumas turi atitikti A5/4 lentelės reikalavimus. Atitiktis A5/4 lentelės reikalavimams turi būti įrodoma matuoklio gamintojo nustatytais intervalais, kaip nurodyta vidaus audito procedūrose arba pagal standartą ISO 9000.
A5/4 lentelė
Matavimo parametrams taikomi tikslumo reikalavimai
± 10 % rodmens arba 1 g H2O/kg sauso oro, jei ši vertė didesnė
„6 priedėlis
PEMS ir neatsekamais matuokliais nustatyto išmetamųjų dujų masės srauto patvirtinimas
1. ĮVADAS
Šiame priedėlyje aprašyti sumontuotos PEMS veikimo patvirtinimo pereinamosios būklės sąlygomis reikalavimai ir nesusietinais išmetamųjų dujų masės srauto matuokliais nustatyto arba naudojant ECU signalus apskaičiuoto išmetamųjų dujų masės srauto tikslumo reikalavimai.
2. SIMBOLIAI, PARAMETRAI IR VIENETAI
a0
—
tiesinės regresijos linijos atkarpa y ašyje;
a1
—
regresijos tiesės krypties koeficientas
r2
—
determinacijos koeficientas
x
—
faktinė atskaitos signalo vertė
y
—
faktinė patvirtinamo signalo vertė
3. PEMS TINKAMUMO PATVIRTINIMO PROCEDŪRA
3.1. PEMS tinikamumo patvirtinimo dažnumas
Prieš RDE bandymą ant važiuoklės dinamometro arba užbaigus bandymą rekomenduojama atlikti tinkamo PEMS įrengimo transporto priemonėje patvirtinimą lyginant su laboratorijoje sumontuota įranga. Tipo patvirtinimo metu atliktų bandymų atveju būtinas tinkamumo bandymas.
3.2. PEMS tinkamumo patvirtinimo procedūra
3.2.1. PEMS įrengimas
PEMS turi būti sumontuota ir parengta pagal 4 priedėlio reikalavimus. Nuo tinkamumo patvirtinimo iki RDE bandymo pradžios PEMS įranga negali būti keičiama.
3.2.2. Bandymo sąlygos
Tinkamumo bandymas atliekamas ant važiuoklės dinamometro ir, kiek tai įmanoma, tipo patvirtinimo sąlygomis, pagal JT taisyklės Nr. 154 reikalavimus. Per tinkamumo bandymą PEMS išsiurbtą išmetamųjų dujų srautą rekomenduojama grąžinti į pastoviojo tūrio ėminio ėmiklį. Jei tai neįmanoma, pastoviojo tūrio ėminio ėmiklio rezultatams turi būti taikoma išsiurbtos išmetamųjų dujų masės pataisa. Jei išmetamųjų dujų masės srauto patvirtinamas atliekamas naudojant išmetamųjų dujų srauto matuoklį, išmetamųjų dujų masės srauto matavimus rekomenduojama sutikrinti su iš jutiklio ar ECU gautais duomenimis.
3.2.3. Duomenų analizė
Bendras laboratorijos įranga išmatuotas su atstumu susijęs išmetamųjų teršalų kiekis [g/km] apskaičiuojamas pagal JT taisyklę Nr. 154. PEMS išmatuotas išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal 7 priedėlį, sudedamas bendrai teršalų masei [g] gauti ir dalijamas iš bandymo atstumo [km], gauto pagal važiuoklės dinamometro rodmenis. Naudojant PEMS ir etaloninės laboratorijos įrangą nustatyta su visu važiavimo atstumu susijusi išmetamųjų teršalų masė [g/km] vertinama pagal 3.3 dalyje nurodytus reikalavimus. NOX išmetamųjų teršalų kiekio matavimų patvirtinimui taikoma drėgnio pataisa pagal JT taisyklę Nr. 154.
PEMS tinikamumo patvirtinimo rezultatai turi atitikti A6/1 lentelėje pateiktus reikalavimus. Jei nėra atitikties bent vienai leidžiamajai nuokrypai, turi būti imamasi taisomųjų veiksmų ir kartojamas PEMS tinkamumo patvirtinimas.
10 mg/km arba 12,5 % laboratorijos etalono, jei ši vertė didesnė
4. NEATSEKAMAIS MATUOKLIAIS IR JUTIKLIAIS NUSTATYTO IŠMETAMŲJŲ DUJŲ MASĖS SRAUTO PATVIRTINIMO PROCEDŪRA
4.1. Tinkamumo patvirtinimo dažnumas
Be to, kad turi būti vykdomi 5 priedėlio 3 dalies tiesiškumo nuostoviosios būsenos sąlygomis reikalavimai, neatsekamų išmetamųjų dujų masės srauto matuoklių tiesiškumas arba išmetamųjų dujų masės srautas, apskaičiuotas pagal neatsekamuosius jutiklius arba ECU signalus, turi būti patvirtinami pereinamosios būsenos sąlygomis kiekvienai bandomajai transporto priemonei pagal kalibruotą išmetamųjų dujų masės srauto matuoklį arba CVS.
4.2. Tinkamumo patvirtinimo procedūra
Tinkamumo patvirtinimas atliekamas ant važiuoklės dinamometro tipo patvirtinimo sąlygomis, jei tai taikoma, tos pačios transporto priemonės, kuri buvo naudojama RDE bandymui. Kaip etaloninis srauto matuoklis turi būti naudojamas atsekamo kalibravimo matuoklis. Aplinkos temperatūros vertė gali būti bet kokia, tačiau turi atitikti šio priedo 5.1 dalyje nurodytą intervalą. Išmetamųjų dujų masės srauto matuoklio įrengimas ir bandymo atlikimas turi atitikti 4 priedėlio 3.4.3 punkto reikalavimus.
Tiesiškumo patvirtinimui taikomi šie apskaičiavimo etapai:
a)
Turi būti daroma patvirtinamo signalo ir atskaitos signalo pataisa pagal laiką, jei taikoma, laikantis 7 priedėlio 3 punkto reikalavimų.
b)
Mažesnės kaip 10 % didžiausio srauto vertės taškai į tolesnę analizę neįtraukiami.
c)
taikant ne mažesnį kaip 1,0 Hz pastovų dažnį patvirtinamas signalas ir atskaitos signalas turi būti susiejami naudojant tokios formos geriausios sutapties lygtį:
čia:
y
faktinė patvirtinamo signalo vertė
a1
– regresijos tiesės krypties koeficientas;
x
faktinė atskaitos signalo vertė
a0
– regresijos linijos atkarpa y ašyje
y pagal x liekamasis standartinis nuokrypis (SEE) ir determinacijos koeficientas (r2) apskaičiuojami kiekvieno matavimo parametro ir sistemos atveju;
d)
tiesinės regresijos parametrai turi atitikti A6/2 lentelėje nurodytus reikalavimus.
4.3. Reikalavimai
Turi būti atitiktis A6/2 lentelėje pateiktiems tiesiškumo reikalavimams. Jei nėra atitikties bent vienai leidžiamajai nuokrypai, turi būti imamasi taisomųjų veiksmų ir kartojamas tinkamumo patvirtinimas.
A6/2 lentelė
Reikalavimai apskaičiuoto ir išmatuoto išmetamųjų dujų masės srauto tiesiškumui
Matavimo parametras / sistema
a0
Krypties koeficientas a1
Liekamasis standartinis nuokrypis SEE
Determinacijos koeficientas
r2
Išmetamųjų dujų masės srautas
0,0 ± 3,0 kg/h
1,00 ± 0,075
≤ 10 % max
≥ 0,90
„7 priedėlis
Akimirkinių išmetamųjų teršalų kiekio nustatymas
1. ĮVADAS
Šiame priedėlyje aprašyta akimirkinės išmetamųjų teršalų masės ir išmetamųjų kietųjų dalelių kiekio [g/s; #/s] nustatymo procedūra, taikant 4 priedėlio duomenų nuoseklumo taisykles. Akimirkinė išmetamųjų teršalų masė ir kietųjų dalelių kiekis turi būti naudojami vėlesniam RDE maršruto įvertinimui ir tarpiniam bei galutiniam išmetamųjų teršalų kiekio rezultatui apskaičiuoti, kaip aprašyta 11 priedėlyje.
2. SIMBOLIAI, PARAMETRAI IR VIENETAI
α
—
molinis vandenilio santykis (H/C);
β
—
molinis anglies santykis (C/C)
γ
—
molinis sieros santykis (S/C);
δ
—
molinis azoto santykis (N/C);
Δtt,i
—
analizatoriaus transformacijos trukmė t [s]
Δtt,m
—
išmetamųjų dujų masės srauto matuoklio transformacijos trukmė t [s]
ε
—
molinis deguonies santykis (O/C),
ρe
—
išmetamųjų dujų tankis
ρgas
—
išmetamųjų dujų „dujinio“ komponento tankis
λ
—
oro pertekliaus koeficientas
λi
—
akimirkinis oro pertekliaus koeficientas
A/Fst
—
stechiometrinis oro ir degalų santykis [kg/kg]
cCH4
—
metano koncentracija
cCO
—
sauso CO koncentracija [%]
cCO2
—
sauso CO2 koncentracija [%]
cdry
—
sauso teršalo koncentracija ppm arba tūrio procentais
cgas,i
—
akimirkinė išmetamųjų dujų „dujinio“ komponento koncentracija [ppm]
cHCw
—
drėgnų HC koncentracija [ppm]
cHC(w/NMC)
—
HC koncentracija, kai CH4 ar C2H6 teka per NMC [ppmC1]
cHC(w/oNMC)
—
HC koncentracija, kai CH4 ar C2H6 aplenkia NMC [ppmC1]
ci,c
—
pagal laiką pataisyta i komponento koncentracija [ppm]
ci,r
—
i komponento koncentracija [ppm] variklio išmetamuose teršaluose
cNMHC
—
angliavandenilių, išskyrus metaną, koncentracija
cwet
—
drėgno teršalo koncentracija (ppm) arba tūrio procentais
EE
—
efektyvumas pagal etaną
EM
—
efektyvumas pagal metaną
Ha
—
įsiurbiamo oro drėgnis [g vandens kilograme sauso oro]
i
—
matavimo numeris
mgas,i
—
išmetamųjų dujų „dujinio“ komponento masė [g/s]
qmaw,i
—
akimirkinis įsiurbiamo oro masės srautas [kg/s]
qm,c
—
pagal laiką pataisytas išmetamųjų dujų masės srautas [kg/s]
qmew,i
—
akimirkinis išmetamųjų dujų masės srautas [kg/s]
qmf,i
—
akimirkinis degalų masės srautas [kg/s]
qm,r
—
neskiestų išmetamųjų dujų masės srautas [kg/s]
r
—
abipusės koreliacijos koeficientas
r2
—
determinacijos koeficientas
rh
—
angliavandenilių atsako koeficientas
ugas
—
išmetamųjų dujų „dujinio“ komponento u vertė
3. PARAMETRŲ PATAISA ATSIŽVELGIANT Į LAIKĄ
Norint teisingai apskaičiuoti su atstumu susijusį išmetamųjų teršalų kiekį, daroma komponentų koncentracijų registruotų kreivių, išmetamųjų dujų masės srauto, transporto priemonės greičio ir kitų transporto priemonės duomenų pataisa pagal laiką. Siekiant palengvinti pataisos atsižvelgiant į laiką taikymą, duomenys, kuriems taikomas derinimas pagal laiką, turi būti registruojami vienu duomenų registravimo įtaisu arba naudojant sinchronizuotą laiko žymą pagal 4 priedėlio 5.1 dalį. Pataisa atsižvelgiant į laiką turi būti taikoma ir parametrų derinimas atliekamas pagal tokią 3.1–3.3 dalyse aprašytą seką.
3.1. Komponentų koncentracijų pataisa atsižvelgiant į laiką
Daroma visų komponentų koncentracijų registruotų kreivių pataisa pagal laiką, atliekant atvirkštinį keitimą pagal atitinkamo analizatoriaus transformacijos trukmę. Analizatoriaus transformacijos trukmė turi būti nustatoma pagal 5 priedėlio 4.4 dalį:
čia:
ci,c
– pagal laiką pataisyta i komponento koncentracija, kaip laiko t funkcija
ci,r
– neskiesto i komponento koncentracija, kaip laiko t funkcija
Δtt,i
– i komponentą matuojančio analizatoriaus transformacijos trukmė t
3.2. Išmetamųjų dujų masės srauto pataisa atsižvelgiant į laiką
Daroma išmetamųjų dujų masės srauto matuokliu išmatuoto išmetamųjų dujų masės srauto pataisa pagal laiką, atliekant atvirkštinį keitimą pagal išmetamųjų dujų masės srauto matuoklio transformacijos trukmę. Masės srauto matuoklio transformacijos trukmė nustatoma pagal 5 priedėlio 4.4 dalį:
čia:
qm,c
– pagal laiką pataisytas išmetamųjų dujų masės srautas, kaip laiko t funkcija
qm,r
– neskiestų išmetamųjų dujų masės srautas kaip laiko t funkcija
Δtt,m
– išmetamųjų dujų masės srauto matuoklio transformacijos trukmė t.
