1)

turinyje įterpiamas šis punktas:

2)

III skyriaus III.2 dalies (Šalutinių lakiųjų junginių: aldehidų, aukštesniųjų alkoholių, etilacetato ir metanolio nustatymas dujų chromatografijos metodu) 5 punkte (Reagentai ir medžiagos) įterpiami šie punktai:

3)

įterpiamas šis XI skyrius:

„XI.    14C KIEKIO ETANOLYJE NUSTATYMAS

1.   Įvadas

Nustatant 14C kiekį etanolyje galima atskirti alkoholį, gautą iš iškastinio kuro (sintetinis alkoholis), ir alkoholį, gautą iš paskutinio vegetacijos periodo žaliavų (fermentacijos būdu gautas alkoholis).

2.   Apibrėžtis

14C kiekis etanolyje yra 14C kiekis, nustatytas čia apibūdintu metodu arba standarto EN 16640 C metodo apraše apibūdintu metodu.

Natūralus 14C kiekis atmosferoje (etaloninė vertė), kurį augalai asimiliuoja vegetacijos metu, yra nepastovus. Todėl etaloninė vertė nustatoma pagal jo kiekį etanolyje iš paskutinio vegetacijos laikotarpio žaliavų. Ši metinė etaloninė vertė nustatoma pagal standartą EN 16640. Tačiau gali būti priimama kita etaloninė vertė, jeigu ją sertifikavo akredituota įstaiga.

3.   Principas

14C kiekis alkoholio, kuriame etanolio yra ne mažiau kaip 85 % masės, mėginiuose nustatomas tiesiogiai pagal skysčių scintiliacijos įvykių skaičių.

4.   Reagentai

4.1.   Tolueno scintiliatorius

5,0 g 2,5-difeniloksazolo (PPO)

0,5 g p-bis-[4-metil-5-feniloksazolil(2)]-benzeno (dimetil-POPOP) 1 litre analiziškai gryno tolueno

Gali būti naudojami komerciniai parengti naudoti tokios pačios sudėties tolueno scintiliatoriai.

4.2.   14C etalonas

Maždaug 1 × 106 dpm/g (maždaug 1,67 × 106 cBq/g) aktyvumo n-heksadekanas 14C; garantinė aktyvumo santykinė paklaida neturi viršyti ± 2 %.

4.3.   14C neturintis etanolis

Iš iškastinių žaliavų gautas sintetinis alkoholis, kuriame etanolio yra ne mažiau kaip 85 % masės, yra skirtas fonui nustatyti.

5.   Aparatūra

6.   Darbo eiga

6.1.   Įrangos reguliavimas

Įranga sureguliuojama pagal gamintojo instrukcijas. Matavimo sąlygos yra optimalios, kai kokybės indekso E2/B vertė yra didžiausia.

E – efektyvumas

B – fonas

Optimizuojami tik du matavimo kanalai. Trečiasis paliekamas palyginimo tikslams.

6.2.   Indikatorinių mėgintuvėlių parinkimas

Į didesnį skaičių, nei vėliau prireiks, indikatorinių mėgintuvėlių įpilama po 10 ml 14C neturinčio sintetinio etanolio ir po 10 ml tolueno scintiliatoriaus. Kiekvienas matuojamas ne mažiau kaip 4 kartus po 100 minučių. Mėgintuvėliai, kurių fonas nuo vidutinės vertės skiriasi daugiau nei ± 1 %, nenaudojami. Gali būti naudojami tik nauji gamykliniai tos pačios partijos mėgintuvėliai.

6.3.   Išorinio etalono ir kanalų santykio (IEKS) nustatymas

Derinant kanalus (6.1 punktas), IEKS nustatomas tinkama kompiuterio programa, kai nustatytas efektyvumas. Naudojamas išorinis etalonas yra 137cezis, kuris jau yra integruotas gamintojo.

6.4.   Mėginio paruošimas

Gali būti matuojami priemaišų neturintys mėginiai, kuriuose etanolio yra ne mažiau kaip 85 % masės ir kurie absorbuoja mažesnio nei 450 nm ilgio bangas. Nedidelis esterių ir aldehidų kiekis neturi trikdomojo poveikio. Alkoholio kiekis mėginyje nustatomas iš anksto, aproksimuojant 0,1 % tikslumu.

7.   Mėginių matavimas naudojant išorinį etaloną

7.2.   Matavimas

Po 10 ml kiekvieno mėginio, paruošto pagal 6.4 punktą, pipete įlašinama į atrinktą indikatorinį mėgintuvėlį, kurio fonas patikrintas, ir automatiniu dozatoriumi įpilama po 10 ml tolueno scintiliatoriaus. Mėginiai mėgintuvėliuose gerai sumaišomi tinkamais sukamaisiais judesiais; neleidžiama, kad skystis sudrėkintų užsukamojo dangtelio polietileninį įdėklą. Tokiu pat būdu paruošiamas fonui išmatuoti skirtas mėgintuvėlis su 14C neturinčiu etanoliu iš iškastinių žaliavų. Atitinkamai metinei 14C vertei patikrinti paruošiamas analogiškas etanolio iš paskutinio vegetacijos laikotarpio žaliavų mėginys; tuo tikslu mėgintuvėlio turinys yra sumaišomas su vidiniu etalonu (žr. 8 punktą).

Palyginamasis ir foninis mėginiai yra įdedami į prietaisą matavimo serijos pradžioje, o serijoje turi būti ne daugiau kaip 10 analizei skirtų mėginių. Bendras vieno mėginio matavimo laikas yra mažiausiai 2 kartus po 100 min., o atskiri mėginiai yra matuojami daliniais etapais po 100 min., kad būtų galima pastebėti bet kokį įrangos nuokrypį ar kitokį defektą (vienas ciklas atitinka vieno mėginio 100 min. matavimo laikotarpį).

Kas keturias savaites paruošiami švieži foninis ir palyginamasis mėginiai.

Jei mėginiai yra šiek tiek prislopinti (IEKS yra apie 1,8), tai šios vertės pokytis tik labai nežymiai paveikia efektyvumą. Jei pokytis neviršija ± 5 %, galima tikėtis tokio pat efektyvumo. Labiau prislopintuose mėginiuose, pavyzdžiui, denatūruoto alkoholio, efektyvumą galima nustatyti iš ekstinkcijos koregavimo grafiko. Jei neturima tinkamos kompiuterinės programos, patikimiems rezultatams gauti būtina naudoti vidinį etaloną.

8.   Mėginių matavimas naudojant vidinį etaloną heksadekaną 14C

8.1.   Darbo eiga

Palyginamasis ir foninis (etanolio iš paskutinio vegetacijos laikotarpio žaliavų ir iš iškastinių žaliavų) mėginiai yra matuojami kartu su tiriama medžiaga. Vienas kartotinis mėginys ruošiamas neatrinktame mėgintuvėlyje, į jį kaip vidinio etalono įdedamas tikslus kiekis (30 μl) heksadekano 14C (jo aktyvumas yra apie 26 269 dpm/gC (maždaug 43 782 cBq/gC)). Kitų mėginių paruošimas ir matavimo laikas nurodytas 7.2 punkte, tačiau mėginių su vidiniu etalonu matavimo laikas gali būti sutrumpintas iki maždaug penkių min., iš anksto nustačius 105 impulsų. Matavimo serijoje naudojami du kartotiniai foniniai ir palyginamieji mėginiai; jie į prietaisą dedami matavimo serijos pradžioje.

8.2.   Vidinio etalono ir indikatorinių mėgintuvėlių naudojimas

Siekiant išvengti užtaršos, kai matuojama naudojant vidinį etaloną, indikatorinius mėgintuvėlius ir vidinį etaloną reikia laikyti ir juos paruošti toli nuo tos vietos, kur ruošiami ir matuojami analizei skirti mėginiai. Po matavimo mėgintuvėlius galima panaudoti dar kartą, patikrinus jų foną. Užsukami dangteliai ir mėgintuvėliai su vidiniu etalonu pašalinami.

9.   Rezultatų išraiška

9.1.   Radioaktyvios medžiagos aktyvumo vienetas yra bekerelis: 1 Bq = 1 virsmas per sekundę.

Specifinis radioaktyvumas yra išreiškiamas bekereliais vienam gramui anglies – Bq/gC.

Rezultatus patogiau išreikšti centibekereliais – cBq/gC.

Taip pat galima naudotis literatūroje pateiktais aprašais ir formulėmis, kuriuose naudojamas matavimo vienetas yra dpm. Norint perskaičiuoti atitinkamą vertę į cBq, dpm vertę reikia padauginti iš 100/60.

9.2.   Rezultatų, gautų naudojant išorinį etaloną, išraiška

9.3.   Rezultatų, gautų naudojant vidinį etaloną, išraiška:

9.4.   Santrumpos

10.   Metodo patikimumas

10.1.   Pakartojamumas (r)

r = 0,632 cBq/gC; S(r) = ± 0,223 cBq/gC

10.2.   Atkuriamumas (R)

R = 0,821 cBq/gC; S(R) = ± 0,290 cBq/gC“