Jei išmetamųjų dujų masės srautas nustatomas naudojant ECU duomenis arba jutiklį, turi būti atsižvelgiama į papildomą transformacijos trukmę, nustatytą taikant apskaičiuoto išmetamųjų dujų masės srauto ir pagal 6 priedėlio 4 dalį išmatuoto išmetamųjų dujų masės srauto abipusę koreliaciją.
3.3. Transporto priemonės duomenų gavimo derinimas pagal laiką
Iš jutiklio arba ECU gauti kiti duomenys derinami atsižvelgiant į laiką, ir šiuo tikslu naudojama abipusė koreliacija su tinkamais išmetamųjų teršalų duomenimis (pvz., komponento koncentracijos vertėmis).
3.3.1. Iš skirtingų šaltinių gauti transporto priemonės greičio rodmenys
Norint transporto priemonės greitį laiko atžvilgiu suderinti su išmetamųjų dujų masės srautu, pirmiausia būtina gauti tinkamą greičio kreivę. Jeigu transporto priemonės greičio rodmenys gaunami iš kelių šaltinių (pvz., GNSS, jutiklio ar ECU), greičio vertės suderinamos taikant abipusę koreliaciją.
3.3.2. Transporto priemonės greitis ir išmetamųjų dujų masės srautas
Transporto priemonės greitis laiko atžvilgiu derinamas su išmetamųjų dujų masės srautu atliekant išmetamųjų dujų masės srauto bei transporto priemonės greičio ir teigiamo pagreičio sandaugos abipusę koreliaciją.
3.3.3. Kiti signalai
Derinimo pagal laiką galima netaikyti tiems signalams, kurių vertės kinta lėtai ir nedideliame verčių intervale, pvz., aplinkos temperatūra.
4. IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO MATAVIMAI IŠJUNGUS VIDAUS DEGIMO VARIKLĮ
Visi išjungus vidaus degimo variklį išmatuoti akimirkiniai išmetamųjų teršalų arba išmetamųjų dujų srautai registruojami duomenų mainų rinkmenoje.
5. IŠMATUOTŲ VERČIŲ PATAISA
5.1. Rodmenų slinkio pataisa
cref,z
– nulinės vertės nustatymo dujų etaloninė koncentracija (paprastai lygi nuliui) [ppm]
cref,s
– patikros dujų etaloninė koncentracija [ppm]
cpre,z
– prieš bandymą analizatoriumi nustatyta nulinės vertės nustatymo dujų koncentracija [ppm]
cpre,s
– prieš bandymą analizatoriumi nustatyta patikros dujų koncentracija [ppm]
cpost,z
– po bandymo analizatoriumi nustatyta nulinės vertės nustatymo dujų koncentracija [ppm]
cpost,s
– po bandymo analizatoriumi nustatyta patikros dujų koncentracija [ppm]
cgas
– ėminio dujų koncentracija [ppm]
5.2. Drėgnio pataisa
Jeigu matuojami sausosios būsenos išmetamieji teršalai, išmatuotos koncentracijos vertės turi būti perskaičiuojamos drėgnoms dujoms:
čia:
cwet
– drėgno teršalo koncentracija ppm arba tūrio procentais
cdry
– sauso teršalo koncentracija ppm arba tūrio procentais
kw
– drėgnio pataisos koeficientas
turi būti taikoma ši lygtis kw apskaičiuoti:
čia:
čia:
Ha
įsiurbiamo oro drėgnis [g vandens kilogramui sauso oro];
cCO2
– sauso CO2 koncentracija [%];
cCO
– sauso CO koncentracija [%]
α
– degalų molinis vandenilio santykis (H/C)
5.3. NOx taikoma aplinkos drėgnio ir temperatūros pataisa
Išmetamam NOx kiekiui aplinkos drėgnio ir temperatūros pataisa nėra taikoma.
5.4. Išmetamųjų teršalų kiekio neigiamų rezultatų pataisa
Akimirkinio išmetamųjų teršalų kiekio neigiamų rezultatų pataisa nedaroma.
Neskiestų išmetamųjų dujų komponentai matuojami ir jų ėminiai imami naudojant 5 priedėlyje aprašytus matavimo ir ėminių ėmimo analizatorius. Atitinkamų neskiestų komponentų koncentracijos turi būti matuojamos pagal 4 priedėlį. Duomenys pataisomi pagal laiką ir suderinami pagal 3 dalį.
6.2. NMHC ir CH4 koncentracijos apskaičiavimas
Jei metano kiekiui matuoti naudojamas NMC-FID, NMHC apskaičiavimas priklauso nuo kalibravimo dujų ar metodo, pasirinktų atliekant nulio ar matavimo intervalo nustatymą ar kalibravimą. Jei matuojant THC FID naudojamas be NMC, FID kalibruojamas įprastu būdu naudojant propano ir oro mišinį arba propano ir N2 mišinį. Kalibruojant FID, nuosekliai sujungtą su NMC, galima taikyti šiuos metodus:
a)
propano ir oro mišinio kalibravimo dujos aplenkia NMC;
b)
metano ir oro mišinio kalibravimo dujos teka per NMC.
Primygtinai rekomenduojama metano FID kalibruoti naudojant metano ir oro mišinį, kuris teka per NMC.
Pagal a metodą CH4 koncentracija ir NMHC koncentracija apskaičiuojamos taip:
Pagal b metodą CH4 koncentracija ir NMHC koncentracija apskaičiuojamos taip:
čia:
cHC(w/oNMC)
– HC koncentracija, kai CH4 ar C2H6 aplenkia NMC [ppmC1]
cHC(w/NMC)
– HC koncentracija, kai CH4 ar C2H6 teka per NMC [ppmC1]
rh
– angliavandenilių atsako koeficientas, nustatytas 5 priedėlio 4.3.3 punkto b papunktyje
EM
– efektyvumas pagal metaną, apibrėžtas 5 priedėlio 4.3.4 punkto a papunktyje
EE
– efektyvumas pagal metaną, apibrėžtas 5 priedėlio 4.3.4 punkto b papunktyje
Jei metano FID kalibruojamas naudojant atskyriklį (b metodas), pagal 5 priedėlio 4.3.4 punkto a papunktį nustatyta metano konversijos efektyvumo vertė yra lygi nuliui. Tankio vertė, pasirenkama apskaičiuojant NMHC masę, turi atitikti bendro angliavandenilių kiekio tankį, esant 273,15 K temperatūrai ir 101,325 kPa slėgiui, ir priklauso nuo degalų tipo.
7. IŠMETAMŲJŲ DUJŲ MASĖS SRAUTO NUSTATYMAS
7.1. Įvadas
Jei reikia pagal 8 ir 9 punktų nuostatas apskaičiuoti akimirkinį išmetamųjų teršalų kiekį, būtina nustatyti išmetamųjų dujų masės srautą. Išmetamųjų dujų masės srautas nustatomas taikant vieną iš 5 priedėlio 7.2 dalyje nurodytų tiesioginio matavimo metodų. Arba išmetamųjų dujų masės srautą leidžiama apskaičiuoti, kaip aprašyta šio priedėlio 7.2–7.4 dalyse.
7.2. Apskaičiavimo metodas naudojant oro masės srautą ir degalų masės srautą
Akimirkinį išmetamųjų dujų masės srautą galima apskaičiuoti pagal oro masės srautą ir degalų masės srautą taip:
čia:
qmew,i
– akimirkinis išmetamųjų dujų masės srautas [kg/s]
qmaw,i
– akimirkinis įsiurbiamo oro masės srautas [kg/s]
qmf,i
– akimirkinis degalų masės srautas [kg/s]
Jei oro masės srautas ir degalų masės srautas arba išmetamųjų dujų masės srautas nustatomi pagal ECU rodmenis, apskaičiuotas akimirkinis išmetamųjų dujų masės srautas turi atitikti 5 priedėlio 3 dalyje nurodytus išmetamųjų dujų masės srautui taikomus tiesiškumo reikalavimus ir 6 priedėlio 4.3 dalyje nurodytus tinkamumo patvirtinimo reikalavimus.
7.3. Skaičiavimo pagal oro masės srautą bei oro ir degalų santykį metodas
Akimirkinį išmetamųjų dujų masės srautą galima apskaičiuoti pagal oro masės srautą bei oro ir degalų santykį taip:
čia:
čia:
qmaw,i
– akimirkinis įsiurbiamo oro masės srautas [kg/s];
A/Fst
– stechiometrinis oro ir degalų santykis [kg/kg];
λi
– akimirkinis oro pertekliaus koeficientas
cCO2
– sauso CO2 koncentracija [%];
cCO
– sauso CO koncentracija [ppm]
cHCw
– drėgnų HC koncentracija [ppm];
α
– molinis vandenilio santykis (H/C);
β
– molinis anglies santykis (C/C);
γ
– molinis sieros santykis (S/C);
δ
– molinis azoto santykis (N/C);
ε
– molinis deguonies santykis (O/C).
Koeficientai žymi degalus Cβ Hα Oε Nδ Sγ, kai anglies turinčių degalų atveju β = 1. Išmetamų HC teršalų koncentracija paprastai būna žema, todėl į ją galima neatsižvelgti, kai skaičiuojamas λi.
Jei oro masės srautas bei oro ir degalų santykis nustatomas pagal ECU rodmenis, apskaičiuotas akimirkinis išmetamųjų dujų masės srautas turi atitikti 5 priedėlio 3 dalyje nurodytus išmetamųjų dujų masės srautui taikomus tiesiškumo reikalavimus ir 6 priedėlio 4.3 dalyje nurodytus tinkamumo patvirtinimo reikalavimus.
7.4. Skaičiavimo pagal degalų masės srautą bei oro ir degalų santykį metodas
Akimirkinį išmetamųjų dujų masės srautą galima apskaičiuoti pagal degalų masės srautą bei oro ir degalų santykį (apskaičiuotą naudojant A/Fst ir λi pagal 7.3 dalį) taip:
Apskaičiuotas akimirkinis išmetamųjų dujų masės srautas turi atitikti 5 priedėlio 3 dalyje nurodytus išmetamųjų dujų masės srautui taikomus tiesiškumo reikalavimus ir 6 priedėlio 4.3 dalyje nurodytus tinkamumo patvirtinimo reikalavimus.
8. AKIMIRKINĖS IŠMETAMŲJŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KOMPONENTŲ MASĖS APSKAIČIAVIMAS
Akimirkinė išmetamųjų teršalų masė (g/s) turi būti nustatoma atitinkamo teršalo akimirkinę koncentraciją (ppm) dauginant iš akimirkinio išmetamųjų dujų masės srauto (kg/s), kai abi vertės pataisomos ir suderinamos atsižvelgiant į transformacijos trukmę bei į A7/1 lentelėje nurodytą atitinkamą u vertę. Jei matuojamos sausosios dujos, prieš atliekant bet kokius kitus apskaičiavimus akimirkinių komponentų koncentracijų vertėms turi būti taikoma drėgnio pataisa pagal 5.1 dalį. Jeigu pasitaiko, neigiamos akimirkinio išmetamųjų teršalų kiekio vertės įtraukiamos atliekant vėlesnius duomenų vertinimus. Analizatoriumi, srauto matuokliu, jutikliu arba ECU nustatytos parametro vertės naudojamos apskaičiuojant akimirkinį išmetamųjų teršalų kiekį [g/s]. Taikoma ši lygtis:
čia:
mgas,i
– išmetamųjų dujų „dujinio“ komponento masė [g/s]
ugas
išmetamųjų dujų „dujinio“ komponento tankio santykis su A7/1 lentelėje nurodytu bendruoju išmetamųjų dujų tankiu;
cgas,i
– išmatuota išmetamųjų dujų „dujinio“ komponento koncentracija išmetamosiose dujose [ppm]
qmew,i
– išmatuotas išmetamųjų dujų masės srautas [kg/s]
dujos
– atitinkamas komponentas
i
matavimo numeris
A7/1 lentelė
Neskiestų išmetamųjų dujų u vertės, apibūdinančios išmetamųjų dujų i komponento arba teršalo tankių [kg/m3] santykį su išmetamųjų dujų tankiu [kg/m3]
9. AKIMIRKINIO IŠMETAMŲ KIETŲJŲ DALELIŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS
Akimirkinis išmetamų kietųjų dalelių kiekis [dalelės/cm3] turi būti nustatomas atitinkamo teršalo akimirkinę koncentraciją (ppm) dauginant iš akimirkinio išmetamųjų dujų masės srauto (kg/s), kai abi vertės pataisomos ir suderinamos atsižvelgiant į transformacijos trukmę bei padalinant iš tankio (kg/m3) pagal į A7/1 lentelę. Jeigu taikoma, neigiamosios akimirkinių išmetamųjų teršalų kiekio vertės turi būti įtraukiamos atliekant visus vėlesnius duomenų vertinimus. Apskaičiuojant akimirkinį išmetamųjų teršalų kiekį, turi būti naudojami visi reikšminiai ankstesnių rezultatų skaitmenys. Turi būti naudojama ši lygtis:
čia:
KDKi
– kietųjų dalelių kiekio srautas [dalelės/s]
cPN,i
– išmatuota kietųjų dalelių kiekio koncentracija [#/m3] normalizuota 0 °C temperatūrai
qmew,i
– išmatuotas išmetamųjų dujų masės srautas [kg/s]
ρe
– išmetamųjų dujų tankis [kg/m3] esant 0 °C temperatūrai (A7/1 lentelė)
10. DUOMENŲ MAINAI
Duomenų mainai: duomenų mainai turi vykti tarp matavimo sistemų ir programinės duomenų vertinimo įrangos naudojant standartizuotą duomenų mainų rinkmeną, pateiktą Komisijos6.
Bet koks išankstinis duomenų apdorojimas (pvz., pataisa atsižvelgiant į laiką pagal 3 dalį, transporto priemonės greičio pataisa pagal 4 priedėlio 4.7 dalį arba GNSS transporto priemonės greičio signalo pataisą pagal 4 priedėlio 6.5 dalį) atliekamas naudojant matavimų sistemų programinę valdymo įrangą ir užbaigiamas prieš ataskaitos rinkmenos parengimą.
„8 priedėlis
Viso maršruto tinkamumo vertinimas taikant slankiųjų vidurkinimo intervalų metodą
1. ĮVADAS
Bendrajai maršruto dinamikai vertinti turi būti taikomas slankiųjų vidurkinimo intervalų metodas. Bandymas dalijamas į poskirsnius (intervalus), ir, atliekant tolesnę analizę, siekiama nustatyti, ar maršrutas yra tinkamas RDE bandymams. Intervalų atitiktis reikalavimams vertinama lyginant jų su atstumu susijusio išmetamo CO2 kiekį su etalonine kreive, gauta atsižvelgiant į transporto priemonės išmetamo CO2 kiekį, išmatuotą pagal WLTP procedūrą.
2. SIMBOLIAI, PARAMETRAI IR VIENETAI
Indeksas i rodo laiko tarpsnį.
Indeksas j rodo intervalą.
Indeksas k rodo kategoriją (t = bendras, ls = mažas greitis, ms = vidutinis greitis, hs = didelis greitis) arba būdingoji CO2 kreivę (cc)
a1,b1
-
būdingosios CO2 kreivės koeficientai;
a2,b2
-
būdingosios CO2 kreivės koeficientai;
MCO2
-
CO2 masė [g];
MCO2j
-
CO2 masė per j intervalą [g];
ti
-
bendra i tarpsnio trukmė [s];
tt
-
bandymo trukmė [s];
vi
-
faktinis transporto priemonės greitis laiko tarpsniu i [km/h];
-
vidutinis transporto priemonės greitis per j intervalą [km/h];
tol1H
-
viršutinė transporto priemonės būdingosios CO2 kreivės leidžiamoji nuokrypa [%];
tol1L
-
apatinė transporto priemonės būdingosios CO2 kreivės leidžiamoji nuokrypa [%].
3. SLANKIEJI VIDURKINIMO INTERVALAI
3.1. Vidurkinimo intervalų nustatymas
Pagal 7 priedėlį apskaičiuoti akimirkiniai išmetamo CO2 kiekiai integruojami taikant etalonine CO2 mase pagrįstą slankiųjų vidurkinimo intervalų metodą.
Etaloninės CO2 masės naudojimas paaiškintas A8/2 paveiksle. Apskaičiuojama pagal šį principą: išmetamo CO2 masė, susijusi su atstumu, nuvažiuotu atliekant RDE bandymą, skaičiuojama ne visam duomenų rinkiniui, o viso duomenų rinkinio poaibiams, šių poaibių ilgį nustatant taip, kad jis visada atitiktų vienodą transporto priemonės per taikomą WLTP bandymą išmetamo CO2 masės dalį (padarius visas atitinkamas pataisas, jei reikia, pvz., ATCT). Slankieji intervalai skaičiuojami esant laiko prieaugiui Δt, atitinkančiam duomenų imties ėmimo dažnį. Šie poaibiai, naudojami transporto priemonės kelyje išmetamo CO2 kiekiams ir transporto priemonės vidutiniam greičiui apskaičiuoti, tolesniuose skirsniuose vadinami vidurkinimo intervalais. Šiame punkte aprašytas apskaičiavimas atliekamas pradedant nuo pirmojo duomenų taško (važiuojant į priekį), kaip pavaizduota A8/1 paveiksle.
Apskaičiuojant kiekvieno vidurkinimo intervalo CO2 masę, atstumą ir transporto priemonės vidutinį greitį, neatsižvelgiama į šiuos duomenis:
prietaisų periodinių patikrų duomenis ir (arba) duomenis, gautus po nulio slinkio patikrų;
transporto priemonės antžeminį greitį < 1 km/h;
Skaičiavimai pradedami, kai transporto priemonė pasiekia 1 km/h ar didesnį antžeminį greitį, ir apima važiavimo įvykius, per kuriuos CO2 neišmetamas, o transporto priemonės antžeminis greitis yra 1 km/h arba didesnis.
Išmetamųjų teršalų masė MCO2,j nustatoma integruojant akimirkinius išmetamųjų teršalų kiekius g/s, kaip nurodyta 7 priedėlyje.
A8/1 paveikslas
Vidutinio transporto priemonės išmetamo teršalų kiekio kitimas laiko atžvilgiu, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo vidurkinimo intervalo
A8/2 paveikslas
CO2 mase pagrįstų vidurkinimo intervalų apibrėžtis
j vidurkinimo intervalo trukmė (t2,j – t1,j) nustatoma taip:
MCO2 (t2,j) – MCO2 (t1,j) ≥ MCO2,ref
Čia:
MCO2(ti,j) – CO2 masė, išmatuota nuo bandymo pradžios iki laiko ti,j [g];
MCO2,ref – etaloninė CO2 masė (pusė per taikomą WLTP bandymą transporto priemonės išmesto CO2 masės).
Tipo patvirtinimo metu CO2 pamatinė vertė imama iš WLTP bandymo CO2 verčių, atskirai transporto priemonei gautų pagal JT taisyklę Nr. 154, įskaitant visas atitinkamas pataisas.
Atliekant ISC arba rinkos priežiūros bandymus, etaloninė CO2 masė gaunama iš atskiros transporto priemonės atitikties sertifikato (36). OVC-HEV transporto priemonėms naudojama vertė gaunama atlikus WLTP bandymą įkrovos palaikymo režimu.
Intervalui išmetamo CO2 masė apskaičiuojama integruojant akimirkinius išmetamųjų teršalų kiekius, apskaičiuotus pagal 7 priedėlį.
3.2. Intervalų parametrų apskaičiavimas
—
Pagal 3.1 dalį nustatytam kiekvienam intervalui apskaičiuojama: su atstumu susijęs išmetamo CO2 kiekis MCO2,d,j,
—
vidutinis transporto priemonės greitis .
4. INTERVALŲ ĮVERTINIMAS
4.1. Įvadas
Bandomosios transporto priemonės etaloninės dinaminės sąlygos nustatomos kaip transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis pagal vidutinį greitį, išmatuotas atliekant tipo patvirtinimą dėl WLTP bandymo ir vadinamas „transporto priemonės būdingąja CO2 kreive“.
4.2.
CO2 būdingosios kreivės atskaitos taškai
Tipo patvirtinimo metu vertės imamos iš CO 2 verčių, atskirai transporto priemonei gautų pagal JT taisyklę Nr. 154, įskaitant visas atitinkamas pataisas.
Atliekant ISC arba rinkos priežiūros bandymus, su atstumu susiję išmetamo CO2 kiekiai į kuriuos turi būti atsižvelgta šioje dalyje etaloninei kreivei nubrėžti, gaunami iš atskiros transporto priemonės atitikties sertifikato.
Atskaitos taškai P1, P2 ir P3, transporto priemonės būdingajai CO2 kreivei nubrėžti, nustatomi taip:
4.2.1.
Taškas P1
(vidutinis greitis WLTC ciklo mažo greičio tarpsnio metu)
– WLTC bandymo mažo greičio tarpsnio metu transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis [g/km]
4.2.2.
Taškas P2
(vidutinis greitis WLTC ciklo didelio greičio tarpsnio metu)
– WLTC bandymo didelio greičio tarpsnio metu transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis [g/km]
4.2.3.
Taškas P3
(vidutinis greitis WLTC ciklo labai didelio greičio tarpsnio metu)
– WLTC bandymo labai didelio greičio tarpsnio metu transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis [g/km]
4.3. Būdingosios CO2 kreivės brėžimas
Naudojant 4.2 punkte nustatytus atskaitos taškus būdingoji išmetamo CO2 kiekio kreivė apskaičiuojama kaip vidutinio greičio funkcija, ir šiuo tikslu taikomos dvi tiesinės atkarpos (P1, P2) ir (P2, P3).. Atkarpos (P2, P3) vertė neviršija 145 km/h transporto priemonės greičio ašyje. Būdingoji kreivė apibrėžiama šiomis lygtimis:
Atkarpos (P1,P2):
with:
and:
Atkarpos (P2,P3):
with:
and:
A8/3 paveikslas
ICE ir NOVC-HEV transporto priemonių būdingoji CO2 kreivė ir leidžiamosios nuokrypos
A8/4 paveikslas
OVC-HEV transporto priemonių būdingoji CO2 kreivė ir leidžiamosios nuokrypos
4.4. Mažo, vidutinio ir didelio greičio intervalai
4.4.1.
Intervalai skirstomi į mažo, vidutinio ir didelio greičio intervalus pagal jų vidutinį greitį.
4.4.1.1.
Mažo greičio intervalai
Mažo greičio intervalams būdingas mažesnis nei 45 km/h vidutinis transporto priemonės antžeminis greitis .
4.4.1.2.
Vidutinio greičio intervalai
Vidutinio greičio intervalams būdingas ne mažesnis kaip 45 km/h, bet mažesnis kaip 80 km/h vidutinis transporto priemonės antžeminis greitis .
Jei transporto priemonėse yra transporto priemonės greitį iki 90 km/h ribojantis įtaisas, vidutinio greičio intervalams būdingas mažesnis nei 70 km/h vidutinis transporto priemonės greitis .
4.4.1.3.
Didelio greičio intervalai
Didelio greičio intervalams būdingas ne mažesnis kaip 80 km/h, bet mažesnis kaip 145 km/h vidutinis transporto priemonės antžeminis greitis .
Jei transporto priemonėse yra transporto priemonės greitį iki 90 km/h ribojantis įtaisas, didelio greičio intervalams būdingas ne mažesnis nei 70 km/h, bet mažesnis nei 90 km/h vidutinis transporto priemonės greitis .
A8/5 paveikslas
Transporto priemonės būdingoji CO2 kreivė: mažo, vidutinio ir didelio greičio brėžiniai (pavaizduota ICE ir NOVC-HEV transporto priemonėms), išskyrus N2 kategorijos transporto priemones, kuriose yra transporto priemonės greitį iki 90 km/h ribojantis įtaisas
A8/6 paveikslas
Transporto priemonės būdingoji CO2 kreivė: mažo, vidutinio ir didelio greičio brėžiniai (pavaizduota OVC-HEV transporto priemonėms), išskyrus tas transporto priemones, kuriose yra transporto priemonės greitį iki 90 km/h ribojantis įtaisas
4.5.1.
Maršruto tinkamumo vertinimas
4.5.1.1.
Transporto priemonės būdingosios CO2 kreivės leidžiamosios nuokrypos
Transporto priemonės būdingosios CO2 kreivės mažo važiavimo greičio viršutinė leidžiamoji nuokrypa yra tol1H = 45 %, o vidutinio ir didelio važiavimo greičio – tol1H = 40 %.
ICE ir NOVC-HEV transporto priemonių būdingosios CO2 kreivės apatinė leidžiamoji nuokrypa yra tol1L = 25 %, OVC-HEV transporto priemonių – tol1L = 100 %.
4.5.1.2.
Bandymo tinkamumo vertinimas
Bandymas yra tinkamas, jei ne mažiau kaip 50 procentų jį sudarančių mažo, vidutinio ir didelio greičio intervalų yra būdingosioms CO2 kreivėms nustatytų leidžiamųjų nuokrypų ribose.
Jei NOVC-HEV ir OVC-HEV transporto priemonės neatitinka ne mažesnės kaip 50 % atitikties nuo tol1H iki tol1L riboms reikalavimo, viršutinė teigiama leidžiamoji nuokrypa tol1H gali būti padidinta, kol pasiekiama 50 procentų vertė tol1H.
OVC-HEV transporto priemonių, kurioms dėl neįjungto vidaus degimo variklio slankieji vidurkinimo intervalai neapskaičiuojami, bandymas vis tiek yra tinkamas.
„9 priedėlis
Važiavimo dinamikos pertekliaus ar nebuvimo vertinimas
1. ĮVADAS
Šiame priedėlyje aprašomos skaičiavimo procedūros, skirtos važiavimo dinamikai patikrinti, nustatant dinamikos perteklių arba nebuvimą RDE maršruto metu.
2. SIMBOLIAI, PARAMETRAI IR VIENETAI
a
—
pagreitis [m/s2]
ai
—
pagreitis laiko tarpsniu i [m/s2]
apos
—
didesnis kaip 0,1 m/s2 teigiamas pagreitis [m/s2]
apos,i,k
—
didesnis kaip 0,1 m/s2 pagreitis laiko tarpsniu i, atsižvelgiant į važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpas [m/s2]
ares
—
pagreičio skyra [m/s2]
di
—
per laiko tarpsnį i nuvažiuotas atstumas [m]
di,k
—
per laiko tarpsnį i nuvažiuotas atstumas, atsižvelgiant į važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpas [m]
Indeksas (i)
—
atskiras laiko tarpsnis
Indeksas (j)
—
teigiamo pagreičio duomenų rinkinių atskiras laiko tarpsnis
Indeksas (k)
—
rodo atitinkamą kategoriją (t – bendras, u – miesto, r – užmiesčio, m – greitkelio);
Mk
—
imčių skaičius važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose, kai teigiamo pagreičio vertė didesnė kaip 0,1 m/s 2
Nk
—
bendras imčių skaičius važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose ir visame maršrute;
RPAk
—
santykinis teigiamas pagreitis važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose [m/s2 arba kWs/(kg*km)]
tk
—
važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpomis ir visu maršrutu trukmė [s];
v
—
transporto priemonės greitis [km/h]
vi
—
faktinis transporto priemonės greitis laiko tarpsniu i [km/h]
vi,k
—
faktinis transporto priemonės greitis laiko tarpsniu i, atsižvelgiant į važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkelio atkarpas [km/h]
(v × a)i
—
faktinio transporto priemonės greičio ir pagreičio laiko tarpsniu i sandauga [m2/s3 arba W/kg]
(v × a)j,k
—
faktinio transporto priemonės greičio ir teigiamo didesnio kaip 0,1 m/s2 pagreičio laiko tarpsniu j sandauga, atsižvelgiant į važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpas [m2/s3 arba W/kg]
(v × apos)k-[95]
—
transporto priemonės greičio ir teigiamo didesnio kaip 0,1 m/s2 pagreičio važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose sandaugos 95-asis procentilis [m2/s3 arba W/kg]
—
vidutinis transporto priemonės greitis važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose [km/h]
3. MARŠRUTO RODIKLIAI
3.1. Skaičiavimai
3.1.1. Parengiamasis duomenų apdorojimas
Dinaminiai parametrai, pvz., pagreitis (v × aapos) ar RPA, nustatomi naudojant greičio signalą, kurio visų didesnių kaip 3 km/h greičio verčių tikslumas ne mažesnis kaip 0,1 %, o ėminių ėmimo dažnis – 1 Hz. Priešingu atveju pagreitis nustatomas ne mažesniu kaip 0,01 m/s2 tikslumu ir 1 Hz ėminių ėmimo dažniu. Tokiu atveju būtinas atskiras greičio signalas dėl (v × aapos) ir jo tikslumas turi būti ne mažesnis kaip 0,1 km/h. Greičio kreivė turi būti tolesnių skaičiavimų ir grupavimo, kaip aprašyta 3.1.2 ir 3.1.3 punktuose, pagrindas.
3.1.2. Atstumo, pagreičio ir (v × a) apskaičiavimas
Šie skaičiavimai atliekami visai laikinei greičio kreivei pagal duomenis nuo bandymo pradžios iki pabaigos.
Su kiekviena duomenų imtimi siejamas atstumo prieaugis apskaičiuojamas taip:
čia:
di
–per laiko tarpsnį i nuvažiuotas atstumas [m]
νi
– faktinis transporto priemonės greitis laiko tarpsniu i [km/h]
Nt
– bendras imčių skaičius
Pagreitis apskaičiuojamas taip:
čia:
ai
– pagreitis laiko tarpsniu i [m/s2]
Esant i = 1: vi–1 = 0,
esant i = Nt: vi+ 1 =0.
Transporto priemonės greičio ir pagreičio sandauga apskaičiuojama taip:
čia:
(v × a)i
– faktinio transporto priemonės greičio ir pagreičio laiko tarpsniu i sandauga [m2/s3 arba W/kg]
3.1.3. Rezultatų grupavimas
3.1.3.1. Rezultatų grupavimas
Apskaičiavus ai ir (v × a)i, vertės vi, di, ai ir (v × a)i išdėstomos transporto priemonės greičio didėjimo tvarka.
Visi duomenų rinkiniai, kurių vi ≤ 60 km/h, priskiriami miesto greičio intervalui, visi duomenų rinkiniai, kurių 60 km/h < vi ≤ 90 km/h, priskiriami užmiesčio greičio intervalui, o visi duomenų rinkiniai, kurių vi > 90 km/h, priskiriami greitkelio greičio intervalui.
Jei tai N2 kategorijos transporto priemonės, kuriose yra transporto priemonės greitį iki 90 km/h ribojantis įtaisas, visi duomenų rinkiniai, kuriuose vi ≤ 60 km/h, priskiriami miesto greičio intervalui, visi duomenų rinkiniai, kuriuose 60 km/h < vi ≤ 80 km/h, priskiriami užmiesčio greičio intervalui, o visi duomenų rinkiniai, kuriuose vi > 80 km/h, priskiriami greitkelio greičio intervalui.
Duomenų rinkinių, kurių pagreičio vertės yra ai 0,1 m/s2, skaičius kiekviename greičio intervale turi būti ne mažesnis kaip 100.
Kiekvieno greičio intervalo vidutinis transporto priemonės greitis () apskaičiuojamas taip:
čia:
Nk
– bendras imčių skaičius važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose
3.1.4. Greičio intervalo (v × apos)k-[95] skaičiavimas
(v × apos) verčių 95-asis procentilis apskaičiuojamas taip:
Visų duomenų rinkinių, kurių ai,k > 0,1 m/s2, kiekvieno greičio intervalo (v × apos)i,k vertės išdėstomos didėjimo tvarka ir nustatomas bendras šių imčių skaičius Mk.
Tada (v × apos)i,k vertėms, kurių ai,k > 0,1 m/s2 procentilio vertės priskiriamos taip:
Mažiausiai (v × apos) vertei priskiriamas 1/Mk procentilis, antrai mažiausiai – 2/Mk, trečiai mažiausiai – 3/Mk, o didžiausiai vertei – (Mk/Mk = 100 %).
(v × apos)k-[95]vertė, kurios j/Mk = 95 %. Jei j/Mk = 95 % vertės nėra, (v × apos)k-[95] apskaičiuojamas tiesiškai interpoliuojant dvi gretimas imtis j ir j+1, kurių j/Mk < 95 % ir (j+1)/Mk > 95 %.
Kiekvieno greičio intervalo santykinis teigiamas pagreitis apskaičiuojamas taip:
čia:
RPAk
santykinis teigiamas pagreitis važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose [m/s2 arba kWs/(kg*km)]
Mk
imčių, kuriuose pagreitis teigiamas, skaičius važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose;
Nk
bendras imčių skaičius važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose.
4. MARŠRUTO TINKAMUMO VERTINIMAS
4.1.1. Greičio intervalo (v × apos)k-[95] vertinimas (kai v išreikštas [km/h])
Jei ≤ 74,6 km/h ir
(v × apos)k-[95] > (0,136 × + 14,44)
maršrutas netinka.
Jei > 74,6 km/h ir
(v × apos)k-[95] > (0,0742 × + 18,966)
maršrutas netinka.
Gamintojo prašymu ir tik tų N1 bei N2 kategorijų transporto priemonių, kurių transporto priemonės galios bandymo masės vienetui indeksas yra ne didesnis kaip 44 W/kg, atveju:
Jei ≤ 74,6 km/h ir
(v × apos)k-[95] > (0,136 × + 14,44)
maršrutas netinka.
Jei > 74,6 km/h ir
(v × apos)k-[95] > (– 0,097 × + 31,365)
maršrutas netinka.
4.1.2. Greičio intervalo RPA vertinimas
Jei ≤ 94,05 km/h ir
RPAk < (– 0,0016 + 0,1755)
maršrutas netinka.
Jei > 94,05 km/h ir RPAk < 0,025, maršrutas netinka.
„10 priedėlis
PEMS maršruto suminio teigiamo aukščio padidėjimo nustatymo procedūra
1. ĮVADAS
Šiame priedėlyje aprašoma procedūra, pagal kurią nustatomas PEMS maršruto suminis teigiamas aukščio padidėjimas.
2. SIMBOLIAI, PARAMETRAI IR VIENETAI
d(0)
—
atstumas maršruto pradžioje [m]
d
—
suminis atstumas, nuvažiuotas iki nagrinėjamo pavienio maršruto taško [m]
d0
—
suminis atstumas, nuvažiuotas iki matavimo taško, esančio prieš pat atitinkamą maršruto tašką d [m]
d1
—
suminis atstumas, nuvažiuotas iki matavimo taško, esančio iškart po atitinkamo maršruto taško d [m]
da
—
maršruto ataskaitos taškas d(0) [m]
de
—
suminis atstumas, nuvažiuotas iki paskutinio pavienio maršruto taško [m]
di
—
akimirkinis atstumas [m]
dtot
—
visas per bandymą nuvažiuotas atstumas [m]
h(0)
—
transporto priemonės altitudė prieš važiavimo pradžią, atlikus atranką ir iš esmės patikrinus duomenų kokybę [m virš jūros lygio];
h(t)
—
transporto priemonės altitudė taške t, atlikus atranką ir iš esmės patikrinus duomenų kokybę [m virš jūros lygio];
h(d)
—
transporto priemonės altitudė maršruto taške d [m virš jūros lygio]
h(t-1)
—
transporto priemonės altitudė taške t-1, atlikus atranką ir iš esmės patikrinus duomenų kokybę [m virš jūros lygio]
hcorr(0)
—
pataisyta altitudė prieš pat atitinkamą maršruto tašką d [m virš jūros lygio]
hcorr(1)
—
pataisyta altitudė iškart po atitinkamo maršruto taško d [m virš jūros lygio]
hcorr(t)
—
pataisyta transporto priemonės akimirkinė altitudė duomenų taške t [m virš jūros lygio];
hcorr(t-1)
—
pataisyta transporto priemonės akimirkinė altitudė duomenų taške t-1 [m virš jūros lygio]
hGNSS,i
—
GNSS išmatuota akimirkinė transporto priemonės altitudė [m virš jūros lygio]
hGNSS(t)
—
GNSS išmatuota transporto priemonės altitudė duomenų taške t [m virš jūros lygio]
hint(d)
—
interpoliuota altitudė pavieniame nagrinėjamame maršruto taške d [m virš jūros lygio]
hint,sm,1(d)
—
interpoliuota glodinta altitudė po pirmojo glodinimo etapo pavieniame nagrinėjamame maršruto taške d [m virš jūros lygio]
hmap(t)
—
transporto priemonės altitudė taške t pagal topografinį žemėlapį [m virš jūros lygio]
roadgrade,1(d)
—
glodintas kelio nuolydis nagrinėjamame pavieniame maršruto taške d po pirmojo glodinimo etapo [m/m];
roadgrade,2(d)
—
glodintas kelio nuolydis nagrinėjamame pavieniame maršruto taške d po antrojo glodinimo etapo [m/m];
sin
—
trigonometrinė sinuso funkcija;
t
—
nuo bandymo pradžios praėjęs laikas [s];
t0
—
laikas, praėjęs iki matavimo prieš pat atitinkamą maršruto tašką d [s];
vi
—
akimirkinis transporto priemonės greitis [km/h].
v(t)
—
transporto priemonės greitis duomenų taške t [km/h]
3. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Suminis teigiamas aukščio padidėjimas RDE maršrute nustatomas pagal tris parametrus: GNSS išmatuotą akimirkinę transporto priemonės altitudę hGNSS,i [m virš jūros lygio], 1 Hz dažniu registruojamą akimirkinį transporto priemonės greitį vi [km/h] ir atitinkamą nuo bandymo pradžios praėjusį laiką t [s]
4. SUMINIO TEIGIAMO AUKŠČIO PADIDĖJIMO APSKAIČIAVIMAS
4.1. Bendrieji duomenys
Suminis teigiamas aukščio padidėjimas RDE maršrute apskaičiuojamas pagal dviejų etapų procedūrą, kurią sudaro: i) akimirkinės transporto priemonės altitudės duomenų koregavimas ir ii) suminio teigiamo aukščio padidėjimo apskaičiavimas.
4.2. Transporto priemonės akimirkinės altitudės duomenų koregavimas
Altitudė h(0) maršruto pradžioje ties d(0) nustatoma GNSS ir patikrinama lyginant su topografinio žemėlapio informacija. Nuokrypis neturi būti didesnis kaip 40 m. Visi akimirkiniai altitudės duomenys h(t) turi būti taisomi, jei galioja ši sąlyga:
Altitudė taisoma taip, kad:
čia:
h(t)
—
transporto priemonės altitudė taške t po atrankos ir principinės duomenų kokybės patikros [m virš jūros lygio]
h(t-1)
—
transporto priemonės altitudė taške t-1 po atrankos ir principinės duomenų kokybės patikros [m virš jūros lygio]
v(t)
—
transporto priemonės greitis duomenų taške t [km/h]
hcorr(t)
—
pataisyta transporto priemonės akimirkinė altitudė duomenų taške t [m virš jūros lygio];
hcorr(t-1)
—
pataisyta transporto priemonės akimirkinė altitudė duomenų taške t-1 [m virš jūros lygio]
Užbaigus koregavimo procedūrą gaunamas tinkamas altitudės duomenų rinkinys. Šis duomenų rinkinys naudojamas atliekant toliau aprašytą suminio teigiamo aukščio padidėjimo apskaičiavimą.
4.3. Galutinis suminio teigiamo aukščio padidėjimo apskaičiavimas
4.3.1. Tolygiosios erdvinės skyros nustatymas
Suminis aukščio padidėjimas apskaičiuojamas naudojant tolygiosios 1 m erdvinės skyros duomenis, pradedant nuo pirmojo matavimo maršruto pradžioje d(0). Esant 1 m skyrai nustatyti pavieniai duomenų taškai laikomi maršruto taškais, išreiškiamais konkrečia atstumo verte d (pvz., 0, 1, 2, 3 m…) ir atitinkama altitude h(d) [m virš jūros lygio].
Kiekvieno pavienio maršruto taško d altitudė apskaičiuojama interpoliuojant akimirkinę altitudę hcorr(t):
čia:
hint(d)
—
interpoliuota altitudė pavieniame nagrinėjamame maršruto taške d [m virš jūros lygio]
hcorr(0)
—
pataisyta altitudė prieš pat atitinkamą maršruto tašką d [m virš jūros lygio]
hcorr(1)
—
pataisyta altitudė iškart po atitinkamo maršruto taško d [m virš jūros lygio]
d
—
suminis atstumas, nuvažiuotas iki nagrinėjamo pavienio maršruto d taško [m]
d0
—
suminis atstumas, nuvažiuotas iki matavimo taško, esančio prieš pat atitinkamą maršruto tašką d [m];
d1
—
suminis atstumas, nuvažiuotas iki matavimo taško iškart po atitinkamo maršruto taško d [m].
4.3.2. Papildomas duomenų glodinimas
Kiekvieno pavienio maršruto taško altitudės duomenys glodinami taikant dviejų etapų procedūrą; da ir de atitinkamai žymi pirmą ir paskutinį duomenų tašką (A10/1 paveikslas). Pirmasis glodinimo etapas atliekamas taip:
čia:
roadgrade,1(d)
—
glodintas kelio nuolydis pavieniame nagrinėjamame maršruto taške d po pirmojo glodinimo etapo [m/m];
hint(d)
—
interpoliuota altitudė pavieniame nagrinėjamame maršruto taške d [m virš jūros lygio]
hint,sm,1(d)
—
interpoliuota glodinta altitudė po pirmojo glodinimo etapo pavieniame diskrečiajame nagrinėjamame maršruto taške d [m virš jūros lygio]
d
—
suminis atstumas, nuvažiuotas iki nagrinėjamo pavienio maršruto taško [m]
da
—
maršruto ataskaitos taškas d(0) [m]
de
—
suminis atstumas, nuvažiuotas iki paskutinio pavienio maršruto taško [m]
Antrasis glodinimo etapas atliekamas taip:
čia:
roadgrade,2(d)
—
glodintas kelio nuolydis pavieniame nagrinėjamame maršruto taške d po antrojo glodinimo etapo [m/m];
hint,sm,1(d)
—
interpoliuota glodinta altitudė po pirmojo glodinimo etapo pavieniame diskrečiajame nagrinėjamame maršruto taške d [m virš jūros lygio]
d
—
suminis atstumas, nuvažiuotas iki nagrinėjamo pavienio maršruto taško [m]
da
—
maršruto ataskaitos taškas d(0) [m]
de
—
suminis atstumas, nuvažiuotas iki paskutinio pavienio maršruto taško [m]
Teigiamas suminis aukščio padidėjimas visame maršrute apskaičiuojamas integruojant visas teigiamas interpoliuotas ir glodintas kelio nuolydžio vertes, t. y. roadgrade,2(d). Rezultatas turėtų būti normalizuotas visam per bandymą nuvažiuotam atstumui dtot ir išreikštas suminiu aukščio padidėjimu metrais vienam šimtui kilometrų nuvažiuoto atstumo.
Transporto priemonės greitis maršruto taške vw apskaičiuojamas kiekviename pavieniame maršruto taške kas 1 m:
Tada apskaičiuojamas teigiamas suminis maršruto mieste dalies aukščio padidėjimas pagal transporto priemonės greičiu kiekviename atskirame maršruto taške. Visi duomenų rinkiniai, kurių vw ≤ 60 km/h, priskiriami maršruto mieste daliai. Integruojamos visos teigiamos interpoliuotos ir glodintos kelio nuolydžio vertės, priskiriamos važiavimo mieste duomenų rinkiniams.
Visi 1 m maršruto taškai, atitinkantys maršruto mieste duomenų rinkinius, sudedami ir atstumas perskaičiuojamas į km, kad būtų nustatytas bandymo metu mieste nuvažiuotas atstumas d urban [km].
Tada apskaičiuojamas teigiamas suminis maršruto mieste dalies aukščio padidėjimas, dalijant maršruto mieste aukščio padidėjimą iš bandymo metu mieste nuvažiuoto atstumo, ir išreiškiamas suminio aukščio padidėjimo metrais šimtui kilometrų.
„11 priedėlis
Galutinių RDE rezultatų apskaičiavimas
1. Šiame priedėlyje aprašoma galutinio išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimo procedūra visame RDE maršrute ir maršruto mieste dalyje.
2. Simboliai, parametrai ir vienetai
Indeksas k rodo kategoriją (t = bendras, u = važiuojant mieste, 1–2 = pirmieji du WLTP bandymo tarpsniai)
ICk
– RDE maršrutu naudojant vidaus degimo variklį OCV-HEV transporto priemonės nuvažiuoto atstumo dalis;
dICE,k
– RDE maršrutu naudojant vidaus degimo variklį OCV-HEV transporto priemonės nuvažiuotas atstumas [km];
dEV,k
– RDE maršrutu išjungus vidaus degimo variklį OCV-HEV transporto priemonės nuvažiuotas atstumas [km];
MRDE,k
galutinė su atstumu, nuvažiuotu atliekant RDE bandymą, susijusi dujinių teršalų masė [mg/km] arba kietųjų dalelių kiekis [[#/km];
mRDE,k
– su atstumu susijusi visame RDE maršrute išmesto dujinio teršalo masė [mg/km] arba išmestas kietųjų dalelių kiekis [#/km], prieš atliekant kokią nors šiame priedėlyje nustatytą pataisą;
– su atstumu susijusi visame RDE maršrute išmesto CO2 masė [g/km];
– su atstumu susijusi per WLTC ciklą išmetamo CO2 masė [g/km];
– OVC-HEV transporto priemonės, bandomos atliekant WLTC ciklą įkrovos palaikymo režimu, su atstumu susijusi išmesto CO2 masė [g/km];
rk
– per RDE bandymą ir per WLTP bandymą išmatuotų išmetamo CO2 kiekių santykis;
– pirmasis rezultatų vertinimo faktoriaus apskaičiavimo funkcijos parametras;
RFL2
– antrasis rezultatų vertinimo faktoriaus apskaičiavimo funkcijos parametras.
3. Tarpinio RDE rezultato apskaičiavimas
Tinkamuose maršrutuose gauti tarpiniai ICE, NOVC-HEV ir OVC-HEV transporto priemonių RDE bandymų rezultatai apskaičiuojami taip.
Visų išjungus vidaus degimo variklį išmatuotų išmetamųjų teršalų arba išmetamųjų dujų srautų, kaip apibrėžta šio priedo 2.5.2 punkte, vertės nustatomos į nulį.
Taikoma bet kokia akimirkinio išmetamųjų teršalų kiekio pataisa dėl išplėstinių sąlygų pagal šio priedo 5.1, 7.5 ir 7.6 dalį.
Visas RDE maršrutas ir RDE maršruto mieste dalis (k = t = bendras, k = u = važiuojant mieste):
Rezultatų vertinimo faktoriaus apskaičiavimo funkcijos parametrų RFL1 ir RFL2 vertės yra šios:
RFL1=1.30 ir RFL2=1.50;
RDE rezultatų vertinimo faktoriai RFk (k = t = bendras, k = u = važiuojant mieste) gaunami ICE ir NOVC-HEV transporto priemonėms naudojant 3.1 dalyje nustatytas funkcijas, OCV-HEV transporto priemonėms – 3.2 dalyje nustatytas funkcijas. Metodo grafinė iliustracija pateikta A11/1 paveiksle, o matematinės formulės pateiktos A11/1 lentelėje.
A11/1 paveikslas
Rezultatų vertinimo faktoriaus apskaičiavimo funkcija
A11/1 lentelė
Rezultatų vertinimo faktorių apskaičiavimas
Kai:
Rezultatų vertinimo faktorius RFk yra:
Čia:
3.1. RDE rezultatų vertinimo faktorius, taikomas ICE ir NOVC-HEV transporto priemonėms
RDE rezultatų vertinimo faktoriaus vertė priklauso nuo santykio rk tarp su atstumu susijusio išmetamo CO2 kiekio, išmatuoto atliekant RDE bandymą, ir su atstumu susijusio CO2 kiekio, transporto priemonės išmetamo atliekant šios transporto priemonės tinkamumo WLTP bandymą, įskaitant visas atitinkamas pataisas.
Atitinkami mieste išmetamų teršalų kiekio WLTP bandymo tarpsniai yra:
a)
ICE transporto priemonių – du pirmieji WLTC tarpsniai, t. y. mažo ir vidutinio greičio tarpsniai:
b)
NOVC-HEV – visi WLTC važiavimo ciklo tarpsniai.
3.2. OVC-HEV transporto priemonių RDE rezultatų vertinimo faktorius
RDE rezultatų vertinimo faktoriaus vertė priklauso nuo santykio rk tarp su atstumu susijusio išmetamo CO2 kiekio, išmatuoto atliekant RDE bandymą, ir su atstumu susijusio CO2 kiekio, transporto priemonės išmetamo atliekant taikomą transporto priemonės WLTP bandymą įkrovos palaikymo režimu, įskaitant visas atitinkamas pataisas. Daroma santykio rk pataisa atsižvelgiant į koeficientą, rodantį atitinkamą vidaus degimo variklio naudojimą RDE maršruto metu ir WLTP bandymo metu, kuris turi būti atliktas įkrovos palaikymo režimu.
Važiuojant mieste arba visu maršrutu:
čia ICk – veikiant varikliui mieste arba visu maršrutu nuvažiuotas atstumas, padalytas iš mieste nuvažiuoto atstumo arba viso maršruto ilgio:
Vidaus degimo variklio veikimą nustatant pagal šio priedo 2.5.2 punktą.
4. GALUTINIAI RDE REZULTATAI, ATSIŽVELGIANT Į PEMS RIBINĘ VERTĘ
Siekiant atsižvelgti į PEMS matavimų neapibrėžtį palyginti su matavimais laboratorijoje atliekant taikomą WLTP bandymą, tarpinės apskaičiuotos išmetamųjų teršalų vertės MRDE,k dalijamos iš 1+marginpollutant., kai marginpollutant. apibrėžtas A11/2 lentelėje:
Kiekvieno teršalo PEMS ribinė vertė nurodyta taip:
A11/2 lentelė
Teršalas
Azoto oksidų (NOx) masė
Kietųjų dalelių kiekis (KDK)
Anglies monoksido (CO) masė
Bendra angliavandenilių masė (THC)
Bendros angliavandenilių masės ir azoto oksidų masės suma (THC + NOx)
Marginpollutant
0,10
0,34
Dar nenurodyta
Dar nenurodyta
Dar nenurodyta
Visi neigiami galutiniai rezultatai prilyginami nuliui.
Taikomi visi Ki koeficientai, kurie turi būti taikomi pagal šio priedo 5.3.4 punktą.
Šios vertės laikomos galutiniais NOx ir KDK RDE rezultatais.
„12 priedėlis
Gamintojo parengtas RDE atitikties sertifikatas
GAMINTOJO PARENGTAS ATITIKTIES REALIOMIS VAŽIAVIMO SĄLYGOMIS IŠMETAMŲ TERŠALŲ KIEKIO REIKALAVIMAMS SERTIFIKATAS
(Gamintojas): …………………………………………………………………..
(Gamintojo adresas): …………………………………………………………..
patvirtina, kad:
šio sertifikato priede išvardyti transporto priemonių tipai atitinka Reglamento (ES) 2017/1151 IIIA priedo 3.1 punkte nustatytus reikalavimus pagal visus tinkamus RDE bandymus, kurie atliekami pagal pirmiau nurodyto priedo reikalavimus.
Atlikta [......................... (Vieta)]
[ (Data)]
[…] […]
..………………………………………
(Gamintojo atstovo antspaudas ir parašas)
Priedas:
—
Transporto priemonių tipų, kuriems taikomas šis sertifikatas, sąrašas.
—
Kiekvienam transporto priemonės tipui deklaruotų didžiausių RDE verčių, išreikštų mg/km arba kietųjų dalelių kiekiu/km, jei tinka.
“
(1) Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 85 „M ir N kategorijų motorinių transporto priemonių vidaus degimo variklių arba elektrinių galios pavarų patvirtinimo pagal naudingosios galios ir elektrinių galios pavarų didžiausios 30 minučių galios matavimą suvienodintos nuostatos“ (OL L 323, 2014 11 7, p. 52).
(2) Angliškas terminas particle (liet. kietoji dalelė) įprastai vartojamas ore nustatomai (matuojamai) medžiagai (skendinčiajai medžiagai), o terminas particulate (liet. kietoji dalelė) – nusėdusiai medžiagai pavadinti.
(3) NT suapvalinamas iki kito didesnio sveikojo skaičiaus.
(4) Jei PEMS bandymų šeimoje yra tik vienas transporto priemonių tipas, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, tipo patvirtinimo institucija nusprendžia, ar turi būti atliekamas transporto priemonės įšilusio variklio paleidimo ar šaltojo paleidimo bandymas.
(6) JT taisyklė Nr. 154 „Suvienodintos lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į kriterinių išmetamųjų teršalų kiekį, išmetamo anglies dioksido kiekį ir degalų sąnaudas ir (arba) išmatuotą sunaudojamą elektros energijos kiekį bei elektrinę ridą (WLTP), nuostatos“ [2022/2124] (OL L 290, 2022 11 10, p. 1).
(7) Žr. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/30/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinanti Direktyvą 93/12/EEB (OL L 140, 2009 6 5, p. 88).
(8) Pateikta nuorodoje į CIRCABC: https://circabc.europa.eu/ui/group/f4243c55-615c-4b70-a4c8-1254b5eebf61/library/a0be83ba-89bd-4499-8189-2696362d2f72?p=1.
(10) Turi būti matuojama drėgnų dujų koncentracija arba ji turi būti pataisyta, kaip aprašyta 7 priedėlio 5.1 dalyje.
(11) Parametras privalomas tik tuo atveju, jei matuojama dėl atitikties ribinėms vertėms.
(12) Galima apskaičiuoti naudojant THC ir CH4 koncentracijas pagal 7 priedėlio 6.2 dalį.
(13) Galima apskaičiuoti naudojant išmatuotas NO ir NO2 koncentracijas.
(14) Metodas, kurį reikia pasirinkti pagal šio priedėlio 4.7 dalį.
(15) Turi būti nustatomas tik tuo atveju, jeigu būtina patikrinti transporto priemonės būseną ir eksploatavimo sąlygas.
(16) Tinkamiausias šaltinis yra aplinkos slėgio jutiklis.
(17) Turi būti nustatyta tik tuo atveju, jei apskaičiuojant išmetamųjų dujų masės srautą taikomi netiesioginiai metodai pagal 7 priedėlio 7.2 ir 7.4 dalis.
(18) Jei nulio slinkis atitinka leidžiamąjį intervalą, analizatoriaus nulio vertės nustatymą galima atlikti prieš matavimo intervalo slinkio patikrą.
(19) Gali būti naudojamas išmetamųjų dujų masės srautui nustatyti.
(21) Tiesiškumo patikra turi būti atliekama naudojant į suodžius panašias daleles, kaip apibrėžta šio priedėlio 6.2 dalyje.
(22) Duomenys bus atnaujinti remiantis klaidų paplitimo ir atsekamumo diagramomis.
(23) Gali būti naudojamas išmetamųjų dujų masės srautui nustatyti.
(24) Tikslumas turi būti 0,02 procento rodmens, jei pagal degalų srautą reikia apskaičiuoti oro ir išmetamųjų dujų masės srautą pagal 7 priedėlio 7 dalį.
(25) Gali būti naudojamas išmetamųjų dujų masės srautui nustatyti.
(26) Šis reikalavimas taikomas tik greičio jutikliui; jei transporto priemonės greitis naudojamas nustatyti tokiems parametrams kaip pagreitis, greičio ir teigiamojo pagreičio sandauga arba RPA, visų didesnių kaip 3 km/h greičio verčių signalo tikslumas turi būti 0,1 %, o ėminių ėmimo dažnis – 1 Hz. Šį tikslumo reikalavimą paprastai atitinka ratų sukimosi dažnio signalas.
(27) Taikoma tik tuo atveju, jei transporto priemonės greitis nustatomas naudojant ECU; kad būtų laikomasi leidžiamųjų nuokrypų, naudojant ECU gautus transporto priemonės greičio matavimo rezultatus galima pataisyti, atsižvelgiant į tinkamumo bandymo rezultatus.
(28) Parametras privalomas tik tuo atveju, jei matuojama dėl atitikties ribinėms vertėms.
(32)u paklaida yra 0,2 %, jei masės sudėtis: C=66–76 %; H=22–25 %; N=0–12 %
(33) NMHC pagal CH2,93 (THC naudojamas CH4ugas koeficientas).
(34)u paklaida yra 0,2 %, jei masės sudėtis: C3 = 70–90 %; C4 = 10–30 %
(35)ugas nedimensinis parametras; ugas vertės apima perskaičiavimą kitais vienetais siekiant užtikrinti, kad akimirkinis išmetamųjų teršalų kiekis būtų nustatomas nurodytais fiziniais vienetais, t. y. g/s.
(36) Kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/638 VIII priede.
IV PRIEDAS
Reglamento (ES) 2017/1151 V priedo 2.3 punktas pakeičiamas taip:
„2.3.
Naudojami mažai CO2 išmetančiai transporto priemonei (VL) taikomi kelio apkrovos koeficientai. Jei VL nėra, taikoma VH nustatyta kelio apkrova. Tokiu atveju VH yra apibrėžta pagal JT taisyklės Nr. 154 B4 priedo 4.2.1.1.1 punktą. Jei taikomas interpoliacijos metodas, VL ir VH yra nurodytos JT taisyklės Nr. 154 B4 priedo 4.2.1.1.2 punkte. Kaip alternatyvą gamintojas gali pasirinkti taikyti kelių apkrovos vertes, kurios pagal JT EEK taisyklės Nr. 83 4a priedo 7a priedėlio ar 7b priedėlio nuostatas yra nustatytos transporto priemonei, įtrauktai į interpoliacijos šeimą.“
V PRIEDAS
Reglamento (ES) 2017/1151 VI priedas iš dalies keičiamas taip:
1)
2 punktas pakeičiamas taip:
„2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
4 tipo bandymo bendrieji reikalavimai yra nustatyti JT taisyklės Nr. 154 6.6 punkte. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 3 lentelėje nurodyta ribinė vertė.“;
2)
3 punktas pakeičiamas taip:
„3. TECHNINIAI REIKALAVIMAI
4 tipo bandymo techniniai reikalavimai yra nustatyti JT taisyklės Nr. 154 C3 priede.“;
3)
4, 5 ir 6 punktai išbraukiami;
4)
1 priedėlis išbraukiamas.
VI PRIEDAS
Reglamento (ES) 2017/1151 VII priedas iš dalies keičiamas taip:
1)
1.1 punktas pakeičiamas taip:
„1.1.
Šiame priede aprašomi taršos kontrolės įtaisų patvarumo tikrinimo bandymai, aprašyti JT taisyklės Nr. 154 C4 priede.“;
2)
2.1 punktas pakeičiamas taip:
„2.1.
5 tipo bandymo bendrieji reikalavimai yra nustatyti JT taisyklės Nr. 154 6.7 skirsnyje.“;
3)
2.2, 2.3 ir 2.4 punktai išbraukiami;
4)
3 punktas pakeičiamas taip:
„3.
5 tipo bandymo techniniai reikalavimai yra nustatyti JT taisyklės Nr. 154 C4 priede.“.
VII PRIEDAS
Reglamento (ES) 2017/1151 VIII priedas iš dalies keičiamas taip:
1)
2.1 punktas pakeičiamas taip:
„2.1.
6 tipo bandymo bendrieji reikalavimai yra nustatyti JT EEK taisyklės Nr. 83 5.3.5 punkte, o jų išimtys nustatytos 2.2 ir 2.3 punktuose.“;
2)
įterpiamas 2.3 punktas:
„2.3.
JT EEK taisyklės Nr. 83 5.3.5.1 punktas pakeičiamas taip: „5.3.5.1. Šis bandymas atliekamas su visomis 1 dalyje nurodytomis transporto priemonėmis, išskyrus transporto priemones su slėginio uždegimo varikliais.“ “;
3)
3.3 punktas pakeičiamas taip:
„3.3.
Naudojami mažai CO2 išmetančiai transporto priemonei (VL) taikomi kelio apkrovos koeficientai. Jei VL nėra, taikoma daug CO2 išmetančiai transporto priemonei (VH) nustatyta kelio apkrova. Tokiu atveju VH turi būti nurodyta pagal JT taisyklės Nr. 154 B4 priedo 4.2.1.1.1 punktą. Jei taikomas interpoliacijos metodas, VL ir VH turi būti nurodytos pagal JT taisyklės Nr. 154 B4 priedo 4.2.1.1.2 punktą. Dinamometras sureguliuojamas taip, kad būtų galima modeliuoti transporto priemonės naudojimą kelyje, esant – 7 °C temperatūrai. Sureguliavimą galima atlikti atsižvelgiant į kelio apkrovos jėgos vertes, esant – 7 °C temperatūrai. Kita galimybė – nustatytą pasipriešinimo judėjimui koeficientą galima sureguliuoti pagal 10 % saviriedos trukmės sumažėjimą. Techninė tarnyba gali patvirtinti kitus pasipriešinimo judėjimui koeficiento nustatymo metodus.“
VIII PRIEDAS
Reglamento (ES) 2017/1151 IX priedo A dalis pakeičiama taip:
„A. ETALONINIAI DEGALAI
Naudojamų etaloninių degalų specifikacijos yra nurodytos JT taisyklės Nr. 154 B3 priede.“
IX PRIEDAS
„XI PRIEDAS
Motorinių transporto priemonių vidinės diagnostikos (OBD) sistemos
1. ĮVADAS
1.1.
Šiame priede nustatytos motorinių transporto priemonių išmetamam teršalų kiekiui kontroliuoti skirtų vidinės diagnostikos (toliau – OBD) sistemų veikimo savybės.
2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Šiame priede taikomi JT taisyklės Nr. 154 6.8 punkte nustatyti OBD sistemoms keliami reikalavimai.
3. ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS DĖL OBD SISTEMŲ TRŪKUMŲ
3.1.
6 straipsnio 2 dalyje nurodytos administracinės nuostatos dėl OBD sistemų trūkumų yra pateiktos JT taisyklės Nr. 154 C5 priedo 4 skirsnyje, išskyrus toliau nurodytas išimtis.
3.2.
JT taisyklės Nr. 154 C5 priedo 4.2.2 punkto nuoroda į „OBD ribines vertes“ turi būti suprantama kaip JT taisyklės Nr. 154 6.8.2 punkto 4A lentelės nuoroda į „OBD ribines vertes“.
3.3.
JT taisyklės Nr. 154 C5 priedo 4.6 punkto antra pastraipa suprantama taip:
„Tipo patvirtinimo institucija apie savo sprendimą patenkinti prašymą dėl trūkumų praneša pagal 6 straipsnio 2 dalį.“
4. TECHNINIAI REIKALAVIMAI
Šiame priede yra taikomos OBD sistemų apibrėžtys, reikalavimai ir bandymai, nustatyti JT taisyklės Nr. 154 3.10, 4, 5.10, 6.8 punktuose ir C5 priede. Eksploatacinių savybių reikalavimai nurodyti 1 priede.
„1 priedėlis
EKSPLOATACINĖS SAVYBĖS
1.1. Bendrieji reikalavimai
Techniniai reikalavimai ir specifikacijos yra nustatyti JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlyje, o jų išimtys ir papildomi reikalavimai aprašyti 1.1.1–1.1.6 punktuose.
1.1.1.
JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 7.1.5 punkto reikalavimai turi būti suprantami taip, kaip nurodyta toliau.
Kol nepraeis treji metai nuo datų, atitinkamai nurodytų Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse, JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.4.7 punkte nustatyto naujų tipų patvirtinimo ir naujų transporto priemonių ESK turi būti ne mažesnis kaip 0,1.
1.1.2.
JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 7.1.7 punkto reikalavimai turi būti suprantami taip, kaip nurodyta toliau.
Ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo pirmosios nustatyto tipo transporto priemonės su ESK, priskiriamos OBD sistemai priklausančių transporto priemonių šeimai, pateikimo rinkai dienos ir vėliau kas 18 mėnesių gamintojas turi įrodyti patvirtinimo institucijai ir, pateikus prašymą, Komisijai, kad visi rodmenys, kuriuos turi nurodyti OBD sistema, pagal Taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 7.6 punktą atitinka minėtus statistinius kriterijus. Nepažeidžiant Taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 7.1.9 punkto nuostatų, šiuo tikslu OBD sistemai priklausančių transporto priemonių, kurių Sąjungoje užregistruojama daugiau nei 1 000, šeimoms, kurioms atrankos laikotarpiu turi būti taikoma atranka, taikoma II priede aprašyta tvarka.
Be II priede nustatytų reikalavimų ir nepriklausomai nuo to, kokie yra II priedo 2 skirsnyje aprašyto audito rezultatai, patvirtinimą suteikusi institucija atlieka eksploatuojamų transporto priemonių ESK atitikties patikrą, kaip aprašyta II priedo 1 priedėlyje, atsitiktine tvarka atrenkant atitinkamą skaičių atvejų. „Atsitiktine tvarka atrinkdama atitinkamą skaičių atvejų“ reiškia, kad šia priemone siekiama atgrasomojo poveikio, jeigu nesilaikoma šio priedo 3 punkto reikalavimų arba manipuliuojama auditui pateikiamais duomenimis, jie yra suklastoti arba nereprezentatyvūs. Jeigu nėra jokių specialių aplinkybių ir tipo patvirtinimo institucijos gali tai įrodyti, laikoma, kad užtenka atlikti atitikties patikrą atsitiktinės atrankos būdu ir patikrinti, ar šį reikalavimą atitinka 5 % OBD šeimai priklausančių transporto priemonių, kurių tipas yra patvirtintas. Šiuo tikslu tipo patvirtinimo institucijos gali susitarti su gamintoju, kaip išvengti tam tikros OBD sistemos šeimos bandymų dubliavimo, jeigu tik šiuo susitarimu nesumažinamas pačios tipo patvirtinimo institucijos taikomos eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros atgrasomasis poveikis, patikrinant atitiktį šio priedo 3 skirsnio reikalavimams. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikroms galima naudoti duomenis, surinktus valstybių narių priežiūros bandymų programų metu. Gavusios prašymą, tipo patvirtinimo institucijos Komisijai ir kitoms tipo patvirtinimo institucijoms praneša informaciją apie auditą ir atsitiktine tvarka atliktas eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikras, įskaitant tiems atvejams, kuriems turi būti taikoma atsitiktine tvarka atliekama eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikra, nustatyti taikomą metodologiją.
1.1.3.
Taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 7.1.6 punkto reikalavimų, nustatytų atlikus šio priedėlio 1.1.2 punkte arba Taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 7.1.9 punkte aprašytus tyrimus, nesilaikymas laikomas pažeidimu, kurį padarius taikomos Reglamento (EB) Nr. 715/2007 13 straipsnyje nustatytos sankcijos. Šia nuostata nepažeidžiama teisė taikyti minėtas sankcijas už kitų Reglamento (EB) Nr. 715/2007 ar šios taisyklės nuostatų, kurios aiškiai nenurodo Reglamento (EB) Nr. 715/2007 13 straipsnio, pažeidimus.
1.1.4.
JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 7.6.1 punktas pakeičiamas taip:
„7.6.1.
Pagal JT taisyklės Nr. 154 C5 priedo 6.5.3.2 punkto a papunktyje išvardytus standartus OBD sistema turi pateikti uždegimo ciklo matuoklio rodmenis ir bendrąjį vardiklį, taip pat atskirus toliau nurodytų stebėjimo įtaisų skaitiklius ir vardiklius, jei šiame priede reikalaujama, kad jie būtų įrengti transporto priemonėje:
a)
katalizatorių (atskirai pateikiama informacija apie kiekvieną bloką);
b)
deguonies ir (arba) išmetamųjų dujų jutiklių, įskaitant papildomus deguonies jutiklius (atskirai pateikiama informacija apie kiekvieną jutiklį);
c)
garavimo sistemos;
d)
IDR sistemos;
e)
VVT sistemos;
f)
antrinio oro sistemos;
g)
kietųjų dalelių gaudyklės / filtro;
h)
NOx papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos (pvz., NOx sugertuvo, NOx reagento / katalizatoriaus sistema);
i)
slėgio didinimo kontrolės sistemos.“
1.1.5.
JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 7.6.2 punktas turi būti suprantamas taip:
„7.6.2.
Jei tai yra konkrečios sudedamosios dalys arba sistemos, kuriose yra keletas stebėsenos įtaisų, apie kuriuos reikalaujama pranešti pagal šį punktą (pvz., 1 deguonies jutiklių blokas gali turėti keletą stebėsenos įtaisų, rodančių jutiklių atsaką ar kitas jutiklių charakteristikas), OBD sistema turėtų atskirai registruoti konkrečių stebėsenos įtaisų skaitiklius ir vardiklius ir pateikti tik tą konkretaus stebėsenos įtaiso skaitiklio ir vardiklio derinį, kurio skaitinis santykis yra mažiausias. Jei ne mažiau kaip dviejų specialių rodmenų santykiai yra vienodi, pateikiamas su specialiu komponentu susijusio specialaus rodmens skaitiklio ir vardiklio derinys, kurio vardiklis yra didžiausias.“
1.1.6.
Be JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 7.6.2 punkto reikalavimų, taikomos šios nuostatos:
„Nereikalaujama pateikti konkrečių komponentų ar sistemų stebėjimo įtaisų, nuolat stebinčių, ar nėra trumpo sujungimo ar atvirosios grandinės gedimų, skaitiklio ir vardiklio derinio.
Jei vartojama „nuolat“, šiame kontekste tai reiškia, kad stebėsena vyksta nuolatos ir stebėsenos tikslais naudojamo signalų diskretizavimo dažnis yra ne mažesnis kaip dvi imtys per sekundę, o su tuo stebėjimo įtaisu susijusios trikties buvimo arba nebuvimo faktas turi būti nustatytas per 15 sekundžių.
Jei kontrolės tikslais kompiuterio įvesties duomenų imties diskretizavimo dažnis yra mažesnis, sudedamosios dalies signalas gali būti vertinamas kiekvieną kartą, kai įvyksta diskretizavimas.
Nereikalaujama aktyvinti išvesties sudedamosios dalies ir (arba) sistemos tik tam, kad būtų vykdoma šios sudedamosios dalies ir (arba) sistemos stebėsena.“
“
X PRIEDAS
Reglamento (ES) 2017/1151 XII priedo 2 punktas pakeičiamas taip:
„2. TRANSPORTO PRIEMONIŲ, PATEIKTŲ PATVIRTINTI PAGAL PAKOPINĘ ARBA INDIVIDUALAUS TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PATVIRTINIMO PROCEDŪRĄ, IŠMETAMO CO2 KIEKIO IR DEGALŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMAS
2.1.
Siekiant nustatyti transporto priemonės, kuriai taikoma Reglamento (ES) 2018/858 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta pakopinio tipo patvirtinimo procedūra, išmetamo CO2 kiekį ir degalų sąnaudas, taikomos XXI priedo procedūros. Tačiau, nepaisant didžiausiosios techniškai leidžiamos pakrautos transporto priemonės masės, gamintojo nuožiūra gali būti taikoma 2.2–2.6 punktuose aprašyta alternatyva, jei bazinė transporto priemonė nėra komplektinė.
2.2.
Kelio apkrovos matricos šeima, apibrėžta JT taisyklės Nr. 154 6.3.4 punkte, nustatoma pagal JT taisyklės Nr. 154 B4 priedo 4.2.1.4 punktą, naudojant pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą patvirtintos tipinės transporto priemonės parametrus.
2.3.
Bazinės transporto priemonės gamintojas apskaičiuoja kelio apkrovos matricos šeimos transporto priemonės HM ir LM apkrovos koeficientus, kaip nustatyta JT taisyklės Nr. 154 B4 priedo 5 punkte, ir nustato išmetamo CO2 kiekį bei degalų sąnaudas, atliekant abiejų transporto priemonių 1 tipo bandymą. Bazinės transporto priemonės gamintojas pateikia skaičiavimo priemonę, skirtą galutinėms degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vertėms nustatyti pagal sukomplektuotų transporto priemonių parametrus, kaip nurodyta JT taisyklės Nr. 154 B7 priede.
2.4.
Atskiros pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą patvirtintos transporto priemonės kelio apkrova ir pasipriešinimo judėjimui koeficientas apskaičiuojami pagal JT taisyklės Nr. 154 B4 priedo 5.1 punktą.
2.5.
Galutines degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vertes apskaičiuoja galutinės pakopos gamintojas pagal sukomplektuotos transporto priemonės parametrus, kaip nurodyta JT taisyklės Nr. 154 B7 priedo 3.2.4 punkte, naudodamas bazinės transporto priemonės gamintojo pateiktą priemonę.
2.6.
Sukomplektuotos transporto priemonės gamintojas į atitikties sertifikatą įtraukia informaciją apie sukomplektuotas transporto priemones ir prideda informaciją apie bazines transporto priemones pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/683.
2.7.
Jei pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą patvirtintos transporto priemonės pateikiamos patvirtinti pagal individualaus transporto priemonės patvirtinimo procedūrą, individualaus patvirtinimo sertifikate pateikiama ši informacija:
a)
išmetamo CO2 kiekis, išmatuotas pagal 2.1–2.6 punktuose nustatytą metodiką;
b)
parengtos eksploatuoti sukomplektuotos transporto priemonės masė;
c)
identifikavimo kodas, atitinkantis bazinės transporto priemonės tipą, variantą ir versiją;
d)
bazinės transporto priemonės tipo patvirtinimo numeris, įskaitant išplėtimo numerį;
e)
bazinės transporto priemonės gamintojo pavadinimas ir adresas;
f)
parengtos eksploatuoti bazinės transporto priemonės masė.
2.8.
Kai suteikiami pakopiniai tipo patvirtinimai arba individualus transporto priemonės patvirtinimas ir bazinė transporto priemonė yra sukomplektuota transporto priemonė, turinti galiojantį atitikties sertifikatą, galutinės pakopos gamintojas pasitaria su bazinės transporto priemonės gamintoju, ar nustatyti naują CO2 vertę taikant CO2 interpoliaciją ir naudojant atitinkamus sukomplektuotos transporto priemonės duomenis, arba pagal sukomplektuotos transporto priemonės parametrus apskaičiuoti naują išmetamo CO2 kiekio vertę, kaip nurodyta JT taisyklės Nr. 154 B7 priedo 3.2.4 punkte, naudojant 2.3 punkte nurodytą bazinės transporto priemonės gamintojo pateiktą priemonę. Jei tokios priemonės nėra arba jei CO2 interpoliacijos taikyti negalima, tipo patvirtinimo institucijai sutikus, naudojama bazinės daug CO2 išmetančios transporto priemonės CO2 vertė.“;
XI PRIEDAS
Reglamento (ES) 2017/1151 XIII priedas iš dalies keičiamas taip:
1)
3.2 punktas pakeičiamas taip:
„3.2.
Šį ženklą sudaro stačiakampis, kuriame įrašyta mažoji raidė e ir pagal Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/683 nustatytą numeravimo sistemą EB tipo patvirtinimą suteikusios valstybės narės skiriamasis numeris.
Be to, EB tipo patvirtinimo ženkle greta stačiakampio turi būti įrašytas „pagrindinis patvirtinimo numeris“, pateiktas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/683 IV priede nurodyto tipo patvirtinimo numerio 4 segmente, o prieš jį – du skaitmenys, rodantys eilės numerį, priskirtą Reglamento (EB) Nr. 715/2007 arba šio reglamento naujausiam esminiam techniniam pakeitimui atskiro techninio mazgo EB tipo patvirtinimo dieną. Šio reglamento eilės numeris yra 00.“;
2)
4 punktas pakeičiamas taip:
„4. TECHNINIAI REIKALAVIMAI
4.1.
Pakaitinių taršos kontrolės įtaisų tipo patvirtinimo reikalavimai yra JT/EEK taisyklės Nr. 103 5 punkte1 nustatyti reikalavimai, esant 4.1.1–4.1.5. punktuose nustatytoms išimtims.
4.1.1.
JT EEK taisyklės Nr. 103 5 punkto nuoroda į „bandymų ciklą“ turi būti suprantama kaip nuoroda į tą patį I tipą / 1 tipo bandymą ir I tipą / 1 tipo bandymų ciklą, kurie yra taikomi suteikiant pradinį transporto priemonės tipo patvirtinimą.
4.1.2.
JT EEK taisyklės Nr. 103 5 punkte vartojamos sąvokos „katalizinis keitiklis“ ir „keitiklis“ turi būti suprantamos kaip „taršos kontrolės įtaisas“.
4.1.3.
JT EEK taisyklės Nr. 103 5.2.3 punkte nurodyti reguliuojami teršalai pakeičiami visais teršalais, nurodytais Reglamento (EB) Nr. 715/2007 1 priedo 2 lentelėje, jei tai susiję su pakaitiniais taršos kontrolės įtaisais, skirtais įrengti transporto priemonėse, kurių tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007.
4.1.4.
Jei tai susiję su pakaitiniais taršos kontrolės įtaisais, skirtais įrengti transporto priemonėse, kurių tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007, JT EEK taisyklės Nr. 103 5 punkte nurodyti patvarumo reikalavimai ir susiję nusidėvėjimo koeficientai pakeičiami nurodytaisiais šio reglamento VII priede.
4.2.
Jei tai transporto priemonės su kibirkštinio uždegimo varikliais ir jei pagal JT EEK taisyklės Nr. 103 5.2.1 punktą atlikto naujo originalios įrangos katalizinio keitiklio parodomojo bandymo metu išmatuotas išmetamas NMHC kiekis viršija transporto priemonės tipo tvirtinimo procedūros metu išmatuotas vertes, skirtumas pridedamas prie OBD sistemos ribinių verčių. OBD ribinės vertės nurodytos JT taisyklės Nr. 154 4A lentelėje.
4.3.
Peržiūrėtos OBD ribinės vertės bus taikomos atliekant JT/EEK taisyklės Nr. 103 5.5–5.5.5 punktuose nustatytus OBD suderinamumo bandymus. Visų pirma tada, kai taikomas leidimas viršyti ribines vertes, kaip nustatyta JT taisyklės Nr. 154 C5 priedo 1 priedėlio 1 punkte.
4.4.
Pakaitinių periodiškai regeneruojamų sistemų reikalavimai
4.4.1.
Su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję reikalavimai
4.4.1.1.
Su 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta transporto priemone (-ėmis), kurioje (kuriose) įrengta prašomo patvirtinti tipo pakaitinė periodiškai regeneruojama sistema, atliekami JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo 1 priedėlyje aprašyti bandymai, siekiant jos veikimo charakteristikas palyginti su tos pačios transporto priemonės, kurioje įrengta originali periodiškai regeneruojama sistema, veikimo charakteristikomis.
4.4.1.2.
JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo 1 priedėlio nuoroda į „I tipo bandymą“ ir „I tipo bandymo ciklą“ ir JT EEK taisyklės Nr. 103 5 punkto nuoroda į „bandymų ciklą“ turi būti suprantama kaip nuoroda į tą patį I tipą / 1 tipo bandymą ir I tipą / 1 tipo bandymų ciklą, kurie yra taikomi suteikiant pradinį transporto priemonės tipo patvirtinimą.
4.4.2.
Pagrindo, kuriuo atliekamas palyginimas, nustatymas
4.4.2.1.
Transporto priemonėje įrengiama nauja originali periodiškai regeneruojama sistema. Šios sistemos išmetamųjų teršalų kiekio normos nustatomos pagal JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo 1 priedėlyje nustatytą bandymo procedūrą.
4.4.2.1.1.
JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo 1 priedėlio nuoroda į „I tipo bandymą“ ir „I tipo bandymo ciklą“ ir JT EEK taisyklės Nr. 103 5 punkto nuoroda į „bandymų ciklą“ turi būti suprantama kaip nuoroda į tą patį I tipą / 1 tipo bandymą ir I tipą / 1 tipo bandymų ciklą, kurie yra taikomi suteikiant pradinį transporto priemonės tipo patvirtinimą.
4.4.2.2.
Paraiškos pateikėjui paprašius patvirtinti pakaitinę sudedamąją dalį, patvirtinimo institucija, laikydamasi nediskriminavimo principo, apie kiekvieną išbandytą transporto priemonę turi pateikti šio reglamento I priedo 3 priedėlyje pateikto informacinio dokumento 3.2.12.2.10.2 punkte nurodytą informaciją.
4.4.3.
Išmetamųjų dujų bandymas naudojant pakaitinę periodiškai regeneruojamą sistemą
4.4.3.1.
Bandomos (-ų) transporto priemonės (-ių) originalios įrangos periodiškai regeneruojama sistema pakeičiama pakaitine periodiškai regeneruojama sistema. Šios sistemos išmetamųjų teršalų kiekio normos nustatomos pagal JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo 1 priedėlyje nustatytą bandymo procedūrą.
4.4.3.1.1.
JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo 1 priedėlio nuoroda į „I tipo bandymą“ ir „I tipo bandymo ciklą“ ir JT EEK taisyklės Nr. 103 5 punkto nuoroda į „bandymų ciklą“ turi būti suprantama kaip nuoroda į tą patį I tipą / 1 tipo bandymą ir I tipą / 1 tipo bandymų ciklą, kurie yra taikomi suteikiant pradinį transporto priemonės tipo patvirtinimą.
4.4.3.2.
Pakaitinės periodiškai regeneruojamos sistemos D skaičiui nustatyti gali būti taikomas bet kuris JT taisyklės Nr. 154 B6 priedo 1 priedėlyje nurodytas variklio bandymų stende metodas.
4.4.4.
Kiti reikalavimai
Pakaitinėms periodiškai regeneruojamoms sistemoms taikomi JT EEK taisyklės Nr. 103 5.2.3, 5.3, 5.4 ir 5.5 punktuose pateikti reikalavimai. Šiuose punktuose žodžiai „katalizinis keitiklis“ turi būti suprantami kaip „periodiškai regeneruojama sistema“. Periodiškai regeneruojamoms sistemoms taikomos šio priedo 4.1 skirsnyje nustatytos šių punktų taikymo išimtys“.
XII PRIEDAS
„XVI PRIEDAS
Reikalavimai, taikomi transporto priemonėms, kurių išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemose naudojamas reagentas
1. ĮVADAS
Šiame priede nustatomi transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas pagrįstas reagento naudojimu papildomo apdorojimo sistemose, reikalavimai.
2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Bendrieji reikalavimai, taikomi transporto priemonėms, kuriose papildomo išmetamųjų dujų apdorojimo sistemai naudojamas reagentas, yra JT taisyklės Nr. 154 6.9 punkte nustatyti reikalavimai.
3. TECHNINIAI REIKALAVIMAI
Techniniai reikalavimai, taikomi transporto priemonėms, kuriose papildomo išmetamųjų dujų apdorojimo sistemai naudojamas reagentas, yra JT taisyklės Nr. 154 6 priedėlyje nustatyti reikalavimai.
3.1.
JT taisyklės Nr. 154 6 priedėlio 4.1 punkto nuoroda į A1 priedą suprantama kaip nuoroda į šio reglamento I priedo 3 priedėlį.“
XIII PRIEDAS
Reglamento (ES) 2017/1151 XX priedas iš dalies keičiamas taip:
„Pastarasis atvejis susijęs su elektrinėmis galios pavaromis, sudarytomis iš valdiklių ir variklių, kurie naudojami kaip vienintelis varymo būdas, bent jau dalį laiko.“
XIV PRIEDAS
„XXI PRIEDAS
1 tipo išmetamųjų teršalų bandymo procedūros
1. ĮVADAS
Šiame priede aprašoma lengvųjų transporto priemonių išmetamųjų teršalų dujinių junginių, kietųjų dalelių, dalelių skaičiaus lygių, išmetamo CO2 kiekio, degalų sąnaudų, elektros energijos sąnaudų ir elektrinės ridos nustatymo procedūra.
2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
2.1.
1 tipo bandymui atlikti taikomi bendrieji reikalavimai yra JT taisyklėje Nr. 154 nustatyti reikalavimai.
2.2.
JT taisyklės Nr. 154 6.3.10 punkto 1A lentelėje nurodytos ribinės vertės pakeičiamos Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje nustatytomis ribinėmis vertėmis.
3. TECHNINIAI REIKALAVIMAI
1 tipo bandymui atlikti taikomi techniniai reikalavimai yra JT taisyklės Nr. 154 6.3 punkte ir priedų B dalyje nustatyti reikalavimai, o jų išimtys nustatytos toliau pateiktuose punktuose.
3.1.
JT taisyklės Nr. 154 B4 priedo 4.2.2.1 punkto A4/2 lentelė išdėstoma taip:
JT taisyklės Nr. 154 B8 priedo 5 priedėlis išdėstomas taip:
5 priedėlis
OVC-HEV ir OVC-FCHV naudingumo koeficientai (UF) (jei taikoma)
1.
Rezervuota
2.
Norint patvirtinti M1 arba N1 kategorijos OVC-HEV arba OVC-FCHV, kurių išmetamųjų teršalų raidės EA, EB arba EC, kaip nurodyta I priedo 6 priedėlio 1 lentelėje, j laikotarpio svertinis dalinis naudingumo koeficientas UFj apskaičiuojamas pagal šią lygtį:
čia:
UFj
– naudingumo koeficientas laikotarpiu j;
dj
– išmatuotas iki laikotarpio j pabaigos nuvažiuotas atstumas, km;
Ci
– i-asis koeficientas (žr. A8.App5/1 lentelę);
dnx
– dnea, dneb, dnec, normalizuotas atstumas (žr. A8.App5/1 lentelę);
k
– eksponentės kintamųjų ir koeficientų skaičius;
j
– nagrinėjamo laikotarpio numeris;
i
– nagrinėjamo kintamojo ir (arba) koeficiento numeris;
iki laikotarpio (j–1) apskaičiuotų naudingumo koeficientų suma.
Normalizuotas atstumas dnx nustatomas pagal A8.App5/1 lentelę, kai dneb vertės taikomos nuo 2025 m. sausio 1 d., o dnec – nuo 2027 m. sausio 1 d.
dnec vertė turi būti peržiūrėtas, jei reikia, ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tikruosius degalų sąnaudų duomenis, registruojamus OVC-HEV arba OVC-FCHV vidinės degalų sąnaudų stebėsenos įtaisais ir pateikiami pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/392.
(*1) Jei faktinė RRC vertė yra mažesnė už šią vertę, interpoliacijai naudojama faktinė padangų pasipriešinimo riedėjimui koeficiento vertė arba bet kuri didesnė vertė, ne didesnė nei čia nurodyta RRC vertė.
(*2) Taikoma vertė turi atitikti išmetamųjų teršalų raides EA, EB ir EC, kaip nurodyta I priedo 6 priedėlio 1 lentelėje.
XV PRIEDAS
„XXII PRIEDAS
Transporto priemonėje įrengti vidinės degalų ir (arba) elektros energijos sąnaudų stebėsenos įtaisai
1. ĮVADAS
Šiame priede pateikiamos apibrėžtys ir reikalavimai, taikomi transporto priemonėje įrengtiems degalų ir (arba) elektros energijos sąnaudų stebėsenos įtaisams.
2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
OBFCM įtaisams taikomi bendrieji reikalavimai yra JT taisyklės Nr. 154 6.3.9 punkte nustatyti reikalavimai.
3. TECHNINIAI REIKALAVIMAI
OBFCM įtaisui taikomi techniniai reikalavimai yra JT taisyklės Nr. 154 5 priedėlyje nustatyti reikalavimai.“
